LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-06-21  Nr. XIIIP-2323

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekte siūlomos įtvirtinti asmens (savivaldybės nuolatinio gyventojo) pasyviosios rinkimų teisės į savivaldybės tarybos narius įgyvendinimo sąlygos dėl to, kad jis “teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo dešimt metų” yra diskutuotinos atsižvelgiant į tai, kad:

1) jos žymiai labiau apribotų asmens teisę būti renkamu į savivaldybės tarybos nariu (politinės atstovaujamosios institucijos, per kurią įgyvendinama vietos bendruomenės savivaldos teisė, nariu), nei asmens teisę būti renkamu Seimo nariu (valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos nariu). Pagal Konstitucijos 56 straipsnio antrosios dalies nuostatą „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį <...>“. Pagal šią nuostatą teismo paskirtą bausmę atlikęs asmuo (nepriklausomai nuo nusikaltimo rūšies, pobūdžio ar sunkumo) gali būti renkamas Seimo nariu, išskyrus asmenį, kuris apkaltos proceso tvarka pašalintas iš užimamų pareigų už nusikaltimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika. Pagal Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą “Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalis, pagal kurią asmuo, atlikęs teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, gali būti renkamas Seimo nariu, reiškia, jog Konstitucijoje ne tik nėra nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, – Konstitucija, darydama minėtą išimtį, expressis verbis leidžia tokį asmenį rinkti Seimo nariu”;

2) jose nurodomos konkrečios nusikaltimų rūšys „nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai <...>“. Už tokių nusikaltimų padarymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ 225-229 straipsniuose ir XXXII skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“ 213-224 straipsniuose. Toks konkrečių nusikaltimų rūšių išskyrimas ne tik iškreipia Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, bet ir leidžia šiuos nusikaltimus laikyti pavojingesniais bei sunkesnes pasekmes asmeniui sukeliančiais, nei pvz. Baudžiamojo kodekso XV skyriuje numatytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, XVI skyriuje numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (Valstybės perversmas, išdavystė, padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, šnipinėjimas, kolaboravimas, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla, vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir kt.). Už pastaruosius nusikaltimus teismo paskirtą bausmę atlikę asmenys gali siekti būti renkami savivaldybių tarybų nariais pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatą „Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį” Taigi ir šiuo aspektu, teikiamo projekto nuostatos yra ydingos, juose sukuriamas prieštaringas teisinis reguliavimas, neatitinkantis teisinės valstybės principo.

2. Projekto nuostata, nustatanti asmens teisės būti renkamam savivaldybės tarybos nariu ribojimą dėl to, kad jis „teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, tikslintina. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas nepatraukus asmens baudžiamojon atsakomybėn, todėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga, kaip papildanti apkaltinamojo nuosprendžio faktą, būtų perteklinė.

3. Projekto nuostatose turėtų būti nurodomas ne teismo nuosprendžio „įsigaliojimas“, o teisinė sąvoka „įsiteisėjimas“.

4. Projekto pavadinime bei 1 straipsnio pavadinime turi būti nurodomas ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio papildymas, o pakeitimas, projekto 1 straipsnyje pakeitimų esmė turi būti dėstoma neparyškintu šriftu.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]

P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]