pasiūlumas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XVP-437(2)
2025-06-02
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1. |
1 (6) |
(4) |
|
Argumentai: Daugybės žmonių siekis yra turėti nuosavą gyvenamąjį būstą. Tam žmonės ilgą laiką taupo, ima paskolas bei siekdami didesnių pajamų daug dirba ir ne tik viename darbe. Todėl siekis įstatymo nuostatomis apmokestinti pagrindinį gyvenamąjį būstą nekilnojamo turto mokesčiu, traktuotinas kaip dalinai neteisingas: šio būsto įsigijimui gyventojai daug dirbo, taupė ir jį įsigijus vėl reikia mokėti mokesčius, t. y. nuosavas būstas „atneša“ papildomas, anksčiau neplanuotas išlaidas. O juk gyventojų siekis ir buvo, kad įsigijus būstą nebereikėtų jo nuomotis ir dėl to turėti išlaidas, kuriuos gali būti neprognozuotinos. Be to, būstas brangsta ir dėl to mokestis tik didės. Pažymėtina, kad įsigijus nuosavą būstą ir išleidus daug lėšų, jo priežiūrai ir išlaikymui taip pat patiriamos būtinos išlaidos. Be to, įstatymo projektas sudaro sąlygas skirtingose savivaldybėse nustatyti skirtingus minėto mokesčio dydžius ir lengvatas, kas lems skirtingas mokesčio taikymo ir dydžio sąlygas vienoje valstybėje gyvenantiems pagrindinio būsto savininkams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosavo būsto turėjimas sulaiko asmenis išvykti iš Lietuvos, kas yra svarbus veiksnys vertinant demografinę situaciją. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tikslinga nustatyti, daug daugeliui gyventojų pagrindinis gyvenamasis būstas neturėtų būti apmokestintas. Kad tą įteisinti, būtina nekilnojamojo turto mokestį taikyti tik žymiai brangesniam pagrindiniam būstui. Todėl tikslinga, kad pagrindiniam gyvenamajam būstui būtų nustatytas žymiai didesnis būsto mokestinės vertės neapmokestinamasis dydis ir nekilnojamojo turto mokestis būtų mokamas tik už labai brangų pagrindinį gyvenamąjį būstą. 1. Pasiūlymas: 1. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo
būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau –
neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.“ |
|
2. |
2 |
5 |
|
Argumentai: Atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus. Be to, siūlytina, jei savivaldybės iki 2025 m. gruodžio 1 d. nenustatys pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomo mokestinio tarifo ir pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio, 2026 metais jos teritorijoje pagrindiniam gyvenamajam būstui turėtų galioti ne minimalus 0,1 procento mokesčio tarifas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 450 000 eurų, o 0,3 proc. (kadangi siūloma žymiai padidinti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį). 2. Pasiūlymas Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 2 straipsnį ir jo 5 dalį išdėstyti taip: „5. Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d.
nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį
(dydžius) ir pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą
(tarifus). Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino
nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos
teritorijoje pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja
|
Teikia
Seimo narys Bronis Ropė