LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 10 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1199(3)

2018-11-21  Nr. 109-P-45

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Vytautas Kamblevičius, Rita Tamašunienė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-17				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos lošimų verslo asociacija, 2018-09-25 Nr. g-2018-8905	*			Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau – LLVA) atstovaudama tris Lietuvoje veikiančias azartinius lošimus organizuojančias bendroves: UAB „Olympic Casino Group Baltija“, UAB „Lošimų strateginė grupė“ ir UAB „Baltic bet“ yra sunerimusi dėl LR Seime svarstomo Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1199(3) (toliau – Projektas). Pateiktas įstatymo pataisų Projektas daro didelę įtaką mūsų įmonių veiklai ir vykdomoms socialinėms iniciatyvoms bei paramos projektams Lietuvoje, tad šiuo raštu teikiame savo nuomonę bei siūlymus dėl svarstomo Projekto.<...> Siūlymai: - Svarstyti naujų reklamos ribojimų įvedimą, bet atsisakyti visiško papildomos informacijos pateikimo draudimo. Numatyti kokios papildomos informacijos nebūtų galima skelbti skelbiant įmonės pavadinimą, prekės ženklą, logotipą, lošimų rūšį ar adresą. - Apribojant reklamos galimybes įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad rodant azartinių lošimų reklamą privalomai turėtų būti skelbiamas ir įspėjamasis tekstas. Įspėjamojo užrašo pateikimo tvarką galėtų nustatyti Lošimų priežiūros tarnyba. - Išlaikyti galimybę remiamiems subjektams (sporto lygos, klubai ir t.t.) informuoti apie gaunamą paramą iš konkrečios bedrovės ar prekės ženklo. Sudaryti galimybes leidžiančias sporto lygoms, komandoms, įvairiems kultūros renginiams naudoti prekės ženklą komandos ar sporto lygos pavadinime, jų reklaminiuose vaizdo klipuose, sporto ar kultūros renginių pristatymuose nurodant pagrindinius rėmėjus, naudoti rėmėjų pavadinimus televizijos transliacijų metu. Tai itin svarbu norint išlaikyti šiuo metu skirtingų sektorių gaunamą paramą iš azartinių lošimų organizatorių bendrovių. - Leisti skelbiant informaciją nukreipimą (nuorodas) į kitas interneto svetaines. Tai tiesioginis e-komercijos kanalas nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms. Taip būtų stabdomas e-verslo plėtra. Nukreipimo nuorodos yra internete vykdomos veiklos pagrindas. Šis draudimas negalėtų paveikti užsienio svetainių bei jų bendrovių ir jos įgautų konkurencinį pranašumą prieš Lietuvos rinkoje legaliai veikiančius lošimų organizatorius. - Leisti skelbti lošimo vietų adresus šalia kitos leistinos skelbti bendrovių informacijos, kadangi ši informacija ir taip itin lengvai randama ir yra vieša (pvz. Google, rekvizitai.lt, mobilios programėlės ir kt.)	Nepritarti	Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Septynioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 51.1 punkte numatytą priemonę griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugos nuo galimo neigiamo lošimų poveikio reikalavimus, įskaitant lošimų reklamos reikalavimus ir buvimo lošimo vietose ribojimus. Nuo 2016 m. pradžios įsigaliojus nuotolinių lošimų reglamentavimui, stebimas lošimų reklamos skleidimo suaktyvėjimas visuomenės informavimo priemonėse, reklama tapo patrauklesnė, susidedanti iš įvairios papildomos vaizdinės ir garsinės informacijos, labiau įtraukianti bei skatinanti išbandyti lošimus. Lošimų reklama yra viena iš priemonių, skatinančių lošti, kuri sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei žalai valstybei. Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką vykdant priklausomybės nuo lošimų prevenciją.
2.	UAB "Olympic Casino Group Baltija“, 2018-04-09 Nr. G-2018-3751	*			„Betsson Group" ir „Olympic Casino Group Baltija“ yra sunerimusios dėl LR Seime pateikto Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1199(2) (toliau - Projektas). Pateiktas įstatymo pataisų Projektas daro didelę įtaką mūsų įmonių veiklai ir vykdomoms socialinėms iniciatyvoms bei paramos projektams Lietuvoje. Reiškiame nepritarimą pateiktoms įstatymo projekto pataisoms ir siūlome svarstant įstatymo projekto pataisas atsižvelgti į azartinių lošimų organizatorių įmonių interesus bei mūsų skiriamą didelį dėmėsi Lietuvos kultūros bei sporto sektorių plėtrai. Olympic Entertainment Group turi 25 metų patirtį azartinių lošimų srityje, vykdo veiklą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Slovakijoje, Italijoje ir Maltoje. Olympic Entertainment Group per Lietuvoje įsteigtą įmonę UAB „Olympic_ Casino Group Baltija“ valdo prekės ženklus „Olympic Casino" ir „Olybet kuriais organizuoja lošimo namų, automatų salonų, lažybų bei nuotolinių lošimų internetu veiklas. „Betsson group valdanti „Betsafe" prekės ženklą Lietuvoje yra tarptautinė žaidimų ir lažybų kompanija, kuri turi didesnę nei 50 metų sėkmingos veiklos patirtį. Bendrovė valdo 17 prekės ženklų įvairiose pasaulio šalyse, tarp kurių yra „Betsafe“, „Nordicbet“, „Betsson", „Europebet" ir kiti - iš viso vienijantys daugiau nei 12 mln. registruotų klientų. Svarstomame įstatymo projekte numatyta visiškai uždrausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančių bendrovių bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Paminėtais reklamos apribojimais siekiama apsaugoti visuomenę nuo žalingos azartinių lošimų reklamos, tačiau norime pabrėžti, kad dėl siūlomų apribojimų nukentės ne tik lošimus organizuojančios bendrovės, bet ir visas Lietuvos sporto bei kultūros sektorius. Azartinių lošimų bendrovės ir jų finansinė parama yra svarbi Lietuvos sporto, kultūros ir pramogų dalis. Visuomenės dalimi esančios bendrovės yra suinteresuotos prisidėti prie įvairių socialinių iniciatyvų sporto propagavimo ir sporto komandų veiklos, todėl remia tokias iniciatyvas, atskiras komandas, sporto lygas ar federacijas. Norime pabrėžti, kad mūsų remiamos rinktinės, sporto lygos, rengiami turnyrai ir kitos_ veiklos, kurias vykdo Federacijos į sportą įtraukia ne tik profesionalius sportininkus, bet ir šimtus tūkstančių aktyvaus ir sveiko laisvalaikio praleidimo būdo gerbėjų visoje Lietuvoje. Priėmus siūlomą įstatymo projektą azartinius lošimus organizuojančios bendrovės nebebus suinteresuotos finansiškai remti Lietuvos komandinių sporto šakų klubus bei federacijas, o visų Lošimų organizatorių įmonių skiriama finansinė parama sudaro reikšmingą dalį įvairių renginių projektų ir lygų biudžeto. Priėmus siūlomas įstatymo pataisas tai stipriai paveiktų tolesnį populiariausių Lietuvoje sporto šakų lygų vystymą bei sporto federacijų bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi. Taip pat smuktų ir vaikų ir jaunimo užimtumas, nukentėtų jiems sudaromos sąlygos sportuoti ir komandinių sporto šakų vystymas bei populiarinimas. Neigiamas pasekmes dėl nebegaunamų paramos lėšų pajus ne tik sporto bet ir kultūros renginiai. Galimybė įvairių sporto šakų federacijoms turėti rėmėją ir jo vardu pavadinti organizuojamą sporto renginį ar turnyrą yra normali bei taikytina praktika visame pasaulyje. Sporto komandų ir verslo bendradarbiavimas visuomet buvo laikomas prioritetu, be to, tai aiškiai rodo mūsų vystomo verslo socialinę atsakomybę ir siekį prisidėti prie visuomenei naudingos veiklos. Manome, kad visiškas reklamos uždraudimas yra neproporcingas Projekto autorių deklaruojamiems tikslams ir neigiamai paveiks visą sporto sektorių. Pabrėžiame, kad tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri 2018 m. sausio 24 d. pateiktame nutarime Nr. 72 nutarė nepritarti Projekto nuostatoms dėl reklamos ribojimo priemonių atsižvelgiant į tai, kad Projekte nėra numatyti sporto ir kitose srityse veikiančių asmenų pajamų netekimo iš azartinių lošimų reklamos kompensavimo mechanizmai. Vertinant informacijos apie azartinius lošimus organizuojančių bendrovių bet kokio pobūdžio viešų renginių veiklų fizinių ir juridinių asmenų rėmimą reklamos pobūdis yra daugiau informacinis. Norime atkreipti dėmesį, kad net ir uždraudus informaciją apie rėmimą bei reklamą Lietuvos rinkoje, įvairių lošimų organizatorių reklama vartotojus pasieks per pasaulinio lygio sporto lygas, žaidynes, renginius. Daugelio žymiausių pasaulyje krepšinio, futbolo bei kitų sporto šakų lygos ir privatūs klubai yra remiami azartinių lošimų organizatorių įmonių ir priėmus siūlomas įstatymo pataisas Lietuvos vartotojams vis vien būtų pateikiama informacija bei reklama (komandų marškinėliai, lygų pavadinimai ir kt.) apie nebūtinai Lietuvoje veikiančius, tačiau Lietuvos vartotojams internetu ar kitomis priemonėmis pasiekiamus azartinių lošimų organizatorius. Priėmus siūlomas įstatymo pataisas pranašumą įgautų nelegaliai Lietuvoje veikiančios užsienio lošimų organizatorių įmonės, kadangi toliau jų reklama būtų matoma įvairiose ne Lietuviškose svetainėse ir jų reklaminiai skydeliai (baneriai) vestų tiesiai į jų interneto svetaines. Tokiu būdu nukentės legaliai Lietuvoje veikiančios lošimų bendrovės, bus paskatintas šešėlis, valstybė bei sporto sektorius praras papildomas pajamas. Raginame Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius svarstant reklamos draudimo planus įvertinant ir atsižvelgiant į neigiamą įtaką Lietuvos sporto sektoriui pritarus siūlomiems įstatymo Projekto pakeitimams. Prašome nepritarti siūlomoms įstatymo pataisoms ir pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadai dėl įstatymo Projekto.	Nepritarti	Įstatymo projekte nenustatomas draudimas remti sportą ar kultūrą. Be to, lošimų organizatoriai turės teisę skelbti savo bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Minėta informacija galės būti skelbiama ir tuo atveju kai lošimo organizatorius rems įvairias socialines iniciatyvas, sportą ar kultūrą, todėl finansinė parama minėtoms sritims galės būti teikiama be apribojimų.
3.	Lietuvos lošimų verslo asociacija, 2018-10-19 Nr. g-2018-9767	*			Siūlymai: - Svarstyti naujų reklamos ribojimų įvedimą, bet atsisakyti visiško papildomos informacijos pateikimo draudimo. Numatyti, kad skelbiant įmonės pavadinimą, prekės ženklą, logotipą ar lošimų rūšį kartu būtų galima skelbti ir įmonės ar lošimų vietos adresą. - Išlaikyti galimybę remiamiems subjektams (sporto lygos, klubai ir t.t.) informuoti apie gaunamą paramą iš konkrečios bedrovės ar prekės ženklo kartu skelbiant ir papildomą informaciją.	Nepritarti	Lošimų organizatoriai turės teisę skelbti savo bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Minėta informacija galės būti skelbiama ir tuo atveju kai lošimo organizatorius rems įvairias socialines iniciatyvas, sportą ar kultūrą, todėl finansinė parama minėtoms sritims galės būti teikiama be apribojimų.
		*			- Papildyti įstatymo projektą konkrečiomis nuostatomis, kokios papildomos informacijos nebūtų galima skelbti;	Nepritarti	Projektu siekiama mažinti reklamos patrauklumą, todėl nustatomas aiškus draudimas  kartu su leidžiama lošimų reklama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją.
		*			- Leisti skelbiant informaciją nukreipimą (nuorodas) į kitas interneto svetaines.	Nepritarti	Projektu siekiama mažinti reklamos patrauklumą, todėl nustatomas aiškus draudimas  kartu su leidžiama lošimų reklama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją.
		*			- Apribojant reklamos galimybes įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad rodant azartinių lošimų reklamą privalomai turėtų būti skelbiamas ir įspėjamasis tekstas „Neatsakingas lošimas sukelia priklausomybę“.	Nepritarti	Leidžiama lošimų reklama gali būti skelbiama bet kokiu būdu ir priemonėmis (televizijoje, raštu, interneto svetainėse, pastatų fasaduose stenduose, ant  sportininkų marškinėlių ir pan.), todėl tam tikrais atvejais įspėjamojo užrašo skelbimas būtų sunkiai įgyvendinamas arba neįmanomas.
4.	Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, 2018-11-12 Nr.NLŽVA-18-21	1			Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius žaidimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta informacija talpinama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.“	Nepritarti	Pasiūlymas; Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta informacija reklama talpinama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.“
5.	Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, 2018-11-12 Nr.NLŽVA-18-21	1	2	N	Papildyti 10 straipsnį 9^1 dalimi: ,,9^1. Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją, išskyrus jei ji pateikiama lošimų organizatorių, lošimų įrangos gamintojų ar jų atstovų, paramos ir labdaros gavėjų internetinėse svetainėse bei rėmimo projektų pristatinėjimo atvejais."	Nepritarti	Pasiūlymas: 10 straipsnio 9^1 dalį išdėstyti taip: ,,9^1. Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją reklamą draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją."
6.	Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, 2018-11-12 Nr.NLŽVA-18-21	*			Siekiant išvengti diskriminacijos ir konkurencinio pranašumo suteikimo kitų lošimo rūšių atžvilgiu,  analogiškai tobulinti Loterijų įstatyme reklamos skleidimo nuostatas, numatant vieną įsigaliojimo datą.	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto objektas.
7.	Lietuvos lošimų verslo asociacija, 2018-11-19 Nr. G-2018-10873	1			Argumentai: Svarstomame įstatymo projekte numatyta visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą, išskyrus azartinių lošimų bendrovių pavadinimus, prekės ženklus bei organizuojamų lošimų rūšis. Taip pat uždrausti pateikiant leidžiamą informaciją naudoti nukreipimo nuorodas į kitas interneto svetaines. Pabrėžiame, kad pagal dabar galiojantį įstatymą jau yra draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus informaciją apie lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, adresus, lošimų rūšis, įrenginių kiekį, o visa bendrovių skleidžiama informacija turi būti suderinta su Lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos. Naujai siūlomi įstatymo pakeitimai iš esmės nepakeičia esamo reguliavimo ir jo nepraplečia, o mūsų nuomone, tik jį susiaurina ir įneša daugiau neaiškumo į visą azartinių lošimų rinką ir jos reguliavimą. Paliekant laisvai interpretuojamas nuostatas įstatyme susidursime su situacija, kuomet visas reguliavimas ir įstatymo taikymas pilna apimtimi priklausys nuo atsakingų priežiūros institucijų požiūrio ir interpretacijų. Siūlymas: Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlome papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti tokia redakcija: „9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus, informaciją lošimo vietos išorėje apie konkrečioje lošimo vietoje vykdomą veiklą, lošimo vietų adresus, pavadinimus, nuotoliniams lošimams naudojamų interneto svetainių adresus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta reklama talpinama kaičiuosiuose reklamos skydeliuose interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją." Manome, kad tokie papildymai įneštų aiškumo ir nepaliktų vietos galimai klaidingoms įstatymo nuostatų taikymo interpretacijoms. Lošimus organizuojančios bendrovės galėtų apipavidalinti savo patalpas, kuriose organizuoja azartinius lošimus, informuoti apie vietų adresus. Tokia pati galimybė turėtų būti sudaryta ir nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skelbti jų adresus, kaip ta galėtų daryti ir antžemines lošimų vietas turinčios įmonės. Elektroninėje erdvėje veikiantis verslas negali egzistuoti be nukreipimo nuorodų. Paslaugos teikėjas tokiu atveju nebus randamas ir negalės vystyti savo verslo bei kitų internete paplitusių technologijų, o taip bus sudaromos tiesioginės kliūtis e-verslo vystymui Lietuvoje. Pritariame kaičiųjų reklamos skydelių (banerių) draudimui internete, tačiau visų nukreipimo nuorodų draudimas būtų perteklinis ir neracionalus sprendimas. Neatsižvelgus į mūsų siūlymus būtų sudarytos nelygios galimybės Lietuvos ir užsienio rinkose veikiantiems lošimų organizatoriams, kadangi įvairi reklama, nukreipiamosios nuorodos galės būti matoma ir veiks užsienio naujienų portaluose bei interneto svetainėse, o Lietuvoje legaliai veikiančių ir licencijuotų bei mokesčius į valstybės biudžetą mokančios įmonės negalės ne tik reklamuotis bet ir internete naudoti interneto technologijų pagrindo - nukreipiamųjų nuorodų.	Nepritarti	Argumentai: rašte prašoma išplėsti reklamos naudojimo galimybes, kai, tuo tarpu, Įstatymo projekto tikslas - apriboti lošimų reklamą. Siūlomi pakeitimai neatitinka Įstatymo projekto iniciatorių nurodytų tikslų. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta informacija reklama talpinama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.“
8.	Lietuvos krepšinio lyga (LKL), 2018-11-20 Nr. G-2018-10881	1	2	N	Argumentai: Šio sezono Lietuvos krepšinio lygos čempionato generalinis rėmėjas - viena iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių. Jų teikiama finansinė parama leidžia LKL veikti visoje Lietuvoje ir kasmet nuosekliai augti. LKL biudžete pajamos iš rėmimo sudaro reikšmingą dalį, o būtent azartinius lošimus organizuojančių bendrovių parama yra viena iš didžiausių. Šių pajamų sumažėjimas neigiamai paveiktų tiek asociacijos veiklą, tiek ir patį LKL čempionatą. Asociacijai būtų sunku užtikrinti tolimesnį krepšinio sporto plėtojimą bei populiarinimą Lietuvoje. Įstatymo projekte nurodyta, kad būtų draudžiama skelbti bet kokią papildomą garsinę, tekstinę ar vaizdinę informaciją kartu su azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimais, prekės ženklais ar lošimų rūšimis. Tokia įstatymo projekto nuostata mums atrodo neaiški ir gali būti įvairiai interpretuojama atsakingų institucijų. Lieka neaišku, ar priėmus tokią nuostatą LKL galės savo dabartinio generalinio rėmėjo vardu vadinti organizuojamą turnyrą, taip pat ar paminėtos informacijos skelbimas bus galimas, kuomet LKL teikia informaciją apie savo rėmėjus ar kuomet rėmėjai nori pristatyti save kaip vieną iš pagrindinių LKL ar kitos sporto komandos, lygos rėmėjų. Siūlymas: Atsižvelgdami į mūsų pateiktus argumentus siūlome papildyti įstatymo projekto 9(1) straipsnį ir jį išdėstyti tokia redakcija: „Skelbiant šio straipsnio 9 dalyje nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją, išskyrus informaciją apie lošimus organizuojančios bendrovės paramą konkretiems sporto ar kultūros renginiams, organizacijoms, asmenims." Priėmus tokį siūlymą būtų išvengta situacijos, kuomet atsakingas verslas, remiantis sportą negalėtų apie tai informuoti savo vartotojų, o sporto organizacijos išsaugotų galimybę viešinti savo pagrindinius rėmėjus taip kaip tai yra daroma visame pasaulyje. Sporto komandų ir verslo bendradarbiavimas visuomet buvo laikomas prioritetu, be to, tai aiškiai rodo lošimų organizatorių verslo socialinę atsakomybę ir siekį prisidėti prie visuomenei naudingos veiklos. Manome, kad neaiškios įstatymo nuostatos gali neigiamai paveikti sporto organizacijų bei verslo bendradarbiavimą, tad tikimės, jog atsižvelgsite į mūsų siūlymą ir papildysite įstatymo projektą nuostata, leidžiančia išlaikyti bendrovių ir sporto organizacijų bendradarbiavimą,	Nepritarti	Argumentai: rašte prašoma išplėsti reklamos naudojimo galimybes, kai, tuo tarpu, Įstatymo projekto tikslas - apriboti lošimų reklamą. Siūlomi pakeitimai neatitinka Įstatymo projekto iniciatorių nurodytų tikslų. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekės ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Jeigu nurodyta informacija reklama talpinama interneto svetainėse, ji privalo būti be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės. Interneto svetainėse, kuriose talpinama vaikams ir paaugliams skirta informacija, draudžiama skelbti bet kokią su azartiniais lošimais susijusią informaciją.“

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-05-15				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1199(3) (toliau – Įstatymo projektas) pažymime, kad pastabų dėl Įstatymo projekto ir Europos Sąjungos teisės atitikties neturime. Tačiau pažymėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje numatomi pakeitimai, kuriais ribojama reklama, bus taikomi ir nuotoliniams lošimams, kurie yra susiję su paslaugų taisyklėmis[1]. Atsižvelgdami į tai manome, kad Įstatymo projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktas, nustatantis techninį reglamentavimą. Notifikavimas vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535[2] įtvirtintas taisykles, o Įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę.	Pritarti	Argumentai: Projektas buvo notifikuotas Europos Komisijai

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys J. Sabatauskas, 2018-05-21	1	3		N	Argumentai: 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė mano teiktą ir rengtą LR azartinių lošimų įstatymo (toliau - ALĮ) Nr. IX-325 10, 206 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2588. Šiuo ALĮ pakeitimo įstatymu lošėjams buvo suteikta galimybė pateikti prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, lošimų organizatoriams buvo nustatyta pareiga užtikrinti tokių prašymų vykdymą ir taip pat tokių asmenų neįleisti į lošimų organizavimo vietas, o Lošimo priežiūros tarnybai prie LR Finansų ministerijos (LPT) buvo pavesta administruoti tokius prašymus pateikusių lošėjų registrą. Sumanymo esmė buvo ne registruoti visus dalyvaujančius lošimuose asmenis, kaupti ir saugoti šią informaciją, bet suteikti galimybę fiziniams asmenims, turintiems problemų dėl lošimų, nelošti ir taip sumažinti dėl to kylančius neigiamus padarinius. Pastebėtina, kad galimybė rinkti, kaupti, saugoti ir galimai panaudoti informaciją apie visus dalyvaujančius lošimuose asmenis, akivaizdžiai yra perteklinė ir pažeidžia 2016 m. balandžio 27 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Reglamentas (ES) 2016/679 yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas. Jis Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, bus pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Pakeisti 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis, taip pat asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir leisti jaunesniems kaip 18 metų asmenims jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant ir šiuos lošimus, organizuojamus nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino). Draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) asmenis, turinčius ginklų, išskyrus asmenis, saugančius lošimo namus (kazino), ir pareigūnus, įstatymų nustatyta tvarka vykdančius tarnybines funkcijas. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi pagal lošimų organizatoriaus patvirtintą asmenų tapatybės patikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarką privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“	Nepritarti	Argumentai: Šiuo pasiūlymu asmenų tapatybės tikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarkos nustatymo pareiga perkeliama lošimų organizatoriams. Siekiant efektyviai apsaugoti lošėjų interesus, tapatybės nustatymo procedūra ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarka turėtų būti nustatyta įstatyme, be to, ši tvarka, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, turėtų būti vienoda. Atsisakius draudimo asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, įleisti į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus, o šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustačius pareigą klientui, lošimus organizuojančios bendrovės reikalavimu pateikti savo asmenybę patvirtinantį dokumentą, nėra aišku, kokių veiksmų privalo imtis lošimų organizatorius tuo atveju, jeigu asmuo nepateikia savo asmenybę patvirtinančio dokumento. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Seimui išvadą 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 72 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2)“, 1.1.2 punkte pasiūlė „draudimą įleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento, analogiškai kaip ir draudimą įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis į lošimo automatų ar bingo salonus, lažybų ar totalizatoriaus punktus, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje;“.
2.	Seimo narys J. Sabatauskas, 2018-05-21	1	4		N	Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Papildyti 1 straipsnį tokia 4 dalimi: „3. Pakeisti ir papildyti 10 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip: „21. Asmenims, pateikusius pateikusiems prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti būti į lošimų organizavimo vietas vietose ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas vietose įleisti būti asmenims, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą pagal lošimų organizatoriaus patvirtintą asmenų tapatybės patikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarką privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“	Nepritarti	Argumentai: Šiuo pasiūlymu asmenų tapatybės tikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarkos nustatymo pareiga perkeliama lošimų organizatoriams. Siekiant efektyviai apsaugoti lošėjų interesus, tapatybės nustatymo procedūra ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarka turėtų būti nustatyta įstatyme, be to, ši tvarka, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, turėtų būti vienoda. Atsisakius draudimo asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, įleisti į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus, o šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustačius pareigą klientui, lošimus organizuojančios bendrovės reikalavimu pateikti savo asmenybę patvirtinantį dokumentą, nėra aišku, kokių veiksmų privalo imtis lošimų organizatorius tuo atveju, jeigu asmuo nepateikia savo asmenybę patvirtinančio dokumento. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Seimui išvadą 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 72 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2)“, 1.1.2 punkte pasiūlė „draudimą įleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento, analogiškai kaip ir draudimą įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis į lošimo automatų ar bingo salonus, lažybų ar totalizatoriaus punktus, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje;“. Draudimas būti lošimų vietose skiriamas neveiksniems lošimų srityje ir asmenims, kurie negali suvaldyti savo potraukio lošti. Tokios pareigos perkėlimas šiems subjektams iš esmės prieštarauja įstatymo tikslui, paneigia neveiksnumo ir riboto veiksnumo instituto esmę.
3.	Seimo narys J. Sabatauskas, 2018-05-21	2			N	Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo turi teisę patikrinti kliento, įeinančio į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę, o klientas, lošimus organizuojančios bendrovės reikalavimu privalo pateikti savo asmenybę patvirtinantį dokumentą.“	Nepritarti	Argumentai: Šiuo pasiūlymu asmenų tapatybės tikrinimo ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarkos nustatymo pareiga perkeliama lošimų organizatoriams. Siekiant efektyviai apsaugoti lošėjų interesus, tapatybės nustatymo procedūra ir įleidimo į lošimų organizavimo vietas tvarka turėtų būti nustatyta įstatyme, be to, ši tvarka, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, turėtų būti vienoda. Atsisakius draudimo asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, įleisti į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatorių punktus, o šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustačius pareigą klientui, lošimus organizuojančios bendrovės reikalavimu pateikti savo asmenybę patvirtinantį dokumentą, nėra aišku, kokių veiksmų privalo imtis lošimų organizatorius tuo atveju, jeigu asmuo nepateikia savo asmenybę patvirtinančio dokumento. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Seimui išvadą 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 72 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2)“, 1.1.2 punkte pasiūlė „draudimą įleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, nepateikusius asmens tapatybės patvirtinimo dokumento, analogiškai kaip ir draudimą įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis į lošimo automatų ar bingo salonus, lažybų ar totalizatoriaus punktus, nustatyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje;“.
4.	Seimo narys K. Masiulis, 2018-05-31	1	2		N	Argumentai: Lietuvos nacionalinis transliuotojas (LRT) gauna pakankami didelę finansinę paramą iš valstybės, todėl galėtų atsisakyti azartinių lošimų (Keno, Jėga) transliavimo. Pasiūlymai: Papildyti 10 straipsnį 9^2 dalimi: „Lietuvos nacionaliniam transliuotojui, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, draudžiama transliuoti lošimus ar skelbti bet kokią informaciją, skatinančią užsiimti azartiniais lošimais.“	Nepritarti	Argumentai: Šis pasiūlymas, kuriame minimos „Keno“ ir „Jėgos“ loterijos, yra susijęs su Lietuvos Respublikos loterijų įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo  įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, bet ne su Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu.
5.	Seimo narys Petras Gražulis, 2018-11-20					Argumentai: Manau yra tikslinga, siekiant apriboti patenkančiųjų į lošimo organizavimo vietas srautus, leisti bendrovėms vykdyti klientų tapatybės patikrinimą, naudojantis ir biometriniais duomenimis (esant asmenų sutikimui). Tokia praktika yra taikoma ir kitose ES šalyse (Austrijoje, Vokietijoje). Biometrinių duomenų naudojimo atvejus ir sąlyga nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pasiūlymas: papildyti projekto 2 straipsnį tokia 2 dalimi: „2. Papildyti 20 straipsnį 2^1 dalimi: „2. Klientų tapatybės patikrinimo ir šio įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje įtvirtintų reikalavimų įgyvendinimo tikslu azartinius lošimus organizuojančios bendrovės gali tvarkyti biometrinius duomenis. Biometrinių duomenų tvarkymo sąlygas ir duomenų subjektų pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemones nustato  Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto objektas.
6.	Seimo narys Petras Gražulis, 2018-11-20		3		N	Pasiūlymas: papildyti projektą tokiu 3 straipsniu: „3 straipsnis. 2 straipsnio papildymas Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi: „26. Biometriniai duomenys – po specialaus techninio apdorojimo gaunami asmens duomenys, susiję su fizinio asmens fizinėmis, fiziologinėmis arba elgesio savybėmis, pagal kurias galima tiksliai nustatyti arba patvirtinti to fizinio asmens tapatybę, pavyzdžiui, veido atvaizdai arba daktiloskopiniai duomenys.“ Projekto 3 straipsnį laikyti 4.	Nepritarti	Argumentai: Ne šio įstatymo projekto objektas.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Sveikatos reikalų komitetas, 2018-09-26  išvada Nr. III-P-36					Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1199(3) ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant  į Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):   

Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Biudžeto ir finansų komitetas 2018-11-21	3				Pasiūlymas: 3 straipsnį išdėstyti taip: 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio liepos 1 d.	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Mykolas Majauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo / kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Stasys Jakeliūnas

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja (ES) Jolanta Dzikaitė