Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 15, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 207
STENOGRAMA
2022 m. rugsėjo 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF*). Pradedame rugsėjo 27 dienos popietinį posėdį. Darbotvarkės 2-1 klausimas. (Šurmulys salėje) Registruotis norite? (Balsai salėje) Registruojamės.
Užsiregistravo 61. Gerbiami kolegos, prieš pradėdamas popietinio posėdžio pirmąjį klausimą, turiu pranešti, kad mirė buvęs Seimo narys G. A. Paviržis, inžinierius, kelininkas, Vilniaus miesto savivaldybės ir rajono politinis ir sporto veikėjas. Jis buvo 1992–1996 metų kadencijos Seimo narys. Pagerbkime jo atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Ačiū.
14.02 val.
Vyriausybės pusvalandis
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pranešimas
Popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Tribūnoje krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Prašom, ministre.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, dėkoju už galimybę pristatyti gynybos politikos ir krašto apsaugos sistemos aktualijas. Pirmiausia trumpai apie saugumo situaciją. Kadangi dabar daugiausia dėmesio ir spekuliacijų sulaukia dalinės mobilizacijos paskelbimas Rusijoje, tą situaciją reikia vertinti keliais aspektais. Pirmiausia tai – akivaizdus ligšiolinės kampanijos pralaimėjimo pripažinimas. Mobilizacija norint tęsti ir vilkinti šį karą buvo neišvengiama, bet tai yra naujas eskalavimo būdas.
Ką reiškia mobilizacija mūsų regiono saugumui? Šiuo metu, žinoma, nėra indikacijų, kad Rusijos mobilizacija, jos tikslai būtų nukreipti prieš Lietuvą ar Baltijos šalis, todėl nevertiname kaip grėsmės lygio Lietuvai padidėjimo, tačiau Lietuva vis dėlto turėjo reaguoti ir mes reagavome, tai yra sekdami situaciją padidinome Lietuvos kariuomenės greito reagavimo pajėgų budrumo lygį. Nors pačių indikacijų apie provokacijas nėra, visada turime reaguoti į greta mūsų sienų vykstančius tokius mobilizacinius įvykius.
Dar vienas aspektas. Sprendimą dėl mobilizacijos, kaip žinote, lydi tradicinė V. Putino antivakarietiška retorika su branduoliniais grasinimais. Iš esmės tai yra bandymas atgrasyti Vakarų valstybes nuo paramos Ukrainai. Lietuvos parama Ukrainai ir toliau išlieka. Ji tikrai yra nemaža. Aš tiktai pabrėšiu, kad tai nėra šalių lenktynės dėl paramos. Mes duodame tai, ką galime duoti, Ukraina prašo to, ko jai reikia. Pastaruoju metu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perdavėme rezerve buvusias 105 milimetrų haubicas, šaudmenimis jas aprūpina Jungtinės Amerikos Valstijos. Perdavėme 50 vienetų M113 šarvuočių, kartu su Jungtinėms Valstijomis ruošiame šios technikos specialistus. Išaugus karinės technikos remonto poreikiui, Lietuvoje šiuo metu remontuojamos Ukrainos savaeigės haubicos, tai yra Lietuvos kariuomenė užtikrina greitą paramos teikimo logistiką. Taip pat iš lietuviškų įmonių per ateinančius kelis mėnesius bus įsigyta ir perduota žieminių drabužių Ukrainos kariams už 2 mln. eurų. Tai iki 25 tūkst. ukrainiečių karių bus aprūpinti žiemine apranga. Šiuo metu Lietuvos parama ginkluote, karine technika ir kitais Ukrainai reikalingais dalykais sudaro apie 209 mln. eurų.
Iki metų pabaigos rengsime ukrainiečius. Bendras parengtų ukrainiečių karinių specialistų skaičius viršys 500. Čia tik Lietuvoje parengti. Jungtinėje Karalystėje mūsų instruktoriai taip pat pradeda darbą nuo spalio mėnesio. Europos Sąjungai įsteigus karinių mokymų Ukrainos kariuomenei misiją, galėsime prisidėti prie jos rengdami mokymus Lietuvoje.
Žinoma, karas Ukrainoje koreguoja nacionalinės ir tarptautinės darbotvarkės aktualijas, tačiau kariuomenės plėtra, sąjungininkų įsipareigojimų tvarumas ir visos valstybės visuomenės parengimas – tai atraminės gynybos stiprinimo kryptys. Svarbiausias iššūkis – laikas, tai yra darbai, kurie turi būti įgyvendinti nedelsiant, vidutinėje ar ilgesnėje perspektyvoje.
Taigi, modernizacija. Ankstiname anksčiau suplanuotus modernizacijos projektus, kad prioritetinė ginkluotė ir įranga kariuomenę pasiektų kuo greičiau. Tiesiog galiu pasakyti, kad nuo sandorio sudarymo iki pajėgumų atsiradimo Lietuvos kariuomenėje ir jų įvaldymo dažniausiai praeina mažiausiai treji, vidutiniškai ketveri penkeri metai. Iki šių metų pabaigos numatoma pasirašyti sutartis dėl reaktyvinių salvinių sistemų HIMARS, savaeigių haubicų Žemaitijos brigadai, minosvaidžių, kovinių dronų, artilerijos radarų, papildomų šarvuotų visureigių JLTV ir nešarvuotų visureigių įsigijimo. Kitais metais – dėl papildomų, šiek tiek kitos modifikacijos pėstininkų kovos mašinų „Boxer“. Sekant išmoktas pamokas iš Ukrainos, įsigyjami aukštos vertės taikinių naikinimo pajėgumai ir bepiločių orlaivių sistemos.
Žinoma, tęsiamas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų aprūpinimas. Prioriteto sąraše – logistika, medicina, inžinerija. Kaip pavyzdį pasakysiu, pats „Boxer“ projektas buvo gera pamoka, kad kiekviename etape reikia laikyti pulsą, kaip jis vyksta, kaip yra sprendžiamos iškilusios problemos. Šiuo metu esame pasiekę, kad Vokietijos ir Izraelio gamintojai visiškai savo lėšomis įgyvendintų įsipareigojimus Lietuvai ir pėstininkų kovos mašinos jau būtų parengtos naudoti be jokių apribojimų. Galutinis likusių pristatymas, jos turėjo būti pristatytos prieš dvejus metus, bus baigtas iki kitų metų vidurio. O pernai ir šiemet iš Jungtinių Valstijų mes gavome po 50 visureigių JLTV. Aš manau, kad tai stipriai veikia mūsų kariuomenės mobilumą.
Pabrėšiu, kad kiek įmanoma stengiamės užsakymų duoti ir Lietuvos įmonėms, tai yra ar aprūpinti amunicija, ar aprūpinti karius apranga. Kartu skatiname mūsų sąjungininkų įmones steigti Lietuvoje savo filialus, skirtus, pavyzdžiui, remontuoti sąjungininkų ir mūsų karinę techniką. Jonavoje, kaip žinote, yra įsteigtas toks vokiečių gamintojų filialas ir mes juo naudojamės. Taip pat viena mūsų įmonė gavo teisę tvarkyti bokserių softą, tai yra mes perkėlėme į savo teritoriją, kad nereikėtų vežioti ir gaišti brangaus laiko, pavyzdžiui, gabenant bokserius į kitas valstybes.
Toliau kaupiamos atsargos, tam skiriama apie 10 % KAM’o biudžeto. Pagrindinis dėmesys – didesnio kalibro šaudmenims ir, be abejonės, pablogėjus saugumo situacijai pradėtas papildomas skubus prieštankinės amunicijos minų įsigijimas. (Balsai salėje) Patikrintas… Iššūkiu šiandien tampa ne tik, aišku, mūsų finansinės galimybės, tačiau situacija rinkoje. Šiaip jau dėl karo Ukrainoje jaučiamas bendras pasiūlos trūkumas.
Infrastruktūra. Kariuomenės infrastruktūros plėtros srityje laikas irgi svarbus. Šioje srityje išties buvo strigimų, sudėtingos buvo procedūros, personalo trūkumas, tačiau šiemet iš projektinės fazės pagaliau pajudėjo trijų naujų karinių miestelių vystymas. Priminsiu, buvo pradėta dar 2018 metais, tiesiog reikėjo įveikti tam tikrus etapus ir jau fiziškai šie trys kariniai miesteliai, skirti mūsų kariams, yra statomi.
Pradėtas kompleksinės amunicijos sandėlių vystymo projektas. Mes galime nusipirkti amunicijos, bet ji saugoma turi būti tam tikromis sąlygomis, kad būtų pratęstas galiojimo laikas. Vien šiais metais buvo perduoti trys nauji sandėliai, pradėta 20 statyba ir dar tiek pat projektavimų.
Per rekordiškai trumpą laiką buvo atlikti parengiamieji darbai atidarant naują kariuomenės poligoną Rūdninkuose, nes Seime buvo patvirtintas įstatymas, tai leido pagreitinti šį procesą apeinant gal dvejus, trejus metus.
Infrastruktūros poreikis, be abejonės, išlieka. Planuojama infrastruktūra keliose kariuomenės teritorijose: Kairiuose, Pajuostyje, Rūdninkų poligono teritorijoje, Pabradėje jau iš anksčiau vystomas projektas iki 2,5 tūkst. karių. Iki 2026 metų Lietuvos teritorijoje gali būti dislokuoti didesni mūsų sąjungininkų daliniai. Be abejo, paraleliai jiems reikalingi ir amunicijos sandėliai, jie irgi bus vystomi. Siekiant, kad projektai būtų įgyvendinami sklandžiai ir kuo greičiau, rengiami teisės aktų pateikimai, jie bus pateikti šią Seimo sesiją. Atsiprašau. Kosulys, bet nesu karūnuotas.
PIRMININKAS. Atsigerkite.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėl socialinių dalykų kariuomenėje. Kadangi tai priklauso nuo Seimo priimtų įstatymų, tai tas motyvacinis paketas yra priimtas Seime ir todėl karių atlyginimai šiek tiek didės: šiemet – 8 % (nuo rudens), 2023–2024 – 11 %. Taip, jau buvo toks, sakyčiau, prasidėjęs procesas, kad kariai, matydami kitose srityse didesnius atlyginimus, vis dėlto palikdavo profesionalų darbą motyvuodami, kad finansiškai išlaikyti šeimas vis dėlto jiems reikia kitų pajamų. Tai aš tikiuosi, kad šie Seime patvirtinti įstatymai, juos įgyvendinus iki galo, padidins profesionalios kariuomenės patrauklumą.
Diskusijoje dėl visuotinio šaukimo galime kol kas dėti pauzę. Aš manau, tai padarė partijos savo susitarimu. Dabar šauktinių skaičius yra padidintas iki 4 tūkst. 400 ir palaipsniui bus siekiama jo. Tačiau, atsižvelgiant į demografines tendencijas, galiu pasakyti, kad šaukiamųjų skaičius neviršija 6 tūkst., kiek potencialiai galima pakviesti į šauktinius.
Aš manau, kad jūs turite daugiau, dar man keletas tezių liko, bet manau, kad turite klausimų ir galėsite juos užduoti. Aš baigiau.
PIRMININKAS. Nieko, ministre, ramiai, atsigerkite, spazmai. Nesijaudinkite, kolegos Seimo nariai nenusiteikę agresyviai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne, aš kolegų nebijau, bet kosulys jau senokai kamuoja.
PIRMININKAS. Tai gal karštos arbatos reikia. Ar ministrui klausimų? Frakcijos vardu pirmasis klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs pristatėte mūsų galimus įsigijimus, viskas gerai, tik tiek, kad turbūt sunku apibrėžti, kada tai įvyks.
Mano klausimas būtų susijęs su haubicų perdavimu Ukrainai. Kaip sakoma, artilerija yra karo dievas. Jeigu mes dalį ar kiek perduosime Ukrainai, teks turbūt išformuoti artilerijos padalinį, nes tos, kurias planuojame įsigyti, prancūziškas ar kokias, tikrai ne rytoj ir ne kitais metais bus. Kaip jūs tai vertinate, ar nesumažės mūsų gynybinė galia atlikus tą veiksmą?
Kita klausimo dalis. Per 200 mln. jau yra suteikta paramos ir aš sveikinu, kad ta parama yra suteikiama Ukrainai, tai sudaro apie 14 % mūsų gynybos biudžeto. Šitie sprendimai, jeigu aš neklystu, yra priimami Vyriausybės lygmeniu. Tai kada jūs ateisite į Seimą su tais sprendimais, nes bet kam, net karių mandatavimui į užsienio misiją, Seimas duoda pritarimą? O čia tokios lėšos ir sprendžia ministras ar Vyriausybė, aš nežinau iš tikrųjų.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Sprendžia ministras ir Vyriausybė. Tie sprendimai Vyriausybėje yra priimti. Iš tikrųjų nėra įstatymuose numatyta, kad dėl šitų sprendimų reikia kokio atskiro Seimo patvirtinimo. Bet kokiu atveju viskas yra atlikta pagal įstatymus.
Jūs teisingai pastebėjote, kad haubicų „Caesar“, dėl kurių mes deramės su Prancūzija ir kurios gerai pasirodė Ukrainoje, tas projektas negali būti greitai įgyvendintas, tiesiog tas užsakymas gali būti įgyvendintas 2027 metais. Lietuvos kariuomenė iš esmės turi kaip minimum du kritinius pajėgumus, kurie nėra pakeičiami kuo nors kitu, jų atsisakymas gali lemti gana nemenkas grėsmes ir rizikas ir silpninti Lietuvos kariuomenės pajėgumą. Tai yra „Panzer“ haubicų batalionas, mes jų turime 18.
Turiu pasakyti, kad mūsų kaimyninės valstybės šiuo pajėgumu apsirūpino laiku ir tai padarė labai pigiai. Ten galbūt senesnės savaeigės sistemos, tačiau jų yra kelis kartus daugiau, jie turi. Mūsų net ir mažesni kaimynai turi kelis kartus daugiau. Lietuva tokio rezervo neturėjo ir neturi. Be abejonės, „Panzer“ haubicos pas mus sudaro vienintelį sunkiosios artilerijos paramos vienetą ir vienintelę galimybę. Lygiai tas pats su „Nasams“ sistema. Vidutinio nuotolio priešlėktuvinė gynyba yra vienintelė Baltijos regione apskritai funkcionuojanti. Latviai ir estai tik žada dabar kartu įsigyti šią sistemą.
Žinoma, mes vis tiek ieškome būdų, kaip remti ukrainiečius, nes artėja žiema ir daug kam atrodo, kad karių savijauta žiemos metu galbūt antraeilis dalykas, bet tai yra pirmaeilis dalykas, tą ukrainiečiai patys akcentuoja. Jiems reikia ne tik drabužių – jiems reikia galimybių nuo generatorių iki visko, ko gali prireikti kariui žiemos metu priešakinėse linijose. (Balsas salėje) Tokių sprendimų nebuvo nei svarstyta, nei planuota. Tiesiog tokio plano nebuvo. Galbūt kada nors atsiras planas, bet tokio plano kol kas nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Matant, kaip vyksta mobilizacija Rusijoje, man kilo nemažai klausimų dėl mūsų kariuomenės rezervistų mokymo ir pasirengimo lygio. Kokia yra reali situacija? Gal galėtumėte tautai patikslinti? Kiek pamenu… Atsiprašau, kiek parengto ir amunicija aprūpinto kariuomenės rezervo mes turime, nes juk dalis jų yra galbūt emigravusių? Ar buvo kada atliktas auditas, kiek per metus yra apmokoma? Ar visi rezerve esantys kariai žino savo būsimus dalinius, dislokacijos vietas ir panašiai? Ar yra atnaujinti teritoriniai gynybos planai ir kariniai topografiniai žemėlapiai?
Ir dar. Lietuvoje suformuota ir įsteigta naujų batalionų. Sakykite, koks yra etatų užimtumas procentine išraiška, nes kalbama, kad struktūra yra tik popieriuje ir kad prasidėjus karui Ukrainoje buvo ir tokių karių, kurie nutraukė sutartis? Kokiu balu vertintumėte tą rezervo mokymą ir pasirengimo lygį?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui už klausimus. Kadangi dalis iš jų susiję su nacionalinio saugumo klausimais, kuriuos mes pateikiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atskirai, aš tiesiog atsakysiu tik į tuos, į kuriuos galiu viešai atsakyti.
Turiu pasakyti, kad šauktinių skaičiaus didinimas leido padidinti visų batalionų užpildymą kariais. Tai yra labai svarbi dalis, kad būtų ne tik puskarininkių daug, bet ir eilinių karių. Tai buvo padaryta. Dėl to mūsų kariuomenės pagrindinių dalinių užpildymas yra tikrai aukštas. Kitas dalykas… Priešingu atveju, jeigu būtų kitaip, mes negalėtume atlikti NATO mums deleguotų funkcijų. Dalis mūsų padalinių yra įtraukiami į greitojo reagavimo pajėgas. Jie turi būti sukomplektuoti, užpildyti ir pasirengę per ribotą laiko tarpą reaguoti esant reikalui.
Kitas jūsų klausimas dėl rezervistų mokymo. Turiu pasakyti, kadangi Seimas tvirtina principinę kariuomenės struktūrą, paprastai ten yra pridedama tokia lentelė, kiek, kokioje srityje keičiasi tie skaičiai, kiek karių profesionalų, kiek bus pašaukta. Tarp jų yra ir vienas skaičius iš rezervo mokymo. Šiais metais jų pašaukta dvigubai daugiau negu pernai – 2 tūkst. 800 karių. Greičiausiai dar bus padidintas tas skaičius. Tai yra aktyviojo rezervo atnaujinti mokymai. Jie, atitarnavę ir po penkerių metų pakviečiami atnaujinti savo įgūdžius, tuos įgūdžius atnaujina būtent šiuose mokymuose.
Pas mus visai kita sistema negu Rusijoje. Rusijoje tokių rezervo mokymų daug dešimtmečių apskritai nebuvo. Ten pas juos yra kita sistema. Užtat pas juos toks chaosas yra per mobilizaciją.
Rezervo dydis, be abejonės, didėja labai paprastai ir jūs tai galite pamatyti. Kiek šauktinių kiekvienais metais atitarnauja, tiek ir patenka į aktyvųjį rezervą. Todėl labai nesunku suskaičiuoti, kiek tų šauktinių per tuos metus, kai buvo atkurtas šaukimas, nuo 2015 metų pateko į šį aktyvųjį rezervą. Mūsų siekis yra jį nuolat didinti. Jis, be abejonės, didėja.
Kita dalis, kad Lietuvoje yra ir tas parengtasis rezervas, tai yra kariai, kurie kariškai apmokyti, tačiau jų skaičius kelis kartus didesnis negu parengtojo rezervo. Be abejonės, jie toks, sakyčiau, antrasis ešelonas, bet jau kraštutiniu atveju.
Gal dar ką pamiršau, bet atrodo, kad ne.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Neblogas švarkas, pirmininke. Matyt, ne tas brangesnis, ministre. Bet klausimas yra toks. Jūs labai daug kalbate apie Rusiją ir aš esu pastebėjęs. Kaip žinote, Seimas yra priėmęs įstatymą, draudžiantį klausyti, žiūrėti Rusijos televizijas, nes jeigu tu žiūri, tai ir baudą siūlo gauti. Iš kur jūs visą tą informaciją gaunate ir kas jums ją pateikia, nes viešojoje erdvėje mes negalime?.. O jeigu rimtai, tai buvo dabar jaunuoliai kviečiami tarnauti, koks procentas jaunuolių atsisakė vykti, nereaguoja į šaukimą? Gal galite įvardinti, koks realus yra procentas?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nežinau, apie kokią informaciją ir ką apie Rusiją. Aš apie Rusiją apskritai nerašau. Aš rašau socialiniuose tinkluose apie Ukrainą ir tai, kas susiję su karu Ukrainoje. Šita informacija yra mano paties surinkta vien tik iš viešų šaltinių. Tos dienos informacija.
Antras dalykas dėl…
PIRMININKAS. Dėl šauktinių.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). A, dėl šauktinių. Dabar jau aš tikslaus procento nepasakysiu, bet, be abejonės, kai vyksta šaukimas, įvyksta šešių, sakyčiau, kelių pakopų atranka, nuo sveikatos patikrinimo iki to, ar fiziškai šauktinis, kuris tinka pagal visus parametrus, yra Lietuvoje. Bet dabar nuo šių metų, jau yra tokia sistema, nėra jokių papildomų sąrašų, ten buvo anksčiau – didesnis, mažesnis, dabar yra vienas sąrašas. Visi pusė šimto tūkstančio jaunuolių yra bendrame sąraše ir iš jo atrenkami. Nėra jokių atsarginių sąrašų, nėra tų, kurie nepatenka į tą sąrašą. Tiesiog iš jo atrenkamas tas, pavyzdžiui, 4 tūkst. skaičius.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų nelengvas laikas jums darbuotis, bet vis dėlto iš tikrųjų turėtume žiūrėti ir į priekį, į tas perspektyvas, kaip stiprinti Lietuvos pajėgumus ir, savaime suprantama, kas susiję su NATO galimybe čia gyventi ir būti. Iš tikrųjų kokios pagrindinės problemos yra, kaip vyksta visi rangos darbai? Šiuo atveju ar galėsime laiku įvykdyti įsipareigojimus, kad NATO kariai, kurie gali būti čia dislokuoti, galėtų gauti visas sąlygas, kurios priklauso tokioms struktūroms? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad norint „aplenkti“ laiką, reikia Seime pakeisti šešis įstatymus. Mes jų projektus esame parengę. Jeigu mes laikytumėmės įprastinių procedūrų, statybos procedūrų ir panašiai, tai tos infrastruktūros sukūrimas nusikeltų, be statybos ir projektavimo laiko, dar trejiems metams į priekį. Pavyzdžiui, dabar Vyriausybė patvirtino galiausiai 2014 metais priimto sprendimo įgyvendinimą dėl Gaidžiūnų poligono teritorijos išplėtimo. Paskaičiuokite, kiek metų praėjo, šešeri… Aštuoneri metai. Sprendimas geras, reikalingas, tačiau, einant pagal visas procedūras, tos administracinės procedūros suvalgė dvejus trejus metus. Įgyvendinimas galėjo būti gerokai greitesnis. Todėl norint infrastruktūrą pastatyti kuo greičiau, reikia keleto įstatymų pakeitimų ir tai leidžia tiesiog sutaupyti to brangaus laiko.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, galbūt jūs žinote, kokia situacija yra su lendlizu? Mūsų nemaža grupė buvo išvažiavusi į Ameriką, galbūt teko bendrauti, ten pasirašytas tas projektas jau gana seniai, gegužės pradžioje…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ar jisai bus, ar jo nebus? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsakysiu labai paprastai. Dabar Ukrainos rėmimas vykdomas pagal Prezidento nurodymus. Finansines sumas apibrėžia Kongresas. Lendlizo įstatymas priimtas, viskas galioja, tačiau norint jį įgyvendinti reikia Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ukrainos susitarimo dėl finansinio mechanizmo, kaip visa tai bus techniškai įgyvendinta. Kol kas tas finansinis mechanizmas rengiamas, todėl lendlizo kaip tokio fiziškai, tai yra karinės technikos tiekimo, pagal šį įstatymą kol kas nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į tuos klausimus, kuriuos gavote, tačiau Vyriausybės pusvalandis tuo ir įdomus, kad jis trunka tiktai pusvalandį. Laikas baigėsi.
14.30 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Baltarusijos valdžios įvykdyto lietuviškų mokyklų uždarymo“ projektas Nr. XIVP-2013(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar popietinės darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Baltarusijos valdžios įvykdyto lietuviškų mokyklų uždarymo“ projektas Nr. XIVP-2013(3). Pranešėjas – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kaip jūs matote iš begalės parašų, ir aš jums dėkingas už visų frakcijų parašus, mes negalėjome apeiti šio etapo. (Labai ačiū, vandenį galėjote palikti.) Negalėjome apeiti šio etapo, kad Baltarusijos valdžia be visų žvėriškumų, kuriuos vykdė prieš savo žmones ir baltarusių švietimą… uždaryta, kaip jūs žinote, šimtai baltarusių mokyklų, paverstos rusų mokyklomis. Tose rusų mokyklose aidi „ruskij mir“, iš V. Putino aplinkos suformuota. (Labai jums ačiū.)
Iš V. Putino aplinkos suformuotos rusiško imperinio švietimo gairės. 8 mln. tauta patyrė visišką rusifikaciją, bet ten gyvenantys lietuviai, lenkai ir kitų tautybių žmonės iš esmės nebuvo iki šiol paliesti, jų švietimas, lietuviškas, lenkiškas, Baltarusijoje nebuvo paliestas ir todėl mes turtėjome tokią laimę, kad lietuviškose mokyklose turėjome apie 11 mūsų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokytojų ir, įsivaizduojate, turėjome gana neblogą lietuvių literatūros ir kitų dalykų dėstymą. Turėjome K. Donelaitį, turėjome Maironį, turėjome S. Gedą. O dabar turėsime iš tų mokyklų, kurias statė mūsų valstybė Baltarusijoje ir nuo LDK laikų gyvenantys mūsų Lietuvos piliečiai, turiu galvoje lietuviai, etniniai lietuviai, kurie gyveno šimtmečiais.
Aš pats rinkau liaudies dainas važinėdamas su Lituanistikos fakultetu. Atsimenu, dar 1979–1980 metais Gervėčius, Pelesą. Įsivaizduokite, ištisi lietuviški kaimai, dainuojantys lietuvių liaudies dainas, kalbantys savo Gervėčių dialektu. Visas šitas mūsų istorijos gabalas ir istorijos tarpsnis baigėsi, A. Lukašenkai prisiminus, kad jis turi savo žvėrišką vidinę politiką nukreipti ir prieš visas istorines mažumas. Tai lietuviškos mokyklos ir mokykla Pelesoje uždaryta.
O rugsėjo 15 dieną, įsivaizduojate, rugsėjo 15 dieną gavo netgi atskirą laišką Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tai čia ką tik, kad nutraukiama Baltarusijos ir Lietuvos švietimo bendradarbiavimo sutartis, ir mūsų vaikai turės vėl žiūrėti į tuos baisius J. Stalino laikų pavidalus ir „ruskij mir“ aidas palies lietuvių kilmės žmones. Nekalbant apie tą faktą, kad lenkų bendruomenės vadovai Gardine, paprasčiausiai tie, kurie nesugebėjo perkirsti sienos, išvažiuoti į Lenkiją, suimti, sėdi kalėjime. O mūsų žmonėms, lietuvių kilmės žmonėms įvaryta tokia baimė, sovietinių laikų baimės faktorius, diktatūros baimės faktorius, kalbėti lietuviškai. Todėl aš manau, kad tai istorinis faktas, kuris turi turėti kokį nors atgarsį pas mus.
Užsienio reikalų ministerija nusiuntė sėkmingą notą dar rugpjūčio mėnesį, įspėdama nedaryti šito, tai A. Lukašenkos režimas ne tik kad uždarė Pelesos mokyklą, bet ir nutraukė sutartį rugsėjo mėnesį, visiškai neseniai. Labai liūdna tai konstatuoti ir liūdna, kad lietuvių kilmės žmonėms prikišamai bus pakišti „ruskij mir“ tipo vadovėliai. Todėl turite prieš akis rezoliuciją, kaip matote, yra trečias variantas su daugelio jūsų parašais.
Mes kreipėmės į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą, į Europos Sąjungos institucijas, Europos Tarybą, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją UNESCO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją pagal kompetenciją imtis visų priemonių, kad Baltarusijos vadovybės vykdoma diskriminacinė tautinių bendrijų švietimo politika būtų nedelsiant sustabdyta.
Kviečiu visas kompetentingas Lietuvos Respublikos institucijas šį klausimą nuolat kelti dvišaliuose susitikimuose ir tarptautinėse organizacijose. Aš atviras klausimams ir tikrai džiaugiuosi, kad jūs, visų frakcijų atstovai – ir vadovai, ir atstovai, – parėmėte šią rezoliuciją. Taigi ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, solidarizuojuosi su jumis dėl šio dokumento ir, žinoma, labai apgailestauju, kad taip pakrypo reikalai tose Baltarusijos teritorijos vietose, kur lietuvybė rado sau tinkamą dirvą ir daug puikių žmonių yra užauginta šiose mokyklose. Mano asmeninis draugas yra dirbęs direktoriumi vienoje iš šių mokyklų.
Tikrai tai yra didelis smūgis ne tik toms mokykloms, bet apskritai tokiai labai senai lietuvių ir baltarusių draugystei, apie kurią mes labai mažai šnekame, bet iš tikrųjų ji yra labai gili. Pirma mūsų siena atsirado 1939 metais. Kokią viltį mes galime duoti tiems lietuviams, kurie lieka Baltarusijoje? Toks mano klausimas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, yra dešimtys tūkstančių lietuvių kilmės žmonių. Dabar jie bus prievarta verčiami „ruskij mir“ atstovais su klaikia švietimo vadovėlių sistema, kur turinys yra priešingas demokratijos turiniui. Aš nesakau, kad jis yra priešingas Lietuvos istorijos turiniui, bet aš sakau, kad ir demokratijai priešingas.
Jūs puikiai žinote, kad A. Lukašenka atsisakė Bolonijos proceso, prieš 15–20 metų Europos švietimo proceso, nutraukė visas europines sutartis, kad užaugintų uždarą bendruomenę, kurios mentalitetas remtųsi net ne Minsku, o Maskva, remtųsi Maskvos dėstomais istoriniais faktais, o ne mūsų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės išeinančiais dalykais. Kad tie lietuviai džiaugtųsi ne mūsų bendrais mūšiais, ne Oršos mūšiu, ne mūsų kunigaikščiu Vytautu, ne Žalgirio mūšiu, o džiaugtųsi tais sovietiniais diskriminuotais pavyzdžiais ir tuo sovietiniu palikimu, kurio visa Europa yra atsisakiusi, nes tai yra represinis palikimas.
Auklėti lietuvius kaip papildomą mėsą, kaip čia pasakius, karui prieš Ukrainą, yra neįtikėtinas posūkis ir mums reikėtų, turbūt ir istorinei komisijai, kuriai čia atstovauja P. Kuzmickienė ir jūs, gerbiamas kolega, apsvarstyti klausimus, ką mes darome, kaip mes padedame jiems nenutautėti. Nežinau, ar galima siūlyti jiems visiems pervažiuoti sieną, bet kaip padaryti taip, kad jie nenutautėtų ir kokiais pogrindiniais būdais, toliau XIX amžiaus daraktorių tipo keliais vaikščiojant, atsimenate, kai po spingsule po Muravjovo Koriko veiksmų ir po Kalinausko sukilimo numalšinimo slapta mokydavo lietuvių kalbos, kaip mes galime taip pasielgti iš naujo ir pradėti šią daraktorių epochą Baltarusijoje?
Ačiū. Bet aš jums siūlau gerbiamos P. Kuzmickienės… kur jūs esate iškilus narys ir aš esu ten narys, pasiūlyti šitą klausimą apsvarstyti, kaip mes palaikome lietuviškumą ir kartu europietiškumą lietuvių mokyklose, kurių jau nebėra, bet užtat lietuvių šeimose, kurios lieka ten už pat naujos geležinės Berlyno sienos, čia pat už Vilniaus, 25 kilometrai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų Emanuelis čia telepatiškai atsakė jau į mano klausimą atsakydamas Valdui. Mano mintis buvo būtent ta, kad rezoliucija yra gerai, aš ją tikrai sveikinu, pasirašiau, pritarsiu ir kviečiu visus pritarti, bet mums reikia galvoti, ką daryti su tais lietuvių kilmės žmonėmis, lietuviškai kalbančiais Baltarusijoje, už sienos. Tikrai, manau, reikia galvoti apie kokius nors knygnešių lygmens sprendimus, galų gale nuotolinis mokymas dabar jau XXI amžiuje ne naujiena, ypač po kovido. Galbūt mums jau reikia galvoti apie asmenų grįžimo įstatymo peržiūrą, dabar jis pritaikytas kaip ir Venesuelos lietuviams, bet mes tikrai turėsime rimtų reikalų tiek su Rusijos lietuviais, tiek su Baltarusijos lietuviais. Sakau, atkartoju tai. Nežinau, Emanueli, ar matysi reikalą čia papildyti? Bet iš principo tai yra dalykai, kurių tik rezoliucijomis mes neišspręsime. Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Žinoma, mes rezoliucijomis tikrai, gerbiamas Giedriau, neišspręsime. Įdomu, kada ponas A. Lukašenka klausėsi tarptautinės visuomenės balso. Ko jis klausosi, tai tik vieno žmogaus – pono V. Putino. Jam teks atsakyti už kiekvieną raketą, pasiųstą į Ukrainą, Rusijos raketą. Kaip žinome, nuo vasario 20 dienos Rusijos kariuomenė pasiliko Baltarusijoje, iš esmės Baltarusija yra okupuota rusų kariuomenės, iš jos vykdomi visi veiksmai prieš Ukrainą.
Aš norėčiau pasakyti, kad šis klausimas lieka didžiuliu klausimu. Jūs visiškai teisingai pasakėte, kad ši rezoliucija tik įžodinimo etapas, kaip ir gerbiama mūsų Užsienio reikalų ministerijos nota. Mes turėsime susirinkti iš naujo ir galvoti, kaip gelbėti tuos dešimtis tūkstančių lietuvių nuo „ruskij mir“. Kai vaikams kals į galvą F. Dzeržinskio tiesas arba kals į galvą Rusijos imperijos pradmenis ir bandys iš jų daryti rusiškus imperialistus, kaip mes atgriebsime tuos vaikus? Čia visiškai teisingas klausimas, todėl jis yra milžiniškas.
Jeigu imtume kitus pavyzdžius, Lenkijos pavyzdį, Izraelio Valstybės pavyzdį (ji nepalieka suimtų), juos suėmė, kaip jūs žinote, lenkų bendruomenės vadovus, paprasčiausiai sukišo į kalėjimus lenkų tautinės mažumos vadovus, kai kurie spėjo pereiti sieną, lenkų mokyklas irgi uždarė. Mes turime surėmę pečius su Lenkijos valstybe galvoti, ką daryti su istorinėmis šimtmečių mažumomis Baltarusijoje, visas jėgas sutelkti. Tai yra antras etapas. Ką daryti su tais lietuviais, taip pat kaip ir su Mažosios Lietuvos (dabar Karaliaučiaus), arba vadinamojo Kaliningrado, lietuviais? Čia atviras klausimas. Jūs puikiai atsimenate, Giedriau, jūs buvote tada aktyvus, atsimenu aš pokalbį su jumis prieš dešimt metų, atrodo, 2012 metais, kai mes šnekėjome, kaip Kaliningrade bandė atiduoti cerkvei valdyti K. Donelaičio gimtinės vietą. Mes tuomet pareiškėme milžiniškus procesus ir iš esmės atmušėme K. Donelaičio muziejų. Bet lietuvių, tenai gyvenančių, švietimas iš esmės irgi lieka be priežiūros Karaliaučiuje. Čia tas klausimas yra platesnis. Rusijos ir Baltarusijos diktatūrose esantys lietuviai patiria pagreitintą spaudimą tapti „ruskij mir“ atstovais. Čia yra milžiniškas dalykas, su tuo mes turėsime kovoti. Jūs neįtariate, kad aš esu koks nors lietuvių nacionalistas, esu lituanistas, bet šis klausimas, šis etninis teroras prieš etninius lietuvius ir kitų tautybių žmones Baltarusijoje viršija visas įmanomas ribas. Mes tikrai turėsime su Švietimo ministerija, teisingai sakote, apgalvoti visus būdus, kaip išlaikyti juos lietuviais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Deja, pateikimo laikas baigėsi.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Svarstymo stadija. Nebuvo norinčių, nebuvo užsirašiusių kalbėti diskusijoje.
Priėmimo stadija. Dėl motyvų už norėtų kalbėti kolega A. Ažubalis, deja, jo nėra. Taigi, kolegos, balsuosime numatytu laiku.
14.44 val.
Baudžiamojo kodekso 250, 251 ir 252 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1795(2) (svarstymas)
Trečiasis popietinės darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 250, 251 ir 252 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1795(2). Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoją A. Širinskienę pristatyti komiteto išvadą svarstymo stadijoje.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Gerbiami kolegos, komitetas rugsėjo 21 dieną apsvarstė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios yra pažymėtos, Nr. XIVP-1795, ir šiam projektui pritarė balsuodamas 7 balsais už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Papildomo komiteto nebuvo. Nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių. Balsuosime numatytu laiku, kai bus balsavimo intervalas.
14.46 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 25, 271, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1445(3), Administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1446(3), Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1447(3), Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1448(3), Administracinių nusižengimų kodekso 343, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1091 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1836(2) (svarstymas)
Darbotvarkės klausimas, susidedantis iš trijų projektų, atsiprašau, iš keturių projektų – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1445(3), Administracinių nusižengimų kodekso projektas Nr. XIVP-1446(3), Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIVP-1447(3) ir dar vienas Administracinių nusižengimų kodekso, tiksliau, du Administracinių nusižengimų kodekso projektai: Nr. XIVP-1448 ir Nr. XIVP-1836. Prašysiu taip pat komiteto pirmininko pavaduotojos A. Širinskienės pristatyti išvadas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Taip pat rugsėjo 21 dienos posėdyje svarstėme ir minėtus teisės aktus. Projektui Nr. XIVP-1445(2) pritarėme 8 balsais, taip pat 8 balsais pritarėme projektui Nr. XIVP-1446(2) bei projektams Nr. XIVP-1447 ir Nr. XIVP-1448, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Svarstymo stadijoje yra vienas kolega užsirašęs kalbėti diskusijose – A. Veryga. Kviečiu A. Verygą į tribūną.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į porą momentų. Neabejoju, kad dauguma šitų teikiamų nuostatų yra tikrai tinkamos, geros, reikalingos, nes natūralu, kad atsiranda kokių nors naujų aktualijų. Į jas Saugaus eismo keliais įstatyme turi būti atsižvelgiama, jis papildomas, bet man klausimų, į kuriuos aš niekaip nė iš vieno kolegų negaliu gauti atsakymo, sukėlė du niuansai, kurie čia yra minimi. Pirmiausia, aišku, tas, kuris jau viešai yra aptarinėtas, dėl mobiliųjų įrenginių, mobiliųjų telefonų naudojimosi vairuojant transporto priemonę. Aišku, ta formuluotė, kuri ten yra numatyta, kad naudojamasi rankomis, aš manau, jokio aiškumo apskritai įstatymui nesuteikia.
Dar daugiau. Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad iš esmės visi nauji automobiliai turi tuos vadinamuosius interaktyvius ekranus, tai yra multimedijos ekranus, kurie įprastai įsėdus į automobilį automatiškai yra susiejami su kokiu nors mobiliuoju įrenginiu. Jie turi lietimui jautrų ekraną. Kaip būtų vertinama tokiu atveju, jeigu net ir vairuojant arba sustojus vairuotojas naudotųsi šituo ekranu, kuris iš esmės valdo mobilųjį įrenginį? Kaip tai būtų traktuojama? Tai vienas dalykas, kuris man yra visiškai neaiškus.
Kitas dalykas, kuris irgi kelia tam tikrų klausimų ir abejonių, yra dėl šio įstatymo 24 straipsnio 5 ir 6 dalių. Jose yra numatomas reikalavimas vairuotojams, kurie vairavo transporto priemonę būdami neblaivūs, baigti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, jeigu jiems numatytas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Klausimas, ar tai yra kaip alternatyva, ar vis dėlto paliekamos abidvi šitos priemonės, nes turbūt sutiksite, kad automobilio antialkoholinis užraktas žmogui smegenų neprideda – jis tiesiog neleidžia užvesti automobilio, bet pats žmogus greičiausiai žalos nuo to labiau nesuvoks ir tai neturėtų būti alternatyva. Žmogui, kuris pasielgė neatsakingai, tas užraktas neleidžia užvesti automobilio. Tuo nustatytu laikotarpiu jis negalės vairuoti, bet tai jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti alternatyva nelankyti tų kursų ir suvokti žalos, kurią jis gali sukelti, kai tas užraktas jau bus išimtas iš automobilio.
Štai šie du dalykai, į kuriuos aš norėčiau atkreipti kolegų Seimo narių dėmesį apsisprendžiant dėl šitų pakeitimų. Ačiū.
14.51 val.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1850(2), Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1851(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Taigi kitas darbotvarkės klausimas yra iš dviejų projektų: Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1850(2), svarstymo stadija, ir Seimo statuto… Tiek to, dabar pradėkime nuo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo. Kadangi pagrindiniai komitetai skiriasi, kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotoją D. Kepenį pristatyti komiteto išvadą dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo projekto ir taip pat lydimojo Seimo statuto projekto. Svarstymo stadija.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Kaip papildomas komitetas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas, papildomo komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-1851. Čia buvo rugsėjo 7 dieną. Apsvarstęs šį klausimą, komitetas nutarė pritarti Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasirašo komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius.
PIRMININKAS. Dar dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo. Čia jau kaip pagrindinis komitetas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Žmogaus teisių komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvada dėl Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1850. Rugsėjo 14 dieną apsvarstė šitą klausimą. Išvada pridedama. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas. Projektas pridedamas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją. Išvada dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projekto (svarstymo stadija). Pranešėjas – TTK pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Statutas yra kartu šiame pakete. Ten yra patikslinta, tiksliau, papildytas Žmogaus teisių komiteto funkcijų katalogas dėl to, ką čia ką tik kolega pristatė. Komitetas rugsėjo 21 dieną šią Statuto pataisą svarstė, visi aštuoni dalyvavę balsavo už ir pritarė patobulintam Statuto projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Svarstymo stadijoje yra skelbiama diskusija. Pirmoji kalba A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, šiandien svarstome Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio pataisą. Taip mes reaguojame į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje „Romuva“ prieš Lietuvą.
Vienas pagrindinių Lietuvai priekaištų, kuriuos galima išskaityti minėtame sprendime, yra tai, kad valstybės pripažinimo religinėmis bendruomenėmis procedūra yra per daug arbitrali. Įstatyme trūksta aiškių kriterijų, pagrindų, kurie besikreipiančiai religinei organizacijai padėtų susiorientuoti, ar gali pagrįstai tikėtis teigiamo Seimo nutarimo.
Džiaugiuosi, kad šiandien galime žengti nedidelį žingsnį į priekį šioje srityje. Ir visgi norėčiau pasakyti keletą kritinių pastabų. Pirmiausia, net jaunimo politikoje valstybės institucijos pereina prie principo, kad nieko negalima spręsti apie jaunimą be jaunimo dalyvavimo. Iš tikrųjų perfrazuoti ir pritaikyti šią analogiją būtų galima ir čia: nieko nespręsti apie religines organizacijas ir jų būklės reguliavimą be religinių bendrijų dalyvavimo. Esu tikra, kad tiek svarstydami šią pataisą, tiek ateityje spręsdami dėl viso Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo atnaujinimo privalome įtraukti religines organizacijas į šį klausimo svarstymą.
Kita kritinė pastaba būtų susijusi su Seimo narių pateiktais pasiūlymais dėl šio projekto, taip pat ir mano pasiūlymu. Esu tikra, kad svarstomą projektą dar galima gerokai patobulinti. Neužtenka tik abstrakčiai įstatyme pasakyti ar numatyti, kad religinė bendrija, kuri siekia valstybės pripažinimo, turi turėti atramą visuomenėje. Atsižvelgiant į konstitucinę doktriną, yra svarbu konkretizuoti, ką reiškia turėti atramą. Kitu atveju vėl prasilenkiame su teisiniais religinių bendruomenių lūkesčiais, nes terminas „atrama“ gali būti įvairiai interpretuojamas.
Galiausiai dabartiniame projekte yra numatyti du terminai. Tai yra dvejų metų terminas po neigiamo Seimo sprendimo dėl valstybės pripažinimo suteikimo ir penkerių metų terminas dėl Seimo sprendimo dėl valstybės pripažinimo panaikinimo, po kurių būtų galima kreiptis dėl valstybės pripažinimo pakartotinai. Mano manymu, šie terminai yra niekuo nepagrįsti. Esu tikra, kad toks terminas negali būti procesinė bausmė, todėl siūlau šiuos terminus pakeisti į įstatyminę nuostatą, kad kreiptis dėl valstybės pripažinimo pakartotinai, kai Seimas atmetė tokį prašymą arba panaikino valstybės pripažinimą, būtų galima tik tada, kai išnyksta nutarimuose dėl valstybės pripažinimo nesuteikimo ar atėmimo įvardinti pagrindai, taip pat religinė bendrija atitinka kitus įstatyme numatytus kriterijus dėl valstybės pripažinimo.
Gerbiami kolegos, tikiu, kad mes dar turime pakankamai laiko ir įstatymas bus ši tikrųjų koreguojamas, todėl kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui svarstymo stadijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Diskutuoti kviečiu R. Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Džiugu, kad tokie projektai pagaliau pasiekia dienos šviesą, kadangi tai yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti žmogaus laisves ir teises. Vis dėlto projekte įžvelgiu tam tikrų rizikų, kur ne iki galo išsprendžiamas dabar esantis ydingas reglamentavimas, kurį Lietuva ir Seimas patyrė „Romuvos“ atveju. Taigi, situacija gali vėl pasikartoti, net ir priėmus šį įstatymo projektą.
Pagal siūlomą įstatymo pakeitimą religinei bendruomenei net ir atitinkant visus įstatymo nustatymus, valstybės pripažinimo kriterijus, kaip ir buvo „Romuvos“ atveju, Seimas balsuodamas vis tiek galėtų tiesiog atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą. Atsižvelgiant į tai, ar mes kur nors pajudame iš šio taško, kuriame dabar esame, ar mes įgyvendiname Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą? Mano manymu, ne. Jei religinė bendruomenė tenkina visas sąlygas, kurias, be kita ko, Seimas pats ir nustatė, ir atnaujina dabar, kodėl Seimo nariai turi teisę ignoruoti įstatymą ir nesuteikti statuso? Tokiu atveju religinė bendruomenė yra priversta laukti dar dvejus metus iki pakartotinio teikimo arba ginti savo teises teismuose. Taip ne tik švaistyti laiką, bet ir santaupas. Mano manymu, tuo atveju, jei Teisingumo ministerija pateikia išvadą, kad religinė bendruomenė tenkina visas valstybės pripažinimo sąlygas, jai valstybės pripažinimo statusas turėtų atitekti kone automatiškai, be jokių papildomų Seimo balsavimų. Kadangi šioje salėje, kaip jau buvo praeitą kadenciją religinės bendruomenės atveju, politiniai interesai gali būti laikomi viršesni nei žmogaus teisės, tai jau būtų nedemokratinis sprendimas.
Taigi dar kartą norėčiau pasveikinti, kad judame į priekį, tačiau, mano įsitikinimu, prigimtinių žmogaus teisių negalime laikyti politinių interesų įkaitu. Turiu omenyje, kad Seimo nustatytus kriterijus atitinkančiai religinei bendruomenei valstybės pripažinimas turėtų atitekti arba automatiškai, arba supaprastinta procedūra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam kolegai. Nėra norinčių daugiau kalbėti diskusijose. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Taigi balsuosime netrukus – 15 val. 10 min., o gal net ir pora minučių anksčiau.
15.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Virginijos Aleksejūnės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“ projektas Nr. XIVP-2007(2) (svarstymas ir priėmimas)
Taigi popietinės darbotvarkės 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Virginijos Aleksejūnės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“ projektas Nr. XIVP-2007(2). Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. (Balsai salėje) Dėl nutarimo projekto svarstymo stadijoje nori kalbėti A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Žiūriu, kad pirmininkas į mane taip piktai žiūri, tai aš visai nepiktai pakalbėsiu (Balsas salėje: „Kaip psichiatras.“) kaip psichiatras ir psichiatriją, tiesą sakant, paliesiu.
Tikrai buvo smagu susitikti ir išklausyti kandidatę frakcijoje, bet, kadangi visi turėjome labai daug klausimų, aš ten paklausti nespėjau, tai aš tiesiog papolemizuosiu kai kuriais dalykais ir išsakysiu gal tokius palinkėjimus, pageidavimus, kaip aš įsivaizduoju, kaip vis dėlto nemaža dalis Seimo narių tikisi, ko Vyriausioji tarnybinės etikos komisija galėtų galbūt laikytis.
Ko aš norėjau paklausti frakcijoje? Tai norėjau kandidatės paklausti, koks yra jos požiūris į psichiatriją, čia kolegos labai teisingai pataikė, ir kodėl toks klausimas. Tokie dalykai kaip regimybės ir girdimybės yra šiek tiek psichiatrijos sritis, kai žmonės mato, ko nėra, arba girdi, ko nėra.
Kolegos frakcijoje klausė, kadangi mes ne vienas esame susidūręs su šia institucija, kai kurie tokiose kazuistinėse situacijose, pavyzdžiui, kad esame nedeklaravę, nuslėpę, kad esame ministrai ir panašiai, tai lyg ir išgirdome jūsų atsakymą ir pažadą, kad tokia praktika neturėtų būti normali, kad vis dėlto prevencija turėtų būti svarbi. Mano klausimas ir pastebėjimas yra toks daug rimtesnis.
Visos šitos regimybės ir girdimybės politikus įveda į tokį pilką lauką, kur žmonės, kurie tikrai nėra nusiteikę ką nors pažeisti, pažeisti įstatymus… Man teko patirti tą asmeniškai, teko bandyti ir per teismus išsireikalauti, kad sprendimai būtų panaikinti, ir, deja, vienas teismas, nors ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, Konstitucinis Teismas pasakė, kad patys ir išsiaiškinkite dėl teisės normos, kuri šiuo metu yra galiojanti, ir man liko galiojanti nuobauda. Aš iki šiol nežinau, ką aš, tiesą sakant, pažeidžiau, nes kalbama apie kažkokias, suprask, regimybes, girdimybes ir panašiai.
Aš kandidatei visgi noriu palinkėti neužsidaryti tarp institucijos durų, nes visų viešųjų ir privačių interesų derinimo tikslas turėtų būti visgi sukurti aiškumą žmonėms, kurie užima pozicijas, dalyvauja politikoje, ko vis dėlto reikėtų vengti, kokių dalykų, nes pagal dabartinius išaiškinimus ir priimtus sprendimus, aš pasakysiu tokį pavyzdį, nė vienas žmogus Lietuvoje negali būti, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ministru. Kodėl? Todėl, kad jis greičiausias ras ką nors kažkelintoje giminėje, kuris dirbs kokioje nors ligoninėje, galų gale net ir sveikatos ministras, tegul ir ne medikas, bus pacientas, vadinasi, lankysis kokioje nors, gal ir ne vienoje, sveikatos priežiūros įstaigoje ir panašioje institucijoje.
Tai mano palinkėjimas kandidatei yra grįžti į Seimą, jeigu Seimas apsispręs jus tvirtinti slaptu balsavimu, grįžti į Seimą su projektais, kurie ne tik deklaruotų viešumą, skaidrumą, interesų derinimo skaidrumą, bet ir suteiktų aiškumo visiems kolegoms, kurie dalyvauja politikoje. Tai to ir palinkėsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Daugiau norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Kolegos, prieš balsavimą mes turėtume patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. (Balsai salėje) Atsiprašau, dar kandidatė turi teisę kalbėti, bet aš žinau, kad ji nepageidavo. Teisingai aš suprantu? Nepageidavo kalbėti, todėl aš jos ir nekviečiau.
Turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį, jame bus įrašas dėl Seimo nutarimo „Dėl Virginijos Aleksejūnės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“ projekto priėmimo, kuriame bus trys skiltys – už, prieš, susilaikoma. Kolegos, kaip visada turite išbraukti tas, kurios nereikalingos, ir turi likti švari ta, kitaip sakant, jeigu norite balsuoti už, prieš ir susilaikoma turi būti išbraukta arba kryžiuku, arba kaip jums patinka, paprastai kryžiuku. Ar galime pritarti bendru sutarimu balsavimo biuletenio pavyzdžiui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Taigi, kolegos, atėjo laikas balsuoti dėl… Beveik atėjo laikas, yra dar pusantros minutės. Ar jau balsuojame, ar dar laukiame? (Balsai salėje) Galime balsuoti, ar ne? (Balsai salėje) Jūs klausimą kam turite? Vieno klausimo nespėsime, nes yra pateikimas, būtų svarstymas – taip. Faktiškai liko 40 sekundžių iki balsavimo intervalo pradžios. Gerbiami kolegos, kol aš perskaitysiu, ir ateis balsavimo laikas.
15.09 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Baltarusijos valdžios įvykdyto lietuviškų mokyklų uždarymo“ projektas Nr. XIVP-2013(3) (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Baltarusijos valdžios įvykdyto lietuviškų mokyklų uždarymo“ projekto Nr. XIVP-2013(3). Kas už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 101, balsavo 100: už – 100, prieš, susilaikiusių nėra. Rezoliucija priimta. (Gongas)
15.10 val.
Baudžiamojo kodekso 250, 251 ir 252 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1795(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas klausimas – Baudžiamojo kodekso 250, 251 ir 252 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1795(2). Svarstymas. Balsuojame. Svarstymo stadija.
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 109, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo Baudžiamojo kodekso pataisoms pritarta.
15.11 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 25, 271, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1445(3), Administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1446(3), Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1447(3), Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1448(3), Administracinių nusižengimų kodekso 343, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1091 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1836(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas – Saugaus eismo automobilių keliais daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1445(3). Svarstymo stadija. Ir lydimieji projektai: Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-1446, Baudžiamojo kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-1447, Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-1448 ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-1836. Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 98, prieš – 7, susilaikė 6. Po svarstymo įstatymų projektų paketui pritarta.
15.12 val.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1850(2), Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1851(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1850(2) bei Seimo statuto 70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1851(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 105, balsavo 102: už – 67, prieš – 1, susilaikė 34. Projektams po svarstymo pritarta.
Kolegos, dabar mes turime priimti Seimo nutarimą „Dėl Virginijos Aleksejūnės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“. Balsavimas slaptas. Slapto balsavimo kabinos įrengtos čia, antrame aukšte prie šio išėjimo. Tam skiriame 15 minučių ir darome 15 minučių slapto balsavimo pertrauką. Kolegos, grįžtame į salę 15 val. 30 min. Komisijos nariai, prašom užimti pirmiausia savo vietas. Taigi pertrauka iki 15 val. 30 min.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pradedame posėdį po slapto balsavimo pertraukos. Per šoninį mikrofoną – Valdemaras. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Dėl prieš tai vykusio balsavimo salėje. Įskaitykite „už“ vietoj „susilaikė“.
PIRMININKAS. Dėl kurio klausimo?
V. VALKIŪNAS (DPF). Dėl tų, kaip jų… (Balsai salėje) Romuvos, taip.
PIRMININKAS. Dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo?
V. VALKIŪNAS (DPF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Balsuojate už?
V. VALKIŪNAS (DPF). Už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo. Kolega norėtų balsuoti už. D. Kepenis taip pat per šoninį mikrofoną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėl praėjusio balsavimo. Balsavau už.
PIRMININKAS. Irgi dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų bei dėl Statuto?
D. KEPENIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Taip pat dėl protokolo. D. Kepenio balsas už. Taigi V. Valkiūnas ir D. Kepenis dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo bei dėl Statuto svarstymo stadijoje balsavo už. Prašome pažymėti protokole.
15.32 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2019 (pateikimas)
Kolegos, popietinės darbotvarkės 2-8 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2019. Pateikimas. Prašom. Komiteto pirmininkas A. Žukauskas.
Ir dar vienas klausimas. Noriu, kolegos, pasitarti prieš pradedant komiteto pirmininkui pristatyti, pateikti projektą. Kadangi liko tik trys darbotvarkės klausimai, ar jūs neprieštarausite, kad po kiekvieno projekto mes galėtume balsuoti iš karto? (Balsas salėje: „Neprieštaraujame.“) Ačiū, bendru sutarimu balsuosime iš karto po kiekvieno projekto. Dėkoju. (Balsai salėje)
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, pavasarį mes priėmėme Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių, tarp jų ir 77 straipsnio, pakeitimus. Įgyvendinimo dalyje buvo numatyta, kad 77 straipsnyje įteisintas vadinamasis studentų nubyrėjimo toleravimas, tai yra finansavimo išlikimas, kol nenubyra 25 %, įsigalioja nuo 2023 metų. Tačiau atsirado įvairių interpretacijų ir aiškinimų, kokių studentų nubyrėjimą reikia skaičiuoti. Todėl siūlomas įstatymo pakeitimas numato, kad bus skaičiuojamas nubyrėjimas tų studentų, kurie įstojo į aukštąsias mokyklas ne anksčiau kaip 2023 m. sausio 1 d. Toks patikslinimas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia E. Jovaiša. Prašom, kolega.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Akademike, kaip čia atsitiko? Juk mes, regis, pavasarį labai aiškiai nustatėme, kad šitas įstatymas įsigalioja nuo 2023 metų. Visos veiklos, ten numatytos, tarsi turėjo būti aiškiai visiems suprantamos. Kam kilo šios interpretacinės nuotaikos?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Iš tikrųjų mums atrodė, kad viskas aišku, bet kai aukštosios mokyklos pradėjo žiūrėti, atsirado teisininkų nesutarimas. Vieni aiškino, kad tai galioja ir anksčiau įstojusiems, kiti aiškino, kad tik nuo 2023 metų. Čia tiesiog sukonkretinama, kad nebūtų tų interpretacijų.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Maždaug apie tą patį klausimas. Ar kas nors apskaičiavo finansinę išraišką, nuo vieno varianto iki kito, kiek tai maždaug galėtų finansiškai kainuoti? Vis tiek ankstesnis išlaikymas kainuoja.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ministerija signalizavo, kad jeigu skaičiuotume visus nuo ankstesnių metų nubyrėjusius, tam nėra finansinių išteklių. O ministerija apskaičiavo, kaip ir mes supratome, kad tiktai tiems, kurie įstoja nuo 2023 m. sausio 1 d. ir vėliau. Ištekliai yra pagrįsti, derinome.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Atsakėte į visus klausimus.
Dėl balsavimo motyvų už nori kalbėti A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, valstybės finansavimo faktorius studijų išlaidoms padengti nuolat kelia prieštaringas emocijas ir diskusijas. Todėl labai gerai, kad atsakingai ir jautriai žiūrima į teisinį klausimo reglamentavimo tobulinimą. Gerai įsiklausiau į siūlymą birželio mėnesį priimto įstatymo nuostatas taikyti priklausomai nuo priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas datos. Kaip paaiškino pranešėjas, birželio mėnesį priimto įstatymo pakeitimo nuostatos būtų taikomos skiriant valstybės finansavimą studijų išlaidoms padengti, asmenų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas ne anksčiau kaip 2023 m. sausio 1 d., studijų kainai apmokėti. O skiriant valstybės biudžeto lėšas asmenų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki 2023 m. sausio 1 d., studijų kainai apmokėtai būtų taikomos anksčiau galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos.
Taigi, manau, sąsaja tarp naujai priimto įstatymo ir iki tol galiojusio įstatymo taikymo praktikoje, įsigaliojimo terminų priderinimas prie priėmimo į aukštąją mokyklą termino yra logiškas ir proporcingas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš nėra norinčių kalbėti. Kolegos, pasisakė visi, kurie norėjo kalbėti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui? Galime bendru sutarimu ar norite balsuoti? (Balsai salėje: „Galime!“) Galime bendru sutarimu. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Kolegos, kitas darbotvarkės… Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti spalio 27 dieną. Galime pritarti dėl komiteto ir svarstymo datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2008 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2008. Pateikimo stadija. Pranešėjas – A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, praeitais metais mes…
PIRMININKAS. Pateikimas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). …padarėme Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kuriais Lietuvos mokslo tarybos savininku, taip sakant, tapo Vyriausybė, iki tol buvo Seimas. Tačiau teisininkai pastebėjo, kad Lietuvos mokslo taryba dar užsiliko šitame Seimui pavaldžių ir atskaitingų institucijų sąraše. Tiesiog mums reikia užbaigti procesą, išbraukiant Lietuvos mokslo tarybą iš minėto sąrašo. Kviečiu pritarti šitam higieniniam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Niekas nenori jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti spalio 27 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta dėl komiteto ir svarstymo datos.
15.38 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 6 ir 104 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2025 (pateikimas)
Ir paskutinis darbotvarkės klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 ir 104 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2025. Pateikimo stadija. Pranešėjas – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, teikiu jūsų dėmesiui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą. Jo tikslas yra pakeisti kai kurias įstatymo nuostatas, siekiant palengvinti tam tikrų statinių statybą vietovėse, kurios yra apsaugotos nuo potvynių, jeigu tai leidžia specialūs dokumentai ir statinio statyboms potvynis iš esmės negresia, siekiant išspręsti kai kurias 2020 metais atsiradusias biurokratines žemės naudojimo sąlygų kliūtis. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paprastai žemiškai ir ūkiškai paklausti, koks iš tikrųjų yra tikslas? Aš įžvelgiu tam tikrą lyg ir prieštaravimą. Mes kalbame apie statybas didelės potvynių grėsmės zonoje ir tuo pačiu metu jūs sakote, kad statysite ten, kur nėra tokios grėsmės. Kokią čia mes ūkinę, humanitarinę ar socialinę problemą sprendžiame? Padėkite suprasti.
T. TOMILINAS (DFVL). Kaip aš suprantu iš to, kaip yra pateikiamas projektas, tiesiog bus galima naudotis hidrologiniais skaičiavimais, poveikio aplinkai vertinimo dokumentais ir ten, kur tai yra visiškai įmanoma ir nesudaro jokių realių grėsmių, ta statyba bus įmanoma. Problema iš esmės sprendžiami teritorijų plėtros klausimai, kurie nuo 2020 metų yra įstrigę tose vietovėse, Klaipėdos regione ir kitur, kur galioja labai griežti apribojimai. Bet aš manau, kad iš tikrųjų atsižvelgiant į pastabas bus galima komitete arba iš esmės atmesti projektą, arba pritarti patobulinus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti nori K. Starkevičius. (Balsai salėje) Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, tikrai noriu tokio patikslinimo. Atkurta nuosavybė ir specialiosiose sąlygose įrašyta, kad ten užliejamos pievos ir statyba negalima. Kalbėsiu, atsimenu, faktiškai Neris, Nevėžis prie Kauno. Žmonės kažkokiu būdu išsikovojo teisę statyti ten namus. Po dešimt metų užliejo. Tada visi sako, kodėl buvo leistos statybos? Štai aš matau galimą ir tokį atvejį, nes gamta, patys žinote, 10–20 metų ciklai, tada vėl atsisuks į mus ir klaus, kodėl Seimas leido ten statyti?
T. TOMILINAS (DFVL). Aš visiškai pritariu jūsų nuogąstavimams. Jeigu Aplinkos ministerijos specialistai, kitų tarnybų specialistai galės moksliškai įrodyti, kad įmanomas koks nors tam tikrų statinių apsaugojimas net esant stipriems potvyniams, tada vienas dalykas, jeigu to neįrodys komitete, tai, aišku, taip daryti nereikia.
PIRMININKAS. Klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prieš svarstant šį klausimą reikia susipažinti su potvynių istorija, kuri yra buvusi mūsų regione. Man konkrečiai teko matyti Vyslos išsiliejimo Krokuvos apylinkėse padarinius. Potvynis pasiekė ne tik pačią Vyslą, bet ir jos intakus, užkilo gerokai prieš srovę ir labai daug žmonių prarado turtą, nemažai žuvo. Kas yra šito įstatymo iniciatorius ir naudos gavėjas? Jūsų nuomonė.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš manau, jeigu mokslas atsako į klausimą, kad galima net ir esant ypatingam potvyniui apsaugoti turtą, tai naudos gavėjas yra tie žmonės, kurie gyvena teritorijose, kurios Dievo, likimo būdu atsidūrė ten, kur atsidūrė. Ten irgi žmonės nori gyventi, nori auginti vaikus ir panašiai. Lietuvoje mes esame apgyvendinę visą Lietuvą, nėra taip, kad kokie nors regionai yra visiškai išimti iš gyvenamųjų teritorijų plėtros. Tačiau jeigu mokslininkai pasakys, kad tai neįmanoma, tai žinoma, kad to daryti negalima.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų už kalba K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų kolegos kelia tikrai teisingus klausimus. Galbūt būčiau nekalbėjęs, bet kolega Kazys priminė Kauno rajono pavyzdžius. Man dar būnant ministru asmeniškai teko kalbėtis su Kulautuvos bendruomenės žmonėmis. Ten iš tiesų yra kuriozas, nes žmonėms, politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvo grąžinta žemė, išdalinti sklypai, kitiems dėl žemės paėmimo miestuose dėl valstybės poreikių buvo taip pat grąžinta žemė, sklypai gyvenamiesiems namams statyti užliejamose pievose. Tie, kas spėjo pasistatyti, gyvena ir šiandien, o tie, kurie nespėjo, tiesiog bendra tvarka buvo priimtas įstatymas, įsigaliojo, kad ten draudžiama statyti. Įsivaizduokite, kaimynystėje ar netgi toliau nuo upės žmonės negali šiandien pasistatyti namo dėl to, kad galioja šis įstatymas.
Iš tiesų turbūt Lietuvoje daugiau vietų yra tokių kuriozų. Aišku, kyla klausimų, turbūt labai pagrįstų, kad nesinorėtų, kad, tarkime, Vilniuje, upės pakrantėje, visur išdygtų pastatai ir ten atsirastų kokios nors papildomos infrastruktūros dėl galbūt verslo interesų. Čia turbūt yra darbas ir klausimai, kurie turėtų būti atsakyti komitete, bet iš principo yra vietų, kur tikrai yra istoriškai žmonėms turbūt padaryta žala ir tie teisėti lūkesčiai yra, vadinkime, sugriauti, nes jie tiesiog laiku nepadėjo tos plytos arba akmens, kur šiandien kaimynystėje stovi namai. Kolegos, manau, klausimas aktualus ir ta diskusija galėtų iš tiesų būti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, aktualija verta diskusijos, todėl aš balsuosiu už, bet noriu pasakyti keletą aspektų. Mes pasitikrinome, kad tie hidrologiniai skaičiavimai, na, nėra apibrėžti, todėl prašysime Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
Kita vertus, yra, kaip Kęstutis minėjo, ne tik privačių objektų, bet, pavyzdžiui, M. K. Čiurlionio kongresų salė Aleksote statoma, taip pat konkursas įvykdytas Kauno savivaldybės, neužstatomoje užliejamoje pievoje. Po to reikia ieškoti ir minkyti galvas, kaip iš esmės leisti šią vietovę užstatyti. Tai ne tik privatūs, bet ir viešieji objektai.
Aš irgi norėčiau pasakyti liūdną tiesą: potvyniai kartojasi ir potvyniai intensyvėja. Matėme, kas praeitą vasarą dėjosi Vokietijoje, kai ištisi kaimai buvo nuplauti. Pakistane dabar, na, Pakistanas lyg ir toli, bet trečdalis teritorijos užliejama. Kažkada bus užlieti šie objektai, kurie su entuziazmu šiandien veržiasi prie vandens. Tai turėkime tą omeny, kad ir kas planuotų statybas. Bet iš esmės projektui galima pritarti, bet Vyriausybės išvados tikrai paprašykime.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Išsakytos nuomonės.
Taigi balsuojame dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 ir 104 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2025. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 97, balsavo 96: už – 66, prieš – 4, susilaikė 26. Po pateikimo projektui pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 24 dieną. Taip pat ministras pasisakydamas paprašė prašyti Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti dėl svarstymo komitete ir Vyriausybės išvados bei datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, kadangi šis klausimas išspręstas, aš turiu paskelbti slapto balsavimo… (Balsai salėje) Jau pritarėme ir dėl komitetų, ir dėl svarstymo datos. Gerai, aš paskelbsiu slapto balsavimo protokolo rezultatus.
15.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Virginijos Aleksejūnės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“ projektas Nr. XIVP-2007(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmiausia… (Balsai salėje) Kolegos, ramybės, visiems bus suteiktas žodis. Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Virginijos Aleksejūnės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“ priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 109 biuleteniai, rasta 109 biuleteniai, galiojančių – 106, trys negaliojantys. Už – 82, prieš – 9, susilaikė 15. Taigi pritarta. Nutarimas „Dėl Virginijos Aleksejūnės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“ priimtas. Sveikiname ir linkime sėkmės. (Gongas) Gal dabar norėsite tarti žodį? Ne. Taigi sėkmės. Iki susitikimo čia, salėje, kai reikės jums prisiekti.
Dabar per šoninį mikrofoną eilės tvarka. J. Jarutis pirmas.
15.50 val.
Seimo narių pareiškimai
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu padaryti pareiškimą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei dėl diskusijos privalomo įtraukimo į darbotvarkę. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 92 straipsnio 3 dalimi prašome įrašyti diskusiją dėl migrantų iš Rusijos Federacijos įleidimo į Lietuvą į Seimo 2022 m. rugsėjo 29 d. posėdžių darbotvarkę ir pakviesti atsakingus pareigūnus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas… Prašom per šoninį mikrofoną V. Pranckietį.
V. PRANCKIETIS (LSF). Noriu, kad grįžtume prie to klausimo, prie kurio svarstymo pabaigos ir atsistojau čia, tai yra Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo. Kaip papildomą siūlau įrašyti Kaimo reikalų komitetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs dėl to paties? Prašau, per šoninį mikrofoną K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš taip pat manau, kad jūs be reikalo paskubėjote užbaigti tą klausimą. Norėčiau, kad būtų įrašytas ir Antikorupcijos komisijos darbas, nes, aš matau, čia kvepia labai įdomiais interesais. T. Tomilinas, kuris šiaip pasižymi preciziškumu ir labai tvarkingai pristato klausimus, nesugebėjo net atsakyti iš tribūnos, ką pristatė. Labai keistai atrodo, kai jis sako – galbūt kažką kažkaip bus galima patobulinti, nes nesuprantu, ką pristatau. Tai ką jis pristatė, kodėl pristatė, kieno interesai už to kyšo? Man čia labai viskas yra įdomu.
PIRMININKAS. Jūs dėl komiteto?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Dėl komisijos.
PIRMININKAS. Kaimo reikalų. (Balsai salėje) Prašom. J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mieli kolegos, matau, sukėlė daug klausimų šis įstatymo projektas, tai mes tikrai pritariame ir tegul plačiau pasvarsto visos komisijos, komitetai. O iš tikrųjų mūsų kaip pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas, jeigu matys, kad reikės kokių nors saugiklių, tai tikrai mes su Tomu registruosime ir sudėsime. O šiaip intencija – norisi padėti gyventojams, žmonėms. Čia nieko tokio baisaus nėra.
PIRMININKAS. Kolegos, kaip papildomas pasiūlytas Kaimo reikalų komitetas ir… (Balsai salėje) Antikorupcijos komisija. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ne. Aš tada atskirai paklausiu. Dėl Kaimo reikalų komiteto kaip papildomo statuso galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas svarstys Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą. Dėl Antikorupcijos komisijos kaip papildomos komiteto sąlygomis galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime, galime.“) Siūlo balsuoti kolegos. Ne visi, yra prieštaraujančių. Prašom balsuoti dėl Antikorupcijos komisijos, kad būtų kaip papildomas komitetas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 94, balsavo 93: už – 89, prieš – 3, susilaikė 1. Taigi, kolegos, pritarta.
Aš perskaitau visus komitetus ir komisijas, kurie turės svarstyti šį įstatymo projektą. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Kaimo reikalų komitetas ir Antikorupcijos komisija. Svarstymo data – lapkričio 24 diena, bet taip pat mes pritariame ir prašymui, kad Vyriausybė pateiktų savo išvadą dėl šio projekto.
Kolegos, visi darbotvarkės klausimai apsvarstyti. Registruojamės paskutinį kartą šiandien.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
Taigi rugsėjo 27 dienos popietinis posėdis baigtas. Gero vakaro visiems! (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.