LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS EURO ĮVEDIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTATYMO NR. XIVP-828 PAPILDYMO SEPTINTUOJU1 SKIRSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-07-03 Nr. XIVP-2952
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projektu siekiama papildyti Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) ir jame nustatyti atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo taisykles, kurios yra visiškai nesusijusios nei su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje, nei su keičiamu įstatymu. Atsižvelgus į tai, projektu teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais.
Pirma, kaip įtvirtinta keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, keičiamu įstatymu buvo nustatyta pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus, litais išreikštų verčių perskaičiavimo į eurais išreikštas vertes Lietuvos Respublikoje įvedus eurą ir litų išėmimo iš apyvartos tvarka. Atsižvelgus į tai, kad teikiamu projektu siekiama nustatyti tam tikras euro kaip mokėjimo ir atsiskaitymo priemonės naudojimo taisykles, abejotina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali būti nustatytas keičiamame įstatyme. Pažymėtina, jog euro kaip mokėjimo ir atsiskaitymo priemonės naudojimo taisyklių nustatymas projektu yra tik netiesioginis, kadangi projektu nustatomos ne konkrečios euro centų naudojimo taisyklės, o galutinės mokėtinos sumos atsiskaitant grynaisiais pinigais apvalinimo taisyklės. Pastebėtina, jog mokėjimas ir atsiskaitymas euro centais nebus ribojamas, t. y. nors ir bus suapvalinama galutinė mokėtina suma atsiskaitant grynaisiais pinigais, tai, kokios vertės euro centais bus atsiskaitoma, nėra siūloma riboti, pavyzdžiui, sumokėti 1 eurą 20 euro centų bus galima sumokant 20 euro centų ir po 1 euro centą. Taigi projektu teikiamu siūlymu reglamentuojamas privalomas galutinės mokėtinos sumos suapvalinimas atsiskaitant grynaisiais pinigais, o ne tam tikrų euro centų naudojimas ar nenaudojimas.
Antra, svarstytina, kaip teikiamo projekto siūlymai dera su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad „Nuo euro įvedimo dienos Lietuvos Respublikoje juridiniai ir fiziniai asmenys eurus mokėjimams ir atsiskaitymams privalo priimti be apribojimų“. Be to, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad „Eurų naudojimą reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai“. Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, pastebėtina, kad nėra aiškus projekto nuostatų santykis su šiomis keičiamo įstatymo nuostatomis.
Trečia, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas, išsamus, aiškus ir nesukursiantis praktinių teisės taikymo problemų. Nors projektu siūloma nustatyti, kad „apvalinimo sumos nurodomos ūkio subjekto apskaitos dokumentuose ir įtraukiamos į apskaitos registrus“, pažymėtina, jog iš projekto ir jo aiškinamojo rašto taip iki galo ir nėra aišku, kuriais apskaitos duomenimis remiantis bus vykdoma ūkio subjekto finansinė apskaita. Nuo kurios sumos (suapvalintos ar iki suapvalinimo) būtų skaičiuojami mokesčiai reglamentuoti nesiūloma, tačiau aiškinamajame rašte nurodoma, kad pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio atvejais būtų taikoma skirtinga praktika. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „PVM būtų skaičiuojamas nuo bendros mokėtinos sumos iki pritaikant apvalinimą. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą PVM turi būti skaičiuojamas nuo faktiškai iš kliento gautos sumos, t. y. nuo suapvalintos sumos. Tačiau, atsižvelgiant į labai mažas apvalinimo sumas, toks taikymas gali sukelti neproporcingą administracinę naštą, ir ypač perkamų prekių (paslaugų), kurioms taikomi skirtingi PVM tarifai, atveju. Tam bus reikalinga parengti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentarą.“ Taigi tik iš aiškinamojo rašto sektų, jog pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo atveju galutinės sumos apvalinimas neturėtų jokios įtakos, nors Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato kitaip. Šiame kontekste pažymėtina, jog Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentare aiškinant, kaip turi būti taikomas šis įstatymas apvalinant galutinę mokėtiną sumą, komentaru negali būti pakeičiama imperatyvi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas“. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad „Pelno mokestis skaičiuojamas nuo faktiškai iš kliento gautos sumos (pritaikius apvalinimą). Dėl apvalinimo verslo gauta didesnė ar mažesnė suma nei priskaičiuota mokėti suma laikoma ataskaitinio laikotarpio apmokestinamosiomis pajamomis ir priskiriama mokesčių mokėtojo pelnui. Tam bus reikalinga parengti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentarą.“ Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projektas neturėtų būti papildytas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei įstatymo projekto aiškinamasis raštas, nei tam tikrų įstatymų komentarai nenustato teisės normų, kurios galėtų būti prilyginamos įstatymui ar pakeisti įstatymo nuostatas. Todėl pažymėtina, kad, be kita ko, atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos nuostatas, įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o ne iš poįstatyminių teisės aktų ar kitokio pobūdžio dokumentų turinio. Todėl teikiant įstatymų pakeitimus būtina juos parengti taip, kad jų turinys būtų aiškus ir praktiškai pritaikomas, kartu, jei reikia, pateikiant ir kitų įstatymų pakeitimo projektus, jei dėl teikiamo įstatymo projekto kitų įstatymų turinys ar taikymas taptų neaiškūs.
Ketvirta, pastebėtina, jog Akcizų įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad „Cigaretės negali būti parduodamos už didesnę kainą negu didžiausia mažmeninė kaina, nurodyta ant pakuotės.“ Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo pirktų tik vieną tam tikrą prekę, galėtų susidaryti situacija, kai po suapvalinimo jis turėtų mokėti didesnę kainą, negu didžiausia mažmeninė kaina, nurodyta ant pakuotės. Pastebėtina, jog Akcizų įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „asmeniui, pardavusiam cigaretes už didesnę kainą, negu šiame įstatyme nurodyta didžiausia leistinoji pardavimo kaina, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos“. Svarstytina, kaip projektu teikiamas siūlymas dera su Akcizų įstatymo nuostatomis.
Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu ūkio subjektai nesilaikytų projekte nustatytų apvalinimo taisyklių. Pastebėtina, jog keičiamo įstatymo aštuntajame skirsnyje reglamentuojama atsakomybė už keičiamo įstatymo pažeidimus, tačiau projektu nesiūloma keisti šio skirsnio nuostatų. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti patikslintas.
Šešta, atsižvelgus į projektu siūlomų nuostatų turinį ir į tai, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais eurais apvalinimo institutas yra naujas ir nesusijęs su jokiais kitais įstatymais reglamentuojamais teisiniais santykiais, manytina, kad siūlomi pakeitimai turėtų būti dėstomi atskiru įstatymu, kuriame turėtų būti aiškiai ir nuosekliai reglamentuojami visi naujai siūlomo teisinio reguliavimo aspektai.
2. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Apvalinimas netaikomas šiais atvejais: internetinei prekybai; atsiskaitymams tarp fizinių asmenų ir tarp juridinių asmenų; mokant per tarpininkus (pvz., mokant už komunalines paslaugas ar kitas įmokas finansų įstaigoje, Perlo terminale, kasoje, pašte ir kt.; maisto pristatymo, pavežėjų paslaugoms); atliekant mokestines valstybės prievoles (mokant mokesčius, rinkliavas, baudas); mokant atlyginimus ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas; valstybės išmokoms gyventojams ar verslui (pensijos, pašalpos ir pan.); mokant nuolaidų kortelėse sukauptais pinigais, įvairiais kuponais (pvz., dovanų), čekiais“. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis šiuos teisinius santykius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog užsisakant prekes internetu, kaip ir kitais išvardintais ir nenurodytais atvejais, yra galimybė pačiam asmeniui prekes atsiimti, gauti paslaugas ir atsiėmimo, gavimo metu už jas atsiskaityti grynaisiais pinigais. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti patikslintas įvertinant šias galimybes.
Kartu pažymėtina, jog projekto aiškinamasis raštas nėra įstatymo dalis ir jokių teisės normų negali nustatyti, todėl svarstytina, ar, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, tie atvejai, kai apvalinimas netaikomas, neturėtų būti aiškiai įvardijami įstatymo projekte, kad įstatyminių nuostatų taikymo netaikymo atvejai aiškiai būtų nurodyti pačiame įstatyme ir apie jų buvimą ar nebuvimą nereikėtų spręsti iš kitų dokumentų turinio.
3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Fiziniam asmeniui atsiskaitant ūkio subjektui už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais eurais, galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas) apskaičiuota suma apvalinama iki artimiausio 5 euro centų kartotinio“. Šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio nuostatos taikomos ir ūkio subjekto grynaisiais pinigais eurais grąžinamoms fiziniam asmeniui (pirkėjui arba paslaugos gavėjui) už jo grąžinamą prekę (paslaugą) sumoms“. Pastebėtina, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia suma turėtų būti grąžinama fiziniam asmeniui (pirkėjui arba paslaugos gavėjui), jei jis grąžina ne visas prekes, kurias įsigyjant galutinė suma buvo suapvalinta.
4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 281 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tais atvejais, kai atsiskaitoma keliomis skirtingomis mokėjimo priemonėmis, apvalinama tik ta suma, kuri mokama grynaisiais pinigais eurais“. Manytina, kad siūloma nuostata praktikoje gali sukelti nemažai jos taikymo problemų (pavyzdžiui, atsiskaitant skirtingomis mokėjimo priemonėmis kavinėje padavėjas būtų atsakingas už galutinės sumos nesutapimus, kaip po to tokie nesutapimai turėtų būti atspindėti vedant finansinę apskaitą ir t. t.).
5. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 281 straipsnio 4 dalies nuostata iki dvitaškio „šio straipsnio nuostatos taikomos, kai“ neturėtų būti patikslinta įrašant „šio straipsnio nuostatos taikomos tik tada, kai“.
6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 281 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad galutinės mokėtinos sumos apvalinimo taisyklės taikomos, kai „fizinis asmuo įsigyja ir moka už prekes (paslaugas) tiesiogiai ūkio subjektui“. Teikiamas siūlymas svarstytinas.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog iš teikiamo projekto nuostatų ir kartu pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, ką vis dėlto reiškia formuluotė „įsigyja ir moka už prekes (paslaugas) tiesiogiai ūkio subjektui“. Pastebėtina, jog iš aiškinamajame rašte pateikiamų pavyzdžių, kada apvalinimo taisyklės nebūtų taikomos („mokant per tarpininkus (pvz., mokant už komunalines paslaugas ar kitas įmokas finansų įstaigoje, Perlo terminale, kasoje, pašte ir kt.; maisto pristatymo, pavežėjų paslaugoms)“), aptariamą formuluotę galima suprasti taip – kai pats mokėjimas atliekamas per tarpininkus, teikiančius mokėjimo paslaugas, apvalinimas nebūtų taikomas. Tačiau aptariamą formuluotę galima suprasti ir kitaip – kad apvalinimas netaikomas ne tik tuo atveju, jeigu atsiskaitoma per tarpininką, teikiantį mokėjimo paslaugas, tačiau ir tuo atveju, kai sumokama ne tiesiogiai pačiam prekių pardavėjui ar paslaugų teikėjui, pavyzdžiui, visuomeninio transporto bilietų platinimas ar išankstinio mokėjimo telefono kortelių įsigijimas prekybos centre.
Antra, jeigu apvalinimo taisyklės būtų netaikomos ir tuo atveju, kai sumokama ne tiesiogiai pačiam prekių pardavėjui ar paslaugų teikėjui, liktų neaišku, ar neapvalinama dalis visos mokėtinos sumos (apvalinama už maisto produktus ir neapvalinama už išankstinio mokėjimo telefono kortelę), ar neapvalinama visa mokėtina suma.
Projektas tobulintinas pašalinant minėtus neaiškumus.
7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 282 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „ūkio subjekto pritaikytos apvalinimo sumos nurodomos ūkio subjekto apskaitos dokumentuose ir įtraukiamos į apskaitos registrus, jeigu jos susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu, prasidedančiu apvalinimo įvedimo dieną“. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamos nuostatos laikytinos įstatymo taikymo nuostatomis. Be to, atsižvelgus į jų turinį svarstytina, ar jos neturėtų būti išdėstytos ūkio subjektų apskaitos dokumentų surašymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 651/2012 dėl euro monetų leidimo 2 straipsnio 2 dalį Europos Komisija „atlieka tolesnio 1 ir 2 centų monetų leidimo poveikio vertinimą. Tas poveikio vertinimas apima sąnaudų ir naudos analizę, kurią atliekant atsižvelgiama į faktines tų monetų leidimo išlaidas ir jų vertę bei teikiamą naudą.“ Pažymėtina, kad remiantis šia nuostata Europos Komisija 2020 m. rugsėjo 28 d. – 2021 m. sausio 11 d. atliko viešąsias konsultacijas dėl mokėjimų grynaisiais pinigais vieningų apvalinimo taisyklių ir 2021 m. gegužės mėn. paskelbė ataskaitą[1]. Ataskaitoje nurodoma, kad Komisija, remdamasi atliktomis viešosiomis konsultacijomis, atliks poveikio vertinimą ir įvertins galimybę pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl vieningų apvalinimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų sulaukti minėto poveikio vertinimo, kuris be kita ko yra numatytas ir 2020 metų Komisijos darbo programoje[2].
9. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi, 282 straipsnio 5 dalimi bei 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos Centriniu Banku teisės akto projekto nuostatų klausimu 2 straipsnio 1 dalies pirmąja ir antrąja pastraipomis bei atsižvelgiant į tai, kad teikiamas projektas yra susijęs su valiutos ir mokėjimo priemonių klausimais, dėl projekto reikia kreiptis į Europos Centrinį Banką dėl nuomonės pateikimo.
10. Atsižvelgus į tai, kad Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.3 papunktyje nustatyta, kad Finansų ministerija formuoja valstybės politiką viešojo ir privataus sektorių atskaitomybės ir finansinių ataskaitų audito srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.3.1 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija rengia ir teikia Vyriausybei viešojo ir privataus sektorių finansinę apskaitą ir atskaitomybę reglamentuojančių įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.
11. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.
11.1. Projekto 1 straipsnyje pakeitimo esmėje brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip:“.
11.2. Projekto 2 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“.
11.3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nurodytos konkrečios institucijos, turinčios priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, konkreti data, iki kurios minėtieji teisės aktai turi būti priimti, atsisakyta nuorodos į „rekomendacijas ir paaiškinimus, susijusius su šio įstatymo 1 straipsnyje numatytų nuostatų taikymu“.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
L. Schulte-Ebbert, tel. (8-5) 239 6055, el. p. [email protected]