LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 448
STENOGRAMA
2020 m. spalio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Kolegos, pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registracija.
Užsiregistravo 51 Seimo narys.
14.00 val.
Ikiteisminio ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarkos įstatymo projektas Nr. XIIIP-5222, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 145, 146, 147, 149, 152, 153, 154, 156, 157, 158, 159, 160, 165 straipsnių pakeitimo ir 148, 151, 155, 169 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-5223, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5224, Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 papildymo 13 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5225, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5226, Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5227 (pateikimas)
Pirmasis vakarinio Seimo posėdžio darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Ikiteisminio ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarkos įstatymo projektas Nr. XIIIP-5222 ir lydimieji 2-5.2, 2-5.3, 2-5.4, 2-5.5, 2-5.6. Kviečiu viceministrą E. Jurkonį į tribūną. Prašom, viceministre.
E. JURKONIS. Teikiu Ikiteisminio ginčų dėl mokesčių… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, prašau ramybės!
E. JURKONIS. …dėl mokesčių nagrinėjimo tvarkos įstatymo projektą su lydimaisiais dokumentais. Kartu su šituo nauju įstatymu yra siūloma atsisakyti Mokesčių administravimo įstatymo dalies straipsnių, taip pat padaryti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Angliavandenilių išteklių mokesčių įstatymo, Miškų įstatymo ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo kelių straipsnių pakeitimus.
Projekto esmė yra išplėsti Mokestinių ginčų komisijos kompetenciją, priskiriant jai taip pat nagrinėti skundus, kurie susiję su mokesčių administravimu, kurie yra Aplinkos ministerijos žinioje ir yra jos įstaigų administruojami. Taip pat nustatyti Mokestinių ginčų komisijos veiklos tvarką įstatymiškai, nustatant patį procesą, kaip tokie ginčai komisijoje būtų nagrinėjami, terminus, komisijos statusą, narių atranką, narių pateikimo tvarką ir iš dalies jų kadencijas ir jų socialines garantijas baigus kadencijas.
Įstatymo projektu siekiama apginti žmogaus teises, sudaryti sąlygas plėsti ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institutą, kas jau buvo Seimo padaryta su Administracinių ginčų komisijos kompetencijų išplėtimu. Kviečiu palaikyti ir pritarti šitam projektui.
Yra gauta Teisės departamento pastabų, bet jos iš esmės neprieštarauja projektui, yra redakcinio pobūdžio. Jas bus galima aptarti ir išspręsti komitete. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jūs čia numatote ikiteismines ginčų sprendimo procedūras ir aplinkos srityje, bet štai tokia patirtis rodo, kad tokios galimybės, kai suteikiama pareigūnams diskrecija spręsti dėl baudų dydžių, tiek VMI, anksčiau rodė parlamentiniai tyrimai, dabar aplinkosaugos sistema, kada yra nurodoma ministerijos lygiu sustabdyti patikrinimus. Ar neatsitiks taip, kad čia tokiu būdu siekiama apsaugoti žmones, kuriems yra skirtos baudos už aplinkos įstatymų pažeidimus, apsaugoti juos nuo tokių baudų sumokėjimo susitariant? Kas čia dabar staiga atsitiko, kodėl tokios pataisos teikiamos?
E. JURKONIS. Ačiū už klausimą. Nemanau, kad šitame įstatymo projekte būtų tokių korupcinių, pavadinsime, grėsmių. Iš tikrųjų Mokestinių ginčų komisijos statusas yra stiprinamas. Ji daroma nepriklausoma nuo prieš tai kuravusios įstaigos – Finansų ministerijos, kuri galėjo dalyvauti skiriant narius, vykdant jų atranką. Dabar šis procesas yra visiškai atskirtas ir Teisingumo ministerija rūpinsis tiek narių atrankos, tiek narių egzaminavimo klausimais. Galutinį sprendimą dėl komisijos narių paskyrimo priims Vyriausybė premjero teikimu.
Kitas momentas – komisijos sprendimai taip pat yra skundžiami, gali būti skundžiami teismams, tad išlaikoma visa teisinė grandinė, kad niekas nebūtų neteisingai apkaltintas, procesas būtų kiek galima teisingesnis ir trumpesnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, mano klausimas – kodėl Teisingumo ministerija teikia įstatymą, kuris susijęs su finansais?
E. JURKONIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai daugiau susiję su teisingumo vykdymu. Mokestinių ginčų komisija, kaip ir Administracinių ginčų komisija, traktuojama kaip kvaziteismas. Tai iš dalies teismo funkciją atliekančios institucijos, tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, todėl jų kuravimą ir reguliavimą teikia Teisingumo ministerija.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai kyla daug klausimų, kodėl jūs teikiate šį įstatymo projektą, kai iš esmės lydimieji teisės aktai yra susiję su aplinkos apsaugos problema – tai yra užterštumas, tai yra miškai, tai yra gamtos ištekliai. Bet kokiu atveju jūs kalbate apie tai, kad reikia sustiprinti Mokestinių ginčų komisiją ir būtent jai suteikti papildomas kompetencijas, kad ji galėtų kištis į aplinkosaugos srities klausimų nagrinėjimą. Ar jūs galite atsakyti, nors vieną atvejį paminėti, kur iškilo problemų, kad reikėjo atsirasti būtent tam subjektui? Mokestinių ginčų komisija atsiranda tada, pavyzdžiui, kai muitinė sulaiko krovinį ir neaišku, koks tas krovinys, kaip jį vertinti. Aplinkosaugos požiūriu viskas ten aišku – fiksuojama: miško iškirto tiek, užterštumas padarytas toks ir visi kiti dalykai, parametrai visi aiškūs. Ar jūs galite pasakyti nors vieną pavyzdį, kur iškilo tokia problema dėl aplinkos apsaugos, kad būtent reikėtų įtraukti Mokestinių ginčų komisiją į šios problemos sprendimą?
E. JURKONIS. Ačiū už klausimą. Jeigu jūs atkreipsite dėmesį į projektą, ten yra sąrašas klausimų, kuriuos nagrinėtų Mokestinių ginčų komisija. Mokestinių ginčų komisija privalomai nagrinėtų klausimus, kurie susiję su mokesčių priskaičiavimu, su nesumokėtomis baudomis, su neįskaitytais mokesčiais.
Įstatymų pakeitimai, kurie yra teikiami Seimui aplinkosaugos įstatymuose, yra orientuoti į tai, kad būtų šitie klausimai sprendžiami per Mokestinių ginčų komisiją, tai yra nukreipiamosios teisės normos, tuose įstatymuose parodančios, kad ir mokestiniai ginčai, kylantys aplinkosaugos srityje, pirmiausia būtų išnagrinėti Mokestinių ginčų komisijose. Jeigu tie klausimai, Mokestinių ginčų komisijų sprendimai yra netinkami, jie tolesne eiga gali būti skundžiami teismams.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, motyvai. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, akivaizdžiai norima pasinaudoti tuo, kad baigiasi kadencija ir galima prastumti, švelniai tariant, plaukuotą įstatymo projektą. Viceministras nepateikė nė vieno konkretaus atvejo, kur aplinkos apsaugos pažeidimo atveju būtų iškilusios problemos dėl to, kad būtų galima įtraukti Mokestinių ginčų komisiją. Nėra ten tokių neaiškių dalykų. Ten labai aiškiai apibrėžiama, kiek yra iškertama miško, kokia tarša yra padaryta, parametrai yra aiškūs. Ir ką jūs dabar norite padaryti? Iš esmės jūs norite vis dėlto palengvinti galimybes pažeidėjams išvengti atsakomybės arba kad ta atsakomybė būtų lengvesnė. Vien tik Teisės departamento yra daugiau kaip 40 pastabų. Aišku, teisės akto projektas yra padarytas skubomis, jį norima žūtbūt prastumti dabar, kai Seimo tokia būsena – daugelis Seimo narių užsiima kitais reikalais. Aš palinkėčiau Seimo nariams neprarasti budrumo, tikrai nelįsti į tuos neskaidrius brūzgynus ir tiesiog atmesti šitą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – B. Bradauskas. Prašom, Broniau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas Povilai, tamstai vaidenasi visą laiką kažkokie… atrodo, kad tuoj bus viskas sunaikinta, aplinkui korupcija ir taip toliau. Šis įstatymo projektas tikrai palengvins ir neapkraus tiek teismų. Mokestinių ginčų komisijoje galės išspręsti tokius, sakykim, nereikšmingus dalykus, su kuriais aš pats susidūriau. Pavyzdžiui, mes esame sumokėję visus mokesčius, bet Mokesčių inspekcijoje pasiklydo, turi kreiptis į teismą. O Mokestinių ginčų komisijoje būtų išspręsta paprastai. Todėl tikrai palaikau šį įstatymo projektą ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra sutarimo, todėl kviečiu balsuoti. Ačiū, viceministre. Kviečiu balsuoti dėl 2-5.1, 2-5.2, 2-5.3, 2-5.4, 2-5.5 ir 2-5.6 klausimų, kartu ir dėl visų lydimųjų įstatymų projektų. Projektai Nr. XIIIP-5222, Nr. XIIIP-5223, Nr. XIIIP-5224, Nr. XIIIP-5225, Nr. XIIIP-5226 ir Nr. XIIIP-5227. Kas palaiko šį projektą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 69 Seimo nariai: už – 56, prieš – 2, susilaikė 11. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis dėl visų projektų yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat dar kaip papildomas Kaimo reikalų komitetas dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projekto Nr. XIIIP-5224. Prašom. V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš sėdėdamas paspaudžiau už P. Gražulį. Aš – už.
PIRMININKAS. Garsiau, negirdėti.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Aš pabalsavau ne už save, o už P. Gražulį.
PIRMININKAS. Netyčia.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Netyčia. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Prašom. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tam, kad visiems būtų aišku, ar čia iš tikrųjų yra tik manymas, kad tas įstatymo projektas yra neskaidrus, gal vis dėlto STT turėtų pateikti savo išvadas?
PIRMININKAS. Siūloma, kad išvadą pateiktų STT. Gerai, kolegos, aš tikiuosi, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas girdi ir žinos. Galime pritarti pagrindiniam komitetui? Galime. Taip pat papildomam Kaimo reikalų komitetui dėl Mokesčio už aplinkos teršimą.
S. Gentvilas norėjo kaip papildomo Aplinkos apsaugos komiteto? Dėl kurių? Čia yra šeši projektai.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, norėčiau paprašyti kaip papildomo Aplinkos apsaugos komiteto dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projekto Nr. XIIIP-5224, Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-5225, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo projekto bei Miškų įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti, kolegos? Kaip papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas dėl trijų projektų. Ačiū.
Kolegos, siūloma svarstyti lapkričio mėnesį. Pritariame? Ačiū, pritarta.
14.14 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5257, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5258, Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5259 (pateikimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5257. Ir dar lydimasis Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5258, taip pat trečias – Ūkinių bendrijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5259. Kviečiu pristatyti ekonomikos ir inovacijų viceministrą poną M. Skuodį. Prašom.
M. SKUODIS. Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji, norėčiau labai trumpai pristatyti trijų įstatymų pakeitimo projektus. Pakeitimai nedideli, bet tikrai labai svarbūs. Jų visų tikslas yra palengvinti įmonių steigimą, kiek tai susiję su kaupiamųjų sąskaitų atidarymu finansų įstaigose. Šiuo metu steigiant įmonę kaupiamąją sąskaitą galima atsidaryti tiktai banke. Mes siūlome išplėsti, kad kaupiamąją sąskaitą būtų galima atsidaryti visose kredito įstaigose, ne tik bankuose, bet ir kredito unijose, ir elektroninėse pinigų įstaigose. Kiek bankų šiuo metu Lietuvoje veikia, visi žinome. Išplėtus iki visų kredito įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų, tikrai padidės konkurencija mūsų finansų sektoriuje ir įmonėms bus atsidaryti sąskaitas ir įsisteigti įmones lengviau.
Pakeitimų tikslas yra neabejotinai susijęs ir su mūsų aplinka, ir siekiu išnaudoti mūsų investicijų pritraukimo potencialą. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majausko nematau. Klausia S. Gentvilas. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas viceministre, truputį politinis klausimas, bet gal jūs galėtumėte atsakyti, kodėl taip elgiasi jūsų valdančioji dauguma? 47 Seimo nariai užregistravo tris visiškai identiškus jūsiškiam įstatymus, norėjo juos pateikti dar rugsėjo 15 dieną, prašė įtraukti į darbotvarkę. Tai nebuvo padaryta prašant V. Ąžuolui, kuris pasakė, – šie įstatymai prieštarauja mokėjimo įstatymų pataisoms. Tada, kai buvo sėkmingai įgyvendintas pateikimas, rugsėjo 22 dieną, buvo paprašyta Vyriausybės išvados, Lietuvos banko išvados. Na ir šiandien, trys savaitės po sėkmingo opozicijos projekto pateikimo, ateina absoliučiai identiškas jūsų projektas su dviem skirtingais žodžiais tame pačiame straipsnyje. Ar nematote, kad valdančioji dauguma tokiais žingsniais tiesiog žlugdo baltarusiškų investicijų ir įmonių atėjimą į Lietuvą, nes mes jau galėjome turėti tuos veikiančius įstatymus ir baltarusiai galėjo ne Lenkijoje, ne Latvijoje, o Lietuvoje kurti? Ar nemanote, kad jūs ir valdantieji esate atsakingi už tokį nusikalstamą investicinės aplinkos žlugdymą?
M. SKUODIS. Man labai sudėtinga atsakyti dėl konkrečių sprendimų. Tiek, kiek aš esu matęs kai kuriuos įstatymų pakeitimų projektus, čia yra skirtumas, kad kalbama ne tik apie bankus, bet apie kredito įstaigas.
Kalbant apie investicijų iš Baltarusijos pritraukimą ir Baltarusijos kompanijų plėtrą į užsienio šalis, aš specialiai akcentuoju plėtrą į užsienio šalis, įskaitant Lietuvą, tai tikrai šiuo metu kalbame su maždaug 60–80 kompanijų, kurios svarsto apie plėtrą, ir aš labai tikiuosi, kad artimiausiu metu bus ir gerų žinių, apie kurias šnekėsime. Tai yra tik vienas iš būdų, kaip pagerinti investicinę aplinką. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – S. Gentvilas. M. Majausko nėra. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, remiu šį įstatymo projektą, tik noriu pabaksnoti konkrečiai R. Sinkevičių, V. Ąžuolą, kurie Baltarusijos įmonių įsikūrimą Lietuvoje pavėlino trimis savaitėmis. Kai Lenkija jau turi 50 mln. eurų pagalbos paketą įmonėms, konkrečiai Baltarusijos įmonėms, kurios skatinamos persikraustyti, mes žaidžiame politinius žaidimus. Dėl opozicijos pateikto projekto, kuris dviem žodžiais skiriasi nuo šito, kurį pateikia šiandien viceministras, buvo delsiama, jis atidėliojamas, paprašyta Vyriausybės išvados ir štai ateina Vyriausybė su visiškai identišku projektu. Aš kviečiu pritarti, bet suprasti, kad politiniuose debatuose negali būti laidojami nacionaliniai interesai ir Lietuvos konkurencingumas. Opozicija pateikė identišką projektą, 47 nariai prašė įtraukti į darbotvarkę! Tai koks reikalas buvo? Aš siūlau tiesiog artimiausiame rytojaus Biudžeto ir finansų komitete jau svarstyti abudu projektus ir imti opozicijos pagrindu, ir kviečiu šiandien balsuoti bendru sutarimu ir pritarti.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Kas pritaria įstatymų projektams Nr. XIIIP-5257, Nr. XIIIP-5258, Nr. XIIIP-5259, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas, kviečiu balsuoti.
Gerbiami kolegos, balsavo 59 Seimo nariai. Vienbalsiai pritarta po pateikimo. Ačiū, viceministre.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar reikia papildomų? Nereikia. Siūloma svarstyti taip pat lapkričio mėnesį.
14.20 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2446 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5235 (pateikimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2446 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5235. Kviečiu viceministrą M. Skuodį pristatyti. Prašau.
M. SKUODIS. Dar kartą dėkui. Šituo pakeitimu mes siūlome ištaisyti techninę klaidą. Ji atsirado dėl paprastos priežasties. Vasarą buvo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo leista prekiauti alkoholiniais gėrimais nestacionariose vietose, pirmiausia kalbėta apie paplūdimius. Leista prekiauti tokiu alkoholiu, kurio stiprumas neviršija 15 %. Bet lygiai taip pat 2019 metais buvo priimtas to paties įstatymo pakeitimas ir jo įsigaliojimas atidėtas iki lapkričio 1 dienos. Jame nurodyta, kad tokia prekyba galima, kai stiprumas yra 22 laipsniai. Kitaip sakant, nuo lapkričio 1 dienos būtų leidžiama prekyba 22 laipsnių alkoholiu, bet problema yra ta, kad įstatymas tiesiog būtų išbalansuotas ir būtų neaišku, kur leidžiama 15 laipsnių, kur 22 laipsnių.
Mes šiuo atveju siūlome aiškiai nustatyti, kad būtų leidžiama prekyba 15 laipsnių stiprumo alkoholiniais gėrimais, tai yra palikti taip, kaip yra dabar, kad lapkričio 1 dieną, įsigaliojimo laikotarpiu, nebūtų pakeitimų, kurie tiesiog suveltų visą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. M. Majausko nėra. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Aš norėčiau paklausti, kodėl tos dvi įstatyminės nuostatos taip aplaidžiai buvo priimtos ir kodėl, kaip ir kalbėjote, prekiauti pilstomais alkoholiniais gėrimais nestacionariose viešojo maitinimo įstaigose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio poilsio sezonu galima tik tais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 15 %, o kita nuostata leidžia prekiauti, kai jų koncentracija neviršija 22 %. Ar buvo būtina čia keisti, ar buvo galima palikti tą patį?
PIRMININKAS. Prašau.
M. SKUODIS. Atsakymas paprastas. Tiesiog vasarą buvo registruotas Seimo narių pasiūlymas dėl vienos straipsnio dalies, jam buvo pritarta ir tiesiog nepažiūrėta dėl įsigaliojimo kito įstatymo, kuris buvo priimtas prieš metus. Kadangi įstatymas ir šitas straipsnis yra dažnai keičiamas, todėl atsirado toks techninis netikslumas ir neatitikimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, panašus klausimas. Vis dėlto dažnai Seime per skubėjimą jūs įkalbate Seimo narius priimti įstatymus, o po to taisome. Šiuo atveju kam krenta didesnė kaltė – ar rašantiems, ar geriantiems?
M. SKUODIS. Skubai – sakykime taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, bet, kiek žinau, Seniūnų sueiga nepritarė. Aš kreipiuosi į R. Baškienę. Rima, kolege Rima Baškiene, dėl skubos tvarkos. Kiek žinau, Seniūnų sueiga nepritarė, taip? Tai turbūt atsisakome skubos tvarkos? Atsisakome. Gerai, kolegos. Ačiū. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šitas projektas buvo notifikuotas ir atsirado naujas projektas, yra nesuderinama. Tai čia yra visiškai techninis dalykas ir tikrai pritarčiau, kad tai būtų skubos tvarka, nes nuo lapkričio 1 dienos įsigalioja įstatymas ir išeina toks nesusipratimas, ar taip, ar kitaip, kaip dabar iš tikro.
PIRMININKAS. Posėdžių nedaug lieka, tai mes galime tik ateinantį ketvirtadienį.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Tai būtų prašymas…
PIRMININKAS. Gerai, kolegos…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). …nes trečiadienį įtraukė jį svarstyti. Čia atsitiko dėl notifikacijos.
PIRMININKAS. Supratau. Pataisyti. Galime pritarti skubai? Pritariame. Siūlomas, aišku, Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis. (Balsai salėje) Skubai pritariame. Yra Vyriausybės teikimas, pirmininke. (Balsai salėje) Skubai pritarėme. Kolegos, Sveikatos reikalų komitetas tinka? Tinka. Daugiau nereikia kitų komitetų? Nereikia. Tada siūloma svarstyti lapkričio… atsiprašau, spalio 15 dieną. Galime pritarti? Pritarta. Ačiū.
14.25 val.
Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 6, 7, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5263 (pateikimas)
Kolegos, kviečiu į tribūną ministrą L. Linkevičių – Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5263. Pranešėjas – L. Linkevičius. Pateikimas. Prašau, ministre.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Minėtas įstatymo projektas svarstomas jau čia kurį laiką. Noriu atkreipti dėmesį, kad dar rugsėjo pabaigoje projekto esminiai elementai Seimo nariams buvo pristatyti tokiame specialiame susitikime, kuriame dalyvavo frakcijų atstovai.
Tokie esminiai momentai pristatant. Tikslas yra patobulinti esamą nelankstų ir tarptautiniam kontekstui nepritaikytą vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos politikos teisinį reglamentavimą. Jis nebuvo judintas iš esmės daugelį metų ir labai trukdė praktiškai įgyvendinti užsienio politiką šioje srityje.
Bus sukurtos sąlygos ir prielaidos Lietuvai stiprinti vadinamąją minkštąją galią tarptautinėje erdvėje. Ypač tai susiję su projektinių veiklų įgyvendinimu, projektų įgyvendinimu. Taip pat padės operatyviai ir veiksmingai reaguoti į situaciją, kuri kartais keičiasi ūmiai ir staigiai. Pavyzdžiui, pandemija arba, tarkim, įvykiai Baltarusijoje. Tai irgi dėl to lankstumo būtinai reikia šiais klausimais.
Esminis tas kokybinis pokytis, kurį siūloma įtvirtinti, jeigu konkrečiai kalbėtume, tai su biudžetiniais metais nesusietas Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondas, kurio pagrindiniai finansavimo, valdymo, administravimo aspektai yra visapusiškai aptarti. Taip pat aptarti ir su socialiniais, ir su ekonominiais partneriais, jie irgi tam pritaria, tai irgi noriu pabrėžti.
Noriu, kad pritartumėte. Ir dar būtų, žinoma, irgi svarbu, kad tą įstatymą greičiau priimtume, nes kai nėra to fondo, iš tikrųjų sudėtinga ne tik vystyti projektus, bet ir reaguoti į tą situaciją, kuri šiuo metu, kaip matome, irgi dinamiška ir kartais labai netikėtai keičiasi. Tai tiek galėčiau pristatydamas pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti I. Šimonytė. Prašom, kolege.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, peržiūrėjus šį projektą kyla tokia mintis, kad iš esmės vienintelis tikslas, kuris šiam fondui keliamas arba dėl ko jis kuriamas, yra galimybė perkelti vystomajam bendradarbiavimui skirtas lėšas į kitus metus, nes dabar atrodytų, kad mes pirmiausia kuriame priemonę, bet nelabai žinome tikslo, tarsi pats fondo kūrimas galėtų išspręsti tai, kad pati Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo strategija turbūt yra iki galo neaiški. Ir čia jau iš karto įrašomi tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, kad fondo lėšos negali būti naudojamos daugiašalei paramai ir taip toliau.
Aš norėčiau, kad jūs truputėlį pakomentuotumėte, kodėl vietoj strategijos pradžioje ir priemonių paskui jūs pasirinkote tokį kelią ir su kuo iš partnerių, vystomojo bendradarbiavimo projekto dalyvių ar šio lauko dalyvių, šis projektas yra derintas? Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Jūs visiškai teisi. Vienas iš esminių elementų būtent ir yra tas, kad neprisirištume prie biudžetinių metų, nes kartais būdavo problemų ir tiesiog negalėdavome finansuoti tęstinių projektų, ir tai užstrigdavo laiko požiūriu, iš tikrųjų užstrigdavo praktinis įgyvendinimas. Todėl čia su daug kuo tarėmės – ir visų be išimties ministerijų atstovai dalyvavo, ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, verslo asocijuotų struktūrų atstovai. Taip pat, kaip jau sakiau, stebėtojų teisėmis dalyvavo ir Pramonininkų konfederacija, taip pat Seimo valdyba delegavo žmones. Taigi buvo labai ilgai tartasi.
Aišku, kad vien to fondo sukūrimas tikrai neišspręs problemos. Ta pačia proga noriu pažymėti ir esu jau ne kartą apie tai kalbėjęs kitais klausimais, kai svarstydavome biudžetą, vystomasis bendradarbiavimas, kaip ir humanitarinė pagalba, yra labai silpna vieta valstybėje. Tai nedaro mums garbės, bet čia jau atskiras klausimas. Čia jau apskritai finansavimo klausimas. Nuo bendrų nacionalinių pajamų krenta procentas kasmet, nors jis turėtų augti.
Esame įsipareigoję, yra ir tarptautinių įsipareigojimų. Čia gal yra netgi esminis dalykas. Čia yra vienas iš instrumentų, kuris, kaip jau sakiau, padėtų lanksčiau reaguoti į tą besikeičiančią situaciją. Taigi aš manyčiau, kad vis tiek reikia jam pritarti, jis yra svarbus, bet kartu reikia labai rimtai susirūpinti dėl apskritai šitų krypčių vystymo Lietuvoje, kaip jau minėjau, visu bendradarbiavimu iš principo. Dabar yra maždaug 0,11 % bendrų nacionalinių pajamų ir tai yra labai mažas dydis, tikrai vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tai yra blogai.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiami kolegos, nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, po pateikimo pritarta. Ačiū, ministre. Kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Galime pritarti? Papildomo reikia? Nereikia. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną.
14.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Konstantinui Gurinui, Viktorui Kažiui, Valdimarui Bavėjanui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-3764 (pateikimas)
Kolegos, liko rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Egidijui Laužikui, Konstantinui Gurinui, Viktorui Kažiui, Valdimarui Bavėjanui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-3764. Pateikimas. Pranešėjas – V. Bakas. Prašau, kolega. Pateikimas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, buvome šiek tiek pametę vieną svarbų klausimą, todėl norėčiau jums pristatyti. Prieš metus rugpjūčio 13 dieną buvo registruotas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, Apeliacinio teismo teisėjams Konstantinui Gurinui, Viktorui Kažiui, Valdimarui Bavėjanui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas. Teikimą, kuriuo siūloma surengti apkaltą Konstituciją galimai pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems teisėjams, pasirašė 37 Seimo nariai, tai yra daugiau nei 1/4. Vienas iš šių teisėjų V. Kažys vis dar turi teisėjo statusą, todėl, priešingai nei bandė teigti ponia A. Širinskienė, šis nutarimas yra aktualus, ir aš esu dėkingas, kad jis yra įtrauktas, ir mes kartu šiandien jį įtraukėme į šios dienos darbotvarkę.
Kaip prisimenate, praėjusių metų vasario mėnesį Lietuvą supurtė beprecedentis skandalas. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Seimui parašė raštą, kuriuo pateikė informaciją apie tai, kad Specialiųjų tyrimo tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 226 straipsnio 1, 2 , 3, 4 dalyse, 227 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 228 straipsnio 1, 2 dalyse ir 260 straipsnio 3 dalyje požymius, tai yra dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kitų nusikalstamų veikų. Buvo sulaikyti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjai, įtarimai pareikšti šiandien, bent jau viešais duomenimis, 12-ai teisėjų, šeši yra apklausti kaip specialieji liudytojai. Be to, neseniai paaiškėjo, kad teisėjai, turintys specialiojo liudytojo statusą, nagrinėja bylas. Teismų taryba ir patys teisėjai šią informaciją nuslėpė nuo visuomenės ir Seimo, ir tik po klausymų NSGK praėjus keleriems metams, tai yra keliems mėnesiams, teismų savivalda ėmėsi šiokių tokių veiksmų.
Gerbiami kolegos, aš norėčiau įvardinti vieno iš teisėjų veikas, kuriomis Seimas kaltina arba nutarimo projekte kaltintų Apeliacinio teismo teisėją V. Kažį. Seimo narių grupė pasirašė teikimą, kuriame teigiama, kad šis teisėjas, mūsų nuomone, nesąžiningai vykdė teisėjo pareigas, neteisėtai veikė savo privačiais ir kitų neteisėtai suinteresuotų asmenų interesais, turėjo tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais bei teisėjo pareiga vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymą.
Savo veiksmais teisėjas V. Kažys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Teismų įstatymą, pagrindinius teisėjų elgesio principus, numatytus Teisėjų etikos kodekse, ir sulaužė priesaiką. Tai yra, pirma, būdamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju tarėsi dėl neteisėto atlygio, pažadėjo jį paimti ir paėmė neteisėtą atlygį iš šiame teisme nagrinėjamos, jo žinioje esančios bylos baigtimi neteisėtai suinteresuotų asmenų už išteisinamojo nuosprendžio priėmimą apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
Antra. Naudodamasis teisėjo statusu ir įgaliojimais pažadėjo, susitarė šališkai veikti ir veikė jo kaip teisėjo žinioje esančios ir jam nagrinėti paskirtos bylos baigtimi neteisėtai suinteresuotų asmenų naudai ir interesais. Tai yra apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Teisėjų kolegijoje kartu su kitais teisėjais, būdamas neteisėtai suinteresuotas šios bylos baigtimi, siekdamas tenkinti neteisėtus jam artimų asmenų interesus, priėmė ir pasirašė nuosprendį, kuriuo panaikino Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį ir išteisino asmenis, kurie šio teismo buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimus.
Trečia. Būdamas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju ir gavęs asmeninius pasiūlymus dėl neteisėto atlygio už palankius sprendimus, jam nagrinėjant bylas Lietuvos apeliaciniame teisme, nepranešė apie tai teismų savivaldos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, Generalinei prokuratūrai, nenusišalino nuo sprendimų byloje, kurios baigtimi jis pats, taip pat jam artimi asmenys buvo neteisėtai suinteresuoti.
Ketvirta. Šiais veiksmais V. Kažys piktnaudžiavo teisėjo tarnybine padėtimi ir teisėjo autoritetu ir gavo neteisėtą atlygį, sulaužė teisėjo priesaiką, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalies punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, prievoles teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Pažeidė Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą laikytis duotos teisėjo priesaikos; 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto; 12 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą elgtis taip, kad visuomeniniai, socialiniai ir kitokie santykiai nekenktų teisėjo tiesioginių pareigų atlikimui, nesiekti naudos sau, artimiesiems ir draugams, naudojantis savo tarnybine padėtimi, būti nepaperkamam, nepriimti dovanų, pinigų, neatlygintinų paslaugų ir kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą; 13 straipsnio 1, 3 ir 7 punktuose įtvirtintą padorumo principą būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, privačiame gyvenime elgtis sąžiningai ir garbingai, kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo. Toliau galbūt netęsiu dėl laiko stokos vardinti…
PIRMININKAS. Palikite dar laiko klausimams.
V. BAKAS (MSNG). Aš norėčiau Seimo… Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 ir 116 straipsniais sudaryti specialiąją apkaltos komisiją ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Parašai yra surinkti. Vadovaudamasis Seimo statuto nuostatomis prašau pritarti šiam nutarimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Bilotaitė. Prašom, kolege.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Dėkoju ir gerbiamam kolegai už iniciatyvą. Akivaizdu, kad mūsų teismų sistemą supurtė didžiulis korupcijos skandalas. Kaip matome, tos pamokos, kurios buvo, yra nevisiškai išmoktos. Gerbiamas kolega, ko tikėtumėtės? Aš suprantu, mes atliktume tyrimą, bet kokių rezultatų, galvojate, tai galėtų duoti apskritai, žiūrint į teismų sistemos išskaidrinimą?
V. BAKAS (MSNG). Ačiū už klausimą. Visų pirma apkalta mes turime siekti Konstitucijoje numatyto tikslo, tai yra konstitucinės teisėjų, sulaužiusių priesaiką ir šiurkščiai pažeidusių Konstituciją, atsakomybės. Tai yra apkaltos pagrindinis tikslas.
Antras tikslas – mes padėtume teismų sistemai, kurios labai aukšti teisėjai, Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo, šiandien kaltinami, įtariami, tiksliau, sunkiais korupciniais nusikaltimais, apsivalyti ir atgauti visuomenės pasitikėjimą. Nes pati teismų sistema, kaip mes matome, šiandien negali įveikti korupcinių bylų. Jie bijo arba vengia teisti asmenis, kurie susiję su koncernais, su oligarchiniais dariniais. Todėl situacija, kai 12 teisėjų pareikšti įtarimai, aukštiems teisėjams, ir šešiems teisėjams suteiktas specialiojo liudytojo statusas, yra būtent ta, kuri reikalauja Seimo įsikišimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, yra norinčių kalbėti dėl motyvų. A. Bilotaitė – už. Prašom, kolege.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš dar kartą noriu kažkaip atkreipti dėmesį, kad mes šią kadenciją, nors buvo rimtas skandalas teismų sistemoje, mažai skyrėme tam dėmesio. Akivaizdu, kad tas skandalas padarė didžiulę žalą ir pakirto pasitikėjimą teisingumu. Aš kviečiu palaikyti ir balsuoti už, nes mes turime išmokti pamokas, ir turi būti išspręsta atsakomybės problema. Žmonės turi tikėti, kad mūsų teismai vykdo teisingumą ir nėra korumpuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar V. Bakas nori už kalbėti. Prašom. Iniciatorius negali, atsiprašau.
Kolegos, ar pritariame bendru sutarimu, ar balsuojame? Pritariame bendru… Nepritariame. Balsuojame. Gerai, kolegos, kas palaiko Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-3764, balsuoja už po pateikimo, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas.
Gerbiami kolegos, balsavo 61 Seimo narys: už – 36, prieš nebuvo, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta.
Gerbiami kolegos, kreipiuosi į visas frakcijas. Reikia sudaryti 12 žmonių komisiją, ir frakcijos Seniūnų sueigai pateikia savo kandidatus į komisiją pagal proporcijas. Dar V. Bakas nori. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš noriu visiems (ar girdisi?) padėkoti už jūsų balsavimą. Iš tiesų Seimas 2016 metais savo veiklą… ir Etikos ir procedūrų komisijai, kuri išaiškino, kaip turėtume elgtis, ir Seimas tikrai savo veiklą pradėjo nuo stiprios antikorupcinės darbotvarkės. Mes visi nemažai padarėme ir parlamentiniais tyrimais, ir įstatymais, kurie sugriežtina atsakomybę, ir mes turime rezultatus. Aš siūlau ir tęsti, pabaigti šią kadenciją ta dvasia. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, tuo mes baigiame šios dienos darbotvarkę. Pareiškimų nėra. Registracija. Registracija!
Ačiū, kolegos, darbotvarkę, kaip jau minėjau, baigėme. (Gongas) Seimo vakarinio posėdžio darbotvarkė buvo trumpesnė, nes antras rinkimų turas. Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.