LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO NR. IX-876 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS PROJEKTO NR. XIIIP-2411

2018-10-03 Nr. 102-P-39

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Eugenijus Šuliokas, Teisinių institucijų departamento direktorė Jolita Sinkevičiūtė, Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus patarėjas Artūras Remeikis, Lietuvos antstolių rūmų atstovai: Dovilė Satkauskienė, Vitalis Milevičius, Svetlana Kastanauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-07-23				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-07-23

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos antstolių rūmai 2018-09-24	1			Lietuvos antstolių rūmų bendruomenė teigiamai vertina atsakingų institucijų ketinimus peržiūrėti antstolių įkainių reguliavimo tvarką. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės parengto ir teikiamo svarstyti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 pakeitimo projekto nuostatose nesiūloma antstolių įkainių reguliavimui numatyti aiškios įkainių dydžio nustatymo metodikos. Todėl svarstant Antstolių įstatymo pakeitimo projektą prašytume įvertinti aiškios ir skaidrios metodikos (tvarkos) įtvirtinimo būtinybę ir papildyti minėtą įstatymo pakeitimo projektą šiomis nuostatomis: 6. Vykdymo išlaidų nustatymo metodiką, jų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija ~~ir Lietuvos antstolių rūmais~~. Atkreipiame politikų ir atsakingų institucijų dėmesį, kad reguliuojant skolų išeieškojimo procesus Lietuvoje iki šiol neįgyvendinta Europos Tarybos rekomendacija REC(2003)17, numatanti, kad sprendimų vykdymo įkainiai turi būti pagrįsti, įtvirtinti įstatymu ir iš anksto žinomi proceso šalims. Nesant įkainių nustatymo tvarkos ir aiškios metodikos, suteikiama neribota diskrecija vienasmeniškai teisingumo ministrui nustatyti ir keisti vykdymo išlaidų dydžius. Įstatymo pakeitimo projekte nenumatant antstolių veiklos įkainių nustatymo metodikos ir tvarkos, įkainių reguliavimo procesas netaps skaidresnis. Sprendimų vykdymo išlaidos bus keičiamos remiantis subjektyviais samprotavimais, neatsižvelgus arba tik pasirinktinai atsižvelgus į “patogius” teisinius ar ekonominius argumentus. 2005 m. Lietuvos antstolių rūmų iniciatyva atliktas ekonominis antstolių veiklos įkainių auditas Lietuvoje moksliškai pagrindė antstolio veiklos įkainių dydžius. Antstolių veikos įkainiai buvo susieti su vykdomų procedūrų sąnaudomis ir sudarė pagrindą nustatyti ekonomiškai pagrįstus sprendimų vykdymo įkainius. Nuo 2009 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo pakeitimais, įtvirtinta būtinybė pagrįsti sprendimų vykdymo išlaidas ekonominiais skaičiavimais. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės pažymos „Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 19 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (TAP-18-985, TAP-18-986; TAIS Nr. 18-6816(2), 18-6815(2))“, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio 6 dalies pakeitimo projektas nebuvo derinamas su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir nebuvo atliekamas antikorupcinis šio įstatymo paketimo projekto vertinimas. Pažymėtina, kad neribotos diskrecijos perdavimu Teisingumo ministerijai nustatant sprendimų vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką sukuriamos prielaidos Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos 14.1 punkte įvardintoms korupcijos apraiškoms, kai „įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir vietos savivaldos valdžių atstovai, inicijuodami teisės aktų pakeitimus, kartais yra veikiami įvairių verslo grupių, kurios siekia joms naudingų teisės aktų pakeitimo ir priėmimo“. Nors įstatymo pakeitimo projekte paliekama nuostata, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką „Teisingumo ministerija nustato, suderinusi su Finansų ministerija“, tokia derinimo procedūra yra formali. Finansų ministerija, taip pat kaip ir Teisingumo ministerija, neturi patvirtintų kriterijų, kuriais remdamasi galėtų nuspręsti, ar Teisingumo ministerijos, kaip projekto rengėjo, siūlomi vykdymo išlaidų dydžių pakeitimai yra pagrįsti ir atitinkantys išieškojimo proceso principus, dalyvių interesus. Lietuvos antstolių rūmai tikisi, jog Vyriausybės parengtas ir LR Seimui teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, susijęs su tarpinstituciniu pakeitimų derinimo procesu, bent iš dalies sudarys galimybes aiškesniam skolų išieškojimo išlaidų dydžio proceso nustatymui. Siekiant ateityje išvengti antstoliu įkainių derinimo proceso neigiamo interpretavimo, pvz.“įkainiai derinti telefonu” ir pan., būtina šį procesą aiškiau reglamentuoti. Palankiai vertiname Teisingumo ministro E.Jankevičiaus iniciatyvą sudaryti darbo grupę dėl vykdymo išlaidų reguliavimo. Tačiau neįtvirtinus Antstolių įstatyme metodikos būtinybės, kitas ministras gali atsisakyti šios grupės veiklos. Neabejotina, kad vykdymo išlaidų nustatymo metodikos nebuvimas, ir toliau kels abejones šio proceso teisingumu.	Nepritarti	Siūlytina pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos antstolių rūmai

2018-09-24

Lietuvos antstolių rūmų bendruomenė teigiamai vertina atsakingų institucijų ketinimus peržiūrėti antstolių įkainių reguliavimo tvarką. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės parengto ir teikiamo svarstyti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 pakeitimo projekto nuostatose nesiūloma antstolių įkainių reguliavimui numatyti aiškios įkainių dydžio nustatymo metodikos. Todėl svarstant Antstolių įstatymo pakeitimo projektą prašytume įvertinti aiškios ir skaidrios metodikos (tvarkos) įtvirtinimo būtinybę ir papildyti minėtą įstatymo pakeitimo projektą šiomis nuostatomis:

6. Vykdymo išlaidų nustatymo metodiką, jų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija ~~ir Lietuvos antstolių rūmais~~.

Atkreipiame politikų ir atsakingų institucijų dėmesį, kad reguliuojant skolų išeieškojimo procesus Lietuvoje iki šiol neįgyvendinta Europos Tarybos rekomendacija REC(2003)17, numatanti, kad sprendimų vykdymo įkainiai turi būti pagrįsti, įtvirtinti įstatymu ir iš anksto žinomi proceso šalims. Nesant įkainių nustatymo tvarkos ir aiškios metodikos, suteikiama neribota diskrecija vienasmeniškai teisingumo ministrui nustatyti ir keisti vykdymo išlaidų dydžius. Įstatymo pakeitimo projekte nenumatant antstolių veiklos įkainių nustatymo metodikos ir tvarkos, įkainių reguliavimo procesas netaps skaidresnis. Sprendimų vykdymo išlaidos bus keičiamos remiantis subjektyviais samprotavimais, neatsižvelgus arba tik pasirinktinai atsižvelgus į “patogius” teisinius ar ekonominius argumentus.

2005 m. Lietuvos antstolių rūmų iniciatyva atliktas ekonominis antstolių veiklos įkainių auditas Lietuvoje moksliškai pagrindė antstolio veiklos įkainių dydžius. Antstolių veikos įkainiai buvo susieti su vykdomų procedūrų sąnaudomis ir sudarė pagrindą nustatyti ekonomiškai pagrįstus sprendimų vykdymo įkainius. Nuo 2009 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo pakeitimais, įtvirtinta būtinybė pagrįsti sprendimų vykdymo išlaidas ekonominiais skaičiavimais.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės pažymos „Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 19 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (TAP-18-985, TAP-18-986; TAIS Nr. 18-6816(2), 18-6815(2))“, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio 6 dalies pakeitimo projektas nebuvo derinamas su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir nebuvo atliekamas antikorupcinis šio įstatymo paketimo projekto vertinimas.

Pažymėtina, kad neribotos diskrecijos perdavimu Teisingumo ministerijai nustatant sprendimų vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką sukuriamos prielaidos Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos 14.1 punkte įvardintoms korupcijos apraiškoms, kai „įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir vietos savivaldos valdžių atstovai, inicijuodami teisės aktų pakeitimus, kartais yra veikiami įvairių verslo grupių, kurios siekia joms naudingų teisės aktų pakeitimo ir priėmimo“. Nors įstatymo pakeitimo projekte paliekama nuostata, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką „Teisingumo ministerija nustato, suderinusi su Finansų ministerija“, tokia derinimo procedūra yra formali. Finansų ministerija, taip pat kaip ir Teisingumo ministerija, neturi patvirtintų kriterijų, kuriais remdamasi galėtų nuspręsti, ar Teisingumo ministerijos, kaip projekto rengėjo, siūlomi vykdymo išlaidų dydžių pakeitimai yra pagrįsti ir atitinkantys išieškojimo proceso principus, dalyvių interesus.

Lietuvos antstolių rūmai tikisi, jog Vyriausybės parengtas ir LR Seimui teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, susijęs su tarpinstituciniu pakeitimų derinimo procesu, bent iš dalies sudarys galimybes aiškesniam skolų išieškojimo išlaidų dydžio proceso nustatymui. Siekiant ateityje išvengti antstoliu įkainių derinimo proceso neigiamo interpretavimo, pvz.“įkainiai derinti telefonu” ir pan., būtina šį procesą aiškiau reglamentuoti. Palankiai vertiname Teisingumo ministro E.Jankevičiaus iniciatyvą sudaryti darbo grupę dėl vykdymo išlaidų reguliavimo. Tačiau neįtvirtinus Antstolių įstatyme metodikos būtinybės, kitas ministras gali atsisakyti šios grupės veiklos. Neabejotina, kad vykdymo išlaidų nustatymo metodikos nebuvimas, ir toliau kels abejones šio proceso teisingumu.

Nepritarti

Siūlytina pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Biudžeto ir finansų komitetas 2018-09-26					Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.	Pritarti
2.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-09-26					Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2411.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė