LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO NR. I-675
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTO aiškinamasis raštas
1. Projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas atsižvelgiant į tai, kad kartu teikiamame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad netekto darbingumo pensijos dydis tiesiogiai priklausytų nuo asmeniui nustatytų netekto darbingumo procentų ir pensijų dydžiai išsidėstytų kiek galima tolygiau pagal netekto darbingumo procentus. Šalpos pensijų neįgaliesiems dydžiai nustatyti remiantis tuo pačiu principu, todėl ir šių pensijų dydžių nustatymo teisinį reguliavimą būtina keisti. Įstatymo projektu Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas (toliau – Įstatymas) dėstomas nauja redakcija.
Įstatymo projekto Nr. 1 pagrindinis tikslas – siekiant suvienodinti neįgaliesiems mokamų pensijų sistemą nustatyti kitus šalpos pensijų dydžius, juos išdėstant kiek galima tolygiau pagal netekto darbingumo procentus.
Rengiant Įstatymo projektą Nr. 1 taip pat įvertinta tai, kad:
– Įstatyme nustatytos šalpos išmokos yra mokamos ne iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, bet iš valstybės biudžeto, jos mokamos, siekiant užtikrinti minimalias pajamas, todėl ir šių išmokų dydžio matas turėtų būti ne valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija (toliau – bazinė pensija) kaip yra dabar, bet kita bazė. Nustačius atskirą tik šalpos išmokoms taikytiną bazinį dydį, ateityje šalpos pensijų bazę tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu, atsižvelgiant į valstybės biudžeto, o ne į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto galimybes;
– slaugos bei priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos (toliau – tikslinės kompensacijos) yra tikslinės išmokos, kuriomis tenkinami neįgaliųjų specialieji poreikiai. Šiuo metu jų skyrimą ir mokėjimą reguliuoja Įstatymas, kuriame taip pat numatytas ir šalpos pensijų, šalpos našlaičių pensijų, socialinių pensijų, šalpos kompensacijų mokėjimas. Tikslinės kompensacijos nėra pensinio pobūdžio išmokos, nors visos kitos Įstatyme nustatytos šalpos išmokos yra pensijos arba pensinio pobūdžio išmokos, kuriomis siekiama užtikrinti minimalias pajamas negalios, senatvės ar maitintojo netekimo atvejais. Kadangi tikslinių kompensacijų ir visų kitų šalpos išmokų paskirtis ir tikslas yra iš esmės skirtingi, jų skyrimą ir mokėjimą turėtų reguliuoti skirtingi teisės aktai;
– šalpos išmokoms turi būti taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, tačiau Įstatymo taikymas tik nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams prieštarauja Europos Sąjungos teisei bei apsunkina Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų taikymą.
Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) yra Įstatymo projektą Nr. 1 lydintis teisės akto projektas. Įstatymo projekte Nr. 1, be kita ko, siūloma atsisakyti tikslinių kompensacijų skyrimą ir mokėjimą reguliuojančių nuostatų, jas perkeliant į atskirą neįgalių asmenų specialiuosius poreikius tenkinančias finansines pagalbos priemones reguliuojantį įstatymą.
Įstatymo projekto Nr. 2 tikslas – asmenis, turinčius teisę gauti tikslines kompensacijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, kurios šiuo metu nustatytos Įstatyme, perkelti į atskirą teisės aktą, t. y. Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą (toliau – Tikslinių kompensacijų įstatymas).
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel. 266 8100, el. p. [email protected]) Valstybinių pensijų skyriaus (vedėja – Danutė Akulavičienė, tel. 266 4220, el. p. [email protected]) vedėjo pavaduotoja Inga Barauskaitė (tel. 266 8118, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Įstatyme nustatytų šalpos išmokų dydžio matas – bazinė pensija.
Įstatyme nustatyti šie šalpos pensijų, mokamų nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažintiems asmenims, dydžiai:
– 75–100 proc. darbingumo netekusiems iki 24 metų, – 2 bazinių pensijų dydžio;
– 60–70 proc. darbingumo netekusiems iki 24 metų, – 1,5 bazinės pensijos dydžio;
– 45–55 proc. darbingumo netekusiems iki 24 metų, – 0,75 bazinės pensijos dydžio;
– 75–100 proc. darbingumo netekusiems po 24 metų, – 1 bazinės pensijos dydžio;
– 60–70 proc. darbingumo netekusiems po 24 metų, – 0,9 bazinės pensijos dydžio;
– 60–70 proc. darbingumo netekusiems neįgaliųjų slaugytojams ir daugiavaikėms mamoms, – 1 bazinės pensijos dydžio.
Viena iš Įstatyme nustatytų šalpos išmokų rūšių – tikslinės kompensacijos. Tai ne pensinio pobūdžio išmoka, skirta neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti ir mokama kartu su kitomis asmeniui priklausančiomis pensijomis, pašalpomis ir pan.
Pagal šiuo metu galiojantį Įstatymą šalpos išmokos skiriamos ir mokamos tik nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams.
4. Įstatymų projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
4.1. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma:
– nustatyti šalpos išmokų dydžio matą – šalpos pensijų bazę;
– nustatyti šalpos neįgalumo pensijų dydžius taip, kad pensijos dydis tiesiogiai priklausytų nuo asmeniui nustatytų netekto darbingumo procentų ir pensijų dydžiai išsidėstytų kiek galima tolygiau pagal netekto darbingumo procentus;
– Įstatymo projektu Nr. 1 naujai dėstomame Šalpos pensijų įstatyme nustatyti šias šalpos pensijų rūšis: šalpos neįgalumo pensija, šalpos senatvės pensija, šalpos našlaičių pensija ir šalpos našlių pensija. Pagal šį įstatymą taip pat būtų skiriamos ir mokamos šalpos kompensacijos bei mokamos šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, paskirtos iki 2004 m. balandžio 1 d. ir socialinės pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d.;
– nustatyti, kad Šalpos pensijų įstatymas taikomas Europos Sąjungos valstybių piliečiams, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis įstatymas, ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsienio valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes, piliečiams bei asmenims be pilietybės.
4.2. Įstatymo projekte Nr. 2 siūloma:
– Tikslinių kompensacijų įstatyme nustatyti asmenis, turinčius teisę gauti tikslines kompensacijas, šių išmokų finansavimo šaltinį, skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką;
– nustatyti tikslinių kompensacijų dydžio matą – tikslinių kompensacijų bazę;
– nustatyti, kad Tikslinių kompensacijų įstatymas taikomas Europos Sąjungos valstybių piliečiams, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis įstatymas, ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsienio valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes, piliečiams bei asmenims be pilietybės.
4.3. Pritarus Įstatymų projektuose siūlomoms nuostatoms:
– šalpos pensijų dydis bus susietas su šalpos pensijų baze, kurią, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes, tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
– nustačius tiesioginę šalpos neįgalumo pensijų dydžių priklausomybę nuo asmeniui nustatytų netekto darbingumo procentų, sumažėjus ar padidėjus netekto darbingumo lygiui, atitinkamai keisis ir pensijos dydis;
– teisės aktų nuostatos bus suderintos su Europos Sąjungos teise;
– tikslines kompensacijas, kurios yra tikslinė valstybės parama neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti, o ne pensinio pobūdžio išmokos, reguliuos atskiras teisės aktas;
– tikslinių kompensacijų dydis bus susietas su tikslinių kompensacijų baze, kurią, atsižvelgiant į valstybės biudžeto finansines galimybes, tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymai nedarys įtakos kriminogeninei situacijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Kartu su Įstatymo projektu Nr. 1 turės būti priimtas jį lydintis Įstatymo projektas Nr. 2.
9. Ar įstatymų projektai yra parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte Nr. 1 teikiamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti įvertinti, o kai kurie jau įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos reglamentams.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo (2016 m. sausio 1 d.) turės priimti nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 346 „Dėl Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Socialinės apsaugos ir darbo ministras turės priimti įsakymą „Dėl 2005 m. liepos 13 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-201 „Dėl Valstybinių šalpos išmokų mokėjimo šių išmokų gavėjams, apgyvendintiems ar slaugomiems globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, įsakymą „Dėl 2005 m. liepos 13 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-202 „Dėl Valstybinių šalpos išmokų gavėjų, keičiančių gyvenamąją vietą, bylų persiuntimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, įsakymą „Dėl 2005 m. liepos 13 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-203 „Dėl Šalpos (socialinės) pensijos gavėjo (pensininko) ir šalpos kompensacijos gavėjo pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, įsakymą „Dėl 2005 m. liepos 14 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-207 „Dėl Duomenų apie savivaldybės administracijos mokamas valstybines šalpos išmokas statistinių ataskaitų formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtinti Šalpos išmokų mokėjimo asmenims, kuriems taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai, tvarkos aprašą.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymų projektuose siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo projekto Nr. 1 žodžiai yra „šalpos išmoka“. Reikšminiai Įstatymo projekto Nr. 2 žodžiai yra „tikslinė kompensacija“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.