Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 416
STENOGRAMA
2024 m. rugsėjo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Ž. PAVILIONIS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiami kolegos, laba diena. Kviečiu užimti vietas, pradedame rugsėjo 26 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Šįryt pas mus svečiuojasi ypatingas svečias – Vokietijos Federacinės Respublikos federalinės gynybos ministras B. Pistoriusas. Aš norėčiau maloniai paprašyti jį, pakviesti į tribūną ir kreiptis į Seimą. Prašau. (Plojimai)
10.00 val.
Vokietijos Federacinės Respublikos federalinio gynybos ministro Boriso Pistoriuso kalba
B. PISTORIUSAS. Dėkoju už tokį šiltą sutikimą. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos žmonės, ponios ir ponai! Man didžiulė garbė, kad Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė pakvietė šiandien čia kreiptis į garbingus Seimo narius.
Seimas yra ne tik Lietuvos demokratijos namai, jis taip pat simbolizuoja ir Lietuvos indėlį į laisvos ir demokratinės Europos suvienijimą po dešimtmečius trukusio Šaltojo karo ir neįveikiamų sienų, padalijusių mūsų žemyną į dvi dalis. Prieš 35 metus jūs, Lietuvos žmonės, drąsiai kovojote už Laisvę ir Nepriklausomybę. Jūs taikiai ir drąsiai priešinotės ir galiausiai nugalėjote totalitarinę priespaudą ir jungą. Aš vis dar ryškiai prisimenu 1989 metų Baltijos kelio nuotraukas, kai 2 mln. žmonių susirinko į 600 kilometrų ilgio gyvąją grandinę; 1990-uosius, kai jūsų Tauta atsistojo ir paskelbė savo šalies Nepriklausomybę, ir dar kartą – 1991 metų sausio mėnesį, kai sovietų tankai bandė sunaikinti tą pačią Nepriklausomybę ir pasaulis išvydo kai ką nepaprasto – ryžtingą tautą, nepaklūstančią vienam galingiausių režimų istorijoje.
Lietuvos istorija, jūsų istorija – tai drąsos, ryžto ir tvirto tikėjimo mums visiems brangiomis vertybėmis istorija. Ji kalba apie demokratiją, laisvę ir žmonių teisę kurti savo ateitį. Šiandien vėl kėsinamasi į šiuos pagrindinius principus ir vertybes. Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ji pradėjo karą prieš mūsų laisvę, karą prieš mūsų stabilumą ir karą prieš taiką – karą, keliantį grėsmę visai tarptautinei tvarkai. Neteisėtame Rusijos kare prieš Ukrainą kasdien žūsta nekalti žmonės, o čia visur matau Ukrainos vėliavas. Dėkoju jums už tai. (Plojimai) Tai karas, kuris Ukrainos žmonėms sukelia neapsakomų kančių – ir ne tik priešakinėse linijose, bet ir jų kasdieniame gyvenime, tai yra miestuose, kaimuose, restoranuose, ligoninėse ir mokyklose.
Siekdama savo imperinių tikslų atkurti Rusijos hegemoniją didelėje Rytų ir Vidurio Europos dalyje, Rusijos vadovybė rodo vien panieką tarptautinei teisei ir taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai. Matome, kaip Rusija sparčiai didina savo ginkluotės gamybą ir drastiškai stiprina savo ginkluotąsias pajėgas. Visa ta nepalieka jokių abejonių: V. Putino Rusijai Ukraina yra tik pradžia. Jau šiandien Rusija bando hibridinėmis priemonėmis pakirsti mūsų visuomenių, Europos Sąjungos ir NATO vienybę. Tikrasis V. Putino priešas, galime būti atviri, yra mūsų laisvas ir nepriklausomas demokratinis gyvenimo būdas. Jis to bijo, ponios ir ponai. Tai vertybės, kurių Lietuvos žmonės siekė ištisus dešimtmečius. Turime užtikrinti, kad V. Putinas negalėtų ir nepasiektų savo, jam negali pasisekti. Pasekmės būtų siaubingos ne tik Ukrainai, ne tik Europai, bet ir visoms laisvę mylinčioms tautoms visame pasaulyje.
Štai kodėl Vokietija yra viena iš stipriausių rėmėjų, kai kalbama apie pagalbą Ukrainai atkurti jos teritorinį vientisumą. Tai yra mūsų bendra atsakomybė – stiprinti jos atsparumą. Mes galime padėti Ukrainai kovoti ir laimėti šį karą, ponios ir ponai. Galiu jus patikinti, kad mūsų pastangos bus nenuilstamos! Tai yra mūsų nacionalinis interesas ir man asmeniškai tai yra svarbus klausimas. Tačiau man nereikia pasakoti jums, kaip Rusijos išpuolis prieš Ukrainą padidino grėsmę Europos saugumui – jūs jau daug metų susiduriate su tiesiogine baisia Rusijos ir Baltarusijos keliama grėsme. 2014 metais visi pabudome, kai Rusija užpuolė Krymą, bet užuot sureagavę į šį tarsi mus žadinantį žadintuvo skambutį, kaip tą padarėte jūs, mes tiesiog apsivertėme ant kito šono ir paspaudėme snaudimo mygtuką.
Gerbiami parlamento nariai, aš užaugau kaip Šaltojo karo vaikas. Labai vaizdžiai prisimenu tą įtampą tuo trapaus stabilumo laikotarpiu. Daugiau nei 40 metų pati Vokietija buvo šios atskirties priešakyje. Atskirties tarp dviejų pasaulių – tarp demokratijos ir diktatūros, tarp laisvės ir priespaudos. Žinau, kaip ir daugelis kitų vokiečių, ką reiškia būtų rytiniu flangu. Daugeliui iš mūsų NATO nebuvo abstrakti sąvoka – tai buvo skydas, kuris saugojo mūsų laisvę. Su giliu dėkingumu prisimename, kaip galėjome pasikliauti savo ištikimais sąjungininkais. Prisimenu, kaip šie sąjungininkai tapo draugais – draugais, kurie buvo pasirengę ginti mūsų teritorinį vientisumą ir bendrą laisvę. Šiandien mūsų sąjungininkai Baltijos regione ir Rytuose to paties gali tikėtis ir iš mūsų. Jūsų saugumas yra mūsų saugumas. Jūsų laisvė yra mūsų laisvė. Jūsų suverenitetas yra mūsų suverenitetas. Tai yra mūsų tvirtas įsipareigojimas!
Praėjusiais metais, atsakydamas į Lietuvos prašymą, balandžio mėnesį paskelbiau apie Vokietijos vyriausybės sprendimą čia, Lietuvoje, dislokuoti visos apimties kovinės parengties brigadą, visiškai suderinant šį sprendimą su NATO gynybos ir pajėgumų planavimu. Šis sprendimas tapo pavyzdiniu mūsų Zeitenwende projektu. Tai buvo tvirta žinia, kad mums nacionalinė gynyba taip pat yra ir kolektyvinė gynyba, kad Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas. Tokiu savo sprendimu mes pabrėžiame stiprius vokiečių ir lietuvių partnerystės ir draugystės ryšius. Atsižvelgdamas į tą siaubingą patirtį, kurią lietuviai turėjo išgyventi dėl nacistinės Vokietijos praėjusio amžiaus pirmoje pusėje, turiu pasakyti, kad ši draugystė man asmeniškai ir vokiečių tautai tikrai reiškia daug. Šiuo sprendimu sustiprinome savo Aljansą, taip pat vykdome ir savo pažadą apsaugoti laisvą ir demokratinę Europą. Mūsų kariai stovės petys į petį su Lietuvos pajėgomis, pasirengę ginti šią šalį, kaip ir visas Aljansas, kuris yra pasirengęs ginti kiekvieną kitą NATO teritorijos centimetrą.
Nuo tada, kai pradėjau eiti pareigas, buvo ne tiek ir daug tų šalių, kurias taip gerai pažinau ir branginau kaip jūsų. Abiejų šalių ministerijų ir mūsų ginkluotųjų pajėgų mainų intensyvumas yra unikalus. Aš jau pamečiau skaičių, kiek tų susitikimų turėjau su kolega L. Kasčiūnu ir taip pat su prieš tai jo pareigas ėjusiu ministru. Vos prieš 2 savaites lankėmės Berlyne, o šiandien jau keliausime ir į Ščeciną. Koordinavimas visais lygmenimis vyksta išties puikiai. Mes patys patyrėme, kodėl lietuviai užsitarnavo reputaciją kaip tokių žmonių, kurie pasirūpina, kad viskas būtų padaryta iki galo.
Norėčiau padėkoti jums, gerbiami parlamento nariai, už jūsų tvirtą paramą įgyvendinant šį sprendimą ir kuriant mūsų brigadą. Ar tai būtų įstatymo priėmimas, įstatymo, kuris pripažįsta karinę infrastruktūrą kaip nacionalinės svarbos projektą, priėmimas. Šis įstatymas labai paspartino mūsų planavimo procesus. Ar tai būtų tiesiog esminis vaidmuo, kurį atlikote priimdami įspūdingą gynybos biudžetą, kurį sudaro 3,2 % BVP. Arba jūsų parama atidarant šaudmenų gamyklą „Rheinmetall“, kuri leis mums toliau stiprinti gynybos partnerystę. Visa tai rodo jūsų atsidavimą ir už jį norėčiau jums padėkoti. (Plojimai) Susitarimo dislokuoti pajėgas ratifikavimas bus dar vienas svarbus žingsnis mūsų bendrame kelyje.
Taip pat norėčiau išreikšti savo nuoširdžią padėką mūsų nariams, Vokietijos parlamento nariams, kurie yra kartu atvykę šiandien čia, yra čia, parlamente. Ir galiausiai ne ką mažiau svarbu yra padėkoti Lietuvos darbuotojams, kurie tikrai leidžia mums jaustis laukiamiems, ir mes tą tikrai vertiname ir esame dėkingi už tai. Tai yra labai svarbu mums ir mūsų žmonėms.
Iš mūsų karių girdėjau daug istorijų, kaip juos sutinka gatvėse, dėkoja už jų tarnavimą. Žmonės tiesiog prieina pasakyti ačiū. Šios patirtys yra svarbios tiek mūsų kariams, tiek taip pat ir man asmeniškai. Džiaugiuosi, kad jūsų naujai paskirtas brigados vadas generolas K. Huberis taip pat šiandien yra su mumis. (Plojimai)
Esu tikras, kad po metų kitų jis turės daug daugiau ką papasakoti apie tai, kaip mūsų abiejų šalių žmonės užmezgė naujas draugystes ir ryšius. Ryšius, kurie truks daugelį metų ir daugelį kartų. Ryšius, kurie neapsiribos vien tik kariniu bendradarbiavimu. Ryšius, kurie formuos mūsų abiejų šalių santykius.
Ponios ir ponai, šis brigados dislokavimas susijęs ne tik su atgrasymu ir Vokietijos įsipareigojimu užtikrinti mūsų sąjungininkų saugumą – kalbame apie partnerystę. Tai yra mūsų tautų pasitikėjimo ir bendradarbiavimo ryšių stiprinimas. Tai atitinka mūsų bendrą interesą. Tai yra mūsų bendra atsakomybė užtikrinti, kad šis pavyzdinis projektas būtų sėkmingas.
Visi esame ir liksime įsipareigoję laikytis veiksmų plano, dėl kurio susitarėme praėjusių metų gruodžio mėnesį. Turime aiškų tikslą iki 2027 metų dislokuoti brigadą Lietuvoje su sąlyga, kad iki to laiko pradės veikti visa reikiama infrastruktūra. Aktyvavimo štabas bus įkurtas šių metų pabaigoje. Iki 2025 metų planuojame dislokuoti apie 500 karinio personalo. 2026 metais į brigadą perkelsime daugiau karių, o mūsų vadovavimą mūsų daugianacionalinei kovinei grupei Lietuvoje perduosime mūsų brigadai. Žingsnis po žingsnio pasieksime mūsų veiksmų gairėse nustatytus tikslus. Kartu pasieksime tikslus, dėl kurių susitarėme! (Plojimai)
Siekdami šio tikslo, galime remtis jau esamu tvirtu ryšiu, kuris dabar pereis į naują etapą. Mūsų dvišaliai santykiai grindžiami solidarumu ir partneryste Europos Sąjungoje ir NATO, taip pat glaudžiu verslo, mokslo ir akademinės bendruomenės, kultūros ir visuomenės ryšių tinklu.
Gynybos srityje Lietuva ir Vokietija dešimtmečiais bendradarbiavo įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, mūsų kariai mokėsi vieni kitų karo akademijose. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Pocius, prieš dešimt metų ėjęs Lietuvos kariuomenės vado pareigas, Vokietijos generalinio štabo karininkų kursuose dalyvavo dar 1997 metais. Tai ryškus mūsų ilgalaikės partnerystės ženklas.
2017 metais, reaguodama į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir hibridinį karą Rytų Ukrainoje, Vokietija ėmėsi vadovauti daugianacionalinei kovinei grupei Lietuvoje. Lietuvos ir Vokietijos kariai kartu dalyvauja tokiose pratybose kaip „Grand Quadriga“ ir „Northern Coasts“ ar BALTOPS. Tai dar vienas puikus mūsų šalių bendradarbiavimo įrodymas. Mūsų kariai taip pat kartu tarnauja tarptautinėse misijose, tokiose kaip KFOR ar EUNAVFOR. Jau šiandien abiejų šalių ginkluotosios pajėgos pasitelkia tas pačias šarvuotąsias kovos mašinas „Boxer“ ir tas pačias haubicas artilerijos kariams „Panzerhaubitze 2000“. Vokietija taip pat yra pasirengusi padėti Lietuvai kurti šarvuotąją brigadą su moderniais pagrindiniais koviniais tankais „Leopard IIA8“, kai tik Lietuva priims sprendimą dėl jų pirkimo. Visi žinome, tai yra svarbu. Naudodami tą pačią įrangą ir tapdami sąveikesni, galime padidinti mūsų bendrų operacijų pajėgumų veiksmingumą ir kovinę galią, ir idealiu atveju, pagerinti pakeičiamumą.
Matome didelį potencialą plėsti dvišalį bendradarbiavimą tiek gynybos projektų srityje, tiek įgyvendinant kibernetines iniciatyvas energetinio saugumo, prekybos ir investicijų, taip pat kultūros ir kalbos srityse. Todėl palankiai vertiname Lietuvos Vyriausybės priimtas strategines gaires, kuriomis siekiama dar labiau sustiprinti mūsų dvišalius santykius.
Ponios ir ponai, daugiašalis bendradarbiavimas yra mūsų vokiškosios DNR dalis, todėl buvome vieni iš pagrindinių sąjungininkų, prisidedančių prie NATO rytinio flango stiprinimo. Vokietijos ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios tapti pagrindiniu įprastinio atgrasymo ir gynybos ramsčiu Europoje. Suprantame savo, kaip pagrindinio logistikos centro Europoje, atsakomybę užtikrinti, kad prireikus kariai galėtų greitai persikelti iš Atlanto į rytinį flangą.
Svariai prisidedame prie visų NATO pajėgų modelio sričių. Iki kitų metų daugiau nei 35 tūkst. vokiečių karių, 200 lėktuvų, dvi fregatos ir papildomos pajėgos bus pasirengę veikti vos per 30 dienų.
Vokietija yra svarbi sąjungininkė ir tokia buvo nuo pat pradžių, kai NATO pradėjo palaipsniui stiprinti savo pajėgas Baltijos šalyse per pastaruosius dešimtmečius, pradedant nuo oro policijos 2004 metais. Iškart po to, kai pernai pradėjau eiti pareigas, pradėjau naudoti 3+3 formatą, vienijantį tris Baltijos sąjungininkes ir tris vadovaujančias valstybes: Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Vokietiją. Šis formatas išsivystė į daugiasluoksnę architektūrą, kuri išnaudoja visų šešių šalių bendradarbiavimo potencialą. Tai sukuria maksimalią sinergiją ir padidina NATO atgrasymo veiksmingumą ir patikimumą šioje pažeidžiamoje rytinio flango dalyje. Tuo pat metu Šiaurės Rytų daugianacionalinis korpusas Ščecine, Vokietijos ir Nyderlandų korpusas Miunsteryje tapo NATO centrine daugianacionaline kovine vadaviete. Vokietija remia ir Lietuvos siekį kartu su Lenkija, Danija ir Vokietija tapti daugianacionalinio Šiaurės Rytų korpuso vadovaujančia šalimi.
Kalbant apie mūsų gynybos biudžetą, labai stengiuosi užtikrinti, kad mūsų išlaidos ir investicijos ir toliau didėtų. Ir taip turi būti. 2 % BVP yra tik mūsų gynybos išlaidų bazinis lygis. Tai yra mūsų Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovų sprendimas ir tai yra mūsų gynybos planavimo Vokietijoje pagrindas. Visi NATO partneriai privalo padidinti gynybos biudžetą virš 2 %. Lietuva yra pavyzdys šioje srityje ir mano šaliai. Darome viską, kad Bundesveras būtų pasirengęs šiandienos ir rytdienos iššūkiams. Tai apima viešųjų pirkimų procesų spartinimą, mūsų ginkluotųjų pajėgų restruktūrizavimą, mūsų tarnybos personalo įdarbinimo ir išlaikymo proceso peržiūrą ir tobulinimą. Vokietija, kaip ir daugelis kitų šalių, nutraukė karo prievolę pasibaigus Šaltajam karui. Tai buvo klaida. Laikai pasikeitė. Vokietija turi sukurti naują šaukimo į kariuomenę formą, tik taip mūsų kariuomenė nugalės kilus karui.
Ponios ir ponai, mes atgrasysime agresorius tik tuomet, kai nepaliksime jokių abejonių, kad esame pasiruošę ir galime apginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą. Kad atgrasymas būtų veiksmingas, būtinas glaudus NATO sąjungininkų veiksmų koordinavimas, tam reikia daugiau Europos pastangų NATO, tam reikalingos priemonės yra gerai žinomos. Mums reikia išleisti daugiau pinigų. Turime tapti veiksmingesni, turime glaudžiau bendradarbiauti, kaskart neteikdami pirmenybės nacionaliniams interesams. Šiuo tikslu labai svarbu dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti ginklų sistemos fragmentaciją Europoje. Negalime sau leisti turėti šešis kartus daugiau pagrindinių ginklų sistemų nei JAV, turime sutelkti savo išteklius, turime savo bendrą atsakomybę paversti bendra jėga, turime suvienyti pastangas, kad užpildytume kritines pajėgumų spragas ir įsigytume tas pačias ginklų sistemas. Tai, kad naujoji Europos Komisija pirmą kartą turės už gynybą ir kosmosą atsakingą komisijos narį, yra labai rimta žinia. Su A. Kubiliumi tai reikš, kad bus lietuvis, kuris į darbą atneš daug patirties.
Europos Komisija gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant mūsų Europos gynybos pramoninę bazę. Kitaip tariant, mums reikia Komisijos, kuri suteiktų tinkamas paskatas gaminti ir pirkti ypatingos svarbos gynybos įrangą, standartizuotų ir suderintų mūsų pastangas, ir paspartintų bendrus viešuosius pirkimus. Tik tada mes, europiečiai, pagaliau galėsime panaikinti atotrūkį tarp švelniosios ir kietosios galios. Mums reikia stipresnės ir vieningesnės Europos, kad būtų teisingiau dalijamasi transatlantine našta pasaulyje, kuriame kyla daug grėsmių ir iššūkių.
Ir dar paskutinis, ne mažiau svarbus dalykas: turime stiprinti politinę sanglaudą toliau derindami įvairius savo interesus, turime sugebėti apibrėžti savo interesus ir bendrus tikslus. Paprasčiau tariant, turime parodyti vieningesnį frontą. Šiandienos strateginėje aplinkoje reikia drąsių investicijų, politinės valios ir tvirto įsipareigojimo užtikrinti kolektyvinį saugumą. Visų pirma, reikia ryžtingų ir skubių veiksmų. Ukraina buvo skambutis, mus pažadinęs, galbūt tai bus paskutinis skambutis, kurį girdėsime.
Gerbiami Seimo nariai, dar turime nueiti ilgą kelią, bet mes tikrai nesame šio kelio pradžioje. Tiesą sakant, šiandien stovėdamas čia aš prisimenu, kokia garbė man būti čia, prisimenu, kaip toli nuėjome nuo Šaltojo karo laikų ir iš tiesų tai šildo mano širdį. Dabar gyvename Europos Sąjungoje, kurią sieja bendros vertybės ir bendri tikslai. Man tai primena, kaip toli pažengėme Europos bendradarbiavimo ir draugystės kelyje. Mes, europiečiai, žinome, kad taika ir saugumas niekada neturi būti laikomi savaime suprantamais dalykais, juos turi ginti mūsų karta ir tie, kurie ateis po mūsų. Esu įsitikinęs, kad kartu užtikrinsime, kad Europa ateities kartoms išliktų taikos, saugumo ir vilties erdve, vieninga ir vienu balsu kalbanti Europa. Tai yra mūsų įsipareigojimas ir tai, ko siekia Vokietijos brigada – vienybės. Jūsų saugumas yra ir mūsų saugumas. (Pasakė lietuviškai). (Plojimai) Vokietija yra su jumis dabar ir ateityje. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame jums už jūsų įkvepiančius žodžius ir už jūsų ryžtą. Dėkojame jums, jūsų Ekscelencija ambasadoriau, ir kitiems delegacijos nariams. Dėkojame delegacijos atstovams. Taip pat norėčiau padėkoti Krašto apsaugos ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai, Seimo kanceliarijai už tai, kad buvo maksimaliai greitai ir sklandžiai pasirengta sutarties ratifikavimui.
Dabar skelbiu 10 minučių techninę pertraukėlę. Dėkoju.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu užimti vietas. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 90 Seimo narių.
10.38 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. rugsėjo 26 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Pirmasis prie mikrofono buvo E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF*). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Noriu padėkoti už šitą neįtikėtiną istorinį šiandienos įvykį, kuris sujaudino mane kaip signatarą ir mus visus. Labai jums ačiū.
Dabar norėčiau papildyti mūsų darbotvarkę. Užsienio reikalų komitetas priėmė rezoliuciją dėl Irano revoliucinės gvardijos paskelbimo teroristine organizacija. Mes priėmėme vieningai, ji užregistruota. Aš frakcijos vardu prašau įrašyti, jeigu galima, į darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gal galėtumėte rezoliucijos numerį patikslinti?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Rezoliucijos numeris…
PIRMININKĖ. Mes pasitikslinime. Gerai. Šiandien yra priimta. Tvarka.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ne, ne, vakar priimta, žinoma, bet užregistruota šiandien.
PIRMININKĖ. Taip, užregistruota šiandieną.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Seimas apsispręs dėl to.
A. Gedvilienė. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paprašyti frakcijos vardu įstatymą perkelti į popietinės darbotvarkės pradžią, nes pataisų teikėjo nėra salėje ir nebus iki 11 val. 30 min.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Darbotvarkės 1-7.1 klausimas bei lydimieji, ar ne? Gerai, ačiū. Daugiau pasiūlymų nematau.
Taigi pirmiausia E. Zingeris frakcijos vardu siūlo į šios dienos darbotvarkę įtraukti rezoliuciją, bet ji vis dar neregistruota. Gerbiamas Emanueli, mes negalime svarstyti šio klausimo.
A. Gedvilienė prašo perkelti į popietinę darbotvarkę 1-7.1 klausimą ir lydimuosius. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? (Šurmulys salėje) Ne? Gerai, pabalsuokime dėl 1-7.1, 1-7.2 ir 1-7.3 klausimų perkėlimo į popietinę darbotvarkę. Šurmulio labai daug, tai negirdžiu. Pabalsuokime. 1-6 kausimas, taip, čia buvo sena darbotvarkė. Buvo 1-6.1 klausimas ir lydimieji. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Replika.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Puiku. Ačiū.
E. Zingeris vėl prie šoninio mikrofono. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mes atidavėme registruoti. Aš nežinau, galbūt techninė klaida, bet aš prašau tada, jeigu galima… (Balsai salėje) Aš žinau, žinau, kad jūs, kolegos, galbūt norite išnaudoti šitą techninę aplinkybę, bet iš esmės yra visuotiniu pritarimu ir, tarp kitko, visų opozicijos narių. Aš prašau, jeigu bus galima, surasti būdą, kaip pakankamai greitai įtraukti į darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Emanueli, aš siūlau antradienį bendrąja tvarka įtraukti į darbotvarkę.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galėtume pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių.
Ir dar supažindinu su slapto balsavimo biuleteniu. Jis yra įprastas, tiesiog įprastai patvirtiname, ar ne? Gerai.
10.42 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4155 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ įstatymo projektas Nr. XIVP-4155. Kviečiu į tribūną viceministrę M. Koroliovienę.
M. KOROLIOVIENĖ. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų po tokios svečio kalbos yra beveik nejauku stovėti šitoje tribūnoje ir pristatinėti sutartį, bet atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Prezidento teikimą norėčiau pristatyti jums įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ projektą.
Labai koncentruotai ir trumpai. Teikiamo ratifikuoti susitarimo tikslas yra nustatyti Vokietijos Federacinės Respublikos karinių pajėgų, civilių, tarnautojų, šeimos narių statusą Lietuvos Respublikoje. Susitarimas buvo pasirašytas, kaip žinote, rugsėjo 13 dieną Berlyne. Tai yra tikrai dar vienas svarbus žingsnis ir iš tiesų kritinė sąlyga istorinio sprendimo, kurio liudininkais buvote ir čia šio pasisakymo kontekste visi, perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje ir tai įgyvendinti.
Susitarime nurodoma, kad visos infrastruktūros teritorijos ir objektai, kuriais naudosis Lietuvoje dislokuotas Vokietijos karinių pajėgų personalas, yra ir bus Lietuvos Respublikos nuosavybė. Vokietijos karinių pajėgų personalas galės naudotis Lietuvos Respublikos infrastruktūros teritorijomis ir objektais tik Lietuvos Respublikos sutikimu, visiškai gerbdami Lietuvos Respublikos suverenitetą ir teisės aktų reikalavimus.
Sutartis taip pat apibrėžia jurisdikcijos pasidalijimo, mokestinių lengvatų taikymo, susisiekimo ir karinio judėjimo, švietimo, sveikatos apsaugos sritis. Taip pat numato specialias supaprastintas pirkimų procedūras, kai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijos vykdys pirkimus būtent pagal Vokietijos ginkluotųjų pajėgų prašymą.
Kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovais derybų metu taip pat buvo suderintos susitarimo nuostatos dėl Vokietijos karinių pajėgų mokyklų bei ankstyvojo ugdymo įstaigų steigimo ir veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Mokyklos vykdys Vokietijos mokymo ir ugdymo programas vokiečių kalba. Mokykloms infrastruktūrą suteiks, įskaitant galimas mokymo infrastruktūros statybas, Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybės.
Susitarime aptarti ir kiti būtini karinio bendradarbiavimo aspektai, tai yra atvykimo, išvykimo tvarka, galimybės steigti karines parduotuves ir valgyklas, karinį paštą, radijo stotį. Numatyta, kad radijo dažniai Vokietijos karinėms pajėgoms būtų suteikiami nemokamai ir daugelis kitų, iš tikrųjų gana tradicinių, diplomatinio karinio bendradarbiavimo praktikoje nusistovėjusių nuostatų.
Atsižvelgdami į susidariusią geopolitinę situaciją ir siekdami kiek įmanoma greičiau pasirengti tinkamam Vokietijos Federacinės Respublikos karinių pajėgų brigados ir jos priešakinio elemento priėmimui Lietuvos Respublikoje, siūlome svarstyti ir priimti ratifikavimo įstatymą skubos tvarka. Mūsų visų tikslas turbūt išlieka visiškai nekintantis, kad karinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos būtų lengvesnis, kad sukurtume geriausias įmanomas sąlygas Vokietijos brigadai perkelti į Lietuvą ir įgyvendinti pamatiniam tikslui, ką Vokietijos gynybos ministras ką tik labai akcentavo, tai yra atgrasymui ir gynybai, jeigu to prireiktų, išvien su Lietuva. Labai ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Gedvilas. Ruošiasi V. Semeška.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama pranešėja, sveikintina, kad klausimas sparčiai sprendžiamas ir įgauna pagreitį. Tačiau įdomu sužinoti apie susitarimo detales, ar šitos sąlygos priimant yra mūsų pasiūlytos, ar jas teikia Vokietijos pusė ir kiek, kokių papildomų sąlygų kėlė atvykstančioji pusė? Ar atvykimas ir išvykimas, kuriuos turbūt mes apmokėsime, apima ir keliones bet kada savaitgaliais ar per šventes? Ar priimami žmonės iš Vokietijos turės pirmumą prieš Lietuvos piliečius lankytis gydymo įstaigose ar gauti kokias nors viešąsias kitas paslaugas? Ar, tarkime, ir kitose šalyse nusistovėjusios panašios taisyklės, standartai, kai įsikuria kariai iš kitų šalių? Ačiū.
M. KOROLIOVIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Tai turbūt pradžioje reikėtų pabrėžti, kad susitarime tikrai dalyvavo dvi pusės, buvo derybinis procesas, yra nusistovėjusi tokia praktika. Turbūt reikėtų pabrėžti ir akcentuoti, kad Vokietijai taip pat tai yra pirmas kartas, kai jinai dislokuoja karius kitos valstybės teritorijoje.
Rėmėmės jau tikrai egzistuojančia praktika. Tarkime, Jungtinių Amerikos Valstijų kariai, kaip žinia, jau ilgą laikotarpį yra Vokietijoje ir tenai yra sudaryti analogiški susitarimai. Atsispyrėme nuo NATO pajėgas apibrėžiančios sutarties, kuri iš tikrųjų šita sutartimi yra papildoma. Tai tikrai buvo abipusiai sutarimai, derybinis procesas, kur abi pusės lygiaverčiai kėlė savo interesus, derino nuostatas.
Dėl jūsų klausimo, dėl įvairių, kaip pasakyti, jau tokių detalesnių niuansų, tai šita sutartis iš tikrųjų apibrėžia tokius bendrinius principus. Toliau, jau dėl konkrečių detalių ir kaštų, tai yra tolesnių atskirų derybų klausimas ir ne šios sutarties objektas. Tai nežinau, turbūt atsakiau nepakankamai išsamiai. Bus galimybė komitetuose, tikrai dalyvaus ekspertai, užduoti detalesnius klausimus ir, tikėtina, gauti atsakymus. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti V. Semeška. Ruošiasi R. Tamašunienė.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama viceministre, leiskite jus pirmiausia pasveikinti su užimamomis pareigomis čia, Krašto apsaugos ministerijoje, ir palinkėti sėkmės.
O dėl pačios sutarties, tai vis dėlto istorinė sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos. Matyt, žinant vokiečių tikslumą, buvo ilgai derinta ir daug dirbta, šlifuotos visos formuluotės, kad tiktų abiem valstybėms. Šis bendradarbiavimas tarp dviejų šalių, aš manau, neš didžiulę naudą mūsų valstybei, mūsų regionui ne tiktai saugumo srityje, bet ir ekonominėje srityje.
Mano klausimas būtų gana paprastas. Ar ratifikavimo procesas ir Vokietijoje dabar paraleliai jau užkurtas, vyksta? Galbūt turite žinių, kada Vokietijos Bundestage bus ratifikuojama ši sutartis? Na, nuo to priklauso, kada jinai įsiteisės ir galios. Galbūt trupučiuką pakomentuosite šia tema? Ačiū.
M. KOROLIOVIENĖ. Tai labai labai dėkui už sveikinimus ir už klausimą. Pirmiausia turbūt norėčiau akcentuoti, kad tokios sutartys, kaip žinoma, jos neatsiranda iš niekur. Turbūt pamatas yra… Dar jums einant pareigas Krašto apsaugos ministerijoje visi pamatai buvo padėti tokios sutarties pradžiai, įtraukta į vadinamuosius road map planus kaip esminė sąlyga.
Dėl proceso. Iš tiesų, kada, tikslių detalių pasakyti negaliu. Turbūt net ministras neatsakytų, jeigu klaustumėte. Bet tikrai galiu patvirtinti, kad Vokietija žiūri lygiai taip pat atsakingai. Tikslas yra ratifikuoti sutartį kuo greičiau. Suprantama, kad tai yra esminė sąlyga tolesniems darbams intensyviai tęsti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi A. Skardžius.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiama viceministre, mano toks praktinis klausimas. Šis susitarimas sudaro galimybę Vokietijos kariams, civiliniam komponentui, šeimos nariams, išlaikytiniams, Vokietijos valstybinių įmonių darbuotojams suteikti statuso pažymėjimus ir Lietuvos Respublikos asmens kodą. Aš noriu paklausti. Kur bus deklaruojama jų gyvenamoji vieta? Jeigu taip bus. Ar jie nuomosis tuos būstus, ar bus kareivinėse registruojami? Ar tai suteiks teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose? Sutikime, didelis skaičius žmonių, kurie niekaip nesusiję su savivaldos reikalais, juo labiau kad juos planuojama rotuoti kas trejus metus. Ar į šitą aspektą, į šitą dalyką buvo atsižvelgta? Ar planuojama suteikti tą teisę, garantuos šis pažymėjimas teisę ar ne? Aš norėčiau gauti jūsų atsakymus.
M. KOROLIOVIENĖ. Dėkui jums už klausimus. Noriu pasakyti, kad tas statuso pažymėjimas, kuriame bus tam tikras… Jis turės kodą, bus analogas, kaip mes turime asmens dokumentuose asmens kodą. Iš esmės tai yra laikino leidimo gyventi Lietuvoje analogas.
Atsakant į jūsų klausimą dėl registracijos vietos, iš tiesų tiksliai detalizuoti negaliu, negaliu atsakyti, bet atrodytų, kad turėtų būti registracijos vieta. Jeigu bus priimti sprendimai, kad tikrai dalis pajėgų nuomosis būstus tiesiog rinkoje, turbūt įmanoma susitarus su savininku deklaruoti šitą gyvenamąją vietą. Bet didžioji dalis iš tiesų gyvens mūsų įrengiamoje infrastruktūroje. Tuomet turbūt būtų logiška, kad gyvenamoji vieta būtų šita.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi S. Skvernelis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Vertinu, gerbiama pranešėja, šią istorinę sutartį. Tai išties yra toks labai reikšmingas žingsnis stiprinant Lietuvos gynybą. Bet žinant lietuvių išskirtinį svetingumą, kaip jūs užtikrinsite, kad tai netaptų beatodairišku lėšų švaistymu, kad būtų rengiami viešieji pirkimai įsigyjant paslaugas? Vis dėlto reikės tikrai daug pasistengti. Turbūt vien karių 4 tūkst., o dar šeimos nariai ir visa kita reikalinga infrastruktūra. Kaip jūs ruošiatės užtikrinti, kad tikrai dideli pinigai, 10 % nacionalinio biudžeto išlaidų, būtų efektyviai naudojami? Tai yra krašto gynybai skirti pinigai. Kiekvienas euras stiprina, bet neteisingai ir neatsakingai išleistas euras silpnina Lietuvos gynybą.
PIRMININKĖ. Laikas.
M. KOROLIOVIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Svarbiausia, ką norėčiau čia akcentuoti. Visos išlaidos, Lietuvos Respublikos patirtos dislokuojant ir įkurdinant Vokietijos brigadą… Manau, pirmiausia reikia galvoti, kad ta kaina yra už mūsų saugumą ir gynybą. Antras dalykas. Nors tai nėra šios sutarties objektas, be abejonės, bus kaštų pasiskirstymas tarp abiejų pusių. Tai yra Vokietija taip pat investuoja ženklią ženklią sumą, tą brigadą suformuodama ir dislokuodama Lietuvoje. Tai yra abipusė finansinė atsakomybė.
Kaip mes užtikrinsime? Lygiai taip pat, kaip užtikriname ir dabar. Žinia, su istoriniu finansavimu krašto apsaugos sistemai yra keliami ypatingi atskaitingumo, skaidrumo, efektyvumo kriterijai, visi dirbantys supranta. Iš esmės taikysime tuos pačius įstatymus, tas pačias procedūras ir tuos pačius vėlgi egzistuojančius kontrolės mechanizmus, kurie yra dabar, perkant tiek Lietuvos pajėgoms, kariuomenei ginkluotę ar rengiant infrastruktūrą, tiek Vokietijos. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia S. Skvernelis. Ruošiasi V. Valkiūnas.
S. SKVERNELIS (DFVL). Laba diena, norėčiau tokius du klausimus paklausti, jei jums girdėti. Pirmiausiai tai dėl mokesčių. Yra toks straipsnis: Vokietijos karinių pajėgų ir Vokietijos valstybinių įmonių įsigyjamiems materialiniams ištekliams, atsargoms, paslaugoms, įrangai ir kitam turtui, skirtiems Vokietijos karinių pajėgų poreikiams, taikomas atleidimas nuo pridėtinės vertės mokesčių naudojimo, akcizo mokesčių ir panašių, ir vėlesnių mokesčių. Kaip manote, ar čia vėl yra teisingai suprantama, kas parašyta, nes tokiu atveju bus mūsų verslo subjektams labai patrauklu turėti santykius, verslo santykius, su Vokietija, nes bus PVM neskaičiuojamas?
Ir antras klausimas dėl švietimo. Ten numatyta galimybė Kauno ir Vilniaus savivaldybėms, jeigu toks poreikis yra, plėsti švietimo įstaigas, įskaitant ir statybą. Tai ar žino Kauno miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybė…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. SKVERNELIS (DFVL). …apie tokius galimus finansinius įsipareigojimus ir kas toms savivaldybėms kompensuotų, jeigu reikėtų pastatyti mokyklą?
PIRMININKĖ. Laikas!
S. SKVERNELIS (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke, už jūsų kantrybę.
M. KOROLIOVIENĖ. Dėkoju jums už klausimus. Dėl mokesčių tiesiog noriu pasakyti bendrą principą, kad tai yra diplomatinėje karinio bendradarbiavimo praktikoje taikoma standartinė nuostata. Aš analogiškai 2016 metais pati buvau tas žmogus, kuris labai daug dirbo prie analogiško susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tai taip, tokius įsipareigojimus, kaip atleidimas nuo PVM, prisiimanti šalis prisiima. Bet dėl ko taip yra? Dėl to, kad tuo metu Vokietijos subjektai moka mokesčius Vokietijos Respublikai. Tai yra bendri principai ir mes, kitaip tariant, išvengiame dvigubo apmokestinimo. Tuo tarpu, jeigu, tarkime, tai yra susijusi veikla jau šeimos narių su komercine veikla Lietuvoje, tai visi mokesčiai, įskaitant PVM, bus mokami. Aš, aišku, nesu giluminis teisės ekspertas, tai gal detaliau bus atsakyta į tuos klausimus, bet bendri principai yra tokie.
Dėl jūsų pasakymo dėl švietimo ir dėl Vilniaus ir Kauno savivaldybių, tai tikrai šios, kaip pasakyti, nuostatos nėra Krašto apsaugos ministerijos kažkoks išsigalvojimas. Be abejonės, vyksta intensyvūs darbiniai procesai, savivaldybės iš esmės žino apie tokią galimybę ir galbūt su tuo susijusius kaštus. Bet vėlgi noriu pabrėžti, kad finansinės dalies ir kaštų pasidalijimo klausimas bus atskirų derybų klausimas. Tikrai neatmestina, kad Vokietijos Federacinė Respublika gerokai prisidės prie tokių vokiškų mokyklų įsteigimo.
PIRMININKĖ. Klausia V. Valkiūnas. Ruošiasi A. Anušauskas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama pranešėja, čia susitarimas skamba taip: susitarimas sudaro sąlygas ilgalaikiam Vokietijos karinių pajėgų atvykimui į Lietuvos Respubliką. Mano nuomone, čia trūksta priedo: kol nebus pašalinta egzistencinė grėsmė NATO valstybėms ar kai nėra poreikio. Mes jau turime blogą patirtį su svetimomis kariuomenėmis, todėl turi būti ir tas išvedimas. Ta kariuomenė pagal šią sutartį, tai ką, čia amžinai galimai bus? Ar mes jau negalėsime, kaip sakant, nieko keisti? Jeigu nėra egzistencinės grėsmės, tai kam mums reikalinga svetima kariuomenė?
M. KOROLIOVIENĖ. Iš tiesų man labai sunku būtų iš esmės kompetentingai atsakyti į šitą klausimą. Manau, kad visi suprantame aplinkybes, kuriomis šita sutartis yra teikiama ratifikuoti, yra sudaroma dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Vėlgi turbūt jeigu yra tokių dvejonių ir nuogąstavimų, tai turėtų būti atskirų politinių diskusijų objektas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi L. Nagienė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Aišku, gėda, kad Seimo nariai neskiria okupacijos ir teisėtų vyriausybių susitarimo, bet jau paliksime tai nuošalyje. Iš tikrųjų sutartyje sąnaudos jau yra pasidalintos, nes infrastruktūrą stato Lietuva, eksploatuoja Vokietijoje ir apmoka atitinkamai, ir visa kita yra išdėliota, bet, žinoma, tų papildomų sutarčių reikės. Mano klausimas, kadangi yra ten baigtinis sąrašas karinių teritorijų, kuriose veiks Vokietijos pajėgos, klausimas toks: ar tas sąrašas pagal sutartį gali būti papildytas, jeigu atsirastų poreikis, na, kokia nors dar papildoma teritorija, ar jisai tiesiog baigtinis? Ten, jei neklystu, penkios karinės teritorijos nurodytos.
M. KOROLIOVIENĖ. Dabar taip, nurodytos penkios karinės teritorijos, tas teisybė, bet natūralu, kad keičiantis galbūt situacijai, aplinkybėms, gal, nežinau, mes kada nors prieisime prie tos stadijos, kada gal kontingentas išsiplės, tai, be abejonės, tokia galimybė bus išlaikyta.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama viceministre, iš tikrųjų į dalį klausimo jūs jau atsakėte dėl švietimo. Aš iš tikrųjų sveikinu, sveikinu dėl to, kad vienaip ar kitaip mes žinome, kad jausimės ženkliai saugesni, ir mums saugumas ir garantijos yra svarbiausios šią dieną. Prašau pasakyti, dalis žmonių atvažiuos, kaip sako, šeimomis, ar ne, ir šeimų bus. Jeigu, tarkime, įsidarbins pas mus kaip samdomi darbuotojai ugdymo įstaigose, mokyklose pedagogais, ir vokiečių kalbos specialistų kaip tik trūksta, kurie mokesčius mokės, kaip tokiu atveju? Aš suprantu, kad nebūtų dvigubo apmokestinimo, bet jeigu jis dirba pas mus bendrojo ugdymo, tarkime, mokykloje ar kur nors kitur kaip samdomas darbuotojas, kaip tokiu atveju bus?
M. KOROLIOVIENĖ. Iš tiesų labai bijau (pirmiausia labai dėkui už tokį pozityvų žodį), bijau suklaidinti, bet, rodos, jeigu įsidarbina šeimos nariai pas mus Lietuvoje, tai mokesčiai turėtų ir būti mokami, kaip priklauso, čia, Lietuvos valstybėje. Bet tikrai turime nuostabių ekspertų. Bijau suklaidinti šiuo atveju. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ir po pateikimo visi kolegos, kurie užsirašę, norėtų kalbėti už. V. Mitalas pakalbės už visus, matyt.
V. MITALAS (LF). Labai ačiū, Seimo Pirmininke. Labai ačiū už pristatymą šio susitarimo ratifikavimo. Iš tikrųjų, na, turbūt aš taip jaučiuosi, kad nedažnai tenka prisiliesti prie tikrai erą keičiančių projektų. Man atrodo, mes esame laimingi šiandien, gali būti laimingi Seimo nariai, kurie balsuos dėl šios sutarties ratifikavimo, nes, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kūrėme valstybę, ją stiprinome, tai buvo didžiulis žingsnis tokiai Lietuvai, kokią turime dabar, – laisvai, stipriai Lietuvai. Antras žingsnis buvo narystė Europos Sąjungoje ir NATO. Iš esmės pakeitėme Lietuvos saugumo trajektoriją ir sustiprinome Lietuvą tapdami stipriausio Aljanso nariais. Tai, ką svarstome šiandien, yra dar vienas didžiulis milžino žingsnis tam, kad Lietuva būtų amžinai laisva, būtų stipri.
Vokietijos įsipareigojimas taip pat yra didžiulis, tektoninis, ir tą reikia pripažinti, už tą reikia padėkoti. Už tą reikia padėkoti ir federalinei vyriausybei, ministrui, už tą reikia padėkoti ir Bundestago nariams, kuriuos čia mes matėme, buvo ir Lietuvos draugystės grupės pirmininkas.
Iš tikrųjų vertindami šitą žingsnį, pripažindami Vokietijos didžiulį įsipareigojimą saugoti Lietuvą ir su tuo saugoti visą Europą, švęskime šitą sutartį, balsuokime už ją, stiprinkime Lietuvos nepriklausomumą. Visas detales, visus klausimus, kurie čia kilo Seimo nariams, tikrai išsiaiškinsime komitetuose, į juos atsakysime. Bet tai, dėl ko šiandien balsuosime, yra didžiulis, stiprus žingsnis Lietuvos laisvės stiprėjimo kryptimi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami.
Gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Pradedame balsavimą ir balsuojame dėl 1-3 klausimo – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ projekto Nr. XIVP-4155. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 96, už – 96. Vienbalsiai pritarta po pateikimo.
Prezidentas ir Vyriausybė siūlo taikyti skubos tvarką. Siūlomi komitetai: Užsienio reikalų komitetas – pagrindinis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – papildomas. Siūloma svarstyti spalio 15 dieną. Gerbiami kolegos, ar galėtume pritarti? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
11.06 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3444(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3444(2). Priėmimo stadija.
E. Zingeris norėtų išsakyti repliką.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū jums, didžiai gerbiama Pirmininke. Abu komitetai – gerbiamo A. Pociaus ir mano – pasirengę šią sutartį įmanomai greitai, jau artimiausiomis dienomis pateikti Seimui. Jeigu išeis taip, kad mes tai padarysime priklausomai nuo kolegų Seimo narių, jeigu išeitų taip, kad padarytume tai gana greitai, mes galėtume ir truputėlį greičiau. Viskas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Priėmimo stadija mano ką tik paskelbto klausimo – 1-4 klausimo. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta, dėl 2 straipsnio nėra gauta. Ar galėtume pritarti jiems abiem bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Taigi apsispręskime balsuodami dėl 1-4 klausimo – Aviacijos įstatymo pakeitimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95: už – 95, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3444) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 2, 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3647(2) (priėmimas)
Toliau 1-5 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3647(2). Priėmimo stadija. Projektą sudaro keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai už – kalba I. Pakarklytė. Ruošiasi V. Semeška.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, priminsiu visiems, kad šio įstatymo projekto tikslas yra toks, kad įmonės, kurios vis dar vykdo veiklą Rusijoje, Baltarusijoje ar de facto Rusijos kontroliuojamose teritorijose, negalėtų dalyvauti ir laimėti viešųjų pirkimų Lietuvoje. Kodėl šį klausimą teikiau būtent Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme? Nes tai nėra tik ekonomikos ar tik moralės klausimas, bet tai labai didele dalimi yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Mes jau birželio mėnesio gale priėmėme Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios suteikia teisę perkančiai organizacijai prašyti sąžiningumo deklaracijos iš įmonių užtikrinant, kad jos nevykdo veiklos Rusijoje ar Baltarusijoje. Čia yra papildantis projektas ir suteikiantis daugiau galių Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai. Dėl projekto buvo gauta Vyriausybės išvada. Tai šiek tiek galbūt užtruko (5 mėnesius) šis procesas, bet tikrai su visomis šalimis yra suderinta ir taip pat po Vyriausybės išvados papildytas kriterijų sąrašas. Tikiuosi, kad visi tie instrumentai, kuriuos Seimas jau priėmė ir, tikiu, priims šiandien, užtikrins tai, kad vis dėlto Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais nebus remiama Rusijos karo mašina.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien mes kalbame apie tas bendroves, kurios iki šiol tiesiogiai ar netiesiogiai vykdo veiklą teroristinėje Rusijoje ar Baltarusijoje, taip pat mes kalbame apie tuos asmenis, valdybos narius, atskirai – akcininkus, kurie taip pat vykdo veiklą teroristinėje Rusijoje. Klausimas labai paprastas: ar jie gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, daryti verslą taip pat su valstybe, ypač tuose pirkimuose, kurie užtikrina mūsų nacionalinį saugumą? Akivaizdu, kad ne.
Dar dirbant man krašto apsaugos viceministru, mes visada susidurdavome su tokia problema, kad laimi konkursą bendrovė arba asmenys, kurie akivaizdžiai turi ekonominių ryšių su tomis teroristinėmis valstybėmis, tačiau jų pašalinti iš viešųjų pirkimų nelabai gali. Taigi pagaliau turėsime instrumentą, kuomet perkančiosios organizacijos tuos asmenis, kurie vykdo ūkinę, ekonominę, komercinę veiklą su teroristine Rusija, prisideda prie karo mašinos, uždirba kruvinus pinigus… negalės bent jau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, bus tiesiog eliminuotos komisijai nustačius, kad tokia veikla vykdoma. Todėl kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-5 klausimo, projekto Nr. XIVP-3647. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94: už – 94, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3647) priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4021(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4021(2). Priėmimo stadija. Sudaro tik vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101: už – 100, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4021) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Darijaus Beinoravičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-4071(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Darijaus Beinoravičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-4071. Svarstymo stadija. Kviečiu D. Griškevičių pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Taip, klausimas vakar buvo svarstytas mūsų komitete ir bendru sutarimu jam pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Tada einame į priėmimo stadiją. Priėmimo stadija. Yra du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų už užsirašė S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti D. Beinoravičiaus kandidatūrai. Visokių kandidatų mes čia, dirbdami Seime, matome ir girdime, matome tokių pareigūnų, kurie ateina į politikos erdvę, ir yra atvirkščiai, kai iš politikos pereina į pareigūnų erdvę. D. Beinoravičiaus karjerą stebiu jau daug metų ir mane stebina, kad ir kur jis dirbtų, turi didžiulę darbo patirtį: ir prezidentūroje, ir puikiai žino Seimo kontrolierių darbą, yra akademinės bendruomenės narys, profesorius, teisininkas. Kad ir kur jis dirbtų, visada šitam žmogui svarbiausia yra kompetencija. Ir visur, kaip niekur kitur, man regis, čia atsispindės šitame jo darbe, nes būti Etikos komisijos nariu, kaip tik ir reikia būti kompetentingam, tolerantiškam, korektiškam žmogui, girdėti ir matyti kiekvieną asmenį. Taigi, kviečiu pritarti, kad D. Beinoravičius taptų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Dar V. Targamadzė užsirašė kalbėti. Motyvai už. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš taip pat pažįstu profesorių, teko kartu dirbti. Tikrai vertas žmogus, jis visada įsiklauso, kompetentingai sprendžia ir, mano supratimu, pakankamai objektyviai. Tikrai kviečiu balsuoti už jį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, slaptas balsavimas yra numatytas nuo 13 val. iki 13 val. 15 min. Primenu, kad balsų skaičiavimo grupėje yra šie kolegos: A. Lydeka – Liberalų sąjūdžio frakcija, R. Miliūtė – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, I. Pakarklytė – Laisvės frakcija, B. Pietkiewicz – Lietuvos regionų partijos frakcija, M. Puidokas – Mišri Seimo narių grupė, A. Sysas – Socialdemokratų partijos frakcija, G. Surplys – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija ir A. Vyšniauskas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Slapto balsavimo biuletenį mes jau buvome pasitvirtinę, jis yra standartinis.
11.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3380(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3380. Kviečiu komiteto pranešėją, gerbiamą A. Pocių į tribūną. Tai yra priėmimo stadija. Pradedame svarstymą nuo nuostatų priedo, tai yra nuo I skyriaus. Čia yra gautos Teisės departamento pastabos. Aš labai norėčiau paprašyti, kad komiteto pirmininkas pakomentuotų komiteto nuomonę dėl Teisės departamento pastabų. Tai pradedame nuo I skyriaus.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas, kaip žinia, buvo priimtas ir įsigalios jau spalio 1 dieną. Taigi iki šios dienos mums reikia patvirtinti centro nuostatus. Po svarstymo dar buvo gauta Seimo Teisės departamento pastabų, kurioms Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė, išskyrus vieną pastabą, nes įterpus siūlomą Teisės departamento žodį į šį punktą, jis skambėtų taip, kad centro vieši pranešimai ir kita informacija skelbiami centro interneto svetainėje, socialinių tinklų „Facebook“, „YouTube“ svetainėse, prireikus – kitose informacinės (būtent žodis „informacinės“) visuomenės informavimo priemonėse. Komiteto nuomonė būtų tarsi orientuojama vien tik į informacinę visuomenę, ko tikrai nėra siekiama, ir šio žodžio įterpimas yra perteklinis. Čia turima omenyje tiesiog kitos žiniasklaidos priemonės. Taigi visoms pastaboms mūsų komitetas pritarė bendru sutarimu, taip pat bendru sutarimu pritarė dėl šio siūlymo nepritarimo.
PIRMININKĖ. Bet aš norėčiau dar paprašyti, kad jūs ir toliau komentuotumėte Teisės departamento pastabas, nes tai yra ne atskiri straipsniai, o visi nuostatai, ir mes vėliau apsispręsime dėl viso, jau pagal Teisės departamento pasiūlymus ir komiteto nuomonę.
A. POCIUS (TS-LKDF). Tai dabar pagal kiekvieną?
PIRMININKĖ. Taip, iš eilės tiesiog perbėgti per visus Teisės departamento pasiūlymus.
A. POCIUS (TS-LKDF). Seimo Teisės departamento siūlymas, pirmam siūlymui komiteto nuomonė buvo pritarti.
PIRMININKĖ. Gerai, toliau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Kitas Seimo Teisės departamento siūlymas – Valstybės biudžeto asignavimai. Trumpinti formuluotės nereikia. Šiam siūlymui taip pat mes pritarėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Kitas, ką aš jau prieš tai paminėjau, komiteto nuomonė – nepritarti. Dėl nepritarimo buvo balsuota vienbalsiai, tai yra bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau, trečiame puslapyje.
A. POCIUS (TS-LKDF). Kitas, kaip ir minėjau, buvo pritarti.
PIRMININKĖ. Toliau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Einame prie kito siūlymo. Taip pat komiteto nuomonė buvo pritarti.
PIRMININKĖ. Tuomet keičiasi tolesnė punktų numeracija, ar ne?
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip. Ir visiems kitiems siūlymams, kaip aš jau minėjau, buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Buvo pritarta. Gerai, dėkoju. Tuomet grįžtame į preambulę. Dėl preambulės taip pat yra viena Teisės departamento pastaba.
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip, ir komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKĖ. Irgi pritarti. Gerai, tada ačiū jums už pristatytas išvadas. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų negauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir dėl 3 straipsnio taip pat nėra gauta pasiūlymų. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl viso prieš kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Prasidėjus rinkimų laikotarpiui, valdančioji partija nutarė pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pagal savo užgaidas. Kitas labai įtakingas asmuo J. Razma sumanė ištrinti parlamentarizmo istoriją, palikti tik pastaruosius dešimt metų.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centro padėkos ilgai laukti neteko. Kaip matote, prasidėjus rinkimams staiga atsirado pieštos pažymos, pieštuku pieštos pažymos. Tai bandymas daryti įtaką rinkimų procesui. Galbūt teismams pavyks išsiaiškinti, kas ir kada tas pažymas nupiešė, kodėl eliminuojami asmenys iš kažkur ištrauktomis pažymomis.
Juk ne kartą parlamentas reikalavo. Reikalavome tiek iš dešiniųjų, tiek iš kairiųjų paviešinti visus sąrašus, kad nebūtų jokių spekuliacijų ir nebūtų galimybės traukti iš po, nežinau, iš po stalo, iš apatinio stalčiaus ar dar iš kažkokio 1990 metais išnešto maišo kažkokias korteles, pažymas, o galbūt jas tiesiog piešti. Todėl aš manau, kad visa tai, tiek J. Razmos pataisa dėl parlamentarizmo istorijos ištrynimo, tiek Genocido centro pertvarkymas, yra noras tiesiog perrašyti istoriją pagal savo politinę programą, pagal savo supratimus, pagal savo įsitikinimus. Tai nėra gerai.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš manau, kad tai yra labai blogas dalykas. Balsuokite prieš šią pertvarką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl 1-8 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-3380. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 91: už – 53, prieš – 7, susilaikė 31. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-3380) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Europos bendrovių įstatymo Nr. IX-2199 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3946(2)ES, Europos ekonominių interesų grupių įstatymo Nr. IX-1939 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3947(2)ES, Europos kooperatinių bendrovių įstatymo Nr. X-696 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3948(2)ES (svarstymas)
Šiek tiek lenkiame laiką, todėl siūlyčiau apsvarstyti pirmą popietinį 2-1.1 klausimą – Europos bendrovių įstatymo Nr. IX-2199 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3946(2)ES. Kviečiu pranešėją A. Bagdoną, kad pristatytų Ekonomikos komiteto išvadą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Tai, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė bei patobulino įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Dalyvavo 8 komiteto nariai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskusijoje dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Tai norėčiau pakviesti dar lydimuosius pristatyti. Taip, yra dar 2-1.2 ir 2-1.3 klausimai. Prašau, visus kartu.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju dar kartelį, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Tai antram lydimajam įstatymo projektui taip pat 8 komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, dėl motyvų po svarstymo neužsirašė niekas. Taigi, apsispręskime balsuodami dėl 2-1.1, 2-1.2 ir 2-1.3 klausimų po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 98: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Dabar mes jau visai priartėjame prie 1-10 klausimo. Pas mus yra numatyta pagal darbotvarkę, jog 11 val. 30 min. finansų ministrė G. Skaistė atsakys į Seimo narių klausimus, suformuluotus pagal Seimo statuto 208 straipsnio 13 ir 14 dalis. Norėčiau pakviesti gerbiamą J. Razmą, kad perimtų pirmininkavimą. Tuomet už poros minučių ministrė galėtų ateiti į tribūną.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Tai, gerbiamoji ministre, man atrodo, jūs galite jau būti tribūnoje, laikas maždaug jau atėjo.
11.28 val.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės atsakymai į Seimo narių klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnio 13 ir 14 dalis)
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Tai norėčiau pateikti informaciją apie „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimo eigą. Tai trumpai apie patį planą. Planas „Naujos kartos Lietuva“ apima 3,8 mlrd. eurų investicijų. Po plano atnaujinimo 2023 metais pagrindiniai prioritetai išliko tie patys, tai yra žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas. Po plano atnaujinimo papildomas dėmesys atsirado atsinaujinančiai energetikai, papildomoms lėšoms, taip pat perėjimui prie aukštos pridėtinės vertės verslo.
Kuo šis instrumentas skiriasi nuo struktūrinių fondų? Tai yra reformų ir investicijų planas. Mūsų strategija buvo parengti reformas, kurių pagrindu vėliau bus vykdomos investicijos. Tai reiškia, kad reformos eina prieš tai kaip pamatas, o ant jų yra statomos investicijos. Kad jos turėtų didesnę pridėtinę vertę, jos yra įgyvendinamos po įgyvendintų reformų.
Taigi, rengiant pradinį „Naujos kartos Lietuva“ planą buvo numatoma, kad „Naujos kartos Lietuva“ plano priemonių efektyvumo koeficientą sudarys 1,9 %, tai yra santykis tarp papildomai sukurto BVP ir investuotų lėšų. 2023 metais planą papildžius naujomis intervencijomis, jų efektyvumo koeficientas bus dar aukštesnis ir sudarys 2,25 %. Šiuo metu planas „Naujos kartos Lietuva“ yra intensyviai įgyvendinamas. Jo finalizavimo data yra 2026 metų pabaiga. Šiuo metu jau yra įgyvendinama daugiau nei trys ketvirtadaliai reformų veiksmų, tai yra 78 %. Taip pat įsibėgėja ir investicijos. 2024 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, iš viso paskelbta kvietimų projektų įgyvendinimo planams teikti už 3 mlrd. 825 mln. 600 tūkst. eurų. Tai yra 99 % visų plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų. Taip pat 2024 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, plano „Naujos kartos Lietuva“ projektų sutarčių yra pasirašyta už 3 mlrd. 417 mln. 200 tūkst. eurų. Tai yra 89 % plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų. Nuo laikotarpio pradžios iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. plano „Naujos kartos Lietuva“ išmokėjimai siekė 915 mln. 200 tūkst. eurų. Tai yra 24 % visų plano lėšų.
Pasižiūrėjome, kaip atrodome regiono kontekste, pasiklausėme kitų finansų ministerijų. Estai pasakė, kad jų išmokėjimai siekia 34 %, latvių – 7,5 %, lenkų – taip pat mažiau nei Lietuvoje. 2024 metais valstybės biudžete planuojama sumokėti 1 mlrd. 55 mln. 400 tūkst. eurų plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų. Šiuo metu yra išmokėta 668 mln. 800 tūkst. eurų. Tai yra 63 % šių metų plano. Paprastai išmokėjimai antroje metų pusėje yra spartesni, todėl turėtume pasivyti planą. Taip pat 2023 metais buvo išmokėta 194 mln. eurų. Atsiskaitant už pasiektus rodiklius yra pateikti du mokėjimo aprašymai, kuriuose atsiskaityta už 38 rodiklius. Iš viso su avansais yra gauta 1 mlrd. 356 mln. eurų. Tai yra 35 % viso plano lėšų.
Žvelgiant, kaip yra įgyvendinami RRF planai kitose valstybėse, pagal išmokėjimus šalims esame 11-ti tarp 27 valstybių.
Taip pat šių metų rugsėjo mėnesį Europos Komisijai po plano atnaujinimo korekcijų pateiktas trečias mokėjimo aprašymas už 532 mln. eurų. Po to, kai bus sulaukta pozityvaus Europos Komisijos sprendimo, kadangi neformaliai atsiskaitymą esame suderinę, iki metų pabaigos Lietuva dar šiemet turėtų gauti 463 mln. eurų. Tokiu atveju būsime gavę 1 mlrd. 819 mln. eurų. Tai yra 48 %, beveik pusė, visos plano „Naujos kartos Lietuva“ apimties.
Kalbant apie pasiekimus, patį planą sudaro 218 rodiklių, iš kurių 79 rodikliai yra reforminiai. Jie yra, kaip minėjau, sparčiai įgyvendinami. Jeigu kalbėtume apie įgyvendinimo pažangą, tai sparčiausiai siekiama rezultatų švietimo, darbo rinkos, socialinės politikos, žaliosios pertvarkos ir skaitmenizavimo srityse. Tarp svarbesnių rezultatų yra atsinaujinančios energetikos srities teisės aktų pakeitimai, supaprastinantys procedūras atsinaujinančios energetikos infrastruktūros plėtotojams, taip pat pastatų renovacijos srityje veikiantis Pastatų renovacijos kompetencijų centras. Patobulinti teisės aktai, kuriais aktualizuoti renovacijos standartai, parengtos tvarios miestų plėtros gairės, jau pradėti įgyvendinti daugiabučių renovacijos projektai, tarp jų ir skirti sukurti gamybinius pajėgumus žaliosios skydinės renovacijos medžiagų gamybai. Skaitmenizavimo srityje priimti teisės aktai dėl efektyvaus duomenų valdymo, pradėjo veikti Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras. Inovacijų srityje įsteigta Inovacijų agentūra. Šiuo metu įgyvendinama daugiau kaip 400 projektų šioje srityje.
Taip pat priimti visi teisės aktai, reikalingi programai „Tūkstantmečio mokyklos“ įgyvendinti. Jau yra prasidėjęs investicinis procesas. Taip pat viešojo sektoriaus efektyvumo srityje įgyvendintos kelios priemonės šešėliui mažinti ir mokesčių surinkimui gerinti, konsoliduotos nacionalinės plėtros įstaigos ir kita.
Taip, tai turbūt informacijos tiek, manau, atsakysiu į klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKAS. Kaip žinome, pirmenybę klausti turi tie, kurie inicijavo paklausimą. Pirmasis būtų A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama finansų ministre, „Naujos kartos Lietuva“ finansavimo planą, apie kurį jūs kalbėjote, sudaro 3,8 mlrd. eurų. Tai yra visiems puikiai žinoma ir suprantama, bet šitas planas yra padalintas į dvi dalis – yra subsidijų dalis ir paskolų dalis. Žiūrint į jo įgyvendinimą, matoma, kiek yra skirta lėšų, kiek yra kvietimų maždaug jau atlikta ir finansine išraiška, ir procentine išraiška, kiek yra sudaryta sutarčių, bet pasigendu dar vienos skilties, o kiek yra panaudota lėšų, arba kiek yra išmokėta ir pagal subsidijų dalį, ir pagal paskolinę dalą dalį, nes anksčiau tokia praktika būdavo taikoma, kiek aš atsimenu, įvairių Vyriausybių? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš viso nuo laikotarpio pradžios iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. „Naujos kartos Lietuva“ plano išmokėjimai siekia 915 mln. eurų, kaip minėjau, tai yra 24 % plano lėšų, ir yra išmokėta 457,1 mln. eurų, 20 %, subsidijos lėšų ir 458 mln., 30 %, paskolos lėšų.
PIRMININKAS. Toliau klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ministre, pirmiausiai klausimas yra paprastas: kodėl yra nesilaikoma įstatyme numatytų terminų ir Seimo nariai negauna atsakymų į savo pateiktus klausimus? Reikia kreiptis per komitetą, reikia kreiptis per debatus, reikia kreiptis viešai, nesilaikoma 20 dienų terminų. Prireikė štai tokios, sakyčiau, kraštutinės priemonės, statutinės priemonės, kad mes jus turime iškviesti štai į tribūną, kad jūs galiausiai pateiktumėte atsakymus. Tai yra vienas momentas.
Antras klausimas: ar jus asmeniškai kaip ministrę tenkina toks išmokų tempas, ne sutarčių sudarymo, bet išmokų? Ir tą jau Algirdas minėjo, trečias klausimas: kodėl skiriasi skaičiai? Praeitų metų atsakyme Seimo nariui kalbate apie 2,2 mlrd. ir apie 11 % išmokų, dabar jau pridedate papildomus, tai ar kitais metais vėl galėtų skirtis atsakymai? Kodėl skiriasi skaičiai tiesiog tos pačios ministerijos ir ministrės atsakymuose?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai viskas priklauso turbūt nuo datos, kada yra informacija pateikiama. Rugpjūčio 31 dienos duomenimis, yra išmokėjimai tokie, kokius aš šiandien įvardinau, o jeigu ankstesni duomenys yra ankstesne data, tai tikėtina, kad įgyvendinimo pažanga tuo metu buvo tokia, kokia jinai buvo.
Kalbant apie informacijos pateikimą, tai nuolat yra atsiskaitoma komitetuose apie plano „Naujos kartos Lietuva“ struktūrinių fondų įgyvendinimo pažangą. Tiek ir Europos reikalų komitete, tiek ir Audito komitete ta informacija yra nuolat pateikiama, viceministrai dalyvauja, informaciją pateikia. Atsiprašau, kad porą dienų užtruko atsakymas Seimo nariui, kiek žinau, vakar tas atsakymas jau buvo išsiųstas. Šiandien aš tą informaciją jums visiems pristatau. Kaip minėjau, nuolat yra stebima plano pažanga ir pristatoma Seimo komitetuose.
PIRMININKAS. Toliau klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, žinia, Lietuvoje ne per seniausiai lankėsi RRF direktorė ir jinai taip pat Europos reikalų komitete pristatė Lietuvos pažangą. Jinai truputėlį skiriasi, ne truputėlį, o ženkliai skiriasi nuo jūsų skaičių, tai norėčiau tiesiog paklausti: kodėl skiriasi, nes jinai sakė, kad tiktai 18 % Lietuvoje išmokėta pinigų? Taip pat jinai paminėjo Lietuvos vieną iš didžiausių klaidų, kad nebuvo kalbamasi su socialiniais partneriais. Ar tikrai taip buvo ir kodėl nebuvo? Ir trečias klausimas. Norėčiau paklausti: kaip sekasi ir kas atsakys dėl 8 mln.? Jūs dabar padavėte į teismą Europos Komisiją, o jeigu Lietuva nespės įgyvendinti reformos, tai nei daug, nei mažai – apie 500 mln. nuplauks. Kas atsakys už tai?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kodėl skiriasi duomenys? Tiesą sakant, kadangi nežinau, ką ponia direktorato vadovė citavo būdama komitete, tai man sunku referuoti jos duomenis, bet šie duomenys yra vieši, pateikiami Europos Komisijos tinklalapyje. Tiesiog turiu atsispausdinusi lentelę, kur yra sudėtos visos šalys. Tais duomenimis, Lietuvai yra išmokėta 35,32 % viso plano lėšų, tai yra 1,36 mlrd. Kaip minėjau, esame pateikę naują mokėjimo prašymą, iki metų pabaigos turėtume gauti beveik 0,5 mlrd., tai bus 1,8 mlrd. iš viso išmokėta iš 3,8 mlrd., tai yra 48 % plano lėšų.
Dabar dėl diskusijų su Europos Komisija. Man atrodo, mano vaidmuo yra užtikrinti Lietuvos interesų atstovavimą ir kalbėtis su Europos Komisija dėl viso plano lėšų gavimo. Europos Komisija įvertino, kad 8 mln. turėtų būti neišmokėti dėl rodiklių interpretacijos. Mano nuomone, toks jų vertinimas yra nepagrįstas. Mano nuomone, jie peržengė reglamento jiems suteiktus įgaliojimus. Tik priminsiu, kad sistema, kaip jie vertina, kiek yra vertas vienas ar kitas rodiklis, buvo patvirtinta praėjus porai metų po to, kai buvo patvirtintas planas. Jeigu aš būčiau žinojusi metodiką, pagal kurią bus vertinamas pats planas, matyt, ir pats planas atrodytų šiek tiek kitaip. Man atrodo, teismas yra ta institucija, kuri gali atsakyti į visus klausimus. Nemanau, kad eurobiurokratai turėtų vairuoti Lietuvos mokesčių politiką nuo galinės sėdynės. Mano interesas – atstovauti Lietuvai ir teisme gauti atsakymus į tuos klausimus, kurie, man atrodo, yra svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir visiems kitiems.
Kadangi mūsų pakete, plane yra keturi rodikliai, kurie susiję su mokestiniais pakeitimais, ir taip pat du tarpiniai rodikliai, dėl kurių ir vyko diskusijos su Europos Komisija, tai laiko priimti šiems pakeitimams mes turime iki 2026 metų pabaigos. Finansų ministerija drauge su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė projektus, jie buvo svarstomi Seime, dalis jų jau yra priimti, todėl, matyt, nebūtų galima sakyti, kad tie visi rodikliai yra nepasistūmėję. Žalieji rodikliai yra pasistūmėję, tarpiniai rodikliai taip pat, už juos yra atsiskaityta, nes projektai yra pateikti Seimui. Matyt, dabar viskas Seimo rankose. Seimo valioje priimti tuos pakeitimus, kurie, mano nuomone, yra reikalingi, jie padarytų mūsų mokesčių sistemą teisingesnę, padidintų nedarbo draudimo aprėptį, daugiau žmonių galėtų gauti socialinę paramą tada, kada jos reikia. Šiandien kamuolys yra Seimo rankose ir tiek, kiek Seimas turės valios, matyt, jau ir ateinanti koalicija, tiek atsiskaityti ir bus galima.
Tačiau priminsiu, kad pačiuose rodikliuose, kurie įrašyti į planą, nėra įrašyta jokių konkrečių įsipareigojimų. Tai yra kryptys, kurių reikėtų siekti. Man atrodo, tiek, kiek mes esame pateikę, tiek mes tas kryptis atliepiame. Taip, aš tuos įsipareigojimus suprantu, tai reiškia mažinti pajamų nelygybę, atsisakyti dalies perteklinių lengvatų, kurios neatitinka Lietuvos Vyriausybės prioritetų, tai ir buvo pasiūlyta.
PIRMININKAS. A. Sysas – paskutinis iš užsirašiusių.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, ačiū, kad taip ryžtingai ginate Lietuvos interesus, ir vakar ERK’o posėdyje, ir čia, bet mano klausimas vis tiek būtų. Jūs sakote, kad viskas Seimo rankose, taip sakant, kamuoliukas čia tarp mūsų kažkur pasimetęs. Tai ar jūs dar turite vilties, kad dabartinė dauguma padarys tuos žingsnius, ką taip buvo susiplanavusi ir numačiusi? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė savo projektus yra pateikusi, po pateikimo jiems yra pritarta, tačiau akivaizdu, kad šitai koalicijai susitelkti ir susitarti nepavyko, kad įstatymą priimtų. Todėl, man atrodo, šiandien duris tam klausimui reikia tiesiog uždaryti. Sulaukime rinkimų rezultatų ir, matyt, matydami, kas po rinkimų susidėlios Seime, galėsime toliau efektyviai diskutuoti apie tai, ką galima priimti, kokį mandatą turi nauja koalicija, kokia jinai bebūtų, ir kokių ambicijų. Turime kartu pasiekti tuos rodiklius, kurie yra reikalingi Lietuvai. Man atrodo, šitą klausimą iki rinkimų bet kokiu atveju tenka atidėti, nes akivaizdu, kad, likus 18 ar 17 dienų iki rinkimų, manau, diskutuoti apie mokesčių pakeitimus tiesiog yra nekonstruktyvu.
PIRMININKAS. Dabar pagal užsirašymo eilę suteiksiu galimybę paklausti. Pirmasis – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū. Gerbiamoji ministre, mano klausimas labai glaudžiai susijęs su šiuo nagrinėjimu, tai dėl Nacionalinio pažangos plano. Nacionaliniam pažangos planui išleista 4,26 mlrd. Daugiausia turbūt bus išleista 2024 metais – 2,37, tai yra daugiau negu pusė šios sumos. Tačiau, kaip Audito komitete išsiaiškinome, nėra nustatyti pažangos vertinimo rodikliai. Tai kaip jūs be rodiklių galite įvertinti pasiektą pažangą? Ar tiesiog čia yra pinigų taškymas? Dabar Vyriausybės kanceliarija su atsakingomis ministerijomis sprendžia, kaip įvertinti tą pažangą, ji buvo ar nebuvo, dabar kurs rodiklius.
Galėčiau tokį vieną aspektą paminėti, tai yra 700 mln., skirtų saulės elektrinėms. Saulės elektrines, kaip ir vėjo, privatininkai gali statytis už bankų pinigus, bankai skolina labai noriai. Tačiau į tinklus neinvestuojame absoliučiai, kad būtų parduota, perduota ta pagaminta elektros energija. Tai kaip taip šleivai, kreivai mes siekiame tos pažangos? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Reikia atkreipti dėmesį, kad pažangos lėšos tai yra ir valstybės biudžeto lėšos, ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, ir plano „Naujos kartos Lietuva“ parama. Tai tiesiog atskiriamos lėšos, kurios yra tęstinės, įsipareigojimai darbo užmokesčiui mokėti, nuo to, kas turėtų generuoti papildomą pažangą. Tačiau tai yra tos pačios biudžeto lėšos ir tos lėšos yra administruojamos ir prižiūrimos taip, kaip būdavo ir anksčiau valstybės biudžeto įgyvendinimo ataskaitose.
Nacionaliniame pažangos plane yra rodikliai, kurių mes siekiame, yra ir tarpiniai rodikliai, kuriuos reikia pasiekti. Dalis Pažangos plano yra prižiūrima per Energetikos strategiją, nes ji laikoma integralia Pažangos plano dalimi. Tačiau taip pat atkreipčiau dėmesį, kad lėšos, kurios yra numatytos saulės elektrinių plėtrai, jeigu kalbate apie plano „Naujos kartos Lietuva“ priemonę, tai yra daugiausia paskolinės lėšos, kurios yra įgyvendinamos per buvusią INVEGA’ą (dabar jau ILTE), ir tai yra teikiamos paskolos, kurios bus grąžinamos. Tai iš esmės atitinka tą patį modelį, apie kurį jūs kalbėjote, kad yra imamos paskolos iš bankų ir siekiama tų pačių tikslų. Tiesiog paskolos yra teikiamos palankesnėmis sąlygomis tikintis, kad tai paskatins įmones investuoti į atsinaujinančią energetiką.
PIRMININKAS. Buvome praleidę O. Leiputę, kuri yra pasirašiusi, todėl dabar suteiksiu žodį.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Valstybės kontrolė prognozuoja, kad šių metų ekonomikos augimą labiausiai skatina ir skatins namų ūkių vartojimas. Ministre, ar galite patvirtinti, kad jūsų nesusitvarkymas su RRF’o lėšomis prisideda prie viešų investicijų įtakos stokos ekonomikos augimui?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ne, negaliu, nes, kaip minėjau, šiemet yra suplanuota investuoti 1 mlrd. 55 mln. eurų, iš kurių išmokėta 668 mln. eurų plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų, tai yra 63 % šiųmetinio plano. Tuo tarpu kalbant apie Lietuvos ekonominius rodiklius, auga ne tik žmonių vartojimas, bet taip pat ir taupymas. Tai reiškia, kad žmonės tikrai turi lėšų dėl augančio darbo užmokesčio, dėl sulėtėjusios infliacijos. Ir tai yra tiesiog geri signalai Lietuvos ekonomikai. Ateinančiais metais, prognozuojama, investicijos versle atsistatys tiesiog todėl, kad, matyt, nusistovi, ekonominė situacija atsigauna, tikimasi, kad atsigaus paklausa Europos Sąjungos rinkose, į kurias eksportuoja Lietuva, ir tai yra geri signalai kartu su švelnėjančia Europos Centrinio Banko politika, kuri mažina palūkanų normas. Tikimasi, kad verslą tai paskatins daugiau investuoti.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ministre, labai trumpai. Kodėl jūs uždraudėte Finansų ministerijai teikti duomenis Biudžeto komitetui? Toks techninis klausimas, nes tiesiai buvo pasakyta: duomenų neteiksime. Anksčiau to nebūdavo.
Pirmas klausimas būtų, kodėl didžiausias stabdis panaudojant ES lėšas esate jūs? Jūs atnešate biudžetą ir ten parašote, kad panaudosite 3,5 mlrd. per metus ES lėšų. Faktas – 1 mlrd. Kodėl jūs esate stabdis?
Antras klausimas. Mokesčių reformos autorius buvote jūs, Finansų ministerija atnešė, jūsų parašas ten padėtas. Tai kodėl jūs nusprendėte, kad stambiam verslui reikia padovanoti 250 mln. pelno mokesčio lengvatų, bet analogišką sumą paimti iš nekilnojamojo turto mokesčių, vargšų, sakykime taip, ir smulkiojo, ir vidutinio verslo, ir taip įvarėte Seimą į tą situaciją, kad jis negali to priimti? Tai kas autorius buvo, pasakykite.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nereikia tiesiog kalbėti netiesos, nes nuo pradžios iki pabaigos viskas, ką jūs pasakėte, tiesiog yra netiesa. Viena, kad komitetui teikti informacijos niekas neuždraudė. Informacija yra teikiama teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat yra atsiskaitoma ir komitetuose. Kaip minėjau, kai yra parlamentinė kontrolė vykdoma konkrečių investicinių instrumentų, tas yra pristatoma, viceministrai dalyvauja, pateikia visą informaciją, kuri yra reikalinga.
Kalbant apie struktūrinių fondų investavimo pažangą ir tai, kiek paprastai yra investuojama plano per metus, šią kadenciją duomenys nė kiek nesiskiria nuo praeitos kadencijos. Vidutiniškai per metus būdavo investuojama apie… praėjusios kadencijos metu, kuomet jūs buvote valdančioji dauguma, vidutiniškai būdavo investuojama 72 % plano. Šios kadencijos metu yra 72 % plano. Tai tiek, kiek žmonės turi ambicijos įgyvendinti projektus, vėliau, laikui bėgant, visuomet atsiranda tam tikrų trikdžių. Tas būdavo ir jūsų kadencijos metu, tas yra ir dabar. Būna ir teisminių procesų, būna, kad ir diskusijos su socialiniais partneriais užtrunka, būna, kad ir paklausa rinkoje atskirų instrumentų būna mažesnė. Matyt, visko numatyti yra neįmanoma, bet dėl to mažinti ambiciją dar prieš pradedant įgyvendinti irgi nebūtų tikslinga. (Balsai salėje)
Mokesčių reforma. Vėlgi nekalbėkite netiesos, tiesiog yra pateiktas investicinio projekto lengvatos penkerių metų pratęsimas, kuris buvo taip pat įvestas jūsų, praeitos, kadencijos metu, Seime priimtas. Man atrodo, tas pasiūlymas yra reikalingas. O nekilnojamojo turto mokesčio pajamos, jeigu būtų buvęs toks įstatymas priimtas, keliautų savivaldybėms, o ne valstybės biudžetui. Todėl pakaitumo tarp šių dviejų instrumentų aš išvis nematau. Pateikta mokesčių pakeitimo logika buvo nukreipta į teisingesnį gyventojų pajamų apmokestinimą, kuris būtų mažinęs pajamų nelygybę, būtų didinęs nedarbo draudimo aprėptį, būtų daugiau žmonių galėję gauti nedarbo draudimo išmokas atsitikus įvykiui, kuomet jie negali gauti pajamų. Tai nekalbėkite tiesiog netiesos.
PIRMININKAS. Laikas jau baigėsi, bet gal suteiksiu dar žodį D. Kepeniui.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, jūs puikiai žinote, kaip galima panaudoti pinigus problemai efektyviai išspręsti, o galima juos naudoti, tą pačią sumą, problemai sukurti. Štai mes dabar sveikatos sistemoje turime tą pavyzdį: kuo daugiau pinigų, tuo daugiau problemų turime.
L. Rouz, Pasaulio banko atstovė, Seime prieš kurį laiką skaitė pranešimą ir pasakė tokius skaičius. Investuojate 1 dolerį, tada dar dolerį minėjo, į ligų prevenciją, jūs sutaupote 3–4 dolerius sveikatai, ligoms gydyti. Tai ar yra kas nors ministerijoje, kas analizuoja tuos dalykus? Šie skaičiai yra… na, tokio lėšų panaudojimo efektyvumo nerasite nė vienoje sferoje. Ar kas nors tą mąstė? Pagal tą formulę mums gal užtektų kokius 150 mln. eurų dabar, kad sustabdytume pagrindinių ligų augimą, bet mes visiškai apie tai nešnekame ir skiriame tik penktadalį to, ką turėtumėme skirti. 5 mlrd. kuria problemas, 150 mln. nerandame joms sustabdyti. Kodėl? Kodėl neanalizuojame tų dalykų? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Buvo vertinamas rengiant planą „Naujos kartos Lietuva“ priemonių efektyvumo koeficientas, jį sudaro 1,9. Tai yra santykis tarp papildomai sukurto bendrojo vidaus produkto ir investuotų lėšų. Tai reiškia, kad 1 investuotas euras atneša beveik 2 eurus bendrojo vidaus produkto, po plano pakeitimo tas skaičius yra 2,25.
O jūsų klausimas dėl konkrečių priemonių parinkimo yra tikrai sveikatos apsaugos ministro kompetencija. Neturiu tiek kompetencijos, kad galėčiau pasakyti, kurios sveikatos apsaugos priemonės yra efektyvesnės. Plano priemonių sudėtį sveikatos srityje rengia Sveikatos apsaugos ministerija.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, atsakėte virš normos čia. Ir dabar pareiškimų laikas. Rinkimų laikotarpis čia jaučiamas – net šeši Seimo nariai užsirašė. Užstrigo sistema, bet jeigu Seimo nariai žino savo eilę, tai… A. Skardžius pirmasis.
11.54 val.
Seimo narių pareiškimai
A. SKARDŽIUS (MSNG). Negaliu be pirmininko išeiti į tribūną. Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos. Vakar tiesiog skaidrumą deklaravusios prieš rinkimus partijos nariai Antikorupcinėje komisijoje mane pribloškė – ir M. Lingė, ir V. Semeška, ir visi kiti. Galbūt A. Vyšniausko dar tik man trūko toje komisijoje. Tiesiog gindami savo partijos pirmininko verslą atsisakė dalyvauti valstybės ir verslo sąsajų skaidrinimo procese ir sužlugdė Antikorupcijos komisijos sprendimą, motyvuodami, kad neva tai viskas ištirta. Tiesiog buvo nepritarta kreipimuisi į prokuratūrą. Aš, žinodamas istoriją nuo pat pradžių, gerbiami kolegos, informuosiu jus, kad jau ne pirmas kartas kreipimosi į prokuratūrą, nes visas šios šeimos, tai yra Landsbergių šeimos, verslas prasidėjo nuo energetikos įmonių eksploatacijos ir jų turimos infrastruktūros panaudojimo privačiam švietimo verslui.
2013 metais buvo išnuomoti Rytų skirstomieji tinklai, taip nusprendė „Lietuvos energija“, kurią dabar reikėtų vadinti „Igničiu“. Išnuomojo tūkstantinę… tūkstantinius plotus už juokingą kainą, veikiausiai, ten 3 eurus už kvadratinį metrą, tačiau jau 2015 metais ponia A. Landsbergienė pareikalavo, kad ta pati „Lietuvos energija“ pastatytų jai mokyklą tame pačiame sklype Gervėčių g. 4, ten labai netoli Aušros Vartų, senamiestyje.
Ir visi puolė vykdyti. 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo pasirašyta sutartis, kaip ponia A. Landsbergienė vadovaus statybai. Kiekvienas žingsnis turėjo būti su ja derinamas ir be jos suderinimo „Lietuvos energija“ negalėjo statyti neva savo biuro, administracinių patalpų.
Mes, kaip frakcija, kreipėmės į prokuratūrą. Prokuroras (net pasakysiu, kuris) Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynybos skyriaus prokuroras J. Rinkevičius atsisakė ginti viešąjį interesą. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras A. Stankevičius taip pat 2016 metų vasarį atsisakė ginti viešąjį interesą. Kreipėmės į teismą. Teismas įpareigojo prokuratūrą ginti viešąjį interesą. Prokuratūra apskundė aukštesnės instancijos teismui ir galų gale 2016 metų kovą Vilniaus miesto apygardos teismas panaikino tuos sprendimus ir prokurorų atsisakymus. Balandžio pradžioje ši teismo nutartis buvo nebeskundžiama ir prokurorai buvo įpareigoti ginti viešąjį interesą, tačiau artėjo 2016 metų Seimo rinkimai ir visi šie tyrimai taip ir baigėsi. Jokių tyrimų nebuvo ir vėliau.
Tiesa, tada Landsbergiai išsigando ir patys nutraukė tą sutartį. Buvo pasirinktas variantas B, ta prasme, kad iš „BaltCap’o“ „Lietuvos energija“ nuperka brangiai vėjo parką Jurbarko rajone. Tada tie patys žmonės iš „Lietuvos energijos“, kurie pirko tą parką, pereina dirbti į „BaltCap’ą“ ir stato už vieną sklypą Kalnėnuose tą mokyklą. Prokurorė nenori to girdėti. „Lietuvos energija“ už kažkokią astronominę kainą nuperka iš „BaltCap’o“ Jurbarko rajone tą vėjo parką ir tie patys žmonės pereina staigiai į „BaltCap’ą“, ir imasi statyti tą mokyklą. Tai štai tokia priešistorė.
Manau, kad Antikorupcijos komisijos nariai kreipsis, galbūt ir daugiau Seimo opozicijos narių kreipsis į prokuratūrą. Tiktai, sakau, tas nenoras tada… Aš neminėsiu, kas buvo generalinis prokuroras, galbūt jis nelabai galėjo čia paveikti, nes tai buvo dar 2016 metai ir visi tokie sprendimai buvo priimami prezidentūroje. Galėtumėte paklausti to paties M. Lingės, kaip ten tie sprendimai buvo priimami ir visa kita. Galbūt jisai atskleistų jums daugiau tiesos. Todėl, aš manau, tie klausimai… Tai yra didžiausias kyšis visoje istorijoje ir didžiausia prekyba poveikiu, tai yra Landsbergių šeimos verslas energetikos įmonių sąskaita. Ačiū.
PIRMININKAS. Kitas pareiškimų teikėjas – R. Šarknickas. Kodėl per šoninį? Prašome į tribūną. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pranešimą padarysiu kitą antradienį, dabar atsisakau.
PIRMININKAS. Gerai, tiesiog galėjote išsibraukti.
Toliau pasisakys O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Valdantieji dažnokai mėgsta kalbėti apie nacionalinį saugumą, tačiau kalbėti yra lengviau, negu daryti. Atėjus dienai x, be kariuomenės, Šaulių sąjungos, nemažas krūvis tektų ir įvairių sričių pareigūnams.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kartu su pavaldžiomis įstaigomis laisvos pareigūnų pareigybės sudaro apie 8 %. Policijoje laisvų pareigūnų pareigybių yra apie 17 % ir svyruoja tam tikruose komisariatuose nuo 9 iki 22 %. Daugiausia pareigūnų trūksta didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, taip pat ir mažesniuose: Naujojoje Akmenėje, Raseiniuose. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos laisvos pareigūnų pareigybės sudaro apie 10 %, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje – apie 11 %, o Viešojo saugumo tarnyboje – apie 37 % laisvų pareigybių. Įvairiais skaičiavimais, nuo 2020 metų policijos sistemą paliko apie 2 tūkst. pareigūnų. Šiandien daugiau kaip 30 %, apie 40 % visų policijos sistemos pareigūnų turi stažą pareigūno pensijai gauti, vadinasi, jeigu jie nuspręstų palikti tarnybą, pajustume didžiulį jų trūkumą.
Nusikaltimų statistika šiandien taip pat kelia didelį susirūpinimą. Palyginus su 2023 metais, per pirmą šių metų pusmetį buvo užregistruota beveik 1,5 tūkst. nusikalstamų veikų daugiau. Drastiškai daugėja ir sukčiavimo atvejų – apie 20 %. Ir daugėja įspėjimų, kad dėl pareigūnų trūkumo vis daugiau pagalbos skambučių yra nurašoma. Policijos darbuotojų pajamų augimas atsilieka nuo kitų šalies ūkio sričių darbuotojų. Pareigūnai bėga į kitas valstybės tarnybos pareigas, tai yra vaikų teises ir savivaldybių administracijas, ir kitur ieško darbo.
Kalbėdama su pareigūnais taip pat girdžiu, kad atėję į darbą jauni žmonės išbūna neilgai – nepakeliami krūviai, juokingi atlyginimai, nuolatinis stresas, mažos galimybės gauti paskolą butui ar kitoms reikmėms. Apie 20 % pareigūnų policijoje dirba papildomus darbus – ir statybose, ir kurjeriais, ir dar kur sugeba rasti, o paskui nepailsėję ateina į budėjimą policijoje. Kokia tokio darbo kokybė? Realybė tokia, kad žemutinės grandies policininkas gauna apie 800 eurų į rankas. Beje, pareigūnai nenoriai tikrinasi sveikatą, nes būna tokių atvejų, kad po profilaktinių patikrinimų tenka atsisveikinti su darbu. Tokiu atveju prapuola stažas, pareigūnas negauna pensijos. Ekipažo pamaina trunka 12 valandų 4 dienas, ir visi nori, kad pareigūnai būtų žvalūs, operatyvūs, nepalaužiami fiziškai ir psichologiškai, išmanytų technologijas, kalbėtų įvairiomis kalbomis, blizgėtų puikiomis teisinėmis žiniomis, žaibiškai susigaudytų ekstremaliose situacijose ir akimirksniu priimtų teisingus sprendimus.
Todėl raginu Vyriausybę atsikimšti ausis ir įsiklausyti į pareigūnų profsąjungų reikalavimus. Būtina kelti pareigūnų atlyginimus, grįžti prie pareigūnų socialinių garantijų persvarstymo, priimti sprendimus dėl pokyčių policijos sistemoje, kas leistų optimizuoti valdymą, resursų paskirstymą, veiklos efektyvinimą, supaprastinti procesus atsisakant biurokratinių ir perteklinių procedūrų, skirti lėšas technologiniams sprendimams, leidžiantiems mažinti laiko ir finansų sąnaudas, mažinti funkcijų dubliavimą ir perduoti kai kurias funkcijas vykdyti kitoms institucijoms, tiesiogiai atsakingoms už tam tikros srities priežiūrą.
PIRMININKAS. Toliau pareiškimą perskaitys L. Vyskupaitytė-Mogenienė.
L. VYSKUPAITYTĖ-MOGENIENĖ (LRPF). Ačiū, garbusis posėdžio pirmininke. Aš dar kartą apie II pakopos pensijų fondus. Tik faktai. Akivaizdu, kad žmonės, ypač nesuprantantys, mažesnio finansinio raštingumo žmonės, buvo įtraukti į visiškai jiems nenaudingą sistemą. Tai akivaizdu ir iš dabartinio sistemos reguliavimo ir veikimo: kai į II pakopos fondus yra įtraukiami žmonės, siūloma juos įtraukti tik iki 40 metų. Agituojama nebuvo gatvėse ar kažkur privačiuose vakarėliuose. Agituojama ir žmonės buvo kviečiami į bankus, draudimo bendroves ir į kitas respektabilias, patikimas įstaigas. Žmonės deklaruoja daugybę atvejų, kai klientai į tuos pensijų fondus buvo įtraukiami prievarta įstaigose, fabrikuose, kai į naktines pamainas atvažiuodavo agitatoriai ir, direktoriui liepus, visi žmonės pasirašydavo šitas sutartis.
Kitas faktas. Iki 2019 metų žmonėms faktiškai jau yra atiduoti pinigai. Neteko man rasti, kad daugiau kaip 10 tūkst., bet žmonėms, kurie buvo sukaupę iki 10 tūkst., jiems buvo grąžintos visos sumos be jokių išskaitų.
Todėl aš manau, kad Seimo garbės reikalas yra išspręsti šitą klausimą. Per visą kadenciją daugybė žmonių iš įvairių frakcijų siūlė įvairius sprendimus pataisyti šitą ydingą sistemą. Užvakar, antradienį, Regionų frakcijos vardu aš pateikiau dar vieną pasiūlymą į komplektą dėl II pakopos pensijų fondų sistemos pataisymo. Mūsų siūlymas buvo, kad, sulaukus pensinio amžiaus, žmogus galėtų pasirinkti, ar gauti vienkartinę išmoką, visas sukauptas lėšas, ar, kaip ir dabar yra, sudaryti periodinių išmokų galimybę.
Antras mūsų pasiūlymas buvo, kad, kaip ir 2019 metais, būtų sudaryta galimybė žmonėms apsispręsti grįžti atgal į „Sodrą“ su sukauptomis sumomis. Šiam mūsų projektui Seimo nariai, kolegos pritarė didžiule balsų dauguma. Netgi vienas iš konservatorių lyderių M. Lingė ragino kitus kolegas palaikyti visus pasiūlymus dėl II pakopos pensijų fondų su pažadu, kad dabar mes imsime ir nagrinėsime visus ir tikrai ieškosime geriausių sprendimų ne fondų valdytojams, kaip sakė Prezidentas, bet geriausių sprendimų Lietuvos žmonėms.
Aš iš tikrųjų galbūt labai naivi – pasitikėjau ir apsidžiaugiau. Juk dabar šitame Seime dar yra laiko ir yra didžiausias, ko gero, sutarimas dėl to, kad reikia šitas problemas spręsti. Deja, konservatorių veidmainystei ribų nėra. Vakar konservatorių polittechnologas, aš taip pavadinčiau, gerbiamas J. Razma pranešė, kad konservatorių frakcija reikalauja atlikti visų projektų dėl II pakopos pensijų fondų ekspertinį vertinimą. Bravo, gerbiamas Jurgi, tikrai lenkiuosi jūsų išmonei ir gabumams. Tai tikrai puikus vilkinimo ir sužlugdymo būdas. Kuris ekspertas, esantis Lietuvoje, dar nėra pareiškęs savo nuomonės? Ką gi, galima dar kartą. Brangiai apmokami, jums lojalūs ekspertai gali tyrinėti mėnesių mėnesius ir pateiks tą pačią, jau seniai pateiktą išvadą, kad fondai niekam nieko niekada neatiduos. Tai eilinis smūgis ypač mūsų vyresniems žmonėms, kurie tikėjosi iš šito Seimo teisingų ir garbingų sprendimų.
PIRMININKAS. Buvo paminėta mano pavardė. Tai tik trumpai pasakysiu: mes turbūt visi suinteresuoti įstatymų kokybe ir ekspertinis vertinimas šiaip yra paminėtas Statute, kur pasakyta, kad prieš kiekvieną svarstymą komitetas turėtų įvertinti, kokio ekspertinio vertinimo reikia. O jeigu nepasitikite tais ekspertais, kuriuos kvies komitetas, visi gali kviesti pasisakyti savo pageidaujamus ekspertus. Tai tiek kol kas. Ir V. Ąžuolas užviršuos pareiškimų žanrą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, norėčiau pakalbėti apie apsimestinį liberalkonservatorių rūpestį žmonėmis. Ką tik finansų ministrė atėjusi į šią tribūną sakė, jai labai rūpi žmonės, kurie turi paėmę paskolas, nekilnojamojo turto paskolas, kurie yra užrakinti ir negali lengvai refinansuoti savo paskolų, išeiti kitur. Atnešė įstatymo projektą. Pasirodo, jiems jau palengvės ir viskas bus gerai. Aišku, kodėl to projekto neatnešė 2021 metais, kai palūkanos pradėjo kilti, taip ir nesugebėjo atsakyti. Bet vakar komitete mes šį įstatymo projektą nagrinėjome ir išlindo visas šio projekto grožis: teoriškai tai bus galimybė išeiti, o praktiškai – supančiota.
Kodėl taip yra? Jie sugalvojo į šį projektą įrašyti žmonėms, norintiems refinansuoti savo paskolą, sunešioti geležines klumpes. Jeigu tų klumpių nesunešiosi, tai negalėsi išeiti. Pavyzdys: jeigu jūsų paskolos palūkanos yra fiksuotos, jūs niekur be baudų išeiti negalėsite. Vadinasi, viskas, vieni užrakinti.
Tada kitas klausimas. Bankai dažnai sukčiavimo metodu įkiša tokį punktą: jeigu nori anksčiau išeiti ir anksčiau grąžinti paskolą, turi susimokėti kaip baudą palūkanas už likusį laikotarpį, kiek tu dar neišbūsi to laikotarpio. Paklausus Finansų ministerijos atstovų, viceministrės, ar šie punktai nebegalios, ar žmogus neliks be tokių baudų, atsakymo nebuvo, nesugebėjo atsakyti. Viskas aišku, vadinasi, tos galimybės žmonėms apiplėšti netgi šiame įstatyme toliau yra paliktos.
Šiandien uždaviau dar vieną klausimą. Pavyzdys: žmogus paėmė 100 tūkst. eurų paskolą, užstatė turtą, didesnį negu 100 tūkst. eurų, o šiandien jam liko tik 20 % tos paskolos ir jis nori išeiti kitur. Pasirodo, jie įstatyme įpiešė taip, kad užstatas turės likti tas pats. Nesvarbu, kad tau liko išmokėti tik 20 %, bet užstatą kitam bankui tu turėsi nunešti tą patį. Tau draus susitarti dėl mažesnio užstato. Ką tai reiškia? Visi šie punktai naudingi bankams. Paklausus, kodėl įsigaliojimo data – 2025 metų vidurys, o ne už mėnesio, bent jau teisingai atsakė nemeluodama: toks buvo susitarimas su rinkos dalyviais. Vadinasi, bankai susitarė, žiūrėkite, mums jūs dar leiskite biškį plėšti žmones ir to nedarykite. Biudžeto ir finansų komitetas paankstino bent jau iki vasario 1 dienos.
Bet žinote, kas įdomiausia? Tame įstatyme iš viso neturėtų būti klumpių sunešiojimo, absoliučiai jokio. Pateikiu pavyzdį. Energetika. Energetikos komisijoje svarstėme tokį panašų įstatymą, kai vadinamieji nepriklausomi elektros spekuliantai, tie aferistai, žmones buvo įtraukę į įvairias sutartis, labai nenaudingas žmonėms. Jie permokėdavo už elektrą ir už visas paslaugas. Žiūrėkite, kas įdomiausia. Įstatyme buvo įrašyta: įstatymas įsigalioja tada, kai pasirašo Prezidentas. Vadinasi, pasirašė Prezidentas – nuo rytojaus. Jokių baudų, jokių sankcijų, jokių geležinių klumpių sunešioti, nieko. Išėjai nuo rytojaus.
Klausiu ministerijos, o kodėl to paties nepadarėte su šiuo įstatymu? Jeigu ten galima, kodėl čia negalima? Tai, aišku, išsisuko nuo atsakymo. Štai šie darbai ir parodo finansų ministrės nuoširdumą, rūpestį žmonėmis, turinčiais paskolų, – ji padarė puikias klumpes, kad žmonės negalėtų jų sunešioti. Dabar ir pamatysime, pateiksime pasiūlymą, kad jokių klumpių nebūtų. Gal tau močiutė paskolino likusią paskolos dalį ir tu nori išeiti? Išeiti be baudų, be sankcijų, be nieko. Ir išeini. Štai dabar, po šio pasiūlymo svarstymo, ir sužinosime, kokios tikrosios vertybės ir kaip valdančioji dauguma gins vartotojus, o ne bankų pelną.
12.14 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS. Dabar jau pereisime prie kito darbotvarkės klausimo. Vyriausybės valanda. Kviečiu visus ministrus užimti savo vietas. Tenka šiek tiek apgailestauti, kad šiandien nedaug ministrų turi galimybę dalyvauti Vyriausybės valandoje. Dalyvauja: G. Skaistė, finansų ministrė, S. Kairys, kultūros ministras, V. Šilinskas, socialinės apsaugos ir darbo ministras, A. Pečkauskas, sveikatos apsaugos ministras, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė, E. Dobrowolska, teisingumo ministrė, A. Bilotaitė ir S. Gentvilas. Dalyvauja 8 iš 15 ministrų. Kiti Vyriausybės nariai yra konferencijose, komandiruotėse, tai jų nevardinsiu dėl laiko taupymo. Dabar eilės tvarka klausimai. D. Kepenis yra pirmasis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas sveikatos ministre, ką tik finansų ministrė į mano klausimą, kodėl neskaičiuoja lėšų panaudojimo efektyvumo sveikatos srityje, atsakė, kad čia yra sveikatos ministro reikalas. Tai aš dabar jūsų klausiu: ar kada nors jums teko susidurti su lėšų panaudojimo efektyvumu?
Ką aš turiu mintyje? Prieš tam tikrą laiką čia, Seime, Pasaulio banko atstovė L. Rouz (jinai yra sveikatos vyriausioji ekonomistė, ji tuo metu buvo Pasaulio banke) pasakė, kad kai jūs investuojate vieną (tada doleriai buvo) dolerį į ligų tausojimą, sveikatos tausojimą ir stiprinimą, tai jūs sutaupote ligoms gydyti 34. Va toks efektyvumas. Tokio efektyvumo turbūt niekur nerasime.
Kodėl jūs neskaičiuojate, nes jūs skiriate tiktai vieną penktąją dalį tos sumos, kurią ji pasakė, šiandieninei ligų prevencijai? Vieną penktąją! Užtektų 1,5 mln. eurų, jau prasidėtų permainos, bet jūs tiktai 30 mln. randate, o 5 mlrd. šiandien eina gydymui. Kodėl toks baisus skirtumas ir kodėl efektyviai nenaudojate lėšų, kad būtų labai paprasta išspręsti sveikatos problemas ir sustabdyti ligų augimą? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Aišku, jūs, kalbėdamas apie atsiperkamumą, turbūt pamirštate tą tarpą nuo investicijos iki rezultato generavimo, bet čia toks turbūt apibendrintas atsakymas. Žiūrint plačiai, sveikatos sistemoje efektyvumas yra dažniausiai vertinamas paslaugos arba vaisto, arba kažkokios technologijos, kai priimamas sprendimas juos finansuoti, tai yra vadinamasis sveikatos technologijų vertinimas. Lietuva šiuo metu turi išvystytą sveikatos technologijų vertinimą, kai kalbama apie vaistų kompensavimą. Jis tikrai puikiai veikia ir mes, kai jau įsileidžiame vaistą į savo kompensavimo sistemą, esame tikri, kokią naudą kokybiškais gyvenimo metais jisai mums sukuria. Kai kalbame apie paslaugas, kai kalbame apie kitas intervencijas, apie įrangos pirkimą ir kitus dalykus, na, sveikatos technologijų vertinimas šiais aspektais yra galbūt mažiau išvystytas, tačiau jis egzistuoja. Taip pat turime naują Valstybinės ligonių kasos vadovą. Su juo esame labai aiškiai išdiskutavę, kad visos šiuo metu taikomos intervencijos, šiuo metu kompensuojami gydymai ir vaistai anksčiau ar vėliau turėtų būti pervertinami pagal tai, kokią grąžą sveikatai jie generuoja, kad galėtume įvertinti, ar iš tikrųjų kompensuojame tai, kas kuria pridėtinę vertę mūsų sistemai, ar vis dėlto yra reikalingi kokie nors pokyčiai. Tai, matyt, klausimas tikrai platus, ačiū už jo kėlimą. Natūralu, kad tikrai yra kur čia padirbėti. Kaip minėjau, turime aptarę žingsnius, kur link bus judama. Turbūt tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama švietimo ministre, labai noriu jūsų paklausti. Jau pavasarį, pavasario sesijoje, ėjo klausimas dėl neformalaus ugdymo krepšelio, buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Tai aš dabar tikrai komitete kelsiu klausimą, kad mes svarstysime tikriausiai be Vyriausybės išvados, nes dėl to klausimo nesulaukėme išvados. Kodėl ir kokios priežastys lemia, kad šiandien mes neturime Vyriausybės išvados?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Tai nežinau, gal čia per tuos pasikeitimo įvairius periodus ministerijoje kažkur užstrigo. Aš paraginsiu kolegas paruošti ir viliuosi pasirašyti, nes nėra kažkokio tikslo užlaikyti ar nepateikti informacijos. Tiesiog turime matyti ir visą bendrą kontekstą, kad pajėgumai padidinti finansinius išteklius, finansines lėšas šitai priemonei yra riboti. Tą iš karto galiu pasakyti, bet diskutuoti, matyt, bet kokiu atveju verta.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Didelis noras buvo paklausti energetikos ministro, bet kadangi jo nėra, o klausimai susieti su pinigais, tai aš paklausiu finansų ministrės. Yra informacijos, kad įmonei, atominei elektrinei, trūksta kvalifikuotų darbuotojų, bet dabar masiškai vietoj jų priimami visokie vadybininkai, kurie sėdi Vilniuje. Komandiruotėms išleidžiama virš pusės milijono litų važinėti iš Vilniaus į Visaginą, vadovauti ten.
Ir nuskambėjo paskutinė istorija, kai buvo šalių susitarimu atleisti du vadovaujantys darbuotojai, jiems išmokėta 150 tūkst. eurų ir iškart į korporatyvinių reikalų direktoriaus kėdę buvo didelis konkursas, nes atlyginimas 8–9 tūkst. Net Seimo nariai negali svajoti apie tokį atlyginimą. Priimta Užsienio reikalų ministerijos kanclerė. Ar čia yra toks parašiutininkų sportas, kai baigiasi kadencija? Visi kancleriai – vieni į vienas vietas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš URMʼo – į kitą vietą ir visur laimi būtent buvę kancleriai?
Gerbiama ministre, jūs labai griežtai prižiūrite pinigus. Ar racionaliai panaudojamos lėšos, aš nežinau, čia Europos išmokamos ar mūsų Lietuvos biudžeto? Tai pasidomėkite ir sutramdykite tai, kas vyksta Visagino atominėje elektrinėje. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš turbūt jūsų klausimą perduosiu bet kokiu atveju energetikos ministrui, nes jisai detaliau turbūt susipažinęs su informacija apie situaciją įmonėje.
Dėl konkursus laiminčių asmenų, tai, matyt, konkursas ir yra tam, kad išrinktų geriausią. Jeigu visgi nepasitikima konkurso organizatoriais, tam yra jau turbūt tarnybos, kurios gali prižiūrėti konkrečių konkursų įgyvendinimą, ar viskas įvyko skaidriai. Tačiau reikia pripažinti, kad minimos kanclerės yra kompetentingos profesionalės, tikiu, kad jos gali ir dėl savo kompetencijos laimėti atitinkamus konkursus. Klausimą perduosiu energetikos ministrui, paprašysiu, kad atsakytų jums.
PIRMININKAS. Bus kitąkart energetikos ministras, bus galima paklausti. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū. Mano klausimas būtų gerbiamam sveikatos ministrui, nes jūs, kaip ministerija, kartu su Alytaus miesto savivaldybe esate šeimininkai, Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės dalininkai. Antrus metus ši ligoninė neturi vadovo, jai vadovauja laikinasis vadovas. Kaip čia išeina? Kai dvi auklės, turbūt vaikas be galvos? Paprastai sakant, galbūt jau laikas būtų įsteigti, suteikti jai respublikinės ligoninės statusą? Visi didesni miestai jau turi respublikines ligonines, ir seniai, nes paslaugų prieinamumas ir kokybė tikrai nuo to kenčia. Ir kada ruošiatės grąžinti 15 metų veikusį projektą, tai yra Vilniaus Santaros klinikų ir Alytaus valstybinės ligoninės reanimobilio klasterį, kodėl jo buvo atsisakyta? Pono profesoriaus P. Šerpyčio iniciatyva šis projektas buvo įgyvendintas. Kas čia atsitiko, kad jo nebeliko? Žmonės reikalauja to, gerbiamas ministre. Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimus. Pradėsiu galbūt nuo to, kad respublikinių ligoninių tikrai neturi kiekvienas miestas Lietuvoje. Jums turbūt puikiai žinoma, kad Alytaus ligoninė yra priskiriama regioninių ligoninių klasei. Respublikinės ligoninės yra Panevėžyje, Šiauliuose. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje turime universiteto ligonines, taip pat ir Klaipėdoje dar yra respublikinė. Vilniuje yra Respublikinė Vilniaus universiteto ligoninė ir Kaune yra LSMU Kauno ligoninė, kuri irgi yra respublikinės ligoninės statuso, bet Alytus, kaip ir Tauragė, Jurbarkas, Telšiai, Mažeikiai, yra miestas su regionine gydymo įstaiga. Čia, matyt, šitai fiksuokime, nes yra nustatytas toks tinklas ir jau daugelį metų tai nesikeičia.
Dėl vadovo. Taip, turbūt pavasarį turėjome diskusiją su Alytaus miesto savivaldybe dėl būtent konkurso skelbimo ir toje diskusijoje kilo labai aiškus atspirties taškas, kodėl turi kol kas likti laikinai einantis pareigas direktorius, nes šiuo metu mums, kaip dalininkams, yra Alytaus tuberkuliozės ligoninės prijungimo prie S. Kudirkos ligoninės procesas. Vadinasi, kai mes turėsime galutinį sprendimą dėl šio jungimo, kai turėsime visą procesą, kaip vyks reorganizacija, tada bus galima ieškoti naujo vadovo. Tokį turime sutarimą su Alytaus miesto savivaldybe, ir manau, kad tai tikrai realizuosime. Natūralu, kad turbūt patį konkursą vis dėlto vykdyti imsis pati savivaldybė. Čia atsakant į pirmąjį.
Atsakant į antrąjį klausimą, turbūt reikėtų suprasti, kad ta programa, kurią jūs minite, tai yra mašinos įsigijimas, kad kai kurie pacientai būtų pervežami į Vilnių, o kai kurie būtų pervežami į Kauną, nes taip priklauso pagal klasterį ir regioną, jinai nebuvo turbūt niekaip teisinga. Reikia suprasti, kad Alytus, kaip miestas, priklauso Kauno regionui ir skubios pagalbos, konsultacinės, teikimas metodiškai kaip ir priklauso Kauno klinikoms kaip įstaigai, todėl visas klasterinių pacientų srautas tiek insulto, tiek infarkto atveju turi važiuoti į Kauno klinikas, nes taip tiesiog yra sudėlioti teritoriniai regionai. (Balsas salėje) Na, ne 15, bet taip. Ta klaida buvo ištaisyta ir šiuo metu tas reanimobilis veža tuos pacientus ten, kur ir turi vežti, kad jie gautų kiek įmanoma greitesnę ir kokybiškesnę pagalbą.
Be abejo, Vilniaus regione visos įstaigos, kurios priklauso Santaros klinikų zonai, pavadinkime taip, analogiškai važiuoja į Santaros klinikas tiek esant insultui, tiek infarktui, tiek kitoms ūmioms ligoms pagal klasterį, kad gautų aukščiausios kokybės sveikatos priežiūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš šiek tiek girdžiu kolegos A. Skardžiaus tuos klausimus, kurie tikrai yra seniai išspręsti ir problemų Alytus dėl to neturi. Tai pritariu sveikatos apsaugos ministrui.
Mano klausimas būtų švietimo ministrei. Raukotės, taip? Na nieko. Dėl trūkstamų vadovėlių. Rugsėjo mėnesį teko aplankyti ne vieną Alytaus progimnaziją ir gimnaziją. Vis dėlto yra ta problema, kuri dabar neseniai irgi buvo paviešinta, dėl vadovėlių spausdinimo trūkumo, nes ir nespėja, ir finansų yra per mažai. Ko gero, reikės papildomai 10 mln. eurų, nes kitą pusmetį neturės iš dalies iš ko mokyti. O koks dabar yra procesas tų leidyklų, kurios spausdina tuos vadovėlius? Ar tikrai jau čia bus ta didžioji problema, kurios visi laukia su nerimu?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Tikrai vienas dažnesnių klausimų. Kai čia prieš 2 savaites turbūt atsakinėjau į panašaus pobūdžio klausimą, sakiau, kad yra leidyklų įsipareigojimas šiemet išleisti dar 13 vadovėlių. Nuo to laiko, kiek čia, jau pusė išleista, nes liko šiemet pagal planą išleisti dar šešis. Iš viso per 2023–2024 metus išleista 120 vadovėlių.
Šiaip vadovėlio leidybai paprastai skiriama treji ketveri metai. Tokia praktika ir kitose pasaulio valstybėse, tai nėra labai greitas procesas. Aš esu dėkinga leidėjams, kad jie tuose mūsų rutininiuose susitikimuose su ministerija išgirsta ir tas prioritetines kryptis, ir kitus dalykus. Faktas, kad savo ruožtu ir jie planuoja, kuriuos vadovėlius leisti pirmiau, kurie galbūt gali palaukti, tai dažnai priklauso turbūt ir nuo vadovėlio paklausos ir populiarumo.
Dabar, kadangi dirbama pagal atnaujintą ugdymo programą, vis dėlto noriu pasakyti, kad 90 %, net virš 90 % temų yra padengiamos esamais, jau išleistais vadovėliais. Kaip per vasarą buvome įsipareigoję, mokytojų ekspertų grupės dirbo, kad būtų parengta metodinė medžiaga toms trūkstamoms temoms, ir portale emokykla.lt galima surasti visą tą informaciją atsidarius atskirai dalykus, vėliau klases, ten išsiskleidžia ugdymo planai ir kokia yra informacija. Girdžiu, kad yra klaidų, ir labai kviečiu visus, kurie jas pastebi, tikrai duoti signalus. Yra šitas procesas ir esame linkę tikrai ištaisyti netikslumus. Labai ačiū tiems, kurie nurodo, kokių yra trūkumų.
Baigiant atsakymą, taip, yra šioks toks trūkumas, bet vis tiktai nėra taip, kad nėra mokomosios medžiagos. Aš dar sykį noriu pakartoti, kad tikrai virš 90 % temų yra padengiama būtent iš jau esamų vadovėlių. Pasinaudosiu proga ir padėkosiu tiems mokytojams, kurie tokiomis kartais neapibrėžtomis sąlygomis dirba, suranda būdų, kad tinkama informacija pasiektų mūsų moksleivius. Bet tas įsipareigojimas, žodžiu, toliau dirbti su leidėjais ir kad leidėjai leistų tuos trūkstamus vadovėlius, mes antrus metus iš eilės didiname biudžetą po 10 mln. Jie, aišku, į leidyklas neina, čia leidėjai savo ruožtu leidžia vadovėlius, bet kad mokyklos galėtų įsigyti. Tai viena yra popieriniai vadovėliai, tada yra skaitmenizuoti vadovėliai, EDUKA platformos, kur galima surasti tą informaciją. Atsiprašau, jeigu ilgokai išsiplėčiau.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma noriu pasakyti švietimo ministrei, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra papildomai pasirašiusi politinių partijų sutartį dėl švietimo, nereikėtų klaidinti visuomenės, duodant interviu.
O dabar taip, recenzavimą turi ne visuomenė vykdyti, bet yra recenzentai. Ir jeigu recenzentai yra paskirti ne tokie, kokie turėtų būti, tai jūs tada žiūrėkite, gal toms leidykloms nereikėtų ir duoti.
Dėl medžiagos. Taigi mokomoji medžiaga yra ne tik vadovėliai. Yra specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams taip pat mokomoji medžiaga. Vyksta įtraukusis ugdymas. O kaip čia yra? Ir kitas klausimas dėl lėšų. Mokyklos neturi pakankamai lėšų, kad galėtų įsigyti ir išleistus vadovėlius. Ačiū.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už jūsų bendradarbiavimą ir rengiant nacionalinį švietimo susitarimą, ir vakar vykusioje peržiūroje. Duodama interviu tikrai minėjau ir jus asmeniškai kaip Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ veidą švietimo srityje. Tikrai jūsų įsitraukimas yra didelis.
Dėl mokomosios medžiagos ir pritaikomumo irgi yra prasidėjęs procesas dėl prieinamumo, vadinamosios prieinamumo direktyvos, kur mes kalbame ir apie specialiųjų poreikių vaikus.
Dėl lėšų trūkumo. Taip, jų nėra iki galo pakankamai, valstybė pagal pajėgumus tas lėšas vadovėliams įsigyti skyrė, jos buvo padidintos, pridedant dar ir dalį iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tikrai tas didinimas yra kiekvienais metais po truputį. Kad ne iki galo užtenka, taip, yra problema, bet galbūt yra įsitraukimas dažnu atveju ir steigėjų, tai ir savivaldybės, kurios irgi kompensuoja, kiek žinau, EDUKA platformas, na, mokestį už jas ir kitus dalykus.
Aš manau, kad čia visų mūsų bendra atsakomybė, kad būtų kaip įmanoma sklandžiau vykdomas procesas. O apskritai švietimui praeitais metais, tarkime, padidintos lėšos beveik 400 mln. Didžioji dalis tų lėšų yra skirta atlygiui – ir mokytojų atlygiui didinti, ir dėstytojų atlygiui didinti.
PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas bus sveikatos ministrui. Vakar vyko komiteto posėdis ir ten nelabai korektiškai pirmininko buvo prastumtas komiteto sprendimas dėl parengimo įstatymo pataisos, kuri sudarytų sąlygas privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, nesudariusioms sutarties su teritorinėmis ligonių kasomis dėl atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo PSD biudžeto lėšomis, kad joms būtų suteikta teisė išduoti siuntimus PSD biudžeto lėšomis apmokamoms paslaugoms gauti ir skirti kompensuojamus vaistus, išrašant receptą.
Ar tai nėra dar vienas žingsnis į sveikatos sektoriaus privatizavimą? Ir ar nepastūmės gydytojų atsisakyti turimų darbo sutarčių, kad ir po nedidelius krūvius turi, su viešojo sektoriaus sveikatos įstaigomis? Ar nepatirsime dar didesnio gydytojų trūkumo?
A. PEČKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Tikrai sunku, matyt, komentuoti projektą, kurio dar niekas nematė, jeigu aš teisingai suprantu. Debatus, vykusius Sveikatos reikalų komitete, girdėjau. Daug, matyt, kyla klausimų. Ir iš kurios pusės mes į jį pažiūrėsime. Matyt, ar nenukentės žmonės, tai yra piliečiai, jeigu tokia iniciatyva realizuotųsi? Tikėtina, kad atsakymas būtų ne. Tai toks pakitimas, kaip sakant, gydytojų iš Lietuvos tikrai neišvarys, jeigu žiūrime plačiąja prasme, ar ne? Vadinasi, kaip jie dirbo Lietuvoje, taip ir dirbs, kaip teikė paslaugas, taip ir teiks. Matyt, kokia pridėtinė vertė ir kokie argumentai skamba į šią pusę, turbūt šio siūlymo naudai? Tai matome, kad tikrai būna tokių atvejų, kuomet privačioje gydymo įstaigoje dirbantys gydytojai negali rašyti siuntimų į viešąjį sektorių detalesniam ištyrimui, tolesniam ištyrimui, planinės operacijos pasiuntimui, ar kitiems dalykams, taip pat negali išrašyti receptų. Tada jie tiems žmonėms sako, na gerai, mes pakonsultavome, matome, kad jums reikia tokio vaisto, aš galėčiau išrašyti receptą kaip gydytojas, nes esu kompetentingas, bet šioje įstaigoje to padaryti negaliu, tai jūs ateikite pas mane, kai dirbsiu viešojoje įstaigoje kažkokiu x laiku ir aš tada jums parašysiu ir siuntimą, ir parašysiu receptą. O štai žmogus susimoka už savo pinigus kaip ir už visavertę konsultaciją, bet tai nėra visavertė konsultacija. Tai jeigu iš tos pusės žiūrint, turbūt tokie žmonės jau kaip ir gauna konsultaciją, ar ne, bet ateina tada į viešąjį sektorių, konsultacija kaip ir fiziškai buvo, tačiau jos turinys jau yra suteiktas kitoje įstaigoje, tai išeina: žmogus sumoka už savo pinigus privačioje įstaigoje, tada privalomas sveikatos draudimo fondas dar kartą už jį sumoka jau viešajai įstaigai, kai faktiškai konsultacija, net klausimas ar buvo, o buvo tik recepto išrašymas ir kokio siuntimo išrašymas. Tai iš šito kampo žiūrint, panašu, kad logikos tikrai šiuose siūlymuose yra. Bet man atrodo, kad jeigu bus šie projektai ir jie pasieks Seimą, manau, kad tų diskusijų turėsime gerokai platesnių, nes supraskime, kad tas gydytojas, kuris dirba ar vienoje, ar kitoje įstaigoje, jo kompetencija nesiskiria. Jis dirba pagal savo medicinos normą, kuri apima ir siuntimų, ir receptų išrašymą. Tai tas, matyt, toks pagrindinis naratyvas, kaip mes matome šiuo metu tą situaciją. Bet sakau, kol projektai nėra pamatyti, kol nežinome, kas ten iki galo yra parašyta, tol, matyt, komentuoti visą holistinį vaizdą yra ganėtinai sunku.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, truputį pažiūrėkime reglamentą. Klausykite, 1 minutė ar 2 minutės. Stenkimės ir, ministrai, prašome kažkaip pasistengti atsakyti trumpiau, nes tikrai norime paklausti ir, ko gero, nesuspėsime.
PIRMININKAS. Tikėkimės, ministrai išgirdo ir žiūrės šiek tiek į laikrodį atsakinėdami.
A. Gedvilas klausia.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jau darosi įprasta ir tikrai ne pirmas kartas, kad net užduoti klausimo nebėra kam ir, svarbiausia, nėra žinomos priežastys, kodėl taip yra. Bent jau turėtų būti pavaduojantis, tikiuosi, atsakys į mano klausimą, o jeigu tai nepavyks, tikiuosi gauti atsakymą raštu. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas V. Rupšys visiškai neseniai paviešino labai svarbią ir net skandalingą informaciją. Štai vos keli jo teiginiai: „Mums verkiant reikia artilerijos sviedinių, reikia ieškoti būdų įsigyti ir pristatyti šią amuniciją čia ir dabar, bet akcentuojama visai ne tai, kas tikrai turėtų prasmę gynyboje. Tai, ką L. Kasčiūnas viešai skelbia kaip prioritetus, tikrai nesutampa su NATO reikalavimais. Pastaruoju metu savo pajėgumus vystome tarsi būtume vienui vieni. Kolektyvinei gynybai reikalingos kitos priemonės, nei mes dabar perkame.“ Buvo paminėta ir daugiau skandalingų faktų, dėl laiko stokos nepasakysiu. Tad prašau jūsų atsakyti, kokiais kriterijais vadovaujantis dabar yra vystoma šalies gynyba, finansuojama mokesčių mokėtojų? Nemanau, kad generolo žinios yra pasenusios…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). …arba jos yra neteisingos. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip, perduosime jūsų klausimą krašto apsaugos ministrui, jums atsakys raštu.
PIRMININKAS. S. Tumėnas klausia.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Kreipiuosi į teisingumo ministrę ir norėčiau, kad pasakytų Probacijos tarnyboje vykstančios reformos esmę. Nes kreipėsi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai, susirūpinę peršama, jų nuomone, Probacijos tarnybos reforma, ją vadina skubota, netgi grėsme visuomenei, nes ja, jų nuomone, nebus sprendžiamos pagrindinės problemos, o tik bus sukurtos naujos. Jūsų ministerija yra kaltinama netgi tokiu noru ateities ministerijai, ateities Vyriausybei perkelti problemų rinkinį, nes nespręs nei darbo krūvių problemų, nei besidubliuojančių funkcijų ir panašiai. Tai, gerbiama ministre, ar būtinai reikia visos Probacijos tarnybos reformos visai Lietuvai, kur jau nusistovėjusi tradicija ir veikia? Ar nepakaktų išspręsti Vilniaus skyriaus problemą, ten sudaryti sąlygas, kad daugiau etatų būtų, paskirstyti krūvius?
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). O jūs Vilniaus tarsi problemą norite iškelti visai Lietuvai. Ar nėra taip? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiamas kolega, dėkoju už klausimą. Norėčiau atkreipti dėmesį ir padėkoti pareigūnams, nes su profesine sąjunga asmeniškai turėjau susitikimą net kelis kartus, aptarėme tiek planuojamą pertvarką, tiek galimus rezultatus. Tam tikrus nuogąstavimus, pastebėjimus išgirdome ir tikrai pakeitėme, ypač dėl pareigybės aprašymo. Ką profesinė sąjunga akcentavo, suderinome, kad tai būtent perimtų, kuo daugiau būtų pareigūnų, tiesiogiai dirbančių su klientais, o ne vadovaujamos funkcijos, nes tai reiškia, jeigu yra vadovaujama funkcija, deja, nepasiima tiesiogiai klientų. Tai mes sprendžiame būtent krūvio problemą.
Norėčiau atkreipti dėmesį, nė vienas pareigūnas pertvarkos metu nėra atleidžiamas, visiems yra užtikrinamos pareigos. Pagrindinis skirtumas yra kaip tik problemos sprendimas, o ne palikimas kitai kadencijai. Suskirstę į regionus, sustambinę, mes užtikriname, kad ne tik bylos bus nagrinėjamos kokybiškai, bet kartu bus suvienodinti krūviai.
Ką šiandien matome, tikrai labai skirtingą pasiskirstymą. Šiandien, pavyzdžiui, tame pačiame jūsų minėtame Vilniuje netrūksta etatų – trūksta žmonių, kurie ateitų užimti tuos etatus. Pareigybių mums užtenka. Tai šiandien laikinas yra sprendimas. Vilnius gauna papildomas priemokas dėl etatų trūkumo. Tai yra laikinas sprendimas, puikiai suprantame, kad ilgalaikis sprendimas yra tikrai ne priemokos – būtent krūvių subalansavimas. Tai sprendžiant ir yra, kad daugiau asmenų pereina į tiesioginį darbą su nuteistaisiais, kurie yra probuojami, ir mažiau yra vadovaujamų funkcijų, bet nė vienas žmogus nėra atleidžiamas, visiems yra pasiūlomos lygiavertės pareigos.
Norėčiau atkreipti dėmesį – tikslas yra perskirstyti bylas, kad visur už vienodą atlyginimą dirbantys pareigūnai turėtų vienodą krūvį. Tikrai negalime paaiškinti, kodėl kai kuriems pareigūnams reikia tris ar keturis kartus daugiau bylų turėti netgi ne tik Lietuvos, bet Europos Sąjungos mastu. Esu tikra, kad tai yra sprendimas, tikrai diskutuota su profesine sąjunga.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Norėčiau paklausti gerbiamo aplinkos ministro. Gerbiamasis ministre, Nacionalinė žemės tarnyba prie jūsų ministerijos, na ir susidaro įspūdis, kad ten taip pat trūksta darbuotojų. Arba galbūt jums žinomos kitos problemos, kad žmonės nesulaukia greitų sprendimų?
Ir štai pavyzdys. 2021 metai, teismo nutartis dėl valstybinės žemės paėmimo… dėl žemės iš gyventojo paėmimo valstybinėms reikmėms. Teismo nutartis iki šiol neįgyvendinta. Šių metų gegužės mėnesį dar vienas žmogaus raštas į Nacionalinę žemės tarnybą: spręskite, padėkite. 94 metų močiutė prašo pagalbos. Vėlgi atsakymo nėra.
Pabandžiau pati paskambinti į Nacionalinę žemės tarnybą. Po septinto karto ilgai laukto atsakymo, atsako taip: visos darbuotojos užimtos, prašome paskambinti vėliau. Išties matosi darbuotojų trūkumo ar dar kokio nors kito trūkumo problema, nes žmonės yra labai nusivylę ir pertvarka, kuri įvyko, ir negautų atsakymų pagrindu. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū ir visų pirma atsiprašau už prastą viešojo administravimo kokybę ir paslaugas gyventojams Nacionalinėje žemės tarnyboje. Institucijoje nėra atleista žmonių, institucijoje dirba tiek pat, kiek dirbo iki sausio 1 dienos, bet konkretų atvejį aš paprašysiu jūsų asmeniškai, kad perduotumėte.
Bet tai nesusiję su pertvarka, nes pertvarka buvo dėl funkcijų atidavimo savivaldai. Mes šiandien galime pasidžiaugti, kad pastabų savivaldybėms per pusę metų neturime, na, iš tikrųjų neturime pastabų, bet didžioji problema yra Nacionalinės žemės tarnybos darbo kokybė. O jinai istoriškai buvo bloga ir išliko bloga.
Bet kas pasikeitė nuo sausio 1 dienos? Atsirado nauja struktūra, kuri atsiejo konsultacijas nuo gyventojų vietoje. Tai šiek tiek išskaidrino veiklą, nes turėjome tikrai didelių rizikų, kai gyventojai konsultacijų metu gaudavo tiesiogiai konsultacijas. Dabar pakelta tai yra į aptarnavimą visoje Lietuvoje. Tada tas toks žmogiškas santykis gal atitolo per telefono skambutį. Dėl to atsiprašome. Tikimės, kad, na, pagerės netrukus. O konkretų atvejį pasižiūrėsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Vidaus reikalų ministrės norėčiau paklausti. Artėja tokia šventė – Angelų sargų diena. Visur dabar čionai policija, visuose portaluose, na, apie tuos 100 mln. eurų, kad atlyginimai būtų konkurencingi ir kad profesija būtų patrauklesnė. Prašau pasakyti, ar esate ką nors numatę, ar darysite ką nors, ar kokie tai projektai, ar čia su biudžetu? Kaip mato ministerija? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirmiausia esu dėkinga, kad domitės šita tema. Labai labai svarbu, kad dėmesys būtų ne tik prieš rinkimus, bet nuolatos. Noriu pasakyti, kad mūsų vadovaujama ministerija, šita Vyriausybė tikrai skiria rekordinį finansavimą statutinėms tarnyboms. Visai sistemai biudžeto didėjimas buvo 49 %. Darbo užmokesčio augimas buvo 42 %. Kalbant apie policiją, tikrai matome, aišku, tam tikrus iššūkius, bet turiu pasakyti, kad mums pavyko pristabdyti pareigūnų skaičiaus mažėjimą, kuris buvo didžiausias 2014–2018 metais. Iš tikrųjų kalbant apie aprūpinimą, aprūpinimo visas tas lygis tikrai augo ženkliai – 78 % – visoms, aišku, tarnyboms, tai turiu pažymėti.
Kalbant apie mūsų prioritetus, mano prioritetas visada yra pareigūnai, pareigūnų aprūpinimas, motyvacija. Tai ir parodė finansavimas. Šią kadenciją policijos pareigūnų, tai yra statutinės tarnybos (policijos), biudžetas augo 100 mln. eurų, o esant praeitai Vyriausybei – 13 mln. Žinoma, tenka apgailestauti, kad tas augimo tempas, nors galimybės tikrai buvo, nebuvo toks praeitą kadenciją, todėl, matyt, tenka tikri iššūkiai. Bet tikrai mano prioritetas ir toliau bus pareigūnų finansavimas, ypač kalbant apie jų darbo užmokesčio augimą. Šiuo atveju didžiausias dėmesys – policijai.
Taip pat esame parengę tam tikrus projektus, kurie susiję su panaikinimu tam tikrų papildomų funkcijų, kurios yra nevisiškai būdingos policijai, procedūrų supaprastinimu. Tikrai ieškome sprendimų ir ateisime.
Taip pat turiu pažymėti, kad einame labai stipriai link to, kas susiję su technologijomis, su tam tikrais moderniais įrankiais, kurie tikrai šiandien leidžia mūsų, pavyzdžiui, Kriminalinės policijos biurui ypač gerai dirbti bendradarbiaujant su kitomis institucijomis. Tai taip pat palengvina darbą ir policija toliau eis ta linkme, kad modernizuotųsi ir būtų profesionali tarnyba.
O kalbant apie rezultatą, tai tikrai davė rezultatą. Kalbant apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, jų sumažėjo beveik 20 %. Apie pasitikėjimą ir saugumą kalba išaugęs pasitikėjimas mūsų policija: 2020 metais buvo 73 %, o dabar 82 % Lietuvos gyventojų pasitiki policijos tarnyba ir 88 % žmonių jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje aplinkoje. Ačiū policijos pareigūnams už jų profesionalumą, už jų modernumą ir tai, kad jų dėka mes jaučiamės saugūs.
O mes, politikai, norėčiau, kad ne tik kad prieš rinkimus, bet visi susitartume, kad statutinės tarnybos ir pareigūnai turi būti prioritetas ir kad ne epizodiškai, bet nuolatos užtikrintume tokį patį augimą, koks buvo šią kadenciją.
PIRMININKAS. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Šiaip savo klausimą dėl vienos negražiai atrodančios situacijos norėjau užduoti premjerei ir kultūros ministrui, gal išgirs. Premjerės nėra, bet yra, kaip mes vadiname, nominali vicepremjerė – finansų ministrė, gal galės atsakyti. Kodėl šiemet prireikė atnaujinti priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas aprašą taip, kad vienas iš šių punktų, konkrečiai – 63 punktas, suteiktų galią skirti ar neskirti į pareigas konkurse nugalėjusį ir visus reikalavimus atitikusį asmenį? Aš manyčiau, kad galimai tai yra būdas neskirti nelojalių, ne savo partijos atstovų. Paneikite arba patvirtinkite.
O kultūros ministrui: jau įvykęs faktas dėl vieno neseniai įvykusio konkurso, konkrečiai dėl konkurso į Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareigas. Visas konkurso sąlygas atitiko ir konkursą laimėjo ligšiolinis įstaigos vadovas daktaras A. Valotka, bet štai jūs pareiškėte: tai dar nieko nereiškia ir šitas jo laimėtas konkursas dar negarantuoja, kad jis bus paskirtas į pareigas. Kokių dar papildomų paaiškinimų ir reikalavimų galite turėti konkursą laimėjusiam pareigūnui, kuris puikiai ir nuosekliai dirbo jau prieš tai visą kadenciją?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kad ir kaip norėčiau jums atsakyti į klausimą, visgi, manau, atsakysime raštu, nes tikrai net nežinau aprašo pakeitimo detalių. Bet gal tada Simonas nori papildyti dėl…
S. KAIRYS. Aš irgi apie tą aprašą nekažką tepakomentuočiau, bet tai yra ne viena situacija. Kultūros ministerija veikia pagal kokias tris ar keturias skirtingas tvarkas, atrinkdama pagal profilį į skirtingas institucijas vadovus. Vienur, tarkime, profesionalusis scenos menas, bibliotekos, kultūros centrai, yra vienokia sistema. Kalbant apie viešojo administravimo institucijas, yra tokia sistema: arba ministras gauna du pretendentus ir iš jų privalo pasirinkti vieną, arba gauna vieną ir turi teisę pasirinkti arba nepasirinkti.
Dabar kalbate, tiko ar netiko? Nežinau, aš nenorėčiau labai suasmeninti ir kalbėti apie vieną žmogų, bet jeigu imame šią istoriją, tai lygiai taip pat įstatymas leidžia pratęsti darbus ir be konkurso. Jūsų minimas asmuo per metinį vertinimą nebuvo įvertintas taip, kad ta teise būtų galima pasinaudoti.
Kitas dalykas, pirminėje stadijoje tiesiog yra patikrinami gebėjimai. Skirtingai nuo kitų konkursų, čia žmonės konkuruoja pateikdami programą. Kalbant apie viešojo administravimo institucijas, tvarka yra šiek tiek kitokia. Vyksta pokalbis ir jo metu tiesiog išsiaiškinama, ar sutampa požiūriai ir kiti dalykai, ar atitinka kandidatas formuojamus lūkesčius. Visa tai sudėjus yra priimamas sprendimas. Nežinau, kas čia jums keisto. Kuo seniausiai tokie dalykai vyksta ir yra priimami vienokie arba kitokie sprendimai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Toliau – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas finansų ministrei, bet iš tarptautinės aplinkos. Gal jums jau teko susipažinti su M. Dragi komisijos parengtu Europos Sąjungos konkurencingumo planu? Žinote, tikrai laukiau, stebėjau, pasakysiu, kodėl. Kai 2019 metais perskaičiau Harvardo ir Stanfordo universitetų ekonomistų ir psichologų parengtą analizę ir palyginimą tarp kontinentų (žmonių perkamoji galia, investicijos į inovacijas, mokslą, įgūdžių plėtrą) Europos Sąjunga buvo piešiama tikrai labai liūdnai. Perskaičiau šitą planą, aišku, sutrumpintą A dalį tikrai perskaičiau, pradėjau nagrinėti B dalį, tokios tragiškos situacijos ir tokio tragiško Europos Sąjungos vertinimo nesitikėjau, kaip vertina šita komisija.
Klausimas. Ar ECOFINʼe jūs ruošiatės svarstyti šiuos A ir B planus, parengtus M. Dragi komisijos? Inovacijos, skaitmenizacija, turi būti sukurta nauja pramonės strategija, bendros užsienio eksporto politikos nėra ir taip toliau. Čia taip iš tų planų.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip, žinoma, teko susipažinti su M. Dragi parengta ataskaita. Aišku, pateikta ataskaita liečia ne tik Finansų ministeriją, bet taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, matyt, ji labiau dengia konkurencingumo failą. Mes labiau kapitalo prieigą, skirtumus ir rinkos prieinamumą. Sakyčiau, yra sudėliota labai daug teisingų akcentų. Daugelį tų klausimų galima būtų išspręsti tiesiog atvėrus Europos Sąjungos rinką vienodai visoms šalims narėms, ypač paslaugų teikimą. Matyt, galėtume gauti daug didesnį masto efektą, jeigu daugiau bendradarbiautume ir mažiau norėtume apsaugoti savo rinkas.
Kaip maža valstybė, Lietuva visuomet nuosekliai pasisakė už tai, kad turėtume didesnę integraciją, mums tikrai tai yra daug naudingiau, bet matome, kiek yra noro judėti iš kitų valstybių. Nors nuolat, turbūt visus ketverius metus, diskutavome apie bankų sąjungą, kapitalo rinkų sąjungą, tačiau progresas yra minimalus, nes didžiosios valstybės stengiasi apsaugoti savo interesus. Tačiau, sakyčiau, girdžiu iš naujos Europos Komisijos vadovybės, kad konkurencingumo didinimas, ypač kapitalo sąjunga, rinkos prieinamumas visoms valstybėms taps naujausiu žaliuoju kursu. Vadinasi, tai bus pagrindinis uždavinys kitą kadenciją. Matome, kad atsiliekame nuo Jungtinių Amerikos Valstijų šiose srityse. Tam tikrą proveržį būtų galima padaryti net be papildomo finansavimo, tiesiog daugiau noro bendradarbiauti iš visų suinteresuotų pusių.
To tikėjimo, kad pajudėsime, tikrai yra daugiau. Diskutuojame apie kapitalo rinkų sąjungą, kaip sakau, nuolat, tačiau pirmiausia tam reikalinga didžiųjų Europos Sąjungos valstybių – Italijos, Vokietijos, Prancūzijos – sostinių gera politinė valia. Ne visada tas mūsų ir jų noras integruoti paslaugas yra vienodas.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Išties turėjau klausimų, ir ne vieną, krašto apsaugos ministrui, tačiau kadangi jo nėra, užduosiu gerbiamai finansų ministrei. Gerbiama ministre, jums turbūt žinoma, kad dalis lėšų, kurių Krašto apsaugos ministerija nepanaudoja, dėl ginkluotės, dėl statybų, laikoma NATO paramos ir pirkimų agentūroje. Žinau, kad praeitais metais mes būtent netgi apie 30 % lėšų nepanaudojome statyboms, 70 % nugulė būtent į šią agentūrą. Mes už kiekvieną ten laikomą eurą mokame mokesčius. Ar jums žinoma, kokia dabar, šiandien suma, Krašto apsaugos ministerijos pinigų suma, tenai guli? Kiek šimtų, kiek mes jau sumokėjome mokesčių? Ir ar tikrai mums trūksta pinigų, ar mes spėjame panaudoti visas lėšas gynybai?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai gal dėl konkrečios sumos galėtų detaliau atsakyti krašto apsaugos ministras. Tačiau, kalbant apie sumas, laikomas toje įstaigoje, reikia atkreipti dėmesį, kad buvo priimti tam tikri pakeitimai ir už tas lėšas, kurios ten guli, galima gauti palūkanas. Ir šiuo laikotarpiu, matyt, buvo pasinaudota ta konkrečia situacija, kuri buvo finansų rinkose, todėl nebuvo taip, kad tie pinigai gulėjo dykai – tuo tarpu didelės sumos, ir nuo jų buvo gaunama finansinė grąža. Dabar, kalbant apie konkrečių infrastruktūros projektų arba pirkimų investicijų įgyvendinimo tempus, matyt, Krašto apsaugos ministerija irgi galėtų detaliau atsakyti apie vykdomus projektus. Detaliai, mintinai tikrai kiekvieno iš jų negaliu tiesiog atsiminti dėl apimties. Tai gal paprašysiu tiesiog Krašto apsaugos ministerijos pateikti jums visą informaciją apie infrastruktūrinius projektus ir projektus, kurie yra įgyvendinami per šitą minėtą agentūrą.
PIRMININKAS. Ką gi, noriu pasidžiaugti, kad visi, kas norėjo paklausti, spėjo paklausti per nustatytą laiką. Dabar nuo 13 val. yra pertrauka dėl slapto balsavimo. Ir primenu balsų skaičiavimo komisijos sudėtį: A. Lydeka, R. Miliūtė. I. Pakarklytė. B. Pietkiewicz, M. Puidokas, A. Sysas, G. Surplys ir A. Vyšniauskas.
Rytinio posėdžio nebaigiu gongu, nes tai padarysime 14 val., prieš pat vakarinį posėdį.
Pertrauka
PIRMININKAS (Ž. PAVILIONIS, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, baigiame rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.