|
Argumentai:
Siūlytina
išlaikyti aukštus embriono apsaugos standartus užtikrinantį praėjusioje
kadencijoje pasiektą kompromisą priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, o
taip pat garantuoti, kad embrionų saugojimo našta nebus perkelta ant tėvų
pečių, t.y. kad embrionų saugojimas bus kompensuojamas psdf arba valstybės
biudžeto lėšomis.
Pasiūlymas:
Pakeisti
Projekto 9 straipsniu keičiamą Įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį
ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Embriono
apsauga
1. Valstybė skatina
pagalbinio apvaisinimo technologijų, kuriomis siekiama embrionų gyvybingumo
ir didžiausios saugaus nėštumo bei gimdymo tikimybės, taip pat kuriomis
embrionai sukuriami panaudojant šaldytas moteriškas lytines ląsteles,
vystymą. Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti,
tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu
sutuoktiniai (partneriai), pasitarę su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas
medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu
metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų.
Medicinos dokumentuose taip pat fiksuojama informacija apie:
1) paimtų moteriškų lytinių ląstelių skaičių;
2) subrendusių moteriškų lytinių ląstelių skaičių;
3) apvaisintų moteriškų lytinių ląstelių skaičių;
4) embrionų, tinkamų perkelti į moters organizmą, skaičių;
5) į moters organizmą perkeltų embrionų skaičių;
6) šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju saugomų embrionų skaičių;
7)
embrionų, kurie buvo saugomi šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju,
perkėlimą į moters organizmą.;
8)
embrionų, kurie šio straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais buvo sunaikinti
nutraukiant jų saugojimą, skaičių.
2. Įvertinus galinčią
kilti žalą motinos ir (ar) tėvo, ir (ar) vaiko (vaikų), kuris
(kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, sveikatai ir imantis atsargumo
priemonių, procedūros su embrionu ar lytinėmis ląstelėmis, neatsižvelgiant į
procedūros, skirtos lytinėms ląstelėms in vitro subrandinti,
embriono implantacijai gimdoje pagerinti ar atliekamos kitais, ne
biomedicininių tyrimų, tikslais, pobūdį (mechaninis ar medikamentinis
poveikis), yra leidžiamos tik tuo atveju, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:
1) procedūrų saugumas
ir efektyvumas yra pagrįstas klinikiniais tyrimais;
2)
procedūroms atlikti reikalingi medicinos prietaisai ir vaistiniai preparatai
naudojami laikantis jų registracijos ar rinkodaros teisės suteikimo metu
patvirtintų indikacijų ir kitų nustatytų reikalavimų;
3)
procedūros atliekamos pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą
procedūrų, atliekamų su embrionu ir lytinėmis ląstelėmis, sąrašą ir laikantis
sveikatos apsaugos ministro nustatytos tvarkos.
3. Biomedicininiai
tyrimai su embrionais gali būti atliekami tik Lietuvos Respublikos
biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
4.
Iki perkėlimo į moters organizmą embrionai gali būti auginami in
vitro (ne moters kūne) ne ilgiau kaip šešias paras po apvaisinimo
(zigotos susidarymo).
5. Sukurti, tačiau į
moters organizmą neperkelti besivystantys embrionai laikomi lytinių
ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai saugomi ir naudojami
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Embrionai pagal
sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto
paciento sutikime nurodytą laiką, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo
pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent
sutuoktiniai (partneriai) yra pareiškę valią dėl ilgesnio embrionų
saugojimo termino. Pasibaigus pagal sutuoktinių (partnerių) raštu
pareikštą valią embrionų saugojimo terminui, mirus vienam arba abiem
sutuoktiniams (partneriams), taip pat pasibaigus santuokai arba registruotai
partnerystei, jei abu sutuoktiniai (partneriai) yra sutikę dėl embrionų
panaudojimo donorystei, embrionų laikymas sveikatos apsaugos ministro
nustatytais pagrindais ir tvarka tęsiamas valstybės lėšomis, tačiau ne
ilgiau kaip dešimt metų nuo embrionų donacijos.
6. Kol dėl šio
straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių embrionai laikomi lytinių ląstelių
banke, kiti embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui negali būti
kuriami.
7. Draudžiama
naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą
embrioną. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas
tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Draudžiama
nutraukti pagalbinio apvaisinimo metu sukurto ir į moters organizmą
neperkelto besivystančio embriono saugojimą ir jį sunaikinti, išskyrus
atvejus, kai:
1) pasibaigia pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią embrionų saugojimo terminas ir nėra abiejų sutuoktinių
(partnerių) šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų
embrionų panaudojimo donorystei arba prašymo pratęsti embrionų saugojimo
terminą;
2) miršta vienas ar abu sutuoktiniai (partneriai) ir nėra abiejų šių asmenų
šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų
panaudojimo donorystei;
3)
pasibaigia santuoka ar registruota partnerystė ir nėra abiejų buvusių
sutuoktinių (partnerių) šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl
saugomų embrionų panaudojimo donorystei;
4)
valstybės lėšomis saugomi embrionai nebuvo panaudoti donorystei per dešimt
metų nuo embrionų donacijos.“
8.
Valstybė įgyvendina embriono donorystės programą (toliau – Prenatalinio
įvaikinimo programa). Vyriausybė parengia Prenatalinio įvaikinimo programą,
paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos
finansavimą valstybės lėšomis. Prenatalinio įvaikinimo programą vykdo
universiteto ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti
licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.
8. Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija planavimo dokumentuose numato valstybės biudžeto lėšomis
finansuojamas embrionų donorystės palaikymo priemones, kurias įgyvendina
universitetų ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti
licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.““
|