LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. +370 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai Kauno miesto savivaldybės administracijai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
Kopija Lietuvos savivaldybių asociacijai E. pristatymo sistema
Vyriausybės atstovų įstaigai El. p. [email protected]
|
|
|
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO NUOSTATŲ, VILNIAUS, KAUNO IR KLAIPĖDOS MIESTŲ BEI KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBIŲ TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ ARCHITEKTŪRINIŲ KONKURSŲ ORGANIZAVIMĄ
2025 m. spalio d. Nr. 4-01-
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2, 4, 5 punktų nuostatomis, atsižvelgdama į ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose[1] pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kurių dalis tebėra aktualūs, atliko šių teisės aktų, reglamentuojančių architektūrinių konkursų organizavimą, antikorupcinį vertinimą:
1) Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo Nr. XIII-425 nuostatų, susijusių su architektūrinių konkursų organizavimu[2] (toliau – Įstatymas);
2) Architektūrinių konkursų organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos architektų rūmų tarybos 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T23-12-2[3] (toliau – Nuostatai);
3) 2022 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje projektuojamų objektų, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų konkursus“ Nr. 1-1355[4] (toliau – Vilniaus miesto sprendimas);
4) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje projektuojamų objektų, kurių architektūrinėms ir urbanistinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti konkursus“ projektą (Nr. 25-13117[5]) (toliau – Sprendimo projektas);
5) 2022 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijoje planuojamų ar projektuojamų architektūros objektų pripažinimo architektūriniu, urbanistiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingais objektais“ Nr. T-419[6] (toliau – Kauno miesto sprendimas);
6) 2022 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo“ Nr. T2-216[7] (toliau – Klaipėdos miesto sprendimas);
7) 2025 m. balandžio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl architektūrinių konkursų organizavimo Klaipėdos rajono savivaldybėje“ Nr. T11-172[8] (toliau – Klaipėdos rajono sprendimas).
Atkreiptinas dėmesys, kad tik aukščiau paminėtos savivaldybės viešai (Teisės aktų informacinėje sistemoje ar Teisės aktų registre) skelbia patvirtintus teisės aktus, reglamentuojančius Įstatyme numatytų privalomų architektūrinių konkursų organizavimą. Todėl nėra pakankamai aišku, ar likusios savivaldybės analogiškų teisės aktų nėra priėmusios, ar nėra jų paskelbusios viešai, ar nesilaiko Įstatymo nuostatų dėl architektūrinių konkursų organizavimo.
Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad kai kurios Įstatymo nuostatos yra netaikomos ar yra taikomos netinkamai, o kai kurios minėtų savivaldybių teisės aktų nuostatos sudaro galimybes jas taikyti nevienareikšmiškai, dėl ko sukuriamos sąlygos galimai neobjektyviems ar neskaidriems sprendimams ar veiksmams pasireikšti, siekiant išvengti architektūrinių konkursų organizavimo.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai <…>. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais objektais, gavus regioninės architektūros tarybos rekomendaciją savivaldybės tarybos sprendimu pripažįstami:
1) miestų teritorijų vystymo bendrosios kryptys;
2) miestų ir miestelių plėtrai ir savitumo išsaugojimui reikšmingų jų teritorijos dalių erdvinio vystymo kryptys;
3) statiniai (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba) miestų ir miestelių senamiesčiuose ar jų istorinėse dalyse, registruotuose Kultūros vertybių registre, ar centrinėse miestų dalyse, taip pat statiniai, kurių atsiradimas darys poveikį miesto ar miestelio istoriškai susiklosčiusiai urbanistinei erdvinei struktūrai ir aplinkos formavimui;
4) valstybę, savivaldybes ir miestus reprezentuojanti architektūra Lietuvoje ir užsienio šalyse (paviljonai, ekspozicijos tarptautinėse parodose, valstybės diplomatinės atstovybės ir kita);
5) restauruojami ir (ar) pritaikomi bei atkuriami nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (statiniai) arba rekonstruojami ir statomi nauji statiniai kultūros paveldo objektų teritorijose;
6) statiniai teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).
Aukščiau minėtos nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
1.1. Kai kurios Įstatymo nuostatos dėl architektūrinių konkursų organizavimo yra pernelyg abstrakčios, todėl sukuria sąlygas jas nepagrįstai interpretuoti bei taikyti skirtingai arba netaikyti apskritai
Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata taikytina imperatyviai, t. y. nenumatant išimčių ar išlygų, taip pat nesuteikiant savivaldybės tarybai įgaliojimų nustatyti išimtis, dėl kurių Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytiems objektams, atitinkantiems šio straipsnio 2 dalyje nurodytus požymius, architektūriniai konkursai galėtų būti nerengiami.
Tačiau išanalizavus savivaldybių teisės aktus, reglamentuojančius architektūrinių konkursų organizavimą nustatyta, kad praktikoje savivaldybės itin plačiai interpretuoja Įstatymo nuostatas dėl architektūrinių konkursų organizavimo būtinumo bei labai skirtingai reglamentuoja atvejus, kai tokie konkursai (ne)privalomi. Pavyzdžiui:
a) Kauno miesto sprendimo 1 punkte, nenurodant išsamesnio pagrindimo, numatyta pripažinti šiuos statinius architektūriniu, urbanistiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingais objektais, kurių planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai geriausiai statinio architektūrinei idėjai: aukštybinius pastatus, aukštesnius negu 30 m; viešuosius pastatus, kurių bendrasis plotas didesnis kaip 5000 kv. m (išskyrus požeminius statinius ir požeminę pastato dalį, kuriuose žmonės negyvena ir nuolat nedirba), projektuojamus Kauno miesto centrinėje dalyje <...>, o likusioje Kauno miesto teritorijoje – 10000 kv. m ir didesnio bendrojo ploto viešuosius pastatus, kurių projektavimas ir (ar) statyba finansuojama valstybės ar Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšomis; <…> (Kauno miesto sprendimo 1.1–1.2 papunkčiai);
b) Vilniaus miesto taryba pripažino savivaldybės teritorijoje projektuojamais objektais, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų ir architektūrinius konkursus: naujai projektuojamus ar, atitinkamai keičiant statinio išorės matmenis juos didinant, rekonstruojamus aukštybinius pastatus (aukštesnius nei 35 m virš statybos zonos vidutinės altitudės); pastatus, viršijančius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytą vyraujantį užstatymo aukštį; religinės paskirties pastatus, didesnius nei 1000 kv. m. bendrojo ploto; viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, kultūros, transporto, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, gyvenamosios ir specialiosios paskirties objektus, didesnius kaip 5000 kv. m bendrojo ploto <...> senamiestyje, Vilniaus miesto centrinėje dalyje (pagal <...> schemą), o likusioje miesto teritorijoje 10000 kv. m ir didesnio bendrojo ploto <...> viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, kultūros, transporto, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, gyvenamosios ir specialiosios paskirties objektus ar jų priestatus; Vilniaus miesto savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamus didesnius kaip 2000 kv. m bendrojo ploto <...> administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, transporto ir specialiosios paskirties objektus ar jų priestatus (Vilniaus miesto sprendimo 1 punktas).
Sprendimo projekte siūloma pripažinti savivaldybės teritorijoje projektuojamais objektais, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti projektų ir architektūrinius konkursus: naujai statomus ar rekonstruojamus (kai rekonstruojamo pastato tūris didinamas daugiau kaip 50 procentų) aukštybinius pastatus (aukštesnius nei 35 m <…>); naujai statomus ar rekonstruojamus (kai rekonstruojamo pastato tūris didinamas daugiau kaip 100 procentų) religinės paskirties pastatus, didesnius nei 1 000 kv. m bendrojo ploto; <…> 1 zonoje[9], kurios ribos sutampa su Vilniaus senamiesčio teritorijos ribomis, naujai statomus ir rekonstruojamus (kai rekonstruojamo pastato tūris didinamas daugiau kaip 50 procentų) vienbučių ir dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, komercinių, administracinių, transporto, visuomeninių, viešosios rekreacijos, asmeninės rekreacijos, specialiųjų paslaugų paskirčių grupių pastatus ar jų priestatus prie gatvių ir (ar) viešųjų erdvių (aikščių, skverų, atskirųjų želdynų ir kitų erdvinės struktūros elementų, skirtų visuomenės bendriesiems interesams); kt. <...> (Vilniaus miesto sprendimo 1 punktas);
c) Klaipėdos miesto savivaldybė numatė prievolę organizuoti architektūrinius konkursus projektuojant naujus ar rekonstruojant valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamus didesnius kaip 6000 kv. m bendrojo ploto <...> administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir specialiosios paskirties objektus; aukštybinius pastatus; viešąsias erdves – miesto aikštes, parkus (Klaipėdos miesto sprendimo 1.1–1.3 papunkčiai);
d) Klaipėdos rajono savivaldybė nusprendė pripažinti šios savivaldybės teritorijoje planuojamus ar projektuojamus objektus architektūriniu, urbanistiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingais objektais, kurių architektūrinėms ir urbanistinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti architektūrinius konkursus (naujai projektuojamus) valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamus: daugiabučių, įvairių socialinių grupių, paslaugų, maitinimo, administracinių, transporto, kultūros, mokslo, gydymo ir sporto paskirties ypatingų statinių kategorijai priskiriamus pastatus; ne mažesnes nei 1 ha viešąsias erdves – miestų ir miestelių aikštes, parkus, skverus, taip pat viešo naudojimo, visuomenei atvirų vandens telkinių pakrantes ir krantines, kai planuojama infrastruktūra žmonėms būti <...> (Klaipėdos rajono sprendimo 1.1.1–1.1.2 papunkčiai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad savivaldybės labai plačiai interpretuoja Įstatymo 13 straipsnio nuostatas ir numato jame nereglamentuojamas išimtis dėl architektūrinių konkursų taikymo:
- planuojant tik naujus (Klaipėdos rajono savivaldybė) ar naujus ir restauruojamus statinius;
- apribodamos statinių aukštingumą ar plotį ar jų (neapibrėžtą) padidėjimą, kurie, kaip rodo savivaldybių patirtis, praktikoje labai dažnai minimaliai sumažinami, norint nepasiekti aukščio ar ploto ribos, nuo kurios architektūriniai konkursai privalomi ir taip jų išvengti[10] net itin reikšmingose teritorijose, pavyzdžiui, Vilniaus miesto senamiesčio, įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, atveju (Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto savivaldybės);
- numatant detaliau nereglamentuotas ir itin plačiai interpretuotinas sąlygas, pavyzdžiui, statant ar rekonstruojant pastatus ar jų priestatus prie gatvių ir (ar) viešųjų erdvių <...> (Vilniaus miesto savivaldybė tarybos sprendimo projektas);
- apribodamos statybos darbų finansavimo šaltinius – Kauno, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės numato konkursų privalomumą tik kai objektų statybos darbai finansuojami iš savivaldybės ar valstybės lėšų;
- apribodamos statinių paskirtį, pvz., nenumatant pareigos organizuoti architektūrinius konkursus gyvenamosios paskirties statybai net svarbiausiose miestų dalyse senamiestyje ir centrinėje dalyje (Kauno savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė).
Be to, savivaldybės itin plačiai reglamentavo atvejus, kai architektūriniai konkursai gali būti apskritai neorganizuojami, nors Įstatymas tokios galimybės nenumato. Pavyzdžiui:
Ø Vilniaus miesto savivaldybė įtvirtino Įstatyme nenumatytą galimybę neorganizuoti architektūrinio konkurso, kai jis privalomas, jeigu dėl projektų yra gauta teigiama Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos ar Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos vertinimo išvada; taip pat kartotiniams projektams (3.1–3.2 papunkčiai)[11];
Ø Klaipėdos rajono savivaldybė numatė, kad šios savivaldybės teisės akto nuostatos dėl konkursų organizavimo netaikomos, kai iki sprendimo įsigaliojimo pradėtas statinio projektavimo procesas; pradėtas statinio projekto parengimo viešasis pirkimas; pradėtas teritorijų planavimo procesas; pradėtas teritorijų planavimo dokumento parengimo viešasis pirkimas (3.1–3.4 papunkčiai);
Ø Klaipėdos miesto savivaldybė numatė, kad šios savivaldybės teisės akto nuostatos dėl konkursų organizavimo netaikomos, kai pradėtas statinio projektavimo procesas; pradėtas statinio projekto parengimo viešasis pirkimas; kartotiniams projektams, kuriems jau buvo rengtas architektūrinis konkursas (2.1–2.3 papunkčiai).
1.1.1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymo nuostatos nedetalizuoja, kuo remdamosi savivaldybės galėtų skirstyti tam tikrus objektus pagal jų didesnę ar mažesnę reikšmę architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu.
1.1.2. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos išsamiau nedetalizuoja regioninės architektūros tarybos rekomendacijų teisinio svorio. Vadovaujantis dabartinės lietuvių kalbos žodynu, sąvoka „rekomendacija“ apibūdinama kaip „palankus apibūdinimas; patarimas; pasiūlymas“, t. y. nenumatant rekomendacijų privalomojo pobūdžio. Remiantis turimais duomenimis, praktikoje pasitaiko situacijų[12], kai kyla neaiškumų, ar regioninės architektūros tarybos pasiūlymai ir pastebėjimai savivaldybės rengiamam ar keičiamam savivaldybės tarybos sprendimui, reglamentuojančiam architektūrinių konkursų organizavimą, yra privalomojo pobūdžio, ar savivaldybės privalo į jus atsižvelgti visa apimtimi, tokios rekomendacijos derinimo procedūra (pavyzdžiui, terminai pateikti rekomendaciją) pan.
1.1.3. Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad subjektai, vykdydami konkursus, privalo pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų nustatytą tvarką parengti konkurso sąlygas ir iki konkurso pradžios raštu jas suderinti su Lietuvos Respublikos architektų rūmais. Įstatymo nuostatos nedetalizuoja pagrindinių reikalavimų architektūrinių konkursų organizavimo tvarkai, tokiu būdu suteikiant juos inicijuojančiam ir organizuojančiam subjektui diskreciją dėl konkrečių procedūrų ir konkurso formos.
Pavyzdžiui, Nuostatų, kurie reglamentuoja bendras architektūrinių konkursų organizavimo tvarkos gaires, konkursą organizuojančių subjektų ir jo dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę, konkurso sąlygų parengimo tvarkos rekomendacijas, kt., 14 punkte numatyta, kad Konkurso organizatorius konkursą gali vykdyti trimis būdais: atviras architektūrinis konkursas; ribotas architektūrinis konkursas, kuriame paraiškas dalyvauti gali pateikti visi kandidatai, o architektūrinės ir (ar) urbanistinės idėjos projektus konkursui – tik konkurso organizatoriaus pakviesti dalyviai, atitinkantys konkurso dalyviams keliamus kvalifikacinius reikalavimus; kviestinis architektūrinis konkursas, kuriame architektūrinės ir (ar) urbanistinės idėjos projektus teikia tik konkurso organizatoriaus pakviesti kandidatai. Išsamiau nėra detalizuojama, kokiais atvejais gali būti taikomi apribojimai dalyvauti konkurse ir kviečiami tik konkretūs dalyviai – Nuostatų 17 punkte tėra numatyta, kad Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytiems objektams, projektuojamiems visuomeninėmis lėšomis, rekomenduojama skelbti atvirą konkursą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad savivaldybių teisės aktuose įtvirtinta nemažai išimčių dėl privalomų architektūrinių konkursų (ne)organizavimo, nors Įstatymas jų nenumato, kaip ir jokių kitų alternatyvų. Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo bei vienareikšmiško, skaidraus ir korupcijai atsparaus taikymo, siūlome:
- Aplinkos ministerijai svarstyti galimybę tobulinti ir tikslinti atitinkamas Įstatymo nuostatas dėl architektūrinių konkursų organizavimo, eliminuojant bet kokias galimybes jas interpretuoti, taikyti skirtingai arba netaikyti apskritai;
- numatyti Įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūros mechanizmą. Pažymėtina, kad iš analizuotų vienintelė Vilniaus miesto savivaldybė sprendimo 6 punkte įtvirtinusi pareigą prižiūrėti, kaip vykdomas šis sprendimas, tačiau nėra detalizavusi, kokia tvarka, reguliarumu priežiūra turėtų būti vykdoma, kaip ir kur atsispindi vykdomos kontrolės rezultatai – viešai nėra duomenų apie vykdytos bei vykdomos atitinkamos kontrolės rezultatų ir teisinių pasekmių;
- analizuotoms savivaldybėms tikslinti jų patvirtintus teisės aktus, atsisakant Įstatyme nenumatytų išimčių ir išlygų dėl architektūrinių konkursų neorganizavimo.
1.2. Įstatymas nedetalizuoja nuostatų dėl statinio meno kūrinių taikymo, dėl ko valstybės biudžeto lėšos gali būti naudojamos ne visuomet pagrįstai ir skaidriai
Įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu statinio projektavimo paslaugoms pirkti rengiami architektūriniai konkursai, numatomos lėšos šio statinio meno kūriniams sukurti ir (ar) įsigyti. Jeigu statinio statybai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, numatoma ne mažiau kaip 1 procentas lėšų nuo statinio statybos sąmatinės vertės meno kūriniams sukurti ir (ar) įsigyti.
Išsamiau aukščiau minėtų nuostatų taikymo ypatumų Įstatymas nedetalizuoja, kaip ir statinio meno kūrinio sampratos, todėl minėtos nuostatos gali kelti neaiškumų jas taikant praktikoje bei kelti riziką dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės ir neracionalaus bei neskaidraus valstybės biudžeto lėšų naudojimo.
Nuostatų 36.19 papunktyje taip pat tėra nustatyta, kad lėšas, kurios bus skiriamos statinio meno kūriniams sukurti ar įgyti, kuomet organizuojamas architektūrinės idėjos konkursas, būtina nurodyti bendrose architektūrinių konkursų organizavimo sąlygose, bei „rekomenduojama detalizuoti meno kūrinių įgijimo būdą, išrinkimo ar įgijimo etapą, sprendimą dėl meno kūrinių įgijimo priimantį subjektą, kita informaciją susijusią su meno kūriniais“, tačiau detalesnio išaiškinimo nepateikiama.
Pažymėtina, kad iš analizuotų vienintelė Klaipėdos rajono savivaldybė sprendimo 5 punkte yra numačiusi, kad „statinio/ių projektavimo architektūrinių konkursų atvejais turi būti numatomos lėšos šio(-ių) statinio (-ių) meno kūriniams sukurti ir (ar) įsigyti. Jeigu statinio (-ių) statybai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, numatoma ne mažiau kaip 1 procentas lėšų nuo statinio (-ių) statybos sąmatinės vertės meno kūriniams sukurti ir (ar) įsigyti“, t. y. tiesiog perkėlusi Įstatymo nuostatas.
Atsižvelgdami į tai, siūlome Aplinkos ministerijai inicijuoti Įstatymo nuostatų tikslinimo procesą, atskleidžiant statinio meno kūrinio sampratą bei detalizuojant meno kūriniams organizuojant architektūrinius konkursus taikytinus reikalavimus.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiama.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:
Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiama.
Atlikus Įstatymo ir keturių savivaldybių patvirtintų teisės aktų, reglamentuojančių architektūrinių konkursų organizavimą, nuostatų antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad nustatytas teisinis reguliavimas ydingas antikorupciniu požiūriu, nes:
- kai kurios Įstatymo nuostatos dėl architektūrinių konkursų organizavimo yra pernelyg abstrakčios, todėl sukuria sąlygas jas nepagrįstai interpretuoti bei taikyti skirtingai arba netaikyti iš viso;
- Įstatymas nedetalizuoja nuostatų dėl statinio meno kūrinių taikymo, dėl ko valstybės biudžeto lėšos gali būti naudojamos ne visuomet pagrįstai ir skaidriai.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome svarstyti teisinio reglamentavimo tobulinimo galimybę.
Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, kurios forma pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo 3 priede[13], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas
Julija Antanaitė, tel. +370 706 62 755, el. p. [email protected]