LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 30 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3224

2024-04-10 Nr. 102-P-10

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovės: viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giedraitytė, vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Vį Registrų centro atstovės: Irma Jauniškė, Jolanta Kazlauskienė, Lina Kaminskaitė, Lietuvos notarų rūmų teisininkė Ieva Mikaliūkštytė, Lietuvos advokatūros atstovas Paulius Griciūnas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-26				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti
2.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja J. Janušauskienė 2024-04-10	2			Kadangi pagrindinio paketo projekto Nr. XIVP-3213 13 straipsnyje nurodyta dalies nuostatų įstatymo įsigaliojimo data (2024 m. balandžio 1 d.) jau praėjusi, sistemiškai turi būti įvertintos ir patikslintos visuose paketo projektuose nurodytos įstatymų įsigaliojimo datos.	Pritarti	Pasiūlymas: „2 straipsnis Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. ~~balandžio~~ rugsėjo 1 d.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos advokatūra 2023-11-30				Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau - Advokatūros įstatymas) 56 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad Lietuvos advokatūra (toliau - Advokatūra) yra advokatų savivaldą įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo. Išskirtinos šios Advokatūros funkcijos - atstovavimas jos narių interesams ir jų gynyba bei teisės aktų projektų advokatų veiklos klausimais rengimas ir jų teikimas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Seimui. Advokatūra susipažinusi su Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, kuriuo siekiama pakeisti 30 straipsnio 3 dalies l punktą ir jį išdėstyti taip: „1) advokatą profesinės bendrijos dalyvių vardai, pavardės, asmens kodai, korespondencijos adresai;“ mano, jog toks pakeitimas yra tinkamas siekiant asmens duomenų apsaugos įgyvendinimo. Advokatūra taip pat pritaria Aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIVP-3213-XIVP-3229 (toliau - Aiškinamasis raštas) pateiktai pozicijai, dėl duomenų apsaugos užtikrinimo ir jų mažinimo, tuo pačiu nori atkreipti dėmesį į dar vieną aktualų minimo įstatymo pakeitimą. Advokatūros manymu, turi būti siekiama, jog Advokatūros įstatymas visapusiškai atitiktų 2018 m. gegužės 25 d. pradėto taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - BDAR) nuostatas. Minėtame Advokatūros įstatymo 30 straipsnyje, be visų kitų reikalavimų yra nustatytas reikalavimas nurodyti ir asmens kodą, norint įsteigti juridinį asmenį. Asmens kodas yra itin svarbus kiekvieno asmens identifikacinis unikalus duomuo, pateikiantis daugiau informacijos nei tik gimimo data. Todėl asmens kodo naudojimas turėtų būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, kai jo negalima pakeisti kitu identifikaciniu duomeniu. Šiuo atveju, manytina, jog kai advokatas nori įsteigti juridinį asmenį, advokatui reikėtų pateikti advokato pažymėjimo unikalų numerį, o ne asmens kodą. BDAR 5 straipsnio l dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas, reiškiantis, kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi. Advokatūra pritaria Aiškinamajame rašte, tinkamai atskleistai asmens duomenų prieinamumo problematikai, jog siekiant Juridinių asmenų registre (toliau - JAR) įregistruoti juridinį asmenį, juridinio asmens duomenis, informaciją ar jų pakeitimus, JAR tvarkytojui teikiami CK ir kituose įstatymuose nustatyti dokumentai. Praktikoje dažni atvejai, kai teikiant minėtus dokumentus, juose taip pat būna savanoriškai įrašyta perteklinių asmens duomenų, kurių pateikimo JAR tvarkytojui nei CK, nei kiti įstatymai nenumato. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 2.71 straipsnio l dalimi, JAR duomenys, JAR kaupiami dokumentai ir bet kokia kita JAR pateikta informacija yra vieša. Kiekvienas asmuo turi teisę už atlyginimą gauti bet kokius JAR duomenis, JAR saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Todėl JAR kaupiami dokumentai, kartu su juose savanoriškai atskleistais ir JAR tvarkytojui pateiktais asmens duomenimis, gali būti prieinami ir kiekvienas asmuo, nurodydamas dokumentų naudojimo tikslą, jų gavimo teisinį pagrindą, prašomų pateikti dokumentų apimtį ir gavimo būdą, gali su jais susipažinti. Siekiant apsaugoti advokatų asmens duomenis ir užtikrinti, jog apie advokatus nebūtų renkami ir atskleidžiami pertekliniai asmens duomenys Advokatūros manymu, advokatūros įstatymo 30 straipsnis turėtų būti pakeistas ir išdėstytas taip: „3. Advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente, be Civilinio kodekso 2.47 straipsnyje nurodytų reikalavimų, turi būti nurodyta: l) advokatų profesinės bendrijos dalyvių vardai, pavardės, *advokato* pažymėjimo *numeris,* korespondencijos adresai;“. Tikimasi, jog pateiktas naujas Advokatūros įstatymo 30 straipsnio pakeitimo pasiūlymas bus tinkamai apsvarstytas.	Nepritarti	Pirma, Notariato įstatymo 31 straipsnis įpareigoja notarą, atliekant notarinius veiksmus, nustatyti fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Tikslus asmens tapatybės nustatymas svarbus notarinio sandorio teisėtumui užtikrinti, todėl asmens tapatybei nustatyti negali būti priimamas bet koks dokumentas. Notariato įstatymo 31 str. 1 d. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal asmens tapatybės kortelę, pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Nustatydamas asmens tapatybę, notaras patikrina Gyventojų registre, ar toks asmuo jame yra registruotas, taip pat ar asmens tapatybės dokumentas yra galiojantis. Identifikavęs notarinio veiksmo atlikimo prašančio asmens tapatybę, notaras apie asmens tapatybės nustatymo būdą turi pažymėti tvirtinamame dokumente bei notariniame registre, nurodant asmens dokumento, pagal kurį nustatyta asmens tapatybė duomenis. Antra, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 2 str. 3 d., asmens kodas – unikali vienuolikos dešimtainių skaitmenų seka asmeniui identifikuoti, registrų ir valstybės informacinių sistemų sąveikai užtikrinti. BDAR nėra įtvirtinti specialieji reikalavimai asmens duomeniui – asmens kodui tvarkyti. Vadovaujantis ADTAĮ 3 str. 1 d., asmens kodas gali būti tvarkomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti asmens duomenys, t. y. kai yra nors viena iš BDAR 6 str. 1 d. nurodytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų, išskyrus tai, kad draudžiama asmens kodą skelbti viešai (ADTAĮ 3 str. 2 d.) ir draudžiama tvarkyti asmens kodą tiesioginės rinkodaros tikslais (ADTAĮ 3 str. 3 d.). Duomenų kiekio mažinimo principas, kuris įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių argumentų siekiant atsisakyti asmens kodo nurodymo juridinio asmens steigimo dokumentuose, nėra absoliutus ir privalo būti taikomas atsižvelgiant į kitus bendruosius duomenų apsaugos teisės principus, tinkamai koreliuoti su jais. Taikant duomenų kiekio mažinimo principą įpareigojama apriboti ne tvarkomų duomenų kiekį iki absoliutaus minimumo, bet duomenų rinkimą iki tinkamo lygio, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo tikslus. Šiame kontekste svarbu tai, kad notaras, vertindamas juridinių asmenų, įskaitant advokatų profesinių bendrijų, steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams atlieka ne formalią funkciją, o vykdo preventyvią juridinių asmenų steigimo proceso teisėtumo kontrolę, užtikrindamas civilinių teisinių santykių subjektų teisinį saugumą, teisėtą civilinę apyvartą bei galimų civilinių ginčų prevenciją, garantuojant tiek pačių juridinių asmenų steigimo, tiek jau įsteigtų juridinių asmenų steigimo dokumentų ir duomenų pakeitimo teisėtumą. Prieš atlikdamas notarinį veiksmą, t. y. patvirtindamas dokumentus dėl JAR pateikiamų duomenų tikrumo ir patvirtindamas juridinio asmens steigimo dokumentus, notaras patikrina steigėjų tapatybę ir įsitikina, kad jie turi teisę sudaryti steigimo sandorį, esant atstovavimui, patikrina atstovo įgaliojimus, viešus registrus, juridinio asmens steigėjus supažindina su steigimo dokumento turiniu ir išaiškina šio notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes. Taigi notaras, patvirtindamas steigėjų valią įsteigti juridinį asmenį, paliudija, kad atsirado visos būtinos aplinkybės ir įvykdyti visi teisės aktų nustatyti imperatyvūs reikalavimai konkrečios teisinės formos juridiniam asmeniui įsteigti, ir atsako už visų JAR teikiamų duomenų tikrumą bei steigimo ir kitų dokumentų teisėtumą. Trečia, BDAR preambulės 26 punkte nurodyta, kad sprendžiant, ar galima nustatyti fizinio asmens tapatybę, reikėtų atsižvelgti į visas priemones, pavyzdžiui, išskyrimą, kurias asmens tapatybei tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti, pagrįstai tikėtina, galėtų naudoti duomenų valdytojas ar kitas asmuo. Įsitikinant, ar tam tikros priemonės, pagrįstai tikėtina, galėtų būti naudojamos siekiant nustatyti fizinio asmens tapatybę, reikėtų atsižvelgti į visus objektyvius veiksnius, pavyzdžiui, sąnaudas ir laiko trukmę, kurių prireiktų tapatybei nustatyti, turint omenyje duomenų tvarkymo metu turimas technologijas bei technologinę plėtrą. Notariato įstatymo 51 str. 1 d. nustatyta, kad notarai, tvirtindami sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Advokato pažymėjimas išduodamas siekiant patvirtinti, kad advokatas yra įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, šį sąrašą tvarko ir duomenis jame kaupia išimtinai Lietuvos advokatūra, išsamūs šio sąrašo duomenys tretiesiems asmenims nėra prieinami, nėra nustatyta jokių informacinių technologijų priemonių, kurios notarui leistų tinkamai nustatyti/ pasitikrinti šio pažymėjimo savininko tapatybę. Taigi, advokato pažymėjimas, skirtas įrodyti asmeniui suteiktus profesinius įgaliojimus, pagal savo paskirtį ir pobūdį, negali būti prilyginamas tinkamam dokumentui, skirtam asmens tapatybei nustatyti notarinių veiksmų atlikimo metu.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos advokatūra

2023-11-30

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau - Advokatūros įstatymas) 56 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad Lietuvos advokatūra (toliau - Advokatūra) yra advokatų savivaldą įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo. Išskirtinos šios Advokatūros funkcijos - atstovavimas jos narių interesams ir jų gynyba bei teisės aktų projektų advokatų veiklos klausimais rengimas ir jų teikimas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Seimui.

Advokatūra susipažinusi su Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, kuriuo siekiama pakeisti 30 straipsnio 3 dalies l punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) advokatą profesinės bendrijos dalyvių vardai, pavardės, asmens kodai, korespondencijos adresai;“ mano, jog toks pakeitimas yra tinkamas siekiant asmens duomenų apsaugos įgyvendinimo. Advokatūra taip pat pritaria Aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIVP-3213-XIVP-3229 (toliau - Aiškinamasis raštas) pateiktai pozicijai, dėl duomenų apsaugos užtikrinimo ir jų mažinimo, tuo pačiu nori atkreipti dėmesį į dar vieną aktualų minimo įstatymo pakeitimą.

Advokatūros manymu, turi būti siekiama, jog Advokatūros įstatymas visapusiškai atitiktų 2018 m. gegužės 25 d. pradėto taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - BDAR) nuostatas.

Minėtame Advokatūros įstatymo 30 straipsnyje, be visų kitų reikalavimų yra nustatytas reikalavimas nurodyti ir asmens kodą, norint įsteigti juridinį asmenį. Asmens kodas yra itin svarbus kiekvieno asmens identifikacinis unikalus duomuo, pateikiantis daugiau informacijos nei tik gimimo data. Todėl asmens kodo naudojimas turėtų būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, kai jo negalima pakeisti kitu identifikaciniu duomeniu. Šiuo atveju, manytina, jog kai advokatas nori įsteigti juridinį asmenį, advokatui reikėtų pateikti advokato pažymėjimo unikalų numerį, o ne asmens kodą.

BDAR 5 straipsnio l dalies c punkte įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas, reiškiantis, kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi. Advokatūra pritaria Aiškinamajame rašte, tinkamai atskleistai asmens duomenų prieinamumo problematikai, jog siekiant Juridinių asmenų registre (toliau - JAR) įregistruoti juridinį asmenį, juridinio asmens duomenis, informaciją ar jų pakeitimus, JAR tvarkytojui teikiami CK ir kituose įstatymuose nustatyti dokumentai. Praktikoje dažni atvejai, kai teikiant minėtus dokumentus, juose taip pat būna savanoriškai įrašyta perteklinių asmens duomenų, kurių pateikimo JAR tvarkytojui nei CK, nei kiti įstatymai nenumato. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 2.71 straipsnio l dalimi, JAR duomenys, JAR kaupiami dokumentai ir bet kokia kita JAR pateikta informacija yra vieša. Kiekvienas asmuo turi teisę už atlyginimą gauti bet kokius JAR duomenis, JAR saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Todėl JAR kaupiami dokumentai, kartu su juose savanoriškai atskleistais ir JAR tvarkytojui pateiktais asmens duomenimis, gali būti prieinami ir kiekvienas asmuo, nurodydamas dokumentų naudojimo tikslą, jų gavimo teisinį pagrindą, prašomų pateikti dokumentų apimtį ir gavimo būdą, gali su jais susipažinti.

Siekiant apsaugoti advokatų asmens duomenis ir užtikrinti, jog apie advokatus nebūtų renkami ir atskleidžiami pertekliniai asmens duomenys Advokatūros manymu, advokatūros įstatymo 30 straipsnis turėtų būti pakeistas ir išdėstytas taip:

„3. Advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente, be Civilinio kodekso 2.47 straipsnyje nurodytų reikalavimų, turi būti nurodyta:

l) advokatų profesinės bendrijos dalyvių vardai, pavardės, advokato pažymėjimo numeris, korespondencijos adresai;“.

Tikimasi, jog pateiktas naujas Advokatūros įstatymo 30 straipsnio pakeitimo pasiūlymas bus tinkamai apsvarstytas.

Nepritarti

Pirma, Notariato įstatymo 31 straipsnis įpareigoja notarą, atliekant notarinius veiksmus, nustatyti fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Tikslus asmens tapatybės nustatymas svarbus notarinio sandorio teisėtumui užtikrinti, todėl asmens tapatybei nustatyti negali būti priimamas bet koks dokumentas. Notariato įstatymo 31 str. 1 d. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal asmens tapatybės kortelę, pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Nustatydamas asmens tapatybę, notaras patikrina Gyventojų registre, ar toks asmuo jame yra registruotas, taip pat ar asmens tapatybės dokumentas yra galiojantis. Identifikavęs notarinio veiksmo atlikimo prašančio asmens tapatybę, notaras apie asmens tapatybės nustatymo būdą turi pažymėti tvirtinamame dokumente bei notariniame registre, nurodant asmens dokumento, pagal kurį nustatyta asmens tapatybė duomenis.

Antra, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 2 str. 3 d., asmens kodas – unikali vienuolikos dešimtainių skaitmenų seka asmeniui identifikuoti, registrų ir valstybės informacinių sistemų sąveikai užtikrinti. BDAR nėra įtvirtinti specialieji reikalavimai asmens duomeniui – asmens kodui tvarkyti. Vadovaujantis ADTAĮ 3 str. 1 d., asmens kodas gali būti tvarkomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti asmens duomenys, t. y. kai yra nors viena iš BDAR 6 str. 1 d. nurodytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų, išskyrus tai, kad draudžiama asmens kodą skelbti viešai (ADTAĮ 3 str. 2 d.) ir draudžiama tvarkyti asmens kodą tiesioginės rinkodaros tikslais (ADTAĮ 3 str. 3 d.). Duomenų kiekio mažinimo principas, kuris įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių argumentų siekiant atsisakyti asmens kodo nurodymo juridinio asmens steigimo dokumentuose, nėra absoliutus ir privalo būti taikomas atsižvelgiant į kitus bendruosius duomenų apsaugos teisės principus, tinkamai koreliuoti su jais. Taikant duomenų kiekio mažinimo principą įpareigojama apriboti ne tvarkomų duomenų kiekį iki absoliutaus minimumo, bet duomenų rinkimą iki tinkamo lygio, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo tikslus. Šiame kontekste svarbu tai, kad notaras, vertindamas juridinių asmenų, įskaitant advokatų profesinių bendrijų, steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams atlieka ne formalią funkciją, o vykdo preventyvią juridinių asmenų steigimo proceso teisėtumo kontrolę, užtikrindamas civilinių teisinių santykių subjektų teisinį saugumą, teisėtą civilinę apyvartą bei galimų civilinių ginčų prevenciją, garantuojant tiek pačių juridinių asmenų steigimo, tiek jau įsteigtų juridinių asmenų steigimo dokumentų ir duomenų pakeitimo teisėtumą. Prieš atlikdamas notarinį veiksmą, t. y. patvirtindamas dokumentus dėl JAR pateikiamų duomenų tikrumo ir patvirtindamas juridinio asmens steigimo dokumentus, notaras patikrina steigėjų tapatybę ir įsitikina, kad jie turi teisę sudaryti steigimo sandorį, esant atstovavimui, patikrina atstovo įgaliojimus, viešus registrus, juridinio asmens steigėjus supažindina su steigimo dokumento turiniu ir išaiškina šio notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes. Taigi notaras, patvirtindamas steigėjų valią įsteigti juridinį asmenį, paliudija, kad atsirado visos būtinos aplinkybės ir įvykdyti visi teisės aktų nustatyti imperatyvūs reikalavimai konkrečios teisinės formos juridiniam asmeniui įsteigti, ir atsako už visų JAR teikiamų duomenų tikrumą bei steigimo ir kitų dokumentų teisėtumą.

Trečia, BDAR preambulės 26 punkte nurodyta, kad sprendžiant, ar galima nustatyti fizinio asmens tapatybę, reikėtų atsižvelgti į visas priemones, pavyzdžiui, išskyrimą, kurias asmens tapatybei tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti, pagrįstai tikėtina, galėtų naudoti duomenų valdytojas ar kitas asmuo. Įsitikinant, ar tam tikros priemonės, pagrįstai tikėtina, galėtų būti naudojamos siekiant nustatyti fizinio asmens tapatybę, reikėtų atsižvelgti į visus objektyvius veiksnius, pavyzdžiui, sąnaudas ir laiko trukmę, kurių prireiktų tapatybei nustatyti, turint omenyje duomenų tvarkymo metu turimas technologijas bei technologinę plėtrą.

Notariato įstatymo 51 str. 1 d. nustatyta, kad notarai, tvirtindami sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Advokato pažymėjimas išduodamas siekiant patvirtinti, kad advokatas yra įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, šį sąrašą tvarko ir duomenis jame kaupia išimtinai Lietuvos advokatūra, išsamūs šio sąrašo duomenys tretiesiems asmenims nėra prieinami, nėra nustatyta jokių informacinių technologijų priemonių, kurios notarui leistų tinkamai nustatyti/ pasitikrinti šio pažymėjimo savininko tapatybę.

Taigi, advokato pažymėjimas, skirtas įrodyti asmeniui suteiktus profesinius įgaliojimus, pagal savo paskirtį ir pobūdį, negali būti prilyginamas tinkamam dokumentui, skirtam asmens tapatybei nustatyti notarinių veiksmų atlikimo metu.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3224(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė