LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 197
STENOGRAMA
2018 m. birželio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas! Gerbiamieji kolegos, pradedame 2018 m. birželio 29 d., penktadienio, nenumatyto posėdžio darbotvarkę. (Gongas) Registruojamės pranešdami apie tai, kad esame dar čia ir dirbame pagal valdybos patvirtintą nenumatyto posėdžio darbotvarkę. Galėsime keisti nebent tiktai valandų laiką, pateikimo, t. y. svarstymų laiką.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Tuo ir džiaugiamės.
R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, aš suprantu, kad nenumatytas posėdis, bet mes ką tiktai gavome Teisės departamento išvadas dėl Valstybės tarnybos įstatymo, kurių viena nuostata skamba taip: „Draudimas valstybės tarnautojų grupei pagal užimamas pareigas dalyvauti politinių partijų veikloje nėra nustatytas Konstitucijoje, negali būti kildinamas iš jos nuostatų ir todėl yra nepagrįstas bei prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai piliečių teisei vienytis į politines partijas, konstituciniam teisinės valstybės principui.“ Bet kuriuo atveju mes turėtume turėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas, kad galėtume pradėti šitą dalyką svarstyti arba atitinkamai pataisyti šitą straipsnį prieš priimdami. Tai atkreipiu dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Informacija labai svarbi, bet, aš tikiuosi, tiek Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės… O gal ir iš karto jūs galėtumėte, jeigu turite apie tai informaciją, informuoti Seimą? A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kiek aš girdžiu iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės, jie šią normą išmetė, svarstydami komitete, jie nepritarė, dėl kurios kilo diskusija ir ginčas. Manau, kad tikrai nėra tikslingas svarstymas komitete.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Seimo Pirmininkas čia viename iš posėdžių pasakė, kad reikėtų laikytis Statuto, jeigu reikalauja A. Kubilius. Aš skambinau šiandien A. Kubiliui ir jis pastebėjo, kad neatitiktų Statuto Politinių partijų įstatymo pataisų įrašymas tą valandą, kai nebus praėję dar 24 valandos nuo komiteto išvados įregistravimo. Pranešu, kad A. Kubilius siūlo laikytis Statuto.
PIRMININKĖ. Sutikslinsime visas valandas. Tikrai ačiū, kad jūs atkreipėte į tai dėmesį.
J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, aš tik noriu paantrinti savo kolegai J. Razmai, kad nereikia nieko tikrinti, bet, vadovaujantis Statuto 163 straipsnio 3 dalimi, yra labai aiškiai pasakyta, kad iki posėdžio pradžios turi būti praėjusios 24 valandos ir kad posėdžių darbotvarkės Seimo nariams, nenumatytų posėdžių, taip pat turi būti pateikiamos 24 valandos iki posėdžio.
PIRMININKĖ. Prieš šešias valandas, patikslinu.
J. OLEKAS (LSDPF). Dar kartą noriu informuoti, kad 1-11 numatyto klausimo – įstatymo projekto Nr. XIIIP-2266 negali būti darbotvarkėje.
PIRMININKĖ. Noriu patikslinti. Paprašyti jūsų patikslinimo, kada įvyko, nes labai daug keitėsi vakar per skubėjimus, taip pat ir norą viską padaryti. Kada įvyko komiteto posėdis?
J. OLEKAS (LSDPF). Seimo nariams registruotas ir pateiktas projektas buvo vakar 16 val. 15 min.
PIRMININKĖ. 16 val. 15 min. Ačiū.
A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog patikslinu, kad komiteto posėdis buvo 14 valandą minėtu klausimu.
Kitas mano prašymas ir tiesiog noras atkreipti dėmesį. Šiandien turėjome Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį. Jo metu mes atkreipėme dėmesį, kad įstatymo projektas, esantis darbotvarkėje, pažymėtas Nr. XIIIP-1621(2), pagal savo turinį sutampa su jau priimtu ankstesniuose mūsų posėdžiuose įstatymo projektu, kurio Nr. XIIIP-2242. Šituo pagrindu tiesiog, kad išvengtume persidengiančių teisės normų, siūlau nesvarstyti projekto Nr. XIIIP-1621(2).
PIRMININKĖ. Ar sutinkate, kolegos, kad išties reikėtų išbraukti šitą? (Balsai salėje) Ne, bet jeigu komitetas mato, kad yra sujungę. Svarstymo metu mes tą klausimą ir išspręsime. Noriu tik paskelbti Statuto 163 straipsnio 3 dalį, kad, taip, 24 valandos iki posėdžio, bet ne nuo tada, kada įvyko komiteto posėdis, o kada sistemoje buvo užregistruota išvada. Tai mes tiesiog laikysimės tos išvados nustatyto laiko 16 val. 15 min. Taip, kolegos. Prašau. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke, aš… Gerbiama Agne, jūs nei už teisę, nei už tvarką darotės nebeatsakinga šiame Seime. Kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė paskaitykite Statutą, paskaitykite, kas jame yra parašyta, ir galbūt kitą kartą kils mažiau problemų.
9.04 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596(3) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Viskas gerai, replikos baigtos. Dirbame, gerbiami kolegos. Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596(3). Noriu jūsų prašyti, kad neįvyktų kokių nors nesklandumų. Dabar, iš ryto, komitetas turėjo posėdį, suderino viską, peržiūrėjo, pakeitė pagal Teisės departamentą. Jeigu jūs neprieštarautumėte, mes truputį leiskime dar susižiūrėti, kad nepridarytume klaidų Valstybės tarnybos įstatyme, ir tai būtų pusvalandis, o po to grįžtume prie svarstymo. Gerai? Tai yra jau į priėmimo stadiją. Tai visas paketas.
Toliau pagal mūsų darbotvarkę būtų Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2181. E. Jovaiša.
9.05 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4, 7, 8, 14, 16, 17 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2181(3) (priėmimas)
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, prašyčiau pusės valandos pertraukėlės, nes 8 valandą mes dar posėdžiavome, reikia paskutinius štrichus sudėlioti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ne, namo tikrai neisime. Manau, kad keisti laiką mes galime.
9.07 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2167(2) (priėmimas)
Gal tada tikrai nėra problemų dėl 1-7 klausimo. Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2167(2). Priėmimas. Monitoriuose visi suradote mūsų darbotvarkės 1-7 klausimą, pasiūlymų negauta. Siūlau priimti pastraipsniui.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
A. Gumuliauskas – už.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Kadangi esu vienas, norėčiau paraginti balsuoti už, nes įstatymas tikrai parengtas labai kruopščiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti dėl Mokslo ir studijų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2167(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 3. Mokslo ir studijų įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2167(2) priimtas. (Gongas)
9.10 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-497(3) (priėmimas)
Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-497(3). Kviečiu pranešėją A. Gumuliauską. Priėmimo stadijoje yra gauta Teisės departamento išvadų, pastabų. Priiminėsime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom pakomentuoti.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Jo argumentai yra tokie: 17 straipsnio 11 dalies 3 punkto nuostata susijusi su tuo, kad kontrolierius gali įpareigoti… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai dėl 1 straipsnio po Teisės departamento nepritarimo.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Taip, čia šito nėra. (Balsai salėje) Susijusi su tuo, kad kontrolierius gali įpareigoti atšaukti sprendimus. Šio straipsnio 11 dalies 6 punkto nuostata – rekomenduoti pašalinti pažeidimus. Šis įpareigojimas nesusijęs su konkrečiu sprendimu, net nebūtinai susijęs su konkrečiu dokumentu. Tai gali būti ir naujų dokumentų, kurie pašalintų pažeidimus, priėmimas, ir bet kokie kiti veiksmai, pavyzdžiui, rekomendacija siekiant užtikrinti mokslo ir studijų proceso skaidrumą, daryti atestacijų ir konkursų išrašus ir panašiai, ar rekomenduoti ir reglamentuoti tam tikrą tvarką, kuri padėtų užtikrinti akademinės etikos principus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Turėkite, nes mums reikės sutikslinti ir kitus Teisės departamento pasiūlymus.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti Teisės departamento argumentacijai, kuriai nepritarė komitetas ir suredagavo… Pritarti komiteto išvadai.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Išvadai, taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Palaukite truputį, visus suderinsime. Dar yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Teisės departamento pasiūlymas dėl 17 straipsnio 13 dalies 3 ir 6 punktų.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Taip pat, kadangi jau ankstesnė redakcija buvo suderinta, analogiška yra kito Teisės departamento pasiūlymo esmė.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Pritarė. Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas dėl 1 straipsnio 7 dalies. Čia komitetas suredagavo, kiek matau, išbraukdamas žodį „neatlygintinai“, kontrolieriaus vykdytinus jam pavestus įgaliojimus… Komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlymui.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Taip, pritarė.
PIRMININKĖ. Ir suredagavo visą straipsnį.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam pritarė.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Ir tą komiteto pranešėjas akcentuoja.
Gerbiamieji kolegos, visą minėtą straipsnį galime priimti? Galime priimti. Norinčių kalbėti dėl šio įstatymo projekto yra? Dėkoju pranešėjui. G. Steponavičius – prieš.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tokiai įstatymų gausai priėmimo stadijoje esant, kartais yra gerai stabtelėti ir atkreipti dėmesį į tam tikrus šio priimamo įstatymo aspektus.
Visiškai suprantu, kad pasiūlymai tobulinti šį įstatymą ir pasiūlymas dėl akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigybės, eiti pareigas teisės suteikimo kitam kontrolieriui neribojant, neapibrėžiant laiko, buvo reikalingi. Bet originalus projektas vis dėlto lieka su keliomis ydingomis nuostatomis, kurias priėmus iš esmės valstybės mastu veikiantis akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius galės tiesiogiai ir imperatyviai kištis į aukštųjų mokyklų, kolegijų ir universitetų autonomiją, nes jo priimti sprendimai tampa privalomi. Įpareigojimai mokslo ir studijų institucijoms pakeisti ar panaikinti sprendimus ir panašūs dalykai, suprantu, kad sušvelnėjo, palyginti su pirminiu variantu, bet lieka kelios nuostatos, man keliančios abejonių, todėl aš balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio. (Balsai salėje)
M. Adomėnas. Atsiprašau, nespėjome įjungti prieš balsavimą.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui. Mes įkūrėme Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus instituciją ir tam kontrolieriui nesuteikėme pakankamų instrumentų įgyvendinti toms funkcijoms. Kadangi plagiavimo ir mokslinės veiklos imitavimo atvejų Lietuvoje vis dėlto yra pakankamai, arba nepakankamai mažai, pernelyg daug, todėl reikia, kad kontrolierius galėtų vis dėlto reikalauti savo sprendimų įgyvendinimo, kad nebūtų galima į juos žiūrėti tik kaip į kažkokią rekomendacinę priemonę. Todėl manau, kad šios nuostatos dabar po komiteto redakcijos iš tikrųjų reikalingos, ir siūlau joms pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonę už nori išsakyti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų buvo pateiktas įstatymo projektas, kai turėjome tam tikrų problemų su akademine etika, gerai žinoma istorija. Kaip tik šis teisės aktas ir gimė todėl, kad būtų šiek tiek aiškiau reglamentuota kontrolieriaus pozicija, kad iš tikrųjų jis turėtų tam tikrą galimybę veikti, ne tik būti, bet ir veikti. Iš tikrųjų siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIIIP-497(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 11. Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
9.16 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 54 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1996(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 54 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1996(2). Svarstymas. Eugenijau Jovaiša, prašom pateikti komiteto išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šitą mes svarstėme, ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. A. Gumuliauskas kviečiamas į diskusiją. Atsisakote.
Motyvai po svarstymo. Tuoj įjungsime monitorius. Norinčių kalbėti nėra.
Gerbiami kolegos, ar galime taikyti skubą ir vykdyti priėmimą? Nes pasiūlymų nėra ir visiems viskas…
Ypatinga skuba. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti. 3 straipsnis. Galime priimti. Dėkoju.
Dabar norintys kalbėti priėmimo metu už. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Kolegos, šis įstatymo projektas iš tikrųjų iki galo įtvirtina meno doktorantūros kaip specifinės mokslinės, meninės tyrimo veiklos statusą ir tiesiog išlygina, užkaišo tas spragas, kurios buvo ankstesniame įstatymo projekte, todėl manau, kad tikrai čia ne kontroversiška ir reikėtų pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Gumuliauskas – nuomonė už.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš labai trumpai. Iš tikrųjų šitas įstatymas užpildo mokslinių tyrimų veiklos spragą, kuri egzistavo labai ilgai, ir dabar tikrai taps žymiai aiškiau tyrėjams užsiimti konkrečios meno srities moksliniais tyrinėjimais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Trumpos aiškios nuomonės. Balsuojame dėl Mokslo ir studijų įstatymo 54 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo. Priėmimas.
Šios įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: vienbalsiai 109 Seimo nariai pritarė įstatymui ir jį skelbiu priimtą. (Gongas)
9.21 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1735(3) (svarstymas)
Dar turime laiko iki pusės valandos. Tai nuosekliai mūsų darbotvarkės 1-10 klausimas – Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1735(3). Kviečiu Kultūros komiteto pranešėją R. Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos dėl techninių štrichų.
PIRMININKĖ. Jūs prašote frakcijos vardu pusės valandos pertraukos. Kolegos, prašome balsuoti dėl dar pusės valandos pertraukos, kad dėl kultūros centrų būtų sutikslintas suvestinis projektas.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 75, prieš – 8, susilaikė 24. Pusės valandos pertrauka dėl kultūros centrų, ne mažiau kaip pusės valandos. Žymimės laiką – 10 val. 22 min.
S. Jovaiša – dėl vedimo tvarkos.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gal, gerbiamieji, jeigu mes čia pradedame žaisti po pusę valandos, kai kas gal pradės žaisti iki kito posėdžio, susitarkime nekvailioti, tiesiog priiminėjame, nes bus kaip vakar. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Iš tikrųjų susitarimas ir nusiteikimas darbui yra pats svarbiausias dalykas. Manau, mes tuo remiamės, tą ir darome. Kaip ir kalbėjau, dėl Politinių partijų įstatymo reikia palaukti, kol praeis 24 valandos, tą ir padarysime.
9.23 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2364(2), Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2365(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2366(2) (svarstymas)
Ir dabar prašau, galime vykdyti – Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2364(2). Svarstymas. A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, šiandien ryte turėjome posėdį, norėtume truputėlį sutikslinti ir prašome pusės valandos pertraukos dėl viso paketo. Trys projektai.
PIRMININKĖ. Jūsų valioje prašyti dėl visų tų trijų įstatymų projektų pertraukos. Bendru sutarimu? (Šurmulys salėje)
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu.
9.25 val.
Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2269(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, mes turime ką veikti. Kviečiu, manau, jau nereikės ir niekas neprašys pertraukos dėl darbotvarkės 2-2a klausimo – Technologijų ir inovacijų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2269(2). Svarstymas. Išklausysime išvadų. Yra daug teisės aktų. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip, aš turiu visą teisę paprašyti pertraukos iki kito posėdžio, nes jie su tais žaidimais toliau kažkaip nerimsta, bet aš šį kartą dar neprašysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Mes būsime drausmingi ir manau, kad daugiau pertraukų tikrai nebebus. (Triukšmas salėje)
Kolegos, labai prašau jūsų dėmesio! Kviečiu… (Triukšmas salėje) Gerbiamas ministre! V. Sinkevičius kviečiamas pagarsinti Ekonomikos komiteto išvadą dėl Technologijų ir inovacijų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2269(2) iš vakarinės darbotvarkės.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, ačiū. Ekonomikos komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išklausysime Audito komiteto išvadą – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pabrėžti, kad Audito komitetas šį projektą svarstė, nes buvo labai didelė skuba, išimtinai valstybės turto disponavimo aspektu, pateikė savo pasiūlymus pagrindiniam komitetui ir patvirtino savo išvadą bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Jovaiša – Švietimo ir mokslo komiteto išvada.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šitą projektą ir pateikė nemažai pasiūlymų. Buvo nutarta komitete, kad visi mūsų pasiūlymai bus perduoti pagrindiniam Ekonomikos komitetui. Ten buvo atsižvelgta.
Noriu pasakyti, kad komitetas balsavo už šitą pasiūlymą šitaip: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 3. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją. Yra gauta pasiūlymų, svarstymo stadijoje mes juos turime aptarti.
Dėl 2 straipsnio yra gautas Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas. Ekonomikos komitetas jam pritarė iš dalies. Ar sutinka Švietimo ir mokslo komitetas su pritarimu iš dalies? Dėkoju. Dėl to paties straipsnio papunkčio „Inovacijos“ yra gautas Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas. Pagrindinis komitetas jam nepritarė. Ar jūs sutinkate su nepritarimu ir norite pristatyti? Sutinkate su pagrindinio Ekonomikos komiteto išvada. Galime pritarti, kolegos? Pritariame. Ir dar dėl formuluotės sąvokos „technologija“ taip pat yra gauta Švietimo ir mokslo komiteto išvada, atsiprašau, pasiūlymas. Pagrindinis komitetas, pateikdamas savo argumentus, tam nepritarė. Gal tiesiog informuokite Seimą…
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Buvo rastas susitarimas ir su pirmininku, ir su komitetu ir buvo nepritarta bendru sutarimu paliekant apibrėžimą „technologija“ tokį, koks yra, be žodžio „industrinė“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar yra gautas pasiūlymas dėl 10 straipsnio… Dėl 10 straipsnio nėra. Dėl 11 straipsnio. Seimo narys D. Kreivys teikia pasiūlymą. Komitetas jam pritarė. Tikriausiai D. Kreivys tuo džiaugiasi ir komiteto pirmininkas, suredagavo, komitetas suredagavo 11 straipsnio formuluotes. Dėkoju.
Gautas pasiūlymas dėl 15 straipsnio. Seimo nariai G. Steponavičius, M. Adomėnas, A. Gelūnas, E. Pupinis pateikė pasiūlymą. Komiteto nuomonė pritarti?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Bendru sutarimu pritarėme.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu ir suredaguoti minėtą straipsnį. Dėkoju. Ir dar yra gautas pasiūlymas dėl 26 straipsnio – „Įstatymo įgyvendinimas“. G. Steponavičius, M. Adomėnas, A. Gelūnas, E. Pupinis pateikė pasiūlymą ir komitetas jam nepritarė. Ar kolegos norėtų pristatyti? Gerai. Prašom įjungti mikrofoną G. Steponavičiui.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Aš tiktai norėčiau pasitikslinti, ar čia mes kalbame apie pasiūlymą dėl mokslo…
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). „Mokslas“ pavadinime.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Pavadinimo?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų mes pritariame ir suprantame, kad Mokslo ir studijų stebėsenos centras Lietuvoje plačiau žinomas kaip organizacija MOSTA. Kaip jos funkcijos pagal naują įstatymą bus numatyta ir inovacijų, ir eksperimentinės plėtros politika. Mes manome, kad svarbiausia yra ne pavadinimas, o iš tiesų tai, už ką bus atsakinga ši institucija, ir tai, ką ji darys. Kartu norime atkreipti dėmesį, kad ši institucija prieš metus jau buvo reorganizuota, jos pavaldumas iš Švietimo ir mokslo ministerijos perėjo Vyriausybei, kitaip tariant, tai jau yra horizontaliame skirtingų sričių lauke esanti ir veikianti institucija, padedanti užtikrinti profesionalų analitinį ir tyrimų darbą.
Dabar tiesiog kelių žodžių perstumdymas pavadinime organizacijos, kuri jau ir taip yra išgyvenusi, tik prieš gerą pusmetį pabaigusi visas procedūras dėl reorganizacijos, dar kartą jos pavadinimas būtų keičiamas. Tai yra ir brendas šios organizacijos, yra ir nusistovėjusi praktika. Taigi įstatymu kaitalioti apskritai atskirų organizacijų pavadinimus yra ne pati geriausia praktika. Iš tokių motyvų atspirties taško mes ir siūlome matyti, ką ji veiks, o pavadinimas nebūtinai turėtų būti keičiamas. Kviečiame pritarti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas nepritarė bendru sutarimu, ką gerbiamas kolega ir įvardijo, komitetas nepritarė būtent tam vardo pakeitimui. O dėl funkcijų mes balsavome prieš tai, jos yra išplėstos ir dar papildytos gerbiamų kolegų iš Švietimo ir mokslo komiteto ir pono E. Pupinio pasiūlymu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už G. Steponavičiaus ir kolegų pasiūlymą nori kalbėti M. Adomėnas. Prašau.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Kolegos, iš tikrųjų Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras jau dabar sėkmingai veikia ir jis atlieka tas technologijų ir inovacijų stebėsenos funkcijas, kurias dabar bandoma įrašyti į vardą. Kitas dalykas, kad šiuo įstatymo projektu labai dažnai yra įeinama į mokslo ir studijų sritį, visiškai neatsižvelgiant į tos srities autonomiją. Dabar studijų išbraukimas iš MOSTA irgi neatitiks jo veiklos pobūdžio.
Suprantu, kad Inovacijų įstatymas yra svarbu, bet reikia atsižvelgti ir į logiką mokslo ir studijų srities ir negalima taip vienašališkai uzurpuoti ir sakyti, kad mums dabar reikia to pavadinimo ir todėl galima išbraukti studijas. Jeigu jis ir toliau vykdys studijų stebėseną ir analizę, tai tuomet tai turi atsispindėti pavadinime, jeigu teikėjai mano, kad jis gali vykdyti (…), tai lygiai taip pat gali vykdyti inovacijų ir technologijos analizę ir stebėseną, ir to neįrašyti pavadinime…
Kaitaliojimas vien dėl vardo yra beprasmis, o kita vertus, jeigu tai reiškia, kad funkcijos yra susiaurinamos ir atsisakoma stebėsenos, tada rimtai reikia nepritarti, nes tuo būdu rūpinantis inovacijomis yra mokslo ir studijų sistemos logika pažeidžiama. Aš siūlau pritarti mūsų pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuojame už G. Steponavičiaus, A. Gelūno, E. Pupinio pasiūlymą, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė.
Balsavo 105 Seimo nariai: už pasiūlymą – 41, prieš – 29, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta. Lieka komiteto formuluotė.
Dėl 27 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta ir yra taip pat įvertintos Audito komiteto, Švietimo ir mokslo komiteto nuomonės. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl inovacijų. (Balsai salėje) Prašom įjungti. Ačiū.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2269(2), svarstymo stadija.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta. Siūlau skubą, kad rytoj galėtume priimti nustatytu laiku, įvertinę visus dar galimus pasiūlymus.
9.35 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24 ir 84 straipsnių pakeitimo ir 18 ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2270(2) (svarstymas)
Lydimasis šio teisės akto įstatymas, kadangi kartu jie eina, mums tikslinga juos kartu ir turėti – Mokslo ir studijų įstatymas Nr. XIIIP-2270(2). Svarstymas. Virginijau Sinkevičiau, Ekonomikos komiteto išvadą prašom pagarsinti.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Ekonomikos komitetas svarstė Mokslo ir studijų įstatymą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. I. Šimonytė, Audito komiteto išvada dėl lydimojo Mokslo ir studijų įstatymo. Prašom duoti išvadą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kaip ir pirmąjį įstatymą, komitetas svarstė vėlgi tiktai valstybės turto disponavimo ir valstybės pagalbos aspektu, bet pritarė pasiūlymui. Pateikė savo pasiūlymus, kuriems, kiek žinau, pagrindinis komitetas pritarė. Toks sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša pateiks komiteto išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Projektas Nr. XIIIP-2270 svarstytas mūsų komitete. Mes turėjome savo pasiūlymų, ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Sinkevičių. Gerbiamas Ekonomikos komiteto pirmininke, yra gauta pasiūlymų, bet aš noriu jūsų patikslinimo. Yra gauta pasiūlymų, kurie kartojami tie patys, dėl kurių mes apsisprendėme pagrindiniame komitete. Ar visi kartojami?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Visi.
PIRMININKĖ. Visi kartojami. Todėl, kolegos, yra apsisprendimas, mes dėl jų nebalsuojame. Dėl lydimojo teisės akto motyvai. M. Adomėnas – prieš.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Kolegos, kai kurie pakeitimai Mokslo ir studijų įstatyme iš tiesų yra reikalingi tam, kad būtų galima Inovacijų įstatymą įgyvendinti, bet man iš tiesų nepatinka logika, kaip buvo dirbama. Iš tikrųjų, jeigu inovacijoms ko nors reikia, tai Mokslo ir studijų įstatymas laikomas tarsi kažkokiu nesavarankišku aktu – sąvokos apibrėžiamos Inovacijų įstatyme. Sąvokos keičiamos taip, kaip reikia dėl inovacijų, neatsižvelgiant iš tikrųjų į mokslo ir studijų logiką. Ir aš matau, kad iš to gali kilti daug konfliktų, nes daug kas yra apibrėžiama susiaurintai – taip, kaip supranta Ūkio ministerija ir ten dirbantys žmonės.
Bet mokslas ir studijos yra savaiminė sritis ir ji turi… Vėlgi ir inovacijos, ir technologijos, ir eksperimentinė plėtra turi savo logiką, ir manyti, kad viskas turi tarnauti tik Inovacijų įstatymui ir nepaisyti Švietimo ir mokslo komiteto argumentų… Mano supratimu, taip neturėtų būti dirbama. Neturėtų būti manoma, kad Mokslo ir studijų įstatymas yra kažkoks antrinis, kurį galima išversti kaip pirštinę, jeigu tik reikia priimti Inovacijų įstatymą ir pagal jį reikia viską suprasti taip, kaip Ūkio ministerijos žmonės supranta.
Aš iš tikrųjų manau, kad čia buvo nekorektiškai siekiant gerų tikslų pasielgta su Mokslo ir studijų įstatymu ir neatsižvelgta į Švietimo ir mokslo komiteto argumentus. Iš tikrųjų siūlyčiau dar persvarstyti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų argumentus. Apsisprendžiame balsuodami. Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XIIIP-2270(2) svarstymas.
Balsavo 110 Seimo narių: 103 – už, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta. Matydama tokį balsavimą, aš siūlau skubą, kad priimtume šioje sesijoje. Dar bus galimybių pateikti ir pasiūlymus. Pritariame bendru sutarimu skubai? Pritariame. Dėkoju.
Mieli kolegos, dirbame puikiai. Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės.
9.06 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596(3) (sujungti Nr. XIIP-955(3) ir Nr. XIIIP-1596) (priėmimo tęsinys)
Turime jau tikslų sistemoje esantį Valstybės tarnybos įstatymo suvestinį projektą ir kviečiu pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę G. Burokienę. Svarstysime gautus, įvertinus pasiūlymus, Teisės departamento pastabas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime jį priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas ir komitetas jam pritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime įvertinti ir pritarti. „Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo“ sąvoka. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Galime pritarti ir visi kartu.
Dėl 2 straipsnio daugiau pasiūlymų nėra. Galime jį priimti? Galime. Dėl 3 straipsnio yra G. Skaistės pasiūlymas. G. Skaistę… Atsiprašau, ar yra 29 Seimo nariai? (Balsai salėje) Bet pirmiausia jūs pristatykite, tada kolegos apsispręs. Gerai? Pristato G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi jau Seimas vieną kartą dėl to apsisprendė, aš neprašau balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūs neprašote balsuoti. Dėkoju. Nesvarstome. Dėl 3 straipsnio 11 punkto išdėstymo yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė, įvertino, suredagavo. Visą 3 straipsnį galime priimti? Galime.
4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio gautas Teisės departamento pasiūlymas yra redakcinio pobūdžio. Komitetas įvertino ir įrašė žodžius „įstaigas“, „kontroliuojamų įstaigų“ išbraukė, ir įrašė žodį „valdomas“. Komiteto pritarimas yra. Galime visi kartu pritarti komiteto naujai redakcijai įvertinę Teisės departamento prasmingą pasiūlymą? 4 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl 5 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas. Čia jau komitetas nepritarė. Prašom, gerbiamoji pirmininke, argumentuoti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nepritarė, nes buvo pasiūlymas dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, todėl norime atkreipti dėmesį, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būtų taikomi tik valstybės ir savivaldybių institucijų įstaigų darbuotojams, todėl nepritariame šitai pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti šiuo klausimu nėra. Prašome pritarti komiteto argumentams. Galime tam pritarti? Galime. Visą 5 straipsnį galime priimti? Priimame.
6 straipsnis. Seimo nariai A. Papirtienė, G. Vasiliauskas, T. Tomilinas pateikė pasiūlymą papildyti projekto straipsnį 5 dalimi. Kuris iš kolegų pristato? A. Papirtienė, prašau.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Mes pasiūlymų atsiimame.
PIRMININKĖ. Atsiima pasiūlymą ir prašo nesvarstyti, nes jūs pritariate komiteto argumentams. Dėl šito paties straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom komentuoti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, Teisės departamentas, įvertinęs kolektyvines sutartis, siūlo, kad tai yra perteklinė dalis, bet mes vis dėlto manome, kad tai nėra perteklinė dalis, kad kolektyvinių sutarčių valstybės tarnyboje klausimas turi būti aptartas Valstybės tarnybos įstatyme, ir dėl to nepritarėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto argumentams ir nuomonei? Galime. Visą 6 straipsnį galime priimti? Galime. Priimame. I skyrių priimame? Priimame.
II skyrius – „Valstybės tarnautojų pareigybės“. 7 straipsnis. Dėl jo yra gautas R. J. Dagio pasiūlymas.
Prašau, R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi jau apsisprendė konceptualiai, kad tokia sandara yra netinkama, tai aš dabar atsiimu, nes reikėtų keisti daug straipsnių.
PIRMININKĖ. Mes svarstymo stadijoje jau dėl to apsisprendėme. Ačiū už jūsų supratimą. Atsiimama ir nebalsuojama. Visą 7 straipsnį galime priimti? Galime. 8 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Visas II skyrius apsvarstytas. Jį priimame.
9 straipsnis. Yra gautas A. Anušausko pasiūlymas dėl 9 straipsnio 4 dalies. Gerbiamasis A. Anušauskas, jo nėra. Prašome, gerbiamoji komiteto pirmininke, pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis A. Anušauskas norėjo išskirti, kad specialūs reikalavimai turėti darbo patirtį būtų nekeliami priimant į specialisto ir vyresniojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Mes nepritarėme, nes darbo patirties reikalavimai reglamentuojami Vyriausybės nutarimu. Vienbalsiai komitetas susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie norėtų, kad būtų tęsiama procedūra svarstant A. Anušausko pasiūlymą. Ar yra 29?
Yra 32. Prašom, gerbiama komiteto pirmininke. Jūs dar kartą akcentuokite komiteto poziciją.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai susilaikė, nes darbo patirties reikalavimai yra reglamentuojami Vyriausybės nutarimu, patirties nereikalavimas specialistų ir vyresniųjų specialistų pareigybėms.
PIRMININKĖ. Ar yra norinčių pritarti ar kalbėti prieš dėl A. Anušausko pasiūlymo? Nėra. Prašome balsuoti.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 39, prieš – 33, susilaikė 27. Nepritarta, lieka komiteto argumentai ir pozicija.
9 straipsnis. Galime priimti? Galime.
10 straipsnis. Buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė ir suredagavo, tą įvertiname. Visą 10 straipsnį galime priimti? Galime.
11 straipsnis. Seimo narys R. J. Dagys teikė pasiūlymą dėl Valstybės tarnybos departamento. Mes dėl to apsisprendėme svarstymo stadijoje.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš vis dėlto manyčiau, kad mes turėtume dar kartą pamėginti.
PIRMININKĖ. Dar kartą. Prašom pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš noriu įtikinti kolegas, jeigu mes padarome valstybės įgaliotą instituciją, tai de facto gali būti ir Vidaus reikalų ministerija, kuri dabar bus įgaliota spręsti daugelį dalykų, net dalyvauti konkursuose savivaldos lygmeniu ir iš esmės lems visą kadrų politiką nuo savivaldybės iki viršaus, nes visi kiti dalyvaus tik tose komisijose kaip dalyviai, bet nesudarys tos kritinės daugumos. Ar mes iš tikrųjų norime, kad nuo savivaldybės iki tų dalyvautų būtent Vidaus reikalų ministerija? Valstybės departamentas yra neutralesnė institucija, esanti prie Vyriausybės. Nėra vienos ministerijos atstovaujama organizacija. Todėl aš ir siūlau, kad už visą šitą sistemą būtų atsakinga būtent neutrali institucija, o Valstybės tarnybos departamentas tam ir buvo sukurtas. Tai ir siūlau laikytis tos logikos, nes kitaip jis netenka prasmės kaip tokios. Jis tampa tik padaliniu prie VRM ir iš esmės vidaus reikalų ministras statys visą kadrų politiką, vertikalią, taip, kaip mūsų kaimynų yra statoma vertikaliai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie mano, kad reikia svarstyti R. J. Dagio pasiūlymą.
Yra. 37 mano, kad reikia svarstyti. Komiteto nuomonė, prašom paskelbti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 4, susilaikė 2. Įstatymo projekte pasirinkta formuluotė „Vyriausybės įgaliota įstaiga“, nes šias funkcijas ir jų ūkinę ir techninę dalį gali būti pavesta vykdyti kelioms įstaigoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš kviečiu paremti R. Dagio teikiamą pasiūlymą. Manau, kad toks departamentas, kuris suformuotas iš valstybės tarnautojų ir ne taip veikiamas politinių jėgų, yra gerokai objektyvesnė, stabilesnė institucija, kuruojanti visą valstybės tarnybą. Mes, deja, iš savo praktikos matome, kad po rinkimų keičiantis valdžiai, ypač keičiantis politinei vadovybei Vyriausybėje, ministerijose, tai būna susiję ir su kadrų kaita.
Jeigu norime ne privačios institucijos, o tikros valstybės tarnybos, kur piliečiai galėtų tarnauti ne savo viršininkui, ne vadovui, ne kokiai nors politinei partijai atstovauti, bet dirbti valstybės tarnybos darbą, kad visos atliekamos funkcijos būtų atliekamos sąžiningai, teisingai, nepriklausomai nuo politinės valdžios, mes turime stengtis, kad institucija, atsakinga už šią tarnybą, būtų kuo mažiau politizuota. Kaip žinote, ministerija, ministerijos vadovas atstovauja konkrečiai politinei jėgai, tačiau departamente dirbantys žmonės galėtų būti lojalūs valstybei, nesvarbu, kokia tai būtų politinė valdžia. Todėl manau, kad šis departamentas turėtų išlikti, ir kviečiu paremti R. Dagio teikiamą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl R. J. Dagio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 31, prieš – 25, susilaikė 44. R. J. Dagio pasiūlymui nepritarta.
Visą 11 straipsnį galime priimti? Galime priimti. 12 straipsnis. R. J. Dagio pasiūlymas. Komitetas jam pritarė iš dalies. Ar kolega sutinka su tokia formuluote? Sutinka. R. J. Dagys sutinka, kad pritarta iš dalies. 13 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Atsiprašau, 12 straipsnį galime priimti? Galime. 13 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime.
14 straipsnis – priėmimas į įstaigų vadovų pareigas. R. J. Dagio pasiūlymas. Prašome pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai dabar aš turiu du pasiūlymus. Kaip supratau…
PIRMININKĖ. Pirmasis, kur asmuo paprastai…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kaip supratau, komitetas antram pritarė, tai dėl šito nesiūlau balsuoti.
PIRMININKĖ. Jūs nesiūlote dėl šito balsuoti. Ačiū už racionalią poziciją, nes antrajam jūsų pasiūlymui pritarė.
Dabar dėl R. J. Dagio pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė, kolegos, ar bendru sutarimu galime? Galime ir neprašome 29. Pritariame pozicijai, nes komitetas jam pritarė. Dėkoju.
R. J. Dagio dar vienas pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Čia yra dėl 14 straipsnio 2 dalies. Kolega sutinka su šia redakcija?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Sutinka su šia redakcija. Kolegos, ar galime pritarti komiteto suredaguotam straipsniui bendru sutarimu ir neprašyti atskirai svarstyti? Ačiū.
Visą 14 straipsnį galime priimti? Galime.
15 straipsnis. A. Anušauskas yra pateikęs pasiūlymą. Nėra A. Anušausko. Gerbiamoji komiteto pirmininke, pristatykite jo pasiūlymą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Jis panašiai kaip ir prieš tai buvusiame pasiūlyme siūlo, kad ir į pakaitinius karjeros valstybės tarnautojus būtų atrenkami asmenys iš kitų į pretendentų rezervą įtrauktų asmenų arba atrenkamų kitas asmuo… Toks asmuo į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas eitų… gebėjimai būtų jo aprašyti valstybės tarnautojų pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų, kad reikia svarstyti A. Anušausko pasiūlymą?
Balsavo 27, nesvarstome A. Anušausko pasiūlymo. Lieka komiteto formuluotė.
Visą 15 straipsnį galime priimti? Galime.
16 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, komitetas jam pritarė. Čia prašom pakomentuoti, nes iškilo posėdžio pradžioje dėl Konstitucijos. Gal jūs pakomentuokite, ką siūlė, kad mums neliktų jokių abejonių dėl šito straipsnio, nes posėdžio pradžioje Seimo nariai į tai atkreipė dėmesį.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Buvo siūloma sustabdyti veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose (taikoma einantiems valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus). Kanceliarijos Teisės departamentas pažymėjo, kad tai prieštarauja Konstitucijoje nustatytoms doktrinoms. Atsižvelgdami į šią pastabą, mes išbraukėme šį reikalavimą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti, kad komitetas, įvertinęs Teisės departamento pasiūlymą, suredagavo ir ištaisė tai, kas galbūt sukeltų abejonių? Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Prašau 16 straipsnį priimti. Galime jį priimti? Galime.
17 straipsnis. Seimo narių J. Bernatonio ir A. Ažubalio pasiūlymas. Ar norite atskirai pristatyti, ar galime, kad?.. Būtinai reikia, kad jūs pristatytumėte, nes tai yra priėmimo stadija. J. Bernatonis siūlė papildyti ir įrašyti…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Už dalyvavimą Europos Sąjungoje.
PIRMININKĖ. Lietuvos arba bendrai finansuojamose paramos…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). …finansuojamose paramos ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose. Taip, mes pritariame bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Komitetas pritaria. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti J. Bernatonio ir A. Ažubalio pasiūlymui ir nereikalauti 29, nes komitetas pritaria. Prieštaraujančių nuomonių nėra. Galime? Pritariame bendru sutarimu.
Dėl to paties straipsnio, dėl 17 straipsnio 3 dalies taip pat yra gautas J. Bernatonio pasiūlymas: dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo – redakcinio pobūdžio. Vietoj 27 rašyti 28 straipsnį redaguojant. Čia redakcinio pobūdžio, galime tam pritarti? Nes komitetas tam pritaria. Pritariame bendru sutarimu.
Ir dar yra gautas R. J. Dagio pasiūlymas dėl šio straipsnio 7 dalies – dėl Valstybės tarnybos departamento, bet mes jau dėl to apsisprendėme, todėl balsuoti nebereikia. Dėl visko prieš tai buvusiuose straipsniuose apsisprendėme. Visą 17 straipsnį galime priimti? Galime. Dėkoju.
18 straipsnis. J. Bernatonis ir A. Ažubalis teikia tokį pat pasiūlymą, kurį aptarėme 17 straipsnyje, nes jis reikalingas ir šiame straipsnyje. Galime pritarti? Visi bendru sutarimu, nes komitetas tam pritarė. Dėkoju. 18 straipsnį galime priimti? Galime.
19 straipsnis. R. J. Dagio pasiūlymas. Čia jau komitetas nepritarė. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš mane ką tik… aš turiu raštą iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos. Dabar įdomioje situacijoje atsiduriame. Jie iš esmės pritarė tam, kad ne visos funkcijos, perrašytos, perkeltos iš Valstybės tarnybos įstatymo, yra Tarnybinės etikos komisijos įstatyme. Ne viską mes čia sutvarkėme, ir komitetas ne viską sutvarkė. Dabar bus vienintelė išeitis rudenį pildyti VTEK’o įstatymus. Bet mes tai turėjome sutvarkyti, ir apgailestauju, kad komitetas neatsižvelgė į visas mano nuostatas. Aš kaip tik ir pastebėjau šią spragą. Dabar jūs patys spręskite. Aš manau, kad galima ir dabar visa tai priimti, o paskui tą atitinkamai pataisyti, kad neliktų teisinio reguliavimo spragų. Nes tai, ką mes pataisysime vėliau, bus pataisyta vėliau. Ir tuo metu tos dalys kaip ir negalios. Ir ką darys Vyriausioji tarnybinės etikos komisija?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Siūlyčiau balsuoti – geriau jau sviestu košės nepagadinti, negu turėti teisinę spragą mūsų teisiniame lauke.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie mano, kad reikia dabar svarstyti šį pasiūlymą? Ar ateityje? (Balsai salėje)
Balsavo 34 Seimo nariai. Svarstome. Komiteto argumentai. Prašom, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji Guoda Burokiene, prašome pateikti, pagarsinti komiteto nuomonę.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 1, susilaikė 6. Projekte nenustatymas draudimo būti juridinio asmens organo nariu buvo paremtas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis Lietuvai valstybės valdomų įmonių valdysenos srityje. (Balsai salėje) Čia yra tas pats, čia tas, kad valstybės tarnautojai be papildomo institucijos ar įstaigos įgaliojimo galėtų būti renkami ar skiriami valstybės valdomų įmonių kolegialių organų nariais. Iš esmės analogiškos siūlomoms papildyti (pasiūlyme 4N ir 5N punktai) nuostatoms yra įtvirtintos Viešųjų ir privačių interesų derinimo tarnyboje… Aš kaip skaitau raštą, kaip tik dabar į Seimo nario pasiūlymus atsižvelgs komisija šiuo metu rengiamais įstatymų pakeitimais.
PIRMININKĖ. Už R. J. Dagio pasiūlymą norinčių kalbėti nėra, prieš nėra. Balsuojame už R. J. Dagio pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 34, prieš – 27, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Repliką po balsavimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes kai užsispyrę kartais balsuojame, tai dabar gauname tokią situaciją, kad mes čia pritobulinome įvairiausių draudimų valstybės tarnautojui, užimančiam pareigas, derinimo daug įstatymų, kūrybos pridarėme, prirašėm viską į valstybės tarnybą. Dabar išaiškėjo, kai šitą straipsnį iš čia išbraukiame, darom nuorodą į kitą įstatymą, tame įstatyme ne viskas surašyta, bet jie žada jį pataisyti po kažkiek laiko. Tai tuo metu, kol jie nepataisys to, ką čia esam sukūrę ir kai kuriuos reglamentavimus įdėję, jie tiesiog negalios. Mes dėl reikalavimų žengiame žingsnį atgal.
PIRMININKĖ. Seimas apsisprendė. Toliau dėl 21 straipsnio. Bendru sutarimu jį galime priimti, taip? 20 straipsnis. R. J. Dagio pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. R. J. Dagys sutinka…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. …ir neprašo balsuoti. Atsiprašau, 19 straipsnis prieš tai buvo. Tai 19 priimame. Dabar 20 straipsnis, R. J. Dagys sutinka. Komitetas patobulino iš dalies. Ar galime sutikti? Galime, gerbiamieji Seimo nariai pritaria tam. Dar vienas R. J. Dagio pasiūlymas dėl 20 straipsnio. Komitetas nepritarė. Rimantai Jonai Dagy, prašote…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nes čia grįžta atgal, kur balsavome dėl kvalifikacijų.
PIRMININKĖ. Čia dėl kvalifikacijos, taip, teisingai, mes jau apsisprendėme, todėl balsuoti nebereikia. Galime tam pritarti? Galime. 20 straipsnį priimame? Priimame.
V skyrius. 21 straipsnis – Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė, galime pritarti, suredagavo pagal Teisės departamento pasiūlymą. 21 straipsnį galime priimti? Galime.
22 straipsnis – Teisės departamentas pasiūlymas. Komitetas jam pritarė ir suredagavo pagal komiteto, tai yra Teisės departamento pasiūlymą. Galime priimti? Galime. 22 straipsnį galime priimti? Galime.
23, 24, 25, 26 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime jiems pritarti ir juos priimti? Galime.
O štai 27 straipsnis. Yra R. J. Dagio pirma pastaba, pirmasis pasiūlymas. Pritarta iš dalies įrašant žodžius „tokiu atveju jo veiklą vertina vertinimo komisija“. Ar kolega sutinka?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, sutinku.
PIRMININKĖ. Kolega sutinka. Galime pritarti ir sutikti su komiteto formuluote „pritarta iš dalies“? Dėkoju.
R. J. Dagys dar teikia pasiūlymą dėl šio straipsnio ir siūlo išbraukti „valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens vertinimo komisijos sprendimu“.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, gaila, kad komitetas tam dalykui nepritarė, nes aš manau, kad jeigu jau nepatenkinamas vertinimas, tai turėtų būti ne vienasmenišku vadovo sprendimu, nes tai yra didelės pasekmės, bet komitetas tam dalykui nepritarė. Aš norėjau, kad tai būtų vertinimo komisijos sprendimu padaroma. Bet ten yra dabar kaip tik, kur yra apeliacija. Tai aš nematau prasmės čia balsuoti.
PIRMININKĖ. Jūs neprašote balsuoti? Ačiū. R. J. Dagys atsiima savo siūlymą. Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta. Ir komitetas įvertino. Galime tam pritarti ir pritariame. R. J. Dagio pasiūlymas taip pat apie vertinimo komisijos atliktą… Jūs siūlote įrašyti į 27 straipsnio 11 dalį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano pasiūlymas labai paprastas, nes šitam įstatyme nėra tos nuostatos imperatyviai pasakytos. Aš norėjau, kad tos vertinimo komisijos būtų sudaromos nuolatinės, o ne kiekvienu atveju atskirai. Petrui sudarysime vienaip, Marytei kitaip, kitiems kitaip, priklausomai nuo sudėties, aišku, ir vertinimas kitaip vertinamas. O institucijos vadovas, pradėjęs eiti pareigas, nustatys vertinimo komisiją, kuri visiems laikams tam ir dirba ir visus vertina pagal maždaug vieną standartą. Dabar, kaip parašyta, gali būti keičiamos tos komisijos priklausomai nuo pasirinkto žmogaus. Tikrai tai, manau, nėra geras dalykas, todėl aš siūlau dėl šitos nuostatos balsuoti.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie mano, kad reikia toliau svarstyti R. J. Dagio pasiūlymą? Taip, yra 30. Komiteto argumentai, o po to nuomonės.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti, kadangi privalomas vertinimas komisijoje yra, kai nėra nesutarimų dėl vertinimo. Tai būtų našta tiek komisijai, tiek pačiam tarnautojui, kuris žinodamas, kad reikės eiti į komisiją, dažnai renkasi verčiau būti įvertintas gerai nei labai gerai ir eiti į komisiją dėl kitokių skatinimo priemonių nei darbo užmokesčio padidinimo. Projekte siūlomas modelis, kai valstybės tarnautojo prašymu gali būti įvertinamas komisijos, yra pakankamai subalansuotas ir garantuojantis valstybės tarnautojo teisingą ir objektyvų vertinimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš pasiūlymą nori kalbėti P. Urbšys. P. Urbšys. Bet kadangi jau šiandien, žinote, tokia ypatinga diena, tai sveikiname ir Povilą Urbšį, ir Petrą Čimbarą, ir Petrą Gražulį, ir Petrą Nevulį, ir Petrą Valiūną. Petrai ir Povilai! (Plojimai) Ir dabar vardadienį švenčiantis P. Urbšys pasako, kad nepritaria pasiūlymui.
P. URBŠYS (MSNG). Atsiimu. Prieš…
PIRMININKĖ. Atleiskite, aš, atrodo, išbalansavau. Bet Seimas apsisprendžiame ir balsuojame dėl R. J. Dagio pasiūlymo.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 22, prieš – 24, susilaikė 42. Nepritarta.
Dėl šito paties straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Pritariame.
Seimo narys R. J. Dagys. Dėl nuolat veikiančios (…) komisijos jau apsisprendėme ir neprašo balsuoti dėl to. Nebalsuojame. R. J. Dagys dar dėl to paties straipsnio, dėl veiklos vertinimo kriterijų, kad juos nustato Vyriausybė, sutinka, kad nebalsuojame?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, galime nebalsuoti, nes yra kitaip iš principo.
PIRMININKĖ. Nebalsuojame. Ir visą 27 straipsnį galime priimti? Galime.
28 straipsnis – darbo užmokestis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Siūlome nepritarti, nes, skaičiuojant darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, darbą švenčių ir poilsio dienomis, turi būti atsižvelgta tik į nuolatinio pobūdžio darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. Priemokos savo esme yra trumpalaikio ir ne nuolatinio pobūdžio išmokos, skirtos atlyginti už papildomus darbus, todėl nesietinos su apmokėjimu už viršvalandžius, darbą švenčių ir poilsio dienomis.
PIRMININKĖ. Ar galime įvertinti ir pritarti komiteto nuomonei? Galime. Dėkoju. Pritarta. R. J. Dagys. Atsiprašau, Seimo narys J. Bernatonis, Seimo narys A. Ažubalis teikia pasiūlymą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia yra lygiai toks pats, kaip prieš taip mes jau patvirtinome.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norėjau tą patį ir pasakyti, mes jau dėl šio pasiūlymo esame apsisprendę, jis ir kitame straipsnyje reikalingas. Dėkojame Seimo nariams. Komitetas pritarė. Galime priimti 28 straipsnį su visais pateiktais pasiūlymais? Priimame.
29 straipsnis – pareiginė alga. Seimo narys R. J. Dagys teikia pasiūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šita nuostata, kurią aš dabar siūlau įrašyti, kad skiriant pareiginę algą turėtų būti laikomasi nuostatos, kad turint tą pačią valstybės tarnautojo pareigybę skirtingose institucijose negali būti mokama skirtinga pareiginė alga.
Viešojoje erdvėje porą metų diskusijos tęsėsi, mes galų gale tą nuostatą pataisėme, tikrai buvo pakankamai gerai visiems įrodyta, kad tai yra blogai. Aišku, jos idealiai nesutaps, nes yra intervalai, yra priedai ir visa kita, bet pats principas, kad už tą pačią turi būti mokama taip. Yra pats bazinis principas, kad nebūtų žmogus, priklausomai, kokioje ministerijoje dirba, tą patį darbą atlikdamas, kaip minėjau, buhalteris ar kiti, kurie nepriklauso kokiai nors kūrybinei didelei veiklai, jų algos… Turėtų būti laikomasi nuostatos, kad turėtų būti panašios algos. Aš nežinau, dėl ko čia komitetas užsispyręs ir nenori šitos nuostatos priimti, ką mes esame patys čia, Seime, na, ne šios kadencijos Seimas, bet įtvirtinę, spaudžiant viešajai opinijai ir visiems kitiems, teisingai padarę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria, kad būtų svarstoma R. J. Dagio pataisa?
27 balsavo. Nesvarstome, nesurinktas reikiamas skaičius.
Teisės departamento pasiūlymas dėl to paties straipsnio. Komitetas pritarė iš dalies. Ar, pirmininke, norite dar ką pakomentuoti?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia buvo Teisės departamento pastaba dėl profesinių sąjungų sutarčių, kolektyvinių sutarčių, tai mes pritarėme iš dalies, bet taip pat palikome galimybę profesinėms sąjungoms derėtis.
PIRMININKĖ. Seimo nariai neprieštarauja, komiteto nuomonei galime pritarti? Galime. 29 straipsnį priimti galime? Galime.
30 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. 31 straipsnis – skatinimas ir apdovanojimas. G. Skaistė teikia pasiūlymą, mes jį svarstėme ir svarstymo metu, bet prašome.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nors aš manau, kad Seimas nubalsavo neteisingai, bet kadangi jau dėl to balsavome, neprašau dar kartą balsuoti.
PIRMININKĖ. Neprašote balsuoti. Dėkoju. R. J. Dagys teikia tokį patį pasiūlymą kaip ir svarstymo metu, siūlydamas išbraukti. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš teikiau tokį pasiūlymą, nes manau, kad išvis, turint galimybes taip smarkiai reguliuoti priedus, priemokas ir visa kita, nereikia įvesti dar iš esmės keturių mėnesinių atlyginimų galimybės vadovui subjektyviai, ne vien savo asmenine nuožiūra – už išskirtinius nuopelnus duoti keturių mėnesių priemoką.
Tikrai bus ne vienas piktnaudžiavimo atvejis. Jeigu būtų privatus subjektas, aišku, remtųsi savo finansais ir galimybėmis, bet dabar, kaip dažnai būna, kai tau reikia skirstyti valstybės pinigus, tai požiūris… atsiranda visai kita motyvacija. Kaip tik visomis antikorupcinės priemonėmis, kurios buvo nukreiptos, buvo stengiamasi išmesti šituos dalykus. Dabar mes juos norime palikti. Apsispręskime politiškai, žinosime, bent jau galėsime ateityje, kai vėl grįšime ir reikės taisyti, ką paminėti, kas kaip balsavo.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, kad svarstytume R. J. Dagio pasiūlymą, kurį jis ką tik pristatė.
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 31. Svarstome. Komiteto argumentai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto argumentai – nepritarti, nes tai yra fiktyvi priemonė žmogiškiesiems ištekliams skatinti. Be to, noriu pabrėžti, kad dviejų klausymų metu apie tai taip pat buvo šnekėta. Ir tiek profsąjungos, tiek kiti socialiniai partneriai labai pritarė šitai skatinimo priemonei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų nėra. Balsuojame už R. J. Dagio pasiūlymą.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 31, prieš – 26, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta. Visą 31 straipsnį galime priimti? Galime.
32 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, komitetas jam pritarė. Galime tam pritarti ir priimti 32 straipsnį. Dėkoju.
33 straipsnis. Yra du Teisės departamento pasiūlymai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Abiem pasiūlymams pritarta, komitetas įvertino, suredagavo ir visą straipsnį su Teisės departamento pasiūlymais galime priimti. 33 straipsnis priimtas.
Dėl 34 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. Dėl 35, 36 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. Dėl 37 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime.
Dėl 38 straipsnio yra R. J. Dagio pasiūlymas. Gerbiamasis Rimantai, siūlote įrašyti žodį „tyčine“.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo kaip tik apie tai diskutuojama, žiūrimi teisiniai argumentai, tai faktiškai dabartinė praktika remiasi tuo, kad norint kokios nors žalos ieškoti, turi būti tyčinio veikimo faktorius įkeltas. Ne šiaip kalta dėl kažko – nepakankamas pagrindas, nes valdininko veiksmus gali sąlygoti ir jo aukštesnės hierarchijos priimti sprendimai. Jis dalyvaus tame procese, bet vargu ar mes čia dabar rasime tą tikrą formuluotę. Bet aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad vis dėlto dabartinė formuluotė, mano galva, yra labai komplikuota ir vargu ar ji aiškiai teisiškai apibrėžiama. Aš nesiūlau dabar balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys nesiūlo balsuoti. Ir antras jūsų pasiūlymas dėl šito straipsnio, siūlant išbraukti, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia faktiškai su tuo pačiu susijęs. Pirmu pasiūlymu buvo mėginta surasti sprendimą, bet tokiam sprendimui komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū už jūsų supratimą ir pagalbą, kad nesiūlote balsuoti, įvertindamas tai, kas jau aptarta.
38 straipsnį galime priimti? Galime.
39, 40, 41, 42, 43, 44, 45 straipsniai. Pasiūlymų dėl jų nebuvo pateikta. Galime priimti? Galime.
46 straipsnis – J. Bernatonio, A. Ažubalio pasiūlymas. Mes jau jam pritarėme svarstydami ankstesnius straipsnius, todėl siūlau nesvarstyti. Taip pat antrasis J. Bernatonio pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia dėl 47 straipsnio lygiai toks pat, dėl kurio mes prieš tai balsavome.
PIRMININKĖ. Komitetas jam pritarė, todėl nesvarstome.
48 straipsnis. 46 straipsnį priimame. O čia, kur paminėjau antrasis pasiūlymas, tai jau dėl 47 straipsnio ir jį prašau taip pat priimti su J. Bernatonio ir A. Ažubalio pateikta redakcija ir komiteto pritarimu tam.
48 straipsnis – Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom pakomentuoti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Teisės departamentas atkreipia mūsų dėmesį, kad dėl kanclerių kadencijų… Kadangi jie skiriasi nuo kitų rinktų pareigūnų, tai mes nepritariame, nes teisės aktuose yra nustatytos skirtingos kadencijos, o jų keisti nesiūloma, manoma, kad yra pagrįsta mokėti išeitinę išmoką tarnautojui, atidirbusiam su politiku pusę jo kadencijos, nes ne nuo tarnautojo priklauso kadencijos ilgis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime pritarti komiteto argumentams? Galime pritarti. Ir visą 48 straipsnį galime priimti. Dėkoju.
49 straipsnis – „Kitos garantijos“. R. J. Dagio pasiūlymas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai norėčiau, kad mes atkreiptume dėmesį į šį straipsnį. Čia yra kalbama apie įspėjimo terminus. Aš siūlau padidinti įspėjimo terminus ne tik nėščiosioms motinoms, bet taip pat ir neįgaliesiems arba auginantiems mažamečius vaikus, ką mes anksčiau esame ir įtvirtinę. Komiteto argumentai, kad mes remiamės Darbo kodeksu, manęs visiškai neįtikina ir neturėtų įtikinti jūsų, nes čia yra pozityvi diskriminacija tam tikro pavyzdžio kitoms institucijoms.
Mes Darbo kodekse mėginome išreikalauti tokių nuolaidų iš privataus sektoriaus. Sunkiai pavyko ir mes ieškojome visokiausių kompromisų. Ten, aišku, reikalavimai yra minimalūs. Bet valstybė savo žmonėms… Taip pat ir prikišamai parodydami privačiam sektoriui, mes privalome parodyti pavyzdį, kad tomis kategorijomis, kaip neįgaliaisiais ir kitais, mes rūpinamės labiau. Jiems garantijos yra didesnės ir imkite pavyzdį iš valstybės tarnybos. O dabar, kai mes nuleidžiame kartelę iki jų, tai sakys, tai ką, ir jūs taip pat elgiatės, ko iš mūsų reikalaujate? Vadinasi, mes negalime kelti tokios pozityvios diskriminacijos neįgaliesiems arba tėvams, auginantiems vaikus, mes paliksime tą patį perspėjimo vieno mėnesio laikotarpį, kai sunku ir persiorientuoti, ir visą situaciją… Už tai visą laiką mes visi kovojame. O dabar šiuo atveju mes paimame ir tą, ką anksčiau padarėme, tarp jų ir ne vienas jūsų kolegų, mes nubraukiame viską atgal vadovaudamiesi, kad Darbo kodekse taip apibrėžta. Aš suprantu, kai kalbame apie kitus dalykus, išeitines, visa kita, taip, bet čia yra pozityvi diskriminacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė…
PIRMININKĖ. Kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie prašytų, kad būtų toliau vykdoma procedūra?
Balsavo 33 Seimo nariai pritariantys, kad svarstytume, tai, gerbiamoji Guoda Burokiene, komiteto išvada?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 1, susilaikė 6. Kadangi mes taikėmės prie Darbo kodekso ir tokius terminus įrašėme.
PIRMININKĖ. Motyvai dėl R. J. Dagio pasiūlymo, norintys kalbėti už ir prieš.
Nėra. Balsuojame.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 34, prieš – 20, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl to paties straipsnio buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas įrašyti žodžius „neatlygintinai“. Komitetas tam pritarė. Galime pritarti ir visą 49…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dar yra.
PIRMININKĖ. Dar yra. Bet J. Bernatonio pasiūlymą mes svarstėme dėl kitų straipsnių, svarstyti nereikia. Dėl Teisės departamento pasiūlymo.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarėme.
PIRMININKĖ. Pritarėte ir galime tam pritarti. Visą 49 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
50 straipsnis. Pasiūlymų negauta, galime priimti. 51 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime priimti? Priimame. Dėkoju.
52 straipsnis. Yra R. J. Dagio pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Jau balsavome.
PIRMININKĖ. Dėl Valstybės tarnybos departamento jau balsavome, todėl neteikiu balsuoti ir nesvarstome. 52 straipsnį galime priimti? Galime.
53 straipsnis – „Valstybės tarnautojų registras“. Teisės departamento pasiūlymas, komitetas nepritarė. Prašom, komiteto pirmininke.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nepritariame, nes formuluotė „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“ yra įtvirtinta šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje ir apibrėžiama suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais. Vyriausybės įstatyme numatyta, kad Vyriausybė gali steigti ir kitas biudžetines įstaigas, kurios vykdo bendrųjų funkcijų ūkinę ir techninę dalį, šiai įstaigai nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, bet ji centralizuotai tvarkys personalo funkcijas, ūkinę dalį, todėl turi likti komiteto pasiūlyta formuluotė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto formuluotei? Galime pritarti. Ir visą 54 straipsnį galime priimti.
55…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). 54.
PIRMININKAS. Atsiprašau, 53 straipsnį. 54 straipsnis. R. J. Dagio pasiūlymas. Paskutinis pasiūlymas dėl šio įstatymo straipsnių.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ne dėl to įstatymo.
PIRMININKĖ. Valstybės tarnybos valdymo ir informacinė sistema.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš sutinku su argumentais, kitas įstatymas.
PIRMININKĖ. Sutinka su argumentais, kad nebūtų pritarta ir kad tai yra kito įstatymo pagrindas. Atsiima. Dėkoju. 54 straipsnį galime priimti.
55 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta, galima priimti. Visus straipsnius priėmėme, liko priedai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Priedai.
PIRMININKĖ. Yra gautas P. Urbšio pasiūlymas pakeisti projekto priedo pirmąją eilutę. P. Urbšys pateikia pasiūlymą. Povilai!
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). P. Urbšys siūlo…
PIRMININKĖ. P. Urbšys nori pateikti pasiūlymą. Priedas, 1 straipsnis…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Seimo kanclerį…
PIRMININKĖ. Pirmo priedo pirma eilutė.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes visi dirbdami Seime suprantame, kaip yra svarbu, kad biuro darbas nebūtų politizuojamas, kad jis būtų apsaugotas nuo politinių įtakų. Ir kuo biuras yra labiau apsaugotas nuo tų įtakų, tuo mes galime labiau atstovauti tam rinkėjui, kuris mus išrinko. Anksčiau jau buvo politizuota kanclerio pareigybė ir Seimas įsitikino, kad šitas kelias neveda niekur, todėl pakoregavo įstatymą ir įsteigė nepolitizuotą, ne politinio pasitikėjimo pareigybę. Aš dabar suprantu, kad kai kam dabar kyla noras pasakyti ne, kad vis tiek dar yra pridarbinta kažkokių partijų atstovų. Tai kiekvienas Seimo narys tada pažiūrėkime į savo biurus ir pasakykime, kuris darbuotojas biure yra infiltruotas kokios nors partijos. Aš esu įsitikinęs, kad dauguma pripažinsite, kad taip nėra.
Aš siūlau negadinti esamos sistemos, ją palikti tokią, kokia ji yra, ir užtikrinti, kad kiekvienas Seimo narys galėtų dirbti ne pagal primestą politinę darbotvarkę, o būtent atlikti darbą nešališkai ir objektyviai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko, kad svarstytume pasiūlymą? Kalbama apie Seimo kanclerį politinio ar nepolitinio pasitikėjimo. Komitetas tam pritarė.
Už – 49. Svarstome P. Urbšio pasiūlymą. Komiteto argumentai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė. Už – 4, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Motyvai. R. J. Dagys pritaria P. Urbšio pasiūlymui.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Be jokios abejonės, ir komitetas šiuo atveju pritaria. Tai yra stabilios sistemos užtikrinimas. Čia yra komanda, kuri dirba įvairiuose seimuose, įvairiu laiku, įvairių politinių konfigūracijų. Tos konfigūracijos keičiasi net ir vienos kadencijos metu. Tai iš tikrųjų yra racionalus, praktikoje pasiteisinęs pasiūlymas. Ir laiku ta blogoji praktika buvo panaikinta.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Prieš porą ar trejetą straipsnių buvo kažkuris siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Jūs, pirmininke, pasakėte, kad nebalsuojame dėl šito. Kodėl jūs dabar norite balsuoti už šitą siūlymą, kuriam komitetas pritarė? Tada grįžtam…
PIRMININKĖ. Aš atsiklausiau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tada siūlau grįžti ir balsuoti dėl…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ten buvo Teisės departamento išvados.
PIRMININKĖ. Ten buvo Teisės departamento išvada, ir jūs puikiai žinote, kad Teisės departamento išvadai yra pritariama. Aš paklausiau, ar galime pritarti. Galime pritarti – nebuvo jokios reakcijos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai paklauskite dabar, ar galima pritarti.
PIRMININKĖ. Kadangi užsirašė kalbėti dėl motyvų, nori išsakyti motyvus už ir prieš, todėl aš taip ir pasielgiau. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad jūs norite mane išvesti iš kelio, bet aš nepasiduosiu. Dėl departamento išvadų nebalsuojama, kolegos. Ne pirmus metus jau dirbame Seime.
Motyvai išsakyti. Prieš nėra.
Prašome apsispręsti ir balsuoti priėmimo stadijoje dėl P. Urbšio pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 54, prieš – 21, susilaikė 30. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas – I. Šimonytės, R. Budbergytės, R. Juškos, A. Norkienės, G. Kindurio. Kuris iš kolegų pristatote? (Balsai salėje) Kuris iš kolegų pristato? G. Kindurys? Atsiprašau. I. Šimonytė. Atsiprašau, kažkaip garsas ėjo iš anos pusės. Įjungiame ir atsiprašome. Mikrofonas tuoj bus įjungtas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kad maloniau yra į savus žiūrėti, bet pabandysiu pristatyti. Tiesiog atsitiko taip, kad vienas iš pareigūnų, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas, iškrito ir bendros lentelės. Mes pasiūlėme jį įdėti pagal bendrą pareigybių logiką tokią, kokia yra Valstybės tarnybos naujos redakcijos įstatyme, ir komitetas, kaip suprantu, tam pritarė. Tai mes su tuo sutinkame, kadangi pateikėme tą darbo grupės, kuri savivaldybių kontrolierių reikalais rūpinosi, vardu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys, kad toliau svarstytume pasiūlymą?
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 4. Svarstome.
Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarė.
PIRMININKĖ. Motyvai. Norinčių išsakyti nėra. Balsuojame dėl I. Šimonytės, R. Budbergytės, R. Juškos, A. Norkienės, G. Kindurio pasiūlymo.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 102. Pritarė vienbalsiai pasiūlymui dėl savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo.
Kitas R. J. Dagio pasiūlymas. R. J. Dagys pristato pasiūlymus, ką čia norėjo…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes, kadangi čia su komitetu ilgai derinome tuos visokius sąrašus…
PIRMININKĖ. Ir komitetas pritarė, taip?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pritarė. Dėl vieno klausimo jūs ką tik balsavote, kiti ten smulkūs dalykai, kuriuos reikėjo pagal Konstituciją, kitus suderinti, ir čia jau bendras sutarimas mūsų.
PIRMININKĖ. Ir jūs neprašote balsuoti?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Kolega neprašo balsuoti. Tam ir pritariame. Ar galime pritarti komiteto nuomonei, kuriai pritarta bendru sutarimu, pritarti R. J. Dagio pasiūlymui? Galime.
A. Strelčiūnas teikia pasiūlymą. A. Strelčiūnas. Prašau.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, teikiamas pasiūlymas: kadangi seniūnijų formos yra skirtingos, aš norėčiau, kad būtų pritarta mano pateiktam pasiūlymui, kad koeficientai būtų vienodi visiems seniūnams.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai? Prašom balsuoti, kas pritaria A. Strelčiūnui. Priėmimo stadija, deja, procedūra tokia. Jei tik to nedarysime, tuoj ateis Etikos ir procedūrų komisija. Paskui bus papildomo darbo. To nenorime jau leisti. Darome viską pagal procedūras.
Taip, svarstome. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu. Norintis palaikyti pasiūlymą – E. Pupinis. Nėra prieš, gal nekalbame? Nekalbame.
Balsuojame už A. Strelčiūno pasiūlymą.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 103. Vienbalsiai pritarta pasiūlymui ir taip pat komiteto pritartai redakcijai.
Seimo nariai A. Nekrošius ir I. Šiaulienė. Kuris pristatote? A. Nekrošius. Prašom. Įjungiame mikrofoną.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju pirmininkei. Gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgdami tiek į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, tiek į Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyriaus itin svarbias funkcijas ir veiklas, šiuo pakeitimu siūlome užtikrinti jų tinkamą statusą Seimo kanceliarijos struktūroje, taip pat siekiame sulyginti Seimo narių padėjėjų-sekretorių bei frakcijų referentų pareiginės algos koeficientus. Taip būtų pakeliami atlyginimai Seimo narių padėjėjams ir, gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti šias pataisas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mane patikslino Sekretoriatas, kad mes jau dėl šito pasiūlymo esame apsisprendę.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ir tą patį komentuoja komiteto pirmininkė, todėl dėl to pasiūlymo…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia apima ir pono R. J. Dagio pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Taip, ką tik balsavome ir aš atsiprašau, kad dar kartą suteikiau galimybę, bet, manau, kad taip buvo tik daugiau aiškumo.
Gerbiami kolegos, dar yra Teisės departamento pasiūlymas, pabaigoje, po visų.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Vienam Teisės departamento pasiūlymui mes nepritarėme dėl vyresniojo patarėjo pareigybės, kad… turėtų išskirtinę kompetenciją ir žinias turintis ekspertas. Siekiant pritraukti tokius kompetentingus asmenis į valstybės tarnybą, turi būti sudarytas adekvatus darbo užmokestis. Todėl mes nepritariame, o kitai pritariame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto nuomonei, pozicijai? Dėkoju.
Antras priedas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymų nėra.
PIRMININKĖ. Antras priedas. Pasiūlymų dėl paties priedo nėra. Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmė? Yra gauta G. Burokienės pastaba. Pakomentuokite.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi keičiasi kai kurios įstaigos, teritoriniai padaliniai išnyksta ir panašiai, kad nenukristų, sakykim, lygmuo įstaigų, todėl siūloma, kad ir teritoriniams struktūriniams padaliniams išliktų vertikalusis vadovavimas kaip valstybės institucijoms ir įstaigoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu, nes komitetas tam pritarė? Ar galime svarstyti? Galime svarstyti ir komitetas tam pritarė. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
2 straipsnis.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymų nėra.
PIRMININKĖ. Nėra. 3 straipsnis – „Įstatymo taikymas“. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Prieštaravimų nėra? Pritariame komiteto formuluotei. Ačiū komiteto pirmininkei, dėkoju, gerbiami kolegos, aptarėme labai daug pasiūlymų.
Dėl viso įstatymo projekto norintys kalbėti. Prašau. Už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, visi iki šiol daryti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai buvo daugiausia kosmetinio pobūdžio ir nekeisdavo esmės. Pirmą kartą po daugelio metų imamasi rimtos pertvarkos, kuri padarytų valstybės tarnybą efektyvesnę, prestižinę, lankstesnę. Problemos aktualumą demonstruoja tokia gausybė pasiūlymų dėl teikiamo projekto ir tas rodo, kad mums visiems šis klausimas tikrai yra svarbus. Norėtųsi vis dėlto, kad papildomi pasiūlymai neišbalansuotų projekto. Pasipriešinimas pokyčiams akivaizdžiai jaučiamas ir iš dalies valstybės tarnautojų, kuriems tekėjimas senąja vaga būtų priimtiniausias. Iki šiol Valstybės tarnybos įstatymas buvo nukreiptas labiau į neefektyviai dirbančių valstybės tarnautojų apsaugą nei į progresyviai mąstančių ir galinčių našiai dirbti skatinimą. Dažnai valstybės tarnyba tampa prieglobsčiu saviems žmonėms, neatsižvelgiant į kompetencijas, atrankos centralizacija apsaugotų nuo šios ydos.
Kita privilegija – tokia kaip valstybės tarnautojų rezervas – tiesiog fiziškai trukdo pakeisti dėl įvairių priežasčių atleistą darbuotoją nauju, pusmečiui stabdant procesus. Siekiant tai apeiti, yra kuriamos ištisos schemos, tokios kaip visos įstaigos ar jos struktūrinio padalinio reorganizacija, ir kitos dirbtinės priemonės. Valstybės tarnybą būtina efektyvinti ir tam, manau, visi pritariame. Valstybės tarnybai būtina atsikratyti nereikalingo, dažnai reikiamus sprendimus gramzdinančio balasto.
Siūlomas įstatymas atspindi šiuos lūkesčius, jame paliesti patys svarbiausi aspektai, tarnautojų atranka, skatinimas, veiklos vertinimas ir atsakomybė. Jis tampa lankstesnis, skaidresnis ir, svarbiausia, raginantis ir motyvuojantis iniciatyvius žmones rinktis valstybės tarnautojo kelią, dėl to tikiu, kad šie pokyčiai padarys valstybės tarnybą ne tik prestižinę, bet ir efektyvią, todėl siūlau palaikyti šį projektą ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Svarstydami šį įstatymą, aš manau, galime pasinaudoti galimybe ir padėkoti daugeliui žmonių, dirbančių valstybės tarnyboje. Man atrodo, kad mes, politikai, labai dažnai visiškai nepagrįstai surandame atpirkimo ožį valstybės tarnyboje valstybei tarnaujančius žmones. Galbūt neturėdami pakankamai gebėjimų suformuoti užduotis ar vykdyti pavestų užduočių kontrolę, mes tą kaltę suverčiame valstybės tarnybos žmonėms. Per beveik 30 metų mūsų valstybė kilo, žengė į priekį nemaža dalimi dėl to, kad jai tarnavo valstybės tarnyboje dirbantys sąžiningi ir dori žmonės. Šiandien ką mes darome priimdami, kaip kolega sakė, labai radikalų įstatymo pakeitimą? Faktiškai mes valstybės tarnybą prilyginame privačiam verslui, kai šeimininkas, savininkas gali daryti, ką nori, ir valstybės tarnautojas, užuot tarnavęs valstybei, dabar turės tarnauti savo viršininkui ar jį paskyrusiai politinei jėgai. Kolegos, štai kur problema. Prie tokios tarnybos, kokia buvo suformuota, mes ėjome gana ilgus metus. Buvo ne vienas pakeitimas, apibendrinantis pažangią kitų Europos valstybių patirtį. Ir štai šiandien mes kertame tą šaką, ant kurios patys sėdime. Taip, per nemažą skaičių, per keliolika, keliasdešimt tūkstančių žmonių pasitaiko vienas kitas galbūt nekvalifikuotai ir nesąžiningai dirbantis. Bet kiekvienas gebantis, profesionalus vadovas gali tokį valstybės tarnautoją pakeisti. Šiandien šie pakeitimai yra nukreipti tam, kad žmogus tarnautų ne valstybei, o savo viršininkui, todėl negaliu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Kita nuomonė. V. Ačienės nuomonė – už.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kalbėsiu galbūt kaip žmogus, daugiau kaip dešimt metų dirbusi valstybės tarnyboje. Pritariu prieš tai kalbėjusiam kolegai, kad valstybės tarnyboje dirba tikrai daug kompetentingų ir atsidavusių žmonių, bet, kita vertus, valstybės tarnyba šiandien išgyvena stagnacijos ir biurokratizmo amžių. Galbūt taip yra dėl to, ir nebijokime to pripažinti, kad daugiau kaip 50 % valstybės tarnautojų tiesiogiai ar netiesiogiai yra deleguoti politikų ar kitų įtakingų žmonių. Kai kuriuose sektoriuose dirba glaudžiais giminystės ryšiais susiję asmenys. Galbūt ir dėl to, ir nebijokime to pripažinti, kad pasitaiko atvejų, kai į vadovaujančius postus reikalavimai ir pareigybės aprašymas yra pritaikomi konkrečiam asmeniui. Manau, kad nuo čia reikia ieškoti korupcijos apraiškų. Kita vertus, vidurinės valstybės tarnybos grandyje, 12–13 kategorijose jaučiama krizė. Šitos kategorijos, 12–13 kategorijos tapo nekonkurencingos, palyginti su vis modernėjančiu privačiu sektoriumi, kur darbuotojo karjera priklauso nuo jo indėlio ir požiūrio į darbą. Kiek teko domėtis, į 12–13 kategorijas skelbiami konkursai nesulaukia pretendentų. Praktiškai pasitaiko atvejų, kad neateina nė vienas pretendentas, o tai jau ženklas, kad kažkas yra negerai. Pokyčiai reikalingi ir tai mes darome dabar. Manau, kad posakis, jeigu valstybės tarnautojas gebėtų dirbti, jis netarnautų, praras savo prasmę ir bus pamirštas. Todėl tam reikia pokyčių čia ir dabar, todėl ir raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nepaisant to, kad šitame įstatyme yra keletas gerų dalykų, pavyzdžiui, atsisakoma kvalifikacinių klasių, kurios, man atrodo, iš principo jau yra visiška atgyvena, bet pati įstatymo esmė vis dėlto išlieka kelianti daug abejonių. Jeigu kolegos kalba kaip daug metų dirbantys valstybės tarnyboje, gal aš galiu pakalbėti kaip žmogus, kuris nuo 18 metų dirbo versle, kaip iš tikrųjų yra pasiekiami rezultatai, kaip jų siekiama, kas žmones motyvuoja siekti rezultato. Man iš tikrųjų atrodo, kad esmė yra ne tai, kas tau nustato atlyginimą, ar yra nustatyta tvarka, ar tau viršininkas pasako, bet yra proceso organizavimas ir orientacija į rezultatą, o ne į proceso veikimą. Šiuo metu mes kalbame apie funkcijų išdalinimą valstybės tarnautojams, bet nekalbame apie tai, kokių rezultatų jie turi pasiekti ir kaip tie rezultatai yra nustatomi, ir kokių rezultatų tikimasi iš valstybės tarnautojų. Todėl iš tikrųjų šituo pakeitimo modeliu mes tik daugiau galių suteikiame vadovui ir viskas priklauso nuo to, ar vadovas yra geras, ar vadovas yra nekompetentingas. Ir iš tikrųjų žinant dabartinę situaciją savivaldybėse, kai yra labai daug savivaldybėse dirbančių giminių, kai kuriose po 30 %, kai kuriose yra daugiau negu pusė partinių, dirbančių toje pačioje savivaldybėje, tai mes užprogramuojame, kad po šito pakeitimo modelio nepotizmas savivaldybėse tik išaugs. Tuo tarpu orientacijos į rezultatą, koks turbūt ir buvo tikslas ir apie ką mes visi kalbame, kad valstybės tarnybą reikia reorganizuoti ir kad ji būtų efektyvesnė, tai viso to iš tikrųjų šis modelis neužprogramuoja, ir aš nelabai tikiuosi, kad tai atsitiks.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Bilotaitė. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, daug metų kalbame apie asmeninę neišvengiamą valstybės tarnautojų atsakomybę. Matome daug atvejų, kai dėl nusikalstamų ar tyčia padarytų tarnautojų veiksmų atsiranda žala ir, deja, ją iki šiol atlygina visi mokesčių mokėtojai. Tai turi pasikeisti.
Ir labai džiaugiuosi, nes 2013 metais su grupe Seimo narių registravome vienas pataisas, 2016 metais vėl perregistravome. Šiame įstatyme matau teigiamą dalyką, kad ši nuostata atsiranda, atsakomybė galų gale atsiras. Tačiau kadangi projekte yra kitų dalykų, kurie yra nelabai priimtini ir kritikuotini, nepaisant to, kad yra teigiamas dalykas, negalėsiu balsuoti už, susilaikysiu dėl viso šito projekto.
PIRMININKĖ. Na, taip, jūs sugudravote. R. J. Dagys kalba prieš, nes jūsų pozicija taip pat prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kalbėsiu negudraudamas. Gerbiami kolegos, iki šiol veikęs įstatymas buvo labai panašus kaip visose Europos Sąjungos valstybėse, nes jis buvo priimtas, dauguma nuostatų, prašant ir reikalaujant Europos Sąjungai. Dabar, kaip ministras svarstymo metu komitete pasakė, tokio įstatymo niekur Europos Sąjungoje nėra. Tai yra keičiamas iš esmės modelis, ką ministras ir pasakė, vietoj tarnavimo valstybei – tarnavimo institucijai arba tarnavimo viršininkui. Tarnavimo viršininkui įstatymo tokio nėra demokratinėse valstybėse, mes dabar jį priimame.
Labai dėkoju komiteto pirmininkei ir komitetui, kuris sušvelnino daugelį dalykų, kurie buvo dar drastiškiau parašyti, bet iš esmės tik sušvelnino, nes pagrindinės funkcijos laisvai skirstyti algą kaip nori, su niekuo nesikonsultavus, beveik iki trijų kartų liko. Atsakomybės faktiškai viršininkui niekur nėra, yra įvedama atsakomybė tam, kuris dirbs, bet faktiškai jis visiškai priklausomas nuo viršininko nurodymų.
Toliau, dar ką sukūrėme. Čia jau pagal rytietišką paprotį, rytų kaimynų, – vertikalę, personalo sustatymo vertikalę. Dabar pats įtakingiausias žmogus bus vidaus reikalų ministras, nes faktiškai jis galės sustatyti visus vadovaujančius kadrus nuo savivaldybės iki bet kurios institucijos. Jis spręs, kas geriau socialinį draudimą išmano, jis žinos, kas geriau Skuode gali tvarkytis ar kitoje įstaigoje. Taip, mes tokį modelį priėmėme. Todėl vargu ar tokioje sistemoje, lojalumo viršininkui sistemoje, koks nors save gerbiantis ir turintis savo nuomonę, išsilavinęs žmogus norės būti valdininku šiuo atveju.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, laikas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš siūlau už šį įstatymą nebalsuoti.
PIRMININKĖ. V. Rinkevičius – nuomonė už.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Paklauskime Lietuvos žmonių. Turbūt 100 % visi iki vieno pasakys, kad valstybės tarnybą reikia tobulinti. Neseniai viešai buvo paskelbti duomenys apklausų dėl emigracijos priežasčių, dėl ko emigruoja žmonės iš Lietuvos. Jei neklystu, trečioje vietoje žmonės nurodė tą priežastį, kad jie jaučiasi nereikalingi, jų problemos niekam nerūpi, jie kreipiasi į įvairias valstybės institucijas, tačiau valdininkai jų problemų nesprendžia, žiūri atsainiai arba iš viso nekreipia dėmesio.
Štai dėl to ir reikalinga mūsų valstybės tarnybos reforma ir tobulinimas. Gal tai nėra idealus variantas. Aš irgi negaliu garantuoti, kad po šio įstatymo pakeitimo bus išspręstos visos problemos, tačiau tam mes ir esame, kad ieškotume priežasčių, tobulintume, gerintume. Ir ateityje tą reikės daryti. Aš manau, kad tikrai šiuo atveju darbai dar ne visi padaryti, tačiau, aš manau, tai yra didelis žingsnis į priekį. Svarbiausia, kad žmonės pasitikėtų valdininkais, kad jie atkreiptų dėmesį į žmonių problemą, spręstų. Čia irgi, manau, vienas iš esminių ir būtinų dalykų, ką reikia spręsti, ir, manau, šituo projektu mes taip pat tai sugebėsime padaryti. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis kalba R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju už suteiktą žodį. Aš labai norėčiau dabar atkreipti valdančiųjų ir valstiečių dėmesį. Jūs užsidarėte duris savivaldos rinkimuose, kurie įvyks kitais metais. Šitas deklaruotas tikslas, kad įvyks pokyčiai, kad vieninteliams biudžetininkams neatkurtas bazinis dydis ir kad nemokamas atlyginimas toks, kokio jie verti, kai padidinamas visiems statutiniams pareigūnams, jėgos struktūroms, net kariškiams.
Norėčiau pasakyti, kaip veiks tas įstatymas. Kaip politikas galėčiau pasakyti: ačiū jums už tokį priimamą įstatymą, ir jeigu dirbčiau savivaldoje, tai toje savivaldybėje priešingos stovyklos politinis oponentas po rinkimų neateitų į savivaldybės tarybą. Ir tai bus galima padaryti iš biudžeto pinigų. Dabar savivaldybėje sėdintys ir dirbantys politinių partijų atstovai, administracijos direktorius, pavyzdys, yra politinio pasitikėjimo. Visi skyrių, poskyrių vedėjai priversti per kadenciją tapti tos politinės partijos atstovais. Ir mes tvirtinsime biudžetą, kurį savivaldybės taip pat tvirtins, o įsigalios nuo sausio 1 dienos. Tai savivaldybės taryba, administracija nustato mokos fondą ir darbuotojų skaičių, tarnautojų skaičių. Iki naujų metų pagal galiojančias ir pateiktas dideles leistas šakutes saviems bus nustatyti tokie atlyginimai, kad jie (galbūt ir nepritariantys tai partijai, tai ideologijai, toms pažiūroms) balsuos, kad šita valdžia nepasikeistų, nes, neduok Dieve, atėję kiti padarys tvarką ir pagal darbą bus mokamas darbo užmokestis. Tad jūs praradote, užsikirtote sau galimybę patekti į savivaldą. O tai, kad žmonės…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, laikas, ir jūsų išmintis bus gal kitur išsakoma. Balsuojame. Valstybės tarnybos įstatymo projektas, priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 79, prieš – 9, susilaikė 33. Valstybės tarnybos įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
Replika po balsavimo. Komiteto pirmininkė G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš labai norėčiau padėkoti visiems, balsavusiems už, o Ričardo paprašyčiau nešnekėti taip, kaip nėra.
PIRMININKĖ. Nesakyk netiesos, yra dar tokie posakiai. Bet dabar sakysime tiesą ir dirbsime toliau. Darbai – gražiausias veidrodis širdies. O kad tuos darbus vykdytume, maloniai kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį toliau pirmininkauti posėdžiui.
10.59 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 291, 30, 311, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1597(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Laba diena, gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-1b klausimas – Valstybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1597. Pranešėja – G. Burokienė. Pastraipsniui. Į tribūną turbūt net eiti nereikia, nes nėra… (Balsai salėje) Yra? Yra Teisės departamento… Priimsime pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pasiūlymų taip pat neturime. Bendru sutarimu galime priimti. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Priimame bendru sutarimu.
4 straipsnis. Pastabų nėra. Bendru sutarimu galime priimti. 5 straipsnis. Bendru sutarimu. 6 straipsnis. Bendru sutarimu. 7 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu. 8 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu.
9 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Tai su tokiu pasiūlymu galime pritarti visam 9 straipsniui. 10 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti. Pasiūlymų nėra. 11 straipsnis taip pat be pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu. 12 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu. 13 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė.
Kviečiu balsuoti ir priimti visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 75, prieš – 2, susilaikė 24. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1597) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1598(2) (priėmimas)
Viešojo administravimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1598. Pranešėjos į tribūną taip pat nekviečiu, nes pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta.
1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu. 2 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Taip pat galime priimti bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš niekas neužsirašė.
Balsuojame dėl viso projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 77, prieš – 2, susilaikė 28 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1598) priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1600(2) (priėmimas)
Dokumentų ir archyvų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1600. Taip pat pasiūlymų nėra. Pranešėjos nekviečiu į tribūną. Galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Taip pat pritarta. Ir 3 straipsniui – įsigaliojimas taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš, niekas neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl viso projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 73, prieš – 2, susilaikė 26 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1600) priimtas. (Gongas)
11.03 val.
Privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1602(2) (priėmimas)
Privačios detektyvinės veiklos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1602. Taip pat pranešėja – G. Burokienė, tačiau pasiūlymų nėra, į tribūną nekviesime.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis – įsigaliojimas sausio 1 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų taip pat neužsirašė Seimo nariai.
Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 73, prieš – 1, susilaikė 27. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1602) priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1603(2) (priėmimas)
Nacionalinės teismų administracijos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1603(2). Pranešėjos nekviesime, pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta.
Dėl motyvų taip pat neužsirašė Seimo nariai.
Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 75, prieš – 1, susilaikė 24 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1603(2) priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1604(2) (priėmimas)
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1604(2). Pranešėja – Seimo narė G. Burokienė. Kviečiu į tribūną.
Priėmimas. Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu.
Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 76, prieš – 1, susilaikė 24 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1604(2) priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Seimo protokolinio nutarimo (dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1604(2) priėmimas
Protokolinis nutarimas. Prašau pristatyti, komiteto pirmininke.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pristatome Seimo protokolinį nutarimą. Siekdami sisteminio požiūrio į viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemą, nutarėme siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui V (rudens) sesijoje pateikti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, sistemiškai suderinant jo nuostatas su jau priimtais ir dar svarstomais viešojo sektoriaus darbo užmokestį reglamentuojančiais įstatymais ar jų projektais bei atsižvelgiant į pareigybių hierarchiją ir atsakomybę. Teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti tokį protokolinį nutarimą? Ačiū, priimta.
11.08 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1606(2) (priėmimas)
Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1606(2). Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariate bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariate bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariate bendru sutarimu. Ir 6 straipsnis – įsigaliojimas. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai. Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 77, prieš – 2, susilaikė 26. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1606(2) priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-856 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1607(2) (priėmimas)
Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1607(2).
Pastraipsniui. Du straipsniai, dėl kurių pasiūlymų nėra. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 75, prieš – 1, susilaikė 26. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1607) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Prezidento įstatymo Nr. I-56 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1608(2) (priėmimas)
Prezidento įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1608. Taip pat pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Du straipsniai. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu.
Kalbėti dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 22 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1608) priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-956(4) (priėmimas)
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-956. Priėmimas.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, todėl nekviečiu į tribūną. Galime pritarti visam 1 straipsniui su šiuo pasiūlymu bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai už – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų šiuo klausimu neturėtų būti nei opozicijos, nei pozicijos, ir dėl to kviečiu visus palaikyti, nes visuomenė gana jautriai reaguoja į tuos atvejus, kai dėl tarnautojo kaltės padaryta ir įrodyta žala nėra niekaip kompensuojama, tai yra viskas kompensuojama mokesčių mokėtojų sąskaita. Logiška, jog Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimais numatant efektyviau materialiai skatinti valstybės tarnautoją, kartu turi būti keliamas ir jo atsakomybės klausimas.
Siūlomas pakeitimas ne tik patikslins galimos žalos atlyginimo ribas, bet svarbiausia, taps gera ir efektyvia prevencine priemone, atgrasančia nuo abejotinų ar žalingų sprendimų priėmimo. Tikiuosi, kad žalos, padarytos valstybės tarnautojų veiksmų, atlyginimas taps ne tik teorine galimybe, bet ir realiai praktikoje taikoma priemone. Todėl siūlau šiam pakeitimui pritarti ir balsuosiu už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Norėčiau nuvilti gerbiamąjį kolegą, kuris dabar kalbėjo. Kaip tik dabartinis pasiūlymas daugiau nesuteikia aiškumo, nes įveda dar praktikoje netaikomas naujas sąvokas, kurios visiškai neaišku, kaip teisinėje praktikoje bus panaudotos. Vienintelė iki šiol aiški kategorija teismuose buvo tyčinė veikla ir jos sukelta žala. Dabar yra neteisėtas neveikimas, čia dar sudėtingiau suformuluota, kuris yra naujovė. Tad aiškumo daugiau tikrai nesuteikia.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, teisingai buvo pasakyta, kad šiuo atveju neturėtų būti nei pozicijos, nei opozicijos, nes tikrai, manau, visų partijų rinkimų programose buvo pasakyta, kad sieksime neišvengiamos asmeninės atsakomybės. Ir galų gale priėjome priėmimo stadijos etapą.
Noriu padėkoti pagrindiniam komitetui už tai, kad buvo pritarta tam siūlomam projektui. Ir galų gale turėsime tokią situaciją, kad valstybė, atlyginusi dėl tarnautojo ar pareigūno kaltų veiksmų atsiradusią žalą, privalės regreso tvarka išieškoti visą sumą, kuri buvo padaryta jo veiksmais. Manau, kad čia net nėra diskusijų, kad tai yra labai geras ir labai sveikintinas dalykas, kad tikrai nebebus tokių situaciją, kai atsiranda įvairių objektų, tokių kaip Neringoje boteliai, vėliau juos tenka nugriauti, ir kas paskui tą žalą turi apmokėti? Visi mokesčių mokėtojai. Manau, kad šis įstatymas leis, kad tokie asmenys, kurie pasirašė, dėl jų atsirado tokia žala, asmeniškai privalės sumokėti visą atsiradusią žalą. Tad kviečiu balsuoti ir palaikyti šitą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau motyvuojančių nėra, kaip kvietė Seimo narė A. Bilotaitė, ir aš kviečiu balsuoti dėl viso projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 10 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-956) priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1609(3) (priėmimas)
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1609(3). Pranešėjas – S. Šedbaras. Kviečiu į tribūną. Seimo narį S. Šedbarą prašyčiau į tribūną. Naujos redakcijos 1 straipsnis. Jį sudaro labai daug straipsnių. 1 straipsnis „Statuto paskirtis“. Pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu.
2 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime su tokiu pritarimu pritarti visam 2 straipsniui.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pritariame. 6 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu.
8 straipsnis. Seimo nario V. Bako pasiūlymas. Pristato Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, pasiūlymo esmė yra ta, kad pretendentai į pareigas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Viešojo saugumo tarnyboje ir Vadovybės apsaugos departamente būtų atlikę privalomąją krašto apsaugos tarnybą ar bazinius karinius mokymus. Šiam siūlymui anksčiau yra pritaręs Seimo NSGK.
Iš tikrųjų tūkstančiams žmonių net trimis mažiausiai įstatymais yra pasakyta, kad ginkluoto konflikto atveju jūs tampate kariuomenės dalimi. Šie žmonės prisiekia. Pagal galiojančius įstatymus šie pareigūnai neprivalo turėti karinio parengimo. Kodėl? Todėl, kad kažkam taip patogiau. Kažkam trūksta žmonių. Neaišku, kas rengs, iš kur pinigai bus paimti. Bet, mano nuomone, jeigu valstybė nustatė pareigą pareigūnams – tūkstančiams žmonių būti ginkluotųjų pajėgų dalimi grėsmės atveju, ji turi jais ir pasirūpinti, kad jie turėtų tinkamą karinį parengimą. Aš nenoriu įvardinti skaičių, bet tikrai didelė dalis šiandien pasieniečių, kurie saugo išorės NATO sieną, neturi karinio parengimo. Ir mes tą turime ištaisyti. Turime galimybę dabar tai padaryti.
Dar vienas argumentas. Iš tiesų mes kartais stebimės, kodėl kai kurių pareigūnų profiliuose yra Georgijaus juostelės. Yra puiki galimybė, kad karinis parengimas galėtų užtikrinti, kad jauni žmonės įgytų ne tik karinius bazinius kažkokius įgūdžius, bet ir supratimą, kokioje geopolitinėje aplinkoje mes gyvename. Aš kalbu apie pareigūnus.
Ir trečia. Keistai atrodo, kai mes skatiname dažniausiai kariuomenę, kai įvairių profesijų atstovai kasmet, įskaitant ir dvasininkus, gauna kvietimus tarnauti, o mes siūlome statutinius pareigūnus, kurie priskiriami ginkluotosioms pajėgoms, atleisti nuo tarnybos. Na, atsiprašau. Kolegos, kviečiu pritarti šiai pataisai ir tikrai nedemonstruoti dvejopų standartų.
PIRMININKAS. Turime rasti 29 balsus, pritariančius, kad būtų svarstoma pataisa. Prašau balsuoti.
Svarstome, 67 balsavo už.
Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, nes šitas pasiūlymas jau buvo svarstytas ir klausymuose, ir komiteto posėdyje, ir praeitą kartą Seimas svarstydamas nepritarė šiam siūlymui, jokių naujų argumentų nepateikta. Visi argumentai yra komiteto išvadoje, tačiau papildomai reikėtų pasakyti, kad jau po to, kai projektas buvo apsvarstytas, buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris pripažino (aš asmeniškai galiu ir nesutikti su tokiu nutarimu), tačiau jis pripažino, kad bet koks privilegijų taikymas atliekantiems karo tarnybą, stojant į valstybės tarnybą, prieštarauja Konstitucijai. Papildomai, čia jau argumentai, apibendrintai galiu pasakyti, kad visi pareigūnai, kurie stoja į statutinę tarnybą, vienaip ar kitaip yra baigę bazinius, pradinius arba kitokius mokymus ir tam tikrą pradinį parengimą, kuris yra reikalingas, jeigu tai būtų reikalinga karo padėties atveju, yra įgiję. Todėl toks ribojimas, dėl kurio būtų galima nepriimti pareigūno į statutinę tarnybą, komitetas mano, yra nereikalingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – J. Olekas. V. Bakas negali, nes jūs teikiate.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų norėčiau pakviesti pritarti šiai pataisai. Tai yra gana senokai svarstomas klausimas. Dar kada dabartinis Ministras Pirmininkas dirbo vidaus reikalų ministru mes esame apie tai kalbėję, kad statutinių tarnybų žmonės turėtų būti pasirengę tėvynės gynybai, ir tokia išlyga, kurioje numatyti ir tam tikri pereinamieji laikotarpiai, man atrodo, būtų labai teisinga. Todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl pataisos. Kas pritaria Seimo nario V. Bako pataisai, balsuoja už, pritariantys komitetui balsuoja prieš.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 46, prieš nėra, susilaikė 48. Pasiūlymui nepritarta.
Ar galime pritarti visam 8 straipsniui? Ačiū, pritarta.
9 straipsnis – „Nepriekaištinga reputacija“. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Toliau kitas pasiūlymas taip pat Teisės… Komiteto argumentai, prašom, dėl pirmojo pasiūlymo ir Teisės departamento nepritarimo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl kurio čia straipsnio?
PIRMININKAS. 9 straipsnis, pirmasis pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dėl 9 straipsnio pirmojo pasiūlymo. Komitetas šiandien svarstė ir nepritarė. Atsižvelgiant į tai, kad visai neseniai mes svarstėme ir priėmėme Tarnybos Kalėjimų departamente statutą, kuris dabar yra inkorporuotas į šitą statutą, platesnį, tokia norma jau yra. Mes manome, kad štai toks ribojimas dėl asmens, kuris yra pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, iš tiesų toks ribojimas turbūt turėtų būti vidaus tarnybos statute, nes jeigu tokio ribojimo nebus, vis tiek dėl lojalumo Lietuvos valstybei principo toks asmuo negalės būti priimtas į valstybės tarnybą. Čia yra išdiskutuota ir klausymų metu, ir komitetas siūlo palikti, todėl nepritarė Teisės departamento pozicijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita pastaba dėl Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto – „Sąlygos“. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia jau susiję toliau yra šiek tiek su šituo pirmu pasiūlymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir trečias Teisės departamento pasiūlymas dėl 2 dalies 2 punkto.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pritarta iš dalies dėl 2 dalies 2 punkto.
PIRMININKAS. Ir galime turbūt pritarti su tokiomis komiteto išvadomis visam 9 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta. 10 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 11 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. Pasiūlymų nėra. 12 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 13 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 14 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra. 15 straipsniui taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 16 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 17 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 18 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 19 straipsnis. Bendru sutarimu. 20 straipsnis. Bendru sutarimu. 21 straipsnis. Bendru sutarimu. 22 straipsnis. Bendru sutarimu. 23 straipsnis. Bendru sutarimu. 24 straipsnis. Bendru sutarimu. 25 straipsnis. Bendru sutarimu. 26 straipsnis. Bendru sutarimu. 27 straipsnis. Bendru sutarimu. 28 straipsnis. Bendru sutarimu. 29 straipsnis. Bendru sutarimu. 30 straipsnis. Bendru sutarimu. 31 straipsnis. Bendru sutarimu. 32 straipsnis. Bendru sutarimu. 33 straipsnis. Bendru sutarimu. 34 straipsnis. Bendru sutarimu. 35 straipsnis. Bendru sutarimu. 36 straipsnis. Bendru sutarimu. 37 straipsnis. Bendru sutarimu. 38 straipsnis. Bendru sutarimu. 39 straipsnis. 40 straipsnis. Bendru sutarimu. 41 straipsnis. Bendru sutarimu. 42 straipsnis. Bendru sutarimu. 43 straipsnis. Bendru sutarimu. 44 straipsnis. Bendru sutarimu. 45 straipsnis. Bendru sutarimu. 46 straipsnis. Bendru sutarimu. 47 straipsnis. Bendru sutarimu.
48 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Ir galime šiam straipsniui su šiuo pritarimu pritarti bendru sutarimu.
Dėl 49 straipsnio „Kasmetinės atostogos“ pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
50 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 51 straipsniui taip pat galime pritarti. 52 straipsniui galime pritarti. 53 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 54 straipsniui bendru sutarimu. 55 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 56 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 57 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 58 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 59 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 60 straipsnis. Nėra pasiūlymų, taip pat pritariame bendru sutarimu. 61 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 62 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 63 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Čia yra tie atvejai, kai pareigūnai, kuriems nereikia kasdienės uniformos, galėtų gauti kompensaciją, pavyzdžiui, Vadovybės apsaugos departamento. Teisės departamentas nori, kad čia būtų viskas labai detaliai surašyta. Mes manome, kad įstatyme užtenka paties principo. Poįstatyminiuose bus aptarta.
PIRMININKAS. Ir galime pritarti visam 63 straipsniui bendru sutarimu. 64 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 65 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 66 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 67 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 68 straipsnis. Bendru sutarimu. 69 straipsnis. Bendru sutarimu. 70 straipsnis. Bendru sutarimu. 71 straipsnis. Bendru sutarimu. 72 straipsnis. Bendru sutarimu. 73 straipsnis. Bendru sutarimu. 74 straipsnis. Bendru sutarimu.
75 straipsnis. Dėl 75 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Redakcinis. Pritarta, taip.
PIRMININKAS. …pritarė. Ir galime pritarti visam straipsniui bendru sutarimu. 76 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 77 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 78 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 79 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 80 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 81 straipsniui pritariame bendru sutarimu. (Balsai salėje) Pirmos redakcijos 1 straipsniui su visais šiais minėtais straipsniais galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario V. Bako pasiūlymas. Prašau pristatyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jis yra susijęs su tuo, dėl ko jau balsavome.
PIRMININKAS. Jau nereikia balsuoti. Galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1609) priimtas. (Gongas)
11.32 val.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1610(2) (priėmimas)
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1610(2). Pasiūlymų taip pat nėra. Pranešėjo nekviesime į tribūną.
Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai. Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1610(2) priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1611(2) (priėmimas)
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1611(2). Taip pat pasiūlymų nėra gauta priėmimo stadijoje. Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai. Balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1611(2) priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3, 7, 15, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 ir 182 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1612(2) (priėmimas)
Muitinės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo keliais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1612(2). Pasiūlymų taip pat negauta. Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 6 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis – įsigaliojimas, pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai. Kviečiu balsuoti ir priimti šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1612) priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1631 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1613(2) (priėmimas)
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1613. Pasiūlymų taip pat nėra. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuojame, kad būtų priimtas šis įstatymas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1613) priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1635 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1614(2) (priėmimas)
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1614. Pasiūlymų taip pat negauta priėmimo stadijoje. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis – įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos. Galime pritarti bendru sutarimu. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1614) priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1615(2) (priėmimas)
Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1615. Pasiūlymų taip pat negauta. Pranešėjo nekviečiu. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis. Bendru sutarimu. 9 straipsnis. Bendru sutarimu. 10 straipsnis. Bendru sutarimu. 11 straipsnis. Bendru sutarimu. 12 straipsnis. Bendru sutarimu. 13 straipsnis. Bendru sutarimu. 14 straipsnis. Bendru sutarimu. 15 straipsnis. Bendru sutarimu. 16 straipsnis – įsigaliojimas. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl viso dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1615) priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1616(2) (priėmimas)
Probacijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1616. Pasiūlymų taip pat nėra gauta.
Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų neužsirašė. Kviečiu ramiai balsuoti priimant šį projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1616) priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1617(2) (priėmimas)
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1617(2). Du straipsniai. Galime priimti pastraipsniui. Pasiūlymų nėra.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai. Balsuojame dėl priėmimo šio įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 84, prieš – 0, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1617) priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1618(2) (priėmimas)
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1618(2). Priimame pastraipsniui. Trys straipsniai. Pasiūlymų nėra.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ir 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų neužsirašė. Balsuojame dėl viso projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1618) priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1619(3) (priėmimas)
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1619(3). Pranešėjas – Seimo narys S. Šedbaras. Prašom į tribūną, nes yra gauta pasiūlymų.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė. Yra ir Seimo narės R. Šalaševičiūtės – įrašyti tik vieną įstatymą – Prezidento įstatymą. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė? Ir mes pritarėme bendru sutarimu šiam pasiūlymui. Ačiū.
Tada galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu su pasiūlymais.
2 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 10 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1619) priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1620(2) (priėmimas)
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1620(2). Taip pat pasiūlymų nėra. Priėmimas. Pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui – bendru sutarimu. 3 straipsniui –bendru sutarimu. 4 straipsniui – bendru sutarimu. Ir 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 81, prieš nėra, susilaikė 10 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1620) priimtas. (Gongas)
Kitas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1621. Jo nesvarstysime. Kviečiu S. Šedbarą į tribūną perskaityti Teisės departamento išvadą. Turite tekstą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra toks pat įstatymas, kurį vakar priėmėme. Tiesiog buvo prie kito įstatymo lydimasis ir prie šito įstatymo lydimasis. Todėl šitą įstatymą, nors negalime keisti darbotvarkės, paliekame… tiesiog taip ir paliekame be priėmimo, nes antrą kartą to paties įstatymo negalime priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, prieštaraujančių nėra.
11.46 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1622(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1622. Pranešėjas – J. Bernatonis. Prašom į tribūną. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra, bendru sutarimu. 3 straipsnis. Bendru sutarimu. 4 straipsnis. Bendru sutarimu. 5 straipsnis. Bendru sutarimu. 6 straipsnis. Bendru sutarimu. 7 straipsnis. Bendru sutarimu. 8 straipsnis. Bendru sutarimu. 9 straipsnis. Bendru sutarimu. 10 straipsnis. Bendru sutarimu. 11 straipsnis. Bendru sutarimu. 12 straipsnis. Bendru sutarimu. 13 straipsnis. Bendru sutarimu. 14 straipsnis. Bendru sutarimu. 15 straipsnis. Bendru sutarimu. 16 straipsnis. Bendru sutarimu. 17 straipsnis. Bendru sutarimu. 18 straipsnis. Bendru sutarimu. 19 straipsnis. Bendru sutarimu. 20 straipsnis. Bendru sutarimu. 21 straipsnis. Bendru sutarimu. 22 straipsnis. Bendru sutarimu. 23 straipsnis. Bendru sutarimu. 24 straipsnis. Bendru sutarimu. 25 straipsnis. Bendru sutarimu. 26 straipsnis. Bendru sutarimu. 27 straipsnis. Bendru sutarimu. 28 straipsnis. Bendru sutarimu. 29 straipsnis. Bendru sutarimu. 30 straipsnis. Bendru sutarimu. 31 straipsnis. Bendru sutarimu. 32 straipsnis. Bendru sutarimu. 33 straipsnis. Bendru sutarimu. 34 straipsnis. Bendru sutarimu. 35 straipsnis. Bendru sutarimu. 36 straipsnis. Bendru sutarimu. 37 straipsnis. Bendru sutarimu. 38 straipsnis. Bendru sutarimu. 39 straipsnis. Bendru sutarimu. 40 straipsnis. Bendru sutarimu. 41 straipsnis. Bendru sutarimu. 42 straipsnis. Bendru sutarimu. 43 straipsnis. Bendru sutarimu. 44 straipsnis. Bendru sutarimu. 45 straipsnis. Bendru sutarimu. 46 straipsnis. Bendru sutarimu. 47 straipsnis. Bendru sutarimu. 48 straipsnis. Bendru sutarimu. 49 straipsnis. Bendru sutarimu. 50 straipsnis. Bendru sutarimu. 51 straipsnis. Bendru sutarimu. 52 straipsnis. Bendru sutarimu. 53 straipsnis. Bendru sutarimu. 54 straipsnis. Bendru sutarimu. 55 straipsnis. Bendru sutarimu. 56 straipsnis. Bendru sutarimu. 57 straipsnis. Bendru sutarimu. 58 straipsnis. Bendru sutarimu. 59 straipsnis. Bendru sutarimu. 60 straipsnis. Bendru sutarimu. 61 straipsnis. Bendru sutarimu. 62 straipsnis. Bendru sutarimu. 63 straipsnis. Bendru sutarimu. 64 straipsnis. Bendru sutarimu. 66 straipsnis. Bendru sutarimu. 67 straipsnis. Bendru sutarimu. 68 straipsnis. Bendru sutarimu. 69 straipsnis. Bendru sutarimu. 70 straipsnis. Bendru sutarimu. 71 straipsnis. Bendru sutarimu. 72 straipsnis. Bendru sutarimu. 73 straipsnis. Bendru sutarimu. 74 straipsnis. Bendru sutarimu. 75 straipsnis. Bendru sutarimu. 76 straipsnis. Bendru sutarimu. 77 straipsnis. Bendru sutarimu. 78 straipsnis. Bendru sutarimu. 79 straipsnis. Bendru sutarimu. 80 straipsnis. Bendru sutarimu. 81 straipsnis. Bendru sutarimu. 82 straipsnis. Bendru sutarimu. 83 straipsnis. Bendru sutarimu. 84 straipsnis. Bendru sutarimu. 85 straipsnis. Bendru sutarimu. 86 straipsnis. Bendru sutarimu. 87 straipsnis. Bendru sutarimu. 88 straipsnis. Bendru sutarimu. 89 straipsnis. Bendru sutarimu. 90 straipsnis. Bendru sutarimu. 91 straipsnis. Bendru sutarimu. 92 straipsnis. Bendru sutarimu. 93 straipsnis. Bendru sutarimu. 94 straipsnis. Bendru sutarimu. 95 straipsnis. Bendru sutarimu. 96 straipsnis. Bendru sutarimu. 97 straipsnis. Bendru sutarimu.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, priimti buvo pateikta 15 Teisės departamento pastabų. Šiandien komitetas jas apsvarstė, bendru sutarimu pritarė, kad 14-ai iš jų pritaria ir dėl 11 straipsnio pritaria iš dalies, nes ten buvo nurodyta, jog Statute nėra tam tikros Užsienio reikalų komiteto veiklos krypties. Mūsų manymu, ta veiklos kryptis, mūsų kompetencijos atsispindi Seimo statuto 68 straipsnio 3 punkte, kad komitetas svarsto ir teikia pasiūlymus dėl valstybės užsienio politikos formavimo ir vykdymo. Būtent pasiūlymai dėl vykdymo ir apima šitą nuostatą, kuri yra 11 straipsnyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir su Teisės departamento pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė, galime pritarti visam 1 straipsniui, naujai redakcijai bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime jam pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Taip pat jam galime pritarti bendru sutarimu, nes nėra jokių pasiūlymų.
Ir dėl motyvų nei už, nei prieš nėra.
Kviečiu balsuoti ir priimti šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1622) priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Konsulinio statuto 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1623(2) (priėmimas)
Konsulinio statuto 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1623. Pasiūlymų dėl jo negauta.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1623) priimtas. (Gongas)
11.53 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4, 7, 8, 14, 16, 17 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2181(3) (priėmimo tęsinys)
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo kai kurių straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2181. Pranešėjas – Seimo narys, komiteto pirmininkas E. Jovaiša.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pastraipsniui priimkime. Būkite čia, nes tuoj pat bus pasiūlymų. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
3 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra Seimo narių G. Steponavičiaus ir E. Pupinio pasiūlymas. Kas pristatote? Dar palaukite, komiteto pirmininke. Pristato G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Patikslinkite, gerbiamas posėdžio pirmininke, apie kurį pasiūlymą mes kalbame?
PIRMININKAS. Pakeisti 3 straipsniu papildytą 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip: biudžetinės įstaigos…
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taip, ačiū, susiorientavome.
Gerbiami kolegos, iš tiesų didžiausias dėmesys, svarstant šį įstatymo projektą, buvo priedams, kurių lentelėse buvo bandomi apibrėžti koeficientai ir kiti dalykai, valandų skaičius, atlygio dydžiai.
Įstatymo projekto 3 straipsnyje yra formuluotės, kurios… Net ir pereinant pagal šios daugumos sumanymą prie klasės ar grupės finansavimo modelio, norima palikti dar vieną galimybę steigėjoms savivaldybėms savo lėšomis papildomai finansuoti klases ir grupes, tai buvo ir ankstesnės Vyriausybės sprendimais padaryta, kaip būdas rasti lėšų ir finansuoti pustuštes klases ir mokyklas. Mes pateikėme pasiūlymą, kuriuo vis dėlto tokią savivaldos galimybę mes siūlome išbraukti. Žinome, kad yra sumanymų papildomas lėšas savivaldybėms mokyklų finansavimo modelyje iki 20 % numatyti ir tai yra pakankamai iš tų asignavimų, nei dar kokių nors ieškoti papildomai lėšų, nes bet kokiu atveju patirtis sako, kad dar naujų finansavimo galimybių atradimas reiškia savivaldos lygmeniu neefektyvų lėšų naudojimą ir dažnai ne kalbėjimą apie vaikų ugdymo kokybę, o labiau kitokius – laikinus sprendimus. Kviečiame pritarti mūsų siūlymui.
PIRMININKAS. Prašau balsuoti, ar turime 29 palaikančius, kad pataisa būtų svarstoma?
Yra. 34. Prašau, komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Yra savivalda, yra savivaldos teisės, yra steigėjai, ir atimti iš jų galimybę vienaip ar kitaip formuoti mokyklų tinklą, jeigu jiems atrodo taip reikalinga, kažin ar yra teisinga.
PIRMININKAS. Motyvai už pasiūlymą – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Kolegos, visos studijos, kurias ta pati Švietimo ir mokslo ministerija pateikia, rodo, kad yra labai aiški koreliacija tarp mokinių pasiekimų kokybės ir mokyklos dydžio. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nesukomplektuotose, mažose mokyklose, kurių daugiausia yra periferijoje, bet nebūtinai, pasiekimų kokybė yra ženkliai žemesnė. Todėl būtinas žingsnis yra tinklo optimizavimas, tinklo sutvarkymas taip, kad tos mokyklos, kurios negali būti deramai aprūpintos ir kur labai sunku surasti kvalifikuotų mokytojų, ir kur galų gale nevyksta socializacija tarp skirtingų gabumų lygių ir skirtingų socialinių aplinkų vaikų, kad tos mokyklos būtų sujungtos į didesnius vienetus, ir mokiniai ten perkelti. Todėl palikti dabar galimybę gelbėti tas mokyklas, kurios tikrai turėtų būti jungiamos, yra paprasčiausiai nusikaltimas vaikams, nes jie yra pasmerkiami nevystyti savo potencialo, kaip tai galėtų būti. Ir jeigu manote, kad tie sentimentai išlaikyti mokyklėlę viename ar kitame kaime neatsirūgs galiausiai žemesniais pasiekimais visai Lietuvai, tai klystate – per visą Lietuvą jų susidaro daugybė, ir aš matau, kad šito įstatymo tikslas iš tikrųjų yra pirmiausia gelbėti tas nesukomplektuotas mokyklas bet kokia kaina. Bet tai yra mokinių kaina.
Savivaldybės nori dėl politinių sumetimų išlaikyti jas ir naudoja lėšas, kurios galėtų būti geriau panaudotos investuojant į švietimą. Tokią mokyklą palaikyti, paremti ir gelbėti irgi yra nusikaltimas mokiniams dėl ateities, jokiu būdu negalima palikti taip, kaip yra. Aš siūlau pritarti teikiamoms pataisoms.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Raginu balsuoti prieš šį pasiūlymą, nes tokiu kolegų pasiūlymu yra kvestionuojama savivaldos teisė, kai savivaldybė pati gali nuspręsti, prisiimdama atsakomybę savo lėšomis papildomai finansuoti švietimo paslaugas savo teritorijoje. Mano įsitikinimu, savivaldos teisės neturi būti varžomos.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti.
Kviečiu balsuoti. Tie, kurie palaiko G. Steponavičiaus ir E. Pupinio pataisą, balsuoja už, tie, kurie pritaria komitetui, balsuoja prieš. (Balsai salėje)
Balsavo: už – 29, prieš – 39, susilaikė 30 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta. Tam nepritarę, galime pritarti visam 3 straipsniui bendru sutarimu.
4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
5 straipsnis. Yra pasiūlymų Teisės departamento. Komiteto komentaras.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria ir, tam pritarę, galime bendru sutarimu pritarti 5 straipsniui. A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Aš dėl balsavimo, aš suklydau, paspaudžiau ne tą mygtuką. Mano balsas prieš, dėl protokolo.
PIRMININKAS. Dėl G. Steponavičiaus ir E. Pupinio pasiūlymo.
6 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Galime pritarti visam straipsniui, komitetui pritarus.
8 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl 9 straipsnio yra Seimo narių G. Steponavičiaus, E. Pupinio, A. Gelūno, A. Armonaitės ir M. Adomėno pasiūlymas. Kas pristatote? G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Čia yra pasiūlymas, susijęs su priedu, aš tik pasitikslinu, ar dėl terminų nukėlimo?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia ne terminų nukėlimas, čia yra dėl 36 valandų, kontaktas, tai yra 11 puslapis. Tai yra 9 straipsnio 4 dalis. Prašau, pirmininke.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, susiorientavau. Iš tiesų, kolegos, mes matome, kad pagal etatinio mokytojo apmokėjimo modelį yra sumanyta dalinti etatą sąlyginai į tris dalis: kontaktinės valandos, nekontaktinės valandos, skirtos pasiruošti pamokoms, ir trečia, vadinama komiteto pirmininko terminu – kišenė, kitos valandos, skirtos bendruomeninei veiklai ir su tuo ugdymo procesu tiesiogiai nesusijusios. Mūsų siūlymas yra šiek tiek sumažinti bendruomeninių valandų, nekontaktinių valandų skaičių, perkeliant dalį nekontaktinių valandų į tą pusę, kad daugiau valandų būtų skirta ruoštis pamokoms, taisyti darbus, nes tą patį, panašų siūlymą, kurį mes įregistravome, buvo pateikę ir mokytojams atstovaujančios organizacijos. Mes manome, kad tikrai būtų logiška, ypač didelėse klasėse, kur 28–30 vaikų, pagal šitą modelį numatyti galimybę daugiau valandų skirti ne tik kontaktinėms valandoms, bet tokiom valandom, kurios tikslingai būtų skirtos tiems mokytojams ruoštis pamokoms arba taisyti darbus.
Taip pat mūsų siūlymas atkreipia dėmesį į tai, kad gali atsitikti taip, kad daugiau nei pusę etato gali likti bendruomeninėms veikloms, tada kyla klausimas, ar tai yra iš tiesų mokytojas, o ne socialinis darbuotojas, ir kaip tokį mokykloje dirbantį žmogų pavadinti. Mes kviečiame pritarti, nes tai yra, mūsų supratimu, tobulinantis visą projektą pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt pritardami, kad praeitą kartą buvo 34 pritariantys pasiūlymams, manykime, kad dėl visų pasiūlymų turėsime 29. Netrukdykime laiko. Svarstome, komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Pirmiausia komitetas pagal tą naują sistemą nemano, kad bendruomeninės valandos yra kažkas tokio, kas yra nesusieta su ugdymo turiniu. Visos valandos vienaip ar kitaip yra susietos su ugdymo turiniu. Tai viena.
Antra. Jeigu mes taip sumažinsime bendruomenines valandas, tai susidarys situacijos, kada ir negalės žmogus turėti tų bendruomeninių valandų.
Trečia. Reikia suprasti, kad mes atstovaujame ne tik didiesiems miestams ir didžiosioms mokykloms, bet mes atstovaujame ir mažakomplektėms klasėms, ir vidurinio komplekto klasėms, ir atstovaujame skirtingiems mokytojams. Vienokia situacija yra, kai esi lietuvių kalbos mokytojas, kitokia situacija, kai tu esi matematikos ar pirmosios anglų užsienio kalbos mokytojas, tada tavo galimybės yra kitokios. Bet yra nemažai mokyklų mokytojų, kurie turi turėti galimybę oriai ir turėdami daugiau ugdymo valandų dirbti vienoje ir toje pačioje mokykloje didesniu etatu, negu leido iki šiol galimybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis. Motyvai už pataisą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt ir dabar mokytojai vis dėlto pripratę dirbti tam tikras valandas ir jeigu mes nuvertinsime kontaktines valandas, o pakelsime lygį ir svarbą nekontaktinių valandų, tai iš tikrųjų kai kurie mokytojai nesupranta. Vis tiek daugelis dirbs kontaktines valandas ir pats Švietimo ir mokslo komiteto vadovas pasakė, kad galbūt reikia šiek tiek palaikyti tuos, kurie neturi kontaktinių valandų, bet ne tiek, per pusę tikrai negalima. Aš suprantu, kad reikia. Tai iš tikrųjų šiuo sprendimu ir siūloma padidinti svarbą kontaktinių valandų. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Negaliu pritarti. Pasiūlymas, aš suprantu, dėl kontaktinių ir nekontaktinių santykio, yra siūloma nustatyti, suvienodinti proporcijas. Aš negaliu pritarti, nes mes turime pasitikėti mokyklų vadovų ir mokytojų lyderyste ir gebėjimu susitarti dėl etato sandaros ir proporcijų, kurios dabar ir yra numatytos lankstesnės, o ne įstatymu brėžti nepajudinamas ribas. Jeigu jau kalbame apie mokyklų savarankiškumą, jeigu jau kalbame apie pasitikėjimą mokytojų kultūra ir jeigu jau bandoma pasakyti, kad kiti darbai yra nesvarbūs, nereikalingi, tai tikrai visi darbai mokykloje yra reikalingi ir visi darbai mokykloje yra vienodai svarbūs, todėl prašau nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame dėl pataisos. Kas pritaria šiai pataisai, balsuoja už, tie, kurie mano, kad reikia pritarti komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 35, prieš – 36, susilaikė 34 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narių G. Steponavičiaus, E. Pupinio, A. Gelūno, A. Armonaitės ir M. Adomėno. Pristato G. Steponavičius, nekontaktinėms valandoms numatytoms funkcijoms.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Tai, kolegos, prieš tai siūlymas buvo dėl santykio tarp kontaktinių ir nekontaktinių valandų. Dabar aš norėčiau akcentuoti dar kartą, kodėl mes manome, kad turėtų būti didesnė proporcija. Taip, visas savarankiškumas mokyklų direktoriams ir mokytojams susitarti, kiek išeina krūvio, kiek pamokų turės ir kiek joms rengtis bus, bet mes vis dėlto turime suprasti, kad kaip buvo, taip ir išlieka ugdymo proceso esmė – pamokos, bendrųjų ugdymo programų išdėstymas, išėjimas ir tada kitos veiklos, kurios irgi yra svarbios. Todėl mes siūlome 10 % sumažinti bendruomeninių, sakykime, santykinai valandų ir palikti 40–70 % iš nekontaktinių valandų, kitaip tariant, šiek tiek daugiau valandų rengtis pamokoms arba darbams taisyti, ar su tuo susijusiai veiklai.
Kolegos, patys mokytojai mato, akcentuoja ir siūlo šituos dalykus. Mes manome, kad vis dėlto labiau prie realios mokyklos veiklos valandų priartinimas ir etatų formavimas yra logiškesnis, ir prašome įsiklausyti į mūsų nuomonę, nes tai yra vienas iš svarbių dalykų, ką mes siūlome.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Motyvai jau anksčiau buvo išsakyti. Galiu pridurti tik štai dar ką. Ir dabar mūsų naujoje sistemoje yra procentas, procentas nuo ugdymo planui skirtų valandų. Tai yra jeigu tu esi lietuvių kalbos mokytojas, turi didesnį krūvį, tu automatiškai turėsi didesnį krūvį ir ruošdamasis pamokoms. Čia yra apskaičiuoti ir apmąstyti tie dalykai. Štai dar tokie yra papildomi motyvai, kad nepritartume.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Kolegos, reikia įvardinti daiktus tikraisiais vardais. Šita finansavimo tvarka yra skirta tam, kad mokyklose, kurios nesukomplektuotos, kur yra mažai mokinių, būtų galima pripūsti iki viso etato tokiomis veiklomis, kurios iš tikrųjų niekaip nėra susijusios su mokytojo tiesioginėmis funkcijomis.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad, užuot bandžius kelti ugdymo kokybę ir optimizuoti tinklą, bus užsiimama tam tikros veiklos imitacija, kad finansai, kurie galėtų pakelti mokytojo atlyginimą per visą šalį, bus nukreipiami išlaikyti toms mokykloms, kurios tikrai neturi pakankamai mokinių. Ir kartu tų mokyklų mokiniai bus paliekami, na, savotiškai tokiam edukaciniame gete. Mes puikiai žinome, visi tyrimai, kaip minėjau, rodo, kad kokybė nesukomplektuotose mokyklose labai aiškiai koreliuoja su prastais rodikliais.
Norint, kad būtų tam tikras sąžiningumas, reikėtų, kad ta proporcija kontaktinių valandų, kurios sudaro etatą, būtų didesnė, kad nebūtų galima didžiosios dalies etatų pripildyti darbais, kurie nėra tiesioginė mokytojo funkcija. Man atrodo, tai visiškai akivaizdu, tą tikrai reikėtų įtvirtinti ir mes tą siūlome.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Raginu balsuoti prieš, nes kolegos nepagrįstai nuvertina kitus mokytojo atliekamus darbus mokykloje. Ir iki šiol jie buvo nelabai vertinami, nes už juos, išskyrus vadovavimą klasei, beveik nebūdavo mokama, nors mokytojai juos dirbdavo.
Kolegų argumentai, kad valandos, skiriamos funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenėje, jų argumentacijoje įrašyta, kad gali kurti prielaidas fiktyvioms veikloms įteisinti, tikrai įžeidė Lietuvos mokytojus, kurie, anot pasisakiusiojo, atseit imituoja veiklas. Bet iš tikrųjų jie vykdo privalomą Patyčių prevencijos programą ir kitas reikalingas mokyklai programas, dalyvauja metodinių grupių veikloje, vidaus audite, budi per pertraukas ir renginius, dalyvauja vaiko gerovės ir visose kitose mokyklose veikiančiose darbo grupėse ir komisijose, organizuoja įvairius renginius, išvykas su mokiniais, atlieka savo veiklos tyrimus ir analizes ir daugybę kitų darbų, kuriems išvardinti jau nebeliks ir laiko. Tad prašau Seimo nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, turime apsispręsti balsuodami. Kas pritaria Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kas palaiko komiteto nuomonę, balsuoja prieš.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 34, prieš – 34, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF) Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš kolegei A. Papirtienei norėčiau pasakyti. Gerbiama Aušra, ar girdite mane? Jūs išvardinote sąrašą tų veiklų, na, apie dešimt, ne visas, bet jūs įsivaizduokite mokyklą, kurioje, sakykime, 50 mokytojų. Tai kiek tų veiklų 50 mokytojų galės per savaitę užsiimti? Kiek mokytojų tada dalyvaus vienoje veikloje, nes tų veiklų yra tikrai per mažai? Čia prirašymo galimybė iš tikrųjų yra labai didelė. Jeigu jūs sakote, kad reikia pasitikėti mokyklų direktoriais, taip, mes pasitikime, bet tų veiklų nėra tiek. O išgalvojant tas veiklas iš tikrųjų bus, na, fiktyvus tų norminių valandų skaičiavimas.
PIRMININKAS. A. Papirtienė buvo paminėta. Prašau.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Kolega, jūs mokykloje tikrai nedirbote. Aš mokykloje dirbau 26 metus ir puikiai žinau, kiek mokytojai dirba ir kad fiktyvių veiklų ten tikrai nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas Seimo narių E. Pupinio, A. Gelūno, G. Steponavičiaus, M. Adomėno pasiūlymas. (Balsai salėje) V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl protokolo: per praeitą balsavimą – balsas prieš. Suklydau.
PIRMININKAS. Gerai. A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš tiesiog kaip tikrai dirbusi 13 metų mokykloje pasakysiu, kad nereikia nesąmonių kalbėti. Geri mokytojai iš tikrųjų visą savo laiką skiria ruoštis pamokoms ir mokyti. Ir tai, ką šnekėjo kolega visai neseniai apie tai, kad nereikia prikurti ten kažkokių veiklų, yra faktas. Apskritai gal reikia gerbti mokytojo pirmą darbą – mokyti vaikus ir galvoti, kaip jiems padėti tapti žmonėmis. O jeigu jau kokie nors bepročiai liepdavo jiems koridoriuose slankioti, tai aš visada griežtai ir aiškiai pasakydavau mokykloje: aš atėjau čia mokyti, o ne nešioti vaikams knygučių ir nosinaičių ašaroms.
Kai klausau šitoje salėje (aš gana sąmoningai nedalyvavau diskusijose), man susidaro įspūdis, kad kalbama jums tik apie pinigus, įskaitant ir mokytojų visokias organizacijas, kurios laiškus rašo, o ne apie tikslą – apie vaiką, kuris laimingesnis ir protingesnis. Nustokime mokytoją paversti visų galų meistru! Tegul nors vieną darbą padaro – pasižiūri į vaiko akis.
PIRMININKAS. Kitas Seimo narių E. Pupinio, A. Gelūno, G. Steponavičiaus ir M. Adomėno pasiūlymas pakeisti įstatymo projekto 5 priedo 7 punktą. Pristato E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų įstatyme šios lentelės, kur nurodyti skirtingi mokyklų koeficientai – ir profesinių mokyklų, ir neformaliojo ugdymo, tikrai neturėtų būti. Mokytojas yra mokytojas.
Koncentruojantis į pagrindinį jų darbą, t. y. kontaktines valandas, jos visur yra valandos, kai reikia ruoštis. Čia tikrai 9 lentelėje yra nesusipratimas: kažkodėl profesinių mokyklų mokytojams pasakyta, kad jų kontaktinių valandų turi būti daugiau, nekontaktinių – mažiau, nors tie patys vaikai, galiu pasakyti, ir ne patys geriausi sueina į profesines mokyklas. Taip pat vyksta įvairių užsiėmimų – ir formalių, ir neformalių. Taip pat mokytojai turi ruoštis, ypač dalykininkai, ir važiuoti į seminarus, klausytis ir atsivežti naujos medžiagos. Lygiai taip pat ir kiekvienai pamokai turi ruoštis. Todėl nesuprantama, kodėl yra skirtingos profesinės mokyklos ir bendrojo lavinimo mokyklos, ir neformaliojo ugdymo šakutės.
Kaip tik šiuo pasiūlymu ir siūlome, kad būtų bendra lentelė, vienodos sąlygos ir siūlome įrašyti, kad ne tik bendrojo ugdymo, bet profesinio mokymo ir neformaliojo, išskyrus priešmokyklinį ugdymą, švietimui būtų skiriamos vienodos kontaktinės ir nekontaktinės valandos. Siūlau tikrai pritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes svarstymo metu jau buvo priimtas sprendimas, ir Seimas patvirtino tai, ką mes iš tikrųjų padarėme su suinteresuotomis pusėmis – su profesijos mokytojais ir su menų mokytojais, muzikos mokytojais. Taip, iš tikrųjų anksčiau pradiniame projekte buvo žymiai didesnis, jeigu aš neapsirinku, aukščiausias buvo 1 tūkst. 132 valandos, bet mes turėjome susitikimus, kur sakė, kad, pavyzdžiui, dailės mokytojams iš tikrųjų reikia daugiau kontakto, muzikos mokytojui reikia daugiau kontakto. Mes iš tikrųjų atsižvelgėme, ir yra pamažintos tos vadinamosios viršutinės lubos vietomis iki 32, t. y. 1 tūkst. 8, kitur yra iki 1 tūkst. 32, jeigu aš neapsirinku. Taigi yra jau atsižvelgta. Todėl ir yra nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai aš noriu padėkoti komitetui, kad, kaip ir sakė pirmininkas, buvo truputį pamažintas tas valandų skirtumas, tačiau liko nepagrįstas 96 valandų skirtumas, apie kurį kalbėjo gerbiamas E. Pupinis. Jeigu bendrojo lavinimo mokyklose mokytojai tikrina sąsiuvinius, tai profesijos mokytojai paruošia darbo vietas ir tai, galima būtų sakyti, taip pat nekontaktinės valandos. Ruošdamasis praktinio mokymo pamokai, turi parinkti mokamąsias dirbtuves, mokinių darbo vietas, paruošti medžiagą, žaliavas, ruošinius, įrankius, saugos priemones. Tai taip pat galima įtraukti kaip nekontaktinės valandas.
Kitas dalykas dėl 600 valandų. Kai man teko domėtis, tai šios 600 valandų neskiriamos praktikai tikrinti mokinių darbo vietose. 600 valandų yra skiriama mokinių praktikai įmonėse, tačiau tos valandos yra apmokamos tik dešimtadaliu. Tai tą aš esu girdėjęs ir tą man yra pasakę profesijos mokytojai. Vis dėlto siūlyčiau pritarti tam siūlymui, nepaisant to, kad mes pasiekėme kompromisą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš tik pakartosiu, ką sakė komiteto pirmininkas, kad iš tikrųjų pradiniame variante padėtis buvo diskriminuojanti jau minėtų mokytojų kategoriją, tačiau, reikia pasakyti, kad buvo susitikimų, vyko derybos ir iš tikrųjų ta padėtis gana ženkliai buvo pakeista. Aš noriu priminti Dailės mokytojų, man atrodo, asociacijos pirmininkės žodžius, ji po paskutinio posėdžio padėkojo, kad vis dėlto mes ieškome kompromiso ir tikrai atsižvelgiame, sakykim, šiuo atveju į dailės mokytojų pageidavimus. Todėl aš balsuosiu prieš pasiūlymą.
PIRMININKAS. Balsuojame. Seimo nariai, kurie palaiko pataisą, balsuoja už, kurie pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 43, prieš – 35, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo narių G. Steponavičius, E. Pupinio, A. Gelūno, A. Armonaitės, M. Adomėno. Pristato Seimo narys G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Jeigu, Pirmininke, jūs pasakytumėte, dėl kurio punkto, būtų aišku, apie kurį pasiūlymą mes kalbame, nes žiūriu irgi konsoliduotą variantą… arba tą patį nekontaktinių valandų paskirstymo santykį.
PIRMININKAS. Kontaktinėms valandoms numatytoms funkcijoms…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). …profesijos mokytojams skirtus dalykus, kur atskiroms grupėms yra, siekiate to paties, čia tas pats, ką tik apsvarstėme, tik yra dėl atskirų mokytojų grupių.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Šitą siūlymą E. Pupinis, jeigu jis ten pirmu numeriu.
PIRMININKAS. Pristato E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kiek suprantu, čia tas pats dėl profesinių mokyklų. Iš tikrųjų ir dėl šito, kuris susijęs su profesinėmis mokyklomis, mes dabar nubalsavome, nes tai susiję. Čia būtų viena lentelė, tenai yra kita lentelė, kuri turėjo būti panaikinta. Už šitą galima nebalsuoti.
PIRMININKAS. Galima nebalsuoti, tai ir nebalsuojame. Pritariame šiam pasiūlymui nebalsuoti.
Seimo nariai E. Pupinis, A. Gelūnas, G. Steponavičius ir M. Adomėnas. Kitas pasiūlymas – iš įstatymo projekto išbraukti visą 5 priedo 9 punktą. Pristato…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Vėlgi tas pats punktas, kuris susijęs su pirmuoju balsavimu.
PIRMININKAS. Taip pat nebebalsuojame. Ačiū.
Toliau dėl 10 punkto yra Seimo narių E. Pupinio, A. Gelūno, G. Steponavičiaus, M. Adomėno pasiūlymas pakeisti įstatymo projekto 5 priedo 10 dalį ir išdėstyti taip.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Čia jau eina 5 priedo 10 dalis?
PIRMININKAS. Taip.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Čia yra dėl mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo… šitas?
PIRMININKAS. Taip.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia balsuojama dėl tų, kurie ir šiuo metu dirba pagal etatinio apmokėjimo principą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ne, ne, čia nėra, čia 10 punktas, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Čia susiję tada, aš sakiau, kad šitie keli susiję. Dėl profesinio mokyklų taip pat nereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Nereikia balsuoti. Ačiū.
II skyrius. Yra E. Pupinio, G. Steponavičiaus, J. Narkevičiaus, A. Gelūno, D. Šakalienės, M. Adomėno, V. Simuliko ir R. Žemaitaičio pasiūlymas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip tik yra principas dėl apmokėjimo darbuotojų, kurie dabar dirba švietimo sistemoje pagal etatinio apmokėjimo principą. Ir kaip tik ši pirma lentelė yra dėl mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo programą ir meninio ugdymo mokytojų ir t. t. Tai tie, kurie šiuo metu pagal šį įstatymą niekaip nebus susiję su atlyginimų pakėlimu. Iš tikrųjų principas yra tas, kad vis dėlto ir šiai daliai pedagogų reikėtų bent šiek tiek pakelti atlyginimus. Mes suprantame, kad šiuo periodu, t. y. iki biudžeto svarstymo, to padaryti negalima, todėl siūlome nuo 2019 m. sausio 1 d. bent šiek tiek pagerinti šitų mokytojų situaciją ir iš dalies pakelti atlyginimus, ne aukščiausiu lygiu, bet tarp šimtųjų dalių, 50 %, kad pagerėtų tų mokytojų situacija bent iš dalies nuo kitų metų pradžios. Tikrai siūlau palaikyti, nes kaip tik norėtume, kad ir tie žmonės, kurie ir dabar dirba pagal etatinį apmokėjimą, bent šiek tiek pajustų pagerėjimą, nes ir jų situacija pakankamai sudėtinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šita mokytojų grupė jau dabar yra dirbantys pagal etatinį apmokėjimą ir, sakyčiau, tai išplaukia iš įstatymo taikymo ribų. Galima ir taip sakyti. Bet svarbiausia yra tai, kad gegužės 22 dieną yra sudaryta, kaip šakinėje sutartyje ir yra numatyta, sudaryta darbo grupė, kuri šitų mokytojų etatinio atlyginimo sistemą turi keisti, turi peržiūrėti koeficientus. Mes rudenį grįšime prie šitų mokytojų etatinio apmokėjimo gerinimo. Dabartiniu metu tiesiog nėra galimybių to padaryti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, antradienį mes balsavome už A. Papirtienės ir K. Smirnovo pateiktus pasiūlymus dėl apėmimo visų pedagogų į šį įstatymą, originaliame variante neįtrauktų, kad jie taip pat pajustų pokyčius, kurie numatyti su papildomu finansavimu, todėl ir gimė mūsų grupės Seimo narių pasiūlymas. Atsiliepdami į tai, kad tik į vieną siūlymą Seimas svarstymo stadijoje buvo atsižvelgęs, į A. Papirtienės, kartu mes pademonstravome, kad mes suprantame, kad tai reikalauja papildomų finansų. Variantas, lyginant su kolegų A. Papirtienės ir K. Smirnovo, yra gerokai nuosaikesnis. Mes pasirinkome tarpinį ir didinimą palaipsniui, plius mes siūlome, kad šitos nuostatos įsigaliojimas būtų tik nuo kitų biudžetinių metų pradžios. Nesuklysiu pasakęs, kad ši dauguma esate paskelbusi 2019 metus, kad tai bus prioritetiniai švietimo metai. Tai manau, kad būtų logiškas, žiūrint į kitus metus ir sistemiškai vertinant visų mokytojų, pedagogų grupių finansavimą ir požiūrį į juos, siūlymas pritarti mūsų pateiktam pasiūlymui, kurį, pabrėžiu, tikrai pasirinkome atsakingai, sverdami valstybės galimybes ir įsigaliojimo datą numatydami vėliau.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Visada buvau ir esu už atlyginimų padidinimą visiems pedagogams, pedagoginiams specialistams, kurie ugdo mūsų vaikus, teikia jiems švietimo pagalbą. Pati, kaip jau minėjo gerbiamasis kolega, teikiau pataisas. Tačiau kol kas pritarimo Vyriausybės nėra, nes nėra tam numatyta pinigų. Todėl dabar, žinodama, kad jeigu šitoms pataisoms būtų pritarta, praktiškai būtų sužlugdytas etatinio modelio priėmimas, nes Vyriausybės išvada greičiausiai būtų neigiama ir jos tikrai būtų paprašyta, todėl dėl šios pagrindinės priežasties dabar negaliu balsuoti už. Po etatinio modelio priėmimo, po šio įstatymo priėmimo, rudenį mes grįšime prie šitų pataisų, tai, ko siekė kolegos, didinsime nuo sausio 1 dienos, tačiau nežlugdydami dabar etatinio modelio priėmimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos, balsuojame dėl šios pataisos. Kas pritaria Seimo narių pataisai, balsuoja už, tie, kurie pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 50, prieš – 30, susilaikė 27 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes nebūtų aišku, kas būtų tokiu atveju, jeigu klasėje mokytųsi keturi tokie mokiniai su specialiaisiais poreikiais. Mes komitete bendru sutarimu nutarėme nepritarti.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas dėl III skyriaus. Vyriausybės nutarimas Nr. 605. Komitetas pritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Toliau Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pristatyti reikėtų pasiūlymą. Pristatykite pasiūlymo esmę.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pasiūlymas yra aiškus. Kadangi mes praeitą kartą priėmėme, sakyčiau taip, finansinius įsipareigojimus, kurių negalime padaryti, tai savo pasiūlymu aš atkuriu tokią situaciją, perkeliu tiesiai tą situaciją, kaip ir turėtų būti 5 priede.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš vėl bandau sugrąžinti visų mūsų dėmesį į Seimo jau išreikštą valią balsuojant dėl A. Papirtienės ir K. Smirnovo pasiūlymo, kuriam Seimas yra pritaręs. Taip, mes matome Vyriausybės išvadą, suprantame papildomų finansų poreikį, ten apie 4,5 mln. atsiranda poreikis. Bet geriausias variantas, kurį mes kitomis savo pataisomis, pasiūlymais siūlome, ne apskritai atsisakyti šito ketinimo, o tiesiog registruoti atskirą nuostatą, kad jų taikymas ar įsigaliojimas yra ne nuo rugsėjo 1 d., o, tarkime, nuo kitų metų. Žiūrėdami į tokį pasiūlymą, vieną dieną balsuodami taip, kitą dieną jau mūsų Seimo valia nebesiskaito, na, patys neatrodome solidžiai, rimtai. Kolegos, aš kviečiu tikrai nepritarti komiteto pirmininko E. Jovaišos siūlymui.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė, balsuojame. Tie, kurie pritaria ir komiteto nuomonei, ir E. Jovaišos pasiūlymui, balsuoja už, kiti balsuoja kitaip.
Balsavo 104 Seimo nariai už – 62, prieš – 27, susilaikė 15 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
Replika po balsavimo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš atkreipčiau dėmesį, kaip pasikeičia frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ balsavimas. Jų balsais ta pataisa buvo iš esmės ir priimta. Dabar tapo valdančiaisiais, jau balsuoja priešingai, skriausdami mokytojus.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas Seimo narių E. Pupinio, G. Steponavičiaus, J. Narkevičiaus, A. Gelūno, D. Šakalienės, M. Adomėno, V. Simuliko, R. Žemaitaičio. Pristato E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų priešmokyklinio ugdymo pedagogai iš esmės prieš bendrojo lavinimo mokyklą tie patys pedagogai, tik dirba šiuo metu pagal etatinio mokėjimo principą. Bent jiems galėtume pakelti atlyginimus šiek tiek, atvirkščiai negu A. Papirtienės, nuo ateinančių metų. Mes formuosime biudžetą, galėsime numatyti. Tos pasakos, kad kažkas vyksta ir kažkas vyks, tegul vyksta, bet tai būtų tam tikra garantija, kad iš tikrųjų kas nors įvyks. Jeigu bus geriau, tai bet kada prieš svarstydami biudžetą, tiksliau, tvirtindami, mes galėsime nutarti dar geriau, bet šis principas būtų jau įtvirtintas, kad kėlimas jau būtų, ir žmonės tikrai būtų dėkingi ir suprastų, kad nėra užmiršti. Siūlau tikrai palaikyti dėl pedagogų, dirbančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, ir motyvai jau yra išdėstyti tiek ir už, ir prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Nereikia pamiršti, kad tie žmonės yra taip pat pedagogai, jų diplomas, atestatas, ką jie begautų… Išsimokslinimą jie turi, išsilavinimą, kad galėtų auklėti ir mokyti jaunąją kartą. Priešmokyklinis ugdymas buvo įvestas specialiai dėl to ir jiems dabar mes mažiname atlyginimą arba jie nedalyvauja keliant atlyginimą vien todėl, kad moko ikimokyklinio amžiaus vaikus? Čia nėra pedagogo etatas, čia nėra mylinčių, nemylinčių. Pedagogas – taip, gaus papildomą etatą, vadinamąją trečią kišenę, galės dirbti kaip pagalbinis trečiame universitete, penktame universitete, direktoriaus mylimasis bus ar nemylimasis, tai čia yra skirtingi dalykai. O šitiems žmonėms būtina pakelti atlyginimą ir, manau, reikia pritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Visiškai sutinku, kad iš tikrųjų šių įstaigų darbuotojams būtina pakelti algas, tačiau šiandien biudžete, deja, nėra numatyta tų pinigų. Tačiau mus ministerija patikino, kad jau yra sukurta darbo grupė, kuri sprendžia šitą klausimą, ir rudenį po tam tikrų tyrimų bus pateiktos konkrečios išvados, kaip ir kada būtų galima tai padaryti. Aš tikiu mūsų Vyriausybe, kad taip ir bus padaryta. Todėl kol kas aš pasisakyčiau prieš tam, kad ateityje būtų pakelti atlyginimai ir šios srities ugdymo specialistams.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Pritariantys Seimo narių pasiūlymui balsuoja už, pritariantys komiteto nuomonei balsuoja prieš.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 52, prieš – 33, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo narių E. Pupinio, G. Steponavičiaus, J. Narkevičiaus, A. Gelūno, D. Šakalienės, M. Adomėno, V. Simuliko, R. Žemaitaičio pasiūlymas dėl 22 skyriaus. Pristato…
E. PUPINIS (TS-LKDF) Ačiū. Gerbiami kolegos, yra mokyklose dar viena kategorija darbuotojų, kurie dirba ypač sunkiomis sąlygomis ir kurių apskritai trūksta mokyklose. Tai yra specialūs pedagogai, logopedai, surdopedagogai, žmonės, dirbantys su vaikais, turinčiais tam tikrų sutrikimų. Bent jiems jau galėtume tikrai pakelti atlyginimus ir pasistengti, kad bent tie pedagogai mokyklose dirbtų ir išliktų, nes jų atlyginimai ypač maži. Tai siūlau vėlgi pagal tokį pat principą nuo 2019 metų bent jiems pagerinti gyvenimą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Motyvai vėlgi tie patys, nemanau, kad reikia kartoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū. Aš tik noriu pasakyti, kad šiuo įstatymu yra regraduojama pedagoginė visuomenė, graduojamas pedagoginis kolektyvas ir, manyčiau, negalima pritarti. Tai čia viena pakopa, antra pakopa, trečia pakopa ir t. t. Manyčiau, kad čia yra pedagogų kolektyvų ir tiesiog pedagoginės profesijos diskriminacija.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Nuo 2019 metų bus didinami atlyginimai, bet dabar mes į šitą įstatymą, norėdami jį priimti, įdėti šito negalime. Priimkime šitą įstatymą, po to didinsime.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti. Kas už Seimo narių pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 49, prieš – 36, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
Pasiūlymas dėl V skyriaus 27 punkto Seimo narių E. Pupinio, G. Steponavičiaus, J. Narkevičiaus, A. Gelūno, D. Šakalienės, M. Adomėno, V. Simuliko ir R. Žemaitaičio – pakeisti 5 priedo 27 punktą. Pristato E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai ilgai kalbėjome apie savižudybių prevenciją, apie patyčių prevenciją. Savaime suprantama, kad ypač šioje srityje reikalingi psichologai, psichologų asistentai, socialiniai darbuotojai, švietimo pagalbos įstaigose dirbantys specialistai. Kaip tik čia ir siūloma bent šiai kategorijai vėlgi nuo 2019 metų pagerinti situaciją ir pakelti. Jų irgi atlyginimai bene vieni iš mažiausių. Nesiūlau laukti kitų metų, o šiandien jau situaciją pagerinti, kitais metais, kaip ir minėjau, galėsime dar labiau pagerinti situaciją, jeigu bus iš ko. Sunku tikėtis, kad grįšime prie to svarstymo, nes, kaip ir minėjau, ir biudžeto įstatymai keičiami, mokesčių įstatymai keičiami. Visada netikiu, kad skubėsime grįžti. Čia kaip tik šansas yra iš anksto pasakyti Vyriausybei, kad turėtume padidinti atlyginimus ir padidinsime, kad psichologai nesitrauktų iš mokyklų.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nepritarti. Motyvai tie patys, bet galėčiau dar pridurti, kad vis dėlto mes tą reformą darome etapiškai, ir iš tikrųjų yra numatyti ir kiti žingsniai dėl mokytojų gyvenimo ir atlyginimo gerinimo, tai jų tikrai niekas neužmirš ir nepamirš. Rudenį mes iš tikrųjų prie šitų problemų sugrįšime.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš tiesų mes tikime gerais siekiais autorių visos šitos reformos, tačiau technine prasme mes vis dėlto matome galimybę, kad tą padidinimą galima būtų atlikti ir kartu su šitomis įstatymo pateiktomis pataisomis. Kodėl? Mes kalbame apie tai, kad tas padidinimas neženklus, tačiau padidinimas galėtų įvykti nuo sausio 1 dienos, ne šiais metais, nes šiais metais biudžetas jau yra sudėliotas, o kitų metų biudžetas dabar formuojamas. Taigi mes galime dabar įtraukti ir nuo sausio 1 dienos tie pedagoginiai darbuotojai, kurie neapimti yra etatinio mokytojų darbo pakeitimo, irgi gautų neženklų, bet vis dėlto didėjimą.
Taigi tai nesutrukdytų priimti dabartinio šito viso paketo ir nuo kitų metų sausio 1 dienos numatant biudžetą padidinti ir kitiems švietimo darbuotojams lėšas, atlyginimą. Tokiu būdu neskaldysime iš tiesų švietimo bendruomenės, kuri susideda ir iš mokytojų, ir iš etatinių darbuotojų, o apimsime visumą. Todėl ir raginu balsuoti už, nes pakartoju, tas pritarimas šitai pataisai nesužlugdys viso paketo priėmimo dabartiniu metu, o švietimo visi darbuotojai bus lygūs ir nors tiek neišbalansuoti, nesupriešinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir motyvai prieš – Seimo narė A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, man kyla abejonių. Šitų pataisų teikėjai visur yra apsiskelbę, kad jie nepritaria etatiniam, kad etatinis yra blogai, bet teikia pataisas, kurios nebus įgyvendintos, nes jie galimai nebalsuos už etatinį. Aš netikiu jų nuoširdumu. Aš kaip tik galvoju, kad jie šitomis pataisomis nori sužlugdyti etatinį, kad jis nebūtų priimtas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Balsuodami apsispręsime. Pritariantys Seimo narių pasiūlymui balsuoja už, pritariantys komiteto nuomonei nepritarti balsuoja prieš.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 48, prieš – 34, susilaikė 25 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narių E. Pupinio, G. Steponavičiaus, J. Narkevičiaus, A. Gelūno, D. Šakalienės, M. Adomėno, V. Simuliko ir R. Žemaitaičio. Pakeisti penkto… Atsiprašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Čia kalbama apie auklėtojų atlyginimus, taip pat principas tas pats – nuo 2019 metų. Siūlau balsuoti, nors manau, kad iš tikrųjų ta nuostata, kad nepritarsime etatams… Savaime suprantama, kaip galėsime pritarti, jeigu dalis mokytojų, pedagoginių darbuotojų lieka išvis už borto, jiems nedidės atlyginimai. Niekas nežino, kada didės, todėl siūlau pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Motyvai jau išsakyti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, ką tik gerbiama A. Papirtienė čia mestelėjo, kad kažkas nori projektą sužlugdyti. Miela Aušra, jūs prisimenate, kokio pobūdžio jūs pati registravote pataisas ir kokio dydžio sumų savo siūlymais prašėte su įsigaliojimu nuo šių metų rugsėjo 1 dienos? Apie kieno čia atsakomybę ir požiūrį į rimtą finansų planavimą mes kalbame tokiu atveju? Mes, dar kartą pabrėžiu, siūlome mūsų projekto pataisų įgyvendinimą nuo kitų metų sausio 1 dienos. Jūs vieną dieną teikiate siūlymus dešimtims milijonų, reikalaujate, kad už juos balsuotų, kitą dieną juos atsiimate.
Bet aš grįžtu prie šito siūlymo ir noriu pasakyti, kolegos, vienoje mokykloje dirba mokytojai dalykininkai, mokytojai, dirbantys su pradinukais, dirba psichologai, socialiniai darbuotojai, koncertmeisteriai, akompaniatoriai ir kiti pedagogai, bet staiga paaiškės, kad tik daliai toje pačioje mokykloje dirbančių pedagogų situacija keičiasi. Mes paliekame toje pačioje mokykloje skirtingas grupes, pedagogus, kurie nepaliečiami šiuo įstatymu ir lentelėmis, kuriems potencialiai situacija turėtų pagerėti. Kolegos, mes siūlome sisteminius sprendimus ir atsakingai žiūrėdami į finansus šiek tiek vėlesnį įsigaliojimą nei kitiems mokytojams. Prašome nepykti, Aušra, aš matau, jūs čia kalbėsite, bet tikrai reikia kartais santūriau čia mėtytis vieni kitiems pastabomis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kalbės A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Taip, aš teikiau pataisas. Vienai pataisai, konkrečiai mokytojų koeficientų kilstelėjimui, buvo pritarta, mes derėjomės su Švietimo ir mokslo ministerija ir Vyriausybe. Dėl kitų pataisų Vyriausybė aiškiai pasakė, kad dabar lėšų nėra, kad bus apie tai galima kalbėti nuo rudens ir kalbėti apie 2019 metus, todėl aš daugiau nebeprašiau tų pataisų palikti ir dabar aš raginu balsuoti prieš bet kokį pakėlimą vien todėl, kad negriautume ir nežlugdytume šito įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, man atrodo, mes visi žinome, kad etatų įvedimas vyks palaipsniui 2018–2020 metais. Manau, kad per šitą laikotarpį mes būtent tos darbo grupės veiklos rezultatų dėka sugebėsime padidinti algas ir kitiems pedagogams, dirbantiems bendrojo ugdymo įstaigose, ir ne tik, ikimokyklinėse ir panašiai. Taigi šiek tiek pakentėkime, iš pradžių nėra tiek pinigų, mes žinome, kad nuo rugsėjo 1 dienos etatiniam apmokėjimui bus skirta 17,4 mln. eurų ir tikrai į tuos 17,4 mln. eurų nepateks visi tie norai, kokius jūs išreiškėte. Tai galbūt šiek tiek kantrybės. Tikrai reikia siekti to gerojo tikslo, pedagogų materialinės padėties pagerinimo, bet svarbiausia užtikrinti mokymosi kokybę. Aš balsuosiu prieš šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar reikia balsuoti dėl šio pasiūlymo. Palaikantieji pasiūlymą balsuoja už, pritariantieji komiteto nuomonei balsuoja prieš.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 50, prieš – 34, susilaikė 26 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Štai, vakar buvo priimta mokesčių trupinių, aš taip pavadinčiau, tokia reforma, ir šiandien pirmas atgarsis, pirmas dalgio smūgis į akmenį – nebėra pinigų pedagogams. Reikėjo turbūt anksčiau galvoti, įsiklausyti į kitų nuomones ir galbūt šiandien tokių aštrių klausimų nebūtume kėlę, nes pedagogams būtų ne pažadai, bet realios lėšos, kurios būtų numatytos ir patenkintų poreikius, kurių pedagogai nusipelnė.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas dėl VII skyriaus 37 punkto Seimo narių E. Pupinio, G. Steponavičiaus, J. Narkevičiaus, A. Gelūno, D. Šakalienės, M. Adomėno, V. Simuliko ir R. Žemaitaičio. Pristato Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai yra mažiausias ir žemiausias atlyginimo lygis pedagoginio darbuotojo mokykloje. Ar galite kas įsivaizduoti, kaip žmonės gyvena su atlyginimu, kurio koeficientas 3,8? Tikrai, nežinau, tokiam darbuotojui iš viso neapsimoka dirbti. Ko gero, nedirbdamas jis gautų didesnę paramą ir palaikymą iš valstybės negu dirbdamas. Mes kaip tik ir siūlome nuo 2019 metų bent šiai kategorijai pakelti atlyginimus, aišku, neženkliai, per vieną, nuo 3,8 iki 4,9 žemiausią šakutę. Iš tikrųjų šie žmonės vargsta mokyklose būdami daugiau dėl idėjos, ne dėl atlyginimo. Siūlau pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nepritarti. Motyvai yra aiškūs, bet aš norėčiau garbiajam Seimui pasakyti štai ką. Čia per visas šitas lenteles ir finansus nesulaukė dėmesio labai svarbi detalė. Mes mokytojams, bendrojo ugdymo mokyklos mokytojams, pakeliame atlyginimus per koeficientą. Jūs užmiršote galbūt. Noriu priminti, pagrindinėje komiteto išvadoje mes priėmėme, ir tai yra papildomi pinigai, nelaukdami nei 2019 metų, nelaukdami šakinėje sutartyje sutarto laiko. O dabar čia yra tas etapas, kuris liečia pagal etatus dirbančius žmones. Tik tiek norėjau pridurti.
PIRMININKAS. Motyvai už pataisą. Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, kai dėl šio siūlymo, tai noriu pagarsinti savo nuomonę, kad pritarti galima.
PIRMININKAS. Balsuojame. Pritariantieji Seimo narių pasiūlymui balsuoja už, pritariantieji komiteto nuomonei balsuoja prieš.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 49, prieš – 34, susilaikė 23. Pasiūlymui nepritarta. Baigiame šio straipsnio priėmimą. Ar galime visam 9 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Yra Seimo narių E. Pupinio, G. Steponavičiaus, J. Narkevičiaus, A. Gelūno, D. Šakalienės, M. Adomėno, V. Simuliko ir R. Žemaitaičio pasiūlymas. Pristato G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, mes nemažai bandėme diskutuoti ir ieškojome formuluočių, tobulindami patį įstatymo projektą. Bet iš tiesų turbūt didžiausias nerimas, su kuriuo visa švietimo bendruomenė pasitinka šio įstatymo priėmimą, yra būdas ir laikas, kad įstatymai yra pateikiami pasibaigus mokslo metams. Jų įsigaliojimas yra numatytas rugsėjo 1 dieną ir išties…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia ne tas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Apie įsigaliojimo terminą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ne, čia terminas yra vėliau. Čia yra dėl to, jei įsigaliotų tai, kas buvo lentelėse, tada reikėtų pataisų. Čia nebeaktualu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarti. J. Liesys – motyvai už.
J. LIESYS (LSF). Tai, ką pasakė G. Steponavičius, ačiū, Pirmininke, už žodį. Tai, ką pasakė G. Steponavičius, yra visa tiesa. Lentelės dabar paliekamos šone. Mokyklos vadovybė, savivaldybės yra patenkintos, pinigai tiesiog plaukia, per kraštus liejasi, mokyklos neturės kur dėti, o mokinys pamirštas. Matematikos neišlaiko 30–40 %, lietuvių kalbos egzaminų vėl neišlaiko. Atsakingas mokytojas negauna priedų. Mes šiuo įstatymu taip ir važiuojame pirmyn. Vis dėlto mes turime atsigręžti į mokinį ir tada žiūrėti. O pinigai mokinio neišauklės. Išauklės tik mokytojas, juo mes ir visa mokyklos bendruomene turime rūpintis.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Aš dabar klausiausi argumentų už ir nesupratau, apie kokį pasiūlymą kalbama. Apie atidėjimą, taip?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Raginu balsuoti prieš, nes, atidėjus etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį, nustoja galioti dabar esantis 5 priedas, ir mokytojai patenka į bendrą visų biudžetininkų apmokėjimo įstatymą. Čia buvo kalbama, kad etatiniam nepasirengta, vėluojama, terminai, spėjo nespėjo, o čia, patekus į šitą bendrą, apie jį net niekas negalvojo. Jau jam tai išvis niekas net mintyse nesiruošė… Taigi raginu nepalaikyti šito pasiūlymo.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė, balsuojame dėl pasiūlymo. Palaikantieji Seimo narių pasiūlymą balsuoja už. Manantys, kad reikia pritarti komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 45, prieš – 33, susilaikė 29 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo narių G. Steponavičiaus, E. Pupinio, A. Gelūno, A. Armonaitės, M. Adomėno pasiūlymas. Pristato G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Iš tiesų dėl prieš tai buvusio pasiūlymo ir nereikėjo balsuoti, nes jis buvo susijęs su pasiūlymais, dėl kurių įsigaliojimo buvo teikiamas siūlymas. O visiems tiems siūlymams ir nebuvo pritarta. Tai logika čia tokia.
Kalbėdamas apie viso įstatymo įsigaliojimą, pratęsiu tą argumentaciją, kad iš tiesų būdas ir laikas pasirinktas toks, kad jis nebeleidžia daugeliui žmonių, mokyklose dirbančių vadovų, mokytojų racionaliai matyti ir svarbių dalykų, kurių įstatymu siekiama. Stabilumo užtikrinimas, žinojimas, kad mano pajamos bent jau nemažės mokslo metams pasibaigus, nesant susijusių teisės aktų, mokyklų finansavimo tvarkos, tinklo taisyklių, nesant naujo varianto šalia. Su šiuo tiesiogiai etatinių… poįstatyminiai Vyriausybės ar ministerijos teisės aktai dar net nėra priimti.
Mes norime, kad švietimo bendruomenė normaliai priimtų tokį sisteminį pokytį, kuris įgyvendinamas jau nuo rugsėjo 1 dienos. Kolegos, tai yra nerimta, neatsakinga ir neprofesionalu.
Mes pateikėme pasiūlymą atidėti metams, komitete diskutavome ir dėl tarpinių variantų, kad gal tai galėtų būti ir sausio 1 diena, nes tikrai neprapuls tie 17 mln., reikiamai padarius koeficientų indeksavimą, dėl jų galima išspręsti, kad jie ateis iki mokyklų ir mokytojų nuo rugsėjo 1 dienos. Bet dabar tikrai negadinkime tokiu būdu ir nekelkime sumaišties. Kviečiu pritarti šiam racionaliam siūlymui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Gerbiami kolegos, vis dėlto tai nėra įstatymo projektas, kuris atsirado per vieną sekundę. Darbas buvo atkliktas tikrai nemenkas, buvo dirbta daugiau kaip metai ir iš tikrųjų kuo mes greičiau priimsime čia, Seimo salėje, šitą įstatymą, tuo greičiau Vyriausybė galės daryti poįstatyminius aktus. Noriu priminti, kad kiekviena normaliai dirbanti mokykla visada planuoja savo darbą pagal turimus išteklius. Tie ištekliai, kokie yra skirti kiekvienai Lietuvos mokyklai 2018 metais, yra gerai žinomi, jie yra nustatyti, jie yra gerai žinomi. Visa, kas laukia ir gali laukti, mano giliausiu įsitikinimu, tai absoliučios daugumos mokyklų finansavimo padidėjimas. Aš manau, kad mokytojai, vadovai turi praktiką, kad pirmasis planavimas yra prieš atostogas, antrasis planavimas yra rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje. Mes visiškai galime suspėti, juo labiau kad, noriu priminti, darbas padarytas ir viešinant visą šį projektą labai didelis. Buvo labai daug pristatymų šio projekto ir, svarbiausia, kad yra ir puslapis, ir karštoji linija etatinis.lt, jame iš tikrųjų mokyklų vadovai yra profesionaliai konsultuojami. Galų gale daugybė Seimo narių žino savo rajonų…
PIRMININKAS. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). …apskaičiavimus, kaip atrodys jų finansavimas, kas darysis su jų mokyklomis.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs pristatėte komiteto išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš raginčiau greičiau priimti įstatymą, kad galėtume pradėti dirbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už pataisą – Seimo narys M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Kolegos, nepaisant visų patikinimų, kuo labiau kalbiesi su mokyklų vadovais, su mokytojais, tuo labiau aišku, kad sumažėjus laiko įgyvendinti šiuos pokyčius, o jie tikrai yra drastiški, yra didžiuliai, yra nepasirengta. Mokyklos netrukus išeina atostogų, didžioji dauguma jau išėjo. Kada jos turi visus tuos naujus pokyčius priimti, kada turi sutvarkyti visus popierius, kad rugsėjo 1 dieną turi būti jau pagal naują tvarką? Taip nedaromos reformos, taip nedaromos reformos, kai nėra laiko. Tai, kad keliems ministerijos darbuotojams yra aišku, kaip ten viskas turės būti, toli gražu nereiškia, kad visiems mokytojams ir mokyklų vadovams yra lygiai taip pat aišku.
Kiek su jais kalbiesi, tie paaiškinimai, taip, sako, buvo pristatymai: atvažiavo, parodė video, pakalbėjo, ir tuo viskas baigėsi. Iš tikrųjų nei tinkamos pagalbos visa apimtimi, nei aiškių taisyklių, nei galų gale, kaip tai bus įgyvendinama, nėra. Jeigu norite chaoso rudenį – taip, prašom priimti, bet mūsų tikslas yra bandyti apsaugoti mokyklą nuo tokios šoko terapijos. Man tikrai neaišku, kodėl jūs norite sukompromituoti savo pačių reformą darydami tai skubos tvarka, su skubos darbu visi žino, kas nutinka.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Turiu bent du argumentus, kodėl reikėtų balsuoti prieš Seimo narių pasiūlymą. Viena vertus, reforma tikrai yra nuosekli, yra taip nenuosekliai nuosekli, kad paprasčiausiai racionaliais pasiūlymais jos negalima gadinti. Pirma. O antras dalykas, ji yra tikrai krikščioniška. Jeigu mes skaitytume Evangeliją, Evangelijoje parašyta: budėkite (čia yra mokytojams), nes nežinote nei valandos, nei dienos. Šita reforma, man atrodo, leidžia mokytojams visą laiką išlikti budėjimo režimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl pataisos. Manantys, kad jai reikia pritarti, balsuoja už, pritariantys komiteto nuomonei balsuoja prieš. (Šurmulys salėje)
Balsavo 110 Seimo narių: už – 43, prieš – 38, susilaikė 29 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. Ir baigėme 10 straipsnį. Ar galime 10 straipsniui dabar jau pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso motyvai. Motyvai už – Seimo narė A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelis yra suderintas su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija, su Lietuvos švietimo profesine sąjunga, su Lietuvos mokytojų švietimo ir mokslo profesine sąjunga. Yra visų šių organizacijų, vienijančių virš 9 tūkst. narių, palaikymas. Etatinį modelį palaiko ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, vienijanti 49 tūkst. narių. Etatinio modelio įvedimas Lietuvos švietime yra progresyvus žingsnis, nuo kurio pagaliau prasideda teigiami pokyčiai, vedantys ir prie mokytojo profesijos prestižo atkūrimo, ir prie mokinių pasiekimų gerėjimo.
Dar pakartosiu. Neįvedus etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio, nežinomybėje ir neapibrėžtume pakibs visa mokytojų atlyginimų sistema, nes, kaip jau minėjau, jie visi pateks į bendrą biudžetininkų įstatymą, kur visi biudžetininkai dirba etatu, o mokytojai yra valandininkai. Štai čia atsiras grėsmė iš tikrųjų sumažėti jų atlyginimams. Etatinio modelio įvedimas, nauja mokytojų darbo apmokėjimo tvarka pagaliau nuties tiltus mažėjimui mokytojų ir mokyklų bendruomenių susipriešinimo, kuris buvo atsiradęs kažkada kažkam įvedus mokinio krepšelį, ir ne tik mokinio krepšelį, bet dar ir oraus mokytojo atlygio karpymo žirkles. Tai iš tikrųjų supriešino ir mokytojus, ir mokyklų bendruomenes, kai mokytojai buvo priversti pataikauti mokinio krepšeliui, jį visaip vilioti į mokyklas. Aš manau, kad šita sistema padės pagaliau to susipriešinimo atsikratyti. Tikiu, kad su etatinio modelio įvedimu atsigaus ir mokytojai, ir mokyklos, ir Lietuvos švietimas. Todėl kviečiu pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Girdėjome labai daug žodžių, bet aš pabandysiu pasakyti keletą argumentų.
Pirma. Reformai nėra pasirengta. Yra likę du mėnesiai iki tol, kol pagal naują reformą jau turės pradėti funkcionuoti mokyklos. Tai tikrai nėra realistiška. Tai yra šoko terapija ir tas šokas, bijau, kad nebūtų mirtinas smūgis Lietuvos švietimo sistemai.
Antra. Nekontaktinių valandų prilyginimas kontaktinėms nuvertina mokytojo tiesioginį darbą. Tai yra ta paskirtis, kuriai mokytojas specialiai ruošiasi dėstyti, auklėti mokinius, ji staiga tampa tik viena iš etato dalių ir gali būti net ne pagrindinė, net mažesnioji dalis. Kitaip tariant, atsiranda paskata daryti dalykus, kurie su mokytojo tiesioginiu pašaukimu nėra susiję, nes jie yra lygiai taip pat vertinami, t. y. iškreipia apskritai mokytojų motyvaciją būti mokykloje.
Trečia. Didžiulės nekontaktinių valandų ir vadinamajai bendruomeninei veiklai skirtų valandų įvedimas reiškia, kad iš tiesų atsiranda daugybė galimybių pripūsti neegzistuojančius etatus iki viso, manipuliuoti tomis valandomis, skirstyti jas savo favoritams, užsiimti imitacine veikla. Visos tos galimybės dabar staiga atsiranda. Taip, pasitikime didžiumos mokytojų sąžiningumu, bet jeigu įstatymas yra toks, kuris skatina neskaidrias veiklas, tai bijau, kad tokie įstatymai neturėtų būti priimami, tokie, kurie didina neskaidrumo paskatas.
Ir ketvirta. Blogiausias dalykas, kad ši visa finansavimo sistema yra sukonstruota taip, kad įšaldytų dabar egzistuojantį neproporcingą, mokiniams nenaudingą mokyklų tinklą. Mūsų tikslas turėtų būti judėti link europietiškų standartų, didesnių klasių, didesnių bendruomenių. Dabar gi sukurtos paskatos išlaikyti tokį merdintį tinklą, kai gaudami didžiulį finansavimą mes vis tiek nesugebėsime gauti aukštesnės kokybės. Nepritarkime šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamieji, gal pakartosiu jau ne sykį kolegų išsakytus argumentus, tačiau noriu dar kartą pabrėžti, kaip yra būtina pritarti etatinio mokytojų apmokėjimo modeliui. Mokytojai jau ne vienus metus siekia, kad būtų pereita nuo valandinio prie etatinio apmokėjimo, subalansuojat jų gaunamą darbo užmokestį ir atliekamus darbus. Etatinis apmokėjimas kaip tik ir sprendžia šią problemą. Mokytojo darbo užmokestį numatyta mokėti ne tik už kontaktines ir nekontraktines valandas, tačiau ir begalę darbų, kuriuos iki šiol mokytojai atlikdavo nemokamai ar už labai menką apmokėjimą.
Noriu atkreipti dėmesį, kad keistai skamba pasisakymai, kad įsigaliojus šiam modeliui mokytojų darbo užmokestis mažės. Tokias nuomones labai paprastai paneigia trys argumentai. Pirmas argumentas – kaip gali mažėti darbo užmokestis, kai į sistemą per dvejus metus įliejama papildomai 95 mln. eurų. Antras. Keičiant mokėjimo sistemą darbo užmokesčio koeficientai nemažėja. Ir trečias argumentas. Mokytojams bus apmokama už darbus, už kuriuos iki šiol nebuvo mokama.
Todėl kviečiu, kolegos, patikėti beveik dvejus metus dirbusios darbo grupės rezultatu, palaikyti įvairių švietimo bendruomenių grupių kurtą modelį ir balsuoti už, taip žengiant žingsnį link visos švietimo sistemos atnaujinimo ir sustiprinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, man atrodo, šiuo sprendimu mes tiesiog perstatome kėdes „Titanike“ ir nematome, jog tuo tarpu švietimo laisvas skęsta.
Pradėkime nuo to, jog šiandien mokytojų atlyginimai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Paskutiniais duomenimis, Rumunijoje yra 20 % didesni, Slovakijoje – 40 %, Lenkijoje – 50 %, Estijoje – 50 %, Čekijoje – 60 %, Vengrijoje – 90 %, Turkijoje – du kartus, Kroatijoje – du kartus, Maltoje – tris kartus, Slovėnijoje – keturis kartus, Italijoje – penkis, Portugalijoje – šešis kartus ir taip toliau. Tai yra esminė problema ir jos mes šiuo sprendimu niekaip nesprendžiame, tiesiog tampome paklodę tarp miestų ir rajonų.
Deja, jau dabar gauname laiškų mokytojų, kurie sako, kad dėl šios naujos tvarkos jų atlyginimai dar sumažės, nors jie jau yra patys mažiausi Europoje, vieni mažiausių visoje Europos Sąjungoje, jie dar sumažės. Man atrodo, kad mes turime matyti esmines problemas ir jas spręsti.
Resursų šiandien yra, resursai yra labai paprasti. Mes šiandien priimame, vakar priėmėme sprendimus dėl gyventojų pajamų mokesčio. Tam buvo skirta 320 mln. Paimkime tuos 320 mln., padalinkime iš 35 tūkst. pedagogų, padalinkime iš 12 mėnesių ir kiekvienam pedagogui vidutiniškai išeis 760 eurų papildomai atlyginimas. Pridėkime prie esamo 630 vidutinio atlyginimo ir turėsime 1 tūkst. 400 eurų vidutinį mokytojo atlyginime Lietuvoje. Tai išspręstų problemas, o ne etatinis apmokėjimas.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš galiu sutikti su M. Majausko teiginiu, kad švietimo laisvas skęsta, bet noriu pasakyti, kad skęsti jis pradėjo 2009 metais, kada mokinio krepšelis pavertė mokinį preke, o ugdymo procese pradėjo įsivyrauti prekiniai piniginiai santykiai, kurie neturėjo nieko bendro su ugdymo kokybe. Šiandien mokytojams bene vieninteliams alga mokama ne už etatą, bet už pamokų skaičių, o pamokų skaičius priklauso nuo direktoriaus malonės.
Turiu pasakyti, kad apie šią reformą, jos esmę sužinojau dar 2016 metais, kada Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga paskelbė savo programą, ir vienas iš D, 5D vadinosi, vienas iš D buvo šita reforma. Pačiame Seime ji tobulinama jau beveik 1,5 metų, kalbamasi su visais socialiniais partneriais ir pasirašytos sutartys ministerijos su švietimo darbuotojų profsąjungomis. Todėl aš visiškai nesutikščiau, kad šitai reformai nepasiruošta. Kažkaip keistai skamba, kolegos oponentai, kai jūs sakote, kad reformai nepasiruošta, reikia ją pradėti maždaug 2019 m. rugsėjo 1 d., bet pinigus – 17,4 mln. išdalinti jūs pasiruošę nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Manau, kad iš tikrųjų dėl priešininkų reformos mums buvo sunku anksčiau atnešti į šitą salę įstatymo projektus, bet vis dėlto geriau vėliau negu niekada. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš nepalaikysiu šitos reformos, kaip ir nepalaikiau per ankstesnes stadijas. Yra du pagrindiniai argumentai: pirmiausia – laikas. Mokslo metai jau yra pasibaigę ir tie žmonės, kurie siūlo šitą reformą, visiškai ramia sąžinę neįvertina to, kaip mokyklų vadovai ir mokytojai turės vasarą verstis kūliais, kad galėtų pasiruošti šitos reformos įgyvendinimui nuo mokslo metų pradžios, nuo rugsėjo 1 dienos.
Antra, yra paties pasiūlymo esmė. Mano požiūriu, etatinis apmokėjimas užkonservuoja neefektyvų švietimą. Etatų skaičius yra neribojamas, yra paliekama terpė vietos savivaldų vadukams pataikauti švietimo nomenklatūrai, skirstyti etatus ir toliau konservuoti švietimo biurokratiją. Tiems mokytojams, kurie turi visus etatus, kurie dirba sunkiai nuo ryto iki vakaro, situacija visiškai nepagerės. Priešingai, yra mokytojų, kuriems atlyginimai netgi gali sumažėti 10 ar 15 eurų. Vis tiek tai jau nėra idėjos Lietuvai „Mokytojas – prestižinė profesija“ įgyvendinimas. Tie mokytojai, kurie neturi viso krūvio, bus verčiami dalyvauti kažkokiose su švietimu nesusijusiose veiklose ir taip formuoti visą etatą.
Kokybė ir mokinys šitoje reformoje apskritai neegzistuoja ir apskritai nėra tema. O man atrodo, jog būtent jie, būtent šie du elementai: ugdymo kokybė ir mokinys, kaip švietimo paslaugos gavėjas, ir turi būti švietimo tikslas, o ne biurokratija. Aš nepalaikysiu tokios biurokratiją plečiančios ir užkonservuojančios idėjos.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai stebina kolegų nuogąstavimas, kad čia tarsi bus kažkas labai blogai. Kai sveikatos apsaugai buvo padidėjimas apie 20 %, niekas neabejojo, kad tai pasieks medikus ir sveikatos sistema pajus tą lėšų pagerėjimą. Tai ir įvyko – ir pagerėjo, ir pajuto sveikatos sistema. Taip pat – ir mokytojai, ir pedagogai. Į sistemą papildomai įliesime 20 % daugiau lėšų. Abejonių, kad jos nepasieks mokytojų, tikrai neturėtų tokių būti. Žinoma, kažkas svajotų, kad didelės mokyklos turėtų gauti 30, 40 ar 50 % daugiau lėšų, o mažosios tarsi nieko neturėtų gauti. Bet svarbiausia, kad būtų tas didėjimas, kad pajustų visos – tiek mažos įstaigos, tiek didelės.
Ir nuogąstavimas dėl ugdymo kokybės, kai buvo sakoma, kad mažose švietimo įstaigose tarsi ugdymas labai blogas, o didelėse labai geras. Deja, atsitiko atvirkščiai: kai mokinys 5 ar 6 valandą ryto turi laukti autobuso į mokyklą ir miegantis mokytis didelėje klasėje, didelėje mokykloje, jo ugdymo kokybė tikrai prastėja. O ministerijai yra svarbūs visi – tiek pedagogai, tiek mokiniai, ar jie mokytųsi didelėje mokykloje, ar mažoje.
Mielieji, rugsėjo 1 dieną pedagogai, atėję į darbą, pamatys, kad jų švietimo įstaigoms padidėjo lėšos. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš reformą – Seimo narys G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, labai ačiū, patikslinu: ne prieš reformą, o prieš šiuos įstatymo projektus. Tikrai yra dalykų, kurie yra suprantami, ir noras padėti ypač mažakomplektėms mokykloms yra tai, ką, manau, bet kuris čia, salėje, esantis atsakingas politikas visada palaikys. Bet išties geras sumanymas padaryti sisteminius pokyčius baigiasi tuo, kad iš tiesų klasėse su 30 ar 28 vaikais dirbantys mokytojai šiandien gauna aiškią žinią: jeigu nepadidės atlyginimas, tai jau jiems tikrai aišku, skaičiavimai tai rodo… Daugelis nuogąstauja, kad nebūtų net sumažėjimo. Supriešinimas miesto ir kaimo mokyklų tokiu modeliu yra didžiausias šito projekto trūkumas ir dėl to jam pritarti tikrai negalima.
Antras negatyvus dalykas su šiuo mokytojų etatinio apmokėjimo modeliu yra tai, kad iš tiesų bus finansuojamos neretai menkavertės ir su ugdymo procesu nesusijusios veiklos. Sako, pajus pagerėjimą ir mažos, ir didelės, bet iš tiesų mažus krūvius turintys mokytojai per kitas kišenes gaus didesnį finansavimą, bet tai niekaip netaps paskata dirbti kokybiškiau mokykloms ir užtikrinti kokybiškesnį ugdymą.
Ir trečias mano argumentas, kodėl negalima pritarti projektui, tai yra būdas birželio mėnesį atnešti projektus Seimui svarstyti. Kolegos, čia ne apie pagarbą sau mes dabar kalbame. Ar taip yra parodoma pagarba švietimo bendruomenėms? Ar tai yra trijų profesinių sąjungų sukirsto rankomis su ministerija ir komitetu rezultatas, kai iš esmės ir savivaldybės skeptiškai žiūri? Mokyklų vadovų, daugybės visuomeninių organizacijų žinutės, ateinančios į mūsų pašto dėžutes ir telefonus, sako, kolegos, tai yra neatsakingas požiūris ir nepagarbos mokykloms rodymas. Aš kviečiu tikrai šiandien nepritarti tokiam projektui.
PIRMININKAS. Balsuojame. Nuomonės išsakytos. Dėl viso įstatymo priėmimo. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 71, prieš – 1, susilaikė 3 Seimo nariai. (Plojimai, šūksniai) Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2181) priimtas. (Gongas) Replika po balsavimo – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai nesiruošiau kalbėti, bet išgirdęs, kaip buvęs švietimo ministras, kurio valdymo laikotarpiu buvo didžiausi protestai, daugiausiai piketavo, mitingavo tiek studentai, tiek moksleiviai, tiek mokytojai, tiek dėstytojai, šiandien skleidžia tokią demagogiją, kurios net šlykštu klausyti… Rezultatas parodo, kad net neišdrįso balsuoti, tai parodo jo, net nežinau, lygį.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu tik dėl protokolo, kad liktų, kad aš balsavau už. Tiesiog nespėjau paspausti mygtuko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Baškienė balsavo už. M. Puidokas – replika po balsavimo.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš norėčiau padėkoti tiems pilietiškiems kolegoms Seimo nariams, kurie vis dėlto balsavo dėl šito projekto dėl to, kad ši reforma visiems mokytojams, Lietuvos mokykloms yra ypač svarbi ir jos labai laukta, ir tikrai dėl jos buvo labai daug ir nuosekliai dirbta. Labai gėda yra už tuos, kurie mėgino sabotuoti ir ištraukinėti korteles, ir visai nebalsuoti. Ir dar didesnė gėda yra dėl gerbiamo G. Steponavičiaus, kuris ne tik universitetus pavertė uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis ir išniekino faktiškai pačią universitetinio mokslo esmę, jo dėka daugybė kaimų mokyklų buvo priverstos užsidaryti. Aš manau, kad, užuot padėjus, kad būtų įgyvendinamos reikiamos reformos, kalbėti tokias demagogijas yra tikrai labai apgailėtinas reiškinys.
PIRMININKAS. A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Iš tikrųjų esu viena iš tų, kuri sabotavo. Sabotavau labai sąmoningai ir tiesiog vienos geriausių ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos mokyklų – Vilniaus Jėzuitų gimnazijos direktorės pastabas vis dėlto jums pasakysiu. Dokumentai kol kas neleidžia pamatuoti finansinio pokyčio, nes neaiški įsigaliosianti klasės krepšelio metodika. Kaip skirstyti kišenių procentus, jeigu mokyklos nežino, kada ir koks finansinis pokytis pasieks mokyklą. Pavyzdinių dokumentų, kuriuos būtų galima pritaikyti, nėra. Ką, reikia samdyti teisininką, kuriam nėra pinigų? Vilniaus miesto savivaldybė aiškiai pasakė, kad neįmanoma reformos taikyti nuo rugsėjo 1 dienos. Modelio kūrėjai jau privargo transliuoti info- ir nesugeba atsakyti į jokius klausimus, tik kartoja vieną ir tą patį. Nesugeba atsakyti į klausimus ir konsultantai, nes nėra jokių parengtų dokumentų. Net geriausi dalykai žlunga, kai jiems yra nepasiruošta.
Mokyklai reikia pokyčių, tačiau mokyklai tikrai nereikia melo ir mokyklai tikrai nereikia tų profsąjungų, kurios realiai nemoko vaikų ir nemoko vaikų taip, kaip E. Šicaitė Jėzuitų gimnazijoje, tikrai viena geriausių Lietuvos mokytojų ir viena geriausių Lietuvos mokyklų. Taigi ne viskas taip nuostabu, kaip jūs norėtumėte.
PIRMININKAS. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Seime, šiaip ar taip, ilgas darbas, beveik pusantrų metų dirbta. Labai noriu padėkoti ministerijos žmonėms, noriu padėkoti socialiniams partneriams, noriu padėkoti ir mūsų Švietimo ir mokslo komitetui, kuris, nors ir priešingų pozicijų, bet vis dėlto ieškojo, kaip padaryti geriau. Noriu padėkoti visiems, palaikiusiems šitą projektą. Dėkui jums visiems.
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, pats balsavimas, 75 balsais priimti tokius didelius įstatymus, ateityje siūlyčiau to nedaryti, 71 už, bet 75 iš viso balsuojantys. Manau, tokie įstatymai turėtų būti priimami atsargiau, galbūt per ilgesnį laiką, Seimo nariams matant poįstatyminius aktus. Mes dabar nieko neturime, mes balsavome už tą, ko nežinome, t. y. nei krepšelio formavimo metodikos, nei nieko. Manęs žmonės klausia, jau dabar eina atgarsiai, kad direktoriai reikalaus būti puse etato mokykloje. Dirbu dviejose mokyklose, tiksliau, trijose mokyklose, ar bus man sudarytos sąlygos išvažiuoti iš mokyklos? Direktorius sako: ne, tu turėsi būti čia. Ko gero, jis antra puse etato niekur negalės dirbti. Iš tikrųjų daug neatsakytų klausimų, žmonės nežino. Manyčiau, kad į tokius klausimus visą laiką turi būti atsakyta priimant tokius rimtus įstatymus, nes galbūt idėja, kuri svarstytina, nors pasaulyje to nėra per daug, tai vis dėlto turėtų būti aiškiai išdiskutuota ir mokytojai, ir direktoriai iš anksto turėtų viską žinoti.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visko čia turbūt bus įgyvendinant šį įstatymą, aš tik prašyčiau, kolegos, kauniečių kukliau elgtis čia moralizuojant kitus, kai žinome, kokiu būdu jūs susitvarkėte ir uždarėte Šv. Mato mokyklą ignoruodami bendruomenę, visus kitus dalykus ir netgi savo įsitikinimus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, ačiū už teisę pasisakyti. Tikiuosi, kad visi pasisakė, kurie norėjo pasidžiaugti ar paliūdėti dėl priimto įstatymo. Aš kiek kitu klausimu.
Šiandien buvo paviešinta, kad Specialioji tyrimo komisija, kuri turėjo pradėti nuspręsti dėl apkaltos proceso A. Skardžiui, nusprendė neišviešinti informacijos, susijusios su atliktu tyrimu, ir net protokolų. Gerbiamas pirmininke, pagal Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 7 straipsnio 6 punktą įslaptinimas įmanomas tik vienu atveju – jeigu nagrinėjamas klausimas yra susijęs su valstybės paslaptimi. Kitu atveju tokį sutikimą turi duoti Seimas. Mano žiniomis, Seimas nėra davęs sutikimo įslaptinti šią informaciją, todėl kyla keli klausimai. Vienas. Ar apskritai komisijos posėdžiai buvo teisėti? Dėl to mes kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją siekdami išsiaiškinti, ar A. Skardžiaus išteisinimo komisija buvo teisėta. Pirmiausia.
Kitas kreipimasis, Seimo Pirmininke, yra į jus. Naudodamasis savo autoritetu ir jums patikėta Seimo teise kviečiu ir prašau frakcijos vardu paprašyti štai tos ponios, kuri stovi prie kito mikrofono, išviešinti medžiagą, kad Seimo nariai bent jau iki svarstymo pradžios galėtų susipažinti su tuo, kas buvo diskutuojama komisijos posėdžiuose. Kitu atveju prašau nukelti svarstymo laiką, kad galėtume detaliai susipažinti su pristatytu klausimu. Ačiū. Ir įteikiu jums prašymą.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog turiu informuoti, kad Seimo nariams visi protokolai yra prieinami. Taip, buvo Seimo narių, kurie norėjo susipažinti, tie, kurie kreipėsi, visi gavo leidimus susipažinti su dokumentais. (Balsai salėje)
Kitas dalykas, aš labai paprašyčiau nerėkti gerbiamos opozicijos ir išklausyti iki galo. Komisijos darbe nebuvo taip, kad komisija ką nors nusprendė įslaptinti. Komisija veikė griežtai vadovaudamasi teisės aktais, kurie nurodo, kad jos posėdžiai yra uždari. Uždarų posėdžių medžiaga nėra prieinama viešai, tai yra taip. Tačiau, kaip aš šiandien buvau informuota Komisijų sekretoriato, Seimo Pirmininkas, jeigu jis ir Seimas pageidauja, gali inicijuoti procedūrą ir išviešinti protokolus. Mes galime apsispręsti tai padaryti, kiek tai nėra susiję su valstybės paslaptimi ir kiek tai nėra susiję su prokuratūros atliktu ikiteisminiu tyrimu, nes prokuratūra leido išviešinti tiktai keturias ištraukas savo dokumentų. Visa kita nėra vieša prokuratūros sprendimu.
13.30 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2182(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Darbotvarkė yra patvirtinta ir pagal darbotvarkę 1-4b darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2182. E. Jovaiša.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra G. Steponavičiaus ir kitų pasiūlymas ir dėl to pasiūlymo mes apsisprendėme priimdami ankstesnį įstatymą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Todėl G. Steponavičius sutinka, kad šis pasiūlymas nebesvarstytinas čia. Ir tada 2 straipsniui galime pritarti taip pat bendru sutarimu. Ačiū.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš čia tikrai negaišinsiu laiko. Kviečiu visus vieningai balsuoti už, nes šitas įstatymas labai reikalingas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, tikrai viltis miršta paskutinė. Aš norėčiau, kad kiekvienas nors sekundę įsivaizduotumėte, kad jūs esate tas mokytojas, kuris išėjote atostogų ir sužinojote dabar, kokį sprendimą priėmė Seimas. Pagal šitą mūsų sprendimu priimtą įstatymą faktiškai kiekvienas mokytojas bus atšaukiamas iš atostogų, nes su darbo sutarčių sąlygų pakeitimais supažindinti darbuotojus reikia prieš tam tikrą laiką ir gauti darbuotojo rašytinį sutikimą.
Negana to, dalis mokytojų neteks darbo. Tie, kurie sako, kad taip neatsitiks, kalba netiesą. Tie, kurie kalba, kad visų mokytojų atlyginimai padidės, irgi kalba netiesą. Mokyklos dabar paskandintos į nežinomybę. Kiek etatų turės mokykla, niekas negali pasakyti, kokį finansavimą turės, niekas negali pasakyti. Šita reforma, mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistema yra vadinama kodiniu pavadinimu „Medus“. Brukamas per prievartą net medus gali sukelti pykinimą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aišku. Gerbiami kolegos, mes neturime kito būdo, kaip pasakyti savo ne ir stengtis sustabdyti šį nesuderintą buldozerį, kuris gali pridirbti daug problemų, tai mes vėl nedalyvausime balsavime.
PIRMININKAS. Daugiau Seimo narių dėl motyvų neužsirašė. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 68, prieš – 1, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2182) priimtas. (Gongas)
13.34 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 23, 58, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2174(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2174. Pranešėjas – E. Jovaiša, komiteto pirmininkas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šitą įstatymo projektą ir jam pritarė štai taip: už – 6, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio – Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Galime pritarti kartu ir visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas?..
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir integruodami šį pasiūlymą pritariame bendru sutarimu 3 straipsniui. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame 4 straipsniui bendru sutarimu. 5 straipsnis. Dėl jo jau buvo apsispręsta.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ne, čia…
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymo jau buvo apsispręsta.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia kitokia yra finansavimo… Čia reikia…
PIRMININKAS. G. Steponavičius nori pristatyti savo pasiūlymą, taip? Prašau. G. Steponavičiaus, E. Pupinio, A. Armonaitės ir A. Gelūno pasiūlymas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Jeigu atidžiau pažvelgtumėte, tai šis įstatymo projektas nėra lydimasis valstybės ir savivaldybių tarnautojų darbo apmokėjimo savarankiškas projektas ir dėl jo pateikti pasiūlymai turi būti svarstomi nepriklausomai nuo ankstesnių balsavimų.
Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo projektu yra siūloma pereiti prie klasės krepšelio finansavimo modelio, kurio įvesti nerekomenduoja tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad neefektyvus klasių finansavimo modelis kokybei nepasitarnautų, tai rodo ir tyrimai. Taip pat penkiose savivaldybėse dvejus metus vykdytas bandomasis modelis daugeliu aspektų patvirtina, kad išties didesnių pinigų mokykloms per klasės krepšelį skyrimas nebūtinai atsiliepia kaip kokybiniai pokyčiai jose. Antra vertus, šis klasės krepšelio modelio įvedimas yra nenaudingas ir bus nenaudingas miestuose veikiančioms švietimo įstaigoms.
Ir kodėl mes turime griauti tai, kas veikia gerai? Todėl mes atkreipiame dėmesį, kad tos pačios ir panašios aplinkybės, kaip projektas gimė ir kaip jis yra svarstomas, ateina iki Seimo birželio mėnesį. Susiję projektai, įgyvendinantys mokyklų finansavimo tvarką, taip pat net nėra paskelbti ir nėra žinomi. Yra tiktai štrichai ir keletą gairių, mes siūlome, kad šito projekto įgyvendinimas būtų atidėtas metams. Taip pat noriu pasakyti, kad jis niekaip neturės įtakos prieš tai priimtiems įstatymams ir jų įgyvendinimui, todėl kviečiu balsuoti už mūsų pasiūlymą.
PIRMININKAS. Turbūt laikomės tos bendros tvarkos, kad 29 pritariančius turime, kad galėtume taupyti laiką. Tada komiteto nuomonės paprašysiu.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Argumentai yra labai įvairūs ir gana svarūs jau vien dėl to, kad mes turime ir tą modelį, ir jis buvo iš dalies visai pakankamai pristatytas ir komitete. Galima buvo susipažinti su juo ir suprasti jo teigiamybes ir neigiamybes, ir komitetas balsavo ir už pasiūlymą. Komiteto narių balsuota buvo taip: už – 4, prieš – 6, susilaikiusių nebuvo. Tokiu būdu nepritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui.
J. LIESYS (LSF). Aš tik noriu priminti, kada dalyvavome klausymuose ir mes, Seimo nariai, dalyvavo ir mokyklų bendruomenių atstovai, vadovai, iš didelės masės žmonių, kurie dalyvavo, tik šešios rankos pakilo už, visi buvo prieš. Aš noriu pasisakyti prieš šitą įstatymo – turint 17 mln. negalima padalinti per koeficientą, negalima padalinti per mokinio klases, per mokinio sumažinimo klasėse skaičių – tai yra absurdiška. O dabar duokite laiko – nors normaliai padalintų tuos 17 mln. nuo 2019 metų. Manau, kad šitas pasiūlymas yra tinkamas ir galima būtų jį tikrai atidėti metams.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Dažnai sakome netiesą, kad mes įvedame tiktai klasės arba klasės komplekto krepšelį – tai yra kombinuotas mokyklos finansavimas, nes kai kurie dalykai, pavyzdžiui, tokie kaip, sakykim, vadovėlių pirkimas ir panašiai, jau vyksta pagal mokinio krepšelio principą, tokiu būdu reikia pasakyti, kad pagal klasės krepšelio principą finansuojamas pats ugdymo procesas, visa kita jau yra kiti principai.
Dabar aš visiškai nesutiksiu, kad mokytojai arba direktoriai nežino, kas jų laukia. Tam buvo sukurtas tinklalapis etatinis.lt. Ten yra pateikti pavyzdžiai ir kiekvienas mokytojas gali tikrai ten susirasti savo būsimą apmokėjimą. Be to, ten yra pavyzdžių ir mokyklų direktoriams ir jie gali pagal tą pavyzdį gana nesunkiai sudėlioti etatus savo mokyklai nuo rugsėjo 1 dienos. Turiu pasakyti, kad Švietimo ir mokslo ministerija padirbėjo tikrai neblogai ir, pavyzdžiui, ištisi rajonai jau turi skaičius, koks bus finansavimas nuo rugsėjo 1 dienos ir kiek etatų turės konkreti mokykla. Pavyzdžiui, mes su ministre apsilankėme Joniškio rajone, Pakruojo rajone ir kiekviena mokykla sužinojo tuos skaičius. Todėl aš manau, kad reikia sakyti viską iki galo, o ne tik dalį tiesos. Kviečiu nepalaikyti šito pasiūlymo.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo. Kas pritaria Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, pritariantys komiteto nuomonei nepritarti balsuoja prieš.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 41, prieš – 42, susilaikė 17 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta. Galime bendru sutarimu pritarti 5 straipsniui? Galime.
Dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Netrukdysiu jūsų laiko, kviečiu tikrai balsuoti už šitą įstatymo projektą, jis nėra lydimasis, bet jis kompleksiškai padeda realizuoti mūsų reformą, tai yra įvesti etatinį apmokėjimą mokykloje, ir būtent atskleidžia tuos visus finansavimo principus. Taigi balsuokime už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tokiu įstatymo projektu (gal daug kas ir užsiimate kitais darbais), iš esmės šituo sprendimu yra keičiama visa bendrojo lavinimo finansavimo paradigma. Nuo sistemos, kada valstybės pinigai yra skiriami mokiniui, pinigai seka pagal moksleivį, mes pereisime prie sistemos, kai pinigai seks paskui klasę, paskui mokyklą, paskui instituciją. Nuo žmogaus – prie biurokratijos. Ar stebina? Matyt, nelabai, nes prieš tai priimtas etatinis apmokėjimas irgi bylojo apie tai.
Čia buvo raginimas pasakyti visą tiesą apie tai, kaip atrodys sistema. Tai ir pasakykime. Girdėjau, ministrė sako, čia yra toks hibridas – ne tik klasės krepšelis, bet dalis bus ir mokiniui. Tai pasakykime tiesą – tik 2,5 % išliks moksleivio krepšelio. Visa kita, visi kiti procentai, tai yra didžioji liūto dalis, keliaus paskui klasę, paskui mokyklą, paskui instituciją.
Taigi man iš esmės tokia logika nepriimtina, ji yra visiškai priešinga tam, ką rekomendavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai. Jie čia, Lietuvoje, apie tai kalbėjo, nežinau, kur tuo metu buvo mūsų dabartiniai švietimo sprendimo priėmėjai, gal užsikimšę ausis. Bet man atrodo, mes darome tikrai didelę klaidą, tikrai neprotingą dalyką, todėl aš kviečiu nepalaikyti šio pokyčio ir nedaryti klaidos.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, labai dėkoju kolegoms liberalams, kad atkreipė dėmesį. Iš tikrųjų tai labai svarbus sprendimas, taip, tai viena iš to proceso dalių – neoliberalizmo eros pabaiga. Taip. Vakar mes priėmėme Stasio ir Vyriausybės dėka, buvo atėjusi pabaiga „Sodros“ privatizacijos procesui. Šiandien priimame sprendimą dėl krepšelizacijos pabaigos švietime. Taip, kolegos, tai yra visiškai sąmoningai demokratinių rinkimų pagrindu priimamas sprendimas. Mane nuoširdžiai stebina ponas G. Steponavičius. Aš labai žaviuosi jo atkaklumu, kai jis būdamas opozicijoje, aišku, jis tą turi ir privalo daryti, bet nori vis dar tęsti neoliberalizmą. Labai gerai. Bet sprendimas yra – ne. Jūs, liberalai, esate atsakingi už padėtį švietime, nes prieš kiek, 10, 12, 13, tiksliai negaliu pasakyti, prieš kiek metų jūs darėte tą reformą, tą krepšelizaciją, kuri pavertė mūsų švietimą tuo, kuo jis dabar yra. Tai yra jūsų atsakomybė ir mes šiandien taisome jūsų klaidas. Gerai, blogai – parodys laikas. Bet skiname jūsų silpną, ligotą derlių.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Pastarąjį pusvalandį aš girdžiu pavardes, klišes, štampus. Tai reiškia, kada nebėra argumentų, tada pasirenkama iš desperacijos užgauliojimai ir asmeniškumai. Kiekvienas savo lygį galite parodyti, koks yra, bet drįsiu priminti, kad krepšelio modelis atsirado socialdemokratams valdant Švedijoje. Lietuvoje jis buvo įvestas 2000 metais, kai jokiais liberalais tada valdžioje net ir nekvepėjo. Kolegos, apie ką jūs kalbate?
Jeigu jūs pažiūrėtumėte, koks efektyviausias modelis ir Europos Sąjungos ne sykį akcentuota, kad efektyvesnis lėšų ir tikslingesnis į kokybę orientuotas naudojimas yra tada, kada finansuojama ne institucija, o asmuo ir jo pasirinkimas. Jeigu jūs pažvelgtumėte, kokios šalys su kokybės ženklu taiko mokinio krepšelio modelį Europoje, tai yra Švedija, Suomija, Danija, Olandija. Demonizavimas klišėmis per neoliberalizmą ar dar kažką, praktikoje išbandytus dalykus, niekaip ideologiškai nesietinus dalykus rodo, kad tai yra veikiantis modelis.
Šiandien pripažįstame, kad reikia kalbėti apie nedidelių mokyklų gelbėjimą, bet tai vėlgi neturi būti daroma skriaudžiant miestų gerai sukomplektuotas mokyklas, kurioms šis modelis tinka. Kolegos, dar kartą noriu paprašyti kalbėti apie argumentus ir dalykus, kurie gali padėti mokykloms jaustis užtikrinčiau. Būdas, koks yra pasirinktas, nežinant visai švietimo bendruomenei, koks bus tas klasės krepšelis, irgi neprideda solidumo visam šitam svarstymui. Matykime argumentus ir pagrindinis dalykas šiandien yra ne mokinio krepšelio problema kaip tokia. Šiandien yra nepakankamas krepšelio dydis. Jeigu tie pinigai, kurie šiuo metu yra suplanuoti, būtų proporcingai indeksuojami krepšelyje, mes turėtume visiškai kitokią situaciją. Taigi, kolegos, matykime esmę ir kviečiu atsakingai balsuoti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Išties mes turime situaciją, kai prieš daug metų, vadovaujant liberalų atstovams ministerijai, buvo įvestas tas dabartinis krepšelio principas. (Balsai salėje) Ir galiu pasakyti, kad tuo metu ir buvo supriešintos ne tik kaimo ir miesto mokyklos, kas dabar bandoma pasakyti, bet ir visos mokyklos tarpusavyje. Ką mes šiandien turime? Šiandien turime, kad vaikų mokymosi rezultatai yra nukritę iki turbūt neįsivaizduojamų žemumų, nes vaikas šiuo atveju yra paskutinėje vietoje. Yra vaikomasi pinigų, tai yra to krepšelio. Perviliojami ne tik vaikai, bet ir mokytojai su ištisomis klasėmis. Ir ką mes turime? Turime didžiulį disbalansą, kur šiandien situacija tikrai yra išbalansuota. Tai tikrai, kolegos, kviečiu palaikyti ir eiti tuo keliu, nuryjant tą karčią piliulę, kuri buvo mums įbrukta tais laikais.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, problema ta, kad krepšelio ar klasės, ar moksleivio principas nepadidina pinigų kiekio. Čia yra visa problema. Tik ji šiek tiek iškreipia sistemą, nes paprastai koncentruotos mokyklos yra geriau aprūpintos ir materialine baze, ir apskritai mokymosi sąlygomis. Reikia pažiūrėti į tuos rezultatus. Aš suprantu, kad vietos politikams sunku priimti sprendimus šiek tiek efektyviau naudoti pinigus ir koncentruoti tą tinklą. Bet toks kelias yra ir tokiu keliu pasaulis eina, nes koncentruotos lėšos paprastai efektyviau išnaudojamos geresniam rezultatui, geresniam lygiui pasiekti.
Tai vėlgi su tais 17 mln. iki dabar, na, iš tikrųjų jie išplauks ir per klasių krepšelius tikrai bus paskirstyti tolygiau, bet tolygumas išeis per tai, kad koncentruotos mokyklos, kur daugiau klasių, paprastai perskirstant tas lėšas nukentės, atvirkščiai, negu kad būtų skirstoma kitu principu.
Čia pasakyta frazė, kad, na, gerai, laikas parodys. Bet laikas mums brangiai kainuoja. Ne laikas turi parodyti, ekspertai turi parodyti. Ekspertinio vertinimo tikrai trūko. Nes jeigu mes net komitete nežinome pagrindinių principų, kaip bus formuojami krepšeliai, tik bendruosius – kažkoks krepšelis bus, kokybės kažkur savivaldybėje krepšelis, netolygumams išlyginti, – tai ką galima kalbėti apie mokyklas? Jos dabar neturi jokių tikslių skaičių, kur galėtų tą krepšelį skirstyti pagal programas. Tai bus padaryta tik iki liepos pabaigos, galbūt šiek tiek anksčiau.
Įsivaizduokite, ar galima kokybiškai dirbti gaisro sąlygomis, ypač švietimo sistemoje. Štai kur yra problema. Siūlau nepritarti, ir mūsų frakcija nedalyvaus balsavime, nes taip niekas nedirba.
PIRMININKAS. Laikas. Nuomonė už – Seimo narys J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Faktas yra tas, kad mes prieš tai priėmėme etatinio modelio variantą. Jis negalės būti įgyvendintas, jeigu dabar nepadarysime kito sprendimo. Kalbama apie finansų skyrimą ir išvis švietimo finansinės sistemos pakeitimą.
Mokinio krepšelis atgyveno ar ne? Mano įsitikinimu, jis atgyveno ir trukdė toliau šveitimo sistemai tobulėti. Jis įvedė tokią sąvoką kaip prekė – tai yra vaikas. Ten, kur vaikas, ten pinigai. Be abejo, apie ugdymo kokybę sudėtinga kalbėti. Antras dalykas, krepšelio yda yra tai, kad jis supriešino mokyklas. Viena mokykla pagal tam tikrą subjektyvią metodiką, pagal tam tikrą metodiką turi lėšų ugdymo poreikiams dar ir perteklių, o kitos mokyklos dėl metodikos ypatumų turi ugdymui netgi minimumą, trūkumą.
Tada buvo įmanomas perskirstymas, bet mokyklos, kurių biudžetas buvo perteklinis, pradėjo kalbėti, kad tai mūsų lėšos, mūsų mokyklos lėšos, pamiršdamos, kad tai valstybės lėšos, skirtos kokybiškam ugdymo procesui organizuoti. Todėl perėjimas prie klasės krepšelio modelio yra labai labai vertinamas.
Kitas dalykas. Kitas dalykas yra blogis, kad mes nežinome, koks tas perskirstymas ir ta metodika bus. Čia reikia tik pasitikėti, kad valdantieji, gerbiami žalieji, atitinkamai parengs tą dokumentą taip…
PIRMININKAS. Laikas!
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). …kad tai atitiktų visą sistemą. Todėl šiuo momentu reikia balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, nesu kategoriškai prieš ir prašyčiau nesipiktinti valdančiųjų atstovų, kai pamatys, kad aš nedalyvauju balsavime. Iš tikrųjų čia nėra kaip balsuoti, nes įstatymo projektas palieka visišką neapibrėžtumą.
Tie, kurie skaito projektus, turėtų pastebėti, kad 4 straipsnyje yra parašyta, kad taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei arba vienam mokiniui principai. Pagal mūsų priimtą įstatymą Vyriausybė laisvai net galės palikti mokinio krepšelio principą. Jeigu čia būtų parašyta, kad taikomas klasei principas, aš galbūt labiau kaip žmogus iš periferijos galėčiau balsuoti už. Aš dabar nežinau, kokiu procentu Vyriausybė paims klasės finansavimo principą, kokiu vienam mokiniui paliks. Kaip sakau, gali likti viskas, kaip buvo, po šitokio mūsų balsavimo ir tokių formuluočių. Taigi, kolegos liberalai gal čia be reikalo piktinasi. Jeigu jie gerai sutars su švietimo ir mokslo ministre, ji pagal mūsų įstatymą visai gali palikti vieno mokinio principą. Todėl neišeina balsuoti už tokius įstatymus, kur visiškai niekas nepasakoma. Anksčiau buvo pasakyta – finansavimo vienam mokiniui principas. Aišku. Jeigu pasakyta: 10 % – taip, 90 % – taip, būtų aišku. Dabar čia niekas neaišku ir arba tas, arba tas. Tai jūs balsuojate už neaišku ką, kolegos. Balsuokite.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 71, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2174) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiami kolegos, jeigu nereplikuotume, netektų pratęsti posėdžio, bet jeigu jūsų tokia valia, tai noriu iš karto susitarti. Išklausome replikas ir pratęsiame posėdį tol, kol apsvarstysime Seimo nutarimą dėl… (Balsai salėje) Turime šiandien slaptą balsavimą ir Seimo nutarimą „Dėl Mokslo tarybos pirmininko ir pavaduotojų skyrimo“. Maloniai jūsų prašau tai padaryti, nes tai yra jau mūsų sutarta ir Seniūnų sueigoje.
Pirmasis replikuoja… Po vieną repliką nuo kiekvieno mikrofono – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kurie priėmėte šitą dabartinį krepšelį, labai juo džiaugiatės… dabartinį finansavimo modelį ir atsitraukėte nuo grynojo krepšelio pagal mokinį, jums turbūt yra žinoma, bent aš esu ne vieną kartą sakęs, kad tose valstybėse, kuriose per toli nueinama nuo krepšelio principo pagal mokinį, katalikiškos mokyklos paprastai uždaromos. Visur negailestinga statistika, nes biurokratinis modelis, pasikeitus valstybei, dažniausiai priverčia jas gyventi kaip privačias, neturinčias lėšų iš kitur. Siūlau tikrai nesusipainioti dėl to, nes iš tikrųjų turėsime liūdnas pasekmes. Nesusipainioti taip, kaip gerbiamas T. Tomilinas visą laiką susipainioja kalbėdamas apie ideologiją, nes kur labiau dar galima pasitarnauti privatiems fondams, privačiam kapitalui, sukurti ypač liberalų principą, kai įteisinamas įstatymas, kad tavo privačias lėšas, 4 %, nusavina valstybei padedant ir atiduoda privatiems fondams. Kur dar gali būti liberalesnis principas? Taigi nesusipainiokite dėl Švietimo įstatymo ir nesivadovaukite tokiais argumentais…
PIRMININKĖ. Repliką nutraukiu. Jos turi būti trumpos.
E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Štai dėl to aš ir nekomentuosiu kliedesių apie liberalizmą, tuo labiau painiojant datas, įvykius ir faktus.
Kalba apie švietimo įstatymus, kuriuos šiandien priėmėme. Jūs turite daugumą, tuo džiaugiatės, mėgaujatės ir žavitės, tačiau kai mes priiminėjome Sporto universiteto prijungimą prie Sveikatos mokslų universiteto, mes, dalis opozicijos, sakėme, kad tai gali būti antikonstitucinis veiksmas. Šiandien Konstitucinis Teismas nustatė: jūs, balsuodami dėl šių dviejų universitetų, nusižengėte Konstitucijai. Ar jums dėl to šilta, ar šalta, spręskite kiekvienas kaip pilietis, kaip žmogus, kaip politikas. Palieku jūsų pačių įsivertinimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinė replika – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo vadovai, jūs turbūt pastebėjote, kad neseniai buvo įregistruota bene vertingiausio valdančiosios koalicijos rėmėjo P. Gražulio labai vertinga rezoliucija, kur sakoma, kad gali būti išgelbėta R. Žemaitaičio sveikata apsaugant jį nuo žalingo konservatorių ir Prezidentės poveikio, jeigu greitai priimsime šią rezoliuciją. Galbūt Seimo valdyba galėtų greitai susirinkti ir papildyti rytdienos posėdžių darbotvarkę, kad ta rezoliucija taip gražiai papuoštų šios sesijos pabaigą?
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų humoro jausmą, o jį jūs turite šaunų.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos pirmininko ir jo pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2334(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos pirmininko ir jo pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2334(2). Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą. Komiteto išvada. Svarstymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šitą klausimą, visi kandidatai buvo apsvarstyti, pasisakė ir mes slaptu balsavimu išreiškėme savo nuomonę dėl kandidatų. Taigi visi kandidatai gavo vienodai: 9 – už, prieš nebuvo ir susilaikiusių taip pat nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Kandidatai atsisako kalbėti. Tai mums lieka patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Norite kalbėti? Kiek aš supratau, A. Gumuliausko jau nėra, išsibraukė. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš kviečiu visus kolegas pritarti pateiktiems kandidatams ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Mes turime slaptą balsavimą ir slapto balsavimo metu patvirtinti pirmininką. Pavaduotojai yra tvirtinami Seimo nutarimu, bet procedūra tokia. Tvirtiname slapto balsavimo biuletenį. Galime jį patvirtinti? Tvirtiname. Skelbiamas slaptas balsavimas dabar tuoj, po posėdžio, 14 val. 5 min. 15 minučių slaptas balsavimas ir po to paskelbsime rezultatus, ir Seimo nutarimu patvirtinsime 15 valandą susirinkę į plenarinį vakarinį posėdį balsavimo rezultatus ir Seimo nutarimus dėl pavaduotojų.
Primenu, balsų skaičiavimo grupę: P. Gražulis, R. Juška, Č. Olševskis, A. Sysas, G. Skaistė, A. Skardžius, L. Staniuvienė ir O. Valiukevičiūtė. Jeigu kai kurių kolegų nėra, prašom frakcijų seniūnus užtikrinti, kad jūsų frakcijos atstovai dalyvautų. Dėkoju.
Pertrauka iki slapto balsavimo pabaigos. Renkamės 15 valandą. Ačiū visiems.
Pertrauka
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Gerbiami kolegos, baigėme rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.