LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS DĖL GALIMO INFORMACIJOS NUTEKINIMO APIE KRISTIJONO BARTOŠEVIČIAUS ATŽVILGIU TEISĖSAUGOS ATLIEKAMĄ IKITEISMINĮ TYRIMĄ APLINKYBIŲ NUSTATYMO SUDARYMO“

PROJEKTO

2023-02-08 Nr. XIVP-2415

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Iš projekte formuluojamo Seimo laikinosios tyrimo komisijos pavadinimo, kuriame nurodomas galimas informacijos apie teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą nutekinimas, preambulės trečioje pastraipoje nurodomo šios komisijos sudarymo tikslo išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su netikėtu Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus pareiškimu apie Seimo nario mandato atsisakymą ir kiek šios aplinkybės yra galimai susijusios su tuo, kad Kristijonui Bartoševičiui iš anksto galėjo būti atskleista informacija apie jo atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą, preambulės penktojoje pastraipoje išdėstytos nuostatos, pagal kurią Seimas sudaro laikinąją tyrimo komisiją suprasdamas informacijos apie atliekamo ikiteisminio tyrimo nutekinimo reikšmę, šiai komisijai formuluojamų klausimų, kyla abejonės, ar šiuo konkrečiu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija įgaliota atlikti tokios apimties tyrimą, šio tyrimo metu neatliks ikiteisminio tyrimo subjektų, įgaliotų atlikti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, funkcijų. Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 247 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą ir gavus tokių duomenų konkretūs ikiteisminio tyrimo subjektai inicijuoja ikiteisminį tyrimą. Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje, t. y. 2004 m. gegužės 13 d. ir 2006 m. balandžio 4 d. nutarimuose, taip pat 2006 m. lapkričio 21 d. sprendime konstatuota, kad pagal Konstituciją „Seimas neturi įgaliojimų sudaryti < ...> tokių Seimo laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus“. Todėl, mūsų nuomone, nėra ir, atsižvelgiant į Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies normą, numatančią, kad valdžios galias riboja Konstitucija, negali būti tokio teisino reguliavimo, pagal kurį būtų galima sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri galėtų veikti kaip vienas iš ikiteisminio tyrimo subjektų. Šiame kontekste svarstytina, ar analizuojamos nuostatos dera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina.

2. Projekto 1 straipsnyje nurodyta Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo tvarka, pagal kurią būtų vadovaujamasi ne tik Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principu, bet ir reikalavimu į šią komisiją skiriamiems Seimo nariams turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija su slaptumo žyma „Slaptai“, neatitinka nei Seimo statuto 71 ir 72 straipsnių, kuriais vadovaudamasis Seimas priimtų Seimo nutarimą, nei Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo, reglamentuojančio Seimo laikinųjų tyrimo komisijų sudarymą, uždavinius, įgaliojimus ir darbo tvarką, kuriuose tiesioginio reikalavimo Seimo nariams turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija (o šiuo atveju ir su slaptumo žyma „Slaptai“) nėra. Pavyzdžiui, Seimo statuto 44 straipsnio 7 dalyje yra tiesiogiai nurodyta, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais gali būti Seimo nariai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Taigi, Seimas, savo nutarime numatydamas reikalavimą į sudaromą komisiją skiriamiems Seimo nariams turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, viršytų Seimo statute, pagal Konstituciją turinčiame įstatymo galią, ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme jam nustatytus įgaliojimus.

3. Projekto 4 straipsnio 9 punkte, be kita ko, nurodoma, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavestina nustatyti, „kuriems asmenims Generalinėje Prokuratūroje buvo žinoma apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir (arba) faktą, kuomet bus kreipiamasi į Seimą dėl Kristijono Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo“, šio straipsnio 10 punktu siūloma pavesti nustatyti „kuriems asmenims Lietuvos Policijoje buvo žinoma apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir (arba) faktą, kuomet bus kreipiamasi į Seimą dėl Kristijono Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. ir 2006 m. balandžio 4 d. nutarimuose, taip pat 2006 m. lapkričio 21 d. sprendime konstatuota, kad pagal Konstituciją „Seimas neturi įgaliojimų sudaryti < ...> tokių Seimo laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir (arba) įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus“, todėl įvertintina, ar Seimo laikinosios tyrimo komisijos atliekamas parlamentinis tyrimas tuo aspektu, kiek jis sietinas su ikiteisminio tyrimo eiga, surinktais įrodymais, ikiteisminiame tyrime dalyvaujančiais ar dalyvavusiais pareigūnais bei visų šių aspektų politinis vertinimas, ką turėtų sąlygoti parlamentinio tyrimo iniciatyva, negalėtų būti traktuojamas kaip įtaka ikiteisminiam tyrimui, jame dalyvaujantiems pareigūnams.

Šiuo aspektu pažymėtina tai, jog, nors prokurorų ar pareigūnų, atliekančių ikiteisminio tyrimo veiksmus, vardai ir pavardės nesudaro ikiteisminio tyrimo duomenų, tačiau šioje situacijoje svarbu įvertini, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimų Kristijono Bartoševičiaus nusikalstamų veiksmų jau atliekamas, byloje nukentėjusieji galimai yra nepilnamečiai ir (ar) mažamečiai asmenys, todėl, siekiant apsaugoti jų interesus bei nepadaryti neigiamos įtakos nukentėjusiųjų asmenų psichologinei gerovei, visų su ikiteisminiu tyrimu susijusių duomenų sklaida turi būti itin apribota.

            4. Projekto preambulėje ir 4 straipsnyje netiksliai pateiktus pavadinimus reikia patikslinti pagal oficialius jų pavadinimus - Čilės Respublika, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos Generalinė prokurorė, Generalinė prokurorė, Lietuvos policija.

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                           Dainius Zebleckis

E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected]

J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]

A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]