LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 139
STENOGRAMA
2018 m. sausio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Todėl prašom registruotis.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai, matome, kaip ateina ir pilnėja mūsų plenarinių posėdžių salė. Kolegos tikrai turėjo labai trumpą pertrauką, bet labai atsakingai dirbsime ir vakariniame posėdyje.
15.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-1553 (priėmimo tęsinys)
Leiskite paskelbti balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko paskyrimo“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 69, rasta biuletenių 68, galiojančių 67, negaliojantis 1. Už balsavo 60 Seimo narių, prieš – 4, susilaikė 3. Ir pasirašo Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas T. Tomilinas. Seimo nutarimą „Dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko paskyrimo“, paskiriant D. Urbonavičienę, skelbiu priimtą. (Gongas) (Plojimai) Gerbiamas Seimo Pirmininke Viktorai Pranckieti, prašom pasveikinti gerbiamąją pirmininkę. Gal į tribūną? (Plojimai)
D. URBONAVIČIENĖ. Tikrai visiems ačiū. Aš manau, kad tikrai neduosiu jums ramybės etnokultūros reikalais. Kartu dirbsime. Ir labai noriu pasidžiaugti, kad tai, ko gero, pirmas Seimas, kuris turi etninės kultūros grupę. Tai tikrai labai vertinga, naudinga. Ir su tais, kurie dar neprisijungė, manau, tikrai galime kartu sutarti. Labai ačiū jums visiems už pasitikėjimą.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
15.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Virginijaus Jocio atleidimo iš Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-1552 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Virginijaus Jocio atleidimo iš Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-1552. Prašau Seimo Pirmininką šį nutarimą pateikti Seimui.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi jau turime naują pirmininkę, tai teikiu nutarimo „Dėl Virginijaus Jocio atleidimo iš Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigų“ projektą. Siūlau atleisti V. Jocį iš Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigų pasibaigus kadencijai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Dalyvauti diskusijoje – taip pat. Priėmimas. Norinčių kalbėti? Mūsų technika nespėja taip greitai. Nėra. Prašom balsuoti. Vienas straipsnis, jis jau yra pagarsintas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 65 Seimo nariai ir vienbalsiai patvirtino Seimo nutarimą. Ir kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį įteikti gėles, padėkoti, nes iš tiesų V. Jocys įdėjo svarų indėlį į Etninės kultūros globos tarybą, į šią veiklą. Dėkojame jam nuoširdžiai. (Plojimai) Prašom, žodis jums.
V. JOCYS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę per tą kadenciją ką nors prasmingo nuveikti. Ir kaip buvusiam Sausio 13-osios dienos dalyviui ši diena irgi savotiškai su viltimi ir šviesa. O jeigu darbuosimės… vėlgi, nuo penktadalio Lietuvos esu deleguotas, nuo Žemaitijos regiono, darbuosimės toliau toje srityje. O jeigu bus labai sunku Etninės kultūros globos tarybai, galėsiu dar prisidėti.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkojame, tęsiame posėdį toliau.
Mūsų vakariniame posėdyje pirmuoju klausimu buvo Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymas, tačiau mes nustatėme trijų valandų laiką ir trys valandos baigsis tiksliai apie 16 valandą, tada ir svarstysime. Dabar (…) Teisės ir teisėtvarkos komitetas, laukiame dar jūsų pasiūlymų ir pagal Seimo statutą dirbame toliau.
15.07 val.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-885(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, jau yra gautas ir konsoliduotas, ir suderintas su Teisės departamentu Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-885(2). Priėmimas. Jį galime vykdyti. Ar yra pakankamas Seimo narių skaičius?
Tada pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime.
Kadangi man Sekretoriatas patikslino, kad išties yra įvertinti visi Teisės departamento pasiūlymai, tai 3 straipsnį galime priimti? Galime. 4, 5 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 6 straipsnis. Galime priimti? Galime. 7 straipsnis. Dėl 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių, taip, žiūriu, ar nėra kokių nors pasiūlymų. Dėl 13, 14, 15, 16, 17 straipsnių nebuvo gauta. Taip pat yra priedas. Dėl jo pasiūlymų taip pat papildomai nebuvo gauta. Dėl sąrašo, kuris pridedamas, 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta.
Dabar yra iš viso 20 straipsnių, kurie sudaro naują redakciją, ir tai yra įvardinta 1 straipsniu. Naujoji redakcija Nr. IX-1132. Gerbiamieji kolegos, keturi – už, keturi – prieš.
Atsiprašau, dar įsigaliojimo terminas. Įsigaliojimas ir jo taikymas. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. Visus šiuos anksčiau išvardintus straipsnius (ir 1, 2 straipsnius, kuriuos ką tik pagarsinome) galime priimti pastraipsniui? Priimta.
Viso įstatymo projekto priėmimas. Norinčių kalbėti? Nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 6. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymas priimtas. (Gongas)
V. Bakas – repliką po balsavimo norėjote? V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Aš galbūt tada vis tiek pasakysiu, nes šiandien iškilo tam tikrų klausimų. Buvau užsirašęs kalbėti.
Gerbiami kolegos, mes priėmėme vieną svarbiausių, manau, po 2 % finansavimo, nacionalinio saugumo požiūriu įstatymą, bet tai tik pradžia proceso, kai valstybė, matyt, imsis tikrai domėtis tuo, kas vyksta strateginiuose sektoriuose. Iš tikrųjų mūsų laukia didžiuliai iššūkiai, visų pirma Vyriausybės, tokie iššūkiai kaip Ignalinos atominė elektrinė, kai buvo daug metų vykdoma dviveidiška politika, kai tuo metu, kai Rusija taiko mūsų įmonėms embargą, tuo metu, kai grasina militarizuodama Kaliningrado sritį, Baltarusiją, tuo pat metu Lietuvoje veikia schema, pagal kurią Europos Sąjungos pinigai, matuojami milijardais eurų, yra perkeliami į Rusijos valstybės biudžetą, į Rusijos strateginės įmonės (aš šiuo atveju kalbu apie „Nukemą“).
Kada kolegos šneka, kad profsąjungos yra pagrindinė grėsmė strateginėse įmonėse, aš noriu pasakyti, kad iki šiol aš matau, kad pagrindinė grėsmė buvo neatsakingi politikų sprendimai, kurie leido rusiškam neaiškiam kapitalui, susijusiam su iš esmės valstybę valdančio politinio režimo interesais, dominuoti ūkio sektoriuose, informacinėse sistemose… perkamos. Visa tai mums reikės išspręsti, laukia labai didžiuliai mūšiai dėl labai didelių interesų. Taigi sveikinu atsisakius dvigubo dugno politikos, tikiuosi, mes pasuksime Vakarų kryptimi ir strateginėse įmonėse pagrindines investicijas darys Vakarų kompanijos, kurios draugiškesnės mums. Šiandien reikalingas būtent Vakarų kapitalas ir Vakarų geroji praktika.
PIRMININKĖ. Ačiū. N. Puteikis – replika po balsavimo.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš atsiprašau, bet aš nesupratau, kodėl nebuvo galima kalbėti dėl tų pataisų? Pavyzdžiui, dėl vienos pataisos, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto iniciatyva buvo įrašyta, kad trečios eilės įmonių vadovai turėtų būti tikrinami specialia tvarka, ir po to Ekonomikos komiteto iniciatyva nuspręsta nebetikrinti šitų įmonių, aš turiu omeny „Orleno“, „Achemos“ ir „Telia“, vadovų. Ten vis dėlto yra svarbus dalykas.
PIRMININKĖ. Atsakau, gerbiamas kolega, nes iš tikrųjų svarstymo stadijos metu buvo aptarta. Trys valandos buvo komitetui ir Teisės departamentui ir jokių problemų neiškilo. Komitetas nepateikė jokių… Visi pasiūlymai aptarti, apsvarstyti.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Tai išeina, kad…
PIRMININKĖ. Nieko nebuvo užregistruota papildomai.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Tai išeina, kad Ekonomikos komitetas prieštarauja Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parengtai pirmai redakcijai, ir mes atsisakome… Mes iš esmės sudarome galimybes kagėbistams dirbti Būtingės terminalo vadovais ar kagėbistams vadovauti svarbiems įrenginiams „Achemoje“, „Telia“ ir „Orlene“.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs išsakėte problemą. Į tą problemą Ekonomikos komitetas atsižvelgė, įvertino. Manau, kad V. Bakas dar turi savo patikslinimą, kad tikrai į visus pasiūlymus buvo reaguota, jie visi aptarti šiandien Ekonomikos komitete, pagrindiniame komitete.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamas Nagli, gerbiami kolegos, taip, galbūt mes šiek tiek nusileidome privačioms įmonės, bet šiandien buvo pasirinkimas: arba sužlugdyti visą įstatymą ir tikrai sukelti dar didesnių problemų, apie kurias gal kalbėsime vėliau, bet šiandien mes turime didelį žingsnį į priekį. Tai, kas šiandien priimta, yra gerai, o vėliau kalbėsime ir apie privačias įmones.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Razma. Prašau. Replika po balsavimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Reaguoju, kai kolega V. Bakas taip su patosu paskelbė apie šio įstatymo priėmimą, paniekindamas ankstesnę buvusią situaciją, per kurią neva priėjo visokio neaiškaus kapitalo į strateginius sektorius. Aš manau, kad tokie pasakymai neturi jokio pagrindo, ir jokių čia mes iš esmės naujų įmonių į tą sąrašą neįrašėme. Privačiame sektoriuje lieka trys tos pačios įmonės, tačiau šio įstatymo priėmimas, man atrodo, labai gerai iliustruoja tą chaosą ir neprofesionalumą, kurį mes turime ne vienoje srityje valdant dabartinei Valstiečių ir žaliųjų Vyriausybei, nes dėl šio įstatymo pastabų ir pasiūlymų buvo turbūt dešimt kartų daugiau, negu yra šio įstatymo straipsnių. Aš tikrai nesu įsitikinęs, kad visas pastabas mes tinkamai ir gerai įvertinome ir kad įstatymas yra reikiamos kokybės.
Todėl aš labai linkėčiau, kad ir Prezidentė, prieš pasirašydama, atidžiai pasižiūrėtų. Man atrodo, kad liko nuostata dėl reikalavimo įeinant į kurį nors kaip strateginį įvardintą sektorių, kad ir su kokia elementaria individualia įmonėle, būtinai pasitikrinti, ar atitinki saugumo kriterijus. Koks nors kompiuterių remontininkas ar elektrikas, kuriantis individualią įmonę, turės gauti palaiminimą, kad jis eina į tą sektorių ir čia nesukurs kokių nors nacionalinių grėsmių. Man atrodo, kad būtent ta nuostata liko neištaisyta.
Be to, taip skubotai priimti tokį svarbų įstatymą, man atrodo, nėra gera praktika. Suprantame, reikia tai padaryti stojant į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, bet, deja, kolegos, jūs tą patį priėmimą tikrai organizavote labai nekokybiškai ir projektas iš Vyriausybės atėjo tragiškas.
PIRMININKĖ. Pastabas, manau, įvertins. Ekonomikos komitetas dirbo atsakingai ir… (Balsas salėje) Kolegos, gal…
Dar viena replika po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Taip, taip, replika. Aš irgi norėčiau šiek tiek reaguoti į gerbiamo V. Bako, nežinau, kas čia jam pasidarė, pastaruoju metu tokius patosinius pareiškimus, kad tik dabar prasideda gyvenimas, orientuotas į Vakarus. Iš tikrųjų gerai, kad baigėsi laiškai į Maskvą profsąjungoms. Iš tikrųjų su tuo galima pasveikinti.
Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad gerbiamas V. Bakas, kalbėdamas apie „Nukem“ kompaniją, pasakė „neaiškaus kapitalo“. Aš noriu priminti, kad tuo metu, kai A. Brazausko Vyriausybės laikais V. Ševaldinas pasirašė sutartį su „Nukem“ kompanija dėl pagrindinių darbų ardant Ignalinos atominę elektrinę, „Nukem“ kompanija buvo vokiečių kapitalo. Aš nenorėčiau, kad liktų fiksuota taip, jog V. Bakas čia, Seime, teigia, kad vokiečių kapitalo įmonė yra neaiškaus kapitalo. Po to ji buvo parduota „Rosatomui“, bet tai visiškai nepriklausė nuo Lietuvos. Aš nenorėčiau dėl to daryti kokių nors didelių išvadų apie tai, kad Vokietijos kapitalas Lietuvoje yra nesaugus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tikrai nesuteiksiu dėl replikų. Pakankamai turėjome laiko diskusijoms ir galėjome tai išsakyti.
15.18 val.
Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo Nr. X-1231 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-886(2) (priėmimas)
Dabar lydimasis įstatymo projektas – Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo projektas Nr. XIIIP-886. Priėmimas. Du straipsniai. 1, 2 straipsnius galime priimti? Galime. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-886(2) priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-887(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis įstatymo projektas – Branduolinės energijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-887(2). Du straipsniai.
Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį priimame? Priimame.
Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 99, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-887(2) priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Civilinio kodekso 2.33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-888(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Civilinio kodekso 2.33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-888(2). Du straipsniai.
Priėmimas. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Civilinio kodekso 2.33 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
15.21 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 27 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-889(2) (priėmimas)
Elektros energetikos įstatymo 27 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-889(2). Priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-889(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
15.22 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-890(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-890(2). Du straipsniai. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 100, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-890(2) priimtas. (Gongas)
15.23 val.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-891(2) (priėmimas)
Kitas mūsų įstatymo projektas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-891(2). Du straipsniai. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti. Norinčių kalbėti nėra.
Skelbiu balsavimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-891(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-891(2) priimtas. (Gongas)
15.24 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-892(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIIIP-892(2). Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl viso norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-892(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP- 892(2) priimtas. (Gongas)
15.24 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 893(2) (priėmimas)
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-893(2). Du straipsniai. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Gyventojų turto deklaravimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-893(2) priimtas. (Gongas)
15.25 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-894(2) (priėmimas)
Investicijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-894(2). Du straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Investicijų įstatymas (projektas Nr. XIIIP-894(2) priimtas. (Gongas)
15.26 val.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-895(2) (priėmimas)
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektas Nr. XIIIP-895(2). Du straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 2. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
15.27 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-896(2) (priėmimas)
Korupcijos prevencijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-896(2). Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti dėl Korupcijos prevencijos įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 4. Korupcijos prevencijos įstatymas priimtas. (Gongas)
15.28 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 4 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-897(2) (priėmimas)
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-897(2). Du straipsniai. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-897(2) priimtas. (Gongas)
15.29 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-898(2) (priėmimas)
Nepaprastosios padėties įstatymo projektas Nr. XIIIP-898(2). Du straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Nepaprastosios padėties įstatymas (projektas Nr. XIIIP-898) priimtas. (Gongas)
15.30 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-899(2) (priėmimas)
Policijos įstatymo projektas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Norinčių kalbėti nėra. Dėl viso įstatymo projekto prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 3. Policijos įstatymas (projektas Nr. XIIIP-899(2) priimtas. (Gongas)
15.30 val.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-900(2) (priėmimas)
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo projektas. Du straipsniai. Papildomų pasiūlymų nebuvo. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai, visi vienbalsiai pritarė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymui (projektas Nr. XIIIP-900(2), skelbiu jį priimtą. (Gongas)
15.31 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-901(2) (priėmimas)
Susirinkimų įstatymo projektas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 98, prieš nėra, susilaikė 2. Susirinkimų įstatymą (projektas Nr. XIIIP-901(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
15.32 val.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 3 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-902(2) (priėmimas)
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektas. Trys straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti. 3 straipsnis. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai, vienbalsiai pritarta Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymui (projektas Nr. XIIIP-902(2). Skelbiame priimtą. (Gongas)
15.33 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-903(2) (priėmimas)
Vadovybės apsaugos įstatymo projektas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Vadovybės apsaugos įstatymą (projektas Nr. XIIIP-903(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
15.34 val.
Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo Nr. XII-2393 preambulės, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-904(2) (priėmimas)
Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo projektas. Trys straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Galime priimti. Dėl viso… Dar 4 straipsnis. 4 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai, vienbalsiai pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-904(2). Skelbiu priimtą. (Gongas)
15.35 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-905(2) (priėmimas)
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-905(2) priimtas. (Gongas)
15.36 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-906(2) (priėmimas)
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo projektas. Trys straipsniai. Papildomų pasiūlymų nebuvo gauta. 1, 2 ir 3 straipsnius galime priimti? Galime priimti.
Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (projektas Nr. XIIIP-906(2) priimtas. (Gongas)
15.37 val.
Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-908(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-908. Du straipsniai. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime priimti. 2 straipsnis. Taip pat galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Viešojo saugumo tarnybos įstatymas (projektas Nr. XIIIP-908(2) priimtas. (Gongas)
15.38 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-909(2) (priėmimas)
Visuomenės informavimo įstatymo projektas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Galime priimti. 4 straipsnis – įsigaliojimo data yra sausio 1 diena. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti. Vykstant balsavimui aš tiesiog pasitaisau: vietoj sausio 1 dienos – kovo 1 diena.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-909(2) priimtas. (Gongas)
15.39 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. XIII-593 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1119(2) (priėmimas)
Ir paskutinis šio didžiulio įstatymų paketo projektas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo projektas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-593 1 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Valstybės sienos apsaugos įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1119(2) priimtas. (Gongas) Štai visą dokumentą turime su visais lydimaisiais teisės aktais.
15.43 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 10, 20, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1294(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr. XIIIP-1294(2). Svarstymas. Kviečiame V. Poderį. Kviečiu ir prašau Seimo Pirmininką toliau pirmininkauti Seimo posėdžiui. Dėl vedimo tvarkos gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Kol nepradėjo dar kito klausimo. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė sukvietė Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį šiuo metu. Tai yra neteisėta, tai pažeidžia Seimo statuto 53 straipsnio 1 dalį. Jei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė šitaip ignoruoja teisę, tai nežinau, kaip mes turime vertinti jos kompetenciją. Cituoju: „Sesijos metu eiliniai komitetų posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Seimo posėdžių metu komitetų posėdžiai rengiami tik Seimui sutikus.“ Seimo komiteto pirmininkė pažeidė Seimo statutą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kartu noriu mums visiems priminti ir mūsų balsavimą. Mes priėmėme ir balsavome, kad būtų ypatinga skuba. Drauge mes įsipareigojome vadovaudamiesi ypatingos skubos tvarka per trijų valandų laikotarpį. Trijų valandų laikotarpis mus įpareigoja teikti pasiūlymus per vieną valandą, o toliau jau paskyrėme komitetą ir paskirdami komitetą mes, Seimas, įpareigojome komitetą atlikti savo pareigą, kad nustatytu laiku galėtume toliau tęsti procedūras. Suprantu jūsų asmeninį nusiteikimą kitaip, bet šiuo atveju Seimas prieš tai vykusiais balsavimais savo nuomonę išsakė.
E. GENTVILAS (LSF). Ar galima pratęsti? Visų pirma, buvo ir pietų pertrauka. Kitas dalykas, Seimas nefiksavo tokio balsavimo, ar leisti komitetui posėdžiauti Seimo plenarinio posėdžio metu. Čia jūsų tas interpretavimas, suprantu, galimas, tačiau esame matę, pavyzdžiui, Europos reikalų komitetui buvo pavesta eiti ir surengti posėdį, ir Seimas dėl to balsavo pavesdamas Europos reikalų komitetui, suteikdamas teisę plenarinio posėdžio metu rengti savo posėdį. Šiandien tokio balsavimo nebuvo.
PIRMININKĖ. Aš dar kartą primenu ypatingos skubos tvarką ir visa tai, kas nustatyta ypatingos skubos tvarka. Dar kartą primenu, kad mes paskyrėme Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip pagrindinį komitetą, šiuo klausimu ir privalėjo šis komitetas atlikti savo funkciją. Jeigu jūs manote, kad tai yra pažeidimas, skųskitės Etikos ir procedūrų komisijai.
Tęsiame posėdį toliau ir aš perduodu pirmininkavimą Seimo Pirmininkui dėl Šilumos ūkio įstatymo tolesnio svarstymo. Kviečiu V. Poderį pateikti Ekonomikos komiteto išvadą. Ačiū.
V. PODERYS (LVŽSF). Laba diena, Pirmininke, laba diena, gerbiami Seimo nariai. Ekonomikos komitetas apsvarstė Šilumos ūkio įstatymo pataisas. Gauti du pasiūlymai ir abiem yra nepritarta.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). J. Imbrasas. Prašom.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkui, Pirmininke. Frakcijos vardu aš norėčiau paprašyti pertraukos svarstant šį Šilumos įstatymą, nes kreipėsi daug vartotojų organizacijų. Šiame įstatyme numatyta, kad tie daugiabučiai, kurie nori įsirengti ant stogų saulės alternatyvią energiją arba geoterminį šildymą, iš karto mokės dvinarį mokestį ir ta šiluma brangsta iki 10 %. Neprieštaraudami iš principo šiai tvarkai, numatytai įstatyme, vartotojai prašo daugiau diskusijų su šilumos tiekėjais ir padaryti pertrauką iki pavasario, kad būtų priimtas optimalus geriausias sprendimas, nes šiandien, matote, diskusijų šiuo klausimu trūko. Tai pristabdys alternatyvios energetikos vystymą, o tai yra mūsų energetinės strategijos prioritetas. Reiktų ieškoti to geriausio varianto. Šiandien siūlyčiau neskubėti. Frakcija siūlo balsuoti dėl pertraukos.
PIRMININKAS. Pasiūlymas yra teisėtas. Frakcijos vardu turime apsispręsti, ar darome pertrauką svarstydami šį projektą.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 28, prieš – 31, susilaikė 23. Pasiūlymui nepritarta. Atsiprašau, pasiūlymui pritarta. Pertrauka iki kito posėdžio.
15.47 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 6, 7, 71, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1461(2) (priėmimas)
Kviečiame K. Mažeiką, pradėsime darbotvarkės 1-4a klausimo – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 6, 7, 71, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1461(2) priėmimą. K. Mažeika. Kviečiu į tribūną.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKAS. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra? Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kuriam komiteto…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pritaria.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu su departamento pastaba? Bendru sutarimu. Ačiū, priimta
2 straipsnis. Taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pataisa, kuriai komitetas…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Kita pataisa taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Trečia taip pat Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar galime priimti visą 2 straipsnį su šia komiteto nuomone, atsižvelgdami į Teisės departamentą? Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Ir bendru sutarimu galime priimti visą 3 straipsnį.
4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu.
5 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. …pritarė iš dalies ir galime pritarti visam 5 straipsniui su šia pastaba? Galime pritarti.
6 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Yra Seimo nario K. Mažeikos pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pasiūlymas buvo dėl įsigaliojimo datos, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ar reikia 29-ių pasitikrinti? Tikėtina, kad taip, turime.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Turime.
PIRMININKAS. Pritariame. Komitetas taip pat pritarė.
Ar galime pritarti bendru sutarimu pirmajam pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Galime. Ačiū.
Kitas – Seimo nario S. Gentvilo ir K. Glavecko pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Bet šitam pasiūlymui komitetas…
PIRMININKAS. Dar tegul pristato.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Bet prieš tai buvęs pasiūlymas netenka galios, nes buvo alternatyvus balsavimas ir komitete, ir šitas pasiūlymas netenka galios, Pirmininke.
PIRMININKAS. S. Gentvilas. Norite?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš vis tiek norėčiau, kad būtų balsuojama dėl šitos mano nuostatos, ypač atsižvelgiant į Teisės departamento šeštą pastabą, kad ministras negali būti aukščiau įstatymo ir poįstatyminiai teisės aktai negali pasakyti, kada įstatymas galioja ar negalioja. Įstatyme privalo būti jo įsigaliojimo data. Tai sako Teisės departamentas šeštoje pastaboje.
Dabartinis pasiūlytas komiteto sprendimas, kad ministras savo nuožiūra nustato, kada įstatymas įsigalioja, kada jis negalioja, iš esmės pažeidžia Konstituciją. Įstatyme turi būti aiški jo įsigaliojimo data ir kada jis veikia. Tuo labiau kad aš pats iškėliau šito įstatymo svarstymo pradžioje klausimą, kad šita visa sistema yra neparengta. Ji parengta tam, kad institucijos kontroliuotų atliekų judėjimą Lietuvoje. Ir Vyriausybės posėdžio metu, aš žinau, pats premjeras piktinosi, kad kas per laikai atėjo, kad sistemoje turi pirštais suvesti į Excel dokumentus ir sistema neparengta net kontroliuojančioms institucijoms. Dar šiandien kontroliuojančios institucijos nėra susipažinusios su neveikiančia sistema.
Aš labai prašau aiškiai įstatyme nustatyti, kada jis įsigalioja, ir nepadaryti taip, kad ministras tampa aukščiau įstatymo ir gali bet kada atšaukti jo galiojimą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti, nes mes vadovaujamės Valstybės kontrolės ataskaita, kurią turbūt visi matėme, dėl pakuočių situacijos. Gamintojų, importuotojų patikrinimai įvykdyti. Tos didžiulės sumos, tie didžiuliai pažeidimai, ataskaitų nepateikimas… Šia pataisa mes tikriausiai priimtume sprendimą, kad dar metus organizacijos galėtų iš esmės nieko nedaryti, daryti tuos pačius pažeidimus ir gyventi taip, kaip gyveno iki šiol. Kas svarbiausia – prieš tai buvusiais pasiūlymais buvo prieita prie kompromiso, ir pačios organizacijos sutinka, kad laikas keistis, laikas daryti tuos pokyčius. Jos taip pat nori tinkamai tvarkyti tas pakuotes.
Manau, kad mes esame sutarę, yra bendras sutarimas, kad iki liepos 1 dienos (esant poreikiui, ministras galės pratęsti tą pereinamąjį laikotarpį) organizacijos nebūtų baudžiamos, kad būtų laikomasi bendros tvarkos ir pagaliau prieita prie to tikslo sutvarkyti kuo daugiau pakuočių, t. y. maksimaliai. Komiteto nuomonė buvo nepritarti.
PIRMININKAS. Jeigu mes dabar svarstysime, ar pirmajai priimtai pastabai tai prieštaraus?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Vadinasi, dėl įsigaliojimo mes esame apsisprendę priimdami pirmąją pataisą?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, jeigu buvo traktuota, kad bendru sutarimu pritaria, tai visų pirma reikia žinoti, kad pasiūlymą yra pasirašę bent du Seimo nariai, kurie turi alternatyvą. Jie neatsiėmė savo alternatyvos. Jeigu yra du skirtingi traktavimai, kada įsigalios įstatymas, natūralu, kad bent balsavimą paleisti reikėjo, nes dabar atrodo, kad bendru sutarimu visi nutarė, kad yra priimamas konsensusu. Aš reikalauju sugrįžti prie balsavimo dėl Teisės departamento pastabos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Dėl šito pasiūlymo balsuojame?
PIRMININKAS. Gerai. Grįžtame prie balsavimo.
P. Gražulis dar nori.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas Pirmininke ir gerbiami Seimo nariai, iš tikro šitą klausimą dėl atliekų tvarkymo kėlė ir žiniasklaidoje verslininkai. Ta problema išspręsta. Jie sąžiningai mokėjo įmonėms, kurios tvarko atliekas, o dabar, kadangi jos nesutvarko, tai baudžia ne tas įmones, kurios nesutvarkė, o verslininką priverčia mokėti antrą kartą tuos pačius mokesčius. Ar tas klausimas čia dabar išspręstas?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
P. GRAŽULIS (TTF). Išspręstas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip. Tai čia ir yra, kad būtų vienoda sistema, kad visi atsakytų už tas pakuotes ir už jų sutvarkymą. Čia mes ir kalbame apie tai. Balsuojame.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi kilo toks klausimas, S. Gentvilas reikalauja balsuoti, turime apsispręsti dėl antrojo pasiūlymo balsuodami. Kas už S. Gentvilo ir K. Glavecko pasiūlymą, balsuoja už, kas nepalaiko šios nuomonės, balsuoja prieš. Komitetas nepritarė.
Pasiūlymui nepritarta.
6 straipsnis. Ar galime su tuo pasiūlymu priimti bendru sutarimu? Ačiū.
Motyvai dėl viso. K. Mažeika – motyvai už.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš tiktai trumpai pakartosiu. Kalbant apie Valstybės kontrolės ataskaitą, iš 25 tūkst. įmonių buvo patikrinta 15 tūkst. įmonių, kaip jos tvarko pakuotes, ir tų pažeidimų buvo aptikta ir priskaičiuota, kad nesutvarkyta maždaug už 278 mln. eurų. Manau, tai yra puikus pavyzdys ir skaičiai, kad išties šį įstatymą reikia priimti kuo greičiau. Lyg ir buvo bandoma kalbėti, kad lyg poįstatyminiai, lydimieji aktai buvo parengti anksčiau ir tai prieštarauja teisėkūros principams, tačiau tai rodo, kad ministerija yra pasirengusi. Jie tiems darbams rengėsi jau visus metus. Manau, kad reikia suteikti jiems galimybę kuo greičiau pradėti vykdyti šį įstatymą. Kviečiu, kolegos, palaikyti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kaip galima diskredituoti aplinkosaugą ir skaidrinimo iniciatyvas? Paskiri projektui 2,8 mln. eurų Europos Sąjungos pinigų, atneši sistemą ir pasakai, kad ji turi pradėti veikti ir ją turi pildyti 25 tūkst. Lietuvos įmonių, o ji yra neparengta iki tokio lygmens, kad net kontroliuojantys aplinkosaugininkai, regioninių aplinkos apsaugos departamentų darbuotojai negali įeiti į sistemą ir kontroliuoti. Ką jau kalbėti apie verslą!?
Kai aš pradėjau kelti šitą klausimą, kad sistema neparengta, įstatymas buvo atneštas dvi savaitės prieš jo įsigaliojimą, staiga visi pradėjo sakyti: gal reikėtų pereinamojo laikotarpio, gal ne viskas parengta. Šiandien sistema veikia jau 10 dienų. Kontroliuojantys pareigūnai negali įeiti ir net pasižiūrėti duomenų. Man tai yra pačios aplinkosaugos ir skaidrinimo iniciatyvų diskreditavimas. Kaip išleisti 3 mln. eurų ir nekontroliuoti projekto, kai visi sako – to reikia Lietuvai. Visi neabejoja – Finansinių nusikaltimų tarnyba, Aplinkos ministerija, bet projektų vadyba yra tokia tragiška, kad reikia pripažinti, jog šiandien pereinamojo laikotarpio reikia ne verslui, o Aplinkos ministerijai, kuri nesusitvarkė su šituo projektu.
Gerbiamieji, kai kas nors įstatymo pateikimo stadijoje sako, kad S. Gentvilas neskaidrus politikas, ir siūlo čia atidėjimą, ir kelia klausimus, šiandien reikia pripažinti, kad pereinamojo laikotarpio reikia, jūs patys tai pripažinote, sistemos taip pat reikia, bet reikia išmokti labai gerai vadovauti ir projektams, kurie iš tikrųjų yra palūžę ir diskredituoja pačią aplinkosaugą ir patį atliekų tvarkymo sistemos skaidrumą. Aš kviečiu labai kritiškai pažiūrėti, kokią sistemą paleidžiame ir kokią administracinę naštą mes sukuriame Lietuvos verslui, 25 tūkst. Lietuvos įmonių.
PIRMININKAS. Nuomonė už – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamasis Pirmininke. Prasidėjus šio įstatymo svarstymui, Seimo narius užplūdo nuogąstavimai iš verslo pusės, kad sistema iš tiesų yra ne iki galo parengta ir, negana to, ministerija neskyrė pakankamo dėmesio supažindinti tuos, kuriems reikės sistemą taikyti, naudoti savo darbe. Iš tiesų galbūt buvo nepakankamai mokymų organizuojama, įmonės negalėjo skirti deramo dėmesio savo darbuotojui apmokyti ir panašiai. Taigi, tarsi ir sistema užklupo šiek tiek nelauktai. Kita vertus, negaliu meluoti – mūsų komitete ne kartą buvo svarstymas ir galų gale buvo prieita kompromisų, pats verslas pritarė, ir girdėjome tai sakant ne vieną jų atstovą, kad sistemos iš esmės reikia ir kad galėtume ją įdiegti.
Taigi, šiandien aš siūlysiu kolegoms pritarti tik su viena sąlyga ir viena išlyga, kad pereinamasis laikotarpis bus bent jau žodiniu pagrindu, kad ministerija yra pasakius, neduos kolegos iš komiteto sumeluoti, kad nebus baudžiami metus laiko. Taip, privalo registruoti, tvarkingai naudoti, bet iš principo nebus baudžiami. Jeigu su šia išlyga, toks garantas yra duotas, aš manyčiau, kodėl gi nepradėjus diegti šios sistemos, tad neprieštaraujame.
PIRMININKAS. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų atliekų ir pakuočių sektoriuje buvo didelė netvarka: vaikščiojo milijoninės sumos, vaikščiojo tik popieriai ir pinigai, o atliekos stovėjo vietoje. Tai yra akivaizdu. Ir tos sistemos įveikti, ir tvarkos padaryti, reikia prisipažinti, nesugebėjo nei tvarkos ir teisingumo ministras K. Trečiokas, nei kiti. (Balsai salėje) Sako, net konservatoriai, A. Matulas. (Balsai salėje) Suprantate, kas yra?
Ir vėl reikia padėkoti valstiečiams, kad jie šitą sistemą, šitą klaną vis dėlto įveikė ir vis dėlto tvarka bus. Bus tvarkomos ir atliekos, ne tik pinigai įsisavinami, ir bus numatytos sankcijos ir baudos. Tik, žinoma, pirminiame variante buvo nelabai teisingai: įmonės mokėjo pinigus už atliekų tvarkymą, o tos įmonės, kurios turėjo utilizuoti atliekas, jų netvarkė, tai buvo lygtai numatytos baudos toms, kurios mokėjo, bet ne toms, kurios netvarkė atliekų. Šiandien, manau, tikrai yra daug aiškumo, o jeigu atsiras kokių nors problemų eigoje, galima tą įstatymą tobulinti, bet čia žengtas milžiniškas žingsnis dar dėl vienos klaninės, mafinės sistemos, kuri buvo susikūrusi per tiek laiko, sutvarkymo ir statymo į vietą.
PIRMININKAS. Daugiau išsakyti nuomonių niekas neužsirašė. Prašau balsuoti dėl šio įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 70, prieš – 1, susilaikė 29 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1461) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad ką tik P. Gražulis, buvęs frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vienas iš žymių veikėjų, pasmerkė savo kolegas V. Mazuronį ir K. Trečioką – buvusius aplinkos ministrus, sukūrusius visą atliekų tvarkymo sistemą. Aš tiesiog norėčiau suprasti, ar tikrai jis tai nuoširdžiai daro, smerkdamas savo kolegas?
PIRMININKAS. P. Gražulis atsakys.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Andriau, aš noriu pasakyti, prisipažinti, kad šitos sistemos ir šito klano nebuvo galima įveikti. Prisipažinti, kad ne viską padarome – tai nėra gėdinga, bet aš noriu pasakyti, kad šito klano, kurio jūs neįveikėte, kaip sako A. Matulas, mes neįveikėme, o valstiečiai sutvarkė. Dėkokime jiems. Aš tikrai, kai jūs taip blaiviai mąstysite, nesiūlysiu jokios pagalbos, net medicininės.
16.05 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 7, 17, 341, 342, 344, 345, 347, 3412, 3415, 3416, 3418, 3419, 3422, 3423 straipsnių pakeitimo, 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo devintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1462(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įsigaliojimas pasikeitė, turime sugrįžti ir prie Atliekų tvarkymo įstatymo lydimojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1462. Taip pat kviečiu K. Mažeiką į tribūną. Priimsime iš naujo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra? Galime bendru sutarimu jį priimti. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra? Bendru sutarimu priimame. 3 straipsnį? Bendru sutarimu priimame. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Priimame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Dėl jo yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė pritarti.
PIRMININKAS. …pritarė. 5 straipsniui su pasiūlymu galime pritarti bendru sutarimu. 6 straipsnis. Taip pat yra Seimo nario K. Mažeikos pasiūlymas dėl įsigaliojimo.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui, nes pagrindiniame įstatyme pritarėme? Ačiū, pritarta. Visam 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. 8 straipsnis. Taip pat bendru sutarimu galime pritarti. 9 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti. 10 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. …pritaria. Visam 11 straipsniui su pasiūlymu galime pritarti bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. 13 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Bendru sutarimu pritariame. 14 straipsnis. Galime pritarti? Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 15 straipsnis. Bendru sutarimu pritariame. 16 straipsnis. Bendru sutarimu pritariame. Dėl 17 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas?..
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti iš dalies komiteto nuomonei.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ir pateikta redakcija. Tada galime visam 17 straipsniui su šiuo pasiūlymu pritarti bendru sutarimu. 18 straipsnis. Įsigaliojimas, įgyvendinimas. Yra Teisės departamento…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Pasiūlymas… (Balsai salėje)
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Dėl šio Teisės departamento… komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies, atsižvelgiant į prieš tai…
PIRMININKAS. Į komiteto nuomonę. Ir kitas pasiūlymas – Seimo narių S. Gentvilo ir K. Glavecko.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Kaip ir prieš tai, mes jau apsisprendėme dėl šito pasiūlymo.
PIRMININKAS. Pagrindiniame įstatyme yra suderintos datos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Siūlau pritarti visam 18 straipsniui su Teisės departamento pasiūlymu bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonės išsakyti niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 24. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1462(2) priimtas. (Gongas)
16.09 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-615 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1464(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Kitas lydimasis, taip pat turime sugrįžti į priėmimo stadiją. Kęstuti Mažeika, prašom į tribūną. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-615 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1464(2).
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Dėl įstatymo projekto pasiūlymų nebuvo, tik dėl įsigaliojimo datos, ar ne? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Priimsime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo motyvai už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šiemet priėmėm įstatymą dėl atmintinų dienų, tai viena iš naujų atmintinų dienų yra pagarba mokesčių mokėtojui, ja yra paskelbta gegužės 11 diena. Šitas įstatymas dar net neįsigaliojo, Atliekų tvarkymo įstatymas, o jis per metus jau antrą kartą keičiamas, nors jo įsigaliojimo data yra 2019 metai. Šito įstatymo svarstymo metu buvo daug pastabų Teisės departamento, suinteresuotų organizacijų, tokių kaip Investuotojų forumas, Lietuvos pramonininkų konfederacija, kad įstatymai ir teisės aktai turi būti priimti bent pusmetis iki jų įsigaliojimo, o poįstatyminiai aktai – trys mėnesiai iki jų įsigaliojimo.
Kas šiandien vyko su Seimu šito įstatymo priėmimo metu, tai buvo atvirkščia gerai iniciatyvai paskelbti pagarbą mokesčių mokėtojui. Tai reiškia, kad dvi savaitės iki įstatymo įsigaliojimo atnešamas įstatymas, juo pavėluojama, nes pridaroma klaidų, nukeliama į sausio 12 dieną, į paskutinę sesijos dieną, keičiama įstatymo įsigaliojimo data, ir verslas turi prisitaikyti prie visų šitų reikalavimų – 25 tūkst. Lietuvos įmonių. Aš labai raginu Seimo Pirmininką ir valdančiąją koaliciją nesielgti su įstatymais, kurie reglamentuoja verslo sąlygas ir mokesčių mokėtojus, taip, kaip buvo elgiamasi šito įstatymo atveju. Tai yra blogoji praktika, kai geri dalykai daromi spontaniškai ir su klaidomis. Sveikinu iniciatyvą, bet leiskite verslui prisitaikyti prie to.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas neužsirašė kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 76, prieš nėra, susilaikė 14 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1464(2) priimtas. (Gongas)
16.13 val.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 5, 10 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4422(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4422. Pranešėja – A. Širinskienė. Priėmimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas sausio 2 dieną svarstė Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4422, atsižvelgė į daugelį pasiūlymų, kurie buvo pateikti tiek Teisės departamento, tiek suinteresuotų šalių. Iš tiesų patobulino įstatymo projektą, įstatymo, kuris išplės galimybes naudoti Lietuvos istorinę vėliavą, ir manau, kad tai tikrai bus puiki dovana valstybei šimtmečio proga. Komiteto balsavimo rezultatai pritariant tiek išvadai, tiek ir patobulintam variantui: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Tai buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė. Kviečiu S. Jakeliūną.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas dar 2012 m. birželio 20 d. svarstė šį įstatymo projektą ir nusprendė pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti tobulinti.
Antra. Pasiūlė susiaurinti vietų ir progų sąrašą, kur ir kaip galėtų būti keliama Lietuvos valstybės istorinė vėliava. Balsavimo rezultatai: buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę pareikšti P. Urbšį. Ar yra P. Urbšys? Kas norėtumėte iš jo komiteto pristatyti nuomonę? V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas minėtą teisės aktą apsvarstė, priėmė sprendimą pritarti iš esmės iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4422 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir į komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė Seimo narys K. Masiulis. Kviečiamas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip tik dėl tos vėliavos su kai kuo diskutuoju… Aš stengsiuosi labai trumpai, suprasdamas, kad yra ceitnoto situacija. Pirmiausia dėkoju visiems, ypač valstiečiams, kurie palaikėte, labai ačiū už geranoriškumą ir supratimą. Tikrai nuoširdžiai dėkoju. Visuomenėj per tą penketą metų, kol tas projektas gulėjo stalčiuose, idėja tapo labai populiari, žmonės plačiai plačiai naudoja vėliavą su Vyčiu. O projektu yra siūloma padidinti jos naudojimą prie valstybės įstaigų, prie mūsų diplomatinių atstovybių, kai yra valstybinės šventės, kad plevėsuotų ne tik privalomai, plevėsuotų ne tik Trispalvė, bet ir Vytis. Visa įstatymo esmė. Labai prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu komiteto pirmininkę A. Širinskienę. Svarstome pataisas. Pirmoji – Vyriausybės pataisa.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, iš tiesų pirmajai Vyriausybės pataisai, teiktai dėl 2 straipsnio, kuris formuluoja 10 straipsnio pakeitimą, mes nepritariame, motyvuodami tuo, kad siekiant vieningumo suteikti tokius įgaliojimus kiekvienai savivaldybei nėra tikslinga.
PIRMININKAS. Ji nekonkreti, todėl ir nebalsuojame.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Kitas pasiūlymas, kita pataisa, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kita pataisa taip pat yra nekonkreti, yra siūloma pagrindiniam komitetui tobulinti. Kartu keliamas klausimas dėl vėliavos naudojimo apskričių administraciniuose centruose. Kadangi reguliavimas pasikeitė, mes negalėjome pritarti, yra tiesiog likviduotas vienetas.
PIRMININKAS. Irgi nebalsuojame?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Trečioji.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Trečioji dėl 6 dalies, vėlgi yra abstraktaus pobūdžio ir siekdami vientisumo, kaip ir anksčiau, nebalsavome, motyvuodami tuo… neturėtume balsuoti, motyvuodami tuo, kad suteikti tokius įgaliojimus savivaldybei nėra tikslinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl jos taip pat nebalsuojame.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Motyvai už ir prieš. Niekas neužsirašė. Pritariame po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Siūlau ypatinga skuba priimti šį įstatymą. Galime bendru sutarimu? Ačiū.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu priimame. 2 straipsnis. Bendru sutarimu priimti galime? Ačiū.
3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 4 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritariame.
Dėl viso įstatymo projekto motyvų sakyti niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti už šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 97, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIP-4422) priimtas. (Gongas)
16.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo būdu prie Vytauto Didžiojo universiteto“ projektas Nr. XIIIP-1501(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo būdu prie Vytauto Didžiojo universiteto“ projektas Nr. XIIIP-1501(2). Pranešėjas – E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šį dokumentą ir jam buvo pritarta štai taip: už balsavo 9, prieš nebuvo ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Diskusijoje užsirašė dalyvauti Seimo nariai. Kviečiu Seimo narį A. Kubilių. Ruošiasi A. Gelūnas.
M. Majauskas – dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar būtų galima frakcijos vardu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio? (Balsai salėje) Aš prašau, žinoma.
PIRMININKAS. Prašyti galite. Ar prašysite balsuoti? (Balsai salėje) Gerai. A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš jau čia stovėjau seniai ir norėjau paprašyti frakcijos vardu pusės valandos pertraukos, bet man nesuteikė žodžio.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame dėl pasiūlymo. Dėl pasiūlymo frakcijos vardu daryti pertrauką iki kito posėdžio. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai atsiprašau, tačiau aš jau buvau čia, išreiškiau nuomonę ir jau yra pradėtas svarstymas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne pertrauka, bet skelbiu balsavimą dėl pertraukos. Pertrauka iki kito posėdžio. Už balsavo 32 Seimo nariai.
16.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui jo prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ projektas Nr. XIIIP-1499(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui jo prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ projektas Nr. XIIIP-1499(2). Pranešėjas – E. Jovaiša. Dabar A. Gumuliauskas pirmasis kalbės.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos. Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pusės valandos pertraukos.
Už balsavo 58 Seimo nariai. Pusės valandos pertrauka.
16.27 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1504ES, Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1505, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1506, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1507, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1508, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 18 ir 44 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1509, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 56, 72 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1510, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 40, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1511, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49, 60 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1512 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7a klausimas – Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1504ES. Pranešėjas – ministras V. Šapoka. Ministras V. Šapoka – pranešėjas. Kartu ir lydimuosius.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Pristatau Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektus. Šiais projektais į nacionalinę teisę yra perkeliama antroji mokėjimo paslaugų direktyva.
Kokie esminiai tikslai?
Padidinti mokėjimų rinkoje konkurenciją, paspartinti inovacijas, paspartinti fintech plėtrą, taip pat padidinti mokėjimų saugumą ir, žinoma, sustiprinti mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą.
Taigi kokios yra pagrindinės naujovės?
Įtraukiamos naujos mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugos, nustatomi mokėjimo įstaigos licencijos gavimo, vadinamieji prudenciniai, reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, kad galėtų teikti šias paslaugas. Taip pat nustatomos šių paslaugų teikimo taisyklės tam, kad būtų užtikrintas tiek paslaugų prieinamumas, tiek saugumas.
Taigi mokėjimų rinkoje tikrai turėtų padaugėti paslaugų teikėjų, kas tiek paskatins konkurenciją, tiek inovatyvesnes ir labiau vartotojų interesus atitinkančias paslaugas.
Taip pat reikalavimai bus taikomi ne tik mokėjimams Europos Sąjungos valiutomis, bet ir mokėjimams ne Europos Sąjungos valiutomis bei mokėjimams, kai tik vienas mokėtojo arba gavėjo paslaugos teikėjas yra Europos Sąjungos narys, o kitas – už Europos Sąjungos ribų.
Taip pat įtvirtinama mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų teisė naudotis kredito įstaigų paslaugomis.
Kitos nuostatos, kurios yra tiesiogiai susijusios su vartotojų teisių apsauga, t. y. vartotojui tenkanti galimų patirtų nuostolių dėl prarastos ar pavogtos mokėjimo priemonės maksimali suma yra mažinama iki 50 eurų (kaip žinome, buvo 150), nustatomas trumpesnis laikotarpis, po kurio, nutraukiant paslaugų sutartį, nemokamas komisinis atlyginimas, įtvirtinama mokėjimo paslaugų vartotojo teisė nutraukti bendrąją sutartį, nemokamai gauti paskutinių 36 mėnesių sąskaitos išrašą ir kitos nuostatos. Taigi kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Klausti užsirašė Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, sakykite, kokias sąlygas ar prielaidas šitie siūlomi įstatymų projektai sudaro galbūt pagreitinti momentinių atsiskaitymų sistemų diegimo, kūrimo įvedimą? Jūs Vyriausybėje siūlote, siūlėte ir mes čia diskutuosime apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais tam tikrus ribojimus, tam reikia alternatyvų. Ar tai pagerins, ar apsunkins sąlygas paspartinti apmokėjimus, taip pat ir tuos greituosius momentinius atsiskaitymus?
V. ŠAPOKA. Labai ačiū už klausimą. Jis tikrai yra aktualus. Dėl momentinių mokėjimų. Jeigu pradiniame variante buvo numatyta pareiga didiesiems bankams įdiegti, tai šiuo atveju buvo pasirašytas kaip alternatyva tarpusavio susitarimo memorandumas tarp bankų ir centrinio banko. Net ir be teisinio įsipareigojimo tas momentinių paslaugų, momentinių mokėjimų įdiegimas turėtų įvykti. Jau kaip kraštutinė priemonė, jeigu, tarkim, nebus laikomasi to memorandumo, tada jau teiksime siūlymą įtvirtinti šią pareigą.
PIRMININKAS. Daugiau klausti niekas neužsirašė. Nuomonių už, prieš nėra. Ar galime pritarti šiems projektams po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Komitetai. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar reikia kitų komitetų? Kitų pasiūlymų dėl komitetų nėra. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Aš manyčiau, kad reikėtų, tiesiog Seniūnų sueigoje šiandien pražiūrėjome, nes yra kalbama apie vartotojų teisių ir interesų apsaugą, kad kaip papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų būti ir pažiūrėtų vartotojų teisių apsaugą.
PIRMININKAS. Ar dėl vieno projekto siūlote, ar dėl visų?
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėl vieno.
PIRMININKAS. Dėl vieno, 2-7e. Galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Dėkoju, pritarta.
16.34 val.
Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 1, 2, 3, 5, 11, 12, 16, 22, 23, 25, 28, 29, 33, 53, 68, 69, 76, 80, 81, 93, 116, 126, 158, 160, 161, 162, 164, 165, 169, 170, 171, 175, 176, 177, 179, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 192, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 200, 204, 205, 208, 209, 210, 212, 214, 216, 222 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, ketvirtojo skirsnio, VIII skyriaus pavadinimo, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 901, 902, 903, 904, 931, 1151, 1581, 1582, 1583, 1584, 1585, 1586, 1861, 2011 straipsniais ir 159, 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1513ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių, skyriaus pavadinimo, ketvirtojo skirsnio, VIII skyriaus pavadinimo, įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo papildymo tam tikrais straipsniais ir straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1513. Pranešėjas – taip pat ministras V. Šapoka.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, šio projekto tikslas – sustiprinti draudimo paslaugų vartotojo apsaugą, padidinti draudimo produktų skaidrumą ir, žinoma, konkurenciją. Įgyvendinant direktyvą, draudimo įmonės bus priskirtos draudimo produktų platintojams ir joms bei jų darbuotojams, kaip ir visiems kitiems draudimo produktų platintojams, bus nustatomi reikalavimai dėl informacijos draudėjams teikimo ir žinių bei kvalifikacijos, naujai reglamentuotos investicinių gyvybės draudimo produktų platinimo sąlygos, numatytas reikalavimas visais atvejais pateikti standartinį draudimo produkto informacinį dokumentą – informacija klientui bus tiek aiškesnė, tiek daug lengviau palyginama, taip pat įtvirtinti produktų priežiūros ir valdymo reikalavimai.
Kitos nuostatos. Nustatomas draudimas reklamuoti ar pristatyti paslaugas kaip nepriklausomas, jeigu jos iš tikro tokios nėra, t. y. jei šios nebus iš tikro nepriklausomos, tai kai atlygis bus gaunamas iš trečiųjų asmenų, o ne draudėjo. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Kad šitie pakeitimai neuždraus brokeriui gauti atlygį iš draudimo įmonės, tačiau jei brokeris gaus atlygį iš draudiko, jis tiesiog negalės deklaruoti, kad jis teikia nepriklausomą paslaugą.
Taip pat siūlome draudimo brokerių įmonėms numatyti galimybę teikti ir kitas finansines paslaugas, kad vartotojai gautų visapusiškas konsultacijas finansinių ir draudimo paslaugų srityje, galų gale galėtų nusistatyti finansinį planą ir matyti visus siūlymus vienoje vietoje.
Proporcingų kvalifikacinių reikalavimų nustatymas. Numatoma, kad draudimo brokerių įmonės atsakys už jose dirbančių draudimo brokerių kvalifikacijos užtikrinimą, draudimo įmonės – už savo darbuotojų ir agentų. Asmenys, prieš pradėdami vykdyti draudimo brokerio veiklą, turės gauti draudimo brokerio… būti įtraukti į draudimo brokerių sąrašus, išlaikyti kvalifikacinį egzaminą. Egzaminavimą siūloma pavesti Draudimo brokerių rūmams, t. y. įstatymu profesiniu pagrindu įtvirtintai organizacijai.
Dėl investicinio gyvybės draudimo. Yra daug pakeitimų, tačiau, manau, svarbiausia – bus reikalaujama atskleisti visus komisinius mokesčius absoliučia suma, o, nutraukiant sutartį, sukauptas kapitalas galės būti mažinamas ne kaip nori, o apribotas iki 2 % sukaupto kapitalo vertės, bet ne daugiau nei 50 eurų, t. y. iš esmės sutarties sudarymo išlaidoms padengti. Taigi kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, neblogas konkurenciją didinantis įstatymo projektas, tačiau dėl skubos nežinau. Vyriausybė siūlo, o Europos Parlamentas kreipėsi prašydamas atidėti direktyvos taikymo pradžią – ne nuo vasario 23 dienos, bet nuo šių metų spalio 1 dienos. Tos skubos nėra, nes daugelis šalių dar nėra perkėlę direktyvos nuostatų. Tačiau yra ir tokių ne visai man priimtinų nuostatų. Pavyzdžiui, kai jūs sakote, kad galimybė draudimo brokeriams teikti ir kitas finansines paslaugas. Pažiūrėjus iš kitos pusės, pavyzdžiui, draudimo bendrovės galės įrašyti į savo įstatus, kad jos gali teikti draudimo brokerio paslaugas. Taip? Gali šitaip atsitikti ir štai kas tada atsitinka: kai kitos finansinės institucijos galės teikti ir draudimo brokerio paslaugas, tada draudimo kompanija, pati siūlydama produktų paketą per savo brokerio įmonę, negali būti objektyvi kliento atžvilgiu. Štai tokių nuostatų esama.
V. ŠAPOKA. Aš manau, kad tokių nuostatų nėra arba galbūt tai yra interpretacija. Manau, kad komitete, jeigu kyla teisinis neaiškumas arba tiesiog komunikacinis neaiškumas, tai tą reikia ištaisyti. Tokių dalykų, kad draudimo įmonės staiga įsigytų draudimo brokerio įmonę, na, nežinau, ar taip įvyktų, bet noriu tik atkreipti dėmesį dėl dabartinės situacijos, kai yra nustatyta išskirtinė teisė tą daryti tik draudimo brokerio įmonėms. Tai yra nacionalinis reguliavimas ir kitos šalys tikrai draudimo brokerio įmonėms ar finansų patarėjo įmonėms nenustato, kad jos gali užsiimti tik viena paslauga ir daugiau niekuo. Šiuo atveju, manau, tuos teisinius niuansus patikrinsime, bet taip tikrai neturėtų būti.
E. GENTVILAS (LSF). Tada sutinku, kad tai interpretacijos klausimas, bet… (Balsai salėje)
V. ŠAPOKA. Aš manau, reikia patikrinti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys G. Steponavičius, bet nematau. Tada klausia Seimo narė R. Budbergytė, ruošiasi A. Palionis.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti, ar iš tiesų tie nuogąstavimai, kurių pastaruoju metu pasigirdo mūsų tam tikroje viešojoje erdvėje, kad kaip tik šiais siūlymais jūs gerinate situaciją draudimo paslaugų rinkoje būtent stambiems žaidėjams ir todėl gali tiesiog kilti paslaugų kainos, draudimo paslaugų kainos gyventojams. Prašau patikinti mane, kad iš tiesų mes išvengsime tokios situacijos, kad gali pabrangti rinkoje draudimo paslaugos.
V. ŠAPOKA. Tikrai galiu ir patikinti, ir pabrėžti, kad tikslas yra priešingas. Iš tikrųjų tam, kad konkurencija didėtų, nes matėme, kaip pernai tos kainos šoktelėjo, tai šitas įstatymo projektas būtent ir orientuotas į didesnę konkurenciją.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Budbergytė. Ar jau klausė? Jau klausė. Klausia A. Palionis. Ruošiasi S. Jakeliūnas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio Pirmininke. Aš tik gal dar patikslindamas E. Gentvilo klausimą. Realiai ir dabar draudimo kompanijos gali tiesiogiai drausti ir teikti paslaugas, nebūtina per brokerius. Iš esmės jiems nėra prasmės ir įsigyti brokerių įmonių. Bet mane labiau domina apmokėjimo klausimas. Kaip ir ministras pristatymo metu sakė, kad draudimo platintojai, kurie bus dabar taip vadinami, negalės iš draudikų gauti apmokėjimo, turės gauti apmokėjimą, taip suprantu, iš apsidraudusiojo draudimo, taip? O jeigu gaus apmokėjimą ir iš draudimo kompanijos, tai kas tada deklaruos? Kaip veiks visas mechanizmas, jeigu draudimo platintojas gaus apmokėjimą iš draudimo kompanijos?
V. ŠAPOKA. Taip, čia iš tikrųjų verta paaiškinti, nes yra daug įvairių modelių pasaulyje, kaip yra elgiamasi su draudimo brokeriais tam, kad užtikrintų, jog paslaugos yra nepriklausomos, ir kartu užtikrinant, kad nebūtų kuriama nepriklausomumo iliuzija. Tai šitas pasirinktas variantas reiškia, kad tai bus draudimo brokerio diskrecija nuspręsti, kada imti atlygį ar iš draudimo įmonės, ar iš vartotojo, bet tuo atveju, kai jis deklaruos, tiksliau… (Balsai salėje) Jis negalės deklaruoti, kad paslauga nepriklausoma, jeigu jis ims atlygį iš draudimo įmonės, kitaip tariant, jis pats laisvas apsispręsti, jeigu jis nori parodyti vėliavą, kad yra nepriklausomas, tada jis neima atlygio, bet jeigu jis nori imti tą atlygį, niekas jam netrukdo, tiesiog jis negalės girtis, kad yra nepriklausomas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Jakeliūnas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, aš nesu tikras, kad tas klausimas jau nebuvo užduotas, tai atsiprašau, jeigu taip įvyko, nes čia šurmulys gana didelis ir ne viską girdžiu, bet iš tų preliminarių diskusijų, konsultacijų su rinkos dalyviais man susidarė įspūdis, kad nėra atribotos rinkos, paslaugų teikėjų ir tarpininkų rinkos nėra atribotos, kitaip tariant, paslaugų teikėjai, ar tai būtų bankai, ar tai draudimo įmonės, gali steigti savo tarpininkus, t. y. brokerių įmones, ir nukreipti verslą patys sau. Tokiu atveju, jeigu mes išplečiame tarpininkų galimybes teikti įvairias paslaugas ir kitas įstatymo nuostatas, jeigu patys paslaugų teikėjai pradės intensyviai steigti tarpininkų įmones, brokerių įmones, mes galime pakenkti konkurencingumui, kainos gali didėti, jau nekalbant apie tai, kad ta tarpininkų rinka gali palaipsniui susiaurėti arba visai išnykti. Kaip jūs vertinate tokius teiginius? Ar jie pagrįsti? Ar planuojate kokius nors kitus veiksmus šalia šitų įstatymų projektų? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Taip, iš tikrųjų buvo viešojoje erdvėje sakyti argumentai, jog tai sumažins konkurenciją, nes bankai perims viską į savo rankas. Noriu atkreipti dėmesį, kad bankų srityje dėl jų teikiamų paslaugų niekas nesikeičia, jie ir toliau negalės teikti draudimo brokerio paslaugų, jie galės būti kaip ir anksčiau tik draudimo agentais, priklausomais iš esmės. Šioje srityje niekas nesikeičia ir tie nuogąstavimai tikrai nėra pagrįsti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Sabatauskas. Ruošiasi K. Starkevičius.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis ministre, vis dėlto mes turime kitokių reakcijų, kurios ateina į mūsų pašto dėžutes, kad štai šis įstatymo projektas ne tik įgyvendina direktyvą, bet šalia to, kaip įprasta labai dažnai, teikiami ir kiti pasiūlymai, kurie labiau orientuoti į stambių draudimo kompanijų ir bankų interesus, siekiant tolesnės koncentracijos rinkoje, o iš to kaip visada labiausiai nukenčia paslaugų vartotojai, nes jeigu mažės pasirinkimas šioje srityje… Todėl aš tikrai nesuprantu, kodėl reikia skubos, juolab kad kolega E. Gentvilas jau ir pasakė tą informaciją, kad Europos Parlamentas siūlo atidėti įsigaliojimą?
V. ŠAPOKA. Europos Parlamentas įsigaliojimą siūlo… Ne Europos, o Europos Komisija, tai dar visos procedūros, bet nėra jokio siūlymo, kad įgyvendinimą būtų galima atidėti. Šiuo atveju reikia labai aiškiai atskirti.
Dėl to, jog… Nežinau, kokius laiškus turite omenyje į pašto dėžutes, bet viešumoje ir per Vyriausybės posėdį buvo skirtingų nuomonių būtent draudimo brokerių įmonių, tai natūralu, nes yra nemažai griežtinamųjų reikalavimų, susijusių tiek su produktu, tiek su atskleidimu. Manau, vienas iš skausmingiausių, kad reikės investiciniam gyvybės draudimui atskleisti absoliučias sumas, kiek komisinių yra imama iš klientų. Tai, žinoma… Bet pagrindinis tikslas yra vartotojų apsauga, nes turbūt sutiksite, kad šiuo metu draudimo rinkoje tikrai nėra tos tvarkos, kokios mes norėtume.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, tikrai sutinku, kad nėra tos tvarkos, kurios vartotojai norėtų. Vieną faktą pateiksiu, kad draudimo sutarčiai pasibaigus draudikai galėtų informuoti tą apsidraudusįjį, kad štai sveikiname, jums baigėsi terminas, jau galima išmokėti pinigus arba pratęsti su jumis sutartį. Dar jeigu pratęsti, aišku, susiranda, bet jeigu reikia išmokėti, iš tikrųjų stengiasi ir pamiršti, neinformuoti paslaugos gavėjo. Gal kokiuose nors susitikimuose ar kur nors reikia paskatinti juos, kad jie informuotų paslaugų gavėjus, kad štai sutartis baigiasi ir padėkoti jiems už tą sutartį, nes būna atvejų, kai ir mirę, ir išvykę. Vienu žodžiu, paslaugos gavėjai negauna informacijos, kad ji jau baigėsi, ir kartu tie pinigai nesugrįžta paslaugos teikėjui.
V. ŠAPOKA. Ačiū už pasiūlymą. Manau, tikrai yra svarstytina, ar paskatinti, kad tokia praktika būtų visuotinė, nes nemažai atvejų, kai ar brokeris, kuris rūpinasi klientu, ar draudimo įmonė informuoja, bet, matyt, pasitaiko atvejų, kai tai neįvyksta, tai, manau, tikrai aktualus klausimas tam, kad nebūtų pražiopsotas tas terminas, kada jau galima atsiimti lėšas ar galbūt apdrausti civiline atsakomybe savo turtą. Tikrai į tai atsižvelgsime.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų kalbėti užsirašė E. Gentvilas. Nuomonė prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Vėl pasakysiu, nesu radikaliai prieš, yra ir gerų nuostatų, tačiau, kaip tauta sako, skubos naudą velniai gaudo, aš nematau reikalo čia skubėti. Gerbiamasis ministre Šapoka, apeliuoju į jus.
Europos Parlamentas kreipėsi į Europos Komisiją ir Komisija dabar svarsto taikymo pradžios datos pavėlinimą. Kodėl? Todėl, kad dauguma Europos Sąjungos šalių narių nėra priėmusios reglamentavimo, todėl ir Lietuvai gal tikrai nereikia čia verstis kūlversčiais.
Mano siūlymas – netaikyti skubos tvarkos, pažiūrėti, kad nebūtų mažinama vartotojų, tai yra klientų, apsauga, nes yra bent kelios pozicijos. Aš tik vieną iš jų čia įvardinau kaip galimą interpretaciją, kad nepadarytume klaidos ir nesumažintume vartotojų teisių apsaugos. Galėčiau faktiškai balsuoti ir už pateikimo stadiją, bet nereikia tos skubos, per kurią mes prisidirbsime. Žiūrėkite, Seimo sesijos, ko gero, paskutinioji diena, ir štai Vyriausybė, ministerija kūlversčiais versdamasi ateina į Seimą ir sako, viskas, degame, vasario 23 dieną turime turėti, gerbiamieji Seimo nariai, arba priimate, arba ne.
Na, baikite žaisti! Čia viena advokatė su mumis šiandien žaidė, manau, bus pabarta, tai noriu pasakyti, jūs taip nedarykite. Paskutinė sesijos diena, ir dabar jau reikia būtinai skubos tvarkos. Mano manymu, tai nėra būtina. O aš turbūt susilaikysiu, bet šiaip, sakau, neblogas įstatymas.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio Pirmininke. Po tokios įnirtingos Eugenijaus Gentvilo kalbos aš norėčiau, kad po pateikimo Seimas vis dėlto palaikytų šitą projektą. Natūralu, kad mes šiandien priėmimo nedarysime, priėmimą organizuosime pavasario sesijoje. Aš manau, tikrai vertėtų palaikyti projektą. Svarstymo stadijoje išdiskutuosime, nes klausimų tikrai yra daug dėl šito projekto.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turime balsuoti, nes nuomonės išsiskyrė, pritarti po pateikimo.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 19 Seimo narių. Pritarta po pateikimo. Vyriausybė siūlo skubos tvarką. Siūlomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar pritariame Vyriausybės siūlymui dėl skubos tvarkos?
Dėl vedimo tvarkos? I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Taip pat norėčiau dėl šio įstatymo projekto paprašyti, kad papildomas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes yra gyvybės draudimo produktai ir vartotojų teisių apsauga. Labai svarbu, reikėtų, kad pažiūrėtume ir šitą aspektą.
PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. S. Šedbaras. Ačiū, S. Šedbaras siūlė tą patį.
Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
16.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-1564(2) (svarstymas)
Grįžtame prie darbotvarkės 2-1 klausimo. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš vadovaudamasi tuo, kad ką tik buvo registruotas nutarimo projektas, kuris yra suredaguotas ir Seimo nariai nori pažiūrėti, tiesiog prašyčiau 30 minučių pertraukos susipažinti.
PIRMININKAS. Dėkui.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nes tikrai komitetas stengėsi pagal tuos terminus. Kol suredagavo kalbininkai, tai…
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Turbūt galima su tuo sutikti, bet kadangi darau tai, ką profesionaliai sugebu, tai yra rašau skundus, aš frakcijos vardu apskundžiau Etikos ir procedūrų komisijai galimai neteisėtą Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį. Aš prašau, kad Etikos ir procedūrų komisija išsiaiškintų, ar plenarinio posėdžio metu ponios A. Širinskienės sukviestas Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis buvo teisėtas.
Aš žinau, kad ponia A. Širinskienė buvo sukvietusi savo komitetą pertraukos metu, 14 val. 45 min., dėl kažkokių priežasčių pavėlino ir tada prasidėjo plenarinis posėdis. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, mano manymu, pažeidė Statuto 53 straipsnio 1 dalį, nes Seimas nebalsavo dėl teisės rengti komiteto posėdį plenarinio posėdžio metu. Dar daugiau, buvo suplanuotas posėdis pertraukos metu, o įvyko plenarinio posėdžio metu.
PIRMININKAS. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl tos priežasties, kol neturime Etikos ir procedūrų komisijos išvados, mes negalėtume svarstyti, ar bus ta 30 minučių pertrauka, ar nebus.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog aš norėčiau paaiškinti, kadangi buvau paminėta labai daug kartų. Vienas dalykas, Statutas nenumato pareigos Seimui stabdyti svarstymo ar priėmimo procedūrą, jeigu yra kreipiamasi į Etikos ir procedūrų komisiją. Kitas dalykas, Statutas mus įpareigoja, kai yra taikoma ypatinga skuba, veikti greitai. Mes puikiai suprantame tai, kad per tris valandas, kada komitetas turi priimti sprendimą, jisai buvo įpareigotas Seimo tai padaryti tą pačią minutę, kai buvo priimta taikyti skubos tvarka.
Iš tiesų mes tikrai puikiai skaičiavome terminus, dėl ko buvo paskui nukeltas komiteto posėdis. Mes suskaičiavome, kad pagal Statuto 164 straipsnį Seimo nariai galėtų tinkamai realizuoti savo įstatymo iniciatyvos teisę, tiesiog mes turime daryti valanda vėliau, mes tai ir padarėme. Terminai buvo išlaikyti. Ir dar kartą kartoju, tikrai priėmimo ir svarstymo procesas nėra stabdomas. Jeigu mes pradėtume laukti posėdžio pabaigos, tiesiog diskredituotume skubos tvarką, kuri numato tik 3 valandų intervalą.
PIRMININKAS. Ačiū. Skelbiu balsavimą dėl pertraukos. Kas už tai, kad būtų padaryta pusės valandos pertrauka šiuo klausimu? (Triukšmas salėje)
Balsavo 90 Seimo narių: už – 61, prieš – 24, susilaikė 5. Pusės valandos pertrauka.
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, gal būtų galima čia susitarti, kad tokią dieną šitokią komisiją, kuri, mano įsitikinimu, yra skirta tam, kad būtų pasikėsinta į Radijo ir televizijos nepriklausomumą, mes pradėtume svarstyti lygiai tuo pat metu, kai žmonės rinksis prie Radijo ir televizijos bokšto, prisimindami Sausio 13-osios išvakares. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Čia buvo dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, kad įjungėte mikrofoną. Ponia A. Širinskienė cituoja Statuto 164 straipsnį dėl ypatingos skubos. Sutinku, tačiau ypatingos skubos taikymas neeliminuoja 53 straipsnio 1 dalies taikymo, jokia išlyga nėra numatyta. Tuo labiau kad per tą laiką buvo Seimo plenarinių posėdžių pertrauka, kai buvo galima atlikti tą darbą. Todėl, pasibaigus pusvalandžio pertraukai, aš prašysiu pertraukos dėl to, kad laukiame Etikos ir procedūrų komisijos išvados.
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikiu, kad jūs nurodysite straipsnį, dėl kurio mes paskui balsuosime dėl pertraukos dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, jūs puikiai žinote, buvo išėjęs į Seimo tribūną gerbiamasis E. Gentvilas ir sakė, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas posėdžiauja plenarinio posėdžio metu. Seimas, manau, tai suprasdamas, nereagavo ir faktiškai tokiu būdu davė sutikimą. O konservatoriams noriu taip pasakyti: taigi aš tikrai labai džiaugiuosi, gerbiamas Andriau, kad net 11 konservatorių atsakingai balsavo, kad būtų sudaryta komisija. Sveikinu jus su pažanga.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš vis dėlto noriu oponuoti gerbiamam E. Gentvilui ir vis dėlto nematau, kodėl Etikos ir procedūrų komisija turėtų pateikti atskirą išaiškinimą, nes mes balsavome už ypatingą skubą ir yra 164 straipsnis – svarstymas ypatingos skubos tvarka, kuris ir nurodo, kad jau nebetaikomi 155 straipsnyje nustatyti reikalavimai. O jūsų paminėtas 53 straipsnis reglamentuoja eilinių Seimo komitetų posėdžių… kaip organizuojami komiteto posėdžiai ir t. t. Daug straipsnių kalba tik apie tai, o apie ypatingą skubą ir 155 straipsnyje nustatytos nuostatos, kaip turėtų būti, panaikina būtent ypatingos skubos tvarką. Dėl to padaryta 3 valandų pertrauka ir yra paskirta dar 164 straipsnio 5 dalis – kai kuriais atvejais projektui svarstyti gali būti paskirtas pagrindinis komitetas. Tai čia viskas yra reglamentuota būtent ypatingos skubos tvarkos straipsnyje.
PIRMININKAS. Dėkoju už ramybę. Baigiame šią diskusiją.
17.01 val.
Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1515, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1516 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1515. Pateikimas. Ir lydimieji. Pranešėjas – ministras K. Navickas.
K. NAVICKAS. Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamos Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, iš esmės tai yra labiau teisės higienos įstatymo pakeitimas, kurio esmė yra labiau susijusi su tuo, kad iki šiol Valstybinio aplinkos apsaugos monitoringo programą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tačiau ir tai buvo daroma iš tų paskatų, kad Valstybinė aplinkos apsaugos monitoringo programa buvo susijusi su keliomis institucijomis, tačiau šiandien, kai jau yra ir Europos teisės direktyvos, ir kiti įsipareigojimai, yra siūlomi tokie pakeitimai: kad Valstybinės aplinkos monitoringo programos pavadinimas būtų keičiamas į Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planą ir kad jį tvirtintų ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o aplinkos ministras.
Atitinkamas pakeitimas yra susijęs su Saugomų teritorijų įstatymu. Seimo Teisės departamento išvadose buvo pastaba dėl to, kad taip pat atitinkami pakeitimai turi vykti ir Jūros apsaugos įstatyme. Kadangi tai yra kita truputį didesnė aprėptis ir Jūros įstatymas yra keičiamas perkeliant Europos Sąjungos jūrų direktyvą, mes Jūros įstatymo pakeitimus pristatysime bendra tvarka pavasario sesijoje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, monitoringo sistema yra labai jautri ir labai svarbi tema. Anksčiau programą tvirtino Vyriausybė, išanalizuodavo ir kitos žinybos: institucijos, ministerijos, ir būdavo priimamas turbūt optimalus geriausias sprendimas.
Dabar, jei mes viską atiduodame Aplinkos ministerijai, Aplinkos ministerija žiūrės grynai iš savo varpinės, tuo tarpu galbūt įvairios kitos sritys, valstybės, ekonomikos, gyvenimo sritys ar kitos, gali būti neįvertinos, nekreipiant dėmesio į jų ypatybes ir reikalingas priemones. Man truputį keista ir aš sakyčiau, kad tai vis dėlto turėtų daryti Vyriausybė, juo labiau, kiek mes dabar girdime aplinkosaugos srityje ir yra svarstoma Atliekų tvarkymo ir kituose įstatymuose, viskas labai neskaidru. Tai ar mes nepaklysime džiunglėse? Deklaruojame skaidrumą, o galime nueiti atvirkščiai – į tamsą. Ar taip nebus?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Iš esmės de facto Valstybinė aplinkos apsaugos monitoringo programa ir iki šiol visada buvo rengiama ir koordinuojama Aplinkos ministerijos. Ir pagrindinės funkcijos, ir pagrindinis jos įgyvendinimas vyko per Aplinkos ministeriją. Šį kartą Vyriausybės teisės grupė labai tvirtai pasakė savo nuomonę, kad tokios programos įtvirtinti Vyriausybės lygmeniu nemato prasmės, juo labiau kad tai yra susiję su šios mūsų Vyriausybės programa.
Tiesiog pakeitimas yra labiau techniškas, nes de facto, vienaip ar kitaip, tai buvo Aplinkos ministerijos kuravimo sritis ir už Aplinkos monitoringo programos įgyvendinimą ir rezultatus atsiskaito, vienaip ar kitaip, Aplinkos ministerija. Šiuo atveju mes traktuojame labiau kaip techninę, kaip teisės techniką, nei kokius nors esminius pakeitimus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausti niekas neužsirašė. Motyvai prieš – Seimo narys V. Rinkevičius. Ačiū.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Ministro argumentai manęs neįtikino. Iš tiesų dar kartą noriu pasakyti, kad mes, demonstruodami, deklaruodami kuo didesnį skaidrumą visose srityse, kai kur, matau, einame net atvirkščiai – į tamsą. Aš manau, Vyriausybė sugebėtų geriau, kvalifikuočiau, kompetentingiau įvertinti, patvirtinti, o ne palikti vien tik Aplinkos ministerijai. Nesvarbu, kad ji rengia, bet vis tiek tai derina ir kitos žinybos, ministerijos, kurios pateikė ir savo pasiūlymus, savo nuomonę pareiškė. Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl nuomonių niekas neužsirašė. Ar galime pritarti šiems projektams po pateikimo? Bendru sutarimu. Buvo prieš, atsiprašau, tai turime balsuoti.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 76, prieš – 3, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime bendru sutarimu pritarti Vyriausybės siūlymui? Pritarta. Siūlomi komitetai. Aplinkos apsaugos komitetas. Galima pritarti Aplinkos apsaugos komitetui kaip pagrindiniam? Taip? Ačiū. Kitų dar pasiūlymų? Nėra. Svarstyti siūloma pavasario sesijoje.
17.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui jo prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ projektas Nr. XIIIP-1499(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės 2-6 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui jo prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ projektas Nr. XIIIP-1499(2). Kviečiu pranešėją E. Gentvilą, atsiprašau, E. Jovaišą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Lietuvos sporto universiteto reorganizavimą prijungiant jį prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Įvertinęs visus už ir prieš, visas pastabas, komitetas nutarė teikti Seimui svarstyti šį projektą. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1 ir susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar nepabėkite, neišeikite. Priimsime pastraipsniui. Dėl preambulės yra Seimo nario A. Kubiliaus pasiūlymas. Pristato A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš šiuo pasiūlymu noriu, kad į preambulę būtų įrašyta tikroji faktinė padėtis, nes dabar preambulėje yra išvardinta, kad Seimas atsižvelgė į tai, į tai ir į tai – į Sveikatos universiteto tarybos ir senato išvadą, bet yra užmirštama paminėti paprastą faktą, aš siūlau neslėpti tos padėties, tegul ir ateities kartos žino, ir įrašyti tai, kad Seimas apsisprendžia neatsižvelgti į Sporto universiteto tarybos ir senato neigiamą nuomonę dėl susijungimo. Jeigu rašome, į ką atsižvelgiame pozityviai, tai reikia parašyti ir į ką neatsižvelgiame. Štai toks yra mano pataisos turinys. Siūlau jai pritarti.
PIRMININKAS. Ar turime 29 pritariančius? Paprašysiu…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitete šitas klausimas buvo svarstytas ir komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKAS. Bet tam, kad būtų svarstoma plenariniame posėdyje, reikia 29 pritariančių jūsų pasiūlymui. (Balsai salėje)
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia yra ankstesnė pataisa ir komitete ji yra apsvarstyta. (Balsai salėje) Ji komitete svarstyta.
PIRMININKAS. Yra. 30 balsavo už. Svarstome. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas apsvarstė šitą gerbiamo Seimo nario A. Kubiliaus pasiūlymą ir nutarė nepritarti. Pirmiausia niekas neslėpė to fakto, kad yra kitokia Sporto universiteto nuomonė. Yra atsižvelgta, dėl to pasakyta, kad iš tikrųjų atsižvelgta ir susipažinta dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės lapkričio 22 dienos nutarimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už pasiūlymą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, jeigu tikrai konstatuojame visas aplinkybes ir Seimas imasi šiuo atveju be Vyriausybės teikimo svarstyti šitą klausimą, nes anas nutarimas kalbėjo apie bendro pobūdžio susitarimus, čia yra konkretus tarp dviejų subjektų, ne tarp trijų, keturių, kiek mes ten svarstėme ir t. t., faktas yra tas, kad jie nepritarė. Mes priimame sprendimą žinodami, kad tas faktas buvo. Todėl nemanau, kad čia mes turėtume ką nors grąžinti ar negrąžinti. Toks faktas buvo. Mes prisiimame tam tikrą atsakomybę, ir viskas.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pirmo pasiūlymo. Dėl nuomonės prieš niekas neužsirašė. Kas už Seimo nario pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 28, prieš – 34, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas taip pat Seimo nario A. Kubiliaus. Kviečiu pristatyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš vėlgi siūlau įrašyti tą konkretų faktą, kad Seimas žada imtis šitos iniciatyvos – sujungti du universitetus ne tik nepaisydamas Sporto universiteto tarybos neigiamos nuomonės, bet kartu nepaisydamas galiojančio įstatymo ir neturėdamas formalaus Vyriausybės teikimo.
Aš noriu pacituoti šiandien galiojančio Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį apie valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimą. Ji skamba taip: „Sprendimą dėl valstybinių universitetų reorganizavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu (tokio teikimo nėra) arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę.“ Formalaus Vyriausybės teikimo, kuriame būtų parašyta, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į visas aplinkybes ir į tai, kad Sporto universitetas nepritaria susijungimui, vis tiek teikia tokį siūlymą, tokio teikimo nėra.
Dar daugiau. Aš nematau ir komiteto siūlymo, kaip jis įvertino universiteto tarybos nuomonę, ko reikalauja štai šis galiojantis įstatymas. Mano siūlymas yra įrašyti, jog Seimas eina šituo keliu, nepaisant to, kad Vyriausybės teikimo nėra. Aš žinau, komiteto pirmininkas pasakys, kad Vyriausybės teikimas yra. Aš prašau jį man pateikti raštu. Aš jo nematau. Ir prašau jį įvertinti Teisės departamente, ar tai yra Vyriausybės teikimas.
Gerbiamas Pirmininke, šį prašymą aš adresuoju jums, kad jūs kreiptumėtės į Teisės departamentą ir paprašytumėte įvertinti, ar yra Vyriausybės teikimas.
PIRMININKAS. Gerai.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos!
PIRMININKAS. Minutę! Dar turime apsispręsti, ar yra 29 palaikantys? Tikėtina, kad yra. Pagal praeitą balsavimą turbūt nesvarstykime… (Balsai salėje)
Motyvai. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš turiu pasakyti komiteto nuomonę.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mūsų kolega A. Kubilius teisus. Tikrai Vyriausybės lapkričio 22 dienos nutarimo traktavimas, kad tai teikimas, neatitinka jokios kritikos. Ten buvo ne teikimas, ten paprasčiausiai buvo tam tikras nutarimas, kaip bus paskirstomos lėšos, jeigu bus tam tikrų jungimųsi. Iš tikrųjų tai nėra teikimas. Teikimą mes suprantame visai kitaip, kad priimtas Vyriausybės nutarimas konkrečiai dėl susijungimo, ten buvo ne konkrečiai kalbėta apie universitetų sujungimą, o apskritai nutarimas apie kitus dalykus.
Taip pat kita tiesa yra, kad vis dėlto nebuvo gautas ir pačių universitetų sutarimas. Nebuvo. Iš tikrųjų tai yra rankų laužymas, kai iš esmės vienas iš universitetų jokio pritarimo nedavė, tai ir kitas punktas atitinka tikrovę, ką sako A. Kubilius. Todėl manyčiau, teisingiausia būtų, kad apskritai šis nutarimas būtų atidėtas ir pabandyta, kad vis dėlto būtų koks nors sutarimas ir tam tikras abiejų universitetų sprendimas, arba bent jau Vyriausybės nutarimas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Gumuliauskas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). …komiteto nuomonė.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos… šitą teisinę klausimo pusę… Pirmiausia aš pradėsiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. Vyriausybės nutarimo. Turime suprasti, kad šitas nutarimas yra visa apimantis. Jis yra apimantis visų Lietuvos universitetų tinklo pertvarką. Ten toli gražu ne taip, kaip mėginama yra pasakyti, ten nėra vien tik pinigai. Ten yra labai aiškiai išsakyta Vyriausybės pozicija ir nuomonė kiekvieno jungimo ar sujungimo atžvilgiu. Aš konsultavausi ir su premjeru, ir visi šitoje salėje esantys girdėjote premjero žodžius apie tai, kad Seimas turi Vyriausybės teikimą lapkričio 22 dienos pavidalu. Tai yra teisinė norma, kuriai neprieštarauja ir Teisės departamentas. Tai dėl tos teisinės pusės.
Kitas dalykas. Mėginama pasakyti, kad nebūta Sporto universiteto nuomonės. Prisiminkime, kad pertvarka prasidėjo nuo kovo, balandžio mėnesių ir visoms aukštosioms mokykloms buvo pasiūlyta ir paprašyta nuomonės apie savo viziją ir matymą. Tokios Vyriausybės ir Lietuvos sporto universiteto nuomonės yra iki lapkričio 22 dienos Vyriausybės nutarimo. Štai tokie teisiniai reikalai.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Gumuliauskas – nuomonė prieš.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš tik noriu priminti ir gerbiamam pataisos teikėjui, ir ką tik pasisakiusiam už, kad komiteto posėdžio metu ministrė labai aiškiai išaiškino Vyriausybės nutarimą šiuo klausimu. Aš labai norėčiau dar visiems priminti, kad šitas nutarimas nereiškia galutinio universitetų sujungimo, šitas nutarimas tik išreiškia Seimo nuomonę ir leidžia pradėti kurti reorganizacijos planą. Šiuo atveju mes dėl aukštųjų mokyklų, dėl universitetų sujungimo tikrai turėsime balsuoti pavasario sesijoje, kai bus pateikti reikalingi dokumentai ir, aišku, pageidautina, naujų statutų projektai.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl A. Kubiliaus pasiūlymo. Kas balsuoja už šį pasiūlymą, balsuoja už, kas balsuoja pritardami komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš, kiti susilaiko.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 29, prieš – 40, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Minutėlę! Dar yra vienas Seimo nario E. Pupinio…
PIRMININKAS. Dar bus, dar yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Jam komitetas pritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė komitetas, taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ir Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Pristato Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų manau, kad galėtų būti geriau parengtas klausimas, galbūt bent jau padarytos tam tikros ekspertų išvados, nes, kaip prisimename, kuomet buvo teikiamas projektas apskritai dėl universitetų jungimo, kai MOSTA teikė, buvo išvis kitas variantas. Po to viskas atsitiko taip, kad pradėjome jungti visai kitaip, na, daugiau vertindami pagal silpnumą universitetų, kuriuos galime priveikti.
Iš tikrųjų bent jau šiuo etapu aš siūlau, kad Seimo valdyba būtų įpareigota užsakyti nepriklausomą ekspertinį šiuo nutarimu svarstomų universitetų reorganizacijos plano sąlygų vertinimą, nes iš tiesų, kaip matome ir vienašališkai pateiktame projekte, manau, gali būti problemų, kuomet sportas apskritai nuskęs sveikatos sistemoje, nes kai kas bando pasakyti, kad tai yra grynai biomedicinine prasme jungiama, nes tenai Sveikatos universiteto svarbi bazė. Tai iš tikrųjų. Bet yra ir kitas požiūris, kad vis dėlto sportas daugiau susijęs su edukologija, su trenerių parengimu, o ne su sveikata.
Galbūt šiuo atveju bent jau ekspertizė nieko nestabdytų, procesai galėtų vykti, bet vis dėlto mes, Seimo nariai, turėtume priiminėti atsakingiau, nes jeigu mes padarome klaidų, be ekspertinių išvadų, visada kaltinamas Seimas. Šiuo atveju mes tik paprasčiausiai pasitikrintume, ar iš tikrųjų nebus kokių nors problemų ir ateityje nekaltins mūsų, kad mes padarėme didelių klaidų, o paprasčiausiai remtumės tam tikra ekspertų išvada.
PIRMININKAS. Ačiū, turbūt turime 29 pritariančius. Bendru sutarimu galime pritarti, kad būtų svarstoma ši pataisa, nes komitetas pritarė. (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu šiai pataisai. Pritarta.
Tada visam 1 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu su šia pataisa. (Balsai salėje) Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Nuomonė už – Seimo narė D. Šakalienė. Nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kodėl kviečiu balsuoti už šį dviejų universitetų sujungimo projektą? Tam yra gana akivaizdžių priežasčių.
Pirma, akivaizdi potenciali sinergija. Nereikia net daryti nepriklausomų ekspertizių norint tai matyti, daugiau kaip 50 % veiklų yra susisiekiantys sandai. Tie, kas abejoja, kad nukentės dalis studijų programų, nebebus ruošiami vieni ar kiti specialistai, noriu priminti iš tiesų gerąją patirtį, kurią mes jau turėjome Lietuvoje jungdami Veterinarijos ir Medicinos akademijas. Iš tiesų ir atlyginimai didėjo, ir užsienio studentų skaičius išaugo, ir iš tiesų ta sinergija pasiteisino. Aš manau, kad šito šanso neturėtume praleisti ir dabar, neatidėliodami jau kelintą kartą šių dviejų universitetų jungimo.
Tie, kas mano, kad nėra sinergijos, aš tada trečiu argumentu naudojuosi ir primenu Suomijos patirtį, kur netgi negiminingi universitetai, tarpdiscipliniškumo pagrindu bendradarbiavimą užkūrus, aš kalbu apie Aalto universitetą, išsikėlė ambiciją turėti aukščiausio pasaulinio lygio universitetus. Mes matome, kaip prieš šešerius septynerius metus jie tai padarė, nelengvai, buvo ne visiems paprasta suprasti, kur čia ta sinergija, bet atsitiko ir įvyko.
Kolegos, yra ir daugiau priežasčių, bet aš tikrai raginu padaryti bent ką nors, kad mes pajudėtume link aukštesnės kokybės, o ne ieškoti priežasčių, kaip nevažiuoti bulvių kasti šeštadienį. Kolegos, kviečiu atmesti asmeniškumus ar siaurus interesus į šoną ir balsuoti už šį nutarimą gana vieningai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kolega labai taikliai apibūdino – padarykime bent ką nors. Tas bent kas nors iš tikrųjų taip ir skamba. Mes turėjome ambicingą planą, kurį parengė tikrai kompetentinga institucija, išanalizavusi tikrai galimą sinergiją visų Kauno universitetų ir visų Lietuvos universitetų, ir koks buvo parengtas pirminis planas ir tai, kas iš jo liko.
Jeigu šiandien mes galvojame, kad yra minimali sinergija tarp šių dviejų universitetų, ar tikrai mes esame tikri, kad ta sinergija nebūtų gerokai gerokai didesnė, jeigu būtų jungiami visi Kauno universitetai į vieną stiprų Kauno universitetą. Visą laiką kalbame apie aukštojo mokslo kokybę, kad resursų yra mažai, kad dėstytojų atlyginimai yra maži, bet kai turime istorinę galimybę padaryti iš tikrųjų ką nors didingo, ką nors tikrai tokio, kas padarytų ženklų proveržį, turėtų ženklų ir reikšmingą palikimą po savęs, mes nueiname mažiausio pasipriešinimo keliu ir jungiame tuos universitetus, kurie arba neturi galimybių pasipriešinti, arba yra šiek tiek naglesni nei kiti, turi didesnį priėjimą prie vienų ar kitų politikų. Išvis užribyje paliekame tam tikrus universitetus, kurie nepretenduoja ir negali pretenduoti į sujungimui skirtas lėšas, jie paliekami kažkokiam trečiam, ketvirtam ar penktam etapui. Kalbama, kad kada nors tai bus padaryta, bet realiai visą grietinėlę nori susigriebti tie, kurie šiandien turi didesnius ryšius čia, Seime. Man atrodo, kad mes tikrai darome istorinę klaidą, nors galėtume padaryti tikrai ką nors tokio, kuo galėtume didžiuotis.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys K. Mažeika. Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Išties, kalbant apie istorines klaidas, aš esu tas pavyzdys, kuris dirbo tuo metu, kai buvo sujungiami Veterinarijos akademija ir Medicinos universitetas. Kažkada tikrai buvo daug nuogąstavimų, daug įvairių nuomonių, bet šiandien mes galime pasižiūrėti, kas iš to išėjo. Šiandien turime vieną geriausių universitetų, turime puikų pavyzdį, kaip efektyviai naudojamos lėšos, turime puikų pavyzdį, galime pamatyti, kiek pinigų sunaudojama administravimui, kiek pinigų sunaudojama patalpoms išlaikyti, infrastruktūrai ir kiek pinigų sunaudojama mokslui, tai yra turbūt pagrindinis universiteto tikslas, kokybei gerinti ir mokslininkų aplinkai gerinti, doktorantų ir kitų visų mokslininkų moksliniams darbams daryti.
Aš manau, nereikia pasiduoti politiniams žaidimams, politinėms diskusijoms. Manau, būtų paprasčiau paklausti netgi ne eilinių darbuotojų, nes turbūt šito siekio nori, kad niekas nevyktų, tik administracija. Matyt, dėl to, kad jų paprasčiausiai neliks po sujungimo. O kalbant apie eilinius darbuotojus, mokslininkus, doktorantus, tuos pačius studentus, tikriausiai didžioji dalis pasakys už, ir kuo greičiau, nes pokyčiai yra neišvengiami. Šiandien tos didžiulės lėšos sunaudojamos patalpoms išlaikyti, komunaliniams mokesčiams ir visiems kitiems ir visiškai neatsižvelgiama į mokslo kokybę, taigi netgi nemanau, kad toks universitetas gali vadintis universitetu. Manau, išties tas pokytis būtinas, kviečiu palaikyti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Nuomonė prieš. Matau, užsirašė J. Razma, tačiau salėje nematau. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia vis kaip pavyzdys, kad prie Sveikatos mokslų universiteto yra prijungta veterinarija. Tai yra du skirtingi dalykai, su Lietuvos sporto universitetu… Ar veterinarija, ar medicina, tai yra du biologijos mokslai. Čia tikrai sutinku, kad tas prijungimas buvo teisingas, nes bazinis išsilavinimas treji metai yra tas pats, po to jau einama į specializacijas: vienų yra santykis su žmogumi, kitų – su gyvūnais. Tačiau mes šiuo atveju, norėdami prijungti Sporto universitetą prie Sveikatos mokslų universiteto, padarome dvi klaidas. Pirma – teisines. Šiuo atveju nei Sporto universiteto taryba, nei senatas nepritaria tokiam jungimui, tai viena, nors mes turime tą daryti, atsižvelgdami į tarybos ir senato sprendimą. Antras dalykas – praktinis. Ar iš tikrųjų šiandien mūsų Sporto universitetas užsiima tik sporto medikų rengimu? Deja, ne. Mes kažkodėl visiškai nekalbame, kokios čia yra tripakopės studijos ir ką jie rengia. Tai yra ir treniravimo sistemos, kūno kultūra ir sportas, sportinė rekreacija ir turizmas, taikomoji fizinė veikla. Tada jūs man pasakykite, ką čia bendro turi su Sveikatos mokslų universitetu? Iš tikrųjų aš siūlau neskubėti, galbūt šį klausimą iš viso svarstyti pavasario sesijoje ir padiskutuoti, ar Sporto universitetas liktų savarankiškas, kaip Muzikos akademija ar Dailės akademija, o galbūt reikėtų prijungti prie didesnio universiteto, su platesnėmis funkcijomis, prie Vytauto Didžiojo universiteto. Todėl šiandien negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kad ir kaip jūs sakytumėte, kad tai yra nevykęs pavyzdys, bet aš manau, kad mes kaip tik turėtume žiūrėti į tuos pavyzdžius, kurie Lietuvoje yra pavykę, o ne bandyti išradinėti dviratį ir galvoti, kaip sukonstruoti kažką, ko mes nežinome, kaip reikėtų padaryti. Kauno medicinos universiteto ir Veterinarijos akademijos jungimasis, aš manau, yra tas pats geriausias sėkmės pavyzdys, nes dalis programų sutampa. Tikrai nemanau, kad yra rimtas pagrindas apie tai kalbėti, nes ir tuo metu buvo labai daug nuogąstavimų, kad išnyks veterinarijos studijų programos, maisto saugos ir panašūs dalykai.
Niekas neišnyko, išaugo studijų prestižas, išaugo stojančiųjų kokybė, studentai visiškai kitaip vertina universitetą ir tikrai labai patenkinti studijomis. Ir kai mes kalbame apie sinergijos galimybes, tai ne tik sporto medicinos vystymosi galimybės, bet ir kai kurių dubliuojamų programų sujungimo galimybės. Kiek žinau, rodos, kineziterapijos studijos ir panašios dviejuose universitetuose vystomos ir tikrai galėtų būti sujungti dalykai.
Iš tikrųjų tos sinergijos galimybės, manau, yra daugiau negu akivaizdžios. Man tik labai keista stebėti reiškinį, kai kurie opozicijos atstovai, kurie labai reikalauja aiškesnės ir greitesnės aukštojo mokslo reformos, dabar ieško įvairiausių procedūrinių arba kitokių būdų, kaip tą procesą stabdyti ir vilkinti. Laikas yra labai trumpas, Europos Sąjungos ir kitų pinigų panaudojimo dalykai yra labai svarbūs, tai nevilkinkime procesų. Ir kai yra sakoma, kad reikia eiti lengvesniu keliu, aš nelabai suprantu logikos, kam reikia eiti sunkesniu keliu.
PIRMININKAS. Laikas.
A. VERYGA (LVŽSF). Kolegos, tikrai kviečiu palaikyti tai kaip sėkmės galimybę.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dabar išaiškėjo, čia, pasirodo, sėkmės formulė, čia panašiai mes bandome. Noriu atkreipti dėmesį, kad pagal sėkmės formulę nereikėjo rengti veterinarijos mokytojų, nes tokių nėra, todėl sujungė, labai panašu buvo, sinergija išėjo. Čia minėjo, ką jaunimas galvoja. Doktorantai rašo laiškus, jie – prieš, senatas – prieš, kiti – prieš. Tai mes protingiausi, aš suprantu. Sėdi du, trys ar keturi žmonės, kurie labai protingi. Mes pasirinkome du reformos kelius. Mes siūlėme tą variantą: valios sprendimu priimti, padaryti reformą. Tas kelias buvo atmestas. Nusprendėme eiti evoliuciniu keliu, matėme kriterijus – kas ir kaip nuspręs, taip darysime. Dabar pirmuoju – Vytauto Didžiojo universiteto atveju tvarka, visi susitaria, gerai, jungiame, pritariame. Šiuo metu nesusitarė. Mes net neįvertinome nei jų už, nei prieš, dėl ko prieštarauja. Jeigu bus priimtas pirmas sprendimas, jeigu racionalumo prasme Vytauto Didžiojo universitetas turi dar Edukologijos padalinį, tai žiūrėti ta prasme, kad čia rengia pedagogus mokslo, sporto ir panašiai, tai yra racionaliau jungti ten. Ir tai būtų svarstoma.
Bet svarbiausia, kad ir dabar tas prijungimas yra net nepažiūrėjus, koks yra Sveikatos mokslų universiteto statutas. Ten tiesiog tas universitetas išnyks paprasčiausiai, nes ten tokios pedagoginės krypties iš viso nėra, tik sveikatos medicina, daugiau nieko. Arba mes turėjome pataisyti jų statutą su ta autonomine teise, tada irgi galėjome priimti kovo mėnesį. Bet mes einame parodyti, čia ir buvo pasakyta iš esmės: mums reikia parodyti! Ir kolega G. Steponavičius, (…) ir ne tą, kažką reikia padaryti. Ne kažką reikia padaryti, reikia padaryti taip, kad būtų normalus rezultatas, ir gerbti tą vietinę bendruomenę, kuri šiuo metu neįtikinta mūsų argumentų.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš matau, kad daugelis pasisakiusiųjų šiek tiek painioja terminus. Pradžioje kalbėjome apie sujungimus, o dabar – apie prijungimus. Susijungus dviem universitetams, atsiranda naujas juridinis asmuo. Be abejonės, kad tada visos studijų programos kuriamos iš naujo. Šiuo atveju, jeigu mes kalbėtume apie tris Kauno universitetus ir LEU kartu, tai jie sutiko su prijungimo terminu, nes tai yra paprastesnis kelias. Aš puikiai suprantu mažų universitetų baimę išnykti, prisijungus prie didelio universiteto, todėl įvykus prisijungimui turi atsirasti naujas Statutas, kolega Dagy, o ne dabartiniai. Iki kovo 1 dienos jie turi pateikti reorganizacijos planus, pageidautina, ir statutus. Būtent tuose statutuose ir turi atsispindėti autonomiškumas, to reikalauja, beje, Sporto universiteto doktorantai šios dienos pareiškime. Būtent ten turi būti aiškiai parašyta, kad Medicinos mokslų universitete atsiranda Sporto akademija, kad šitame universiteto biudžete yra atskira eilutė Sporto akademijai. Būtent tada toks Statutas ir atspindėtų šios reformos esmę. Laukia ir kiti mažesni universitetai. Įsivaizduoju, kad aš esu tikrai didelis šalininkas tokių dalykų, kad tos akademijos, kurios atsidurs didesniame universitete, išlaikytų autonomiją, išlaikytų studijų programas ir, be abejonės, toms akademijoms būtų skiriamas tikslinis finansavimas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išgirdus kolegos A. Verygos argumentus, kad Europos Sąjungos pinigams panaudoti yra trumpas laikas ir reikia skubėti, man yra tiesiog keista, ar tai gali būti pagrindas nesiskaityti su kolektyvais, su senatu, su taryba? Ar tai yra pagrindas priimti valios sprendimus? Taip pat mes buvome padarę, tiksliau, jūs taip pat padarėte su urėdijomis, sakėte, kad niekas nebus atleidžiamas. Dabar yra nuleidžiama – pareigybės, dėl kurių būtų geriau, kad savo noru išeitų iš darbo, jau dabar apie 300 žmonių išėję iš darbo.
Toliau. Tas pats vyksta su kelių tarnybomis, atvykus prieš pačią reorganizaciją, kalbant su vadovais, su darbuotojais, jie niekas nieko nežino, kas bus. Šiandien sprendžiant kad ir Pakruojo klausimus reikia vykti jau dabar ir derinti su Kaunu, kuris absoliučiai nesiorientuoja. Tas pats vyksta visose situacijose. Kolegos, emigracija praeitais metais buvo 60 tūkst. Ir žinote, ką žmonės sako? Viena iš pagrindinių priežasčių, ypač per tuos metus, yra tiesiog nesiskaitoma su žmonėmis įvairiuose kolektyvuose. Reorganizacijos daromos visiškai neįsigilinus, nepasitarus. Dar kartą sakau, ar tai gali būti pagrindas skubėti, nesišnekėti su žmonėmis, ignoruoti juos? Skubus Europos Sąjungos pinigų panaudojimas. Mes sugebėjome suprasti, kad Menų akademija, Dailės akademija turėtų būti savarankiškos įstaigos. O kodėl Sporto universitetas, kuris irgi ugdo aukšto lygio sportininkus ir panašiai, negalėtų likti kaip atskiras universitetas? Arba bent jau išdiskutuoti ir išties, kaip jau minėjo kolegė I. Degutienė, galbūt jungti visus universitetus, bet giliai išdiskutavus, išklausius nuomones, bent jau nepažeidžiant įstatymų?
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės visos išsakytos. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote šį Seimo nutarimą, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikykite.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 55, prieš – 14, susilaikė 19. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiama ministre, čia matau, ir komiteto pirmininke. Mano įsitikinimu, tokiu darbu, ką nors su kuo nors sujungti, jūs patys sau galite susikurti didžiules problemas. Todėl, kad, pirmas dalykas, mano įsitikinimu, yra šiurkščiai pažeistas įstatymas, nes Vyriausybės teikimo Seimas nėra gavęs. Seimui adresuotą dokumentą apie universitetų jungimąsi Seimas yra gavęs 2016 metų gegužės mėnesį ir tai buvo, gerbiama ministre, Vyriausybės sudarytos darbo grupės teikimas, kuriame buvo nurodyta, kad Kaune reikia jungti visus universitetus, tarp jų ir Sporto universitetą. Tai toks buvo Vyriausybės teikimas.
Antras dalykas, aš noriu pasakyti, kad net jei ir traktuotume, kaip komiteto pirmininkas sako, kad lapkričio 22 dienos Vyriausybės sprendimas yra teikimas Seimui, tai Seimas turėjo įvertinti universiteto tarybos nuomonę. Jūs man parodykite juodu ant balto parašytą, kaip Seimas įvertino Sporto universiteto tarybos nuomonę. Ką čia girdėjome, ir poną A. Gumuliauską, ir ką kalba komiteto pirmininkas, tai yra žodžiai, bet formalios Seimo nuomonės, kaip Seimas vertina tai, kad Sporto taryba atsisako pritarti tokiam susijungimui, aš nematau. Mano manymu, tai yra šiurkštūs įstatymo pažeidimai. Aš nežinau, ką darys Sporto universitetas, ar jis naudosis ir gins savo teises teisiniu būdu, bet, mano įsitikinimu, šitaip šiurkščiai Seimo posėdyje laužyti galiojančius įstatymus taip pat yra negalima. Aš kelsiu klausimą ir Seimo Pirmininkui, ar jis turi teisę pasirašyti tokį įstatymą, jei yra šitaip šiurkščiai laužoma ir nepaisoma galiojančių įstatymų.
PIRMININKAS. Dėkojame už jūsų nuomonę. P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamas Andriau, jūs prisiminkite, dar prieš tai sesijoje jūs kritikavote valstiečius, kad jie nedaro švietimo, ypač aukštojo mokslo, reformos, kad jie neturi politinės valios, neturi politinio ryžto. Kai jie pradėjo daryti, ypač mane stebina tai, kai Aleksandro Stulginskio universiteto bendruomenė sutarė jungtis su Kauno technologijos universitetu ir tai viešai diskutuoja televizijos laidose, jūs prašote pertraukos, kad tas klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės ir neįgyvendinta tų universitetų bendruomenių valia. Jums svarbiausia kaip nors kur nors įkišti pagalį į ratus, kad nevyktų tos reformos, o paskui apkaltinti valstiečius, kad jie nevykdo reformų. Man atrodo, yra liaudies patarlė „Sveikata ir sportas“. Labai logiška, kad prie Sveikatos universiteto jungiamas Sporto universitetas.
Ir dar vienas dalykas. Taigi mes atsižvelgėme dabar į gerbiamojo kolegos Seimo nario siūlymą ir sudarėme ekspertinę komisiją, kuri dar įvertins, analizuos šio susijungimo būtinybę. Bus atlikta ta ekspertizė ir neprieštaravo Seimas. Vis tiek jums blogai. Aš nežinau, ko jūs, Andriau, norite, pasakykite. Pasakykite, ko jūs iš tikro norite? Intrigas čia kelt, ar ką?
PIRMININKAS. Dėkoju. Išsakytos visos nuomonės. Judame toliau.
17.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-1564(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kadangi 30 minučių pertrauka praėjo, grįžtame prie svarstymo 2-1 klausimo – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos. A. Širinskienę kviečiu į tribūną. Dėl vedimo tvarkos E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, R. Tamašunienė pasakė savo požiūrį. Suprantu, kad tai jos asmeninė nuomonė, gerbiu ją. Mūsų frakcija kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, ar ponios A. Širinskienės plenarinio posėdžio metu surengtas komiteto posėdis yra teisėtas. Mes prašome svarstyti, ar tas posėdis buvo teisėtas, teisėtas gal, atsiprašau kalbininkų. Ir jeigu nustatytų, kad neteisėtas, tai ką mes dabar čia svarstome? Todėl aš siūlyčiau pirmiau sulaukti Etikos ir procedūrų komisijos verdikto. Tai turbūt labai logiška situacija. Aš ne iš padangių traukiu. Nes jeigu mes dabar priimsime galimai neteisėto posėdžio metu priimtas komiteto nuostatas, kokioje situacijoje mes atsiduriame?
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų nuomonę. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Noriu patikinti E. Gentvilą, kad visi frakcijos vardu kreipimaisi į Etikos ir procedūrų komisiją fiksuojami ir bus apsvarstyti komisijoje. Bet noriu dar kartą pasakyti savo nuomonę, kad 164 straipsnis dėl ypatingos skubos priėmimo yra taikomas ypatingai skubai visa apimtimi. Ir trijų valandų pertrauka tai nėra pietų pertrauka. Tai yra trijų valandų pertrauka apsvarstyti ir priimti sprendimą. Šiuo atveju mes paskyrėme balsuodami Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir, kiek mano atmintis leidžia prisiminti, posėdžio pirmininkė vicepirmininkė R. Baškienė pasakė, kad pertraukos metu, tai yra tų trijų valandų pertraukos metu, komitetas apsvarstys ir pateiks Seimui savo nuomonę, verdiktą ir t. t., ir mes priėmimo stadijoje galėsime pasisakyti. Ypatinga skuba numatyta įvairiais, mano požiūriu, gyvenimo atvejais. Jeigu įvyktų, tarkime, ekstremali situacija, tai tikriausiai mes nebalsuotume, ar mes galime posėdžio metu leisti komitetui svarstyti, ar ne. Čia 55 straipsnis kalba apie tai, kad eilinių plenarinių posėdžių metu negali vykti, posėdžio laiku nei iš šio, nei iš to sugalvoti pirmininkas ir sukviesti komiteto posėdį. Aš įsivaizduoju, kad vis dėlto 164 straipsnis tai tas ir yra. Bet, be abejo, mes visus, kaip ir sakiau, pagal Statutą… Jūsų prašymas yra teisėtas ir Etikos ir procedūrų komisija visus frakcijos vardu pateiktus prašymus, net žodinius, fiksuoja.
PIRMININKAS. Ir I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu paklausti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės. Kieno vardu dabar jūs čia kalbėjote? Savo asmeniniu vardu, nes jūs nekvietėte jokio Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio. Čia jūs dabar interpretuojate, kaip asmeniškai išmanote šį statutą. Jeigu jau jūs taip kalbate, tai ir pasakykite, kad Seimo narė R. Tamašunienė turi tokią ir tokią nuomonę, bet jūs negalite kalbėti kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, nes… (Balsai salėje) Todėl, kad nebuvo Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio. Kai jis bus, tada jūs tą išvadą mums ir pateiksite.
PIRMININKAS. Dar R. Tamašunienė nori.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Pratęsiu, labai trumpai pasistengsiu. Aš ir pasakiau, kad Etikos ir procedūrų komisija fiksuoja ir apsvarstys. Aš pateikiau savo nuomonę. Tokią nuomonę pateikti turiu teisę, kaip ir kviesti posėdį. Mūsų posėdis dabar nėra suplanuotas. Jis bus apsvarstytas eilinio posėdžio metu, kaip nusprendė mūsų gerbiami Etikos ir procedūrų komisijos nariai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė pakankamai aiškiai viską išsakė, ir aš nutraukiu įvairias diskusijas tuo klausimu.
Tęsiame klausimo svarstymą. Prašau. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip ir buvo įpareigotas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiandien, sausio 12 dieną, buvo susirinkęs į posėdį ir skubos tvarka turėjo svarstyti nutarimo projektą Nr. XIIIP-1564. Turėjome ir analizavome Teisės departamento pastabas, ir faktiškai visoms joms, kiek pamenu, pritarėme. Jūs tai galite pamatyti ir savo ekranuose.
Taip pat turėjome ir dviejų Seimo narių teisėkūros iniciatyvas, kurias svarstėme. Galiausiai komitetas pritarė išvadai ir kartu patobulintam nutarimo projektui, 7 žmonėms balsuojant už ir 2 prieš. Susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau diskusija. Užsirašė devyni Seimo nariai. Gal galime apriboti laiką iki 20 minučių? Visi norite kalbėti. Niekas nieko nesiūlote, ar ne? (Balsai salėje) P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji, turiu siūlymą – nuo frakcijos užsirašiusiems po vieną. Tai būtų teisinga ir sumažėtų kalbančių Seimo narių. Čia vien konservatoriai, tai tą patį per tą patį. Nusibos jie mums. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Siūlote frakcijos vardu? (Balsai salėje) A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, gerbiamas pirmininke, aš siūlau suteikti žodį visiems kalbėti, nes iš tikrųjų labai svarbi tema. Aš siūlau bent čia, Seimo salėje, neriboti žodžio, nes žodį riboti, atrodo, yra nusiteikta kitur. Palikite bent Seimo salėje dar šiek tiek žodžio laisvės.
PIRMININKAS. Aš manau, kad tikrai galime leisti. Klausimas tikrai gana įdomus ir galime visi pasisakyti. Prašau. Pirmasis – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai ne tik įdomi, bet, man atrodo, ir be galo svarbi diskusija. Tikrai taip jau sutampa, kad visai neseniai žodžio laisvę žmonės gynė prie nacionalinio transliuotojo, žuvo žmonės. Šiandien vėl yra kėsinamasi į laisvę.
Argumentai, kuriuos šiandien išgirdau šioje posėdžių salėje, tik dar kartą patvirtino, jog visas šis sukilimas prieš nacionalinį transliuotoją po parlamentinės kontrolės priedanga tėra spektaklis. Spektaklis, po kuriuo slepiasi tiesioginis spaudimas, siekis suvesti sąskaitas, asmenines sąskaitas, ir paprasčiausias bandymas uždėti apynasrį tiems, kurie nebijo jūsų kritikuoti.
Kodėl taip galvoju? Mes šiandien diskusijoje sutarėme, jog turinys, kurį pagamina nacionalinis transliuotojas, yra geras. Mes ir priekaištų neturime, ir nesakome, kad vienos laidos geros ar kitos blogos. Sakome, kad kokybė yra gera.
Klausimas, kurį keliame – sakome, jog tai, ką LRT pagamino, galbūt buvo galima pagaminti pigiau, galbūt buvo galima išleisti mažiau mokesčių mokėtojų pinigų. Klausimas teisingas. Galbūt. Bet ar iš tikrųjų Seimas yra ta institucija, kuri gali ir turi imtis nacionalinio transliuotojo finansinės atskaitomybės? Galbūt yra kitų institucijų, kurios galėtų tai padaryti pakankamai kompetentingai, kaip kad Valstybės kontrolė, kuri audituoja ir nemažai kitų institucijų ir galėtų pateikti mums tą ataskaitą, kurią mes galėtume vertinti.
Dar toliau. Juk yra begalė kitų viešųjų įstaigų, kurios išleidžia daug daugiau pinigų ir kurių rezultatais mes esame šiandien ir čia nepatenkinti, kaip kad universitetai, kuriuos, kalbame, reikia sujungti. Nemanau, jog yra teisingas būdas tokiomis kavalerinėmis atakomis pradėti kontroliuoti ir reikalauti nacionalinio transliuotojo atskaitomybės. Aš manau, kad tai reikia daryti sistemiškai. Labai džiaugiuosi, jog šiandien pavyko įregistruoti įstatymo projektą, kuriuo nustatomas periodinis nacionalinio transliuotojo auditas, kurį atliktų Valstybės kontrolė, – tai finansinis auditas kiekvienais metais ir veiklos auditas kas ketverius metus. Aš labai tikiuosi, kad tautos atstovybė Seimas balsuos ir pritars tokiam siūlymui, kad tai būtų sisteminė kontrolė, o ne atskirų Seimo narių pavedimu viena ar kita įstaiga būtų kontroliuojama.
Toliau. Vienas dalykas, kuris taip pat yra labai labai svarbus – tai Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad įstatymo leidėjas įstatymu turi nustatyti transliuotojo veiklos kontrolės modelį, o ne pats imtis kontroliuoti jo veiklą. Tai, ką mes matome šiandien, iš esmės yra nacionalinio transliuotojo, žiniasklaidos laisvės klausimas. Todėl jeigu Seimo nariai šiandien palaikys siūlymą kurti laikinąją tyrimo komisiją ir žengs pirmąjį žingsnį cenzūros link, aš labai kviečiu visus kitus Seimo narius, kurie nepritars šiai komisijai, kurie nepritars šiam žodžio laisvės suvaržymui ir spaudimui nacionaliniam transliuotojui, kreiptis į Konstitucinį Teismą. Labai kviečiu visus tai padaryti. Kreipimosi tekstas yra parengtas. Aš manau, kad mes kartu galėtume jį užbaigti ir bendromis pastangomis kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris galėtų išaiškinti, ar toks elgesys neprieštarauja Konstitucijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskutuoti kviečiu E. Gentvilą. Frakcijos vardu.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, konstitucingumas, atrodo, nerūpi, nors Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra pateiktas ir labai aiškus. Sakoma, kad nesikišama ir nesvarstoma turinio. Šiandien pateikimo stadijoje už nutarimą kalbėjo vienintelis žmogus. Jis yra Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys. Jis kalbėjo ne apie pinigus, ne apie finansų kontrolės būtinybę, jis kalbėjo apie laidų turinį, ir pavardėmis. Ponas R. Karbauskis pasakė, kad ne, tai čia vieno nuomonė. Kur valstiečių nuomonė? Nė vienas kitas nekalbėjote. Šiandien aš traktuoju: kalbėjo vienintelis valstietis už ir jis kalbėjo apie turinio kontrolę ir būtinybę peržiūrėti šitą turinį, kalbėdamas apie draugų grupes, kurios dabar yra kviečiamos. Tai dabar norėtų turbūt tapti draugais, perėmę tą politinę kontrolę eteryje.
Ponia A. Širinskienė, pateikusi daug skaičių, turiu pripažinti, kalbėjo taip, kad negalėčiau sakyti, kad kalba apie turinį. Man irgi daro įspūdį šitie skaičiai. Kaip aš sakau, visus velnius reikia išgaudyti. Ir prašome užtikrinti tai ne politinių tyrimų metu, o užtikrinti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, jeigu reikia, galų gale ir FNTT imtųsi darbo ir analizuotų, ką daro ir kas vyksta nacionalinio transliuotojo viduje. Aš už bet kurį skaidrumą.
Problema yra politinis tyrimo pobūdis, kai politikai imasi vykdyti nacionalinio transliuotojo kontrolę. Būtent šitam dalykui mes negalime pritarti ir prašome neišsigalvoti, kad mes, liberalai, norime dangstyti kokius nors neskaidrius galimus sandorius nacionalinio transliuotojo viduje, bet tam yra numatyti specialūs mechanizmai, apie kuriuos yra pasisakęs tas pats Konstitucinis Teismas. Kai turime nacionalinį transliuotoją, politikų, Seimo narių, parlamentarų teisės imtis kontrolės mechanizmų yra labai stipriai apribotos. Mes matome, kad ta politinė kontrolė atsirado tada, kai įvyko tiesiog asmeniniai konfliktai tarp televizijos darbuotojų ir kai kurių parlamentarų, kai kurie televizijoje dirbantys žmonės kepštelėjo apie galimus valstiečių verslo interesus, štai tada ir atsirado toks reagavimas: na, mes dabar jus ištirsime politiniais būdais. Gerbiamieji, nekerštaukime, Seimas – ne vieta kerštauti ir suvedinėti asmenines sąskaitas, Seimas yra vieta, kuri turi reglamentuoti ir skaidrinti visus valstybės mechanizmus, bet ne bet kokiais būdais ir ne bet kokiais motyvais.
Šiandien aš turiu konstatuoti, kad mes įžvelgiame tikslą perimti politinę Lietuvos radijo, televizijos kaip nacionalinio transliuotojo kontrolę. Tai yra demokratinės valstybės atributas, kuris ne tik Lietuvoje, bet ir kitose demokratinėse valstybėse turi specialius statusus ir specialius apsaugos mechanizmus. Baikime daryti klaidą po klaidos vedami įniršio, keršto ar tiesiog kartais nesupratimo.
Sausio 12 dieną prieš 27 metus televizijos darbuotojai buvo laikomi didvyriais ir pro langus jie matė šmėklą – rusų imperializmo šmėklą. Kokią šmėklą jie pradeda regėti dabar? Savos politinės valdžios, siekiančios pakeisti kai kuriuos televizijos darbuotojus arba jų vykdomą, sakomą žodžio laisvės interpretaciją pakeisti sau naudinga linkme. Nenoriu išsireikšti, bet šiandien už televizijos langų S. Konarskio gatvėje jau matyti valstiečių šmėkla.
Liberalų sąjūdis, kategoriškai esantis prieš šito demokratinio instituto neteisėtą tyrimą, pasako: tai yra farsas, kuris atsilieps Lietuvai labai skaudžiai. Aš paklausiau ponios A. Širinskienės, kiek kris Lietuvos žiniasklaidos laisvės indeksas pasauliniame reitinge, tai svarbus dalykas, tačiau dar svarbesnis dalykas, kokias tradicijas mes pradedame čia diegti? Mums neberūpi pasaulinės tradicijos, mums neberūpi europinės tradicijos, mums neberūpi „European Broadcasting Union“ – EBU, Europos transliuotojų sąjungos, standartai. Diegiame savus standartus. Ar mes einame Lenkijos ir Vengrijos keliu? Man atrodo, kad mes pradedame eiti šituo keliu. Mūsų frakcija šiame farse nedalyvauja, kaip man sako, jeigu nedeleguojate savo žmogaus, tai kam nors kitam perduodate. Mes niekam neperduodame, mes laikomės tos pozicijos. Jeigu nesugebate įveikti savo ambicijų ar trumparegiškumo, tirkite, užsiimkite politikavimu, bet be mūsų. Mes niekada kitų nedeleguojame, kitų frakcijų atstovų vietoj savęs nesiūlome. Mes pasakome, kai įvyks šitas gėdingas aktas, bus galima konstatuoti – liberalai šiame gėdingame akte nedalyvavo. Kai bus pasekmės Lietuvai politinės, prestižo, jos, beje, bus gerokai didesnės nei puslapių plėšymas iš žurnalų su alkoholio reklama, mes irgi galėsime sakyti: mes tame nedalyvavome, todėl mes nedeleguojame savo narių į šitą komisiją. Norite prisidirbti, sėkmės, aš norėčiau, kad jūs to nenorėtumėte, bet, atrodo, jūs tą norite labai sąmoningai padaryti. Apgalvokite, gerbiamieji, ką jūs darote ir darote ne su televizija, o su Lietuvos demokratinėmis institucijomis bei demokratinėmis normomis ir tradicijomis. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. A. Armonaitę kviečiu į tribūną diskusijos.
A. ARMONAITĖ (LSF). Labas vakaras, iš tiesų čia 19 valandą degs laužai ir prisiminsime, kaip atgavo Lietuva nepriklausomybę, kaip iš naujo atkūrė demokratinius institutus, tačiau yra akivaizdu, kad ir dabar – 2018 metais, gyvenant nepriklausomoje europietiškoje valstybėje, mums reikia kiekvieną dieną ginti demokratinius institutus. Iš tikrųjų žiniasklaida yra ketvirtoji valdžia. Demokratinėje valstybėje nėra svarbu, ar žiniasklaida yra privati, ar tai yra nacionalinis transliuotojas, ji turi būti laisva, ir bet koks valdžios kišimasis į jos veiklą yra instrumentas daryti įtaką turiniui. Net tikrinimas finansų yra akivaizdu, jog tai įrankis daryti įtaką turiniui.
LRT iš tikrųjų veikia mūsų sukurtoje teisinėje sistemoje, ir įstatymų leidėjai esame mes, mes galime sukurti įstatymus, pagal kuriuos visuomeninis transliuotojas būtų atskaitingesnis ir skaidresnis, tačiau tai, ką mes matome čia, šioje Seimo salėje, Seimo koridoriuose, taip pat viešojoje erdvėje, yra labai panašu į valdžios kišimąsi į žiniasklaidą. Dar daugiau, tai yra panašu į konkrečių žurnalistų ir jų asmeninės aplinkos persekiojimą. Persekiojimą dėl to, kad jie dirba savo darbą. Nepasakyčiau, kad visuomeninis transliuotojas vien tik kritikuoja šią valdžią. Žurnalistai dirba savo darbą – jie kritikuoja lygiai taip pat ir opoziciją, ir mus, ir mes, liberalai, tikrai išgyvendami reputacijos krizę, esame ne kartą gavę malkų ir, ko gero, kartais pelnytai, tačiau tai nereiškia, kad mes dabar turime kažkaip suvesti sąskaitas, kurdami politizuotas politines komisijas.
Yra tikra veidmainystė sakyti, kad šita komisija nebus politinė, nes kiekviena komisija, kuri yra sudaryta Seime, kurios nariai yra politikai, bus politinė, nesvarbu, ar mes žiūrėsime sąskaitas faktūras, ar apskambinsime nekilnojamojo turto savininkus ir klausime, o kiek pas jus nuoma kainuoja. Tai yra tiesiog neįtikėtina, tai nėra politikų darbas. Mūsų darbas yra leisti įstatymus, o ne užsiimti tokiu cirku.
Iš tikrųjų mes esame tik per keletą žingsnių nuo tų laikų ir tų šalių, kur autoritariniai režimai reguliuoja žiniasklaidą. Greičiausiai tie laikai pamažu sugrįžta, ir viskas, kas čia vyksta, yra labai panašu į tyliai, lėtai slenkantį autoritarizmą. Aš negaliu balsuoti už tokios komisijos sudarymą. Aš esu tikra, kad neturėtų būti deleguojamas joks mūsų partijos atstovas ten, nes tai yra tiesiog ne taip, kaip turi funkcionuoti demokratinė valstybė ir demokratinės valstybės institutai.
PIRMININKAS. Diskutuoti kviečiu S. Gentvilą. (Šurmulys salėje)
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, P. Gražuliui leidus, išsakysiu kitokią nuomonę, nei jis norėtų išgirsti, ir tikiu, kad aš norėčiau išgirsti ir jo nuomonę vėliau. Petrai, aš jūsų irgi klausysiuos.
Aš turiu svajonę, kad Lietuva galėtų didžiuotis būdama tarp dešimties pasaulio valstybių, kurios turi didžiausią laisvės išraišką ir laisvę žodžiui. Aš tikiuosi, kad galėsiu kalbėti Seime be baksnojimo iš kolegų, ir jie gerbs mano nuomonę, aš tikiuosi, kad mūsų žiniasklaidoje, ypač per nacionalinį transliuotoją, atsiras galimybė diskutuoti ir jos bus daugiau, ką šiandien ryte kalbėjo gerbiamasis N. Puteikis apie gerąją praktiką Skandinavijoje, kur yra suteikiama nuomonė išgirsti visas nuomones. Tačiau ar tas būdas, kuris yra šiandien pasirinktas daryti pokyčius, yra teisingas būdas?
Gerbiamieji valdantieji ir gerbiamoji A. Širinskienė šiandien pasirinko būdą imtis laikinosios tyrimo komisijos veiklos. Gerbiamajam V. Bakui, kai jis kalbėjo apie laikinosios komisijos, kuri tirs verslo įtaką politinėms partijoms, aš tada oponavau ir bene vienintelis sakiau, kad laikinosios komisijos yra daugumos politikų išvados prieš mažumos politikų nuomonę. Laikinosios komisijos yra politinio pobūdžio ir jos nėra ekspertai, mes turime suvokti savo nekompetencijos ir kompetencijos ribas – politikai yra tam, kad kurtų įstatymus, o ne atliktų tyrimus. Aš suprantu, kad į šitą Seimą atėjo daug žmonių, kurie per savo gyvenimą atliko daug tyrimų, jie yra nusipelnę ir tikrai prisidėjo prie saugumo ir gerovės šioje šalyje. Mes esame teisėkūros institucija, kuri turi kurti įstatymus, kurie garantuotų žiniasklaidos nepriklausomybę. Mes turime kurti atmosferą, kurioje galėčiau išsakyti nuomonę be replikavimo vieno ar kito žmogaus, kuris norėtų išgirsti ir save praturtinti nuomone. Mes turime ginti žmogų, kuris turi išgirsti ne vieną nuomonę, o daugelį nuomonių.
Opozicija šiandien garsiai reiškia nuomonę dėl to, kad esamas tyrimas, laikinoji komisija peržengs raudonąją liniją. Priimkite mūsų švelnią pastabą, nes mes matome šioje valstybėje aibę institucijų, kurios turi pagal savo kompetenciją daryti tuos tyrimus, kurie nustatyti laikinosios komisijos užduotyse. Aš klausiu valdančiųjų: ar jūs nepasitikite valstybės institucijomis, kurios turi tiesiogiai atlikti šitą darbą, ar tikrai privaloma atlikti politinį tyrimą ir klausti šitų užduočių? Mes, opozicija, šiandien bent daugumos balsais pasakėme, kad jūs peržengėte tą ribą, nes yra Lietuvoje institucijų, kurios turi daryti šiandien savo darbą. Tikrai priimkite nuoširdžią jauno politiko pastabą, kad kiekvienas, esantis valdžioje, bus kritikuojamas ir neturi imtis atgalios galios instrumentų tam, kad kritikuojančią instituciją paverstų tiriamąja institucija. Šiandien būtent tai pavyko.
Ir tai atskleidė gerbiamasis N. Puteikis. Aš labai kviečiu valdančiuosius, jeigu yra kita nuomonė ir jūs atsiribojate nuo N. Puteikio, vis dar užsirašyti, nes aš šiandien nematau nė vieno kalbančio iš valdančiųjų, išskyrus tą patį N. Puteikį, svarstymo metu. Ar turi ir kitą nuomonę, be N. Puteikio, šiandien dauguma? Daugumai atstovaus tik gerbiamasis P. Gražulis. Gerbiamieji, atsiriboję nuo Naglio, jūs vis dar tylite ir neprakošiate tos tikrosios intencijos, kodėl reikia laikinosios tyrimo komisijos, kodėl jūs nekalbate, kodėl neišdėstote? Kodėl vėl N. Puteikis eis už jus ir kalbės apie turinio kontrolę, apie konkrečius asmenis. Aš labai linkiu Nagliui neprasižioti ir nekalbėti apie šituos dalykus. (Balsai salėje) Puiku.
Šiandien ryte aplinkos ministras, lankydamasis Liberalų sąjūdžio frakcijoje, kalbėjo apie pergales vykdant miškų urėdijų reformą, apie valdymo depolitizavimą. Šiandien priimtas Visuomenės įstatymo pakeitimas, taip pat buvo mojuojama juo, kad jis buvo reikalingas dėl to, kad EBPO reikalavo, kad žiniasklaida būtų žymiai skaidresnė ir mažiau veikiama politikos.
Gerbiamieji, vieną įstatymą šiandien jūs argumentavote tuo, kad EBPO reikalauja žymiai didesnio skaidrumo, bet, kita vertus, tą pačią dieną jūs imatės politinio tyrimo ir kontrolės. Baigdamas aš tik pasakysiu, kad iš tikrųjų šitoje valstybėje mes turime kurti tradicijas, kurti pasitikėjimą žiniasklaida ir mažiau kariauti, o imtis veiksmų, kurie užtikrintų nuomonių įvairovę, o ne nuomonių vienovę. Kviečiu apmąstyti, ar tikrai nėra valstybėje institucijų, kurios galėtų atlikti tyrimą, ir ar neperžengėte raudonos ribos, kurią pamatys Europos institucijos ir kitos nevyriausybinės organizacijos. Dėkoju už galimybę išsakyti nuomonę.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Kubilius. (Šurmulys salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad svarstome tikrai labai rimtą klausimą, tam tikra prasme dėl demokratinės ir konstitucinės raidos toliau, ne dėl finansų, ne dėl skaidrumo, iš tikrųjų dėl tolesnės visos raidos. Mano įsitikinimu, aš nenoriu čia nei smerkti ko nors, nei ką nors labai su patosu kalbėti, bet, mano įsitikinimu, yra einama labai pavojingu keliu kuriant šitą komisiją, galimai net ir ne konstituciniu. Aš prieš kelias dienas ir feisbuke rašiau išnagrinėjęs žymiai detaliau ir Konstitucinio Teismo sprendimą. Man tik gaila, kad į tuos argumentus nelabai įsiklausoma. Esame šiandien čia, kur esame.
Skaidrumas radijo ir televizijos veiklos tikrai yra būtinas. Tačiau, mano įsitikinimu, taip, kaip siūloma komisijos įgaliojimuose, kad parlamentinė tyrimo komisija turi atlikti LRT administracinės veiklos, finansinės ir ūkinės veiklos tikrinimą, tai visą tą tikrinimą ir kontrolę žymiai efektyviau ir skaidriau gali atlikti Valstybės kontrolė ar kita reikalinga ir tokį tyrimą skaidriai galinti atlikti valstybės institucija, bet ne politikai. Kai politikai bando tai daryti, gal ir geriausių ketinimų vedami, siekdami skaidrumo ar kitų kokių nors labai gražiai skambančių tikslų, vis tiek tai neišvengiamai darosi panašu į norą daryti įtaką televizijos turiniui, perimti valdymą ar bent jau štai tokiu spaudimu, tyrimo spaudimu, neutralizuoti nacionalinį transliuotoją.
Čia aš noriu pacituoti dar kartą visiems labai aiškiai Konstitucinio Teismo 2006 metų sprendimą, ką Konstitucinis Teismas pasakė apie Nacionalinio radijo ir televizijos kontrolę, pabrėždamas, kad tokia kontrolė turi būti efektyvi, bet ji kartu turi apsaugoti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Štai Konstitucinio Teismo teiginys: kontrolės negali atlikti, pabrėžia, kokie asmenys negali atlikti kontrolės, kontrolės negali atlikti tie asmenys, kurie patys yra susiję su nacionaliniu visuomeniniu transliuotoju tarnybiniais, turtiniais ar finansiniais ryšiais, arba yra kaip kitaip nuo jo priklausomi, arba patys turi savų interesų, susijusių su nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla, arba priklauso interesų grupėms, taip pat ir institucionalizuotoms, kurios turi būtent tokių interesų. Aš nenoriu plėtotis šitoje vietoje. Viena iš nacionalinio transliuotojo misijų yra informuoti visuomenę apie valstybės reikalus, apie Seimo darbą, apie Vyriausybės darbą, ir visiškai akivaizdu, bent jau mano įsitikinimu, kad Konstitucinis Teismas tiesiai nurodo, kad politinė valdžia ir jos atstovai negali vykdyti tokios kontrolės. Tai yra Konstitucinio Teismo labai aiškiai suformuluota doktrina, ir mes į tai negalime nekreipti dėmesio.
Aš šiuo atveju nieko daugiau nenoriu sakyti, aš visiškai pritariu E. Gentvilui. Mano įsitikinimu, kodėl toks kelias yra pavojingas? Todėl, kad yra labai netoli nuo mūsų tokių pavyzdžių: visų pirma ta pati Vengrija ir ta pati Lenkija. Aš matau labai daug požymių ir sutapimų, kad pirmieji žingsniai, einama šituo keliu.
Antras dalykas, iš tikrųjų kokia tradicija yra kuriama? Aš galiu pasakyti, kokia tradicija yra kuriama. Kiekvienas Seimas, susiformavus politinei daugumai, savo darbą pradės nuo to, kad vykdys Nacionalinio radijo ir televizijos veiklos politinį tyrimą turėdamas labai paprastą ir aiškų tikslą – arba perimti valdymą, arba bent jau neutralizuoti. Ką reikėtų daryti? Čia jau buvo pasakyta ne vieną kartą. Jeigu norime iš tikrųjų… Jeigu netikime skaidrumu, tai kreipkimės į Valstybės kontrolę, atiduokime visą medžiagą, reikalaukime dar daugiau medžiagos ir prašykime Valstybės kontrolės nedelsiant imtis ir atlikti visą auditą.
Dar ką reikėtų padaryti, tai, ką kalbėjo M. Majauskas, – perimti BBC patirtį, irgi apie tai esu kalbėjęs. Paskaitykite pagaliau BBC čartą, tai yra įstatymą, kuris apibrėžia BBC veiklą, ir pamatysite, kaip ten detaliai yra nurodyta, kokie auditai turi būti atliekami BBC, kaip jie turi būti įtraukti į kasmetinę ataskaitą. Ir 2009 metais tame pačiame čarte – britų parlamentarai priėmė sprendimą, kad turi būti taip pat atskleisti ir visi atlyginimai, ir tai yra daroma. Bet tai daroma civilizuotu keliu. (Balsai salėje) Aš baigiu tuoj pat. Kodėl iki šiol tai nepadaryta prabėgus metams? Kodėl dabar, artėjant Nacionalinio radijo ir televizijos direktoriaus rinkimams, yra kuriamos tokios komisijos, kodėl tai nebuvo padaryta? Aš turiu vieną labai paprastą atsakymą, kas turi Seime rūpintis iš tikrųjų, kad įstatymai, reguliuojantys Nacionalinį radiją ir televiziją,..
PIRMININKAS. Laikas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Tuoj pat baigiu.) …būtų sureguliuoti. Turi rūpintis Kultūros komitetas. Gal Kultūros komiteto pirmininkui per sunku tokį darbą dirbti, gal reikia neieškoti kur nors kitur problemų, o pažiūrėti čia. Bet jeigu rimtai, aš siūlau iš tikrųjų sustoti ir atsitokėti.
PIRMININKAS. J. Razma. Salėje Jurgio nematau. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Liberalams ir konservatoriams aš kalbėsiu ne frakcijos vardu, savo asmeniniu vardu.
Lietuviško propagandisto A. Matonio gerbėjams iš abiejų pusių (turiu omenyje konservatorių, liberalų pusę) – jūs nesijaudinkite, jeigu Seimui pavyks gauti visas buhalterines ataskaitas ir sąmatas, tai A. Matonis nenustos kepti savo propagandinių reportažų, jis keps juos ir toliau. Juk komisijos projekte neparašyta, kad mes siūlome pakeisti LRT tarybą. Turinį prižiūri LRT taryba. Jai vadovauja ne politikas. LRT taryba turinį prižiūri taip, kad A. Matonis galėtų kepti savo propagandinius reportažus. Juk nėra įregistruotų įstatymo ar nutarimo projektų, kuriuose būtų siūloma pakeisti tą LRT tarybą. Nėra. Tikrai, jūs būkite ramūs, propagandiniai reportažai tęsis. D. Kiseliovas džiaugsis savo lietuvišku mokiniu.
Dabar liberalams, kurie sako, kad Sausio įvykių šviesoje negražu prašyti sąmatų. Aš sakyčiau, kad labai gražu, nes neatsimenu nė vieno iš LRT dabartinių vadovų nei Sąjūdžio mitinguose, nei Žurnalistikos fakulteto Sąjūdžio susirinkimuose, nei Sausio įvykiuose neatsimenu nė vieno iš jų. Man atrodo, keletas iš jų net dalyvavo 1988 metų mitinge, kuris smerkė piketą prie A. Mickevičiaus paminklo. Aš sakyčiau, kaip tik būtų labai simboliška šiems, nedirbusiems laisvai Lietuvai, jos nesiekusiems, o dabar sėdintiems ant milžiniško pinigų maišo ir dalinantiems šituos pinigus savo draugeliams, kaip tik būtų simboliškai teisinga šiandien priimti tokį sprendimą ir paprašyti suįžūlėjusių ponų, kad gal vis dėlto pabūkite jūs biudžetine viešąja įstaiga ir teikitės vieną kartą atlikti bent jau vidaus auditą.
Kur paskutiniai penkerių metų vidaus auditai? Visos įstaigos atlieka. LRT leidžia sau neatlikti, ar ne? Kur yra LRT išorės auditai? Aš trečia kadencija Audito komitete, aš neatsimenu. LRT visada sakė taip: nedrįskite kišti savo nešvarių politinių nagų prie mūsų žurnalistinio skaidrumo.
Ar Seimo komisija ruošiasi paprašyti sąmatų iš žurnalistų? Kas yra LRT žurnalistai? Tai yra šitos LRT nomenklatūrinės vadovybės ubagais paversti žmonės, bandantys sąžiningai atlikti savo darbą. Koks jų algų vidurkis? Jie gauna pusantro minimumo. O pasižiūrėkite prodiuseriai kokiuose šimtuose tūkstančių maudosi. Tai jeigu po Seimo komisijos mes atliktume teisingą veiksmą – iš suįžūlėjusių ponų atimtume ir išdalintume sąžiningiems LRT eiliniams darbuotojams, tai būtų labai teisingas Seimo žingsnis, paplotų ir patys LRT darbuotojai, ir pati visuomenė.
O liberalams noriu priminti. Aš suprantu, ko jūs čia taip marškinius plėšote. Tų prodiuserių, apie kuriuos čia tose sąmatose kalba ir kurie rašo raštus, kad jie prašo neatskleisti komercinių paslapčių, laidose jūsų Klaipėdos meras V. Grubliauskas per pastaruosius rinkimus maudėsi šlovės centre, pirmoje vietoje sėdėdamas, visą laiką rodomas. Ir tokių faktų šiose prodiuserių laidose yra daugiau negu pakankamai. Tik labai gaila, kad tuomet Vyriausioji rinkimų komisija nerado savyje jėgų.
Kadangi, kaip matome, Valstybės kontrolė nedrįsta, pati LRT vidaus audito atlikti nenori, Vyriausioji rinkimų komisija neranda savyje jėgų, tai šiuo atveju aukščiausia institucija, kuri gali išskaidrinti finansus ir paprašyti šitų ponų parodyti valandinius įkainius, deja, lieka tik Seimas. Taigi pasikartosiu.
Jeigu mes gausime tas sąmatas ir spėsime paviešinti, iki kol jūsų teikimu Konstitucinis Teismas užkirs kelią Seimo komisijai, jeigu spėsime paviešinti, aš manau, visuomenė bus be galo dėkinga pamačiusi, kad ne tik „Lietuvos geležinkeliuose“ vagia, bet vagia ir LRT. Tai, kolegos, turėkite sąžinės. Mes puikiai suprantame, kad LRT yra seniai pavirtęs grupės draugų būreliu, kuris vagia pinigus įžūliau negu „Lietuvos geležinkeliuose“. Jeigu išvalėme „Lietuvos geležinkelius“, išvalykime ir šią vagių šutvę išvaikykime. O žurnalistai tegul lieka ir galų gale pradeda dirbti nebevadovaujami tokių korporacijų atstovų kaip A. Matonis.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Repliką pasakysiu po balsavimo. Gerbiamieji, aš netikėjau, būdamas Seimo narys tikrai ne pirmą kadenciją ir kalbėdamas su žmonėmis, visa Lietuva mato, užvaldyta ir okupuota Lietuva. Ir tai yra D. Grybauskaitės ir konservatorių. (Balsai salėje) Aš noriu jums pasakyti: jie džiaugiasi, kad per devynerius D. Grybauskaitės Lietuvos valdymo metus žiniasklaidos laisvės indeksas nukrito nuo 9 iki 33 vietos. Laisvės indeksas Lenkijoje, Vengrijoje yra daug aukštesnis negu konservatorių užvaldytoje Lietuvoje.
Kodėl čia spiegia konservatoriai su liberalais, man labai aišku. Tai ne Lietuvos, tai jų televizija. Jų! Seimo narys negali apsiginti. Pateikiama viena nuomonė. Jeigu kur nors šnipštelėjai konservatoriui, tuojau visa jų nupirkta žiniasklaida trimituoja vieną tiesą. Aš netikėjau, kad valstiečiai turės politinės valios ir drąsos sudaryti šitą komisiją.
Aš jums sakau, kadangi esu Audito komitete ir lankosi aukšti Valstybės kontrolės pareigūnai, koridoriuje slaptai sako: tik nesudarykite šitos komisijos, nepaveskite mums, išsuks mums rankas, būkite žmonės, sudarykite patys ir atlikite tyrimą. Tai čia demokratinė valstybė? Tai čia demokratiškumas? Taip, konservatoriai gina savo propagandinį ruporą. Na, taip ir būt.
Bet aš noriu pasakyti ir pasididžiuoti. Sveiksta ir konservatoriai po mano rezoliucijos. Jau 11 konservatorių balsavo už šios komisijos sudarymą. Šitie Lietuvos radijo ir televizijos fariziejai, visokie jakilaičiai, miliūtės ir visokios kelia kitiems aukščiausius moralinius reikalavimus, finansinius reikalavimus, o patys vagia nebaudžiami. Jūs to nematote, ponai konservatoriai? Mato visa Lietuva. Kai feisbuke parašiau, aš pirmas iškėliau šitą klausimą, kad užduotų, atsakytų į finansinius klausimus, žinote, ką man atsakė A. Siaurusevičius? Ar tu esi robotas, ar ne, mes neatsakysime į tavo klausimus – tyčiojasi.
O pažiūrėkite, kai „15min“ buvo atspausdintas straipsnis, kad bus sudaryta darbo grupė ir atliekamas LRT finansinis patikrinimas, ką pasakė būsimas LRT vadovas ponas E. Jakilaitis? Paskaitysiu. E. Jakilaitis: „Niekas čia jūsų tikrai nebijo (nes globoja Prezidentė, pridedu), tik sunku patikėti, kad su tokiais suskiais turime reikalą ir tiek.“
Štai, gerbiamieji, tai čia demokratija, tai čia kultūros pavyzdys, tai čia aukščiausia moralė? Atėjo valanda, įvyko vienas stebuklas, kad tauta išrinko valstiečius, antras stebuklas, kad jūs, konservatoriai, jų nesuskaldėte, o trečias stebuklas vyksta šiandien, kad jie turi politinės valios vis dėlto padaryti tvarką Lietuvoje, ne tik geležinkeliuose, ne tik kitose valstybinėse institucijose, bet ir šioje jūsų globojamoje irštvoje.
Pabaigai. Nuoširdžiai dėkoju jauniesiems konservatoriams, kurie nepabūgo ir neišlaužė jums rankų, ir dar G. Landsbergiui, partijos pirmininkui, kuris balsavo už šios komisijos sudarymą. Turi būti tvarka, turi būti visuomeninis transliuotojas ir visų žmonių nuomonė turi būti išklausoma, o ne tik konservatorių.
Tikiuosi, kad bus priimta, sudaryta šita komisija. Man, kaip žmogui, truputėlį gaila, kad nagrinėjami tik finansiniai dalykai. Tik finansiniai dalykai nagrinėjami ir klausimai suformuluoti. Reikėtų panagrinėti iš principo šią televiziją ir turinio prasme. Nuolat feisbuke rašo žmonės, kad ji užvaldyta, pati tendencingiausia, pati neteisingiausia televizija. Bet šiandien ir už tai ačiū, kad sudaryta ir bus patikrinti finansai. Jie rodo į kitus pirštu, bet tegul pasižiūri į save.
Taigi visus raginu balsuoti už šios komisijos sudarymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Paskutinis kalba M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, na, ką gi, štai išgirdome, kam viso to reikia. Reikia padaryti tvarką Lietuvoje, kitaip tariant, patvarkyti Lietuvą.
Kažkur girdėta leksika, kai prieš 18 metų į Rusiją atėjo tuomet mažai žinomas V. Putinas. Girdėjome ne iš vieno daugumos atstovo, kad tikslas yra patvarkyti ir žiniasklaidos turinį, kuris dabar yra tendencingas, kuris galėtų būti labiau atitinkantis tas tendencijas, kurių norėtų politiniai užsakovai.
Tiktai kur yra šitos tvarkos pagrindinio užsakovo balsas, žmogaus, kuris užsakė šitą komisiją – R. Karbauskio? Demokratinėje politikoje, jeigu inicijuoji tokią iniciatyvą, tai ir būk jos flagmanas, stok į tribūną ir argumentuok. Vėlgi atvirkščiai: jeigu norima tampyti virvutes iš užkulisių, tai nėra demokratinės politikos bruožas, tai yra bruožas tos politikos, kuri veikia per statytinius, per samdomus žodinius arba nežodinius smogikus. Kultūros komitetas turėjo visus instrumentus tvarkyti šitą situaciją: kreiptis į institucijas, nagrinėti dokumentus, kviestis ant kilimėlio ar prie stalo atsakingus žmones ir aiškintis situaciją. Ne! Pereina prie politinių instrumentų, kuriais norima įvesti tvarką pradžioje LRT, o paskui ir visoje Lietuvoje. Pradžioje patvarkyti LRT, paskui ir visą Lietuvą.
Aš už skaidrumą. Visi čia mes esame už skaidrumą, bet negalime tikėtis, kad teisė ir skaidrumas kils iš Konstitucijos pažeidimo. Kai paaiškėja, kad tikslas yra suvedinėti politines sąskaitas, perimti politinę kontrolę, persekioti už kritiką konkrečius žurnalistus, ką mes labai aiškiai pamatėme, aš labai abejoju, ar galima tikėtis gera valia ir bona fide tų žmonių, kurie sako, kad mes taip padidinsime skaidrumą ir mes taip sustiprinsime teisę ir teisėtumą Lietuvoje.
Po šitos komisijos, net jeigu ji paskirs patį nešališkiausią ar padarys, kad būtų paskirtas pats nešališkiausias vadovas, net jeigu jos rezultatas bus tas, kad bus įtvirtintas pats skaidriausias reguliavimas, visuomeninis transliuotojas neteks dalies savo laisvės. Ar jūs galite įsivaizduoti, kad po to, kai dėl nepalankaus nušvietimo, nepalankių klausimų, į kuriuos taip ir nebuvo atsakyta, įvyko toks puolimas, kad po to kitas vadovas neuždės sau tam tikro vidinio cenzoriaus, kad pagalvos: o gal geriau nepulkime, gal geriau nekritikuokime, nors ir yra pagrindas, nors galbūt kyla grėsmė nacionaliniam saugumui dėl to, bet gal geriau pastovėsiu nuošaly, kad ir pats nesulaukčiau panašaus puolimo? Tai labai reali galimybė. Laisvės suvaržymas prasideda nuo tokio baimės įvedimo. Tie, kurie turi savo rankose daugumos politinį vėzdą, turėtų labai atsargiai juo mosuoti, kad tai nebūtų suprasta kaip grasinimas, nes demokratines struktūras labai lengva sugriauti tokiais gestais. Labai lengva, inicijavus politinį procesą, perbraižyti tas ribas, kur laisvės erdvė sumažėja. Tai yra labai realu, nuo to prasideda iš tikrųjų demokratijos erozija. Ji labai trapi. Iš tikrųjų dabar mes ją kuriame, ji gimsta, jai yra dar tiktai ketvirtis su trupučiu amžiaus. Tą gimstančią kultūrą reikia tobulinti: reikia skaidrumo, reikia tobulinti reguliavimą, reikia nuolatinės valstybės kontrolės, bet ne politinės kontrolės, puikiai suprantame, kad parlamentinė komisija yra politinė kontrolė.
Kolegos jau kalbėjo apie tarptautinį rezonansą. Nenuvertinkime to. Jeigu mes norime būti girdimi pasaulyje kaip laisva šalis, mes negalime sau leisti šito žingsnio. Aš jums sakau labai paprastai ir atvirai, nieko negąsdinu, bet tiesiog mes nebūsime laikomi laisva šalimi, jeigu žengsime tą žingsnį. Patikėkite!
„Orbanizacija“ – jau buvo įvardytas tas žodis kolegų, kurie sakė: mes panašiai ėjome į Vengriją. Vengrija 71 vietoje pagal žiniasklaidos laisvę, mes – 36. Yra kur kristi, taip. (Balsas salėje) Bet aš norėčiau priminti kitą žodį – „putinizacija“, nuo ko V. Putinas pradėjo savo galios sutvirtinimą ir demokratijos eroziją. Buvo tokia televizija NTV, kur irgi buvo iškeltas finansinio neskaidrumo motyvas, ji buvo perimta ir nuo to prasidėjo maršas per institucijas.
Kolegos, šitą veiksmų grandinę mes matome ir Seime, kai iš tikrųjų ir opozicijos teisės yra pažeidžiamos, ir Seimo pozicijos yra neteisėtai užgrobiamos (aš kalbu apie vicepirmininkų pozicijas, kurios neatspindi realaus pasiskirstymo, bet tiesiog daugumos teise jos yra perimtos), ir varžomos iš tikrųjų opozicijos teisės reikštis, ir daug kitų dalykų. Mes matome visą tą tendenciją. Dabar bus dar vienas žingsnis ta pačia linkme, todėl, kolegos, aš labai rimtai raginu iš tiesų, jeigu mums rūpi konstituciniai pagrindai, nepalaikykime. Už laisvą žiniasklaidą, taip pat už laisvą Lietuvą, kuri Sausio 13-ąją buvo apginta! Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusiją baigėme.
Kviečiu A. Širinskienę į tribūną. Pasiūlymų svarstymas. Iš viso yra šeši Seimo narių R. Budbergytės ir D. Šakalienės pasiūlymai bei vienas A. Širinskienės pasiūlymas. Ar yra R. Budbergytė? Gal galėtų R. Budbergytė pristatyti savo pasiūlymus? Visus šešis gal galėtumėte pristatyti kartu? Dėkosiu. Prašau. Visus šešis, jeigu galite, pristatykite.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Kokius šešis?
PIRMININKAS. Pasiūlymus dėl straipsnių.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerai. Tikrai mes siūlome pakeisti šitą nutarimą ir vietoje Seimo komisijos, kai būtų keičiamas ir pats Seimo laikinosios tyrimo komisijos nutarimo projektas, siūlyti atlikti valstybinį auditą būtent Valstybės kontrolei, kaip aukščiausiajai audito institucijai. Todėl yra keičiamas projekto pavadinimas.
Toliau yra keičiamas projekto 1 straipsnis, kuriuo yra siūloma (žinoma, galima ir pavesti) Valstybės kontrolei įvertinti dabar egzistuojančią vidaus kontrolės sistemą, aplinką, kurią turi nacionalinis transliuotojas, ir taip pat jau atliktų išorės auditų rezultatus…
Taip pat neabejotinai yra būtina įvertinti ir nacionaliniam transliuotojui taikomą ir nustatytą teisinį reguliavimą, kiek jis yra pakankamas ir kiek jis yra išsamus. Taip pat nuspręsti, įvertinus tą vidaus kontrolės sistemą, dėl valstybinio audito atlikimo. Todėl toliau mes siūlome išbraukti 2 ir 3 straipsnius, o buvusį 4 straipsnį laikyti 2 straipsniu ir jame vietoje žodžių „įpareigoti komisiją“ įrašyti žodžius „pasiūlyti Valstybės kontrolei“. Buvusį 5 straipsnį mes siūlome laikyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „Pasiūlyti Valstybės kontrolei atlikti nacionalinio transliuotojo vidaus kontrolės aplinkos bei atliktų išorės auditų rezultatų vertinimą, nacionalinio transliuotojo veiklai taikytino teisinio reguliavimo pakankamumą bei išsamumą, išvadas pateikti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir iki 2018 m. kovo 1 d. informuoti Seimą dėl sprendimo dėl valstybinio audito atlikimo.“
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto išvadą dėl visų šešių gal galite pristatyti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, posėdyje įvertinęs pasiūlymus, jiems nepritarė. Mes atkreipėme dėmesį, kad yra reikalingas platesnės apimties tyrimas, o Laikinųjų komisijų įstatymas laikinajai komisijai suteikia teisę kreiptis į auditą ir (ar) Valstybės kontrolę ar kitas institucijas ir kartu prašyti atlikti tam tikrus veiksmus. Tokiu atveju, be abejo, laikinoji komisija galės priimti savo sprendimą. Kaip buvo galima suprasti iš pateikto pasiūlymo, tą komitetas taip pat įvertino, kad Seimo kreipimasis į auditą ar kontroliuojančią instituciją – Valstybės kontrolę iš tiesų tos pareigos atlikti vertinimą nesuteikia. Telieka institucijos diskrecija apsispręsti. Vertindami visus tuos dalykus, mes manome, kad būtų tikslinga turėti laikinąją komisiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šių siūlymų motyvai. Už – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Man labai įdomu, kaip komisija galėtų pradėti savo darbą iš tikrųjų neturėdama tam tikrų bazinių vertinimų, kurie yra reikalingi. Viena iš institucijų, kuri gali padaryti pagrindinį vertinimą, yra Valstybės kontrolė. Man labai juokingas yra dabartinės LRT vadovybės motyvavimas, kad į visus klausimus atsakys Valstybės kontrolė, nes tai skamba panašiai, kaip kito pono motyvavimas, kad į visus klausimus turi atsakyti Valstybinė mokesčių inspekcija. Vis dėlto LRT kreipimasis į Valstybės kontrolę, be abejo, yra tam tikro žaidimo dalis, tačiau Seimas tikrai gali paprašyti Valstybės kontrolės atlikti auditą, to audito pagrindu taip pat, jeigu yra reikalas, be jokios abejonės, yra galimybė kreiptis ir pačiai Valstybės kontrolei į kitas institucijas ir tada galima svarstyti, priklausomai nuo to, kokie bus audito rezultatai, ar reikia atskiros Seimo komisijos ir ką ji turėtų papildomai tirti, ir kokius sprendimus turėtų priimti. Tačiau pradėti nuo nulio, neturint kompetentingų institucijų išvadų, patvirtintų audito ataskaitų, tyrimų kokių nors ir taip toliau, ir panašiai, man atrodo, labai labai keista mintis. Todėl kad komisija turbūt porą mėnesių sėdės ir mąstys, ką čia dabar veikti ir į ką kreiptis, kad kas nors mums parašytų ką nors, kad mes galėtume svarstyti. Tikrai, manau, kad labai racionalus pasiūlymas. Gerbiamoji nutarimo teikėja, pristatydama nutarimą, taip ir neatsakė į klausimą, į kokius klausimus, iškeltus komisijai, negali atsakyti Valstybės kontrolė. Manau, kad Valstybės kontrolė gali atsakyti į visus klausimus, jeigu Seimas kreiptųsi, Valstybės kontrolė tokį auditą atliktų ir tada jau su ta audito medžiaga mes galėtume kalbėti visiškai kita kalba, nei dabar kalbame visą dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamoji Ingrida, jūs puikiai žinote, kad šį klausimą dėl LRT skaidrumo, finansinio skaidrumo kaip Audito komiteto narys kėliau gana seniai. Pats kreipiausi į Lietuvos radiją ir televiziją, kad atsakytų į finansinius klausimus. Viena. Deja, gavau pasityčiojimą. Po to kreipiausi į mūsų Audito komitetą, kuriame aš esu, kad Audito komitetas imtųsi priemonių ir pareikalautų arba bent priimtų nutarimą, kad Valstybės kontrolė atliktų tyrimą. Deja, metai prabėgo, bet jokio nutarimo Audito komitetas taip ir nepriėmė. Man atrodo, buvo laikas. Kas dabar trukdo dar kartu atlikti ir Valstybės kontrolei? Audito komitete, kreipkimės kitame posėdyje, tegul papildomai kartu atlieka tikrinimą, auditą ir Valstybės kontrolė. Man atrodo, čia noras nustumti klausimą, kad tik nebūtų atliekamas tyrimas.
Kitas dalykas, trečią kartą sakau, koridoriuose su didžiausia baime Valstybės audito vadovai sako, tik neteikite mums, išsukinės rankas, mes negalėsime pateikti gana kvalifikuotos ataskaitos, mums darys spaudimą. Ar jūs nematote, kokį dabar daro spaudimą Seimo nariams? Skambina į telefonus, pabėga iš salės, ar jūs nematote, kas yra už nugaros? Du Seimo nariai iš mūsų frakcijos pabėgo. Daro milžinišką spaudimą, tai čia demokratijos viršūnė?! Kas čia yra?! (Balsai salėje) Prieš.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl visų šešių, nes jos yra susijusios, tai yra R. Budbergytės ir D. Šakalienės siūlymai. Kas palaikote šiuos siūlymus, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 33, prieš – 34, susilaikė 25. Siūlymams nėra pritarta.
Replika po balsavimo I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Norėčiau gerbiamajam Petrui priminti, jeigu jis dalyvauja iš tikrųjų komiteto posėdžiuose, o ne tuo metu sklando kažkur jam žinomose erdvėse, kad būtent Audito komitetas kreipėsi į Vyriausybę su pasiūlymu, kad visuose įstatymuose, kurie kalba apie dideles viešąsias įstaigas, tai nėra tik LRT problema, kokią čia partikuliarinę kas nors norėtų spręsti, yra kitos didelės viešosios įstaigos, kurių auditas ir metinių ataskaitų turinys taip pat nėra iki galo išspręstas, būtent Audito komitetas kreipėsi į Finansų ministeriją, kad šie pakeitimai būtų parengti. Jie yra parengti ir derinami. Vyriausybė juos turėtų pateikti Seimui. Taigi, Petrai, dalyvauti posėdžiuose prašau ne tik kūnu, bet ir siela. Ačiū. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamieji kolegos, man teko tokia laimė įkurti Audito komitetą ir mes svarstėme 2004–2008 metų kadencijoje LRT. Žinote, ką suradome? (Balsai salėje) Suradome tai, kad metiniai atlyginimai visų darbuotojų buvo 5 tūkst. litų. Padalinkite iš 12 ir gausite 400, tą minimumą. Tai štai – tokia LRT. Visa kita buvo a là vokeliai, t. y. autoriniai priedai. Pamanyk! Įsivaizduokite, žmonės išeidavo į pensiją, buvo varomi iš valstybinės televizijos ir biudžetai buvo mažesni. Ką darė Valstybės kontrolė? Nieko nedarė. (Balsai salėje) Tokiu atveju šiandien pažiūrėkime, E. Jakilaitis ir company – 800 tūkst., kai vidutiniškai 12 tūkst. gauna eilinis darbuotojas, ir tai geras atlyginimas. 67 kartus mažiau nei vienas asmuo. Konservatoriai, palikite tą savo citadelę ir baikite tuos žaidimus! Uzurpavote Lietuvos nacionalinę televiziją ir šeimininkaujate! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Ingrida, aš labai geranoriškai noriu pasakyti, taip, iš tikrųjų kreipėtės, kad būtų taisomi įstatymai, bet tai nėra kontrolės klausimas, kad ateityje būtų daugiau tvarkos. Bet kas padaryta ne taip, kaip finansai išleisti, tikrai mes tai galėjome padaryti. Bet, klausykite, mes turėjome tą teisę kreiptis į Valstybės kontrolę. Kiekviename mūsų Audito komiteto posėdyje vyriausiasis valstybės kontrolierius sėdi ir dalyvauja. Man atrodo, jeigu būtų toks kreipimasis, šiandien tas patikrinimas būtų buvęs, bet jo nebuvo, pritrūko politinės valios.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nutraukiu diskusiją. Likęs dar vienas pasiūlymas. Tai Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas dėl 4 straipsnio. Gal galėtumėte pristatyti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų buvo mano pasiūlymas, komitetas jam pritarė iš dalies. Aš visiškai pritariu komiteto nuomonei ir tikrai galiu pasidžiaugti, kad atsižvelgėme ir į visas Teisės departamento pastabas, tikrai neprašysiu atskirai balsuoti.
PIRMININKAS. Taip. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso nuomonė už – N. Puteikis. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes svarstėme Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymą pakeisti 4 straipsnio 12 punktą. Tiesiog Seimo nariai turėtų sekti savo ekranuose, dėl ko jie balsuoja. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau, N. Puteikis. Pristatykite nuomonę už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Atsiprašau už įžangą. Kalbu ne Valstiečių frakcijos vardu, kalbu savo asmeniniu vardu. Gerbiamieji Seimo nariai, ypač tie, kurie bandote apginti LRT vadovo menamą teisę neduoti Seimui sąmatų. Na, jūs gi ir patys žinote, kad mes sudarėme puikias sąlygas per daugelį kadencijų LRT vadovams tapti tokiems, kokie jie dabar tapo. Arogantiškais pasipūtėliais, besimaudančiais galioje, kurie ją demonstruoja ties kiekvienu kampu. LRT tarybos pirmininkas televizijos laidoje Seimo nariams grasino, sakė, jums bus šakės. Tai čia tie kultūringi žmonės, kuriuos politikai per kelias kadencijas įvairiais būdais delegavo į LRT tarybą? Jeigu LRT visuomenininkai, kultūrininkai grasina, tai ko norėti iš tų LRT vadovų? Šiandien „Delfi“ A. Siaurusevičius irgi grasina. Ar mes įsivaizduojame kokį nors buvusį „Lietuvos geležinkelių“ vadovą, grasinantį Seimui, kad neduosiu sąmatų, o jeigu paprašysite, tai jums bus šakės? Iš tikrųjų mes, kolegos, veidmainiaujame. Mes puikiai suprantame, kas čia vyksta. Pasinaudodami begaline galia, nekontroliuojamumu, tuo, kad įstatyme kažkurioje kadencijoje buvo prastumtas sakinys, neva tai leidžiantis A. Siaurusevičiui ir jo pavaduotojams neduoti informacijos, neduoti sąmatų, šituo pasinaudodami jie sukūrė imperiją, kuri 90 % pinigų pačiu įžūliausiu būdu pasidalina per prodiuserines kompanijas. Mes puikiai suprantame, kad tie pasidalinimai vyksta ne šiaip sau, nė kiek neabejoju, kad…
PIRMININKAS. Laikas!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …tie, kurie pasisako už ir prieš, puikiai suprantame, kaip ten veikia pinigų pasiskirstymo mechanizmas.
Kolegos, jeigu ne žurnalistai, A. Siaurusevičius ir jo pavaduotojai duos sąmatas… (Balsai salėje) Man 20 sekundžių atėmė prieš tai kalbėję. Jeigu duos sąmatas ne žurnalistai, tai nepažeis jų pavaldinių, tikrų žurnalistų, teisių. Todėl paimkime tas sąmatas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji tautos atstovybe, šiandien kuo užsiimame, tai tikrai ne įstatymų leidyba ir ne parlamentinė kontrolė. Man atrodo, tai yra cenzūra, spaudimas, asmeninių sąskaitų suvedimas ir elementarus bandymas užvaldyti nacionalinį transliuotoją. Aš tik priminsiu Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris iš esmės sako, jog įstatymų leidėjas įstatymu turi nustatyti transliuotojo veiklos kontrolės modelį, o ne pats imtis kontroliuoti jo veiklą. Tai, kas vyksta šiandien čia, yra iš esmės peržengimas įstatymų leidėjo (…) ribų.
Aš dabar jau kreipiuosi į tuos kolegas suprasdamas, kad einama buldozeriu ir buldozeriu bus priimamas šitas sprendimas. Mieli kolegos, kurie nepritaria šios komisijos sudarymui, aš kviečiu tiesiog suvienyti jėgas ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes panašu, jog tai liko mums vienintelis kelias. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – dar D. Šakalienė. Atsiprašau, po vieną. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti po svarstymo.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 61, prieš – 27, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. Žiūrime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti. Dėl 2 straipsnio. Yra pasiūlyti tokie komisijos nariai: R. Andrikis, A. Bilotaitė, P. Čimbaras, D. Gaižauskas, V. Kravčionok, K. Mažeika, A. Navickas, A. Nekrošius, Ž. Pavilionis, V. Poderys, A. Širinskienė. Liberalai nedeleguoja ir Mišri grupė nedalyvauja. Skiriame penkių minučių techninę pertrauką išsirinkti pirmininką. Kviečiame visus prie tribūnos. Dar kartą kartoju, prie tribūnos kviečiu susirinkti komisijos narius R. Andrikį, A. Bilotaitę, P. Čimbarą, D. Gaižauską, V. Kravčionok, K. Mažeiką, A. Navicką, A. Nekrošių, Ž. Pavilionį, V. Poderį, A. Širinskienę išsirinkti pirmininką.
Dėl 2 straipsnio. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Komisijos pirmininku paskirti A. Nekrošių. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso užsirašė kalbėti. Nuomonė už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kalbu ne frakcijos, o savo asmeniniu vardu. Tiems kolegoms, kurie nenuoširdžiai iš tikrųjų gina LRT, sakydami, kad bandymas gauti sąmatas yra pasikėsinimas į žurnalistinę laisvę. A. Siaurusevičius, R. Paleckis, A. Matonis seniai ne žurnalistai, jie seniai propagandistai ir todėl jūsų argumentas čia netinka.
Ar jūs galvojate, kad jeigu ginsite jų ir jų prodiuserių sąmatas, už tai būsite kviečiamas į propagandines laidas? Tikrai nebūsite kviečiami, nes jie seniai dirba tik sau ir tiems draugams, tuo adresu, kuriuo gyvena jų draugai, su kuriais jie keliauja tais laivais į Izraelį ar kitas poilsines keliones.
Kolegos, supraskite teisingai: arba mes dabar gauname tas sąmatas ir tos vagystės baigiasi, arba šita institucija toliau nežinos, kur dėti pinigus ir kokiems dar savo draugeliams juos išdalinti. Būkite mieli, jeigu negalite kitaip, tai bent jau nebalsuokite visai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji valdantieji, aš suprantu, kad jeigu jūsų reitingai kiltų ir visi jus girtų, tai, matyt, net minties tokios neturėtumėte steigti komisijas, kurios kontroliuotų nacionalinį transliuotoją. Bet tokia valdančiosios daugumos dalia priimti sprendimus. Ne visi sprendimai pavyksta, sprendimus turi apginti, diskutuoti. Ir natūralu, kad kiekviena žiniasklaidos priemonė kreipiasi, klausia jūsų nuomonės, nes bando diskutuoti, bando galbūt ir kritikuoti, bet tokia yra valdančiosios daugumos dalia atremti ir sugerti tai.
Aš tik noriu priminti. Kalba, jog konservatoriai kažką užvaldė. Jau aštuonerius metus nesame valdančiojoje daugumoje, bet net ir tada, kai mes buvome, kai buvome ir kai reitingai krito žemyn, kai kritikuodavo visi nesustodami kiekvieną dieną, net menkiausios abejonės neturėjome, jog žiniasklaida daro savo darbą. Neturėjome vilčių ir idėjų užvaldyti, cenzūruoti ir daryti spaudimą tokį, kokį, panašu, darote jūs.
Gerbiamieji, iš tikrųjų kviečiu atsitokėti ir priimti sprendimus, kurie užtikrintų nuolatinę sisteminę nacionalinio transliuotojo kontrolę, pavedant Valstybės kontrolei daryti finansinį auditą kiekvienais metais, reguliariai daryti veiklos auditą ir tokiu būdu užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą, o ne kavalerinėmis atakomis užsiimti nacionalinio transliuotojo cenzūra. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai noriu paprašyti, balsuokime už. Konservatoriai bando pasakyti, kad tai yra žiniasklaidos laisvės suvaržymas. Sudarius šitą komisiją, bus įvesta finansinė tvarka, jeigu lėšos buvo naudotos nesąžiningai, kuo esu įsitikinęs, aš manau, kad bus iškeltos ir baudžiamosios bylos. Jie negali, jie kitiems kelia pačius aukščiausius reikalavimus, kviečiasi į televizijos laidas ir moralizuoja, o patys milijonais litų grobsto valstybės biudžetą. Negalima ginti šitos sistemos. Prašau visus balsuoti už.
Tiems, kurie balsavo, tikrai nuoširdžiai dėkoju, kad suradome politinę valią, kad žurnalistų spaudimui nepasidavėme. Dalis Seimo narių pasidavė, net išėjo iš Seimo salės, nes daro didžiulį spaudimą. Tai čia yra demokratija?
Skambina į telefonus ir grasina: aš iškelsiu kažkokius tavo klausimus asmeninius, jeigu tu balsuosi už. Kiti pabėga spaudžiami. Būkime drąsūs, principingi ir balsuokime už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Čia tai buvo tikro valstybės vyro kalba apie baudžiaką, vagis ir t. t. Aš už tai, kad išgaudytume, tačiau ne politinio tyrimo būdu. Ne politinio tyrimo būdu, gerbiamieji. Aš suprantu, kad yra labai įprasta sumenkinti kitaip galvojantį, kitaip šnekantį, neva mes nenorime sužinoti. Gerbiamieji, kodėl nenaudojame kitų instrumentų, kuriais galima sužinoti tą patį, nemenkinant Lietuvos demokratinės sąrangos.
Aš prisimenu istorijas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kai kiekviena Seimo kadencija susirinkusi politiškai spręsdavo radijo ir televizijos vadovybės klausimą. Pagaliau atėjo normalios tradicijos, reglamentuojančios nacionalinį transliuotoją, didele dalimi nurašytos iš to paties BBC, kaip britų nacionalinio transliuotojo. Tos pačios prodiuserinės kompanijos irgi nėra Lietuvos radijo ir televizijos išmislas, tai yra irgi pasaulinė tradicija, kai dirba prodiuserinės kompanijos. Tačiau jeigu yra vagysčių, blogų dalykų, aš už tai, kad tai būtų išaiškinta, bet ne politinio tyrimo būdu.
Dabar mūsų frakcijos pozicija. Pasakysiu taip: smirdi mums šitas dalykas, todėl mes nedelegavome į tą smirdintį dalyką, į komisiją, savo žmogaus ir paskutinėje fazėje mes nedalyvaujame balsavime. Jeigu balsuotume, aišku, balsuotume prieš, tačiau kadangi valdančiųjų ir kai kurių opozicionierių aljansas pradėjo veikti, mums rezultatas aiškus. Mes, liberalai, nedalyvausime priimant šį nutarimą, kuris, mūsų manymu, yra gėdingas ir antidemokratinis.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog pakviesčiau balsuoti už nutarimo projektą, manau, kad Seimas turi teisę žinoti, kaip yra išleidžiama beveik 40 mln. mokesčių mokėtojų lėšų. Labai gaila, kad mes tikrai turėjome ne visus pateiktus dokumentus, kurie būtų naudingi ir reikalingi tyrimui. Aš tikrai tikiu, kad laikinoji komisija tuos dokumentus gaus ir galės dirbti. Kaip ir Laikinųjų komisijų įstatymas numato bendradarbiaudamas su kitomis institucijomis – ir su minėta Valstybės kontrole, prokuratūra ar kitomis, kurios tikrai yra įvardintos tame įstatyme… Tiesiog prašau paremti nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Kolegas tik norėčiau įspėti, kad baigiasi mūsų posėdžio laikas. Bendru sutarimu gal galėtume sutarti, kad šiek tiek pratęstume laiką, kad pabaigtume nagrinėti keletą klausimų? Nuomonė prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Iš tikrųjų mes šiandien diskutuojame ne dėl to, ar reikia skaidrumo ten, kur yra naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Mes diskutuojame dėl reguliavimo priemonių. Dėl to, ar mes Lietuvoje 2018 metais įteisiname politikų tiesioginį kišimąsi į žiniasklaidos veiklą. Man labai keista, kaip šiandien taip tyliai tyliai kažkur liko neišgirsta mūsų premjero, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovo, nuomonė. Jis pasakė, kad, jo nuomone, šitos komisijos nereikia – tirti turi institucijos, skaidrumą užtikrinti turi institucijos.
Kodėl Valdančioji valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija neklauso vieno iš svarbiausių savo lyderių ir Vyriausybės vadovo nuomonės? Gal taip ir neatrodo šiandien, šįvakar, bet vis dėlto tai, ką jūs, gerbiami valdantieji, šiandien darote, yra labai rimta. Tai yra lėtai, bet užtikrintai slenkantis autoritarizmas. Tai tampa jau ne tik mūsų, politikų, kurie nepritaria tam, bet ir visų demokratiškai nusiteikusių Lietuvos žmonių reikalu. Aš nemanau, kad tie žmonės leis šitam farsui vykti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Sutikite, klausimų dėl LRT panaudotų lėšų skaidrumo nebūtų kilę, jei LRT vadovybė nuo pat pradžių būtų pademonstravusi geranoriškumą, teikdama duomenis apie finansinę ūkinę veiklą. Kai visuomeninis transliuotojas, išlaikomas mokesčių mokėtojų pinigais, pradėjo dangstytis komercinėmis paslaptimis, sukėlė pagrįstų abejonių, ar viskas yra skaidru. Šiuo metu skaidrumą daugiau demonstruoja privatūs ūkio subjektai, susiję su visuomeniniu transliuotoju, o ne visuomeninio transliuotojo vadovybė. Tai nėra normalu. Seimo pareiga išsiaiškinti įstatymų trūkumus, kurie trukdo visuomeniniam transliuotojui atsiskaityti mokesčių mokėtojams už panaudotus 37 mln. eurų.
Manau, tuo turėtų būti visų pirma suinteresuoti LRT vadovai, nes galiojanti teisinė aplinka nesuteikia jiems galimybės atvirai atsakyti į visus keliamus klausimus dėl finansinės ir ūkinės veiklos skaidrumo. Tenka apgailestauti, kad Valstybės kontrolė, kuri iki šiol kontroliavo visuomeninio transliuotojo finansinę ūkinę veiklą, neįžiūrėjo šios problemos. Būtent dėl tos priežasties Seimas negali likti nuošalyje. Tačiau jei mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, užsimosime skaidrinti įstatymus, susijusius tik su LRT veikla, o, pavyzdžiui, dėl rusiškų trąšų kartosime, jog viskas skaidru, nors šiandien galiojantys teisės aktai neužtikrina veiksmingos kontrolės, tai mes patvirtinsime nuogąstavimus, kad skaidrumo kriterijus taikome tik savo kritikams, bet ne sau.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš labai sveikinu P. Urbšį, tik norėčiau paklausti, kada tų trąšų klausimų jūs mums pateiksite atsakymus? Taip pat hektarų, taip pat ir visus kitus. Būtų gerai.
Dabar antras dalykas dėl žiniasklaidos tyrimo. Jau čia ne vieną kartą kartojome, kad į visus klausimus jūs galite gauti atsakymus pasinaudodami Valstybės kontrole, bet jūs kuriate komisiją. Aš noriu pasakyti, kad aš čia, seimuose, esu jau nuo 1992 metų, nebežinau, kiek metų, ir visada, kai tik kairieji yra valdžioje ir kai jų reitingai pradeda smukti, jie pradeda kurti komisiją tirti. Anksčiau tirdavo opozicijos veiklą, kad opozicija per daug nekritikuotų. Tai tas baigdavosi visada tuo pačiu rezultatu. Mums pripažindavo kokį nors teroristų statusą ir po to valdžia pralaimėdavo rinkimus.
Aš sveikinu valstiečius, kad jūs šituo keliu einate net greičiau negu ankstesnės valdžios ir jau dabar imatės tirti žiniasklaidą, kuri jums atrodo kaip labai stiprus opozicinis instrumentas. Aš raginu kolegas suprasti, kur jus pačius tai veda. Noriu priminti, kad tai yra gryno pralaimėjimo kelias, bet iki tol jūs dar prigadinsite labai daug Lietuvos reikalų, antikonstituciniais veiksmais menkindami Lietuvos autoritetą, ir daug kitų blogų dalykų padarysite. Bet, aišku, jūs mūsų balso negirdite. Aš noriu paskutines sekundes panaudoti tam, kad iš tikrųjų galėčiau kreiptis į žurnalistus, tarp jų dirbančius Lietuvos radijuje ir televizijoje, tarp jų ir į tuos, kurie dirba nuo sausio 13 dienos, tarp jų ir į tą patį A. Siaurusevičių ir R. Miliūtę. Gerbiamasis Puteiki, jie buvo aktyvūs Sąjūdžio žurnalistai, labai aktyvūs, ir daug padarė tuo metu. Aš negiriu jų veiklos dabar. Bet tada jie buvo aktyvūs Sąjūdžio žurnalistai. Aš noriu visiems žurnalistams pasakyti: nebijokite!
PIRMININKAS. Laikas. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl šio nutarimo. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikykite.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: 59 – už, prieš – 18, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
19.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIIIP-1574(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu R. Baškienę į tribūną dėl Seimo rudens sesijos pratęsimo. O kol Rima eina, J. Sabatauskas – replika po balsavimo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuvos socialdemokratų frakcija siūlė savo variantą, savo matymą, kaip būtų galima spręsti šitas problemas, – kreiptis į Valstybės kontrolę, kad atliktų tiek auditą, tiek veiklos vertinimo rezultatų, tiek kitą… Tik tada, kaip sakė kolegė Ingrida, gavus tą informaciją, būtų galima spręsti.
Be to, noriu priminti, kad Konstitucinis Teismas tais pačiais 2006 metais, pasisakydamas dėl laikinųjų komisijų sudarymo, pasakė, kad Seimas turi elgtis ne kaip prancūzų Konventas, kuris priimdavo įstatymus, pats juos vykdydavo, taip pat priimdavo ir nuosprendžius, o turi paisyti teisinei ir demokratinei valstybei svarbaus, atsakingo valdymo principo ir nesiimti kitoms viešojo administravimo institucijoms būdingų funkcijų, t. y., pavyzdžiui, Valstybės kontrolei, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Viešųjų pirkimų tarnybai. Priešingu atveju išeis tik tuščias ir nuogas politikavimas. Šiuo atveju Seimas netgi įsikiša į kelių Seimo narių ginčą su kai kuriais žurnalistais. Faktiškai iš šitos diskusijos šiandien pasimatė realiai noras netgi cenzūruoti laidas, reguliuoti jų turinį ir daryti įtaką procesams, kurie yra žiniasklaidoje. Todėl Socialdemokratų frakcija ignoruoja šitos komisijos darbą ir nesiūlo savo narių, nes nenori dalyvauti šitame nešvariame procese.
PIRMININKAS. Pasisakymus nutraukiu, nes R. Baškienę pakviečiau į tribūną. (Balsai salėje) Dar V.Bakas – dėl vedimo tvarkos.
V. BAKAS (LVŽSF). Atsiprašau, aš tik dėl šiandienos klausimų. Dar yra klausimų, kurie įtraukti į darbotvarkę, surinkta 60 parašų. Iš tikrųjų mes eisime prie laužų ir visi žiūrėsime pirmiesiems savanoriams, kurie dabar metami iš butų, ir ką, mes čia nepriimsime tų bent po pateikimo?.. Aš suprantu, kad baigtume, bet jeigu ne tie žmonės, mūsų čia nebūtų. Aš siūlau pratęsti, priimti įstatymus ir tada eiti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kadangi aš, prieš pratęsdamas laiką, informavau Seimo narius, kad spręsime dar porą klausimų, šis klausimas taip pat bus.
Dabar R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, iš tikrųjų turiu Seimo Pirmininko pavedimą kreiptis į jus ir prašyti pratęsti Seimo sesiją iki sausio 13 dienos – rytoj 9 valandą surengti plenarinį posėdį ir iki iškilmingo posėdžio suspėti apsvarstyti tuos įstatymų projektus, kuriuos mes nukėlėme iki kito posėdžio, – tai Šilumos ūkio, Mokslo ir studijų, Alkoholio kontrolės, dėl kurių surinkti parašai, ir tuos, kurių nespėjome šiandieną. 9 valandą pradedame, aktyviai dirbame ir 10 valandą einame į iškilmingą posėdį. Todėl siūloma šiandien himno negiedoti, o pratęsti iki 13 dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė, taip pat diskutuoti… Po pateikimo galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Jokių pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. Vienas straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: 70 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimui pritarta.
19.14 val.
2018 m. sausio 13 d. posėdžio darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kadangi R. Baškienė taip pat pristatė ir posėdžių darbotvarkę, galime pritarti jai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
D. Šakalienė dar dėl LRT norėtų replikuoti, ar ne?
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Dėl Medicinos praktikos įstatymo, dėl rezidentų. Aš noriu tiktai būti tikra, kad bus įtraukta į darbotvarkę, nes buvo žadėta, kad kitame posėdyje bus. Jeigu kitas posėdis yra rytoj ryte… Dėkui.
PIRMININKAS. Gerai. Judame toliau.
19.15 val.
Konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 10, 11, 14, 22, 27, 38 straipsnių, IV skyriaus ir priedo pakeitimo ir papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1492ES (pateikimas)
Kadangi V. Bakas dar prašė dėl vieno klausimo, tai 2-9 klausimas – Konsulinio statuto Nr. I-886 daugelio straipsnių, IV skyriaus ir priedo pakeitimo ir papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1492ES. Pranešėjas – viceministras D. Skusevičius. Prašau.
D. SKUSEVIČIUS. Gerbiami Seimo nariai, pasistengsiu labai greitai pristatyti. Tai yra tiesiog privalomas darbas. Tai yra direktyvos perkėlimas į Lietuvos teisinę bazę. Nuo gegužės 1 dienos turėsime galimybę naudotis konsulinėmis paslaugomis lygiavertiškai visose valstybėse, kuriose yra Europos Sąjungos atstovybės, t. y. juo yra sulyginamos piliečių teisės. Jeigu mūsų pilietis paklius į kokią nors bėdą valstybėje, kurioje neturime diplomatinės atstovybės, lygiai taip pat ir jeigu kurios nors valstybės pilietis paklius į bėdą pas mus, tai jam galios tokios pačios taisyklės kaip ir tos valstybės piliečiams. Trumpai yra tokia esmė.
PIRMININKAS. Klausti užsirašė E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, šita praktika nuo 2004 metų buvo žinoma, nuo mūsų įstojimo į Europos Sąjungą. Lygiai prieš 14 metų mes pradėjome plėtoti konsulinių tarnybų sulyginimo dalyką. Aš iš esmės už ir mūsų visas Užsienio reikalų komitetas, žinoma, yra už. Tiktai vienas klausimas yra. Sakykite, kodėl taip vėlai atėjo pas mus, kai jau kitos Vidurio Europos šalys tai naudoja? Kodėl mes tik dabar turime įgyvendinamą šitą modelį Seime ant stalo? Kodėl mes tiktai dabar jį pradedame naudoti, kada tiek broliškų mums šalių galėjo mums atstovauti per konsulatus, ypač Afrikoje? Ačiū.
D. SKUSEVIČIUS. Gerbiamas Emanueli, taip, tas tinklas veikia. Tiesiog šiandien tai veikia atskirų susitarimų pagrindu, o, įsigaliojus šiam teisės aktui, visos valstybės galės teikti tą konsulinę pagalbą be išimties ir be didesnių susitarimų. Tai praplečia ir tai yra direktyvos perkėlimas. Direktyva įsigalioja nuo gegužės 1 dienos. Todėl turime patvirtinti įstatymo pataisas ir paskui poįstatyminius teisės aktus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
D. SKUSEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
19.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1573 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas. Kviečiu V. Baką į tribūną – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1573. Prašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Aš prašau pritarti šitam nutarimo projektui, nes noriu pateikti… Yra surinkti 60 Seimo narių parašai, kuriais teikiamas Krašto apsaugos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris užkirstų kelią pirmųjų karių, kurie stojo į tarnybą 1991metais, iškeldinimui į gatvę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė, diskutuoti, dėl motyvų – taip pat niekas. Galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Taip pat niekas nenori diskutuoti ir pasiūlymų nėra. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 64 Seimo nariai ir visi 64 – už, prieš ir susilaikiusių nėra.
19.20 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1533 (pateikimas)
Prašom pristatyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1533.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad skubame eiti baigti darbus, bet iš tikrųjų klausimas morališkai visų pirma labai svarbus. Štai kokia problema.
Problema yra ta, kad žmonės, kurie 1991 metais, dar iki pučo, pirmieji stojo į savanorių pajėgas, buvo pirmieji kariuomenės kūrėjai, lygiai prieš metus, prieš pat Kalėdas, taip pat ir dabar, kai kurie sulaukė vieni antstolių, kiti Turto banko raginimų išsikelti iš jiems suteiktų tarnybinių butų. Kai kurie iš jų nesutaupė gyvenime pinigų, negali už 50 tūkst. eurų nusipirkti aukcione buto Vilniuje. Jiems nėra kur eiti.
Aš čia paprašysiu, matote nuotrauką, mūsų draugas Amerikos iškilus žmogus Dž. Makeinas spaudžia ranką vienam iš mūsų pirmųjų savanorių. Keletui tokių šeimų šiandien, matyt, galėtų rankas paspausti gatvėje, be stogo, jeigu mes iš tiesų nepriimsime šitos pataisos, nekalbėsime apie ją.
Iš tikrųjų situacija buvo labai sudėtinga. Pirmiesiems kariams buvo pažadėti būstai, dalis jų juos ilgainiui privatizavo, dalis dėl įvairiausių priežasčių nesugebėjo. Mums tiesiog palikta sena problema, kurią turi spręsti šis Seimas. Tų šeimų nedaug. Gal ant vienos rankos pirštų, gal ant dviejų, bet ne esmė, nors ir viena. Jei nors vienas žmogus, stojęs į kariuomenę iki pučo, bus išmestas į gatvę, bus mums didžiulė gėda visą laiką.
Aš siūlau pritarti po pateikimo ir diskutuoti tam, kad žmonės, kurie prisidėjo prie to, kad mes šiandien sėdėtume šioje Seimo salėje, galėtų bent jau nugyventi tuose būstuose. Ačiū. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti užsirašė E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielas pirmininke, aš manau, sunkiai įsivaizduojama, kas galėtų šioje salėje būti prieš šią pavėluotą pataisą. Aš 1990 metais, kaip tų įvykių dalyvis ir atsakingas žmogus, ir vienas iš pirmųjų savanorių, noriu pasakyti, kad man gėda, kad mes tik dabar jį svarstome. Ankstesnėse kadencijose mes galėjome išspręsti ir pristatydami užsienio svečius mūsų garbingiems savanoriams. Neįtikėtina, kad mes tik dabar tai darome.
Aš manau, kad mes turime skubos tvarka tai sutvarkyti. Labai ačiū jums, kad jūs šiandien pateikėte. Nors ir šiandien, deja. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau niekas klausti neužsirašė, motyvų sakyti taip pat. Gal galime bendru sutarimu? Pasisakančių nėra, ar ne? Matau, vis dėlto užsirašė V. Vingrienė. Atsisakote žodžio?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kad visi palaikys Sausio 13-osios išvakarėse. Tai tikrai atsisakysiu ir taupysiu laiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada gal bendru sutarimu galime sutarti, kad po pateikimo pritariame, ar ne? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti.
V. Bakas dar.
V. BAKAS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetą, nes tai yra…
PIRMININKAS. Kaip papildomą?
V. BAKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu? Ačiū, sutariame. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Baigėsi mūsų klausimai, darbotvarkė. Dėkoju už Lietuvai naudingą darbą. Susitiksime prie Seimo.
Siūlote registruotis. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Visiems Seimo nariams primenu, kad rytoj bus posėdis. Renkamės 9 valandą.
Vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.