LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL NATO GREITOJO REAGAVIMO PAJĖGOMS, JUNGTINĖMS EKSPEDICINĖMS PAJĖGOMS PRISKIRTŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS KARINIŲ VIENETŲ IR NATO IR EUROPOS SĄJUNGOS KARINĖSE VADAVIETĖSE TARNYBĄ ATLIEKANČIŲ LIETUVOS KARIŲ IR CIVILIŲ KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS TARNAUTOJŲ DALYVAVIMO TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE“ PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

2020 m. gruodžio 31 d. baigia galioti Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. XIII-1598 „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“, numatantis, kad Lietuvos kariniai vienetai, priskirti NATO greitojo reagavimo pajėgoms, taip pat Lietuvos kariai, atliekantys tarnybą NATO ir Europos Sąjungos (toliau – ES) karinėse vadavietėse, siunčiami dalyvauti tarptautinėse operacijose, kai Šiaurės Atlanto Taryba priima sprendimą panaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgas ir (arba) NATO karinių vadaviečių personalą tarptautinėje operacijoje arba ES Taryba priima sprendimą panaudoti ES karinių vadaviečių personalą tarptautinėje operacijoje. Galiojančiame nutarime taip pat numatyta, kad Lietuvos kariai, priskirti Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms, siunčiami dalyvauti Jungtinių Tautų, NATO ar ES tarptautinėse operacijose ar tarptautinėse operacijose, vykstančiose NATO ir ES valstybių narių teritorijose, kai Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms vadovaujanti valstybė po konsultacijų su dalyvaujančiomis valstybėmis nusprendžia dalyvauti šiose operacijose.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projekto (toliau – Nutarimo projektas) rengimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad sprendimą dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų išvykimo ir panaudojimo kitos operacijos tikslais kitų valstybių teritorijose priima Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidento teikimu priimdamas nutarimą, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 9 punktas, numatantis, kad krašto apsaugos ministras kartu su užsienio reikalų ministru Respublikos Prezidentui teikia pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose.

Teikiamo Nutarimo projekto tikslas – nustatyti NATO greitojo reagavimo pajėgoms (angl. NATO Response Force, NRF), Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms (angl. Joint Expeditionary Forces, JEF) priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir karių, NATO ir ES karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, kai Šiaurės Atlanto Taryba priima sprendimą panaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgas ir (arba) NATO karinių vadaviečių personalą tarptautinėje operacijoje arba ES Taryba priima sprendimą panaudoti ES karinių vadaviečių personalą, taip pat kai Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms vadovaujanti valstybė po konsultacijų su dalyvaujančiomis valstybėmis nusprendžia dalyvauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų pagrindu vykdomose, NATO ar ES tarptautinėse operacijose ar tarptautinėse operacijose, vykstančiose NATO ir ES valstybių narių teritorijose nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., teisinį pagrindą.

NATO greitojo reagavimo pajėgos, NATO ir ES karinių vadaviečių personalas tarptautinėse operacijose gali būti naudojamas tik Šiaurės Atlanto Tarybai arba ES Tarybai priėmus atitinkamus sprendimus. Priėmus teikiamą Nutarimo projektą, bus sudarytos sąlygos Lietuvai tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimus Aljansui ir ES ir prireikus siųsti į tarptautinę operaciją NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskirtus Lietuvos Respublikos karinius vienetus ir karius, taip pat Lietuvos karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus, atliekančius tarnybą NATO ir ES karinėse vadavietėse, iš karto priėmus atitinkamą Šiaurės Atlanto Tarybos arba ES Tarybos sprendimą. Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirti Lietuvos Respublikos kariniai vienetai į tarptautines operacijas būtų siunčiami tik kai dėl to sprendimą priimtų Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms vadovaujanti šalis – Jungtinė Karalystė, pasikonsultavusi su Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms pajėgumus skiriančiomis šalimis, šių šalių bendru sutarimu.

NATO greitojo reagavimo pajėgos formuojamos iš Aljanso valstybių narių priskirtų pajėgų, kurias NATO ekspertai atrenka pagal pasirengimo lygį ir poreikį. NATO greitojo reagavimo pajėgos pagal parengties laiką skirstomos į ypač greito reagavimo pajėgas (angl. the Very High Readiness Joint Task Force, VJTF), pradinę pastiprinančių pajėgų grupę (angl. the Initial Follow-On Forces Group, IFFG) ir pastiprinančių pajėgų grupę (angl. Follow-On Forces Group, FFG). Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Turkijos pajėgos sudaro NATO ypač greito reagavimo pajėgų pagrindą. Vienos NATO greitojo reagavimo pajėgų pamainos budėjimo laikas – 12 mėnesių. Tuo laikotarpiu Šiaurės Atlanto Tarybai priėmus atitinkamą sprendimą, priskirtos NATO valstybių narių pajėgos gali būti pasiųstos dalyvauti tarptautinėje operacijoje.

Planuojama, kad 2021 m. NATO greitojo reagavimo pajėgoms bus priskirti šie Lietuvos Respublikos kariniai vienetai: sekliųjų vandenų išminavimo komanda, specialiųjų operacijų užduoties grupė, pėstininkų kuopa, štabo karininkai specialiųjų operacijų komponento vadavietėje ir Jungtinėje logistikos paramos grupėje, priešakinė taktinė kuro užpylimo komanda, judėjimo kontrolės komanda, vandens valymo vienetas ir nacionalinės paramos elementas (iš viso iki 200 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų).

2022 m. planuojama, kad NATO greitojo reagavimo pajėgose budės specialiųjų operacijų užduoties grupė, pėstininkų kuopa, štabo karininkai specialiųjų pajėgų komponento ir daugianacionalinės brigados vadavietėse bei Jungtinėje logistikos paramos grupėje, žvalgybos būrys ir valdymo grupė, priešakinė taktinė kuro įpylimo grupė, judėjimo kontrolės komanda, vandens valymo vienetas, karo medicinos specialistai ir nacionalinės paramos elementas (iš viso iki 301 kario ir civilio krašto apsaugos sistemos tarnautojo).

NATO ir ES karinėse vadavietėse 2021–2022 m. tarnybą atliks iš viso iki 131 Lietuvos kario ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojo. Į šį skaičių įeina kariai, tarnaujantys NATO vadovavimo struktūros ir NATO pajėgų struktūros karinėse vadavietėse ir padaliniuose, turinčiuose tarptautinės karinės vadavietės statusą (pvz., NATO Sąjungininkų pajėgų vyriausioji vadavietė Europoje, NATO operacijų vadavietės, NATO 3-iojo ryšių bataliono grupė ir pan.). Taip pat į šį skaičių įeina kariai, tarnaujantys ES karinėse vadavietėse.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XIII-1598 „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“, 2019 m. į NATO „Patriot“ misiją Turkijoje (angl. NATO Patriot Mission in Turkey) buvo pasiųsti 9 kariai (Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio Delta; DCM-D), į NATO operaciją Irake (angl. NATO Mission Iraq) 7 kariai (DCM-D), o 2020 m. liepos mėn. iš NATO vadaviečių (DCM-D) į tarptautinę operaciją „Tvirta parama“ Afganistane išsiųsti 8 LK kariai.

2014 m. rugsėjo mėnesį Velse vykusio NATO valstybių vadovų susitikimo metu buvo patvirtinta NATO Pagrindinių valstybių koncepcija (angl. NATO Framework Nations Concept), kur daugiausia dėmesio buvo skiriama daugianacionalinėms sąjungininkių iniciatyvoms, kuriomis siekiama bendrai plėtoti pajėgumus, remiančius Aljansą, ypač Europoje. Įgyvendinant Velse vykusio NATO valstybių vadovų susitikimo deklaracijoje įtvirtintą NATO Pagrindinių valstybių koncepciją, Jungtinės Karalystės iniciatyva buvo įkurtos tarptautinės Jungtinės ekspedicinės pajėgos, kurioms šiuo metu karinius pajėgumus skiria Švedija, Danija, Suomija, Nyderlandai, Norvegija, Estija, Latvija ir Lietuva. Jungtines ekspedicines pajėgas sudaro karinius indėlius teikiančių valstybių sausumos, jūrų ir oro pajėgų kariniai vienetai. Jungtinės ekspedicinės pajėgos yra aukštos parengties pajėgos, kurios gali dalyvauti NATO, Jungtinių Tautų, valstybių partnerių vadovaujamose tarptautinėse operacijose. Jungtinių ekspedicinių pajėgų tikslas – vykdyti plataus spektro karines operacijas, įskaitant atgrasymo, kovinių veiksmų ir humanitarinės pagalbos teikimo. Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms vadovauja Jungtinės Karalystės operacinis štabas. Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms 2019–2020 metais buvo priskirta Lietuvos kariuomenės pėstininkų kuopa. Planuojama, kad 2021–2022 m. Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms irgi bus priskirta pėstininkų kuopa ir karo medicinos specialistas (iki 142 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų).

Nutarimo projektas įgyvendina Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 297 punktą („Sieksime, kad NATO aukščiausiojo lygo susitikime Varšuvoje 2016 m. liepos 8–9 d. priimti sprendimai, orientuoti į stiprią kolektyvinę gynybą, organizacijos atvirų durų politiką ir kt., būtų visiškai įgyvendinti. Tęsime Lietuvos, kaip aktyvios ir patikimos organizacijos narės, įsipareigojimų užtikrinimą, siekdami įnešti tinkamą indėlį į saugumo užtikrinimą tiek savo, tiek kituose regionuose“) ir 335.3 papunktį („Glaudžiai bendradarbiausime su Baltijos valstybėmis, Lenkija, JAV, Vakarų ir Šiaurės Europos šalimis bei NATO partnerėmis vystant bendrus gynybos planavimo, aukštos parengties ir gebėjimų stiprinimo sričių pajėgumus“).

2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Nutarimo projekto iniciatorės – Užsienio reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija. Teikiamus teisės aktų projektus parengė KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų grupė (vadovas Karolis Aleksa, tel. (8 5) 273 5630, el. p. [email protected], patarėjas kmdr. ltn. Gintas Gumbrys, tel.    (8 5) 273 5633, el. p. [email protected], patarėjas mjr. Martynas Bandza, tel. (8 5) 273 5636, el. p. [email protected]) ir Užsienio reikalų ministerijos Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamentas (direktorius Vytautas Leškevičius, tel. (8 5) 236 2446, el. p. vytautas.leškevič[email protected], Grėsmių analizės, tarptautinių misijų ir konfliktų prevencijos skyriaus vedėjas Darius Mereckis, tel. (8 5) 236 2427, el. p. [email protected] , antroji sekretorė Justina Ražanaitė, tel. ( 8  5) 236 2932, el. p. justina.ražanaitė@urm.lt).

3. Kaip šiuo metu reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai

Šiaurės Atlanto Tarybai arba ES Tarybai priėmus atitinkamus sprendimus dėl tarptautinių operacijų, Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, priskirti NATO greitojo reagavimo pajėgoms, taip pat Lietuvos kariai, atliekantys tarnybą NATO ir ES karinėse vadavietėse, jose dalyvautų vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. XIII-1598 „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“, kuris galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Galiojančiame nutarime taip pat numatyta, kad Lietuvos kariniai vienetai, priskirti Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms, siunčiami dalyvauti Jungtinių Tautų, NATO ar ES tarptautinėse operacijose ar tarptautinėse operacijose, vykstančiose NATO ir ES valstybių narių teritorijose, kai Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms vadovaujanti valstybė po konsultacijų su dalyvaujančiomis valstybėmis nusprendžia dalyvauti šiose operacijose.

4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Nutarimo priėmimas nustatytų NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų, NATO ir ES karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos arba ES Tarybos patvirtintose arba kitose tarptautinėse operacijose, vykdomose remiantis tarptautinės teisės nuostatomis ir principais, 2021–2022 metais teisinį pagrindą.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto Nutarimo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.

6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Teikiamas Nutarimo projektas poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijai neturės.

7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Priimtas Nutarimas poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus Nutarimą nereikės keisti galiojančių, priimti naujų ar pripažinti netekusiais galios teisės aktų, išskyrus nurodytą Nutarimo projekte.

9. Projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Nutarimo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.

10. Atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams

Nutarimo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, ES teisei neprieštarauja.

11. Nutarimui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai

Priėmus siūlomą Nutarimą, nereikės parengti įgyvendinamųjų teisės aktų.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks priimtam Nutarimo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Lėšų, susijusių su Lietuvos karinių vienetų, priskirtų NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms, taip pat su Lietuvos karių, tarnaujančių NATO ir ES karinėse vadavietėse, dalyvavimu Šiaurės Atlanto Tarybos ir ES Tarybos patvirtintose ar kitose tarptautinėse operacijose, vykdomose remiantis tarptautinės teisės nuostatomis ir principais, poreikis priklausys nuo siunčiamų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičiaus. Nutarimo projektas bus įgyvendinamas iš Krašto apsaugai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant Nutarimo projektą specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc

Reikšminiai Nutarimo projekto žodžiai (pagal Europos žodyną Eurovoc) yra šie: NATO šalys, ES, karinis personalas, gynyba, kariai.