|
|
||
LIETUVOS BANKAS |
||
|
|
||
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai |
Į |
Nr. 2022–05–26 Nr. (5.52Mr–04)–6K–2203312 |
|
|
||
|
DĖL FISKALINĖS SUTARTIES ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO IR SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PAKEITIMO PROJEKTŲ |
||
Atsakydami į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą raštą dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. x-233 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo (NTMĮ) projekto, norime detaliau paaiškinti Lietuvos banko poziciją ir pateikti ją pagrindžiančius argumentus.
Lietuvos bankas palaiko Finansų ministerijos siekį plėsti NT mokesčio taikymą Lietuvoje ir skirti surinktas lėšas savivaldybėms, tačiau siūlome tobulinti mokesčio modelį. Lietuvos bankas iš principo remia visuotinio NT mokesčio taikymą Lietuvoje ir pritaria, kad tai gali būti svarbus savivaldybių pajamų šaltinis, skirtas infrastruktūros priežiūrai bei vystymui arba kitoms savivaldybių reikmėms. Taip pat palaikome pasiūlyme įvardytas priemones, skirtas efektyvesniam mokesčio administravimui. Pritariame, kad mokėtiną sumą turėtų apskaičiuoti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), taip supaprastinant mokesčio mokėjimą gyventojams. Palaikome siekį dažniau atlikti NT vertinimą mokestinėms vertėms apskaičiuoti, užtikrinant, kad apmokestinamos kuo aktualesnės NT vertės, ir nebaigto statyti NT apmokestinimą, taip mažinant galimybes mokesčio išvengti nedeklaruojant statybų baigtumo. Vis dėlto, Lietuvos banko nuomone, NTMĮ projekte pasiūlytas NT mokesčio modelis riboja galimybes tiek surinkti reikšmingas pajamas tam tikrose savivaldybėse, tiek ir galimybes pasiekti kitus mokesčiui keltinus tikslus.
Lietuvos banko manymu, mokesčio taikymas bendrai fizinio asmens turimo NT vertei, mokesčio tarifų nustatymas valstybės lygiu padėtų pasiekti daugiau mokesčiui keltinų tikslų. Manome, kad apmokestinta turėtų būti bendra asmeniui priklausanti NT vertė, o ne atskiri objektai. Kad būtų užtikrintas mokesčio progresyvumas ir reikšminga surenkamų lėšų suma, progresyvūs mokesčio tarifai turėtų būti nustatyti valstybės lygiu. Tai leistų ne tik didinti savivaldybių pajamas, bet ir būtų pasiekti kiti, Lietuvos banko vertinimu, svarbūs tikslai:
1. reikšmingų mokestinių pajamų, įgalinančių savivaldybes palaikyti ir plėsti infrastruktūrą, surinkimas;
2. gyventojų valdomo turto panaudojimo efektyvumo ir turto diversifikavimo pagal turto rūšis paskatų didinimas;
3. turtinės ir regioninės pajamų nelygybės mažinimas;
4. šešėlinių pajamų apmokestinimas;
5. teigiama įtaka šalies NT rinkos ir kartu finansų sistemos stabilumui dėl mažesnių NT kainų svyravimų.
Pagal NTMĮ projektą didinamos galimybės savivaldybėms surinkti papildomų lėšų, tačiau neišnaudojamos galimybės pasiekti turtinės nelygybės mažinimo ir NT rinkos bei finansų sistemos stabilumo tikslų. Dėl mokesčio dizaino už mažesnės vertės NT objektą gali tekti susimokėti daugiau mokesčio dėl skirtingų NT verčių medianų savivaldybėse, todėl mokestis neužtikrina progresyvumo – nepasiekiamas tikslas – mažinti turtinę nelygybę. Be to, paliekant galimybę mokesčio tarifus nepagrindiniams NT objektams nustatyti pačioms savivaldybėms rizikuojama, kad bus nustatyti maži tarifai (pavyzdžiui, dėl politinio spaudimo) ir savivaldybės vis dėlto nesurinks pakankamai lėšų. Maži tarifai taip pat reikštų, kad įsigyti NT, kaip investiciją, taptų patraukliau – NT kainos didėtų, svyruotų daugiau ir nebūtų pasiektas NT rinkos stabilumo tikslas. Dėl NT rinkos sąsajų su finansų sistema[1] didesni NT rinkos svyravimai dėl netaikliai sukalibruoto mokesčio turėtų neigiamų pasekmių šalies finansų sistemos stabilumui. Pažymėtina, kad sandoriai nuosavomis lėšomis ir investiciniai sandoriai sudaro didelę būsto paklausos dalį, todėl tinkamai sukalibruotas NT mokestis galėtų mažinti paklausos svyravimus ir kartu NT rinkos perkaitimo bei vėlesnių korekcijų riziką.
Manome, kad, siekiant įgyvendinti įvardytus NT mokesčio tikslus ir atsižvelgti į minėtus mokesčio netobulumus, mokestis turėtų atitikti mokesčių sandaros gerosios praktikos principus:
I. Aiškiai apibrėžta mokesčio fiskalinė funkcija;
II. Horizontalus teisingumas – mokesčio objektai apmokestinami pagal tuos pačius principus, taikoma plati mokestinė bazė;
III. Vertikalus teisingumas – pasiturintieji moka santykinai daugiau (progresinis apmokestinimas);
IV. Efektyvumas – mokestis minimaliai slopina ekonominį aktyvumą, iškraipo elgseną arba reikšmingai veikia elgseną norima kryptimi;
V. Administravimas – mokesčio paprastumas, aiškumas ir surinkimo pigumas.
Pirmiausia, siūlomas mokesčio dizainas neužtikrina horizontalaus teisingumo – už tokios pačios vertės turtą skirtingose savivaldybėse teks susimokėti skirtingas sumas. Projektuose mokesčio tarifų rėžiai pagrindiniam būstui taikomi atsižvelgiant į NT medianas atskirose savivaldybėse, dėl to už tokios pačios vertės NT skirtingose savivaldybėse teks susimokėti skirtingas sumas. Pavyzdžiui, už pagrindinį 100 tūkst. Eur vertės būstą Vilniuje per metus tektų susimokėti 41,97, Kaune – 55,23, Kalvarijoje – 90,34 Eur. Toks mokesčio dizainas didintų turtinę nelygybę tarp savivaldybių, o regioninė pajamų nelygybė jau ir taip nemaža[2]. Mokestis būtų sunkiai suprantamas gyventojams, nes už tokios pačios vertės turtą sumokamas mokestis gali reikšmingai skirtis skirtinguose šalies regionuose.
Siūlomas mokestis užtikrina progresyvumą apmokestinant pagrindinį NT savivaldybės lygiu, tačiau mažesnės vertės turtą turintiems asmenims tam tikrais atvejais gali tekti susimokėti daugiau – mokestis taptų regresyvus. Nors yra siūlomi progresiniai tarifai pagrindiniams NT objektams, lyginant mokėtinas sumas atskirose savivaldybėse, dėl skirtingų NT verčių medianų mokestis gali tapti regresyvus. Pavyzdžiui, Vilniuje už 100 tūkst. Eur vertės pagrindinį NT per metus tektų susimokėti 41,97 Eur, o už gerokai mažesnės, 60 tūkst. Eur vertės pagrindinį NT Kalvarijoje tektų susimokėti daugiau – 50,34 Eur. Didesnį mažesnės NT vertės apmokestinimą nedidelėje valstybėje, kokia yra Lietuva, nėra lengva pagrįsti. Be to, kadangi pagal NTMĮ projektą savivaldybės turėtų galimybę pačios nustatyti mokesčio tarifus nepagrindiniam NT tam tikrame intervale, mokestis gali tapti regresyvus ir savivaldybės lygiu. Pavyzdžiui, už 150 tūkst. Eur vertės pagrindinį NT Vilniuje tektų susimokėti 83,89 Eur, o asmuo, Vilniuje turintis 100 tūkst. vertės pagrindinį NT ir 30 tūkst. Eur vertės kitą NT, naudojamą savoms reikmėms (pvz., sodą), savivaldybei nustačius 0,3 proc. tarifą kitam NT[3], už bendrą 130 tūkst. Eur turimo NT vertę iš viso sumokėtų 131,97 Eur (41,97 Eur už pagrindinį NT ir 90 Eur už kitą NT).
Pagrindinio ir kito NT išskyrimu siekiama savivaldybėms sudaryti galimybes labiau apmokestinti papildomus NT objektus, bet kartu sudaromos paskatos mokesčio vengti, mokestis tampa sunkiau suprantamas. Išskiriant NT objektus į pagrindinius ir kitus, atsiranda paskatų mokesčio vengti, pvz., perrašant turimą NT šeimos nariams ir jiems deklaruojant gyvenamąją vietą perrašytame NT objekte. Dėl to mažėtų galimybės mokesčiu surinkti reikšmingas pajamas, nebūtų užtikrinamas teigiamas poveikis NT rinkos ir kartu finansų sistemos stabilumui. Mokesčio dizainas yra gana sudėtingas, todėl gyventojams gali būti sunku suprasti, kaip jie apmokestinami. Pavyzdžiui, turint tik pagrindinį NT, mokėtina suma priklauso ne tik nuo turimo turto vertės, bet ir nuo visų savivaldybėje esančių objektų verčių medianos. Dėl to gali būti sunku prognozuoti, kaip kis mokėtina suma ateityje – reikia atsižvelgti į savo NT ir bendrai savivaldybėje esančio NT verčių galimus pokyčius. Be to, norint palyginti mokesčio naštą skirtingose savivaldybėse, reikia žinoti savivaldybių NT verčių medianas, tai apsunkina sprendimą dėl NT įsigijimo kitoje savivaldybėje. Mokesčio dizainas sudėtingas ir dėl nepagrindinių NT objektų išskyrimo, tokie objektai toliau išskiriami į naudojamus arba nenaudojamus ūkinėje komercinėje veikloje, skirtingos savivaldybės šioms objektų grupėms gali nustatyti skirtingus tarifus. Nustačius didesnį tarifą ūkinei komercinei veiklai naudojamam NT, daugėja paskatų tokios veiklos nedeklaruoti.
Savivaldybėms pačioms nustatant mokesčio tarifus, taip pat dėl skirtingo nepagrindinių NT objektų skaičiaus ir vertės savivaldybėse, gali būti surenkama nereikšminga pajamų suma, nepakankamai prisidedama prie NT rinkos ir finansų sistemos stabilumo. Kadangi pagrindiniai NT objektai būtų apmokestinami gana nedideliais tarifais, savivaldybėse, kuriose yra nedaug nepagrindinių NT objektų, surenkama mokesčio suma gali būti nedidelė net ir savivaldybėms nustačius aukštus tarifus nepagrindiniams objektams. Be to, savivaldybės turi paskatų nustatyti mažesnius tarifus nepagrindiniams NT objektams (pvz., dėl politinio spaudimo, nes priimamas sprendimas dėl rinkėjų apmokestinimo). Tai taip pat lemtų nedideles surenkamas pajamas, o nedidelis mokestis nemažintų paskatų investuoti į NT ir neprisidėtų prie NT rinkos stabilumo užtikrinimo. Pavyzdžiui, pagal dabar galiojantį mokestį, asmuo, Vilniuje turintis 150 tūkst. Eur vertės būstą ir 100 tūkst. Eur vertės investicinį būstą, iš viso sumokėtų 500 Eur mokesčių per metus. Pagal siūlomą apmokestinimą, jei Vilniaus savivaldybė nustatytų 0,3 proc. tarifą nepagrindiniam NT[4], bendra mokėtina suma būtų 383,89 Eur. Toks asmuo pagal naują apmokestinimo sistemą per metus sutaupytų beveik 120 Eur – investuoti į NT rinką taptų patraukliau. Svarbu pabrėžti, kad investiciniai pinigų srautai į nekomercinį NT neigiamai veikia ir visos šalies finansų sistemos stabilumą, ekonomikos plėtros cikle spartindami kainų kilimą, o prasidėjus ekonominiam nuosmukiui – didindami kainų nuosmukį, todėl tinkamai sukalibruotas mokestis galėtų sumažinti NT rinkos svyravimus.
Remdamasis išvardytais principais, Lietuvos bankas siūlo nesivadovauti pagrindinio ir kito NT sąvokomis, o taikyti platesnės apimties progresinį NT mokestį – apmokestinti bendrą asmeniui priklausančio NT vertę, o ne atskirus NT objektus. Mokesčio tarifai turėtų būti vienodi visoje šalyje, progresyviai didėjantys, labiau apmokestinant didesnes NT vertes, o mokestinė bazė būtų plati (kuo didesnis mokesčių mokėtojų skaičius, be daugybės išimčių). Tai mažintų paskatas nekomercinį NT įsigyti investiciniais tikslais, spręstų turtinės nelygybės problemas. NT mokestis progresyviai didėjančiu tarifu galėtų būti taikomas nuo tam tikros neapmokestinamosios vertės (pvz., viso nekomercinio NT Lietuvoje vertės medianos arba 1 kvartilio reikšmės[5], žr. priedą), kuri nebūtų pernelyg didelė, tačiau kartu nekeltų finansinės įtampos socialiai jautriems asmenims. Didesniu tarifu galėtų būti apmokestinamas nenaudojamas NT, taip skatinant efektyvesnį NT fondo panaudojimą. Kadangi Finansų ministerija siūlo pirmas mokesčio deklaracijas pagal naują apmokestinimą pateikti tik 2025 m., iki tol galėtų būti išsprendžiama automatinio mokesčio apskaičiavimo problema, kai apmokestinamas visas asmeniui priklausantis NT, jei tokia problema yra.
Centralizuotai surinktos NT mokesčio lėšos galėtų būti paskirstomos savivaldybėms pagal sutartą metodiką, tai paskatintų savivaldybes surinktas lėšas išleisti infrastruktūros gerinimui ir taip didinti jose esančio NT vertę. Gyventojų pajamų mokesčiu surinktos lėšos jau yra perskirstomos savivaldybėms. Vienas iš būdų perskirstyti NT mokesčiu surenkamas lėšas – jas savivaldybėms padalyti proporcingai, atsižvelgiant į savivaldybėse esančio NT fondo mokestinę vertę. Tada savivaldybės galėtų savarankiškai apsispręsti dėl lėšų panaudojimo. Be to, padalijant mokesčio lėšas pagal savivaldybėje esančio NT vertę, savivaldybėms daugėja paskatų didinti jose esančio NT vertę, pavyzdžiui, investuojant į infrastruktūrą, taip užsitikrinant didesnę mokesčio lėšų dalį.
Pažymime, kad, apskaičiuojant mokestinę vertę, iš valdomo NT vertės neturėtų būti atimami šiuo NT užtikrinti ar kiti finansiniai įsipareigojimai. Apmokestinamos vertės sumažinimas atimant įsipareigojimus didintų paskatas ne tik skolintis, bet ir skolintis didesnes sumas, įsigyti ar investuoti į NT skolintomis lėšomis net tada, kai turima pakankamai nuosavų lėšų. Tai didintų nekomercinio NT kainas, individualų ir bendrą šalies gyventojų įsiskolinimą ir jų pažeidžiamumą netikėtiems sukrėtimams. Didesni namų ūkių prisiimami finansiniai įsipareigojimai įvykus netikėtam sukrėtimui galėtų neigiamai paveikti jų finansinę padėtį, o tai keltų riziką finansiniam stabilumui ir visai šalies ekonomikai.
Apibendriname, kad NTMĮ projektas turėtų būti patobulintas siekiant daugiau tikslų. Teisingai sukalibruotas NT mokesčio modelis galėtų būti tvarus pajamų šaltinis, tiek skatinantis savivaldybes investuoti į infrastruktūrą, tiek mažinantis turtinę ir regioninę pajamų nelygybę, tiek prisidedantis prie NT rinkos ir kartu finansinio stabilumo Lietuvoje užtikrinimo.
Toliau pateikiame kelias pastabas dėl siūlomo Fiskalinės sutarties konstitucinio įstatymo pakeitimo projekto.
Siūlome apsvarstyti galimybę griežčiau įpareigoti savivaldybes susimažinti įsiskolinimus, jeigu savivaldybės skola viršija Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. Xii–1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo 1 straipsnio 2 punkte siūlomą nustatyti skolos limitą. Šiuo metu skolos limitą pažeidusioms savivaldybėms siūloma tik netaikyti savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklės. Manome, kad formuluotę reikėtų sugriežtinti ir ne tik netaikyti savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklės, bet ir įpareigoti savivaldybę iki limito ribos susimažinti įsiskolinimus per, pavyzdžiui, artimiausius dvejus–trejus metus. Be to, siūlome patikslinti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. Xii–1289 4 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo 1 straipsnio 2 punkte siūlomos papildomos 9 dalies formuluotę tiksliai įvardijant maksimalų savivaldybės biudžeto balanso nukrypimo koregavimo laikotarpį ir dydį, nuo kurio matuojama 25 proc. nuokrypio korekcija.
PRIEDAS. Lietuvos banko siūlymas dėl visuotinio NT mokesčio Lietuvoje
Lietuvos bankas siūlo papildyti šiuo metu galiojančius nekomercinio NT verčių, nuo kurių mokamas mokestis, rėžius aiškiai apibrėžtais ir statistiškai pagrįstais papildomais rėžių intervalais, apvalinamais į didesnę pusę iki aiškaus ir lengvai suprantamo vertės dydžio. Šiuo metu nekomercinio NT mokestis yra mokamas taikant šiuos nekomercinio NT vertės rėžius: 1) už 150 001–300 000 Eur vertės nekomercinį NT taikomas 0,5; 2) už 300 001–500 000 Eur vertės – 1 ir 3) už daugiau kaip 500 000 Eur vertės – 2 proc. NT mokesčio tarifas.
Mūsų vertinimu, nekomercinio NT verčių, nuo kurių būtų mokamas mokestis, rėžiai galėtų būti tokie:
1. iki 10 000 Eur (pirmas šalyje esantis nekomercinio NT verčių kvartilis, toliau – 1 kvartilis);
2. 10 001–25 000 Eur (šalyje esanti nekomercinio NT verčių mediana, toliau – mediana);
3. 25 001–50 000 Eur (trečias šalyje esantis nekomercinio NT verčių kvartilis, toliau – 3 kvartilis);
4. 50 001–100 000 Eur;
5. 100 001–150 000 Eur (mažiausia nekomercinio NT vertė, nuo kurios šiuo metu reikia mokėti nekomercinio NT mokestį);
6. 150 001–300 000 Eur;
7. 300 001–500 000 Eur;
8. daugiau kaip 500 000 Eur.
Toliau pateikiame pasiūlymą, kokiais tarifais galėtų būtų apmokestinamas fizinių asmenų nekomercinis NT, kurio vertė patenka į pirmiau išvardytus nekomercinio NT vertės rėžių intervalus (žr. 1 lentelę). Mūsų vertinimu, svarbu nekomercinio NT mokestį taikyti kiek galima platesniu mastu. Mažiausiu nekomercinio NT mokesčio tarifu, siekiančiu 0,1 proc., galėtų būti apmokestinamas palyginti nedidelės vertės – nuo 10 000 iki 25 000 Eur – valdančių asmenų nekomercinis NT. Nekomercinis NT, kurio vertė sudaro nuo 25 001 iki 50 000 Eur, galėtų būti apmokestinamas didesniu, bet taip pat, palyginti nedideliu 0,2 proc. tarifu. Nekomercinis NT, kurio vertė sudaro nuo 50 001 iki 100 000 Eur, galėtų būti apmokestinamas 0,3 proc. tarifu. Nekomercinis NT, kurio vertė sudaro nuo 100 001 iki 150 000 Eur, galėtų būti apmokestinamas 0,4 proc. tarifu. Didesnės vertės nekomercinį NT valdančių asmenų nekomercinio NT tarifai nesikeistų, palyginti su šiuo metu galiojančiais tarifais.
Mūsų teikiamas pasiūlymas leistų užtikrinti laipsnišką nekomercinio NT mokesčio progresyvumo didėjimą, o taikant minimalų (arba nulinį) tarifą valdančių asmenų mažiausios vertės nekomerciniam NT, būtų atsižvelgiama į socialiai jautriausias visuomenės grupes. Remiantis pateiktu pasiūlymu, iš nekomercinio NT mokesčio kasmet galėtų būti surenkama 97 mln. Eur[6]. Palyginkime: pagal šiuo metu galiojančius nekomercinio NT mokesčio tarifus galėtų būti surenkama apie 30 mln. Eur, tačiau dėl taikomų papildomų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme numatytų išimčių ir lengvatų (pvz., žemės ūkio veikla besiverčiantiems asmenims) Finansų ministerija 2021 m. surinko tik apie 9,6 mln. Eur pajamų.
1 lentelė. Galimas NT mokesčio modelis
|
Priklausančio NT vertė (Eur), nuo |
Priklausančio NT vertė (Eur), iki |
Tarifas, proc. |
Surenkama mokesčių, mln. Eur |
Sumokama mokesčių už rėžio viduryje esančią NT vertę, Eur |
|
0 |
10 000 |
0,0 |
0 |
0 |
|
10 001 |
25 000 |
0,1 |
2 |
8 |
|
25 001 |
50 000 |
0,2 |
11 |
40 |
|
50 001 |
100 000 |
0,3 |
24 |
140 |
|
100 001 |
150 000 |
0,3 |
16 |
315 |
|
150 001 |
300 000 |
0,5 |
20 |
790 |
|
300 001 |
500 000 |
1,0 |
8 |
2 165 |
|
500 001 |
>500 001 |
2,0 |
16 |
|
|
|
|
|
Iš viso 97 |
|
Pastaba: skaičiavimai atlikti 2021 m. rugsėjo mėn.