|
Argumentai:
Įstatymo projekto autorių siūlomas absoliutus
darbo laiko ribojimas visų rūšių mažmeninės prekybos įmonėms nelogiškas, nes
nepagrįstai apribotų neatidėliotinai būtinų prekių įsigijimą (pvz., vaistai,
automobilių degalai, ritualinės prekės, gėlės ir pan.). Nebegalėtų vykti
prekyba ir kioskuose, turgavietėse, mugėse. Atsižvelgiant į tai bei siekiant sudaryti palankesnes veiklos sąlygas
smulkiajam ir vidutiniam verslui, siūloma
nustatyti, kad darbo laiko ribojimas galiotų ne visoms mažmeninės prekybos
įmonėms, o tik turinčioms didelę rinkos galią.
Lietuvos
Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme
yra nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantis ūkio subjektas laikomas didelę
rinkos galią turinčia mažmeninės prekybos įmone. Tai ūkio
subjektas, besiverčiantis mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse,
kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai, ir atitinkantis
šiuos reikalavimus:
1) bent 20
parduotuvių yra ne mažesnio kaip 400 m2 prekybos ploto;
2) pajamos
paskutiniais finansiniais metais yra ne mažesnės kaip 116 mln. eurų.
Manytina,
kad šiuos kriterijus atitiktų visi didieji prekybos tinklai („Maxima LT“,
„Iki“, „Rimi Lietuva“, „Norfos mažmena“ ir „Lidl Lietuva“).
Taip
pat siūloma, kad minėtoms įmonėms ribojimai galiotų kiekvieną sekmadienį,
o ne tik paskutinį mėnesio sekmadienį.
Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį
ir jį išdėstyti taip:
„123 straipsnis. Švenčių
dienos
3. Didelę rinkos galią turinčioms Mmažmeninės
prekybos įmonėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių
nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme, draudžiama dirbti teikiant prekybos paslaugas kiekvieną
paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis, nurodytose šio
straipsnio 1 dalyje.“
|