LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 153
STENOGRAMA
2018 m. kovo 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Gerbiami kolegos, pradėsime kovo 29 dienos Seimo vakarinį plenarinį posėdį. Iš rytinės darbotvarkės liko klausimas, projektas… (Balsai salėje) Registruotis? Prašom registruotis.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
15.01 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1703 (pateikimas)
Mums iš rytinės darbotvarkės liko Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1703. Pranešėjas – A. Butkevičius. Kviečiame į tribūną. Prašom pateikti.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šio projekto esmė – padidinti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą. (Šurmulys salėje) Šiuo projektu yra siūloma, kad programai finansuoti… (Skambinama varpeliu) …nuo 2019 metų būtų skiriami 65 %, o tai būtų sugrąžintas ankstesnis dydis. Taip pat yra pasiūlyta, kad nuo 2020 metų būtų skiriama 70 %, o nuo 2021 metų – 75 % akcizo pajamų už kurą. Tai būtų ilgalaikė strateginė programa trejiems metams. Manau, tai palengvintų padėtį ir tų, kurie planuoja artimiausiu metu įgyvendinti ir didelius projektus, o tie projektai pereina iš vienų metų į kitus metus. Kaip minėjau, dar 2017 metų gruodžio mėnesį Seimas kaip tik priėmė įstatymo pakeitimą, kai akcizo pajamų dalis buvo sumažinta nuo 65 % iki 48 %.
Taip pat šiame projekte yra siūloma padidinti programos finansavimo lėšų dalį, skirtą vietinės reikšmės keliams, vietoj dabar numatytų 30 %. Čia noriu pabrėžti, nuo 2020 metų siūloma padidinti iki 35 %. Pasiūlymas dėl vietos kelių finansavimo didinimo yra suderintas su Vyriausybės programa, kurioje numatytas siekis sudaryti finansines sąlygas savivaldybėms užtikrinti vietos kelių kokybę ir siekis spręsti kai kuriuos kitus probleminius dalykus.
Taip pat noriu pabrėžti, kad Europos Sąjungos paramos lėšos kelių sektoriui 2014–2020 metų pagrindu sumažėjo beveik dvigubai, lyginant su 2007–2013 metų periodu, ir kasmet mažėja. Šio įstatymo projekto tikslas – padidinti asignavimus Kelių priežiūros ir plėtros programai, nes, pavyzdžiui, Europos Sąjungos paramos 2017 metais buvo numatyta panaudoti 115 mln. eurų, 2018 metais – 86 mln. eurų, 2019 metais – 28 mln. eurų, o 2020 metais – tik 17 mln. eurų. Matome, kad ilgalaikėje perspektyvoje Europos Sąjungos parama kelių priežiūrai ir plėtrai mažės, todėl, manau, mes turime šią problemą, žiūrėdami į ateitį, iš dalies spręsti ir nacionalinėmis lėšomis. Ačiū, tiek.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia J. Narkevičius. Deja, nematome. J. Olekas. Prašome, Juozai, jūsų klausimas. Kol Juozas įsikurs savo darbo vietoje, prašome klausti J. Liesį.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, noriu paklausti, prašom pasakyti, jeigu mes kalbame apie vietinės reikšmės kelių priežiūrą, tai yra ne tik kelių maitinimas, greideriavimas ir kita, bet yra ir kelių rekonstrukcija. Aš turiu omeny jų dengimą asfaltu. Ar čia, šitame projekte, kilometražas gali būti numatytas ir kiek, jūsų nuomone, galėtų tokių kelių pagerėti savivaldybėse, nes kiekviena savivaldybė turi savo atitinkamą kilometražą. Čia ne tik „zebro“ programa, bet čia eitų vietinės reikšmės keliams, kur savivaldybė, pati taryba spręstų, kaip naudoti savo lėšas ir kokiems keliams tai daryti.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Čia yra kalbama ir yra numatyta pačioms savivaldybėms, tiesiog savivaldybių taryboms pačioms apsispręsti, kuriuos kelius rekonstruoti, modernizuoti, remontuoti ir naujus tiesti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū. Aš iš tikrųjų pritardamas teikiamam projektui noriu tik paklausti, ar šitas finansavimo padidėjimas leistų pasivyti tuos geruosius laikus, kai tamsta dirbote susisiekimo ministru ir premjeru, kai būdavo 400 kilometrų asfaltuojama?
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Tuo metu buvo rekordas, kiek aš atsimenu, 2008 metais žvyrkelių išasfaltuota 420 kilometrų. Aišku, tokie skaičiai vargu ar artimiausiu metu bus pasiekti. Bet, aišku, reikia stengtis, todėl šitas įstatymo projektas tam ir yra teikiamas, kad nors kiek artėtume prie tų kažkada įvykdytų darbų.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Algirdai, jūs iš praktikos žinote, kad Kelių fondas visuomet būdavo siekiamas suformuoti didesnis ir būdavo popieriuje. O galų gale baigdavosi taip, kad bendroms biudžeto reikmėms būdavo paimama 20–30 %. Iš esmės nors saugikliai šiame įstatyme yra sudėti, kad negalima, bet Vyriausybė visuomet tą darydavo, kai tik atsirasdavo poreikis kokių nors nenumatytų lėšų. Sakykite, prieš tokią praktiką jūs nenumatote jokių praktinių vaistų, nes jeigu Vyriausybė norės, ji vėl padarys tą patį, kaip visos darė prieš tai vyriausybės. Aš manau, kad tos praktikos tuo nesustabdysime, nes bendri interesai visuomet yra didesni už atskiros žinybos arba atskiro tikslo, atskiros programos interesus. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, profesoriau. Šita praktika buvo pradėta taikyti ekonominiu sunkmečiu. Kad ir kaip būtų gaila, po to ji buvo pratęsta, argumentuojant, kad reikia mažinti fiskalinį deficitą, ir tuo pagrindu būdavo lėšos panaudojamos iš šitos programos. Aš manau, kad yra Seimo narių prerogatyva vis dėlto vieną kartą apsispręsti, kad tokių sprendimų nepriimtume.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Algirdai, noriu jūsų paklausti ir labai sveikinu su šiuo pasiūlymu, kai žinomos ankstesnės peripetijos, ypač dėl Panemunės tilto, dėl kitų gatvių finansavimo. Iš tikrųjų tas proporcijų didėjimas savivaldybių naudai ir apskritai į biudžetą tikrai būtų prasmingas, tik ar jums neatrodo, kad turėtų būti net ir iš tos dalies, skiriamos savivaldybei, numatyta bent 50 % bendrų respublikinės reikšmės objektų tiesimui, statybai? Sakykime, dabar tas pats Kleboniškio, arba A. Meškinio, tiltas, tai atrodo, kad vien tik valstybės reikalas, o savivaldybės žiūri ir laukia, kokią malonę pateiks Vyriausybė.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkui už klausimą. Aš manau, kad respublikinės reikšmės keliai, tiltai turėtų būti finansuojami iš atskiros programos, kurios dalis yra numatyta regioninėms kelių priežiūros įmonėms, kurios dabar yra konsoliduotos ir yra tik viena tokia įmonė. Aš pritarčiau tai minčiai, kad šios programos lėšos, kurios yra skiriamos savivaldybėms, turėtų būti panaudotos tik vietinių kelių plėtrai ir rekonstrukcijai.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Gerbiamas Ažubali, būkite malonus, užstojate kolegą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, tikrai sveikintinas šitas jūsų siūlymas. Norėjau jūsų paklausti ir kaip buvusio premjero, ir kaip buvusio ministro, kokias teisingas proporcijas jūs įsivaizduojate, kad visoms savivaldybėms būtų šitos kelių lėšos padalintos taip, kad nebūtų akumuliuojamos daugiau kuriam nors vienam regionui ar miestui? Ar tik pagal savivaldybių prašymus (tų prašymų, aišku, čia bus marios), ar pagal tuos numatomus Kelių fondo srautus galima daugmaž pagal kelių tinklą proporcingiau padalinti?
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Ne, aš manau, kad šiuo metu pagal metodiką, kuri yra sukurta, Kelių priežiūros ir plėtros programoje savivaldybėms numatytų lėšų paskirstymas yra gana teisingas, įvertinus kiekvienoje savivaldybėje esančių kelių kilometrus, taip pat įvertinus, kiek konkrečiai atskirose savivaldybėse yra žvyruotų kelių, tai yra įvertinus visą tinklą. Aš manau, šis principas turėtų būti išlaikytas artimiausiu metu. Tai užtikrina ir skaidrumą, ir viešumą tarp savivaldybių, taip pat ir gyventojai gali sužinoti, kaip yra skirstomos lėšos atskiroms savivaldybėms.
PIRMININKĖ. Klausimus užbaigia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamas kolega, balsuosiu aš už tą projektą, nes gruodžio mėnesį aš, kaip ir mano kolegos, nebalsavome už sumažinimą iki 48 %. Jūs priminkite, kadangi esate rengėjas, gal labiau įsigilinote į padėtį, kas ten nutiko gruodžio mėnesį, kad jūs turbūt ir asmeniškai, ir valdantieji balsavote už sumažinimą. Praėjo trys mėnesiai, ir staiga 65 %, ir dar su eksponente, augančia ateity į viršų. Kur tas nuoseklumas? Arba kodėl buvo priimtas toks sprendimas prieš biudžeto tvirtinimą?
O dabar aš tikrai nuoširdžiai pritarsiu, bet paaiškinkite, kaip ten buvo prieš tris mėnesius su jūsų nuomone?
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū už šitą klausimą. Tuo metu vyko pokalbis koalicijoje, ir jūs tikriausiai matėte, kad visiškai neseniai Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programą Vyriausybės nutarimu. Mes prieš balsuojant susitarėme, kad praeitų metų lėšas, kurios buvo skirtos Kelių priežiūros ir plėtros programai ir nebuvo panaudotos, bus leidžiama perkelti į šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programą. Tik tokiu atveju mes ir balsavome dėl mažesnio procento. Bet asignavimai šiems metams Kelių priežiūros ir plėtros programoje, palyginti su praeitais metais, sumažėjo labai nedaug tuo pagrindu. Toks buvo susitarimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjui. Argumentai už ir prieš teikiamą įstatymą. Motyvus už nori išsakyti J. Narkevičius, bet salėje nematome. J. Olekas, prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Pagelbėsiu dėl kolegos nedalyvavimo. Tikrai labai nuoširdžiai noriu paprašyti ir tų, kurie mano, kad galbūt bus kokių nors pakeitimų ateityje, šiandien balsuoti už kolegų teikiamą įstatymo projektą. Daugelis mūsų kalbame apie regionus, apie situaciją ten, apie žmonių gyvenimo kokybę, ir iš tikrųjų vienas iš rodiklių yra sutvarkyti keliai.
Žmonės šiais laikais judrūs, jie gyvena gal ir atokesnėse vietose, bet dirba kitose vietose ir jiems reikia pasiekti tas vietas, sugrįžti atgal į namus. Deja, dar daugelyje vietų vietinių kelių būklė labai riboja to vykimo iš darbo į namus ir iš namų į darbą ar tiesiog bendrauti vieniems su kitais galimybes. Nesutvarkyti ar jau senokai netvarkomi keliai, ypač po žiemos įšalo, dar labiau pabjūra.
Man atrodo, kad mes turime visas galimybes, didėjant apskritai mūsų bendrajam vidaus produktui ir gerėjant surinkimui į biudžetą iš tam tikrų atskaitymų, kurie yra ir šiame įstatyme minimi, mes galime didesnę dalį skirti tiems keliams tvarkyti. Todėl nežiūrint to, kad kolegos priminė, kad kai kurie praeitų metų gruodį balsavo kitaip, man atrodo, artėjant Velykoms, po Juozinių galime visi su gera nuotaika ir gera valia pabalsuoti už. Kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Bet kitokią valią nori pareikšti K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, išklausęs gana ciceronišką ir gražią savo kolegos Juozo kalbą… Ji iš tikrųjų tinka visiems laikotarpiams, kai mes tik tą fondą turėjome. Aš neatsimenu tų metų, kai mes nepriimdavome tokio įstatymo, kuris įpareigotų padidinti finansavimą regionams arba keliams, arba dar kam nors. Baigdavosi kaip visuomet – ką Vyriausybė nutardavo, kam pinigų trūkdavo, tam ir duodavome. Aš siūlau visiems nebūti tomis papūgomis, kurios išmokusios du žodžius kartoja vis tą patį ir gauna vis tą patį. Mes galėtume arba pakelti konstitucinį lygį – negalima tokio dalyko padaryti, bet reikia pakelti įstatymą, kad jis jau būtų neatšaukiamas, arba galų gale vieną kartą pamiršti ir reikalauti, kad Vyriausybė ir Finansų ministerija vykdytų tą įstatymo projektą be jokių išimčių ir iš tikrųjų skirtų pinigų keliams.
O pakalbėjimas kaip toks rūpestis, kurį mes išreiškėme, yra tiesiog politinės propagandos propagavimo instrumentas, bet jokiu būdu ne reali pagalba statybose ir kelių darbuose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, prašom apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas. (Šurmulys salėje)
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstymo data – birželio 14 diena.
Replika po balsavimo. Per šoninį mikrofoną – V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kadangi tai susiję su biudžeto lėšomis, prašau Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
PIRMININKĖ. Prašote Vyriausybės išvados?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Kolegos, bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Ir J. Razma taip pat per šoninį mikrofoną. Prašom. (Šurmulys salėje) Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gaila, kad tokie siūlymai atsiranda tokiu neįpareigojančiu metu, kai mes biudžetą jau esame patvirtinę, o tuo metu, kai buvo galutinis apsisprendimas dėl biudžeto ir buvo mano pataisa bent 55 % palikti, pritrūko trijų balsų. Jeigu teikėjai šito projekto būtų savo balsus pridėję, būtų pakakę. Dabar nenorėčiau linkėti, kad čia liktų tik toks viešųjų ryšių vėliavėlės pamojavimas, bet iš tiesų, kad tai būtų rūpinamasi žiūrint į jau kitų metų biudžeto projektą, kad tie siūlymai įgytų realų pagrindimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tikėkimės, kad mojuojame ne veltui ir žygiuojame pirmyn.
15.18 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5, 8 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-975(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5, 8 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-975(2). Svarstymo stadija. Ir kviečiu Sveikatos reikalų komiteto išvadą pristatyti I. Degutienę.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir visai komiteto išvadai. Visa tai buvo padaryta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą… Nėra A. Nekrošiaus. Gal pati pirmininkė A. Širinskienė. Dėkojame.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kovo 13 dieną svarstė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą ir jam pritarė balsuodamas: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ir Žmogaus teisių komiteto išvadą kviečiame pateikti A. Navicką.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas svarstė projektą, bendru sutarimu iš esmės jam pritarė ir siūlo pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Teisės departamento išvadas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Komiteto išvados yra pateiktos. Diskusijose užsirašęs kalbėti A. Vinkus. Kviečiame.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamoji pirmininke, ponia Irena, jūs buvote prieš mane užsirašiusi, tai aš negalvojau eiti į tribūną. Aš buvau tik antru numeriu, bet dabar tapau pirmas ir esu tribūnoje, ačiū už suteiktą garbę.
Pirmiausia noriu padėkoti šio įstatymo rengėjams, nes iš tiesų Lietuvos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisos ir pastabos yra labai būtinos. Labai dažnai išvažiuoja vaikai į užsienį arba čia lieka viena motina, staiga reikia ją operuoti, arba staigiai reikia atlikti kokią sudėtingą procedūrą, arba staigiai praranda sąmonę, kas ja turi rūpintis ir panašiai? Labai džiaugiuosi, kad čia yra užfiksuota ir aiškiai parašyta, kas ką turi daryti.
Tačiau, pritardamas šioms įstatymo pataisoms ir šiam įstatymui, aš norėčiau kartu dar paklausti. Yra parašyta, kad pilnamečiam pacientui, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovauja jo atstovai: sutuoktinis, sugyventinis, tėvai ir pilnamečiai broliai ir seserys. O nepilnamečiam pacientui nuo 16 metų, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ir rūpintojas, o pilnamečiai broliai ir seserys negali. Gal aš ne taip supratau, čia neužfiksuota. Aš norėčiau, kada bus tobulinamas šitas įstatymas, atkreipti į tai dėmesį. Džiaugiuosi ir agituoju visus palaikyti šitą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau pasisakančių nėra. Kolegos, ar galime pereiti prie įstatymo straipsnių? Nereikia. Yra Vyriausybės išvada. Teigiama. Komitetas išvadai iš dalies pritarė. Taigi daugiau siūlymų nėra. Prašom apsispręsti po svarstymo dėl įstatymo projekto. Ar bus dar kalbančių? M. Puidokas nori palaikyti. Prašom.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kviečiu visus palaikyti šį projektą, jis tikrai nėra sudėtingas, bet padės žmonėms, kurie neturi sutuoktinio ar vaikų. Jis padidina paciento atstovų pagal įstatymą kiekį, įtraukdamas pilnamečius brolius ir seseris, pilnamečius vaikaičius ir senelius. Tokiu būdu mažinami biurokratiniai apribojimai, praplečiamos pacientų teisės, o sveikatos apsaugos sistema taps lankstesnė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašome apsispręsti dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projekto po svarstymo. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
15.24 val.
Civilinio kodekso 6.744 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-976(2) (svarstymas)
Lydimasis šio projekto – Civilinio kodekso 6.744 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-976(2). Vėl kviesime A. Širinskienę, nes A. Nekrošiaus nėra, pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kovo 21 dieną svarstė Civilinio kodekso šeštosios knygos 744 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pritarė visoms Teisės departamento pastaboms ir bendru sutarimu, t. y. 9 balsais už, pritarė patobulintam variantui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Sveikatos reikalų komiteto išvadą kviečiame pristatyti. Kas keliausite, ar I. Degutienė, ar A. Kubilienė? Pristatys I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Civilinio kodekso 6.744 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, pritarė pakeitimo įstatymo projektui ir siūlo Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Sveikatos reikalų komitetas. Šiai išvadai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Žmogaus teisių komiteto išvadą pristatyti kviečiame A. Navicką.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas apsvarstė šias pataisas. Iš esmės joms pritarė bendru sutarimu ir siūlo pagrindiniam komitetui atsižvelgti tik į Teisės departamento pataisas.
PIRMININKĖ. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Motyvus ar norite pareikšti? Taip pat nėra norinčių. Taigi prašom. Po svarstymo gal galime bendru sutarimu? Prašom balsuoti.
Balsavo 96 Seimo nariai ir visi išreiškė pritariamąją poziciją – visi už.
Taigi po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
15.28 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1028(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2a klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1028(2). Svarstymo stadija. Diskutuoti nematau norinčių. Pranešėjau, prašom į tribūną. Komiteto išvada.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 120 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkojame Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjui L. Stacevičiui. Yra siūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Motyvų niekas pareikšti nenori. Prašom apsispręsti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsuojame.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 2. Yra pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti.
15.30 val.
Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1085 (svarstymas)
Lydimasis projektas – Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1085. Taip pat kviečiame L. Stacevičių pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos neigiamą nuomonę bei pateiktas pastabas ir argumentus. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjui. Gerbiami kolegos, kadangi projektas yra lydimasis, gal galime bendru sutarimu pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui? Dėkoju.
15.32 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 5, 36 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1029, Civilinio proceso kodekso 5 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1030 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 36 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1029. Kviečiame į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę pateikti išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė projektą kovo 14 dieną. Buvo gauta labai daug suinteresuotų institucijų pastabų. Siūlome įstatymo projektą atmesti, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, Teisėjų tarybos, Generalinės prokuratūros, Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento išvadas. Komiteto balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkojame, pirmininke. Gal iš karto pristatytumėte išvadą ir dėl lydimojo?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Lydimasis…
PIRMININKĖ. Aš tik paskelbsiu. Civilinio proceso kodekso 5 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1030. Prašome.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Lydimąjį taip pat dėl tų pačių motyvų, gavę labai daug pastabų, siūlome atmesti. Ir balsavimo rezultatai yra tokie patys: už – 7, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašome, kolegos, balsuoti dėl abiejų projektų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas yra juos atmesti. Prašome balsuoti. (Balsai salėje) Pritariame. Prašome pareikšti pritarimą balsuojant.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi po svarstymo šie projektai yra atmesti.
15.34 val.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektas Nr. XIIIP-1833, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1834 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4a klausimas – Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektas Nr. XIIIP-1833. Pateikimas. Į tribūną kviečiu socialinės apsaugos ministrą L. Kukuraitį. Ir lydimasis Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1834. Ministre, pristatykite abu.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną, kol dar nepradėtas įstatymas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, paprasčiausiai neveikė. Įskaitykite…
PIRMININKĖ. Įskaityti jūsų balsą, E. Zingerio. Dėkojame. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pirmiausia sveikinu visus su artėjančiom šventom Velykom.
Šie įstatymų projektai teikiami įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatą kurti priemones, kurios padėtų visoms jaunoms šeimoms, kad ir kokios būtų jų pajamos, įsigyti būstą ne didmiesčiuose, taip pat siekiant stiprinti Lietuvos regionus, siekiant gerinti demografinę šalies padėtį ir prisidėti prie emigracijos mažinimo. Teikiamo įstatymo projekto esmė – padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu, prisidedant prie Lietuvos Respublikos regionų atsigavimo, jų stiprinimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad finansinė paskata, subsidija būsto kredito daliai padengti teikiama jaunoms šeimoms, kuriose kiekvienas iš sutuoktinių arba vienas iš vaikus auginančių tėvų yra ne vyresnis kaip 35 metų. Taip pat kad finansinė paskata teikiama tik pirmajam būstui įsigyti, t. y. nė vienas jaunos šeimos narys neturi turėti nuosavybės teise registruoto būsto Lietuvoje ar užsienio valstybėje. Pirmasis būstas turi būti įsigyjamas teritorijoje, kurioje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 % mažesnė nei didžiausio būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė, skelbiama Registrų centro. Taip pat jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų, suteikiama 15 % dydžio subsidija būsto kredito daliai padengti, auginančioms vieną vaiką – 20 %, auginančioms du vaikus – 25 % subsidija, auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 % subsidija.
Subsidija gali būti panaudota pradiniam įnašui padengti. Būsto kredito suma, nuo kurios jaunoms šeimoms suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų, iki 15 % suteikto būsto kredito jaunos šeimos gali panaudoti žemės sklypui, kuriame yra būstas arba planuojama jį statyti. Jeigu jauna šeima už būsto kreditą įsigytą būstą anksčiau kaip per 10 metų perleidžia kito asmens nuosavybėn, privalo grąžinti gautą subsidiją.
Finansinė paskata teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus atitinkamiems metams. Būsto kreditus pirmajam būstui įsigyti gali teikti visi kredito davėjai, su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudarę sutartis dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti teikimo. Jaunos šeimos, pageidaujančios gauti finansinę paskatą, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti būstą, administraciją, ir pateikia prašymą.
Siekiant nustatyti, ar jauna šeima neturi būsto užsienio valstybėje, įstatymo projekte jaunoms šeimoms numatoma pareiga Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą. Todėl kartu siūloma tikslinti šį įstatymą, nustatant turto deklaravimo įgyvendinimo tvarką. Įstatymo nuostatoms įgyvendinti 2018 metais iš valstybės biudžeto planuojama skirti 2 mln. eurų ir finansinę paskatą suteikti 115 jaunų šeimų. 2019 metais planuojama 8,76 mln. lėšų ir finansinę paskatą suteikti iki 600 jaunų šeimų. 2020 metais būtų panaši suma ir panašiai šeimoms padėtume kaip ir 2019 metais.
Įstatymo projekto įsigaliojimo data numatoma 2018 m. liepos 1 d. Projektas suderintas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. Prašome projektams pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūsų pirmoji nori klausti M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą, iniciatyva lyg ir gera, ketinu ją palaikyti, tačiau man yra baisu, kad nebūtų šita gera iniciatyva tik dėl varnelės, kad būtų uždėta varnelė, jog padarėme kažką. Mano supratimu, tai yra viena iš kompleksinių regiono atgaivinimo sudėtinių dalių. Ar mes turime kitas sudėtines dalis, ar mes turime darbo vietas, ar mes turime infrastruktūrą šeimoms tuose regionuose, kur siūlysime įsigyti būstą? Taip pat man įdomi logika dėl tų pinigų, kurie yra skirti, 2 mln. eurų, jei neklystu. Kodėl būtent tokia suma šitam laikotarpiui? Kiek tokių būstų, jūs įsivaizduojate, būtų galima paskatinti šeimas įsigyti?
Aš norėčiau sugrįžti vis dėlto prie kompleksiškumo. Nesant kompleksinių sprendimų skirtingiems regionams gaivinti, ar nemanote, kad galima sabotuoti gana gerą idėją?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Aš visiškai sutinku, kad ši būsto priemonė yra tik viena iš priemonių, kaip mes turime padėti ir stiprinti regionus. Vidaus reikalų ministerija planuoja regionų stiprinimo strategiją, ir ši priemonė yra tik viena.
Kalbant apie mūsų ministerijai pavaldžią sritį, būtent kompleksines paslaugas, Šeimos stiprinimo įstatymu mūsų ministerija yra įpareigota parengti bazinį paslaugų šeimai paketą, kuris būtų standartinis visose savivaldybėse. Vadinasi, užtikrintume paslaugas visoms šeimoms, kad ir kur jos gyventų, tiek vaiko priežiūros, tiek užimtumo po pamokų ir kitas šeimos stiprinimo paslaugas. Iki rugsėjo 1 dienos mes turime parengti šį paketą, susitarti su savivaldybėmis ir paleisti veikti.
Dėl 2 mln. dar pasakysiu. Minėjau, kad tie 2 mln. yra skirti pusei metų kaip startas pradžiai. Matysime, kokios yra tendencijos. 2019 metais preliminariai suplanuota iki 10 mln., ir šiemet mes galėtume padėti virš šimto šeimų, o kitais metais bent penkis ar šešis kartus daugiau šeimų.
PIRMININKĖ. Klausia G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jeigu Monika mano, kad labai gera iniciatyva, tai aš turiu tam tikro skepsio vien dėl to, kad Europos Komisijos ekspertai, kai kalba apie socialinę politiką, visą laiką sako, kad jeigu norime pasiekti kokių nors matomų rezultatų, turėtume konsoliduoti savo priemones ir geriau patvirtinti kelias stiprias priemones ir skirti joms visas lėšas, negu barstyti savo biudžeto lėšas skirtingoms programoms, kurios apima labai mažą dalį žmonių. Iš esmės tada administravimui išleidžiame gana didelę dalį lėšų, o rezultato neapsiekiame.
Šiandien matome, kad skirta 2 mln. eurų, kai tuo tarpu aiškinamajame rašte rašoma, kad emigruoja 24 tūkst. jaunų žmonių. Tai pats pasiekiamumas yra labai mažas. Ir iš principo kokia jūsų nuomonė, kiek iš tikrųjų reikėtų tų lėšų skirti tam, kad rezultatas būtų tikrai apčiuopiamas, emigracija sumažėtų ir regionuose įsikurtų tikrai apčiuopiamas skaičius jaunų šeimų?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Buvo daryti tyrimai migravusių lietuvių, kiek jų migravo dėl būsto problemos. 9 % migravusių įvardija kaip pirmą priežastį, kad būtent dėl būsto arba lėšų surinkti tam, kad galėtų įsigyti būstą. Pagal tai buvo daryti ir mūsų skaičiavimai, pagal tuos kiekius žmonių, kaip jie migruoja, ir atitinkamai dėliotos sumos tiek šiemet, tiek ateinantiems ir kitiems metams, būtent migracijos aspektu daryti skaičiavimai. Ar jie pasitvirtins? Iš tiesų yra labai preliminarūs, labai netikslūs. Ar jie pasitvirtins, žiūrėsime šiais metais ir tada atitinkamai su biudžetu turėsime svarstyti palankesnius šeimoms sprendimus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, kai jūs pristatote projektą tiek čia, salėje, tiek viešojoje erdvėje, pirmiausia kalbate apie paramą jaunoms šeimoms. Aš suprantu, kad tai ir yra tikslas – parama jaunoms šeimoms.
Kaip manote, ar vis dėlto nėra problema tai, kad mes supriešiname vėl ir vėl didžiųjų ir mažųjų miestų gyventojus, Vilnių su regionais? Man kartais atrodo, kad dideliame mieste jaunai šeimai taip pat yra daug iššūkių įsitvirtinant, kartais gal net ir dar daugiau, nes ten nekilnojamas turtas keliais kartais, jei ne dar daugiau, būna brangesnis. Tai vis dėlto ar jums neatrodo, kad galbūt reikėtų pagalvoti apie kitas priemones, jei mes norime padėti jaunoms šeimoms pirmiausia?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Parama jaunoms šeimoms jau egzistuoja, t. y. toms, kurios turi nedideles pajamas, bet turi teisę įsigyti būstą. Jau nuo 2003 metų egzistuoja įstatymas, ir jau bent keliolika tūkstančių šeimų yra pasinaudojusios šia priemone, taip pat ir įsigijo būstą ir Vilniuje, Kaune, ir kituose miestuose. Ta programa ir toliau veikia.
Šiuo atveju yra skatinamoji priemonė jaunoms šeimoms kurtis regionuose, stiprinti regionus, užtikrinti, kad jos neišvyktų, jeigu planuoja. Kadangi tai yra skatinamoji priemonė, mūsų galva, tai nėra diskriminacinis aspektas.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti dėl 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Iš tikrųjų čia rašoma, kad apribojama tam tikra kvadratinio metro normatyvinė vertė, kuri turi būti ne mažiau kaip 60 % mažesnė nei didžiausio būsto daugiabučiuose pastatuose 1 kv. metro normatyvinė vertė. Ką tai iš tikrųjų reiškia? Bandoma, kad pirktų pačius prasčiausius butus? Ne naujos statybos, o senos statybos? Iš tiesų kam toks apribojimas?
Antras dalykas. Ar bus galimybė tada, norint pirkti geresnį būstą, brangesnį už 1 kv. metrą, ar bus galimybė pačiam žmogui prisidėti, nes šiek tiek logikos nematau, jeigu 60 % vertės. Tik aš nesupratau, kur čia nustatyta, ar čia tame pačiame regione, ar čia Lietuvos mastu? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Ačiū už klausimą. Tai yra nacionaliniu mastu ir būtent teritorijos apibrėžiamos per būstų kainas. Šiuo atveju užtikrinama, kad iki Panevėžio, visą Panevėžį apimtų, faktiškai visoje Lietuvos teritorijoje būtų galima įsigyti būstus. Ar galima didesnę kainą toje teritorijoje mokėti už būstą? Taip, galima, tačiau kompensacija bus tik iki tos ribos, kuri yra nustatyta.
PIRMININKĖ. Klausia R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tiesų labai laukta iniciatyva ir laikau kumščius už tai, kad ši iniciatyva pasiteisintų ir padėtų išspręsti įvairias problemas, apie kurias kalbėjote, tiek demografijos, regionų tuštėjimo ir emigracijos. Į klausimą, kuo iš esmės šis naujas įstatymas skiriasi nuo jau galiojančios paramos šeimoms, jūs jau atsakėte, bet aš norėčiau pasitikslinti, kokia tvarka galioja kitose šalyse? Iš ko mes imame pavyzdį ir kokios pamokos jau išmoktos kitose šalyse dėl tokios kompensacijos?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų buvo analizuota situacija kitose šalyse. Šalys sprendžia labai skirtingai. Vienos sprendžia pritaikydamos mokesčio lengvatą, PVM mokesčio lengvatą. Kitos šalys sprendžia teikdamos subsidiją – taip, kaip mes. Kitos šalys teikia ne pirmai sumai subsidiją, bet teikia subsidiją kasmet padėti šeimai mokėti. Dar vienos teikia tik paskolą, tačiau jau tas paskolos grąžinimas prasideda po penkerių ar dešimtiems metų, nelygu kokia šalis. Tikrai yra labai skirtinga situacija šalyse. Ir šiuo atveju mūsų siūlymas yra pakankamai dosnus, tačiau ir situaciją mes turime neeilinę. Tikrai iš regionų naujos šeimos juda drastiškai ir šiuo atveju turime siūlyti rimtas priemones.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis turbūt pagal laiką klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs pats dalyvavote konferencijoje, kur žiūrėjote kitų valstybių patirtis, ir apibendrinimai padaryti, iš tikrųjų tos būstų paskolų programos jaunoms šeimoms veikia, bet jų apimtis ten, kur jos veikia, yra daug didesnė. Čia apskritai jokios imties – 150 jaunų žmonių, tai čia nieko nėra. Nes jeigu jinai yra per daug maža, jinai poveikio neduoda – nei demografinio, nei sustabdymo poveikio neturi, arba jos aprėptis yra didelė ir duoda poveikį, arba jos nėra iš viso. Tada tik pinigų išbarstymas, nes tokia pro forma.
Šiais metais jūs esate numatę 2 mln., kitais metais bus 4 mln. ar kiek? Nes kad ją paleistume taip, kaip egzistuoja Europos Sąjungoje, reikėtų daug didesnės sumos. Arba tada geriau net neerzinti žmonių.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Taip, iš tiesų, kaip ir sakiau, šiais metais – 2 mln., kitais metais planuojama iki 10 mln., vadinasi, bent penkis kartus daugiau šeimų galės gauti paramą. Suprantu, kad mastas galėtų daryti rimtą poveikį, ir čia greičiausiai mums reikės kartu ieškoti, ar plėsti šią programą, nes ji pakankamai brangi, ar ieškoti dar papildomų programų šeimoms, priemonių šeimoms, kad jos galėtų įsigyti būstą tiek regione, tiek miestuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Dėl vedimo tvarkos – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, kadangi ministras pristatė net du įstatymus, tai gal mes galėtume pratęsti, nes klausimas yra svarbus, visi norime padėti jaunoms šeimoms ir rasti tų kelių, galbūt ministras galėtų atsakyti į likusius klausimus, būtų lengviau apsispręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už siūlymą. Gerbiami kolegos, yra siūlymas pratęsti laiką, ministras entuziastingai sutinka atsakinėti. Ar pratęsiame laiką? (Šurmulys salėje) Balsuojame. Kas už pratęsimą, prašau balsuoti už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko.
Balsavo 89 Seimo nariai: už pratęsimą 14, prieš – 41, susilaikė 34. Taigi, gerbiamasis ministre, jums neteks daugiau atsakinėti į klausimus. Motyvai. Už kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad tai sprendimas, kurio tikrai laukia regionų jaunos šeimos. Nors ir skaičiuojame, kad kol kas galbūt tie skaičiai kuklūs, kiek iš pradžių galės pasinaudoti parama, bet, manau, ji yra gerai suvokta. Iš tikrųjų jaunai šeimai sprendžiant būsto klausimą svarbiausia yra pradinės įmokos, imant kreditą, problema. Šeima dirba, uždirba, einamuosius mokėjimus už kreditą gali mokėti, bet iš tikrųjų tą pradinę sumą išspręsti nėra taip paprasta. Aš manau, kad tas siūlymas nesukels kažkokio burbulo, kaip kartais galima išgirsti, ir kažkokių finansinių krizių, o prie regionų atsigavimo bus kad ir nedidelis žingsnelis. Žinoma, aš linkėčiau ties tuo nesustoti, o galvoti, kad tai būtų lydima sprendimų, kurie skatintų naujų darbo vietų atsiradimą regionuose, nes reikia žiūrėti ne tik, kad šeima turėtų būstą, bet turėtų ką ten veikti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Iš tikrųjų turėjau klausimą, bet šiuo atveju galiu pasisakyti. Mano skepticizmas yra susijęs su tuo, kad, neoficialiais duomenimis, regionuose yra dešimtys tūkstančių negyvenamų butų ir namų ir į juos kažkodėl nepretenduoja dabartinis jaunimas, nors ta nuomos kaina arba pirkimo kaina yra juokingai maža. Kitaip sakant, mano skepticizmas yra, ar reikia papildomai dar prie šitų galimybių dėti valstybės pinigus kitokiems butams regionuose, kai jų yra perteklius, negyvenama. Dėl to…
PIRMININKĖ. Atsiprašome, minutėlę. Prašom tęsti. Ar esmę jau pasakėte?
V. PODERYS (LVŽSF). Esmę pasakiau, kad dabar regionuose ir taip yra dešimtys tūkstančių negyvenamų butų ir namų, į kuriuos jaunimas nepretenduoja, kaip matyti. Ar verta šalia dar skatinti papildomą kiekį butų ar namų? Dėl to nebalsuosiu už dabartinį pasiūlymą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti dėl abiejų teikiamų įstatymų projektų po pateikimo.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra ir susilaikė 6. Taigi po pateikimo abiem projektams: Nr. XIIIP-1833 ir Nr. XIIIP-1834, yra pritarta. Komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – gegužės 15 diena.
15.55 val.
Įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl bendros kino filmų gamybos (pataisytos) ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1535 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl bendros kino filmų gamybos (pataisytos) ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1535. Kviečiu ministrę L. Ruokytę-Jonsson pateikti įstatymo projektą.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Ačiū pirmininkei. Laba diena visiems.
Europos Tarybos Europos kino paramos fondas „Eurimages“ skiria paramą Europos filmų bendrai kino gamybai. Paramos sąlygas apibrėžia Europos Tarybos konvencija dėl bendros kino filmų gamybos. Šią konvenciją Lietuva ratifikavo 1999 metais. Reaguojant į tam tikrus sektoriaus ekonominius ir finansinius pokyčius, ši konvencija buvo peržiūrėta ir pataisyta 2017 metų pradžioje. Ši konvencija buvo pasirašyta visų šalių. Mūsų Lietuvos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė prie Europos Tarybos pasirašė praėjusių metų birželio mėnesį.
Taigi atitinkamai Lietuvos kultūros ministerija parengė teisės aktų projektus, reikalingus ratifikuoti minėtą pataisytą konvenciją. Pataisytos konvencijos ratifikavimas Lietuvai sudarys palankesnes tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybes kino sektoriuje, nes visų pirma bendruose kino filmų gamybos ir platinimo projektuose galės dalyvauti ne tik Europos Tarybos šalys, bet ir kitos šalys, tokios kaip Izraelis ir Kanada. Kaip žinome, Lietuvai šios šalys yra labai svarbios. Su Izraeliu Lietuva rengiasi pasirašyti dvišalę filmų gamybos sutartį. Taip pat ir su Kanada yra intencijų pasirašyti siekiant palengvinti kino koprodukciją su šia šalimi. Lietuvai šis konvencijos pokytis iš tikrųjų yra labai labai naudingas.
Konvencijoje taip pat pakeistos bendrųjų gamintojų mažiausių galimų įnašų proporcijos, galimi įnašai yra gerokai sumažinti, o tai ypač naudinga mažoms šalims, ypač Lietuvai. Anksčiau mažosios koprodukcijos mažiausias įnašas buvo 10 %, dabar jis sumažintas iki 5 %. Aš kalbu apie tarpvalstybinius bendruosius kino filmų projektus, tie daugiašaliai projektai yra galimi su 5 % indėliu. Tai reiškia, kad Lietuva gali dalyvauti didžiųjų šalių stambiuose projektuose ir turėti įvairialypės naudos tiek sklaidos prasme, tiek profesinės patirties prasme įnešdama labai nedidelį įnašą.
O dėl bendros kino gamybos dvišalių projektų taip pat sumažinta – užtenka 10 % įnašo. Lietuvai tai tikrai labai naudinga, gerokai padidės kino gamybos kompanijų, kurios pradės dalyvauti iš tikrųjų svarbiuose tarptautiniuose projektuose.
Lietuvos Respublikos įstatymo projekte konvenciją siūloma ratifikuoti su išlyga, kad Lietuva pasilieka teisę nustatyti didžiausią finansinio įnašo į bendros kino gamybos išlaidas dalį, kuri gali skirtis nuo konvencijoje nustatytų 25 %. Šį kartą visi konvencijos pakeitimai leidžia įnešti didesnę sumą nei 25 % viso kino biudžeto. Lietuvai tai irgi svarbu, nes praktika parodė, kad gali būti labai svarbių, didelių, stambių projektų, tačiau Lietuva galbūt negali techniškai arba kūrybiškai prisidėti. Aišku, tada svarbu dalyvauti. Siekiant tapti realia partnere, koprodukcijos šalimi, reikia įnešti tam tikrą finansinį indėlį.
Dabar tokioms šalims kaip Lietuva, mažesnėms šalims, tikrai yra pagerintos sąlygos, galima pačioms šalimis nustatyti tą didžiausią įnašą, didžiausią procentą. Taigi, šis pokytis labai svarbus.
Dar vienas konvencijos pokytis, kad yra atsiradusi lentelė, kurioje diferencijuojami žanrai, t. y. dokumentinis, animacinis ar vaidybinis filmas. Yra išskirti kriterijai, kas vėlgi leidžia, sprendžiant dėl paramos skyrimo, pačiai komisijai adekvačiau įvertinti įvairius projektus, nes iš tikrųjų turi būti skirtingai keliamos sąlygos skirtingiems žanrams. Tas pokytis dabar yra užfiksuotas konvencijoje.
Taigi įstatymo projektas įregistruotas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų registre. Gruodžio 27 dieną gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento teigiama išvada, kad įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir teisės technikos taisykles. Labai prašau visų pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori vis dėlto klausti. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad Lietuvos kinas išgyvena renesansą, tikiuosi, kad šitos konvencijos ratifikavimas prie to dar labiau prisidės. Jūs vis daugiau kalbėjote apie įnašus iš to fondo, apie galimybę dalyvauti šiame Europos Tarybos fondo projekte, tačiau supratau, kad kuo daugiau įnešime, tuo daugiau gausime. Ar jūs galite pasakyti, kad Lietuva jau iš to fondo praeityje yra gavusi kinams, filmams statyti, ar ne, ar čia tik ateityje bus?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū už klausimą. Taip, aš norėčiau patikinti, kad Lietuva yra šio fondo narė, „Eurimages“ narė. Visoms narėms yra vienodas mokestis, nėra, kas daugiau, kas mažiau įneša mokesčio. Lietuva, galiu pasakyti, yra kasmet finansuojamų projektų sąraše. Mažiausiai vienas projektas finansuojamas, bet yra situacijų, kai ir du, ir trys projektai. Iš tikrųjų naudos mes turime labai labai daug.
Aš čia kalbėjau daugiau apie tą įnašą, nes ta konvencija apibrėžia tam tikras dalyvavimo didelėse koprodukcijose sąlygas. Čia labiau orientuota į tokį galbūt laisvesnį ir lankstesnį požiūrį į mažas šalis, nes mažos šalys visada turi sunkumų prisidėti finansiškai. Tas procentas yra tiek sumažintas, kad ir tokios šalys kaip Lietuva galėtų dalyvauti iškiliausiuose, didžiausiuose tarptautinio kino procesuose. Tai nieko bendro neturi su finansuojamais projektais. Iš „Eurimages“ fondo Lietuva tikrai turi labai labai daug naudos.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama ministre, čia sėti opozicija, šioje pusėje, jeigu ką.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Taip.
E. GENTVILAS (LSF). Aš balsuosiu už šį projektą, nieko keisto, bet aš dėl pavadinimo noriu paklausti. Jūs puikiai suvokiate lietuvių kalbą ir žinome, kad čia kalbama apie pataisytą konvenciją, taip?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Taip.
E. GENTVILAS (LSF). O pavadinimas – „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl bendros kino filmų gamybos (pataisytos)…“ Skamba, kad gamyba pataisyta. Ar galima keisti įstatymo pavadinimą šioje stadijoje, kad neatrodytų juokingai ir absurdiškai? Kaip jis dabar parašytas, skamba, kad pataisytos gamybos. Pavyzdžiui, ar galima formuluoti taip: „Dėl pataisytos Europos Tarybos konvencijos…“? Aš suprantu, kad čia yra iš anglų kalbos, iš kitų kalbų išversta, bet aš labai vertinu lietuvių kalbą. Šiuo atveju mes klaidžiojame po džiungles. Gamybą taisome ar pataisytą konvenciją tvirtiname?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Na, čia turbūt daugiau redaktorių pastabos galėtų būti, jeigu yra geresnis pasiūlymas, žinoma, visada techninis pataisymas yra įmanomas, tikrai neturiu jokių prieš. Ačiū už pastabą. Jeigu redaktoriai sutiks pataisyti, tai žinoma, kodėl gi ne.
PIRMININKĖ. Tikėkimės, kad redaktoriai girdi, jeigu perkeltume žodį, tai tik „pataisytos“ po „konvencijos“, o ne „dėl pataisytos“.
Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke.
Gerbiamas ministre, suprantu, kad konvencija yra daugiau teorinis dalykas ir teorinius dalykus mes keliame į įstatymus. Ir jūs savo kalboje teoriškai vis apibrėždavote. Atsakydama į kolegos klausimą, jūs vėl pasakėte – labai daug ir labai naudinga. Aš labai norėčiau kažką konkretaus, nes aš manau, kad jūs ministrė didelės šalies, o jūs visą laiką savo kalboje, kad mes labai maži ir tokie maždaug sėdintys prie Aušros Vartų su ištiesta ranka. Tai, manau, kaip ministrė jūs turite jaustis lygiavertė bet kurioje iš 28 Europos Sąjungos valstybių. Aš labai norėčiau išgirsti praktinį pavyzdį šitos konvencijos įgyvendinimo.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už klausimą. Aš galbūt ne apie konvencijos įgyvendinimą. Jeigu jūs norite praktinių pavyzdžių, kiek „Eurimages“ fondas yra finansavęs įvairių projektų, tai yra statistika. Tikrai aš jums galėsiu atsiųsti tą statistiką, jūs galėsite perskaityti ir pamatyti, kiek per tuos metus nuo 1999 metų lietuviškų filmų gavo finansinę paramą iš „Eurimages“ fondo. Dabar kalbant apie mažą šalį ir didelę šalį, tai yra įprastas terminas vykdant tarptautines koprodukcijas – mažoji šalis, didžioji šalis. Tai yra absoliučiai apibrėžiama pagal kriterijus, kiek kino sričiai skiriama finansavimo, kiek ta ar kita šalis sukuria filmų per metus ir t. t. Čia mes kalbame, ar didelė kino industrijos šalis, ar maža. Čia neturima mintyje nei geografija, nei kažkoks kultūrinis pažeminimas ir panašiai. Tai yra kalbama apie apimtis, kiek šalis pajėgi pagaminti filmų per metus ir kiek šalis pajėgi investuoti į kino industriją. Tik tiek.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiama ministre, aš taip pat noriu prisijungti prie kolegų klausimų ir paklausti jūsų, kokią mes matytume ambiciją, atsiveriančią su šios konvencijos patvirtinimu, galimybėm finansuoti? Kaip jūs, kaip ministrė, sakytumėte, kad Lietuva padarė pažangą ir mes atsistojome į tą vietą, kur norėtume būti pagal filmų skaičių, ar padidinome finansavimo galimybes, brėžti tam tikrą viziją, užduotį tiems, kurie galėtų pasinaudoti šia konvencija?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Ačiū už klausimą. Žinoma, Lietuva turi labai daug naudos apskritai iš kino industrijos, kaip kūrybinės industrijos srities, tai yra turbūt potencialiausia sritis, kuri atneša tikrai didelę naudą tiek sklaidos prasme, tiek dalyvavimo tikrai reikšminguose tarptautiniuose procesuose prasme. Finansinė prasmė yra labai aiški ir per „Eurimages“, ir per, dar yra tokia, „Media“ programą, kuri remia vystomus kino projektus. Kuo Lietuva aktyviau prisidės prie tarptautinių koprodukcijų, tuo daugiau finansinės naudos turės. Nes jeigu šalis įsilieja į dešimtį tarptautinių projektų… Aš galiu tik paminėti, kad Lietuva yra iš tų pavyzdinių šalių, kuri, neturėdama to pakankamo finansavimo nacionaliniam kinui, aktyviai dalyvauja ir beveik 80 % mūsų viso sukuriamo nacionalinio kino yra koprodukcija su užsienio šalimis. Tai yra labai didelis ir gražus skaičius, kuris išties rodo Lietuvos potencialą, gebėjimą bendradarbiauti su užsienio šalimis, pripažinimą mūsų kaip partnerių, mūsų profesinių gebėjimų ir iš tikrųjų tos kokybės. Mes matome, kad mūsų kino industrija iš tikrųjų labai labai stipriai auga, tai labai matyti ir tarptautiniame kontekste, kad mūsų filmų laukiama konkursinėse programose tos aukščiausios klasės festivaliuose, A klasės festivaliuose. Į industrijos programas mus labai dažnai pakviečia dalyvauti pagrindinės viešnios teisėmis, tai reiškia, kad industriniuose renginiuose pristatomi tik projektai ir idėjos. Ir ten ateina konkretūs investuotojai, ateina kitų šalių stambios gamybos kompanijos ir jos renkasi, su kuo draugauti, su kuo nedraugauti, į ką investuoti. Lietuva yra matoma. Aš galiu paminėti tokį faktą, kad šiais metais – net 13 programų, kur Lietuva išskirtinėmis teisėmis dalyvaus tarptautiniuose kino renginiuose kaip šalis, pajėgi kino industrijos šalis, gebanti pristatyti savo produktą. Aš noriu pasakyti, kad čia yra visokeriopa kompleksinė nauda Lietuvai, ne tik finansinė.
Ir kartu tai ugdo mūsų kino industrijos profesionalų gretas. Mūsų profesionalai, kaip žinome iš paskutinių pavyzdžių, ir BBC kompanijos, ir HBO kompanijos, kurios atvažiuoja, yra pasaulinio masto kompanijos, kurios pasirenka Lietuvą, čia panaudoja mūsų profesinį potencialą ir filmuoja savo labai brangius projektus. Vėliau juos pažiūri milijonai žmonių ir ten matyti beveik vien lietuviškos pavardės. Tai yra neįkainojama vertė, neįkainojamas potencialas garsinti Lietuvą ir gerinti jos įvaizdį pasaulyje.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo prašome išsakyti motyvus. Taip pat nėra norinčių. Taigi apsispręskime po pateikimo. Balsuojame dėl teikiamos konvencijos.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi po pateikimo teikiamai konvencijai pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Užsienio reikalų komitetas, papildomu – Kultūros komitetas. Svarstymo data – gegužės 10 diena.
Darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-1777(2), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo… Atsiprašau, paskubėjau. Kas čia turi būti?
16.14 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1736, Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1737 (pateikimas)
Atsiprašau, ministre, dar jūs turėtumėte pristatyti Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Ar jūs atsisakote šiandien? Gal pasakykite per šoninį…
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Laba diena. Darbotvarkėje, kaip suprantu, buvo labai daug keitimų. Buvo numatyta pristatyti Muziejų įstatymo ir keturių lydimųjų teisės aktų paketas, tačiau buvo išbraukta dalis jo, po to įkrito atgal. Tai čia įvyko kažkas techniškai ne taip. Mane informavo, kad visas paketas yra išbrauktas, atidėtas kitam kartui.
PIRMININKĖ. Gerbiama ministre, tikrai yra atidėtas paketas dėl muziejų, bibliotekų ir kultūros centrų.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Čia visas paketas kartu.
PIRMININKĖ. Bet darbotvarkėje yra Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Per šoninį mikrofoną – J. Razma.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Tai dar kartą…
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš kviesčiau, ministre, tikrai rodyti pagarbą Seimui ir neklaidinti. Kad ir surašyti pakete tie projektai, kiekvienas iš jų nepriklausomai gali būti priimamas, ir nėra taip, kad kokia nors viena sąvoka įvedama keliuose įstatymuose ar panašiai. Teisingai, jie yra tos pačios krypties, panašaus turinio, bet tikrai nėra priklausomi vienas nuo kito. Tik jums problema, kad du kartus teks ateiti į tribūną. Bet gal čia nėra tokia jau didelė bėda?
PIRMININKĖ. Prašom, ministre, atsakykite.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Gerai. Tada pristatysime projektus, dėl kurių aš buvau informuota, kad jie yra atidėti, bet tada pristatysime.
PIRMININKĖ. Gerbiama ministre, mes tikrai turime. Tie projektai, kuriuos jūs vardinate, darbotvarkėje, nėra šiandien išbraukti. Darbotvarkės klausimas 2-6a – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Profesionaliojo scenos meno įstatymo projektai. Šituos projektus turėtumėte pristatyti. (Balsai salėje)
Per šoninį mikrofoną – R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gal šiek tiek į pagalbą ministrei. Čia ne tas projektas, čia dabar yra nacionalinis, bet ne tie, kur regioniniai kultūros centrai ir t. t. Ne apie tai kalbama. Čia mes grynai dabar, kur liko šita įstatymo pataisa dėl Nacionalinio radijo ir televizijos. Nemaišome regionų kultūros centrų. Atskirai.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Aš pristatysiu dalį to projekto, nes aš suprantu, kad čia yra tik dalis įtraukta. Projektas yra apie muziejų, bibliotekų, profesionalaus meno, kultūros centrų ir LRT… Čia visi susiję su kadencijomis. Visi penki teisės aktai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Bet nacionaliniai valstybiniai, taip?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Taip, visi penki yra apie tą patį, apie kadencijų įvedimą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerai, bet ne regionų? Bet ne regionų.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Taip.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerai tada.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Lietuvos nacionalinių kultūros centrų.
PIRMININKĖ. Kolegos, aš nutraukiu diskusijas. Gal paprašysime tiesiog pertraukos iki kito posėdžio dėl šitų klausimų? (Balsai salėje) Pritariate. Dėkoju. (Balsai salėje)
Kolegos, per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš suprantu, kad gerbiamoji ministrė gal tikrai negalėjo žinoti, kokie yra pakeitimai, bet kas jus informavo ar dezinformavo? Prašom kitą kartą, kitame posėdyje, ateinant į Seimą pristatyti įstatymų projektų, informuoti apie tai, kas nedirbo savo darbo. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkojame už visus pamokymus. Kolegos, nusiteikiame darbui ir imamės darbotvarkės klausimo… (Balsai salėje) V. Juozapaitis – per šoninį mikrofoną.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš manau, kad iš tiesų kolegos prisimins – šiandien vienos diskusijos metu aš atsistojau prie to mikrofono pastebėjęs, kad yra išbraukti iš darbotvarkės klausimai, dėl kurių mes nebalsavome, buvo pažadėta, kad jie bus įtraukti. O kad kažkas nepranešė ministrei ir ministrė nežino, čia yra tikrai darbo organizavimo trūkumas, ir turi darbotvarkė būti pateikta. Tai iš tiesų toks…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, tai visiems mums įspėjimas, kaip turime būti susikaupę ir pasirengę tinkamai mūsų Seimo posėdžiui.
16.17 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1777(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1778(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7a klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1777(2). Svarstymo stadija. Tribūnoje jau Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika. Prašom. Aplinkos apsaugos komiteto išvada.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas visiems pasiūlymams pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ekonomikos komitetas. Pranešėjas – V. Poderys. Kolega, šitas klausimas yra su lydimuoju Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1778(2). Išvadą, aš tikiuosi, Virgilijau, dėl abiejų įstatymų projektų pristatysite?
V. PODERYS (LVŽSF). Taip. Ekonomikos komiteto sprendimas yra pasiūlyti pagrindiniam, t. y. Aplinkos apsaugos komitetui, patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlymą ir taip pat išplėsti verslo subjektų, gaunančių pajamas iš individualios veiklos, kuriems būtų taikomos 2 straipsnio 1 dalies nuostatos, skaičių. Tai yra dėl atsinaujinančių…
Dėl lydimojo. Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlymą. Čia dėl datų. Bendru sutarimu abu sprendimai priimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš tada dar kviečiu K. Mažeiką sugrįžti ir dėl lydimojo Elektros energetikos įstatymo pateikti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, ačiū, pirmininke. Pasikartosiu, kaip pagrindiniam, taip ir lydimajam Aplinkos apsaugos komitetas pritarė vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti lyg ir buvo pageidaujančių? (Balsai salėje) Taip. Kviečiame P. Saudargą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke, dėkui komiteto pirmininkui. Manau, šiandien Lietuvai tikrai yra džiugi diena, nes šis įstatymas, kurio šaknys yra dar praeitoje kadencijoje, kuris numato dvipusę elektros apskaitos sistemą, kuris įgalina Lietuvos vartotojus tapti ir elektros gamintojais, pagaliau gali su jūsų visų pagalba įgauti realią prasmę, nes plėtra, kurios mes taip laukėme jau nuo praeitos kadencijos, nevyko. Nevyko kodėl? Todėl, kad tas žmogus, kuris savo iniciatyva, savo lėšomis… Taip, yra parama, bet tik tam tikras procentas. Savo rizika, prisiimdamas riziką dėl galbūt nepasiteisinančio modelio, jisai investuoja, pasistato jėgainę iš atsinaujinančių energijos išteklių, paprastai kalbame apie saulės baterijas, ir kas? Pasirodo, jis turi susimokėti už elektros pasaugojimą. Koks tas mokestis, nustato Valstybinė elektros energetikos komisija.
Tai plėtra buvo, kitaip tariant, pristabdyta, ir tik šiandien (komiteto pirmininko siūlymas, manyčiau, yra labai laiku ir vietoje) tas gaminantis vartotojas galės atsiskaityti, pavadinkime, natūra – ta pačia elektra. Jis pagamina daugiau, jis padovanoja skirstomiesiems tinklams tą elektrą už, vadinkime, tuos kaštus, kuriuos patiria skirstomieji tinklai, kadangi tinklas yra padarytas, jam reikia priežiūros, administracinėms išlaidoms, balansavimams ir t. t. Į tai nesigilinkime, bet žmogus šiandien galės atsiskaityti savo sukurta jėgainės elektra. Aš manyčiau, prisidės prie tokių jėgainių plėtros Lietuvoje.
Dabar jūs galite paklausti, o kam to reikia? Gal nereikia tų gaminančių vartotojų, gal kaip nors kitaip gaminkime elektrą, gal iš dujų gaminkime ar panašiai. Aš atsakysiu jums paprastai – reikia ir tai yra esminis mūsų Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektas, todėl, kad mes šiandien svarstome komitetuose Lietuvos nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir įvardijome skyles, ko trūksta. Tai Lietuvoje trūksta elektros generacijos. Jeigu mes norime turėti energetinę nepriklausomybę, mums ženkliai trūksta nuosavos elektros generacijos. Antras dalykas, mums trūksta, kad ta elektros generacija būtų diversifikuota. Taigi kas, jei ne gaminantis vartotojas, iš esmės ir yra geriausias variantas nuosavos diversifikuotos elektros? Dėl to aš esu stipriai už šį projektą.
Ir kitas dalykas, kodėl saulės jėgainės? Mielieji, visa energija, kuri yra žemėje, yra iš saulės. Tik skirtumas tas, kad, degindami iškastinį kurą, mes deginame augalų lavonus, seniai numirusius ir per milijoną metų pavirtusius nafta, dujomis, anglimi ar panašiai, o investuodami į saulės energetiką, mes einame gyvo augalo keliu. Šį variantą mums padiktuoja pati gamta, kaip tiesiogiai paimti iš saulės energiją, be viso to ciklo, kai, degindami iškastinį kurą, mes didiname šiltnamio efektą ir apskritai išvedame visą žemės ekosistemą iš normalaus balanso.
Todėl turime judėti šia kryptimi. Manau, kad būtent saulės energetika yra mūsų visų ateitis, nes, jeigu jūs žinote ar nežinote, augalai fotosintezę atlieka 98 % efektyvumu. Tai yra energijos konversija iš saulės, t. y. fotono, į atskirtų krūvių, tai jau yra elektra, nes, kaip žinome, laidais teka elektronai, jonai, tai yra atskirti krūviai, taip efektyviai tai daro gamta. Aš tikiu, kad žmonės taip pat kažkada pasieks šį efektyvumą, ir mes, nedegindami iškastinio kuro, neardydami tų jungčių, angliavandenilinių jungčių, kurias augalai augdami padarė… Mes jas dabar visas atpalaiduojame ir paleidžiame į atmosferą. Tai nedarydami šio dalyko, tikrai žalingo žemės ekosistemai, mes pasiimsime energiją tiesiai iš saulės, ką daro augalai. O šiuo atveju tai tikrai labai svarbus projektas mūsų Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Siūlau visus palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antras kalbantis – V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Kolegos, kolega P. Saudargas daug ką pasakė, tačiau taip pat norėčiau savo mintis pasakyti.
Aišku, iš pirmo žvilgsnio žiūrint gamyba iš pradžių nebus didelė ir galbūt bendroje energetikos sistemoje tai nesudarys didelių skaičių, tačiau tai žingsnis į priekį, žingsnis decentralizuojant elektros energijos gamybą. Mes dabar bijome Astravo, darome įvairius politinius ir kitokius žygius, kad nepatektų į Lietuvą Astrave pagaminta energija, o čia kaip tik žingsnis po žingsnio bus didinamas gaminančio vartotojo elektros kiekis. Tai, aš manau, paskatins ateityje dar labiau, tai yra pirmi žingsniai šiandien. Mes gaminsime žaliąją energiją. Tai bus energija, kuri nekelia klimato kaitai pavojaus ir nedidina taršos.
Ir dar vienas dalykas. Tai skatins mūsų gyventojus, mūsų žmonių verslumą. Tas, kuris gamins elektros energiją ir jos perteklių, galės parduoti, jis jau taps verslininku, kad ir nedideliu verslininku. Tai didžiulė edukacinė priemonė verslumo.
Antras dalykas. Žalioji energija kaip kiekvieno žmogaus indėlis į aplinkos apsaugą, į klimato kaitą, mažins klimato kaitą, mažins taršą, visą tą procesą. Tai tiesiog didelė edukacinė vertė visai visuomenei. Tai bus perduodama iš kartos į kartą ir galų gale kiekvieno žmogaus vaikai ir šeimoje kalbės: štai mes gaminame žaliąją energiją, ją naudojame ir dar parduodame kitiems.
Taigi tai turi daug reikšmių ir, aš manau, reikia tai plėsti. Džiaugiuosi, kad šis projektas pajudėjo į priekį. Tikiuosi, gal ateityje nebus sudaroma komisija ieškant priežasčių, kas čia dėl ko taip daro. Džiaugiuosi ir skatinu, siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dėl lydimojo Elektros energetikos įstatymo taip pat kalbėti yra užsiregistravęs gerbiamas K. Masiulis. Prašom į tribūną. (Balsas salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kalbėsiu, Petrai, nes, skirtingai nuo daugelio čia susirinkusių, aš turiu tokią jėgainę. Aš turiu savo rankomis ją padaręs, saulės jėgainę. Kadangi esu pasidaręs, tai galiu pasakyti, kad tas, kas čia svarstoma, nė kiek neskatins, absoliučiai, nė kiek neskatins plėtros. Dabar noriu informuoti.
Šią jėgainę pastatyti, padaryti kainuoja brangiai ir ji neatsiperka. Neatsipirks ir dabar. Jūs supraskite, kad kiekviena kilovatvalandė, kurią pasigamini ir tik už 30 % vertės atiduodi saugoti savo elektrą, paskui atsiimi, kainuoja pinigus. Saugojimas kainuoja pinigus, gamyba kainuoja pinigus. Dabar sako, kad tu galėsi atiduoti už dyką saugoti, tiksliau, atsiskaityti atiduodamas perteklinę energiją. Bet tau kainavo pinigus ją pagaminti. Tau kainavo, tau jos nėra per daug. Jeigu tu gaminsi daug daugiau elektros, tai tada pabrangs inventoriai, pabrangs saulės moduliai – viskas kainuoja. Tau dar papildomos investicijos, kad tu galėtum atsiskaityti. Tai tu turi dar branginti savo jėgainę, kuri ir taip neatsiperka, tam, kad apsimokėtum, neva tai apsimokės. Nėra čia jokio paskatinimo.
Prieš keletą metų, kai atsirado ši sistema, aš dėl žaliosios filosofijos pasigaminau, apskaičiavęs, kad neatsipirks. Ir matau, kad neatsiperka. Tuo metu buvo aišku, kad 10 megavatų kvota bus sunkiai realizuota. Ji nerealizuota. Iš 10 megavatų maximum nepilnai trys megavatai per kokius septynerius metus – tik tiek tepajudėjo. Tai dabar niekas nenori imtis tos naštos, nes jinai neapsimoka. Vienintelis dalykas, kad realios būtų pastangos, realios – sumažinti pasaugojimo kainą, naikinti ją, kaip yra Vokietijoje ar kur nors kitur. O čia šitai – kelias į niekur, nes kaštai nesumažėjo. Žmonės nenori tokių statytis dalykų, nes jie kainuoja.
Dabar dėl jų naudos. Iš tikrųjų tai yra žalioji filosofija, gražu. Tarkim, aš pervedžiau namą į geoterminį šildymą ir gaminuosi elektrą. Man tai yra žavu. Iš taršaus namo pasidarė nebetaršus, iš elektrai imlaus namo pasidarė pats sunaudojantis sau elektrą, kurią pasigamini. Man tai yra graži, žavi filosofija. Bet čia jau reikia degti tokia filosofija, kad imtumeisi neatsiperkančios investicijos. Jinai neatsiperka šiuo metu niekaip.
Antras dalykas, jinai didina iš tikrųjų valstybės saugumą, energetinį saugumą. Diversifikuojame mes, įsivaizduokite, jeigu ten daug gamintų žmonių. Diversifikuojame gamintojus. Tinklai nebereikalingi tokie stiprūs, nes ten, kur tu gamini, tavo kaimynai suvartos tą elektrą, kai perteklių pagamini. Be to, pagamini pikinę energiją, saulė šviečia. Kada tu gamini? Vasarą ir dienos metu, kai elektra yra brangiausia. Atiduodi brangią elektrą, bet niekas to neskaičiuoja, kad tu atiduodi pikinę energiją, kuri yra rinkoje šiaip brangiausia. Bet tau neskaičiuoja, kad kaip pikinę atiduodi, lyg atiduodi normalią, o pasiima dažniausiai naktį ir žiemą, kai kogeneracinės elektrinės veikia, kai energija yra pigi. Visi tie dalykai neįvertinti, neatsižvelgta į tai, visos tos kalbos yra geros, tikrai geros jūsų pastangos, bet jos nieko nepagerins.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, visi norintys pasisakyti šiais svarstomais klausimais kalbėjo. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką į tribūną dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto.
Dėl 1 straipsnio siūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio yra siūlymas, kurį turėtų formaliai paremti dešimt Seimo narių. Yra tiek?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Yra.
PIRMININKĖ. Tik pirma esmę gal pristatykite?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pasiūlymo esmė, dėl to ir kolega ką tik nuogąstavo, dėl tos kainos, kad gaminantis vartotojas galėtų neatlygintinai susigrąžinti tą pasaugotą elektros energiją ir kad tai turėtų nustatyti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
PIRMININKĖ. Taigi, kolegos, komiteto…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar galime mes pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Dėkoju, bendru sutarimu.
Ir antras siūlymas yra…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Antro pasiūlymo esmė ta, kad gaminantis vartotojas gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugos būdą ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus.
PIRMININKĖ. Taip pat komiteto nuomonė yra…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Dėkoju.
Prašome apsispręsti po svarstymo dėl abiejų įstatymų projektų. Prašome balsuoti.
Dar dėl motyvų? Norėjau paspartinti. Yra norinčių išsakyti motyvus. P. Saudargas – už. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Gal ir nebūčiau kalbėjęs už, bet matau, kad gerbiamas Kęstutis dar kartą užsirašė kalbėti prieš. Tiesiog noriu reaguoti į gerbiamo Kęstučio pasisakymą, kad jam neapsimoka ir nemato plėtros perspektyvų. Taip, jeigu tu instaliuoji tokią galią, kurios tau nepakanka, tai žinoma, kad tu nepagaminsi tos dovanotinos elektros, kuria natūra tu galėtum atsiskaityti su tinklais. Reikia mąstyti apie tai, kaip tu instaliuoji. Jeigu tavo elektros poreikiams reikia beveik dešimt kilovatų, tai vėlgi tokių gaminančių vartotojų turbūt nėra daug. Čia yra išimtys, ką su ta elektra veikti. Todėl aš manau, kad Kęstutis piešia tą scenarijų tik dėl dalies variantų, o didžioji dauguma, kuri instaliuodama galią mąsto apie tai, koks modelis jiems tiktų, šiuo atveju turės tris pasirinkimo variantus to atsiskaitymo su tinklais. Tai jau yra gerai.
Antras dalykas, mes plečiame gaminančių vartotojų sąvoką ir galimybes, taip pat mes, komitetas, įsipareigojame ir dar labiau išplėsti. Ir Ekonomikos komiteto buvo toks pasiūlymas, atėjo iki mūsų protokolinė išvada, kad galėtume neapsiriboti vien tik fiziniais asmenimis, gyventojais. Kodėl? Bet kas galėtų tapti gaminančiu vartotoju, nes tu tiesiog gamini ir tuo būdu prisidedi prie elektros generacijos Lietuvoje. Tai yra labai skatintinas dalykas. Kitas dalykas, kad jokių valstybinių investicijų, jokių papildomų pinigų čia nereikia, nes jisai, gaminantis vartotojas, juk neparduoda savo elektros, čia, kitas kolega irgi komentavo, reikėtų atkreipti dėmesį, jis neparduoda, čia jokio verslo nėra. Jis tiesiog mažiau moka už suvartotą elektrą. Rekomenduoju balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš, prašome K. Masiulį. Ar jūs kalbėsite? Atsisakote. Dėkoju.
Kolegos, apsispręsime dėl abiejų įstatymų projektų – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 88 Seimo nariai: visi išreiškė poziciją už. Abiem įstatymų projektams po svarstymo yra pritarta.
Darbotvarkės 2-8 klausimas. Prašom dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, kiek prisimenu, buvo Seimo Pirmininko siūlymas skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Bet ne ypatingos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ne ypatingos, ne?
PIRMININKĖ. Deja. Tai padarysime po Velykų, bus įtraukta į darbotvarkę ir priimsime.
16.37 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 4, 7, 71, 9, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1690, Dainų švenčių įstatymo Nr. X-1334 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1691, Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1692, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1693, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1694 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8a klausimas – Muziejų įstatymo 4, 7, 71, 9, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1690. Pateikimas. Teikia M. Adomėnas. Kviečiu į tribūną. Ir yra dar keturi lydimieji įstatymų projektai: Dainų švenčių įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1691, Kultūros centrų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1692, Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1693 ir Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1694. Prašom, gerbiamasis Mantai, pristatyti visų jų esmę.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatau jums įstatymų paketą, kurio tikslą būtų galima trumpai įvardinti kaip oficialiosios mūsų terminijos desovietizacijos žingsnį. Kuria prasme? Mes gyvename nepriklausomoje Lietuvoje ir posėdžiaujame Seime, o ne Aukščiausiojoje Taryboje. Gatves mums lygina savivaldybė, o ne vykdomasis komitetas, todėl neturėtume eiti į respublikinę ligoninę ar dalyvauti respublikinėje Dainų šventėje. Vėlgi, kodėl žodis „respublikinis“ yra sovietinės okupacijos reliktas? Todėl, kad savo vartojimo prasme jis nurodo į administracinio vieneto dydį ar administravimo lygmenį, kaip kad frazė „sąjunginė respublika“ arba „Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika“.
Šia prasme jis yra anachronistinis, atgyvenęs, iš tikrųjų korektiškai „respublika“ šiuolaikinėje Lietuvos vartosenoje reiškia vienintelį dalyką – tai respubliką kaip valdymo formą. Tuomet žodžio „respublikinis“ antonimas turėtų būti „monarchinis“, „diktatūrinis“, „autoritarinis“, bet jokiu būdu ne „rajoninis“ ar „savivaldybės“ lygmuo. Kitaip tariant, „respublikinis“, kaip jis dabar vartojamas norint nurodyti administracinio vieneto dydį arba administravimo lygmenį, nurodo į respubliką kaip sovietinį vienetą tuomet, kai Sovietų Sąjungą sudarė 15 sąjunginių respublikų, ir tuomet tai yra vienas iš pažyminių sekoje „visasąjunginis“, „respublikinis“, „rajoninis“.
Todėl siūloma iš tikrųjų tais keliais atvejais, kur oficialiojoje terminijoje yra užsilikęs žodis „respublikinis“ arba „respublikos“, keisti į „nacionalinis“ arba „valstybinis“, priklausomai nuo konteksto. Tai būtų nacionalinė Dainų šventė, bet valstybinis muziejus, nes nacionaliniai muziejai jau egzistuoja ir tai yra truputį kas kita.
Baigdamas tik noriu pasakyti, šiuo klausimu buvo kreiptasi ir į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Jos pirmininkas A. Antanaitis perdavė tokią komisijos nuomonę (cituoju): „Aiškinant jūsų prašyme pateiktus vartosenos pavyzdžius „respublikinė Klaipėdos ligoninė“ ir kt., būdvardžio „respublikinis, „respublikinė“ reikšmę įmanoma sieti tik su trečiąja daiktavardžio „respublika“ reikšme. Ta reikšmė yra istorinės valstybių sąjungos narė, kaip kad Sovietų Sąjungą sudaro 15 respublikų.“ Tęsiu citatą: „Akivaizdu, kad tie vartosenos atvejai neatitinka šiandienos realijų.“ Taigi Valstybinė lietuvių kalbos komisija palaiko šį desovietizacijos žingsnį ir palaikyti jį jūsų prašau ir aš.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti Seimo nariai. Pirmasis klausimus pradeda A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, čia teoriškai gal jūs ir teisus, bet ar bandėte skaičiuoti, kiek tai kainuos? Pirmiausia ne vieną teisės aktą reikėtų teikti kartu ir keisti, nes ta nomenklatūra sveikatos priežiūros įstaigose yra įtvirtinta, minima ne viename teisės akte.
Kitas dalykas, kiek reikės keisti iškabų. Ir ar tai reikštų, kad, pavyzdžiui, regionų ligoninės, rajonų ligoninės yra jau ne valstybinės?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Regionų ligoninės yra regioninės, rajonų ligoninės yra rajoninės, o viso valstybės masto ir svarbos ligoninės yra valstybinės. Lentelių reikėtų keisti lygiai tiek, kiek tokių ligoninių yra, tai keletą. O dėl kitų teisės aktų tai kruopščiai išgaudėme visus žodžio „respublikinis“ pavartojimo atvejus įstatymuose, taigi kiti teisės aktai, kuriuos reikėtų keisti, jau yra ministerijos įsakymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti įgyvendinamieji aktai. O įstatymai šiuo atveju yra pateikiami visi. Tiesa, Teisės departamentas nurodė vieną atvejį, kur Muziejų įstatyme pražiopsojome vieną tą žodį, bet šiaip jau visi atvejai yra išgliaudyti ir išgaudyti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, aš tikiu, kad šioje salėje nėra nei vieno abejojančio, kad 15 sovietinių respublikų buvo pats juodžiausias Lietuvos istorijos tarpsnis. Tačiau ne apie tai šneka.
Ar jums neatrodo, bent man taip atrodo, kad čia yra painiojami kalbiniai dalykai su politiniais dalykais? Jaunimui, kuris neprisimena sovietmečio ir kuris išmano lingvistinę darybą, kalbinius dalykus, neužkliūna žodis „respublikinis“. Tai yra darybos taisyklinga vartosena, kaip yra muzika – muzikinis, valstybė – valstybinis, sportas – sportinis ir čia lygiai taip pat. Man regis, ar ne per daug kritiškai jūs visa tai vertinate? Nes yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas. Viskas gerai.
Ar jūs manote, kad tai reikia daryti būtinai įstatymo pataisomis? Ar nebūtų galima taip, kaip daro natūraliai kiti, pavyzdžiui, bus Dainų šventė vasarą, tai niekas nevartoja jokių „respublikinių“. Tai yra Šimtmečio dainų šventė „Vardan tos“. Vadinasi, kas kūrybiškai į tai žiūri, tas normaliai gali ištaisyti šitą.
Ir dar norėčiau pasakyti, kad jūsų interpretavimas A. Antanaičio pasirašytos išvados yra ne visai toks griežtas, kaip jūs sakote. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Laikas baigėsi!
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, na, jeigu jūs būtumėte klausęs to, ką aš sakau, tai šį klausimą užduoti būtų buvę nelabai tikslinga. Dabar aš turiu pasikartoti. Pirmiausia A. Antanaitis rašo, tiksliau, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kurios nuomonę suformuoja, suformuluoja, atsiprašau, ne suformuoja, o suformuluoja ji pati, išreiškia ir parašo A. Antanaitis, jos pirmininkas: „Akivaizdu, kad tie vartosenos atvejai neatitinka šiandienos realijų.“ Prieš tai jis nurodė, kad žodis „respublikinis“, „respublikinė“ taip, kaip jis dabar vartojamas įstatymuose, nurodo į vienintelę reikšmę, t. y. duoda nuorodą į sovietines respublikas. Vėlgi, kodėl įstatymu? Todėl, kad korpuse įstatymų, kurie dabar galioja Lietuvoje, kalbama ne apie kokius nors istorinius, bet apie tuos, kurie dabar galioja, yra išlikę. Ten išlikusios tos nomenklatūros, tokios kaip respublikinis muziejus, respublikinė dainų šventė, respublikinė ligoninė, todėl ir reikia keisti įstatymą. Ten, kur įstatymu nereguliuojama, kalba pati susitvarkys.
Dabar dėl vartosenos. Mano žiniomis, ir aš čia kalbėjausi su lingvistais, tą žodį ir vartoja tik tie žmonės, kurių dar supratimas apie tai, kas vyksta Lietuvos mastu, susiformavo tais laikais, kai būdavo sakoma: „mūsų respublikoje“, nurodant būtent į Lietuvą. Ši vartosena pati yra anachronistinė ir ji traukiasi sulig tam tikra karta, kuri prisimena tokią vartoseną kaip oficialią vartoseną, ir į jaunąją kartą nebepersiduoda.
Jūs visiškai teisus sakydamas, kad žodis „respublikinis“ yra padarytas teisingai, bet tam, kad jis būtų padarytas teisingai pagal tas vartosenas, kurios yra „Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne“ pateiktos kaip dabar vartojamos kalbos, o ne istorinės tikrovės atspindys, tai jo antonimas turėtų būti „monarchnis“ arba „diktatūrinis“, arba „totalitarinis“, o ne „regioninis“ ir „rajoninis“.
Aš galiu tiktai, deja, pakartoti tai, ką sakiau, ir jeigu išnyks iš įstatymų korpuso, tai pamažu ta vartosena, tikėtina, išnyks ir iš viešosios kalbėsenos, o tol, kol oficialiai tam tikri reiškiniai vadinsis respublikiniais, tol bus ir žmonių, primenančių tą okupacijos primestą žodžio „respublikinis“ reikšmę.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Mantai, atsakyti – irgi dvi minutės.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti, kadangi čia daugiau… tiktai pavadinimų keitimu niekas neapsiriboja, nes iš tikrųjų, sakykim, paėmus tą dalį, kur yra Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai, tai pasikeistų, sakykime, pavaldumas tų pačių ligoninių, rajoninių ligoninių, kurios yra pavaldžios savivaldybėms. Respublikinių yra Sveikatos apsaugos ministerijos, universitetinių – ir Sveikatos apsaugos, ir universiteto pavaldumas, o jūs siūlote visus tris kitus pavadinimus, tai iš tikrųjų pasikeistų ir įstaigų pavaldumas tada.
Kaip keistųsi įstaigų pavaldumas? Paslaugos irgi skirstomos antrinio, tretinio lygio. Tada keistųsi ir paslaugų struktūra, sakykime, pačioje sistemoje. Tai tikrai ne tik kalbinis aspektas čia yra, bet yra labai daug esminių dalykų kituose įstatymuose, tai iš tikrųjų daug poįstatyminių aktų reikėtų keisti.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų pavaldumas nesikeistų, čia yra vieno žodžio pakeitimas sinonimu. Pagal kontekstą – „nacionalinis“ arba „valstybinis“. Tikrai jokiu būdu nesikišama į pavaldumą, į paslaugų struktūrą ir jokius kitus aspektus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Norėčiau pasakyti, kad iš tiesų labai sveikinu, pone Adomėnai, nes sovietinių reliktų pėdsakų dar matote terminijoje, nes visas pasaulis vertina Lietuvos mediciną jau kaip demokratinę, ir nė kvapo nebėra to postsovietinio relikto.
Klausimas. Jūs keičiate „respubliką“ į „valstybės“. Lietuvos Konstitucijoje užrašyta „Lietuvos Respublika“. Gal galima rašyti „nacionalinis lygmuo“ vietoj „valstybės“, rajonų tada – „savivaldybės“. Ar neperteklinis tada jūsų šis pasiūlymas, šiandien pagarbiai aptariamas?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). „Respublikos lygmuo“ – būtent ir net nėra tinkama vartosena, nes „respublika“ yra valdymo forma, o ne valdymo lygmuo. Valdymo lygmuo kaip respublika egzistavo tada, kai buvo visasąjunginis lygmuo, respublikos, rajono ir panašiai. Būtent todėl siūloma keisti. Ar keisti į „valstybės“ ar „nacionalinis“, aš manau, kad čia komitetas galėtų apsvarstyti, kas yra deramiau. Viena yra aišku, kad tas žodžio pavartojimas remiasi Lietuvoje nevartojama istorine naudosena. Tai jokiu būdu nėra atspindys Lietuvos sveikatos apsaugos kokybės ar kokios nors insinuacijos apie ją, tai yra tik pasakymas. Mes iš tiesų sušiuolaikinome mūsų valstybės santvarką, sušiuolaikinome mediciną, atsisakykime to sovietinio relikto ir mūsų oficialiojoje kalboje.
PIRMININKĖ. Vis dėlto neišlaikau nepadariusi pastabos, gerbiamasis Mantai. Reikės keisti pagal jūsų logiką ir mūsų Konstituciją, nes Konstitucijoje parašyta: Lietuvos Respublikos Prezidentas, o ne Lietuvos valstybės. Atsiprašau. Klausia L. Matkevičienė.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Jeigu galėtumėte patraukti šį žmogų nuo tribūnos…
PIRMININKĖ. Petrai, prašome netrukdyti.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mielas kolega, noriu…
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Aš norėčiau atsakyti į repliką, nes posėdžio pirmininkė nesusilaikė nuo replikos. Oficialus valstybės pavadinimas yra Lietuvos Respublika ir būtent Lietuvos Respublikos Prezidentė. Jeigu dabar kas nors pavartotų vien tik žodžius „Respublikos Prezidentė“, prilygindamas, pavyzdžiui, „federacijos Prezidentui“, tai būtų ne visai taisyklinga vartosena, nes respublika nėra federacijos dalis šiuo atveju, tai nėra lygmuo, tai yra oficialus valstybės pavadinimas – Lietuvos Respublika. Būtų Lietuvos karalystės karalius, Lietuvos Respublikos Prezidentė, bet tai nėra valdymo lygmuo, tai yra valdymo forma, kaip įrašyta Konstitucijoje. Ir čia ginčykitės ne su manim, su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Matkevičienė.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mielas kolega, aš matau, kad jūs pajudinote Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnį, kuris kalba, kad pagal finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos skirstomos į rajonų, regionų ir respublikos. Jūs, dabar keisdamas šitą pavadinimą… Prašom atsakyti į klausimą, kaip tas prisidės, ar bus pažangesnis finansavimo modelis ir kaip tai prisidės prie sveikatos sistemos tvarumo, arba, pavyzdžiui, jeigu „valstybinis“ jūs keistumėte „pacientų srautų valdymas“, kuo jis pažangesnis? Ačiū.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, modelis nėra keičiamas, ar jis pažangus, ar nepažangus, jūs, kuri dirbote sveikatos apsaugos sistemoje, turbūt galite daug geriau pasakyti. Aš galiu pasakyti, kad semantika yra labai svarbus dalykas. Vokiečiai nevadina savo valstybės parlamento Reichstagu, nors galėtų vadinti, jie vadina Bundestagu, kadangi Reichstagas savaime neduoda nuorodos į kokį nors režimą, bet jis asocijuojasi, jis buvo suformuotas su nacių režimu. Tai žodis „respublikinis“ ir žodis „respublikos“, kaip jis vartojamas šiame kontekste, ir būtent pati VLKK nurodė šį kontekstą kaip probleminį, neatitinka dabar vartojamo žodžio „respublika“ reikšmės. Modeliui tai nedaro įtakos, bet tai daro įtaką, ar mes vis dar paliekame savo vartosenoje su totalitariniu režimu siejamus terminijos pėdsakus.
PIRMININKĖ. Klausimus baigia A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų čia gerbiamasis Mantas iškėlė problemą, kurią vis dėlto turėtų spręsti filologai, istorikai savo teorinėse diskusijose. Pavyzdžiui, vien tokia diskusija – savivaldybės, valstybės, tai valstybinis savivaldybės. Palaukite, jeigu paimsime sveikatos apsaugą, tai savivaldybių ligoninėms taip pat kas teikia pinigus? Valstybė teikia, o ne savivaldybė. Čia lygiai tas pats, kaip istorijoje yra „sovietų“ ir „tarybų“. Tai mes turėtume priimti įstatymą, kad „tarybų“ draudžiama vartoti, o vartoti terminą „sovietų“. Bet pažiūrėkite, po truputį „tarybų“ išnyksta. Aš nemanau, kad mes turime į tai kištis. Kartais išeina tikrai dideli nesusipratimai, pavyzdžiui, Atkuriamasis Seimas-Aukščiausioji Taryba. Sakykime, dabar istorikai tikrai nevartoja termino „Atkuriamasis Seimas“, bet vartoja tą terminą, kuris tuo metu egzistavo. Tai aš manau, ar jūs sutikėtumėte, kad vis dėlto pirma tegu filologai su istorikais išsiaiškina?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Filologai ir istorikai galėtų aiškintis tuose kontekstuose, kurie nėra mūsų oficialios terminijos dalis.
Filologai šiuo atveju ir turbūt aukščiausias filologinės kompetencijos organas, jeigu galima taip pasakyti, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pasakė, kad ši vartosena yra anachronistinė, atgyvenusi, neatitinka dabartinės lietuvių kalbos realijų. Aš manau, kad šio termino vartojimą visuomenėje, taip pat kaip ir frazes „mūsų respublikoje“, „darnus kolektyvas“ ir „mikrorajonas“, galėtų aptarti istorikai ir filologai, kada jie susiformavo ir ar tebėra vartotina. Bet tiek, kiek tai yra oficialiosios kalbos dalis, palikti „respublikinis“ yra tolygu, kaip oficialioje vokiečių kalbos vartosenoje palikti Reichstag.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Motyvai po pateikimo. Pirmasis už kalba J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš kviesčiau pritarti kolegos pateiktam projektui, pateiktiems projektams. Galbūt komitetuose galėsime apsvarstyti, ar ten nėra dar kitų dalykų, kaip minėjo, Muziejų įstatyme. Todėl šiandien laužyti ietis…
Iš tikrųjų terminas „respublikinė ligoninė“ pamažu nyksta ir daugelis tų ligoninių, kurios kažkada vadinosi respublikinės, virto universiteto ligoninėmis ar panašiai. Bet keletas jų dar yra. Mes jas esame įrašę į įstatymus, tai tikrai, man atrodo, nepabloginsime, kaip nors nenužeminsime jų, pavadindami jas nacionalinėmis ligoninėmis ir panašiai. Todėl aš manau, kad tikrai toks terminijos suvienodinimas leistų mums pasijusti naujoviškiau, galbūt net atliepti tam tikrą analogiškų įstaigų, institucijų pavadinimą kitose valstybėse, nes dažniausiai tie pavadinimai, verčiant į kitas kalbas, įgauna tą skambesį, kuris yra vartojamas ir kitose valstybėse.
Aš manau, kad lietuvių kalba nuo to nenukentės, įstaigos nenukentės. Per tam tikrą laiką tie pavadinimai bus pakeisti, prigis nauji, ir mes tiesiog turėsime suvienodinę savo terminiją. Kada nors, matyt, ateis ir „rajonai“. Dabar rajonai tampa savivaldybėmis. Tikrai turėsime vienodą vertinimą ir vienodą visų įstaigų terminiją.
Kviesčiau pritarti pateiktam projektui ir neįsukti čia kokios nors labai karštos diskusijos, nes tikrai nebūtų verta ką saugoti. (Balsai salėje: „Bet gydymas nepagerės“.) Kiekvieną dieną gerėja.
PIRMININKĖ. Motyvus prieš išsako R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Klausydamas motyvų už matau tik „naujoviškumas“, „skambesys“ ir iš esmės nieko daugiau. Negalima remtis vien tik kalbininkų nuomone ir keisti įstatymus, nes tai paliečia labai daug realių dalykų, daug įstatymų, daug sričių. Reikės daug resursų, keičiant įstatymus, sukels daug sumaišties. O iš esmės aš tikrai jokios esmės čia nematau ir kviečiu nepalaikyti šito pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame dėl pateikto įstatymų paketo. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 33, prieš – 27 ir susilaikė 29. Taigi po pateikimo nėra pritarta.
Kolegos, turime apsispręsti, ar grąžiname iniciatoriui tobulinti, ar atmetame. (Balsai salėje) Kolegos, balsuosime! Balsuojantys už tobulinimą balsuoja už, balsuojantys už atmetimą balsuoja prieš.
Balsavo 90: už tobulinimą pasisakė 41 Seimo narys, prieš – 49. Taigi, projektų paketas yra atmestas. (Šurmulys salėje)
Kolegos, replikos. Prašom, šventas reikalas. Žodis pranešėjui M. Adomėnui per šoninį mikrofoną. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). N. Puteikis pirmas atsistojo prie mikrofono, aš nedrįstu užbėgti už akių.
PIRMININKĖ. Suteiktas jums žodis, naudokitės.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ką gi, belieka pasveikinti sugrįžus į Lietuvos Respublikos kolūkį. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, man atrodo, M. Adomėnas dėl to, kad posėdžio pirmininkė jį pertraukė, turbūt iš susijaudinimo nepasakė pačios svarbiausios dalies. Žodis „respublikinis“ yra iš sovietų laikų likęs hierarchijos apibūdinimas. Būdavo muzieji vsesojuznovo značenija, t. y. Tarybų Sąjungos lygmens, ir muzieji respublikanskovo značenija, 15 sovietinių respublikų muziejai. Tai, kas likę, kai trijuose, keturiuose įstatymuose žodis „respublikinis“, yra sovietinis atavizmas. Aš suprantu, kad jis natūralia mirtimi numirs, bet galėjome šiandien numarinti sparčiuoju būdu ir tikrai nuo to būtų buvę visiems geriau. Konstitucijoje žodis „respublikinis“ nevartojamas. Konstitucijoje žodis „Respublika“ vartojamas taip, kaip M. Adomėnas teisingai viską ir pristatė. Mantai, aš siūlau – po kelių mėnesių pagal Statutą registruokime iš naujo, aš tiesiog nespėjau užsirašyti, būčiau, tikiuosi, suagitavęs kolegas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ir E. Gentvilas – per šoninį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Aš kažkaip noriu tikėti, kad nesuprato, apie ką kalbama, dauguma Seimo narių, ir nesuprato, kokia yra prasmė ir reikšmė. Jeigu suprato ir sąmoningai atsisako tą daryti, tada laukiame siūlymų, kad tai yra Šiaurės Vakarų gubernija, gubernatoriai ir taip toliau. (Šurmulys salėje) Grįžtame dar toliau. Kolegos, jeigu jūs suprantate esmę, tai negalima priešintis šitai logikai.
Dabar kalbama apie… (Balsai salėje) Gerbiamieji, kalbama apie tai, kad lentelės, iškabos kainuos. Desovietizacija kainuoja. Aš gailiuosi, kad anksčiau nebuvo štai tokių sveiko proto pasiūlymų. Dėkingas Mantui, bet aš tikrai apeliuoju į jus ir pritariu Nagliui, po keleto mėnesių surenkame daug parašų ir einame su ta iniciatyva.
PIRMININKĖ. Ir replikas gal užbaigs V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Kadangi agitavo Eugenijus, kad daug kas nesuprato, aš nebalsavau. Mano balsą įskaitykite prieš, aš gerai supratau.
17.03 val.
Civilinio proceso kodekso 590, 627, 663, 736 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1249 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, darbotvarkę tęsiame toliau ir imamės 2-10 klausimo – Civilinio proceso kodekso 590, 627, 663, 736 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1249. Pateiks D. Šakalienė. Kviečiame į tribūną.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Labas vakaras visiems, tikiuosi, dar gyvi ir dar galėsite išgirsti, nes iš tikrųjų tai yra labai svarbios pataisos, kurios liečia labai daug žmonių. Noriu pasakyti du skaičius: 300 tūkst. ir 13 mln. 300 tūkst. – tiek yra Lietuvos piliečių, kurie turi įsiskolinimų šiandien, iš tikrųjų tai yra labai didelis skaičius žmonių. 13 mln., netgi per 13 mln. – tiek grynojo pelno kasmet gauna antstoliai. 126 žmonės – vidutiniškai po 100 tūkst. eurų pelno kasmet. Manau, kad jie iš tikrųjų galėtų išgyventi trupučiuką pelną sumažinus, o daugybė skurstančių žmonių, patenkančių į užribį, dėl to laimėtų nesulaužytus gyvenimus.
Turbūt žinote, kad Lietuvoje skursta kas penktas čia gyvenantis žmogus, ir dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimo priežastys yra labai banalios, skolos už komunalinius mokesčius, skolos greitųjų kreditų bendrovėms. Daugeliui dėl to skola tampa nuosprendžiu, todėl bendradarbiaudama su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklu, kuris vienija 42 nevyriausybines organizacijas, dirbančias socialinės atskirties ir skurdo mažinimo srityje, siūlau pataisas, dėl kurių iš esmės laimėtų visi – ir skolininkai, ir skolintojai, nes tai sudarytų realesnes galimybes atiduoti skolas.
Pirmas dalykas yra bylų administravimas per vieną antstolį. Nevyriausybinių organizacijų atliktos apklausos duomenimis, viena veiksmingiausių priemonių, sudarant sąlygas realiai grąžinti skolas, būtų vieno skolininko visų bylų priskyrimas vienam antstoliui. Toks Civilinio proceso kodekso pakeitimas turėtų teigiamą poveikį keletu aspektų. Vienas dalykas, skolininkui būtų lengviau su vienu antstoliu suderinti mokėjimo grafikus ir sąlygas, sumažėtų papildomos administracinės lėšos, o suma, skiriama padengti būtent skolai, o ne administravimo išlaidoms, gerokai padidėtų.
Antras dalykas, šiuo metu darbdaviai, ypač nedidelės įmonės, vengia įdarbinti žmones, kurie turi keletą bylų, kurias vykdo skirtingi antstoliai. Tiesiog kam varginti buhalterę daryti kiekvieną mėnesį pavedimus keletui antstolių, paprasčiau žmogų yra atleisti. Tokiu būdu ir skolintojas neatgauna savo lėšų. Šių įstatymų pakeitimas tikrai atlieptų ir kreditorių interesus, aš noriu tą pabrėžti, nes sumažėtų ir papildoma mokestinė našta skolininkui, jis greičiau atiduotų skolas.
Antras siūlomas dalykas yra dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų. Tinklo apklausos duomenimis, dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimo priežastys, kaip minėjau, pavyzdžiui, skolos už komunalinių paslaugų mokesčius ar kitas paslaugas, baudos už važiavimą be bilieto, skolos greitųjų kreditų įmonėms. Dabartinė tvarka, kai iš minimalaus darbo užmokesčio galima atskaičiuoti iki 50 % atlygio, realiai žmogų sužlugdo, pragyventi lieka mažiau negu 170 eurų per mėnesį. Žmonės pradeda slėpti pajamas, nemokėti mokesčių, imti atlyginimą vokeliuose, apskritai praranda motyvaciją dirbti. Pagal procentinį dažnį būtent dideli atskaitymai iš darbo užmokesčio labiausiai žmones demotyvuoja, palaužia psichologiškai ir jie neturi jokios motyvacijos grąžinti tą skolą. Tai didina skurdą, didina šešėlį, mažina galimybes jiems legaliai dirbti.
Dar vieną dalyką siūlau dėl išieškojimo iš reabilitacijoje esančių asmenų. Civilinio proceso kodekso 627 straipsnyje reglamentuota, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, kai skolininkas sunkiai suserga, jeigu liga nėra chroniška. Bet priklausomybės ligos yra chroniškos, lėtinės ligos ir dažnais atvejais jiems yra reikalingas ilgas reabilitacinis gydymas, kuris yra stacionarus. Mes tikrai vykdome labai griežtą alkoholio kontrolės politiką, bet tada būkime sąžiningi ir padėkime žmonėms, kurie iš tikrųjų gydosi priklausomybę, neiškristi dėl to į užribį. Tuo metu tikrai turėtų būti sustabdytas įsiskolinimų išieškojimas, kad pasveikęs žmogus galėtų išmokėti tą skolą.
Dar du dalykai, labai trumpai. Išieškojimas iš būsto, kuriame skolininkas gyvena. Šiaip jau viena iš labai tokių liūdnų greitųjų kreditų bendrovių veiklos pasekmių yra ta, kad ne pačios palūkanos, o būtent nekilnojamasis turtas, į kurį nukreipiami išieškojimai, yra tas tikrasis laimikis, tas tikrasis pelnas. Mes turime padėti žmonėms neprarasti būsto. Šeši mėnesiai – tik toks laikotarpis šiandien yra numatytas, per kurį žmogus gali išmokėti skolas ar apsaugoti savo būstą. Tai nerealistiška. Būkime nors kiek žmoniškesni ir iš tikrųjų suteikime žmogui realesnę galimybę išsimokėti skolas. Siūlome 24 mėnesius, per tą laiką tikrai galima išmokėti skolą ir netapti benamiu. Pagalvokime apie tai, kad labai dažnais atvejais tos skolos nėra tokios didelės, kaip mums galbūt atrodo iš čia žiūrint. Bet vidutiniškai Lietuvos gyventojui 3 tūkst. eurų skola yra milžiniška, per šešis mėnesius neįmanoma jos išmokėti.
Dar vienas dalykas yra minimalių vartojimo poreikių dydis. Labai džiaugiuosi, kad 2017 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiavo būtent minimalių vartojimo poreikių dydį, kuris šiuo metu yra 238 eurai. Pabrėžiu, kad atitinka tik būtiniausių asmens poreikių krepšelį ir tam reikalingas lėšas, numato pinigų sumą, kuri reikalinga asmens minimaliems poreikiams patenkinti.
Mes pernelyg ilgai apsimetinėjome, kad žmonės Lietuvoje gali būti gyvi tik oru. Labai prašau, kad šiandien mes tiesiog prisimintume, kad reikalinga bent minimali orų pragyvenimą užtikrinanti suma, ir prašome, kad išieškojimai būtų vykdomi tik iš sumos, viršijančios minimalių vartojimo poreikių dydį.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių.
Pirmoji klausia M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, tikrai dėkoju už iniciatyvą ir už asociacijos įsitraukimą į šią veiklą. Aš tiesiog palaikydama, be jokios abejonės, šį projektą kaip vieną iš galimų žingsnių į priekį mažinant atskirtį ir galbūt grįžimą į darbo rinką tų žmonių, kurie dar galėtų į ją grįžti ir patys savimi pasirūpinti, noriu iškelti vieną klausimą, kuris galbūt yra šiokia tokia problema viso to įstatymo kontekste, – dėl tėvų, kurie piktybiškai vengia mokėti alimentus išsiskyrusiose šeimose, tėvų arba mamų. Kaip jūs manote, ar būtų galimybė kokiu nors būdu ar išskirti, ar žinoti statistiškai, kiek iš visų tų įsiskolinusių žmonių yra tokių, kurie galimai piktybiškai vengia mokėti alimentus, ir tada yra sudėtinga juos išieškoti. Kaip čia balansą būtų galima atrasti, jūsų nuomone?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Čia iš tikrųjų yra du dalykai. Viena vertus, jie sudaro labai mažą dalį šitų skolininkų. Aš vardinau tas grupes, dėl ko daugiausia yra įsiskolinimų. Čia nepapuola net į įsiskolinimų dešimtuką pagal dažnumą. Tai gana retai.
Bet, kita vertus, aišku, tai yra svarbu. Kaip tik prieš posėdį turėjau galimybę su Nacionaliniu aktyvių mamų sambūriu pasikalbėti. Manau, kadangi tai yra pateikimo stadija, tai tikrai galima tolesnėse stadijose pateikti pasiūlymą ir įdėti saugiklį dėl alimentų. Tikrai manau, kad galima tą sudėlioti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Jūs labai daug kalbėjote, jau lyg ir klausimų nekyla. Bet aš norėčiau paklausti šiek tiek iš kitos pusės, nes skola – tai yra pasekmė, ir mes bandome dabar kažkaip spręsti pasekmes tų žmonių, kurie buvo iš dalies neatsakingi priimdami vieną ar kitą sprendimą. Ką reikėtų siūlyti užkardant, nes žmogus – tokia būtybė, kad jis visko nori: ir televizoriaus nori, ir naujo iPodo nori, ir kelionės nori – visko nori ir ima greituosius kreditus, o po to atsiranda skolos. Ką pasiūlytumėte užkardant norus ne pagal pajėgumus ar galimybes?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tiesų realybė yra tokia, kad labai didelė dalis žmonių ima tas paskolas, o, kaip ir sakiau, dar populiaresnė, tiksliau, dažnesnė priežastis yra apskritai negebėjimas net sumokėti komunalinius mokesčius. Mes gyvename labai skurdžioje valstybėje. Tam, kad pakeistume priežastis iš esmės, mes turime apskritai mažinti pajamų nelygybę, gerinti žmonių pragyvenimo lygį. Tokioje skurdžioje valstybėje yra neišvengiamas toks didelis prasiskolinusių žmonių skaičius. Manau, kad čia pats pirmas dalykas, kurį turime keisti. Aišku, tada turime kalbėti apie progresyvesnę mokesčių sistemą.
Antras dalykas, mes tikrai turime didinti finansinį raštingumą. Jau pradėjome tai daryti, bet tai yra nepakankama, nes tai labiau pasiekia žmones, kurie gyvena didmiesčiuose, yra jauni, turi gerą išsilavinimą ir patys geriau finansiškai stovi ant kojų. Kaip tik tuos žmones, kurie yra skurdžiausi, šiandien finansinio raštingumo paruošimas, mokymai pasiekia mažiausiai. Čia turime keisti tiesiog orientaciją.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš pirmiausia turiu pastabą dėl vedimo tvarkos, nes nelabai suprantu, kodėl ministras ar viceministras nepristato Vyriausybės labai panašaus projekto? Tikrai…
PIRMININKĖ. Aš atsakysiu. Ministras nespėjo grįžti iš komandiruotės.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Būna viceministrai dar kartais. Labai keista.
Dabar aš noriu paklausti Dovilės. Jūs tikriausiai matėte Vyriausybės projektą. Aš ir jūsų, ir gal Naglio paklausiu: ar galime visi sutarti, kad nėra čia mano, tavo, mūsų? Yra bendras nevyriausybinių organizacijų projektas, kuriam iš esmės pritaria ir Vyriausybė. Juos reikia tuoj pat sujungti ir svarstyti kaip vieną vienetą, nes mes čia turime keturis faktiškai analogiškus projektus ir kiekvienas tempia į savo pusę, kas kieno ir kodėl.
PIRMININKĖ. Čia, aš suprantu, tik jūsų komentaras, klausimo nėra.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Klausimas Dovilei, ar sutinka pripažinti, kad tai yra nevyriausybinių organizacijų projektas visų pirma?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Taip, aš iš karto tai ir sakiau, kai į mane kreipėsi nevyriausybininkai su šita iniciatyva, todėl ją labai ir palaikiau. Beje, prisimenu, kad pradedant šią pavasario sesiją Seimo Pirmininkas siūlė apskritai nedubliuoti projektų, jeigu jie yra parengti. Šitas projektas buvo parengtas ir registruotas dar rudenį. Vyriausybės ėjo vėliau. Nepaisant to, aš tikrai tai vertinu labai geranoriškai ir racionaliai. Aišku, sujunkime. Iš tikrųjų Vyriausybės projekte yra kai kurių techninių detalių, kurios man labai patinka, į kurias registruodama dar neatsižvelgiau. Manau, kad sujungimas išeis į naudą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų gaila, kad tas įstatymas pristatomas jau vakarop, kai visi pavargę ir nelabai atsižvelgia tiek, kiek tai svarbu. Kita vertus, man iki jūsų pristatymo buvo aiškiau dėl jo. Nors dabar aš jį paremsiu, man truputį keista, todėl ir noriu paklausti, jūs labai akcentuojate skurdą. Jūs akcentuojate, kad kas nors… Bet, man atrodo, čia yra ir socialinio teisingumo dalykas, ypač kai kalbame, pavyzdžiui, apie priklausomus žmones, kai galima sakyti, kad greitojo kredito kompanijos čia yra bendrininkės veikiau nei nukentėjusios ar dar kas nors. Aš norėčiau irgi, kad jūs kažkaip…
Kaip jūs vertinate įstatymą iš socialinio teisingumo pusės? Nes vienas toks kaltinimas, kurį girdėjau, kad jeigu jie prisidirbo, tarsi jie turi atsakyti, kad mes tarsi skatiname tokį neatsakingumą? Bet šiaip tai tikrai labai sveikinu, kad yra toks įstatymas, ir tikrai balsuosiu už jį.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Labai ačiū už palaikymą. Iš tikrųjų pritariu. Susirūpinau žiūrėdama į laiką, kiek dar galiu kalbėti ir nepaminėjau, labai ačiū už papildymą, tikrai socialinio teisingumo prasme, apskritai žmogaus teisių apsaugos prasme, žmogaus orumo, gynimo prasme tai yra ypatingai svarbus projektas. Todėl aš tik dar kartą labai pritariu būtent valdančiųjų koalicijos atstovo T. Tomilino pastabai, kad nereikėtų skirstytis, kieno tai projektas. Tai mums visiems labai svarbus projektas ir ginant žmogaus orumą. Jis yra vienas iš tų, kuris padarys labai ženklų pokytį, todėl labai prašau pritarimo.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, tikrai labai aktualus klausimas, kurį jūs iškėlėte. Aš norėjau truputį iš kitos pusės paklausti, kadangi lankantis apygardoje dažnai užduoda tokį klausimą, kai antstoliai išieško kad ir nedideles sumas, vis tiek priskaičiuoja vykdymo išlaidas kelis kartus didesnes nei pati skola. Ir ne tik priskaičiuoja vienkartinę tą vykdymo išlaidų sumą, bet išieškojimo metu ta suma gali didėti. Kartais skolininkas, kad ir metus mokėdamas skolą, įsivaizduoja, kad jinai mažėja, bet po metų ar dvejų pasirodo, kad nei centu, nei euru nesumažėjo pati skola, o mokamos tik tos vykdymo išlaidos. Sakykite, ar jūs nemanote, kad reikėtų riboti antstolių vykdymo išlaidų procentus ar sumą, ką jūs tuo klausimu manote? Ačiū.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kaip tik su šituo klausimu stipriai susijęs siūlymas, kad vieno žmogaus visas skolas administruotų vienas antstolis, nes būtent kuo daugiau antstolių, tuo daugiau administracinių mokesčių, tuo didesni ir tuo labiau auga. Tokiu būdu priskyrus vieno žmogaus visas skolas vienam antstoliui iš karto kelis kartus sumažėja administravimo išlaidos. Sakau, vieninteliai žmonės, kurie gal patirs tam tikrų nepatogumų, tie, kurie vietoj 100 tūkst. eurų pelno per metus turės susitaikyti su gal 90 tūkst. eurų pelnu. Tai čia kaip tik labai stipriai tai paveiks.
Dėl pačių įkainių keitimo. Kiek žinau, buvo labai intensyvios ir sunkios derybos. Manau, kad greituoju periodu būtent šitų pataisų priėmimas iš esmės sumažintų tuos atskaitymus, o paskui gal galima iš tikrųjų derėtis su Antstolių rūmais ir dėl tų įkainių.
PIRMININKĖ. Klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai, Dovile, palietėte labai aštrią temą. Iš tikrųjų sveikintina jūsų iniciatyva. Skaičiai iškalbingi. Aš tik noriu pasakyti, kad prieš keletą kadencijų buvo toks teisingumo ministras mano geras prietelis P. Baguška. Jis ėmėsi antstolių, ėmėsi notarų veiklos, deja, liaudiškai šnekant, buvo nugesintas. Čia kalbama ne tik apie antstolius, reikėtų šnekėti apie notarus. Tiesa, notarai tik plešia primygę, antstoliai plešia, dar ir išmeta iš buto, iš namo verkiančius vaikus, ką ir begalvoti. Jūs žiūrėkite, kas darosi tose antstolių kontorose. Taip, antstolių kontorų vadovai lobsta, o dirbantieji ką gauna, moteriškės nabagės, kurios visus dokumentus tvarko, ten gauna minimumą. Va, jums ir visos detalės. Dovile, tikrai, patobulinkite ir linkiu, kad kuo greičiau šitas projektas išvystų dienos šviesą.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia E. Vareikis. Prašom.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Prisipažinsiu iš karto, kad negaliu tokio projekto palaikyti, negaliu jokiu būdu, nes mes iš tikrųjų einame, man atrodo, pačiu netinkamiausiu mūsų sąlygomis keliu. Jūsų pasiūlytas projektas yra ne kas kita kaip skurdo konservavimo įstatymas. Žmogus negali susimokėti, tai mes jam padarome biškį nuolaidą, aš specialiai vartoju žodį „biškį“. Jis kažko neturi, tai mes jam biškį palengviname, bet mes nieko nekeičiame. Kitaip sakant, mes metame pinigus į tą patį skurdą, kad skurdas galėtų ir toliau klestėti.
Aš nematau tame projekte, kaip tą skurdą nugalėti. Jūs vadinate skurdo įveikimo įstatymu, bet tai yra skurdo konservavimas. Kaip sakė senovės romėnai, kuo daugiau pinigų duodi skurdžiams, tuo daugiau skurdžių. Tai jūs ar paskaičiavote, kiek mums reikės kitais metais, trečiais metais mokėti? Nes pagal jūsų projektą nė vienas iš tų įsiskolinusių skolų taip ir nesumokės, mes tiesiog jiems duodame galimybę pratęsti. Ar nematote ilgalaikių blogų pasekmių tokio projekto?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų stebina, kad taip neįsigilinote ir turbūt net aiškinamojo rašto neperskaitėte, nes esmė kaip tik tai ir yra, kad šiandien auga įsiskolinusių žmonių skaičius. Žmonės dėl tokių drakoniškų sąlygų, tokių trumpų terminų ir tokių didelių atskaitymų neišsimoka skolų, jie praranda darbus, jie praranda būstą ir yra įstumiami į skurdą. O tie žmonės, kurie nori atgauti paskolintas lėšas, jų neatgauna. Kaip tik atvirkščiai, šitų pataisų paketas ir yra nukreiptas į tai, kad mes sudarytume galimybę ir žmogui išsimokėti skolas, ir neįkristi į skurdą, atsistoti ant kojų. O tiems, kas nori atgauti pinigus, juos atgauti.
Realiai mes vis dar šitoje valstybėje esame taip stipriai linkę būti žiaurūs ir bausti, ir spardyti gulintį, užuot sudarę žmogui galimybę atsistoti. Aš palyginčiau su labai paprasta metafora – jeigu žmogui skauda dantį, nebūtina nukirsti jam galvos, galima tiesiog tą dantį pataisyti, lėtai ir atsargiai.
PIRMININKĖ. Dėkojame, kolegos. Pristatymo laikas baigėsi. Motyvai už. Kalba M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tiesiog tikrai noriu paraginti palaikyti šiame pateikimo etape šį įstatymo projektą, kuris galimai suteiktų progą tiems žmonėms, kurių dabar yra tikrai sunki situacija ir kurie neišgali padengti savo įsiskolinimų, turėti viltį sugrįžti į darbo rinką, vėl legalizuoti savo pajamas. Tiesiog pakeliui manau, kad turėsime registruoti pasiūlymą dėl tų, kurie piktybiškai vengia mokėti, pavyzdžiui, alimentus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Sabatauskas. (Balsai salėje) Gerbiamasis Juliau, jums žodis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, jau kolega E. Vareikis užsiminė, iš tiesų, užuot sprendę pagrindines priežastis, mes bandome kitaip daryti, tai yra ne priežastį šalinti, o kovoti su pasekmėmis. Žmogus neatsakingai skolinasi, važiuoja atostogų už skolintus pinigus. Metai praeina, jis nesugeba tos paskolos padengti, ima naują paskolą ir panašiai, ir panašiai. Taip, yra tokių atvejų, kai žmogui atsitinka nelaimė, suserga, kiti dalykai, arba atleidžiamas ir neturi pajamų, o yra paskola, čia yra visai kiti dalykai. Bet dažniausiai antstolis vykdo teismo sprendimus. Vadinasi, siūlydami tokius projektus, mes skatiname nevykdyti teismo sprendimų. Negana to, kad yra kitų netobulumų, nesuderinta su kitais įstatymais, o teikiant tokį projektą reikia iš karto teikti visų įstatymų pataisas. Taigi aš tikrai tokiam projektui negaliu pritarti.
PIRMININKĖ. Kolegos, prašom balsuojant apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 68, prieš – 2, susilaikė 18. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1249 yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstymo data – birželio 12 diena.
Dėl vedimo tvarkos – A. Širinskienė per šoninį mikrofoną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog norėčiau pasiūlyti Vyriausybės išvados paprašyti, nes ir su biudžetu susijęs (…).
PIRMININKĖ. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu, kad prašome Vyriausybės išvados?
Po pateikimo dar repliką sakyti nori pati teikėja D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš norėjau padėkoti už pritarimą. Kalbant apie Vyriausybės išvadą, Vyriausybė kaip tik teikia labai panašius pasiūlymus, kuriais kai kurios techninės problemos yra išspręstos. Kadangi sutarėme, kad juos sujungsime, aš tikrai nematau jokios prasmės prašyti Vyriausybės išvados.
Antras dalykas. Kalbant apie prieštaravimus kitiems įstatymams, tai yra pateikimo stadija. Jei iš tikrųjų bus aptikta kokių nors nesklandumų, juos tikrai galima iki priėmimo laisvai išspręsti, ir bus teikiami taip pat papildomi pasiūlymai dėl Antstolių įstatymo, susijusio su teritorijomis ir t. t.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, aš tiesiog kviečiu balsuoti dėl poreikio Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Prašote balsuoti. Prašom balsuoti dėl A. Širinskienės siūlymo prašyti Vyriausybės išvados. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 51, prieš – 11 ir susilaikė 19. Vadinasi, prašome Vyriausybės išvados.
Per šoninį mikrofoną – T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Norėčiau paprašyti kaip papildomą paskirti dar Socialinių reikalų ir darbo komitetą.
PIRMININKĖ. Yra prašymas. Ar, kolegos, bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju. Pritariame. Kaip papildomas dar įrašomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Per šoninį mikrofoną taip pat žodžio prašo S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Dar patikslinkite, Žmogaus teisių komitetas yra kaip papildomas? Jūs minėjote, ar ne? Žmogaus teisių? Ačiū.
PIRMININKĖ. Taip, Žmogaus teisių lieka.
17.28 val.
Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1593, Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1652 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1593. Pranešėjas – N. Puteikis. Prašom į tribūną.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Jums leidus, aš iš karto apie du Civilinio proceso kodekso straipsnius.
PIRMININKĖ. Visiškai teisingai. Aš tada, jeigu leisite, paskelbsiu. Taip pat bus pristatomas, nors jie nėra lydimieji, ir 2-12 klausimas – Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1652.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Mano projektas yra labai panašus į prieš tai pristatytą. Pasakysiu, kuo jis skiriasi. Bet pirmiausia norėčiau pradėti nuo tam tikros replikos gerbiamajam J. Sabatauskui.
Kolegos, mes, nagrinėdami skolininkų reikalus, vadovaujamės ne valstybės informacija, ne „Sodros“, ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ne Teisingumo ministerijos, mes vadovaujamės Antstolių rūmų lobistų mums primestais pavyzdžiais apie neva turtingas pensininkes, gyvenančias trijų kambarių bute ir išlaidaujančias, nes moka dideles sąskaitas už šildymą, ima greituosius kreditus keliauti ir atostogauti į egzotiškus kraštus. Bet šita visa informacija yra neteisinga, jinai yra šališka ir tai yra mūsų politikų bėda, kad mūsų Teisingumo ministerija, kuri atsakinga už antstolių veiklą, nesugeba kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mums pateikti tų 200 tūkst. žmonių, kurie yra skolingi antstoliams.
Jeigu, kolegos, išsireikalautumėme tokios informacijos, mes pamatytume, kad Antstolių rūmų pateikiami pavyzdžiai nieko bendro su gyvenimu neturi. Iš tikrųjų absoliučią daugumą skolininkų sudaro ne vagys, ne sukčiai, ne piktybiški, nebepagyjantys alkoholikai, kurie važinėja troleibusais ar autobusais, nemoka baudų už tokį važinėjimą be bilietų, o absoliučią daugumą sudaro arba pensininkai, kurie gyvena bendrabučiuose, vieno kambario bute ir kurie gauna pensiją iki 200 eurų, arba neįgalūs žmonės, kurie neteko darbingumo, neturi viso stažo ar kankinami yra ligų.
Bet aš, kolegos, nesu teisingumo ministras, negaliu jums pateikti tikslios statistikos. Taip yra todėl, kad mes nuolat paskiriame teisingumo ministrais žmones, kurie šitų dalykų daryti nenori dėl vidinių įsitikinimų. Jie galvoja, kad jeigu jau kas pateko pas antstolį, tai būtinai todėl, kad yra piktybiškai ir sąmoningai nusiteikęs nemokėti skolų. Ne, absoliuti dauguma tų žmonių kankinasi, nes jų gaunamos pensijos ar neįgalumo pensijos, ar netekto darbingumo pensijos neužtenka sumokėti komunaliniams mokesčiams, jie gyvena mažuose butuose.
Išeina labai įdomi grandinė. Valstybės skiriamos lėšos, įskaitant ir savivaldybių teikiamą paramą šitiems žmonėms, per antstolių skiriamas sankcijas nukeliauja į antstolių sąskaitas ir jie per mėnesį uždirba iki 10 tūkst. eurų. Kitaip tariant, per šią keistą sistemą, teisingumo ministrams tylint, socialinės apsaugos ministrams nieko nedarant, dešimtys, šimtai milijonų valstybės biudžeto lėšų per neįgalius ir mažas pensijas gaunančius žmones nukeliauja į antstolių kišenes, ir jie skraido į tas egzotiškas šalis. Čia tokia būtų pastaba gerbiamajam J. Sabatauskui. Jis yra nekaltas, nes jis taip pat tos informacijos negauna ir niekas jam tos informacijos nepateikia.
Taigi, skirtumas mano projektų nuo prieš tai pateiktų yra vienintelis. Aš siūlau visais atvejais palikti žmogui 238 šiandien, t. y. būtinųjų poreikių sumą, kad jinai visais atvejais… kad ir kas atsitiktų, kad ir pagal kokią formulę skaičiuotų, ar pagal 736 straipsnį, ar pagal 739. Aš manau kaip ir gerbiamoji kolegė Dovilė, kad ir Dovilės vadovaujamos Seimo narių grupės pataisas, ir vidaus reikalų ministro teikiamas pataisas būtų galima sujungti ir svarstyti visas kartu.
Kviečiu kolegas pritarti. Tikiuosi, kad tie visi sujungimai ir susijungimai įvyks kuo greičiau, ir prašau T. Tomilino, kadangi jis pasiūlė socialinės apsaugos ministrą asmeniškai kuruoti šitą klausimą (to labai reikia Lietuvai, mes negalime 200 tūkst. pensininkų ir neįgalių žmonių atiduoti godiems antstoliams, kurių veiklos ir mokesčių mes pakankamai nereglamentavome), Tomai, būkite geras, padėkite, kad šis klausimas judėtų kuo greičiau. Tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori klausti T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kadangi mes neturime ministro, kuris dabar turėtų pristatyti bazinį projektą, tai dabar jūs, Nagli, pavaidinkite ministrą. Aš klausimą turiu ministrui iš esmės, bet manau, kad jūs irgi ne blogiau atsakysite. Kaip jūs manote, ar nevertėtų mums iš tikrųjų tos antstolių sistemos pagaliau elektronizuoti, nes šiandien mes turime apie 30 % administravimo išlaidas, kai normaliose srityse tai yra 4 %, 5 %, 7 %? Gal vis dėlto yra koks nors nenoras pagaliau eiti į internetą, kur tie dalykai taptų nešališki ir iš tikrųjų labai paprasti?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Jeigu mes suteiktume antstoliams daugiau instrumentų, ilgesnius laiko tarpus, kaip prieš tai siūlė D. Šakalienė teikiamu projektu, suteiktume daugiau mechanizmų, kurie leistų atidėti skolas, išdėstyti, sumažinti procentus, taikyti įvairią lanksčią sistemą pagal konkretų skolininką.
Jeigu mato, kad žmogus sąmoningas sukčius, antstolis galėtų taikyti maksimalius prievartos mechanizmus, jeigu mato, kad tai yra senas, sergantis žmogus, kuris yra vienišas arba neturi jokių artimųjų, tai kitokius mechanizmus. Jeigu piktybiškas alimentų nemokėtojas, tai taikyti jam vėl griežčiausius reikalavimus. Visus šiuos dalykus Antstolių rūmai pamatė, kad mes visi kolegos kartu pradėjome rengti tokius projektus, tada jie patys pradėjo rengti projektus, ir jeigu juos būtų galima kviesti, o aš siūlyčiau juos kviesti į tuos svarstymus ir jungti šiuos tris projektus, tai, aš manau, mes tikrai pasiektume ir pirmiausia apgintume neįgalius ir senyvus žmones, kuriems pajamų neužtenka, o tada jau būtų galima Biudžeto ir finansų komitete tvarkyti antstolių mokesčių klausimus, jų pajamų klausimus ir kitus dalykus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų daugiau niekas nenori klausti. Dėl motyvų ar bus kalbančių? Nėra. Prašom balsuojant apsispręsti dėl teikiamų įstatymų projektų Nr. XIIIP-1593 ir Nr. XIIIP-1652.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 15 Seimo narių. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstymo data – birželio 12 diena. Kadangi anksčiau dėl teikiamų įstatymų projektų prašė Vyriausybės išvados, kolegos, klausiu, ar nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados ir dėl šių abiejų projektų? Reikia. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
17.37 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 5, 6, 7, 10, 12, 14, 141, 15, 16, 17, 18, 20, 22, 23, 25, 26, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37, 38, 40, 41, 42, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 54, 55, 56, 58, 61, 62, 63, 66, 67, 671, 70, 701, 711, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1793, Administracinių nusižengimų kodekso 385, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1794, Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1795, Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1796, Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1797 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Aviacijos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1793. Taip pat lydimieji projektai: Administracinių nusižengimų kodekso 385, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1794, Branduolinės saugos įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1795, Triukšmo valdymo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1796 ir Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1797. Teikėjas A. Baura jau tribūnoje. Prašom pateikti.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ką tik minėtų įstatymų projektų tikslas – reorganizuoti civilinės aviacijos valstybinę priežiūrą vykdančią biudžetinę įstaigą – Civilinės aviacijos administraciją. Turiu pasakyti, tiesiog gal priminti, kad šiuo metu Lietuvoje veikia šios transporto priežiūros institucijos, – tai Lietuvos transporto saugos administracija ir Civilinės aviacijos administracija, kurių funkcijos panašios, skiriasi tik veiklos sritys. Lietuvos transporto saugos administracija veikia automobilių transporto, geležinkelių transporto ir vandens transporto, o Civilinės aviacijos administracija – oro transporto srityse. Kadangi šių institucijų tikslai iš esmės vienodi, Susisiekimo ministerija pasiūlė Vyriausybei Civilinės aviacijos administraciją reorganizuoti jungimo būdu, prijungiant ją prie Lietuvos transporto saugos administracijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu sutiko, kad pastaroji organizacija – Civilinės aviacijos administracija – būtų reorganizuota jungimo būdu, prijungiant ją prie mano minėtos Lietuvos transporto saugos administracijos.
Tačiau nei dabartinis civilinės aviacijos priežiūros modelis, kai priežiūrą vykdo biudžetinė įstaiga Civilinės aviacijos administracija, nei Susisiekimo ministerijos siūlomas modelis, kai priežiūrą vykdys biudžetinė įstaiga Lietuvos transporto saugos administracija, nėra efektyvūs sprendžiant dabartines civilinės aviacijos priežiūros problemas ir neatitiks Lietuvos aviacijos verslo įmonių ir aviacijos bendruomenės lūkesčių, nes abu modeliai turi tam tikrų trūkumų.
Todėl atsirado tokia galimybė šiais projektais pritariant Susisiekimo ministerijos parengtam reorganizavimo projektui kartu jį patobulinti, pakeičiant dabar galiojantį Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą ir kitus teisės aktus, siekiant šių papildomų tikslų. Tai yra pirma, pagerinti aviacijos priežiūros paslaugų kokybę, priežiūros sistemos veiklos efektyvumą. Toliau – nustatyti naują civilinės aviacijos priežiūros finansavimo modelį, paliekant galimybę priežiūrą finansuoti atskaitymais nuo oro navigacijos rinkliavų, o būtent tokia galimybė yra numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, ir oro uostų rinkliavų proporcingai Civilinės aviacijos administracijos patiriamoms išlaidoms, prižiūrint oro uostų veiklą. Taip pat sumažinti civilinės aviacijos priežiūros išlaikymui skiriamas valstybės biudžeto lėšas arba bent jau jų nedidinti.
Ir paskutinis argumentas – sudaryti galimybes Civilinės aviacijos administracijai veikti sąnaudų dengimo pagrindais kaip viešai įstaigai, tiesiogiai gauti pajamas iš ūkio subjektų už jiems teikiamas paslaugas ir šiomis lėšomis dengti didžiąją dalį Civilinės aviacijos administracijos veiklos sąnaudų, susijusių su šių paslaugų teikimu. Ir, kaip jau buvo minėta, siūlymai būtų tokie, kad… (Balsai salėje) Nebevargstu, lauksiu klausimų.
PIRMININKĖ. Kolegos, gerbkime save ir kolegą. Jūsų nori paklausti ir pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Kadangi prieš šventes, šventės – linksmas dalykas, tai aš du linksmus klausimus jums, Antanai. Jūs šiandien drąsus vyras. Už kitus krūtinę savo statote.
Pirmas klausimas, ar turite licenciją vairuoti lėktuvą? Ir mano antras klausimas: kodėl jeigu sekso prekių pardavimas, tai įstatymą pateikė Vyriausybė, bet kai aviaciją tvarkyti, tai pateikė Seimo nariai?
A. BAURA (LVŽSF). Atsakau į pirmą klausimą – neturiu ir nesiruošiu turėti.
Tiesiog Vyriausybė suvėlavo praeitais metais. Jei prisimenate, būtent Seimas, mes sujungėme buvusias tris priežiūros institucijas, tai yra geležinkelių transporto, automobilių ir vandens, ir beliko civilinės aviacijos. Taigi paskutinis pasispardymas. Ir jeigu mes tą padarytume, tikrai… O kad tą reikia padaryti, galų gale rodo ir jau praeitų metų padaryti jungimai.
Aš tiesiog skaičiukus. Jeigu kas neturėjote galimybės aiškinamajame rašte pasižiūrėti, tai aš tiesiog priminsiu, kad sujungus mano anksčiau minėtas tris įstaigas faktiškai lėšų sutaupyta suma siekia 325 tūkst., taip pat atlaisvintas maždaug 5 tūkst. kvadratinių metrų plotas, kuris yra grąžinamas valstybei. O etatų skaičius yra šimtas su biškučiu, irgi yra sumažėję. Tokiu būdu ir išlaidos, susijusios su reorganizavimu, pavadinimo keitimu būtų dengiamos iš Lietuvos transporto saugos administracijos ir Civilinės aviacijos administracijos 2018 metams numatytų asignavimų. Papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikėtų.
Reorganizavimas. Reorganizavus minėtas įstaigas, preliminariais duomenimis, palaipsniui mažėtų išlaidos žmogiškiesiems ištekliams. Ta suma sudarytų apie 240 tūkst. eurų.
PIRMININKĖ. Atsakė labai išsamiai, nes licencijos neturėjo. Kaip žinote, dėl įstatymų projektų pateikimo tokio reikalavimo ir nėra, Antanai.
A. BAURA (LVŽSF). Bet čia Algis su humoru.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, išties kalba apie Aviacijos įstatymo naują redakciją girdėti jau senokai, vis kalbama, kad bus parengta, ir pagaliau sulaukėme pakeitimų. Bet čia vis dėlto kalbama apie dviejų institucijų jungimą ir pavadinimo įrašymą į teisės aktus. Bet kuo, jūsų požiūriu, kadangi vis dėlto jūs ne šios srities specialistas ir atsakote už kitus, bet vis dėlto kuo, jūsų požiūriu, pasikeis, pagerės, pasidarys sudėtingiau, atvirkščiai – viskas bus kaip sviestu patepta, kas pasikeis, be pavadinimo? (Balsai salėje)
A. BAURA (LVŽSF). Iš tikrųjų, jeigu jūs manęs atidžiai klausėte, aš kaip tik konkrečius praeitų metų skaičius…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne, taupymas, o… (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti)
A. BAURA (LVŽSF). O veiklą. Aš nežinau…
PIRMININKĖ. Prašom, prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Aš nežinau, jeigu būtų leista, čia sėdi Susisiekimo ministerijos viceministras, jis tikrai padėtų, aš galėčiau ir atsakyti, bet būtų tiksliau, konkrečiau ir gal išsamiau.
PIRMININKĖ. Prašom, viceministre, atsakyti.
P. MARTINKUS. Dėkoju. Iš tikrųjų kas pagerės? Tai buvo netgi diskusija padaryta ir su rinkos dalyviais, t. y. aptarta, kaip jie mato, ir pagrindinis iššūkis, kurį jie įvardina, yra būtent laikas, kiek užtrunka gauti visas licencijas, t. y. atlikti patikrinimus ir visa kita. Kadangi Civilinės aviacijos administracija šiandien tikrai… Sakykim, reglamentavimas griežtėja, o papildomų asignavimų kaip ir nėra. Ir net privatus sektorius pasakė, kad jie prisidės daugiau, dėl to ir viešoji įstaiga yra kuriama, todėl mažėja biudžetiniai asignavimai, nes kaip ir didės privataus sektoriaus įkainis. Tačiau jie reikalauja greičiau išduoti… taip sakant, suvaldyti procedūras, o tai iš tikrųjų iš papildomų lėšų leis nusamdyti papildomų specialistų, kurie greičiau suteiks kokybiškesnes paslaugas privačiam sektoriui. Iš tikrųjų yra orientuota ne tiek į taupymą, kur bus sutaupytos biudžeto lėšos, kiek į paslaugų gerinimą ir apskritai aviacijos, kaip tokios srities, skatinimą teikti kokybiškesnes valstybės paslaugas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Kadangi gerbiamasis Antanas pasakė, kad aš nespėjau laiku ir gerai įsigilinti, nenorėdamas draugo kompromituoti, klausimą atsiimu.
PIRMININKĖ. Klausia R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad tas pastatų, kadrų ir pinigų sutaupymas nėra toks įspūdingas, bet, matyt, Geležinkelių transporto inspekcijos sujungimas su Kelių transporto inspekcija buvo teisingas žingsnis, nes jų veikla pakankamai artima. Deja, aviacijos, Civilinės aviacijos administracija reikalauja, kad dirbtų aukščiausios klasės specialistai, nes jie užtikrina skrydžių, įgulų, lėktuvų ir viso kito saugą. Žinoma, apmokėjimo jiems klausimas ir uždarbio dydis yra labai svarbu, nes tokių specialistų yra gana didelis deficitas. Ir, turiu pasakyti, ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkui esančiose šalyse. Plius Civilinės aviacijos administracija, kaip įstaiga, atstovauja Lietuvai, atstovauja mūsų aviaciniam verslui tarptautinėse ICAO ir visokiose kitose organizacijose. Mes, jungdami visas inspekcijas į vieną krūvą, vis dėlto, mano supratimu, turėtume matyti ir riziką, kuri gali iškilti dėl šitos įstaigos, inspekcijos tarptautinių įsipareigojimų, tarptautinės, sakykim, kontrolės ir kitų dalykų. Svarstymo metu mes neturime žiūrėti į tai, kiek šimtų tūkstančių eurų sutaupysime, turime užtikrinti, kad aviacija būtų saugi.
A. BAURA (LVŽSF). Kolega, aš visiškai pritariu, ir jeigu mes nieko nedarysime… Aš kitus skaičiukus galiu pateikti, tarkim, per 2017 metus iš Civilinės aviacijos administracijos išėjo 18 % darbuotojų, gerų darbuotojų, vien todėl, kad jų visiškai netenkina atlygis. Kitą momentą turiu pasakyti – jis irgi daug ką pasako: tarkime, dėl santykinai mažų valstybės rinkliavų ir didelių investicijų atnaujinant procedūras ir klausimų (…) poreikio Civilinės aviacijos administracija yra sustabdžiusi aviacijos mechanikų egzaminavimą, todėl šiuo metu aviacijos specialistai tokius egzaminus turi laikyti Lenkijoje arba Latvijoje. Lietuvoje tas nebėra daroma. Vėl grįžtu prie to paties – tai yra kompleksas tų priemonių, ir jeigu mes nespręsime, situacija visiškai bus bloga. Aš sakyčiau, kaip tik šiuo atveju registruoti… Tie teisės aktai leis tuos, ką, gerbiamasis Rimantai, paminėjote, klausimus kaip tik spręsti, o mes komitete tikrai turėsime galimybę rasti patį geriausią sprendimą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, civilinė sauga yra be galo svarbi, tačiau man keista, kai dėl visų kitų saugos struktūrų, eismo saugos Vyriausybė suspėjo parengti klausimą, o šio svarbaus nesuspėjo. Ir štai mes turime profesionalią Vyriausybę, tačiau Seimo nariai, kurie nesame specialistai, turime pristatinėti šiuos klausimus. Ar iš tikrųjų taip viskas bus saugu, priėmus šį įstatymą, kai dabar to norima, to siekiama?
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, šiuo atveju tikrai turime iš ko mokytis, ir galų gale tas Latvijos pavyzdys yra tikrai teigiamas, ir Airijos, ir Jungtinės Karalystės, ir Nyderlandų, būtent tokios panašios struktūros ten yra. Mūsų siekis turėtų būti orientuotas į tai.
PIRMININKĖ. Saugumas priklausys ne nuo įstatymo pateikimo, nuo mūsų visų. Klausia S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, vis tiek čia tam tikra pertvarka, kuri reikalaus, matyt, ir atleidimo lapelių, ar ne? Gali būti išlaidos visiems sutvarkymams didesnės, negu būtų sutaupoma. Kaip minėjote, 18 % aukštos kvalifikacijos specialistų išėjo, ar nebus…
A. BAURA (LVŽSF). Per 2017 metus, taip.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). …išgąsdinti ir darbuotojų skaičius dar labiau sumažės, ir mes iš viso neturėsime tokio reikalingo kiekio aukštos klasės žmonių?
A. BAURA (LVŽSF). Kaip tik, aš sakyčiau, kuo mes ilgiau delsime, tas procentas (18 %) šiais metais gali būti dar didesnis. Susisiekimo ministerijos mintys tikrai yra išlaikyti pačius geriausius žmones, pačius geriausius specialistus, aš nė kiek neabejoju, kad būtent taip yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Prieš ir už kalbančių nėra. Prašom apsispręsti, gerbiami kolegos, dėl teikiamų įstatymų projektų po pateikimo.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra – susilaikė 3. Po pateikimo visiems teikiamiems įstatymų projektams yra pritarta.
Siūlomi komitetai. Dėl visų teikiamų įstatymų projektų pagrindiniu komitetu yra siūlomas Ekonomikos komitetas, išskyrus Administracinių nusižengimų kodekso projektą, čia siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir dėl šio Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto papildomu komitetu yra siūlomas Ekonomikos komitetas. Dėl kitų pateiktų įstatymų projektų papildomas komitetas nenumatomas. Svarstymo data – gegužės 24 diena.
Dar per centrinį mikrofoną nori kalbėti A. Baura. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Jeigu galima, aš pamiršau pasakyti, vis dėlto reikėtų Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Kolegos, pritariame bendru suarimu, kad būtų Vyriausybės išvada.
17.54 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4094 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4094. Pranešėjas – J. Narkevičius. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, paskutinis klausimas. Nežinau, iš principo darbotvarkės paskutinis klausimas. Šiandien Didysis ketvirtadienis, jei mes bendru sutarimu pritartume, gal aš tada ir neteikčiau?
PIRMININKĖ. Deja, teks.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Teks. Na, gerai.
Gerbiami kolegos, teikiu jums Švietimo įstatymo projektą. Šio projekto esmė yra suteikti galimybę mokytis lietuvių kalbos pagal patikslintas programas.
Trumpa istorijos įžanga. 2010 metais buvo suvienodintos lietuvių kalbos valstybinės ir gimtosios kalbos programos. Dar 2005 metais Švietimo ir mokslo ministerijos buvo užsakyti tyrimai, kuriuos atliko Lietuvos mokslininkai, dėl lietuvių kalbos mokėjimo įvairiataučiuose Lietuvos regionuose. Viena iš išvadų buvo, kad iš principo neįmanoma pasiekti tokio pat lygio gimtosios ir išmoktos kalbos, neįmanoma sudaryti vienodų mokymosi sąlygų dėl skirtingos kalbinės aplinkos, ir iš to kyla, kad negalima įvesti vienodų vertinimo kriterijų, nes tai galėtų būti kaip diskriminacinis veiksmas.
Taigi tuo metu autorių siekis pagerinti lietuvių kalbos mokėjimą ir suvienodinti vertinimą pagal turinį, ypač pasiekti vienodą vertinimą, sulyginti, neįmanomas. Tačiau mes pritarėme ir tada, ir dabar, kad reikia gerinti lietuvių kalbos mokėjimą, bet tą dalyką galima daryti ne diskriminuojamais veiksmais, o tiesiog geranoriškai kitomis priemonėmis. Tos priemonės yra akivaizdžios: ugdymo proceso gerinimas, metodinių vaizdinių priemonių, mokytojo aplinkos, kokybės gerinimas. Taigi tai aktualu ir dabar.
Ką mes gavome po to įstatymo programų suvienodinimo? Be abejo, tai sukėlė didžiulį pasipriešinimą, didžiulį rezonansą. Buvo sukurta tarpvalstybinė švietimo problemoms spręsti Lenkijos ir Lietuvos valstybių darbo grupė, kuri po pusmečio darbo taip ir nepriėjo prie vienos išvados. Esmė yra tokia, kad nebuvo norima girdėti argumentų, o tiesiog buvo priimtas politinis sprendimas.
Šiandien mes norėtume paraginti atsisakyti tokio neigiamo politinio požiūrio, bet įžvelgti argumentus. Argumentai yra tokie.
2011 metais jau buvo faktiškai įgyvendinamas tas įstatymas ir vienuoliktoje klasėje buvo pereita prie ugdymo pagal vieną programą. Lietuviškai besimokantys vaikai tęsė savo programą ir iki vienuoliktos klasės, o nelietuviškai besiugdantys vaikai iki vienuoliktos klasės mokėsi pagal vieną programą, o nuo vienuoliktos turėjo pereiti prie kitos. 2013 metais įvyko jau vientisas egzaminas, kurio buvo tokie rezultatai. Jeigu mes dėl neišlaikiusių valstybinės lietuvių kalbos… Iš viso lietuvių kalbos egzaminų rezultatai buvo tokie, kad iki 2013 metų buvo apie 6 %, 6 nuošimčiai, neišlaikiusiųjų, o 2013 metais ir vėliau, iki šių dienų, – apie 16 %. Daugiau kaip dvigubai, beveik trigubai, du su puse karto, padaugėjo neišlaikiusiųjų lietuvių kalbos egzamino. Gali būti poslinkis, bet jei tiek kartų, vadinasi, kažkas sistemoje yra negerai.
Palyginimas: lietuvių kalbos kaip gimtosios neišlaikiusiųjų iki 2013 metų buvo apie 7,5 %, o po 2013 metų – apie 9 %. Vadinasi, lietuviškose klasėse padidėjo tik 2 %, o nelietuviškose klasėse – 2,5 karto, vadinasi, kažką čia reikėtų peržiūrėti.
Kitas svarbus argumentas. Pažiūrėkime į rezultatus abiturientų, ypač tų gabesnių, kurie pretenduoja tapti aukštųjų mokyklų studentais. 50–90 balų yra labai geras rodiklis. Kaip pasikeitė? Iki 2013 metų buvo išlaikiusių, būtent gavusių 50–90 balų įvertinimą, apie 40 %, o po 2013 metų – tik apie 20 %, beveik 50 % sumažėjo tų gerai besimokančių vaikų rezultatas. O jeigu mes pažiūrėsime, kaip pasikeitė 90–100 balų gavusių, čia skirtumas išvis yra daugiau nei 4,5 karto. Buvo 10 % gavusiųjų 90–100 balų įvertinimą, o po 2013 metų, po suvienodinimo, – tik 2 %. Vadinasi, tie rezultatai yra akivaizdūs, sisteminių problemų yra.
Kuo tai pasireiškia? Stojamieji, ypač kitas kriterijus – nemokamo krepšelio studentams gavimas. Čia statistika irgi yra neigiama. Jeigu mes pasakysime, tai iki 2013 metų lietuvių kalba besimokantys vaikai gavo apie 46 % nemokamo studentų krepšelio, o 2017 metais jų padidėjo beveik iki 55 %. Padidėjo daugiau nei 8 %, vadinasi, pasiekimai yra geresni. O palyginkime dabar nelietuviškas mokyklas. Iki 2013 metų nemokamų krepšelių buvo gauta apie 32 %, o jau po 2013 metų – vidutiniškai 28 %, sumažėjo dar 3 %. Palyginus su lietuviškomis, kur augimas buvo 8 %, čia dar sumažėjimas.
Ką tai reiškia? Apibendrinu. Norimo rezultato – geresnio lietuvių kalbos mokėjimo tas suvienodinimas nesuteikė, nes procesas yra gana sudėtingas. Šiais metais, maža to, yra įvestas vienodas mokymas – programa nuo pirmos klasės. Yra didžiulis tėvų ir mokinių pasipriešinimas. Aš tik vieną pavyzdį paminėsiu. Koks skirtumas, kaip tai atrodo, kai pirmoje klasėje lietuvių, kaip gimtąja, kalba besimokantys mokiniai nagrinėja tokio pobūdžio žodžius kaip „bėgti“ ir „dūkti“? Lietuviškai nekalbantys mokiniai dar nesupranta, ką reiškia „bėgti“, o ką jau supras, ką reiškia „dūkti“ ir taip toliau, ir t. t., ir t. t.
Mūsų pasiūlymas – sudaryti galimybę peržiūrėti programas, kad jos palaipsniui suartėtų, tačiau palikti galimybę etapais mažinti tą skirtumą, kad būtų galima panaudoti kalbinius gebėjimus samprotavimui vystyti ir galų gale 12 klasėje pasiekti tų pačių rezultatų. Tai yra pagrindinė esmė mūsų teikiamų siūlymų, kurie skamba taip: leisti lietuvių kalbos mokymą pagal skirtingas programas, atsižvelgiant į įvairių tautų sąlygas ir ypatumus. Dar paminėsiu niuansą, kad tas programas tvirtins… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Baigiat.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). …Švietimo ir mokslo ministerija, kuri būtent nustatys tą skirtumą. Ačiū, gerbiamieji. Lauksiu klausimų.
PIRMININKĖ. Nors jūsų pristatymas buvo išsamus, klausimų neišvengsite. Pirmasis klausia A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų tautinių mažumų vaikams, atėjusiems galbūt iš kitos kalbinės aplinkos, sudėtinga tuo pačiu lygmeniu, kaip ir lietuvių vaikams, mokytis lietuvių kalbos. Aš manau, kad čia po pateikimo turėtų būti labai plati diskusija, tik noriu vieno paklausti. Ar galutinis rezultatas, o galutiniu rezultatu aš laikau valstybinį brandos egzaminą, lietuvių kalbos reikalavimai po visos programos išėjimo etapiškai bus vienodi, ar ne, tiek lietuviams, tiek tautinių mažumų atstovams? Kaip jūs galvojate?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Matyt, reikia atsižvelgti, kad gyvenimas juda į priekį, tam tikri veiksmai yra padaryti. Aš palikčiau šitą atsakymą ekspertams, kurie, nuodugniai išanalizavę programas ir ypatumus, nustatytų, kokiame etape koks tas skirtumas būtų, bet galų gale 12 klasėje tai būtų jau suvienodinta.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, ačiū už išsamų pristatymą. Šitos problemos aptarinėjamos ir dalykiniu, ir geopolitiniu kontekstu jau daugybę metų. Tačiau dabar dažniausiai jūsų oponentai primena, kad šiuo projektu, kurį jūs dabar teikiate, yra tarsi grįžtama į 2011 metų situaciją. Jūsų nuomone, ar galite patikslinti, kas pasikeitę? Ar iš tikrųjų taip yra? Nes dabar faktiškai du seimai kaip ir nepatvirtino, ar ne?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Pirmas dalykas, aš galvoju, kad mes visi gyvename toliau, bręstame, vieni kitus labiau bandome pažinti ir matyti tą siekį geresnį. Kitas dalykas konkretus – mūsų projekte nėra įvardinta lietuvių kalba kaip valstybinė kalba. Tai yra bendra lietuvių kalba, tai yra esminis skirtumas nuo to, kas buvo, nes ten buvo atskira programa, atskiras vertinimas ir t. t. Vadinasi, kitas dalykas, dabar mes jau turime rezultatus, tuos labai kuklius, kurių aš tik dalį paminėjau, labai apibendrintai, ir tai suteikia galimybę, mums atrodo, kad ir būtinybę peržiūrėti, kur, kokiame etape, kaip kas vyksta.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Mielas kolega, iš tikrųjų įdomi problema, bet aš sakyčiau, kad visai neblogi rezultatai, jeigu mes, lietuviai, išlaikome, tik 13 % neišlaiko, jų 16 %, tai palyginti yra visai neblogi rezultatai. Aišku, čia yra mokymo spragos, bet aš norėčiau jūsų paklausti. Jūs sakote, reikia pereinamojo etapo. Tai kiek dar reikėtų metų, jūsų nuomone, taip eiti?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Reikėtų pasakyti, kad vienas iš teiginių tos darbo grupės, apie kurią minėjau, kad kiekvienais metais bus peržiūrimi rezultatai, pagal tų rezultatų skirtumus bus tobulinamos programos. Tai vienas dalykas. Kitas dalykas, pasakyčiau, kad galbūt turinio apimties yra problema, nes kai vaikai ugdėsi valstybine kalba, jų bendravimo, rašymo, supratimo lygis buvo pakankamai aukštas, kad jie galėtų bendrauti, suvokti, kalbėti, studijuoti aukštosiose mokyklose. Programos suvienodinimas sudarė dar vieną blogą veiksnį. Kokį? 11–12 klasėse besimokantys valstybine kalba buvo numatytas dar gramatinio tobulinimo ir žinių vyresnėse klasėse… Dabar yra pereita prie samprotavimo, prie literatūrinių kūrinių gilinimo samprotavimo, tačiau dėl to pablogėjo ne lietuviams gebėjimai naudotis ta kalba rašto būdu, rašytiniu būdu. Taigi kiek truks tas laikotarpis? Aš sakau, kad galutinis rezultatas toks pats, iki 12 klasės mes turime ateiti su vienodu žinių bagažu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Jaroslavai…
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Taip, gerbiamasis.
A. SYSAS (LSDPF). …mes daug metų dirbame Seime, ir mano klausimas tiesus ir paprastas. Kaip galima ateiti į 11 klasę su vienodais rezultatais, jeigu mokomės pagal skirtingas programas? Ir antras klausimas. Priėmus jūsų pataisas, mokiniai mokės lietuvių kalbą geriau ar blogiau? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Mokės geriau, jie mokės geriau ne tik lietuvių kalbą, bet mokės geriau kitus dalykus. Nes dabar jie per tuos metus turi didžiulį stresą, maža to, jie turi didžiulį valandų skirtumą lietuvių kalbos lietuviškose klasėse ir nelietuviškose. Tas skirtumas iš viso sudaro apie 800 valandų. To skirtumo išeliminuoti neįmanoma, nes tada reikėtų kokio nors kito dalyko sąskaita. Tai ir yra daroma. Laiką, kurį vaikas turi dabar pagal būtent tą suvienodintą programą skirti lietuvių kalbai… Bet vėlgi ne gebėjimo, ne samprotavimo, o literatūrinių žinių, kurios galbūt yra nebūtinos, galbūt nėra būtinos. Jie tą laiką turi nukreipti nuo kitų dalykų, dėl to blogesni rezultatai matematikos, geografijos ir t. t. Taigi aš manyčiau, kad to pasiekti galima koncentruojantis į mokytojų kvalifikaciją, į priemonę. Nes dar nepasakiau, kad pagal suvienodintą ugdymo programą nesudaryti nei vadovėliai, nei metodinės priemonės, ir čia yra didžiulė problema. Manau, kad mūsų jaunimo lietuvių kalbos žinojimas yra gana geras, kur kas geresnis, negu čia stovinčio ir su jumis gebančio susišnekėti, jus suprasti asmens.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvus už nori išsakyti A. Gumuliauskas. Dėkoju jums, Jaroslovai.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Gerų švenčių.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Labai ačiū. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų būtų labai paprasta, ką mes darėme anksčiau, užkirsti kelią ir nieko nedaryti. Aš manau, kad mūsų pritarimas šito įstatymo projektui tikrai uždegtų žalią šviesą diskusijoms – specialistų diskusijoms, o ne politikų, įvairių kelių paieškoms, kaip vis dėlto pasiekti, kad tautinių mažumų jaunimas kalbiniu požiūriu visiškai integruotųsi į mūsų Lietuvos visuomenę. Todėl balsuodamas už aš balsuoju už būsimą diskusiją, specialistų diskusiją ir būtent problemos sprendimo kelių paieškas.
PIRMININKĖ. Motyvus prieš išsako A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų klausiau, klausiau, bet įspūdį susidariau bendrą tokį, kad jeigu bus priimtos šios įstatymo pataisos, tai lietuvių kalba bus geriau žinoma. Mano įsitikinimu, lietuvių kalba turi būti gerai mokama. Šiuo atveju žinoti kalbas ir mokėti kalbas yra du skirtingi dalykai. Todėl tikrai negaliu palaikyti šių įstatymo pataisų ir raginčiau kolegą kitąkart kalbant kalbėti, kad kalbos turi būti mokamos, o ne žinomos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegos, apsisprendžiame dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 46, prieš – 2, susilaikė 17. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas nenumatomas. Svarstymo data yra birželio 21 diena.
Kolegos, mūsų laikas pagal suplanuotą darbotvarkę yra pasibaigęs, tačiau žinome, kad šiandien Didysis ketvirtadienis, o pagal mūsų tautos tradicijas tai yra švaros diena, ir darbotvarkę turime pabaigti švariai. Tad, naudodamasi pirmininko teise, pratęsiu pusvalandžiui. Manau, kad gal ir jo neprireiks.
Dėl vedimo tvarkos dar nori S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Paskaičiau Teisės departamento išvadas, jos gerokai prieštaringos. Vis dėlto, manyčiau, būtų neblogai Vyriausybės išvada ir šituo klausimu. Jeigu viskas gerai, tai čia sunkumų neturėtų sudaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu S. Jovaišos siūlymui gauti Vyriausybės išvadą dėl Švietimo įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pritariame? (Balsai salėje) Dėkoju.
18.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-24 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1873 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Į tribūną kviečiu pateikti rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-1873 – pirmąją Seimo Pirmininko pavaduotoją R. Baškienę.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, išties dėkoju, kad jūs esate ištvermingi. Labai greitai norime prašyti, kad į šią delegaciją vietoj V. Sinkevičiaus (mes jį jau išbraukėme) įrašytume V. Baką. Tokią misiją ir galimybę frakcija turi. Prašome leisti padaryti tokį pakeitimą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori paklausti. Jokių motyvų išsakyti niekas nenori. Ar galime pereiti prie priėmimo? (Balsai salėje) Per svarstymą niekas nieko nenori man atrodo.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Priėmimas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Balsuojame.
PIRMININKĖ. Esmė yra pasakyta, jog yra įrašomas V. Bakas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, V. Bakas.
PIRMININKĖ. Į sudarytą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos Lietuvos Respublikos Seimo delegaciją. Prašome balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 62: už – 59, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1873) yra priimtas. (Gongas)
18.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-53 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1874 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1874. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Kadangi V. Sinkevičius buvo šios organizacijos Parlamentinės Asamblėjos delegacijos pirmininkas, tai dabar prašome patvirtinti R. Miliūtę. Ji kaip tik rengiasi išvykti, Seimo valdyba pritarė. Prašom, gerbiamieji kolegos, vietoj V. Sinkevičiaus – R. Miliūtę.
PIRMININKĖ. Niekas klausti nenori. Svarstymas. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Per svarstymą niekas kalbėti nenori.
Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Prašome balsuoti, kad patvirtintume R. Miliūtę Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje… (Šurmulys salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Vienbalsiai, už – 61. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1874) priimtas. (Gongas)
18.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1886 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1886.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties yra tokia tvarka, kad turi būti komitetų pirmininkų pavaduotojai. Aplinkos apsaugos komitetas: vietoj V. Sinkevičiaus – A. Skardžius, vietoj A. Palionio – R. Sinkevičius; Ekonomikos komitetas: vietoj A. Kupčinsko – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Kadangi T. Langaitis išbraukiamas ir išbraukiamas R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pavadavimas, R. Sinkevičių vaduoja A. Palionis, ir kadangi nebėra čia dirbančio A. Skardžiaus, tai ir R. Sinkevičiaus pavardę braukiame. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: K. Pūko nėra, tai A. Maldeikienės neprašome nieko vaduoti. Žmogaus teisių komitetas: M. Bastys išbrauktas, O. Valiukevičiūtės, kuri yra šio komiteto narė, pavaduojantis būtų A. Dumbrava.
Prašome patvirtinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti niekas nepageidauja. Per svarstymą kalbančių nėra.
Galime pereiti prie priėmimo stadijos. 4 straipsniai.
1 straipsnis. Vietoj R. Sinkevičiaus įrašomas A. Skardžius kaip Aplinkos apsaugos komiteto narys pavaduotojas, o vietoj A. Palionio – R. Sinkevičius. Galime pritarti bendru sutarimu?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Galime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 2 straipsnis. Įrašomas A. Kupčinskas, o jo pavaduotoja – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, išbraukiamas T. Langaitis ir R. Sinkevičiaus pavaduotoju įrašomas A. Palionis. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje)
3 straipsnis. Išbraukiami K. Pūkas ir A. Maldeikienė.
4 straipsnis. Išbraukiamas M. Bastys, įrašoma O. Valiukevičiūtė ir pavaduotoju A. Dumbrava.
Prašom balsuoti dėl teikiamo Seimo nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 62 Seimo nariai: visi už šį Seimo nutarimo projektą. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1886) yra priimtas. (Gongas)
18.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1880(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1880(2). Prašom pristatyti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, nuoširdžiai tikiu, kad dabar Savižudybių komisiją išties sudarysime iš 12 narių, yra papildymas Socialdemokratų darbo frakcijos dar vienu nariu.
Iš viso būtų tokie pakeitimai: M. Navickienę keičia A. Navickas, įrašomas V. Rastenis, įrašoma L. Staniuvienė ir įrašomas R. Sinkevičius. Iš viso 12.
PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiama kolege, norėjau paklausti, kokiu pagrindu yra keičiamas komisijos narių skaičius?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Seniūnų sueiga… Ačiū už (…) pasakymą.
A. ARMONAITĖ (LSF). Seniūnų sueigos pagrindu?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų Seniūnų sueiga. Seniūnų sueiga įvertino ir kvotas, ir narių skaičių būtent tokį. Beje, noriu pasakyti, kad 12 buvo dar ir anksčiau, kai šiai komisijai vadovavo M. Majauskas. Tiesiog buvo momentas, kai buvo sumažinta.
PIRMININKĖ. Komisija iš 12 narių. Per svarstymą niekas nenori kalbėti. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu.
Pereiname prie priėmimo. Seimo nutarimas iš dviejų straipsnių. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 60 Seimo narių: už – 55, prieš – 1, susilaikė 4. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1880(2) yra priimtas. (Gongas)
18.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-190 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1887 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-190 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1887. Prašom pristatyti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Balandžio mėnesį vyks Pasaulio lietuvių bendruomenės sesija ir pavaduojantys Seimo narius Seimo nariai taip pat turi būti numatyti. Jie anksčiau buvo, tačiau yra pakeitimas: Ž. Pavilionį, jeigu jis negalėtų dalyvauti, vaduotų A. Kupčinskas ir A. Vinkų vaduotų R. Sinkevičius. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori klausti. Galime pereiti prie svarstymo. Norinčių kalbėti taip pat nematau.
Galime pradėti priėmimą. Nutarimas dviejų straipsnių. 2 straipsnio esmė buvo pasakyta, kad įrašomas A. Kupčinskas ir A. Vinkų pavaduotų, jeigu reikėtų, R. Sinkevičius. Prašom balsuoti dėl teikiamo Seimo nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 58 Seimo nariai, ir visi – už. Taigi nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1887) yra priimtas. (Gongas)
18.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-46 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1888 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-46 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1888.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Keletas pakeitimų. O pakeitimai būtų tokie, kad vietoj A. Dumbravos Etikos ir procedūrų komisijoje dirbtų O. Valiukevičiūtė, o vietoj V. Sinkevičiaus – V. Poderys. Tai suderinta su frakcijomis, gauti opozicijos ir pozicijos pritarimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Man labai gaila, kad kolega A. Dumbrava išeina, bet gal būtų galima ir jį palikti, ir gerbiamą O. Valiukevičiūtę įtraukti? Su abiem teko dirbti Etikos ir procedūrų komisijoje, iš tikro galiu patvirtinti, kad tokie žmonės ir turi dirbti toje komisijoje.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas Antanai, išties labai miela, kad jūs taip gerai atsiliepiate apie kolegas, tačiau yra kvotos, yra proporcijos ir mes, deja, jų turime laikytis.
PIRMININKĖ. Galime pereiti prie svarstymo. Svarstymo stadijoje nėra norinčių kalbėti.
Priėmimo stadija. Nutarimas vieno straipsnio. Prašome balsuoti. Kas pritariate šiam teikiamam Seimo nutarimo projektui, balsuojate už.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 60 Seimo narių: už – 54, prieš – 1, susilaikė 5. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1888) yra priimtas. (Gongas)
18.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. XIII-483 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1889 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. XIII-483 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1889.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, kolegos, R. Šarknickas išreiškė pageidavimą save labiau realizuoti veikdamas kitose komisijose, todėl prašo būti išbraukiamas. Tai yra Seimo nario valia ir mes negalime kitaip pasielgti, todėl prašome išbraukti ir kartu vietoj Neįgaliųjų komisijos narių skaičiaus 11 įrašyti 10.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nėra norinčių klausti.
Svarstymas. Svarstymo stadijoje nėra norinčių kalbėti. Dėkoju.
Galime pradėti priėmimo procedūrą. Nutarimas dviejų straipsnių. 1 straipsnis, kad Neįgaliųjų teisių komisija bus iš 10 narių. Galime pritarti? Dėkoju. Ir 2 straipsnis, yra išbraukiamas R. Šarknickas. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 51, prieš nėra, susilaikė 5. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1889) yra priimtas. (Gongas)
18.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1891(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1891(2).
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, siūlome Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotoju paskirti, patvirtinti Seimo narį A. Butkevičių. Toks įvyko pasikeitimas.
Artėjame prie pabaigos, dar liko pora nutarimų.
PIRMININKĖ. Paklausti nėra norinčių. Ar galime pritarti po pateikimo? Dėkoju.
Svarstymo stadijoje taip pat nematau norinčių kalbėti.
Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Patvirtinti Seimo Energetikos komisijos pirmininko pavaduotoju Seimo narį A. Butkevičių. Prašome balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 58: už – 56, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1891(2) priimtas. (Gongas)
18.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1892 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1892.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlymas vietoj P. Urbšio į Seniūnų sueigą įrašyti V. Rinkevičių.
PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti E. Pupinis. Prašome.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėjau paklausti, ar čia dėl to, kad didžiulis konfliktas tarp gerbiamojo R. Karbauskio ir P. Urbšio, ar šiaip kas nors atsitiko? Ir dar norėčiau paklausti, o kada iš frakcijos išvarysite? Ar čia dėl to, kad Velykos, paliekate, ar šiaip dar?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, įdomūs jūsų klausimai. Ko gero, į juos geriausiai atsakytų frakcijos seniūnas, jeigu jūs manote apie frakcijos veiklą… Manau, kad pasikeitimas Seniūnų sueigoje yra galimybė aktyviau veikti vienur ir kitur. V. Rinkevičių jūs puikiai pažįstate ir jo kompetencija, manau, neabejojate. Jis ir šiandien parodė, kad puikiai, aktyviai veikia. Manau, kad pasiteisins toks frakcijos sprendimas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašau. Balsuojame po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už.
Kai kam panevėžietis brangiau už biržiškį. (Juokas salėje) Už biržietį.
Balsavo 55: už – 46, prieš – 4, susilaikė 5. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nėra.
Pereiname prie priėmimo. Nutarimo projektas turi vieną straipsnį. Prašome dėl jo balsuoti. Kas pritariate šiam teikiamam nutarimo projektui, kad Seniūnų sueigoje atsirastų V. Rinkevičius, balsuojate už.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 46, prieš – 2, susilaikė 7. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1892) yra priimtas. (Gongas)
18.35 val.
Seimo savaitės (2018-04-09–2018-04-13) – 2018 m. balandžio 10 d. (antradienio) ir 12 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkė
Pirmininko pirmoji pavaduotoja, ar galėtumėte pristatyti mums po švenčių prasidėsiančią Seimo darbotvarkę?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, dėkoju, kad susitvarkėme su komitetais, komisijomis, o dabar po artėjančių švenčių… Visų pirma linkėjimai ramybės jūsų namams, šeimoms, nuotaikos šventų Velykų, ir tai yra svarbiausia tikriausiai, o po to ateis savaitė, kuri vėl bus labai darbinga, ir mes jos lauksime pasirengę dirbti.
Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaita. Jai skirsime beveik pusantros valandos, jūs galėsite visi paklausti, už poros savaičių rengsime šios Vyriausybės ataskaitos svarstymą. Ir norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad taip pat turėsime, to seniai laukėte, nuolat buvo klausiama, kada Kanados ir Europos Sąjungos sutartis bus. Tai bus sutartis, svarstymas ir priėmimas, mes judame toliau į priekį. Mes turime Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką, svarstymą ir priėmimą. Per Vyriausybės pusvalandį susisiekimo ministras R. Masiulis pateiks savo poziciją.
Ketvirtadienį – daug priėmimų. Laikinosios komisijos „Dėl padėties žemės ūkyje“ sudarymas, svarstymas ir priėmimas. Žemės gelmių įstatymas, šito įstatymo reikia dėl Europos direktyvos reikalavimų. Ir opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė. Iš tiesų džiaugiamės, kad jūs ją šiek tiek patrumpinote, nes dėl kai kurių teisės aktų nebuvo Teisės departamento išvadų, 17 jų buvo neįrašyti į sesijos darbų programą, bet manau, kad jūs parašus surinksite ir mes sėkmingai, beje, ilgai kitą ketvirtadienį numatome dirbti. Bet tokia jūsų valia. Prašau pritarti kitos savaitės – pošventinės savaitės darbotvarkei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną nori klausti… Deja, užkrito. Šimėnas. Atsiprašau A. Šimas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Andrius Šimas.
PIRMININKĖ. A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Jaučiuosi tikrai nejaukiai.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, matyt, jau pervargau.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Prieš tai vykusiame balsavime mano balsą prašom įskaityti už, nes Viktoras…
PIRMININKĖ. Dėkojame, įtrauksime į protokolą, kad A. Šimas balsavo už Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-1892.
Kolegos, ar galime pritarti savaitės darbotvarkei? Dėkoju.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkojame visiems.
18.39 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Arūno Sodonio peticijos“ (projektas Nr. PNP-47) priėmimas
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamoji vicepirmininke. Liko mums apsispręsti dėl dviejų Seimo protokolinių nutarimų, kuriuos pateikti kviečiu P. Čimbarą. Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Janinos….“. Nėra. Bet yra E. Pupinis. (Balsai salėje) Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Janinos Statkienės peticijos“ projektas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, labai trumpai. Kaip ir visada, Peticijų komisija labai gerai nusprendžia dėl A. Sodonio peticijos.
Peticijų komisija šių metų kovo 21 dieną posėdyje iš esmės išnagrinėjo A. Sodonio peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą papildyti Seimo statuto 67 straipsnį nauju punktu, kuriame būtų nustatyta, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atlieka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuleteniuose paskelbtos teismų praktikos stebėseną, taip pat inicijuoja įstatymus, kuriais į įstatymus perkeliamos šiuose biuleteniuose paskelbtos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės arba tos taisyklės paneigiamos.
Atsižvelgdamas į tai, prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Man atrodo, reikia balsuoti.
PIRMININKĖ. …Peticijų komisijos išvadai atmesti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Man atrodo, reikia balsuoti dėl peticijų.
PIRMININKĖ. Prašom balsuoti.
Siūlymas atmesti. Kas pritariate, balsuojate už komisijos siūlymą peticiją atmesti.
Balsavo 56: už – 54, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Arūno Sodonio peticijos“ (projektas Nr. PNP-47) yra atmestas.
18.40 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Janinos Statkienės peticijos“ (projektas Nr. PNP-46) priėmimas
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėl Janinos Statkienės ir kitų pareiškėjų peticijos.
Peticijų komisija šių metų kovo 21 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo J. Statkienės ir kitų pareiškėjų peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga išleisti amnestijos aktą ir sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką tiems nuteistiesiems, kurie yra tinkamai pasirengę integruotis į visuomenę ir nėra pakartotinai nusikaltę.
Kadangi pasiūlymas buvo ir anksčiau toks pat pateiktas, ir anąsyk buvo atmestas, atsižvelgdami į tai, kad komisija priėmė tokį sprendimą, siūlome pritarti Komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Gerbiamas pranešėjau, jūsų A. Navickas nori klausti.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Mes prašėme jūsų neiti į tribūną. Kodėl jūs atėjote?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Toks darbas.
PIRMININKĖ. Kolegos, prašom apsispręsti dėl Peticijų komisijos siūlymo atmesti J. Statkienės peticiją.
Balsavo 57: už – 53, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi J. Statkienės peticija yra atmesta. Tuo, gerbiamieji kolegos, šiandienos darbotvarkę baigiame. Prašom registruotis.
Ir visiems linkiu palaiminto prisikėlimo ryto, spalvingų ir tvirtų margučių!
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.