LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS MOKSLO, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ ILGALAIKĖS POLITIKOS VYSTYMOSI KRYPČIŲ PATVIRTINIMO“
PROJEKTO NR. XIVP-3325

2023-12-20 Nr. 106-P-53

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Prezidento patarėja Jolanta Urbanovič, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Gintaras Valinčius, Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslo ekspertų komiteto pirmininkė Jurgita Verbickienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-22				Projekto preambulėje kaip teisinis pagrindas Seimui tvirtinti Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašą nurodoma Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje yra įtvirtinta, kad mokslo, technologijų ir inovacijų politikos vystymosi kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, svarstytina, ar mokslo, technologijų ir inovacijų politikos vystymosi kryptys neturėtų būti Valstybės pažangos strategijos sudėtinė dalis, o ne atskiru Seimo nutarimu tvirtinamas aprašas. Be to, siūlome patikslinti preambulės dėstymą pagal teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 22, 23 ir 24 punktuose nustatytas rekomendacijas.	Pritarti iš dalies
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-22				Projekto preambulėje reikėtų nurodyti Seimo valdybos sprendimo, kuriuo buvo sudaryta darbo grupė Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptims nustatyti, datą, numerį ir pavadinimą: „Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. SV-S-771 „Dėl darbo grupės Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptims nustatyti sudarymo“. Atitinkamai reikėtų tikslinti ir teikiamu projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 12 punktą.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-22				Projekto pavadinime po žodžio „KRYPČIŲ“ įrašytinas žodis „APRAŠO“.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-22			2	Projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 2 punkte reikėtų tikslinti nuorodą į Valstybės pažangos strategijos pavadinimą (žr., Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektą, reg. Nr. XIVP-2937).	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-22			21	Projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 21 punkte reikėtų tikslinti sakinio formuluotę „MTI politikos kryptis – didinti intelektinės nuosavybės kūrimą nacionaliniu mastu ir siekti įgyti kuo daugiau ir kuo vertingesnių produktų, didinančių verslo inovatyvumą ir konkurencingumą“, nes taip apibrėžiama kryptis nedera su ketvirtojo skirsnio pavadinimu.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-22			27	Siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad kitose Projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo nuostatose yra vartojamas terminas „mokslo ir studijų institucijos“, tikslintinas Projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 27  punkte vartojamas terminas „mokslo ir studijų įstaigos“.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-22			30	Projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 30 punkte po žodžių „švietimo įstaigų ir mokslo“ įrašytini žodžiai „ir studijų“.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-22			32.2	Projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 32.2 punkte yra siekiama įtvirtinti „aiškią Seimo atsakomybę <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku kokia Seimo atsakomybė turima omenyje ar kokie teisės aktai reglamentuotų šią Seimo atsakomybę. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 32.2 punktas tikslintinas.	Pritarti iš dalies	Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 6.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-11-22			32.5	Projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 32.5 papunktyje, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, vietoj žodžio „atsakomybę“ reikėtų rašyti žodį „pareigą“.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybinių mokslinių tyrimų intituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gintaras Valušis, 2023-12-06			12.1	Šiuo raštu teikiame savo pastabas ir pasiūlymus Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-3325 susijusiam su Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašu: Punktas 12.1 – kalbama apie informacines ir ryšio technologijas – siūloma papildyti puslaidininkiniais lustais, kuri yra viena iš kertinių ES technologijų ir su kuria yra susijusių intensyvių veiklų Lietuvos verslo ir mokslo segmentuose. Jos yra svarbios ir nacionaliniam saugumui. Tada 12.1 punktas skambėtų taip: Pasiūlymas: 12.1 informacinės ir ryšių technologijos bei puslaidininkinių lustų technologijos, nuo kurių priklauso visų gyvenimo ir veiklos sričių pažanga, įskaitmenintos aplinkos panaudojimo galimybės bei pranašumai, taip pat žinojimo ir kultūros aplinkų kokybė ir branda, o taip pat ir nacionalinis saugumas;	Pritarti iš dalies	Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr. 2.
2.	Valstybinių mokslinių tyrimų intituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gintaras Valušis, 2023-12-06			12.4	Pastraipa po 12.4 punkto – “Iš esmės savo turiniu šie sektoriai atitinka vadinamųjų giliųjų technologijų turinio bendrąją sampratą…”. Nėra apibrėžtas terminas “giliosios technologijos”, nors vėliau 30 punkte tai bandoma daryti: „Dėl šios priežasties turėtų didėti švietimo įstaigų ir mokslo institucijų finansavimas, atsirasti valstybės remiamos pramonės transformacijos programos, skatinančios antreprenerystę akademinėse institucijoje ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologinių startuolių (angl. deep-tech) plėtrą…“ Tada pastraipa po 12.4 punktas skambėtų taip – tam kad teksto vientisumas išliktų, siūloma naudoti išnašą: Pasiūlymas: „<...>  Iš esmės savo turiniu šie sektoriai atitinka vadinamųjų giliųjų technologijų^[1] turinio bendrąją sampratą …” Punktas 12.4 –– kalbama apie ugdymo mokslus. Būdami itin svarbūs visokeriopam kūrybingumui skatinti, bendrąja prasme, jie nėra “giliosios technologijos”. Tai aptarus, siūlytume patikslinti su tuo susijusį tekstą.	Pritarti iš dalies	Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr.3.
3.	Valstybinių mokslinių tyrimų intituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gintaras Valušis, 2023-12-06			13	Punktas 13 – „Atkreiptinas dėmesys į pažangios gamybos (lanksčiosios gamybos, optoelektronikos, judumo ir transporto technologijų bei tvarios energijos gamybos) sritis.“ Skiriamas didelis akcentas gamybai, tačiau dėmesio mokslo ir technologijų vystymui visai nėra. Siūloma formuluotė: <...> Atkreiptinas dėmesys į mokslinę-technologinę plėtrą bei pažangios gamybos (lanksčiosios gamybos, optoelektronikos, judumo ir transporto technologijų bei tvarios energijos gamybos) sritis.	Pritarti	Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr.4.
4.	Valstybinių mokslinių tyrimų intituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gintaras Valušis, 2023-12-06			19	Punktas 19 – „Siekiant užtikrinti žinojimo lyderystę aukštojo mokslo sistemoje, mokslo ir studijų institucijose reikia diegti priemones, skatinančias studentus, tyrėjus ir mokslininkus kurti inovatyvias įmones, taip pat plėtoti šalies prototipavimo infrastruktūrą, finansuoti prototipų kūrimą ir bandomąją gamybą.“ Niekur neminima technologinė infrastruktūra, kuri minima ES teisės aktuose. Todėl siūlymą papildyti nuo žodelio “plėtoti”: „Siekiant užtikrinti žinojimo lyderystę aukštojo mokslo sistemoje, mokslo ir studijų institucijose reikia diegti priemones, skatinančias studentus, tyrėjus ir mokslininkus kurti inovatyvias įmones, taip pat plėtoti šalies prototipavimo mokslinę ir technologinę infrastruktūrą, skirtą finansuoti prototipų kūrimui ir bandomajai gamybai bei finansuoti MTEP veiklas, kurioms reikalinga tokia infrastruktūra.“	Nepritarti
5.	Valstybinių mokslinių tyrimų intituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gintaras Valušis, 2023-12-06			27	Punktas 27 – „<...> Lietuvoje politikos priemonėmis turėtų būti kuriamos paskatos efektyviai veikti švietimo sistemai, plėtojami stiprūs universitetai, mokslo centrai, mokslo ir technologijų parkai ir mokslo žinioms (žinojimui) imli, technologijas kurianti, inovatyvi pramonė. <...>“ Tiesioginiai neminimi mokslinių tyrimų institutai. Siūlymas: papildyti po žodelio “universitetai”: mokslinių tyrimų institutai ir mokslo centrai. Pasiūlymas: „<...> stiprūs universitetai mokslinių tyrimų institutai ir mokslo centrai, mokslo ir technologijų parkai ir mokslo žinioms (žinojimui) imli, technologijas kurianti, inovatyvi pramonė.“	Pritarti iš dalies	Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr.5.
6.	Valstybinių mokslinių tyrimų intituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gintaras Valušis, 2023-12-06			29	Punktas 29. „<...> Ne mažiau svarbu, kad kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo prototipai prie universitetų steigtųsi pramoniniai technologijų parkai, kuriuose, vadovaujami iškiliausių mokslininkų ir mokslo kolektyvų, būsimieji lyderiai įgytų patirties ir įgūdžių taikyti mokslą ir technologijas diegiant verslo inovacijas. <…>” Neturėtų būti ribojimo nurodant tik universitetus. Siūloma pakeisti į „mokslo ir studijų institucijas“. Pasiūlymas: „<...> Ne mažiau svarbu, kad kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo prototipai prie mokslo ir studijų institucijų steigtųsi pramoniniai technologijų parkai, kuriuose, vadovaujami iškiliausių mokslininkų ir mokslo kolektyvų, būsimieji lyderiai įgytų patirties ir įgūdžių taikyti mokslą ir technologijas diegiant verslo inovacijas. <...>“	Pritarti
7.	Valstybinių mokslinių tyrimų intituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gintaras Valušis, 2023-12-06			29	Kaip gerosios patirties pavyzdžiais galima remtis Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančiais moksliaisiais parkais-regionais, orientuotais į aukščiausio technologinio lygio pramonės plėtrą (pvz., Satakunta, Suomija). Reiktų patikslinti kodėl minimas būtent šis Suomijos regionas, nors jame nepavyko rasti mokslo ir technologijų parko.	Pritarti	Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui neapsiriboti Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančiais moksliaisiais parkais-regionais, o pateikti pasaulinius pavyzdžius.
8.	Lietuvos socialinių mokslų centras Virgilijus Skulskis, 2024-12-08			32.2	32.2. įtvirtinti aiškią Seimo atsakomybę už inovacijų politikos priežiūrą, sutelkiant būtinus ekspertų išteklius MTI politikai formuoti; Pirmoji papunkčio dalis orientuoja į priežiūrą, tačiau antroji - į išteklius politikai formuoti (juk politika, patvirtinant šį dokumentą, jau bus suformuota). Pagal mane tai skirtingi, iš dalies tarpusavyje prieštaraujantys dalykai: jei Seimas prižiūri, tai priežiūrai ir pasitelkia ekspertus (tik kodėl ekspertinius išteklius? Jei turima intencija, kad ir tam reikalui bus numatomas/skiriamas finansavimas - ar ne geriau "ekspertus ir išteklius jiems"). Jei priežiūros išdavoje tikimasi inicijuoti pokyčius - gal "tolesnei politikai formuoti" ar "politikai tikslinti".	Pritarti iš dalies	Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr.6.
9.	Lietuvos mokslų akademija J. Banys, 2023-12-15				Lietuvos mokslų akademija (toliau – LMA), iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) projektui, kuriuo tvirtinamas Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau – MTI) ilgalaikės politikos krypčių aprašas (toliau – Aprašas), skirtas detalizuoti ir įgyvendinti  LR Seimo nutarimu tvirtinamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2050“ vizijas (idėjas). Nutarimo projektui pritarta ir LR Seimo Ateities komiteto posėdyje (2023-11-17, protokolo Nr. 122-P-28), kuriame dalyvavo LMA deleguoti atstovai, tačiau detaliau susipažinusi ir išnagrinėjusi Nutarimo projektą ir aiškinamąjį raštą XIVP-3325, LMA siūlo atkreipti dėmesį ir teikia šiuos papildomus pastebėjimus bei įžvalgas: Pirmoji kryptis „Transformuoti Lietuvos švietimo sistemos paradigmą į „žinojimo kūrėjų ir darbuotojų“ rengimą (talentų ugdymą)“. LMA nuomone, būtų tikslinga numatyti, kad be talentų ugdymo taip pat būtų numatyta sudaryti prielaidas šiems talentams sieti savo ateitį su Lietuva. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visiems lemta būti talentais tikrąja to žodžio prasme, todėl siūlome numatyti pritaikyti švietimo sistemą ugdyti ir tuos, kurie savo prigimtimi nėra talentai, bet galėtų būti perspektyvūs Lietuvos ateities kūrėjai.	Spręsti pagrindiniam komitetui
10.	Lietuvos mokslų akademija J. Banys, 2023-12-15			12.4, 13	Antroji kryptis „Didinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų finansavimą mokslo ir studijų (ypač informacinių technologijų, žaliojo kurso, gyvybės mokslų, ugdymo mokslų), verslo srityse“. Aprašo 12.1–12.4 punktuose įvardyti 4  pagrindiniai MTI ilgalaikės politikos vystymosi krypčių prioritetai: 1) informacinės ir ryšių technologijos, nuo kurių priklauso visų gyvenimo ir veiklos sričių pažanga, įskaitmenintos aplinkos panaudojimo galimybės bei pranašumai, taip pat žinojimo ir kultūros aplinkų kokybė ir branda; 2) žaliasis kursas – iš esmės modernių technologijų inovaciniai sprendiniai, keičiantys išteklius sekinančias technologijas ir skatinantys naujas socioekonominio gyvenimo formas; 3) sveikatos technologijos ir biotechnologijos (gyvybės mokslai) (ekonomikos ir sveikos visuomenės vystymosi vektorius), gerinančios žmonių gyvenimo kokybę ir užtikrinančios nacionalinį saugumą; 4) ugdymo mokslai – plačiąja prasme šiuolaikinių sociohumanitarinių požiūrių, idėjų ir žinojimo plėtotė kūrybingiems žmonėms ir bendruomenėms, inovatyviam verslui ir visuomenės valdymui bei politiniams sprendimams skatinti. Atsižvelgiant į vis sudėtingėjančią tarptautinės politikos situaciją, siūlome 4) prioritetą papildyti taip:  „4) ugdymo mokslai – plačiąja prasme šiuolaikinių sociohumanitarinių požiūrių, idėjų ir žinojimo plėtotė kūrybingiems žmonėms ir bendruomenėms, inovatyviam verslui ir visuomenės valdymui bei politiniams, sprendimams, demokratijos plėtrai, visuomenės patriotizmui bei atsparumui išorės grėsmėms  skatinti“. Aprašo 13 punkte išgrynintos mokslo ir verslo, kuriančio žinojimą ir inovacijas bei turinčio mokslinės patirties, sritys, tokios kaip: biotechnologijos ir sveikatos technologijos (gyvybės mokslai), lazeriai ir fotonika bei medžiagų inžinerija, puslaidininkinė elektronika ir informacinės ir ryšių technologijos. Abejotina, ar šios sritys ne per plačios, galbūt Apraše būtų tikslinga nurodyti prioritetus, kur specialistų, talentų poreikis galėtų būti didžiausias. Manome, kad vienas didžiausių bus informatikos specialistų poreikis.	Pritarti iš dalies	Žiūrėti Komiteto pasiūlymą Nr. 3.
11.	Lietuvos mokslų akademija J. Banys, 2023-12-15				Trečioji kryptis „Nustatyti ir remti projektus (žinių, technologijų), įnešančius didžiausią indėlį į šalies produktyvumą“. LMA nuomone, būtų tikslinga pažymėti ir universitetinio mokslo indėlio didinimą. Dabartiniame variante apsiribojama „Būtina MTI politikos priemonėmis sutelkti bendrai veiklai verslo struktūrų, inovacijų ekosistemų ir regionų novatorius įgyvendinant nacionalines mokslo programas“, siūloma kurti naujas duomenų analitikos ir vertinimo metodikas, kurios leistų nustatyti produktyvumo kriterijus. Abejotina, ar tikrai reikia minėti naujas vertinimo metodikas, nes šiuo metu Lietuvoje jos dažnai neigiamai vertinamos, siejamos su kurios nors vienos visuomenės grupės nuostatomis.	Spręsti pagrindiniam komitetui
12.	Lietuvos mokslų akademija J. Banys, 2023-12-15			23, 25	Ketvirtoji kryptis „Kurti, apsaugoti, perduoti, įsigyti ir panaudoti intelektinę nuosavybę“. Gali būti nevienareikšmiškai priimtas teiginys, kad „būtina pertvarkyti MTEPI vertinimo ir finansavimo sistemą, ją grindžiant tarptautiniais mokslinės ir inovacinės veiklos stebėsenos kriterijais bei atitinkamais rodikliais“, nes bus kuriama dar viena vertinimo metodika. Siūlome konkretinti teiginį „Sociohumanitariniai mokslai yra prielaida formuoti šalies kultūrinę aplinką, intelektinės nuosavybės apykaitos ir kūrimo sąlygas, inovacinei veiklai palankią kūrybinę terpę“, kuris galimai galėtų būti nesuprastas.	Spręsti pagrindiniam komitetui
13.	Lietuvos mokslų akademija J. Banys, 2023-12-15				Penktoji kryptis „Stiprinti įgalinančią žinių ir technologijų perdavimo ekosistemą, žinojimo ekonomikos regioninę plėtrą“. Siūlome konkrečiau apibrėžti terminą „įgalinanti ekosistema“.	Spręsti pagrindiniam komitetui
14.	Lietuvos mokslų akademija J. Banys, 2023-12-15				Šeštoji kryptis „Atverti ir optimizuoti reguliacinę aplinką (viešieji pirkimai, projektų valdymo administracinės naštos mažinimas, investicijų prieinamumas, mokestinės paskatos ir kita)“. Teigiamai vertintinas numatytas viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas, sudarant galimybę pritaikyti lanksčias pirkimo procedūras, atitinkančias inovatyvių technologijų specifiką, vykdomų procesų konkurencingumą, skaidrumą, efektyvumą, tačiau susidaro įspūdis, kad šis patobulinimas galiotų tik prioritetinių krypčių viešųjų pirkimų procedūroms, o kitoms liktų galioti ankstesnė tobulintina viešųjų pirkimų tvarka.	Spręsti pagrindiniam komitetui

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2023-12-07			4.4	Projektui teikia pasiūlymus ir pastabas. Pažymėtina, kad Nacionalinio pažangos plano 2021-2030 m. (toliau – NPP) tarpusavyje susietos 1 strateginio tikslo („Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“) plėtros programos iš principo atliepia Projekte įvardijamas kryptis. Pavyzdžiui, Ministerija su socialiniais partneriais yra parengusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 26 d. patvirtintą Mokslo plėtros programą 2022-2030 m., kurioje kartu su partneriais remiantis analitiniais duomenimis identifikuotos esminės srities problemos, jų giluminės priežastys, sutarta dėl jų sprendimo būdų ir rodiklių. Taip Mokslo plėtros programoje detalizuojami NPP uždaviniai, už kuriuos atsakinga Ministerija, iš esmės aprėpia ir Projekto siūlomas kryptis mokslo sričiai. Mokslo plėtros programos sprendžiami uždaviniai: NPP 1.1. Stiprinti žmonių išteklius ir kompetencijas aukšto lygio mokslui ir mokslu grįstoms technologijoms kurti (tyrėjai); NPP 1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą (aukšto, tarptautinio lygio MTEP); NPP 1.3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose (antreprenerystė, žinių valorizacija ir bendradarbiavimas); NPP 3.7. Plėtoti mokslu grįstas studijas, geriau panaudojant laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą, ir prisidėti prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo (mokslas visuomenei ir valstybei). Esmingai svarbu užtikrinti, kad patvirtintos plėtros programos būtų įgyvendintos, t. y. kartu identifikuotos giluminės problemų priežastys būtų išspręstos. Priešingu atveju, visuomenei, mokslo, verslo bendruomenėms būtų siunčiama žinia, kad a) valstybė atsisako ilgalaikio, aiškiu procesu paremto mokslo, inovacijų sričių politikos formulavimo, nes nuo paskutiniųjų plėtros programų patvirtinimo nepraėjo nė du metai ir b) valstybė negalvoja apie realų sukurtų strategijų įgyvendinimą, o tik kuria naujas strategijas (planavimo vs. įgyvendinimo problema), tai leidžia pasiekti politinių dividendų trumpuoju laikotarpiu, tačiau neveda prie sisteminių pokyčių, tikro sistemos stiprinimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, Ministerija siūlo eilės tvarka atlikti šiuos veiksmus: 1) patvirtinti valstybės pažangos strategiją Lietuva 2050; 2) patvirtinti nacionalinį pažangos planą atliepiantį Lietuva 2050; 3) identifikuoti: a) kurie esami plėtros programų tikslai yra neaktualūs, t. y. išgrynintų problemų priežastys jau išspręstos, b) ko trūksta plėtros programose (atliepiant naują pažangos planą); 4) užtikrinti papildomą finansavimą trūkstamų elementų finansavimui. Ministerija taip pat teikia pastabas Projekto tekstui: 1. siūlytina Projekte pabrėžti sąsajas su vienu iš pagrindinių mokslo ir inovacijų ES politikos dokumentų įrašant naują punktą – „4.4‘ Europos mokslinių tyrimų erdve ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų paktu – svarbiausiais ES mokslo ir inovacijų politikos ateities ramsčiais“;	Nepritarti
2.	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2023-12-07			2.1	2. būtina sąsaja su kitu Seimo priimtu itin reikšmingu ir ilgalaikį teigiamą poveikį turėsiančiu dokumentu – „2.1. Lietuvos MTI ilgalaikė politika įgyvendinama užtikrinant Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos iškeltus įsipareigojimus“;	Pritarti
3.	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2023-12-07			32.2	3. Projekte neminimi vieni kertinių Mokslo ir studijų įstatyme bei Technologijų ir inovacijų įstatyme įvardijamų, už valdymo sritis atsakingų subjektų – tik Seimas. Papildyti projektą nauju punktu: „32.2.‘ stiprinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turimus įrankius ir administracinius resursus užtikrinant horizontalų mokslo ir inovacijų sričių įgyvendinimą, koordinavimą MTI tarybos lygiu“; 3.1 nepakoregavus „32.2. įtvirtinti aiškią Seimo atsakomybę Seime už inovacijų politikos priežiūrą, sutelkiant būtinus ekspertų išteklius MTI politikai formuoti“ kyla grėsmė Seimui dubliuoti Vyriausybės funkcijas, darbą, tam prašant papildomų resursų; 4. platesni komentarai ir kitos detalios pastabos pateikiamos Priede, kuriame taip pat matyti Seimo ateities komiteto atlikti pakeitimai nuo Seimo ateities komiteto darbo grupės š. m. liepą svarstytos paskutinės dokumento versijos.	Pritarti iš dalies	Žiūrėti komiteto pasiūlymą Nr.6.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP-3325 ir komiteto išvadoms.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-20			5	Komitetas siūlo atsisakyti Projekto tekste vartoti „švietimo sistemos pertvarka“, labiau išryškinti kompetencijų ugdymą. Pasiūlymas: „5. Išskirtinos toliau nurodytos Lietuvos MTI ilgalaikės politikos vystymosi kryptys, kurios sudarytų sąlygas skleistis mokslumui ir inovacijoms visose gyvenimo srityse, iš esmės didinant MTI poveikį šalies konkurencingumui, socialinei pažangai, verslo plėtrai, darbo modernizavimui, švietimo sistemos pertvarkai, remiantis visuotinio skaitmenizavimo ir technologizavimo orientavimui į kompetencijų ugdymą per visuotinį skaitmenizavimą ir technologizavimą, tvarumo ir žaliojo kurso principais. Šiomis kryptimis siekiama įgyvendinti mokslo, verslo ir socialinės raidos sinergiją, mažinti pramonės ekonomikos augimo, įtraukiosios socialinės pažangos ir aplinkos apsaugos tikslų skirtį bei sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje kurti ir diegti inovacijas, susitelkiant į ateities kartų interesus ir gerovę.“	Pritarti
2.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-20			12.1	Atsižvelgus į  valstybinių mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro pastabas, komitetas siūlo Projekto 12.1 formuluotę. Pasiūlymas: „12.1 informacinės ir ryšių technologijos bei puslaidininkinės elektronikos technologijos, nuo kurių priklauso visų gyvenimo ir veiklos sričių pažanga, įskaitmenintos aplinkos panaudojimo galimybės bei pranašumai, taip pat žinojimo ir kultūros aplinkų kokybė ir branda, o taip pat ir nacionalinis saugumas;“	Pritarti
3.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-20			12.4	Atsižvelgus į  valstybinių mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro pastabas ir per surengtuose Komiteto klausymuose išsakytas pastabas, Komitetas siūlo koreguoti Projekto 12.4 papunkčio formuluotę. Pasiūlymas: „12.4. ugdymo mokslai bei kultūra – plačiąja prasme šiuolaikinių sociohumanitarinių požiūriu, kultūros idėjų ir mokslinio žinojimo plėtotė kūrybingiems žmonėms ir bendruomenėms skatinti, nacionaliniam ir kultūriniam šalies identitetui stiprinti, novatoriškam kūrybiniam mąstymui bei išradingumui puoselėti; humanitariniam, kultūriniam ir moksliniam išskirtinumui drąsinti; aukštos pridėtinės vertės verslui ir racionaliam visuomenės valdymui bei progresyviems politiniams sprendimams motyvuoti. Iš esmės savo turiniu šie sektoriai atitinka vadinamųjų giliųjų technologijų dirbtinio intelekto, biotechnologijos, nanotechnologijos, robotikos, kvantinės kompiuterijos turinio bendrąją sampratą ir pratęsia ją į kitas specializuotas ir sociohumanitarines sritis. Pastarosios šiandien yra neatsiejamos nuo technologijų inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo. Tai socialinės kūrybos idėjos ir jų technologiniai sprendiniai, socialiniai žinojimo kontekstai, jungiantys kolektyvinę patirtį, kultūrą, mokslą, kūrybines ir estetines raiškas, gyvenimo būdą, duomenų ir informacijos išteklius. Visa tai sudaro sąlygas didinti socialinę įtrauktį ir panaudoti kolektyvinį žinojimą kuriant visuomenės gerovę – nuo politinio valdymo formų iki verslo ir gyvenamosios aplinkos formavimo inovacijų. Sumaniosios specializacijos strategija (S3) turi būti nukreipta būtent į nepaliaujamą socialinės kūrybos, socialinės raidos vizijų ir tikslų bei socialinių inovacijų kūrimą skaitmenizacijos ir žaliųjų technologijų kūrimo bei įgyvendinimo sąlygomis.“	Pritarti
4.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-20			13	Atsižvelgus į  valstybinių mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro pastabas ir per surengtuose Komiteto klausymuose išsakytas pastabas, Komitetas siūlo koreguoti Projekto 13 punkto formuluotę. Pasiūlymas: „13. Dar detalesnis lygis – mokslo ir verslo, kuriančio žinojimą ir inovacijas bei turinčio mokslinės patirties, sritys. Šiuo metu šalyje šiuos kriterijus atitinka tik trys sritys: 1) biotechnologijos ir sveikatos technologijos (gyvybės mokslai); 2) lazeriai ir fotonika bei medžiagų inžinerija; 3) puslaidininkinė elektronika ir informacinės ir ryšių technologijos. Būtent šiuo metu būtina didinti šių sektorių finansavimą ir optimizavimą, sietiną su modernios šalies MTI politikos strateginės koncepcijos sukūrimu ir įgyvendinimu. Šios sritys yra potencialas plėtoti nacionalinius pasaulinio lygio mokslo ir technologijų centrus, kartu atlikti tarptautinio technologijų perdavimo ir diegimo tarpininkavimo funkciją, suprantant, kad nacionalinis mokslo potencialas yra per mažas tenkinti visus šalies poreikius. Atkreiptinas dėmesys į mokslinę-technologinę plėtrą bei pažangios gamybos (lanksčiosios gamybos, optoelektronikos, judumo ir transporto technologijų bei tvarios energijos gamybos) sritis.“	Pritarti
5.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-20			27	Atsižvelgus į  valstybinių mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro pastabas, Komitetas siūlo koreguoti Projekto 27 punkto formuluotę. Pasiūlymas: „27. Pasaulio ekonomika keičiasi ir mokslinių tyrimų panaudojimas laikomas gyvybiškai svarbiu, siekiant didinti ir išlaikyti šalies ilgalaikį konkurencinį pranašumą bei pasinaudoti būsimais ekonomikos, aplinkos ir visuomenės iššūkiais. Lietuvoje politikos priemonėmis turėtų būti kuriamos paskatos efektyviai veikti švietimo sistemai, plėtojami stiprūs universitetai mokslo ir studijų institucijos, mokslo centrai, mokslo ir technologijų parkai ir mokslo žinioms (žinojimui) imli, technologijas kurianti, inovatyvi pramonė. Šalyje šiandien tokios ekosistemos sudedamosios dalys yra, tačiau dėl MTI politikos priemonių koordinavimo stokos, nenuoseklių paskatų ir finansavimo netolygumų jos per silpnos ir neturi tvarių ir efektyvių tarpusavio sąsajų. Švietimo sistema, jos mokslo ir studijų įstaigos veikia neefektyviai, šalyje yra per mažai tarptautinį pripažinimą turinčių mokslinių grupių, tik pavieniai mokslo parkai prisideda prie aukštųjų technologijų įmonių plėtros, o mokslui (žinojimui) imlios pramonės indėlis į šalies BVP sudaro tik keletą procentų.“	Pritarti
6.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-20			32.2	Atsižvelgus į Teisės departamento ir kitų suinteresuotų asmenų gautas pastabas, komitetas siūlo tikslinti 32.2 papunktį. Pasiūlymas: „32.2. įtvirtinti aiškią Seimo parlamentinės kontrolės mechanizmą atsakomybę už inovacijų politikos įgyvendinimo priežiūrą, sutelkiant būtinus ekspertų išteklius MTI politikai formuoti;“	Pritarti
7.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-20				Komitetas siūlo Projekto aprašą suredaguoti pagal lietuvių kalbos taisykles.	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Žukauskas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

Komiteto biuro patarėja Rūta Steponėnienė

---

[1] angl. deep-tech -- aukštą pridėtinę vertę kurti įgalinančios technologijos besiremiančios proveržiniais/išskirtiniais technologiniais ar inžineriniais sprendimais arba priešakiniais moksliniais pasiekimais. Šiuo terminu siekiama atskirti išskirtiniais pasiekimais grindžiamas inovacijas nuo taip vadinamų “ne mokslinių inovacijų” (angl. non-R&D innovations), besiremiančių tik įrangos atnaujinimu.