LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO
NR. VIII-500 2, 10, 12, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS LAUKINĖS GYVŪNIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-498 8 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę.
Pagrindiniai Įstatymų projektų uždaviniai: uždrausti auginti, veisti ir žudyti gyvūnus dėl naudos iš jų kailių, suteikiant kailinių žvėrelių augintojams pereinamąjį laikotarpį, skirtą šiai veiklai nutraukti, bei skiriant kompensacijas.
Įstatymų projektus parengti paskatinusios priežastys: gyvūnų gerovės užtikrinimas, visuomenės požiūris, rizikų visuomenės sveikatai mažinimas ir aplinkos apsauga.
Kailinių gyvūnų ūkiuose neįmanoma užtikrinti gyvūnų gerovės
Kanadinės audinės, kurių Lietuvoje, 2021 m spalio mėn. duomenimis, auginama apie 1,5 mln., yra plėšrūs laukiniai gyvūnai, gamtoje užimantys dideles teritorijas ir didžiąją laiko dalį praleidžiantys vandenyje. Ūkiuose kanadinės audinės laikomos 0,27 m2 ploto vieliniuose narvuose, po vieną ar du gyvūnus viename narve. Tai neleidžia šiems gyvūnams išreikšti natūralios elgsenos, tokios kaip medžiojimas ar plaukiojimas. Šie gyvūnai gali būti agresyvūs vienas kito atžvilgiu, todėl laikant juos narvuose po kelis pasireiškia kanibalizmas.
Šinšilos, kurių Lietuvoje, 2021 m spalio mėn. duomenimis, auginama apie 44 tūkst. per metus, natūraliai gyvena urvuose, yra linkusios šokinėti (iki 1 m aukščio ir 2 m ilgio šuoliais), lipa į medžius ir uolas. Ūkiuose šie gyvūnai laikomi narvuose, kuriuose vienam gyvūnui tenka 0,25 m2 ar mažiau ploto, todėl jos taip pat negali išreikšti natūralios elgsenos.
2001 metais Europos komisijos Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinis komitetas (The Scientific Committee on Animal Health and Animal Welfare, SCAHAW) rekomendavo: „Kadangi dabartinės ūkininkavimo sistemos sukelia rimtas problemas visoms gyvūnų, auginamų dėl kailių, rūšims, turėtų būti stengiamasi sukurti gyvenimo sąlygas, kurios patenkintų šių gyvūnų poreikius“, tačiau gyvūnų auginimo sąlygos Europos kailinių žvėrelių ūkiuose per paskutinius 20 metų reikšmingai nepasikeitė (pavyzdžiui, narvų plotis audinėms padidintas 10 cm (nuo 20 cm iki 30 cm), ilgis – 20 cm (nuo 70 cm iki 90 cm), aukštis – 10 cm (nuo 35 cm iki 45 cm).
Kaip rodo įvairių šalių praktika, bet kokie žymesni teigiami gyvūnų gerovės pokyčiai būna nepelningi kailinių žvėrelių augintojams, todėl jie nėra suinteresuoti siekti aukštų gyvūnų gerovės standartų. Pavyzdžiui, Vokietijoje, įsigaliojus aukštesniems ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių gerovės reikalavimams (didesni gyvenamieji plotai, prieiga prie vandens audinėms), ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių auginti finansiškai toliau neapsimokėjo ir kailinių žvėrelių ūkiai užsidarė. Tai rodo, jog norint gauti reikšmingą pelną ūkiuose auginant kailinius žvėrelius, kartu patenkinant kailinių žvėrelių esminius poreikius, nėra įmanoma.
Didžioji visuomenės dalis nepritaria gyvūnų auginimui dėl jų kailių
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų nepritaria gyvūnų auginimui dėl jų kailių. 2019 m. lapkričio mėn. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, net 81,7 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kailinius gyvūnus auginti narvuose ir žudyti dėl jų kailių yra nepriimtina. Kailinių žvėrelių auginimas šiuo metu yra uždraustas Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje (audinių auginimas), Danijoje (lapių auginimas), Švedijoje (lapių ir šinšilų auginimas), Estijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Kroatijoje, Makedonijoje bei Čekijoje. Šveicarijoje bei Vokietijoje kailinių žvėrelių auginimui įtvirtinti aukšti gyvūnų gerovės reikalavimai, todėl gyvūnų auginti dėl kailio šiose šalyse finansiškai neapsimoka.
Kanadinių audinių ūkiai kelia grėsmę visuomenės saugumui
Kanadinės audinės gali užsikrėsti SARS-CoV-2 nuo žmonių ir juo užkrėsti žmones. Leidžiant virusui plisti audinių ūkiuose atsiranda rizika, jog bus papildomai apkraunama sveikatos apsaugos sistema. Tęsiant kanadinių audinių auginimą iškyla rizika, jog audinės taps nauju nuolatiniu SARS-CoV-2 šeimininku ir naujų protrūkių šaltiniu (panašiai kaip gripo viruso rezervuaru yra paukščiai).
Dėl COVID-19 protrūkių Danijos audinių ūkiuose šalyje sunaikintos visos audinės (apie 17 mln.) ir uždrausta ūkių veiklą atnaujinti iki 2023 m. Nyderlanduose dėl COVID-19 protrūkių audinių fermose ūkiams nurodyta užsidaryti iki 2021m kovo 21 d., t. y. paankstintas užsidarymo2024 m. terminas, kuris buvo numatytas šią veiklą šaliai uždraudus dar 2013 metais.
Kailinių žvėrelių ūkiai kenkia aplinkai
Suomijos žemės ūkio tyrimų centras „MTT Agrifood Research“ apskaičiavo, jog anglies pėdsakas (angl. carbon footprint), paliekamas vieno audinės kailiuko, yra beveik toks pats, kaip vieno Suomijos gyventojo per dieną.
Ir toliau leidžiant Lietuvoje auginti kailinius žvėrelius, iškyla rizika, jog minima žala aplinkai didės. Tam įtakos gali turėti kitose šalyse įvedami šios ūkinės veiklos draudimai. Jau dabar Lietuvoje veikia Nyderlandų ūkininkams priklausantys kailinių žvėrelių ūkiai. Jie Lietuvoje įsikūrė tuo metu, kai Nyderlanduose buvo svarstomas kailinių žvėrelių auginimo draudimas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus iniciavo Lietuvos Respublikos Seimo narė Aistė Gedvilienė.
Įstatymų projektus parengė Seimo narė A. Gedvilienė su patarėjais. Konsultuotasi su VšĮ „Tušti narvai“ atstovais.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nenumato draudimo laikyti, veisti ir (ar) žudyti ūkinius gyvūnus dėl naudos iš jų kailių. Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimus apibrėžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnyje teigiama, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.
Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimai patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. B1-970 „Dėl Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimų patvirtinimo“ bei kituose. Numatyta, kad kailinius žvėrelius laikyti draudžiama, jeigu „šie gyvūnai negali prisitaikyti gyventi nelaisvėje taip, kad nebūtų pažeidžiama jų gerovė, nors laikytojas ir užtikrina šių Reikalavimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kailinių gyvūnų laikymą, nuostatų laikymąsi.“
Iki šiol teisės aktuose nėra atsižvelgiama į faktą, kad dabar ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių auginimo sistemos iš esmės negali užtikrinti šiems gyvūnams būtinų gyvenimo sąlygų.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Įstatymų projektuose numatoma uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį, atsižvelgiant į ūkininkų turimus įsipareigojimus ir numatant kompensacijas už veiklos nutraukimą. Siūloma, kad gyvūnų laikytojai, kurie laiko, veisia ir (ar) žudo gyvūnus užsiimdami komercine veikla dėl tikslo gauti ar parduoti kailius, turėtų šią veiklą baigti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Pereinamasis laikotarpis buvo numatytas daugelyje šalių, kuriose gyvūnų auginimas dėl kailių buvo uždraustas.
Uždraudus ūkiuose (fermose) kailinius žvėrelius auginti, veisti ir žudyti dėl jų kailių, tikėtina, bus sumažinta aplinkos tarša, sutaupyta lėšų invazinių rūšių kontrolei, pagerėtų žmonių, gyvenančių arti kailinių žvėrelių fermų, gyvenimo kokybė, būtų atsižvelgta į visuomenės nuomonę ir tendencijas pasaulyje.
Daugiau mokesčių į valstybės biudžetą
Kailinių žvėrelių auginimo veikla užsiimantys fiziniai ar juridiniai asmenys naudojasi daugeliu mokestinių lengvatų: pelno mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, akcizų mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą. Kailiai, kitaip nei kita žemės ūkio produkcija, yra prabangos prekė, ji realizuojama pasaulinėje rinkoje (importo apribojimai šiai sričiai įtakos nedaro), todėl kyla abejonių, dėl lengvatų kailinių žvėrelių augintojams taikymo tikslingumo. Taigi, kailinių žvėrelių auginimu užsiimančių asmenų persiorientavimas į kitas ekonominės veiklos sritis, tikėtina, valstybei būtų finansiškai naudingas dėl galimybės surinkti daugiau mokesčių.
Sumažinta aplinkos tarša ir geresnė gyvenimo kokybė
Kailinių žvėrelių ūkiai neigiamai veikia aplinką bei neužtikrina gyvūnų gerovės nuostatų laikymosi. Tai plačiau aprašyta 1 punkte. Nebelikus šių ūkių, sumažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, būtų užtikrinta šalia gyvenančių žmonių teisė į švarią aplinką, jiems nereikėtų kentėti nuolatinės smarvės ir sumažėtų jų išlaidos insekticidams bei graužikų kontrolei.
Lengvesnė invazinių rūšių kontrolė
Invazinių rūšių žala Europos Sąjungoje yra apie 12 mlrd. eurų per metus. Kainuoja ir invazinių rūšių kontrolė. Dėl to, panaikinus pagrindinį šaltinį, iš kurio kanadinės audinės patenka į gamtą - kailinių žvėrelių ūkius - galima sutaupyti valstybės biudžeto lėšų.
Kompensacijos
Siekiant sumažinti neigiamą poveikį ūkininkams dėl veiklos nutraukimo, kai kurios valstybės skiria laikinas išmokas ar kompensacijas kailinių žvėrelių ūkiams. Išmokos dažniausiai skiriamos senos įrangos utilizavimo sąnaudoms padengti, nes kailinių žvėrelių ūkiuose naudojamą įrangą (narvus, stogines, t. t.) sudėtinga pritaikyti kitai veiklos rūšiai.
Teikiamame įstatymo projekte numatoma skirti kompensacijas už šios veiklos nutraukimą. Numatoma, kad kompensacijos gali būti skiriamos iki 2022 m. sausio 1d. Lietuvoje registruotoms ir veikiančioms kailinių žvėrelių fermoms, kurios gyvūnus augina dėl komercinės veiklos siekiant gauti kailius. Šia nuostata siekiama išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, kada siekiant gauti didesnę kompensaciją, dirbtinai padidinamas auginamų gyvūnų skaičius ar imamasi kitų priemonių. Tokia neigiama praktika buvo fiksuota kitose šalyse.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Uždraudus ūkiuose kailinius žvėrelius auginti, veisti ir žudyti dėl jų kailių, numatomas darbo vietų mažėjimas ir verslų uždarymas. Turima informacija apie darbo vietas ir pajamas iš šio verslo rodo, kad kailinių gyvūnų auginimas valstybei nėra ekonomiškai reikšmingas ir naudingas. Neigiamą poveikį kailinių gyvūnų augintojams būtų siekiama sumažinti kompensacijomis, pereinamuoju laikotarpiu ir skatinimu persiorientuoti į kitas verslo šakas.
Darbo vietos
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis (toliau – VMVT), 2021 m. sausio 25 d. Lietuvoje buvo įregistruoti 127 audinių auginimo ūkiai, kuriuose tuo metu dirbo 394 darbuotojai, taip pat 41 šinšilų auginimo ūkis (informacijos apie darbuotojus juose nėra, tačiau šinšilų augintojų teigimu, 1 200 šinšilų prižiūrėti reikia 2 darbuotojų, o tai reikštų, kad 44 000 šinšilų reikėtų apie 70 darbuotojų). Todėl iš viso gali būti prarasta apie 460 darbo vietų. 2021 m. spalio mėn. VMVT duomenimis iš 168 ūkių 18 veikla sustabdyta, todėl tikėtina, kad darbuotojų skaičius taip pat sumažėjo.
Šiuo metu nėra prieinamų duomenų apie sektoriuje generuojamas pajamas. Beveik visa produkcija yra eksportuojama. Preliminariais skaičiavimais, 2020 m. kailinių žvėrelių sektorius galėjo sudaryti mažiau nei 0.05 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.
Norint kiek įmanoma sušvelninti neigiamas pasekmes, numatomas ketverių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį turėtų įsigalioti draudimas ūkiuose laikomus kailinius žvėrelius veisti, auginti ir žudyti dėl naudos iš jų kailių. Toks pereinamasis laikotarpis skiriamas siekiant sudaryti galimybes sklandžiai pereiti prie kitų veiklos formų ir (ar) išvengti finansinių nuostolių.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?
Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?
Pagerėtų sąlygos kaimo turizmo verslams, prie kurių veikia kailinių žvėrelių ūkiai, nes sumažėtų oro tarša ir nemalonūs kvapai. Kailinių gyvūnų ūkiai būtų skatinami persiorientuoti į kitas veiklas, kurios, tikėtina, būtų labiau pelningos, būtų sumokama daugiau mokesčių.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti nutarimą dėl kompensacijų dėl kailinių žvėrelių ūkių veiklos nutraukimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo.
Be to, reikės suderinti įstatyme numatytą ūkinio gyvūno sąvoką su sąvoka jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Taip pat poįstatyminiuose teisės aktuose numatyti, kad:
1) gyvūnų laikytojai, kurie laiko, veisia ir (ar) žudo gyvūnus užsiimdami komercine veikla dėl tikslo gauti ar parduoti kailius, šią veiklą turi baigti iki 2025 m. gruodžio 31 d.;
Reikės pripažinti netekusiais galios: 1) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. B1-970 „Dėl Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimų patvirtinimo“;2) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. B1-432 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų kailinių gyvūnų laikymo vietose patvirtinimo“.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
2014 m. vykusio teisinio proceso, susijusio su gyvūnų auginimo dėl jų kailių draudimu, Nyderlanduose metu Apeliacinis teismas nusprendė, kad kailinių žvėrelių ūkių draudimas nepažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos papildomo protokolo 1 straipsnio, t. y. nepažeidžia kailinių žvėrelių augintojų nuosavybės interesų ir draudimu su pereinamuoju laikotarpiu yra išlaikoma „sąžininga pusiausvyra“ (fair balance) tarp viešojo intereso ir kailinių gyvūnų augintojų interesų.
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs ankstesnėje Seimo kadencijoje teiktą analogišką įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo siekta uždrausti ūkiuose laikomų kailinių žvėrelių auginimą ir (ar) žudymą, pateikė išvadą, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturi.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti?
Iki 2023 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos patvirtina kompensacijų dėl kailinių žvėrelių auginimo veiklos nutraukimo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą bei priima kitus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Numatoma, kad bus sutaupoma valstybės lėšų invazinių rūšių kontrolei, gyventojų sveikatos apsaugai (dėl sumažėjusios taršos bei galimų COVID-19 protrūkių kailinių žvėrelių ūkiuose) bei galimai bus surenkama daugiau mokesčių į valstybės biudžetą, jeigu kailinių žvėrelių augintojai persiorientuos į aukštesnę pridedamąją vertę kuriančias veiklas.
Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms numatoma pareiga nustatyti kompensavimo už veiklos nutraukimą tvarką ir atlyginti (kompensuoti) ūkio subjektams ir kitiems asmenims praradimus, patirtus dėl minėto teisinio reguliavimo pakeitimo. Kompensacijos turėtų būti mokamos iš Žemės ūkio ministerijos ir (ar) Aplinkos ministerijos programų.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant įstatymo projektą buvo remiamasi šiais viešai prieinamais dokumentais:
1) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atlikta korupcijos rizikos analize Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomoje valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, priežiūros ir gyvūnų gerovės kontrolės veiklos srityse;
2) VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvūnų ir pašarų subjektų apskaitos skyriaus Ūkinių gyvūnų registro metinės ataskaitomis;
3) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija apie COVID-19 ligą ir jos prevenciją gyvūnų laikymo vietose.
4) viešai prieinamais dokumentais, reglamentuojančiais kailinių žvėrelių ūkių veiklą, kitose šalyse.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Ūkiniai gyvūnai“, „Kailiai“, „Gyvūnų gerovė“, „Kailiniai žvėreliai“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Seimo nariai:
Aistė Gedvilienė
Monika Ošmianskienė
Simonas Gentvilas
Andrius Vyšniauskas
Linas Jonauskas
Ligita Girskienė
Lukas Savickas
Rūta Miliūtė
Paulė Kuzmickienė
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Laurynas Kasčiūnas
Vytautas Kernagis
Romualdas Vaitkus
Matas Maldeikis
Arūnas Valinskas
Irena Haase
Dalia Asanavičiūtė
Ieva Pakarklytė
Morgana Danielė
Mindaugas Lingė