1.
|
Seimo nariai
Artūras Žukauskas,
Silva Lengvinienė,
Beata Petkevič,
Vilija Targamadzė,
Aušrinė Norkienė,
Monika Ošmianskienė,
Laima Nagienė,
Raimundas Lopata,
Eugenijus Jovaiša,
2022-05-26
|
1
|
|
|
|
Argumentai:
Lietuvoje atsiranda vis daugiau
užsiregistravusių paramos ir labdaros gavėjų, sudarančių konkurenciją ugdymo
įstaigoms. Galbūt dėl to per paskutinį dešimtmetį aiškiai sumažėjo ugdymo
įstaigos skiriama gyventojų parama. Ši finansinė parama – mokyklos
bendruomenės, dažniausiai tėvų, finansinė pagalba gerinant mokinių formaliojo
ir neformaliojo ugdymo kokybę, atnaujinant ir modernizuojant edukacines
aplinkas, įsigyjant įvairios techninės įrangos ir atliekant mokyklos patalpų
remontą. Ne paslaptis, kad švietimo įstaigos ne visada gali patenkinti visus
poreikius iš valstybės biudžeto gaunamomis lėšomis, todėl nereikėtų atimti
galimybės bendruomenei prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo.
Siekiant, kad švietimo įstaigos ir toliau
galėtų gauti paramą, siūloma papildyti projekto 1 straipsnį į paramos gavėjų
sąrašą įrašant švietimo įstaigas.
Pasiūlymas:
Papildyti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. 7
straipsnio pakeitimas
Papildyti 7 straipsnį 11 dalimi
ir ją išdėstyti taip:
„11. Paramos dalyko, nurodyto šio
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai
asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos
Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, švietimo įstaigos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos
Respublikos švietimo įstatyme,
profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.“
|
Nepritarti.
|
Priėmus Labdaros ir paramos įstatymo
pakeitimus švietimo įstaigų, kaip paramos gavėjų statusas išlieka.
Švietimo įstaigos ar šių įstaigų bendruomenių nariai, norėdami gauti
ir gyventojų skiriamą iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalį,
gali inicijuoti labdaros ir paramos fondų, asociacijų ar kitų formų juridinių
asmenų, turinčių NVO statusą, steigimą ir taip užsitikrinti šios paramos
gavimą ir užtikrinti, kad paramos naudojimas bus skaidrus ir atitiks visos
bendruomenės poreikius.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų švietimui skiriami asignavimai kasmet didėja: 2022 m. palyginus su
2021 m. švietimui skirti asignavimai padidėjo 186,7 mln. eurų (6,6
procento).
|
2.
|
Seimo nariai
Vytautas Juozapaitis
Stasys Tumėnas
Vytautas Kernagis
Kęstutis Vilkauskas,
2022-05-31
|
1
|
|
|
|
Argumentai:
Atsižvelgiant į grupės Seimo narių teikiamą
pasiūlymą papildyti Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio
pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIV-367 įrašyti švietimo įstaigas į paramos
gavėjų sąrašą, siūloma papildyti ir į gavėjų sąrašą įrašyti ir kultūros
įstaigas. Šių įstaigų veikla ne tik skatina visuomenės susidomėjimą
kultūra, plėtoja profesionalų ir etninės kultūros meną, kuria, kaupia, saugo,
populiarina kultūros vertybes, daro jas prieinamas visuomenei, yra vienas iš
svarbiausiųjų veiksnių pagrindinis formuojančių visuomeninę ir tautinę
tapatybę, taigi šiuo atveju yra viešojo intereso subjektas, bet atlieka ir
švietimo funkcijas: rūpinasi meniniu ugdymu, siekia ugdyti žmonių kūrybinius
gebėjimus ir įgūdžius, organizuoja kultūrinį švietimą ir kultūros renginius.
Kultūros įstaigos – bibliotekos, muziejai, kultūros centrai, teatrai, meno,
kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo centrai, kitos
įstaigos.
Pasiūlymas:
Papildyti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. 7
straipsnio pakeitimas
Papildyti 7 straipsnį 11 dalimi
ir ją išdėstyti taip:
„11. Paramos
dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali
būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos
apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros
įstatyme, švietimo įstaigos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos
švietimo įstatyme, kultūros įstaigos, kaip nustatyta Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso apibrėžtuose jų steigimo dokumentuose,
profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.“
|
Nepritarti.
|
Priėmus Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus kultūros įstaigoms
išlieka teisė gauti paramą, kurią gali teikti labdaros ir paramos fondai,
asociacijos, viešosios įstaigos ir kiti subjektai, turintys NVO statusą, ir
kurių veiklos tikslas paramos ar labdaros teikimas mokslo, švietimo,
kultūros, meno, sporto ar kitose visuomenei naudingose srityse.
Kultūros įstaigos ar šių įstaigų bendruomenių nariai, norėdami
gauti ir gyventojų skiriamą iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalį,
gali inicijuoti labdaros ir paramos fondų, asociacijų ar kitų formų juridinių
asmenų, turinčių NVO statusą, steigimą ir taip užsitikrinti šios paramos
gavimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Labdaros
ir paramos įstatymo nuostatomis iki 1,2 gyventojų pajamų mokesčio dalį kaip
paramą gali gauti ir fiziniai asmenys, kuriems Meno kūrėjo ir meno kūrėjų
organizacijų statuso įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktas meno kūrėjo
statusas.
|