|
Stenogramą galima rasti |
|
Seimo posėdžių stenogramų rinkinių e. leidinyje Nr. 5, 2026 |
|
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 67
STENOGRAMA
2025 m. birželio 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas S. SKVERNELIS,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. OLEKAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja O. LEIPUTĖ
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Labas rytas, gerbiami kolegos. Prašom užimti savo vietas. Tikėtina, kad pradėsime priešpaskutinį šios sesijos posėdį. (Gongas)
Prašom užsiregistruoti.
Užsiregistravo 111 Seimo narių.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2025 m. birželio 30 d. (pirmadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Dėl darbotvarkės, matau, kai kas norėtų per šoninį mikrofoną, bet neapsisprendžia, prie kurio mikrofono prieiti. Prašau.
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF*). Laba diena, kolegos. Norėčiau, kad visi pasveikintumėte mūsų Joniškio draugus iš Novoselicos, iš Ukrainos, jie šią savaitę Joniškyje turi labai daug vaikų, bet vaikų mes dar neatvežėme. Bet turime jų atstovus, kurie praleis visą savaitę Joniškyje. Jeigu galėtumėte pasveikinti ir paploti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ar būtų siūlymų, pageidavimų dėl darbotvarkės? Gal ką išbraukti? Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.02 val.
Valstybinio kelių fondo įstatymo projektas Nr. XVP-508(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Valstybinio kelių fondo įstatymo projektas Nr. XVP-508. Pranešėjas – jau tribūnoje. Priėmimo stadija. Čia, kolegos, reikės šiek tiek dėmesio, nes komitetai ne iki galo suredagavo viską, tai gali būti reikalinga labai atidžiai išklausyti, už ką ir kaip balsuojame.
Prašau. Pradėsime nuo 1 straipsnio, dėl jo pasiūlymų, pastabų nebuvo gauta. Ar būtų reikalaujančių, kad dėl šio straipsnio balsuotume? Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, jas pristatys pranešėjas.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Laba diena, Seimo Pirmininke, laba diena, kolegos. Buvo pateikta Teisės departamento pastabų. Pastaboms buvo pritarta. Vienai.
PIRMININKAS. Iš eilės, taip?
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Dabar, kolegos, dėl šios pastabos ar galime?.. Prieš apsisprendžiant dėl pastabos, jeigu mes jai pritartume, atkreipiu dėmesį. Kadangi sąvoka iš „administratoriaus“ keistųsi į „valdytojas“, tai tikslinami ir kiti straipsniai: 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnis, 5 straipsnio 1, 6 ir 7 dalys, 5 straipsnio 2 dalis, 5 dalis ir 6 dalis, 6 straipsnio 1 ir 2 dalys, 7 straipsnis ir 8 straipsnio 2 dalis, vietoj sąvokos „administratoriaus“ įrašant „valdytojas“. Ar galėtume pritarti su išsakytomis Teisės departamento pastabomis, kurioms komitetas pritarė, bendru sutarimu?
Antra pastaba dėl šio straipsnio taip pat yra Seimo Teisės departamento.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Seimo Teisės departamento pastabai Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė dėl sąvokos „Via Lietuva“ – fondo administratorius“, mes siūlome palikti „fondo administratorius“.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pozicija dėl 2 straipsnio yra išsakyta. Ar galėtume su Teisės departamento siūlymu ir komiteto nepritarimu dėl vienos pastabos pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
3 straipsnis, dėl jo taip pat yra gauta Seimo Teisės departamento pastaba.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Teisės departamento pastabai, nes nėra tikslinga skaidyti esamus kriterijus. Toks būtų komentaras. Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Mieli kolegos, ar galėtume 3 straipsniui su komiteto išvada pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra gautos Seimo Teisės departamento trys pastabos. Prašom kiekvieną jų pristatyti.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas pirmai Teisės departamento pastabai nepritarė dėl to, kad siūlo neapibrėžti esamų institucijų, kad nebūtų valstybė ir savivaldybė.
Paskui buvo pastaba dėl skolinimosi limitų „Via Lietuvai“. Mes sakome, kad „Via Lietuva“ turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu. Tai irgi nepritarė. Ir kitai pastabai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu su išsakytomis komiteto pozicijomis 4 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra gautos Teisės departamento trys pastabos. Prašom pristatyti.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Pirmai Teisės departamento pastabai Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Antrai pastabai Biudžeto ir finansų komitetas irgi pritarė ir trečiai yra pritarta. Visoms pastaboms yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti 5 straipsniui su Teisės departamento išsakytomis pastabomis? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio turime dvi Teisės departamento pastabas. Prašom pristatyti.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas pirmai pastabai pritarė bendru sutarimu ir antrai pastabai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, 6 straipsniui su dviem Teisės departamento pastabomis, kurioms pritarė komitetas, galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
7, 8 straipsniai be pataisų. Ar būtų reikalavimas balsuoti dėl jų, ar galėtume abiem pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 9 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos, kurias pristatys pranešėjas.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas pirmai pastabai pritarė bendru sutarimu, antrai pastabai nepritarė bendru sutarimu dėl formuluotės „po 2026 metų“. Mes siūlome palikti: „nuo 2026 m. sausio 1 d.“
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar 9 straipsniui (kartu su dviem: vienai Teisės departamento pastabai pritarta, dėl kitos komiteto pozicija buvo nepritarti) galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Kolegė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip, išties sveikinu šį žingsnį formuojant Kelių fondą. Manau, tai žingsnis teisinga kryptimi, tačiau formuojant patį fondą turbūt pirminė idėja buvo sutelkti daugiau naujų pajamų šaltinių, kurie galėtų užtikrinti deramą kelių finansavimą, todėl bet kokiu atveju šio fondo sėkmė priklausys nuo daugelio kitų aspektų, ne tiktai nuo šio įstatymo, bet ir nuo to, kaip jisai bus įgyvendinamas. Pačiame įstatyme iš sudedamų naujų pajamų šaltinių yra tiktai vienas, tai yra e. tollingo sistemos įgyvendinimas. Jeigu jinai startuos laiku ir bus įgyvendinta, bus galima gauti 70 mln. eurų papildomų pajamų. Tai yra naujas pajamų šaltinis, tačiau visa kita, kas yra išvardinta, tai lėšos, kurios anksčiau keliaudavo į valstybės biudžetą. Ir akivaizdu, kad pamatysime realią šio fondo sėkmę tada, kada bus atneštas valstybės biudžetas 2026 ir vėlesnių metų, nes tiktai tuomet bus aišku, kiek yra įdėta į Kelių fondą lėšų ir kiek keliauja Kelių priežiūros programai tam, kad būtų galima numatyti, ar nesumažės viena ar kita sritis, jeigu atsiranda šis naujas pavadinimas, šis naujas fondas. Gaila, kad nebuvo pritarta mano siūlymui sukurti nepriklausomą visuomeninę priežiūros tarybą bei nustatyti aiškius lėšų skirstymo kriterijus, kaip kad buvo padaryta su analogišku Valstybės gynybos fondu. Man atrodo, skaidrumas šitoje srityje tikrai yra būtinas. Juk ne kartą esame susidūrę su kelių projektų finansavimo skaidrumo klausimais ir, man atrodo, didesnis skaidrumas šitame etape tikrai būtų padėjęs sustiprinti šio fondo veikimą. Bet kokiu atveju remiu patį fondo steigimą ir kviečiu nesustoti, nes akivaizdu, kad be skaidrumo, be naujų pajamų šaltinių, be laiku įgyvendintos e. tollingo sistemos tai bus tik nauja dėžutė senoms problemoms sudėti. Todėl nuo sėkmingo įgyvendinimo, nuo efektyvaus mūsų visų darbo priklauso, kaip iš tiesų atrodys šis Kelių fondas realybėje.
PIRMININKAS. Motyvai prieš? Turbūt nestebina jau, kolega V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Iš tikrųjų, šis fondas bus, kaip tame posakyje, supančiotas arklys: šliaužti galės, bet bėgti negalės. Kodėl supančiotas? Nes nėra paskolinės dalies prie ILTEʼės, kur galėtume leisti kelių obligacijas, pritraukti lėšų už mažas palūkanas ir turėti gana didelį, ženklų padidėjimą keliams, ir taip mes padarytume Lenkijos sėkmę keliuose. Dabar Lenkijos sėkmės keliuose mes nepadarysime, nes tos paskolinės prie vadinamosios ILTEʼės nėra. Iš tikrųjų, jeigu tas pinigų perkilnojimas iš vienos eilutės į kitą eilutę, galvojame, suteiks daugiau pinigų, tikrai nesuteiks daugiau pinigų. O kai atneš finansų ministras kelių finansavimą rudenį, tai galime, gali atsitikti taip, kad sužinosime, kad tų lėšų netgi sumažėjo. Aišku, tai yra geriau negu nieko, vienas mažas, taip sakant, pašliaužimas į priekį keliuose, bet viską pamatysime rudenį, kai bus tai. Gaila, kad nueita tik tuo daliniu, pusiniu keliu padėti keliams, bet nebuvo ryžto padėti labai stipriai.
Žinote, kas dar yra įdomiausia? Kai „Ignitis“ skolinasi, į valstybės skolos rodiklius neįeina. Kai „Lietuvos geležinkeliai“ skolinasi, į skolos rodiklius neįeina. Kitos valstybinės įmonės, tokios kaip „Lietuvos geležinkeliai“, „Ignitis“, kurios skolina, irgi neįeina, o Kelių fondas įeis į valstybės skolinimo limitą. Tai kas atsitiks? Vadinasi, ateis finansų ministras ir sakys: jūsų limitai yra tokie ir nebandykite daugiau gauti pinigų ar pasiskolinti. Lenkijos variantas – leidžiame kelių obligacijas, į jokius skolos rodiklius neina. Tai tuo ir skirsis šis fondas. Jis bus supančiotas: šliaužti galės, bet bėgti negalės.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę prieš. Nuomonė už – K. Podolskis.
K. PODOLSKIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Turbūt tai vienas svarbiausių šios Seimo sesijos, Vyriausybės darbų, kurį reikia padaryti. Atsižvelgdami į tai, kad beveik 40 % valstybinės reikšmės kelių yra blogos arba labai blogos būklės, jau nekalbant apie tiltų ir viadukų būklę, tikėkimės, šis fondas leis užtikrinti nuoseklų ir ilgalaikį lėšų keliams planavimą ir konsolidavimą, tokiu būdu ir savivaldybėms turėtų būti didesnis aiškumas dėl kelių tvarkymo. Žinoma, fondo tikslas turi būti papildomų lėšų pritraukimas, ypač e. tollingo sistemos įgalinimas. Pirmiausia, padėka susisiekimo ministrui imantis esminių darbų kelių priežiūros sektoriuje ir kviečiu palaikyti šį sprendimo projektą, kolegos.
PIRMININKAS. Motyvai už – kolega Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš labai teigiamai sutinku šitą projektą. Tiesiog džiaugiuosi, nes aš prisimenu dar tuos 2002–2004 metus, kada mes tikrai buvome regione patys pirmaujantys todėl, kad tuo metu turėjome jau įkurtą Kelių fondą ir jisai tikrai kuo puikiausiai veikė.
Dėl gerbiamo Valiaus replikos, kad jisai negalės, kaip sako, labai jau taip teigiamai funkcionuoti, dabar tiktai šliaužia… Jeigu mes šito fondo neįkursime, tai iš viso situacija bus tokia, kaip yra dabar, šiandien. Bet tikrai džiaugiuosi. Latviai, atsimenate, jie visą laiką ėjo iš paskos Lietuvai, bet, kada mes panaikinome fondą, latviai mus iš esmės aplenkė ir jų keliai šiandien yra statomi, tiesiami kokybiškesni ir labai greitai. Todėl tikrai nuoširdžiai sveikinu, siūlau palaikyti ir jūs pamatysite, kaip ateityje atsistatys mūsų infrastruktūra.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Dėkojame komiteto pranešėjui, kuris kantriai stovėjo tribūnoje ir atsakė, pakomentavo komiteto poziciją. (Balsai salėje)
Mieli kolegos, apsispręskime. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto Nr. XVP-508.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už įstatymo projektą – 97, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.15 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 8, 9 straipsnių, 5 priedo pakeitimo ir 5, 7, 71 straipsnių, 1, 3, 4 priedų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XVP-509(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-509. Pradėsime nuo Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymo įstatymą papildyti atskiru straipsniu. Prašom.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Teisės departamento išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti, ar įstatymo projektą papildome 1 straipsniu, atsižvelgdami į Teisės departamento siūlymą. Ar galime tai padaryti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar kiekvienas kitas straipsnis automatiškai pastumiamas per vieną punktą. Jeigu bus suvestinė, tai aš paminėsiu, kokį straipsnį mes dabar priimame, nes šiek tiek skirsis.
Dėl 2 straipsnio (po pritarimo dėl 1 straipsnio papildomo atsiradimo) pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Ar jam galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra gautas Seimo narių M. Skamarako, R. Baranovo ir kitų pasiūlymas. Jį pristatys M. Skamarakas. Prašom.
M. SKAMARAKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip žinome, nuo 2025 m. liepos 1 d. yra išplečiamas mokamų valstybinės reikšmės kelių tinklas, pridedama 1 tūkst. 151 kilometras naujų atkarpų. Į sąrašą patenka ir 21 krašto kelio ruožas. Siekdami sumažinti papildomą finansinę naštą ūkininkams ir žemės ūkio gamintojams, išlaikyti sektoriaus konkurencingumą tiek vidaus, tiek užsienio rinkose, stabdyti galimą maisto produktų kainų augimą vartotojams, teikiame pasiūlymą pakeisti įstatymo projekto Nr. XVP-509(2) 2 straipsniu keičiamą Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnį ir jį papildyti 4 dalimi. „4. Kelių naudotojo mokesčio lengvata, mažiausias tarifas už naudojimąsi keliais, taikoma pirminės žemės ūkio produkcijos, pieno, grūdų ir kitų pašarų gamintojams (įskaitant ir pašarams gaminti skirtas žaliavas) už jų veiklai ir produkcijos realizavimui naudojamų transporto priemonių naudojimąsi mokamais keliais.“
PIRMININKAS. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie palaikytų mūsų kolegų pateiktą siūlymą? (Balsai salėje) Pagal balsus matau, kad kokie 38 tikrai yra. Komiteto pranešėjau, prašom pakomentuoti siūlymą.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas birželio 25 dieną svarstė pateiktą Seimo narių pasiūlymą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių kalbėti dėl motyvų. Už pasiūlymą – kolega V. Ąžuolas. Už pasiūlymą? Aš tik pasitikslinu.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Šis pasiūlymas atliepia tai, kas anksčiau buvo įtvirtinta įstatyme. Kai 2020 metais priėmėme visą e. tollingo įstatymą, ten buvo ir įtvirtinta, kad žemės ūkio produkcijai pervežti būtų taikomi minimalūs įkainiai. Bėda atsitiko ta, kad iš dabartinio įstatymo varianto visi įkainiai yra išbraukti, neliko nė vieno įkainio, ir viską galės nustatyti Vyriausybė kaip norės ir kada norės. Kaip su kelių tinklu: patvirtino prieš mėnesį, atsirado dvigubai daugiau kelių. Tikrai reikia šiam pasiūlymui pritarti, tuo labiau kad Europos Komisija leido tokias išlygas daryti, ir tas sąrašas anksčiau buvo netgi dar platesnis dėl susisiekimo maršrutų, autobusų ir kitų dalykų. Tai tikrai pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasiūlymą nėra norinčių pasisakyti. Prašom balsuoti dėl pasiūlymo.
Balsavo 103 Seimo nariai: už pasiūlymą – 91, prieš nėra, susilaikė 12. Pasiūlymui yra pritarta.
Gerbiami kolegos, kadangi pasiūlymui pritarėme ir taip pat turime susijusį kolegos B. Ropės pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė iš dalies ir kuris buvo integruotas į gerbiamo M. Skamarako pasiūlymą, tai gal gerbiamas kolega atsiims?
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų džiaugiuosi rezultatu, kad du kartus Biudžeto ir finansų komitetas atmetė ir trečią kartą pritarė iš dalies. Tai iš tikrųjų pasiekimas ir tekstas beveik identiškas (tas pats), bet tik kitame straipsnyje aš siūliau tą padaryti. Džiaugiuosi, kad turime tinkamą rezultatą, ir už mano pasiūlymą galima nebalsuoti.
PIRMININKAS. Atsiimate. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, ar galėtume apsispręsti dėl 3 straipsnio su integruotu kolegų M. Skamarako, R. Baranovo ir kitų siūlymu, kuriam Seimas pritarė? Ar 3 straipsniui galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Nuo 4 straipsnio iki 12 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Ar būtų reikalaujančių balsuoti dėl kiekvieno iš šių straipsnių, ar galėtume visiems pritarti bendru sutarimu? Visiems. Ačiū, pritarta visiems.
Dėl motyvų dėl įstatymo projekto yra? Nėra. Prašom apsispręsti balsuojant. Atsiprašau, yra. Kolegė R. Tamašunienė norėtų…
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Pirmiausia, mieli kolegos, tikrai ačiū ir Biudžeto ir finansų komitetui, kad atsižvelgė į opozicijos iškeltą klausimą, kad svarbi nuostata, liečianti ūkininkus ir žemės ūkio produkcijos gamintojus, dėl tarifų išbraukimo iš įstatymo. Tai sukeldavo nereikalingą įtampą ir abejonių, ar iš tikrųjų Vyriausybės nutarime tie tarifai nebus keičiami arba tiesiog išnyks kaip tokia lengvata. Todėl labai svarbu, kad kuriamas Valstybinis kelių fondas ir lydimieji teisės aktai apima visus transporto naudotojus ir suteikia galimybę žemdirbiams, ūkininkams naudotis šia lengvata. Todėl tikrai verta palaikyti šį įstatymo projektą, nes tokie reikšmingi šiam sektoriui sprendimai turi būti įstatyme, o ne palikti, kad būtų kasmet persvarstyti ir koreguoti Vyriausybės nutarimais. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu kas dar buvo neįtikintas, galbūt įtikino kolegė. Prašom apsispręsti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo iš viso 110 Seimo narių: už įstatymą – 104, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo Nr. XV-111 2, 3, 6 straipsnių pakeitimo ir 1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XVP-510(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-510. Projektą sudaro keturi straipsniai. Dėl 1, 2 ir 3 straipsnių pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar būtų reikalaujančių dėl kiekvieno iš jų atskirai balsuoti, ar galėtume visiems trims pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti, tai pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba, kurią pristatys pranešėjas.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas birželio 25 dieną pritarė Teisės departamento pastabai, pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar galėtume 4 straipsniui su išsakyta ir komiteto pritarta Teisės departamento pastaba pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto? Dabar tikrai nėra. Prašom apsispręsti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už įstatymą – 99, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 1, 2, 7 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XVP-511(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – taip pat Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-511.
Dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kurią pristatys pranešėjas.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas birželio 25 dieną pritarė Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume dėl 1 straipsnio su Teisės departamento išsakytu siūlymu, kuriam pritarė komitetas, apsispręsti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra gautos kelios pastabos. Pirmiausia Teisės departamento pastaba.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas Teisės departamento pastabas apsvarstė birželio 25 dieną ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir yra gauta Seimo nario B. Ropės pastaba, siūlymas, kurį prašome pristatyti autorių.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kadangi, kaip jau buvo šnekėta, labai padidinti yra apmokami keliai, nuo rytdienos iš esmės daugiau kaip 35 %, ir tai labai susiję su žemdirbiais, kurie naudojasi tais keliais, tai būtent pirmine žemės ūkio gamyba, ir tai, kad Susisiekimo ministerija su Žemės ūkio ministerija pasirašė protokolą išlaikyti lengvatas ir tarifus pirminei žemės ūkio gamybai, praeitą kartą svarstant aš teikiau pasiūlymą rinkliavos dydį mažinti 90 %, bet šiek tiek pritrūko palaikymo balsų ir buvo kritikos, kad galbūt truputį daugoka. Šitą kartą siūlau rinkliavos dydį mažinti 80 % ir tai įteisinti įstatyme, kuris įsigalios nuo sausio 1 dienos. Iš esmės žemdirbiams – žmonėms, kurie užsiima žemės ūkio produkcijos gamyba, bus aišku, kaip bus apmokestinama jų veikla būtent kelių mokesčiu.
Kviečiu palaikyti, balsuoti ir tokiu atveju mes turėsime komplektą teisės aktų, kurie galios ir nuo rytdienos, ir nuo sausio 1 dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Turiu paklausti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų? Kol kas tiktai… Manau, kad yra. (Balsai salėje) Yra. Aš matau, kad pakėlėte rankas. Prašom tada pasitikrinti, nes kolegos netiki manimi, kad yra, o aš manau, kad yra. Ar yra 29 pritariantys B. Ropės siūlymui? Suklydau per vieną punktą. (Juokas, šurmulys salėje) Deja, kolega, tik 28 pasiūlymą palaikė, dėl to jisai nebus svarstomas, bet nėra blogai – taip iš akies per vieną balsą tiktai.
Mieli kolegos, dėl viso 2 straipsnio, įvertinę Teisės departamento siūlymą, kuriam komitetas pritarė, ar galėtume apsispręsti bendru sutarimu? Ačiū, priimtas. Dėl 3 ir 4 straipsnių nėra gautų siūlymų. Ar būtų reikalaujančių balsuoti už kiekvieną iš straipsnių, ar galėtume pritarti bendrai? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu abiem straipsniams. Motyvai už. Nėra. Prieš? Nėra.
Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už įstatymą – 93, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 2, 4, 5, 7, 10, 13, 16, 18 ir 20 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171, 181, 201 straipsniais, 1, 2 ir 3 priedais įstatymo projektas Nr. XVP-512(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kelių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-512. Dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė birželio 25 dieną ir nepritarė. Tai yra analogiškas nepritarimas pirmam įstatymui, nes nenorime, kad būtų „Via Lietuva“, o būtų fondo valdytojas. Siūlome nepritarti. Bendru sutarimu buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar 1 straipsniui galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašom pakomentuoti pirmąją.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė birželio 25 dieną ir abiem Teisės departamento pastaboms pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume apsispręsti dėl 2 straipsnio su abiem Teisės departamento pastabomis, kurioms komitetas pritarė, bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Dėl straipsnių nuo 3 iki 5 siūlymų ir pastabų nebuvo gauta. Ar būtų reikalaujančių dėl tų trijų straipsnių balsuoti atskirai? (Balsai salėje) Nėra. Galėtume visiems trims pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Taip.“) Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom pakomentuoti.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Teisės departamento pastabai Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar 6 straipsniui galėtume pritarti ir mes bendru sutarimu su Teisės departamento siūlymu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dėl 7 ir 8 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Jeigu nėra reikalaujančių balsuoti dėl kiekvieno iš jų (nėra?), galėtume abiem pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dėl 9 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Teisės departamento pastabai ir liko prie buvusios formuluotės.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galėtume apsispręsti dėl 9 straipsnio bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Žinoma.“) Ačiū, pritarta. Dėl 10 straipsnio nėra siūlymų. Ar galėtume jam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Dėl 11 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Teisės departamento pastabai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume šiam straipsniui pritarti su Teisės departamento išsakyta pastaba bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dėl 12 straipsnio pastabų ir siūlymų nėra. Ar galėtume jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 13 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė pastabą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar mes taip pat galėtume, atsižvelgdami į pritartą pastabą, šitam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 14 straipsnio taip pat yra Teisės departamento siūlymas.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Teisės departamento pastaboms, nes tai atitinka technikos reikalavimus dėl teisės aktų rengimo.
PIRMININKAS. Ar galėtume šitam straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Žinoma.“) Ačiū, pritarta.
Dėl 15, 16 straipsnių nėra gauta siūlymų. Jeigu nėra reikalavimo balsuoti už kiekvieną iš šitų straipsnių (nėra?), ar abiem galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dėl 17 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. 17 straipsnis. Komitetas nepritarė.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Komitetas nepritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip. Ar galėtume mes pritarti 17 straipsniui? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dėl 18 straipsnio negauta siūlymų. Galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai už – kolega A. Zuokas.
A. ZUOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, be abejo, šį įstatymo projektą reikia palaikyti ir jam pritarti, tačiau šį įstatymą mums reikės, matyt, tikslinti ateityje, nes jame nėra nustatyta, o kaipgi gaus mokėjimus Lietuvos savivaldybės. Kai ateina valstybinis kelias iki miesto ribos, toliau jisai tampa miesto vidaus keliu ir išvažiuojama toliau vėl į valstybinį kelią. Ypač didiesiems miestams šitie srautai yra labai dideli. Įsivaizduokime, paimkime Vilnių iš Savanorių prospekto pusės, nuo Kauno–Vilniaus autostrados atvažiuoja tūkstantiniai skaičiai automobilių, kerta jie Geležinio Vilko gatvę ir išvažiuoja, pavyzdžiui, link Utenos ar kitomis kryptimis, tai už šį srautą taip pat savivaldybės turėtų gauti dalį rinkliavos. Aišku, tas pats aktualu Kaunui, Klaipėdai ir daugumai savivaldybių, kur būtent yra keliai viduje, nors realiai jais juda valstybinis tranzitinis automobilių srautas. Tai ateityje reikės tobulinti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už išsakyti. Prieš norinčių kalbėti nėra. Prašom apsispręsti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už įstatymą – 96, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 3, 4, 9 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XV-112 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-513(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kelių įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-513. Įstatymo projektą sudaro du straipsniai. Nė dėl vieno iš jų pastabų, pasiūlymų nebuvo gauta. Ar būtų reikalavimas balsuoti už kiekvieną iš dviejų straipsnių atskirai? Nėra. Ar galime 1 ir 2 straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų už, prieš nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už įstatymą – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 2, 4, 5, 6, 7 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-514(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-514. Yra gauta dėl preambulės Teisės departamento pastaba, ją pristatys pranešėjas.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas birželio 25 dieną svarstė ir pritarė Teisės departamento pastabai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Mieli kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 1, 2, 3 straipsnių siūlymų nėra gauta. Ar būtų reikalavimas balsuoti už kiekvieną? Nėra. Galėtume visiems trims pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra gautos septynios Teisės departamento pastabos, jas pristatys pranešėjas.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Birželio 25 dieną Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstytos visos septynios pastabos. Pirmai pastabai buvo pritarta iš dalies. Kitai pastabai buvo pritarta bendru sutarimu. Šeštai pastabai buvo pritarta bendru sutarimu. Septintai pastabai buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Patikslinkite, nes antrai pastabai jūs pritarėte iš dalies. Tada toliau. Dėl trečios pastabos.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Trečiai pastabai pritarta bendru sutarimu. Tada pritarta bendru sutarimu. Kitai pastabai vėl pritarta bendru sutarimu. Tada vėl pritarta bendru sutarimu ir vėl pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume dėl 4 straipsnio apsispręsti ir pritarti bendru sutarimu su Teisės departamento išsakytomis pastabomis, kurioms komitetas pritarė? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio taip pat gauta Teisės departamento pastaba.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Dėl 5 straipsnio pastabai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar mes 5 straipsniui taip pat galėtume pritarti su Teisės departamento siūlymu bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 7 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar ir mes galėtume pritarti bendru sutarimu su Teisės departamento siūlymu? Ačiū, pritarta.
Dėl 8 straipsnio taip pat gauta Teisės departamento pastaba.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Dėl 8 straipsnio pirmai pastabai Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė, nes tą tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija. Dėl 8 straipsnio antrai pastabai nepritarė, nes tai nėra pagrindinis įstatymas, todėl negalime viso redaguoti. Ir dėl 8 straipsnio…
PIRMININKAS. Ačiū.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). …trečiai pastabai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. 8 straipsniui jūs nepritarėte. Ir viskas. Ar galėtume apsispręsti dėl 8 straipsnio? Ar turime skirtumą? Tuojau patikslinsime. Ne, viskas gerai. Dėl 8 straipsnio yra vienintelė pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Ar galėtume 8 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų už įstatymo projektą? Nėra. Prieš nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių. Už įstatymą – 93, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1, 2, 13, 14, 15, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-515(2) (priėmimas)
Dar reikės sugrįžti. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektas, kuris pas mus pažymėtas Nr. XVP-515. Priėmimo stadija. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą. Jeigu jau kolega Šarūnas nuvargo, tai gal kas nors kitas, jeigu ne, tai jums dar tenka paskutinis jūsų.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, kurią pakomentuoti gali komiteto pranešėjas.
Š. ŠUKEVIČIUS (LSDPF). Pastabai buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume 1 straipsniui su Teisės departamento siūlymu pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Nuo 2 iki 8 straipsnio imtinai pasiūlymų, pastabų nebuvo gauta. Ar būtų reikalavimas balsuoti už kiekvieną iš straipsnių? Nėra. Ar galėtume visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėkojame pranešėjui. Dabar jau viskas.
Motyvai už, prieš? Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už įstatymą – 95, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.42 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 13, 131 straipsnių, ketvirtojo2 skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-491(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Investicijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-491. Kviečiu pranešėją J. Rojaką į tribūną.
Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, kurią prašom pristatyti.
J. ROJAKA (DFVL). Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą birželio 30 dieną. Komiteto nuomonė yra pritarti ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Mieli kolegos, ar galėtume 1 straipsniui pritarti su Teisės departamento pastaba, kuriai pritarė komitetas, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau nuo 2 iki 6 straipsnio imtinai nėra nei siūlymų, nei pastabų. Ar būtų reikalavimas balsuoti dėl kiekvieno iš šitų straipsnių atskirai? Nematau. Galime pritarti visiems bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
7 straipsnis, yra gauta Teisės departamento pastaba, kurią pristatys pranešėja.
J. ROJAKA (DFVL). Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą. Nuomonė – pritarti. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, ar mes galėtume 7 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų už visą. Ačiū pranešėjai. Nėra dėl motyvų. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už įstatymą – 96, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo projektas Nr. XVP-492.
Mieli kolegos, yra prašymas kol kas laikinai šito įstatymo projekto nesvarstyti, turime dar iki galo nesuredaguotą variantą.
10.45 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 131, 23, 37, 42 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-493(2) (priėmimas)
Todėl dabar skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-493. Jeigu pranešėja pasirengusi, priimsime Žemės įstatymą. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, kurią prašom pristatyti.
J. ROJAKA (DFVL). Ekonomikos komitetas svarstė šią pastabą. Komiteto nuomonė yra pritarti ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galėtume 1 straipsniui su Teisės departamento išsakyta pastaba pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Nuo 2 straipsnio iki 9 straipsnio imtinai siūlymų nebuvo gauta. Ar būtų kas nors, kas reikalautų balsuoti už kiekvieną iš šitų straipsnių? Nematau. Galėtume visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai už, prieš? Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už įstatymą – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 272 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-494(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Statybos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-494. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, kurią pristatys komiteto pranešėja.
J. ROJAKA (DFVL). Ekonomikos komitetas svarstė šią pastabą ir komiteto nuomonė – nepritarti. Nepritarimo argumentai: kadangi ir taip yra numatoma išeitis, kad su gynyba susijusiems projektams nėra reikalingas nei statybos leidimas, nei pranešimas apie statybų pradžią, ir yra naudotina bendroji statinio statybos sąvoka. Tokia pozicija yra suderinta ir su Aplinkos ministerija. Balsavimo rezultatai: buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar 1 straipsniui galėtume pritarti su komiteto pozicija nepritarti Teisės departamento siūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio siūlymų nėra gauta. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba.
J. ROJAKA (DFVL). Komiteto nuomonė – pritarti ir pritarimas buvo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galėtume ir mes pritarti bendru sutarimu šitam straipsniui? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto? Nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-495(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-495. Į tribūną kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją A. Butkevičių. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, kurią prašom pristatyti.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, kaip jūs ir paminėjote, yra gauta Teisės departamento pastaba, jinai yra daugiau redakcinio pobūdžio. Tai susieta su 58 straipsnio 163 dalimi: vietoj skaičiaus 10 mln. (ankstesniame variante buvo) 110 mln. parašyta. Tai redakcinio pobūdžio. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Teisės departamento pastabą ir jai buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume šitam straipsniui pritarti su Teisės departamento siūlymu bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio nebuvo gauta siūlymų. Galėtume jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai už, prieš? Nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už įstatymą – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-492(2) (priėmimas)
Galime grįžti prie darbotvarkės klausimo – Teritorijų planavimo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-492. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją J. Rojaką.
Dėl 1, 2 ir 3 straipsnių nėra gauta siūlymų. Jeigu nėra reikalavimo už kiekvieną iš jų balsuoti, ar galėtume dėl visų trijų apsispręsti bendru sutarimu? Ačiū, apsispręsta. (Balsas salėje) Konsoliduotame tekste, sako, yra techninė klaida, kuri mus klaidino.
Dabar 4 straipsnis. Dėl jo yra gauta Teisės departamento pastaba, kurią pristatys kolegė Jekaterina. (Balsas salėje) Pas jus yra pažymėta 6 straipsnyje.
J. ROJAKA (DFVL). Ekonomikos komitetas svarstė šią pastabą. Komiteto nuomonė yra pritarti. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar 4 straipsniui taip pat galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai. Nėra norinčių kalbėti. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 99, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-496(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Yra du straipsniai. Dėl jų nėra gauta pastabų. Jeigu nėra reikalavimo už kiekvieną iš jų balsuoti atskirai, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Motyvai už, prieš. Nėra. Ačiū pranešėjai. Galime apsispręsti balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 104, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 15, 17, 19, 20, 24, 26, 261, 262, 28, 31, 32, 33, 34, 38, 39, 42, 451, 452, 461, 49, 51, 52, 531, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 601, 74, 76, 77 ir 78 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-474(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-474. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto pranešėją R. Kauną.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galėtume jam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio turime Teisės departamento pasiūlymą, kurį pristatys… Komiteto poziciją pristatys pranešėjas.
R. KAUNAS (LSDPF). Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos. Buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas bendru sutarimu nepritarė. Motyvavo tuo, kad skolintis gali ne tik akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, bet ir kitų teisinių formų įmonės, tačiau teisės aktuose, reglamentuojančiuose kitų teisinių formų įmonių veiklą, specialių skolinimo taisyklių nėra, be to, rizikos valdomos vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Mieli kolegos, ar galėtume 2 straipsniui taip pat pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 3 ir 4 straipsnių nėra gauta siūlymų. Jeigu nebūtų reikalavimo už kiekvieną iš jų balsuoti atskirai, galėtume pritarti abiem bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba.
R. KAUNAS (LSDPF). Pastabai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar mes galėtume taip pat apsispręsti dėl 5 straipsnio bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Toliau. Dėl straipsnių nuo 6 iki 17 (imtinai) siūlymų nebuvo gauta. Ar būtų reikalaujama už kiekvieną balsuoti, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Dėl 18 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba.
R. KAUNAS (LSDPF). Taip. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar mes galėtume taip pat pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 19 straipsnio nėra gauta siūlymų. Galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 20 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
R. KAUNAS (LSDPF). Nepritarta bendru sutarimu. Motyvuojama tuo, kad projekte neįvardijama, koks ekspertas turi pateikti rašytinę išvadą, siekiant neriboti tokias išvadas galinčių teikti subjektų rato.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume pritarti 20 straipsniui su komiteto išsakyta pozicija? Yra reikalavimas balsuoti – išgirdau iš kolegų. Prašom apsispręsti dėl 20 straipsnio.
Aš patikslinsiu, gal ne visi supratome. Sumaištis. Balsuojame už tą straipsnio redakciją, kurią teikia komitetas. Kartojame balsavimą. Prie straipsnio ir jo redakcijos, dėl kurios nebalsavome, grįžtame, kadangi Seimo nariai buvo suklaidinti. Balsuojame. Ramiai, nesikarščiuokime. Grįžtame, 261 straipsnis. Nesuprato, mačiau, kad sutrikę, balsuoja skirtingai. Pasinaudoju pirmininko teisėmis – grįžtame ir balsuojame dėl straipsnio. Dar kartą pabrėžiu, dėl 20 straipsnio tokios redakcijos, kokią pasiūlė komitetas. Prašom apsispręsti.
Už straipsnį – 78, prieš – 2, susilaikė 22. Iš viso balsavo 102 Seimo nariai. Straipsniui yra pritarta.
Kolegos, toliau turime nuo 21 iki 37 straipsnio imtinai, dėl jų nėra teikta siūlymų. Ar būtų reikalavimas balsuoti už kiekvieną iš jų? Galime pritarti visiems bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 38 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba. Prašome pranešėjo ją pristatyti.
R. KAUNAS (LSDPF). Pastabai yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu šiam straipsniui su Teisės departamento pateiktu siūlymu, kuriam komitetas pritarė? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai už. Nieko nėra. Motyvai prieš. Yra kolega E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, daugiau mažiau visi turbūt skaitėme Akcinių bendrovių įstatymą. Daugelis, dirbdami akcinėse bendrovėse ar uždarosiose akcinėse bendrovėse, praktikoje taikėme tą įstatymą, matėme, kaip jis taikomas. Ir čia 20 punkte atsiranda tokia keista norma: priimti sprendimą, suteikti teisę valdybai arba bendrovės vadovui priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą. Tai yra keistokas dalykas, naujas Lietuvos akcinių bendrovių įstatyme, kaip pagal tautosaką galėtų pasakyti, kad uodega vizgina šunį. Kai pasamdomas darbuotojas, kuris sprendžia už akcininkus ir priima sprendimus už juos, tai tikrai yra nestandartinė situacija. Jau kalbėjome svarstymo stadijos metu, kad tokiu būdu yra neapginama smulkiųjų akcininkų interesų visuma, ypač gali nukentėti smulkieji akcininkai, nes stambieji akcininkai įgalioja bendrovės samdomą vadovą priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo, todėl smulkieji akcininkai net nebedalyvauja šiame procese.
Čia socialdemokratai, atmesdami J. Razmos siūlymus svarstymo stadijoje, elgiasi kaip stambaus kapitalo atstovai, kurie pasisako už stambiuosius akcininkus, visiškai ignoruodami smulkiųjų akcininkų interesus. Aš tiesiog atkreipiu dėmesį į tą nonsensą, labai laukiu, kada praktikoje ir kur praktikoje, pirmiausia, kuriose akcinėse bendrovėse atsiras ši nauja praktika suteikti samdomam bendrovės vadovui teisę didinti įstatinį kapitalą. Gal tada ir paaiškės, vardan ko yra daromi šitie pakeitimai. Pats gi įstatymas yra tikrai vertas dėmesio, pagirtinas, tačiau vien ši nuostata neleidžia man balsuoti už. Aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam Eugenijui. Kolega J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, negalima nematyti, kad projekte yra naudingų, bendrovių veiklą liberalizuojančių nuostatų, bet viską sugadina dvi nuostatos, kurias aš bandžiau ištaisyti, teikdamas svarstymo stadijoje atitinkamus pasiūlymus. Pirmoji yra sugrąžinimas kažkada buvusios galimybės akcininkams skolinti savo bendrovei pinigus paaukštintomis palūkanomis. Bet žinome, kad dėl to yra kilę ir nemažai skandalų, kai tokiu būdu akcininkai organizuodavo savo pajamas, būtent skolindami savo bendrovėms paaukštintomis palūkanomis, mokėdami mažesnius mokesčius. Dabar galbūt ta paskata šiek tiek mažesnė, kai mes neseniai priėmėme Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, bet vis tiek tam tikromis aplinkybėmis ji gali būti ir gali būti noras akcininkų tokiu būdu pasiimti visą, taip sakant, potencialią dividendų apimtį, nieko nepaliekant smulkiesiems akcininkams.
Antroji nuostata, jau kolegos Eugenijaus minėta, dėl akcininkų susirinkimo teisių perdavimo bendrovės vadovui ar valdybai. Nenustebsiu, kad vienos iš pirmųjų bendrovių, kurios pasinaudos ta nauja teise, bus „Garnis“ ir „Emus“, nes, žinome, premjeras vargsta aiškindamasis, ar jis čia dabar valdo, ar nevaldo tų savo įmonių. Tokiam akcininkui tai aktualu, bet kam gadinti visą nusistovėjusią akcininkų susirinkimo teisių sistemą vien dėl šito poreikio?
Iš tikrųjų šiuo atveju, kaip buvo minėta, vėlgi gali nukentėti smulkiųjų akcininkų interesai. Nors sakoma, kad bendrovės vadovas veikia visų akcininkų interesais, bet, deja, mes suprantame, kad pirmiausia jis veikia stambiųjų akcininkų interesais, jeigu nori išlaikyti savo pareigas. Taigi čia irgi gali iškilti visokių niuansų praktikoje ir visiškai nereikalingas pakeitimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – kolega R. Kaunas.
R. KAUNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kelti abejones ir nuomones visą laiką reikia, nes diskutuojant gimsta tiesa, bet šiuo atveju man truputėlį keista girdėti tokias abejones, ir ypač iš liberalų, kadangi visas šis įstatymas ir yra skirtas, kad įmonės galėtų veikti efektyviau ir greičiau. Akcininkai… Vadovas nesprendžia vienas, niekas nesuteikia jam teisės nuspręsti tiesiog, ar skolintis, ar didinti įstatinį kapitalą, ar panašiai – akcininkai suteikia tokią galimybę vadovui arba valdybai. Kitaip sakant, akcininkas, pasitikėdamas savo įmonės vadovu arba valdyba, perduoda įgaliojimą tai daryti, ir tai nėra kokia nors prievarta, ir nėra automatinis veiksmas – akcininkų apsisprendimas. Akcininkai dažnai būna net ne Lietuvos piliečiai arba skirtingose valstybėse, tad nuolat susirinkti į akcininkų, sakykime, tuos susirinkimus kartais yra ir sudėtinga. Tai gali išspręsti šis įgaliojimas, apie ką ir yra šnekama. Taigi jokios grėsmės čia nėra.
Smulkieji akcininkai. Šiandien lygiai taip pat: stambieji akcininkai gali susirinkti ir nuspręsti be smulkiųjų. Taigi čia vėlgi grėsmės kokios nors neatsiranda, jokios naujos grėsmės nėra.
Dėl skolinimosi paaukštintomis palūkanomis. Niekur nėra įpareigota skolintis paaukštintomis palūkanomis. Yra Civilinis kodeksas, jisai reguliuoja, kaip galima skolintis, kodėl galima skolintis ir ar tai bus naudinga įmonei. Be to, ką gerbiamas Jurgis ir paminėjo, taip, šiuo metu priėmėme GPM’o įstatymo pataisą, atsirado progresyvus mokestis. Taigi jeigu įmonės, sakykime, vadovas paskolins, jūsų manymu, gal šiek tiek per brangiai, jis bet kuriuo atveju turės susimokėti per GPM’ą. Taigi kviečiu palaikyti visą įstatymą.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už projektą – 67, prieš – 1, susilaikė 28. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo Nr. XIV-389 2, 7, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-96(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Laisvės gynėjo statuso įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-96. Į tribūną kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją kolegą A. Pocių.
Dėl 1 straipsnio nebuvo gauta pastabų. Ar galėtume jam pritarti? Atsiprašau, yra gauta pastaba. Yra Teisės departamento pastaba, kurią pakomentuos A. Pocius. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip, yra gauta Teisės departamento pastaba, kurioje yra tiesiog esminiai dalykai, paaiškinimai techninio pobūdžio. Komitetas svarstė. Komiteto nuomonė yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat yra gauta kolegos Seimo nario V. Sinicos pastaba, siūlymas, kurį kviečiu pristatyti autorių.
V. SINICA (MSNG). Labai ačiū. Diskusijose ir komisijoje, ir komitete iškilo toks niuansas, kad nors pirminis projektas buvo apie išplėtimą rato žmonių, kurie galėtų pretenduoti į laisvės gynėjo statusą, ir tai nėra niekaip diskutuotina ir labai teisinga ir tikrai kviečiu pritarti, bet eigoje iškilo ir siūlymas nukelti terminą, iki kurio laisvės gynėjo statuso siekiantys asmenys turėjo būti prisiekę Lietuvos valstybei. Tas terminas iš rugpjūčio pučo datos nukeliamas į lapkričio mėnesį, tai yra suteikiami pora mėnesių jau po jo.
Mano siūlymas yra grąžinti tą terminą į rugpjūčio pučo datą. Kodėl? Iš tiesų ir komisija, skirianti šį statusą, konstatuoja: yra atvejų, kada žmonės ne dėl savo kaltės negalėjo prisiekti iki rugpjūčio pučo, jiems ta pataisa, kuri dabar projekte, būtų reikalinga. Bet dabar jau laisvės gynėjo statusą turintys asmenys labai nerimauja ir net protestus, demaršus, savo statuso atsisakymą žada dėl to, kad taip nukėlus datą atsirastų galimybė tam tikram piktnaudžiavimui. Žmonės, kurie ėjo pareigas valstybės struktūrose, bet dar nebuvo prisiekę Lietuvos valstybei, tuo požiūriu buvo saugesni. Jeigu rugpjūčio pučas būtų pasibaigęs Sovietų Sąjungos, taip pavadinkime, tęsėjų pergale, jie būtų galėję apeliuoti bent jau į tai, kad nebuvo prisiekę Lietuvos valstybei.
Aš suprantu, kad čia nėra vienareikšmiška. Pirminis projektas turi naudos ir kai kuriems žmonėms jis bus geras, bet, aš manau, tas dabartinių laisvės gynėjų ir juos vienijančių organizacijų nerimas yra pagrįstas ir sumažinti tų saugiklių, atverti daugiau galimybių piktnaudžiauti ir galbūt nevertiems žmonėms statusui gauti mes neturėtume. Sergėdamas nuo šito kviesčiau grąžinti datą į rugpjūčio pučą. Ačiū.
PIRMININKAS. Turiu paklausti.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Arvydai, sekundę. Dar mes turime išsiaiškinti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko pono V. Sinicos siūlymą. Reikia pabalsuoti, ar yra 29, nes įvairios nuomonės. Nėra. Nėra, todėl jūsų komentaras, kolega Arvydai, nebėra reikalingas.
Ar galėtume pritarti 1 straipsniui? Bendru sutarimu tai padaryti? Negirdžiu prieštaravimų. Taip, priimta bendru sutarimu.
Dėl 2 ir 3 straipsnių nebuvo gauta siūlymų. Nebūtų reikalavimo už kiekvieną iš jų balsuoti atskirai? Nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra… Atsiprašau, dėl 4 straipsnio yra gautos trys Teisės departamento pastabos, kurias kolega A. Pocius pakomentuos. Dėl 4 straipsnio, Arvydai.
A. POCIUS (TS-LKDF). Dėl 4 straipsnio, kaip buvo minėta, yra gautos kelios pastabos. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Argumentas. Atsižvelgus į pastabą ir išklausius komisijos pasiūlymus, nuspręsta 9 straipsnio 3 dalies 1 straipsnyje išvardinti veiklas, dėl kurių laisvės gynėjo statusas nesuteikiamas, o antrame sakinyje įtvirtinti nuostatą, kad komisija galėtų spręsti, už kokias veiklas nepripažinti šio statuso.
PIRMININKAS. Antra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Kita pastaba yra būtent dėl siūlomo projekto 4 straipsnio, keičiama įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatant, kad yra ydinga loginiu požiūriu, kad laisvės gynėjo teisinis statusas nepripažįstamas asmenims, kitaip pažeminusiems laisvės gynėjo vardą, nes asmuo negali savo veiksmais pažeminti laisvės gynėjo vardo dar juo nebūdamas, to vardo neturėdamas. Turima omenyje, kad laisvės gynėjo teisinis statusas nepripažįstamas asmenims, kurių įvykdyta ar vykdoma veikla nedera su laisvės gynėjo statusu. Komiteto nuomonė yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir trečia pastaba.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ir trečia pastaba. Dėl komisijos priimtų sprendimų pripažinti ar nepripažinti laisvės gynėjo statusą organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ir čia yra būtent vėlgi išsiaiškinta, apsvarstyta, vadinasi, komiteto pasiūlymas buvo pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar galėtume 4 straipsniui pritarti su komiteto pozicija dėl išsakytų atskirų Teisės departamento pastabų? Ar galime padaryti tą bendru sutarimu? Ačiū, padaryta. Pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra gauta loginė Seimo nario A. Pociaus pastaba. Ją prašom ir pristatyti.
A. POCIUS (TS-LKDF). Kadangi ankstesniame variante buvo siūloma, kad šios pataisos įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, tai yra nuo rytojaus, nepaliekant net Prezidentui pasirašyti arba susipažinti su šiuo įstatymu, todėl aš siūlau šiek tiek pratęsti šį laikotarpį, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo rugsėjo 1 dienos. Komiteto nuomonė yra pritarti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys siūlymui? (Balsai salėje) Yra. Motyvai dėl šio siūlymo – kolega V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, kad čia yra labai teisingas mūsų įstatymo pakeitimas, sudarantis sąlygas žmonėms, kurie…
PIRMININKAS. Ne dėl visko, gerbiamas kolega, už A. Pociaus siūlymą dėl datos.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Čia tik pritarti galiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Šiam straipsniui galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip pat ir pasiūlymui? (Balsai salėje) Balsuoti reikia? (Balsai salėje) Galime tada ir pasiūlymui bendru sutarimu, ir visam straipsniui bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Ir motyvai už visą įstatymo projektą. Norinčių bus? Yra? Nematau. (Balsai salėje) Už – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia yra labai svarbus klausimas, nes laisvės kovotojo statusas tų žmonių, kurie dalyvavo visuose šiuose įvykiuose, yra turbūt labiausiai vertinamas ir turi aukščiausią statusą. Kai kuriems žmonėms galbūt ir gyvenimo svarbiausias įvertinimas.
Tie žmonės, kurie neprisiekė, tai yra neįvykdė to įstatymo esminio reikalavimo iki pučo, ir tą padarė ne dėl savo kaltės, žinoma, nusipelno būti įvertinti, bet čia komisijai teks labai svarbus uždavinys atskirti, kas yra kas, nes reikia žinoti tą istorinį faktą, kad tuoj po pučo atsirado labai daug žmonių, kurie jungėsi prie krašto apsaugos ir kitų organizacijų, palikę savo tarnybas sovietinėse struktūrose. Dėl to laisvės kovotojai labai ir žiūri, kad nepatektų tų žmonių, kurie jau saugioje aplinkoje priėmė sprendimą prisijungti.
Aš suprantu Vytauto pastabą, ką jis nori pasakyti, bet manau, ką pasiūlė Arvydas, tai yra palikti daugiau laiko, bet atskirti tuos žmones, kurie neprisiekė dėl to, kad atėjo anksčiau į struktūras, ir tuos, kurie praėjus 1 ar 2 mėnesiams atėjo į krašto apsaugą ir kitas struktūras. Tai čia šitą mes turime palikti komisijai spręsti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – V. Sinica.
V. SINICA (MSNG). Įdomus jausmas, nes pritariu tam, ką Valdas sakė. Iš tikrųjų toje pačioje situacijoje būdami atsargesni, galėtume ir kviečiu nepalaikyti, būtent dėl datos nukėlimo. Vėlgi priminsiu ir pakartosiu: dėl pirminio siūlymo dėl išplėtimo, ką įtraukiame kaip galimus laisvės gynėjus, jokių diskusijų nekeliu ir klausimų neturiu. Bet dėl datos, nukeltos po pučo, būčiau atsargus būtent dėl tų pačių dalykų, kuriuos įvardijo ir V. Rakutis. Jeigu jau bus priimtos šitos pataisos, tikėkimės, kad sprendimus priimanti komisija labai atsakingai dirbs tuo klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – kolega A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dar kartą noriu akcentuoti esmę, saugiklį šiame įstatyme, kad niekas kitas negalėtų pretenduoti į šį statusą, tik asmenys, kurie vykdė užduotis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. Ką gerbiamas V. Sinica sako, tai būtent tas laikotarpis ir yra įrašytas, iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. tarnavo, dirbo, saugojo, vykdė užduotis. Bet dėl tam tikrų priežasčių per tą laikotarpį nebuvo vadų organizuotos priesaikos Lietuvos valstybei. Ir taip išėjo, kad žmonės vykdė pareigas, stovėjo postuose, dalyvavo vykdydami visas užduotis, bet prisiekė šiek tiek vėliau. Todėl buvo pasiūlyta lapkričio 23 diena, nes tai yra Lietuvos kariuomenės diena, ir kai kurie asmenys, būtent ką ir gerbiamas profesorius V. Rakutis minėjo, būtent prisiekė šiek tiek vėliau. Tai tikrai tie, kurie atėjo į tarnybą po rugpjūčio 21 dienos, jie nedalyvavo, nevykdė užduočių, todėl jie ir negaus to statuso. Čia yra saugikliai, todėl raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – kolega A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Irgi galėčiau pritarti gerbiamam kolegai, bet datos nereikėjo taisyti šitoje vietoje. Vykdė užduotis ir vykdė užduotis, ir aš pritarčiau V. Sinicos pozicijai. Tiesą sakant, kadangi pačiam teko vykdyti užduotis ir būti karinėje žvalgyboje, tai niekas mūsų tikrai nekvietė prisiekti, juo labiau kad niekas viešintis ir nesiruošė tuo laikotarpiu. Aš prisiekiau, pavyzdžiui, 1993 metais, ir tiek. Negi dabar plėsi iki 1993 metų? Ne, aš manau, kad datos nereikėjo taisyti, užtenka tos nuorodos, kad vykdė užduotis, ir viskas. Ir prisiekė iki rugpjūčio.
PIRMININKAS. Ačiū, motyvai išsakyti. Man atrodo, kolega A. Pocius, kaip laisvės gynėjas, labai aiškiai sudėliojo, o kitas kolega Arvydas yra laisvės gynėjas širdyje, nors ir neprisiekė. Mieli kolegos, prašome apsispręsti. Manau, kad tikrai komisija dirba atsakingai ir teisingumas bus toks, koks turi būti. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už įstatymą – 85, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-175(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-175. Įstatymą sudaro du straipsniai, dėl kurių pastabų, pasiūlymų nebuvo gauta. Jeigu nėra reikalavimo balsuoti už kiekvieną iš jų atskirai, galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvai už, prieš? Nėra. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už įstatymą – 89, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo Nr. IX-2152 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-396(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-396. Įstatymą sudaro du straipsniai. Nė dėl vieno iš jų siūlymų nebuvo gauta. Jeigu nėra reikalavimo už kiekvieną iš jų balsuoti atskirai, ar galime pritarti abiem bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvų už, prieš? Nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai. Už – 88, 1 – prieš, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 71, 9, 101, 12, 15, 19, 22, 23, 231, 24, 241, 25, 252, 298, 301, 302, 303, 304, 33, 34 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 254, 305 straipsniais, aštuntuoju skirsniu ir penktojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XVP-397(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Geležinkelių transporto kodekso keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo dar dviem straipsniais bei skirsniais įstatymo projektas Nr. XVP-397. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją I. Gelažnikienę. Jos nėra. Tada kolegė B. Vėsaitė pristatys komiteto poziciją dėl pirmų trijų straipsnių.
Dėl 1 ir 2 straipsnių siūlymų ir pastabų nebuvo gauta. Jeigu nėra reikalavimų už juos balsuoti atskirai, abiem galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, kurią pristatys pranešėja.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar galėtume 3 straipsniui su Teisės departamento ir komiteto pritarta pastaba pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Nuo 4 iki 27 straipsnio imtinai siūlymų nėra. Ar būtų reikalavimas dėl kiekvieno iš šitų straipsnių balsuoti atskirai? Ar galėtume visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 28 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba, kurią pristatys pranešėja. Dvi pastabos, atsiprašau.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Dėl šių Teisės departamento pastabų komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Abiem pastaboms pritarta. Ar galėtume 28 straipsniui su Teisės departamento abiem pastabomis, kurioms pritarė komitetas, pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
29 ir 30 straipsniai pasiūlymų nesulaukė. Ar abiem straipsniams galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų už, prieš nėra. Prašom apsispręsti balsuojant. Ačiū pranešėjai.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už projektą – 79, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 383, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, 384 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XVP-398(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-398. Jį sudaro keturi straipsniai. Nė dėl vieno iš straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Jeigu nėra reikalavimų už kiekvieną iš keturių balsuoti atskirai, gal galėtume visiems keturiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų už, prieš nėra. Balsuokime dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 2, 7, 12, 13, 24 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-544(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo kontrolierių įstatymo keleto straipsnių pakeitimo projektas Nr. XVP-544. Kviečiame Ekonomikos komiteto pranešėją B. Vėsaitę.
Nuo 1 iki 5 straipsnio, kolegos, nebuvo gauta jokių siūlymų. Jeigu nėra reikalavimo balsuoti už kiekvieną iš jų atskirai, galėtume visiems penkiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra gauta Seimo narių J. Rojakos ir T. Tomilino pasiūlymai. Juos pristatys J. Rojaka.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Tai kolegos…
PIRMININKAS. Birute, dar ne.
J. ROJAKA (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Pasiūlymu yra siūloma nustatyti, kad įstaigos vadovas galėtų priimti sprendimą, pasitaręs su Seimo kontrolieriais, o ne reikalauti, kad Seimo kontrolieriai pritartų tam pasiskirstymui.
PIRMININKAS. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie palaikytų? Yra. Kolege Birute, pristatykite komiteto poziciją.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Pataisos teikėjai siūlė viso 6 straipsnio pakeitimą, bet papildome 28 straipsnio 3 dalį 1 punktu.
PIRMININKAS. Ar autorius tenkina pritarimas iš dalies? Tenkina. Ar galime bendru sutarimu pritarti siūlymui? Galime. Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Iš dalies, aišku. O ar galime pritarti bendru sutarimu jau visos apimties 6 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Ar būtų galima jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Motyvų už dėl viso įstatymo projekto nėra, o prieš yra. Kolega J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, priminsiu, kad valdantieji labai jau garsiai žadėjo mažinti biurokratiją, bet, panašu, viskas daroma priešingai. Tai iliustruoja ir dabar teikiamas siūlymas įsteigti smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmeno instituciją, neva ji geriau gins verslo teises. Bet šiuo metu jau veikia ir Seimo kontrolierių įstaiga, kuri nagrinėja ir verslininkų skundus, veikia Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Vyriausybės atstovų įstaiga, jeigu kas nors verslininkams kliūva dėl savivaldybių sprendimų, veikia Inovacijų agentūra ir daugybė kitų, užsiimančių verslui rūpimais klausimais. Lietuva, regis, nori tapti kontrolierių ir ombudsmenų lydere tarp visų demokratinių šalių.
Beje, paminėsiu, kad iš kasmet Seimo kontrolierių gaunamų 1 tūkst. 500 skundų verslo skundai sudaro tik apie 60 vienetų. Beveik visi jie yra nepriimtini, nes skundžiamasi arba dėl teisės aktų, arba ginčijami Mokesčių inspekcijos sprendimai, kurie turi būti ginčijami teisme. Neaišku, kuo ir užsiims tas naujasis ombudsmenas, tačiau kažkodėl iniciatoriai tų argumentų visiškai negirdi. Tikrai susidaro toks įspūdis, kad čia tarsi norima verslininkams padaryti tokį palankų gestą galbūt bandant amortizuoti mokesčių įstatymų pakeitimo neigiamą įspūdį.
PIRMININKAS. Motyvai už – kolega T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, būčiau nekalbėjęs, jeigu J. Razma nebūtų sukritikavęs projekto. Leiskite, aš priminsiu, kad tai yra Vyriausybės programos svarbi dalis. Ši dauguma įsipareigojo įsteigti smulkiojo verslo ombudsmeno institutą. Ši dauguma savo įsipareigojimus kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos lyderyste įgyvendina – kuria tokią instituciją. Ši institucija kuriama kitos labai svarbios, labai mums artimos šalies pavyzdžio pagrindu. Lenkijoje tokia institucija yra įkurta ir sėkmingai veikia. Verslas yra patenkintas ir ta politika pasiteisino. Nauja Lenkijos valdžia dar ankstesnės Vyriausybės sprendimų nepakeitė. Ta praktika yra pozityvi. Mes ne vieną įstatymą, gerą, pozityvų sprendimą iš Lenkijos esame perėmę ir tuo didžiuojamės. Dėl to nelabai suprantu šitos kritikos. Jeigu mes galime padaryti, kad piktnaudžiavimo, įvairių diskriminavimo atvejų smulkiojo verslo atžvilgiu mūsų šalyje būtų mažiau, tai ir padarykime. Jeigu yra kelias, teisinis instrumentas, kaip tai padaryti, tai ir padarykime. Kodėl mes čia bandome dirbtinai kritikuoti dalyką, kuris veikia kaimyninėje šalyje?
Mūsų verslo bendruomenė yra išsakiusi ne kartą lūkestį, kad tokia pareigybė atsirastų. Pasitarus su Seimo kontrolierių įstaiga, padirbėjus ministerijai, rastas geriausias, optimalus sprendimas, kaip nekuriant papildomų institucijų užtikrinti šios funkcijos įgyvendinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašome apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 88, prieš – 9, susilaikė taip pat 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus kolega J. Olekas. Sėkmės.
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Ačiū. Kurioje vietoje čia mes esame? (Balsai salėje)
11.30 val.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas Nr. XVP-394(2) (priėmimas)
Laba diena, gerbiami kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas Nr. XVP-394. Kviečiu T. Domarką. Prašau, kolega. (Balsai salėje)
Kolegos, pradedame nuo 2 klausimo… (Balsai salėje) …2 straipsnio, kuriame buvo pastebėtas prieštaravimas Konstitucijai. Tai išsprendžia L. Jonausko teikta pataisa. Prašom pristatyti tą pataisą, o po to išgirsime komiteto nuomonę. Prašau.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Paskatinant paskutinį kartą prisijungti, galiojant laikinajam įstatymui, prie gėlo vandens gręžinių, tiksliau, legalizuoti juos, buvo numatyta atsisakyti įmokos, tačiau dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai ir nesutikimo su lygiateisiškumo principais, matyt, teko grąžinti tą pataisą ir nustatyti, kad vienkartinis mokestis, kaip ir anksčiau galiojusiame įstatyme, būtų 15 eurų. Prieštaravimas Konstitucijai yra pašalintas.
PIRMININKAS. Ar 29 Seimo nariai remia šią pataisą? Matau, kad yra. Ačiū. Tada komiteto nuomonė.
T. DOMARKAS (NAF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Balsavimo rezultatas: pritarta bendru sutarimu.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Tenkina, tenkina pritarimas iš dalies.
PIRMININKAS. Tenkina Seimo narį patikslinta redakcija. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Negalime. Galime? Gerai, pritarta 2 straipsniui su patikslinta… Pritarta L. Jonausko pataisai. (Balsai salėje) Ar galime pritarti visam 2 straipsniui su šia pataisa? Galime, pritarta. (Balsai salėje)
Dabar mes turime dėl 6 straipsnio Teisės departamento pastabą. Prašau. Komiteto nuomonė.
T. DOMARKAS (NAF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. L. Jonausko pasiūlymas dėl to paties 6 straipsnio?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Jau pristačiau dėl 15 eurų įmokos.
PIRMININKAS. Taip. Ji panaikina tuos buvusius prieštaravimus. Ar yra 29 Seimo nariai? Yra, ačiū. Komiteto nuomonė?
T. DOMARKAS (NAF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti L. Jonausko pataisai bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū. Ar galime pritarti visam 6 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta.
Tada grįžtame dabar jau prie 1 straipsnio. Ar galime pritarti 1 straipsniui, dėl kurio nėra pataisų? Galime. Pritarta. Dėl 2 straipsnio jau apsisprendėme. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Prašom komitetą.
T. DOMARKAS (NAF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti visam straipsniui su komiteto nuomone? Dėl vieno yra nepritarimas, ar ne, Teisės departamento? Dėl 3 straipsnio pirmai Teisės departamento pastabai nepritarti, o antrai ir trečiai pastaboms pritarti.
T. DOMARKAS (NAF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šioms pozicijoms? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio taip pat yra Teisės departamento dvi pastabos. Komiteto nuomonė.
T. DOMARKAS (NAF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei dėl viso straipsnio su Teisės departamento pataisomis? Galime. Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio apsisprendėme, pritarėme.
Dėl 7 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Kokia komiteto nuomonė?
T. DOMARKAS (NAF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti su Teisės departamento pastabomis? Ačiū, 7 straipsniui pritarta.
Dėl 8 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė?
T. DOMARKAS (NAF). Komiteto nuomonė – pritarti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti 8 straipsniui su Teisės departamento pastaba? Ačiū, pritarta. Pastraipsniui apsvarstyta. Dėl viso straipsnio… Nuomonė už, prieš. Už – K. Mažeika. Prašau, kolega.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai tai yra tas projektas, kuris buvo siūlytas skubos tvarka, nes nuo liepos 1 dienos daugeliui žmonių, kurie vis dar konfliktuoja su savivaldybe, su savivaldybių komunalininkais, kurie neduoda leidimo prisijungti, naudoti savo gręžinio vandenį, nors jie turi už savo lėšas įsirengtus gręžinius, ir yra verčiami prisijungti prie centralizuotų tinklų, yra galimybė turbūt per ateinantį laikotarpį rasti tą kompromisą.
Aišku, turbūt bus gana sunku tai padaryti, nes ir taip įstatymas galiojo visus metus. Turbūt reikės vis tik rudenį grįžti prie šio projekto iš esmės, galbūt ne laikinojo įstatymo, o paties Geriamojo vandens įstatymo, ir ieškoti to kompromiso. O šis laikotarpis turbūt yra tam tikra galimybė žmonėms negauti baudų, dėl ko kviečiu tikrai palaikyti ir ruoštis rudeniui, kaip išeiti iš tos situacijos, kad žmogus, turėdamas tikrai kokybišką vandens gręžinį, įsirengęs už savo lėšas, galėtų ir toliau juo naudotis. Tikrai palaikykime šią galimybę, bent jau kad žmonės nebūtų baudžiami. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui. Gerbiami kolegos, ligi šiol galiojęs įstatymas, Gręžinių laikinasis įstatymas, galioja dvejus su puse metų. Tada, įstatymo priėmimo metu, buvo kalbama apie tai, kad Lietuvoje yra maždaug 11 tūkst. nelegalių gręžinių. Šiandien per dvejus su puse metų jau pateikta beveik 13–14 tūkst. paraiškų nelegaliems gręžiniams įteisinti. Rinkos dalyviai – Geologijos įmonių asociacija, ta pati šiandienė Aplinkos ministerija – aiškiai indikuoja, kad per šitą Gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą kai kurios neteisėtai dirbančios, neskaidriai dirbančios geologijos įmonės įteisina naujus gręžinius. Nes išgręžti naują gręžinį kainuoja keliais šimtais eurų brangiau, mokami mokesčiai, PVM’as, tu registruoji gręžinio pasą ir taip toliau, o per Gręžinių laikinąjį įstatymą, tokį, kokį mes dabar priimsime, faktiškai tu gali nemokėdamas PVM’o už grynuosius išsigręžti gręžinį ir po to apsimesti, kad tai yra senas gręžinys, ir įteisinti jį kaip buvusį gręžinį. Tai komitete aiškiai indikavo tiek Aplinkos ministerijos specialistai, tiek skaidriai dirbančių į asociaciją susibūrusių geologijos įmonių bendruomenės nariai.
Man atrodo, kad šitų rizikų šiandienis įstatymas – dar kartą – laikinasis – neįvertino. Užuot ieškoję stabilaus, aiškaus mechanizmo, mes dar kartą atveriame spragą, o buvęs laikinasis įstatymas dvejus su puse metų leido gyventojams ir savivaldai susiderėti. Taip, kai kurie gyventojai turi pasirašyti sutartis su savivaldybių įmonėmis, kad prisijungs prie tinklo, nes tai yra ekologinė paslauga, savivaldai išvysčius iš visų mokesčių mokėtojų šį tinklą, ir gyventojai gręžinį gali įsiteisinti tik tuo atveju, jeigu pasirašo prisijungimo sutartis su visuomeniniu vandens tiekėju.
Aš susilaikyčiau, nes pats K. Mažeika, kaip įstatymo iniciatorius, sako: sprendimo neradome, tai vėl sprendimą nukelsime iki rudens. Kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Jūsų laikas jau gerokai viršytas. Ačiū.
Tarp nuomonių dar nori Ž. Pavilionis gerąją žinią pasakyti. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai atsiprašau. Aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į dar vieną ukrainiečių delegaciją, šį kartą iš Žytomyro srities atvyko kaip sesė dvynė mūsų Molėtų. Norėtų mus pasveikinti. Ir, jeigu galime, mes juos. (Plojimai) Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau, nuomonė už – V. Pranckietis. Prašau, kolega.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Daug ką pasakė K. Mažeika. Turbūt apie tai ir turėtume kalbėtis. Dėl to, kas buvo pasakyta, kad nelegalių gręžinių atsiranda šiuo metu, tai tikriausiai dėl Geologijos tarnybos neveiklumo arba kontrolės neveiklumo. Bet, kita vertus, kodėl tie gręžiniai, kurie dabar atsirado, yra blogesni už tuos, kurie jau buvo iki šiol padaryti? Todėl nemanau, kad šis projektas veda kur nors blogyn, tik tiek, kad jis yra skirtas ne žmonėms, kurie turi gręžinius, bet skirtas administratoriams, kurie administruos tuos gręžinius arba juos įteisins. Siūlau pritarti šitam įstatymui. O tas problemas, kurios nebuvo išspręstos ir per praeitą kadenciją, išspręsti rudens sesijoje arba kiek vėliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar viena nuomonė už – B. Ropė. Prašau, kolega.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų pasisakau už tai, kad pritartume šitam įstatymo projektui. Bet, kaip jau kalbėjau priėmimo stadijoje, svarstymo stadijoje, manau, kad prasisuks dveji metai ir mes vėl būsime panašioje situacijoje, kokioje dabar esame: nemaža dalis gręžinių liks neįteisintų. Tie, kurie galėjo įteisinti, jie jau įsiteisino. O tie gręžiniai, kur šeimininkų, savininkų klausimą sudėtinga išspręsti, tie gręžiniai, kurių projektavimas brangus, projektų nėra, nėra jokių dokumentų, dėl jų, žinoma, bus labai sudėtinga ką nors padaryti, ir manau, kad vėl grįšime prie šito klausimo. Aš vis dėlto galvoju, kad mes turėtume ieškoti būdo dėl jau esamų gręžinių, kurie yra šiandien, rengti kokią nors amnestiją, esamoje situacijoje juos įteisinti ir tokiu būdu galėtume užbaigti šitą klausimą.
Iš tikrųjų kviečiu kolegas Seimo narius pažiūrėti savo apygardose į šią problemą ir rudenį galbūt mes galėtume surasti greitesnį būdą ir pigesnį būdą, kaip susitvarkyti su šituo užsitęsusiu klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsakytos. Kviečiu Seimo narius užimti savo vietas ir išreikšti nuomonę balsuojant dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū. Balsavo 95 Seimo nariai: 83 – už, 1 – prieš, 11 susilaikė. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Kolegos, šitą kompleksą 1-11 klausimų dar kol kas tvarko techniškai, komiteto nuomone. Ai, dar mes turime prieš. Gerai.
11.44 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 108 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-555(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas Nr. XVP-555. Į tribūną kviečiu pranešėją T. Domarką. Prašau, kolega.
Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui, dėl kurio nėra pataisų? Matau, kad galime. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pataisa.
T. DOMARKAS (NAF). Pirmininke, kolegos, Teisės departamento pasiūlymai yra techninio pobūdžio, redakcinė pastaba. Komiteto nuomonė yra pritarti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Tai nuomonė, kad įsigaliotų iš karto nuo paskelbimo ir be datų. Tada jam pritarus 2 straipsnio neliktų ir projektas liktų tiktai vieno straipsnio. Ar galime pritarti tokiai komiteto nuomonei bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū. Pastraipsniui yra apsvarstyti įstatymo straipsniai.
Nuomonė už, prieš. Už nematau. Prieš – V. Rakutis. Prašau, kolega.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Kolegos, aš Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete išsakiau tokią abejonę. Mano supratimu, sprendimas leisti tręšti šiame regione nebuvo lydimas rimtų mokslinių tyrimų. Nes kodėl gi ten yra tie apribojimai? Todėl, kad yra labai aukštai požeminiai vandenys ir gali taip atsitikti, kad tos trąšos, kad ir per lapus, vis tiek gali paveikti. Čia reikia labai gerai žiūrėti, kad šio regiono žmonės nenukentėtų, ypač ilgalaikiu laikotarpiu, nuo tokio pobūdžio tręšimo. Todėl manau, kad šiandien vis tiek mes pritarsime šiam įstatymo projektui, bet ypatinga stebėsena požeminio vandens turėtų būti vykdoma, nes mes iš tikrųjų mokslinių tyrimų, kaip aš supratau iš mūsų komiteto posėdžio, taip ir neturėjome. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės už, prieš yra išsakytos. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: 84 – už, prieš – 1, 12 susilaikė. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – V. Pranckietis. Prašau. Paaiškins moksliškai.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Buvau spėjęs užsirašyti dėl argumentų už, bet nebespėjote pamatyti, paskelbėte balsavimą. Bet norėčiau pasakyti, kad gal neskelbkime tiesų, apie kurias mes nežinome. Tyrimai yra atlikti. Čia profesoriui V. Rakučiui noriu replikuoti, kad tyrimai atliekami, nuolat gruntiniai vandenys yra tikrinami ir ši įstatymo pataisa niekaip nepakenks gruntiniams vandenims. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už profesionalų paaiškinimą. Kolegos, kaip sakiau dėl 1-11 klausimo, dėl straipsnių nuo 1 iki 6 kol kas komitetas dar tvarko paskutinę išvados redakciją, tai paliekame jį truputį vėliau.
11.48 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4195(2) (priėmimas)
Dabar imame Medžioklės įstatymo 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4195. Kviečiu į tribūną A. Mockų. Kol eina, repliką – gerbiamas V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kai mes komitetuose svarstome tokius klausimus, tų mokslinių tyrimų bent jau išvados turi būti pateiktos, nes tai, ką mes svarstėme mūsų komitete, nebuvo net kalbos apie mokslines išvadas dėl šio projekto. Tampa tam tikra tradicija, kad mes svarstome atstumus iki požeminių kabelių ir kitų dalykų be mokslinių išvadų. Tai yra labai neatsakinga. Mes galime padaryti didelių klaidų, todėl siūlau ateityje būtinai gauti mokslininkų išvadas dėl tokių svarbių projektų. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū kolegoms profesoriams. Manau, susitarsime, kad mokslinės išvados turi būti komitetuose.
Dėl 1 straipsnio turime Teisės departamento pasiūlymą. Komiteto nuomonė.
A. MOCKUS (LSDPF). Komitetas pritarė iš dalies. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galima pritarti komiteto nuomonei – Teisės departamento siūlymui dėl 1 straipsnio pritarti iš dalies? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio taip pat turime Teisės departamento pasiūlymą.
A. MOCKUS (LSDPF). Komitetas pritarė ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Visoms pritarė, taip?
A. MOCKUS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Visoms keturioms Teisės departamento pastaboms. Ar galima su šiomis pastabomis ir komiteto nuomone pritarti 2 straipsniui? Ačiū. Bendru sutarimu pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. MOCKUS (LSDPF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ar galima bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui, pagal komiteto pateiktą siūlymą, su Teisės departamento pasiūlymu? Pritarta bendru sutarimu. Pastraipsniui apsvarstėme. Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už – K. Mažeika. Prašau, kolega.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, svarbus žingsnis, visa Lietuva paskutiniu metu labai aktyviai stebėjo meškas viename ir kitame rajonuose, ir matėme turbūt akivaizdžiai, patys įsitikinome, kad nėra reglamentuota, kaip daro žalą bičių šeimoms. Turbūt tai jau yra sprendimo būdas ir galbūt praeitoje kadencijoje kolegos apie tai jau pagalvodami ir pateikė šitą pasiūlymą, tačiau norisi atkreipti dėmesį, kad su šia gera pradžia nesprendžiama iš esmės problema, nes tikrai turime tą iššūkį, ir su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku šiek tiek kalbėjome, turime grįžti prie bendro žalos metodikos nustatymo, nes tai yra turbūt iššūkis. Tarp žemės ūkio ir medžiotojų dažnai kyla konfliktų, tikrai ta metodika turės būti. Kai kas čia klausia, kodėl 5 % medynams turėtų būti? Aišku, reikia dalintis su gamta, su gyvūnija, tačiau nustatyti, kas yra virš, yra labai svarbu, ir manau, kad rudens sesijoje tikrai turėsime grįžti prie šio klausimo. Dabar, kolegos, kviečiu palaikyti ir judėti tuo geru tempu į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar viena nuomonė – A. Pocius. Prašau, kolega.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai noriu pasidžiaugti, kad laiku yra keliama ši problema, nelaukiant kokių nors blogų pasekmių. Kodėl tai sakau? Penkerius metus buvau ambasadoriumi Rumunijoje. Rumunijoje meškų tikrai yra daug. Problemų gana daug. Ačiū Dievui, kol kas neturime susidūrimų ir nelaimingų atsitikimų, kai meškos susiduria su žmonėmis. Šiuo atveju tikrai palaikau šį įstatymą dėl žalos atlyginimo, bet kartu noriu paraginti Aplinkos ministeriją inicijuoti ir iš anksto pasidomėti, kaip kitos valstybės, kurios turi šių gyvūnų, reguliuoja būtent jų populiaciją. Palaikydamas tikrai raginu paremti šį įstatymą, bet kartu pasidomėti ir kitų rengiamais įstatymais, susijusiais su plėšriųjų gyvūnų populiacija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, nuomonės išsakytos. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū. Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.53 val.
Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4196(2) (priėmimas)
Kitas įstatymas – Laukinės gyvūnijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4196. Dėl 1 straipsnio turime Teisės departamento dvi pastabas, tris pastabas. Komiteto nuomonė?
A. MOCKUS (LSDPF). (…) ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Visoms trims Teisės departamento pastaboms komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu 1 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom, komiteto nuomonė.
A. MOCKUS (LSDPF). Komitetas pritaria ir pritaria bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime ir mes bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Ačiū, pritarta. Pastraipsniui apsvarstytas įstatymo projektas. Dėl viso įstatymo nuomonės už, prieš išsakyti norinčių nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Ačiū. Balsavo 100 Seimo narių: už – 100. Įstatymas priimtas. (Gongas) 100 %.
11.55 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-593(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-593. Svarstymo stadija. Kalbančių diskusijoje nėra. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Prašome balsuoti.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 99. Įstatymui pritarta po svarstymo.
11.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2030 metų paskelbimo Vytauto Didžiojo metais“ projektas Nr. XVP-287(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2030 metų paskelbimo Vytauto Didžiojo metais“ projektas Nr. XVP-287. Pranešėjas – D. Jakavičius. Nėra pranešėjo. Trys straipsniai. Pastabų nėra. Ar galime visus tris priimti pastraipsniui? Ačiū, pastraipsniui priimta.
Dėl viso įstatymo motyvai už ir prieš. Už – K. Vilkauskas. Prašom, kolega.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu padėkoti visiems kolegoms Seimo nariams, kad pritarėte bendru sutarimu ir prieš tai – ir pateikimo, ir svarstymo stadijose. Tikrai Vytautas Didysis yra vienijanti figūra, didysis karvedys, diplomatas. Manau, kad mes, iki 2027 metų subūrę darbo grupę ir įprasminę visą šitą projektą lėšomis, įtrauksime visą visuomenę, visas pilietines iniciatyvas, kultūrinius renginius ir pažymėsime mūsų didelės, iškilios asmenybės sukaktį. Kviečiu balsuoti už bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Įstatymo projektą taip pat norėtų paremti V. Juozapaitis. Prašom, kolega. Vytauto nematau. Tada V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, kaip Vytauto Didžiojo universiteto absolventas, žmogus, dirbęs Vytauto Didžiojo karo muziejuje, ir žmogus, kuris vaikšto į Vytauto Didžiojo bažnyčią, norėčiau pasakyti, kad šitas paminėjimas bus labai svarbus, ir taip pat priminti Lietuvos prezidentūrai, kad prieš 100 metų šita proga buvo išnaudota mūsų Prezidento kelionei po Lietuvą. Siūlau šitos tradicijos laikytis ir šį kartą.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau nori paremti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, ačiū Kultūros komitetui už tą iniciatyvą, kuri gal kažkiek ir ankstyva pagal mūsų nusistatytus standartus, bet žinant, kokios metinės artėja, kokios asmenybės metinės ir kiek daug būtina padaryti Lietuvoje, tas ankstyvumas gal tikrai neturi būti vertinamas skeptiškai.
Daug važinėju po Lietuvą, visada važinėdavau, mėgdavau ir matydavau Vytauto Didžiojo atminimo išlikusius ženklus tai Sintautuose, tai dar kur nors Ukrinuose, Pakruojo rajone, tai dar kitoje vietoje, nepaisant sovietmečio sunaikintų 1930 metų atminimo įamžinimo vietų.
Yra dar viena tokia vieta Trakų rajone – Vytautava. Signataras D. Malinauskas savo lėšomis 1930 metais įkūrė kaimą, pastatė bažnyčią. Palikta daug, po 100 metų matome, Vytauto Didžiojo atminimo ženklų.
Tai tikrai norėtųsi, kad Vytauto Didžiojo jubiliejus – mirties 600 metinės – būtų įspūdingas Lietuvos istorijos simbolis. Prisiminkime, kiek Vytautų žmonių, vyrų Vytautais buvo pavadinti 1930 metais. Neabejotinai aplenkė Jonus, Juozus ir kitus vardus 1930 metų naujagimiai. Tai pirmiausiai kreipiuosi ne į Seimą, kuris, be abejo, pritars šitos atmintinos datos įamžinimui, bet į Vyriausybę, kuri labai atsakingai ir skrupulingai numatytų lėšas iš anksto šito didelio Lietuvos jubiliejaus minėjimui, atminimo ženklų įamžinimui ar naujiems ženklams sukurti. Balsuojame už.
PIRMININKAS. Labai ačiū, kolega.
Kadangi V. Juozapaičio nebuvo, J. Narkevičius dar turi teisę pasisakyti.
J. NARKEVIČ (LVŽ-KŠSF). Labai ačiū. Be abejo, pritariu ir raginu balsuoti už Vytauto Didžiojo vardo paminėjimą. Manau, kad tai bus tikrai vertingas renginys, kuris padės atkurti ne tik atmintį, bet ir vietoves, susijusias su Vytauto Didžiojo gyvenimu, ypač su Vytauto Didžiojo gimtine – Senaisiais Trakais. Vieta, kur gimė Vytautas Didysis, yra apleista. Bažnyčios išorę praeitoms vyriausybėms pavyko bendromis jėgomis rekonstruoti, tačiau tos bažnyčios vidus yra apgailėtinas ir gėdingas. Manau, mes, Lietuvos piliečiai, stengiamės, kad mūsų ištakų istorija būtų tinkamai paminėta, tai minėjimo metai bus gera proga būtent atsigręžti į tų atminimo vietovių rekonstravimą ir sutvarkymą. Vytauto Didžiojo bažnyčia Senuosiuose Trakuose, kur yra Vytauto Didžiojo gimtinė, turi būti tinkamai rekonstruota. Taigi, raginame balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, už paraginimus. Prašom apsispręsti ir balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū, kolegos. Balsavo 103 Seimo nariai, už – vieningai 103. Nutarimas „Dėl 2030 metų paskelbimo Vytauto Didžiojo metais“ priimtas. (Gongas)
12.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XII-694 „Dėl Teisės aktų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-580(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo „Dėl Teisės aktų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-580. Kviečiu į tribūną pranešėją J. Sabatauską.
Turime Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl 36 punkto… Atsiprašau, dėl 15.20 papunkčio Teisės departamento.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 15.20 papunkčio yra Teisės departamento pastaba. Iš esmės, galima sakyti, techninė. Jai pritarta iš dalies visais 8 dalyvavusių balsais.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Iš dalies pritarta.
Tuomet dėl 36 punkto dar viena Teisės departamento pastaba.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 36 punktui yra visiškai pritarta irgi visais balsais.
PIRMININKAS. Pritarta. Dar turime dėl 53 punkto.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip pat pritarta ir 53 punktui.
PIRMININKAS. Pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti Teisės departamento pastaboms? Ačiū, pritarta.
Ar galime bendru sutarimu pritarti ir 1 straipsnį išdėstyti nauja redakcija? Pritarta. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Ir bendru sutarimu pritarta 2 straipsniui.
Motyvai dėl viso nutarimo. Norinčių pasisakyti nėra. Ar galime apsispręsti balsuodami? Prašau, kolegos, balsuoti dėl šio nutarimo. Ačiū kolegoms.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: 93 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais“ projektas Nr. XVP-586(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais“ projektas Nr. XVP-586. Keturi straipsniai. Pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galime pastraipsniui priimti visus keturis straipsnius? Ačiū, bendru sutarimu pritarta.
Dėl viso nutarimo projekto nuomonė už – S. Kairys. Prašau, kolega.
S. KAIRYS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai prioritetai man nekelia abejonių. Manau, kad pirmininkavimo laikotarpis Europos Sąjungos Tarybai, kuris tenka Lietuvai, bus irgi reikšmingas, kaip tai buvo ir 2013 metais. Visgi man kai kurios abejonės nedingo ir aš tikrai labai ilgai ieškau atsakymų, kaip mes kovojame su dezinformacija, propaganda, istorijos klastojimu tarptautinėje erdvėje. Tikrai labai apsidžiaugiau, kad toks prioritetas, būtent kova su istorijos klastojimu, atsirado tarp pirmininkavimo prioritetų. Tačiau, matant visą vertikalę, pradedant kultūros ministru, Kultūros komiteto pirmininku, Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininku ir jų, švelniai tariant, kitokia nuomone apie desovietizacijos procesus, man tikrai kyla nerimas, kas būtent tam prioritetui atstovaus, nes dirbti, kalbant apie šį prioritetą, apie kovą su istorijos klastojimu, reikia jau dabar. Briuselio koridoriais vaikščioti reikia jau dabar, ieškoti partnerių iš kitų Europos Sąjungos šalių reikia jau dabar. Visgi kaip mes mokysime Europą kovoti ir suprasti komunizmą, okupaciją ir visas pasekmes, kai patys Lietuvoje turime truputėlį, švelniai tariant, skirtingas nuomones? Ačiū.
PIRMININKAS. Kita nuomonė – R. J. Jankūnas. Prašau, kolega.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Džiugu, kad vienas iš prioritetų yra migracija ir išorės sienų valdymas, tačiau, jeigu pasižiūrėsime toliau, tai ko tik nėra. Klimato iššūkiai – jie atrodo gana juokingai žinant, kad Europos Sąjungoje gyvena vos 5 % pasaulio gyventojų ir tas procentas vis mažėja. Toliau europinės vertybės – jos turi mažai ką bendro su tomis, už kurias balsavome stodami į Europos Sąjungą. Demokratija – ja prisidengiant prieš beveik ketverius metus buvo įvesta nuo nacių laikų nematyta diskriminacija ir visa tai iki šiol nepasmerkta. Kova su istorijos klastojimu – pamiršta tik tai, kas svarbiausia, – Lietuva. Jeigu procesai ir tendencijos nepasikeis, tai tik laiko klausimas, kada tapsime mažuma savo tėvynėje. Paskaičiuokime: Lietuvoje gyvena nepilni 2,5 mln. lietuvių, amžiaus mediana – 45 metai, vadinasi, po 30 metų lieka pusė. Gims, jeigu tendencijos nesikeis, iki 0,5 mln. Plius atvyks, jeigu niekas nesikeis, 1 mln., o tai ir daugiau kolonistų. Va, 30 metų – ir mes jau mažuma. Čia turi būti akcentas ir visoje Europoje taip pat, nes mes greitai mažėjame. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – A. Lydeka. Prašau, kolega.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Taip, iki pirmininkavimo dar liko pusantrų metų, tai yra gana ilgas laiko tarpas, tačiau šis teisės aktas reikalingas šiandien ir labai svarbus, nes remdamosi juo visos suinteresuotos institucijos galės tinkamai pasirengti pirmininkavimui. Šiame nutarime surašyti Lietuvai svarbūs prioritetai, apie ką užsiminė ir kolega S. Kairys, ir kolega R. J. Jankūnas. Tai yra labai svarbu. Išskiriami tie prioritetai, kurie yra svarbūs Lietuvai, tai yra Europos erdvės saugumas, gynybos klausimai, Europos Sąjungos plėtra, Europos Sąjungos konkurencingumas, vidaus saugumas, įskaitant migraciją, gerbiamas Rimai Jonai Jankūnai, ką kaip tik ir įrašėme nutarime, kalbėdami ir apie istorinės atminties puoselėjimą, apie ką užsiminė kolega S. Kairys, ir, be abejo, socialinis saugumas.
Tačiau noriu, kolegos, atkreipti dėmesį, kad šie Lietuvai svarbūs europinės politikos prioritetai turi tapti (ir mes to siekiame) Europos Sąjungos darbotvarkės prioritetais. Manau, kad pirmininkavimo metu kartu su vadovaujančių valstybių trejetu tai bus įrašyta į Europos Sąjungos prioritetus.
Taip pat priminsiu, kolegos, kad šiame nutarime, be prioritetų, yra ir kitų svarbių klausimų, kaip, tarkime, išankstinis mandatavimas, Lietuvos pozicijų išankstinis mandatavimas, kas yra reikalinga, kad mūsų Vyriausybė galėtų tinkamai pasirengti darbui ir tinkamai dirbti. Tačiau taip pat įtraukėme, kad Seimas būtų nuolat informuojamas apie visą darbotvarkę, apie visą eigą. Tad kviečiu pritarti šiam teisės aktui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, apsispręskime balsuodami.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū. Balsavo 93 Seimo nariai: 91 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 5, 9, 10, 11, 12, 19, 23, 24, 29, 30, 31, 33, 35, 37, 40 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo III1 skyriumi, 331 straipsniu ir priedu bei 29 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3977(2), Paslaugų įstatymo Nr. XI-570 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3978(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Viešojo administravimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3977. Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu D. Griškevičių. Prašau, kolega. (Balsas salėje) Ir lydimasis Paslaugų įstatymo projektas Nr. XIVP-3978.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas buvo svarstytas birželio 18 dieną. Dalyvaujant 13 narių iš 13, pritarta bendru sutarimu komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Yra gauti dar trys Seimo nario pasiūlymai, dėl kurių mums reikėtų apsispręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje kalbėti užsirašiusių nėra.
Tada einame prie pataisų svarstymo. Dėl 7 straipsnio yra Seimo nario L. Savicko… Komiteto nuomonė. Prašom, L. Savickas ar gali pristatyti?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Nėra jo.
PIRMININKAS. Nėra L. Savicko. Tai pagrindinis komitetas.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš galiu pristatyti trumpai. Iš esmės buvo dėl tam tikrų terminų. Komitetas, atsižvelgęs į įvairiausių institucijų bei ministerijų pasiūlymus, pritarė iš dalies ir sureguliavo aiškiau Seimo nario teiktą pasiūlymą, kuriam pritarė tiek Vidaus reikalų, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Kitam L. Savicko pasiūlymui… Vienam iš dalies pritarėte, kitam?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Taip. Antrasis pasiūlymas yra susijęs su kokybinių rodiklių sąrašo patvirtinimu. Komitetas šiam Seimo nario pasiūlymui nepritarė, nes pažymėtina, kad VRM ruošiasi centralizuotiems informacijos apie administracinių ir viešųjų paslaugų kokybės rodiklius rinkimo ir analizės pokyčiams. Administracinių paslaugų kokybės stebėsenos rodiklius nustatys automatiniu būdu jau nuo 2026 metų birželio mėnesio, todėl šitas pasiūlymas kaip ir netenka prasmės. Todėl yra nepritarimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, mes 7 straipsniui pritarėme iš dalies, kur komiteto buvo. Dėl 8 straipsnio vienam nepritarėme ir…
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dar vienas yra.
PIRMININKAS. Ir dar vienas.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Pristatyti?
PIRMININKAS. Pasiūlymas yra dėl 28 straipsnio. Taip?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Taip. Šiam pasiūlymui nepritarta. Jis susijęs su pirmuoju pasiūlymu būtent dėl terminų nustatymo. Bet kadangi mes komitete sureguliavome 12 straipsnį, šis pasiūlymas netenka prasmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada galime pritarti komiteto nepritarimui, dėl 28 straipsnio 2 dalies? Ačiū, pritarta.
Dėl viso. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasisakančių už ir prieš taip pat nėra. Prašom apsispręsti balsuojant.
Ačiū. Balsavo 93 Seimo nariai: visi 93 – už. Pagrindiniam ir lydimajam pritarta po svarstymo. Po svarstymo projektams Nr. XIVP-3977 ir Nr. XIVP-3978 yra pritarta.
Replika po balsavimo – D. Griškevičius. Prašom, kolega. Ne. Jis tik taip stovi prie mikrofono.
Kolegos, apsvarstėme visus rytinės darbotvarkės klausimus, išskyrus 1-11 klausimų komplektą, kurį dar redaguoja paskutinį. Ar galime paimti keletą klausimų iš popietinės darbotvarkės? (Balsai salėje) Ačiū už supratimą.
Popietinė darbotvarkė. Projektas Nr. XVP-218. K. Mažeikos kol kas nematau.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja O. Leiputė. Prašom, Orinta.
12.18 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-607 (pateikimas)
PIRMININKĖ (O. LEIPUTĖ, LSDPF). Gerbiami kolegos, kviečiame J. Oleką pristatyti Sporto įstatymo Nr. I-1151 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-607. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, mes matome, džiaugiamės Lietuvos sportininkų pasiekimais ir juos įvairiai įvertiname, kad jie garsina Lietuvos vardą. Tačiau kartu su sportininkais į Lietuvos vardo garsinimą labai didelį indėlį įdeda tų sportininkų treneriai, ypač aukšto meistriškumo sporto treneriai, kurie padeda sportininkams pasiruošti ir atlaikyti psichologinę ir fizinę įtampą, kuri vyrauja didžiuosiuose sporto turnyruose, tokiuose kaip Europos, pasaulio, olimpinės varžybos.
Pagal iki šiol galiojusį įstatymą, trenerių įvertinimas yra toks dalinis, nes sportininkai gauna rentą, o treneriai ne. Todėl mes, pasitarę su įvairiais sportininkais, sportininkų organizacijomis, siūlome, kad treneriai, kurių sportininkai yra pasiekę tokių rezultatų, už kuriuos jiems yra skiriamos rentos, taip pat gautų šiek tiek mažesnę, pusės tokio dydžio, bet rentą, sulaukę savo pensinio amžiaus. Kviečiame pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų norėtų paklausti nemažai Seimo narių. Pirmoji klausia R. Tamašunienė. Prašom. Nėra. Ateina Rita. Rita, jums laikas klausti. (Balsas salėje) Neklaus. Ačiū. E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tiesų, matyt, reikėtų pripažinti, kad treneriai kartais būna pamiršti ir ne visą laiką gauna tinkamą įvertinimą. Bet mano klausimas būtų, nes sportininkas per savo karjerą… Aš čia, jeigu manęs ieškote. Sportininkas per savo karjerą, kai pradeda sportuoti, iš tiesų dirba ne su vienu treneriu. Tikrai, matyt, ir mūsų gali pasakyti, kuriuos turime Seime, kad trenerių turi savo gyvenime ne vieną. Tai vis dėlto kam būtų skiriama ta renta? Kuriam treneriui? Ar tam, kuris, sakykime, ankstyvame amžiuje sugebėjo motyvuoti, ar tik tam, kuris jau paskutinis dirbo? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Pagal mūsų sumanymą, renta turėtų būti skirta tam, kuris padėjo pasiekti tą galutinį rezultatą, kada užlipo ant pjedestalo. Iš tikrųjų, galbūt būsime kada nors turtingesni, galėsime ir daugiau pasidalinti, bet turime atkreipti dėmesį į valstybės resursus, galimybes. Iš tikrųjų mūsų siūlymas yra toks.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų norėtų paklausti A. Butkevičius, bet jo salėje nematau. A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū. Visų pirma aš noriu pasidžiaugti Lietuvos sportiniais pasiekimais, ir ne tik sporto atžvilgiu. Kaip Lietuvos kariuomenės kūrėjas galiu pasakyti, kad 1990–1991 metais tikrai nemažai sportininkų, trenerių įsitraukė į krašto apsaugos sistemą. Vėliau taip pat. Net čia sėdintys salėje L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir V. Alekna taip pat buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai ir dalyvavo daugelyje įvairiausių tarptautinių varžybų. Noriu pasakyti, kad turbūt be trenerių patarimo, be trenerių paraginimo jie tų žingsnių galbūt ir nebūtų padarę. Taigi trenerių vaidmuo tikrai yra labai svarbus.
Bet, gerbiamas Juozai, aš noriu paklausti jūsų tokio dalyko. Šiaip sportininkai turi ne vieną trenerį. Kai kuriuos sportininkus atranda rajonuose, juos treniruoja kelerius metus, paskui atiduoda į aukštesnio meistriškumo mokyklas. Kaip šiuo atveju bus dalinama ta renta? Dabar gali būti, kad ir tris trenerius turėjo sportininkas, kuris pasiekė aukštus rezultatus. Ar yra numatyta šioje situacijoje, ar vienam treneriui, ar visiems trims bus skiriamos šios rentos? Toks mano klausimas. Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū pirmiausia už jūsų poziciją, iš tikrųjų už tą sportininkų pilietiškumą, kurį parodė ypač mūsų nepriklausomybės kūrimo pradžioje. Man atrodo, ir dabar jų rodomas dalyvaujant varžybose ir kylant Lietuvos trispalvei. Iš tikrųjų todėl ir kilo tas mūsų noras atkreipti dėmesį dėl trenerių. Bet pagal valstybės galimybes ir pagal mūsų šio įstatymo sumanymą mes dabar siūlome paskirti tam treneriui, kuris padėjo tą galutinį, tą paskutinį žingsnelį užlipti ant apdovanojimų pjedestalo. Aš tikrai norėčiau daugiau. Bet gal po 30 metų ženkime tą pirmą žingsnį, o galbūt ateityje, kas žino, galėsime pasidalinti kaip nors arba galėsime aptarti diskusijų komitetuose metu. Aš tikrai pats asmeniškai kalbėjau su įvairių organizacijų atstovais ir kol kas supratimas buvo toks, kad mes pagerbiame ir apdovanojame tą paskutinį trenerį, kuris leido užlipti ant nugalėtojų pakylos. Aš suprantu norą daugiau. Diskutuokime, pažiūrėsime, kuo galėsime padėti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, sveikinu iniciatyvą, kuri atkreipia dėmesį į labai svarbų ir ne visada dėkingą trenerio darbą, nes, kaip puikiai žinome, laurus visada nuskina sportininkas, o dėl pralaimėjimo dažnai lieka kaltas padėjėjas – treneris. Šią iniciatyvą sveikinu ta prasme. Bet visgi norėtųsi šiek tiek aiškumo dėl to, kaip jūs įsivaizduojate tolesnę eigą. Vienas dalykas, būna tokių situacijų ir sporto šakų, kur, pavyzdžiui, ant pjedestalo padeda užlipti ne vienas, o du treneriai. Kaip tokias situacijas vertintumėte? Kaip spręstumėte, jei vienas nusipelnęs treneris turi ne vieną prizininką, ne vieną rentą gaunantį sportininką, o tokių gali būti ir keli, ir keliolika? Ir kiek numatote lėšų skirti šiam įstatymui įgyvendinti?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolege. Aš, kaip jau atsakydamas anksčiau, sakiau, mes norėtume kuo daugiau įvertinti ir tų trenerių, kurie prisidėjo, bet ši redakcija, kuri yra, kuri dabar, pasižiūrėjus Teisės departamento pasiūlymus, matyt, dar bus patikslinta, jinai buvo skirta tam treneriui, kuris atveda į tą laimėjimą jau paskutinėje stadijoje, sakykime taip, kuris padeda sportininkui. Dėl to, kad treneris gali išugdyti keletą arba būti sportininkas, kuris jau gauna rentą, mums atrodo, tokiu atveju jau dubliuoti nereikėtų, nes čia yra renta. Jau jeigu vieną gauna, tai ir gauna. Tokiu atveju netgi sakyčiau, kad galime sutaupyti šiek tiek lėšų, nes kai kurie sportininkai, kurie gauna rentą, tampa treneriais, ir tokių yra Lietuvos praktikoje, tai čia nesidubliuotų.
O dėl ko jūs dar minėjote? Dėl dvigubo tokio, jeigu du ar daugiau. Mes, rašydami šitą projektą, galvojome apie tą vieną trenerį, tai, matyt, diskutuodami galėsime pasitarti, kaip čia turėtų, nes paprastai turbūt didžioji dalis yra vienas treneris, bet galbūt yra kokių nors išimčių, kurias reikėtų aptarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų klausia R. J. Jankūnas.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Džiugu matyti tokį projektą, bet, kaip ir kolegoms, tikrai kartais norėtųsi ir kai ko daugiau. Mano klausimas dėl tų trenerių, kurie dirbo kitose valstybėse, turi tvarkingas kontraktų kopijas, bet tos valstybės atkakliai neatsiunčia jų institucijos dokumentų, kurie patvirtintų ten jų darbą, ir tada jie, sulaukę pensijos, nebeturi stažo. Problemų kilo net su Estija, nekalbant apie tokį Mariupolį. Ar būtų galima sprendžiant vieną klausimą pagalvoti ir kaip čia daryti? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Pagalvoti visada gerai, bet, sakau, mes buvome sutelkę iš tikrųjų savo dėmesį ir pasiūlymą būtent į sportininkų, pasiekusių aukštus rezultatus, jų trenerių tokį pagerbimą ir įvertinimą. Aš manau, kad Sporto įstatymas turbūt reikalaus išvis naujos redakcijos kažkada vėliau, bet dėl to, kad turime ir kitų spręstinų klausimų, tiesiog nenorėjome sustoti ir laukti, ir laukti, nes jau daugiau kaip 30 nepriklausomybės metų ir vis mes laukiame naujos redakcijos. Padarykime sprendimą dėl vienos dalies ir eikime toliau. Manau, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gana aktyviai pradėjo darbą, galbūt bendromis pastangomis galėsime parengti naują Sporto įstatymo redakciją ir ten jūsų keliamą problemą aptarti ir išspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų klausia R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Gerbiamas pranešėjau, išties nenuneigiamas trenerių vaidmuo ir jų reikšmingumas mūsų visuomenėje, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį ir į Teisės departamento pastabas, kurias jie išrašė vertindami jūsų įstatymo projektą, kad rentos, cituoju: „valstybinių pensijų skyrimas, mokėjimas neturi tapti privilegija.“ Iš tikrųjų reikėtų pasižiūrėti šitoje srityje, bet gal jūs žinote, kokio dydžio yra socialinio draudimo pensija visą gyvenimą treneriu išdirbusiam asmeniui? Ar iš tikrųjų jos tokios neadekvačiai mažos?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolege, už jūsų pastebėjimus. Aš irgi labai atidžiai perskaičiau Teisės departamento pastabas. Manau, kad į dalį iš jų tikrai atsižvelgsime svarstydami ir ateisime į priėmimą su patobulintu tekstu.
Dėl tų socialinių pensijų, jų iš tikrųjų yra labai įvairių. Man tiesiog net nepatogu būtų pasakyti kai kuriuos skaičius… Kokias ilgai išdirbę treneriai gauna lyginant su vidutine pensija ar kitais dydžiais. Aš manau, kad tikrai į tai turėtų būti atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Yra dėl motyvų už ir prieš. Prašome, už – L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
L. ASADAUSKAITĖ-ZADNEPROVSKIENĖ (LSDPF). Labą dieną, gerbiami Seimo nariai. Visų pirma, norėčiau labai padėkoti visiems jums (kas pasirašėte, aišku) ir J. Olekui už tai, kad pasirašėte šį įstatymą.
Bet iš savo patirties norėčiau pasakyti, kad visą laiką, kada laimėdavau medalį, aš sakydavau, kad tai yra ne vien tik mano nuopelnas – tai yra mano visos didelės komandos nuopelnas. Svarbiausias vaidmuo vis dėlto buvo mano pagrindinio trenerio, kuris vis dėlto mane augino nuo pat mažų dienų, su kuriuo mes prabuvome virš 20 metų, su kuriuo ėjome ir pasiekėme tą mūsų Olimpo viršūnę. Tai buvo tas asmuo, kuris varžybose man būdavo būtiniausias asmuo, su kuriuo aš jaučiausi rami ir pasitikinti savimi, todėl, sakykime, pagrindinio trenerio ir buvo tas pagrindinis vaidmuo, kuris lemdavo labai daug ir tikrai prisidėdavo prie tų mano rezultatų.
Iš tikrųjų, pats treneris šiandien yra labai pamirštas. Labai dažnai mes kažkodėl nepagalvojame apie tai, kad tai yra didžiulis indėlis, tai yra didžiulė atsakomybė prieš mus pačius, vaikus. Tai yra didžiulė užduotis, kaip iš mažo žmogeliuko padaryti tą didįjį sportininką, todėl iš tikrųjų yra ir didžiulė atsakomybė, didžiulis pasiaukojimas, labai dažnai be poilsio dienų, be atostogų. Tikrai, sakykime, labai daug ir išgyvenimų tam pačiam treneriui ir dėl sveikatos, ir psichologiškai labai sunku, kai nepasiseka, nes jaudinamės visi kartu ir džiaugiamės visi kartu. Iš tikrųjų, treneris yra neatsiejamas dalykas.
Pagrindinis treneris, visų pirma, man būdavo ir mama, ir tėtis, kitą kartą – psichologas, ir masažistas, ir kineziterapeutas…
PIRMININKĖ. Laikas!
L. ASADAUSKAITĖ-ZADNEPROVSKIENĖ (LSDPF). …todėl prašau palaikykime ir parodykime didesnį dėmesį mūsų treneriams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas! Ačiū. Per šoninį mikrofoną V. Gailius. Toliau posėdžiui pirmininkaus J. Olekas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ką tik girdėjome, koks yra įstatymo leidėjo dėmesys savo treneriui. Dar kartą primenu, jeigu nelankėte Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo mokymų, tai lankykite juos. Vienąkart pradėkime skirti interesų konfliktą, net ne regimybę, o interesų konfliktą. Susilaikykime nuo dalyvavimo svarstant projektus, kurie, na, jus stato tikrai į gilų interesų konfliktą.
PIRMININKAS (J. OLEKAS, LSDPF). Ačiū, kolega, už jūsų pastebėjimus. Kitą nuomonę turi K. Neimantas. Prašau.
K. NEIMANTAS (NAF). Ačiū, pirmininke. Ne visai kitą nuomonę turiu, bet pasakysiu, dėl ko aš esu prieš. Bendrą projektą aš palaikau ir balsuosiu tikrai už. Esu prieš būtent išsakytą mintį, kad renta būtų skiriama treneriui, kuris atvedė, ar treneriui, kuris yra paskutinis sportininko pergalingame kelyje. Siūlysiu savo pataisas, taip pat rekomenduoju ir kolegoms apie tai pagalvoti. Manau, kad turėtų būti aiški vertinimo sistema, kriterijai treneriui, kuris galėtų pretenduoti į rentą. Pavyzdžiui, sportininko laimėjimai tarptautinėse varžybose, pasaulio čempionatuose, olimpiadose, nacionalinėse varžybose, taip pat skiriama tam tikra balų sistema ir pagal tai, kad neatsirastų manipuliavimo tarp trenerių, kas atrado sportininką, kas jį ugdė, kas skyrė daugiau ar mažiau laiko, bet aiškūs kriterijai, prie kokio trenerio būtent buvo pasiekta tam tikros vienos ar kitos sporto šakos didžiausių ir daugiausiai laimėjimų.
Taigi, palaikysiu, už, bet tikrai šitas projektas turėtų tobulėti dėl skaidrumo. Ne dėl to, kas, būtų lenktynės ar padarytų tam tikrą įtaką, kuris bus paskutinis sportininko kelyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, už jūsų išsakytas nuomones. Prašom apsispręsti balsuojant. Ačiū. Balsavo 90 Seimo narių: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Kolegos, liko 4 minutės… Ai, dar komitetai. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Švietimo ir mokslo komitetas bei Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Sutarta. Ačiū.
Kolegos, iki kito mūsų klausimo liko 3 minutės ir 49 sekundės. Ar galėtume paprašyti Ministrą Pirmininką šiek tiek anksčiau į tribūną? Ar bus pasirengęs atsakyti į klausimus? Kitaip turbūt kito klausimo nespėsime išspręsti.
A. Norkienė. Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aušrinė Norkienė. Labai kviečiu pasirašiusius ir norinčius dalyvauti Laikinojoje grupėje „Už šeimą“ po premjero atsakymų susitikti salės gale ir išrinkti grupės pirmininką ir pavaduotoją. Ačiū.
12.36 val.
Ministro Pirmininko Gintauto Palucko atsakymai į Seimo narių klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnio 13 ir 14 dalis)
PIRMININKAS. Kolegos, jeigu sutinkate, į tribūną kviečiu Ministrą Pirmininką G. Palucką atsakyti į jam pateiktus kolegų Seimo narių klausimus. Tam skiriame 20 minučių, kaip buvome sutarę. Prašom, Ministre Pirmininke.
G. PALUCKAS (LSDPF). Mieli kolegos, tai yra tikra pavasario sesijos kulminacija. Nepaisant to, jog jau praėjusiame posėdyje nestokojome vieni kitiems epitetų, kurių aš šiandien čia nekartosiu, iš tikrųjų tema, klausimai, insinuacijos arba aplinkybės, kuriomis mes baigiame šią sesiją, tikrai yra labai įdomios. Tačiau prieš tai norėčiau padėkoti valdančiajai koalicijai. Norėčiau padėkoti „Nemuno Aušrai“, parodžiusiai jaunai organizacijai netipišką brandą priimant sunkius sprendimus. Norėčiau padėkoti demokratams, kurie savo išmintimi ir pasiūlymais papildė Vyriausybės teiktus siūlymus. Ir, žinoma, norėčiau padėkoti Socialdemokratų frakcijai, skaitlingiausiai ir rimčiausiai frakcijai, prisiimančiai bazinę atsakomybę už priimtus sprendimus. Sprendimai priimti ypač svarbūs, kurių praėjusi Vyriausybė negebėjo priimti net per ketverius metus. Iš tikrųjų tai duos, tai duos rezultatą per ateinančius trejus metus. Daugelis žmonių, kurie galbūt šiandien nesuprato visų argumentų, tuos argumentus galės pasverti per savo potyrius.
Atskirai noriu padėkoti ir Mišriai frakcijai, kuri taip pat niekada nenuvylė, nors kartais savo balsais šiek tiek klydinėjo. Iš valstiečių rudens sesijoje iš tiesų tikėčiausi daugiau konstruktyvumo, nes tikiu, jog potencialo tam tikrai turite sočiai, ir matau labai nemažai sąlyčio taškų. Liberalų sąjūdis, be jokios abejonės, turėtų sveiko proto, kurį galėtų pademonstruoti (manau, jog tai vėlgi atsispindės rudens sesijos programoje), ir palaikytų Vyriausybės teikiamus sprendimus. Iš kolegų konservatorių nesitikiu nieko, nes kai lūkesčiai nedideli, tai ir nusivylimai menki. Tiesą pasakius, netgi daugiau galėčiau pasakyti: iš man pateiktų klausimų man apskritai kyla labai pagrįstas įtarimas, ar dar gebate racionaliai mąstyti ir ar neperžengiate elementaraus politinio padorumo ribos.
Iš tiesų, stovėti tribūnoje jau tampa man įprasta praktika. Nesakyčiau, kad visada yra malonu, tačiau kiekvienas toks stovėjimas ar galimybė, teisė atsakyti į užduotus klausimus padidina žinojimą. Pirmiausia, mūsų pačių, nes tai yra svarbu, antra, visuomenės. Tam tikrai visuomenės grupei, visokiems internetiniams tyrinėtojams, niekas nepadės. Kokie atsakymai, kokia forma bebūtų pateikti, ar raštu, ar žodžiu, kažkokios abejonės vis tiek lieka. Kita vertus, tai yra jų teisė. Blogai, kad tie samprotavimai ir tos abejonės yra skleidžiamos viešai be jokios atsakomybės. Manau, kad šiandien įsigalėjo vadinamieji tyrimai kaip verslo forma. Tai nėra nieko naujo, nes uždirbti iš informacijos nuotrupų, apipintų išsigalvojimais, Vakaruose jau tapo įprasta tiek verslo sistemoje, tiek politinėje. Politinėje sistemoje, tiesą pasakius, tos mados jau eina į užmarštį, nes žmonės atsikando tokių tyrimų ir tokios žiniasklaidos, kai žmonės yra atakuojami, dėmesys yra vagiamas, dėl dėmesio yra kovojama kuo skambesnėmis antraštėmis, kuo skambesniais pareiškimais tam, kad būtų sukeltas pasipiktinimas, sukeltos abejonės. Tiesą pasakius, JAV nuo 2017 metų veikė tokia Hindenburgo tyrimų įmonė, kuri labai efektyviai akcijų rinkose puldinėdama įmones, numušinėdama kainas pelnėsi iš to. 2025 metais, aišku, ji likvidavosi, nes tas pats verslo modelis nebeteko prasmės. Tačiau – dėmesio! – ekonomikoje tiesa yra pigi valiuta. Naujieji pinigai yra pasipiktinimas ir abejonės. Tiesą pasakius, toks žanras yra kažkas tarp onlyfans ir telefoninio sukčiavimo, kai yra keliama aistra, tačiau galų gale, praėjus šiek tiek laiko, pasirodo, jog tai tebuvo išsigalvojimai.
Mieli kolegos konservatoriai, jūsų užduotuose klausimuose aš apskritai logikos nematau, nes jūs dešimties metų laikotarpį sugebate sudėti į vieną dieną. Kartais būna, jog viena diena, prabėga per vieną dieną lyg 100 metų, bet, norint sugebėti neatskirti veiklos laikotarpių, jau reikia labai labai sąžiningai pasistengti. Noriu pabrėžti, jog nuo 2009 metų vidurio iki 2015 metų pavasario aš veikiau kaip privatus asmuo, neinantis nei savivaldybės tarybos nario pareigų, nei vicemero pareigų, nei Seimo nario pareigų. Atitinkamai visos insinuacijos, kad premjero verslą rėmė kažkokie pinigai, yra laužtos iš piršto. Yra sąmoningos manipuliacijos, siekiant sudaryti vaizdinį, kad aš gavau kažkokias naudas, eidamas premjero pareigas. Manau, kad tai yra svarbu.
Šiek tiek minimos tyrimuose UAB „Sagerta“ istorijos. UAB „Sagerta“ aš įsigijau kaip registruotą įmonę, nes tuo metu įregistruoti įmones buvo ganėtinai sudėtinga. Čia yra mūsų pasiekimai, kaip sakyti, pastarojo laikotarpio, kai gali tai padaryti dabar internetu. Todėl įvairiausi išvedžiojimai dėl registracijos adreso ar panašiai neturi absoliučiai jokio logiško, racionalaus pagrindo. Iš karto nuo įsigijimo akcijos buvo padalintos, tai yra 55 % priklausė man, 45 % – investuotojui, jau žinomai „Uni Trading“ įmonei, kuri ir per ateinantį laikotarpį skolino lėšas įmonei. Akcininkų struktūra, čia reikia pripažinti, nebuvo laiku pateikta Registrų centrui ir tai yra klaida, kuri buvo ištaisyta 2015 metais. Galbūt iš to kyla įvairių samprotavimų apie paslėptą skolinimą. Noriu priminti, tuo metu buvau privatus asmuo, man nuo nieko slėptis nereikėjo. Tai yra normali, elementari praktika ir nedidelė padaryta klaida. Samprotavimų apie mano gautas naudas, apie paskolas iš „Sagertos“ ar panašius dalykus apskritai neturėtų kilti, gavus mano atsakymus. Jie buvo man užduoti raštu, aš į juos atsakiau raštu. Dar kartą galiu pakartoti – iš UAB „Sagerta“ jokių naudų nei aš, nei mano artimi asmenys jokia forma: nei paskolų, nei atlyginimų, nei kokių nors išlaidų kompensavimu, nei kitomis komercinėmis formomis, nėra gavę, išskyrus nominalią algą už tą laikotarpį, kai aš ėjau vadovo pareigas.
Prieš grįždamas į politiką, 2015 metais akcijas aš perleidau dviem įmonėje dirbusiems asmenims, kurie toliau tęsia projektą, ir tuo mano, kaip vadovo ir kaip akcininko, turinčio kontroliuojantį, sakykime, akcininkų paketą, dalyvavimas iš tiesų ir baigėsi.
Visi samprotavimai apie tai, jog aš turėčiau žinoti, kas yra kažkokie galutiniai menami naudos gavėjai, yra laužti iš piršto, nes pačiame projekte dalyvauti mane pakvietė D. Vilčinskas. Jis atstovavo akcininko interesams ir atitinkamai man abejonių (priminsiu, tuo metu buvau privatus asmuo) jokių dėl kokių nors sąsajų ar ne sąsajų tikrai tuo metu nekilo. Dėl šios elementarios priežasties kokios nors papildomos informacijos pateikti apie „Uni Trading“ aš tiesiog negaliu.
Kalbant apie patį verslo modelį, UAB „Sagerta“ buvo sukurta tam, kad būtų įgyvendinta idėja sukurti batimetrinių žemėlapių nuomos platformą. Tai reiškia, programėlė, tai reiškia, serveris, ir tai reiškia faktiškai nuskenuoti daugiau kaip 60 Lietuvos ežerų. Kodėl tokia idėja kilo? Todėl, kad (kaip sakoma, žvejai suprastų daugiau, kas nežvejoja, nesupras) reikalinga kai kada žvejui tiksli žvejybos vieta, gylis, šlaitas, dugno struktūra, ir atitinkamai už tai, buvo manoma, vartotojai, žvejai, yra pasiruošę mokėti pinigus. Deja, kaip parodė projekto įgyvendinimas, tas tikėjimas, jog žvejai norės mokėti pinigus, buvo pernelyg optimistinis: nepaisant to, jog programėlę pirmajame etape parsisiuntė beveik 10 tūkst. vartotojų, mokėti už tai po bandomojo laikotarpio norėjo nedaugelis. Deja, startup’ų pasaulyje, pradedančiųjų verslų pasaulyje taip nutinka, kad iš dešimties devyni patiria nesėkmę. Tokia yra statistika. Gal kam kartais ir atrodo, kad viskas, prie ko aš prisiliečiu, virsta sėkme, deja, ne šiuo atveju.
Jei kalbėtume apie įvairius samprotavimus, jog galutiniai naudos gavėjai man turėjo būti žinomi, aš manau, kad čia kažkas įjungė šiek tiek laiko mašiną. Priminsiu, 2013–2014 metais net daugelis valstybės vadovų skatino bendradarbiauti su Baltarusija, skatino investuoti, džiaugėsi gana tvirtais ekonominiais, tranzito, logistikos ryšiais. Galite tas citatas surasti internete. Todėl mėginti paaiškinti, jog kažkokia įmonė 2018 metais Vyriausybės potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų ir todėl aš tai turėčiau žinoti 2014 metais, manau, yra absurdiška. Bet, kolegos, absurdais, panašu, mes esame linkę ne tik patys tikėti, bet ir mėginti įtikinti plačiąją visuomenę. Tai yra šiuolaikinės politinės kovos instrumentai – absoliuti dezinformacija, absoliutus faktinių aplinkybių neatitikimas.
Mieli kolegos, mes turime Profsąjungų rūmų istoriją. Labai įdomi istorija, bet ji tęsiasi nuo 1907 metų. Žinoma, tiek atgal aš nepabėgėsiu, nes ir pats mažokai turiu informacijos apie tą laikotarpį, bet nuo 1994 metų jau šis bei tas apie šią istoriją yra aišku. 1994 metais Vilniaus miesto savivaldybės taryba sutiko, kad būtų įkurti Tautos namai Vilniuje ant Tauro kalno, ir nustatė saugomos teritorijos ribas. Ačiū „Tautos namų santarai“, kuri jau tada (garbingų žmonių sambūris) šią idėją iškėlė. 1999 metais Lietuvos tūkstantmečio programos projekte tarp svarbiausių siūlomų objektų paskelbta Tauro kalno rekonstrukcija bei Kongresų ir koncertų rūmų statyba Vilniuje. Čia G. Paluckas dar, žinokite, tik tik iš Panevėžio atvažiavęs į Vilnių, tik tik. 2002 metais sudaryta darbo grupė Tautos namų koncepcijai parengti. Manau, tai yra svarbus žingsnis įgyvendinant šį projektą. 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba įtvirtino Tauro kalno teritorijos visuomeninę paskirtį iki 2015 metų, kitaip tariant, jau to laikotarpio taryba aiškiai apibrėžė – čia mes matome Tautos namus. 2011–2015 metų kadencijos politikai svarstė planus sudaryti su „VIPC Vilniumi“ taikos sutartį ir iškeisti įvairius savivaldybei priklausančius statinius į Profsąjungų rūmus. Tuomet buvo planuota, jog savivaldybei… atsiprašau, savivaldybei atitektų rūmai, įvertinti tuo metu per 12 mln. eurų, o jų savininkei bendrovei mainais būtų perduoti penki kiti pastatai Vilniuje ir Palangoje, jų vertė – 5,7 mln. eurų, be to, savivaldybė bendrovei būtų sumokėjusi dar 5,3 mln. eurų, tai yra 18,3 mln. litų tuo metu. Dar kartą galime pasakyti, jog savivaldybė aiškiai buvo išreiškusi savo poziciją dėl Tautos namų realizavimo.
2015–2019 metų savivaldybės taryba, priminsiu, koalicijoje buvome su liberalais ir konservatoriais. Dieve, apsaugok nuo tokių klaidų ateityje, nuoširdžiai atsiprašau, maniau, jog kaip nors įmanoma surasti tarp protingų žmonių racionalumo grūdą, deja, mano jaunatviškas naivumas buvo išgydytas per pastarąjį laikotarpį.
Taigi to rinkimo kadencijoje aš buvau atsakingas už socialinę ir sveikatos politiką, tolokai nuo kultūros, apmaudu, ir, žinoma, tolokai nuo infrastruktūros. Vilniaus savivaldybė, inicijavusi buvusių Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės poreikiams, priminsiu – perėmimą visuomenės poreikiams, o ne kokį nors susitartą įsigijimą, tuo metu aš jau nebeturėjau jokių UAB „Sagerta“ akcijų, 2018 metų rugsėjį į depozitinę sąskaitą pervedė 5,996 mln. eurų už perimamą turtą. Vilniaus apygardos teismas… (Balsas salėje) Dėl kainos buvo ginčijamasi teisme. Vilniaus apygardos teismas 2019 metų birželį nusprendė, kad už jį turi būti sumokėta 7,781 mln. eurų, tai yra 1 mln. 785 tūkst. eurų daugiau. Kitaip tariant, nepaisant to, kas ką pažįsta, savivaldybė stengėsi taupyti viešuosius pinigus ir mėgino paimti visuomenės poreikiams minėtą statinį net mažesne suma, nei tai nustatęs teismas. Manau, teismo sprendimus reikėtų gerbti ir vertinti.
Taigi, kalbant apie mano viešųjų ir privačių interesų derinimo klausimus, aš čia nematau apskritai jokio savo privataus intereso. Šį teismo sprendimą, žinoma, savivaldybė ginčijo Apeliaciniame teisme, tačiau pastarasis 2020 metų gegužę skundą atmetė – nesėkmingai pabandžiusi sustabdyti pinigų mokėjimą bei gavusi antstolio raginimą, savivaldybė 1 mln. 785 tūkst. eurų pervedė tik 2020 metų spalį. Tai, matyt, yra svarbu.
Dar daugiau. Mano žiniomis, mano turima informacija, minėtas asmuo D. Vilčinskas Profsąjungų rūmų nevaldo ir neturi nuo 2016 metų. Mano žiniomis, ši informacija buvo pateikta internetiniams tyrėjams. Kiek ji turėjo įtakos minėtam kūriniui, kuris pasklidęs internetu, kiek ne, galite susidaryti įspūdį patys. Nes jeigu nori ką nors papasakoti, argumentai, faktai ir tikri atsakymai nebūtinai yra prasmingi ar reikalingi.
Dabar, mieli kolegos, turime keletą labai keistų samprotavimų iš jūsų vieno, matyt, iš duotų klausimų. Kažkodėl jums atrodo, jog aš turėjau teikti įmonei UAB „Sagerta“ paskolą. Tokio plano niekada nebuvo ir aš to niekada neplanavau. Įgyvendinti minėtą projektą mane pakvietė. Graži idėja. Aš, kaip žvejys, abiem rankomis buvau už šį projektą, tuo tarpu investicijas ir investuotoją pakvietė jau minėtas D. Vilčinskas. Todėl kažkokie keisti išvedžiojimai apie tai, jog aš turėjau įmonei paskolinti ir to nepadariau, man apskritai nesuvokiami. Žinoma, vadinti asmenį, verslininką D. Vilčinską prieštaringos reputacijos man liežuvis neapsiverstų, nes aš manau, jog pagal visuomenės nuomonę visi mes, čia susirinkę, esame prastesnės reputacijos nei minėtas asmuo, nes visi politikai – vagys, visi politikai – susikompromitavę. Minėtas asmuo, mano žiniomis, nebuvo niekur patrauktas kokion nors baudžiamojon atsakomybėn ar apskritai dėl jo veiklos nebuvo keliama klausimų. Bet, žinoma, tai jau yra vertinamasis mano pasisakymo pobūdis, nes taip, aš asmenį pažįstu daugiau nei 15 metų. Pažįstu ir dar daugiau asmenų, tačiau niekaip nesuvokiu, kaip galima samprotauti, jog mano pažįstamo asmens pažįstami yra ir man pažįstami. Tai yra keistoka logika, kuri niekaip nesisieja, nepaisant to, jūsų klausimai yra persmelkti būtent tokios retorikos ir tokių samprotavimų.
Dar daugiau – tiek D. Vilčinsko verslai, tiek jūsų verslo rėmėjai yra susiję su kontora „Lewben“. Jau esu išsakęs ir kartojęs, jog su kontora „Lewben“ aš neturiu nieko bendro. Esu atsakęs raštu ir į kitus klausimus, jog asmenų, minimų tyrime, aš taip pat nepažįstu. Dar daugiau, mano verslo neremia niekas. Jeigu kažkas investavo ir prisiėmė riziką, tai arba ta rizika apdovanojama grąža, arba, kaip šiuo atveju su „Sagerta“, rizika nepasiteisino. Verslas, deja, kartais duoda ir tokių rezultatų.
Mieli mano konservatoriai, sakau nuoširdžiai, esu nepaprastai nusivylęs. Tikiuosi, iki rudens tas nusivylimas praeis. Tam, matyt, yra skirtas šis laikotarpis, bet jau jaunystės pamokas tikrai išmokau. Bendradarbiavimas su jumis yra sudėtingas ir galimas, matyt, tik kritiniais atvejais. Džiaugiuosi, jog Lietuva šiandien nėra kritinėje situacijoje, nes ši Vyriausybė ir ši koalicija priėmė svarbius, teisingus sprendimus, kurie duoda ir duos rezultatus, į kuriuos jūs žiūrėsite, tikiu, su labai baltu geranorišku pavydu. Turėjote galimybę prie jų prisidėti, ja nepasinaudojote. Ačiū, mielieji.
PIRMININKAS. Ačiū Ministrui Pirmininkui. Liko dar 1 minutė. A. Anušauskas gali paklausti. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiaip galėtumėte išbraukti tuos pradinius ditirambus ir kaip tik keliems atsirastų laiko. Yra paskelbta informacija apie jūsų nedeklaruotus ryšius, interesų konfliktus, neaiškius finansavimo šaltinius, jūs tai neigiate, bet klausimai lieka. Kaip dabar sakėte, net žvejui reikalinga tiksli informacija, bet kai kalbama apie pinigus ar investicijas, jums jau neberūpi investuotojų tapatybė, lėšų kilmė, kažkoks anoniminis investuotojas… Tad, siekiant išsiaiškinti tiesą, gal jūs rekomenduosite savo frakcijos nariams šį trečiadienį kviečiamame Antikorupcijos komisijos posėdyje neprieštarauti klausimų valstybės institucijoms uždavimui ir atitinkamų dokumentų gavimui. Nes būtent atsakymai į klausimus ir originalūs dokumentai padės išnarplioti šią situaciją, nepasikliaujant vien tik jūsų, matau, gerėjančia, bet vis dar prasta atmintimi.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, mielas kolega, už klausimą. Džiaugiuosi, jog mano frakciją sudaro nuostabūs, protingi žmonės, kuriems nieko nereikia liepti ar jų už rankos vedžioti. Visiems yra akivaizdu, jog šie politiniai išvedžiojimai ir samprotavimai jums yra parankūs. Ir joks atsakymas jūsų išankstinės nuomonės nepakeis, kaip nepakeitė atsakymai ILTE’ės, kai buvo pateikti, jog nebuvo padaryta jokių procedūrinių pažeidimų. Jūs, nepaisant to, ir toliau ėjote į žiniasklaidą, ėjote į interviu ir toliau pasakojote savo keistus dalykus. Palauksime visų tyrimų, visų rezultatų. Tikiuosi, kad jūs manęs, atėjus laikui, atsiprašysite.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, Ministro Pirmininko atsakymams buvo skirta 20 minučių, dabar jau praėjo 22 minutės. Ačiū, Ministre Pirmininke. Atsakymų dalis baigta. Replika po atsakymų – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš frakcijos vardu prašau pagal Statuto 208 straipsnį pratęsti klausinėjimą. Klausimas yra ypač svarbus. Ar buvo vienas klausimas užduotas, ar kai liberalai kolegos 18 klausimų uždavė, visą laiką išnaudojote, premjere, atsakinėdamas į… visą laiką nesudarydamas galimybės užduoti klausimų. Iš jūsų atsakymų nelieka aiškiau apie jūsų nesueinančias sąskaitas – bent jau apie pusę milijono eurų sumos, o jūs laidote juokelius iš tribūnos, netgi apsimeluojate čia, kaip ir žiniasklaidai neseniai prie sienelės tai padarėte. Teigiate, kad jus pakvietė verslą vystyti D. Vilčinskas, o raštu pateikdamas atsakymą pasakėte, kad jokių bendrų verslo interesų neturite, tai jau yra akivaizdus melas. Prašau pratęsti šiuo svarbiu klausimu nagrinėjimą ir galimybę užduoti užsirašiusiems kolegoms patikslinančius klausimus, jų yra tikrai labai daug, o ne slapstytis po replikėlėmis ir juokeliais, laidomais iš tribūnos konservatorių atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs iš tikrųjų turite tokią teisę prašyti. Taip, apsispręskime, Seimas balsuoja. Prašom balsuoti. Kas balsuoja už pratęsimą, tas spaudžia „už“, kas turi kitą nuomonę, kitaip. Apie minutes nesakėme, apsispręsime, tada. 10 minučių. 10 minučių. Ačiū.
Balsavo 82 Seimo nariai: 27 – už, 41 – prieš, susilaikė 14, pratęsimui nepritarta. Aš noriu įspėti kolegą A. Petrošių, kad ši salė nepritaikyta vaikų žaidimų aikštelei ir gali atsitikti kokia nors bėda, kai laiptais bėgioja. Kaip gydytojas turiu pasakyti: būkite geras, vaikus, yra vaikų kambarys, yra (…), bet ne plenarinių posėdžių salė.
Replika po balsavimo – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Jau turbūt ne kartą buvo patvirtinta, kad pono G. Palucko yra labai prasta atmintis. Labai keista, kaip su tokia atmintimi apskritai žmogus su darbu susitvarko. Būtų buvę gražu turbūt padėkoti ir Konservatorių frakcijai, kuri balsavo už dalį jūsų Vyriausybės pateiktų sprendimų, didinančių gynybos finansavimą, bet, kaip pats ponas G. Paluckas sakė, kai didelių lūkesčių neturi, tai nieko ir nesitiki. Tai tiesiog tegul lieka dėl protokolo.
PIRMININKAS. Dėkojame visiems Seimo nariams, kurie dirba Lietuvos labui. Kolegos, šis klausimas baigtas.
13.01 val.
Seimo narių pareiškimai
Dar turime vieną rytinio posėdžio klausimą – tai Seimo narių pareiškimus. Prašom. Pirmas pasakys savo nuomonę R. J. Jankūnas.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Galiu paantrinti premjerui, kad tyrimai iš tikrųjų tapo verslo forma, finansuojama suinteresuotų asmenų ir politinių grupuočių. Akivaizdu, kad dalykinius argumentus stengiamasi pakeisti kuo skambesnėmis antraštėmis. Pats esu patyręs, kad puolimas dažnai vykdomas siekiant tam tikrų politinių dividendų. Vis dėlto svarbiausias šios sesijos akcentas, manau, yra ne tas. Svarbiausias buvo mokesčių reforma, po kurios jaučiu nepatogumą susitikdamas su žmonėmis, kadangi tapau viso to dalimi. Toks svetimos gėdos jausmas, kadangi žmonės buvo tiesiog apgauti, ir visas šitas mokesčių jovalas priminė vieną tokią istoriją, kurią leisiu sau papasakoti iš šios tribūnos.
Miršta aukšto rango politikas ir patenka į rojų. Pasitinka prie vartų šventas Petras, sako, seniai jūsų laukiame. Bet, sako, labai neįprastas dalykas, kad tokio aukšto rango politikas patektų į rojų, tai mes pasitarėme ir nusprendėme, kad jūs nusileisite į pragarą vienai dienai, tada grįšite ir paskui pasirinksite, kur norėtumėte. Na, gerai, nusileidžia į pragarą, žiūri, o ten žolė žaliuoja, geras oras, paukščiukai čiulba, prieina seni draugai: sveikas, malonu matyti! Tenisą pažaidžia, nueina į klubus, geriausias maistas. Vakare viskas – laikas keliauti į rojų. Sako, truputį liūdna, bet ką darysi. Į liftą, nukeliauja į rojų ir vėl visą dieną šokinėja nuo debesėlio ant debesėlio, dainuoja šventas dainas, meldžiasi. Vakare šventas Petras ir klausia: tai ar patiko rojuje, ką renkatės? Oi, sako, labai gerai rojuje, bet, žinote, nuobodoka. Aš norėčiau atgal į pragarą. Gerai, sako, jokių problemų. Nusileidžia į pragarą, o ten pasitinka velnias žmogaus pavidalu. Vėl draugiškai apsikabina. Sako: prašom. Atidaro vartus, o ten – dykuma, karštis, prakaito kvapas, seni draugai suvargę kasa griovius, renka šiukšles į plastikinius maišelius. Tai kaip, klausia, taigi jūs vakar rodėte, kas buvo? A, sako, vakar buvo rinkimų kampanija, o dabar jūs mus jau išrinkote. Tai ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom nenaudoti Seimo tribūnos anekdotams.
Kitas kalbėtojas, pareiškėjas – V. Ąžuolas. Prašau, kolega.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Sveiki, kolegos, tie, kurie liko tradiciškai beveik tuščioje salėje. Bet šiandien tokia simbolinė diena – užbaigiame pavasario sesiją, kurioje, atrodo, turėjo būti daug darbų, daug rinkėjų vilčių įgyvendinta ir turėjo būti vykdoma visai kita politika. Bet kaip tame posakyje nutinka – bėgome nuo vilko, papuolėme ant meškos – taip ir rinkėjams atsitiko. Žiūrint į projektus, į balsavimus, toks jausmas, kad valdančioji dauguma nepasikeitė, kad ji liko lygiai tokia pat kaip praeitoje kadencijoje.
Labai gerai buvusi premjerė pastebėjo, kad konservatoriai padėjo socialdemokratams prastumti tam tikrus mokesčių reformos punktus. Taip, mes irgi šioje salėje matydavome, kad yra dvi valdančiosios daugumos. Viena – ta tikroji, kuri parašus dėjo, kita – ta, kuri palaiko, kada reikia. Na, bet ar praeitoje kadencijoje, ar šioje kadencijoje socialdemokratai ir konservatoriai dažnai vieni kitus palaikydavo ir prastumdavo, ką reikia.
Bet kuo tikėjo žmonės? Žmonės tikėjosi, pavyzdžiui, kad bus vykdoma kita užsienio politika negu anksčiau. Ką pamatėme? Užsienio politika tapo dar baisesnė. Santykius su Kinija galutinai pribaigėme, jų nebeliko, įvairių tik Lietuvoje galiojančių ribojimų ir sankcijų pasipylė kaip iš gausybės rago – netgi ne viena, o kelios. Vienur sakome: įtraukiame vienus piliečius, po to išimame, po to vėl įtraukiame ir, stebint kaimynes šalis, jos to netgi nedaro, ką darome mes.
Pažiūrėkime švietimą. Švietime taip pat žmonės tikėjosi, kad nustosime naikinti mokyklas, nustosime naikinti klases dėl to, kad ten pritrūko vieno vaiko. O ką turime? Tai, kas yra Vyriausybės nutarimu, ministro įsakymu, ką galima, pavyzdžiui, finansuojamas klases, pakeisti per vieną Vyriausybės posėdį, vienu ministrės parašu, tai galime padaryti greitai, bet iki šiol tai nepakeista. Galiu pateikti netgi pavyzdį: jeigu mokykloje yra aštuoni vaikai, iš Vyriausybės gauna finansavimą, jeigu septyni, vieno pritrūkus, finansavimo nebegauna, bet privačioje mokykloje ta septynių vaikų klasė finansavimą iš Vyriausybės gauna. Politika tęsiama, niekas nekeičiama. Vis žadama: rytoj, rytoj tai padarysime, pakeisime, bet tas žadėjimas ir nieko nedarymas kiekvieną mėnesį reiškia šimtus uždarytų klasių. Tai socialdemokratai žadėjo keisti, bet nepakeitė. Ministrė dėl n kartų užduoto klausimo, kodėl jūs to nedarote, apsimeta, kad nesupranta, arba apsimeta, kad kažką sprendžiame ir galvojame. Švietimas yra naikinamas toliau privataus švietimo sąskaita, nes jiems geresnės sąlygos sudaromos, nekeičiamos.
Paimkime mediciną. Kokius mes girdėjome šūkius? Daugiau paslaugų regionuose, mažesnės eilės sveikatos paslaugoms ir visa kita. Mes girdėjome prieš rinkimus tokius gražius šūkius. Kuo baigėsi? Ogi niekuo.
Na, dabar atnešė projektą dėl priemokų, dėl kitų dalykų. Teoriškai turėtų veikti, bet yra svarbiausia tai, kad A. Dulkio visos pakurtos reformos tai važiuoja, jos nestoja. Pavyzdys. Mažeikių gimdymo skyrius. Ministro A. Dulkio įsakymu patvirtinta, kad reikia naikinti vien dėl to, kad yra šiek tiek mažiau gimdymų per metus, negu A. Dulkys nustatė. Dabartinė sveikatos ministrė galėtų paprasčiausiai pakeisti šitą skaičių vienu savo parašu, ministro įsakymu. Pakeitėme vieną parašą. Ir kas, kad 10, 20 ar 30, ar 40 gimdymų mažiau per metus, bet gimdymo skyrius išliktų. Šiandien savivaldybė finansuoja, kad jis būtų, bet ministerija viską daro, kad sunaikintų. Iš tikrųjų, yra tęsiamas tolimesnis sveikatos sistemos naikinimas. Atsimenu, kai Akmenės rajone uždarinėjo vieną skyrių, kitą skyrių ir sakė: žinote, yra Mažeikiuose, yra Šiauliuose, nesijaudinkite, viskas gerai. Dabar tai jau atėjo iki Mažeikių. Mažeikiuose tie skyriai uždaromi. Tai ką, tada iš Akmenės reikės, nežinau, gal 100 ar 200 kilometrų važiuoti tam, kad gautų paslaugas? Žinote, liūdniausia yra tai, kad žmonės mokesčių moka vis daugiau, sveikatos draudimo susimoka vis daugiau, rezervas vis didesnis, bet paslaugos vis tolsta ir jų negauna. Iš tikrųjų, ir politikus dabar reikia vertinti ne pagal tai, ką daro, o… Ne pagal tai, ką sako, o pagal tai, ką daro ir kokios pasekmės.
Labai geras pavyzdys – visa mokesčių reforma. Ko praeita valdančioji dauguma nepadarė, ši valdančioji dauguma suvėlė viską į didelį jovalą ir prastūmė. Žmonės, šią daugumą ir pasekmes jūs pajusite nuo 2026 metų, kai už viską teks mokėti daugiau ir paslaugų gausite mažiau. O dar didesnį smūgį jūs gausite 2027 metais, kai deklaruosite savo pajamas ir kai sužinosite, kad kuo daugiau jūs stengėtės ir kuo daugiau dirbote, tuo daugiau reikia susimokėti. Turbūt vieninteliams žemdirbiams praeitoje kadencijoje reikėjo vieną kartą traktorius atvaryti į Vilnių, šioje kadencijoje reikėjo jau du kartus traktorius atvaryti į Vilnių, kad gautų rezultatą. Na, bet nors mažytis rezultatas. Bet pasekmes pajusite visi.
PIRMININKAS. Kolega, laikas! Rytinio posėdžio pabaigoje prašome registruotis. (Balsai salėje) Dar kartą pakartosiu: tik nereikia mūsų gąsdinti. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.