Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 18, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 238
STENOGRAMA
2022 m. gruodžio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, malonu jus vėl matyti. Pradedame gruodžio 20 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.00 val.
Vyriausybės pusvalandis
Kultūros ministro Simono Kairio pranešimas apie Kultūros ministerijos problematiką
Mūsų darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Jame šiandien dalyvauja kultūros ministras S. Kairys. Kviečiu jį į tribūną. Kaip ir paprastai, mes išklausysime ministro pristatymą iki 15 minučių, ir tada bus laiko klausti, kiek turėsite. Prašom, ministre.
S. KAIRYS. Gerbiami Seimo nariai, ačiū už suteiktą galimybę šiek tiek papasakoti apie Kultūros ministerijos problematiką. Aš tokius tris pagrindinius akcentus ir tris pagrindines temas norėčiau paliesti, o po to atsakyčiau į jums rūpimus klausimus.
Pirma mano prezentacijos ir mano kalbėjimo dalis būtų apie kitus metus, kaip esame jiems pasiruošę, kokie sprendimai čia buvo priimti. Turbūt svarbiausias dalykas yra biudžetas, nes jis labiausiai atliepia visus dalykus, susijusius su energetinių išteklių brangimu, sudėtinga ekonomine situacija. Ir tik keletas akcentų, juos turbūt jau esate girdėję, jeigu ne, tai priminsiu.
Džiugu, kad kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui atsirado nemenkas dėmesys, kalbant apie kitų metų biudžetą. Iš viso tam yra numatyta 34 mln. eurų. Vidurkis, jeigu mes žiūrime į darbo užmokesčio fondą ir jo teorinį didėjimą, gali vidutiniškai siekti 19 % į rankas tas atlyginimo didėjimas, aišku, vieniems daugiau, kitiems mažiau. Bet turint omenyje, kad kultūros ir meno darbuotojai yra mažiausiai uždirbantys iš visų viešojo sektoriaus darbuotojų, matant procentus, kaip kyla šiaip šalyje, kokios yra atlyginimų vidurkio prognozės, tai tikrai kultūros žmonės čia turėtų pajusti tą atlyginimo augimą.
Kalbant apie valstybei priklausančias kultūros įstaigas ir vertinant padidėjusias išlaidas, tiek kalbant apie energetinius išteklius, tiek kalbant apie infliaciją ir pabrangusias paslaugas, yra numatoma plius 8,7 mln. eurų. Ta suma irgi yra beveik daugiau nei 1,5 mln. eurų didesnė, negu buvo pernai, kas buvo numatyta dėl labiau kovido sukeltų pasekmių. Bet tai irgi leidžia kultūros įstaigoms pasitikti 2023 metus visai kitaip.
Kalbant apie investicinius projektus, dėl ko irgi buvo daug nuogąstavimų, nes statybos darbai brangsta, darbai yra perindeksuojami, čia irgi yra numatyta kitiems metams 7,8 mln. eurų būtent dengti jau fiksuotus pabrangimus, perindeksavimus. Taip pat, kai biudžetas grįžo iš Seimo, Vyriausybė papildomai numatė beveik 5,5 mln. eurų, ir Seimas tai patvirtino. Tai irgi dviem svarbiems projektams, tai Klaipėdos muzikiniam teatrui, jo rekonstrukciją privalome pabaigti iki kitų metų vasaros pabaigos, ir prasideda Žemaičių gatvėje Vilniaus Gaono muziejaus Vilniaus geto padalinio rekonstrukcijos darbai. Tai irgi labai svarbu, kad tokie projektai sulaukė dėmesio.
Jeigu dar labai trumpai apie NVO sektorių, tai iš esmės čia yra išlaikomas tas pats didėjimas, koks buvo ir pernai. Šiemet mes kalbėjome labiau apie tas lėšas, kurias mes tikslingai nurodėme, kam naudoti, o kitais metais tos sumos išlieka laisvai skirtos disponuoti tiek Kultūros tarybai, tiek Kino centrui, ir leisti, kad NVO kuo geriau pagal sektoriaus poreikius tas lėšas gautų ir panaudotų.
Ką galbūt verta paminėti, kalbant apie NVO projektus, teikiamus Kultūros tarybai, faktiškai jau visose programose administravimo išlaidos yra padidintos iki 50 % ar net 60 % bendrų visų išlaidų, o tai yra labai svarbu būtent vertinant NVO sektorių ir galimybę padengti būtent šildymo ir elektros kaštus.
Keli labai svarbūs horizontalūs sprendimai. Čia labai nesiplėsiu, viską jūs žinote. Apie vieną priemonę gal žinote mažiau, tai būtent ką tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė papildomą programą ir tai buvo 5 mln. apimties programa. Po to matysime, kiek tų lėšų buvo panaudota, bet iš esmės būtent nevyriausybiniam sektoriui čia buvo pagalba jau dabar, nelaukiant kitų metų, kad irgi įstaigos, NVO galėtų padengti išlaidas, kurias sukėlė pabrangę energetiniai kaštai. Jau nebesikartosiu ir visiems turbūt aišku, kad Finansų ministerijos pristatytas planas apie elektros tarifo kompensavimą, tiksliau, pusę to, kas yra virš 28 eurų, kalbant apie kitus metus, kalbant apie šių metų paskutinį ketvirtį – lyg ir 26 centai. Svarbu pabrėžti, kad tai yra visiems nebuitiniams elektros vartotojams, tarp jų ir bet kuriems teatrams, kultūros centrams ir bet kuriems kitiems subjektams visoje Lietuvoje. O kadangi apie PVM lengvatą čia jau daug diskusijų buvo, tikrai nesiplėsiu, bet ji tikrai pagelbės kultūros sektoriui tiek užbaigti šiuos metus, tiek sėkmingai ateiti į 2023-iuosius.
Po mano pristatymo šiandien jūs irgi jau priimsite tris Kultūros ministerijai labai svarbius įstatymus. Iš viso jų jau mes buvome jums pateikę šešis. Pradedant tokiais, kurie jau buvo priimti, tai Dainų švenčių, Lietuvos kultūros tarybos. Šiandien priimsite įstatymus, kurie susiję su kultūros centrais, profesionaliuoju scenos menu ir bibliotekomis. Tai dar pridedant muziejus, yra labai svarbus ir Seimo indėlis, nes teisinė bazė iš esmės nebuvo normaliai keista daugiau nei 20 metų ir čia yra daugybė dalykų, kuriuos norėjome integruoti. Pirmiausia laikėmės principo, kad keisti reikia ne tai, kas mums atrodo, kad čia būtina keisti, bet keitėme tai, ko prašo sektorius, su kuo jis susiduria kiekvieną dieną.
Į ką dar labai svarbu atkreipti dėmesį, kad dažna įstaiga judėjo į priekį gerokai sparčiau nei kad teisinis reguliavimas. Tarkime, tos pačios bibliotekos, tai, kas buvo prieš 20 metų, ir tai, kas yra dabar, yra kur kas platesnio profilio įstaigos. Taigi keičiant kiekvieną įstatymą visada buvo kelti principai, kad turime atkreipti dėmesį į biurokratijos mažinimą, aiškesnę finansavimo sistemą, sukurti prielaidas įtraukti NVO, skatinti įvairų bendradarbiavimą tiek tarp savivaldybių, tiek tarp įvairių organizacijų. Kadangi visi tie įstatymai eina vienu metu, turime gerą progą ir galimybę suvienodinti savivaldybių įstaigų vadovų kadencijos modelį. Tas irgi buvo labai svarbus dalykas.
Kita didelė tema yra paveldas. Čia mes irgi kartais daug kalbame apie tai, ar mes čia viską dėl jo padarome, ar valstybės dėmesys yra tinkamas. Aš labiausiai tikiu tuo, ką mums pavyksta padaryti, kokias programas sukurti, kokį finansavimą užtikrinti, tad apie tai ir pakalbėsiu. Ką reikėtų irgi atsiminti, kad valstybės paveldotvarkos programa šiandien yra dvigubai didesnė, negu paprastai būdavo. Tarkime, šiais metais mes galėjome įtraukti 35 naujus objektus į Paveldotvarkos programą, tos lėšos yra tęstinės, jų niekas daugiau neperžiūrės, nemažins. Yra labai svarbu turėti veiksmingą Paveldotvarkos programą ir ypač jos naudą jaučiu važiuodamas į savivaldybes, ieškodamas ten paveldo problematikos, rekomenduodamas, kokį objektą kur galėtų teikti. Iš tikrųjų čia yra metai iš metų vykstanti programa ir turėtų tai irgi duoti vis geresnį rezultatą.
„FIXUS Mobilis“ buvo labai puiki priemonė, ypač privačių paveldo objektų savininkams – jie „FIXUS Mobilis“ komandos dėka galėjo sulaukti įvairių rekomendacijų, kaip tą paveldą prižiūrėti, tvarkyti, į kokias programas kreiptis ieškant finansavimo. Tai yra užtikrinta tąsa šitos programos. Labai tikimės, kad ji bus tokia pat sėkminga, kokia buvo ir iki šiol. Na, o Vyriausybė irgi ką tik priėmė sprendimus, praėjusią savaitę, tai Kauno ir Klaipėdos centriniai paštai, viskas yra atlyginant akcinei bendrovei Lietuvos paštui, pereina Kultūros ministerijos žinion. Tiek vienu, tiek kitu atveju irgi bus organizuojamas Europos Sąjungos fondų finansavimas ir ieškoma geriausių veiklų tuos objektus ne tik sutvarkyti, bet ir padaryti gyvus.
Šioje skaidrėje labai norisi pabrėžti vieną priemonę, nes jūs, Seimo nariai, irgi betarpiškai bendraujate ir su savivaldybėmis, ir su merais, tai tą žinią labai prašyčiau nunešti iki tų objektų, kam tai reikalinga. Šiandien yra būtent ta diena, kai startavo Europos Sąjungos lėšomis finansuojama priemonė, tai „Kultūros paveldo aktualizavimas ir įveiklinimas“. Tai yra 12 mln. biudžeto priemonė. Prognozuojame, kad galėtų būti atrinkti apie 16 objektų ir gauti papildomą finansavimą, jau prie Paveldotvarkos programos kaip atskirą finansavimo šaltinį. Tikrai tas impulsas turėtų būti geras. Būtent tas gruodis ir bus tas mėnuo, kuomet lauksime paraiškų.
Jeigu žiūrime toliau, tai kitų metų gale turėtų dar startuoti papildoma programa, tai yra Paskolų fondas, – paveldo objektų valdytojams beveik 5,5 mln. eurų, o jeigu dar matome horizonte 2024 metus, irgi startuos labai įdomi socialiai atsakingos paveldotvarkos priemonė, skirta būtent daugiabučiams kultūros paveldo objektams ir jų savininkams. Programos dydis irgi yra virš 17 mln. eurų, prognozuojama, kad tiesiog galėsime finansuoti maždaug 100 objektų projektus. Paveldas tai nėra tik pinigai, paveldas visada yra susijęs ir su taisyklėmis, reguliavimu, čia yra tikrai ta diskusija, kuri visada yra karšta, nes vieni tą paveldą vertina, saugo, o kiti nori lengvesnių taisyklių, tai mes bandome irgi rasti tą aukso vidurį. Šiuo metu ministerijos komanda tikrai aktyviai dirba (aš, jeigu galima, dar į kitą skaidrę peršoksiu), rengia įstatymo pakeitimus. Darbą baigia devynios darbo grupės, jos dirbo įvairiausiomis temomis, baigiant apie pasaulio paveldo apsaugos konvencijų nuostatų integravimą, ryšio tarp vertinimo tarybų, KPD ir savivaldybių funkcijų, apskaitos, statuso nustatymą, paveldosaugos reikalavimų nustatymą, statybos ir tvarkybos darbų santykį, sąvokų apibrėžtį. Visa ta informacija yra įvertinta ir mūsų specialistai dabar rengia jau konkretų įstatymo pakeitimo projektą. Matant laiko skalę, kitų metų IV ketvirtis yra tas laikas, kai Seimas gaus svarstyti būtent atnaujintą Paveldo apsaugos įstatymą.
Kitas labai svarbus dalykas irgi priimtas praėjusią savaitę Vyriausybės. Jeigu imame institucinę kultūros paveldo apsaugos institucijų sąrangą, tai mes turėjome iš esmės tris įstaigas. Turėjome Kultūros paveldo apsaugos departamentą, Kultūros paveldo centrą ir Kultūros infrastruktūros centrą. Kadangi šiuo atveju Kultūros paveldo centras buvo įstaiga įstaigoje arba, kitaip tariant, įstaiga KPD rėmuose, išlaikant visas įstatyme numatytas funkcijas, tos funkcijos yra padalinamos tarp KPD ir Kultūros infrastruktūros centro. Taip iš trijų institucijų liks dvi. Tai, manau, tikrai suteiks daugiau aiškumo irgi kalbant apie biurokratinius procesus.
Na ir paskutinis blokas yra visuomenės informavimo politika. Čia irgi norėtųsi jūsų dėmesio, nes yra gana nauja tema tiek ministerijai, tiek ir imant viešosios politikos aspektus. Šią savaitę jūs svarstysite, mes atnešime jums naujo Medijų rėmimo fondo modelį, kitaip tariant, Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus. Čia gal labai nesiplėsiu, nes apie viską padiskutuosime ketvirtadienį, bet iš esmės pagrindiniai tikslai yra tokie: norima maksimaliai eliminuoti valdžios institucijų dalyvavimą skirstant žiniasklaidos lėšas, norima pritaikyti remti platesnį spektrą žiniasklaidos srities projektų. Galų gale pats finansavimas turėtų būti irgi orientuotas į rezultatą, į projektų poveikį visuomenei, o ne tik tiesiog būtų finansavimas dėl finansavimo. Naujas Medijų rėmimo fondas eliminuos tą pagrindinę problemą, kurią turime šiandien su senuoju fondu, nes iš tikrųjų dabartinis fondas priklauso 21 dalininkui, tai mums priimti ten bet kokį sprendimą yra labai sudėtinga. Priėmus naują Medijų rėmimo fondo modelį liktų trys dalininkai, dėl jų iš esmės irgi yra susitarta sektoriuje.
Jeigu dar labai trumpai, kitų metų pradžioje turėtų startuoti vadinamasis VIRSIS – Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, dalyvių duomenų registro informacinė sistema, kurioje bus visa vieninga, vieša informacija su nemokama prieiga prie Lietuvos žiniasklaidos organizacijų, jei kalbame būtent apie visus duomenis, apie savininkus, pajamas ir panašiai.
Visa tai veda į tai, kas dabar aktualu Kultūros ministerijos srityje Briuselyje. Tai yra tas vadinamasis Europos žiniasklaidos laisvės akto projektas, jis reaguoja į situaciją, kurią matome Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Graikijoje, kai žiniasklaida susiduria su iššūkiais: tiek patiria spaudimą iš vyriausybių, iš verslo ar galų gale buvo net dėl šnipinėjimo visokių skandalų fiksuota. Europos Sąjungai reaguojant irgi yra norima priimti tokį Europos žiniasklaidos laisvės akto projektą, kuris įgalins ne tik padėti žurnalistams, bet įgalins ir bendradarbiavimą tarp nacionalinių transliuotojų, tarp nacionalinių reguliatorių, jei kalbame irgi apie informacinės veiklos apsaugą. Lapkričio 29 dieną Europos kultūros ministrų taryboje šis klausimas buvo svarstytas ir Lietuva tikrai aktyviai palaiko šitą aktą. Tuo labiau kad ir VIRSIS pavyzdžiu mes daug dalykų jau Lietuvoje darome ir mums kokių nors papildomų didelių dalykų nereikėtų.
Paskutinė skaidrė apie tai, kad į šeštąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą, kalbant apie visas sankcijas, papildomai buvo įtraukti trys rusiškos televizijos kanalai. Buvo tikrai daug darbo, jį darėme kartu Kultūros ministerijoje pasitelkdami ir Ukrainos kultūros ministeriją. Iš tikrųjų tai buvo lūžis, kai jau kalbant apie, pavyzdžiui, devintąjį sankcijų paketą dar keturi kanalai yra atsiradę. Kitaip tariant, prie naftos, dujų, verslų ir kitų dalykų mes suprantame, kad būtent ta dezinformacija, rusiškos programos taip pat yra ginklas ir jį reikia riboti.
Kas dar labai svarbu, yra išgirsta ir mūsų nuomonė, kad mums be galo svarbu yra ne tik patys kanalai, bet, pavyzdžiui, reklamos pirkimas rusiškoje televizijoje. Tie subjektai, kurie parduoda reklamą, kurie vykdo, tarkime, įvairiausius tyrimus ar kitus dalykus, irgi devintajame sankcijų pakete patenka jau prie ribojimų. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre. Dar turime šiek tiek laiko klausti. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia D. Kepenis. Ruošiasi R. Baškienė. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gavau tokį laišką iš Žemaitijos. Noriu jums, ministre, perskaityti: „Tamsta kultūros ministre, visi stebėjome vasaros viduryje Žemaitijoje praūžusį Naisių šeimų festivalį. Į jį susirinko žmonės ne tik iš Žemaitijos, bet visos Lietuvos. Tąsyk jūs šį festivalį ne tik ignoravote, bet ir išjuokėte, išreiškėte viltį, jog tokių festivalių daugiau nebebus. Nepaisant to, aiškiai matome, jog tokių festivalių žmonėms trūksta. Apie jį atsiliepimai buvo tik patys gražiausi ir jis įvyko dar kartą.“
Todėl norėčiau paklausti, kadangi gražiai dvejus metus pailsėjote, visa Lietuva tai mato, gal būtų laikas kibti į darbus ir suorganizuoti tokių tautinių festivalių visoje Lietuvoje? Festivalių, kuriuose nedominuotų šešiaspalvės ir scenų neužgožtų žolės dūmas, tam yra skirtas jūsų nekritikuojamas ir greičiausiai palaikomas „Karklės“ festivalis. Ar turėtumėte drąsos perlipti per savo partijos ideologiją ir padaryti Lietuvai tautinę šventę? Tuo labiau kad Dainų šventė numatoma tik po poros metų. Ačiū.
S. KAIRYS. Mano aiškiausia žinia šituo klausimu yra, kad jeigu bet kur, bet kokiu formatu kaip nors bus bandoma kritikuoti įvairių atlikėjų, autorių vienus ar kitus pasirinkimus, kurie yra sąlygoti labai paprastų bendražmogiškų dalykų, žmogaus teisių ir panašiai, tai aš tokiu atveju reaguosiu, o koks yra tai festivalis ar organizatorius, ar kitas dalykas, čia man tikrai mažiausiai įdomu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi K. Vilkauskas.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu padėkoti už pateiktą informaciją, ji buvo informatyvi, labai įdomu buvo klausytis. Aišku, aš asmeniškai ne politikuosiu, o tiesiog dėkoju už pastangas, jūsų tarnavimą kultūrai apskritai visose srityse. Aišku, labai tikiuosi, kad neliks paraštėse ir etnokultūra, kad ji jūsų dėmesio centre išliks ateityje.
Norėčiau paklausti, kokią perspektyvą tolimesnėje pozicijoje turi Valstybės investicijų programos gyvenimas, kad galėtų atitinkamai atgimti mūsų pastatai? Ar savivaldybės dar gali teikti projektus? Kokią ilgąją perspektyvą galėtumėte tuo klausimu mums nušviesti? Dėkoju.
S. KAIRYS. Perspektyva turbūt yra ta, kad puikiai žinome, kada pagal įstatymą turi baigtis vadinamasis VIP’as, tie visi vipiniai, nevipiniai projektai. Kultūros ministerijai dabar uždavinys yra tiesiog suvaldyti visą tą procesą. Jūs pati irgi puikiai žinote, yra daugybė pavyzdžių, nežinau, nuo Saulės mūšio vietos iki, pavyzdžiui, Stasio Eidrigevičiaus menų centro. Aš labai džiaugiuosi, faktiškai jau buvo šiukšlių dėžėje šitas projektas, o dabar jau dygsta sienos, ir manau, kad mes turėsime labai gražų dalyką, kuris tikrai bus tokios, kaip čia pavadinti, regioninės kultūros politikos pavyzdys, kai tikrai valstybė geba irgi atsirinkti ir kažkaip užvesti ant kelio vieną ar kitą regioną, ką ten labiau puoselėti, ką rodyti ir panašiai.
Bet akivaizdu, kad kai baigsis tas VIPʼas, kažkaip vėl bus, bus kažkokios taisyklės ir panašūs dalykai. Tikrai nemanau, kad valstybė nutrauks, pavyzdžiui, kultūros infrastruktūros finansavimą ir panašiai.
Bet čia yra dvi mano pagrindinės žinutės. Pirma, tikrai daug dėmesio ir investicijų gali sulaukti paveldo objektai. Tikrai dar kartą prašau ir jūsų tą žinią skleisti, nes tų programų atsiranda įvairių, įvairiausių ir finansinis dėmesys tikrai yra nemenkas, priklausys nuo pastatų valdytojų, ar jie į tas galimybes kaip nors sureaguos.
O kalbant apie infrastruktūrą, laukia dar irgi nemaža dalis lėšų, kalbant apie kultūros kūrybines industrijas, kurios veda gal ne tiek į pastatų tvarkymą, kiek jau į įveiklinimą, į veiklos užkūrimą jau sutvarkytoje infrastruktūroje. Bet, kaip ir minėjau, kai baigsis Investicijų programa arba eis į pabaigą, aš manau, Vyriausybė ir valstybė turės turėti viziją ir modelį, kaip toliau dirbti su tais projektais.
Mano didžiausias lūkestis būtų, kad vis dėlto konstruojamas koks nors galimas valstybės investicijų modelis nebūtų toks, kad tiesiog sudedame viską, projektas tegul laukia dešimt metų, gal ten sutaps kokios valdžios, tiek centrinė, tiek savivaldybės, ir kokiam nors projektui tai padės. Tas kelias tikrai nebuvo geras ir norėtųsi tokių aiškesnių, tvaresnių taisyklių, kad visiems būtų aišku.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Gedvilas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, dėkojame už pastangas, tikrai stengiatės, kad kultūros finansavimas vis didėtų. Aišku, visiems norisi to tvaraus kultūros visų sričių finansavimo. Dabar pats irgi dalyvauju tuose procesuose, vyksta klausymai, pasiruošimas Kultūros politikos pagrindų įstatymo pateikimui. Kaip jūs manote, ministre, ar būtų galima galvoti apie tvaresnį finansavimą, pavyzdžiui, kaip LRT finansavimas – gyventojų pajamų mokesčio 1 %, sakykim, kad tie visi ilgesni, didesni projektai ir kultūros paveldo srityje, ir visuomenės informavimo ar kitose srityse būtų tvariau finansuojami? Kokią jūs matote viziją to finansavimo?
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą. Savo procentą ir dabar jums nieks netrukdo pervesti arba skirti vienai ar kitai kultūros srities nevyriausybinei organizacijai ir panašiai. Jeigu jūsų klausime slypi klausimas apie tai, pavyzdžiui, ar nereikėtų padaryti, kaip yra krašto apsaugai kažkoks aiškus procentas nuo bendrojo vidaus produkto, aš nežinau. Aš gal jau taip sugadintas gyvenimo, aš labai tikiu, kad mes galime susitarti dėl aiškių įrankių, aiškių sumų, norimo rezultato ir tiesiog tuos dalykus vykdyti ir judėti į priekį. Mano galva, yra visai kita kalba, kai, tarkime, kalbiesi su Finansų ministerija ar su Vyriausybe, su politikais, kai tu ne tiesiog ateini ir sakai, kaip mes čia kenčiame ir mums reikėtų daugiau finansavimo, ateini su aiškiomis reformomis, aiškiais planais ir tada yra aiški priežastis, kodėl tas finansavimas vienoks ar kitoks turėtų būti.
Jeigu jūs manote, kad Kultūros politikos pagrindų įstatymas galėtų, tarkime, tą finansavimą kaip nors automatiškai didinti, tai įstatymu to irgi nepadarysi. Tai daugiau yra koks nors, nežinau, nacionalinis partijų susitarimas dėl kultūros ar panašūs formatai, bet šio įstatymo rėmus mums svarbiau sukabinti, kad mes suprastume kultūrą kaip kuo horizontalesnę vertybę. Tai supratę, mes tiesiog kultūrai atversime daugiau galimybių tą finansavimą, tarkim, gauti ir iš įvairiausių kitų sričių, kurių mes šiandien gal net neįsivaizduojame.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas ministre, pasirodė publikacija apie tenorą V. Vyšniauską, joje išsakytos smerkiančios nuomonės dėl jo pasirodymo Baltarusijos scenoje ir nedviprasmiškai jam pasakoma, kad ateityje jis jokioje scenoje ir teatre nepageidaujamas. Aš taip pat tuo poelgiu nesidžiaugiu, bet noriu jūsų paklausti. Ar Kultūros ministerija yra parengusi kokias nors rekomendacijas kultūros darbuotojams, atlikėjams, menininkams dėl dabartinės situacijos, dėl vykimo į tam tikras šalis ir panašiai? Jeigu tokių rekomendacijų nėra, ar galima kaltinti meno žmogų, kad jis vyko dalyvauti nepolitiniame renginyje? Ar yra kokių nors institucijų nurodymų dėl to konkretaus nepolitinio renginio? Kasdien tūkstančiai žmonių važiuoja į Baltarusiją. Dar vasarą Muitinės departamentas…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. GEDVILAS (MSNG). …buvo pranešęs, kad automobilių srautai išaugo net dešimt kartų. Kodėl ši šalis vis dar traukia mūsų atlikėjus ir gyventojus? Gal verta būtų šalinti priežastis. Ar jums žinomas paties…
PIRMININKAS. Laikas.
A. GEDVILAS (MSNG). …tenoro paaiškinimas?
S. KAIRYS. Man nesuprantama, kaip dešimtą karo mėnesį kam nors dar reikia rekomendacijų, aiškinimų ir kitų dalykų, kad ne šiaip važiuoja už sienos įsigyti kruopų ar, nežinau, dyzelio, ar kitų dalykų, bet važiuoja iš esmės linksminti mūsų priešo A. Lukašenkos aplinkos, kai kitą dieną… Dėl to tas koncertas buvo suorganizuotas, nes kitą dieną atvyksta pats ponas V. Putinas. Mano galva, čia jokios rekomendacijos nepadės, čia yra visiškai žmogaus sąžinės, moralės, empatijos trūkumo nulemti pasirinkimai.
Į ką norėtųsi atkreipti dėmesį, kad jūsų minėtas solistas pirmiausia yra laisvai samdomas. Tai čia lygiai taip pat kultūra neturėtų būti kokia nors išskirtinė, tada mums reikia matyti visą kontekstą. Yra ir įvairių verslininkų, kurie vis neišeina iš Rusijos ir Baltarusijos ir panašiai.
Bet akivaizdu, aš manau, nuo ko jūs ir pradėjote savo klausimą, kad tikrai įvairūs renginių organizatoriai, koncertinės įstaigos, bedėliodamos savo programas ir repertuarą, įvertins, kiek tokį solistą yra rizikinga ar nerizikinga kviesti, nes visuomenė, žiniasklaida kels klausimus, kaip sugebėta užlipti pas A. Lukašenką ant scenos, ar pas mus toks asmuo yra pageidaujamas. Bet čia jau laukiu jo reakcijos, pozicijos. Labai keista, kad visada galima prisidengti šventais dalykais, Biblija ir viskuo, o čia tiesiog reikėtų paaiškinti, kas lėmė tokį pasirinkimą.
PIRMININKAS. Klausia L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas ministre, daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje nėra tautinių bendrijų arba tautinių mažumų įstatymo. Naujas įstatymo projektas buvo parengtas 2021 metais, išdiskutuotas, buvo sudaryta speciali darbo grupė, tačiau jis nebuvo nei viešai normaliai pristatytas, nei toliau kokių nors diskusijų vyko. Iš tikrųjų manau, kad yra klausimų, svarbių klausimų, kuriuos būtina spręsti tautinių bendrijų atžvilgiu. Noriu paklausti, kokios stadijos šiuo metu yra įstatymas ir ar yra planuojama ištraukti jį iš stalčiaus ir tęsti diskusijas?
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą. Mes dar kadencijos pradžioje kolegiškai susitarėme su Teisingumo ministerija. Teisingumo ministrė jūsų minėtoje darbo grupėje ir dirbo, rodos, ir jai vadovavo. Tiesą pasakius, dabar aš konkrečios eigos nežinau, kada tas įstatymas turėtų pasirodyti. Bet akivaizdu, kad problematika yra svarbi, tautinės bendrijos tikrai nusipelnė dėmesio, tai mes, Kultūros ministerija, nekalbant apie patį įstatymą, o kalbant apie kitas priemones irgi stengiamės tą problematiką atliepti. Labai irgi džiaugiuosi, kaip tik šį pirmadienį buvo pristatyta Kultūros ministerijos plėtros programa ir būtent tautinių bendrijų failas. Tikrai atsiras trys priemonės, pradedant santykiu su švietimu, baigiant kokiais nors kultūriniais renginiais ir baigiant net santykiu su naujuoju Medijų rėmimo fondu. Kitaip tariant, dėmesio centre šią problematiką bandome išlaikyti, bet dėl konkretaus įstatymo šią minutę aš jums negalėčiau pakomentuoti, kokia yra eiga, nes tiesiog mes kolegiškai buvome sutarę, kad kolegos iš kitos ministerijos bandys dar imtis šito klausimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pusvalandis ištiksėjo. Labai ačiū ministrui. Mūsų darbotvarkėje toliau yra keletas klausimų.
14.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Agnę Tikniūtę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-2368 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Aš dabar paprašysiu labai greitai pateikti rezervinį 1 klausimą, tai yra gerbiamos A. Tikniūtės atleidimą iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Pranešėjas – A. Kabišaitis. Kviečiu į tribūną. Prašom.
A. KABIŠAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatomis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti A. Tikniūtės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, paskyrus ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. A. Tikniūtė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja paskirta 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti nėra norinčių. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymo stadija. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.33 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2104(2)VK (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2104. Priėmimas. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Tuoj patikslinsime, ar čia yra pasiūlymų, ar ne? Aš vis tiek kviečiu komiteto pirmininką, čia yra nemažai Teisės departamento pasiūlymų. Matyt, mes bent jau esminius arba tuos, kur nebuvo didelių diskusijų, punktus galime priimti ir dabar.
Tai priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio naujos redakcijos ir dėl 1 straipsnio nėra pastabų. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai iš dalies pritaria. Gal komiteto pirmininkas norėtų pakomentuoti?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų aš atkreipiu dėmesį, kad visoms pastaboms arba visiems tiems pasiūlymams buvo mūsų komiteto pritarta bendru sutarimu. Jei tai yra iš dalies ar net atmetimo atveju.
O šiuo konkrečiu atveju čia yra, sakyčiau, tokia redakcinio pobūdžio pastaba, vietoj „profesionaliojo“ – „profesionaliųjų meno vertintojų“. Čia iš dalies. Viskas gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tvarka, pritarta iš dalies. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Ar galime 3 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 4, 5 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė, kitai nepritarė. Ar dėl tos pastarosios nepritarimo šiek tiek galėtumėte, komiteto pirmininke, pateikti argumentus?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Visi šie pasiūlymai arba pastabos buvo komentuojamos ir Kultūros ministerijos, kuri tą įstatymą ir rengė. Jie savo argumentais įtikino visus komiteto narius, kad šiuo atveju nereikėtų pritarti, čia yra kaip ir perteklinės normos, nes tuos dalykus reglamentuoja kiti teisės aktai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu pagal komiteto redakciją? Ačiū, pritarta.
Dėl 7, 8, 9 straipsnių nėra pastabų, pasiūlymų. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 10 straipsnio yra trys Teisės departamento pastabos. Pirmai pritarė, antrai iš dalies pritarė, trečiai taip pat pritarė. Galime pritarti 10 straipsniui pagal komiteto redakciją? Ačiū, pritarta.
Dėl 11, 12, 13… nuo 11 iki 13 straipsnių pastabų nėra. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, čia yra tokia specifinė pastaba. Mūsų kategoriškas nepritarimas yra dėl tos socialinės išmokos, kuri yra skirta profesionaliojo scenos meno darbuotojams, nebegalintiems tęsti savo profesinės veiklos dėl fiziologinių pokyčių. Teisės departamentas siūlo išplėsti tokių išmokų gavėjus, įskaitant ir tuos, kurie, na, neva kažkokiose neprofesionaliojo meno įstaigose, neturinčiose tokio statuso, dirbantys tokį pat darbą, kad galėtų gauti. Tai čia ir lėšų klausimas, be jokios abejonės, bet ir principinė nuostata, nes tada nebeaišku, kas yra profesionalusis scenos menas ir įstaigos, turinčios tokį statusą. Tai mes siūlome visi bendru sutarimu nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar 14 straipsniui galime pritarti tokiu atveju bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 15 straipsnio pastabų nėra. Galime jam pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 16 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas taip pat nepritarė dėl kompensacijų.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, komitetas kartu su Kultūros ministerija ir su jos atsakingais pareigūnais, tikrai turinčiais teisę ir pareigą komentuoti. Mes visi sutarėme arba pritarėme nuostatai, kad vis dėlto nuosavybės teise priklausančių muzikos instrumentų turėjimas nėra svarbiausias valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo… ir jo turinio elementas. Tai yra susitarimo, kiekvienos įstaigos bendro susitarimo klausimas ir jį įtraukti į įstatymą nėra jokio nei pagrindo, nei tikslo, nei priežasties.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar 16 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu pagal komiteto redakciją? Ačiū, pritarta.
17 ir 18 straipsniai. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir naujos redakcijos 1 ir 2 straipsniai. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dėl motyvų priėmimo stadijoje nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.38 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2115(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Kultūros centrų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Nuo 1 iki 12 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dėl 1 ir 2 naujos redakcijos straipsnių taip pat nėra pastabų. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dėl motyvų kalbės V. Juozapaitis – už.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kolegos, aš norėčiau tarti tą žodį, kad išgirstų ir kultūros centrų vadovai, ir žmonės, kurie ten dirba, nes šiandien išgirdau tokį nuogąstavimą ar kažkokia netiksli informacija juos pasiekė, kad neva mes kažkaip planuojame sumažinti kadencijų skaičių ir panašiai. Tai nieko panašaus. Kaip tik šitas įstatymas šalia kitų nuostatų, kurios yra praplečiamos kultūros centrų naudai, atsisakant juos skirstyti pagal klases, kategorijas ir panašiai… Vienas svarbesnių tokių punktų yra vadovų kadencijų klausimas. Taigi mes dabar suderiname su kitų kultūros įstaigų, kurios yra pakeliui, ir jų įstatymai, kad vadovai turės teisę, jeigu jų darbas bus įvertintas steigėjo gerai arba labai gerai, leisti jiems eiti dirbti antrą kadenciją be konkurso, o tai visiškai nekvestionuoja arba neeliminuoja jų teisės, jeigu kartais jų nepaskirtų, jie galėtų vėl dalyvauti konkurse. Taigi kadencijų skaičius bus neribotas. Žmonės galės dalyvauti konkurse, kiek tiktai jie turės sveikatos, noro.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime dėl šio klausimo balsuoti numatytu laiku.
14.40 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61, 7, 8, 9, 10, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2229(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – Bibliotekų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 iki 7 straipsnių nėra pastabų, pasiūlymų. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pastaba dėl įsigaliojimo, komitetas jai pritarė.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, tai buvo redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam straipsniui taip pat? Ačiū, pritarta.
Ir dėl viso priėmimo kalbės S. Tumėnas už.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Taip, kalbėsiu už. Jau per svarstymą išsakiau savo argumentus, bet šiandien noriu apie ką kita. Dauguma iš jūsų, deja, salėje mažai čia matau, bet visi beveik gavome tokių gana rimtų raštų tarsi kontrargumentų, kad kai kas šitame Bibliotekų įstatyme netinka. Tai yra raštas daktaro A. Armo ir Seimui, ir Švietimo ir mokslo komitetui, ir ministrui, ir Prezidentui, ir taip toliau.
Aš noriu nuraminti, kad jokių grėsmių čia nėra. Vadinasi, tokį pat raštą atsiuntė ir universitetų profesinių sąjungų pirmininkas. Jie abejoja, ar bibliotekos gali vykdyti mokslinius tyrimus ir ekspertinę plėtrą. Mes daug apie tai kalbėjome ir manome, kad taip, rimtos bibliotekos, tos didžiosios bibliotekos – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, apskričių bibliotekos tam yra pasirengusios ir tai dar gali daryti. Jos džiaugiasi šiuo atsiradimu, galimybe, nes kai nebuvo įstatyme užfiksuota tokia galimybė, sunku buvo kreiptis į įvairiausius fondus, į tarybą, kad būtų gautas finansavimas.
Aš nemanau, kad čia bibliotekos, kaip tie oponentai aiškina, konkuruos su mokslininkais, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, čia jokios konkurencijos nebūtų. Yra pozityvus dalykas, kad bibliotekose šitas darbas irgi galės atsirasti – galės būti iš projektų ir iš įvairių fondų finansuojamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat už kalbės R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pagaliau Bibliotekų įstatymas žengė žingsnį į priekį. Viskas yra žymiai geriau. Noriu padėkoti Kultūros komitetui, kad jis išgirdo ir mūsų praėjusios kadencijos rengtą šio įstatymo projektą. Belieka palinkėti jums gražių šventų Kalėdų. Telydi jus Viešpaties meilė, nuolankumo malonė ir džiaugsmas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.43 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2307(2), Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 6, 11, 12, 78, 79, 81, 82, 83, 84 straipsnių, keturioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2308(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klausimai – Saugios laivybos įstatymo ir Prekybinės laivybos įstatymo projektų pakeitimai. Pranešėjas – G. Paluckas. Kviečiu pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą dėl Saugios laivybos įstatymo ir lydimojo.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Saugios laivybos įstatymo projektą Nr. XIVP-2307 svarstė komitetas gruodžio 14 dieną. Patobulintam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir lydimajam taip pat?
G. PALUCKAS (LSDPF). Taip, ir Laivybos įstatymo patobulintam projektui taip pat to paties posėdžio metu buvo pritarta bendru sutarimu komitete.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu V. Rakutį Jūrinių reikalų komisijos išvadą pristatyti.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Šviesiausias Seime, susirinkę mūsų komisijos nariai į pirmą įstatymo projekto svarstymą po mūsų sutvėrimo susipažino su išvadomis, taip pat su jūrinių organizacijų išvadomis, kokios buvo pateiktos. Balsavome, visi 11 buvome už. Abu projektai svarstyti vienaip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turbūt už abu projektus, taip? Dėkoju. Taigi išvados pristatytos. Kviečiu diskusijoje kalbėti gerbiamą V. Rakutį.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šie įstatymai parengti dirbant Susisiekimo ministerijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir, žinoma, visai jūrinei bendruomenei, todėl norėčiau pabrėžti tiktai keletą aspektų, turinčių tam tikrą tęsinį ateityje. Šiame įstatyme yra nustatytos Vyriausybės funkcijos, aptarti kai kurie konkretūs laivybą liečiantys klausimai, ypač svarbi yra įstatymiškai sureguliuota locmano galimybė vesti laivą nuotoliniu būdu, tai būtinybė šiuo metu. Bet didžiausia diskusija iš tikrųjų kilo svarstant Prekybinės laivybos įstatymą – dėl Lietuvos vėliavos taisyklių. Tai yra labai svarbus klausimas. Iš tikrųjų nuomonės išsiskyrė. Vienas iš variantų, laivų savininkų pasiūlymas buvo ir Vyriausybės pozicija, kad reikėtų tik 25 % laivo įgulos narių, kurie būtų Lietuvos piliečiai arba Europos Sąjungos nariai. Jūrininkų sąjunga siūlė 50. Ši diskusija buvo labai arši, iš tikrųjų abi pusės gana rimtai argumentavo savo sprendimus, todėl mūsų komisijos nuomonė buvo, kad iš tikrųjų mes pritariame Vyriausybės pozicijai. Tačiau tai, ką išsakė Jūrininkų sąjunga, yra labai svarbu, labai reikia susirūpinti dėl jūrininkų rengimo ir sąlygų sudarymo Lietuvos piliečiams dalyvauti mūsų laivyno veikloje. Pagal įvairius duomenis, mes turime nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. jūrininkų, didžioji dalis Lietuvos jūrininkų plaukioja ne su Lietuvos vėliavomis. Matyt, yra tam tikrų problemų, dėl ko taip atsiranda. Taip pat yra didelių problemų ir dėl jūrininkų rengimo kiekio, kokybė gal šiuo atveju yra stiprioji pusė. Tikrai reikės grįžti prie šitų klausimų artimiausiu metu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių diskutuoti. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime dėl šio paketo balsuoti numatytu laiku.
14.47 val.
Oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1396 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2302(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-6 klausimas – Oficialiosios statistikos įstatymo pakeitimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2302. Kviečiu I. Pakarklytę pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą dėl šio klausimo.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas svarstė minėtą projektą gruodžio 14 dieną ir patobulintam variantui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija dėl šio projekto. Nori kalbėti A. Vinkus. Iš tribūnos, jeigu diskutuoti. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Gyvenimo pokyčiai verčia mus prie jų prisitaikyti įvairiose srityse. Taip pat ir duomenų apskaitos bei duomenų valdysenos srityje. Statistinė informacija turi tarsi veidrodyje, objektyviai ir visa apimančiai atspindėti valstybės gyvenimą, antraip ji klaidins visuomenę, mokslo specialistus ir visus, kurie ja naudojasi. Kaip mus šiandien ir ankstesniuose posėdžiuose informavo pranešėjai, šį Statistikos įstatymo pakeitimą išprovokavo karas Ukrainoje, dėl jo į Lietuvą atvykstantys dideli ukrainiečių srautai ir jiems teikiama parama. Be jokios abejonės, apskaityti paramos teikimo apimtis ir jos paskirstymą yra būtina. Tam reikalingas specialus informacinių technologijų įrankis, nes nuo 2023 m. sausio 1 d. Statistikos departamento valdomos valstybės duomenų valdymo platformos panaudojimo galimybės bus apribotos ir dėl tokio apribojimo valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat valstybės ir savivaldybių įmonės, viešosios ir biudžetinės įstaigos, atlikdamos savo funkcijas, negalės pasinaudoti Statistikos departamento valdoma techninių ir programinių priemonių visuma. Todėl labai svarbu išplėsti naudojimosi šia platforma teises kitų institucijų uždaviniams spręsti. Aš nedvejodamas tam pritariu, nes priešingu atveju neturėtume sisteminio instrumento mano įvardintoms problemoms spręsti ir į jų sprendimą tektų investuoti papildomai lėšų ir laiko. Balsuosiu už.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ačiū, gerbiamas Antanai. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatyti laiku.
14.51 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 vienuoliktojo skirsnio pavadinimo ir 52 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 53 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2299(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas. Iš pradžių Vyriausybės įstatymo vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo projekto svarstymas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra Vyriausybės įstatymo pataisos, skirtos Europos teismų teisėjų atrankai. Esmė yra ta, kad pradiniame etape sudaroma tokia darbo grupė, atrankos komisija, iš teismo valdžios atstovų, o po to jau galutinį žodį taria Vyriausybė, Prezidentas ir parlamentas. Čia pagrindinis dalykas yra komisijos, arba darbo grupės, kuri atrenka kandidatus, pakeitimai Vyriausybės įstatyme. Komitetas šį projektą svarstė gruodžio 14 dieną ir visų 9 balsavusių balsais už pritarė šiam pakeitimui. Atkreipė dėmesį, kad kartu reikia papildyti ir Seimo statutą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar taip pat svarstė Europos reikalų komitetas. Ar iš Europos reikalų komiteto yra norinčių perskaityti išvadą? E. Zingeris norėtų. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Komiteto išvada. Komiteto išvada yra labai plati – pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Suprantu, kad Europos reikalų komitetas pritarė. Gerbiami kolegos, dabar dėl šio klausimo nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Dėl motyvų? Taip pat nėra norinčių kalbėti.
14.53 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18020 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2365 (pateikimas)
Kaip minėjo TTK pirmininkas, šalia yra įregistruotas Seimo statuto vieno straipsnio pakeitimas. Kviečiu į tribūną pristatyti pakeitimą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kaip ir minėjau, kolegos, pristatydamas prieš tai buvusį klausimą, komitetas atkreipė dėmesį, kad reikia dėl to įregistruoti Statuto pataisas, tai komitetas ir padarė. Taigi, čia yra numatytas Seimo statuto 18020 straipsnio pakeitimas, kad šalia pareigūnų yra teisėjai. Taip pat į Statutą įrašytas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, generalinių advokatų skyrimas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą teikiamos kandidatūros, dėl kurių reikia Seimo pritarimo. Žodžiu, mes papildome visais tais pareigūnais, arba Europos teismų teisėjais, dėl kurių Seimas išsako pritarimą. Iki šiol Statute tokių nuostatų nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų nematau. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dėl motyvų po projekto pateikimo nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku – 15 val. 10 min.
14.54 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 51, 53, 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2323(2) (svarstymas)
Toliau 2-9 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu A. Gedvilienę pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl šio klausimo.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pastabos ir pasiūlymai buvo nagrinėti dviejuose Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiuose, tai buvo gruodžio 12 dieną ir 19 dieną. Išvadoms buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Pirmoji kaip tik šnekės A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, bėgame su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo keitimais jau antrą kartą per pastarąjį mėnesį ir matome, kad šį įstatymą tobulu pavadinti toli gražu negalime. Ką šiuo metu nusprendėme daryti? Tai reaguoti į situaciją, kuomet matome, kad ūkio subjektai, taisydami istorines klaidas, registruoja sanitarines apsaugos zonas gyvenamųjų namų, komercinės paskirties žemėje, visuomeninės paskirties teritorijose. Tai, savaime suprantama, kelia didžiulę įtampą ir visuomenės pasipiktinimą. Priimant šį įstatymą kažkada nebuvo pagalvota, kaip suderinti ūkio subjektų ir žmonių, gyvenančių sanitarinėse apsaugos zonose, interesus.
Po ilgų diskusijų, po klausymų ir tikrai didelio darbo mes išdiskutavome komitete ir su teikėjais. Tai reiškia, kad turime ieškoti būdų, kaip naujoje realybėje galėtų sugyventi ir ūkio subjektai, ir žmonės. Mūsų siūlymas yra įregistruoti ir įteisinti situaciją, kad žmonės, kurie istoriškai taip pat labai ilgai gyvena netoli taršos subjektų, galėtų gyventi be jokių apribojimų ir toliau. Jiems vis tiek būtų užtikrinamos higieninės sąlygos, ką sako ir kiti teisės aktai, ne tik Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.
Taip pat mes manome, kad ieškant sutarimo tarp bendruomenių ir ūkio subjektų reikia atitraukti ir terminą patiems ūkio subjektams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių pražiūrėjo terminus ir net ir galėdami pasinaudoti klaidos taisymo mechanizmu, kuris buvo įteisintas, to nepadarė. Dėl to mes siūlome pratęsti terminą dar dvejiems metams ir įregistruoti sanitarines apsaugos zonas vykdant poveikio sveikatai vertinimą. Tai panaikintų tam tikrą įtampą ir galbūt pakeistų tas normines didžiules sanitarines apsaugos zonas į minimalias tiek, kiek iš tikrųjų ta tarša yra žinoma ir matoma.
Gerbiami kolegos, tai yra tikrai laikinas sprendimas ir aš tikrai labai raginu ir Vyriausybę grįžti prie šito įstatymo projekto ir peržiūrėti jį sistemiškai. Jeigu mes nedarysime sisteminių sprendimų, visa Lietuva gyvens apsaugos zonose ir sanitarinėse apsaugos zonose. Todėl mes turime peržiūrėti savo dabartinį reguliavimą, rasti aukso vidurį ir gyvenimą tiek ūkio subjektams, tiek gyventojams. Nė vieno iš jų teisės neturi būti pažeidžiamos ir neturi būti ribojamos. Dabar į šį mūsų sprendimą siūlau žiūrėti kaip į tarpinį, kurio tikrai labai reikia. Aš tikrai tikiu, kad Vyriausybė pavasario sesijoje atneš jau kompleksinius siūlymus ir mes šitą problemą išspręsime tikrai taip, kad 2025 metais neturėtume diskusijos čia, Seime, apie subjektus, kurie turi nutraukti veiklą dėl to, kad neįregistravo apsaugos zonų ar sanitarinių apsaugos zonų. Labai kviečiu palaikyti projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną R. Tamašunienę. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiami kolegos, iš tiesų reikia padėkoti Aplinkos apsaugos komitetui už reakciją į 2,5 tūkst. gyventojų parašus dėl susidariusios situacijos, kuomet NŽT ir „Vilniaus paukštynas“, mano vertinimu, supainiodami teisines kategorijas pradėjo rašyti Registrų centre apribojimus gyventojams. Tai yra sanitarinės apsaugos zonos apribojimas. Tai realiai užkerta kelią bet kokiai ūkinei veiklai, gyventojų plėtrai ar netgi gyvenamųjų namų rekonstrukcijai. Kaip galėjo atsirasti virš 800 sklypų, dar daugiau gyventojų, nes tai apima ir daugiabučių, ir visuomeninės paskirties pastatus sanitarinėje apsaugos zonoje, tiesiog imant ir apibrėžiant kilometro spinduliu tokią zoną. Taip pat nėra suprantama, suprantamas tik „Paukštyno“ siekis pasinaudoti neva jiems taikytina sąlyga, vadinamuoju klaidos taisymu, ir maksimaliai apsibrėžti sanitarinę apsaugos zoną, kuri vėliau leistų tiek įmonės plėtrą, tiek taip pat didesnę taršą. Suprantame, kad sanitarinė apsaugos zona yra ta vieta, kur ta tarša gali būti juntama.
Iš tiesų Aplinkos apsaugos komitetas daro bent jau laikinas, bet tikrai gyventojus tenkinančias priemones, kai jau įrašai, esantys registruose, leis žmonėms toliau vykdyti tą veiklą ir gyventi taip, kaip jie buvo suplanavę ar gyveno iki šiol, ir tuo pat metu įpareigoja įmonę „Vilniaus paukštynas“ atlikti tiek visuomenės sveikatos vertinimą, tiek poveikio aplinkai vertinimą. Taip pat įvykęs dar papildomai komiteto posėdis bando sureguliuoti kitų ūkio subjektų, kurie, ar jau atlikę tokius vertinimus, ar įregistravę civilizuotai sanitarines apsaugos zonas, taip pat daro išlygas, kad būtų pasiektas tiek ūkinę veiklą vykdančių subjektų, tiek ir gyventojų interesų balansas.
Mano vertinimu, vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad net istoriškai veikiantys taršūs objektai negali pabloginti gyventojų gyvenimo kokybės, negali pabloginti taip pat ir jų turto vertės, nes būtent valstybės priimami sprendimai turi tiesioginę įtaką. Dėl to Aplinkos apsaugos komiteto parengti sprendimai šiandien yra tinkami.
Reikia pažymėti, ko dar trūksta, kodėl taip įvyko šioje situacijoje. Todėl, kad valstybinės institucijos neturi pareigos informuoti savivaldybes ir bendruomenes apie savo priimtus sprendimus. Apie tai, kad NŽT priima sprendimus ir įrašo žmonėms į jų turto registro pažymėjimus apsaugos zonas, niekas nežinojo, kol patys gyventojai to neiškėlė. Tai kaip galima vykdyti tokio masto operaciją, kitaip jos nepavadinsi, nes tai ne visai su teise siejamas dalykas, ir neinformuoti bendruomenės?
Dabar yra jau pasekmių sprendimai, pasekmių gesinimas, bet tai yra tikrai operatyvus, geras sprendimas, suprantamas gyventojams. Aš labai linkiu Aplinkos ministerijai, kuri perima ir Nacionalinės žemės tarnybos koordinavimą, taip pat įsipareigojo ir pats ministras spręsti būtent sanitarinių apsaugos zonų nustatymo pačią metodiką keičiant, tikrai rasti tą dermę, saugoti mūsų aplinką, daryti ją ekologiškesnę, taip pat leisti veikti Lietuvoje veikiantiems taršiems objektams, nes tai ir darbo vietos, bet taip pat apsaugoti gyventojus ir jų teisėtus interesus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pratęsiu kolegų pasisakymus, vakar išklausiusi komiteto posėdį, pasiklausiusi. Gerbiama pirmininkė sako: keliuosi ir gulu su šiuo klausimu. Iš tikrųjų ko mes norime šioje šalyje ir kas sukelia tai? Aš džiaugiuosi ir pirmiausia noriu padėkoti komitetui, kuris operatyviai sprendė klausimus. Būtų gerai, kad taip dauguma klausimų būtų sprendžiama, o kai ėjo kai kurie klausimai irgi dėl žemės ir dabar norėtųsi… Dar yra pateiktų projektų, kad irgi taip pat jie eitų į priekį taip, kaip ir čia.
Pirmiausia kalbant apie šitą įstatymą. Labai ačiū savo kolegoms, kurie vis dėlto kalbėdami apie istorinę klaidą sako: SAZʼas įregistruotas, jūs ir gyvenkite toje teritorijoje neatliekant poveikio aplinkai vertinimo, poveikio sveikatai vertinimo, nereikia, jau yra SAZʼas įregistruotas. Sakau ačiū savo kolegoms, kurie iš tikrųjų teikė įstatymo pataisą. Dabar jau, šiaip ar taip, gyvendami šitoje aplinkoje žmonės žino, kad verslininkas ar ūkio subjektas, bet kas turi atlikti poveikio aplinkai vertinimą arba sveikatai vertinimą ir investuoti. Ne taip, kaip vakar komiteto posėdyje pasakė: na ir ką, aš turėsiu investuoti milijonus, turėsiu investuoti milijonus, nes reikia sveikatą… Investiciją… Gamybą man reikia sutvarkyti, kad kvapų nebūtų, bet jūs supraskite, o kiek man tai kainuos. Vadinasi, mes dar kai kurių ūkio subjektų nesame įvertinę, kad jie turi suvokti, kad čia yra žmogus, gyvena žmogus ir jis turi gyventi saugioje, sveikoje aplinkoje. O mes kartais skaičiuojame tik savo pelnus užmiršdami, kas dirba pas tą ūkio subjektą, kas ten gyvena šalia to ūkio subjekto. Tai yra pats svarbiausias dalykas.
Šiandien aš manau, kad nustatydami tuos ribinius dydžius mes turime suvokti, kad tie ribiniai dydžiai kartais irgi yra per dideli. Kiek aš žinau ir vakar komiteto posėdyje išklausiau, mes girdime, kad yra jau mažinami ir reikalavimai didėja, kad būtų sveika aplinka. Tikrai norisi nebegrįžti atgal, bet norėtųsi išgirsti iš Aplinkos ministerijos, iš kitų organizacijų, kas bus atsakingas būtent už įgyvendinimą šito projekto ir kad istorinė klaida būtų ištaisyta, nes mes turime dar daug ūkio subjektų, kurie yra neįregistravę ir neatlikę poveikio aplinkai vertinimo, sveikatai vertinimo ir taip pat neįregistravę SAZʼo. Tai yra labai labai svarbu, nes jeigu nėra įregistruota, vadinasi, žmonės vėl gyvena nesveikoje aplinkoje. Prisimenu… Aš dėl ko tuo klausimu domėjausi. Vien todėl, kad mūsų mieste norėjo pastatyti biodujų jėgainę. Atvažiavę vokiečiai sako: na ir kas čia tokio, kad čia truputį smirdės. O visas miestas būtų buvęs… vėjo kryptis į tą pusę ir visas miestas būtų paskendęs smarvėje. Iš tikrųjų mes turime galvoti apie tai, kad būtų sugriežtinta ir kad bet koks ūkio subjektas įvertintų ir žinotų statydamas bet ką, vystydamas veiklą turi užtikrinti, kad tikrai šitoje vietoje bus sveika ir saugi aplinka.
Tikrai kviečiu šį kartą palaikyti. Aš manau, tikrai aplinkos ministras sako, kad čia yra laikina, bet mes iš esmės dar kartą peržiūrėsime šitą projektą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Pažadėjau pirmininkui neužtrukti 2 minučių. Noriu nubrėžti kelią pirmyn. Gerbiamas Antanai Matulai, čia jūsų tema, ne Aplinkos apsaugos komiteto, bet mes sprendėme, nes sanitarinės apsaugos zonos yra sveikatininkų tema ir jos dažnai rodo pieno riebumą. Kaip ir „Vilniaus paukštyno“ atveju. Realiai investuota milijonai, susimažintas… Žmonės nesiskundžia kvapais, bet išlikęs formalus normatyvinis ribojimas apriboja žmonių nuosavybę. Ačiū ministerijos kolegoms, Aplinkos apsaugos komitetui, kad išsprendėme, bet iš esmės turime… Praeita Vyriausybė, vedama S. Skvernelio, buvo programoje įsirašiusi sanitarinių apsaugos zonų naikinimą kaip vieną iš programinių tikslų. To nepadaryta. Tai turime padaryti dabar. Per ateinantį pusmetį turime rasti, kaip panaikinti sanitarinių apsaugos zonų ribojimus, nes iš esmės per poveikio aplinkai vertinimo procedūrą kiekvienas, ar paukštynas, ar kiaulynas, ar atliekų sąvartynas, ar gamykla, jeigu jis turi poveikį, tai jis turi apriboti jį iki savo sklypo ribų ir tas poveikis neturi veikti kaip nors kitų.
Kalbant apie Lietuvą, komfortas pas mus yra tas, kad mes esame retai apgyvendintas kraštas, bet nuvažiuokime į Paryžių ar Briuselį, matysime degalinę po namu, kampe. Pas mus degalinių apsaugos zonos yra keli šimtai metrų. Viskas yra galima, viską galima kompensuoti, viską galima suplanuoti, bet reikia atsitraukti. Ir čia per ateinančius dvejus metus valstybės institucijos nuo šilumininkų iki gamtosaugininkų tikrai turės peržiūrėti aplinkos apsaugos juostas, sanitarines apsaugos zonas. Bet labai noriu įtraukti ir sveikatininkus į šitą temą, nes pritrūko dėmesio. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija šiuo klausimu baigta. Yra balsavimo intervalas. Aš kviečiu apsispręsti dėl šio įstatymo pasiūlymų.
Kviečiu A. Gedvilienę į tribūną, jeigu reikės pakomentuoti, nes yra keletas jos pasiūlymų.
Dėl 1 straipsnio yra A. Gedvilienės pasiūlymas papildyti: sanitarinėse apsaugos zonose, jų dalyse, kuriose yra objektai, nurodyti šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje. Ir tas pasiūlymas…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, pirmasis pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad įstatyme buvo atkreiptas dėmesys, kad tarša gali būti už sanitarinės apsaugos zonos ribų, iki sanitarinės zonos ribų. Bet derinant su sveikatininkais buvo pastebėta, kad visi kiti teisės aktai nurodo, kad higienos normos turi būti užtikrinamos ir sanitarinėje apsaugos zonoje, jeigu ten yra gyventojų. Tai mes tiesiog papildome įstatymą pašalindami tam tikras įtampas, nes kitu siūlymu mes sakome, kad gali būti… Projekto esmė sako, kad sanitarinėse apsaugos zonose gali gyventi gyventojai, jeigu jie ten yra būtent dėl to, kad anksčiau nebuvo įregistruota sanitarinė apsaugos zona ir per klaidos taisymo mechanizmą dabar tie žmonės atsiranda tokioje zonoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime laikyti, kad svarstome šiuos pasiūlymus dėl šio klausimo ir kitų? Galime, pritarta bendru sutarimu. Komitetas pritarė. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Gal galime ir šiam pasiūlymui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Taip pat dėl 4 straipsnio yra kitas A. Gedvilienės pasiūlymas. Gal trumpai jį pakomentuokite.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, čia yra du pasiūlymai. Vienas pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad dabartiniai ūkio subjektai, kurie pradėjo registravimo procedūrą ir turi zonos patvirtinimo dokumentus, bet kokius dokumentus, kažkokią medžiagą, tai perverčia į erdvinį… atiduoda Registrų centrui ir gali nebedaryti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo. Tai reikštų tiesiog dvigubo darbo jiems užkrovimą. Tai mes tiems, kurie jau pradėjo procedūrą ir turi patvirtinančius dokumentus, tiesiog pasakome, kad jie juos turi pristatyti į Registrų centrą ir taip užregistruoti teritoriją, o tiems, kurie nepradėjo klaidos taisymo procedūros, bet gali tokia procedūra pasinaudoti, mes suteikiame galimybę dar dvejus metus tai daryti, bet jie tokiu atveju turi pasidaryti poveikio sveikatai įvertinimą. Čia abu pasiūlymai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė šiam siūlymui. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti šitam siūlymui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Taip pat dėl 5 straipsnio yra paskutinis A. Gedvilienės pasiūlymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tiesiog tam, kad būtų patvirtinama, kad einama per klaidos taisymo procedūrą, turi būti gautas patvirtinimas iš Nacionalinės žemės tarnybos, kad vis dėlto tokia sanitarinė zona egzistavo, bet nebuvo įregistruota. Mes įtraukėme NŽT kaip instituciją, kuri tiesiog duoda patvirtinimą, kad galima eiti klaidos taisymo keliu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė. Nėra norinčių kalbėti dėl šio pasiūlymo. Ar galime bendru sutarimu jam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso šio įstatymo. Už kalbės T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, čia geras pavyzdys to, kaip parlamentinė kontrolė iš esmės tampa labai reikšmingu ir efektyviu įrankiu. Tikrai reikėtų visų pirma padėkoti komiteto pirmininkei, ji ėmėsi iniciatyvos ir parodė tikrą politinę valią spręsti problemą. Galiausiai mes ir Demokratų frakcija taip pat aktyviai dalyvavome, bent jau rengiant šitą sprendimą pačioje pradžioje ir girdint visuomenės nepasitenkinimą, kaip yra tvarkomi SAZ’o reikalai Vilniaus pašonėje. Šiaip rezultatas, stebint šiek tiek iš šono, iš opozicijos taško, rezultatas yra neblogas vien todėl, kad visi iš dalies liko nepatenkinti. Gyventojai nėra pasiekę 100 % to, ko norėjo, verslininkai yra šiek tiek nepatenkinti dėl to, kad jiems reikės dabar daug įsipareigojimų visuomenės sveikatai atlikti. Institucijos gavo labai rimtus įpareigojimus taisyti įstatymo spragas. Turbūt galime konstatuoti, kad rezultatas neblogas, jeigu visi iš tokių sunkių derybų ir sunkių diskusijų išeina šiek tiek nepatenkinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, ar pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo. Balsuojame dėl darbotvarkės 2-9 klausimo – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 116, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo. Dabar balsavimo intervalas. Kolegos, dar nebalsavome dėl kai kurių rytinės darbotvarkės klausimų. Aš dabar paprašysiu jūsų visų susikaupti.
15.17 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1954(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1954(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 120, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.18 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 62, 8, 101, 103, 104, 19, 20, 22, 221, 24, 271, 28, 34, 46, 60, 62 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 282 straipsniu ir VII skyriumi ir 9, 10, 102 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1888(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Notariato įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1888(2). Kviečiu balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119 Seimo narių: už – 118, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.18 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-775(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Notariato įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-775(2). Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai, visi 123 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2367 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Seimo nutarimo dėl komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2367. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 119 Seimo narių: už – 75, prieš nebuvo, susilaikė 44. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2104(2)VK (priėmimo tęsinys)
Popietinės darbotvarkės 2-2 klausimas – Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2104. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 122, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.21 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2115(2)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Kultūros centrų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2115. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys, visi balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.21 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61, 7, 8, 9, 10, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2229(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Bibliotekų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2229. Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 114, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.22 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2307(2), Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 6, 11, 12, 78, 79, 81, 82, 83, 84 straipsnių, keturioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2308(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klausimai, tai yra Saugios laivybos ir Prekybinės laivybos įstatymų paketas. Buvo tik pagyros šiam projektui. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ar yra norinčių balsuoti? Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.23 val.
Oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1396 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2302(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Oficialiosios statistikos įstatymo pakeitimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-2302. Svarstymas. Gal analogiškai galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.23 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 vienuoliktojo skirsnio pavadinimo ir 52 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 53 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2299(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar 2-7.1 klausimas – Vyriausybės įstatymo vienuoliktojo skirsnio pavadinimo ir 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2299. Taip pat nuomonės neišsiskyrė. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Ne? Galime? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.23 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18020 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2365 (pateikimo tęsinys)
Taip pat šalia 2-7.2 klausimas – Seimo statuto vieno straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-2365. Pateikimas. Klausimų nebuvo. Jokių diskusijų negirdėjau. S. Šedbaras dabar norėtų pasisakyti per šoninį mikrofoną. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu bus pritarta po pateikimo, aš prašyčiau Seimo pritarti skubai. Pasivytume mes šiuo projektu Vyriausybės įstatymą ir galėtų jau būti atrenkami du teisėjai, dėl jų mes jau vėluojame, į Teisingumo Teismą ir Žmogaus Teisių Teismą.
PIRMININKAS. Čia, suprantu, komiteto vardu prašymas? Gerai. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-7.2 klausimas – Seimo statuto pakeitimo pateikimas. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kaip pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir taip pat pirmininkas komiteto vardu paprašė skubos. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Siūloma svarstyti gruodžio 22 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
15.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Agnę Tikniūtę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-2368 (priėmimo tęsinys)
Taip pat rezervinių buvo. Rezervinis 1 klausimas – projektas dėl Agnės Tikniūtės atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Balsuojame dėl priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 120: už – 117, prieš – 3, susilaikiusių nėra. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
15.25 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2257(2) (svarstymo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Rytiniame posėdyje įvyko svarstymas. Ar būtų skirtingų nuomonių, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo. Ačiū, pritarta.
15.25 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1802(2) (svarstymo tęsinys)
Rezervinis 3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1802(2). Ar galime jam pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Aidos Dumbrauskaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2342 (priėmimo tęsinys)
Ir rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Aidos Dumbrauskaitės peticijos“ projektas. Prašau balsuoti dėl komisijos išvados.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 118: už – 114, prieš – 1, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.27 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2014(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas. Balsuojame dėl projekto Nr. XIVP-2014(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 70: už – 69, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.27 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2015(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, 1-2.2 klausimas, lydimasis Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2015(2). Priėmimas. Kviečiu taip pat balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76: už – 71, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Na, kažkas vyksta su sale, kaip suveikia tos kortelės, taip suveikia. Kaip nors reikia patikrinti sistemą.
PIRMININKAS. Jūs balsavote, bet nenorėjote balsuoti. Supratau. Nežinau, kaip tai į protokolą įrašyti, bet, matyt, kaip nors galvosime.
15.29 val.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2016(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2016(2). Kviečiu balsuoti dėl priėmimo. Kviečiu ramiai balsuoti Seimo salėje, neverta nervintis.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.29 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 5, 7 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2017(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Lygių galimybių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2017(2). Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 70, bet užsiregistravo 71. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.30 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 7 ir 71 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2018(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.5 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 7 ir 71 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2018(2). Kviečiu balsuoti.
Kviečiu A. Mazuronį ruoštis pirmininkauti. (Balsai salėje)
Balsavo 70, už – 70, bet užsiregistravo tik 70. Noriu paklausti, ar visų kortelės veikė, ar yra kokių nors… (Balsai salėje) Prašau, M. Skritulskas norėtų kažką pasakyti. (Triukšmas salėje)
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, prašau perbalsuoti, nes neveikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu perbalsuoti dėl šio įstatymo priėmimo. (Triukšmas salėje) Balsavimas paskelbtas dėl projekto Nr. XIVP-2018(2). Kviečiu balsuoti. Petrai, galite nespėti balsuoti. Kviečiu balsuoti. (Triukšmas salėje)
Balsavo taip pat 70, užsiregistravo 70. Gerbiamieji kolegos, akivaizdu, kad šį lydimąjį reikės priimti kažkada kitu laiku.
Paskutinės replikos. Kviečiu A. Mazuronį mane pakeisti.
P. Gražulis per šoninį mikrofoną. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pirmininke, Seimo Pirmininkė, kai buvo tik vieno balso skirtumas dėl narkotikų dekriminalizavimo, neleido perbalsuoti ir paskui laikėsi to principo. Taigi jūs laikykitės tokios nuostatos, kokios laikosi Seimo Pirmininkė.
PIRMININKAS. Labai ačiū, Petrai. Tikrai… Prašau. D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ta pačia tema. Aš manau, kad tikrai, gerbiami kolegos, jeigu jau turime taisykles, tai stenkimės tas taisykles taikyti abiem pusėms. Tiesiog palinkėjimas ateičiai, kad tokių dalykų tada nebūtų apskritai: nei kada to reikia daugumai, nei kada to reikia mažumai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik dar kartelį. Jeigu jūs čia norite dėl to iš tikrųjų rimtai diskutuoti, ši situacija yra visiškai kitokia, negu buvo užvakar posėdyje, tiksliau, aną savaitę. Dėl to, kai nėra pakankamai besiregistravusių balsuoti, balsavimus galima kartoti daugybę kartų iš eilės. Kviečiu tai permąstyti ir pagalvoti, ar dar yra norinčių šnekėti per šoninį mikrofoną, nes mano laikas pirmininkauti jau baigėsi ir dabar aš jį perduodu A. Mazuroniui. Labai ačiū.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Matau, kad be Mykolo konservatoriai neturi ateities. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad kalbama apie tą problemą dėl vieno balso tada, kai yra vieno balso skirtumas. Šiuo atveju buvo 70 balsų skirtumas. Čia tokia remarka.
Gerbiamas posėdžio pirmininke, mes nepriėmėme lydimojo paketo, transporto kompensacijų neįgaliesiems. Prie viso paketo. Tai yra tikrai nesąmonė. Reikėtų užbaigti. Akivaizdu, kad M. Majauskui neveikė kortelė, ja jis ir mojavo, tai pabandykime pabalsuoti, ir viskas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. T. V. Raskevičius per šoninį mikrofoną. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kolegos, tai apie esmę. Neįgaliųjų reformą priimame. Įstatymų pakete numatyta galimybė neįgaliesiems gauti kompensaciją transporto priemonei pritaikyti jų poreikiams arba įsigyti naujai. Matuodamiesi čia, Seime, savo galią ir įtaką, tos lengvatos šiandien nepriėmėme. Aš opozicijai linkiu tiesiog atsikvošėti.
PIRMININKAS. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kolegos, jūs sakėte, kad diskusija yra nesvarbi, bet ji yra labai svarbi, nes kolega M. Skritulskas ėjo ir prašė perbalsuoti, kai jo kortelė buvo suveikusi ir jo balsas buvo už per abu balsavimus, todėl ir buvo abu kartus 70 balsų, nes jo buvo balsas už. Yra nesąžininga taip manipuliuoti ir dvigubus standartus taikyti.
PIRMININKAS. V. Bakas dėl vedimo tvarkos ir judėsime toliau.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš kreipiuosi į valdančiuosius. Jeigu jūs stumdote reformą, kuriai reikia kelių vyriausybių paramos, 70 balsų skirtumu, tai yra balsavimo 70 balsų ji skirta… (Balsai salėje) Ponas Maldeiki, jūs patylėkite. Aš dabar kalbu, gerai? Atsistokite, užsirašykite į eilę ir kalbėkite. Ši reforma 70 balsų pasmerkta. O ponui T. V. Raskevičiui norėjau pasakyti: jūs prametėte dešimtis tūkstančių neįgaliųjų Žmogaus teisių komitete. Jums irgi geriau reikėtų šiaip kukliau elgtis, reaguojant į opoziciją.
PIRMININKAS. Visiškai paskutinis šioje vertingoje diskusijoje M. Majauskas per šoninį mikrofoną ir judėsime toliau.
M. MAJAUSKAS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Jeigu sudarytumėte galimybę, aš tikrai palaikyčiau šį įstatymo projektą, nes balsuojant man nesuveikė sistema, tai prašau sudaryti tokią galimybę. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ne vaikų darželis, reikia sėdėti salėje tada, kai vyksta balsavimas. Svarstyti šį klausimą užsiregistravo ir dėl jo balsavo 70 Seimo narių, todėl balsų trūksta iki priėmimo šio klausimo, tai priėmimas bus vėliau, kai salėje bus 71 arba daugiau balsų.
O dabar judame pagal darbotvarkę toliau.
15.37 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 311 ir 322 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1905(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 311 ir 322 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1905(2). Pranešėja… (Balsai salėje) Yra pataisų? (Balsai salėje) Į tribūną kviečiame A. Gedvilienę pristatyti komiteto išvadą. (Balsai salėje)
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Komitetas projektą svarstė gruodžio 14 dieną. Jam buvo pritarta bendru sutarimu. Palaukite! Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų komitetų išvadas. Diskutuoti nėra norinčių Seimo narių. Pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių.
Gerbiami kolegos, kreipiuosi į jus dėl vedimo tvarkos. Liko vienas, du, trys, keturi, penki, šeši klausimai. Ar galime pratęsti balsavimo laiką ir balsuoti po kiekvieno klausimo, nes nėra norinčių daug kalbėti Seimo narių? Taip procedūra bus daug greitesnė, efektyvesnė ir greičiau baigsime posėdį. Galime? (Balsai salėje) Galime.
Tada balsuojame dėl šio klausimo. Visų pasisakymus išklausėme. Balsuojame dėl darbotvarkės 2-10 klausimo – Aplinkos apsaugos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1905(2). Balsavimas po svarstymo.
Kol vyksta balsavimas, dar kartelį primenu, kad pratęsiame balsuoti skirtą laiką ir balsuosime po kiekvieno klausimo.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 88, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 19. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
15.39 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 24, 30, 31, 32, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1914(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Pilietybės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1914(2). Į tribūną pristatyti Žmogaus teisių komiteto išvadą kviečiame komiteto pirmininką T. V. Raskevičių.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju. Kolegos prašė nebūti piktam, tai nebūsiu piktas. Žmogaus teisių komitetas Pilietybės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą svarstė šių metų gruodžio 12 dieną. Už balsavus penkiems komiteto nariams, nė vienam nesusilaikius ir nė vienam nebalsavus prieš, priimtas sprendimas pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymus patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame S. Šedbarą pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas komitetas svarstė šį projektą lapkričio 30 dieną. Pateikė pagrindiniam komitetui septynis pasiūlymus ir visų šešių dalyvavusių balsais už tokiam projektui buvo pritarta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų komitetų išvadas. Diskusijoje dalyvauti užsirašė du Seimo nariai. Pirmąjį į tribūną kviečiame S. Tumėną. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pilietybė – tai garbė, įpareigojimas, įsipareigojimas ir atsakomybė. Deja, dabar yra valstybių, kur pilietybė dalijama į kairę ir į dešinę, ypač sporto pasaulyje. Matėme krepšinio čempionatą, kai čempionų vardą lėmė pilietybės suteikimas žmogui, nemokėjusiam nė žodžio ispaniškai ir valstybėje net kojų neapšilusiam. Pastebėjau, kad net komentatoriai vengia vartoti žodį „pilietybė“. Sakė, natūralizuotas žaidėjas, tarsi korektiškiau. Juk taip galima vardan medalių.
Kolegų parengtas Pilietybės įstatymo straipsnių pakeitimo projektas, kaip rodo aiškinamasis raštas, liudija politinę reakciją į geopolitinius įvykius, tačiau stokoja motyvuotos teisinės argumentacijos ir konkretumo. Kai kas net tą įstatymą, prisimenate, yra įvardinęs M. Drobiazko įstatymu. Aš pateikimo metu irgi jį įvardijau kaip vajaus įstatymą. Užvakar nepagarbą Lietuvai Minske parodė operos solistas V. Vyšniauskas. Gėda! Bet kuris didesnę gėdą padarė Lietuvai, ar M. Drobiazko, ar V. Vyšniauskas? Ar nereikės dar vieno vajaus įstatymo? Pirmuoju atveju, ko gero, M. Drobiazko turėjo dvi pilietybes, tai vieną jai galima anuliuoti. O nežinau, V. Vyšniauskas, ko gero, turi tik vieną pilietybę ir ar nereikės diskutuoti, ar jos neteks. Ir apskritai ar gali žmogus būti be pilietybės?
Kaip sakiau, trūksta konkretumo. Vieną, kitą pavyzdį galiu pasakyti. Projekte yra aiškinama, kada bus galima bausti žmogų, jeigu asmuo padarė nusikaltimą prieš Lietuvos Respubliką. Šis pasakymas, aišku, yra abstraktokas, neaiškus, netiksliai pasakyta. Noriu priminti, kad ir dabar yra visos galimybės, kaip nubausti tuos žmones, kurie nusižengė, įžeidė, padarė gėdą valstybei. Tai numato ir mūsų Baudžiamasis kodeksas. Galiu išvardinti aibę straipsnių. Pavyzdžiui, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus. Numatytos nusikaltimų rūšys, nusikaltimai, baudžiamieji nusižengimai, įvardinti nusikaltimai Lietuvos valstybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Taigi tų galimybių yra ir dabar. Ir ar būtina iš žmogaus atimti pilietybę, kai turime tą galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, kur, pavyzdžiui, 118 straipsnyje įrašyta: „Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką numato bausmę nuo dvejų iki septynerių metų.“ Tokių dalykų galima daug išvardinti. Žodžiu, man regis, projekto rengėjų intencija suprantama, bet teisinis reguliavimas galbūt daug kur yra perteklinis. Tad reikėtų daugiau vadovautis ir ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis, ir galiojančiu Baudžiamuoju kodeksu.
Ką daryti? Yra dar vienas variantas. Civilizacijų istorija, senoji teisė turi kitų pavyzdžių. Dar romėnai vartojo terminus infamia ir bannitio. Infamija reiškia gėdą, negarbę, nuodėmingą elgesį. Tai nuodėmės, kurios niekinamos visuomenėje, o tie, kurie tuo užsiima, vadinami negarbingaisiais. Banicija, banitas – ištremtas, visų teisių, turto ir garbės atėmimas, paskelbimas už įstatymo ribų.
Beje, lenkų teisėje tai yra išbandyta, kai atimamos civilinės teisės. Tad galimas ir kitoks šitos problemos sprendimo kelias. Žmogui, negerbiančiam, nevertinančiam pilietybės ir jos įsipareigojimų, įpareigojimų, paskelbti baniciją. Ir čia pirmasis kandidatas galėtų būti V. Vyšniauskas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame A. Pocių.
A. POCIUS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Beveik pusę mano minčių išsakė prieš tai kalbėjęs S. Tumėnas. Su jumis tikrai sutinku, profesoriau.
Paskutiniai įvykiai, visi vizitai tiek į Baltarusiją, tiek į Maskvą, tiek kai kurių dainininkų paskutiniu metu pasirodymai scenoje valstybėse, kurios yra įvardinamos kaip terorizmą remiančios valstybės, tikrai nedaro garbės mūsų valstybei. Taip pat nedaro garbės mūsų nacionalinės rinktinės kviečiami arba nuperkami, atvirai kalbėkime, nuperkami sportininkai, kuriems vienodai rodo. Jie priesaikos žodžių turbūt net negali ištarti, gaudami Lietuvos pilietybę. Todėl aš manyčiau, kad šis Pilietybės įstatymas galėtų būti šiek tiek išplečiamas.
Norėčiau nuo savęs dar pridėti ir priminti keletą tokių atvejų, kai prieš mūsų valstybę kai kurie veikiantys asmenys buvo nuslėpę, kad jiems buvo suteikta ir Rusijos pilietybė. Buvo tokie faktai išaiškinti Valstybės saugumo departamento ir prie Krašto apsaugos ministerijos veikiančio Antrojo operatyvinių tarnybų departamento. Tai yra tokie dalykai, kurie neturėtų kartotis. Ir aš manau, kad šiame įstatyme tikrai galėtų būti šiek tiek išplėsta, kad ne tik piliečiai, įgiję išimties tvarka, bet ir piliečiai, kurie nuslėpė turimą kitos valstybės pilietybę. Aš turiu omenyje, būna tokių atvejų, kai dirbama kitos valstybės specialiosioms tarnyboms. Tokių dalykų, kaip ir minėjau, yra buvę anksčiau.
Aš siūlyčiau šiek tiek išplėsti tą sąvoką. Jeigu tai būtų padaryta, aš manyčiau, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, galbūt sprendimą dėl pilietybės netekimo galėtų priimti ne tik Prezidentas, bet kai kurie atvejai būtų svarstomi ir tai darytų teismas. Taigi iš mano pusės tiek. O šiaip šį įstatymą tikrai siūlau palaikyti, nes tai yra savalaikis pasiūlymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Arvydai, už turiningą pristatymą. Nors profesoriaus statusą S. Tumėnui, kaip suprantu, avansu suteikėte, ar ne? Profesoriumi buvo pavadinęs. Gerai.
Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Kaip ir sakiau, tikrai palaikau šio įstatymo pataisas ir manyčiau, kad karo Ukrainoje kontekste ir visų tų įvykių, visų vizitų kontekste tikrai turime palaikyti šį įstatymą ir sugriežtinti pilietybės suteikimo klausimą. Ačiū. Tiek.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš tai vis laukiu, kada tie kliedesiai baigsis, bet jie niekaip nesibaigia. Nes, kolegos, jūs pasižiūrėkite, ką darote! Jūs dabar sukūrėte reguliavimą, kuris leis M. Drobiazko atimti pilietybę, pasak jūsų, bet ponas V. Vyšniauskas, kuris elgėsi panašiai, negalės prarasti pilietybės, nes jis ją turi vienintelę. Akivaizdu, kad už tuos pačius veiksmus, kurie yra nepageidautini, už sukeltą grėsmę nacionaliniam saugumui ar kaip jūs beįvardintumėte, žmonės patirs skirtingas pasekmes. Tai čia jau Konstitucijos lygiateisiškumo principas sakytų, kad toks dalykas yra negalimas.
Kitas dalykas. Yra kalbama, kad tai bus M. Drobiazko įstatymas. Na, jūs pasižiūrėkite, kada jis įsigalios ir kada M. Drobiazko atliko veiksmus arba kada V. Vyšniauskas atliko veiksmus. Logiška, įstatymai, kurie blogina asmenų padėtį, o šitas yra bloginantis padėtį įstatymas, negali būti taikomi veiksmams, kurie yra padaryti praeityje. Tada kyla klausimas, koks yra įstatymo tikslas: dalį piliečių nubausti labiau negu kitus piliečius? Aš bijau, kad iki pirmo pilietybės atėmimo ir bus Konstitucinis Teismas su individualia byla, čia net Seimo narių grupei nereikės vargti tą prašymą rašyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos, išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuojame. Kas pritariate 2-11 klausimui – Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1914(2), balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 63, prieš – 8, susilaikė 25. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
15.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1690(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1690(2). Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiame M. Danielę pristatyti Sveikatos reikalų komiteto ir Priklausomybių prevencijos komisijos išvadas. Nėra Morganos. L. Slušnys, atsiprašau. Prašom, gerbiamas Linai. Ir Sveikatos reikalų komiteto, ir Priklausomybių prevencijos komisijos išvadas.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Laba diena. Sveikatos reikalų komitetas, pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-1690(2). Turiu pasakyti, jog svarstymo metu iš tiesų turėjome gana nemažai pasiūlymų: Teisės departamento pasiūlymų, daugeliui iš jų pritarėme, turėjome pasiūlymų iš Verslo konfederacijos ir atsižvelgę į pastabas mes faktiškai nepritarėme, taip pat turėjome Savivaldybių asociacijos pasiūlymų, jiems mes nepritarėme. Iš dalies pritarėme kitiems pasiūlymams ir jau turime subalansuotą Sveikatos reikalų komiteto išvadą, jai buvo pritarta bendru sutarimu. Kviesčiau pritarti taip pat bendru sutarimu ir čia, šioje Seimo salėje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir Priklausomybių prevencijos komisijos išvadą pristatėte, taip, gerbiamas Linai?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Priklausomybių prevencijos komisijos aš neturiu, bet galiu, jeigu reikia. Labai atsiprašau, kolegos, šiam klausimui nebuvau pasiruošęs, nes maniau, kad M. Danielė pristatys. Papildoma komisija, Priklausomybių prevencijos komisija, turiu pasakyti, taip pat svarstė šitą klausimą, buvo daug pasiūlymų. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai – iš esmės pritarti daugelio iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo dėl Nacionalinės darbotvarkės, nebevardinsiu, patvirtinimo projektui ir pasiūlyti Sveikatos reikalų komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Gyvybės mokslų ir edukologijos instituto, Nacionalinės sveikatos tarybos pastabas ir pasiūlymus, jiems komisija pritarė. Jau minėjau, Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, subalansuotą išvadą pateikė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Diskusijoje užsirašė dalyvauti du Seimo nariai. Į tribūną kviečiame V. Mitalą.
V. MITALAS (LF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad svarstome labai svarbų dokumentą. Jis yra parengtas profesionalų ir teikiamas Seimui patvirtinti tam, kad mes turėtume kryptį ir žinotume, ką valstybė turi daryti, kad galėtume visuomenėje spręsti tokias labai klampias ir labai sudėtingas problemas kaip priklausomybės. Vienoje šalyje anksčiau (tiesa, joje esu gyvenęs labai trumpai) girdėjau, būdavo tradicija priimti sprendimus tam, kad juos galėtume kam nors papasakoti į išorę, kitiems pasakyti, ką mes darome, bet iš tikrųjų elgtis visiškai priešingai. Ar tik neatsitiks taip su šiuo dokumentu, kai išvažiavus į tarptautines konferencijas bus pasakojama, kaip pas mus yra šaunu, tiesiog klestėjimas ir žmogaus teisių žydėjimo šventė, europinė kryptis, planai parengti, PSO rekomendacijomis vadovaujamės, viskas gerai, tik kažkaip darbuose tai ne iki galo atsispindi.
Ką mes darome šiandien? Balsuojame dėl dokumento tokiu svarbiu pavadinimu – Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų. Šiek tiek pacituosiu šį dokumentą, kad susipažintų tie, kurie gal mažiau susipažinę. Primenu, kad jį parengė tas pats NTAKD. Strategijos 114.3.1 punktas sako – „dekriminalizuoti veikas, susijusias su disponavimu nedideliu kiekiu narkotikų be tikslo juos platinti (asmeniniam vartojimui), už jas numatant administracinę atsakomybę ir užtikrinant individualaus vertinimo pagrindu taikomas švietimo, socialines, sveikatos priežiūros sistemų intervencijos priemones“.
Dar vienas strategijos 105 punktas sako: „Užsienio šalių geroji patirtis rodo, kad kryptingai formuojant baudžiamąją politiką nusikaltusių asmenų, kurie vartoja narkotikus, atžvilgiu efektyviai taikoma vadinamoji diversijos politika, kuri suponuoja baudžiamojo persekiojimo atsisakymą, nutraukimą ar sustabdymą, kartu numatant alternatyvias poveikio priemones, įgyvendinamas pasitelkus socialines ir (ar) sveikatos įstaigas, bendruomenines struktūras.“
Kitaip tariant, priimame strategiją, kuri yra už sistemišką, racionalią kovą su priklausomybėmis, akcentuoja prevencijos ir gydymo svarbą. O ką mes darome realybėje? Svarstydami tame pačiame dokumente numatytą mažo kiekio kanapių dekriminalizavimą, pratrūkstame pūliniais ir kalbomis apie narkobaronus, taborus ir panašius priešus, neriame į krūmus iš salės ar kurstome pramanus ir ramiais veidais palaikome šmeižtą, neva perkėlus mažo kiekio kanapių turėjimą į Administracinį kodeksą realybė pasikeistų už šių sienų.
Susitarti dėl strategijos labai svarbu. Šiandien svarstomą dokumentą palaikysime, tikiuosi, kad palaikys ir Seimas. Tačiau dar labiau raginu, pasakysiu tiesiai, neveidmainiauti ir palaikyti ne tik strategiją – palaikyti sprendimus, jie reikalingi, kad ši strategija taptų realybe, kad, kaip ir numatoma šiame dokumente, Lietuvoje pagaliau turėtume sistemišką ir efektyvią kovos su priklausomybėmis politiką. Labai jums ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Vytautai. Į tribūną kviečiame L. Slušnį.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Tai vienas iš tų projektų, kuriam buvo leista gyventi Lietuvos Respublikos Seime gana ilgai. Nacionalinė darbotvarkė atkeliavo dar pavasario sesijoje ir iki šiandien vis dar turėjome galimybę diskutuoti. Tad galime drąsiai sakyti, kad visuomenė tikrai turėjo visas galimybes susipažinti su dokumentu. Čia kartais kyla tokių klausimų, ar pakankamai visuomenė susipažinusi. Šiuo atveju, aš manau, mes leidome tą galimybę, sudarėme tas galimybes. Ši dienotvarkė tėra pirminis dokumentas, siekiant kurti sveikesnę ir saugesnę Lietuvos bendruomenę. Tai bus mūsų pamatas, ant kurio statysime ateities priemones, kuriomis turėsime vadovautis.
Į ką orientuosimės ateityje? Mūsų orientacija bus, pirmiausia, aišku, į prevenciją. Prevenciją mokyklose, vaikų ir mokytojų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą. Šia dienotvarke mes sieksime ambicingo tikslo (tai yra labai svarbu) – iki 2035 metų sumažinti rūkančiųjų skaičių bent iki 10 %. Pati Europos Sąjunga siekia, kad iki 2045 metų būtų tik apie 3 %. Tai daugiau negu tris kartus, negu šiandien turima situacija. Taigi, ši dienotvarkė aiškiai skelbia, kad mes kursime priemones, kurios padės nerūkyti, nepradėti rūkyti, o pradėjusiam tokią veiklą žmogui mes privalėsime padėti kuo greičiau to įpročio atsikratyti.
Tai dokumentas, kuris apima ne vieną instituciją. Norėdami siekti savo tikslų mes privalėsime sutelkti daugybę Lietuvos institucijų ir žinybų. Sveikata ir reabilitacija rūpinsis sveikatos sistema. Tačiau norint sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumą turės daug darbo įdėti teisėsauga. Darbotvarkė numato ir galimybę peržiūrėti esamą baudžiamąją politiką, taikomą narkotikų vartotojams. Siūlau tikrai palaikyti šį dokumentą, taip sudarant galimybę atsakingoms institucijoms ir valstybės tarnautojams pradėti rengti priemonių planus, kurie jau 2024 metais rastų savo vietą biudžete. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Linai. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako ką tik girdėtas L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Čia yra strateginis mūsų dokumentas, kurio esminis tikslas – sukurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę, kurioje bus siekiama padėti kiekvienam žmogui išvengti psichoaktyviųjų medžiagų daromos žalos. Vyriausybė parengė dokumentą, kuris tikrai gerai paruošia dirvą galimybėms rūpintis savo pačių, šeimos ar bendruomenės narių sveikata, socialine ir ekonomine gerove. Darbotvarkė numato visas galimybes ugdyti vaikų socialinius ir emocinius įgūdžius, savimonę, savitvardą, atsakingą priėmimą sprendimų, kurie iš esmės keis mūsų ateities visuomenės požiūrį į žalingus įpročius.
Nepaisant to, kad darbotvarkė dar nėra priemonių planas, kuris numato konkrečius žingsnius, siūlau balsuoti už šią darbotvarkę. Tai yra tarsi važiuoti paleistas automobilis – jeigu laikysimės šios darbotvarkės plano ir tikslų, tikrai galime pasiekti užsibrėžtą savo tikslą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. R. Žemaitaičio salėje nematau. Motyvai prieš, pasisako A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolegos, lygiai prieš savaitę, ketvirtadienį, šioje salėje parvirto vienas iš narkotikų dekriminalizavimo projektų dėl kanapių. Dabar, po savaitės, mes matome į Seimo posėdžio darbotvarkę įtrauktą klausimą, kurio 114.3.1 dalis jau kalba apie tai, kad valstybė įsipareigoja dekriminalizuoti veikas, susijusias su nedideliu kiekiu narkotikų, tai yra visų rūšių narkotikų. Jau ne tik kanapių, kaip buvo bandoma mus mulkinti praėjusią savaitę. Man išties labai yra įdomu, kaip balsuos dabar tie garsieji krikdemai, kurių dalis aiškino, kad jie yra tik už kanapes, bet jokiu būdu ne už kokias nors kitas narkotines medžiagas. Tikrai siūlau visiems kitiems labai susimąstyti apie tai, kur mes einame ir kokiais žingsniais per savaitę, ir išties nepalaikyti tokios strategijos, kuri jau kalba apie tai, kad valstybėje turėtų būti dekriminalizuotos visos be išimties narkotinės medžiagos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuojame dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIVP-1690(2). Kas pritariate nutarimo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 64, prieš – 13, susilaikė 15. Seimo nutarimo projektui pritarta po svarstymo.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ne, replika po balsavimo, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš noriu kolegoms iš Laisvės partijos pasakyti. Jūs būtumėte galėję už šitą dokumentą turėti ženkliai daugiau balsų ir nerizikuoti priėmimu, jeigu nebūtumėte įvėlę į visą šitą savo tolimesnių fantazijų apie savo stumiamą narkotikų kontrolės politiką. Mes iš tikrųjų komitete buvome sutarę dėl daugybės dalykų, tai buvo ilgas ir sudėtingas procesas. Gal net būčiau pasisakęs už, bet balsavau prieš tik dėl to, kad šitas dokumentas netaptų jūsų rinkimuose pažadėtos narkotikų legalizacijos politikos dalimi ir pretekstu užsiimti tokiais dalykais. Jūs, norėdami kažką padaryti, patys atėję prie šitų šoninių mikrofonų ir sugriaunate tą, ką norite padaryti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Aurelijau. Jeigu pavyktų tolesnės replikos neminint pavardžių, būčiau labai dėkingas.
Per šoninį mikrofoną T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Atleiskite, nesusilaikysiu. Daug kas sako, kad Laisvės partija yra dviejų klausimų partija. Bet iš tikrųjų dviejų klausimų politikai yra būtent A. Veryga ir A. Širinskienė, nes jūs esate apie nieką daugiau, tik apie gėjus ir narkotikus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiamas pirmininke, gerbiamieji kolegos, jeigu A. Veryga man čia subtiliai pasiūlė daugiau neiti į tribūną ir nediskutuoti, tai, gerbiamas Aurelijau, aš jūsų pasiūlymo nepriimu. Kaip ėjau, taip ir eisiu, ir savo nuomonę sakysiu. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš visiškai nesuprantu. Politikas turi turėti savigarbos, padorumo. Šita idėja yra subrandinta praeitos Vyriausybės, realizuota dabar. Kolega Aurelijus… Visi komitete balsavome vienbalsiai. Kolega Aurelijus apibendrindamas po svarstymo komitete pagyrė, kad visi radome kompromisus, kad nepasidavėme verslo įtakai, įvairių grupių įtakai ir pritarėme bendru sutarimu. Dabar štai A. Širinskienei paliepus A. Veryga irgi savo idėją sužlugdė balsuodamas ne tik nesusilaikydamas, bet balsuodamas prieš. Kolegos, aš nesuprantu, kodėl mes taip elgiamės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi daugelį kartų buvo paminėtas A. Verygos vardas ir pavardė, tai suteikiame jam galimybę atsakyti per šoninį mikrofoną.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš jau bandžiau paaiškinti komiteto pirmininkui savo balsavimo motyvus ir tai nereiškia, kad aš neturiu kažkokio padorumo. Patį geriausią dokumentą, kuriame yra kalbama tam tikromis abstrakčiomis frazėmis, nubrėžiamos tam tikros kryptys, galima išnaudoti tiek geram, tiek blogam tikslui. Ir jeigu šitas dokumentas taps pretekstu kažkam prastūminėti savo mokslu nepagrįstą politiką, aš už jį nebebalsuosiu. Balsuosiu ir toliau, kaip balsavau šiandien, balsuodamas prieš.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pavardžių nebuvo minėta.
16.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-2258(2) (svarstymas)
Judame toliau. Darbotvarkės 2-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-2258(2). Tribūnoje jau stovi L. Kasčiūnas. Jis pristatys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų komitetas svarstė, kai ką pakoregavo, kai ką papildė ir pritarė bendru sutarimu, kaip dažniausiai ir būna.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Laurynai. Į tribūną kviečiame A. Ažubalį pristatyti Užsienio reikalų komiteto išvadą.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė, nutarė priimti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti Seimo narių. Pasisakymai dėl motyvų. Dėl motyvų po svarstymo taip pat nenori kalbėti nė vienas Seimo narys, todėl apsisprendžiame dėl Seimo nutarimo projekto balsuodami. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-2258(2) po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 96 Seimo nariai, visi 96 palaikė Seimo nutarimo projektą. Seimo nutarimo projektui po svarstymo pritarta.
16.11 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2 ir 19 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2322 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2 ir 19 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2322. Pateikimas. Pranešėjas – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš siūlyčiau šį įstatymo projektą vertinti platesniame kontekste, pirmiausia visuotinės gynybos kontekste. Mes dabar pradėjome organizuoti savo karinį rezervą. Tą patį reikia daryti visose struktūrose, kurios karo padėties atveju taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Su manimi susisiekė mūsų Nepriklausomybės gvardijos žmonės, tie, kurie saugojo mūsų parlamentą 1990–1991 metais, ir pasakė: mes dabar esame rezerve ir norime būti organizuojami, norime būti valstybės apsaugos tarnybos… Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo dalimi. Bet teisinė bazė to kol kas neleidžia. Todėl mes kartu parengėme įstatymo projektą, kuriuo siūloma sudaryti galimybę formuoti Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą savanoriškumo pagrindais. Nepriekaištingos reputacijos buvę tarnybos pareigūnai galėtų būti atrenkami ir įrašomi į tarnybos rezervą.
Pagal Karo padėties įstatymą, kaip aš jau minėjau, įvedus karo padėtį, Vadovybės apsaugos tarnyba tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi. Siūlomi įstatymo pakeitimai sudarytų galimybę siekti iš karto kelių svarbių tikslų. Įtrauktų į rengimą ginkluotam pasipriešinimui buvusius tarnybos pareigūnus, turėjusius specialių žinių ir įgūdžių. Sudarytų jiems galimybę susipažinti su bendraisiais ginkluotosios gynybos principais, galimomis jų užduotimis su Lietuvos kariuomene, karo padėties metu sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas. Stiprintų tarnybos ir įstaigų, Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka priskirtų ginkluotosioms pajėgoms, sąveiką. Kartu tai galėtų paskatinti buvusius pareigūnus, palaikančius ryšius su tarnyba bei išsaugojusius savo kvalifikaciją, atkurti pareigūno statusą, tai yra grįžti į tarnybą. O tai prisidėtų prie tarnybos etatų užpildymo, kas kartais gali būti aktualu, atsižvelgiant į tai, kad tarnybai trūksta pareigūnų.
Taip trumpai įstatymo esmė. Prašau jūsų palaikymo po pateikimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Laurynai. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys ir tas Seimo narys yra E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Laurynai, abejonių nekeliantis projektas tikrai. Jeigu žmonės, turintys pasirengimą, turintys supratimą ir patirties, nori, tai viskas gerai. Standartiškai mes taikome tą 65 metų ribą. Bet kai yra toks visiškas savanoriškas pasisiūlymas, na, žmogui 65 metai su puse – ir viskas, jam pasakoma, kad tu netinkamas. Gal jis fiziškai yra tinkamos kondicijos – viskas. Ar čia mes suveltume savo teisėkūrinę sistemą, jeigu išbrauktume tuos 65 metus. Na, patriotas, turintis patirties, tarkime, 67 metų, ir nebegali. Ar reikalingas tas apribojimas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Eugenijau, širdimi aš su jumis ir tikrai manau, kad svarstymo stadijoje įvertinsime, ar tai ką nors griautų, ar čia galima daryti kokią nors kitą išimtį. Tikrai taip.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Laurynai. Nėra daugiau Seimo narių, norinčių jūsų ko nors paklausti. Pasisakymai dėl įstatymo projekto dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsuojame dėl įstatymo projekto…
E. GENTVILAS (LSF). Išjunkite mano mikrofoną.
PIRMININKAS. Kad neprišnekėtumėte netyčia ko nors? Gerai, Eugenijau, pastaba pagrįsta, tikrai gali taip nutikti.
Bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo įstatymo projektui? Galime. Kaip pagrindinį siūloma skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galima. Labai dėkui, pritarta.
Kitas darbotvarkės… V. Rakutis dėl vedimo tvarkos.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Replika po balsavimo. Siūlau įrašyti seną formuluotę – „kol skydą nulaiko“.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Įrašysime.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
16.15 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2318, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 52 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2319, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1179 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2320 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15.1 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2318, 2-15.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-2319, 2-15.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-2320, jo lydimieji projektai. Gerbiamas Laurynai, prašau pristatyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai aš juos visus tada, matyt, pristatysiu kartu.
PIRMININKAS. Čia jie kartu užregistruoti, čia kaip vienas blokas, kaip atskirai?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, peržiūri teisinį reglamentavimą ir teikia pasiūlymus, kaip jį tobulinti. Ypač didelį dėmesį mes visą laiką skyrėme teisės aktų, reglamentuojančių mūsų karių tarnybos sąlygų gerinimą, socialinių garantijų kariams ir jų šeimų nariams didinimą, paramą visiems tarnybos metu sužeistiems kariams, peržiūrai. Šiuo metu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija nemokama kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, kariams, užsienio valstybėje aprūpintiems maistu, arba kai jiems užsienio valstybė moka maitinimuisi skirtas išmokas, kariams, tarnaujantiems ne krašto apsaugos sistemos institucijose Lietuvoje, kariams, išleistiems vaiko priežiūros ar nemokamų atostogų.
Noriu pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo projektu, šiuo projektu, mes siekiame panaikinti savotišką diskriminacinę nuostatą karių atžvilgiu, nes kariai, išeidami vaiko priežiūros atostogų, negauna maistpinigių, šiuo metu tai apima apie 120 karių, o jie yra sudėtinė karių atlyginimo dalis. Pajamų sumažėjimas gimus vaikui neatitinka Lietuvoje taikomos socialinės politikos, be to, išlaidos gimus vaikui žymiai padidėja. Noriu pažymėti, kad kariams išėjus kasmetinių atostogų maistpinigiai ir toliau mokami. Kitaip tariant, tai yra dar viena ir socialinio teisingumo aspektu svarbi pataisa, bet kartu ir motyvacija eiti į mūsų kariuomenę.
Kita šio įstatymo pataisa yra skirta dėl mūsų generolų laipsnių. Visose NATO šalyse, išskyrus Latviją, Lietuvą ir Liuksemburgą, šiuo metu yra keturių žvaigždučių generolo laipsnis. Net Estijos kariuomenėje, žymiai mažesnėje už Lietuvos kariuomenę, buvę kariuomenės vadai buvo keturių žvaigždučių generolai. Lietuvos kariuomenės vado pareigybė yra pati aukščiausia kariuomenėje, todėl siekdami Lietuvos didesnės svarbos ir įtakingesnio atstovavimo bendraujant su NATO šalių kariuomenių vadais, kurie yra keturių žvaigždučių generolai, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 52 straipsnyje siūlome reglamentuoti naują generolo laipsnį. Pagal tokių valstybių kaip Estijos patirtį keturių žvaigždučių generolo laipsnis suteikiamas kariuomenės vadui paskutiniais metais, bet, be abejo, čia jau mūsų pačių apsisprendimas, kaip tą padaryti. Na ir su tuo susiję, jeigu pritarsime, reikės keisti koeficientus. Atitinkamus koeficientus reikės keisti to paties įstatymo susijusiomis redakcijomis, kad jie įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. ir 2025 m. sausio 1 d. Ačiū. Prašau palaikymo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Laurynai. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Na, aš ne tik noriu klausti, bet tiesiog noriu padėkoti gerbiamam Laurynui už iniciatyvą ir už šios problemos iškėlimą. Kadangi man teko vykdyti tas pareigas praeityje, tai aš tikrai nelabai smagiai jausdavausi nuvažiavęs į Briuselį, kai sėdėdavome NATO karinio komiteto posėdžiuose tarp kolegų, kurie buvo keturių žvaigždučių generolai, kadangi tai yra aukščiausias karinis laipsnis, o tu sėdi turėdamas dvi arba tris žvaigždes ir į tave žiūri, kad, na, tu kažkoks ne visai iškeptas generolas ir su tavimi galbūt neverta diskutuoti. Tai buvo jaučiama netgi dvišaliuose susitikimuose, kai būdavo važiuojama pas sąjungininkus. Tu priešais save matai būtent uniformuotą pareigūną, jo uniformą tu skaitai ir matai ant jo antpečių keturias žvaigždes, o į tave žiūri vėlgi, kad tu gal kokių nors mokslų nebaigęs ar ta tavo kariuomenė nėra tokia jau pilnavertė, kad tau valstybė nesuteikia tų keturių žvaigždžių generolo laipsnio. Generolo laipsniai yra keturi, tai yra brigados generolas, generolas majoras, generolas leitenantas ir generolas, tai yra visas generolas ir vadinasi generolas. Aš manyčiau, kadangi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas buvo rašytas iki Lietuvai tampant NATO nare ir Lietuvos kariuomenė dar tuo metu buvo…
PIRMININKAS. Laikas!
A. POCIUS (TS-LKDF). …gana maža, manyčiau, kad dabar tikrai Lietuvos kariuomenė yra subrendusi, užaugusi, sustiprėjusi ir kaip ginkluotųjų pajėgų dalis in corpore, tikrai kariuomenės vadas turėtų būti keturių žvaigždžių. Aš palaikau šį siūlymą ir siūlau tikrai balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamas Arvydai, čia turbūt būtų galima įskaityti kaip pasisakymą dėl motyvų.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš manau, tikrai galima taip traktuoti. Tiktai noriu pasakyti, kad gerbiamo Arvydo patirtis tikrai įkvepia šitam pasiūlymui. Dabar mes girdime mūsų dabartinį kariuomenės vadą, jis kalba apie tai, kad mes turime veikti divizijos lygmeniu. Tiktai link to dabar ir turime judėti. Mūsų bendros Seimo narių grupės patirtis važiuojant iš Ukrainos irgi, matyt, prisidėjo prie to, kad mes šiandien galime teikti šitą pataisą. Manau, jinai teisinga ir teikiama laiku.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Mažavertiškumo kompleksas, aišku, negerai, kad jūs pergyvenate. Turite turėti stiprybės viduje ir būti stiprūs. To ir linkiu. Jūs, gerbiamas Laurynai, sakėte, keturias žvaigždutes suteikti paskutiniais metais. Tai gyvenimo metais ar tarnybos metais? Kada? Patikslinkite.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tiktai pateikiau Estijos pavyzdį, kad paskutiniais kariuomenės vado metais yra suteikiama ketvirta žvaigždutė. Aš manau, kad mes galime ir kitaip nuspręsti. Tiesiog analizavome kitų šalių patirtį ir aš čia jums perteikiu. Tik tiek. Ačiū už jūsų išmintį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Laurynai. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Pasisakymai dėl motyvų. A. Pocius užsirašęs, bet jūs jau kaip ir, kaip suprantu… Ar norėsite dar? Norite dar? Ne. (Balsai salėje) J. Jarutis – už. Prašau, Jonai.
J. JARUTIS (LVŽSF). Šiaip tai aš buvau užsirašęs. Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų atėjo laikas įvertinti tuos žmones, kurie tarnauja mūsų Tėvynei. Iš tikrųjų ypač kariuomenėje hierarchija yra labai svarbi ir ta viena žvaigždutė kartais lemia ne tik požiūrį, bet ir tam tikrus sprendimus, tuo labiau kad mes dabar turbūt esame NATO trejetuke pagal gynybos finansavimą. Papildomos žvaigždutės pridėjimas kariuomenės vadui, mes suprantame, kad čia kariuomenės vadui, aš sakyčiau, ne paskutiniais metais, bet pradėjus eiti kariuomenės vado pareigas tie laipsniai turi būti suteikti. Kviečiu kolegas palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas.
Balsuojame dėl 2-15 klausimo, įstatymų projektų Nr. XIVP-2318, Nr. XIVP-2319 ir Nr. XIVP-2320 bloko.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymų projektų blokui po pateikimo pritarta.
Dėl visų trijų įstatymų projektų pagrindiniu komitetu siūloma skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Ta džiugia nata pranešu, kad tai buvo paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas. Registruojamės.
Užsiregistravo 90 Seimo narių.
Skelbiu, kad gruodžio 20 dienos vakarinis Seimo plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.