LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 46, 47 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
aiškinamasis raštas
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projekto rengimą paskatino:
· Kritinį tašką pasiekusi mokinių lankomumo problema, kai, remiantis LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktais duomenimis, 2022 – 2023 m.m. (iki kovo 21d.) turime situaciją, kai Lietuvoje vienas mokinys vidutiniškai praleido 10 proc. pamokų, net penktadalis visų praleistų pamokų yra nepateisintos, 17 proc. mokinių praleido po daugiau nei 100 pamokų (iš vidutiniškai – 580), yra savivaldybių, kuriose praleistų ir nepateisintų pamokų skaičius siekia apie 34,17 proc., kai kuriose mokyklose yra mokinių, kurie iš viso praleidžia virš 500 pamokų (iš jau minėtų 580), ir visos jos yra nepateisintos;
· Poreikis į vis labiau ryškėjančių mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo problemų sprendimą aktyviau įsitraukti ir Lietuvos švietimo politikos formuotojams, nepaliekant tų problemų sprendimo vien tik strateginio pačių mokyklų ir klasių sėkmingo valdymo uždaviniais;
· Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus atlikta analitinė apžvalga 22/103 „Mokinių teisių ir pareigų, drausminės atsakomybės reglamentavimas Europos valstybėse“ (2022-11-23), kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, jog teisės į mokslą realizavimas yra neatsiejamas nuo mokinių pareigų išsilavinimo įgijimo metu, kai mokinių pareigomis siekiama, kad jie galėtų kuo efektyviau išmokti ugdymo programą, ir jų elgesys nepažeistų kitų asmenų teisių į visavertį ugdymąsi. Šioje apžvalgoje paminėta, jog kai kurie moksliniai tyrimai rodo, jog mokinių pasiekimams taip pat turi įtakos mokyklos, pamokų nelankymas, kuris kenkia ne tik nelankančiajam atskiram mokiniui, bet ir prisideda prie nepalankios mokymosi aplinkos ir kenkia visai klasei, o gera mokyklos aplinka, ypač stiprus drausminis klimatas, yra susiję su geresniais mokinių pasiekimais. Tyrime pateiktos gerosios tarptautinės praktikos, ypač tos (Latvijos pavyzdys), kai mokinių teisės ir pareigos yra įtvirtintos įstatymo lygmeniu;
· Iš aukščiau paminėtų priežasčių atsirandantis poreikis peržiūrėti, atnaujinti ir subalansuoti Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme jau įtvirtintas mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų teises ir pareigas.
Įstatymo projekto tikslas:
1) Įstatymo lygmeniu atnaujinti, papildyti, aiškiau įtvirtinti, labiau detalizuoti ir atitinkamai subalansuoti mokinių, mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų teises ir pareigas.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) aiškiau įtvirtinti mokinio teisę į nemokamą bendrąjį ugdymą;
2) įstatymo lygmeniu aiškiau ir konkrečiau įtvirtinti mokinio pareigas lankyti mokyklą, nepraleidžiant pamokų be pateisinamos priežasties, stropiai mokytis ir tinkamai elgtis;
3) papildyti tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigas atsakomybe už jų vaikų pamokų lankomumą, nuoseklų ir stropų mokymąsi, subalansuoti jų teises ir pareigas su mokinio ir mokytojo teisėmis ir pareigomis;
4) papildyti mokytojo teises ir pareigas subalansuojant jas su mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) teisėmis ir pareigomis.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Jovaiša.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nėra aiškiai apibrėžta mokinio teisė į mokiniui nemokamą, valstybės ar savivaldybės apmokamą ikimokyklinį ir bendrąjį ugdymą. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą mokinys nemokamai gali gauti tik informaciją apie mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas.
Pagal dabar galiojantį Švietimo įstatymą mokinys privalo laikytis visų mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, lankyti mokyklą, stropiai mokytis, tačiau šios nuostatos yra labai abstrakčios ir gali būti įvairiai interpretuojamos. Pvz., įstatyme esanti mokinio pareiga „lankyti mokyklą“ gali būti suprantama net ir kaip nebūtinai reguliarus privalomas pamokų lankymas. O mokyklų vidaus tvarką nustatančiose taisyklėse pamokų lankomumo privalomumas gali būti ir neišdetalizuotas. Švietimo, mokslo ir sporto ministro tvarkos dėl pamokų lankomumo šiuo metu dar tik rengiamos.
Galiojančiuose Švietimo įstatymo 46, 47 ir 49 str. nėra įrašyta kaip viena iš svarbiausių mūsų valstybės konstitucinių pareigų – pareiga gerbti Lietuvos valstybę, jos Konstituciją, istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius, tad ugdymo procese visi šie dalykai gali prarasti savo svarbą, sumenkti dėmesys jiems.
Dabar galiojančioje Švietimo įstatymo redakcijoje kai kurios mokinio, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojo teisės ir pareigos nėra subalansuotos. Pvz.: mokinys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises (46 str. 1., 10) ), tačiau analogiška teisė nėra įstatymu įtvirtinta nei tėvams (globėjams, rūpintojams), nei mokytojui.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu į 46 straipsnio 1 dalį siūloma įrašyti naują 1 punktą - teisę į valstybės ar savivaldybės apmokamą ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą.
Galiojančio Švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį 1 punktą siūloma papildyti nuostata, kad mokinys savo veiksmais bei elgesiu nediskredituotų mokyklos.
Galiojančio Švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punktą koreguoti, papildant, jog mokinys turi reguliariai lankyti mokyklą, o pareigas, susijusias su stropiu mokymusi, mokinio elgesio normų laikymusi, mokytojų ir kitų mokyklos bendruomenės narių gerbimu, jų teisių ir teisėtų interesų nepažeidimu, išskaidyti ir labiau detalizuoti naujuose punktuose. Taip pat 2 punktą papildyti reguliarų mokyklos lankymą konkretinančia nuostata – „be pateisinamos priežasties nepraleisti pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų“.
Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti 46 straipsnio 2 dalį nauju 4 punktu, kuriuo būtų įtvirtinama mokinio pareiga gerbti Lietuvos valstybę, jos Konstituciją, istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius.
Galiojančio Švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 4 punktą papildome (keičiantis numeracijai – 7 punktas) nuostata, įpareigojančia užkirsti kelią emociniam ir fiziniam smurtui, nekelti pavojaus savo ir kitų asmenų sveikatai, saugumui ir gyvybei, taip labiau detalizuojant ir aiškiau apibrėžiant mokinio dalyvavimą prevencinėse programose.
Galiojančio Švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas papildomas nuostata, jog tėvai turi teisę gauti informaciją ir apie mokykloje vykdomas su vertybinių nuostatų ugdymu susijusias programas ir veiklas.
Į galiojančio įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 9 punktą, siekiant subalansuoti mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojo teises, papildomai įrašoma nuostata – „įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises“.
Siekiant mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojo pareigų balanso į galiojančio Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 5 punktas papildomas nuostata apie tai, jog tėvai ugdydami vaiko vertybines orientacijas (tokia pareiga jau yra galiojančioje įstatymo redakcijoje), turi ugdyti ir pagarbą Lietuvos valstybei, jos Konstitucijai, istorijai, lietuvių kalbai, visuomenei ir valstybės simboliams (naujai siūloma nuostata).
Galiojančio Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose papildomai labiau detalizuojamos tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos, susijusios su vaikų mokymosi ir mokyklos lankomumo užtikrinimu bei įpareigojimu informuoti mokyklos administraciją ar jos įgaliotus asmenis.
Įstatymo projektu siekiant mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojo pareigų balanso siūloma į 47 straipsnio 2 dalį įrašyti naują 10 punktą – „gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų“.
Įstatymo projektu taip pat siūloma į 49 straipsnio 1 dalį įrašyti naują 5 punktą – teisę į nešališką mokytojo darbo vertinimą, orų ir teisingą atlygį už darbą. O galiojančios įstatymo redakcijos 49 straipsnio 1 dalies 5 punktą papildyti mokytojo teise dalyvauti profesinės sąjungos veikloje.
Siekiant mokinio, jo tėvų (globėjų/rūpintojų) ir mokytojo teisių balanso į 49 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 8 punktu – „įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises“.
Galiojančio Švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 2 punktą papildyti nuostata apie mokytojo pareigą ugdyti pagarbą Lietuvos valstybei, jos Konstitucijai, istorijai, lietuvių kalbai, valstybės simboliams, visuomenei, taip siekiant mokinio, jo tėvų (globėjų/rūpintojų) ir mokytojo pareigų balanso.
Priėmus Įstatymo projektą, bus:
1) aiškiau ir konkrečiau detalizuotos ir subalansuotos mokinio, tėvų (globėjų/rūpintojų) ir mokytojo teisės ir pareigos;
2) sudarytos įstatyminės prielaidos valstybės, savivaldybių ir atskirų mokyklų lygmenimis dar labiau detalizuoti ir patvirtinti tvarkas, susijusias su reguliariu mokyklos ir pamokų lankomumu, nuosekliu ir sistemingu mokymusi;
3) sudarytos prielaidos mokinių lankomumo, elgesio, pažangumo it pasiekimų gerėjimui.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymas nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu nesiūloma nustatyti (pakeisti) sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymo projektą, jo įgyvendinamuosius teisės aktus turės parengti švietimo, mokslo ir sporto ministras.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įgyvendinant Įstatymo projektu siūlomas nuostatas, papildomų lėšų nereikės, sutaupyti nenumatoma.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „mokymasis“, „lankomumas“, „teisės“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Respublikos Prezidentas
Teikia:
Seimo nariai Eugenijus Jovaiša
Aušrinė Norkienė