LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 383
STENOGRAMA
2020 m. kovo 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį mūsų posėdį. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Žinau, kad ateina ir kiti. Mes, manau, galime pradėti darbą.
Informuoju, kad komitetai labai atsakingai dirbo, parengė išvadas. Jums ačiū, kad pritarėte ir svarstėme šiuos įstatymų projektus ypatingos skubos tvarka, norėdami, kad šiandien jie būtų svarstomi ir priimami. Komitetai, kurie dar nespėjo, na, gal ne tiek komitetai – visi komitetai savo darbą padarė, o jų buvo ir Socialinių reikalų ir darbo, ir Sveikatos reikalų, ir Biudžeto ir finansų, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių, ir Ekonomikos, jiems teko svarstyti įstatymų projektus ir rengti išvadas. Jie posėdžius jau baigė, ir baigė daug anksčiau, tačiau kai kurios išvados dar yra į mūsų sistemą neatkeliavusios. Tad ar galiu prašyti jūsų ir tikėtis pritarimo, kad ne pagal darbotvarkės eilę, o pagal jau į sistemą atėjusias įstatymų išvadas galėtume svarstyti? (Balsai salėje) Galime tam pritarti? Dėkoju.
14.02 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 aštuntojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4631(2) (svarstymas ir priėmimas)
Tad leiskite pradėti nuo darbotvarkės 2-4 klausimo – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo IV skyriaus aštuntojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4631. Svarstymas. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė gerbiamoji A. Kubilienė jau, matau, ateina į tribūną. Prašom perskaityti komiteto išvadą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį projektą, ir sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4631(2) ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti yra užsirašę keturi kolegos. Pirmąjį diskutuoti kviečiu P. Urbšį, ruošiasi A. Matulas. (Balsai salėje) Povilo nėra. A. Matulas. Taip pat nėra. M. Puidokas. (Balsai salėje) Yra M. Puidokas. Prašom, gerbiamas kolega. Ruošiasi A. Sysas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kalbant apie šią ypatingą situaciją, aš manau, kad Vyriausybė tikrai turėtų į tai atsižvelgdama rasti būdų, kaip, visų pirma, medikus aprūpinti apsauginėmis kaukėmis ir kitomis apsauginėmis priemonėmis, nes šiandien tikrai tiek iš Kauno, tiek iš Klaipėdos, tiek iš kitų vietų susidūriau su nemenku srautu klausimų ir skambučių, kodėl taip yra, kad tokių priemonių šiandien trūksta. Kadangi senesniais laikais, kurie ne taip seniai dar buvo, visi naudojo daugkartines apsaugines kaukes, kurios buvo pagamintos iš daug sluoksnių medvilnės. Jos buvo siuvamos, jas buvo galima vėliau dezinfekuoti arba plauti ypač aukštoje temperatūroje ir išlyginus vėl naudoti.
Aš manau, kad tikrai Lietuvoje turėtume atrasti tų pajėgumų, kad tokio pobūdžio apsaugines kaukes pagamintume. Kodėl aš manau, kad yra ypač svarbu turėti tokio pobūdžio apsaugines kaukes ne tik medikams, bet ir visiems žmonėms, kurie grįžta iš užsienio šalių? Visų pirma tai yra prevencija dėl galimos koronaviruso sklaidos.
Tai rodo patirtis tų šalių, kurios sėkmingai, efektyviai ir puikiai suvaldo koronaviruso sklaidą. Tai yra tokios valstybės kaip Taivanas, kaip Honkongas, kaip Singapūras. Net ir toje pačioje Europoje mes matome, kad kai kurių šalių, tokių kaip Vokietija ar Austrija, situacija, rezultatai ir tie patys mirtingumo koeficientai yra daug sykių geresni, negu turime situaciją Italijoje ar Ispanijoje. Akivaizdu, kad jeigu pasimokytume iš jų patirties, iš Pietryčių Azijos šalių turimos patirties per SARS viruso epidemiją ir sklaidą, tai mes tikrai turėtume visiškai kitokią ir geresnę situaciją mūsų valstybėje.
Tai visų pirma šitame kontekste yra kartu ir siūlymas, kad į tai būtų atsižvelgta, kad būtų atrasti tie kontaktai ir priemonės tam, kad tokių priemonių gamyba būtų. Kada mes gausime, kaip ir įvardino prieš tai rytinėje posėdžio dalyje kalbėjęs ministras A. Veryga, vienkartines chirurgines apsaugines kaukes arba kaukes su respiratoriais, tokio aiškumo šiandien neturime. Vadinasi, reikia ieškoti kūrybingų būdų. Tai nėra, vėlgi pakartosiu, aukštosios technologijos, kad tokio pobūdžio įrangos mes negalėtume pagaminti. Šiuo atveju tikrai yra tų, kurie gebėtų tą padaryti. Turime labai puikiai veikiančią ir, sakykime, tą pačią dezinfekavimo sistemą mūsų gydymo įstaigose. Tai lygiai taip pat galėtų užsiimti ir tuo, jeigu turėtume daugkartinio naudojimo apsaugines kaukes. Tas pats, aišku, yra susiję ir su apsauginiais rūbais, nes kai gydytojas ateina ir jokių apsauginių rūbų negauna, kai turi bendrauti su įtariamu koronos atveju pacientu, natūralu, kad apie kokį saugumą mes galime kalbėti, kai gydytojas privalo saugotis taip, kaip jis išmano, turi ieškoti ar savo chirurginės kepurėlės, ar vienkartinės kaukės, kurią jis pats turi, bet ne gydymo įstaiga jam tai suteikia.
Vis dėlto kviečiu tikrai ypač atkreipti dėmesį į šią situaciją, nes esame viena iš tų šalių, kur yra atliekamas ypač nedidelis testų skaičius. Dabar turime reagentų, tikėtina, kad gausime daugiau ir tų testų bus atlikta daugiau. Kartu palinkėčiau turėti ryžto atlikti kai kuriuos ryžtingus sprendimus, ne vien tik vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Tas pats Taivanas taip pat turėjo rekomendaciją, kad neuždarytų sienos. O tai yra 23 mln. valstybė, kurioje gyventojų skaičius ir gyventojų tankis yra didžiulis. Jos teritorija yra beveik kelis kartus mažesnė negu Lietuvos. 850 tūkst. Taivano darbuotojų dirba žemyninėje Kinijoje. Bet jie šiandien turi 77 atvejus, visi sustabdyti ir pastebėti prie sienos, ir tik vieną mirtiną atvejį. Tai tikrai manau, kad ir Lietuva turėtų mokytis iš kitų valstybių, bet ne iš savo klaidų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą. Ruošiasi, matau, jau sugrįžęs, P. Urbšys.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, aš pasistengsiu kalbėti apie įstatymą, ne apskritai apie problemas, kurios kankina mūsų sveikatos sistemą, nes jų yra daug ir mes visi stengiamės, kad jų būtų kuo mažiau. Bet mes kalbėkime apie Užkrečiamųjų ligų įstatymo tuos straipsnius, kuriuos siūlo Vyriausybė keisti. Aš sveikinu, kad geriau vėliau negu niekada, kaip sakoma, tai bus padaryta šiandien, ypatingos skubos tvarka, nes turbūt į visus jus, į Vyriausybę, į Seimą, į ministrus, kreipėsi ne viena sveikatos organizacija, kuri prašė užtikrinti medicinos darbuotojams, dirbantiems tiesiogiai su COVID-19 atvejais, papildomas garantijas. Džiaugiuosi, kad ministras pažadėjo, kad rytoj pasirodys ir jo įsakymas dėl šios užkrečiamosios ligos perkėlimo iš pavojingų sąrašo į ypač pavojingų. Tai automatiškai tada šitas įstatymas įgauna galias ir tikėsimės, kad tai bus akstinas mūsų medikams matyti, kad valstybė, įstatymų leidėjai, tuo rūpinasi. Bet ne veltui aš klausiau pateikimo metu ir kito dalyko, tai yra noriu atkreipti dėmesį dar kartą visų jūsų į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį. Tai yra jeigu mes nustatome, kad COVID-19 yra ypač pavojinga užkrečiamoji liga, ir ten aiškiai pasakyta, ką mes turime daryti, – privalomai izoliuoti, tai aš suprantu ir visiškai sutinku, ką sakė ministras iš šitos tribūnos, kad 99 % yra sąmoningi, bet yra tas 1 %, kuris gali pagadinti tą medaus bačką. Aš suprantu, kad jau ne šio įstatymo čia reikalas, bet mes tikrai turime pagalvoti, kaip elgtis su tais žmonėmis, kurie piktybiškai nevykdo rekomendacijų, kurias teikia medikai. Ir pagalvoti, jeigu tokių atvejų pasitaikys daugiau, galbūt griežtinti sankcijas tokiems žmonėms, jei jie nesilaiko rekomendacijų ir gydymo ciklo, kurį nustato gydytojai.
Kviečiu pritarti pačiam įstatymui ir pagalvoti šiek tiek porą žingsnių į priekį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų įstatymų projektai, kurie inicijuojami, ir būtent šis, priverčia šiek tiek susimąstyti, kodėl tokia situacija įvyko ir ar šie įstatymų projektai yra pakankami. Jeigu norime įsigilinti į priežastis, o ne į pasekmes, aš siūlyčiau vis dėlto prisiminti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatą, kad asmens saugumo užtikrinimas yra vienas iš didžiausių prioritetų užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Dar 2008 metais Valstybės kontrolė pateikė valstybinio audito ataskaitą dėl ekstremalių situacijų valdymo organizavimo. Buvo numatyta įkurti specialią krizių prevencijos ir krizių valdymo instituciją.
2017 metų pradžioje premjeras, vos tapęs Ministru Pirmininku, žadėjo prie Vyriausybės sukurti Krizių valdymo centrą. Šiandien šis centras yra prie Krašto apsaugos ministerijos. Bet tai, kad ta prevencija nesuveikė ir nebuvo laiku įspėta, kad ateina, būtent yra toks pavojus, akivaizdžiai rodo 2019 metų gruodžio mėnesį vykę mokymai 14 institucijų stiprinti įgūdžius, suvaldant itin pavojingą užkrečiamąją ligą. Tada buvo komunikuota, kad tikime, kad visi, kurie atsakingi, kad Lietuva išliktų saugia jos gyventojams ir svečiams šalimi, turi būti nuolat pasirengę suvaldyti visas, net ir teorines, grėsmes. Akivaizdu – mūsų valstybė prevencinės sistemos neturi.
Kai kas gali pasakyti, kad ne viską galima numatyti, yra kitos aukščiau stovinčios institucijos Europos Sąjungoje, jos mums turi nurodyti tas grėsmes. Mano galva, tikrai ne. Jeigu Seimas iš tikrųjų nenori nusišalinti nuo šitos problemos sprendimo iš esmės, o ne būti Lietuvos Respublikos gaisrine, gal reikėtų prisiminti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“. Jis buvo priimtas 2008 metų lapkričio mėnesį.
Aš tikiuosi, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas užsiims ne vien tik, sakykime, nacionalinio saugumo archeologija, bet vis dėlto užsiims būtent tuo, kas yra svarbu valstybėje. Man atrodo, revizavimas tų teisės aktų, kurie yra susiję su tuo, kas sustiprintų prevenciją ir šių pavojų numatymą, tikrai būtų labai naudingas.
Tuo labiau kai aš girdžiu, kad šiandien ministras kalba, kad bus kreipiamasi dėl kaukių gamybos, bus kreipiamasi dėl dezinfekcinio skysčio gamybos, mes tikrai akivaizdžiai vėluojame. Jeigu nebus padaryta išvada, kad valstybė turi būti pasirengusi veikti izoliacijos sąlygomis ir turėti būtinas priemones, kurios apsaugotų Lietuvos Respublikos piliečius…
Antra, turėti labai aiškius algoritmus, kaip kokiais atvejais turi veikti valstybė, jeigu, sakykime, išsiplečia pandemija tokiu mastu, kad nebeužtenka esamų ligoninių. Šiandien mes gyvename tam tikroje nežinomybėje. Aš tikiuosi, kad tą karantino laikotarpį mes, Seimas, išnaudosime ne vien tik laukdami, bet ir aktyviai veikdami, kad tų klaidų neįvyktų ateityje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Salėje tiesiog nėra tų, kurie buvo pareiškę norą diskutuoti. Noriu atkreipti dėmesį, kad pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai po svarstymo. M. Puidokas – motyvai už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Labai trumpai. Norėčiau pasidžiaugti, kad šis įstatymo projektas atėjo, kad už jį balsuosime. Be abejonės, tai turėtų būti tik vienas žingsnis į priekį ir tikrai jis turėtų būti pildomas, tikslinamas. Jeigu yra galimybė, kad būtų sutaupyta laiko, na, Vyriausybės lygmeniu, jeigu ne, rinksis Seimas ir padėsime, kuo galėsime. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išsakysime motyvus, po to replikos. Prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš tikrai ne prieš šį įstatymą, tik galvoju, kad tam tikra prasme čia tarp to įstatymo ir apskritai tos viruso problemos ir gyvenimo pasidarė didžiulis disbalansas. Mano supratimu, mes per daug viską sudramatiname ir per daug imamės reguliuoti žmonių ir ekonomikos gyvenimą. Pasekmė to, be abejo, bus labai aiški. Ekonomikos susitraukimas, nuopuolis ir paskui visų ėjimas. Aš manau, prieš priimant visus sprendimus, įskaitant ir šį, ir galų gale ekonominius, iš tikro reikia pamatuoti tas grėsmes, kurios yra.
Kadaise dar Vokietijos kancleris L. Erhardas yra sakęs, kad Europos Sąjunga be Britanijos yra raitelis be galvos. Noriu pasakyti, kad tam tikra prasme dėl šio viruso Europa be Britanijos praranda ir savo galvą, dar likusias vietas. Manau, kad reikėtų iš tikro pasiekti balansą tarp tų visų galimų grėsmių ir realių grėsmių ir vienaip ar kitaip išvengti to nuosmukio, kuris mus visus gali liesti, ir tos kainos, kurią mes galime mokėti vėl dešimtmetį. Mano supratimu, taip reikėtų tą klausimą formuluoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Landsbergis dėl vedimo tvarkos? G. Landsbergis. Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Aš norėčiau naudodamasis proga kreiptis tiek į opozicijos kolegas, tiek ir į valdančiuosius dėl šios dienos pasisakymų. Gal atlikime mažą tokį testą prieš registruodamiesi pasisakyti, ar tikrai aš ketinu ką nors pasakyti labai naujo ir svarbaus. Jeigu ne, man atrodo, aplinkybės yra tokios, kad pasisakymams, pajuokavimams šiandien tikrai yra ne ta vieta. Kviesčiau susilaikyti ir susikaupti tam darbui, kurį turime tikrai šiandien padaryti.
PIRMININKĖ. Išties nuoširdžiai dėkoju ir tam pritariu. Manau, kad mes visi išgirdome ir pritarėme tam. Ačiū opozicijos lyderiui. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 107 Seimo nariai. Vienbalsiai 107 po svarstymo pritarė.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Tai aštuntojo skirsnio priėmimas, jį sudaro 32 straipsnis. Pasiūlymų, kaip sakiau, nėra. Galime priimti? Priimame. 33 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Visą 1 straipsnį galime priimti? Priimame.
2 straipsnis – įsigaliojimas. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai. (Balsai salėje) Ar sutinka kolegos nekalbėti? Sutinka? (Balsai salėje) A. Sysas taip pat sutinka? (Balsai salėje) Dėkoju. A. Matulas taip pat.
Balsuojame, kolegos. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai. Vienbalsiai 104 pritarė įstatymo projektui. (Gongas) Priimta.
14.21 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4622(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gautos išvados ir jau pasirengta 2-6 klausimo įstatymo projektui. Tai būtų Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4622.
Gerbiamieji kolegos, svarstymas. Kviečiu iš Biudžeto ir finansų komiteto A. Butkevičių. Išvada dėl Mokesčių administravimo įstatymo projekto. (Balsai salėje)
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį jūsų minėtą įstatymo projektą ir šiam įstatymo projektui vienbalsiai buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra gauta. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Po svarstymo sakyti motyvus niekas neužsirašė. Galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Galime jį priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Mūsų technika nespėja taip greitai. Minutėlę! Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame, mielieji kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai. Vienbalsiai 103 Seimo nariai pritarė Mokesčių administravimo įstatymui. Priimta. (Gongas)
14.23 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33, 34 ir 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo dvidešimt devintuoju2 skirsniu“ projektas Nr. XIIIP-4632(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gauta išvada ir jau esame pasirengę svarstyti darbotvarkės 2-10 klausimą. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 33 ir 34 straipsnių. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, apsvarstėme ir Seimo nario A. Anušausko pasiūlymą, jį patobulinome pritardami iš dalies. Komitetas bendru sutarimu pritaria siūlomoms pataisoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymus aptarsime po to. Dabar diskusija. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų galbūt ir būtų galima pritarti šitam įstatymui, bet iš to, ką aš girdžiu viešojoje erdvėje, tai yra R. Karbauskio pareiškimai, kitų valdančiųjų lyderių apie tai, kad reikėtų atsisakyti apskritai Seimo darbo, kad svarbiausius darbus padarėme šiandien ir daugiau neturime svarbių darbų, tai aš noriu pasakyti, kad šiandien mes vis dėlto tik pradėjome daryti darbus. Kaip ir krizė, su kuria susiduria mūsų šalis vėliausiai, ko gero, iš Europos šalių, esame tik prie starto linijos pradžios. Aš noriu paprašyti visų pirma tiek opozicijos, tiek pozicijos, kitų partijų lyderių, na, nenumoti ranka ir nesutikti, kai mums siūloma nerengti Seimo posėdžių. Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, jeigu pasižiūrėsite žinias, kalbama, kad iš tiesų karantinas ar tos krizės sąlygos gali užtrukti net kelis mėnesius, o jo sąlygos gali tik griežtėti. Net Rytuose nuo mūsų parlamentai atlieka savo darbą.
Taigi aš kviesčiau Seimą nesitraukti nuo starto linijos, ties kuria yra Lietuva, ir vis dėlto prisiminti konstitucines Seimo priedermes apie tai, kad esame parlamentinė valstybė ir kad esame tarpininkai tarp Vyriausybės ir žmonių, esame čia tam, kad kalbėtume mūsų žmonių vardu. Kodėl mes svarstome apie tai, kad turime atsitraukti tada, kai mūsų visuomenei iš esmės reikia daugiausia pagalbos, kai mūsų žmones reikia girdėti labiausiai? Iš tiesų ką mes pasakysime po sprendimo nedaryti, nerengti Seimo posėdžių savo visuomenei – policininkams, gydytojams, ugniagesiams, socialinėms tarnyboms, kurios 24/7 kovoja už mūsų žmonių saugumą, kai mes šiandien priėmėme sprendimus dirbti nuotoliniu būdu?
Tuo, ką šiandien padarėme, mes iš esmės tik reaguojame į vakar dienos įvykius – Darbo kodekso nuostatos, pagalba verslui, bet šiandienos iššūkiai turėtų būti mūsų darbotvarkės pagrindiniai klausimai. Jeigu pažiūrėsite pasaulio lyderių pareiškimus ar retoriką parlamentuose, jūs pamatysite, kad didžiausias iššūkis šiandien valstybėms yra sveikata ir saugumas, ne tik sveikata, bet ir visuomenės saugumas.
Šiandien mes matome, kad ištisi sektoriai stoja, paslaugų sektoriai, ir artimiausiu metu mes matysime, kai žmonės susidurs su tokia situacija, kai reikės gyventi iš minimumo, kai žmonės neturės darbo. Kaip mes esame tam pasiruošę, ką mes siūlome, kaip mes pasirūpinsime nepriteklių patiriančiomis šeimomis? Jeigu pamatysite, pavyzdžiui, JAV prezidento D. Trampo pareiškimus, jis kalba apie tai, kad reikia pasirūpinti ir tais, kurie elementariai neturi maisto. Kai mes turėjome pamokas mokyklose ir mokyklose dalis mūsų vaikų galėdavo papietauti, tai ką jie darys dabar, kai nevyksta pamokos? Vokietijoje parlamentas svarsto, kaip organizuoti mokymus, vaikų ugdymą nuotoliniu būdu. Ką darome mes? Mes galvojame, kad dviem savaitėms paskelbę karantiną tuo ir baigsime. Greičiausiai reikės dar tęsti. Tai kaip mes ugdysime savo vaikus? Kaip mes…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas!
V. BAKAS (MSNG). Aš norėčiau, kad tie klausimai…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. BAKAS (MSNG). …kuriuos reikia spręsti šiandien ir rytoj, būtų Seimo darbotvarkėje ir Seimas nesitrauktų nuo priešakinės linijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas! Negaliu nesureaguoti į tokią emocingą kalbą ir privalau pasakyti, kad Statuto straipsnius reikia skaityti. Čia yra žodžiai „gali būti“. Mielieji kolegos, neklaidinkime Lietuvos žmonių. „Gali būti“ nuotoliniu būdu. Vyriausybė ir Seimas dirba atsakingai, mes šiandien priimame labai svarbius įstatymų projektus, o jeigu reikalui esant gali būti surengta, tai iš tikrųjų gali būti. Jūsų pavardės neminėjau, todėl žodžio nesuteiksiu.
Kviečiu M. Puidoką. Prašome, kolega, diskusiją tęsiame toliau. (Triukšmas salėje)
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų kalbant apie šią situaciją, aš galiu kalbėti apie šią situaciją dėl to, kad gerbiamas kolega įvardino, tarsi mes uždraustume visam laikui Seimo posėdžius. Aš manau, kad turėti įstatymišką galimybę vykdyti darbą ir nuotoliniu būdu yra tikrai reikalingas dalykas. Tai viena.
Antra, mes turime Seime 141 Seimo narį, bet mes kažkaip pamirštame, kad mes turime 1 tūkst. kanceliarijos ir administracijos darbuotojų, dar patarėjų visas mūsų korpusas ir Seimo narių padėjėjų. Šiuo atveju tikrai, kol jie nėra aprūpinti kaukėmis su respiratoriais, tinkamomis apsaugos priemonėmis, mes, kaip Seimas, tiesiog nerodome tinkamo pavyzdžio visai likusiai Lietuvos daliai, jeigu mes, neatsižvelgdami į visų tų žmonių sveikatą, imame ir toliau rengiame posėdžius. Aš manau, kad šiandien įstatyminę galimybę dėl nuotolinio darbo priimti yra labai svarbu ir ją turėti, bet labai svarbu lygiagrečiai išspręsti visas tas ir Seimo darbo problemas, priimant svarbius sprendimus, to artimiausiu metu taip pat reikės Lietuvai. Tai aš tikiuosi, kad tos problemos bus išspręstos, visi žmonės galės Seimo pastate dirbti saugiai, ir tą darbą tęsime. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo gauti gerbiamo A. Anušausko pasiūlymai. Gerbiamas kolega, galbūt jūs pasakysite pačią esmę? Kiek matau, pritarta iš dalies. Minutėlę, įjungiame.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu kalbama, kadangi du pasiūlymai, dėl valdybos sprendimų priėmimo, tai tiesiog jisai, matau, yra patobulintas. Aš tiesiog buvau išbraukęs išankstinį pritarimą valdybos sprendimams. Aš manau, kad patobulinta teisingai, ir nereikalauju balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas A. Anušauskas sutinka su komiteto siūloma nuomone pritarti iš dalies ir nereikalauja balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, motyvai. V. Bakas – motyvai už. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke, leiskite man jums padaryti pastabą. Kiek suprantu, jūs neturite teisės komentuoti…
PIRMININKĖ. Turiu.
V. BAKAS (MSNG). …mano išsakytos pozicijos, Seimo nario išsakytos pozicijos diskusijų metu. Prašyčiau laikytis Seimo statuto ir tam tikros etikos.
Dabar dėl jūsų pasakojimo apie tai, kad tai yra klaida, ką aš sakau, klaidinu. Noriu pacituoti pono R. Karbauskio prieš keturias valandas pasakytą mintį. Aš manau, kad tai yra rimta, tai yra ruošiami tam tikri sprendimai. Jis labai aiškiai pasakė, kad karantino sąlygomis Seimas nesirinks. Kitaip tariant, karantino sąlygų pakanka, kad viena iš svarbiausių valdžių – Seimas – apskritai nedalyvautų visuomenės gyvenime. Gerbiami kolegos, aš tiesiog savo kalba norėjau atkreipti į tai dėmesį, kad Seimas privalo rinktis ir privalo spręsti žmonių klausimus.
PIRMININKĖ. K. Glaveckas – motyvai prieš.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, man atrodo, pats Seimo darbas nekvestionuojamas, jis dirbo, dirba ir turi dirbti. Tai visiškai yra akivaizdu. Aš manau, kad bus ta diena, kai Seimas, ir netrukus ji bus, kai Seimas paskelbs, kad koronavirusas yra nugalėtas. Tai mes visi būsime labai patenkinti ir žmonės galų gale ramiai atsikvėps.
Dabar dėl kitos pataisos ir pastabos dėl Statuto. Mes iš tikrųjų teikiame svarbų dalyką, bet mes pamiršome kitą dalyką – ekonominę pusę, ypač susijusią su biudžetu. Seimo statutas sako, kad bet kokios biudžeto korekcijos gali būti atliekamos tik ne skubos ir ypatingos skubos tvarka. Tai, ką mes darome dėl valstybės skolos, gryno skolinimosi, yra Statuto pažeidimas. Todėl mes iš tikrųjų turėtume, vienaip ar kitaip, Statute įtvirtinti nuostatą, kad esant tokiai ekstremaliai situacijai Vyriausybė turi teisę pakoreguoti biudžetą, esant visiškai parlamentinei kontrolei. Tai būtų protinga ir laiku. Todėl aš sakau, kad šis siūlymas yra toks dalinis ir už jį reikėtų balsuoti, bet turint omeny tai, kad, iš kitos pusės, jis yra nepilnas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo dėl visų Statuto straipsnių. O posėdžio pirmininkas turi teisę, prašom perskaityti Statuto 100 straipsnį, jeigu kalbama netiesa arba ji kažkaip interpretuojama, turi teisę patikslinti.
Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 99, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš noriu pasakyti V. Bakui, kad aš negaliu garantuoti, kad jūs skaitėte citatą, kuri buvo korektiška. Bet mano pasakyta buvo, kad Seimas dirbs būtinybei esant ir rinksis, kada tik reiks daryti ką nors, ko mūsų prašys Vyriausybė. O kad karantinas, tai yra visai kita tema.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bakas. Replika po balsavimo.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, Seimo statuto 100 straipsnio 3 dalis (jūs ją pažeidėte) imperatyviai sako, kad posėdžio pirmininkas negali dalyvauti diskusijose, komentuoti, kitaip tariant, diskusijų ir daryti įtakos Seimo nariams. Būkite maloni, laikykitės Statuto.
O gerbiamam R. Karbauskiui noriu pasakyti. Mes galėjome iki šiol nesirinkti į kai kuriuos posėdžius, kur buvo priimti sprendimai, bet tokiomis sąlygomis mes privalome į juos rinktis tam, kad spręstume labai daug klausimų. Esame kelio pradžioje.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, siūlyčiau nebesiginčyti. Kam nepatinka pirmininkavimas, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją. O aš privalau neleisti klaidinti rinkėjų ir visuomenės, kuri klauso mūsų posėdį.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Primenu, Statuto priėmimas. Dėl kiekvieno straipsnio reikia po 71. Motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuojame dėl 1 straipsnio, o tai yra 33 straipsnio pakeitimas.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 105, prieš nėra, susilaikė 4. 1 straipsnis, jam pritarta, priimtas.
2 straipsnis, kuris keičia 34 straipsnį. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Dėl viso straipsnio balsuojame.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 106, prieš nėra, susilaikė 4. 2 straipsniui, keičiančiam 34 straipsnį, pritarta.
3 straipsnis, 53 straipsnio pakeitimas. Motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuojame.
Balsavo 105: už – 101, prieš nėra, susilaikė 4. 3 straipsniui, keičiančiam 53 straipsnį, pritarta.
4 straipsnis. Aš norėčiau atsiklausti A. Anušausko. Jūs tada minėjote, kad abiem pasiūlymams pritariate, sutinkate, kad pritarta iš dalies?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip, aš dėl abiejų pasiūlymų. Dėl antro pasiūlymo, dėl komitetų darbo tvarkos, galėčiau tik pasakyti, kad komitete siūlymas buvo dar labiau patobulintas, sukonkretintas, ir kalbama apie tai, kad bet koks nuotoliniu būdu vykęs svarstymas paliktų vis dėlto savo pėdsakus, tai yra būtų ir įrašai, ir jie būtų saugomi. Ir ši išskirtinė teisė gali būti panaudota tik tais atvejais, jei iš tikrųjų atsitiktų taip, kad dalis mūsų kolegų, taip, tikiuosi, neatsitiks, galėtų būti nedarbingi, pavyzdžiui, karantinuoti ir panašiai. Tai yra tikrai ypatingos sąlygos, kuriomis mes turime numatyti galimybę dalyvauti Seimo darbe. Aš manau, kad komitetas teisingai patobulino.
PIRMININKĖ. Ir jūs neprašote dėl to balsuoti. Gerai, dėl 4 straipsnio motyvai. Nėra. Balsuojame dėl 4 straipsnio.
Balsavo 108: už – 104, prieš nėra, susilaikė 4. Priimta.
Dabar motyvai dėl viso Statuto priėmimo. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų man šiek tiek kelia nerimą kai kurių kolegų demagogija. Vadinkime daiktus tikrais vardais. Mano supratimu, mažinti posėdžių skaičių tiek Seime, tiek savivaldybėse, tiek visur, kur įmanoma, reikia ne todėl, kad čia mes kokie nors išskirtiniai ir pirmi lendame į bunkerį. Ne, tai nėra tolygi situacija, kad būtų Černobylis susprogęs, pavojus yra visiems vienodas ir mes taikome išskirtines sąlygas. Ne.
Mes turime maksimaliai sumažinti socialinių kontaktų skaičių visais būdais. Niekas nežino, per kurias duris ar langą įlįs virusas ir pasklis. Ne savimi mes turime rūpintis, bet tuo, kas atsitiks, jeigu mes posėdžiaudami po 100, po 10, po 30 komitetuose išnešiosime paskui po visą Lietuvą tą virusą. Tai yra esmė.
Yra skirtumas tarp to, kai dirba lauke ar kabinetuose du, trys žmonės, ir skirtumas tarp to, kai dirbama salėje su 100 kitų žmonių. Todėl ne dėl savęs, o dėl visuomenės saugumo mes turime mažinti socialinių kontaktų. Man atrodo, logika turėtų būti tokia, nes šis virusas yra pavojingas būtent dėl savo sklidimo greičio ir vienintelis būdas jį užkardyti yra mažinti socialinių kontaktų skaičių. Jeigu mes galime posėdžiauti nuotoliniu būdu, tą ir darykime ir tikrai neužsiimkime tokia, sakyčiau, demagogija.
Yra tikrai ekstremali situacija, turime visi susitelkti, susirūpinti, matome, šiandien turbūt valdžia pastebi ir opozicijos tikrai didelį konstruktyvumą, remiame projektus, kurie yra reikalingi, ir posėdžiausime tiek, kiek reikės, bet ne daugiau, nes mes didiname riziką ne sau, bet visiems kitiems aplinkiniams, su kuriais turime kontaktų. O Seimo nariai apskritai yra dinamiški žmonės ir tų kontaktų turi per daug, negu šiandien reikėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju P. Saudargui. Motyvai prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamam kolegai noriu pasakyti, kad jus čia ir rinko tam, kad visada atstovautumėte tautos valiai ir rūpintumėtės ja. Aš pritarčiau tokiam įstatymo projektui nesirinkti į posėdžius arba komitetams nedirbti, komisijoms, kaip čia siūloma, dirbti nuotoliniu būdu tik tuo atveju, kai mes pasirūpinsime čia, Seime, kad gydytojai, pareigūnai, viešojo transporto darbuotojai turėtų bent minimalias saugos priemones. Jie kur kas daugiau, gerbiamas kolega, patiria kontaktų, negu jūs čia sėdėdamas ir balsuodamas, palaikydamas poziciją, kuri siekia apriboti apskritai demokratijos veikimą šalyje nesuprantu, dėl kokių priežasčių.
PIRMININKĖ. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tiesų teko bendrauti tiek su Jungtinių Amerikos Valstijų, tiek su Vokietijos, tiek su Lietuvos virusologais ir manau, kad kiekvieno Seimo nario pareiga yra rūpintis visuomenės sveikata. Tai yra mūsų pirminė pareiga. Šito viruso sklidimo greitis lemia, kad tos vietos, kuriose yra didelės sankaupos žmonių, iš esmės tampa potencialiu grėsmės tai sklaidai židiniu.
Šiuo atveju tikrai gyvename ne žagrės ir arklo laikais – mes gyvename XXI amžiuje ir tikrai yra puikių išmaniųjų priemonių, kad darbas būtų organizuotas ir nuotoliniu būdu. Ir tikrai nereikėtų klaidinti visuomenės, kad štai Seimas ir Seimo nariai nenori dirbti ar prisiimti atsakomybės. Mes tikrai norime tą atsakomybę prisiimti, ir aš matau, kad tiek pozicija, tiek opozicija šiandien tikrai darbuojasi labai konstruktyviai. Esminis faktorius ir yra tas, kad mes galime dirbti ir tam tikrus svarbius dalykus priimti tiek komitetuose, tiek komisijose ir dirbdami nuotoliniu būdu. Tikrai niekas neatima galimybės tokiu būdu ir teikti siūlymus, ir analizuoti gaunamą medžiagą, ir priimti svarbius sprendimus. Tikrai turėtume, atsižvelgdami į situaciją, elgtis išmintingai, bet nebūti užsispyrę ir ieškoti dabar priešų, kai tikrai reikia visiems vienybės ir susitelkimo. Todėl prašau visus pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis – motyvai prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro man keista, kai tokiu metu ieškoma… pigios kalbos, pasisakymai. Rodykime pavyzdį, būkime solidarūs. Jeigu mes galime nesirinkti, ir nesirinkime. Juk kiek uždarėme įmonių, kiek verslas praranda. Įstatymų paketas parengtas, solidariai juos priimame. Reikės, Vyriausybė parengs naują paketą, vėl rinksimės. Rinkimės tiek, kiek reikia, o ne tam, kad dabar tie, kurie čia reikalauja, kad kasdien rinktumėmės, nori parodyti didvyriškumą. Tikrai susitelkime šią valandą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs ne ten užsirašėte, bet…
A. Anušauskas kalbės. Tikrai motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų yra kalbama apie darbo organizavimą – tiek valdybos, tiek komitetų, komisijų – naudojant technines priemones. Aš manau, kad XXI amžiuje ne tik reikalinga, bet ir būtina, nes tokios galimybės egzistuoja. Tiesą sakant, netgi atsižvelgdamas, kad pradiniame projekte buvo numatytas tiktai, sakyčiau, apklausos būdu balsavimas, kuris dabar išplėstas iki virtualaus, nuotoliniu būdu organizuojamo posėdžio, aš sakyčiau, yra tikrai žingsnis į priekį, nes manau, kad Seimas ateityje, anksčiau ar vėliau, vis tiek priims įstatymo pataisas, atsižvelgdamas į XXI amžiaus realybę, kad nuotoliniu būdu mes galėtume gauti ne tik reikalingos informacijos, bet ir tiesiogiai dalyvauti posėdžiuose. Galbūt būdami komandiruotėse, galbūt būdami toli nuo Lietuvos ar kokiomis nors ypatingomis sąlygomis. Galbūt ši įstatymo nuostata, kalbant apie komitetų darbą, bus dar labiau praplėsta. Taigi aš siūlau nebijoti XXI amžiaus, drąsiai balsuoti už šią nuostatą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas – motyvai už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš dabar įsivaizduoju, kas bus Seime šioje salėje po 15 metų. Bus koks nors kompiuteris, kuris vienaip ar kitaip turės dirbtinį intelektą ir galės priimti sprendimus.
Ką aš noriu pasakyti? Kad jau XXI amžius. Iš tikro sprendimų priėmimas per internetą, panaudojant visokias šiuolaikines technologines priemones yra natūralus dalykas, o mes kaip viduramžiais dar bandome priešintis tam, kas jau yra iš tikro už mūsų nugaros. Todėl siūlau palaikyti tą įstatymo projektą ir džiaugtis tuo, kad gyvenimas yra gražus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam K. Glaveckui ir visiems, kurie išsakė savo motyvus.
Dabar balsuojame dėl viso Seimo statuto pakeitimo, o tai yra darbotvarkės 1-10 klausimas, projektas Nr. XIIIP-4632.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 107, prieš nėra, susilaikė 2. Statutas priimtas. (Gongas)
14.50 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 46 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4621(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4621. Kviečiu gerbiamąjį Ekonomikos komiteto pirmininką R. Sinkevičių. Komiteto išvada.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, komitetas apsvarstė minėtą klausimą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Niekas neužsirašė kalbėti. Pasiūlymų nėra gauta. Motyvai po svarstymo. K. Glaveckas nori kalbėti už po svarstymo.
K. GLAVECKAS (LSF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisakote. Ačiū jums. (Plojimai) Galime bendru sutarimu pritarti aidint aplodismentams? Galime.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų, kaip ir sakiau, nėra gauta. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 3 straipsnis. Taip pat galime priimti? Priimame. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai, už – 109 Seimo nariai. Dėkoju. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.52 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4633(2), Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4634(2) (svarstymas)
Turime išvadas ir galime svarstyti 2-7.1 ir 2-7.2 klausimus. Pirmiausia 2-7.1 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4633. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją gerbiamąjį A. Butkevičių. Komiteto išvada.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Joms buvo pritarta. Taip pat buvo svarstomos ir kai kurių Seimo narių, A. Anušausko pateiktas pasiūlymas. Jam irgi iš dalies buvo pritarta. Ir galutinis Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas – pritarti komiteto parengtoms išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Lydimasis buvo Vartojimo kredito įstatymas. Išvada ir dėl šio įstatymo projekto.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Taip, dėl šito įstatymo projekto Biudžeto ir finansų komitetas pritarė vienbalsiai. Taip pat buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas bei pasiūlymus. Ir galutinė išvada – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų negaliu nepasisakyti. 2008 metais, kuomet buvo bankų krizė, kaip atsimenate, Amerikoje apie 2,5 mln. žmonių, kurie buvo paėmę hipoteką, grąžino raktelius bankams. Lietuvoje irgi buvo panaši situacija. Dabar, aišku, ne 2008 metai ir ne bankų krizė, tai koronavirusas, taigi irgi turi dideles grėsmes. Todėl žmonės, kurie turi hipoteką, turi paskolas bankuose, labai suinteresuoti, kad jie nebūtų ta grandinė, kuri yra skriaudžiama. Dėl to ta korekcija, kuri dabartiniu metu yra daroma, iš tikrųjų daroma iš dviejų pusių, bus daroma, aš galvoju, kad bus daroma. Pirma, iš komercinių bankų pusės, jie trims mėnesiams galėtų nukelti hipotekos mokėjimą. Antra, Vyriausybė, kuri, priklausomai nuo esamos situacijos rinkoje, tiems, kurie gali mokėti, grąžinti jiems nepriklausytų, bet tiems, kurie negali grąžinti, pagelbėtų grąžinti kreditus. Procentus, bent jau pagelbėti grąžinti tuos procentus už tam tikrą laikotarpį. Todėl šitas įstatymas iš tikrųjų yra labai geras ir reikalingas, bet dar kartą kartoju, kad viskas priklauso nuo tos situacijos, kokia bus. Jeigu nebus jinai bloga, tai nereikės didelės pagalbos, jeigu bus didesnė, reikės didelės. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Anušauskas. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų abu įstatymų projektai po svarstymo komitete pasikeitė. Atkreipsiu dėmesį, kad vis dėlto, kalbant apie Vartojimo kredito įstatymą, pradinė redakcija buvo geresnė. Kalbant apie Nekilnojamojo turto kreditavimo įstatymą, dabar atrodo geriau, nes buvo numatyta, kad žmogus tris mėnesius gautų atidėjimą, tik jei jo pajamos… pradiniame įstatymo projekte, jeigu jo pajamos sumažėtų didesniąja dalimi. Dabar įrašyta, kad ne mažiau kaip trečdaliu.
Bet, gerbiamieji, žmogaus kreditabilumas pagal įstatymus pas mus yra apibrėžtas, kad negali viršyti 40 % paimami kreditai, jų atidavimui skiriama ne daugiau kaip 40 % pajamų. Aš manau, kad kiekvienam žmogui net ir 10 % pajamų netekimas yra reikšmingas. Todėl aš kviesčiau jus palaikyti, kalbant apie vartojimo kreditą, pradinę redakciją, be komiteto patobulinimo, kur parašyta – „netekus dalies pajamų“, o Nekilnojamojo turto kreditavimo įstatyme palaikyti mano pataisą, kurioje kalbama taip pat apie dalies pajamų netektį.
14.58 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4633(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu komiteto pranešėją. Nematau A. Butkevičiaus, bet gal gali kolega J. Varžgalys? Ar kolega J. Varžgalys galėtų? Gal kitas Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas? Gal jūs galėtumėte? Mums reikia aptarti kolegos A. Anušausko pasiūlymą.
Gerbiamas A. Anušauskai, pristatykite savo pasiūlymą. Jūs perskaitysite komiteto išvadą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pasiūlymo esmė. Kadangi buvo įrašyta, kad taikoma tiktai, jeigu žmogus netenka didesnės dalies pajamų, aš siūliau parašyti, kad „netekus dalies pajamų“, nes kiekviena dalis žmogui yra reikšminga, netgi jeigu tai bus dešimtadalis ar penktadalis pajamų, tai yra reikšminga dalis. Komitetas tobulino, tačiau vis dėlto aš prašyčiau balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerai. Išgirsime komiteto argumentus, po to – dėl motyvų. Prašom, komiteto pranešėjas.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ne. Mes norime jūsų nuomonės dėl gerbiamojo A. Anušausko pasiūlymo, kurį jis ką tik pristatė, nes komitetas pritarė tik iš dalies.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba ne mažiau kaip trečdalio pajamų.
PIRMININKĖ. Toks komiteto sprendimas.
Dėl motyvų. Gerbiami kolegos, dėl motyvų. Prieš kalbės K. Glaveckas, prieš gerbiamojo A. Anušausko pasiūlymą.
K. GLAVECKAS (LSF). Prieš, aš suprantu. Iš tikrųjų labai gerbdamas savo kolegos rūpestį ir norą pagelbėti daugiau, aš manau, kad tai, kas yra apibrėžta pateiktame projekte, yra pakankamai tam, kad būtų šiek tiek suteikta pagalba, priklausomai nuo prarastų pajamų dydžio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių išsakyti nuomonę nėra. Gerbiami kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame dėl A. Anušausko pasiūlymo – siūlė, kad netekus dalies pajamų.
Gerbiami kolegos, balsuojame už pasiūlymą arba prieš pasiūlymą, jūsų valia.
Balsavo 94 Seimo nariai: už pasiūlymą – 38, prieš – 10, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. K. Glaveckas, aktyviausias šio posėdžio parlamentaras.
K. GLAVECKAS (LSF). Jeigu leisite, aš savo pasisakymą atšauksiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritariame.
Priėmimas. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys, 101 vienbalsiai pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-4633). (Gongas)
15.01 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4634(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, lydimasis šio pagrindinio įstatymo projektas buvo Vartojimo kredito įstatymo papildymo nauju 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4634. Svarstymas. Išvadą mes jau išgirdome. Diskusija įvykusi. Motyvai po svarstymo. A. Anušauskas – prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų išsakysiu tuos pačius argumentus. Mano galva, pradinis projektas buvo geresnis iki komiteto patobulinimo, kur kalbama apie dalies pajamų netektį. Girdėjau replikų, kad žmogus, netekęs vieno euro, kreipsis dėl kompensacijų. Tikrai žmonės kreipiasi tik dėl reikšmingos pajamų dalies, o reikšminga pajamų dalis, kurios gali netekti, gali būti dešimtadalis, tai yra tai, kas trukdo žmogui būti kreditabiliam. Aš manau, kad pradinis variantas buvo teisingesnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas. Motyvai už.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai trumpai. Aš vis dėlto galvoju, kad pateiktas variantas yra pakankamai geras. Dalies apibrėžimas yra sąlyginai abstraktus. Ne apie vieną eurą kalba, bet kodėl 10, ne 15, 12, 13, 14 %? Taigi aš manau, kad dabartinis projektas yra ganėtinai tikslus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo. (Balsai salėje) Negalime, nes motyvų buvo prieš. Bendru sutarimu pritarti negalime. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 1. (Gongas) Atsiprašau, čia tik po svarstymo. Dabar priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame.
Motyvai dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 102, vienbalsiai. Pritariame įstatymui (projektas Nr. XIIIP-4634). (Gongas) Dabar jau gongas teisingai.
15.05 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 37, 38 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4623(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4624(2) (svarstymas)
Vyriausybės įstatymo 38 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4623 ir lydimasis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4624. Kviečiu G. Burokienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Svarstymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiandien apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu.
15.05 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 37, 38 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4623(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Abu šiuos įstatymų projektus. Ir abi išvados – pritarta bendru sutarimu. Dėkoju. Diskusija. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. (Balsai salėje) 1 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame. Ir 3 straipsnis. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto, Vyriausybės įstatymo, prašome balsuoti. Motyvų niekas nenorėjo išsakyti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys, vienbalsiai 101 pritarė Vyriausybės įstatymui (projektas Nr. XIIIP-4623(2). (Gongas)
15.06 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4624(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Lydimasis buvo Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo metu mes jau išgirdome komiteto pirmininkės argumentus, kad pritarta. A. Ažubalis. Yra jūsų pasiūlymas. Jūs pritariate, kad pritarta komiteto iš dalies, ir neprašote balsuoti. Dėkoju. Norinčių kalbėti po svarstymo nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Yra trys straipsniai.
1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame. 3 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai prieš priėmimą. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai, vienbalsiai 103 pritarė Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymui (projektas Nr. XIIIP-4624(2). (Gongas) Priimtas.
15.08 val.
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2695 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4629(2) (svarstymas ir priėmimas)
Galime svarstyti 2-5.1. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A. Butkevičių. 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4629. Išvada.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė jūsų minėtą įstatymo projektą. Šiam įstatymo projektui pritarta. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusija. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Mieli kolegos, kalbėsiu trumpai ir apie esmę. Man atrodo, kad šį rytą finansų ministras pasakė gana svarbią informaciją ir tikrai reikia padėkoti jam už atvirumą. Jis prognozuoja, kad Lietuvoje ekonomika ateinančiais metais kris maždaug apie 1 %. Europos Sąjunga taip pat prognozuoja apie 1 % kritimą ekonomikos dar šiais metais visoje Europos Sąjungoje. Reikia atkreipti dėmesį, kad mūsų ekonomika, lyginant su visa Europos Sąjungos ekonomika, gana skiriasi. Mūsų yra labai atvira ir daug jautresnė išorės šokams negu visa Europos Sąjungos.
Papildomai mes turime ir dar griežtesnį vidinį šoką dėl daug griežtesnių karantino priemonių negu daugelis Europos Sąjungos šalių. Reikalingos priemonės, bet jos duoda ir ekonominį efektą. Nepaisydami to, jog ekonomikos struktūra yra skirtinga ir jautresnė, nepaisydami to, jog turime dar skaudesnį vidinį šoką, mes ir toliau prognozuojame tik 1 % kritimą.
Priminsiu, kad per 2009 metų krizę, kai krito Europos Sąjungoje apie kelis procentus, mes kritome apie 15 % – 14,8 %. Todėl man atrodo, kad tos paskelbtos prognozės yra pernelyg optimistiškos, jas grindžiu tais paminėtais faktais. Esu įsitikinęs, kad geriau karti tiesa negu saldus melas ir geriau pasakyti visą tiesą dabar, negu kas kartą po mėnesio ateiti ir keisti skolos limitus, koreguoti biudžetą ir kapoti katinui uodegą gabalais. Geriau pasakyti, kaip yra, priimti visus sprendimus dabar ir pasakyti, kaip yra iš tikrųjų.
Antras dalykas, kuris yra labai svarbus. Mes puikiai suprantame, kad didelė dalis verslo eis po ledu ir be valstybės pagalbos neišnirs. Tai viešbučiai, dalis transporto kompanijų, kelionių kompanijų, dalis paslaugų sektoriaus. Jeigu mes nepagelbėsime toms įmonėms, tie žmonės paprasčiausiai registruosis darbo biržoje ir valstybė vis tiek turės mokėti jiems atlyginimus. Tą klaidą ir pamoką išmokome mes (matau, ministras R. J. Dagys linksi galva) 2009 metais. Iš tiesų reikia skirti visą įmanomą pagalbą įmonėms, kad būtų išsaugotos darbo vietos, nes kitaip valstybė tiesiog turės sumokėti tuos pačius pinigus per darbo biržą. Todėl ir mūsų buvo pateiktas siūlymas, kad pagalba būtų ne 60 %, o 90 %. Tikiuosi, Seimas įsiklausys.
Trečias dalykas, dėl valstybės skolos, kurią dabar mes netrukus tvirtinsime. Ministras siūlo jos limitą padidinti 4 mlrd. Bet atkreipsiu dėmesį: jeigu 20 % krenta valstybės pajamos, kaip krito 2009 metais, tai reiškia maždaug 3 mlrd. netekimą. Papildomai kas savaitę nesumokėtų mokesčių, jeigu yra atidėjimai, – apie 300 mln. Mėnuo tokio mokesčių karantino – 1 mlrd. 200 mln., vadinasi, papildomai 4 mlrd. O kur dar visas pagalbos paketas?
Prie ko einu? Kad Vyriausybės pasiūlytas planas didinti skolos limitą yra nepakankamas. Geriau atriškime Vyriausybei rankas, leiskime jai veikti savarankiškai be Seimo pagalbos ir greitai ir efektyviai priimti reikalingus sprendimus. Vėliau galėsime kurti komisijas, jeigu kas nors norės, ir aiškintis, ar padarė klaidų, ar nepadarė, bet šiandien leiskime Vyriausybei veikti. Man atrodo, kad tai yra būtina, ir padidinkime tą limitą, kurį siūlo. Na, Vyriausybė sako – 4 mlrd., padidinkime iki 10 mlrd. Reikės – pasiskolins, nereikės – nesiskolins, bet leiskime jai veikti pakankamai greitai ir efektyviai. Kurkime jai tokias sąlygas, kad ji galėtų greitai padėti verslui.
Tačiau atkreipkime dėmesį, kad, skirtingai nei 2009 metais, šiandien mes turime ne tik paklausos šoką, bet turime ir pasiūlos šoką. Vadinasi, dėl sutrikusių tiekimo grandinių įmonės negali tiekti prekių, dėl karantino įmonės negali teikti paslaugų, bet poreikis tas pats ir mes jį dar papildomai skatiname valstybės pinigais.
Ką tai reiškia? Jeigu pasiūlos kreivė traukiasi, o paklausos kreivė kyla, mes susikirtimo tašką turėsime aukščiau ir tai reiškia, kad turėsime didesnes kainas. Neabejotina, jeigu ir toliau bus skatinama ekonomika, o pasiūlos kreivė trauksis, mes turėsime aukštesnes kainas ir turėsime grįžti prie to, apie ką kalbėjo finansų ministras, tai yra reguliuoti kainas. Jeigu bus skatinama ekonomika, kils kainos ir ką nors turėsime dėl to daryti. Labai paprasta. Įsivaizduokime, užsidaro restoranai, visi eina pirkti į „Maximą“ ir „Iki“. Natūralu, kad jiems atsiras spaudimas kainų augimo. Ką nors su tuo netrukus reikės daryti.
Esu tikras, kad kai žiūrime į degantį namą, labai svarbu imtis priemonių jį gesinti, bet generolas strategas turi galvoti ne tik, kaip krisime, bet…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). (Jau pabaiga.) Neabejotina, krisime, bet turime pagalvoti ir kaip kilsime į viršų, kokios įmonės kels į viršų, kokie ūkio sektoriai, ar tai bus transportas, ar tai biotechnologijos, galbūt žemės ūkis, galbūt dar kas nors, bet turime pagalvoti ir kaip kilsime į viršų ir padėti tam sektoriui, toms įmonėms. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų svarius argumentus. Svarstymą baigėme. Pasiūlymų nėra.
Motyvai už – M. Majauskas. Jau kalbėjote. V. Ačienė – motyvai už.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų praeito laikotarpio krizės tyrimas, kuris sukėlė tikrai didelių emocijų, nenuėjo niekais. Manau, kad tam tikra prasme yra pasimokyta, išmoktos pamokos ir tai, ką mes dabar svarstome, yra priimama nedelsiant, nelaukiant pasekmių, kas bus vėliau. Taigi Biudžeto ir finansų komitete buvo šiam įstatymo projektui pritarta vienbalsiai ir dar suteikta Vyriausybei galimybė esant būtinybei viršyti numatytą limitą, kad nereikėtų skubos tvarka kviesti Seimo posėdžių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Gal galima, kolegos, bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame. Ir 3 straipsnis. Galime priimti? Priimame taip pat. Motyvai. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš atkreipsiu dėmesį, mieli kolegos, kad tikrai ekstraordinari situacija ir ekstraordinarus sprendimas. Tačiau jisai iš tiesų balansuoja ant Konstitucijos ribos, nes mes suteikiame čia beprecedentį įgaliojimą Vyriausybei skolintis, kiek nori, be jokių limitų. Nežinau, ar tai yra atsakingas sprendimas, bet galbūt reikalingas esamomis sąlygomis. Man atrodo, būtų buvę išmintingiau nustatyti didesnį limitą, bet išlaikant galiojančias taisykles, jeigu yra viršijimas, grįžta į Seimą. Dabar yra galimybė Vyriausybei skolintis, kiek nori ir kada nori. Gerai atrišti rankas, bet turime išlaikyti ir Konstitucijos rėmus. Taigi kviečiu pritarti, bet labai rimtai susimąstyti ir galbūt vengti tokių panašių sprendimų ateityje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš pasisakysiu dabar taupydamas kitų pasisakymų, kuriuos galbūt ketinau kalbėti, sąskaita, iš tikrųjų pratęsdamas kolegos M. Majausko pasakytas mintis.
Aš pritariu šiam įstatymo projektui dabar, bet man irgi atrodo, šiuo metu tos krizės, kuri ateina, įvertinimas yra pernelyg optimistinis. Ir socialinio draudimo, ir visa ši sfera, kurią mes dabar turime… Tikrai tų finansinių pajėgumų, kurių mes šiandien ir komitete priėmėme, gali neužtekti. Bus tikrai didesnės pasekmės ir, matyt, dar teks prie jo grįžti, kitus projektus svarstyti. Galbūt ir baigsis mūsų diskusijos apie Seimo nario darbo nedarbą, teks susirinkti. Bet iš tikrųjų turbūt reikės koreguoti tuos skaičius ir tam reikia ruoštis. Ir patiems mums ruoštis, kad mes pagalvotume, kokių rezervų sąskaita mes galėsime toliau šią krizę suvaldyti, nes išmokos, kurias mes tenai dabar daliname, rezervai labai greitai pasibaigs. Po trijų mėnesių gali tekti labai smarkiai pradėti taupyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame, gerbiamieji kolegos, dėl Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai. Vienbalsiai 105 pritarė biudžeto pakeitimo įstatymo projektui. (Gongas)
15.19 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4630(2) (svarstymas ir priėmimas)
Lydimasis šio teisės akto Valstybės skolos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas A. Butkevičius. Prašom perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, labai trumpai dėl anksčiau priimto įstatymo. Vis dėlto buvo, aš manau, priimtas teisingas sprendimas, bet nebuvo pakomentuota, nebuvo pasakyta tai, kad vis dėlto Vyriausybė, norėdama papildomai skolintis, turės derinti su Biudžeto ir finansų komitetu, o Biudžeto ir finansų komitetas vykdo parlamentinę kontrolę. Dėl tam tikrų išsakytų baimių.
Mielieji, šiandien, rytoj ir poryt, ir vakar skolinimosi kaina didėja. Visos valstybės kalba apie tai, kaip galima būtų kuo greičiau pasiskolinti, pasiskolinti. Aš manau, kad buvo labai teisingas, išmintingas ir protingas sprendimas priimtas kartu suderinus su finansų ministru, kad būtų suteikta teisė operatyviai Vyriausybei spręsti, jeigu reikia papildomai pasiskolinti. Šiandien nė viena šalis, negirdėjau, kad turėtų kokių nors kitokių sprendimų, kaip lengviau, greičiau tam tikru laiku išeiti iš ekonominės krizės arba amortizuoti tam tikras neigiamas pasekmes. Buvo paminėta, kad kažkieno sąskaita tai bus daroma. Ne. Šiandien negalime kalbėti apie tai, kad bus daroma kažkieno sąskaita, tai lyg ir suprantate, kad bus mažinamos šios (…). Paprasčiausiai bus didinama valstybės skola, lyginant su bendruoju vidaus produktu. Kiek teko kalbėtis su įvairių finansinių institucijų vadovais, šitas sprendimas, kurį mes šiandien priimame, jau yra pavėluotas. Jau praeitą savaitę reikėjo priimti analogiškus sprendimus.
Tiek dėl valstybės skolos. Šitam įstatymo projektui Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Norinčių dalyvauti diskusijoje taip pat nėra. Dėl motyvų po svarstymo. Ar M. Majauskas? Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Antras dalykas, į kurį kviesčiau tikrai žiūrėti pakankamai geranoriškai, tai į tarptautinių finansinių institucijų pagalbą. Pasiskolinti 4 mlrd., o gal ir daugiau, mano manymu, kad reikės reikšmingai daugiau, tarptautinėse rinkose net ir geromis sąlygomis yra sudėtinga. Taip jau nutiko, kad kažkada teko tai daryti tiek dirbant Vyriausybėje, tiek ir dirbant banke – skolinti vyriausybėms. Gerais laikais 4 mlrd. tokiai šaliai kaip Lietuva per mėnesį yra labai labai didelis iššūkis, 2 mlrd. irgi. Tikėtina, kad neužteks galimybės pasiskolinti iš tarptautinių rinkų. Jeigu skolinsimės tik iš vidaus rinkos, klausimas, ar tikrai vidaus rinkoje yra tiek pinigų. Juos pasiskolindami iš vidaus rinkos, o bankai tikrai norės skolinti Vyriausybei, nes nenorės skolinti verslui, mes mažinsime galimybę pasiskolinti verslui. Todėl kviesčiau ir raginčiau Finansų ministeriją ir Vyriausybę pradėti diskusijas su Europos Komisija ir Valiutos fondu dėl likvidumo paskolos iš tarptautinių institucijų, nes jos yra būtent tam ir sukurtos. Šiuo atveju nereikėtų programos kaip 2008 ar 2009 metais, kai buvo labai didelis struktūrinis disbalansas. Čia yra visiškai kitokios taisyklės, visiškai kitos sąlygos. Esame euro zonos šalis ir mums tikrai labai nesudėtingai paskolins. Kviečiu pradėti tas diskusijas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvų prieš nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ir vienintelis. Galime jį priimti? Priimame. Motyvai priėmimo stadijoje. Gerbiamas Mykolas. Atsisako.
Mieli kolegos, balsuojame dėl Valstybės skolos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai. Vienbalsiai pritarta Valstybės skolos įstatymo projektui. (Gongas)
Mielieji kolegos, skelbiu pertrauką iki be penkiolikos keturios. Labai prašau jūsų visų sugrįžti, dabar dėkoju už tokį aktyvų dalyvavimą. Mums liko priimti Darbo kodekso, Užimtumo, Ligos ir motinystės labai svarbius įstatymų projektus. Be penkiolikos keturios laukiame visų šioje salėje. Ačiū. R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, gal galite truputį stabtelti. Kadangi aš domėjausi, per pusę valandos tikrai nebaigs, nei (…), nei visi įstatymai, tai, jeigu būtų galima, reikia padaryti bent valandos pertrauką. Susirinksime ir mes vėl neturėsime tvarkingai parengto paketo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gal tada sutarkime – lygiai ketvirtą valandą? Ketvirtą valandą, ir bandome suspėti patikslinti. Prašome Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių pagalbos.
Mielieji kolegos, prašome nuo stalų nurinkti dokumentus ir išeiti iš salės, nes norėsime, kad šitos patalpos būtų išvėdintos ir dezinfekuotos.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, pradedame darbą po mūsų paskelbtos pertraukos. Labai maloniai prašau užimti darbo vietas ir grįžtame prie vakarinės darbotvarkės pirmųjų klausimų.
16.02 val.
Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4617(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4617. Čia komiteto pirmininkė pasakys apie sujungimus, kuriuos atliko komitetas, parengdamas jau sujungtus įstatymų projektus.
Tad kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Pradedame su socialine tema susijusius įstatymų projektus, jų svarstymą ir priėmimą. Prašome, pirmininke. Darbo kodeksas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstydamas visą ministro L. Kukuraičio šiandien pateiktą projektų paketą, pirmiausia apsisprendė ir nusprendė sujungti du projektus, tai projektą Nr. XIIIP-4626 (projektas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą) ir Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4617(2).
Komitetas, svarstydamas sujungtus abu projektus, pateikė savo pasiūlymus, apsvarstė Seimo narių pasiūlymus ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4626 ir jį sujungti su komiteto patobulintu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4617, įstatymo projektą Nr. XIIIP-4626 prijungti prie įstatymo projekto Nr. XIIIP-4617. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Sprendimas yra priimtas vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Prašom, jūs atsisėskite.
Dabar diskusija. Kviečiu diskutuoti M. Majauską. Ruošiasi R. J. Dagys. Ir, kaip akcentavo komiteto pirmininkė, įstatymų projektai Nr. XIIIP-4617 ir 4626 yra sujungti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gal tik labai trumpai. Čia, matyt, nėra labai svarbu, kas ir ką pateikia, svarbu, kad yra rastas bendras sutarimas. Čia, man atrodo, gražus pavyzdys, kai Seimas išdiskutavo ir patobulino Vyriausybės pateiktus projektus. Vyriausybė teikė siūlymą, kad verslui (kuris dėl karantino praranda pajamas ir dėl karantino negali išlaikyti darbuotojų, už prastovas jiems) papildomai arba dalį prastovos kompensuotų Vyriausybė. Iš tiesų, kadangi ta prastova atsiranda ir dėl labai griežtų valstybės sprendimų, dalis verslo apskritai negauna jokių pajamų, tai valstybei dengti 60 % tų praradimų, atrodo, būtų neadekvatu ir būtų ne ta vieta, kur reikėtų taupyti dėl labai paprastos priežasties, nes tas darbdavys, kuris atleis darbuotoją, pasiųs darbuotoją tiesiai į darbo biržą ir už darbo biržos išmokas turėsime mokėti visi kartu, tai yra visa valstybė.
Taigi čia – ne vieta taupyti, čia reikia užtikrinti, kad jeigu yra karantinas ir tam tikra įmonė absoliučiai negauna jokių pajamų, sudaryti lanksčias sąlygas Vyriausybei priimti sprendimą iki 90 % kompensuoti. Tai nereikia eiti atgal į Seimą, nereikia taikyti visiems, bet sudaryti Vyriausybei laisvas rankas priimti adekvačius sprendimus, kad tam verslui, kuris netenka didžiosios dalies pajamų (restoranai, sporto klubai, viešbučiai, kelionių kompanijos), būtų kompensuota didesnė dalis, daugiau negu 60 %, kaip siūlė Vyriausybė, – 90 %. Dėkoju, kad pats komitetas rado tokį sutarimą, dėkoju kolegei M. Navickienei, kuri kartu pateikė tą siūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys. Ruošiasi T. Tomilinas.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, stengsiuosi kiek įmanoma trumpiau. Iš tiesų pritariu tam, kad čia mes radome tuos kompromisus dėl didesnės dalies kompensavimo iš valstybės biudžeto (90 % toms įmonėms, kurios patirs tiesiogines netektis) ir kitus sprendimus, bet atkreipčiau dėmesį į du dalykus.
Vienas – tai dėl mūsų pačių darbo. Aš tikrai palaikysiu visus sprendimus, kuriuos mes dabar priimame, bet iš tikrųjų mes labai daug sprendimų priėmėme esant tokioms formuluotėms – žodiniu sutarimu, ir neišvengiamai gali atsirasti klaidų. Todėl mes turime… turbūt gali tekti mums susirinkti ką nors pataisyti. Tai vienas svarbus aspektas. Iš tikrųjų mes paliečiame tas sritis, kur tikrai dideli pinigai, ir mums reikia priimti labai atsakingus sprendimus, nes tos klaidos kaina daug kainuoja.
Kitas dalykas – dėl mūsų strategijos ir supratimo, kaip mes žiūrime į šitą prizmę. Mes dabar einame per užimtumo įstatymus, per draudiminius įstatymus ir visa kita. Jie turi tam tikrą dabartinį rezervą, bet jeigu mes žiūrėsime į artimiausią ateitį, turbūt sunku būtų planuoti, kad ši krizė bus labai trumpalaikė, 15 dienų ir viskas baigsis. Ji greičiausiai bus ilgesnė, susijusi su karantinu, o pasekmės dar ilgesnės. Aš pagal skaičius matau, kiek tai reikalauja pinigų, tie rezervai, draudiminiai rezervai, mūsų fondų rezervai labai greitai išseks. Dabar mes du trečdalius planuojame padengti iš Europos Sąjungos lėšų, tai labai gerai, reikėtų su Europos Komisija kalbėti, kad parama būtų kur kas didesnė, nes vien mūsų rezervų tikrai niekaip neužteks. Bet mes ir patys turime sužiūrėti visas savo galimybes ir pasistengti, kad neišeikvotume savo rezervo, nes jeigu mes ateityje nebeturėsime pinigų, mes turėsime mažinti paramą, kai jau verslas ir taip bus išeikvojęs visus savo rezervus. Tad neaišku, iš kur mes tas lėšas paimsime, todėl reikia labai atsakingai šį klausimą spręsti ir galvoti apie tas būsimas lėšas, iš kurių mes galėtume vienaip ar kitaip tuos projektus arba būsimą paramą padengti.
Vienas iš tų rezervų… Aš manau, kad skubiai, kaip ir 2008 metų krizės metu, užimtumo ir kitose programose reikia atsisakyti nebūtinų programų. Aš turiu omeny, visus minkštuosius projektus reikia mesti lauk, „Atrask save“ ir kitokias programas reikia mesti lauk, jos turi ten dešimtim milijonų eurų. Be jų tikrai galima išgyventi, be nereikalingų, neefektyvių perkvalifikavimų, kurie ten sukasi ratu, ir pinigai vėl tenai neduoda didelio rezultato, reikia mesti lauk. Tai yra didelis rezervas. Juos kaip tik sukaupti kitam galimam etapui (…). Čia būtų prašymas Vyriausybei peržiūrėti visas programas ir jas sustabdyti, tas, kurios tikrai neduoda efekto, o kaip tik būtų galima tiesiogiai verslui jas nukreipti padėti, o ne siekiant menamo efekto filosofiniams pamąstymams skirtoms programoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu T. Tomiliną. Ruošiasi G. Skaistė. Prašom, kolega.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iššūkius, sukrėtimus mes pasitinkame pasiruošę, sukaupę rezervų, ramūs. Jei kam nors atrodė, kad Europos Sąjungos fiskaliniai reikalavimai, mūsų fiskalinė drausmė, mūsų pačių, yra pertekliniai dalykai, tai šiandien mes esame tos situacijos akivaizdoje, kad tie visi reikalavimai buvo reikalingi. Būtent todėl mes turime sukaupę lašinių ir galime daryti labai rimtus fiskalinius sprendimus. Kai kas tai pavadino grįžimu prie (…), bet galbūt čia nereikia skambių frazių.
Jei kam nors dar prieš mėnesį atrodė, kad mokestinė našta Lietuvoje yra per didelė, tai šiandien tie verslai ar tos asociacijos džiaugiasi ir tyli, kad valstybė gali ateiti jiems į pagalbą ir kompensuoti darbo vietų išlaikymą.
Jei kam nors prieš mėnesį atrodė… Asociacija „Linava“ taip nerimavo dėl to, kad turime pagerėjusias socialines garantijas tolimųjų reisų vairuotojams, tai šiandien jie labai džiaugiasi tuo, kad karantinuojami vairuotojai gaus normalią ligos išmoką, o ne tas katino ašaras, kurias iki šiol gaudavo.
Iš tiesų solidarumas nugalės virusą ir tiesiogine prasme, ir perkeltine prasme. Tiesiogine prasme – tiesiog mes visi būsime namuose ir taip sumažinsime rizikas. Todėl kalbėti apie tai, kad Seimas kažkur pabėga ar izoliuojasi nuo visuomenės yra neadekvatu. Mes tiesiog ragindami iš šitų tribūnų darbdavius siųsti darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu turime rodyti savo pavyzdį. Mes visi turime technines galimybes dirbti maksimaliai distanciniu būdu.
Perkeltine prasme solidarumas nugalės virusą todėl, kad atsiranda universali pagalba darbo vietos išsaugojimui. Per Užimtumo tarnybą verslai galės registruotis gauti subsidiją iki 607 eurų bruto, tai yra 60 % mokamos algos. Tiek gaus už darbuotojo prastovą, tai yra labai daug, prisidėdami mažiausiai 40 % nuo minimalios, galės ir daugiau, priklauso nuo situacijos. Tai labai dosni parama. Ji yra universali – jokių kitų sąlygų nėra. Tiesiog sunkumas… Prastova ir per Užimtumo tarnybą. Užimtumo tarnyba tampa būtent centrine organizacija šitoje situacijoje. Visos subsidijos šiandien Socialinių reikalų ir darbo komiteto dėka sudėliotos taip, kad būtent per Užimtumo tarnybą subsidijavimas bus organizuotas maksimaliai apsaugant, pavyzdžiui, gydytojus nuo darbo su biuleteniais. Bus ir specializuota pagalba. Ačiū opozicijai už pasiūlymą. Tai reiškia, kad Vyriausybė priims atskirą nutarimą pagal faktą. Kai žmonės visiškai negalės, kai verslai visiškai negalės vykdyti veiklos, subsidija bus 90 % gaunamos algos iki minimalios algos – 607 – lubų.
Taip pat kas mūsų situaciją skiria nuo 2009–2010 metų – mes turime subsidijas individualios veiklos vykdytojams – visiems, įskaitant verslo liudijimų turėtojus. Ši subsidija taip pat eis per Užimtumo tarnybos sistemą ir bus universali – 257 eurai per mėnesį. Labai svarbu, jeigu žmogus pagrindines savo pajamas gauna iš individualios veiklos ir pats nusprendęs kreiptis pagalbos, nes susiduria su sunkumais, neturės nutraukti tos veiklos, galės stengtis užsidirbti ir gaus pagalbą iš valstybės.
PIRMININKĖ. Priimame Darbo kodekso įstatymą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip pat labai svarbu yra ligos išmoka neįgaliems vaikams (ačiū Seimo nariams už pasiūlymus), seneliams (ačiū Vyriausybei) ir papildomos garantijos dirbantiems pirmose eilėse: gydytojams, prekybos centrų darbuotojams, policininkams ir kitiems. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išties mes dabar svarstome Darbo kodekso įstatymą, atkreipiu kolegų dėmesį. G. Skaistė. Maloniai prašom. Ruošiasi S. Gentvilas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš iš anksto irgi atsiprašau. Kadangi kalbame ne tik apie Darbo kodeksą, bet ir plačiau – apie susijusius įstatymus vienu metu, kadangi tai yra neatsiejamai susiję dalykai…
PIRMININKĖ. Taip.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …vis dėlto norėčiau kalbėti apie viską iš karto, jeigu leisite, prie kitų įstatymų nebegrįšiu.
Klausiau prieš tai kolegos T. Tomilino, kuris sakė, kad visi verslo atstovai tyli ir džiaugiasi. Išties noriu pasakyti, kad ne visai tai yra tiesa, nes daug kam yra labai neramu. Neramu ne tik dėl sveikatos, tačiau neramu ir dėl ekonomikos, ir būklės, kaip mes gyvensime po to, kai karantinas baigsis.
Išties žiūrėdama į pradinį modelį turėjau daug daugiau skepsio, negu žiūrėdama į dabartinį variantą po komiteto pataisymų. Išties bijojau, kad tas modelis: 40 % prisideda verslas ir 60 % prisideda valstybė, išties neveiks. Kodėl, mano nuomone, tai neveiktų? Iš principo 40 % atlyginimo mokėti tiems, kurie turi nulį pajamų, kurie visiškai nevykdo veiklos, būtų misija neįmanoma ir labai ciniškai atrodė tuo atveju ministro L. Kukuraičio pasiūlymai kūrybiškai pažiūrėti į situaciją. Kai tu turi nulį pinigų, išmokėti 40 % atlyginimo turbūt kūrybiškai nelabai išeina. O tiems verslams, kurie vis dėlto savo veiklą vykdo, turbūt atsirastų galimybė labiau piktnaudžiauti ir pasinaudoti susidariusia situacija.
Todėl tikrai manau, kad dabartinis komiteto pasirinktas variantas yra geresnis. Ačiū kolegoms Mykolui ir Monikai, kurie pasiūlė, kad sektorinės įmonės, kurios dirba tokiose vietose, kuriose iš tikrųjų nebegali vykdyti veiklos, kompensuotų 10 % atlyginimo, o valstybė kompensuotų 90 %. Akivaizdu, kad tokius modelius yra pasirinkusios ir kitos tam tikros valstybės, tarkime, Danija, jos kompensuoja tik toms įmonėms, kurios negali savo veiklos vykdyti. Labai panašų modelį siūlė ir Restoranų ir viešbučių asociacija. Ji siūlė, kad tiems darbuotojams, kurie nevykdo veiklos, išties būtų mokama nedarbo draudimo išmokos dydžio suma, tačiau nenutrūktų darbo santykiai ir pasibaigus karantinui jie galėtų grįžti į darbą pagal tokias pačias sąlygas, kurias turėjo prieš tai.
Pasirinktas modelis yra tarpinis, kad vis dėlto visiems verslams, kurie ir nenutraukė veiklos, bus siūloma 40 % ir 60 %, o tie, kurie vis dėlto veiklą nutraukė, 10 % turės prisidėti patys ir 90 % pridės valstybė. Ačiū komitetui, kad vis dėlto įvertino susidariusią situaciją. Šiuo metu turbūt pagrindinė valstybės užduotis yra gelbėti tas darbo vietas, kurios egzistuoja dabar, ir ne tik galvoti apie tai, kaip pagerinti BVP rodiklius metų pabaigoje.
Dar norėčiau pasakyti, kad ši priemonė yra ne tik labai reikalinga, bet ir be proto brangi, todėl jos ilgas tęsimas yra itin sudėtingas valstybei, kainuos ne mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų per mėnesį. Ir jeigu užsitęs ši situacija taip, kaip akivaizdu, kad ji turėtų užsitęsti, akivaizdu, kad finansams bus didžiulis iššūkis. Jį reikės spręsti ir galvoti, ką daryti toliau. Todėl belieka melstis, kad karantinas neužtruktų ir liga išeitų greičiau iš mūsų valstybės.
Dar norėčiau pasidžiaugti, kad buvo šiek tiek atsitraukta nuo pirminio reikalavimo darbdaviams, kurie, gaudami paramą iš valstybės, turėjo įsipareigoti, kad išlaikys tą darbo vietą ne mažiau kaip šešis mėnesius. Kalbant apie tokią neapibrėžtą situaciją, ką išties daro verslas? Pirmiausia kerta per išlaidas, jeigu jaučia, kad pajamų bus mažiau. Ir pirmiausia paslaugų sektoriuje pagrindinis išlaidų šaltinis yra būtent darbo užmokestis. Todėl tikėtina, kad nenorėdami įsipareigoti tokiam ilgam laikotarpiui, ypač tokioje neapibrėžtoje situacijoje, darbdaviai būtų pasirinkę būtent darbuotojų atleidimą. Šį kartą buvo nueita šiek tiek kompromisiniu keliu ir pasirinkta, kad bus tik tris mėnesius reikalaujama po subsidijos palikti tą darbo vietą. Manau, kad tai yra kompromisinis variantas, bet iš principo klausimas, ar jis tikrai šioje situacijoje reikalingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinį kviečiu kalbėti S. Gentvilą. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mieli Lietuvos gyventojai, mieli kolegos Seimo nariai, valdžia neverta savo piliečių, jeigu ekonomiką kelia aukščiau jų gyvybės. Aš iš tikrųjų dėkoju šiai Vyriausybei, jog ji pasirinko gyvybę prieš ekonomiką, priešingai negu Jungtinė Karalystė. Aš tikrai nenorėčiau šiandien atsidurti Britų salose, kur kiekvienas senjoras pasmerktas iš tikrųjų masinei pandemijai. Ačiū Vyriausybei, kuri ėmėsi griežtų priemonių visuomenės sveikatą kelti aukščiau ekonomikos.
Mūsų šalis atsigavusi yra dar ne po tokių ekonominių krizių. Po karų yra atsigavusios ekonomikos ir suklestėjusios. Ir mes į šią ekonominę krizę ateiname kaip niekad stiprūs. Tai paliudijo ir finansų ministras, ne kartą pastarąją savaitę kalbėdamas apie proficitinį biudžetą, apie mažą prasiskolinimą ir taip toliau. Ekonomiškai mes esame pasirengę teisingai.
Nesu aš medikas ir nekritikuosiu šiandien, kokių priemonių imamasi visų pirma Vyriausybėje, bet šiek tiek paradoksalu, kai vienas žmogus Panevėžyje yra uždarytas reanimacijoje. Sveikatos, Jonai, iš tikrųjų. Bet likę 19 kartu keliavusių iš Pietų Afrikos Respublikos piliečių yra netestuojami net šiandien, savaitė po grįžimo, nes biurokratiškai jie dar neatvykę iš kritinės šalies. Kažkuriame biurokratiniame sąraše Pietų Afrikos Respublikos dar nėra, todėl šie 19 asmenų dar nėra net testuojami. Nekritikuosiu ir ministerijos už tai, kad pirmoje linijoje atsidūrusiems medikams šiandien vis dar trūksta elementarių dalykų. Šiandien kalbame ne apie ekonominę krizę, bet apie visuomenės sveikatos krizę. Visuomenės sveikatos krizę, kuri turėjo įtakos iš tikrųjų ekonomikos uždarymui.
Aš norėjau pasakyti tris dalykus iš šios tribūnos, ir gerbiamas T. Tomilinas gal išgirs juos. Gal ir gerbiamas sveikatos ministras išgirs. Mokantis iš Honkongo, Singapūro, Taivano, Japonijos, Pietų Korėjos, kodėl mirtingumas buvo mažas? Todėl, kad į krizę buvo įtrauktas verslas su savo sprendimais. Tik kartu su verslu mes sugebėsime įveikti šią krizę. Su dezinfekciniu skysčiu, kuris gali būti gaminamas jau rytoj, o ne po savaitės ar po keturių mėnesių, su parduotuvėmis, kurios kaip Japonijoje, kiekvienoje parduotuvėje įėjęs gali sutikti užrašą: atsiprašome, bus matuojama kiekvieno jūsų temperatūra ir neįleisime esant temperatūrai. Arba kiekvienas parduotuvės, kuriai karantino laikotarpiu leista dirbti, darbuotojas bus aprengtas visomis priemonėmis. Tik su verslu mes sugebėsime išgyventi šį karantino laikotarpį. Nereikia verslo kaltinti už šitą, nes tikrai ne verslas kaltas dėl šios krizės.
Antras dalykas. Reikia kalbėti apie Vyriausybės karantino paskelbimo nutarimo projektą, kiek jis proporcingas, ar tikrai tiek verslų turi būti šiandien uždarytų. Ar tikrai negalime suteikti šiek tiek deguonies ir kraujotakos kai kuriems verslams, užuot visiškai juos užčiaupę. Šiandien kalbame apie prastovas, kurios jau yra kaip gelbėjimosi ratas, bet iš esmės ar negalime žiūrėti kaip Azijoje, kai buvo leista kai kuriems verslams gyventi ir kvėpuoti, ir turėti kraujotaką. Šiandien Vyriausybės nutarimas daliai verslų, kurie tikrai galėtų vykdyti ir lauko prekybą, ir pristatomąją prekybą, šitų galimybių nesuteikė. Todėl vienintelė galimybė jiems yra kreiptis dėl prastovų arba valstybės pagalbos. Dabar, gerbiamas Tomai Tomilinai, ši krizė visų pirma nėra ekonominė krizė, ji yra sveikatos krizė. Čia mes nekalbame Dž. M. Keinso ekonomikos skatinimo priemonėmis. Mes kalbame apie valstybę, kuri uždraudė kai kurias ekonomines veiklas, todėl ta pati valstybė turi padėti šioms darbo vietoms išlikti. Čia neturime dabar kalti verslo, kad jisai prašo ar turi būti kažkaip solidarus, bet turime kalbėti apie tai, kad valstybės sprendimu mes draudžiame ekonominę veiklą, todėl valstybė turi teiktis ir padėti išlaikyti darbuotojus, kad pasibaigus šitam užkrėtimui jie galėtų dirbti pilnu tempu. Todėl aš linkiu solidarumo su verslu ir žiūrėti į pamokas, kurias iš tikrųjų išmokome iš Azijos, ir kalbėti apie tai, kad mes turime atleisti šiek tiek Vyriausybės nutarimu ir pradėti kvėpavimą ypač tų ekonominių sektorių, kur tai galima, ir suteikti galimybes, nes tik kartu dirbdami, išvien su Lietuvos piliečiais įveiksime šitą krizę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusiją baigėme. Ar galime nereplikuoti? Ponas T. Tomilinas – trumpa replika.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tiesiog mano pavardė paminėta, tai aš gerbiamam kolegai noriu pasakyti: mes visi esame sutelkti dėl to, kad turime įveikti viešąjį interesą atitinkantį tikslą, pasiekti tokį tikslą. Šiuo atveju nereikia sakyti, kad vien valstybė arba vien žmogus, darbuotojas turi būti atsakingas. Tai verslai taip pat turi būti atsakingi ir turi žiūrėti atsakingai į situaciją. Visi kartu. Tik kartu įveiksime. Mes tai galime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, noriu kreiptis į M. Majauską ir M. Navickienę. Buvo registruotas jūsų pasiūlymas dėl Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, tačiau mes komitete priėmėme sprendimą ir jūs su tuo tada sutikote, tikiuosi, ir dabar sutinkate, kad šis jūsų pasiūlymas yra Užimtumo įstatymo projekto vienas iš esminių? Ačiū. Sutinkate ir neprašote, kad šiame įstatyme mes jį svarstytume. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Po svarstymo V. Bakas – motyvai už. Atsisakote. Ačiū.
J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš nesu prieš projektą, bet man sukėlė abejonių 31 straipsnio redakcija, ar tikrai komitetas taip priėmė? Dabar čia parašyta, kad kai darbuotojui yra įtarimų ir sveikatos problemų, darbdavys kiekvienam tokiam darbuotojui besąlygiškai privalo pasiūlyti nuotolinį darbą. Ar tikrai tam darbuotojui, kuris dirba prie konvejerio, bus tokia galimybė? Aš manau, kad čia turėjo būti pasakyta – jei yra galimybė, pasiūlo nuotolinį darbą. O jei tokios galimybės nėra, tai darbuotojas turi būti iš karto nušalinamas. O čia atsiranda prievolė darbdaviui kiekvienu atveju pasiūlyti nuotolinį darbą. Tai ar taip gali būti? Ar tikrai komitetas čia teisingai suredagavo tą 31 straipsnį?
PIRMININKĖ. Taip. Kadangi komiteto narė, tai žinau, kad taip ir buvo suderinta. Pirmiausia pasiūlo nuotolinį darbą, o po to… (Balsai salėje) Bet nesiginčijame, nes vėl mane bars, kad aš komentuoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl įstatymo projekto po svarstymo. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos, netriukšmaukite, ramiai išsiaiškinkite. Dabar triukšmas. Dėkoju.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto priėmimo stadijoje G. Skaistė. Prašom, kolege. Atsisakote, balsuojame.
Balsuojame dėl Darbo kodekso įstatymo, kuris buvo sujungtas su kitu Darbo kodekso įstatymu ir pagrindu paimtas projektas Nr. XIIIP-4626, kartu sujungiant su projektu Nr. XIIIP-4617.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Mielas kolega A. Sysas – replika po balsavimo.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš nekalbėsiu apie Darbo kodeksą, nes visi kalbėjo iš tribūnos, bet ne apie tai, kas buvo jame parašyta. Mano klausimas, ar mes galėsime kur nors susipažinti su Užimtumo, Garantinio fondo ir Ligos ir motinystės įstatymų redakcijomis, nes kol kas elektroninių nėra? Galbūt popierinį variantą atspausdinsite, kai svarstysime, nes tai yra labai svarbu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Iš tikrųjų keista, kad nėra. Mes matome, gerbiami kolegos, pasitikrinkite savo kompiuterinėje sistemoje, pas mus jis yra ir atsidaro visos apimties. (Balsai salėje) Taip, yra, yra, Darbo kodeksas yra. (Balsai salėje) Dėl kitų įstatymų projektų. Dabar sutikslinsime, jūsų pastaba labai teisinga. Taip pat Užimtumo įstatymas, kurį nedelsiant svarstysime.
16.31 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 24, 25, 35, 37, 41, 42 ir 44 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4628(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Svarstysime Užimtumo įstatymą. Kaip jūs žinote, buvo du Užimtumo įstatymo projektai ir pagrindu buvo paimtas projektas Nr. XIIIP-4628, sujungiant jį su projektu Nr. XIIIP-4618. Gerbiamoji komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė. Užimtumo įstatymo projekto svarstymas. Išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu informuoti, kad Užimtumo įstatymas yra pasirašytas labai neseniai ir jis jau yra įregistruotas. Laukite, tuoj turi pasirodyti.
Kalbant apie Užimtumo įstatymą, buvo du projektai, tai projektas Nr. XIIIP-4618 ir antras projektas Nr. XIIIP-4628(2). Komitetas svarstydamas savo posėdyje šiuos projektus nusprendė analogiškai kaip Darbo kodekso projektus sujungti į vieną projektą. Sujungtas yra mano minėtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4618 su įstatymo projektu Nr. XIIIP-4628. Projekto Nr. XIIIP-4618 nuostatos inkorporuotos į įstatymo projektą Nr. XIIIP-4628. Teikiamas Seimui svarstyti yra bendras projektas Nr. XIIIP-4628. Už tokį sprendimą komiteto nariai balsavo vienbalsiai, tai yra sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Diskusija. Maloniai prašau, A. Sysas kviečiamas diskutuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai nenoriu pakartoti, ką kalbėjo kolegos apie Darbo kodeksą, nors ten pataisos buvo visiškai kitokios. Aš norėjau atkreipti dėmesį, kad mes dirbame ganėtinai ekstremaliomis sąlygomis ir aš net nespėjau pasižiūrėti jungtinio varianto. O jungtiniame variante turi būti tai, apie ką kalbėjo kolegos svarstant Darbo kodeksą, tai yra apmokėjimo klausimai ir dydžiai, kaip tai išdėliota, papildant originalų 41 straipsnį 21 dalimi.
Komitetas diskutuodamas apie galimybes kompensuoti ir mokėti didesnį, ne 60 ir 40, o 90 ir 10… atsižvelgė ir į tai, kad yra ribotas pinigų kiekis. Netgi pagal Vyriausybės variantą reikia ne mažiau kaip 250 mln. tam laikotarpiui. Santykis 90 ir 10 reikalaus dar mažiausiai pusės to, tai yra kokių 370–400 mln. Aišku, mes galime tuos pinigus sunaudoti per pirmas dvi savaites ir kai reikės didesnės pagalbos, nebus iš ko. Todėl tas šioks toks kompromisas komitete rastas, kad Vyriausybė pati spręstų, bet mes, kaip įstatymų leidėjai, neturime garantuoti kažkokių aukštų išmokų iš karto, nes paprasčiausiai gali pritrūkti pinigų tolesniam gyvenimui. Mes žinome, kiek mes galime pasiskolinti, kiek mes turime fonduose ir kiek galime išleisti.
Dar vienas diskutuotinas klausimas. Mes komitete apie tai šnekėjome, bet neužbaigėme, tai yra skaičiavimo riba, nuo ko mes skaičiuojame, nes iš principo Lietuvoje tai yra susisiekiantys indai. Jeigu žmogui neapsimoka imti vieną išmoką, jis paprasčiausiai susiskaičiuoja ir gali imti kitokią išmoką. Pas mus yra nedarbo draudimas, ligos draudimas, šiuo atveju – dar prastovos. Neveltui ministras mums akcentavo, kad jis džentelmeniškai bandė ginti Privalomojo sveikatos draudimo fondą, nes jeigu mes priimsime tas lubas 90 ir 10, bet nepakeisime skaičiavimo metodikos, žmogui paprasčiausiai neapsimokės imti pagal šį įstatymą. Jis paprasčiausiai pasinaudos galimybe gauti didesnę išmoką ir mes išnaudosime kito įstatymo lėšas.
Noriu pabrėžti, kad ligos ir motinystės išmoka ir taip yra deficitinė, jeigu žiūrėtume į „Sodros“ biudžetą. Mes galime turėti dar skaudesnių pasekmių. Į tai aš norėjau atkreipti dėmesį. Tikrai nemačiau, kaip galutinai surašė straipsnius, todėl bandysiu sekti eigą, kad mums po kelių dienų nereikėtų rinktis ir taisyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusiją baigėme. Kviečiu komiteto pirmininkę. Aptarsime gautus pasiūlymus. Pagal straipsnių eilę pirmasis pasiūlymas buvo Seimo narių V. Čmilytės-Nielsen, J. Varkalio ir K. Glavecko dėl nenumatomos galimybės bedarbiams mokytis. V. Čmilytė- Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Vos prieš kelias dienas Užimtumo tarnyba mokymo teikėjams išplatino pranešimą, kuriuo informavo, kad įstatymas nenumato profesinio mokymo, perkvalifikavimo atveju mokymo nuotoliniu būdu šioje ekstremalioje situacijoje, nepaisant to, kad kitos tiek bendrojo ugdymo mokyklos, tiek universitetai, tiek aukštosios tokią galimybę numato. Mes, vertindami šią situaciją, siūlome šalinti tą spragą. Puikiai suprantame, kad yra tikrai nemažai tokių profesijų, specializacijų, tokių kaip buhalteriai, dizaineriai, IT specialistai, kuriems tokia galimybė yra aktuali, ir jiems numatyti tokią galimybę įstatyme. Šiandien būtent vertiname tai, kad nežinome, kiek laiko gali tęstis karantinas, ir galimybė mokytis nuotoliniu būdu, persikvalifikuoti nuotoliniu būdu galėtų būti aktuali. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti pasiūlymui. Argumentai: atsižvelgiant į profesinio mokymo specifiką, kai reikia įgyti ir praktinių įgūdžių, nuotolinis būdas profesiniame mokyme nėra paplitęs. Be to, esant galimybėms, profesinio mokymo teikėjui nėra draudžiama profesinį mokymą organizuoti nuotoliniu būdu. Todėl siūloma esant dabartinei neeilinei situacijai neapsunkinti profesinio mokymo teikėjų papildomais reikalavimais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą kalba G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Argumentai, kurie dabar iš tribūnos yra išsakomi, yra kaip tik argumentai, kodėl reikėtų įteisinti, nes kuo lankstesnių formų ir kuo įvairesnių formų numatymas šiomis sąlygomis bedarbiams prisitaikyti prie pasikeitusios darbo rinkos būtų reikalingas ir visiškai adekvatus. Pasižiūrėkite, kas vyksta: būreliai šiuo metu yra organizuojami, pradedant robotika, baigiant sportu, internetu, kiek vaikų šiuo metu namuose internetu, virtualioje erdvėje ne atsispaudimus daro, bet kūrybiškai prisitaiko ir mato to prasmę. Ir profesiniame mokyme yra daugybė sričių, specialybių, kompetencijų, kurias galima įgyti nuotoliniu būdu, ir čia yra kaip tik unikalus, kolegos, šansas Lietuvoje išnaudoti nelengvą dramatišką situaciją, kad mes taptume geresni, modernesni ir gebantys prisitaikyti prie iššūkių. Profesiniame mokyme to kaip tik reikia daugiau. Aš niekaip negaliu suprasti jūsų, gerbiama komiteto pirmininke, išsakytų argumentų, man atrodo, jie yra kaip tik nepataikantys į tai, ko dabar reikia arba netrukus reikės mūsų darbo rinkai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Tai ne mano vienos nuomonė, tai nuomonė visų komiteto narių.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, ir dabar profesinio rengimo sistemoje niekas nedraudžia taikyti nuotolinio mokymo priemones. Klausimas, ar tie centrai yra pasiruošę jau iš karto tą daryti, ar ne. Buvęs švietimo ministras puikiai žino, kad turbūt ne visi. Tai čia viena medalio pusė. Prievolę dabar jiems užkrauti bus tiesiog neįgyvendinamas dalykas. Bet, tarkime, galima būtų panaudoti dalį nuotoliniam mokymui, bet taip, kaip jūsų suformuluota, faktiškai visi turėtų tas priemones siūlyti. Labai sunkiai visi komiteto nariai įsivaizdavo, kad galima suvirintoją paruošti, mes kalbame apie profesinį mokymą, o ne perkvalifikavimą baigusių buhalterių, finansų specialistų į kitas sritis, jam nepačiupinėjus suvirinimo aparato. Ir daugelis sričių, kur reikalingos bendros kompetencijos ir kvalifikacijos. Kai mes suformuluojame, padarome tokią bendrąją priemonę, tai reikia žiūrėti, kaip ją būtų galima realizuoti, taip, kaip suformuluota, jinai nerealizuotina, o dabar nuotolinis mokymas gali būti realizuotas. Tai, kad koks nors valdininkas sako, kad galbūt mes to neplanuojame daryti, čia mūsų parlamentinės kontrolės klausimas ir privertė, kad tai būtų daroma, bet tam įstatymo pataisos nereikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 96 Seimo nariai: už pasiūlymą – 40, prieš – 12, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – analogiškas, kadangi jau apsisprendėme, teikėja sutinka, kad dėl to nebebalsuojame. Dėkoju.
Kitas V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymas – pakeisti 41 straipsnio 21 dalį. Čia dėl 65 %.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Su kolegomis teikiame siūlymą, kad, atsižvelgdami į tai, kad artimiausius vieną ar du mėnesius gali, na, negalime numatyti, kiek tęsis karantinas, mes siūlome visgi numatyti, kad ne mažiau nei 65 % asmens paskutinių šešių mėnesių vidutinio atlyginimo vidurkio būtų kompensuojama, iš jų valstybės dalis būtų ne mažesnė nei 80 %.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė pasiūlymui. Argumentas – buvo apsispręsta ir pritarta Vyriausybės pateiktam projektui šioje dalyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – prieš pasiūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aišku, geriausia būtų siūlyti, bus dar pasiūlymas mokėti net daugiau negu ne krizės metais, bet mes turime suprasti, kad yra pinigų suma, kuria mes galime naudotis. Visa kita… į priekį reikėtų žiūrėti. Bendrinė sistema Lietuvoje ir kituose įstatymuose yra siejama ne su vidutiniu atlyginimu ir prastovos atveju, o su minimaliu. Nedarbo draudimas – taip, mokamas nuo atlyginimo, bet prastova neturėtų būti krizės atveju mokama kitaip, negu mokama ramiu, taikiu metu ir kai nėra krizės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl antrojo V. Čmilytės-Nielsen, J. Varkalio ir K. Glavecko pasiūlymo. Jam komitetas nepritarė ir dėl jo girdėjome argumentus.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 26, prieš – 9, susilaikė 58. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo narių M. Navickienės ir M. Majausko. M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Norėjau padėkoti visų pirma Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kuris tikrai nuodugniai išnagrinėjo situaciją per labai labai trumpą laikotarpį ir iš tiesų, mano akimis, priėmė racionaliausią sprendimą. Pasiūlymas buvo toks, iš Vyriausybės atkeliavęs, kad būtų kompensuojama verslui, kuris dėl Vyriausybės sprendimo netenka pajamų ir negali išlaikyti darbuotojų, tik 60 % prastovos išmokos. Mes pasiūlėme, kad būtų kompensuota 90 %.
Iš tiesų tas pasiūlymas nebuvo tobulas, nes jis nesudarė galimybės Vyriausybei parinkti sektorių, kurie daugiausiai nukenčia, ir jiems padėti daugiau. Todėl projektas buvo pakoreguotas komiteto, numatant galimybę lanksčiai Vyriausybei taikyti tam tikroms šakoms, tam tikram sektoriui, tam tikram verslui didesnę lengvatą.
Man atrodo, tai yra racionalus sprendimas, sudaroma daugiau galimybių Vyriausybei ir labiau padedama verslui. Tam verslui, kuris iš esmės negauna jokių pajamų, ypač paslaugų sektoriui, dėl karantino, sumokėti net ir 40 % yra labai sudėtinga. 10 % yra tikrai racionalus ir adekvatus siūlymas.
Noriu dar kartą padėkoti komitetui, kad taip greitai ir objektyviai rado optimalų sprendimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiama komiteto pirmininkė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, komitetas pritarė M. Navickienės ir M. Majausko pasiūlymui iš dalies. Komitetas apsisprendė iš tikrųjų tais atvejais, kai yra prastova, pritarti pirmiausia 40 ir 60 procentiniam sudėliojimui, kuris yra pačiame projekte, tačiau visoms toms sritims, kurių veikla šiandien yra uždrausta, pasiūlyti Vyriausybei nutarimu labai aiškiai įvardinti tas konkrečias sritis, tačiau jeigu tai yra susiję, tarkime, dar su aptarnavimu, pavyzdžiui, viešbučių tinklai, tačiau jų valymo paslaugas atlieka samdomi, tai Vyriausybė gali nuspręsti būtent šitai kategorijai netaikyti tų 10 %, kuriuos turėtų mokėti kaip už prastovą darbdavys, ir 90 % eitų iš valstybės fondo. Tačiau būtent tai yra siejama, neužmirškite, ir su minimaliu darbo užmokesčiu.
Mūsų komitetas pačiame įstatymo projekte, už kurį dabar balsuosime, yra numatęs 10 % ir 90 %.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pritarta iš dalies. Jūs neprašote balsuoti. Komiteto argumentus išgirdote. Kolegos, tam pritariame taip pat. Dėkoju.
Antrasis M. Majausko ir M. Navickienės pasiūlymas – dėl trijų mėnesių.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Čia kolegė M. Navickienė.
PIRMININKĖ. M. Navickienė. Prašom. Minutėlę, tuoj įjungsime. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siekdami, kad kuo daugiau darbo vietų būtų išsaugota, ypač to verslo, kuris pajamų netekimą patiria nedelsiant, iš karto, ir didžiosios dalies pajamų, manome, kad valstybės teikiama subsidija neturėtų būti lydima papildomų perteklinių įsipareigojimų ir baiminti, gąsdinti darbdavių, kad jie nepriimtų sprendimo atleisti darbuotoją anksčiau, siūlome suvienodinti terminą iki trijų mėnesių, tiek, kiek yra subsidija, kad tiek laiko jie įsipareigotų išlaikyti ir darbo vietą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas siūlymui pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal ir T. Tomilinas. Jau atsisako kalbėti. Pritariame ir mes. Dėkojame kolegoms už iniciatyvą ir komitetui už pritarimus.
Gerbiamieji kolegos, pasiūlymai po svarstymo aptarti. M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tik trumpai. Irgi manau, kad komitetas susitelkęs padirbėjo. Tiek opozicija, tiek pozicija. Galbūt taikymo požiūriu atsiras dalykų, kurie bus taisytini, tačiau tikrai buvo atsižvelgta į pagrindinius šiandienos rinkos iššūkius. Kiek galėjome, įstatymą suredagavome.
Aš manau, labai svarbus signalas yra tas, kad galėsime diferencijuoti paramą tiems verslams, kurie turi sudėtingiausias aplinkybes išgyventi šiandieną. Tikiuosi, kad projektui bus pritarta, nes jį redagavome iš esmės tokiomis greitomis aplinkybėmis, bet, manau, pagrindiniai aspektai jame yra atspindėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, norinčių kalbėti prieš nėra. Galime sutarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime sutarti. Dėkoju.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra siūloma papildyti 51 straipsniu. Jį galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. 4, 5, 6, 7, 8 straipsniai. Galime juos priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai. Kolegos, norite būtinai kalbėti? Atsisakote. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys. Vienbalsiai 101 pritarė Užimtumo įstatymui. Su džiaugsmu mušu gongą. (Gongas)
16.52 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 1, 5 ir 6 straipsnių, II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4627(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas lydimasis teisės aktas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektas Nr. XIIIP-4627. Kviečiu komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Komiteto išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas, atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, apsvarstęs Seimo narių pasiūlymus ir patobulinęs projektą. nusprendė pritarti jam bendru sutarimu, tai yra vėlgi vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. A. Sysas. Maloniai prašome.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, šį kartą spėjau pasižiūrėti, kas po svarstymo komitete, kaip mes sutvarkėme šį įstatymą. Reikia pasidžiaugti ir padėkoti biuro darbuotojams ir asmeniškai ministrui, jis dalyvavo visame posėdyje ir iki šiol taisė tuos įstatymus.
Labiausiai noriu atkreipti dėmesį, kad kolegos, kurie teikė pasiūlymus… Dar kartą noriu priminti, kad prastova yra mokama nuo minimalios, ir noras mokėti krizės metais didesnius arba net daugiau negu ne krizės metais, laikotarpiu yra perteklinis. Paprasčiausiai pinigų sumą, kurią mes turime, galime panaudoti tik tiek, kiek yra tų pinigų. Džiaugiuosi, kad… Jei kas nors buvo pastabesnis, pirminiuose variantuose išmoka buvo iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dabar sutvarkyta taip, su kuo tai siejama. Su garantijomis, tai yra subankrutavus ar sustojus. Ilgalaikio darbo išmokų fondo, manau, gali prireikti, jeigu krizė užsitęs ilgiau ir prasidės darbuotojų atleidimas. Va, tada šį fondą mes, taip sakant, jo 100 mln. sutaupytų, labai greitai išnaudosime, jeigu nedarbo lygis dėl krizės staigiai augtų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu komiteto pirmininkę. Aptarsime užregistruotus pasiūlymus ir svarstytus Socialinių reikalų ir darbo komitete. Pirmas Seimo narių G. Steponavičiaus ir G. Vaičekausko pasiūlymas. Kuris iš kolegų pristatote? G. Steponavičius. 4 straipsnio pakeitimas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų sekę, kaip komitetas svarstė taip pat ir Užimtumo įstatymo atitinkamas susijusias nuostatas dėl panašių siūlymų, kurie yra ir Garantijų darbuotojams įstatymo projekte, mes matome, kad kompromisinis variantas, grindžiamas M. Navickienės ir M. Majausko siūlymu, didžia dalimi atspindi ir tą logiką, kurią mes irgi teikdami siūlymą teikėme. Todėl mes savo siūlymą atsiimame ir neprašome, kad dėl jo būtų balsuojama. Kompromisas, komitete pasiektas dėl tų verslo sričių, kurios tiesiogiai labiausiai nukentės ir kurios pagal atitinkamą sąrašą galėtų sulaukti proporcingai didesnio valstybės palaikymo, yra adekvatus ir mes palaikome tokį požiūrį.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai jums dėkoju. Pasiūlymo nesvarstome. Kitas pasiūlymas – V. Čmilytės-Nielsen ir J. Varkalio. Jis analogiškas ir skiriasi tik 3 straipsnio formuluotė, bet J. Varkalys linksi galvą, kad taip pat neprašo svarstyti. Ačiū. Seimo narių M. Majausko ir M. Navickienės tampa nebeaktualus. Komiteto pirmininkė gali ir pakomentuoti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, jis yra nebeaktualus, nes yra pakeistas finansavimo modelis ir tiesiog aktualumo svarstyti jau nebėra.
PIRMININKĖ. M. Majauskas kaip tik su tuo sutinka. Dėkojame. Daugiau pasiūlymų nėra. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Galime… Ne, atsiprašau, aš per daug skubu. Po svarstymo – A. Sysas. A. Sysas pritaria, šaunu. Bendru sutarimu po svarstymo pritariame? Pritariame.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3, 4 ir 5 straipsnius galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto. T. Tomilinas atsisako kalbėti ir maloniai kviečia visus balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai, 95 Seimo nariai pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-4627). (Gongas)
15.57 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4625(2) (svarstymas ir priėmimas)
Ir paskutinis įstatymo projektas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4625. Iš karto prašau kolegų, tikriausiai leisite pratęsti posėdį tol, kol mes pabaigsime svarstyti šį įstatymo projektą, taip? Sutarėme. Ačiū.
Gerbiamoji komiteto pirmininke, svarstymas, išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Komitetas, svarstydamas projektą, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas, į komiteto narių išsakytą nuomonę, patobulino projektą ir patobulintam projektui vėl komitetas pritarė bendru sutarimu, tai yra vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas kviečiamas diskutuoti. Ruošiasi D. Šakalienė. (Balsai salėje) Viskas gerai, sako A. Sysas, įvertinęs labai profesionaliai. D. Šakalienė. Ir D. Šakalienė atsisako dalyvauti diskusijoje pritardama ir įvertindama tai, kas yra nuveikta ir padaryta. Gerbiamoji komiteto pirmininke, prašom grįžti į pagrindinę tribūną. Seimo narių D. Šakalienės ir R. Budbergytės pasiūlymas. Gerbiamoji Šakaliene, prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tiesų iš pradžių buvo labai susirūpinę neįgalių vaikų tėvai, ypač mamos, kurios kažkaip dažniau lieka namuose, kreipėsi, kad buvo nepažiūrėta į neįgalius vaikus, kurie nebėra ikimokyklinukai arba pradinukai, bet vis dar eina į bendrojo lavinimo arba specialiojo ugdymo įstaigas, nebuvo galimybės dėl jų paimti biuletenį karantino metu. Teikiame pasiūlymą dėl to, kad būtų galimybė ir juos įtraukti. Kaip suprantu, komitetas pritarė, tai gal nebeargumentuosiu. Man atrodo, visi suprantame situaciją.
PIRMININKĖ. Jūs sutinkate su komiteto pritarimu? Prašom, pirmininke.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, truputį gal ne taip, mes pritarėme iš dalies, kadangi svarstydami įvertinome situaciją truputį kitaip, plačiau, ir pataisėme, papildėme D. Šakalienės ir R. Budbergytės siūlymą – amžių, kuris buvo numatytas 18 metų, įrašėme iki 21 metų, pataisėme pačią redakciją. Mes įvardijome, tai padarėme atsižvelgdami į pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programas besimokančius neįgalius vaikus ir bendrą neįgaliųjų situacijos reglamentavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs su tuo sutinkate ir Seimas tam taip pat neprieštarauja.
Antrasis pasiūlymas buvo V. Čmilytės-Nielsen ir J. Varkalio. Kuris iš kolegų? Viktorija. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mūsų siūlymas yra didinti procentinius punktus iki 90 % išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Argumentas yra tas, kad šeimos, prižiūrinčios vaikus, turi jaustis saugiai ir sąlygos neturėtų skatinti pažeidinėti karantino ar neturėtų skatinti prarandamos pajamos pažeidinėti karantino. Mes manome, kad tas saugumas yra labai svarbus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė. Argumentas yra labai paprastas – tiesiog netikslinga ir nereikia keisti ligos išmokų procentinio dydžio, kuris yra reglamentuotas ir įtvirtintas įstatymais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš šį pasiūlymą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Jeigu mes pradėsime taikyti, kaip dabar suskaičiavo kolegos, tai kai kuriais atvejais daugiau negu priklauso gausime – virš 100 % į rankas. Turbūt ne apie tai kalbama. Būkime vis dėlto realistais. Kažkaip liberalai, kurie stengiasi taupyti pinigus, šį kartą labai jau dosnūs pasidarė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Išlaidūs.
R. J. DAGYS (MSNG). Labai jau dosnūs, seniai tokių dosnių nesu matęs.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 32, prieš – 11, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta.
Antrasis V. Čmilytės-Nielsen ir J. Varkalio pasiūlymas. Viktorija, prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kadangi kiti du pasiūlymai yra susiję ir komiteto valia yra tokia, tai siūlau nebalsuoti.
PIRMININKĖ. Nebebalsuoti. Ir dėl ketvirtojo, tai yra jūsų trečiojo pasiūlymo, taip pat dar vienas pasiūlymas, jūs sutinkate su komiteto argumentais. Dėkojame. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta.
Ačiū komiteto pirmininkei. Ačiū už labai atsakingą darbą.
Po svarstymo – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš iš tikrųjų manau, kad labai pozityvu, kad vis dėlto buvo įvertinta, kad yra gana daug labai pažeidžiamų grupių, labai pažeidžiamų šeimų, kurios iš esmės buvo atsidūrusios spąstuose. Norėčiau pacituoti kai kurias mamas, auginančias neįgalius vaikus, kad tepamėgina ministrai dirbti nuotoliniu būdu, kai šalia yra vaikas su dideliais specialiaisiais poreikiais arba labai dideliais specialiaisiais poreikiais. Iš esmės nėra jokios galimybės ir dirbti tą darbą nuotoliniu būdu, ir prižiūrėti vaiką, kartais didelį 16 ar 17 metų vaiką.
Kartu, manau, tikrai džiugu, kad Vyriausybė pati pasiūlė taip pat išspręsti labai sudėtingą iššūkį tėvams, auginantiems suaugusius neįgalius vaikus, nes dienos centrai, bet kokios kitos priežiūros įstaigos šiuo metu yra uždarytos ir iš esmės vėlgi nuotoliniu būdu dirbti yra visiškai neįmanoma. Matau, kad sutaupysiu minutę laiko, nes vėlgi preziumuoju, kad visi suprastume šitą skaudžią situaciją ir kad sprendimas turėtų būti visiems aiškus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Dėkoju.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį, kuris ganėtinai ilgas, galime priimti? Priimame. 2 straipsnį – įstatymo taikymas – priimame.
Motyvai. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėtųsi dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį ypač į tai, kad pirminiame projekte, būtent Ligos įstatyme, buvo numatytos subsidijos smulkiausiam verslui, tai yra individualios, savarankiškos veiklos vykdytojams mes perkeliame šias subsidijas į Užimtumo rėmimo įstatymą, į Garantinio fondo naudojimo įstatymą, tai yra racionalesnis sprendimas, ir būtent užimtumo sistema susidurs ir tvarkysis su šituo, ir bus atpalaiduota sveikatos sistema.
Norėtųsi apibendrinant pasakyti, kad iš esmės mes turime visi džiaugtis, kad galime išnaudoti rezervus ir skirti papildomas subsidijas, tokias kaip, pavyzdžiui, savarankiškos veiklos vykdytojams, kaip darbo vietos išsaugojimo dviejų lygių garantijos, dėl kurių mes šiandien apsisprendę jau esame, galime džiaugtis, kad Darbo kodeksas labai detaliai numato įvairias darbo organizavimo formas ir mes pagaliau visavertiškai naudojamės to naujo Darbo kodekso privalumais.
Ir paskutine nata norėtųsi pasakyti, kad tie žmonės, kurie nepateks, vienaip ar kitaip, nepateks į šių atidaromų rezervų spektrą, negalės pasinaudoti naujomis subsidijomis, visada galės remtis pinigine socialine parama, kuri funkcionuoja, kuri yra betarpiškai… savivaldybės teikia paramą, piniginę paramą žmonėms, kai jie praranda pajamas. Artimiausiu metu bus ministro įsakymas dėl piniginės socialinės paramos panaudojimo palengvinimo ir žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių, galbūt keli tūkstančiai žmonių, kurie nepateks į šitą subsidijų aprėptį, galės gauti valstybės pagalbą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (MSNG). Palaikydamas būtent tokį komiteto pasiūlytą sprendimą, norėčiau kelis žodžius pasakyti dėl ateities. Tikrai, neduok Dieve, bet gali prireikti dar papildomų kokių nors priemonių. Ir mano siūlymas Vyriausybei būtų kitą kartą ateiti su specialiuoju įstatymu, skėtiniu įstatymu, kuriame būtų matoma parama visiems sektoriams, kaip jie tarpusavyje sąveikauja, nes net ir mums komitete svarstant Užimtumo įstatymą, Garantinio fondo ir kitus, tarp įvairių fondų ieškant pinigų, tikrai susisuko galva. Ne taip lengva juose susigaudyti, o žmonėms, kurie norės ją taikyti ir ja pasinaudoti, dar bus sunkiau juos suvokti ir mums reikės labai daug aiškinamojo darbo padaryti. Geriau būtų, kad ateitų vienas skėtinis krizinis įstatymas su nuorodomis į specialiuosius įstatymus ir tada matytume tą sąveiką. Bet, neduok Dieve, kad tokio įstatymo reikėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad paskutinę natą, kaip sakė kolega Tomas, pasakys atlikėjai, tai yra mūsų piliečiai, kurie turės naudotis šiais įstatymais. Todėl aš nelabai čia džiaugiuosi, nes greitą darbą dažniausiai žinome, kas gaudo, todėl neperšokę nesakykime op. Padarome didelį darbą, kad išsprendžiame tas problemas, kurios šiandien yra svarbios ir dega. Manau, kad yra teisingas sprendimas, kad mes nepagadinome Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pašalpos išmokomis, inkorporuodami jas į šią sistemą, nors ir laikinai. Suradome kitą sprendimą per užimtumą ir manau, kad… Tikiuosi, kad viskas bus gerai, bet žinant mūsų praktiką, kad gerai ne visados išeina, kai greitai dirbame, tai siūlau balsuoti, bet tikiuosi, kad dar ne kartą sugrįšime.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, balsuojame dėl Ligos ir motinystės įstatymo priėmimo. Motyvus girdėjome.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių, vienbalsiai – 100 priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. (Gongas) Dėkoju.
Gerbiamoji komiteto pirmininke Rimante Šalaševičiūte, po balsavimo.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia, aišku, komiteto nariai ir visas Seime, labai nuoširdžiai dėkoju už tokį susitelkimą ir tokius skaudžius, sakykime, įstatymus, kuriuos turėjome priimti. Priėmėme be jokių ginčų, be jokių nesutarimų ir tiesiog norėtųsi, kad iš tikrųjų mes taip visada dirbtume. Tikrai nuoširdžiai dėkoju ministerijos darbuotojams, ministrui, viceministrei, kurie ir dienomis, ir vakarais sėdėjo pas mus ir nerimavo dėl šitų teisės aktų parengimo, kad Seime būtų sklandžiai svarstoma. Ir komiteto biurui, jos ne vieną dieną dirbo, kad jums būtų viskas aišku ir galėtumėte balsuoti taip, kaip balsavome šiandien. Ačiū visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, išties mes pademonstravome labai sutelkto darbo pavyzdį. Dėkojame visiems. Priimti Lietuvos žmonėms labai svarbūs įstatymų projektai.
17.11 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar, pabaigę įstatymų projektus, dar turime išklausyti ir Seimo narių pareiškimus. Kviečiu A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, šiandien skaitome interneto portaluose, kad kolega R. Karbauskis teigia, kad Europos Sąjungoje Lietuva bene geriausiai pasiruošusi kovoti su koronavirusu. Ką tik kolega T. Tomilinas dėkojo Vyriausybei, galbūt mintyse ir partijai, ir sakė – iššūkius pasitikti pasiruošę. Išties ekstremali situacija Lietuvoje lyg ir paskelbta laiku. Buvo įvesti budėjimai oro uostuose, pradėti atlikinėti labai ribotai, centralizuotai tyrimai. Ar jie davė rezultatų, aš labai abejoju.
Šiandien turime tokią situaciją, kad masiškai trūksta, ypač medikams, apsaugos priemonių. Vakar specialiai pas mane į Pasvalį iš Panevėžio atvyko vienas medikas, dirbantis greitojoje pagalboje, ir papasakojo, su kokiomis priemonėmis, kokiomis sąlygomis jie važiuoja į iškvietimus. Paminėsiu vieną detalę, kad jiems per parą, sakė, išduodamos dvi kaukės, greitosios pagalbos automobiliui, o iškvietimų atlieka masę. Turime… Dvi savaites sprendėme, išduoti licenciją ar ne dezinfekcinėms priemonėms. Užuot išsiaiškinę poreikį, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, ir užsakę testus, šiandien turime mažiausiai Europos atliekamų testų. Visiškai neatsižvelgiame į medikų rekomendacijas, į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. Vyriausybė deklaruoja – imamės svarbių priemonių, sveikatos apsaugai skirsime 0,5 mlrd., 500 mln. papildomų lėšų kovai su virusu. Pasirodo, tos lėšos, kaip šiandien mums išsidavė sveikatos apsaugos ministras, tos visos lėšos faktiškai yra sukauptos sveikatos rezervo lėšos, Sveikatos draudimo fondo rezervo lėšos. Ir jeigu tik iki 500 mln. kažkiek pritrūks, kažkiek Vyriausybė pridės. Už tas lėšas, kurios gali būti panaudotos pacientų gydymui, šiandien mes perkame skubos tvarka ventiliatorius, ką ir reikia daryti. Bet vėlgi – prieš metus laiko, prieš pusę metų mes stengėmės uždaryti kai kurias ligonines. Vakar skambinėja ministerijos atstovai į rajonų ligonines ir klausia, kiek reikia jums ventiliatorių? Įstaigos sako – gal vieno, gal nė vieno, gal dviejų. Sako, gerai, jeigu prašote vieno, rašysime du, jeigu prašėte dviejų, parašysime tris. Kas čia dabar suinteresuotas taip staiga pakeisti tą politiką ir pripirkti tų aparatų? Penkerius metus kartojome, kad įrangos yra pakankamai, nereikia jos daugiau. Tai kur yra mūsų strategija, kolegos?
Kolegos, dabar kokia reali situacija? Praeitą savaitę Rokiškio ligoninės gydytojas vienas grįžo iš užsienio kelionės, atsirado gripo požymių. Buvo prašoma atlikti testą, to testo neatliko. Tik įstaigai apmokėjus už tą testą buvo atliktas tyrimas, jis neigiamas ir šiandien žmogus gali toliau be rizikos gydyti kitus ligonius.
Na, o dabar apie realią situaciją Panevėžyje. (Balsas salėje) Nesvarbu, kolegos, kiek liko, išklausykite, čia jūsų darbai yra. Panevėžyje žmogus, kuris aprašytas, duok, Dieve, sveikatos jam, kad jis pasveiktų, buvo paguldytas į vieną Panevėžio ligoninę ketvirtadienį su aiškiais kitų ligų požymiais, bet su aiškia anamneze, kad jis grįžo iš Pietų Afrikos Respublikos. Kiek mane informavo medikai, testas nebuvo atliktas, nes pagal ministro aprašą trūksta duomenų. Vien tik dėl išvykos į ne rizikos šalis, nes kažkas Pietų Afrikos Respublikos neįtraukė, testas nebuvo atliktas. Visi žmonės vienoje Panevėžio ligoninėje jį gydė. Už paros pablogėjus situacijai perkėlė į Respublikinę Panevėžio ligoninę.
PIRMININKĖ. Pone Antanai, kiek jums laiko dar reikia?
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu. Keturias paras gydytas Panevėžio ligoninės įvairiuose skyriuose, vežtas, dializuotas, atlikti tyrimai, konsultantai. Vakar iš vakaro pablogėjus sveikatai buvo intubuotas, reanimuotas ir panašiai. Tik pareikalavus medikams, kiek aš žinau, buvo atliktas testas, kuris yra teigiamas. Šią minutę krūva Panevėžio medikų izoliuoti, karantinuoti, paimti jų tyrimai, o kontaktą turėjo begalė Panevėžio medikų.
Dar daugiau. Su juo vykusių 19 ar 20 Panevėžio žinomų žmonių, verslininkų, šiandien karantinuoti, bet jų tyrimai nepaimami. Tai, kolegos, kas čia darosi, kas prisiims atsakomybę? Aš manau, kad pagaliau šitą atsakomybę už nekompetenciją, už užsispyrimą, už neklausymą medikų rekomendacijų, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų turi prisiimti Ekstremalių situacijų centras su kolega A. Veryga priešaky…
PIRMININKĖ. Dėkoju, jau laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …ir Vyriausybė, nes, kolegos, toliau šitaip vaidinti, kad situacija yra gera Lietuvoje ir mes nedarome tyrimų…
PIRMININKĖ. Ačiū, pone Matulai.
A. MATULAS (TS-LKDF). …nežinome realios situacijos, taip toliau tęstis negali. O jūs išėję iš čia džiaugiatės, kad jūs viską padarėte, kad mes esame pasiruošę. Gėda! (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, iš tikrųjų nei vieni kitus barkime, tiesiog nusiteikime dirbti. Tikrai tokio masto ekstremalios situacijos dar nėra buvę ir aš leidžiu sau kaip pirmininkaujanti tai pasakyti prieš tai pakviesdama R. Šarknicką. Padėkime vieni kitiems išgyventi kritinę situaciją. (Balsai salėje) R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Iš pradžių noriu palinkėti sveikatos visose apygardose tiems žmonėms, kurie serga. Gaila, kad šioje situacijoje vienas įvykis yra suabsoliutinamas, kad yra visoje valstybėje taip. Idealiai niekur pasaulyje nerasite, kad viskas vyktų kaip lygioje vietoje. Reikia žmogiškumo ir supratimo.
Dabar aš norėčiau kreiptis dėl Alytaus rajono Daugų gimnazijos mokytojų kreipimosi ryte. Aš labai norėčiau paprašyti L. Kasčiūno, kuris dažnai lankosi Alytaus rajone įvairiuose renginiuose. Kadangi Vyriausybės sprendimo, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Alytaus rajono meras neišgirdo, o ten gimnazijoje dirba apie 40 mokytojų ir jie vieninteliai Lietuvoje yra priversti dirbti, aš noriu pasakyti, kas atsakys, jeigu iš tų mokytojų kas nors susirgs.
Yra tiesiog žmogiškas prašymas: paprašykite jūs savo konservatoriaus mero, kad atšauktų visus sprendimus, nes Alytaus rajone visų mokyklų, kurios siuntė anoniminius laiškus, faktiškai iš visų mokyklų buvo paprašyta pasiimti atostogų. Aišku, jis gali teigti, kad vykdė prašymą, jie galėjo atsisakyti, bet mes žinome, kokia ten yra sistema, kaip veikia ta metodika. Bet dabar į tai nesigilinkime. Aš tik prašau dėl žmonių sveikatos – paprašykite atšaukti rajono mero šitą sprendimą, yra Vyriausybės sprendimas priimtas visoje šalyje. Tiesiog žmogiškas prašymas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių išsakyti mintis, pasiūlymus, perskaityti pareiškimus nėra.
Paskutinis balsavimas. 100 mūsų užsiregistravusių balsuoti toks buvo įspūdingas, bet dabar prieš skelbdama posėdžio pabaigą kviečiu užsiregistruoti tuos, kurie dar išklausėte pareiškimų.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai.
2020 m. kovo 17 d. vakarinį posėdį baigėme. (Gongas) Kuo geriausios visiems kloties. Būkite sveiki! Rinksimės pagal poreikį, kolegos. Jeigu reikės, čia ir dabar.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.