Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 373
STENOGRAMA
2024 m. gegužės 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Pradėsime vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai.
14.00 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje principų“ projektas Nr. XIVP-3717 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje principų“ projektas Nr. XIVP-3717. Pateikimas, o po to bus svarstymas ir priėmimas. Atkreipiu dėmesį, kad balsavimo intervalas bus iš karto po šio projekto priėmimo kalbų.
Į tribūną kviečiu R. Petrauskienę.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Laba diena. Dabar visame pasaulyje išgyvename dirbtinio intelekto pakilimą, jis dominuoja visuomenės, verslo ir politinių diskusijų erdvėje. Šis fenomenas yra neišvengiamas ir natūralus. Kaip ir praeityje atsiradus internetui iš pradžių buvo didelė nežinomybė, bet vėliau žmonės prisitaikė ir išmoko naudotis šia nauja technologija.
Dirbtinis intelektas yra naujas viso pasaulio vystymosi etapas, tačiau kol nėra tvirtos teisinės reguliavimo struktūros, nors technologijos keičiasi kasdien, susiduriame su tam tikru vakuumu, spraga, kurią būtina užpildyti. Šis procesas kartais gali būti skausmingas ir daugybė neteisingų sprendimų gali būti priimti dėl nežinios ir baimės, todėl mes, politikai, turime prisiimti atsakomybę ir politiškai apibrėžti šį procesą siekdami užtikrinti, kad visose srityse būtų palaikoma tvarka ir subalansuotas požiūris į dirbtinio intelekto naudojimą. Tai svarbus žingsnis link teisingo, etiško, skaidraus ir veiksmingo dirbtinio intelekto panaudojimo, kuris tarnautų visuomenės gerovei ir demokratiniam procesui.
Gyvenimo tempas vis greičiau keliauja už teisinio reglamento ribų, o tai sukuria milžinišką spragą dirbtinio intelekto bazėje. Šiuo metu neturime teisės aktų, kad galėtume veiksmingai kontroliuoti dirbtinio intelekto naudojimą. Ši spraga gali lemti daugybę problemų. Būtent todėl mano sprendimas – pralaužti ledus šioje kadencijoje ir dėl dirbtinio intelekto parengti rezoliuciją, kuri užtikrintų atsakingo, skaidraus dirbtinio intelekto principus viešajame sektoriuje, kuriame jis yra būtinas.
Su kolegomis iš Ateities komiteto Dirbtinio intelekto darbo grupės parengėme ir Seimo statuto pakeitimą, kuriuo bus reglamentuojamas dirbtinio intelekto ir kitų aukštųjų technologijų naudojimas Seime, bet tai bus kuriame nors kitame posėdyje. Taip būtų žengtas svarbus žingsnis link tvirtos ir aiškios teisinės bazės, kuri užtikrintų atsakingą dirbtinio intelekto naudojimą viešajame sektoriuje ir apsaugotų mūsų piliečius nuo galimų grėsmių ir rizikų.
Šiuolaikinės aukštosios technologijos, ypač dirbtinis intelektas, suteikia daug naujų galimybių palengvinti darbo procesus įvairiose srityse. Daugelis jau įsisavino šios technologijos potencialą ir pradėjo naudotis įvairiomis jos teikiamomis galimybėmis, įskaitant „ChatGPT“ sistemas. Šios inovacijos ne tik palengvina kasdienius darbus, bet ir suteikia galimybę efektyviau ir greičiau spręsti kasdienes problemas bei užduotis.
Viešojo sektoriaus institucijos taip pat neapsieina be dirbtinio intelekto naudojimo. Jau dabar matome, kad dirbtinis intelektas įtraukia į įvairias veiklos sritis, padėdamas optimizuoti procesus ir pagerinti rezultatus. Tai aiškiai parodo, kad dirbtinio intelekto naudojimo poreikis darbuose tik auga, o tai tikrai nėra trumpalaikis reiškinys. Todėl, siekiant efektyviau atlikti užduotis ir pasitelkti šias naujas technologijas visuomenės labui, svarbu užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų naudojamas atsakingai ir etiškai, gerbiant asmens teises ir laikantis aukščiausių veiklos standartų.
Dirbtinis intelektas kaip technologija yra neutralus įrankis, turintis potencialą tarnauti tiek geriems, tiek blogiems tikslams priklausomai nuo to, kaip jį naudoja žmogus. Dėl šios priežasties politikai prisiima tiesioginę atsakomybę už tai, kaip ši technologija bus naudojama ne tik Seime, bet ir visame viešajame sektoriuje.
Svarbu suvokti, kad blogio pavojai, pavyzdžiui, deep fake, gali būti pašalinti kuriant programinę įrangą, kuri galėtų atpažinti klaidingą informaciją ir kitas rizikas. Kaip kiekvienam nuodui yra savas priešnuodis, taip ir dirbtinio intelekto potencialiems pavojams gali būti sukurtos prevencinės priemonės. Ši rezoliucija yra svarbus politinis įrankis, kuris siekia nustatyti aiškius principus ir gaires dėl dirbtinio intelekto naudojimo viešajame sektoriuje. Tik užtikrindami atsakingą ir etišką šios technologijos naudojimą galime laiku išvengti blogio pasekmių ir užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų naudingas tik visuomenės ir valstybės gerovės siekiams. Rezoliucija yra būtina, nes dirbtinis intelektas suteikia naujų galimybių valstybės institucijoms ir viešojo administravimo subjektams veikti efektyviau, skaidriau ir atsakingiau. Tačiau norint pasinaudoti šiomis galimybėmis ir užtikrinti, kad dirbtinio intelekto naudojimas atneštų visuomenei tik naudą, būtina numatyti vieningas teisinio reglamentavimo gaires.
Valstybės institucijos privalo įsipareigoti laikytis aukščiausių veiklos standartų ir etikos principų, naudodamos aukštąsias technologijas, įskaitant dirbtinį intelektą. Jos taip pat turi prisiimti visą atsakomybę už dirbtinio intelekto sistemos naudojimą ir jos veiklos padarinius. Tai leistų užtikrinti, jog galutinio sprendimo priėmėjas visuomet būtų tik žmogus. Be to, valstybės institucijos turi naudoti dirbtinį intelektą, atsižvelgdamos į būsimus Europos Sąjungos dirbtinio intelekto akto reikalavimus, kitus tarptautinius teisės aktus, susijusius su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu. Rezoliucija taip pat siekia užtikrinti teisingumą, lygiateisiškumą, skaidrumą, duomenų apsaugą ir kibernetinį saugumą, suteikdama pagrindą atsakingam ir etiškam dirbtinio intelekto naudojimui valstybės institucijų veikloje. Tai yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti, kad šios technologijos plėtra ir integracija būtų subalansuota ir naudinga visai visuomenei. Taigi, siūlau palaikyti rezoliuciją. Užbaigti noriu žodžiais: neperkelkime politinės atsakomybės į dirbtinio intelekto modelius ir sistemas.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tikrųjų sveikintina, kad imatės iniciatyvos tokioje gana sudėtingoje srityje. Turbūt nemažai šalių jau kalba apie tai, kad galbūt reikėtų reglamentuoti įstatymais, tiktai negirdėjau, kad teisinė bazė būtų reglamentuojama rezoliucijomis. Aišku, čia yra daugiau kaip paraginimas. Paraginimai būna daugiau priimami galbūt palaikant kokį nors vieną ar kitą tarptautinį įvykį ar panašiai.
Jūs dar čia rašote, kad reikėtų viešojo sektoriaus subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų dėl dirbtinio intelekto naudojimo. Norėčiau paklausti: ar jau pradėti rengti aktai, kurių reikės laikytis? Iš tikrųjų, ar kokia nors pradžia yra? Ir kokia patirtis pasaulyje yra dėl teisės aktų? Galbūt juos reikėtų tiktai perkelti čia, į Lietuvą, ir taip toliau?
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, nagrinėjau kitų valstybių situaciją. Dabar viskas yra tiktai kūrimo stadijoje ir mes būtume gal viena iš dešimties valstybių, kuri taip pat pradeda ką nors daryti, reglamentuoti nuo pirmų žingsnių. Iš tikrųjų, kai kurios valstybės jau yra ženkliai pažengusios, bet kai kurios dar nieko nepadariusios. Tarp mūsų kaimyninių valstybių mes būtume tokie kaip lyderiai.
Aš pasakysiu, kad dabar dirbtinio intelekto reguliavimo aktas Europos Sąjungoje yra beveik priimtas. Jisai buvo priimtas kovo 13 dieną, tačiau jį dar galutinai turi patikrinti teisininkas lingvistas. Labai tikimasi, kad jisai bus patvirtintas iki šio Europos Parlamento kadencijos galo. Vis žadėjo čia balandžio mėnesį, dabar – gegužės, bet vis dėlto turėtų būti patvirtintas iki galo. Jisai įsigalios per 20 dienų nuo patvirtinimo (jo paskelbimo oficialiame dokumente) ir turės per 36 mėnesius, priklausomai nuo veiklų, būti įgyvendintas. Pavyzdžiui, į uždraustas veiklas turėtų būti sureaguota jau per 6 mėnesius, paprasto pobūdžio – per 12 mėnesių, didelės rizikos sistemos – per 36 mėnesius. Šiame akte yra labai daug reglamentų ir taisyklių, ką mes turėtume daryti. Todėl papildomai mums nieko nereikia daryti, reikia tik jo sulaukti ir vykdyti. Jeigu mes priimsime šitą rezoliuciją, aš labai tikiuosi, kad ją priimsime, tai Lietuva bus pasirengusi geriau įgyvendinti šitą Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktą. Jau bus pradėtas taikyti realiame gyvenime ir mums nuo to bus tik lengviau. O šiaip valstybės narės gali pasitvirtinti kokias nors griežtesnes taisykles, turi tam teisę, bet šiuo metu mums tikrai nėra tokios būtinybės. Tiesiog šita rezoliucija būtų toks pirmas mūsų žingsnis į skaidresnę, teisingesnę, labiau apsaugotą dirbtinio intelekto naudojimo sistemą.
PIRMININKAS. Ilgokai atsakinėjate, mažai spės paklausti. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dirbtinis intelektas taikomas įvairiose srityse, bet ši rezoliucija apie viešąjį sektorių. Aš norėčiau pasidomėti, galbūt ir paklausti, nes pats irgi domiuosi šiais klausimais. Jūs, kaip Dirbtinio intelekto darbo grupės pirmininkė, turite daugiau informacijos. Kokias vis dėlto dabar matote realias problemas ir rizikas Lietuvos viešajame sektoriuje? Ačiū.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Ačiū, kad jūs labai aktyviai dalyvaujate Dirbtinio intelekto darbo grupės veikloje. Pagrindinės rizikos, dėl ko reikalinga šita rezoliucija, yra teisinio aiškumo trūkumas, atsakomybės klausimai, privatumo ir duomenų saugos rizika, socialinės ir ekonominės nelygybės padidėjimas. Šioje rezoliucijoje tais punktais viskas ir yra reglamentuota, labai aiškiai apibrėžta. Jeigu mes ją priimsime, tikrai bus lengviau viešajam sektoriui toliau tvarkytis.
PIRMININKAS. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, dirbtinis intelektas žmonijos, matyt, yra sukurtas tam, kad teiktų tam tikrą naudą. Bet gali teikti ir tam tikrą riziką. Taip pat kyla klausimų dėl ateities darbo vietų ir be galo daug kitų klausimų ir nežinomybės, nes šiandien mes nežinome, kokios gali būti pasekmės. Bet galbūt jūs pavardintumėte, kur jau šiuo metu naudojamas dirbtinis intelektas ir kokios grėsmės vis dėlto šiuo metu jau yra įžvelgiamos, kalbant apie viešąjį sektorių? Ačiū.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Mes, Dirbtinio intelekto darbo grupė, dabar susitinkame su ministerijomis. Daugelio ministerijų dirbtinio intelekto panaudojimą darbe tikrai apžvelgėme. Viena iš priežasčių, dėl ko ir gimė šita rezoliucija, kad viešasis sektorius jau kreipėsi į mus ir klausė, ar yra kas nors parengta, kokios nors taisyklės. Mes domėjomės, kaip jie naudoja dirbtinį intelektą. Tas dirbtinis intelektas iš tiesų yra naudojamas asmeniškai, labai asmeniškai ir labai nereglamentuotai. Žmogus, naudojantis savo darbe dirbtinį intelektą, prisiima rizikas, visą atsakomybę. Taip gali ir duomenis nutekinti, taip gali ir netiksliai ką nors padaryti. Jo tiesiog niekas neprižiūri. Tai šiek tiek naudoja, bet asmeniškai, o tai turėtų būti labai reglamentuota kiekvienoje viešojoje įstaigoje. Kas dar buvo, ko neatsakiau? Viską atsakiau. Gerai. Labai ačiū, Viliau.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, aš tikėjausi tikrai daugiau iš jūsų kaip komisijos pirmininkės. Turbūt žinome rezoliucijų reikšmę, turbūt dar nėra Seime priimtos rezoliucijos (nebent jūs pasakysite), kuri padėjo pralaužti ledus, pagal jūsų pasakymą. Tai turbūt keistas žanras. Bet galbūt jūs man patikslinsite, kokius principus šiandien kyla grėsmė peržengti arba jau sulaužė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savo darbe neapibrėžtai naudodama dirbtinį intelektą. Ar ši rezoliucija arba jos aiškinamasis raštas buvo parengti naudojant „ChatGPT“? Ačiū.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Klausykite, tai mes, kaip politikai, turime užbėgti įvykiams už akių ir neleisti, kad tai įvyktų. Po incidento paskui jau sakys, tai kur jūs žiūrėjote anksčiau. Šiaip ši rezoliucija yra parengta labai atsakingai, dėl jos konsultacijas teikė Lietuvos teisininkai lyderiai, mokslininkai lyderiai dirbtinio intelekto srityje, jie pateikė savo pastabas, pateikė savo pastebėjimus. Žodžiu, rezoliucija yra atsakingai parengta ir ne dirbtinio intelekto.
PIRMININKAS. Klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai iš tikrųjų laiku pradėtas kelti klausimas, galima apsimesti, kad galbūt čia nieko neįvyko, bet akivaizdu, kad į dirbtinį intelektą pasaulyje žiūrima gana rimtai ir atsakingai. Tikrai sveikinu šią idėją, kad rezoliucija eina, keliauja, sveikinu idėją, kad Seime darbo grupė yra sukurta, tikiuosi, kad bus gerų pasiūlymų, bus gerų įstatymų projektų, kurie reglamentuos, kaip tai turi būti panaudojama. Galbūt ir kai kurie kolegos kur kas profesionaliau pasinaudos dirbtiniu intelektu, rengdami savo kalbas, pasisakymus, nes kartais atrodo tikrai juokinga. Taigi, tikrai pasimokyti reikės. Mano klausimas būtų toks: kaip apskritai šita rezoliucija darys įtaką tolesniems dirbtinio intelekto žingsniams Lietuvoje ir ko turės imtis tas viešasis sektorius, jeigu tą rezoliuciją mes priimsime Seime? Kaip jums atrodo?
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Iš karto norėčiau pasakyti, kad jeigu naudosite dirbtinį intelektą savo darbe ir rengsite kalbas ar įstatymų projektus, tai būtinai būtinai labai atsakingai pažiūrėkite ir peržvelkite viską, nes negalite palikti dirbtiniam intelektui nuspręsti už jus. Tai čia yra pagrindinė taisyklė. Jeigu nori išsikepti… jeigu nori ragauti iš parduotuvės pirktą picą, tai tu ją turi išimti dar iš dėžutės, pašildyti, o ne tiesiai valgyti. Čia toks palyginimas būtų. O viešasis sektorius turėtų parengti aiškias ir bendras gaires bei procedūras ir jas taikyti, taisykles pasirengti. Turėtų būti numatytas žmogus, atsakingas už įstaigos dirbtinio intelekto priežiūrą. Tai čia būtų tokie žingsniai. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis turbūt klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, įdomus tas jūsų projektas, tik bandau suprasti, ar jūs bijote dirbtinio intelekto, ar jūs kažkaip norite, kad Lietuvoje būtų kuriama pažanga? Jeigu taip rimtai: ar jums neatrodo, kad, įvertinus dalyvaujančių neformaliajame ugdymo procese dalį, vaikų, kurie domisi technologijomis, dirbtiniu intelektu, Lietuvoje yra šiek tiek daugiau negu 1 %, nes daugeliui vaikų neprieinami tie dalykai? Ar jūs nemanote, kad reikėtų daugiau orientuotis ne į kažkokias baimes, bet į tai, kad mes kuo daugiau įtrauktume žmonių, visų pirma vaikų, besimokančių mokyklose, per neformaliojo ugdymo sistemas, kad jie iš tikrųjų domėtųsi technologijomis, kad Lietuva būtų ne uodegoje technologijų, o būtų technologijų šalimi, nes mes daugiau nieko neturime? Čia aš rezoliucijoje pasigendu Vyriausybei tokių pasiūlymų ir paraginimų, kurie paskatintų Lietuvos, kaip technologijų šalies, proveržį.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą, iš tikrųjų geras klausimas. Ši rezoliucija yra skirta viešajam sektoriui, kad jis dirbtinį intelektą panaudotų. Mes galėsime kartu su jumis parengti kitą rezoliuciją. Jūs esate labai teisus, nes dirbtinis intelektas jau liečia visus žmones, bet kokio amžiaus, nuo pat kūdikystės iki pat gilios senatvės. Jeigu kuri nors tema dar aplenkti gali žmogų, tai dirbtinis intelektas neaplenks nė vieno. Švietimas šiuo atveju yra pagrindinis dalykas, visuomenės švietimas. Aš neišskirčiau vaikų ar paauglių, ar jaunimo, jie patys pirmi susigaudys, bet visas visuomenės švietimas, kokios yra galimybės ir kokios grėsmes, tiesiog būtinas.
PIRMININKAS. Dėkui. Visi, kas spėjo paklausti, paklausė. Dabar turėtų būti diskusija, bet niekas nepageidauja apie dirbtinį intelektą diskutuoti. Tai pereiname prie priėmimo stadijos, pranešėja gali grįžti į vietą. Dėl motyvų yra užsirašiusių. K. Vilkauskas – už.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Apie dirbtinį intelektą ir dabar dar yra įvairių nuomonių, jis mistifikuojamas. Vieni apie jį galvoja tiktai kaip apie pagalbinį įrankį arba kaip apie technologiją atskirai. Čia yra visko daug. Iš tikrųjų įvairios šalys, kurios turi pajėgumų, jau sėkmingai naudojasi dirbtiniu intelektu ir aiškinasi, kokios grėsmės ir rizikos. Aš irgi siūlau palaikyti šitą rezoliuciją, nes kuo mes turėsime daugiau diskusijų, kuo mes patys imliau mokysimės dirbti su dirbtiniu intelektu kaip pagalbiniu įrankiu, tuo bus tikrai daugiau naudos. Manau, kad toliau eidami prie įstatymų projektų dėl dirbtinio intelekto naudojimo (jau irgi vienas yra užregistruotas) mes ne tiktai patys toliau tobulėsime, bet suteiksime daugiau aiškumo ir viešajam sektoriui, kuris, be abejo, susidurs su dirbtiniu intelektu. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia M. Maldeikis. Tiksliau, pasisako už.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Dėkui pranešėjai už pasiūlytą rezoliuciją. Greitai gyvensime naujais laikais – dirbtinis intelektas mūsų gyvenimą pakeis daugiau, negu mūsų protėviams pakeitė atsiradusi elektra. Tai turime įvertinti, tam turime ruoštis. Aš džiaugiuosi, kad po biškį, po biškį ir mūsų parlamentas eina prie tų klausimų, su kuriais mes susidursime ateityje ir kurie labai lems mūsų gyvenimo pasikeitimus. Dėkui pranešėjai ir labai kviečiu palaikyti rezoliuciją.
PIRMININKAS. Taip pat už kalbės A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš visiškai suprantu, kad šiandien dirbtinio intelekto tema gali atrodyti egzotiška, tokia visiškai neaktuali, neįdomi, bet net neabejoju, kad jau kitą kadenciją „dirbtinis intelektas“ bus vieni populiariausių žodžių ir mes daug kalbėsime ir bandysime vytis nuvažiuojantį traukinį. Šiandien tik pasakysiu analogiją. Kažkada Kauno „Žalgiris“ tapo steigėju Eurolygoje ir dabar ten gali gerai dalyvauti, turbūt dalyvauja geriau negu daug turtingesni klubai, kurie vis turi spręsti, ar kitą sezoną jie galės dalyvauti, ar ne. Kodėl šitą analogiją sakau? Todėl, kad tiek, kiek Lietuva sudalyvaus šioje temoje, nes dabar iš esmės yra tos temos kryžkelė, tiek mes galėsime tikėtis ateityje gauti didelį postūmį, nes mes kalbame ir apie svarbų ateities technologijų postūmį, ir apie reglamentavimą, kad nepasiduotume vien tiktai korporacijų valdžiai. Bet šiandien politikai dar yra silpnoji grandis, šiandien politikams dar neįdomi ta tema, jie dar kalba truputį su juokeliais ir klausinėja, bet aš tikrai galvoju, kad tai praeis. Taip, šita rezoliucija dar nekeičia ko nors iš esmės, bet ji pabando į politinę darbotvarkę įvesti šitą temą, o tai yra labai svarbu. Labai ačiū rezoliucijos autorei ir tikrai raginu pabalsuoti už. Rezoliuciją įdėmiau skaitysite jau tada gal kitą kadenciją ar kada nors ir pamatysite, kad ji tikrai yra labai aktuali.
PIRMININKAS. Paskutinis taip pat už – A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų dirbtinis intelektas, kaip jau buvo minėta, siūlo milžinišką pažangą, ypač dirbant su dideliais duomenimis, kur neįmanoma žmogui ar programuotojui visų aprėpti ir visų atvejų numatyti, tačiau jo principas yra pagrįstas tuo, kad nėra aiškaus algoritmo, kaip jis priima sprendimus, o yra tiktai jo galimybė išmokti. Šiais atvejais mes jau dabar patiriame didžiulę riziką. Tai nėra kokios nors grėsmės – tai yra jau šiandieną mus veikiantys dalykai. Tarp jų yra didžiulis melagienų generavimo proveržis, privatumo pažeidimai, su tuo yra susiję nacionalinio saugumo iššūkiai, eksperimentavimas su žmonėmis, auganti programuotojų galia, nauja valdžia gali atsirasti šalia esamų. Įdomiausia, kad ir pačiam dirbtiniam intelektui kyla grėsmė, nes dėl baimės ir nesupratimo kai kurios šalys gali stabdyti šitą pažangą ir dėl to jos praras konkurencingumą. Todėl yra būtina reguliuoti šituos santykius, ypač kai tai liečia tarpasmeninius santykius, politiką, žmogiškąsias savybes, tokias kaip empatija, nes iš karto iškyla atsakomybės ir etikos klausimai. Tai mato visas pasaulis. Dėl to išgyvena ir inžinerinė bendruomenė, ir patys kūrėjai. Todėl reguliavimas yra būtinas. Laisvė, kaip laisvės atsakomybė, šiuo atveju civilizuotiems žmonėms visiškai būtina. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Atsirado ir pasisakančių prieš. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai labai keista girdėti, kai kolegos rimtais veidais kalba apie tai, kas jau yra praeitis. Tikrai niekas nekvestionuoja, kad dirbtinis intelektas nėra ateitis, jis vis daugiau užimta vietos mūsų kasdienėje buityje ir gyvenime, bet būkime realistai – šita rezoliucija yra apie nieką. Jinai neturi nei teisinio, nei kokio nors kitokio pagrindo, kad Vyriausybė padarytų realius darbus.
Aš manau, kad komisijos pirmininkė, kuri gauna ir papildomą darbo užmokestį, dirba paskirti žmonės, tikrai galėjo parengti turbūt rimtesnį dokumentą, kuris padėtų pagrindus. Tiesiog aš į programėlę „ChatGPT“ įvedžiau, kaip būtent galėtų atrodyti tie principai. Tai, ką kalbėjo kolega Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, visa tai surašyta penkiais punktais. Turbūt mes jau esame praeityje ir, kolegos, reikėtų žiūrėti į priekį. Tas skaidymas, kad kalbame tik apie viešąjį sektorių, manau, tai yra kalbame apie to paties lygiateisiškumo principus, nes privatus sektorius – lyg ir, galime sakyti, problemos nėra. Lygiai taip pat ir privačiame sektoriuje yra naudojamas dirbtinis intelektas, nėra jokio apibrėžtumo. Jūsų, kaip lyderystę rodančios grupės, darbas turbūt turėtų apimti visą visuomenę ir kalbėti (ne skaityti iš lapo tai, ką sukūrė, nežinau, kažkas jums) apie tai, kaip galbūt apsaugoti žmones, kad tai būtų saugu, kad tai būtų skaidru, kad tai būtų sąžininga ir, svarbiausia, kaip jūs ir minėjote, būtų įtrauktos visos amžiaus grupės, ne tik vaikai, bet ir senjorai. Tiesiog linkiu daugiau padirbėti ir turbūt atnešti kokį nors labiau baigtinį produktą. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, daugėja pasisakančių prieš. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji, K. Mažeika labai teisingai išdėstė. Neskubėkime. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Nei skubėsime, nei neskubėsime, tiesiog balsuosime už rezoliuciją. Jau yra balsavimo intervalas. Kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Balsavimas yra už tai, kad priimtume rezoliuciją be jokių pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 101: už – 82, prieš – 2, susilaikė 17. Rezoliucija priimta. (Gongas)
Kitas darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Vėluojame, būtų gerai nuo replikų susilaikyti. Bet R. Petrauskienė labai nori. Prašom.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Čia nereikia nieko paspausti? Žodžiu, čia ne replika, aš tik noriu patikslinti, kad darbo grupė nėra kaip nors papildomai apmokama ar dar kas nors, jokio papildomo užmokesčio aš negaunu. Tai patikslinu, kad žinotumėte. Ačiū.
14.30 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2241 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3581 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dabar Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3581. Pateikimas. Prieš pateikiant fiksuokime, kad šis projektas įrašomas į Seimo sesijos darbų programą, nes jo ten nebuvo. Padarome tai bendru sutarimu. Kviečiu K. Vilkauską pristatyti projektą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, nuo 2024 metų Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimais biudžetinių įstaigų vadovams įvesta penkerių metų kadencija ir kartu nustatyta, kiek po įstatymo įsigaliojimo dar gali dirbti į vadovo pareigas neterminuotai paskirti asmenys. Priešingai nei iki šiol, tokiems biudžetinių įstaigų vadovams nesudaroma galimybė išdirbti visą naujai įvestą kadencijos trukmę ir numatytą kadencijų skaičių. Jų kadencija nepagrįstai trumpinama ir kadencijų skaičius mažinamas, atsižvelgiant į iki tol turėtą vadovavimo trukmę ir amžių senatvės pensijai gauti.
Toks teisinis reguliavimas neatitinka analogiško reguliavimo, įtvirtinto kitais įstatymais kitiems biudžetinių įstaigų vadovams, todėl, visų pirma, pažeidžia biudžetinių įstaigų vadovų konstitucinį lygiateisiškumą ir yra diskriminacinis. Antra, įtvirtinamas retrospektyvus įstatymo galiojimas, tai yra atgalinis galiojimas.
Kaip Seimas reguliavo analogiškus teisinius santykius iki šiol? Pavyzdžiui, Vyriausybės įstatymu įvedus ketverių metų kadencijas Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams, buvo nustatyta, kad pirmoji vadovavimo kadencija prasideda po įstatymo įsigaliojimo ir asmeniui suteikta teisė išdirbti visas priklausančias kadencijas nuo pradžių.
Valstybės tarnybos įstatymu įvedus vadovų kadenciją, buvo paskelbta analogiškai: nuo kadencijos įvedimo pradžios vadovams, tarnautojams buvo suteikta galimybė išdirbti visas naujai įvestas kadencijas, jų netrumpinant, o vadovui, kuriam kadencijos metu sueina 65 metai, palikta teisė spręsti, ar tęsti tarnybą, ar ją baigti.
Taip pat padaryta ir dėl socialinių paslaugų įstaigų vadovų, savivaldybių kontrolierių ir kitų tarnautojų. Tai yra šių įstaigų vadovų atžvilgiu įstatymas, kuriuo įvedamos kadencijos, neturės atgalinio veikimo galios, o jų kadencija pradedama skaičiuoti nuo pradžių tik įsigaliojus įstatymui. Ji netrumpinama, nepriklausomai nuo iki įstatymo pakeitimo išdirbtų metų, amžiaus, ir laikoma pirmąją vadovo kadencija.
Tačiau visiems kitiems įstaigų vadovams, kurie nėra valstybės tarnautojai, nėra Vyriausybei ar ministerijoms pavaldžių įstaigų vadovai, nėra socialinių paslaugų ar kitų specialiais įstatymais reglamentuojamų įstaigų vadovai, numatomas blogesnis reguliavimas, nors jų statusas nesiskiria nuo prieš tai išvardytų. Šiems paprastiems biudžetinių įstaigų vadovams naujai įvestos kadencijos nebelaikomos pirmąja kadencija ir kadencijos trukmė trumpinama priklausomai nuo to, kiek toks asmuo yra dirbęs anksčiau ir kokio amžiaus jis yra.
Toks įstatymo reguliavimas pažeidžia įstaigų vadovų lygiateisiškumą, numato diskriminacinį reguliavimą bei, kas ne mažiau svarbu, numato teisine prasme nepateisinamą įstatymo atgalinį veikimą. Į naujai įvestos kadencijos trukmę ir kadencijų skaičių yra įskaičiuojamas laikas iki įstatymo priėmimo.
Taigi projekto uždavinys – pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir pagrindiniams teisės principams prieštaraujantį įstatymo reguliavimą ir užtikrinti įstatymo teisėtumą. Tai yra biudžetinių įstaigų vadovų kadencija turi būti skaičiuojama nuo įstatymo įsigaliojimo dienos ir turi būti laikoma pirmąja vadovo kadencija.
Taip pat norėčiau paraginti Seimo narius, kadangi kreipsiuosi dėl skubos, irgi apie tai pagalvoti, nes yra vadovų, kuriems jau gali būti kadencijos pabaiga ir po 2 mėnesių, o šio įstatymo projektas numatytas toliau… Noriu dar kolegoms priminti, kad visai neseniai Seimas apsisprendė dėl turizmo informacijos specialistų kadencijų, kur visiškai analogiškas atvejis ir dėl amžiaus, ir dėl terminų.
Mieli kolegos, laukiu klausimų ir prašau palaikyti šį įstatymo projektą, kurį pateikėme kartu su kitais Seimo nariais.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmoji – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas kolega, aš norėjau paklausti. Yra ir kitų įstatymų, kurie skirtingose veiklos srityse taip pat nustato ar kadencijas, ar kadencijų trukmę įstaigų vadovams. Jau įvyko tas grįžtamasis procesas, kai visiems buvo įvestos kadencijos, bet pamatė, kad regionuose muziejuose nėra kam tapti tuo vadovu, arba dabar neseniai buvo turizmo informacijos centrų vadovų kadencija, ir po truputį atkeičiama, suvienodinama, visiems paliekamas tas pereinamasis, sakykime, laikotarpis. Ar jūs įvertinote, ar tikrai įstatymas, kuris yra platesnis, jūsų teikiamas Biudžetinių įstaigų įstatymas, reglamentuoja kadenciškumą vadovams, ar jis apims visus vadovus? Ar mes vėl nepaliksime kokių kelių įstaigų vadovų ir jiems bus reglamentuota kitaip? Mano vertinimu, teisė turi būti užtikrinama vienodai visiems, jeigu kalbame apie darbo sąlygas ir darbo trukmę.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Taip, kaip jūs paminėjote, bibliotekų, kultūros centrų, muziejų vadovų kadencijos jau yra sutvarkytos. Kaip minėjau, turizmo informacijos centrams, nes čia buvo atskira grupė. Pristatydamas šį įstatymo projektą minėjau, kad specialiais įstatymais nereglamentuojamos tokių kaip socialinių paslaugų vadovų kadencijos, šis klausimas nėra išspręstas. Dėl to jį reikėtų sutvarkyti ir, manau, gal jau būsime nieko nepraleidę ir suvienodinę įstatymus ir jų galiojimą visiems.
PIRMININKAS. Toliau klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, nors ir pasirašiau įstatymą, bet dabar galvoju. Ne, ne, viskas gerai. Tik man klausimas kyla, gal iš viso nereikia kadencijų? Mes matome, kas dedasi, faktiškai paskui vadovų mes trūkstame. Gal atsisakyti kadencijų ir per vertinimą mes galėtume, kaip sako, įvertinę jo darbo rezultatus, po to pratęsti ar nepratęsti kadenciją. Dabar išeina taip, kad tas dvi kadencijas dirba labai labai gerai ir paskui mes atleidžiame, nes pasibaigia kadencija, arba va įstatymo pataisa. Faktiškai žinome, kad net ir kredito negali gauti, kai yra terminuotos darbo sutartys, kadangi yra kadencija, negali paimti būsto paskolos ir panašiai. Kaip jums atrodo?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip, ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Mes labai daug diskutavome, jeigu atsimenate, ir priimdami Valstybės tarnybos įstatymą, ir, kaip minėjau, atskirus įstatymus dėl kadencijų. Taikėme įvairius perėjimo modelius: jeigu vertina gerai, pereina į kitą kadenciją. Sakykime, seniūnų kadencijų iš viso atsisakėme. Manau, turėtume pažiūrėti, kaip dabar visi šie įstatymai veiks. Pasižiūrėkim, kaip veikia. Aišku, tik ne žmonių sąskaita. Blogai kartais, kad darydami reformas nepagalvojame apie tų žmonių artimąją ar tolimąją perspektyvą. Manau, turėtume toliau diskutuoti, bet šiuo metu reikėtų bent jau padaryti tai, ko laukia tie žmonės, kurie už mėnesio ar už dviejų gali tiesiog netekti darbo. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš dalies klausimas buvo užduotas kolegės Ritos, bet einant giliau į mišką, ko gero, ir medžių daugiau. Gal neblogas įstatymo projektas, tačiau ar pagalvojote, gerbiamas Kęstuti, apie tuos žmones, kurie ketina dalyvauti naujuose konkursuose ir šitas teikiamas jūsų įstatymo projektas gali atbaidyti juos dalyvauti, nes jeigu mes įteisiname taip, kaip jūs norite, tada jie atsisakys dalyvauti konkursuose ir grįš į savo didmiesčius. Nesudarys galimybių pasitikėti šia galimybe dalyvauti, tokia prielaida.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega Robertai, už klausimą. Mes sprendžiame tų žmonių, kurie dabar visiškai kitaip įstatymiškai reglamentuojami, likimą. Tikrai mes galėtume galvoti apie perspektyvą, kaip pritraukti jaunų specialistų. Kaip jūs žinote, priimdami Valstybės tarnybos įstatymą mes daug iečių laužėme dėl to, kad reikia didinti motyvaciją arba, sakykime, valstybės tarnybos patrauklumą kitose įstaigose. Manau, čia kompleksinis dalykas. Motyvacinėje sistemoje yra ne vien tiktai kadencijos, bet ir atlygio, ir vertinimo, ir sąlygų, kurias gali gauti vienas ar kitas vadovas. Čia kompleksinis klausimas, prie kurio, aišku, turėtume vėl grįžti, kad būtų kuo daugiau motyvacijos jauniems specialistams ateiti dirbti.
PIRMININKAS. Klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Kęstuti, kolega, prašom sakyti, man atrodo, kad yra kitų įstatymų, kurie jau nusprendę vadovų kadencijas, tai ir dėl švietimo, kultūros, neseniai dėl turizmo, socialinių paslaugų, ten visų statutinių darbuotojų kadencijos yra labai aiškios. Tai vis dėlto kokios srities biudžetinės įstaigos nėra paliestos, ką apims šis įstatymas?
Ir kita klausimo dalis. Ar nebus dar daugiau sąmyšio, priėmus šį įstatymą, nes lyg ir atrodys, kad visiems, kuriems jau yra sutvarkytos kadencijos, šitas įstatymas vėl pakeičia kadencijų laiką, ar ne taip?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą, gerbiama kolege. Jūs pati balsavote už turizmo informacijos centrus. Tai yra visiškai analogiškas, mes negalime palikti ir kitos grupės. Pavyzdžiui, kalbant apie Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovus. Tai irgi svarbu, nes mūsų visuomenėje jie yra tikrai labai populiarūs žmonės, taigi mes turėtume atkreipti dėmesį ir į šitą sritį.
PIRMININKAS. Ir R. Baškienė klausia paskutinė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju už galimybę paklausti. Gerbiamasis pranešėjau, sistemiškumas, apie kurį jūs kalbate, iš tikrųjų yra labai svarbu, kad taikytume šitą įstatymą, kaip ir kitus, visiems vienodai, tai yra labai svarbu. Prašom pasakyti, kaip jūs suderintumėte siekį, kad įstaigoms vadovautų ne tik pensinio amžiaus ir tie patys nuolat dirbantys, bet panašiai, kaip klausė R. Šarknickas, kad ateitų jauni žmonės, kad atsinaujintų biudžetinių įstaigų vadovų komanda? Ar nemanote, kad lygiagrečiai reikėtų galvoti ir apie tai, ir ar šiame įstatymo projekte jūs tokių saugiklių nenumatote? Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Sprendžiamas gana siauras klausimas, tai yra kadencijų, sulyginama taip, kaip ir kitose srityse, būtent norint padėti tiems žmonėms, kad jie nenukentėtų ir paskui negalėtų kreiptis į teismą, kadangi nevienodos sąlygos. O kitas dalykas, kaip ir minėjau atsakydamas prieš tai, mes ir pagalvokime apie tuos jaunus specialistus, kuriuos mes galime pritraukti, bet žiūrėkite, kaip sudėtinga dabar, pavyzdžiui, dėl gydytojų. Na, ieško, tiesiog moka didžiulius pinigus, bet jų nėra. Pirmiausia mes turėtume galbūt pagalvoti, kad neišnyktų tie, kurie dar gali dirbti, na, kad ir vyresnio amžiaus.
Atsirado galimybė pratęsti. Kodėl? Nes neatsiranda regionuose jaunų žmonių, kurie turėtų atitinkamos specifikos žinių ir galėtų atlikti tą darbą kokybiškai. Sakau, kompleksiškai žiūrėkime. Čia jau bus mūsų viso Seimo, visų partijų noras padaryti tokius politinius žingsnius, kurie motyvuotų jaunus žmones ateiti į regionus.
PIRMININKAS. Dėkui. Visi, kas norėjo paklausti, paklausė. Dabar motyvai. Prieš pasisakys A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Na, žiūrėkite, kolegos, iš principo gal nesu visai prieš patį konceptą, aš gal pradžioje pasakysiu, kad man yra pikta dėl to, kad iš pradžių nustatome tam tikras nuostatas, o paskui per išimtį sugriauname visą konceptą, kuris buvo sudėliotas. Bet jeigu jau pasirenkame eiti šituo keliu, tai aš turiu atkreipti dėmesį, kad Kęstučio užregistruotas ir kolegų užregistruotas projektas nėra analogiškas visai neseniai svarstytam turizmo informacijos centrų vadovų klausimui. Visiškai skirtinga prieiga. Šiuo projektu yra numatomas kadencijos skaičiavimas iš karto, nuo pirmų metų, kaip pirma kadencija automatiškai, be jokio konkurso dešimčiai metų į priekį. Tuo tarpu čia nuskambėjo klausimas, ar nereikia atisakyti kadencijų. Tai kadencijų atsisakyti nereikia.
Tada laikykimės to bendro koncepto, kuris buvo pritaikytas analogiškai turizmo informacijos centrų, kultūros centrų vadovams, kuomet neišbalansuojame valstybės tarnybos sistemos ir numatome vienodą skaičiavimo tvarką, kas yra laikoma pirma kadencija, kas yra laikoma antra kadencija po neterminuotų sutarčių, ir laikykimės to principo, kad po antros kadencijos visais atvejais įvyksta konkursas. Na, ir jeigu nėra pasirinkimo variantų, tas pats vadovas, mes jam galime neriboti kadencijų, kaip ir prieš tai svarstytais klausimais, jis gali laimėti konkursą ir eiti pareigas toliau, bet kas tam tikrą periodą mes pasitikriname, ar tų jaunų žmonių neatsirado.
Šiandieną tikrai baru iniciatorius už tai, kad nesugebėjo paimti ankstesnių teisės aktų, kuriuos visai, tarp kitko, neseniai priėmėme, paimti jų kaip pavyzdžio, pritaikyti tokias tvarkas, o bandoma išrasti naują tvarką. Tik už tai šiandieną ir pabarsiu, nes mes komitete vėl turėsime sutvarkyti ir padaryti vienodą konceptą kaip visiems. Mintis bus ta pati, tiesiog prieiga visai kita. Kolegos, bent jau dėl to tikrai laikykimės sistemiškumo. Na, o balsuoti kviečiu laisvai. Šiandien pykdamas už tai, kad nekokybiškai padaryta, aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Niekas nenori pasisakyti už projektą, tai balsuosime.
Balsavo 106: už – 58, prieš – 8, susilaikė 40. Po pateikimo yra pritarta. Tuomet pagrindiniu komitetu būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti, nors čia parašyta rudens sesijoje, bet turbūt iniciatorius dėl to ir stovi, siūloma svarstyti birželio pradžios kuriame nors posėdyje. Tuoj pažiūrėsime, kiek čia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui užteks… 2–3 savaičių, manau. Galbūt birželio 11 dieną fiksuokime? Sutariame bendrai dėl to.
14.48 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 1, 2, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 341, 38, 39 straipsnių, III skyriaus ketvirtojo skirsnio, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3454(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3454(2). Kviečiu į tribūną komiteto įgaliotą pranešėją, nes čia bus šiek tiek pastabų. Dėl 1, 2 straipsnių pastabų nėra. Niekas nereikalauja atskirai balsuoti dėl šių straipsnių. Tada dėl 3 straipsnio Teisės departamento pastaba. Laukiu komentaro.
G. PALUCKAS (LSDPF). Tai pastaba redakcinio pobūdžio. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip, pritariame šiam straipsniui su priimta Teisės departamento pastaba. Dėl 4, 5, 6, 7 straipsnių nėra pastabų ir pasiūlymų, niekas nereikalauja balsuoti dėl jų atskirai. Tada dėl 8 straipsnio irgi Teisės departamento pastaba.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gramatinio pobūdžio pastaba. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip, pritariame šiam straipsniui su priimta pastaba. 9, 10 straipsniai… Tiesa, 10 straipsnis čia yra toks kompleksinis. Pastabų yra. 9 straipsnį priimame. 10 straipsnis. Čia tada 181 straipsnio nuostatos. Prašau įgaliotą atstovą pasisakyti dėl Teisės departamento pastabų. Taip, prašau dėl Teisės departamento pastabų, čia dėl 181 straipsnio jų yra keletas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Iš esmės yra keletas pastabų. Pirmoji – redakcinio pobūdžio, antroji – numeravimo pakeitimas ir trečioji – taip pat redakcinio pobūdžio. Komitetas visoms pastaboms pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip, niekas nereikalauja atskirai balsuoti. Pritariame šiam straipsniui, čia 182 straipsniui su Teisės departamento pastaba, kuriai taip pat komitetas pritarė. Pritariame straipsniui su ta priimta pastaba.
Dėl 183 straipsnio taip pat yra dvi Teisės departamento pastabos.
G. PALUCKAS (LSDPF). Taip pat redakcinio pobūdžio. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip, pritariame šiam straipsniui su priimtomis pastabomis.
Dėl 184, 185, 186 straipsnių pastabų nėra. Niekas nereikalauja balsuoti. Pritariame šiems straipsniams. Čia dabar buvo viskas dėl 10, tai galiausiai pritariame 10 straipsniui, kuris yra toks sudėtinis. Tada dėl 11, 12, 13 straipsnių nėra pastabų. Niekas nereikalauja dėl jų atskirai balsuoti. 14 straipsnis. Teisės departamento pastaba.
G. PALUCKAS (LSDPF). Teisės departamentas nurodė, jog ne tas Administracinio kodekso straipsnis buvo nurodytas. Pataisai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip, pritariame šiam straipsniui su priimta Teisės departamento pastaba.
15 straipsnis. Taip pat Teisės departamento dvi pastabos.
G. PALUCKAS (LSDPF). Lygiai ta pati pastaba, pasikartojanti dėl kelių straipsnių. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip, pritariame šiam straipsniui su priimtomis Teisės departamento pastabomis.
Dėl 16, 17, 18 straipsnių pastabų nėra. Niekas nereikalauja atskirai balsuoti. Pritariame.
Dėl 19 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gramatinio pobūdžio pastaba. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritariame šiam straipsniui su priimta Teisės departamento pastaba.
Dabar motyvai dėl viso projekto. A. Bagdonas kalbės už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo pakeitimu patikslinamos licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais rūšys, atsisakoma perteklinio kiekio vienkartinių licencijų rūšių. Licencijų kiekio sumažinimas suteiks daugiau aiškumo ir sumažins biurokratinę naštą. Numatoma nauja bendra vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė alkoholio koncentracija neviršija 15 %, parodose, mugėse ir renginiuose rūšis. Lietuvos alkoholio vartojimo kultūra per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų iš esmės pasikeitė. Įsigyjama žymiai mažiau stipresnių gėrimų, dominuoja silpnieji gėrimai, tokie kaip sidras, alus ar vynas. Tad siūlymas pakeisti ir suvienodinti galimybes ne tik parodose ir mugėse, bet ir renginiuose įsigyti alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 %, yra suprantamas ir logiškas. Taip pat šiuo įstatymo pakeitimu numatoma galimybė vykdyti degustacijas gamybinėse patalpose.
2018 metais buvo priimta daugybė draudimų, tokių kaip amžiaus pakeitimas nuo 18 metų iki 20 metų, trumpesnis laikas sekmadienį, uždrausta reklama. Žiūrėdami Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento statistiką matome, kad vienam gyventojui tenkantis suvartojamas kiekis 2018 metais buvo 9,6, 2019 metais – 9,5, 2020 metais – 9,7, 2021 metais – 10,9, o 2022 metais – vėl 9,5. Iš esmės vienam gyventojui tenkantis alkoholio suvartojimas niekaip nepasikeitė dėl įvestų daugybės perteklinių draudimų. Todėl ne draudimais, o kartais sąmoningumu mes galime pasiekti daug geresnį rezultatą. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Informuoju, kad pratęsiu šį balsavimo intervalą, kol bus baigti visi priėmimai. Paskutinis yra Civilinio kodekso pataisos, kurią teikia I. Kačinskaitė-Urbonienė, priėmimas. Toliau įvairių projektų pateikimai jau būtų per kitą balsavimo intervalą.
Tęsiame pasisakymus dėl motyvų. A. Veryga kalba prieš.
A. VERYGA (LVŽSF). Kolegos, visiems, kurie šiuo metu dar esate neapsisprendę ir svarstote, kaip balsuosite, prieš balsuojant noriu pasiūlyti patiems sau užduoti du klausimus. Pirmasis klausimas būtų: ar jau išsprendėme su alkoholio vartojimu susijusias problemas ir nebėra poreikio jas spręsti? Gal taip yra, gal viskas pas mus jau gerai ir galime sakyti, kad sukame atgal? Kitas klausimas turėtų būti: kaip šitos pataisos įgyvendina pagrindinį Alkoholio kontrolės įstatymo tikslą, kuris yra įrašytas pačiame įstatyme, tai yra mažinti bendrąjį alkoholinių gėrimų suvartojimą ir jo daromą žalą visuomenei, šalies ūkiui? Kaip tai koreliuoja su vienu iš pagrindinių valstybės alkoholio kontrolės principų, kuris yra įvardintas taip pat įstatyme, tai yra kurti socialinę aplinką be alkoholio?
Atsakymas į abu šiuos klausimus man, kai aš juos sau užduotu, yra ne. Problemų mes neišsprendėme ir šios pataisos prieštarauja tiek įstatymo pagrindiniam tikslui, tiek valstybės alkoholio kontrolės principams. Nelabai suprantu, kolegos, kokia yra prasmė iš viso priimti įstatymus, numatyti sau kažkokius valstybinius alkoholio kontrolės principus, kurie yra surašyti įstatyme ir galioja, jeigu paskui lengva ranka yra atnešamos pataisos ir sakoma, kad jos sprendžia perteklinių draudimų klausimą. O kaip jūs nustatėte, kad jie yra pertekliniai? Šiandien yra galiojantys, veikiantys, mažinantys mirčių skaičių, mažinantys susirgimų skaičių. Tą statistiką bet kuris iš jūsų galite surasti, išsitraukti ir pasitikrinti. Kolegos, kviečiu nepasiduoti spekuliacijoms ir balsuoti prieš šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. J. Baublys – už.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų vis daugiau žemdirbių, ypač smulkių, nenori užsiimti tradicine žemdirbyste, augalininkyste, gyvulininkyste, o ieško verslų. Vienas iš tokių verslų yra vyno gamyba, kai mažame žemės plote yra vynuogynai arba naudojama vietinė žaliava ir iš tiesų gaminamas aukštos kokybės vynas, tačiau jaunos šeimos, užsiimančios verslu, neturi galimybės savo produkcijos pristatyti nei parodose, nei mugėse. Iki šiol galiojantis įstatymas parodose lyg ir leisdavo pristatyti iki 13 % alkoholio koncentracijos vyną, tačiau parodų organizatoriai to nedarydavo, o mugėse buvo nustatyta tik 7,5 % alkoholio koncentracija ir buvo galima pristatyti tokią produkciją. Dabar yra suvienodinama iki 15 %. Manau, kad pristatyti produkciją Lietuvos gamintojams iš vietinės žaliavos, tiems gamintojams, kurie turi tautinio paveldo sertifikatus ir gamina tikrai aukštos kokybės produkciją, turime sudaryti galimybę. Taigi, palaikydamas šį įstatymo projektą, noriu palaikyti tas šeimas, kurios nori regionuose kurti verslus, kurti darbo vietas. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar E. Zingeris prašė trumpo žodžio dėl vedimo tvarkos. Prašom per šoninį mikrofoną.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Bičiuliai, nenoriu jūsų trukdyti posėdžio metu, bet mūsų Seime šiandien lankosi ir balkone yra su mumis Kanados europinės kilmės Izraelio piliečiai, kurių šeimos nuo tos lemtingos, baisios spalio 7 dienos iki šiol yra kankinamos „Hamas“ teroristų kalėjimuose. Daugelis pagrobtų įkaitų po klastingos spalio 7 dienos atakos prieš Izraelį jau yra žuvę baisiausiu būdu. Arba moterys… Nenoriu tęsti, kokiu būdu visa tai įvyko, kaip jie buvo žeminami prieš žūtį. Jeigu leisite, norėčiau pareikšti, gerbiamas pirmininke, mūsų užuojautą pagrobtų nekaltų įkaitų šeimoms, dabar kartu esančioms su mumis. Gal prašyčiau, jeigu galima, atsistoti. Atsinešė portretus.
PIRMININKAS. Dėkui Emanueliui už informaciją.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū jums už solidarumą.
PIRMININKAS. Tęsiame pasisakymus dėl motyvų. A. Širinskienė kalbės prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tik primenu, kolegos, kad 2018 metais, kuomet buvo įvesti alkoholio prekybos ribojimai, Lietuva Pasaulio sveikatos organizacijoje pagal alkoholio vartojimo mastą buvo linksniuojama greta su Baltarusija ir Rusija. Tie ribojimai leido padaryti taip, kad mes esame priešingai linksniuojami, negu kad buvome su sovietinėmis valstybėmis – dabar esame vertinami kaip priėmę pažangų reguliavimą. Aš jau nekalbu apie tai, kad per tą laikotarpį sveikatos rodikliai keitėsi ir susirgimų, kurie paprastai siejami su alkoholizmu, skaičiai reikšmingai mažėjo. Tai dabar retoriškai, matyt, reikėtų savęs paklausti, ar didindami, tarkime, mugėse ir kituose renginiuose parduodamo alkoholio koncentraciją mes negrįžtame į tą buvusią posovietinę erdvę, ir vėl klausimas, ar nebūsime po kokių trejų ketverių metų linksniuojami su tomis valstybėmis, su kuriomis šiemet apskritai pasaulyje, na, niekas daugiau lygiuotis nenori. Tikrai raginu balsuoti prieš ir žiūrėti vis dėlto į Vakarų kultūrą, į ribojimo naudojimą, į tai, kad mes tikrai išsaugome šeimas, jų darną.
Čia kolega kalbėjo apie tai, kad jisai nori paremti verslininkų šeimas, bet, manau, mes, priimdami sprendimus turėtume remti visas šeimas, kurios nori laisvalaikį leisti kultūringai ir tikrai ne apsvaigusių nuo alkoholio žmonių apsuptyje.
PIRMININKAS. V. Mitalas – už.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, būkime tikslūs – tai nėra visų ribojimų panaikinimas. Alkoholio reklama lieka, reklamos ribojimas lieka. Lieka ir kiti reguliavimai, kurie buvo padaryti. Kas yra patikslinama ir kam šitas dalykas yra reikalingas? Tam, kad kai kuriuos alkoholinius gėrimus, kurie, pavyzdžiui, yra natūralios fermentacijos, būtų galima pardavinėti tose pačiose mugėse. Tai reiškia, kad ne tas sidras iš bambalių, visiškai nudažytas ir chemijos atskiestas, o natūralios fermentacijos produktas, ar tai būtų vynas, ar tai būtų sidras, ar kitas gėrimas iki 15 laipsnių stiprumo, galėtų būti pardavinėjamas mugėse. Štai apie tokius dalykus ir apie tokius patikslinimus mes šnekame. Todėl negąsdinkime vienas kito, kad šitas įstatymas iš esmės panaikins kažkokius alkoholio rinkos reguliavimus. Šitas įstatymas paliks esminius alkoholio rinkos reguliavimus ir niekas jų nepakeis. Šitas įstatymas tik patikslins kai kurias nuostatas, kurias reikia patikslinti ir kurias jau seniai reikėjo patikslinti. Dėl to aš labai kviečiu kolegas Seimo narius balsuoti už ir užversti vieną mažą puslapėlį.
PIRMININKAS. A. Matulas kalbės prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Na, naujiems, jaunesniems parlamentarams noriu priminti, kad 2000 metais į valdžią atėjo tokia vadinamoji naujoji politika, kurią sudarė tam tikros partijos, ir liberalizavo iš esmės viską: visą alkoholio prekybą, reklamą, galėjai pirkti, reklamuoti, gerti, kur norėjai. Ir po ketverių metų, pakako ketverių metų, ir 2004 metais pagal statistiką – pagal savižudybių skaičių, pagal psichozių skaičių, suvartojamo alkoholio skaičių – Lietuva tapo labiausiai prasigėrusi valstybė per visą savo gyvavimo tūkstantmetį. Pradžioje pavieniai asmenys ėmėsi veiksmų, po to jau ir frakcijos susiprato. Turime šiandien gana gerą įstatymą, kuris uždraudė iš esmės reklamą, labai sumažino prieinamumą. Turime rezultatą.
Kolega čia sako, alkoholio suvartojimas vienam žmogui nepadidėjo. O kas būtų buvę, jeigu tų draudimų nebūtų buvę? Tai kam dabar reikia priimti šiuos sprendimus, kurie efektyviai veikia?.. Gal kas nors pasigedo bendruomenių renginiuose, gegužinėse, šokiuose vasaros metu priekyje kelių pijokų, nes paprastai buvo galima vartoti vyną, degtinę, priekyje visada šokdavo dvi, trys ar keturios poros visiškai prasigėrusių asmenų, o kai leidžiame tik alų, šito dalyko jau nebėra. Kam šitie dalykai reikalingi? Noriu priminti, kad Sveikatos reikalų komitetas iš esmės vienbalsiai pritarė, kad šitų pataisų nereikia, arba dar nereikia, todėl labai prašau nebalsuoti už tą vadinamąją liberalizaciją.
PIRMININKAS. V. Semeška – už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, na, manau, ne vienas buvote Vakarų valstybėse, dalyvavote parodose, mugėse, tuose pačiuose turguose Vokietijoje, kur skanaujamas geras, kokybiškas gėrimas, vynas tiek iš vynuogių, tiek iš kitų vaisių ir uogų. Tie, kas nori prisilakti, visą laiką ras galimybę, tie, kas mėgsta skanauti, degustuoti, žinoma, irgi gali prisidegustuoti, bet nebūtinai. Todėl neatimkime galimybės žmonėms švęsti, skanauti, ragauti. Vis dėlto tie, kas norėtų atsinešti stipraus alkoholio, jie ir šiandien atsineša į tam tikrus renginius ir degtinaitės, ir naminukės, geria ir nusigeria. O čia mes kalbame apie kultūrą, apie skanavimą mugėse, parodose, kituose renginiuose. Tad tikrai nėra čia nieko baisaus, kviečiu palaikyti ir tapti tikrai normalia vakarietiška valstybe. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis – A. Sysas. Prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Visi, kurie norite paskanauti, 9–10 dienomis eikite į „Litexpo“ – ten bus vyno dienos ir tikrai prisiskanausite visokių gerų gėrimų. O mes dabar kalbame apie prieinamumą. Ką jūs šnekate, kad dabar nieko čia nedarome, čia kažkokie techniniai pataisymai? Jeigu mes leidžiame vietoj 8,5 vartoti alkoholį 15-os, tai, aišku, išgerto alkoholio kiekio poveikis bus visiškai skirtingas, kas yra 8 ir kas yra 15. Noriu visų tų, kas remia šitą įstatymą, paklausti, kuriam trūksta galimybės išgerti visokio gėrimo nuo 5, nuo 4 laipsnių iki 40? Na, nėra jokios problemos.
Mes matykime truputį daugiau, nekalbėkime apie jaunas šeimas, kurios darys verslą. Bet šitos jaunos šeimos sugriaus kitas šeimas, nes mes prisimename, kokia situacija buvo, kai alkoholis liejosi laisvai. Jeigu mes norime pakenkti jaunoms šeimoms, tai šitas verslas labai tinka. Tikrai nesuprantu šitų argumentų.
Ir kalbama apie sąmoningumą. Pasakykite man, suraskite šitame įstatyme, kad priėmus jį mūsų sąmoningumas padidės, sąmoningai mes gersime. Na, mieli ponai, alkoholis – tokia narkotinė medžiaga, kuri… Turbūt kiekvienas savo metu buvote išgėręs tokį kiekį, kai jau buvo blogai iš ryto. Tai yra nebūtinas produktas, aš nežinau nė vieno atvejo, kad Lietuvoje priėmus šitą įstatymą kas nors numirė, kadangi negavo išgerti. Bet kai mes padarysime tokias pataisas, tai mirčių tikrai padaugės. Balsuokime prieš.
PIRMININKAS. Tuoj ir balsuosime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95: už – 59, prieš – 25, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.10 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 351, 352, 353, 354, 355, 357, 358, 359 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3333(2) (priėmimas)
Dabar lydimasis. Ne, atsiprašau, ne lydimasis. Darbotvarkės projektas Nr. XIVP-3333(2). Turiu kviesti į tribūną pranešėją I. Haase ar kitą komiteto atstovą, kadangi dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pastaba ir dėl 9 straipsnio – S. Gentvilo pasiūlymas.
Dėl straipsnių nuo 1 iki 7 jokių pastabų nėra. Niekas nereikalauja balsuoti. Pritariame jiems bendru sutarimu.
Dabar 8 straipsnis. Taip, prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėl 8 straipsnio Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė ir projekto 8 straipsnį išdėstė taip, kaip nurodyta įstatymo projekte. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Taip, čia techninė pastaba. Priimame 8 straipsnį su ta pastaba.
9 straipsnis. Čia yra Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas. Laikome, kad 29 remiantys balsai yra. Prašyčiau autorių pristatyti pasiūlymą. S. Gentvilo ar nėra, ar… Niekas negali. Tada prašysiu komiteto pakomentuoti.
I. HAASE (TS-LKDF). Gal aš pati pristatysiu. Šis S. Gentvilo pasiūlymas buvo susijęs – pripažinti netekusiu galios 9 straipsnį. Komitetas pritarė, nes įstatymas turi įsigalioti po jo pasirašymo. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Manau, kad galime konstatuoti, kad priimame S. Gentvilo pasiūlymą bendru sutarimu, nes jis tikrai logiškas, ir 9 straipsnio nelieka.
Tada dėl viso įstatymo A. Stončaitis pasisako už.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, iš tikrųjų tai yra labai aktuali šio įstatymo redakcija ir jinai, mano nuomone, ne tik mano, yra tikrai vėluojanti, nes Lietuvoje turime gana didelę bėdą. Patys matome ir iš tų vis nepaliekančių skandalingų antraščių dėl savavališkų statybų, dėl rekonstrukcijų, kai iš garažiukų virsta rūmais, kai po rekonstrukcija dažnai pakišama tai, kas turėtų būti naujoji statyba, ir ypač tai yra įvairiausiose rekreacinėse zonose, pajūrio zonose ir kitur.
Aš tik bijau, kad siūlomas projektas neišspręs tos problemos, jeigu mes įsivaizduojame, mastas yra didžiulis, bet, be abejo, tai yra žingsnis į priekį. Šioks toks papildomas instrumentas yra duodamas institucijoms. Ar tos institucijos sugebės pasinaudoti tuo instrumentu, čia yra didelis klausimas. Šiaip tai siūlau, mieli kolegos, tikrai palaikyti projektą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuosime, ar pritariame šiam Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektui. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91: už – 86, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.14 val.
Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3334(2) (priėmimas)
Ir lydimasis Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Čia jokių pastabų negauta. Vienas straipsnis. Iš karto galime pasisakyti dėl viso projekto. Nėra pageidaujančių pasisakyti. Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85: už – 81 prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.15 val.
Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2702(3) (priėmimas)
Ir paskutinis priėmimas per šį balsavimo intervalą. Vėl kviečiu į tribūną I. Haase. Tai yra Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2702(3). Atsiprašau, čia komitetas įgaliojo A. Širinskienę kaip pranešėją dėl šio projekto. Iš karto pasakau, kad dėl 1 straipsnio yra Seimo narės I. Haase pasiūlymas. Laikome, kad 29 pasiūlymą leidžiantys svarstyti balsai yra. Prašau iniciatorę pateikti pasiūlymą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Po svarstymo Seimo posėdyje, kuriame buvo pritarta Seimo nario R. Juškos pasiūlymui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Ketvirtosios knygos 84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodoma, kad jeigu vertinant administratoriaus administravimo veiklą konkrečiame name tris kartus per metus šiam administratoriui buvo taikyta administracinė atsakomybė už pažeidimus, sukėlusius pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, arba buvo galimai patirti dideli materialiniai nuostoliai, savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl paskirto šio namo administratoriaus atšaukimo priėmimą Civilinio kodekso Ketvirtosios knygos 85 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau nuostatos, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atšaukimo priėmimas būtų inicijuojamas tik tuo atveju, jeigu vertinant jo veiklą konkrečiame name tris kartus per metus buvo taikyta administracinė atsakomybė už pažeidimus, kurie sukėlė pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, arba buvo galimai patirti dideli materialiniai nuostoliai, nebus įmanoma praktiškai įgyvendinti.
Pateikti kriterijai yra vertinamojo pobūdžio. Be to, įrodyti, kad veiksmai ar neveikimas sukėlė pavojų gyvybei, sveikatai ar aplinkai, ar buvo galimai patirti dideli nuostoliai, labai sudėtinga ar net neįmanoma, nebent baigėsi tragiškai, o tokių įvykių pasikartojimas net tris kartus per metus tame pačiame name apskritai labai mažai tikėtinas. Taip pat neaišku, kas būtų laikoma ne tik dideliais nuostoliais, bet ir ar buvo galimai patirti dideli materialiai nuostoliai. Atsižvelgdama į šituos ir kitus argumentus, kurie nurodyti mano pasiūlyme, siūlau šitą įstatymo projekto nuostatą pakeisti ir išbraukti iš 2 dalies žodžius „už pažeidimus, sukėlusius pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba buvo galimai patirti dideli materialiniai nuostoliai“ ir išdėstyti 2 dalį be šio sakinio dalies.
PIRMININKAS. Dabar už pasiūlymą pasisako A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, aš siūlau balsuoti už šitą įstatymo projektą. Visi, tiksliau, mūsų gyventojai, neturi gana didelių problemų su administratoriais. Dažnai yra nereaguojama ir paprasčiausiai negali priversti reaguoti administratoriaus, ir laiku reaguoti. Be abejo, atsirado labai daug užtarėjų, kad nereikėtų tokio projekto priimti, galbūt reikėtų laukti kitų iniciatyvų, kai dabar svarstėme komitete, bet aš siūlau tikrai nelaukti, nes gyvenimas vertė jau, matyt, žymiai anksčiau imtis šito klausimo ir sprendimo. Be abejo, gaila, ką ir pirmininkė pristatė, kad reikia išbraukti pakartotinumą ir pasekmes, o tų pasekmių tikrai yra buvę. Galbūt ne tiek daug ir ne taip dažnai, bet jos būna labai skaudžios, gyventojai skaudžiai reaguoja į tuos dalykus. Tačiau, be abejo, įrodyti paskui būtų sunku ir galbūt taikyti tai taptų labai labai sunku, o kartais neįmanoma. Pritariu pirmininkės argumentams, tačiau geriau šiandien turėti kad ir tarpinį variantą, mes galėsime labiau valdyti situaciją, gyventojai bus labiau apsaugoti ir galės teisiškai veikti savo administratorių neveikimą arba nepakankamą veikimą. Pritarkime.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, pirma turėjau suteikti žodį komiteto atstovei, tai nors dabar suteikiu.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Komitetas pritarė Seimo narės I. Haase pasiūlymui. Ir mes atkreipėme dėmesį, kad jeigu būtų nepataisytas įstatymo projektas, nebūtų pritarta pasiūlymui, tai tiesiog susikurtų teisinė situacija, kuri gyvenime realiai nepasitaikytų, nes reikėtų, kad administruojant būtų trys nuobaudos per metus dėl to paties būsto, negana to, tokios situacijos, kuomet sukeltas realus pavojus sveikatai ar gyvybei. Kitaip tariant, reikėtų, kad tris kartus nukristų balkonas, tik tuomet ta nuostata būtų pritaikyta praktikoje.
Komitetas mano, kad tikrai užtektų to ribojimo, kad pažeidimas būtų tris kartus per metus, nevertinat fizinės ar kitos žalos asmenims ar turtui, nes tam, kad žala būtų įvykusi, tikrai iš esmės reikalingi fatališki atvejai, kas vargu ar yra toleruotina, kad lauktume, kol tris kartus pasitaikytų. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Toliau dėl motyvų. R. Juška pasisako prieš pasiūlymą.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiami kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį ir labai norėčiau, kad išgirstumėte. Praėjusią savaitę mes dėl pasiūlymo nepritarėme TTK komiteto nuomonei, o pritarėme pasiūlymui, kuris buvo suformuluotas ir svarstymo stadijoje jam buvo pritarta. Ir šiandien labai sunku girdėti, kai TTK, gerbiama Irena, traktuoja, kad pataisa yra vertinamojo pobūdžio, nebus galima įgyvendinti praktikoje. Tai dabar išgirskite visi. Aš apgailestauju, kad TTK pažiūrėjo labai siaurai.
Statybos techninis reglamentas, nauja redakcija, 2016 metais pasirašęs gerbiamas ministras K. Navickas. Nauja redakcija patvirtinta 2022 m. gegužės 1 d., III skirsnis, 96 straipsnis. 96 straipsnyje parašyta, perrašyta ta pati nuostata: „kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai.“ Žodis į žodį, taškas į tašką galiojanti nuostata iš Statybos techninio reglamento. Dabar mes aiškiname, kad tai yra vertinamojo pobūdžio.
Mūsų komitetas neatsitiktinai svarstydamas vienbalsiai nepritarė tam gerbiamos I. Urbonienės pateikimui. Ir jos prašymu… Praėjusią savaitę jinai taip pat balsavo ir tam patobulinimui pritarė. Mes tikėjomės, kad, atmetus mūsų komitetui, TTK įvertins ir Civilinį kodeksą, Statybos techninį reglamentą, o ne kažkieno norus, kad prasidėtų administratorių karai tarpusavyje ir kentėtų savivaldybės. Mes atsižvelgėme į Savivaldybių asociacijos nuomonę…
PIRMININKAS. Laikas.
R. JUŠKA (LSF). …ir būtent taip buvo suformuluotas pasiūlymas. Todėl kviesčiau nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl pasiūlymo, ar pritariame, ar nepritariame.
Balsavo 83: už – 67, prieš – 3, susilaikė 13. Pasiūlymui yra pritarta.
Dabar prašysiu komiteto atstovės dar pakomentuoti Teisės departamento pastabas dėl šio straipsnio.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Teisės departamento pastaboms dėl šio straipsnio mes taip pat pritarėme, už balsavo 8. Ir buvo padarytos atitinkamos korekcijos.
PIRMININKAS. Dabar balsuosime už visą 1 straipsnį su priimtomis Teisės departamento pastabomis ir priimtu I. Haase pasiūlymu.
Balsavo 86: už – 82, prieš nėra, susilaikė 4. 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Buvo Teisės departamento pastaba, atitinkamai buvo pakoreguota pakeičiant straipsnio pavadinimą, pridedant „ir taikymas“. Ir atitinkamai buvo patikslintas įsigaliojimas, kad iki 2024 m. spalio 31 d. bendrojo naudojimo objekto administratoriui, fiziniam asmeniui nuobaudos nėra įskaičiuojamos. Tai čia dėl teisėtų lūkesčių yra korekcija.
PIRMININKAS. Nematau pasisakančių prieš šį straipsnį, tai priimame jį bendru sutarimu su priimta Teisės departamento pastaba.
Ir dabar dėl viso projekto niekas neužsirašė. Nėra pasisakančių dėl motyvų, tai balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86: už – 83, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dabar balsavimo intervalas baigėsi. Galbūt bus logiška, kad mane pakeistų A. Mazuronis, kaip numatyta mūsų grafike.
15.27 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10, 101, 11, 13, 21, 36, 47, 60, 63, 64, 65 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3692, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3693, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3694, Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 1, 4, 10, 21, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3695, Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 8 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3696 (pateikimas)
Kol jis ateis, tai skelbiu, kad dabar bus pateikimas kelių įstatymų projektų, kur pirmasis yra Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3692. Čia ir keturi lydimieji. L. Kasčiūnas pristatys visą šį paketą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, tai yra mūsų komendantūrų sistemos įgyvendinimo tęsinys. Turime pasidaryti dar kai kuriuos teisinius namų darbus, kad galėtume iš esmės rudenį startuoti.
Kaip žinote, dabar yra prasidėjęs registracijos procesas. Noriu pasakyti, kad, šios dienos duomenimis, 13 valandą buvo beveik 2 tūkst. 900 Lietuvos Respublikos piliečių, patriotų, kurie registravosi į komendantūras. Priminsiu, kad tai yra vienas iš ramsčių. Prognozavau, kad iki rugpjūčio 31 dienos gal bus kokie 4–5 tūkst. Per pirmas 8 dienas turime beveik 3 tūkst., tai tikiu, kad galbūt ir pasieksime 10 tūkst. skaičių. Šalia to turime komendantinius šaulius, kurių yra 1,5 tūkst., galbūt bus 2 tūkst., galbūt bus 2,5 tūkst., taip bent jau prognozuoja Šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas L. Idzelis. Tada galiausiai parengtasis rezervas – dar vienas ramstis. Jie ir sudarytų mūsų komendantinius vienetus. Bet tam, kad visa tai veikti pradėtų rudenį, reikėtų dar pasidaryti kai kuriuos namų darbus, tai su jais ir ateinu.
Tie teisiniai namų darbai susiję pirmiausiai su tuo, kad dabar labai aiškiai įstatymuose reglamentuosime, kad parengtąjį rezervą, kurio mes turime Lietuvoje apie 80 tūkst., tai yra tuos, kurie tarnavo Lietuvos kariuomenėje anksčiau nei prieš dešimt metų, būtų galima kviesti į pratybas. Jie galėtų būti kviečiami pirmiausiai į komendantines pratybas. Įstatymuose numatoma, kad tos pratybos ir tos tarnybos trukmė būtų tiktai iki dešimties dienų per metus su visomis socialinėmis ir kitomis garantijomis, kas šiandien galioja ir aktyviajam rezervui. Tai šia prasme parengtasis būtų sulyginamas su aktyviuoju rezervu, kuris ir dabar yra kviečiamas į pratybas.
Bet šalia to mes turime tą registraciją ir registruojasi ne tik žmonės, kurie yra parengtajame, aktyviajame, bet ir žmonės, kurie nėra nė viename rezerve. Mes jį vadiname ir dabar įtvirtiname teisiškai „neparengtojo rezervo“ sąvoką. Numatome, kad būtų galima neparengtojo rezervo žmones, kurie patys išreiškia norą (tai yra valią), būtų galima irgi kviesti į pratybas iki 10 dienų per metus. Ir, be abejo, vėlgi, esant valiai, esant norui, galima tarnauti netgi ir praėjus dimisijos amžiui. Natūralu, mintis yra tokia, kad iš esmės didintume mūsų visuomenės karinį parengtumą. Kas labai įdomu, siūlome tokią nuostatą: jeigu tu devynerius metus tarnauji komendantūroje (devynerius metus po dešimt dienų, tarkime, gali būti dvi, trys dienos per metus), tu po devynerių metų įgyji karinį parengtumą. Tai jokiu būdu nėra alternatyva kariniam šaukimui, bet irgi, sakykime taip, yra galimybė įgyti karinį parengtumą ir tapti parengtojo rezervo nariu, jeigu tu devynerius metus atitarnauji komendantiniam vienete.
Taigi, čia tokie esminiai dalykai. Turime susidėlioti teisinę bazę, kad būtų galima judėti į priekį. Būtų labai gerai visa tai pasidaryti iki liepos 1 dienos ir tada galėsime rudenį jau išeiti į pratybas, pratybas, pratybas.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui, gerbiamas ministre. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, visų pirma noriu padėkoti už supratimą ir tą bendrą darbą, kurį mes padarėme. Bet norėčiau, kad jūs akcentuotumėte žingsnius, susijusius su iš Ukrainos išmoktomis pamokomis, kad tai nėra grynai toks lietuviškas kuriamas modelis, bet būtent tos skaudžios pamokos, išmoktos iš Ukrainos. Ką jos duoda mums, ką mes čia pritaikysime keisdami mūsų tam tikrą įstatyminę bazę? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Arvydai, pirmiausia aš noriu padėkoti jums. Tikrai labai džiaugiuosi, kad turime puikų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Su jumis mes kaip komanda judinome šitą klausimą pastaruosius dvejus metus. Mes juk vadovavomės tomis Ukrainos pamokomis. Ukrainiečiai labai aiškiai sako: žiūrėkite, jeigu formuosite užnugario sistemą, susijusią su kova su diversijos grupėmis, objektų apsauga, tai yra be galo svarbu užnugaryje, ruoškitės taikos metu. Kai prasidėjo karas, jiems prireikė 3 mėnesių, kad ta civilinė, administracinė, karinė sistema susiformuotų, o 3 mėnesių prabangos mes tikrai galime neturėti. Tai mes stumtelėjome visą pasirengimo procesą į kairę, kariniais terminais, į taikos metą, ir dabar pradėsime atidirbti visą tą pasirengimą. Iš principo tai ir yra turbūt esminė iš Ukrainos išmokta pamoka.
Be to, kuo daugiau žmonių turės vietą gynybos planuose, vaidmenį, mes ir potencialiems agresoriams signalizuojame, kad visuomenė yra pasiruošusi ir kad jų čia niekas nelaukia, o jeigu reikės, tai gaus atkirtį. Tai yra dar viena labai svarbi šios mūsų reformos naujos krypties dalis. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. V. Ąžuolo salėje nematau. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, ministre, už pristatymą. Bet, žinokite, aš esu dabar šiek tiek pasimetęs. Pasižiūrėjau į prieš tai buvusį jūsų balsavimą vienu klausimu. Tiesą sakant, galvoju, ar jūs tikrai norite, kad tas visuotinis karinis parengtumas valstybėje būtų įgyvendintas. Jeigu aš jūsų paklausčiau, kokius sprendimus priėmė ukrainiečiai dėl alkoholio prekybos dabar, kai jiems reikia mobilizuotis ir kariauti, tai jūs turbūt suprantate, kad prigėrusios visuomenės kovinis parengtumas nėra labai didelis. Tiesa, vakarais būna baruose didelis kovinis parengtumas, tik, aš nežinau, ar jūs norėtumėte duoti jiems ginklą, ar norėtumėte, kad jie eitų kariauti.
Aš noriu paklausti, ar jūs, kalbėdamas apie pasirengimą, tikrai esate nuoširdus? Jeigu esate nuoširdus, kodėl balsavote už alkoholio politikos liberalizavimą?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aurelijau, žiūrėkite, aš jus labai gerbiu, tikrai vertinu kaip šaulį, noriu pasakyti, tikrą šaulį, nedaug politikų atėjo į šaulius būti tikrais šauliais. Noriu pasakyti, šalia premjerės esate ir jūs, tikrai turite kuo didžiuotis. Dalyvavau netgi vienose pratybose. Na, jeigu mes nesutariame dėl kokių nors taktinių dalykų, gerbiamas Aurelijau, mes tikrai su jumis sutariame, kad kartu ginsime Lietuvą. Būna visokių žmonių, turi trūkumų ir privalumų, bet visi kartu sutarkime dėl fundamentalių dalykų. Mes tikrai galime tai su jumis padaryti.
PIRMININKAS. Nesupratau, tai alkoholio vartojimas yra trūkumas ar privalumas? (Juokas salėje) Supratau. Ministre, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Šios sistemos įgyvendinimas galų gale pajudėjo po ilgo laiko tokios ramybės. Matyt, tai leis atsakyti į keletą labai svarbių klausimų, ką kiekvienas turi daryti gynybos atveju. Man teko dalyvauti tokiuose bandomuosiuose mokymuose Kaišiadoryse prieš keletą metų. Buvo pabandyta suformuoti tas komendantines grupes. Tuomet išaiškėjo labai daug problemų, esančių mūsų valstybėje. Tai apima ne tik komendantinius būrius ir komendantus kaip tokius, bet ypač apima ir sveikatos apsaugos sistemą, kuri iš tikrųjų nesugebėtų atsakyti į didžiausius iššūkius.
Todėl labai sveikinu šitą priimtą įstatymą. Jis suteikia daug daugiau aiškumo, sudaro sąlygas žmonėms, net neturintiems jokio parengtumo, jungtis prie komendantinių dalinių, bet taip pat iškelia problemą ir klausimą, kaip juos reikės apmokyti. Jeigu žmogus visiškai neapmokytas, tai jo parengimas tikrai pareikalaus naujo priėjimo. Per 10 dienų – čia didžiulis iššūkis. Todėl linkiu tiems žmonėms, kurie dirbs prie šios sistemos, nusiteikti dideliems iššūkiams, skirti jėgas tam, kad tas problemas išspręstų. Mes judame teisinga linkme. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš niekas nenori kalbėti. Balsuosime dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
Kitas darbotvarkės klausimas, ministre, jeigu nesupyksite, gal 1 rezervinis? J. Razma labai prašė, jis kažkur… Bet ten labai trumpi, paprasti.
15.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3758 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3758. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, R. Žemaitaičiui atsisakius Seimo nario mandato, jis kartu apleido ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas. Komitetas nieko nelaukęs išsirinko naują pavaduotoją. Juo tapo M. Puidokas. Siūlome jį šiandien ir patvirtinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų nenori klausti nė vienas Seimo narys. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Niekas nenori kalbėti. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Svarstymas. Diskusijoje nenori dalyvauti niekas. Dėl motyvų dėl svarstymo nenori taip pat niekas pasisakyti. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? Galime, pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Nutarimo projektas iš dviejų straipsnių. Nė dėl vieno iš jų pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti abiem straipsniams bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Motyvai dėl viso. Nenori kalbėti nė vienas Seimo narys. Balsavimas dėl nutarimo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu. Ir kitas… (Balsai salėje) Tam numatytu darbotvarkėje metu. Ne, ne, nebalsuojame. Balsavimo įrangą netyčia paleido.
15.38 val.
Seimo savaitės (2024-05-13 – 2024-05-17) – 2024 m. gegužės 14 d. (antradienio) ir 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 2 rezervinis klausimas – savaitės, prasidedančios gegužės 13 dieną, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitos savaitės siūlomos darbotvarkės ir pagal apimtis, ir pagal struktūrą atitinka pastaruoju metu nusistovėjusius mūsų standartus – dirbame maždaug iki 17 valandos. Kartais mes sugebame anksčiau baigti. Surašyti čia į darbotvarkes visi svarstymo stadijos projektai, kuriuos jau apsvarstė komitetai. Ketvirtadienį tradiciškai vyrauja priėmimai. Porą priėmimų ir antradienį, kad būtų būtent tolygiau projektai išdėstyti.
Ką būtų galima išskirtinai paminėti? Padėkoti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kad galų gale baigė Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektų svarstymą. Juos visus sujungė ir mes galėsime taip pat Seime apsispręsti dėl jų svarstymo stadijoje. Taip pat paminėsiu, kad antradienį per Vyriausybės pusvalandį Seimo tribūnoje bus sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, o ketvirtadienį turėsime ir iškilmingą momentą posėdžio pradžioje, nes bus įteikti mūsų apdovanojimai – Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Gal tiek trumpai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nenori nė vienas Seimo narys. Ar galime bendru sutarimu pritarti kitos savaitės Seimo plenarinių posėdžių grafikui ir darbotvarkėms? (Balsas salėje) Galime? Pritariame. Labai dėkui, pritariame. Balsuosime per balsavimo intervalą.
15.40 val.
Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3675, Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3676, Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 12, 13, 14, 22, 27, 37 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3677, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-785 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3678, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3679, Administracinių nusižengimų kodekso 1191 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3680, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 12, 20, 22, 23, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3681, Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 8, 9, 10, 101 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 102 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3682, Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 1, 8, 9, 11, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3683, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 18, 20, 32, 33, 34, 37, 372, 373, 55, 58, 601, 65, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3684, Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 21, 26 straipsnių ir septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3685, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3686, Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 23, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3687, Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3688, Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3689, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10, 11, 14, 16, 17 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3690 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas, tiksliau, klausimų blokas, – Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3675 bei lydimieji nuo 2-8.2, 2-8.3, 2-8.4 iki 2-8.16 imtinai. Pristato finansų ministrė G. Skaistė. Pateikimas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Noriu pateikti įstatymų paketą, iš viso 16 įstatymų. Šiuo paketu siekiama įgyvendinti Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatas, padidinti ataskaitų patikimumą, mažinti administracinę naštą, gerinti verslo aplinką.
Siekiant pirmojo tikslo, tai yra perkeliant direktyvą, pakeitus Įmonių ir įmonių grupės atskaitomybės įstatymą ir Finansinių ataskaitų audito įstatymą, įgyvendinami pagrindiniai įstatymų pakeitimai. Jie tokie: informaciją apie tvarumą privaloma rengti, teikti ir skelbti šioms įmonėms ir jų grupėms, tai yra didelėms listinguojamoms įmonėms, bankams ir draudimo įmonėms, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 500, ir didelėms įmonių grupėms, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius 500, pradedant 2024 metais ir už vėlesnius finansinius metus; taip pat kitoms didelėms įmonėms, akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms, valstybės ir savivaldybės įmonėms ir didelėms grupėms už 2025 ir vėlesnius metus bei mažoms ir vidutinėms listinguojamoms įmonėms už 2026 metus ir vėlesnius metus.
Taip pat, kai siekiama antrojo tikslo didinti ataskaitų patikimumą, siūlome vienodinti privalomo audito reikalavimus, užtikrinti reikalavimo dėl privalomo audito įgyvendinamumą ir praplėsti ataskaitų kokybės stebėsenos apimtį, mažinti administracinę naštą įgyvendinant Europos Komisijos deleguotos direktyvos nuostatas. Projekte 25 %, kai kur ir daugiau padidinami įmonių kategoriją lemiančių kriterijų dydžiai, tai yra per metus uždirbtos pajamos ir turtas. Tokiu būdu daliai įmonių suteikiama galimybė rengti paprastesnes finansines ataskaitas, nerengti arba rengti mažesnės apimties vadovybės ataskaitas. Toks yra paketo turinys, daugiausia susijęs su tvarumo direktyvos perkėlimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre, už tokį glaustą ir lakonišką pristatymą. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, ministre, už pristatymą. Kaip jūs teisingai ir paminėjote, didžioji dalis yra su Europos Sąjungos direktyvomis susijusi, bet dalis – ne, yra Vyriausybės, matyt, parengta. Norėčiau, kad galbūt išskirtumėte aiškiau, kas yra, tiksliau, kas gal nėra Europos direktyvų perkėlimas, o yra Vyriausybės iniciatyva šituose projektuose?
Kitas mano klausimas irgi toks pakankamai konkretus: kaip šitų visų teisės normų perkėlimas ir papildomų įtraukimas prisidės prie biurokratinės naštos verslui mažinimo, tai didins ją ar mažins? Mano supratimu, jūsų paklausius, ta našta ne mažės, o didės, nes ir auditavimo sąlygos griežtinamos, ir papildomą informaciją reikės skelbti. Tai gal ir šitą galėtumėte atsakyti? Labai ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Labai priklauso nuo įmonės dydžio, nes direktyvą privaloma vis tiek perkelti. Jinai numato, kad didelės įmonės ir listinguojamos įmonės turės rengti tvarumo ataskaitas, tai jau yra direktyvinis įsipareigojimas, bet kartu šalia eina tai, ką parengė Vyriausybė, tai yra mažinama administracinė našta ir suvienodinami reikalavimai, kurie skirtinguose įstatymuose būdavo skirtingai reglamentuojami. Jie yra suvienodinami ir šiek tiek pakeliami dydžiai, nuo kada, pavyzdžiui, yra privaloma rengti finansinę audito ataskaitą, kada reikalingas auditas. Kadangi ir infliacija visgi buvo pastaruoju metu, tai tie dydžiai yra pakeliami tiek, kiek leidžia europinis reguliavimas, tam, kad būtų galima… na, mažesnis ratas įmonių privalėtų rengti savo finansinių ataskaitų auditą. Kartu reikalavimai yra suvienodinami: dalis įmonių, kurios anksčiau nerengdavo audito, turės tą daryti, bet tokių yra gerokai mažiau nei tų įmonių, kurios anksčiau turėdavo, o dabar nebeturės to daryti. Sakyčiau, kad visgi vertinant skaičių įmonių, kurios įgyja papildomų pareigų, ir skaičių tų įmonių, kurioms tos pareigos sumažėja, balansas yra toje pusėje, kad daugiau įmonių nerengs tokių ataskaitų, kurias rengdavo iki šiol, o tų įmonių, kurios papildomai patenka į naują reguliavimą, bus gerokai mažiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, gerbiamas Andriau. Jūs sakėte, kad Europos Sąjungos teisės normos privalomos, vadinasi, Europos Sąjunga naudoja prievartą prieš Lietuvą, ar taip?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tiesiog visi europiniai reguliavimai yra priimami taip pat dalyvaujant šalims narėms. Tai nėra nuleidžiama be diskusijų, mes priimant sprendimus Europos Sąjungos lygiu taip pat dalyvaujame įvairiais formatais. Šis tvarumo direktyvos sprendimas taip pat yra priimtas Lietuvai dalyvaujant ir pritariant.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymų projektų bloko. Nenori kalbėti niekas iš Seimo narių. Balsuosime dėl įstatymų projektų tam numatytu darbotvarkėje metu.
15.45 val.
Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3714ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3714. Pranešėjas – S. Gentvilas. Pateikimas. (Balsai salėje) Yra, taip, paleisime.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Norėčiau kartu pateikdamas prezentaciją šiandien pristatyti Vyriausybės teikiamą Klimato kaitos valdymo įstatymą, kuris iki 2030 metų padarys reikšmingą įtaką Lietuvos šilumos ūkio sektoriui, transporto sektoriui, o kartu garantuos maždaug 2,5 mlrd. investicijų į mūsų energetinę transformaciją.
Kontekstas toks, kad pasaulio klimatas šyla, mes jau aplenkėme pasaulio sutartą 1,5 % klimato sušilimą po pramoninės revoliucijos. Lietuvoje klimatas sušilo net dar daugiau – vidutiniškai 2,2 laipsnio. Siekiant kovoti su emisijomis, šiltnamio efektą sukeliančiomis emisijomis, buvo pasitelktas Europos Sąjungoje anglies apmokestinimas, vadinamasis aplinkos taršos leidimų prekybos sektorius, ir jis buvo be galo taiklus, nes rinkos mechanizmai paskatino investicijas į didesnes pramonės įmones, kad jos sugebėtų reikšmingai sumažinti savo emisijas. Tačiau Briuselio reguliuojamos 66 Lietuvos bendrovės prekiaudavo biržoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų aplinkos taršos leidimais arba gaudavo juos nemokamai. Bet pasiteisinus visam šitam mechanizmui, priėmus Europos Komisijoje, Europos Taryboje ir Europos Parlamente sprendimus, šiandien šiuo įstatymu perkeliamas papildomas aplinkos taršos leidimų sistemos išplėtimas į žemesnį sektorių. Tai, kas buvo reguliuojama Lietuvos įstatymais, dalimi atvejų bus perimama Briuselio sutarimais, kur yra mūsų emisijų išplėtimas į žemesnius sektorius.
Ką mes matome? Kad mums Lietuvoje nelabai sekėsi su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu ir šitie grafikai iš tikrųjų iliustruoja mūsų potencialią 400 mln. eurų baudą, kurią mes mokėsime 2024 metais, nes mes nesugebėjome įveikti šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo 21 %, tai, kas buvo padalinta tarp šalių. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti savo šias emisijas minus 21 %. Pavyzdžiui, Estija – 24 %, Švedija, Olandija ir kitos Vakarų šalys – net 50 %. Mes nesugebame įgyvendinti šitų savo įsipareigojimų, kurie mums guls kaip našta 2027 metais per būtinybę Vyriausybei pirkti papildomus aplinkos taršos leidimus.
Šiuo atveju šis įstatymo projektas perima valstybių atsakomybę už kai kurių sektorių taršos reguliavimą, išplečia aplinkos taršos leidimų prekybos sektorių į žemesnius – transporto, šildymo ir dujų prekybos, kitų kuro rūšių, iškastinio kuro rūšių, prekybos sektorius ir patikslina LULUCF reglamentą ir fluorintų dujų naudojimo reguliavimą.
Esminės nuostatos, kas yra perkeliama direktyva, tai yra visų pirma nuo šių metų laivybos sektorius. Laivai, kurie švartuojasi Europos Sąjungos uostuose, bus įtraukti į šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą ir turės pirkti aplinkos taršos leidimus. Taip pat atsiranda antroji prekybos sistema, kuri nuo 2027 metų Lietuvos transporto ir šildymo sektorių įtrauks, ir mes, pirkdami šilumą arba transporto kurą degalinėse, arba dujas, kartu pirksime ir taršos leidimus, kuriuos privalės įsigyti šito kuro prekybininkai.
Kaip tai vyks? Nuo šių metų mes pradedame stebėseną, kiek ir kokie prekybininkai perka kuro, ir pradedame jų informavimą, ataskaitų teikimą. Nuo 2026–2027 metų atsiras prievolė įsigyti aplinkos taršos leidimų šiems kuro ir degalų prekybininkams. Paraleliai, matote viršuje grafike, atsiras Socialinis klimato fondas, kuris leis prisitaikyti socialiai pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, fiziniams asmenims ir mažiesiems verslams prie didėjančių taršos mokesčių. Tai reiškia, kad pertvarka bus teisinga, arba tas angliškas žodis just transition, nes pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms bus papildoma parama persitvarkyti.
Esminiai skirtumai yra parodyti šioje skaidrėje, bet nesustodamas prie jos norėčiau pasakyti, kad Lietuvoje tai reikšmingai paveiks energetinių produktų sunaudojimą, ypač transporto sektoriuje. Šildymo ūkyje, arba namų ūkyje, Briuselio reguliavimas turės įtakos maždaug 19 % namų ūkio suvartojimo, tuo tarpu transporto sektoriuje arba kitame, kur naudojamas kuras ir degalai, Briuselio direktyvos, kurias šiandien perkėlėme, turės įtakos net 94 % mūsų šiandien prekiaujamų degalų kainodaros. Tai reiškia, kad vietoj akcizų mes turėsime taršos leidimus, kuriuos pradėsime pirkti europinėse biržose, ir tai nuguls į kuro kainas, kurios yra… Čia preliminarus įvertinimas. Jeigu aplinkos taršos leidimai kainuotų 45 eurus už CO2 toną, tai kuro kainos maždaug kiltų taip ir mūsų kuro prekybininkai privalėtų įsigyti tuos taršos leidimus rinkose. Tai taip pat reiškia, kad mes gausime papildomai pinigų paskatinti transformaciją ir šiandieniniai turimi keli šimtai milijonų eurų prisitaikymo lėšų per Klimato kaitos programą, Socialinio modernizavimo fondą nuo 2026 metų paaugs dvigubai. Vadinasi, Vyriausybė per skirtingas agentūras – APVA, Energetikos agentūrą ir kitas – galės teikti paramą konkrečiai renovacijai, kuro katilams pakeisti į šilumos siurblius arba biokuro katilus, transporto infrastruktūrai pakeisti. Nebūtinai tai yra elektromobiliai, bet gali būti ir biometano autobusai ar kitos alternatyvios kuro rūšys, kaip vandenilis.
Mokėdami daugiau pinigų už taršą, mes atgausime pinigus per naujus fondus – Modernizavimo fondą, Socialinį klimato fondą. Skaičiuojama, kad iki 2030 metų bus apie 2 mlrd. – 2,5 mlrd. eurų papildomai iš Europos Sąjungos pinigų. Šiuo metu, šiuo laikotarpiu nuo 2021 iki 2025 metų, šie pinigai yra jau suprogramuoti ir yra apie 1 mlrd. 100 mln. eurų finansavimo kryptys.
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad šiuo metu Vyriausybė pradeda planuoti, kaip išleis ir kaip padės sudėtingiausiais atvejais fiziniams asmenims, energetinį skurdą patiriantiems namų ūkiams persitvarkyti ir kaip mes tas lėšas sugebėsime pateikti tiems namams, kad padėtų jiems persitvarkyti, kad jie neįkristų į dar didesnį energetinį skurdą ir savo turimos jau ir taip plonos piniginės nepaplonintų dar labiau įpareigoti naudoti taršų kurą ir taršos kuras netaptų dar didesniais skurdo spąstais.
Socialinį klimato fondą pradedame rengti ir jisai bus didelė parama. Šiuo metu šešios ministerijos dalyvauja jį rengiant. Jisai pradės veikti paraleliai su didesniu kuro apmokestinimu, tai reiškia, kad sudėtingiausiai gyvenančioms visuomenės grupėms mes padėsime persitvarkyti į energetinę nepriklausomybę, o taršus kuras taps labiau apmokestinamas ir mes jo laikui bėgant atsisakysime. Tai tiek prezentacijos iš manęs ir galėčiau atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Pirmoji klausti norėtų L. Nagienė, kurios salėje nematau. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų labai daug klausimų turiu, bet tikriausiai galėsiu užduoti vos keletą. Pirmiausia noriu paklausti jūsų, ministre, kaip per laikotarpį, kada buvo pradėta gauti parama iš Klimato kaitos fondo, pertvarkyta didžioji pramonė ir viešasis sektorius, kaip prisitaikė, kokių sprendimų imtasi, kokie rodikliai, nes pirmiausia turėtume pradėti nuo to? Ir kitas dalykas. Viešojoje erdvėje sklinda informacija, tikrai žinau atvejų, kad, pavyzdžiui, „Gren Lietuva“ žymiai didina deginamų atliekų kiekius, tai kaip susiję tokių leidimų išdavimas, dokumentų derinimas, tai yra leidimas deginti daugiau atliekų, su mūsų siekiamais tikslais? Išeina, kad mes susimokėsime baudas, tai yra mokėsime už tai, kad galėtume teršti, ir jūs labai džiaugiatės, kad vėliau iš Europos Sąjungos gausime milijardus. Kaip dera šitie žingsniai tarpusavyje? Dėl viešojo sektoriaus ir didžiosios pramonės gal galite pasakyti?
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už aktualius klausimus. Tai centrinio šildymo klausimu Lietuva padarė revoliuciją ir tuo gali didžiuotis, priešingai negu kolegos Latvijoje, vis dar priklausomi nuo dujinio miestų centralizuoto šildymo. Lietuvoje 80 % mūsų miestų centralizuotam šildymui naudojamas biokuras, vadinasi, taršos apmokestinimas, aplinkos taršos leidimų prekybos sektorius nėra pavojingas Lietuvos centralizuotam šildymui dėl to, kad naudojantys biokurą kūrenančius įrenginius nemokės už taršos leidimus, bet ta dalis, kuri kūrena naftos dujas, ta dalis, kuri vis dar naudoja dujas, nuo 2026 metų privalės pirkti dėl entralizuoto šildymo taršos leidimus ir įskaičiuoti tai į kainą. Čia yra sėkmės istorija. Mūsų ne visai nesėkmės istorija, bet kur mes stipriai stipriai vėluojame, yra transportas. Transporto sektoriuje atsinaujinantys energetikos ištekliai turėjo sudaryti 10 % 2020 metais, bet šiuo metu jie vis dar sudaro 6–7 %, vadinasi, vis dar 93 % transporto suvartojamo kuro yra iškastinis kuras ir jam nuo 2026 metų reikės pirkti taršos leidimus. Vadinasi, nesutvarkę transporto sektoriaus mes turėsime pavojų, kad reikšmingai brangs transportas.
Dabar dėl atliekų deginimo jėgainių. Lietuvoje yra trys atliekų deginimo jėgainės, plius „Akmenės cementas“, bet atliekų deginimo jėgainės nemoka aplinkos… Neperka ir nėra įpareigotos dalyvauti aplinkos taršos leidimų prekybos sektoriuje, jeigu jos degina komunalines atliekas. Jeigu jos degina komercines atliekas, privalo dalyvauti ir pirkti taršos leidimus. Šiuo atveju priklauso nuo jų taršos leidimo, ką jos priima, ir tai nėra nieko slapto, bet Aplinkos apsaugos agentūroje yra kai kurių jėgainių paraiškos keisti taršos leidimus ir padidinti deginimo atliekų proporciją tarp komunalinių ir komercinių atliekų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū A. Mazuroniui už galimybę paklausti. Visokių yra variantų, kad kosminės bangos kaltos ar kitos priežastys. Jūs sakote, kad pasaulio klimatas šyla, Lietuvoje 2,2 laipsnio atšilo, ūkininkai kaip tik džiaugiasi, kad balandžio pradžioje gali bulves sodinti. Ką jūs siūlote, kad birželio mėnesį? Kad atšaltų? Kiek laipsnių? Vienas klausimas. Norite, kad atšaltų ir ūkininkai birželio mėnesį bulves sodintų, nes atšalęs klimatas? Jūs dabar sakote, kad 2020 metų 21 % neįvykdė pasižadėjimų, jūs pats man esate sakęs viešai. Palyginti 1999 metus su dabartimi, tai kaip diena ir naktis, ten keliais šimtais procentų mes dabar esame sumažinę.
Tai kaip čia yra? Ar jūs, kaip ministras, kaltas, ar kiti ministrai kalti, kuriuos galite įvardyti, kad tokia nesąmonė išėjo, kad mes keliais šimtais procentų sumažinome emisiją ir taršą Lietuvoje ir dar liekame kalti, kad reikės mokėti 400 mln. eurų? Kas kaltas?
PIRMININKAS. Kas kaltas, ministre? (Balsas salėje)
S. GENTVILAS (LSF). Ne aplinka kalta. Rimtai pažiūrėjus į jūsų klausimą, tai ačiū, kad išgirdote, kad klimatas Lietuvoje šyla sparčiau negu kitur pasaulyje. Tai reikš didesnį Lietuvos žemės ūkio derlių. Esant šiltesniam klimatui, šiltesnėms vasaroms, šiltesnėms žiemoms, tikrai gali būti didesnis derlius, bet dažnės liūčių, sausrų, o tai gali sunaikinti tą didesnį derlių. Kaip, pavyzdžiui, pernai Joniškyje rugpjūčio 7 dieną Žagarės dvaras buvo nusiaubtas 7,5 centimetro per dieną išlyto kiekio. Vien dvarui buvo padaryta beveik 2 mln. eurų žala.
Mes esame gal maži, bet visi turi vykdyti savo įsipareigojimus Europoje. Mes juos gavome ne pačius didžiausius. Kaip minėjau, Lietuva turi sumažinti 21 % savo emisijas iki 2030 metų, Estija – 24 %, bet jau olandai, švedai turi sumažinti 50 %, o škotai įsipareigoja sumažinti net 70 %. (Balsas salėje) Mes, kaip politikai. (Balsas salėje) Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas ministre, džiaugiuosi, kad ateinate su šituo įstatymu. Manau, kad mes turime neatidėlioti europinių direktyvų perkėlimo. Kas man kliūna apskritai dėl klimato kaitos politikos, tai yra tai, kad mes diskutuojame čia, Seime, nors, aišku, pagal dalyvaujančiųjų skaičių neatrodo, kad tai būtų labai jaudinantis klausimas, bet visi šitie pakeitimai darys pokyčius, kaip jūs rodėte, ir kuro kainoms, ir daug biurokratijos atsiras verslams, kurie pradės pirkti taršos leidimus, ir panašiai, ir panašiai.
Kaip mes vykdysime, koks yra planas dėl komunikacijos – pristatyti, kokie pokyčiai laukia? Žmonės vis dėlto yra pavargę nuo tos žaliojo kurso politikos, dažnai priešinasi net nesuprasdami, kaip tai juos paveiks ir kodėl to reikia. Tam reikia tokios parengimo, įtikinėjimo politikos, kad neišeitų taip, kaip, pavyzdžiui, su pasiūlytais mokestiniais pakeitimais, kurie sukėlė didelę audrą, po to buvo atšaukti, arba akcizais, kuriuos mes priėmėme, po to atšaukėme. Kad nebūtų tokių žingsnių atgal, ar planuojate kokią nors komunikacinę politiką, komunikacine žinute informuoti visuomenę, parengti ir panašiai?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Tai nėra nieko naujo tiems, kurie profesionaliame rate dalyvauja šitose diskusijose, nes mes, kaip Lietuva, dalyvavome kuriant direktyvą ir ją priimant, formavome valstybės poziciją. Treji metai diskusijų kartu su Lietuvos pramonės, kuro tiekimo, atsinaujinančios energetikos įmonėmis apie tai, kaip Lietuva turėtų dalyvauti ir kokia būtų Lietuvos pozicija. Įmonės tikrai žino apie tai ir jos sekė, ir jos jau bando prisitaikyti.
Iš gyventojo perspektyvos. Gyventojui daug nereikia žinoti apie šitą aplinkos taršos leidimų prekybos sektorių, nes taršos leidimus pirks kuro tiekėjai. Kitaip tariant, „Circle K“, „Viada“, „Neste“, „Amber Grid“ tinkle dalyvaujantys dujų tiekėjai, kas prekiauja anglimi, kas prekiauja galbūt raudonuoju dyzelinu tiesiai, tai tie didieji didmenininkai turės pirkti ir įskaičiuoti į savo parduodamo produkto kainą taršos leidimus. Iš gyventojo arba vartotojo perspektyvos žinia yra viena – taršus kuras, iškastinis kuras brangs, nes turės didėti mokesčiai, bet gyventojui ir smulkioms įmonėms bus Socialinis klimato fondas, kuris ateis greičiausiai per įvairias valstybines agentūras, pavyzdžiui, APVA ar Energetikos agentūrą, ir beveik 2 mlrd. eurų iki 2030 metų taps kaip parama renovacijai, taršių katilų keitimui, automobilių keitimui, miestų viešojo transporto atnaujinimui, geležinkelių tinklo atnaujinimui ir taip toliau, ir taip toliau, kas leis mums naudoti mažiau taršaus kuro. Iš vartotojo perspektyvos žinia – taršus kuras, iškastinis kuras pabrangs, bet bus daugiau paramos jam pakeisti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Atsakėte į visus klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už įstatymo projektą pasisako K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, šitas įstatymo projektas iš tiesų atneš Lietuvai didžiulius pokyčius. Galbūt šitoje kadencijoje mes jų dar nespėsime pajusti, bet kitoje kadencijoje tikrai bus daug lydimųjų sprendimų, susijusių su šituo Klimato kaitos įstatymo įgyvendinimu, su taršos leidimu prekybos sistemoms. Tai turės didelį poveikį tam, kaip mes gyvename, mūsų kasdieniams produktams, kuriuos perkame, jų kainoms ir tam, kaip pasiskirsto mūsų prioritetai.
Mums labai svarbu komunikuoti apie socialinį paketą, apie Socialinį fondą, kurį minėjo ir ministras, ir ką mes remsime, kaip mes padėsime Lietuvos gyventojams, kaip jie galės greičiau, paprasčiau prisitaikyti prie šito įstatymo reikalavimo, prie naujų taršos leidimų, kurie iš tiesų veiks produktų ir kuro kainas. Jeigu mes tinkamai neparengsime gyventojų, tinkamai nepasiūlysime, nesuformuluosime socialinio paketo, jeigu mes nepradėsime jau dabar apie tai kalbėti ir komunikuoti, aš bijau, kad mes galime sulaukti tokios neigiamos reakcijos iš visuomenės ir galbūt neįgyvendinti tam tikrų tikslų.
Kviečiu palaikyti šitą įstatymą, bet priimant jį diskutuoti labai daug būtent apie Socialinio fondo panaudojimą, apie Socialinio fondo paramą gyventojams, apie paramą, kuri padės jiems sklandžiai prisitaikyti prie šito įstatymo keliamų reikalavimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Įstatymo nepalaikyti norėtų pakviesti L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš eilinį kartą matau, kad vėl yra pradedama nuo eilinių, paprastų žmonių, paliekant stambią pramonę, paliekant didžiulį viešąjį sektorių gyventi toliau taip, kaip gyveno, ir nesiimti jokių priemonių dėl tvaresnio sprendimo. Iš tiesų siūlau nepalaikyti, nes kitas žingsnis tikriausiai bus vėl automobilių taršos mokestis. Kad šitie pakeitimai veiks tiek šildymo, tiek kuro kainas, vienareikšmiškai yra aišku. Todėl siūlau, ministre, dar kartą pradėti ir iš tiesų pristatyti Seimo nariams statistiką, kaip skirta parama pasinaudojo stambioji pramonė ir viešasis sektorius, kaip jiems pavyko įsisavinti lėšas, kurios jau buvo skirtos pokyčiams.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuosime tuojau, kai būsime balsavimo intervale.
16.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai“ projektas Nr. XIVP-3713 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai“ projektas Nr. XIVP-3713. Pranešėjas – T. V. Raskevičius. Tomai, atitrauksiu jus šiek tiek nuo širdučių siuntinėjimo A. Širinskienei ir pakviesiu į tribūną. (Juokas salėje)
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kaip sakoma, širdžiai neįsakysi.
Gerbiami Seimo nariai ir narės, Seimo nutarimo projektu siūloma atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai. Ši religinė bendrija į Lietuvos Respublikos Seimą dėl valstybės pripažinimo kreipėsi dar 2017 m. gruodžio 15 d. Prašymas buvo persiųstas Teisingumo ministerijai išvadai pateikti 2018 m. sausio 15 d. Išvados rengimo procesas buvo sustabdytas, Europos Žmogaus Teisių Teismui pradėjus nagrinėti bylą dėl „Romuvos“ peticijos dėl valstybės pripažinimo nesuteikimo ir Konstituciniam Teismui priėmus nagrinėti Seimo narių kreipimąsi dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio atitikties Konstitucijai, o prašymo nagrinėjimas Teisingumo ministerijoje buvo atnaujintas 2021 metais šias bylas išnagrinėjus.
Teisingumo ministerija savo išvadą dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai pateikė 2022 m. lapkričio 25 d. Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad valstybės pripažinimo prašanti bendrija atitinka Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytą reikalavimą turėti atramą visuomenėje arba visuomenės palaikymą, tačiau neatitinka Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalies ir minėto įstatymo 6 straipsnio reikalavimo, kad jos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.
Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija pasinaudojo teise teismui skųsti neigiamą Teisingumo ministerijos išvadą, tačiau tiek pirmos, tiek aukštesnės instancijos teismas religinės bendrijos prašymą atmetė. Seimo nutarimo projektu siūloma atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą, nes ši bendrija neatitinka Konstitucijoje, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyto reikalavimo, kad jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams ir dorai. Šis neatitikimas Teisingumo ministerijos išvadoje grindžiamas dviem pagrindiniais aspektais. Visų pirma, Jehovos liudytojų religinis mokymas dėl kraujo perpylimo draudimo yra nesuderinamas su Konstitucijos 19 straipsniu – saugoma gyvybės vertybe; Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalimi – laiduojama žmonių sveikatos apsauga, ypač pabrėžiant vaiko gyvybės ir sveikatos vertybes Konstitucijos 38 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 39 straipsnio 3 dalyje keliamu konstituciniu vaiko teisių pirmumo principu, taip pat šio principo įtvirtinimu Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos ratifikuotose tarptautinėse sutartyse.
Antras prieštaravimo aspektas yra tas, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, įskaitant alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, skatina nesilaikyti Konstitucijos ir iš Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalies, 139 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančio reikalavimo ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, siekiant išsaugoti valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl Seimo nutarimo projekto pateikė tik tris redakcinio pobūdžio pastabas, kurias pagrindiniame komitete, be didesnių kliūčių, tikrai ištaisysime. Prašau jūsų palaikymo priimti minimą nutarimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų klausti nori keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš neturiu nieko prieš jūsų nutarimo projektą, bet ar jūsų nestebina Teisingumo ministerijos parengta labai didelė pažyma? Jeigu numatome, kad gali būti Jehovos liudytojų skundų Europos Žmogaus Teisių Teismui, tai kuo pažyma ilgesnė, tuo didesnė tikimybė, kad ras ką nors paneigti. Čia tokie keisti dalykai. Sakykime, 1938 metų Lietuvos teisės aktas, kuriuo buvo panaikintas šitas Jehovos liudytojų registravimas, laikomas kaip net buvusios nedemokratinės valstybės tokio neteisinio veikimo išraiška. Tai ką, mes dabar pradėsime revizuoti tarpukario Lietuvos teisės aktus, kurie tikri, kurie netikri? Kai parašoma, kad atitinka visuomenės paramos reikalavimą, nors turi tik 2 tūkst. su trupučiu narių, tai vėl keistokai skamba. Aš bijau, kad ta Teisingumo ministerijos pažyma paskui gali mus nepalankiai įklampinti, jeigu priimsime šį nutarimą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju už klausimą. Klausimas tikriausiai ne man, o Teisingumo ministerijos teisininkams, parengusiems tokią išvadą. Dėl jūsų minimų aspektų, tiek dėl registracijos termino, tiek dėl visuomenės paramos, tai nėra įvardijama kaip motyvas, kodėl nėra siūloma suteikti pripažinimo. Manau, dėl to net teoriškai negalėtų būti skundžiama. Mano įvardinti pagrindiniai aspektai, dėl ko yra siūloma, tai iš esmės dėl religinės bendrijos mokymo ir požiūrio į tam tikras sveikatos apsaugos procedūras.
Antra, dėl dalyvavimo pasipriešinime arba neginkluotame krašto gynime. Iš esmės dėl antro aspekto reikėtų atsižvelgti į tai, kad šitas prieštaravimas galimai išnyks, jei bus priimti Krašto apsaugos įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinamas naujas alternatyviosios tarnybos modelis. Bet požiūris į kraujo perpylimą ir sveikatos priežiūrą išlieka kaip galimas prieštaravimas Konstitucijai.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas J. Razma iš dalies uždavė mano klausimą, bet aš truputėlį jį pakreipsiu kitaip. Aš pritarsiu šitam jūsų projektui, bet noriu paklausti jūsų nuomonės. Teisingumo ministerijos išvados dešimtame puslapyje teisingumo ministrė kalba, kad Jehovos liudytojų draugijos registracija nepratęsiama 1938 metais ir šitas nepratęsimas vertinamas kritiškai dėl abejotinos argumentacijos ir panašiai. Tai yra iš esmės nepripažįstamas ankstesnės nepriklausomos Lietuvos valstybės institucijų sprendimas. Kaip jūs vertinate? Teigiama išvada yra vienas iš pagrindinių šaltinių Seimo nariams apsispręsti dėl balsavimo. Kaip jūs vertinate tokią Teisingumo ministerijos poziciją?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Pakartosiu, niekaip nevertinu. Šitas jūsų išsakytas argumentas nelemia nutarimo projekto. Pripažinimo siūloma nesuteikti dėl kitų aplinkybių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū A. Mazuroniui. Aš esu rimtai bendravęs su Lietuvos Jehovos liudytojais, jie yra padorūs, geri žmonės, nevagia, kaip sakant, nemeluoja, nemanipuliuoja, nes turi pagal tikybą būti nuoširdūs ir su žmonėmis gerai elgtis. Jūs čia sakote, kad mokymas, apeigos netinka. Tai Bažnyčia ir tikėjimas yra atskirti nuo valstybės. Ar čia ne cenzūra kažkokia išeina, kad pagal tikėjimą, pagal įsitikinimus reikia bausti? Jūs sakote, kraujo donorai. Gal tuos, kurie nenori skiepytis, jūs irgi kažkaip eliminuosite ir į kalėjimus sodinsite ar kaip?
O dėl ginkluotės, tai ir anais tarybiniais laikais tie, kurie nenorėjo ginkluotis, ginklo nešioti, tai kiaules augino kariuomenės kiaulidėse. Ūkiniams reikalams žmonės irgi reikalingi.
PIRMININKAS. Laikas!
V. VALKIŪNAS (DPF). Tuo labiau dori žmonės ir ne vagys.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, dėkoju už jūsų klausimą. Taip, sutinku, kad Jehovos liudytojai yra dori ir puikūs žmonės.
PIRMININKAS. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju pranešėjui už pristatymą. Nors jūs sakote, kad niekaip nekomentuosite, bet visgi pristatote projektą. Įdomi yra jūsų nuomonė ir aš grįšiu prie tų pačių dviejų argumentų, tai yra dėl kraujo perpylimo ir dėl pareigos ginti savo šalį ginklu.
Kaip jūs galvojate, ar čia iš tikrųjų tie argumentai yra legitymūs? Pavyzdžiui, net ir onkologine liga susirgusio žmogaus gi negali priversti gydytis, tai yra žmogaus teisė atsisakyti tokio gydymo. Tai čia yra kažkas panašaus. Kitas dalykas dėl prievolės ginti valstybę ginklu. Ir dabar mes turime formas, kur žmogus, kaip suprantu, gali tam tikromis aplinkybėmis rinktis kažkokią kitą formą. Juk valstybę ginti galima ne tiktai ginklu, galima dirbti ligoninėje, galima savanoriauti ir panašiai. Ar, jūsų manymu, tie argumentai neįvels mus į teisinius ginčus? Gal reikėtų tiesiog reikalauti, kad tie argumentai būtų rimčiau suformuluoti? Ačiū.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Labai neblogas jūsų klausimas. Gal pirmiausia pakomentuosiu dėl alternatyviosios tarnybos. Jūs esate visiškai teisus. Šiuo metu numatytas alternatyviosios tarnybos modelis neužtikrina galimybės atsisakyti tarnauti dėl religinių įsitikinimų. Lietuva yra pralaimėjusi bylą Žmogaus Teisių Teisme, nes būtent Jehovos liudytojai buvo kreipęsi dėl alternatyviosios karinės tarnybos. Byla vadinosi Teliatnikov prieš Lietuvą. Jos pagrindinis aspektas yra tai, kad, organizuojant alternatyviąją tarnybą, kai žmogus atsisako religiniais sumetimais tarnauti ginklu, vis tiek tas alternatyviosios tarnybos pavaldumas priklauso karinei struktūrai. Tai dabar atnešamas Krašto apsaugos privalomosios karinės tarnybos įstatymo projektas šitą pavaldumą pašalina ir, jei iš esmės Seime susitarsime dėl tokio alternatyviosios tarnybos modelio, šitas prieštaravimo pagrindas turėtų išnykti. Jam išnykus, tai religinė bendrija galės pervarstyti.
O dėl sveikatos priežiūros momento su jumis visiškai sutinku, kad kiekvienas sąmoningas suaugęs žmogus gali atsisakyti jam siūlomo taikyti gydymo, bet čia problema tikriausiai yra geriausias vaiko interesų užtikrinimas, nes pagal tos religijos mokymą vaikams taip pat neleidžiama ši sveikatos priežiūros paslauga, ji kartais gali būti gyvybę gelbėjanti, jei taikoma.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl projekto pasisakome dėl motyvų. Baigėsi klausimai ir atsakymai. Už pasisako J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų pritariu tai projekto nuostatai, kad nereikia suteikti valstybės pripažinimo, bet, kaip jau ir minėjau klausdamas, turiu nuogąstavimų, kad Teisingumo ministerijos pažyma yra parengta lyg specialiai tam, kad būtų labai patogu tą nutarimą su tos pažymos priedu apskųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui. Ten 90 % teksto yra iš esmės už tai, kad reikėtų suteikti pripažinimą, ir tik pabaigoje dėl tų dviejų minėtų įstatymų nesilaikymo formuluojama, kad reikia nesuteikti. Kaip jau buvo ir pastebėta, tie du atvejai, dėl ko reikia nesuteikti, gali būti ir paneigti. Tada liks, pavyzdžiui, kad Teisingumo ministerija konstatuoja, jog ši bendrija turi atramą visuomenėje, nors yra Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris pasako, ką reiškia turėti atramą visuomenėje. Čia įdomiai Teisingumo ministerija pasirenka savo traktavimą, kad, jeigu turi narių daugiau negu kažkuri tradicinė religinė bendrija, vadinasi, turi atramą visuomenėje. Tokio Konstitucinio Teismo traktavimo nėra. Tradicinės religijos bendrijos kitu pagrindu pripažįstamos, ne pagal skaitlingumą. Tai ir kitos vietos dėl minėtos registracijos nutraukimo. Žodžiu, beveik visa pažyma yra persunkta tos minties, kad reikia pripažinti, na, ir tik paskui dėl tų dviejų įstatymų jau negalima pripažinti. Žodžiu, balsuoju už, bet, kaip sakant, su dideliais nuogąstavimais, kad paskui gali nekaip baigtis ta istorija.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū A. Mazuroniui už suteiktą žodį. Aš nepalaikau, kad atsisakytume. Reikia patvirtinti, nes Jehovos liudytojai, ar jie bus registruoti, ar neregistruoti, vis tiek elgsis kaip jiems reikia. Jų tos, kaip sakant, teisės neatimsite, tik nežinosite, ką jie darys, todėl nėra prasmės tai daryti. Būkime žmogiški ir jiems, nes jie yra, kaip pripažino pats teikėjas, puikūs ir dori žmonės, tai neskriauskime puikių ir dorų žmonių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Neskriauskime dorų ir puikių žmonių. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų neskriausdami. Kadangi yra jau balsavimo intervalas, tai galime iš karto ir pabalsuoti. Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 42, prieš – 1, susilaikė 9. Projektui pritarta.
Kaip pagrindinį siūloma skirti Žmogaus teisių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Siūloma svarstyti birželio 6 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Tada pabalsuokime dabar dėl to, kas jau yra pateikta, ir tada siūlau toliau, kadangi dar liko keturi įstatymų projektai, po kiekvieno balsuoti.
16.23 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10, 101, 11, 13, 21, 36, 47, 60, 63, 64, 65 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3692, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3693, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3694, Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 1, 4, 10, 21, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3695, Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 8 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3696 (pateikimo tęsinys)
Pradėkime nuo 2-7 klausimo, įstatymų projektų bloko. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 51, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 12. Įstatymų projektams pritarta.
Pagrindiniu komitetu dėl visų įstatymų projektų, dėl viso bloko siūloma skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Ir svarstyti siūloma visus įstatymų projektus birželio 11 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.24 val.
Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projektas Nr. XIVP-3675, Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3676, Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 12, 13, 14, 22, 27, 37 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3677, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-785 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3678, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3679, Administracinių nusižengimų kodekso 1191 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3680, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 12, 20, 22, 23, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3681, Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 8, 9, 10, 101 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 102 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3682, Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 1, 8, 9, 11, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3683, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 18, 20, 32, 33, 34, 37, 372, 373, 55, 58, 601, 65, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3684, Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 21, 26 straipsnių ir septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3685, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3686, Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 23, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3687, Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3688, Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3689, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10, 11, 14, 16, 17 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3690 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimų blokas – visas blokas nuo 2-8.1 klausimo iki 2-8.16 klausimo. Kas pritariate įstatymų projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 54, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 14. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Dėl komitetų, kadangi daug įstatymų projektų ir visi labai skirtingi, gal galiu po vieną? Bendru sutarimu galime pritarti ir sakyti, nes bus daug greičiau, nei bandyti grupuoti? Dėl 2-8.1 klausimo kaip pagrindinį siūloma skirti Audito komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl 2-8.2, 2-8.3 klausimų, projektų, kaip pagrindinį taip pat siūloma skirti Audito komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Dėl 2-8.4, 2-8.5, 2-8.6, 2-8.7 klausimų pagrindiniu komitetu siūlomas… Atsiprašau, ne, ne – dėl 2-8.4, 2-8.5 ir 2-8.6 klausimų kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Dėl 2-8.6 klausimo dar kaip papildomą siūloma skirti Audito komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl 2-8.7 klausimo kaip pagrindinį siūloma skirti Audito komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Dėl 2-8.8 klausimo kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o kaip papildomą – Audito komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Dėl 2-8.9, 2-8.10, 2-8.11, 2-8.12, 2-8.13, 2-8.14 klausimų kaip pagrindinį siūloma skirti Audito komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Dėl 2-8.15 klausimo pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o papildomu komitetu – Audito komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir dėl 2-8.16 klausimo pagrindiniu komitetu siūloma skirti Audito komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Labai dėkui. Su komitetais išsiaiškinome.
Visus įstatymų projektus siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.26 val.
Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3714ES (pateikimo tęsinys)
Dar 2-9 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3714. Kas pritariate po pateikimo S. Gentvilo pristatytam įstatymo projektui, balsuojate už.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 49, prieš – 2, susilaikė 13. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. (Balsas salėje) Ne dėl komitetų? Galime pritarti Aplinkos apsaugos komitetui? Labai dėkui, pritarta. Ir siūloma svarstyti birželio 18 dieną.
Dėl svarstymo datos? S. Gentvilas per šoninį. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Aš Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu paprašysiu skubos. Čia yra tiesiog perkeliama direktyva. (Balsas salėje) Gerbiamas Jurgi, tarp Vyriausybės posėdžio ir šito klausimo pateikimo tribūnoje praeina lygiai 16 dienų. Tai yra jau per ilgai. Tai yra Europos Sąjungos direktyvos perkėlimas. Esame gavę tiesioginį perspėjimą dėl pažeidimo procedūros, todėl turiu teisę tokį frakcijos prašymą pateikti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prašymas statutinis. Balsuosime, apsispręsime.
V. Valkiūnas per šoninį mikrofoną ir apsispręsime.
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš pritariu S. Gentvilo skubos tvarkai, nes čia yra priverstinė Briuselio direktyva, prievarta, kad ilgai nekentėti.
PIRMININKAS. A. Širinskienė per šoninį mikrofoną.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš turiu tokį klausimą kolegai S. Gentvilui. Kiek suprantu, ministru jau yra ketveri metai, o direktyvą vėluoja įgyvendinti ir dabar verkia, kad atnešęs pavėluotai jisai 16 dienų turi laukti. Aš galiu pasakyti, kad kitų Seimo narių projektai po metus, pusantrų laukia. Jums reikėjo atnešti prieš metus ir greičiausiai turėtumėte projektą.
Kitas dalykas. Aš tik primenu, kad Konstitucinis Teismas dėl skubos tvarkos yra labai aiškiai pasakęs, ką galvoja. Tai vienas dalykas. Ir yra pasakęs, kad tikrai turi būti labai svarbios aplinkybės. Šiuo atveju tų aplinkybių, išskyrus, kad ministras tingėjo ir pavėlavo per ketverius metus dirbti, mes nelabai girdime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Bet, nepaisant visko, prašymas buvo statutinis. Frakcijos vardu galima teikti tokį prašymą ir Seimas turi apsispręsti. Balsuojame. Kas pritariate Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymui taikyti skubą šitą įstatymą svarstant, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 43, prieš – 9, susilaikė 16. Skubai pritarta. Tada datą reikia pagal komiteto… Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės nematau. Kada čia posėdis? Kada mes galime įtraukti svarstymą? Kitą savaitę. Kelintą dieną? Tvarka. Gegužės 18 dieną. Galime pritarti, kad komitetas spėtų apsvarstyti? Vis tiek reikia. (Balsai salėje) Kitą savaitę, ketvirtadienį. Ne. 16 diena. Ne tą datą pažiūrėjau. Gerai, kad J. Razma budėjimo režimu. Gegužės 16 dienai galime pritarti? Galime, pritariame bendru sutarimu. Viskas, pabalsavome.
16.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3758 (priėmimo tęsinys)
Atsiprašau, rezervinis 1 klausimas. Liko Seimo nutarimo priėmimas. Kas pritariate Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektui Nr. XIVP-3758, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – arba prieš, arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 51, prieš – 4, susilaikė 13. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.31 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3503(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Pluoštinių kanapių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3503(2). Pranešėjas – K. Navickas. Pateikimas.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, Seimo narės, teikiu nuosaikų iš tikrųjų Pluoštinių kanapių įstatymą, kuriame numatytos dvi išimtys, du palengvinimai. Šio įstatymo projekto poreikis atsirado iš praktinių dalykų ir, kaip teisingai praeitą kartą pastebėjo A. Sysas (nematau), pas mus yra, matyt, dėl didelių lūkesčių… Mes turime tikrai neblogus ir gerai išvystytus perdirbimo pajėgumus ir neužtenka tiek produkcijos, kiek užaugina Lietuvos ūkininkai.
Vienas iš pakeitimų yra toks. Pagal dabartinio įstatymo nuostatas yra reikalaujama turėti patvirtinančias pažymas dėl tetrahidrokanabinolio kiekio. Ne visos šalys taip griežtai reguliuoja kaip mes. Pavyzdžiui, Čekija ir kitos tokių pažymų neišduoda, nes yra direktyvinis reikalavimas, kad tetrahidrokanabinolio (sutrumpintai THC) koncentracija negali viršyti 0,3 %. Visoms Europos Sąjungos šalims yra ta vienoda nuostata, kaip ir pas mus, todėl tokios pažymos siūlome atsisakyti, nes, kaip sakiau, bendras kiekis… Kiekviena šalis narė privalo užtikrinti, kad jų produkcijoje, užaugintoje produkcijoje, THC koncentracijos kiekis nebūtų didesnis negu 0,3 %.
O kitas pakeitimas yra susijęs su labai praktiniais dalykais. Praeitais metais mūsų Žemdirbystės institutas negalėjo atlikti tyrimų, pluoštinių kanapių veislės auginimo bandymų įvairiomis gamtinėmis sąlygomis, konkrečiai, kelių veislių, kurios buvo išvestos ir yra išvestos Ukrainoje. Ukrainos mokslų institutai negali tos veiklos tęsti, tai mes siūlome, kad būtų leista, būtų suteikta išimtis įsivežti mokslo tiriamiesiems tikslams ne daugiau kaip 6 kilogramus sėklų. Pabrėžiu, 6 kilogramai sėklų mokslo tiriamiesiems tikslams.
Dėl šios pastabos yra vėlgi Teisės departamento išvada, kad jos reikėtų lyg ir atsisakyti. Aš nesutikčiau su teisininkais, nes apibrėžtais… įgyvendinamaisiais teisės aktais galima gana griežtai apibrėžti, ką tai reiškia. Ir jeigu ten kartais būtų eksperimento būdu užauginta produkcija, kuri turi didesnį THC procentą nei 0,3 %, tikrai yra numatytos priemonės, kaip toks derlius turi būti sunaikinamas ir nepapultų į rinką. Vėlgi mokslo tikslams auginama – ne rinkai. Tiktai pačios veislės tyrimo dalykas.
Tai tokie du pakeitimai. Kaip sakiau, įstatymas gana nuosaikus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Jūsų paklausti nori labai daug Seimo narių. Pirmasis klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, ministre, už pristatymą. Bet jūs turbūt žinote, kad net ir tie visi ankstesni reglamentavimai yra šiaip apskųsti Europos Komisijai, ypač kai kalbame apie THC kiekius. Ar Lietuva nepažeidžia tam tikrų dalykų? Mano klausimas toks gana paprastas, tikrai apie žemės ūkį. Ko siekiama, kokių iš tikrųjų veislių yra siekiama ir kokias išves, nes tas tetrahidrokanabinolis yra visai nereikalingas pluoštui. Ir jau dabar tas įstatymas, mano supratimu, net nebeatitinka pavadinimo, nes didžioji dalis norinčių kanapes auginti jas augina visai ne dėl pluošto, o augina dėl žiedyno, augina dėl veikliųjų medžiagų. Ką mes čia bandome apgauti? Jau prieš tai buvo pateikiami įstatymai, kuriais siekta išvis panaikinti bet kokius apribojimus ir tarpiniuose produktuose jų išvis iš esmės neriboti. Tai koks čia tikslas yra tų veislių? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Jūs teisingai pasakėte. Bet jūs grįžtate į tuos laikus, kai dar praeitos kadencijos pradžioje buvo šis įstatymas svarstomas ir buvo pateiktas tas dalykas. Iš tikrųjų dabar ir europinėje pramonėje visgi, kaip aną sykį A. Sysas teisingai paminėjo, jūs tą patį paminėjote, ne pluoštas yra pagrindinė produkcija. Yra aliejai, ypač naudojami kosmetikoje. Pramonės perdirbėjai konkuruoja ir konkuravo su kitais, ypač su Kanados perdirbėjais. Tai mes šiuo atveju nematome didelės bėdos, kad Lietuvoje galėtų būti perdirbamos sėklos aliejui ar žiedai, nes Seimas apsisprendė, kad būtų galima naudoti kitas dalis. Didžiausias diskusijų keliantis dalykas yra THC, tetrahidrokanabinolis, tą jūs ir sakote. Direktyva leidžia jo koncentraciją 0,3 %, mes nesiūlome pažeisti šitos ribos, įsivežimo ir kontrolės institutai tai užtikrina ir dabar.
O jūs greičiausiai klausėte dėl antros dalies, dėl sėklų įvežimo. Dėl sėklų, kaip ir sakiau, sėklų nebūtų galima įsivežti ne mokslo tikslais ir 6 kilogramai nėra tas kiekis, kurį galima labai stipriai paskleisti didelėje teritorijoje, galima netgi poįstatyminiais aktais apibrėžti, kokios institucijos apskritai galėtų įsivežti. Mes manome, kad nieko blogo nėra, jeigu veislės būtų auginamos dirbtinėmis arba pusiau dirbtinėmis sąlygomis, pažiūrėti, kaip jos atitinka, kaip auga ir kokį derlių duoda esant toms jau sukurtoms sąlygoms. Bet čia jokiu būdu nekalbama, ką noriu pabrėžti, nekalbama apie uždarą gruntą. Čia viskas vyksta tik atvirame grunte, kalbame tik apie atvirą gruntą.
PIRMININKAS. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Ministre, arba jus kažkas labai priklaidino, arba jūs mus laikote kvailiais ir irgi bandote klaidinti. Jei Europos Sąjungos teisėje yra įrašyta 0,3 %, tai valstybė narė privalo nacionaliniuose teisės aktuose turėti 0,3 %, o ne sėdėti ministro pavidalu ir iš tribūnos aiškinti, kad čia kiti turi, tai mes galime išbraukti. Nes ką jūs darote: dabar europinį reikalavimą išbraukiate ir užtikrinti, kad jo yra laikomasi valstybėje narėje, bus neįmanoma. Bus galima turėti produktų, kurie, išbraukus 0,3 % iš įstatymo, yra kokių 5 % ar 6 % koncentracijos. Nėra įstatyme ribojimo, ir verslas tuo tikrai pasinaudos. Lygiai taip pat, leisdamas turėti didelę nereguliuojamą koncentraciją, nes nelieka viršutinės ribos, jūs nestiprinate kontrolės. Kontrolė lieka tokia, tarsi būtų 0,3 %. Manau, šiuo atveju tikrai gal jūs ateikite, kad kontrolę stiprintumėte, tada Seimo nariai kitaip žiūrės. Dabar mes matome, kad galima auginti ir gauti didelės koncentracijos produktus, o kontrolė bus tarsi tikro pluošto.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Niekas nieko čia nekvailina ir net neketina kvailinti. Kontrolė ir reikalavimai turėti 0,3 % koncentraciją kitose įstatymo nuostatose lieka. Čia kalbama apie vieną dalyką, kad šalys narės… Pas mus yra parašyta, kad jeigu yra privalomos patikros laukuose, laukų patikrų protokolai yra lydimasis derliaus dokumentas. Ne visos šalys šitą instrumentą naudoja, ne visos šalys tikrina. Produkcijos koncentracijos kontrolė išlieka ir ji nesilpninta, jokiu būdu. Tai nėra čia prieštaravimo. Čia yra vieno dokumento atsisakymo klausimas. Jeigu jų šalys neturi, tai iš kur gaus importuotojas? Niekaip.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė. Jos salėje nematau. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Noriu paklausti dėl ūkinių subjektų, kurie galės atsivežti iki 6 kilogramų kanapių. Iš tikrųjų kokie tie ūkio subjektai, kaip jie galės tais 6 kilogramais disponuoti? Ar tikrai nebus taip, kad bus prisidengiama, sukuriamos įmonės visai neteisėtai gabens, kad ir nedidelį kiekį, bet sugebės tas kanapes, kurios jau yra priskiriamos narkotikams, turi narkotinių medžiagų savybių… Ir taip mes leisime tokį platinimą, legalų platinimą nelegaliais tikslais. Ar jūs įvertinote tas rizikas ir ar su kitomis institucijomis, tarnybomis apie tai pasitarėte priimdami, siūlydami tokius sprendimus?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai tinkamas klausimas. Dabar pagal galiojančią nuostatą turi būti veislė, kurią įsiveži, ji turi būti įregistruota, ji turi būti registre. Pilkoji zona atsiranda tada, kai veislė dar nėra registruota, dar vyksta jos selekcija ir auginimas. Viskas būtų gerai, jeigu nebūtų karo Ukrainoje, šitame konkrečiame kontekste. Kadangi Ukrainos mokslinis institutas paprašė mūsų mokslininkų, šiuo atveju konkrečiai kalbu apie (…), bet tokius tyrimus atlieka, gali būti mūsų Augalininkystės tarnyba, gali Vytauto Didžiojo universitetas tokius dalykus daryti.
Jūs visiškai teisi teigdama, ar nebus piktnaudžiavimo. Ką aš truputį sakiau ir pristatydamas, ir dabar tai noriu išplėsti. Poįstatyminiuose aktuose galima nurodyti net ir institutą. Ir aš įsipareigoju tai padaryti, kad būtų nurodytos tam tikros įstaigos, kurios galėtų tik įsivežti, ir to užtektų. Nes prisigaminti kažkokių didelių narkotinių medžiagų iš 6 kilogramų sėklų… Ne tenai yra ta didžiausia koncentracija, ne sėklose, žieduose yra. Tai šiuo atveju tos rizikos nedaug. Čia klausimas yra apie neregistruotos veislės auginimą moksliniais tikslais, ne daugiau, jokiu būdu ne komerciniais, ne pardavimo ir panašiai. Ir tas sankcijas galima numatyti už tos nuostatos nesilaikymą.
PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre. V. Targamadzės salėje nematau, K. Mažeikos taip pat. Klausia A. Skardžius. Artūrai, klausite?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip. Aš vis dėlto norėčiau paklausti, gerbiamas ministre, kokie lūkesčiai yra ir kaip jūs kovosite su tais augintojais? Aš už tai, kad plėstume kultūrų įvairovę ir papildomas pajamas, bet kaip jūs kovosite su tais, kurie augins kitam tikslui, ne pluoštui, o būtent svaiginimosi priemonei? Vis dėlto turbūt yra numatyta ir prevencinės priemonės, yra suplanuota, kaip tai darysite nuo sėklų įvežimo iki derliaus nuėmimo, turbūt iki pačios produkcijos realizavimo. Tai aš klausydamasis jūsų atsakymų ir gerbiamo A. Verygos, ir kitų kolegų, taip pat turiu tokių pat nuogąstavimų, kad atidarę duris po to jau jų nebeužtrenksite.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Matote, už kanapių ar kitų narkotinių medžiagų auginimą yra baudžiamoji atsakomybė. Čia viena prevencija ir apie tai net nėra kalbos.
Kita prevencija, jeigu leisite truputį išplėsti atsakymą, čia ne dėl to, kad norėčiau pasakyti kažką netinkamo, bet didžiausia prevencija dėl pluoštinių kanapių yra mūsų klimatas. Nepakankama šiluma ir nepakankamas saulės kiekis šitos medžiagos neužaugina. Visos kitos prevencinės priemonės dabartiniame įstatyme yra numatytos. Viena iš jų – gali būti auginamos tik registruotos veislės. Ir čia dėl to atsiranda ta 6 kilogramų išimtis, nes šiaip pagal nutylėjimą tu negali įvežti neregistruotos veislės. Tai aš pripažįstu, šiuo įstatymu mes šiek tiek didiname riziką, bet, kaip sakiau, ją galima valdyti teisės aktais, nurodant, kas gali įsivežti iki tų 6 kilogramų. Ir kita rizika yra 6 kilogramai, kurie nėra tas kiekis, tu hektaro neužsėsi.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už nenori kalbėti niekas. Prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tik noriu priminti jums ne tokią seną istoriją, batalijas dėl Pluoštinių kanapių įstatymo. Jos vyko čia, Seime, kai šitas įstatymas buvo priimamas. Buvo žadama, kad pluoštinės kanapės bus naudojamos rūbų gamybai, bus statomi namai, automobilių panelės, nežinau, – viskas bus gaminama iš pluošto. Finalas yra toks, kad Lietuvoje nelabai rasite kombainą, kuris tą pluoštą galėtų nuimti, nes jis yra labai tvirtas. Ir iš visos šitos istorijos – kaip toje lietuviškoje pasakoje, kai kalvio mokinys labai gyrėsi, kad jis nukals noragą. Jis tol kalė, kol galiausiai išėjo tiktai pašnypštimas, kai tą geležies gabalą įmetė į vandenį.
Šiandien vyksta jau gudravimai – kanapės yra auginamos visai nebe pluoštui. O iš esmės bandant rasti bet kokią spragą ir apeiti realiai normalius tyrimus, kurie leistų jas arba normaliai įforminti kaip neįprastą, netradicinį maistą ir priskirti prie maisto produktų, čia kalbame apie tuos visokius aliejus ir panašiai, kurie yra skirti ne gydymui, arba atlikti normalius tyrimus ir juos pripažinti kaip farmacinius produktus, atlikus normaliai visus įvertinimus. Dabar yra bandoma sukurti kažkokią pilką zoną. Žmonėms yra aiškinama, kad yra parduodami neva kosmetikos produktai, pavyzdžiui, aliejus, kurį žmonės geria arba naudoja kaip lašus ir panašiai. Žodžiu, yra išsidirbinėjimas. Jau mūsų tarnybos dabar… Patikėkite, kolegos, jeigu netikite, pasikvieskite į komitetą, jums ir Maisto ir veterinarijos tarnyba tą pasakys, ir Narkotikų departamentas, yra betvarkė su kontrole. Mes prie tos betvarkės kūrimo ir toliau prisidedame kurdami, dar plėsdami kažkokią pilką zoną. Tai aš tikrai kviečiu nepalaikyti šito įstatymo, nes ir 6 kilogramai yra naudojami selekcijai, iš esmės išvedimui.
PIRMININKAS. Laikas. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 38, prieš – 7, susilaikė 9. Įstatymo projektui pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Kaimo reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma… Dėl komitetų, Aurelijau? Per šoninį mikrofoną – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, norėčiau pasiūlyti kaip papildomą komitetą Sveikatos reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Statutinis siūlymas, balsuojame. Kas pritariate Sveikatos reikalų komitetui kaip papildomam, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 30, prieš – 9, susilaikė 16. Pritarta. Papildomu komitetu skiriamas Sveikatos reikalų komitetas.
Siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Galime? (Balsai salėje) 2024 metais, gerbiamas Antanai. Galime pritarti tada? Gerai, pritariame.
16.49 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3646 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3646. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Pateikimas. Kadangi balsuoti skirtas laikas baigėsi, tai posėdžio pirmininko įgaliojimais pratęsiu tol, kol apsvarstysime visus klausimus: šitą ir be šito dar du klausimai likę. Tai svarstysime. (Balsai salėje) Pabalsuosime paskui, kai pristatys klausimą. Prašau, gerbiamas Vytautai.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Garbusis Seime, drauge su krašto apsaugos ministru, Seimo nariu L. Kasčiūnu, teikiame tokią įstatymo pataisą. Tai yra Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame prašome pakeisti straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „524 straipsnis. Nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių gabenimas (šį žodį įrašome), platinimas ar demonstravimas.“
Šio įstatymo pakeitimo esmė yra labai paprasta. Pastaruoju metu yra fiksuojami atvejai, kai pasienyje muitinė, sustabdžiusi kokį nors tikrintiną automobilį ar kokią kitą transporto priemonę, randa jame leidinių ar kokių nors kitų prekių, kuriose yra aiškiai propagandinio turinio ženklai, kurie yra to paties kodekso draudžiami. Aiškinant tiems vežėjams, kad tai yra ne platinimo tikslais, muitinė kaip ir susiriša rankas, kreipiasi į Žurnalistų etikos komisiją, kreipiasi į kitas instancijas. Visi priėjo prie išvados, kad reikia pakeisti šį įstatymą pridedant būtent tą nuostatą, kad ne tik platinimas turėtų būti baustinas, bet ir gabenimas. Tai reiškia, kad įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją tokių dalykų nebūtų galima arba gabenti, išskyrus atvejus, kurie yra numatyti to paties įstatymo 524 straipsnio 3 dalyje, kurioje yra numatytos išimtys dėl tokių dalykų, kai jie yra skirti informuoti apie istorinius, dabarties įvykius, apie įvairiausius režimus, švietimo, mokslo, meno kolekcionavimo tikslais. Žodžiu, iš esmės niekas čia nesikeistų, išskyrus tai, kad tie draudžiami ir nepageidautini Lietuvos teritorijoje ženklai nebūtų gabenami per mūsų valstybę.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų klausti nori penki Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Jakavonytė.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš gal ne tiek klausimą, kiek pritarimą. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir nacionaliniam saugumui kylančius iššūkius, norint užkirsti kelią įvairioms provokacijoms ir bandymams propaguoti ruskij mir ideologiją, labai svarbus ir savalaikis yra Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnio pakeitimas, kuriuo siekiama administracinę atsakomybę taikyti už nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ir autoritarinių režimų simbolių gabenimą platinimo tikslais.
Kadangi pati vieną tokį veikėją, kuris nešiojo sovietinę simboliką, esu pridavusi policijai, po to kreipiausi į policiją ir paklausiau, kiek per 2023 metus buvo nubausta tokių asmenų. Pateikė informaciją, kad vien per 2023 metus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą 400 asmenų buvo surašytos administracinės baudos už sovietinės simbolikos nešiojimą. Todėl pritariu, kad būtų nustatyta atsakomybė už leidinių, prekių gabenimą platinimo tikslais. Norėčiau paklausti…
PIRMININKAS. Laikas!
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). …ar ne per mažos baudos dabar siūlomos? Gal reikėtų didesnių baudų? Kokia jūsų nuomonė?
PIRMININKAS. Minutė skiriama klausti, ne pasisakyti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Šiuo įstatymo projektu yra tiesiog išplečiama pati kategorija – tų draudžiamų veiksmų platinimas. O dėl baudų čia būtų kitas žingsnis. Jūs galite tikrai registruoti siūlymą. Tas komitetas, kuriam teks šio straipsnio svarstymas, tai, matyt, ir apsvarstys.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Jeigu aš dabar atsiversčiau bet kurią feisbuko sendaikčių grupę, pasižiūrėčiau, pasivaikščiočiau po turgus, kuriuose yra parduodami sendaikčiai, tai iš tiesų ten yra labai daug įvairios nacistinės simbolikos, įvairių komunistinių organizacijų simbolių, kitų dalykų. Aš žinau, kad yra draudžiama prekiauti, bet ta prekyba iš tiesų vyksta. Ar yra atliekama kokia nors kontrolė? Kas užsiima šia kontrole, kad būtų sustabdyta prekyba šiais daiktais?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Na, kontrole gali ir privalo užsiimti turbūt kiekvienas Seimo narys, vykdantis parlamentinę kontrolę. Jums tai yra tikrai ne tik teisė, bet ir pareiga, kaip ir man, kaip ir kiekvienam. Aš sutinku, kad ta nuostata, mano anksčiau paminėta, tai yra šio įstatymo 3 dalis, tiksliau, 524 straipsnis numato būtent tą išimtį. Aš suprantu, kai yra muziejuose, kai yra švietimo įstaigose ar dar kur nors švietimo tikslais tos išimtys taikomos, bet jums visiškai pritariu, kad pardavimas sendaikčių turguose atrodo, švelniai tariant, nesuvokiamai. Manau, čia bus kitas žingsnis, turėtume kaip nors apriboti tą dalinimąsi. Vilniuje yra savaitgaliais vykstantis turgus ir panašiai. Iš tikrųjų tai yra netoleruotina.
Beje, kai kuriems ženklams nėra taikoma išimtis, pavyzdžiui, toms dviejų spalvų Georgijaus juostelėms. Jie negali tų dalykų parduoti. Kolekcionieriai, kurie renka, savo reikmėms gal ir galėtų turėti, bet platinti parduodant – visiškai jums pritariu. Jeigu jūs registruotumėte tokią įstatymo pataisą (nors jūs neklausote, nes turbūt įdomu tik paklausti, o ne klausyti), tai aš taip pat prisidėčiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū kandidatui į Prezidentus A. Mazuroniui už suteiktą žodį. (Juokas salėje) Gerbiamas pranešėjau, jūs aukštosios kultūros atstovas. Jau čia prieš kiek metų buvo tų visokių durnysčių Klaipėdoje, kai dėl svastikų gaudė, sodino. Latviai laisvai parduoda saulės ženklus, svastikas ir visi kitus ženkliukus. Nereikia bijoti.
Jums klausimas. Ko jūs bijote? Ar tokia silpna jūsų valdžia, kad reikia bijoti kažkokių ženkliukų, ženklų, literatūros ar ko? Čia tik silpnas gali to bijoti. O jeigu tu nebijai, kaip sužinosi, kas yra blogis, kas yra gėris? Jūs leiskite viską, kaip 1990 metais, nebuvo jūsų, politikų, nebuvo cenzūros. Ir niekas nesugriuvo. Kaip tik atgimė Lietuva, kuria dabar džiaugiatės. Kuo džiaugsimės toliau, jeigu jūs viską uždrausite?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo nary, tikrai nei aš, nei kas nors iš sveiko proto žmonių tų ženkliukų nebijo, bet reikia bijoti tokių kaip jūs, kurie skleidžia visiškai prokremlišką propagandą ir taip skaldo mūsų visuomenę. Aš nesu tikras, kad jūs nesuvokiate ir kad jūs esate naivus. Šiuo metu vyksta žudikiškas karas, sukeltas fašistinės Rusijos, žudantis ir naikinantis kol kas visa, kas gyva, Ukrainos teritorijoje, taip pat visas kultūrines sritis ir taip toliau. Visi šitie ženklai, kuriuos jūs norite palikti laisvai skraidyti po Lietuvą, tai nėra vien ženklai, tai yra ir leidiniai, tai yra neva mokymo priemonės, sakykim, literatūra, kurią perskaičius žmonės pradeda galvoti lygiai kaip jūs. Tai yra didžiausias pavojus mūsų nacionaliniam saugumui.
Taigi, šiuo metu, vykstant karui ir apskritai turint mintyje tuos kaimynus, kurie šimtmečiais engė mūsų valstybę ir mūsų žmones, kurie korė, žudė, prievartavo, jų ženklų turi būti mūsų kultūroje kuo mažiau. Mes nebijome nei tos muzikos iš ten ateinančios, ir taip toliau, nei literatūros, kaip čia bandė kažkas aiškinti, kad mes uždraudžiame. Ne, tiesiog visa tai yra skiriama tam, kad mes taptume ruskij mir dalimi, ar ne? Šito mes, Lietuva, kaip valstybė, negalime sau leisti ir dėl mūsų, ir dėl mūsų visų vaikų ateities, saugumo ir padorumo. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, pritarsiu šiam projektui ir įstatymo galiojimo pratęsimui, tačiau išimtys visada sukelia tokių abejonių, pasvarstymų. Ir čia nemažai yra tų išimčių, pavyzdžiui, kolekcininkai. Kas tą identifikuoti, jūsų nuomone, turi, ar policija, ar muitinė, ar visi drauge, nes kiekvienas koks propagandistas ar kitas, kuris gabena tuos žymenis, tuoj sakys, kad aš esu koks kolekcininkas. Kaip čia padaryti, kad filtruojama būtų visa tai? Ačiū.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū. Labai geras pastebėjimas. Tas mūsų pasiūlymas, draudžiantis gabenti, ir išbraukia tą išimtį, kad tie žmonės, kurie sako, kad jie yra kolekcionieriai ar mokslininkai, ar dar kokie nors veikėjai, kurie patenka į išimtį, turi įrodyti tai. Dabar gi, kai žmogus veža per Lietuvos teritoriją, sako, aš jo neplatinu ir aš niekam jo nerodysiu, ar ne? Bet jis įveža ir tada jau niekas nebesukontroliuos, kur ir kokiais tikslais jis tuos dalykus gali platinti, gali neplatinti, gali parduoti ir panašiai. Bet greičiausiai tiems žmonėms, kurie veža tokius dalykus, tokius leidinius, kuriuose yra skatinama nesantaika, nepasitikėjimas mūsų valstybe ir to ruskij mir propaganda, kas čia kartais Seime atsitinka, kaip ką tik, prieš 10 minučių, reikia tiesiog užkardyti šaknis, kad paskui nereikėtų gailėtis, kad mes ko nors nepadarėme.
Dar kartą kartoju – šis įstatymo projektas buvo derintas ir diskutuotas būtent su tomis institucijomis, kurios ir turi kontroliuoti: ir su Muitinės departamentu, ir žurnalistų etikos inspektoriumi, kuris taip pat padeda nustatyti, ar tai yra propagandinis leidinys, ar ne. Sustabdyti tokio siuntinio ar siuntos muitinė negali, nes gabenti niekas nebuvo uždraudęs. Tikiuosi, kad tai padės. Dėl pačių tų išimčių, dar kartą kartoju, kaip ir kolegė L. Girskienė kalbėjo, iš tikrųjų mums reikėtų dar sugrįžti ir tuos pardavinėtojus, kurie save pristato kaip kolekcionierius, taip pat reikėtų sudrausminti, nes ten galima atrasti visko.
PIRMININKAS. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, išklausius gražų Kultūros komiteto pirmininko pristatymą ir jo atsakymus į kolegų Seimo narių klausimus, nelieka kito, kaip tik palaikyti šį siūlymą. Turbūt po to seks knygų deginimas Seimo vidiniame kieme, o galbūt mūsų Nepriklausomybės aikštėje, kolegai V. Valkiūnui bus uždėtas apynasris. Jau Prezidentui bandėte uždėti apykoję ar apynasrį – bent jau Prezidentas taip komentavo jūsų veiksmus. Kas toliau, kolegos? Lietuvos simboliai, fašistinės Vokietijos simboliai. Tas pats, kas Tibete. Karas vyksta ne tik Ukrainoje – karas vyksta Palestinoje, tai gal uždrauskime mes visus simbolius? Gerbiamas Kultūros komiteto pirmininke, tiesiog neišeikite už savo kompetencijos ribų ir nebandykite stumti Seimo ten, kur nevalia, nes kitas žingsnis nenuspėjamas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū A. Mazuroniui. Čia girdėjome labai tokią aršią retoriką prieš tai, tokią piktą retoriką, tai jei tokiems žmonėms išduotų licenciją žudyti, jie būtų geri budeliai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 43, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Kaip papildomą siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 20 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, gerbiamas posėdžio pirmininke, atkreipiu dėmesį, kad pilietis, kuris dabar ką tik išėjo iš salės, aiškiai kalbėjo prieš, todėl kitam suteikti žodį taip pat kalbėti prieš nebuvo visiškai teisinga. Bet, kita vertus, labai gerai, kad tie žmonės save identifikuoja ir tikrai atsiskleidžia. Tas marazmas, ką šneka apie deginamas knygas, ir bandymas vėl pritraukti šios dienos aktualijas prie kažkokių nacistinių įvykių ir panašiai dar kartą parodo, kad jie sąmoningai tai daro, sąmoningai sumaišo kažkokią istorinę tiesą su dabarties melais, kuriuos skleidžia Rusijos propagandistai, ir prisideda prie šitos žvėriškos ir žudikiškos propagandos, kuri Lietuvos valstybei yra pavojinga. Aš tiesiog kreipiuosi į sveiko proto žmones, ypač tuos, kurie klauso šiandien ir girdi, vis dėlto pagalvokite, ar tikrai tokie tekstai, kurie sklinda iš kolegų Seimo narių, šiandien atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo koncepciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir E. Zingeris – trumpa replika per šoninį mikrofoną.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dėkui. Aš buvau užsirašęs kalbėti už. Prieš mane kalbėjęs mielas kolega kalbėjo prieš, jis buvo užsirašęs už, todėl aš turėčiau teisę pasakyti, kad pirmiausia jo replika pritrenkianti. Kad vyksta karas Palestinoje, neatitinka tikrovės. Vyksta Izraelio užpuolimas ir atsakymas į šį užpuolimą prieš teroristinę organizaciją „Hamas“, kuri yra Lietuvos valstybės paskelbta teroristine, tarptautiniu teroristiniu tinklu, žudo nekaltus žmones teroristinė organizacija „Hamas“.
Antras dalykas. Dėl šito įstatymo. Jis yra pavėluotas, jį būtina priimti, nes šitoje sferoje tai atitinka tą, ką mes paskelbėme kovo 11 dieną, kad Lietuva kitokia negu LTSR laikais. Yra turinys kovo 11 dienos. Ačiū.
17.06 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3648 (pateikimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-13 klausimas – Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3648. Pranešėjas – A. Kupčinskas. Pateikimas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, noriu jums trumpai pristatyti Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pakeitimo projektą. Pagrindinė esmė ir idėja yra ta, kad nebūtų piktnaudžiaujama rekonstrukcijos sąvokomis. Žinote, kad infrastruktūros mokestis mokamas nuo kvadratūros, iš savivaldybės tarybos nustatyto tarifo dydžio dauginamas būtent bendrasis plotas. Pastebima atvejų, kai rekonstruojamas namas arba buvusio seno vietoje statomas naujas ir mokamas infrastruktūros įmokos skirtumas, tačiau dažnai siekiama išvengti šio mokesčio, paliekamas vienas pamatas, koks nors nedidelis, ir ant jo atsiranda visai nauja statyba. Todėl siūloma suvienodinti sąvokas, kad tiek naujos statybos, tiek rekonstrukcijos atveju, jeigu plotas padidėjo kelis kartus, būtų mokamas skirtumas kaip ir rekonstrukcijos atveju. Suvienodinti šitas sąvokas: „rekonstrukcijos“ ir „naujos statybos“. Laukčiau klausimų ir atsakyčiau į juos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausimų nėra. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto. Taip pat niekas nenori kalbėti. Balsuojame, kas pritaria… Ar bendru sutarimu gal galime? Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Galime pritarti? Galime, pritarta. Papildomu komitetu siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Siūloma svarstyti 2024 metų rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.08 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3653 (pateikimas)
Paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas yra 2-14 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3653. Pranešėjas – M. Skritulskas.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, projektą paskatino parengti neseniai įvykęs įvykis Kunigiškėse, kuomet, kaip įtariama, buvo nunuodyta net 17 gyvūnų. Ne vien šitoje vietovėje tokie reiškiniai vyksta, bet dažnu atveju vyksta visoje Lietuvoje, jie yra gana nereti. Kiek teko kalbėtis su veterinarais, tokių atvejų dažnėja. Motyvų būna įvairių. Būna, kad susipyksta, susikivirčija kaimynai, keršto sumetimais, deja, pasitelkia nuodus ir nunuodija kaimyno augintinius. Yra ir tokių, kurie šiaip nemėgsta gyvūnų. Todėl aš siūlyčiau praplėsti žiauraus elgesio sąvoką: numatyti, kad laikyti gyvūnams prieinamoje vietoje nuodus ir juos paskleisti viešose vietose…
PIRMININKAS. Labai dėkui. Užsirašęs paklausti K. Mažeika, jo salėje nematau. Pasisakymai dėl motyvų. Prieš irgi K. Mažeika užsirašęs, bet jo salėje vis dar nematau. Už įstatymo projektą – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš manau, kad M. Skritulskas teikia gerą pasiūlymą, reikia jį palaikyti, nes čia buvo negarsių komentarų, kad seniai reikėjo šį įstatymą priimti. Taigi palaikome M. Skritulską ir kad būtų tvarka.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojame. Yra norinčių balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate arba prieš, arba susilaikote, arba iš salės išeinate, vandens atsigeriate, kavos. (Balsai salėje) Gerai, priminsiu.
Balsavo 47 Seimo nariai: už – 44, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymo projektui pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Prieš baigiant šios dienos posėdį, trumpa informacija. Šeštadienį šioje salėje vyks demokratijos žinių konkursas ir salėje bus daug žmonių. Todėl toks primygtinis prašymas susitvarkyti savo vietas ir pasiimti daiktus, jei nenorite, kad žmonės, kurie sėdės jūsų vietoje šeštadienį, kokiu nors būdu ką nors su jais padarytų. (Balsai salėje) Turi visi visokių teisių šioje salėje.
Tvarka. Paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas. Registruojamės, žinoma.
Užsiregistravo 43 Seimo nariai.
Gegužės 9 dienos Seimo vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.