LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO NR. I-1593 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-12-20 Nr. XIVP-3402
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsnio pavadinime bei šio straipsnio pakeitimų esmėje įrašytinas keičiamo įstatymo numeris „Nr. I-1593“.
2. Tikslintinos projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Karo prievolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) preambulėje pateiktos nuorodos į Konstitucijos straipsnių dalis, kadangi jos turi būti rašomos įvardžiuotine skaitvardžio forma, pvz., Konstitucijos 3 straipsnio antroji dalis, 139 straipsnio pirmoji dalis ir kt. (žr. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 86 punkto reikalavimus). Be to, preambulėje teikiama nuoroda į Konstitucinio Teismo nutarimą, turi atitikti Rekomendacijų 87 punkte nustatytą reikalavimą (turi būti nurodomas sprendimui suteiktas numeris (jeigu yra), nesant suteikto sprendimo numerio – bylos numeris).
3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teikiamą projektą karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimui taikomos skirtingos taisyklės, jas administruoja skirtingos institucijos, keičiamo įstatymo 1 straipsnyje vietoj žodžio „jos“ įrašytinas žodis „jų“.
4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad nuo karo prievolės atleidžiami ir asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 2.10 straipsnį, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje, pagal Civilinio kodekso 2.11 straipsnį fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Tuose pačiuose straipsniuose nustatyta, kad teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą, o ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos riboto veiksnumo teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad asmens riboto veiksnumo nustatymas paskolų, vartojimo kredito sutarčių, nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo, disponavimo sutarčių sudaryme, neturėtų būti kliūtis jam atlikti privalomąją karo tarnybą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas turėtų būti patikslintas, nustatant, kad nuo karo prievolės atleidžiami asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais tiesiogiai su karo tarnyba susijusiose srityse.
5. Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas, nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra numatyta galimybė savo noru atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir asmenims, kurie dėl sveikatos būklės pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai (aišku, jeigu atitinka Lietuvos kariuomenės komplektavimo personalu poreikius). Pažymėtina, kad jeigu tokia galimybė suteikta asmenims su negalia, tai leidžia daryti išvadą, kad ir asmens sveikatos būklė neturėtų lemti absoliutaus draudimo jam atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas taip pat implikuoja, kad karo prievolininkai, kurie neatitinka sveikatos būklės reikalavimų, gali būti paskirti į privalomąją pradinę karo tarnybą.
6. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas neturėtų būti patikslintas, vietoj jungtukų „ir (ar)“ įrašant tik jungtuką „ir“, nes siūloma formuluotė suponuoja tokį reguliavimą, pagal kurį nuo karo prievolės negalės būti atleidžiamos moterys, kurios bus baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas. Be to, derinant šį punktą su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, vietoj žodžių „yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas“ įrašytini žodžiai „įgijusios aukštąjį išsilavinimą baigus medicinos ar slaugos ir akušerijos studijų krypčių studijas“.
7. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkte prieš žodžius „savanorių karo tarnyboje“ įrašytini žodžiai „krašto apsaugos“, o prieš žodžius „kariuomenės vado“ – žodis „Lietuvos“.
8. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 punkte vietoj žodžių „kitose NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse‘ įrašytini žodžiai „kitoje NATO ar Europos Sąjungos valstybėje narėje“.
9. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „(įskaitytinai)“, siūlome aiškiai nurodyti, iki kada asmuo gali būti šaukiamas į privalomąją pradinę karo tarnybą, t. y. iki kol asmuo sukaks atitinkamai 22, 39, 23 ar 31 metus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 daliai.
10. Siekiant teisės normų suderinamumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „mėnesiai“ siūlome įrašyti formuluotę „išskyrus šios dalies 2-4 punktuose nurodytus atvejus“.
11. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „į šios dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatytą privalomąją pradinę karo tarnybą, raštu“ įrašytini žodžiai „į privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau“, nes šios dalies 1, 2 ir 4 punktuose nėra numatytos skirtingos privalomosios pradinės karo tarnybos, o tik diferencijuojamas privalomosios pradinės karo tarnybos trukmės laikotarpis skirtingas sąlygas atitinkantiems karo prievolininkams. Atitinkamai ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „atitinkamos trukmės šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punkte nustatytą“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytos trukmės“, 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „numatytą“ – žodžiai „nustatytos trukmės“, 10 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „privalomąją pradinę karo tarnybą, nustatytą šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 (arba 4) punkte“ – formuluotė „šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 (arba 4) punkte nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą“, o 12 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „nustatytą“ - žodžiai „nustatytos trukmės“.
12. Atsižvelgiant į tai, kad ne ilgiau kaip 3 metus gali trukti laikotarpis, kurio metu dalimis gali būti organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba, o ne pati privalomoji pradinė karo tarnyba (kurios trukmė pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktą yra nuo 160 iki 200 dienų), keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies antrąjį sakinį siūlome dėstyti taip: „Laikotarpis, kurio metu dalimis gali būti organizuojama privalomoji pradinė karo tarnyba, gali trukti ne ilgiau kaip 3 metus“.
13. Manytina, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje išdėstytos nuostatos yra ne 5 straipsnio, nustatančio privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sąlygas, o 8 straipsnio, reglamentuojančio paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos sąlygas, reguliavimo dalykas (manome, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalis turėtų būti dėstoma kaip 8 straipsnio 2 dalis).
14. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „paskyrimo“ neturėtų būti įrašytas žodis „jo pašaukimo“, nes šis straipsnis reguliuoja būtent asmenų šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą, o ne šauktinio paskyrimo į konkrečią tarnybos atlikimo vietą. Nelogiškas būtų toks reguliavimas, pagal kurį asmuo iki paskyrimo (t. y. jau pašauktas, bet dar nepaskirtas į konkrečią tarnybos atlikimo vietą) datos gali raštu pareikšti norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
15. Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis pildytina nuostatomis, aiškiai nustatančiomis, kokia tvarka vykdomas šaukimas pagal šio straipsnio 5 dalyje nurodytas pirmumo grupes, t. y. nėra aišku, kada šaukimas iš pirmosios grupės karo prievolininkų visumos sustabdomas, ir pradedamas šaukimas iš antrosios grupės karo prievolininkų, o paskui – ir iš trečiosios grupės.
16. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje brauktini žodžiai „nei trukmė“.
17. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą reikėtų patikslinti, nurodant, kad į pirmąją grupę įtraukiami karo prievolininkai, jeigu išnyko šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8, 10, 12, 13 ir 14 punktuose numatyti pagrindai, kurių pagrindu jiems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta individualia tvarka. Taip pat siūlytina šiame punkte vietoj žodžio „paskirti“ įrašyti žodį „pašaukti“. Jeigu būtų atsižvelgta į šias pastabas atitinkamai turėtų būti patikslinti ir šios dalies 2 bei 3 punktai.
18. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj žodžių „taip pat karo prievolininkai, kurie studijuoja“ reikėtų įrašyti žodžius „taip pat karo prievolininkus, kurie studijuoja“, nes šia nuostata siekiama iš antrosios grupės eliminuoti karo prievolininkus, kurie studijuoja, o ne nustatyti, kad tokie karo prievolininkai įtraukiami į antrą grupę.
19. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (ar kuri kita šio straipsnio dalis) neturėtų būti papildyta, nurodant, kur įtraukiami (arba nebeįtraukiami) karo prievolininkai, kurie vykdant ankstesnį šaukimą buvo įtraukti į trečiąją grupę, bet nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos. Toks patikslinimas, mūsų nuomone, reikalingas, nes neaiškus šių pirmumo grupių sudarymo santykis su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad vykdant šaukimą, privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama karo prievolininkams, kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos. Todėl nėra aišku, kada būtų priimamas sprendimas dėl tarnybos atidėjimo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, nuo karo prievolininko perkėlimo šaukimui pasibaigus į žemesnę pagal pirmumą grupę (kitais metais vykdomam šaukimui).
20. Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį „Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras stebi šio įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys.“ Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokios procedūros turimos mintyje ir kodėl jas nusakant vartojama daugiskaita, nes iš esmės projekte yra vienintelė nuostata – keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, kurioje yra reglamentuojama metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūra. Siekiant aiškumo, projekte reikėtų aiškiai nurodyti, kokią konkrečiai procedūrą ar procedūras stebi įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys.
21. Manytume, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio turinys neatitinka jo pavadinimo – „Metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų stebėjimas“, nes jame iš esmės nėra jokių nuostatų, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalis, kuriomis būtų reglamentuojamas pats stebėjimo procesas ar stebėtojų teisės.
22. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 4 punkte vietoj žodžių „į kurią“ įrašytinas žodis „kuriai“.
23. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžių „korupcinio pobūdžio nusikaltimo“ įrašytini žodžiai „kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 3 punktui.
24. Svarstytina, ar nereiktų patikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto, nustatant tam tikrą terminą, kuriam praėjus nuo buvimo uždraustos organizacijos nariu, šis asmuo galėtų būti skiriamas stebėti metinio karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų.
25. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „dalyvaujančių“ įrašytinas žodis „stebinčių“.
26. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte brauktini žodžiai „kuri nėra įgijusi pagrindinio karinio parengtumo“, nes siūloma formuluotė suponuoja tai, kad moteris, kuri jau yra įgijusi pagrindinį karinį parengtumą, negalėtų jos prašymu būti paleista iš privalomosios pradinės karo tarnybos.
27. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą reikėtų papildyti, nurodant, kokia būtų privalomosios pradinės karo tarnybos tolesnio atlikimo tvarka tuo atveju, kai įsiteisėtų teismo nuosprendis, kuriuo karys būtų nuteistas už nusikaltimą ir jam skirta bausmė, dėl kurios jis negalėtų tęsti tarnybos, tačiau jis prašymo paleisti iš privalomosios pradinės karo tarnybos nepareikštų.
28. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkto formuluotę reikėtų patikslinti, nes iš jos nėra aišku, ar pagrindinio karinio parengtumo įgijimas yra savarankiška paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos sąlyga, ar tik siekiama nustatyti, kad profesinės karo tarnybos sutartį arba kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį gali sudaryti tik pagrindinį karinį parengtumą įgijęs asmuo. Pastaruoju atveju, žodžius „yra įgijęs pagrindinį karinį parengtumą“ siūlytume braukti kaip ne tik perteklinius ir šiek tiek klaidinančius, tačiau ir kaip neatitinkančius šio įstatymo reguliavimo dalyko.
29. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti nuorodą į šio įstatymo 10 straipsnį, o ne į 10 straipsnio 1 dalį, nes 1 dalyje nustatyti atidėjimo individualia tvarka pagrindai, o ne pati tvarka.
30. Nėra aiški keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateikta nuoroda į šio straipsnio 3 dalį, kuria siekiama nustatyti, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama šiame punkte nurodytiems karo prievolininkams, tačiau šiame punkte jokia karo prievolininkų grupė nėra išskirta. Minėtame 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte tiesiog numatytos sąlygos, kurioms esant tarnyba neatidedama 10 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytiems karo prievolininkams.
31. Atžvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio nuostatas, slaugomam ar prižiūrimam asmeniui su negalia gali būti 36 mėnesiams skiriamas aprūpintojas, siūlome keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyti galimybę atidėti karo prievolę prievolininkui, kuris paskirtas asmens su negalia aprūpintoju. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 11 punktas.
32. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnį siūlome papildyti nauja dalimi, nustatančia subjektą (-us), įgaliotą (-us) priimti sprendimą dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo karo prievolininkams individualia tvarka. Taip pat nėra aišku, ar tarnyba individualia tvarka būtų atidedama neapibrėžtam laikotarpiui (t. y. kitais metais vykdomo šaukimo metu vėl tikrinama, ar neišnyko atidėjimą lėmusios aplinkybės, ar, vis dėlto, priimant sprendimą atidėti tarnybą iš karto nustatomas konkretus terminas, kuriam praėjus karo prievolininkas įrašomas į atitinkamą šaukimo pirmumo grupę). Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 14 straipsniui, kuriame reglamentuojamas alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimas, 18 straipsniui, nustatančiam aktyviojo rezervo karių šaukimo į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių atidėjimą, bei 22 straipsniui, kuriame nustatytos tarnybos paskelbus mobilizaciją atidėjimo sąlygos.
33. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinime prieš žodį „aprūpinimo“ įrašytini žodžiai „alternatyviosios tarnybos prievolininkų“.
34. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatų tarpusavio santykis, nes vienoje nuostatoje nustatyta, kad alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama alternatyviosios tarnybos prievolininko gyvenamosios vietos savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje jo šeimos nariai turi nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ar jų dalį, tuo tarpu kitoje nuostatoje – kad tuo atveju, kai alternatyviosios tarnybos prievolininkas ar jo šeimos nariai neturi Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama atsižvelgiant į alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos poreikį ir alternatyviosios tarnybos prievolininko išreikštą norą dėl tarnybos vietos. Kitaip sakant, nuostata, nustatanti, kad alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta parenkama alternatyviosios tarnybos prievolininko gyvenamosios vietos savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje prievolininko šeimos nariai turi nuosavybės teise turimų patalpų, paneigiama kita nuostata, numatančia, kad prievolininko gyvenamosios vietos kriterijus nebėra svarbus, jei jis ar jo šeimos nariai neturi nuosavybės teise turimų patalpų. Pažymėtina, kad asmenys labai dažnai gyvena bei deklaruoja savo gyvenamąją vietą patalpose, kurias valdo ir naudojasi jomis ne nuosavybės teise, o kitais valdymo pagrindais.
35. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalis tikslintina, nurodant, kad alternatyviosios tarnybos prievolininkai laikinąja gyvenamąja patalpa aprūpinami, kai jie patys ar jų šeimos nariai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies neturi būtent alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vietoje (atitinkamoje savivaldybėje). Taip pat pažymėtina, kaip jau minėta aukščiau, karo prievolininkai gali gyventi ir tokiose patalpose, kurias valdo ir naudojasi jomis ne nuosavybės teise, o kitais valdymo pagrindais.
36. Tikslintinas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalies paskutinis sakinys, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kurio karo prievolininkams nustatyto dydžio negali viršyti alternatyviosios tarnybos prievolininkams nustatomas atlyginamų kelionės išlaidų dydis.
37. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 13 dalyje turėtų būti patikslinta dispozicinė nuoroda, nes šio straipsnio 6 dalyje jokie asmenys (šeimos nariai ar artimieji giminaičiai) nėra nurodyti.
38. Tikslintina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 16 dalis, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama ne visose nevyriausybinėse organizacijose, bet tik viešosios naudos nevyriausybinėse organizacijose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas.
39. Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pateikia karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai, kuri šį prašymą perduoda alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojančiai institucijai. Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir sprendimą dėl prašymų pagrįstumo priima komisija, sudaryta iš nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir religinių bendrijų, aukštųjų mokyklų atstovų (toliau – komisija). Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu komisija gauna karo prievolininkų prašymus. Manome, kad projektą reikėtų papildyti nuostata, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija perduoda karo prievolininkų pateiktus prašymus nagrinėti komisijai arba, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija organizuoja karo prievolininkų pateiktų prašymų nagrinėjimą komisijoje.
40. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje kaip pertekliniai brauktini žodžiai „Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos trukmės“.
41. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatos, nustatančios, kad alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, santykis su keičiamo įstatymo 11 straipsnio 16 dalimi, pagal kurią alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose tvarką nustato alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija.
42. Siekiant teisinio aiškumo bei nuostatų dėstymo nuoseklumo, taip pat vengiant nereikalingų dispozicinių nuorodų, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „Paskelbus mobilizaciją alternatyviosios tarnybos prievolininkas paleidžiamas vadovaujantis šios dalies 2 punktu“, o šios dalies 2 punktas dėstytinas taip: „atliekant alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą paskelbus mobilizaciją, kai paskelbiama demobilizacija“. Vengiant nereikalingų nuorodų, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj nuorodos „šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatytas amžius“ įrašytini skaičius ir žodis „60 metų“.
43. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 punkte vietoj žodžio „taikytinas“ įrašytini žodžiai „šio punkto nuostata taikoma“.
44. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas yra būtent karo prievolininkų, o ne visų tikrąją karo tarnybą atlikusių karių išleidimo į atsargą sąlygos, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „tikrosios karo tarnybos kariai“ siūlome įrašyti formuluotę „privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę karo prievolininkai“. Pažymėtina, kad ir šio straipsnio pavadinime minimi tik karo prievolininkai, o ne visi tikrosios karo tarnybos kariai.
45. Tikslintina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis, atsižvelgiant į tai, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, krašto apsaugos sistemos karių tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai ir kvalifikacijai žymėti nustatomi karių laipsniai, bet ne kariniai laipsniai.
46. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostata iki dvitaškio dėstytina taip: „Aktyviojo rezervo kariai atleidžiami iš pareigų kariniame vienete nepasibaigus tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpiui, kai“.
47. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikėtų patikslinti, nurodant, ar finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams tarnyba paskelbus mobilizaciją atidedama, ar, vis dėlto, šiems pareigūnams tarnybos atidėjimas negalimas.
48. Ginčytinas keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 ir 4 punktų, nustatančių, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija organizuoja alternatyviosios tarnybos prievolininkų atranką į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat atrinktų alternatyviosios tarnybos prievolininkų sveikatos patikrinimą ir jų apskaitą, pagrįstumas. Pažymėtina, kad alternatyviosios tarnybos prievolininkai nėra nei šaukiami, nei parenkami, nei kažkaip kitaip vykdoma jų atranka. Karo prievolininkai į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą skiriami išimtinai tik pagal jų pačių prašymus, kuriuos nagrinėja speciali komisija. Todėl šio straipsnio 1 punkte nustačius, kad alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija organizuoja karo prievolininkų pateiktų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimą, lieka neaiškus 2 punkte nustatytos funkcijos - organizuoti alternatyviosios tarnybos prievolininkų atranką į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turinys.
49. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIVP- 3315(2)), keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami“ įrašytini žodžiai „registrų informacinėse sistemose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, kurios naudojamos“. Atitinkamai tikslintini ir keičiamo įstatymo 28 ir 29 straipsnių 1 ir 2 punktai, 30 straipsnio 1 – 3 dalys ir 31 straipsnio 1 dalis.
50. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje žodžiai „elektroniniu arba automatiniu duomenų perdavimo būdu, o kai tai neįmanoma, – raštu“ turėtų būti dėstomi po žodžio „privalo“.
51. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, jog karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija turi teisę, kai nėra galimybių gauti iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtinos informacijos, neatlygintinai gauti karinei įskaitai tvarkyti būtiną informaciją iš fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių. Vertindami šią nuostatą, norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su fizinių ir privačių juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis (ar kitais jų tvarkomais duomenimis, dokumentais), kuriems jų veiklą reguliuojantys įstatymai dėl jų veiklos pobūdžio nenustato pareigos kaupti ir tvarkyti tokią informaciją bei pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos imperatyvią teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų jų asmeniniais tikslais tvarkomus ir kaupiamus duomenis ar dokumentus, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu. Tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybei tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su teise gauti reikalingus duomenis iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, siūlytume keičiamame įstatyme aiškiau reglamentuoti duomenų ar informacijos gavimo iš privačių asmenų sąlygas ir (ar) atlygintinumą už tokių duomenų gavimą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir 30 straipsnio 2 daliai.
52. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 punkte ir 32 straipsnio 2 dalyje yra išskiriamos tik Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešosios įstaigos, kurioms gali būti nurodoma atlikti alternatyviosios tarnybos prievolininkų sveikatos patikrinimus, t. y. nėra aišku, kodėl sveikatos patikrinimų negalėtų atlikti tos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemai priklausančios įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga.
53. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registro tvarkytojai paskiriami Vyriausybės nutarimu. Pažymėtina, kad aukščiau minėtame nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad informacinės sistemos tvarkytoją ar tvarkytojus skiria informacinės sistemos valdytojas.
54. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje vietoje formuluotės „Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmenų, sukakusių 17 metų pareigų neįvykdymą laiku“ įrašyti formuluotę „Asmenų, sukakusių 17 metų, neįvykdžiusių šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pareigų“.
55. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje prieš žodžius ,,administraciniam teismui“ įrašytinas žodis „Regionų“, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. bus vienas Regionų administracinis teismas.
56. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies formuluotę reikėtų patikslinti, nes subsidija darbo užmokesčiui ne taikoma karo prievolininkui, o mokama jį įdarbinusiam darbdaviui. Taip pat pažymėtina, kad tikslintinas ir šio straipsnio pavadinimas, nes lengvata taikoma ne pačiam karo prievolininkui, o jį įdarbinusiam asmeniui.
57. Pažymėtina, kad projektu yra siūloma ne tik išdėstyti nauja redakcija Karo prievolės įstatymą (projekto 1 straipsnis), kuris įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d., bet ir pakeisti šiuo metu galiojančio Karo prievolės įstatymo 23 straipsnį (projekto 2 straipsnis), kuris įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rekomendacijų 53 punkte yra nustatyta: „Dėstant teisės aktą nauja redakcija, negali būti nustatomas atskirų jo struktūrinių dalių ankstesnis įsigaliojimas. Prireikus tokiu atveju nustatyti tam tikrų nuostatų ankstesnį įsigaliojimą, iš pradžių atskiru straipsniu ar punktu atitinkamomis nuostatomis turėtų būti pildomas ar keičiamas galiojantis teisės aktas, paskui kitu straipsniu ar punktu dėstoma vėliau įsigaliosianti nauja teisės akto redakcija.“ Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio nuostata, kuria keičiama galiojančio Karo prievolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, turėtų būti išdėstyta projekto 1 straipsnyje, o projekto 1 straipsnio nuostatos (nauja Karo prievolės įstatymo redakcija) – 2 straipsnyje. Projekto 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys atitinkamai tikslintinos, vietoj nuorodos į įstatymo 2 straipsnį pateikiant nuorodą į įstatymo 1 straipsnį.
58. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas, projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta šio įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo data 2024 m. sausio 1 d. yra nereali.
59. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Karo prievolės įstatyme“, o po žodžių „individualia tvarka“ – žodis „galiojusio“.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected]
J. Meškienė, tel. +370 5 209 6089, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected]
L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p.[email protected]