LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 91, 118 IR 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-1220

 

22022-05-04 Nr.102-P-18

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovai: Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės vadovas darius Žilys, šios grupės patarėja Indrė Balčiūnienė; Krašto apsaugos ministerijos atstovai: Teisėkūros skyriaus patarėjas kpt. Mantas Keliotis, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Teisės skyriaus viršininkė Audronė Jakučionienė; Generalinės prokuratūros atstovai: Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Meška; Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Simonas Mikšys.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-16

1

6

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 91 straipsnio 6 dalyje numatoma, kad „Negalima atsisakyti perduoti asmens pagal Europos arešto orderį, kuris išduotas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčiais ir rinkliavomis, muitais ir valiutos keitimu, remiantis tuo, kad tos pačios rūšies mokesčiai ar rinkliavos nenustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose”. Šioje formuluotėje reikėtų atsisakyti jungtukų „ir” bei tekstą dėstyti taip, jog būtų akivaizdu, kad omenyje turimos alternatyvios nusikalstamos veikos, kurios gali būti susijusios arba su mokesčiais, arba su rinkliavomis, arba su muitais, arba su valiutos keitimu. Be to, neaišku, kodėl pacituotoje formuluotėje iš pradžių nurodomos nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčiais, rinkliavomis ir muitais, o formuluotės pabaigoje kalbama tik apie atvejus, kuomet Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyti tam tikri mokesčiai ir rinkliavos, t. y. jau nebeminimi muitai.

Pritarti iš dalies

Pastabai pritarta iš dalies. Pritarta jungtukų „ir“ atsisakymui paminėtoje formuluotėje.

 

„Muitai“ formuluotės pabaigoje neminimi, kadangi šia nuostata yra įgyvendinamas Pamatinio sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 1 punktas, kuriame kalbama tik apie tos pačios rūšies mokesčių ar rinkliavų (angl. „tax or duties“) nebuvimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios formuluotės analogijas galima rasti Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, o būtent jo 52 straipsnio 5 dalyje ir 66 straipsnio 3 dalyje, kuriose įgyvendinamos kitų Pamatinių sprendimų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje analogiškos nuostatos.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-16

1

7

 

2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo BK 91 straipsnio 6 dalies formuluotėje „nustatyto reglamentavimo“ po žodžio „nustatyto“ įrašytinas žodis „teisinio“.

Pritarti

Projekto 1 straipsniu 7 dalimi BK 91 straipsnį pildanti nauja 6 dalis redaguojama pagal pastabą.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-16

2, 3

 

 

3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte laisvės atėmimo bausmės apatinės ribos didinimas BK 118 straipsnio 1 dalyje ir BK 119 straipsnio 1 bei 2 dalyse grindžiamas, be kita ko, siekiu atgrasyti asmenis nuo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką ir šnipinėjimo veikų darymo[1], taip pat pabrėžiama siūlomo teisinio reguliavimo teigiama įtaka kriminogeninei situacijai[2].

Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektas atgrasymo tikslo atžvilgiu yra nenuoseklus. Siūloma tuo pačiu ir didinti laisvės atėmimo bausmės apatines ribas, ir BK 118 bei 119 straipsniuose įtvirtinti naujas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės bausmė jam apskritai nėra skiriama, toks asmuo nėra pripažįstamas kaltu ir nėra pasmerkiamas valstybės vardu, todėl įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas šiuo požiūriu yra gerokai švelninantis asmenų padėtį. Atgrasymo tikslą teisėkūroje paprastai siekiama įgyvendinti teikiant išimtinai atsakomybę griežtinančius BK pakeitimo įstatymų projektus.

Nepritarti

Klausymų metu dalyvaujančių bendru sutarimu pritarta, kad apatinės sankcijų ribos būtų padidintos, kaip pasiūlė rengėjai.

Argumentai:

Laisvės atėmimo bausmės apatinės ribos didinimas grindžiamas tuo, kad žemutinės sankcijos ribos yra per žemos bausmei individualizuoti (apskaičiuojant bausmės dydį pagal BK 61 straipsnio 2 dalį gaunasi nedidelė mediana). Per žema minimali sankcijos riba yra iš esmės neproporcinga šių veikų pavojingumui.

Dėl siūlomo įtvirtinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pažymėtina, kad projekte nesiūloma nustatyti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės būtų taikomas visiems asmenims visais atvejais. Projekte numatyti saugikliai, kad būtų kruopščiai įvertinamas šių nusikaltimų pavojingumas, jų keliamos grėsmės, paliekant teismui galimybę nuspręsti, ar esant konkrečioms nustatytoms aplinkybėms atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tikslingas ar ne (asmuo turi pripažinti padaręs nusikalstamą veiką, aktyviai bendradarbiauti, nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir atitikti kitus įstatyme nustatytus kriterijus).

Atsižvelgiant į tai, siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama balanso tarp baudžiamosios atsakomybės griežtinimo, siekiant atgrasyti asmenis nuo bendradarbiavimo su užsienio valstybių subjektais, turint tikslą veikti kitos valstybės naudai, ir asmens padariusio atitinkamą veiką padėties švelninimo, kai jis sudaro sąlygas teisėsaugos institucijoms laiku gauti informacijos apie asmenų, susijusių su užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo institucijomis, veiklą ir ryšius Lietuvoje ir užkirsti kelią neigiamų padarinių Lietuvos saugumui atsiradimui.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-16

2, 3

 

 

4. Įstatymo projekte numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su naujomis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšimis, kelia abejonių.

4.1. BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtinta, kad tyčiniai nusikaltimai laikomi sunkiais, kai baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė viršija šešerius metus, bet neviršija dešimties metų, o labai sunkiais – kai baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Remiantis šiuo tyčinių nusikaltimų klasifikavimu, įstatymo projektu keičiamo BK 118 straipsnio 1 dalyje ir BK 119 straipsnio 1 dalyje numatomi nusikaltimai priskirtini prie sunkių nusikaltimų, o BK 119 straipsnio 2 dalyje numatomas nusikaltimas – prie labai sunkių. Taigi projekto rengėjai siūlo BK įtvirtinti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims, padariusiems sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Pastebėtina, kad BK atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys paprastai formuluojamos taip, kad atleidimas nuo atsakomybės nebūtų įmanomas pradedant nuo sunkių nusikaltimų kategorijos[3].

Nepritarti

Pastabai nepritarta.

Argumentai:

1. BK šiuo metu taip pat numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir dėl labai sunkių nusikaltimų, t. y.  BK 391 straipsnio 1 dalis (dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje), BK 114 str. 3 dalis (dalyvavimas sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti).

BK projekte įvertinta ir tai, kad šnipinėjimas ir padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl projekte (118 ir 119 straipsnių atitinkamai 3 ir 5 dalyse) siūloma įtvirtinti papildomus apribojimus (pvz., jau buvo atleistas, sunkūs padariniai ir pan.), kuriems esant asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką ar šnipinėjimą.

 

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-16

2, 3

*

 

 

 

4.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad galiojančioje BK redakcijoje yra ir kitų teisinių instrumentų, kurie įgalina valstybę švelninti asmens teisinę padėtį, jeigu asmuo savanoriškai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir suteikia joms vertingą informaciją – pavyzdžiui, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ar padėjimas ją išaiškinti gali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); teismas turi teisę paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis); teismas taip pat turi teisę paskirti tokį straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris būtų minimalus arba artimas minimaliam. Manytina, jog išvardintos priemonės šiuo atveju yra pakankamos.

Nepritarti

Argumentai:

Pastaboje išvardintos priemonės skirtos asmeniui skiriamos bausmės švelninimui, tuo tarpu BK projektu siūlomu įtvirtinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės reguliavimu, siekiama sukurti įrankį teisėsaugos institucijoms asmens pagalba, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėti ir surinkti informacijos apie priešiškų užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdomą veiklą. Tai leistų kompetentingoms Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms pasinaudoti jų vykdoma priešiška veikla, rinkti apie ją žvalgybos informaciją ir, tokią veiklą kontroliuojant, neutralizuoti daromą žalą.

Atsižvelgiant į tai, užverbuoto (verbuojamo) asmens, kurio veiksmai nors ir sudarė minėtų nusikaltimų sudėtį, bet nepadarė žalos žmogui ar nesukėlė kitokių sunkių padarinių, atleidžiant tokį  asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, teisėsaugos institucijoms suteikta informacija leistų efektyviau užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, nei tokio pavienio asmens nubaudimas.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-16

2,

3

 

2, 3,

 

 

5. Šnipinėjimas (BK 119 straipsnis) ir padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respublika (BK 118 straipsnis) yra itin glaudžiai susijusios nusikalstamos veikos, kadangi šnipinėjimas yra viena iš padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką formų, t. y. BK 119 straipsnyje yra įtvirtinta specialioji norma, o BK 118 straipsnyje – bendroji[4]. Kitaip tariant, šnipinėjimas turi visus bendrojoje normoje (BK 118 straipsnis) nurodytus požymius, tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas diferencijuoti atsakomybės ribas, jį yra išskyręs kaip atskirą nusikalstamą veiką.

Jeigu būtų pritarta projekto rengėjų siūlymui BK 118 ir 119 straipsniuose įteisinti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tuomet, atsižvelgiant į aptartą BK 118 ir 119 straipsnių tarpusavio ryšį, svarstytina, ar įstatymo projektu keičiamo BK 118 straipsnio 3 dalyje ir BK 119 straipsnio 5 dalyje nereikėtų numatyti taisyklės, pagal kurią pakartotinis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalėtų būti taikomas ne tik tiems asmenims, kuriems jis jau buvo pritaikytas dėl tame pačiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, bet ir tiems asmenims, kurie anksčiau yra padarę susijusiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir būtent to straipsnio pagrindu jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu atveju asmenims, padariusiems BK 119 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 119 straipsnį nebūtų taikomas ne tik tada, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės anksčiau jau buvo atleistas pagal BK 119 straipsnio nuostatas, bet ir tada, kai asmuo anksčiau jau buvo padaręs BK 118 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal BK 118 straipsnio nuostatas, ir atvirkščiai.

Pritarti

Teikiama projekto 2 str. 2 ir 3 dalių patobulinta redakcija (analogiškai taisomas ir 3 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys):

„2. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, padaręs šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, jeigu jis iki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai bendradarbiavo nustatant užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir jų vykdomą veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią.

3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma asmeniui, kuris šiame straipsnyje ar šio kodekso 119 straipsnyje numatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių.“

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2021-12-16

N 4

 

 

6. Iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad įgyvendinant įstatymą reikės keisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 1R-195/I-114 „Dėl Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo.

Nepritarti

Numatomi Europos arešto orderio išdavimo taisyklių pakeitimai nėra šiuo Įstatymo projektu nustatomas normas įgyvendinančios normos, todėl nereikia formuluoti įgyvendinamųjų nuostatų.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

            6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

            7. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-1220(2) ir Komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

            9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Irena Haase.

            10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIVP-1220(2), jo lyginamasis variantas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Stasys Šedbaras

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė