Stenogramą galima rasti:

Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 28, 2021

Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 4, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

II (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 53

STENOGRAMA

 

2021 m. balandžio 27 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir V. MITALAS

 

 

PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Ger­bia­mi ko­le­gos, svei­ki, 14 va­lan­da. Pra­de­da­me Sei­mo ba­lan­džio 27 die­nos va­ka­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Kvie­čiu re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 70 Sei­mo na­rių.

 

14.00 val.

Dis­ku­si­ja apie Eu­ro­pos Są­jun­gos Eko­no­mi­kos gai­vi­ni­mo ir at­spa­ru­mo di­di­ni­mo prie­mo­nę (RRF)

 

Pa­gal dar­bo­tvarkę po per­trau­kos pra­de­da­me nuo dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mo – pra­ne­ši­mo apie Eu­ro­pos Są­jun­gos Eko­no­mi­kos gai­vi­ni­mo ir at­spa­ru­mo di­di­ni­mo prie­mo­nę, liau­dy­je ži­no­mą RRF var­du. At­sa­ky­mai į klau­si­mus, dis­ku­si­ja. Ger­bia­mi ko­le­gos, gal ga­lė­tu­me taip su­tar­ti. Da­bar fi­nan­sų mi­nist­rė pri­sta­tys iki 20 mi­nu­čių pla­ną, ta­da, aš ma­tau, yra no­rin­čių tik­rai ne­ma­žai pa­klaus­ti, mes su­tar­tu­me tam skir­ti iki 40 mi­nu­čių pa­gal Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­džio ar va­lan­dos tvar­ką pa­gal frak­ci­jas. Ta­da li­ku­sį lai­ką, pus­va­lan­dį, mes skir­tu­me dis­ku­tuo­ti, pa­si­sa­ky­ti iš tri­bū­nos. Ar tik­tų toks pla­nas, kaip iš­dė­lio­ti pus­an­tros va­lan­dos? Tin­ka. Ge­rai. Ga­li­me pra­dė­ti dirb­ti.

Ger­bia­ma fi­nan­sų mi­nist­rė G. Skais­tė pri­sta­tys, kas čia per pla­nas. Pra­šau. Tuoj ek­ra­nuo­se tu­rė­tų pa­si­ro­dy­ti pra­ne­ši­mo skaid­rės. Ga­li­te jau įjung­ti. Ta­da kvie­si­me fi­nan­sų mi­nist­rę pra­dė­ti pri­sta­ty­mą.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). La­ba die­na! Šian­dien ma­no pa­rei­ga tur­būt pri­sta­ty­ti pla­ną „Nau­jos kar­tos Lie­tu­va“. Šis pla­nas – „Nau­jos kar­tos Lie­tu­va“ – yra in­teg­ruo­tas iš vi­sų sep­ty­nių kom­po­nen­tų ir yra su­dė­ti­nė da­lis Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ini­cia­ty­vos Next Ge­ne­ra­tion EU, ku­riai ben­drai skir­ta 750 mlrd. eu­rų po­stko­vi­di­niam lai­ko­tar­piui ir pa­sek­mėms ma­žin­ti. Iš šio ben­dro pla­no 390 mlrd. yra ski­ria­ma do­ta­ci­jų pa­vi­da­lu, 360 mlrd. – pa­sko­lų pa­vi­da­lu, ir tai yra lai­ki­no­ji eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo prie­mo­nė. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja tei­gia, kad po Next Ge­ne­ra­tion EU įgy­ven­di­ni­mo Eu­ro­pa bus ža­les­nė, la­biau skait­me­ni­nė, at­spa­res­nė ir ge­riau pa­si­ren­gu­si at­ei­ties iš­šū­kiams.

 Kal­bant apie Lie­tu­vos iš­šū­kius ir ko­kia ga­lė­tų bū­ti Lie­tu­va po­pan­de­mi­niu lai­ko­tar­piu, at­si­žvelg­da­ma į šį pla­ną, ma­nau, kad nau­jos kar­tos Lie­tu­va ga­lė­tų bū­ti tei­sin­ges­nė, iš­ma­nes­nė, ža­les­nė, ku­rian­ti ir au­gan­ti Lie­tu­va. Iš­ma­nes­nė tik­rai ga­lė­tų bū­ti vien dėl to, kad ga­lė­tu­me skaid­res ro­dy­ti be truk­džių.

Kal­bant apie ben­drą pla­no ren­gi­mo lo­gi­ką, pir­miau­sia no­rė­čiau pa­žy­mė­ti, kad tai yra tik vie­nas iš fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių, skir­tų pa­žan­gai įgy­ven­din­ti per at­ei­nan­čius lai­ko­tar­pius. Iš vi­so pa­žan­gai iš įvai­rių šal­ti­nių, kaip ma­to­te šio­je skaid­rė­je, yra skir­ta per 16 mlrd. eu­rų. Šis šal­ti­nis su­da­ro tik apie sep­tin­ta­da­lį vi­sų pa­žan­gai nu­ma­ty­tų lė­šų. Įver­ti­nant, ku­rį pro­jek­tą ar ku­rią re­for­mą ge­riau įgy­ven­din­ti iš ku­rio fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nio, vis dėl­to pir­miau­sia yra at­si­žvel­gia­ma į to šal­ti­nio di­zai­ną ir rei­ka­la­vi­mus, tuo­met spren­džia­ma, iš ku­rio šal­ti­nio pa­žan­gą rei­kia įgy­ven­din­ti.

Kal­bant apie sie­kia­mus po­ky­čius, sie­kia­mi po­ky­čiai yra nu­ma­ty­ti na­cio­na­li­nė­se plėt­ros pro­gra­mo­se. Pa­grin­di­niai ro­dik­liai, ku­rių mes sie­kia­me, at­si­žvelg­da­mi į stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo do­ku­men­tus, yra pa­ro­dy­ti šio­je skaid­rė­je. Tai yra su­ma­ži­na­mas šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų kie­kis Lie­tu­vo­je 30 %. Mo­ki­nių da­lis, pa­sie­kian­ti bent an­trą ly­gį iš še­šių, pa­gal tarp­tau­ti­nius ty­ri­mus 95 % vie­toj 86 %. Taip pat gy­ven­to­jų už­im­tu­mo ro­dik­lio di­di­ni­mas iki 75 %, ben­dras skur­do ri­zi­kos ly­gio ma­žė­ji­mas. Vi­du­ti­nė ti­kė­ti­na bū­si­mo­jo gy­ve­ni­mo truk­mė, Pa­sau­li­nis ino­va­ci­jų in­dek­sas, Skait­me­ni­nės eko­no­mi­kos ir vi­suo­me­nės in­dek­sas – to­kie ro­dik­liai pa­dės įver­tin­ti, ar mes pa­sie­kė­me tiks­lus, ku­rie yra nu­ma­ty­ti. Šis fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nis yra tin­ka­mas įran­kis vi­du­ti­nio ir il­go­jo lai­ko­tar­pio po­ky­čiams ska­tin­ti.

Kal­bant apie vi­są prie­mo­nę Next Ge­ne­ra­tion EU rei­kia pa­sa­ky­ti, kad ji yra ne tik­tai ši­tas fon­das „Nau­jos kar­tos Lie­tu­va“, bet taip pat ją su­de­da ir ki­ti pa­ra­le­liai ei­nan­tys fon­dai. Tar­kim, iš vi­so Lie­tu­vai nu­ma­ty­ta 2,25 mlrd. eu­rų, ku­rie bus nu­ma­ty­ti šia­me pla­ne. Taip pat yra dar trys pa­grin­di­niai fon­dai, tai yra REACT-EU. REACT-EU yra prie­mo­nė, skir­ta pa­pil­do­mai skir­ti 275 mln. eu­rų 2014–2020 me­tų per­spek­ty­vos pro­jek­tams. Iš es­mės pi­ni­gai yra ski­ria­mi ža­lie­siems spren­di­mams, už­im­tu­mui, so­cia­li­nei įtrauk­čiai, svei­ka­tos pro­jek­tams.

Taip pat yra 140 mln. nu­ma­ty­ta Kai­mo plėt­ros pro­gra­mai, ku­ri yra skir­ta bū­tent kai­mui ir že­mės ūkiui. Šią prie­mo­nę ko­or­di­nuo­ja Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja. Ji trum­pai va­di­na­si EURI.

Kal­bant apie Tei­sin­gos per­tvar­kos fon­dą, jis yra nu­ma­ty­tas bū­tent šiuo lai­ko­tar­piu pri­si­tai­ky­ti, su­švel­nin­ti per­ėji­mo prie kli­ma­to po­žiū­riu neut­ra­lios eko­no­mi­kos so­cia­li­nes ir eko­no­mi­nes są­nau­das ir iš prin­ci­po yra skir­tas Šiau­lių, Kau­no, Tel­šių ir Klai­pė­dos ap­skri­tims. Čia yra ski­ria­ma įmo­nių trans­for­ma­ci­jai, dar­buo­to­jų per­si­kva­li­fi­ka­vi­mui, ge­bė­ji­mų stip­ri­ni­mui ir so­cia­li­nei at­skir­čiai ma­žin­ti.

Kal­bant apie pa­tį RRF di­zai­ną, rei­kia pa­sa­ky­ti, kad RRF reg­la­men­te yra nu­ma­ty­ti tam tik­ri šio fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nio iš­skir­ti­nu­mai. Tai yra kad ne ma­žiau kaip 37 % vi­sų lė­šų tu­ri bū­ti skir­ta ža­lia­jam kur­sui, ne ma­žiau kaip 20 % skait­me­ni­nei dar­bo­tvarkei, o vi­si ki­ti pro­cen­tai tu­ri bū­ti skir­ti Eu­ro­pos Ta­ry­bos 2019–2020 me­tų ata­skai­to­se pa­teik­toms re­ko­men­da­ci­joms įgy­ven­din­ti. Šios re­ko­men­da­ci­jos yra su­si­ju­sios su mo­kes­čių ir iš­mo­kų sis­te­mos to­bu­li­ni­mu, švie­ti­mo sis­te­mos efek­ty­vi­ni­mu, svei­ka­tos sis­te­mos efek­ty­vi­ni­mu, ino­va­ci­jų po­li­ti­ka, ener­gi­jos efek­ty­vu­mo di­di­ni­mu, dar­naus trans­por­to po­li­ti­ka ir ener­ge­ti­nė­mis jung­ti­mis. Tai bū­tent šioms re­ko­men­da­ci­joms įgy­ven­din­ti yra fi­nan­suo­ja­mi ki­ti kom­po­nen­tai, ku­rie yra ne ža­lia­sis kur­sas ir ne skait­me­ni­za­ci­ja.

Šio fon­do iš­skir­ti­nu­mas taip pat yra toks, kad vi­sas fi­nan­sa­vi­mas yra su­si­jęs su ro­dik­lių pa­sie­kia­mu­mu, ir fi­nan­sa­vi­mas bus gau­tas ta­da, kai ro­dik­liai bus įgy­ven­din­ti. Avan­sas yra ski­ria­mas 13 % nuo vi­sų pla­nuo­ja­mų iš­lai­dų.

Įgy­ven­di­ni­mas yra iki 2026 me­tų pa­bai­gos. In­ten­sy­vu­mas ga­li­mas iki 100 %, bet es­mė tur­būt to­kia, kad vi­sos re­for­mos tu­ri bū­ti su­si­ju­sios su in­ves­ti­ci­jo­mis. Tiks­liau, vi­sos in­ves­ti­ci­jos tu­ri bū­ti su­si­ju­sios aiš­kiai su įgy­ven­di­na­mo­mis re­for­mo­mis ir ne­ga­li bū­ti tie­siog sta­ty­bų dėl sta­ty­bų, jei­gu jos ne­ge­ne­ruo­ja kaž­ko­kio po­vei­kio, ku­ris su­si­jęs su vie­nu iš siek­ti­nų ro­dik­lių.

Ren­giant šį pla­ną bu­vo sie­kia­ma su­de­rin­ti jį su na­cio­na­li­niais stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo do­ku­men­tais, ku­riuo­se yra nu­ma­ty­ti tie tiks­lai, juos ro­džiau anks­tes­nė­je skaid­rė­je, ku­rių mes pla­nuo­ja­me siek­ti. Ir la­bai svar­bu, kad tai, kas nu­ma­ty­ta fi­nan­suo­ti iš šio šal­ti­nio, bū­tų nu­ma­ty­ta ir na­cio­na­li­nė­se plėt­ros pro­gra­mo­se. Ka­dan­gi gruo­džio vi­du­ry­je kei­tė­si Vy­riau­sy­bė, na­tū­ra­lu, kad pla­no ren­gi­mo lai­ko­tar­pis bu­vo glau­džiai su­si­jęs ir su Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mo pla­no ren­gi­mu, ir nu­ma­to­ma, ko­kios veik­los ir ko­kios prie­mo­nės ga­lė­tų bū­ti fi­nan­suo­ja­mos bū­tent iš šio šal­ti­nio. Taip pat prie Vy­riau­sy­bės bu­vo su­kur­ta Ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų ta­ry­ba, ku­ri tei­kia sa­vo re­ko­men­da­ci­jas, ku­rios re­for­mos yra rak­ti­nės ir svar­biau­sios šiuo lai­ko­tar­piu.

At­ski­ro­se sek­to­ri­nė­se mi­nis­te­ri­jo­se vy­ko pa­tei­kia­mų kom­po­nen­tų tu­ri­nio de­ri­ni­mas su so­cia­li­niais part­ne­riais. Iš vi­so per šį lai­ko­tar­pį įvy­ko 40 įvai­rių sek­to­ri­nių pri­sta­ty­mų, dis­ku­si­jų su so­cia­li­niais part­ne­riais. Sei­mo ko­mi­te­tuo­se šis pla­nas ar jo at­ski­ri kom­po­nen­tai bu­vo svars­ty­ti 14 kar­tų. Vy­ko še­šios Vy­riau­sy­bės lyg­mens dis­ku­si­jos, pri­sta­tant tiek Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos prie­mo­nių pla­ną, tiek ir tai, kas bus fi­nan­suo­ja­ma iš šio šal­ti­nio. Tai­gi, kaip mi­nė­jau, es­mė, kad rei­kia ma­ty­ti ne at­ski­rą pla­ną kaip šal­ti­nį, bet vi­są vi­su­mą, ir ma­ty­ti, iš ku­rio fi­nan­si­nio šal­ti­nio bus fi­nan­suo­ja­mas vie­nas ar ki­tas po­ky­tis.

Kal­bant apie ben­drą sta­tis­ti­ką, vi­sam pla­nui yra skir­ta 2,25 mlrd. eu­rų do­ta­ci­jo­mis, iš ku­rių ža­lia­jai per­tvar­kai, ža­lia­jam kom­po­nen­tui yra nu­ma­ty­ta 37 %, tai yra 823 mlrd. eu­rų, taip pat skait­me­ni­ni­mui 20 % – 445 mlrd. eu­rų, švie­ti­mui – 14 %, svei­ka­tai – 12 %, ino­va­ci­joms ir moks­lui – 9 %, dar­bo rin­kai ir so­cia­li­nei įtrauk­čiai – 5 % bei vie­šo­jo sek­to­riaus efek­ty­vi­ni­mui nu­ma­ty­ta 3 %.

Pre­li­mi­na­riais ver­ti­ni­mais, di­džiau­sias pi­ni­gų srau­tas eko­no­mi­ką pa­siek­tų, kaip esu mi­nė­ju­si anks­čiau, 2022–2024 me­tais. Šis fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nis pa­gal sa­vo pri­gim­tį nė­ra grei­to­jo re­a­ga­vi­mo prie­mo­nė, nes da­bar yra tvir­ti­na­mos ir de­ri­na­mos su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pir­miau­sia pa­čios re­for­mos, tos re­for­mos dar in­ves­ti­ci­niais pro­jek­tais tik tu­ri tap­ti. To­dėl šie me­tai bus iš es­mės skir­ti pa­si­ren­gi­mui pa­reng­ti tuos in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus ir ki­tais me­tais jau ga­lės star­tuo­ti vi­sa ap­im­ti­mi.

Pa­ta­ria­mo­ji tar­y­ba prie Vy­riau­sy­bės taip pat pa­siū­lė pla­nuo­jant kiek­vie­ną šio na­cio­na­li­nio pla­no re­for­mą ir in­ves­ti­ci­ją at­si­žvelg­ti į ho­ri­zon­ta­lius pri­ori­te­tus, va­di­na­si, kiek­vie­na in­ves­ti­ci­ja ga­li pri­si­dė­ti prie ke­lių pri­ori­te­tų, taip pa­di­di­nant jos po­vei­kį ir nau­dą. Ža­lio­sios per­tvar­kos kom­po­nen­tui yra nu­ma­ty­ta 37 % na­cio­na­li­nio pla­no lė­šų, ta­čiau ir švie­ti­mo sri­ty­je ga­li bū­ti in­ves­ti­ci­jų, ku­rios pri­si­de­da ir prie ža­lio­jo kur­so, pa­vyz­džiui, in­ves­tuo­jant į ener­ge­tiš­kai efek­ty­vią in­fra­struk­tū­rą, to­dėl švie­ti­mo in­ves­ti­ci­jos ne­tie­sio­giai pri­si­de­da ir prie ža­lio­jo kur­so. Taip pat, pa­vyz­džiui, in­ves­tuo­jant į to­kią tra­di­ci­nę sri­tį kaip dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­ja pla­nuo­ja­me tai­ky­ti ino­va­ty­vias ža­li­ą­sias tech­no­lo­gi­jas, to­dėl pri­si­de­da­ma ir prie ino­va­ci­jų ska­ti­ni­mo. Re­for­mos ir in­ves­ti­ci­jos tu­rės įta­kos re­gio­ni­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mui. Re­gio­nams di­džiau­sią po­vei­kį tu­rės re­for­mos ir in­ves­ti­ci­jos švie­ti­mo, svei­ka­tos ir so­cia­li­nė­se sri­ty­se, taip pat ža­lio­jo kur­so ir skait­me­ni­ni­mo sri­ty­se.

At­lik­ti skai­čia­vi­mai ro­do reikš­min­gą šio pla­no prie­mo­nių po­vei­kį ūkio au­gi­mui ir sva­rų nu­ma­ty­tą in­ves­ti­ci­jų so­cia­li­nį efek­tą. Per 2021–2026 me­tus į ša­lies eko­no­mi­ką įlie­jus virš 2 mlrd. eu­rų, bus pa­pil­do­mai su­kur­ta vi­du­ti­niš­kai apie 1,7 % pa­pil­do­mo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to re­a­li­ą­ja iš­raiška per me­tus, ly­gi­nant su ba­zi­niu sce­na­ri­ju­mi. Nu­ma­ty­tų prie­mo­nių efek­ty­vu­mo ko­e­fi­cien­tas ly­gus 1,9. Vie­nas įlie­tas na­cio­na­li­nio pla­no eu­ras at­neš be­veik du eu­rus grą­žos. Iš vi­so 4,2 mlrd. eu­rų.

Dėl ant­ri­nių su­ku­ria­mų efek­tų, ku­rie ša­lies eko­no­mi­ko­je pa­si­reiš­kia vė­luo­da­mi, na­cio­na­li­nis po­vei­kio pla­nas ne­si­bai­gia su in­ves­ta­vi­mo lai­ko­tar­pio pa­bai­ga, to­dėl iki tam tik­ro lai­ko re­for­mos ir in­ves­ti­ci­jos už­tik­ri­na tęs­ti­nį ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to au­gi­mo efek­tą. 2025 me­tais už­im­tu­mo ly­gis pa­di­dės 1,6 %, o ne­dar­bo ly­gis su­ma­žės dviem pro­cen­ti­niais punk­tais, pa­ly­gi­nus su ba­zi­niu sce­na­ri­ju­mi.

Vie­nas iš pa­grin­di­nių kom­po­nen­tų yra ža­lio­ji per­tvar­ka, įgy­ven­di­nan­ti bū­tent ža­lio­jo kur­so po­li­ti­ką, ku­ri yra ben­dro­ji vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos po­li­ti­ka ir ben­dras pri­ori­te­tas. Iš es­mės pa­grin­di­nės sri­tys, į ku­rias bus in­ves­tuo­ja­ma, yra at­si­nau­ji­nan­tys ener­gi­jos iš­tek­liai, sau­lės ir vė­jo jė­gai­nės bei kau­pik­liai ir ba­te­ri­jos, taip pat al­ter­na­ty­vių­jų de­ga­lų ga­my­bos ska­ti­ni­mas, tai yra bio­de­ga­lų, bio­me­ta­no ir ža­lio­jo van­de­ni­lio.

Kal­bant apie dar­nų­jį trans­por­tą, iš es­mės bus in­ves­tuo­ja­ma į al­ter­na­ty­vių­jų de­ga­lų, tiek elek­tro­mo­bi­lių, tiek ki­tų al­ter­na­ty­vių­jų de­ga­lų, pa­pil­dy­mo sto­te­les, jų bus ir vie­šų, ir pri­va­čiai sta­to­mų, taip pat tar­šių trans­por­to prie­mo­nių kei­ti­mą. Pa­grin­di­nės in­ves­ti­ci­jos yra bū­tent į vie­šą­jį trans­por­tą.

Taip pat dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­ja, ku­ri, kaip mi­nė­jau, bus su tam tik­ru ža­lu­mo ir ino­va­ci­jų ele­men­tu, tai yra da­lis in­ves­ti­ci­jų bus skir­ta mo­du­li­nių kom­po­nen­tų ga­my­bai ska­tin­ti, kad pa­grei­tin­tų re­no­va­ci­jos pro­ce­sus.

Skait­me­ni­ni­mo ele­men­tui iš vi­so skir­ta 20 % vi­sų lė­šų. Skait­me­ni­ni­mas iš es­mės yra stip­riai re­for­muo­ja­ma sri­tis. Pla­nuo­ja­ma stip­rin­ti vals­ty­bės IT pro­jek­tų val­dy­mą, su­ku­riant skait­me­ni­nių kom­pe­ten­ci­jų cen­trą prie Vy­riau­sy­bės. Šio kom­pe­ten­ci­jų cen­tro už­duo­tis bū­tų sis­te­miš­kai nag­ri­nė­ti vi­sas vie­šo­jo sek­to­riaus in­ves­ti­ci­jas į IT sis­te­mas, duo­me­nų ba­zes, elek­tro­ni­nes pa­slau­gas, sie­kiant už­tik­rin­ti aukš­čiau­sius ko­ky­bės stan­dar­tus, tar­pu­sa­vio są­vei­kas, duo­me­nų at­vi­ru­mą ir ki­tus cen­tra­li­zuo­tus duo­me­nų val­dy­se­nos ele­men­tus. Iš es­mės sie­kia­ma per­ei­ti nuo do­ku­men­tų tvar­ky­mo sis­te­mos prie do­ku­men­tų val­dy­mo, o vi­są de­cen­tra­li­zuo­tą re­gist­rų ir duo­me­nų ba­zių sis­te­mą in­teg­ruo­ti ir cen­tra­li­zuo­ti, už­tik­ri­nant au­to­ma­ti­nes są­sa­jas tarp skir­tin­gų ins­ti­tu­ci­jų tu­ri­mų duo­me­nų. To­dėl pir­miau­sia bus sie­kia­ma, kal­bant apie duo­me­nų val­dy­mą, at­ver­ti duo­me­nis, už­tik­rin­ti są­sa­jas tarp jų ir pa­da­ry­ti, kad veik­tų re­a­laus lai­ko ir duo­me­nų eko­no­mi­ka.

Kal­bant apie skait­me­ni­nių, elek­tro­ni­nių pa­slau­gų plėt­rą, bus nu­sta­to­mas elek­tro­ni­nių pa­slau­gų stan­dar­tas, ir di­de­lė da­lis vie­šų­jų pa­slau­gų, ku­rios da­bar nė­ra tei­kia­mos elek­tro­ni­niu bū­du, bus tei­kia­mos elek­tro­ni­niu bū­du. Ma­nau, kad šio­je da­ly­je tik­rai į ne­ma­žą da­lį ga­lės pre­ten­duo­ti ir sa­vi­val­dos tei­kia­mos vie­šo­sios pa­slau­gos.

Kal­bant apie skait­me­ni­nį jun­glu­mą, bus in­ves­tuo­ja­ma į jud­rio­jo ry­šio in­fra­struk­tū­rą bei bal­tų­jų dė­mių ap­rė­pi­mą. Kal­bant apie skait­me­ni­nes ino­va­ci­jas, bus ski­ria­ma 35 mln. eu­rų lie­tu­vių kal­bos skait­me­ni­ni­mui, kad bū­tų ga­li­ma ja nau­do­tis tiek dirb­ti­niu in­te­lek­tu, tiek ir įvai­rio­mis pro­gra­mi­nė­mis įran­go­mis, taip pat 47 mln. eu­rų – skait­me­ni­nių ino­va­ci­jų ver­slui ska­tin­ti, tai yra ir dirb­ti­nis in­te­lek­tas, blo­kų gran­di­nės tech­no­lo­gi­ja, au­to­ma­ti­za­ci­ja ir ki­ta.

Kal­bant apie švie­ti­mo in­ves­ti­ci­jas, di­džio­ji da­lis skir­ta mo­kyk­lų tin­klo op­ti­mi­za­vi­mui, ko­ky­bės ge­ri­ni­mui, tai yra va­di­na­mo­ji tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų pro­gra­ma, taip pat pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mų at­nau­ji­ni­mui, pa­ra­mai ver­slui pri­im­ti dirb­ti pa­meist­riais, pro­fe­si­nio mo­ky­mo moks­lei­vių vi­zi­tai sek­to­ri­niuo­se prak­ti­nio mo­ky­mo cen­truo­se. Ino­va­ci­jų ir moks­lo fai­le yra nu­ma­ty­ta da­lis aukš­to­jo moks­lo ko­ky­bei ge­rin­ti, tai yra stu­di­jų kon­ku­ren­cin­gu­mui, ati­tik­čiai dar­bo rin­kai bei MTEP in­ves­ti­ci­joms ska­tin­ti.

Taip pat bus ku­ria­ma, kon­so­li­duo­ja­ma vie­na ino­va­ci­jų agen­tū­ra bei in­ves­tuo­ja­ma į jo­je vei­kian­tį ino­va­ci­jų fon­dą, ku­ris teiks pa­ra­mą ino­va­ty­viems ver­slams. Taip pat į moks­lo ir ver­slo ben­dra­dar­bia­vi­mo ska­ti­ni­mą, įgy­ven­di­nant į mi­si­jas orien­tuo­tus moks­li­nius ty­ri­mus ir ino­va­ci­jas va­di­na­mo­sio­se su­ma­nio­se sri­ty­se, tai yra, tar­kim, svei­ka­tos moks­lų, pa­žan­gios ga­my­bos ar IT sek­to­riu­je.

Svei­ka­tos kom­po­nen­te pa­grin­di­nės in­ves­ti­ci­jos yra į in­fek­ci­nių li­gų klas­te­rį pen­kiuo­se mies­tuo­se ir taip pat į re­gio­ni­nių li­go­ni­nių pri­ėmi­mo sky­rių pri­tai­ky­mą eks­tre­ma­lioms si­tu­a­ci­joms. Taip pat į skait­me­ni­ni­mą ir į il­ga­lai­kės prie­žiū­ros mo­de­lio su­kū­ri­mą, ku­ris taip pat, ma­nau, pri­si­dės prie re­gio­ni­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo.

Kal­bant apie dar­bo rin­ką ir so­cia­li­nę ap­rėp­tį, iš es­mės in­ves­ti­ci­jos yra da­ro­mos į Už­im­tu­mo tar­ny­bos pro­ce­sų per­tvar­ką ir op­ti­mi­za­vi­mą, kad ga­li­ma bū­tų pa­slau­gas teik­ti grei­čiau. Taip pat į kva­li­fi­ka­ci­jų įgi­ji­mą bei sub­si­di­jas įdar­bi­nant.

Kal­bant apie vie­šo­jo sek­to­riaus efek­ty­vu­mą, iš es­mės tai yra dvi da­lys. Vie­na iš jų yra skir­ta še­šė­liui ma­žin­ti, mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mui ge­rin­ti, tai­kant pa­žan­gias tech­no­lo­gi­jas. Tai yra in­ves­ti­ci­jos, ku­rias įgy­ven­dins Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, Mui­ti­nė, ne­mo­ku­mo por­ta­las bei na­cio­na­li­nis plėt­ros fon­das, ku­ris bus ku­ria­mas kon­so­li­duo­jant da­bar vei­kian­čias na­cio­na­li­nes plėt­ros įstai­gas. Taip pat bus ku­ria­ma vie­nin­ga vie­šo­jo sek­to­riaus žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių val­dy­mo sis­te­ma bei bus ug­do­mos vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų kom­pe­ten­ci­jos.

Nuo pat 2020 me­tų gruo­džio mė­ne­sio, kuo­met pra­dė­jau dirb­ti šio­se pa­rei­go­se, šio fon­do ren­gi­mas vi­suo­met bu­vo tiek ma­no dar­bo­tvarkėje, tiek Vy­riau­sy­bės, kaip mi­nė­jau, nes de­ri­no­me su Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos prie­mo­nių pla­nu. Ma­nau, kad taip pat bu­vo ak­ty­vūs ir so­cia­li­niai part­ne­riai, teik­da­mi sa­vo pa­siū­ly­mus.

Kal­bant apie to­les­nį gra­fi­ką už­baig­ti in­teg­ruo­to pla­no pa­tei­ki­mą, tu­riu pa­sa­ky­ti, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ne­lai­ko ba­lan­džio 30 die­nos griež­tu ter­mi­nu. Pats V. Domb­rov­skis sa­kė, kad ne­ma­ža da­lis ša­lių pla­ną pa­teiks po šios da­tos. To­dėl ma­ty­da­mi ak­ty­vų so­cia­li­nių ir eko­no­mi­nių part­ne­rių įsi­trau­ki­mą taip pat ir mes nu­spren­dė­me pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be pla­ną pa­teik­ti kiek vė­liau ir šį lai­ką iš­nau­do­ti to­les­niam pla­no de­ri­ni­mui, re­ak­ci­jai į pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus bei ne­for­ma­liam pa­kei­ti­mų su­de­ri­ni­mui su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Pla­ną Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai pla­nuo­ja­me pa­teik­ti ge­gu­žės vi­du­ry­je. Šis ati­dė­ji­mas ne­tu­rės įta­kos nei ga­lu­ti­nei su­mai, ku­rią gau­na Lie­tu­va, tai pri­klau­so tik nuo eko­no­mi­nių ro­dik­lių, nei ter­mi­nui, ka­da lė­šos pa­sieks Lie­tu­vą, tai pri­klau­sys nuo nuo­sa­vų iš­tek­lių spren­di­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo ša­ly­se na­rė­se ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos sko­li­ni­mo­si rin­ko­se. Tai­gi vi­si esa­me vie­na­me lai­ve ir iš­plauk­si­me tuo pa­čiu me­tu.

Pa­grin­di­nis tiks­las yra su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ne­for­ma­liai su­de­rin­ti pla­ną, tuo­met Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja tu­ri ne il­giau kaip per du mė­ne­sius for­ma­liai įver­tin­ti na­cio­na­li­nius pla­nus. Jei­gu dėl jų ne­tu­ri pa­sta­bų, per­duo­da tvir­tin­ti Ta­ry­bai, ku­ri šiai pro­ce­dū­rai tu­ri vie­ną mė­ne­sį. Ati­tin­ka­mai pla­no pa­tvir­ti­ni­mo ir in­ves­ti­ci­jų pra­džios ga­li­me ti­kė­tis rug­pjū­čio mė­ne­sį, jei­gu vi­si pro­ce­sai vyks pa­gal nu­sta­ty­tus ter­mi­nus.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma mi­nist­re, jau 23 mi­nu­tes kal­ba­te, ma­nau, jau kaip tik ir bai­gia­te.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš kvie­čiu gal tuo­met fi­nan­sų mi­nist­rę at­si­sės­ti prie mi­nist­rų. Jūs, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, tu­rė­si­te ga­li­my­bę jums rū­pi­mų klau­si­mų pa­klaus­ti ar­ba fi­nan­sų mi­nist­rės, ar­ba ki­tų mi­nist­rų, ar­ba Mi­nist­rės Pir­mi­nin­kės, ar­ba taip pat pla­no ren­gė­jų iš Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos.

Pra­dė­tu­me nuo opo­zi­ci­jos ly­de­rio, bet jo sa­lė­je nė­ra. Tai pir­ma­sis klau­sia V. Ąžuo­las. Ruo­šia­si A. Sy­sas. Pra­šau, Va­liau.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­ma mi­nist­re, jūs pri­sta­ty­me mi­nė­jo­te, kad įlie­tas 1 eu­ras į mū­sų eko­no­mi­ką duo­da 2 eu­rų grą­žą. Iš tik­rų­jų to la­bai rei­kia mums. Ko­dėl jūs, tu­rė­da­ma vi­sas ga­li­my­bes, kai bu­vo ga­li­ma gau­ti 13 % RRF avan­si­nių lė­šų, bu­vo pa­reng­tų pro­jek­tų DNR pla­ne įtrauk­ta, ir ki­tas ga­li­my­bes, ku­rias tu­rė­jo­te kuo grei­čiau pa­leis­ti ir įlie­ti tas lė­šas, ne­pa­si­nau­do­jo­te to­mis ga­li­my­bė­mis ir ne­ma­to­te tiks­lo, kad kuo dau­giau tų lė­šų bū­tų įlie­ta 2021 me­tais?

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). No­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad tie pro­jek­tai, ku­riuos jū­sų Vy­riau­sy­bė bu­vo nu­ma­čiu­si va­di­na­ma­ja­me DNR pla­ne, ne­bu­vo pa­reng­ti kaip re­for­mos. Jie bu­vo pa­reng­ti kaip in­ves­ti­ci­niai pro­jek­tai ir jie ne­bu­vo su­de­rin­ti su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Ga­lų ga­le mū­sų Vy­riau­sy­bė pa­ren­gė tas re­for­mas, ku­rias ma­to esant rei­ka­lin­gas, ku­rios yra su­de­rin­tos su Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma, ir da­lis tų pro­jek­tų, ku­rie bu­vo, jums at­ro­dė svar­būs ir rei­ka­lin­gi, vis dėl­to ne­ra­do sa­vo vie­tos šia­me pla­ne. To­dėl, ma­nau, nu­ma­ty­ti fi­nan­sa­vi­mą to­kiems da­ly­kams, ku­rie ne­bus fi­nan­suo­ja­mi iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos prie­mo­nės, reikš­tų vie­na­reikš­miš­kai vals­ty­bės sko­los au­gi­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Sy­sas. Jo sa­lė­je ne­ma­tau. Klau­sia A. Ged­vi­las. Ruo­šia­si A. But­ke­vi­čius. Pra­šau.

A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iki šiol daž­nai kiek­vie­na re­for­ma pra­džio­je skam­bė­da­vo kaip itin ak­tu­a­li ir pa­trauk­li, o įgy­ven­di­na­ma dėl per­ne­lyg ne­lanks­taus ir lė­to biu­ro­kratinio pro­ce­so, in­te­re­sų gru­pių įta­kos ji net iš­si­kreip­da­vo. Drįs­čiau teig­ti, kad kiek­vie­nos re­for­mos įdie­gi­mo pro­ce­sas yra ge­ro­kai su­dė­tin­ges­nis ne­gu pa­ti idė­ja. To­dėl no­riu pa­klaus­ti, ko­kį esa­te nu­ma­tę kon­tro­lės me­cha­niz­mą mi­nė­tiems iš­šū­kiams įveik­ti, nes juk ne­įgy­ven­di­nus re­for­mų ga­li bū­ti nu­trauk­tas ir fi­nan­sa­vi­mas?

Taip pat rū­pi, pas­ta­rai­siais me­tais ypač griež­tė­ja rei­ka­la­vi­mai van­dent­var­kai, tarp jų dum­blo kva­po ma­ži­ni­mo ir ki­ti klau­si­mai. Sa­ky­ki­te, ar bus ski­ria­mos lė­šos tiems rei­ka­la­vi­mams įgy­ven­din­ti, o jei ne, tai kaip ta­da sa­vi­val­dy­bėms tuos rei­ka­la­vi­mus vyk­dy­ti? Ir taip pat…

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga.

A. GEDVILAS (DPF). Ir taip pat…

PIRMININKAS. Pa­bai­ki­te klau­si­mą.

A. GEDVILAS (DPF). …plėt­ros klau­si­mai, van­dens ir nuo­te­kų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kas at­sa­kys į klau­si­mą?

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kal­bant apie kon­tro­lės me­cha­niz­mus, kaip mi­nė­jau, es­mi­nė šio fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nio ypa­ty­bė yra ta, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­žiū­ri jo įgy­ven­di­ni­mą ir fi­nan­sa­vi­mas yra su­si­jęs su tuo, kad ro­dik­liai bū­tų pa­siek­ti. Jei­gu ro­dik­liai bus ne­pa­siek­ti, tie­siog fi­nan­sa­vi­mas ne­pa­sieks mū­sų. Man at­ro­do, tai im­pe­ra­ty­viai nu­ro­do, kad dė­me­sys tik­rai bus di­de­lis.

Kal­bant apie van­dent­var­kos pro­jek­tus, kaip mi­nė­jau, rei­kė­tų žiū­rė­ti į vie­ną iš pir­mų­jų skaid­rių, ku­rio­je nu­ma­ty­ta, kad pa­žan­gai lė­šos yra nu­ma­ty­tos dau­ge­ly­je fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių, ne­bū­ti­nai vis­ką su­dė­ti į šį fon­dą.

Pra­šy­čiau tiks­liau pa­ko­men­tuo­ti ap­lin­kos mi­nist­rą dėl van­dent­var­kos pro­jek­tų.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas Ai­dai, už klau­si­mą. Pro­ble­ma itin ak­tu­a­li, pu­sė Lie­tu­vos upių, eže­rų yra vis dar ža­liuo­jan­tys, įskai­tant ir Šir­vė­nos eže­rą Bir­žuo­se, ir ki­tus gra­žius van­dens tel­ki­nius. Tai reiš­kia, kad nuo­te­kos vis dar nė­ra op­ti­ma­liai su­tvar­ky­tos.

Ta­čiau ga­vo­me pir­muo­sius sig­na­lus iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, kad ne­la­bai pa­gei­dau­ja ma­ty­ti RRF pro­gra­mo­je van­dent­var­kos prie­mo­nių. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja jau yra da­vu­si ir Eu­ro­pos mo­kes­čių mo­kė­to­jai yra da­vę be­veik 1,5 mlrd. eu­rų Lie­tu­vai, ki­taip ta­riant, maž­daug po 500 eu­rų sta­tis­ti­niam Lie­tu­vos gy­ven­to­jui nuo vai­ko iki sen­jo­ro, su­si­tvar­ky­ti su van­dent­var­ka ir nuo­te­ko­mis. La­bai daug pa­da­ry­ta, bet nuo šiol Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pra­šo da­ry­ti in­ves­ti­ci­jas iš ta­ri­fo, vadinasi, per van­dent­var­ką, per nuo­te­kų tvar­ky­mą, į ta­ri­fą įskai­čiuo­ti bū­si­mas in­ves­ti­ci­jas.

Pi­ni­gų yra, kiek yra. Iš tik­rų­jų Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja nuo sa­vo pir­mi­nių pra­šy­mų 800 mln. eu­rų su­ma­ži­no sa­vo pa­raiš­kas iki 200 mln. eu­rų. Di­džio­ji da­lis pi­ni­gų pa­si­skirs­tė tarp tri­jų mi­nis­te­ri­jų, tai yra Su­si­sie­ki­mo, Ener­ge­ti­kos ir Ap­lin­kos, o Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja su­sto­jo prie re­no­va­ci­jos pa­kei­ti­mų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. But­ke­vi­čius. Ruo­šia­si A. Sy­sas. Ma­tau, grį­žo į sa­lę. Pra­šau.

A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­rei. Ver­ti­nant RRF in­ves­ti­ci­jas, gal ga­lė­tu­mė­te pla­čiau pa­aiš­kin­ti dėl „Tūks­tan­tmečio mo­kyk­lų“ tin­klo vys­ty­mo, kur yra nu­ma­ty­ta 210 mln. eu­rų. Aš pui­kiai su­pran­tu, kad švie­ti­mui ga­lė­tu­me tik­riau­siai skir­ti ir dau­giau lė­šų, nes tik­rai mes kal­ba­me apie švie­ti­mo ko­ky­bės ge­ri­ni­mą, apie mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mą, apie lė­šų uni­ver­si­te­tams sky­ri­mą, bet toms ma­no ki­toms pa­mi­nė­toms pro­gra­moms, kiek ma­tau, ir prie­mo­nėms vis dėl­to asig­na­vi­mai nė­ra to­kie di­de­li. O Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos tiks­las, kad Eu­ro­pa reng­tų kuo ma­žiau vi­du­ti­ny­bių tik­riau­siai, nes po de­šim­ties me­tų ga­li­me su­si­dur­ti su to­kia si­tu­a­ci­ja, kad vi­du­ti­ny­bės tik­rai ne­tu­rės apie 40 % dar­bų. Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui už klau­si­mą. Gal šiek tiek apie Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų pro­gra­mą, nes tik­rai gau­nu ne­ma­žai klau­si­mų šia te­ma. Pir­miau­sia no­riu ak­cen­tuo­ti, svar­biau­sias šios pro­gra­mos tiks­las yra, kad kiek­vie­nas vai­kas tu­rė­tų ga­li­my­bę iš tie­sų pa­tir­ti ko­ky­biš­ką ug­dy­mą, kad ir kur jis gy­ven­tų. Tam, kad jis pa­tir­tų tą ko­ky­biš­ką ug­dy­mą, mes šian­dien tu­ri­me nu­ma­tę ne­ma­žai veiks­mų ir kar­tu su sa­vi­val­dy­bė­mis dir­ba­me prie ug­dy­mo ko­ky­bės po­ky­čių sa­vi­val­dy­bė­se.

Kas yra svar­bu ir ke­li da­ly­kai, ku­riuos no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, tai pir­miau­sia, kad mes stip­rin­si­me esa­mas mo­kyk­las ir esa­mus re­sur­sus. Kon­kre­ti si­tu­a­ci­ja yra… Šis pro­jek­tas ski­ria­si nuo ki­tų dar ir tuo, kad mes ver­ti­na­me kon­kre­čias si­tu­a­ci­jas sa­vi­val­dy­bė­se, ko rei­kia kon­kre­čiai sa­vi­val­dy­bei, kad ug­dy­mas pa­kil­tų į ki­tą ly­gį. Mes ta­ria­mės su sa­vi­val­dy­bių me­rais, ad­mi­nist­ra­ci­jo­mis, mo­kyk­lo­mis ir bū­tent tai įgy­ven­di­na­me.

Ki­tas da­ly­kas yra, kad mū­sų Tūks­tant­me­čio gim­na­zi­jos yra po­ky­čių ka­ta­li­za­to­rius. Mes iki šiol vi­sa­da kal­bė­da­vo­me apie tai, kad gal ką nors už­da­ry­si­me, gal ką nors pa­krapš­ty­si­me vie­no­je ar ki­to­je sa­vi­val­dy­bė­je. Šian­dien mes no­ri­me ne tik kal­bė­ti apie tam tik­rą tin­klo op­ti­mi­za­vi­mą kaip to­kį, apie ku­rį mums nuo­lat pri­me­na Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, mes kal­ba­me apie ki­to­kią ko­ky­bę. Tai pro­gra­ma, ku­rią su­da­ro minkš­to­ji ir in­fra­struk­tū­ros da­lis. Ji veiks kaip po­ky­čių ka­ta­li­za­to­rius. Tai yra šiuo­lai­kiš­ka, at­vi­ra mo­kyk­la. Kiek­vie­nas vai­kas, ku­ris šian­dien ne­tu­ri ga­li­my­bių, tar­kim, pri­si­lies­ti prie la­bo­ra­to­ri­jų… Mes ži­no­me, kad tik tur­būt apie 20 % vai­kų, aš­tun­to­kų, šian­dien ga­li fi­zi­ką, che­mi­ją ir ki­tus tiks­liuo­sius moks­lus iš­ban­dy­ti eks­pe­ri­men­tais la­bo­ra­to­ri­jo­je. Ko­dėl šian­dien vai­kas to ne­tu­ri mū­sų nu­to­lu­sio­se sa­vi­val­dy­bė­se ar ra­jo­nuo­se? Per Tūks­tant­me­čio pro­gra­mą mes jam su­teik­si­me tą ga­li­my­bę.

Tūks­tant­me­čio mo­kyk­la yra at­vi­ra ir, kaip sa­kiau, tai yra tin­klas. Mū­sų sie­kis, kad Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų idė­ja plės­tų­si vi­so­je Lie­tu­vo­je. Tai yra mū­sų pir­mie­ji žings­niai. Tai yra po­ky­čių ka­ta­li­za­to­rius sa­vi­val­dy­bė­se. Trum­pai kal­bant taip.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Sy­sas. Ruo­šia­si A. Vyš­niaus­kas. Pra­šau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš tur­būt fi­nan­sų mi­nist­rei. Jūs šian­dien ir­gi ro­dė­te skaid­rę, pla­no pa­ren­gi­mo prin­ci­pai ten bu­vo, ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų įtrau­ki­mas ir so­cia­li­nių ir eko­no­mi­nių part­ne­rių įtrau­ki­mas. Ei­da­mi į rin­ki­mus daug kal­bė­jo­te apie skaid­ru­mą, vie­šu­mą. De­ja, ne­gir­dė­jau nė vie­no pa­gy­ri­mo Vy­riau­sy­bei dėl šio pla­no, kad ji ope­ra­ty­viai, vie­šai, skaid­riai, at­vi­rai tai da­ro. Daug ga­vau ir aš, ir ki­ti Sei­mo na­riai nu­si­skun­di­mų, kad ne­įsi­klau­sė­te. Taip, for­ma­liai jūs pa­siun­tė­te raš­tus, gal­būt for­ma­liai ga­vo­te at­sa­ky­mus. Bet klau­si­mas vis­gi, ar tai bu­vo ge­riau­sias bū­das spręs­ti šias pro­ble­mas, nes vis tiek įsi­sa­vin­ti tas lė­šas, įgy­ven­din­ti mums rei­kės vi­siems kar­tu, kai, taip sa­kant, pa­li­ko­te už lai­ve­lio vi­sus so­cia­li­nius part­ne­rius ar­ba į juos tik for­ma­liai krei­pė­tės. La­bai ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal ger­bia­mas Al­gir­das ne­su­pyks, jei­gu aš at­sa­ky­siu į šį klau­si­mą ir pa­sa­ky­siu tai, ką gal­būt žmo­nės, reiš­kian­tys kri­ti­ką, yra lin­kę nu­ty­lė­ti, kad nuo pat pra­džių, nuo pat sa­vo ka­den­ci­jos pra­džios Vy­riau­sy­bė la­bai aiš­kiai de­kla­ra­vo, kad ne­bus čia ko­kia nors at­ski­ra ki­še­nė, iš ku­rios Vy­riau­sy­bė da­rys ką nors ki­ta, ne­gu kad vyk­dys Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, ir kad pir­miau­sia mes tu­ri­me dis­ku­tuo­ti dėl Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nių pla­no, ku­rį, kaip ir dau­gu­ma vy­riau­sy­bių, pa­tvir­ti­no­me ir su­de­ri­no­me ko­vo pra­džio­je. Ren­giant tą pla­ną bu­vo at­ski­ros dis­ku­si­jos ir su so­cia­li­niais part­ne­riais, ir apie prie­mo­nes, ku­rios pla­ne at­si­dū­rė, ir iš kar­to nuo pat pra­džių Vy­riau­sy­bė de­kla­ra­vo, kad tai bus vie­nas iš fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių Vy­riau­sy­bės pro­gra­mai įgy­ven­din­ti, įgy­ven­di­nant tas re­ko­men­da­ci­jas, dėl ku­rių Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­ba Lie­tu­vą baks­no­ja jau pas­ta­ruo­sius ko­kius de­šimt me­tų.

Vi­so­kių da­ly­kų čia mums ten­ka gir­dė­ti, pa­vyz­džiui, ten­ka gir­dė­ti, kad pla­ne ne­pro­por­cin­gai daug dė­me­sio vie­ša­jam sek­to­riui. La­bai pa­ra­dok­sa­lu, kai tą gir­di­me, pa­vyz­džiui, iš kai­rių­jų po­li­ti­kų, kas tik­rai at­ro­do keis­ta. O iš kur tas vie­šo­jo sek­to­riaus re­for­mas ga­li­me vyk­dy­ti, jei­gu mū­sų biu­dže­tas yra toks, koks yra. Štai yra pui­ki pro­ga tas re­for­mas pa­ga­liau pa­da­ry­ti ir mes bū­tent apie tai ir kal­ba­me. Tik­rai pa­gal ga­li­my­bes, tu­rint min­ty la­bai glaus­tą lai­ką, per ku­rį Vy­riau­sy­bei rei­kė­jo ir sa­vo pla­ną su­pla­nuo­ti, sa­vo pro­gra­mą su­pla­nuo­ti prie­mo­nių po­žiū­riu ir taip pat lė­šas alo­kuo­ti, ga­lė­jo gal­būt toms dis­ku­si­joms lai­ko bū­ti ir dau­giau, jei­gu mes bū­tu­me pra­dė­ję dirb­ti ne gruo­džio vi­du­ry ir ne to­mis ap­lin­ky­bė­mis, ku­rio­mis pra­dė­jo­me dirb­ti, bet man at­ro­do, kad ne­ma­žai gal­būt to­kių pa­špil­ka­vi­mų ar dis­ku­si­jų ky­la dėl to, kad bu­vo tam tik­rų pa­ža­dų, ku­rie da­bar tie­siog gal­būt ne­įsi­pai­šė į tą nau­ją po­žiū­rį, ir tie nu­vil­ti pa­ža­dai kaž­ku­ria pras­me ir­gi, ma­tyt, yra vie­šu­mo­je ga­na gar­siai gir­di­mi.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Vyš­niaus­kas. Ruo­šia­si M. Oš­mians­kie­nė. Pra­šau.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš iš tik­rų­jų ne­no­rė­čiau su­tik­ti su tuo, kad to de­ri­ni­mo trū­ko. Ma­nau, ger­bia­mas Sy­sai, ro­dos, esa­te ir Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rys, tai mes ten nie­ko prak­tiš­kai ne­vei­kė­me pas­ta­rą­jį mė­ne­sį, tik­tai ir dis­ku­ta­vo­me apie RRF. Bet ma­no klau­si­mas, ne­ži­nau, ku­riam mi­nist­rui, jūs jau pa­si­skirs­ty­si­te.

Iš opo­zi­ci­jos mes daž­nai gir­di­me daug vi­so­kios to­kios keis­tos mi­to­lo­gi­jos, kad ne­va jie bu­vo vis­ką su­pla­na­vę la­bai ge­rai, kad bu­vo su­pla­nuo­ta daug ge­rų pro­jek­tų įvai­rioms prieš­rin­ki­mi­nėms gė­ry­bėms pa­ten­kin­ti, tiems pa­ža­dams, ku­riuos ir prem­je­rė pa­mi­nė­jo. Man tik­rai bū­tų įdo­mu iš­girs­ti, ką jūs ra­do­te, kai pra­dė­jo­te dirb­ti, ko­kia bu­vo ši­to pla­no sta­di­ja, ko­kie bu­vo pro­jek­tai ir kiek jau to su­de­ri­ni­mo su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja bu­vo? Ar jo ap­skri­tai bu­vo? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tur­būt rei­kia at­skir­ti tai, kas bu­vo pa­reng­ta. Bu­vo, kaip mi­nė­jau, DNR pla­ne nu­ma­ty­ti in­ves­ti­ci­niai pro­jek­tai, bet to­kio kaip re­for­mų ap­ra­šo, ku­ris bū­tų su­de­rin­tas su Ko­mi­si­ja, tik­rai ne­bu­vo. Rei­kė­jo reng­ti tas re­for­mas ir jų ap­ra­šy­mus, ir tiks­lus, ga­li­ma sa­ky­ti, nuo nu­lio, ta­čiau in­te­graliai ga­li­ma į tas re­for­mas įdė­ti kai ku­riuos in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus, ku­rie bu­vo pa­reng­ti. Sa­ky­čiau, kad to­kių re­for­mų pa­grin­di­mo, koks yra tei­kia­mas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai, ne­bu­vo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia M. Oš­mians­kie­nė. Ruo­šia­si S. Gent­vi­las, pa­ra­šy­ta. Tik­rai, Si­mo­nai, no­rė­tu­mė­te pa­klaus­ti? Ta­da ruo­šia­si L. Sa­vic­kas. (Bal­sai sa­lė­je) Eu­ge­ni­jus? At­si­pra­šau. Taip, jei­gu esa­te są­ra­še, mes jus ra­si­me. Klau­sia M. Oš­mians­kie­nė.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­ko­ju už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­ma Vy­riau­sy­be, įsi­vaiz­duo­ki­me pa­sau­lį be me­no, žmo­gų be kul­tū­ros, bet po­li­ti­ka yra tam tik­ras me­nas, gy­ve­ni­mo me­nas, kul­tū­ros reiš­ki­nys. Kul­tū­ra pir­miau­sia yra in­ves­ti­ci­ja į žmo­gų, į žmo­gaus dva­si­nį at­si­ga­vi­mą ir au­gi­mą. Tai kas gi nu­ti­ko, kad šia­me pla­ne ne­ma­ty­ti kul­tū­ros, in­ves­ta­vi­mo į kul­tū­rą, į kul­tū­ros sek­to­riaus at­si­ga­vi­mą, sek­to­riaus, ku­ris, be­je, nu­ken­tė­jo ko­ne la­biau­siai?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ka­dan­gi kul­tū­ros mi­nist­ro ne­tu­ri­me su sa­vi­mi pa­si­kvie­tę, tai aš pa­ban­dy­siu at­sa­ky­ti. Man at­ro­do, kad vėl­gi rei­kia la­bai aiš­kiai at­skir­ti da­ly­kus – ši­tas pla­nas nė­ra sek­to­rių, nu­ken­tė­ju­sių per pan­de­mi­ją, gai­vi­ni­mo pla­nas. Ši­tuos sek­to­rius mes pa­lai­ko­me ir jų gy­vy­bin­gu­mą pa­lai­ko­me kiek­vie­ną die­ną be jo­kio spe­cia­laus pla­no, be Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ski­ria­mos para­mos vals­ty­bės biu­dže­to fi­nan­suo­ja­mo­mis prie­mo­nė­mis. Tai ga­lio­ja ir kul­tū­ros sek­to­riui, ga­lio­ja ir toms veik­loms, ku­rios yra gry­nai eko­no­mi­nės veik­los, bet la­bai smar­kiai nu­ken­tė­ju­sios nuo ko­vi­do.

Ši­ta­me pla­ne, kur mes tu­ri­me tam tik­ras iš­anks­ti­nes Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos nuo­sta­tas, o bū­tent: ša­liai skir­tų re­ko­men­da­ci­jų įgy­ven­di­ni­mą, ža­li­ą­ją trans­for­ma­ci­ją, skait­me­ni­ni­mą, sa­vo vie­tą tik­rai tu­ri ir kul­tū­ra, pa­vyz­džiui, skait­me­ni­ni­mo prie­mo­nė­se. Bet kas dar yra la­bai svar­bu ir ką mi­nė­jo fi­nan­sų mi­nist­rė, ir, ma­nau, ką rei­kia la­bai aiš­kiai su­pras­ti, kad tai yra 2 mlrd. iš ke­lio­li­kos mi­li­jar­dų fi­nan­si­nės pa­ra­mos, ku­ri iš Eu­ro­pos Są­jun­gos Lie­tu­vą pa­sieks per ar­ti­miau­sius sep­ty­ne­rius me­tus. Kar­tais iš to, kas gir­dė­ti, at­ro­do, kad mes da­bar vi­sas gy­ve­ni­mo pro­ble­mas ban­do­me įspraus­ti į štai ši­tą at­ski­rą seg­men­tą, vi­siš­kai ig­no­ruo­da­mi, kad bus di­džiu­lė fi­nan­si­nė in­jek­ci­ja per Eu­ro­pos Są­jun­gos re­gu­lia­rų biu­dže­tą. Ir čia, tar­ki­me, la­bai daug dis­ku­tuo­ja­ma apie re­gio­nus, nors di­džio­ji da­lis re­gio­nų, ne Vil­nius, o ki­ti re­gio­nai, gaus di­dži­ą­ją da­lį lė­šų per at­ei­nan­čią fi­nan­si­nę per­spek­ty­vą, ka­dan­gi Vil­nius jau lai­ko­mas per­ne­lyg ge­rai pa­žen­gęs į prie­kį, ir taip to­liau, ir pa­na­šiai.

Tik­rai aš jus ga­liu pa­ti­kin­ti: nie­kas kul­tū­ros ne­pa­mir­šo, nie­kas jos ne­pa­mirš ir tik­rai prie­mo­nės bus įtrauk­tos ir ho­ri­zon­ta­liai įgy­ven­din­tos. Tik tiek, kad yra kar­tais to­kia op­ti­nė prie­mo­nė, ku­ri yra tai­ko­ma, tai yra su­ren­ki vis­ką, kas yra pa­gal rak­ti­nį žo­dį, su­de­di į vie­ną krū­vą, per­ri­ši rau­do­nu kas­pi­nu ir sa­kai – štai čia yra ši­ta sri­tis. Ga­li­ma taip pa­da­ry­ti, bet ne­ma­nau, kad tai yra svar­biau­sias už­da­vi­nys šian­dien.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia E. Gent­vi­las. Jūs pas­ku­ti­nis už­si­re­gist­ra­vo­te, mū­sų spau­s­din­tu­vai net ne­spė­jo su­re­a­guo­ti. Pra­šom. Ruo­šia­si L. Sa­vic­kas.

E. GENTVILAS (LSF). Aš be­veik prie­ky­je už­si­re­gist­ra­vęs, 38-as, bet ką da­ry­si, jūs ne­ma­to­te. Ma­no klau­si­mas G. Skais­tei. Jūs da­bar tik­rai tam­pa­te vie­na la­biau­siai klau­so­mų, ste­bi­mų mi­nist­rių, nes tik­rai at­ei­na di­de­li pi­ni­gai. Ir čia yra tas nuo­la­ti­nis nuo­gąs­ta­vi­mas, šiek tiek ir prem­je­rė ką tik už­si­mi­nė. Re­gio­nai. Nė­ra to rak­ti­nio žo­džio, kaip po­nia In­gri­da pa­sa­kė, kad re­gio­nų po­li­ti­kai, ir kaž­kas ta­da sa­ko: nė­ra re­gio­nams pi­ni­gų. Ger­bia­ma mi­nist­re, jū­sų po­li­ti­nis rei­ka­las per po­rą mi­nu­čių pa­sa­ky­ti, ko­kia nau­da re­gio­nams, ne sos­ti­nei, ne Vil­niui, iš ši­to RRF pla­no. Aš pats daug įžvel­giu, bet, na, už­si­im­ki­te pro­pa­gan­da.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš ma­nau, es­mė, kad ap­skri­tai vie­šo­sios pa­slau­gos bū­tų tei­kia­mos ko­ky­biš­kai ir žmo­nės re­gio­nuo­se ga­lė­tų jo­mis nau­do­tis. Bet kal­bant kon­kre­čiai apie in­ves­ti­ci­jas, nu­ma­ty­tas iš šio fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nio, tai aš ma­nau, kad bū­tent re­gio­nuo­se, o ne kur nors ki­tur, at­si­durs Tūks­tant­me­čio mo­kyk­los. Bū­tent re­gio­nuo­se vyks re­no­va­ci­jos pro­ce­sas, vie­šo­jo trans­por­to at­nau­ji­ni­mas, pro­fe­si­nio orien­ta­vi­mo sis­te­ma, ku­ri itin svar­bi re­gio­nams, kad pa­siū­la ati­tik­tų dar­bų rin­ką. Svei­ka­tos in­fra­struk­tū­ra ir jos at­nau­ji­ni­mas, ku­ris vyks ir­gi de­šim­ty­je skir­tin­gų mies­tų. Taip pat il­ga­lai­kės prie­žiū­ros pa­slau­gų mo­de­lis, ku­ris taip pat bus vyk­do­mas drau­ge su sa­vi­val­da. Elek­tro­ni­nių pa­slau­gų plėt­ra sa­vi­val­dy­bė­se, kas man at­ro­do la­bai svar­bu, kad vals­ty­bės mas­tu bū­tų su­ku­ria­mi in­stru­men­tai ir jais ga­lė­tų nau­do­tis vi­sos sa­vi­val­dy­bės ne­mo­ka­mai. Man at­ro­do, tai elek­tro­ni­nių pa­slau­gų plėt­rai yra tik­rai la­bai svar­bu. Ir ga­lų ga­le elek­tro­mo­bi­lių ar al­ter­na­ty­vių­jų de­ga­lų įkro­vi­mo sto­te­lės bus taš­ki­niu bū­du įgy­ven­di­na­mos vi­so­je Lie­tu­vo­je, va­di­na­si, re­gio­nus ly­giai taip pat pa­sieks šios in­ves­ti­ci­jos. Man at­ro­do, rei­kė­tų kal­bė­ti ne apie tai, kad įgy­ven­di­na in­ves­ti­ci­nį pro­jek­tą, bet kur at­ei­na ga­lu­ti­nė nau­da. Man at­ro­do, kad re­gio­nų gy­ven­to­jai ši­to fi­nan­si­nio šal­ti­nio nau­dą tik­rai pa­jaus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia L. Sa­vic­kas. Ruo­šia­si J. Sa­ba­taus­kas. Pra­šau.

L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau pa­klaus­ti ger­bia­mos fi­nan­sų mi­nist­rės. Ba­lan­džio 16 die­ną tei­gė­te, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pra­šo ne­pri­sta­ty­ti in­teg­ruo­to pla­no, po to, pra­ėjus sa­vai­tei, Eu­ro­pos ko­mi­sa­rui ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bei iš es­mės pa­nei­gus jū­sų žo­džius, pa­kei­tė­te sa­vo po­zi­ci­ją ir vis dėl­to pa­sa­kė­te, kad tik­rai pra­šė vie­šin­ti. Šian­die­ną, pir­mą kar­tą pri­sta­ty­da­ma, iš es­mės pa­de­monst­ra­vo­te to­liau nuo­sek­lią nuo­mo­nių kai­tą ir leng­vą sa­vo anks­čiau iš­sa­ky­tų tei­gi­nių at­si­ža­dė­ji­mą. Jau ne­be­sa­ko­te, ką anks­čiau tei­gė­te, kad tu­ri­me pri­sta­ty­ti pla­ną iki ba­lan­džio 30 die­nos, jau sa­ko­te, kad tai ne­bu­vo rei­ka­la­vi­mas, ir ter­mi­nas yra vė­li­na­mas. Gal ga­li­te pa­sa­ky­ti, kas pa­si­kei­tė? Ar vėl­gi ga­vo­me pa­nei­gi­mą iš Briu­se­lio, kad tas pla­nas ne­tu­rė­jo bū­ti pa­teik­tas iki ba­lan­džio 30 die­nos? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ačiū už to­kią ret­ros­pek­ty­vą. Man at­ro­do, tuo mi­tu, kad pla­nas bu­vo sle­pia­mas, la­bai pa­to­gu mai­tin­ti bū­tent kai ku­riuos žmo­nes ir kal­bė­ti apie tai, kad ne­bu­vo de­ri­ni­mo. De­ri­ni­mas vy­ko at­ski­ro­se mi­nis­te­ri­jo­se, sek­to­ri­nė­se, bu­vo pri­sta­to­mos vi­sos re­for­mos. Bu­vo 40 sek­to­ri­nių dis­ku­si­jų. Aš, kal­bė­da­ma apie de­ri­ni­mą su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, kal­bė­jau apie in­teg­ruo­to pla­no pa­tei­ki­mą. Ir, man at­ro­do, la­bai svar­bu nuo­sek­liai kal­bė­tis, kad tos sek­to­ri­nės dis­ku­si­jos bū­tų iš­kart de­ri­na­mos su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir kad mes ga­lė­tu­me su­de­rin­ti es­mi­nius po­ky­čius, apie ku­riuos kal­ba­me. Tas de­ri­ni­mas bu­vo nuo­la­ti­nis.

Kal­bant apie pa­tei­ki­mo ter­mi­ną, tur­būt kei­čia­si kal­bė­ji­mas ir pa­čios Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos. Kaip mi­nė­jau, tai, kas bu­vo pa­tei­kia­ma kaip ga­lu­ti­nis ded­lai­nas, yra ba­lan­džio 30 die­na, da­bar jau Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos vi­ce­pre­zi­den­tas V. Domb­rov­skis ne kar­tą yra pa­sa­kęs, kad tai yra negriež­tas ir ša­lys yra ska­ti­na­mos su­si­de­rin­ti re­for­mų tu­ri­nį pir­miau­sia su Ko­mi­si­ja ne­for­ma­liai, kad bū­tų pa­teik­tas pla­nas toks, koks ga­lė­tų bū­ti tvir­ti­na­mas.

Ma­no ži­nio­mis, jau ke­lios ša­lys yra ofi­cia­liai pa­sa­kiu­sios, kad jos pla­no ne­teiks iki ba­lan­džio 30 die­nos ir pa­si­nau­dos ta ga­li­my­be. Ma­nau, at­si­žvel­giant į dis­ku­si­jas ir kad no­ri­si so­cia­li­niams part­ne­riams da­ly­vau­ti jo­se, ga­vo­me tik­rai daug pa­siū­ly­mų, no­ri­me į juos įsi­gi­lin­ti, at­si­žvelg­ti, man at­ro­do, ga­li­me pa­si­nau­do­ti šia su­da­ry­ta ga­li­my­be to­les­nėms ko­ky­biš­koms dis­ku­si­joms, o pla­ną pa­teik­si­me taip, kaip ir ki­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys. No­rė­čiau pa­brėž­ti, kad bet ko­kiu at­ve­ju pro­jek­tų, na­cio­na­li­nių pla­nų tvir­ti­ni­mas vyks vie­nu me­tu. Tai, kad mes pa­teik­si­me sa­vai­tę anks­čiau ar sa­vai­tę vė­liau, tu­rė­da­mi lai­ko pla­tes­nėms dis­ku­si­joms, ne­tu­ri jo­kios įta­kos tam, ka­da bus ga­li­ma pra­dė­ti jį įgy­ven­din­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klaus­tų J. Sa­ba­taus­kas, bet jo sa­lė­je nė­ra. Žo­dis A. Skar­džiui. Ruo­šia­si Z. Bal­čy­tis. Pra­šom.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas po­niai fi­nan­sų mi­nist­rei. Jūs pri­sta­ty­mo me­tu da­vė­te de­šimt die­nų so­cia­li­niams part­ne­riams pa­teik­ti pa­sta­bas. No­rė­čiau su­ži­no­ti, kiek jų pa­tei­kė, į ku­rias at­si­žvel­gė­te, ar pa­gal jas ko­re­guo­si­te pa­tį pla­ną?

O es­mi­nė klau­si­mų da­lis yra, kaip at­si­spin­di jū­sų pla­ne žie­di­nės eko­no­mi­kos tiks­lai? Šiuo as­pek­tu Lie­tu­vo­je iš­ties yra daug ką veik­ti. Pa­žiū­rė­ki­te, at­lie­kų per­dir­bi­mas, at­lie­kų rū­šia­vi­mas, at­lie­kų su­rin­ki­mo sis­te­ma – tai di­džiu­lė naš­ta Lie­tu­vos var­to­to­jams. Ir čia pi­ni­gų ne­ma­tau. Nei prie­mo­nių, nei pi­ni­gų. Tai kam mes iš­taš­ky­si­me tuos 2 mlrd., lyg tai bū­tų pa­pil­do­mai at­spaus­din­ti po­pie­rė­liai, ku­riuos rei­kia įsi­sa­vin­ti? Pa­na­šiai kaip mi­nis­te­ri­joms gruo­džio pa­bai­go­je, kad tuos pi­ni­gus tik pra­ry­tų. Gal­būt pa­sie­ki­me efek­ty­vu­mą? No­rė­čiau iš­girs­ti apie prie­mo­nes. Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). De­ri­ni­ma­sis su so­cia­li­niais part­ne­riais bai­gė­si va­kar. Ga­vo­me dau­gy­bę pa­siū­ly­mų, ku­rie plau­kė tur­būt iki pa­ties vi­dur­nak­čio. Api­ben­drin­ti in­for­ma­ci­jai rei­kia šiek tiek pa­pil­do­mo lai­ko. Ma­nau, ry­toj ga­lė­si­me to­kį pra­ne­ši­mą iš­leis­ti api­ben­drin­da­mi, kiek ga­vo­me in­di­vi­du­a­lių, kiek aso­ci­juo­tų pa­siū­ly­mų, ku­ria kryp­ti­mi jie maž­daug ei­na. Ma­nau, tuo­met ga­lė­si­me dis­ku­tuo­ti apie tai, ku­rie yra to­kie pa­siū­ly­mai, į ku­riuos bū­tų ver­ta at­si­žvelg­ti. Bet, kaip mi­nė­jau, ka­dan­gi pa­čios kon­sul­ta­ci­jos bai­gė­si tik va­kar va­ka­re, dar api­ben­dri­ni­mams yra šiek tiek anks­ti.

Dėl žie­di­nės eko­no­mi­kos pa­pra­šy­siu pa­ko­men­tuo­ti eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rės ar­ba Si­mo­no.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas Ar­tū­rai, pra­smin­gas klau­si­mas, tik, kaip prem­je­rė sa­kė, tai nė­ra vie­nin­te­lės lė­šos, ku­rias Eu­ro­pa duo­da mums, ar­ba mes, kaip Eu­ro­pos da­lis, per­si­skir­s­to­me. Tai yra tur­būt sep­tin­ta­da­lis vi­so at­ei­nan­čio de­šimt­me­čio lė­šų, ku­rias mes, kaip ša­lis, gau­si­me. Bus pa­ra­ma žie­di­nės eko­no­mi­kos po­ky­čiams, pra­ei­tą lai­ko­tar­pį bu­vo per Eko­no­mi­kos mi­nis­te­ri­ją ekoi­no­va­ci­jos, iki 40 % bu­vo re­mia­mas pra­mo­nės pri­si­tai­ky­mas. Da­bar Sei­me, Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te, yra svars­to­mas žie­di­nės eko­no­mi­kos pa­ke­tas, ten bus mo­kes­ti­nis di­fe­ren­ci­ja­vi­mas. Is­to­riš­kai Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos val­do­ma at­lie­kų tvar­ky­mo spe­cia­lio­ji pro­gra­ma bu­vo iš­nau­do­ja­ma vos 5 %, 5–10 % me­ti­nės są­ma­tos iš­nau­do­ja­ma, de­ja, li­ku­čiai po Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įkri­to į ben­drą biu­dže­tą. Šie­met dar yra tie me­tai, kai tik­rai ga­li­me pa­rem­ti žie­di­nės eko­no­mi­kos ke­liu ei­nan­čias įmo­nes. Bet aš tie­siog no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad RRF ap­im­ti­mi 37 % ža­lio­jo kur­so prie­mo­nių tik­rai ei­na į ža­li­ą­jį kur­są, mes tik­rai ne­ga­li­me vis­ko vis­ko pa­da­ry­ti tais pi­ni­gais – ir van­dent­var­kos, ir žie­di­nės eko­no­mi­kos, ir vi­so ki­to. Pri­ori­te­tai bu­vo nu­ma­ty­ti, ga­li­ma gin­čy­tis, ar tie pri­ori­te­tai, bet kad pra­smin­gai lė­šos bus pa­nau­do­ja­mos tiek at­si­nau­ji­nan­čia­jai ener­ge­ti­kai, tiek al­ter­na­ty­viam trans­por­tui, tiek re­no­va­ci­jai, tai tik­rai bus pa­nau­do­ja­mos. Čia ga­li­ma tie­siog gin­čy­tis dėl pri­ori­te­tų, bet su­mos yra ri­bo­ja­mos.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia Z. Bal­čy­tis. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis. Pra­šau.

Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Tur­būt fi­nan­sų mi­nist­rei no­rė­čiau už­duo­ti klau­si­mą. Jūs sa­vo pa­si­sa­ky­mą už­bai­gė­te la­bai gra­žiai, kad fak­tiš­kai vi­sos ša­lys la­bai sėk­min­gai iš­plauks, at­plauks, ta­čiau tur­būt pa­gal kon­ku­ren­ci­jos dės­nius tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad ši­tas RRF pla­nas ir la­bai nau­din­gas. La­bai nau­din­gas di­de­lėms ša­lims, ga­mi­nan­čioms sau­lės ba­te­ri­jas, ga­mi­nan­čioms trans­for­ma­to­ri­nes, ga­mi­nan­čioms taip pat įvai­rias in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas, apie ką kal­ba­ma, ir fak­tiš­kai mes iš šių pi­ni­gų tu­rė­si­me su­si­mo­kė­ti toms ša­lims. Bet taip yra gy­ve­ni­me, kai esi ne­di­de­lis, tu tu­ri su tuo su­si­tai­ky­ti.

Ta­čiau aš no­rė­čiau vis dėl­to pa­klaus­ti dėl va­di­na­mo­jo smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio ver­slo. Kie­k­vie­nos ša­lies tai yra pats pa­grin­dų pa­grin­das, nes jie ge­ne­ruo­ja nuo 50 iki 70 % BVP, mes ir­gi taip pat tu­ri­me smul­kų­jį ver­slą. Jie lau­kė, jie vi­są lai­ką ti­kė­jo­si ir klau­sė mū­sų, jū­sų ir vi­sų, kaip bus kom­pen­suo­ja­mas jų pra­ras­tas…

PIRMININKAS. Lai­kas.

Z. BALČYTIS (MSNG). …ver­slas. Ar jūs šia­me pla­ne iš tik­rų­jų ne­nu­ma­to­te vi­siš­kai jo­kios kom­pen­sa­ci­jos smul­kia­jam, ir taip pat dėl re­gio­nų at­skir­ties ma­ži­ni­mo? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Di­džio­ji da­lis prie­mo­nių, ku­rios nu­ma­ty­tos ver­slui, yra skir­tos bū­tent smul­kia­jam ir vi­du­ti­niam ver­slui. Man keis­ta klau­sy­tis, kad kaž­kas kaž­ką čia pra­ra­do. Ma­nau, kad ši­tas fon­das yra skir­tas re­for­moms, o tie­sio­gi­niai pra­ra­di­mai, ku­rie įvy­ko pan­de­mi­jos me­tu, yra fi­nan­suo­ja­mi vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis, taip pat mo­kes­ti­nės po­li­ti­kos prie­mo­nė­mis.

O dėl re­gio­ni­nės at­skir­ties, man at­ro­do, aš jau tur­būt iš­var­di­nau vi­sas nau­das, ku­rias gau­na re­gio­nai, bū­tent ku­rie pro­jek­tai bus iš­var­di­na­mi re­gio­nuo­se, tiek švie­ti­mo, tiek svei­ka­tos di­die­ji pro­jek­tai vyks bū­tent te­nai. Kal­bant apie tai, kas gau­na di­džiau­sią nau­dą iš šio fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nio, tu­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad tai pri­klau­so nuo to, kiek ša­lis nu­ken­tė­jo. Ka­dan­gi Lie­tu­va są­ly­gi­nai nu­ken­tė­jo ne­daug, tai yra mū­sų ben­dra­sis vi­daus pro­duk­tas kri­to vos 0,8 %, tai mū­sų toks kri­ti­mas yra są­ly­gi­nai ma­žas, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­mis. To­dėl tos ša­lys, ku­rios nu­ken­tė­jo dau­giau, tos nau­dos gau­na net ir tie­sio­gi­nės ge­ro­kai dau­giau.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si S. Leng­vi­nie­nė.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma mi­nist­re, iš tie­sų daug kam rū­pi tas re­gio­ni­nis lyg­muo, nes vi­są lai­ką bu­vo kal­ba­ma apie jį daug, ta­čiau kai pa­si­žiū­ri iš to­liau, įgy­ven­di­nus pro­jek­tus, vis tiek di­die­ji mies­tai pa­gal sa­vo BVP vie­nam gy­ven­to­jui tols­ta ir tols­ta, nes ten su­ka­si pa­grin­di­niai pi­ni­gai. Tar­kim, kon­kre­čiai imant, pa­vyz­džiui, ir li­go­ni­nių ei­lu­tę, pen­kiuo­se mies­tuo­se klas­te­riai, de­šim­ties re­gio­ni­nių li­go­ni­nių pri­ėmi­mo sky­riai, kas la­bai svar­bu, kam ne­bu­vo pa­si­ruoš­ta, ypač pan­de­mi­jos lai­ko­tar­piu. Vėl­gi ar ne­bus taip, kad kai ku­rie pi­ni­gai, kaip ir anks­čiau, nu­ke­liaus ar­čiau čia kaž­kur, ar­čiau mies­tų, pa­gal mi­nist­rus, pa­gal ki­tus rei­ka­lus, o re­gio­nai vėl nu­ken­tės? Ar ne­ma­no­te, kad vis dėl­to ga­lė­tų bū­ti iš­anks­ti­nis koks nors pro­por­ci­jų per­skirs­ty­mas, kad vis dėl­to tiek ir tiek iš tik­rų­jų, nes, kaip ži­no­me, daž­niau­siai pa­gal įvai­rius ge­bė­ji­mus, pa­gal ge­bė­ji­mus gal­būt ir pro­jek­tus reng­ti pi­ni­gai nu­ke­liau­da­vo vis tiek į di­džiuo­sius cen­trus…

PIRMININKAS. Lai­kas!

E. PUPINIS (TS-LKDF). …o re­gio­nuo­se vi­sa­da bū­da­vo kur kas su­dė­tin­giau gau­ti juos.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš ban­dy­siu at­sa­ky­ti. Nei pa­gal ge­bė­ji­mus, nei pa­gal ko­kius ki­tus kri­te­ri­jus čia tos re­for­mos bus vyk­do­mos. Pir­miau­sia bus vyk­do­mos pa­gal tai, kur yra re­a­lus pa­slau­gų po­rei­kis, ypač kai mes kal­ba­me apie svei­ka­tos ap­sau­gą, nes yra la­bai aiš­ki de­mo­gra­fija. Ma­nau, mes vi­si ga­li­me aiš­kiai ma­ty­ti ir ži­no­me, kur ko­kie žmo­nės gy­ve­na, ko­kių pa­slau­gų ar­čiau­siai rei­kia. Plius šei­mos me­di­ci­na, ku­riai Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je yra skir­ta tik­rai, ma­nau, la­bai daug dė­me­sio. Pa­gal tai tu­rė­tų bū­ti tie spren­di­mai ir pri­ima­mi, o ne pa­gal tai, ku­ris me­ras ge­riau­siai mo­ka pro­jek­tus ra­šy­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia S. Leng­vi­nie­nė. Ruo­šia­si L. Na­gie­nė. Pra­šau.

S. LENGVINIENĖ (LF). No­rė­čiau už­duo­ti klau­si­mą švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­rei. Mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jai kel­ti iš RRF lė­šų nu­ma­to­ma skir­ti 12,5 mln. eu­rų, o na­cio­na­li­nių ir re­gio­nų STEAM cen­trų in­fra­struk­tū­rai įveik­lin­ti, tai pri­si­dės prie mo­ky­to­jų kom­pe­ten­ci­jų to­bu­li­ni­mo pro­gra­mos, – dar 14 mln. eu­rų. Iš vi­so 26,5 mln. eu­rų. Ar ga­lė­tu­mė­te įvar­din­ti, kas bus at­sa­kin­gas už sėk­min­gą šių lė­šų įsi­sa­vi­ni­mą ir kas už­tik­rins, jog RRF in­ves­ti­ci­jo­mis pa­rem­tas mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mas tu­rės il­ga­lai­kę ir pri­dė­ti­nę ver­tę? Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui už klau­si­mą. At­sa­kin­ga už šių prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mą Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja. Įgy­ven­di­nan­čio­ji ins­ti­tu­ci­ja yra Na­cio­na­li­nė švie­ti­mo agen­tū­ra. Per ją bus įgy­ven­di­na­ma dau­gu­ma ši­tų pro­jek­tų, bet at­sa­ko­my­bę pri­si­i­ma­me mes, įsi­pa­rei­go­ji­mą pri­si­i­ma­me mes. Toks bū­tų at­sa­ky­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia L. Na­gie­nė. Ruo­šia­si I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas ap­lin­kos mi­nist­rui. Tik­riau­siai jis vyk­dys prie­žiū­rą ir vyk­dys pa­sta­tų re­no­va­ci­ją. Nu­ma­ty­ta spar­tes­nei pa­sta­tų re­no­va­ci­jai 217 mln. eu­rų. Pra­šau pa­sa­ky­ti, kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te tūks­tan­tį… Kiek ži­nau, ir anks­tes­nė Vy­riau­sy­bė ly­giai taip pat sie­kė tų tiks­lų, bet ne­pa­vy­ko įgy­ven­din­ti. Kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te tūks­tan­tį na­mų per me­tus, ko­kį sal­dai­niu­ką duo­si­te gy­ven­to­jams, kad jie su­tik­tų re­no­vuo­ti, vyk­dy­tų re­no­va­ci­ją, ir iš kur ra­si­te tiek ran­go­vų? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Lai­ma. La­bai tei­sin­gi klau­si­mai. Kai mes tvir­ti­no­me Il­ga­lai­kę re­no­va­ci­jos stra­te­gi­ją, ku­ri dar bu­vo pra­dė­ta prie K. Ma­žei­kos, ten ir­gi bu­vo nu­ma­ty­tas spar­ti­ni­mas. Į Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą iš es­mės mes įra­šė­me jau bu­vu­sių­jų, jū­sų val­dan­čio­sios dau­gu­mos tuo­met pra­di­nius tiks­lus.

Kaip tai pa­da­ry­ti, kaip pa­spar­tin­ti re­no­va­ci­jos pro­ce­są? Tik per in­dust­ria­li­za­ci­ją, nes šian­dien pra­ran­da­ma sta­ty­bo­se pu­sė me­tų, kaip ir šią žie­mą, ant pa­sto­lių ne­ga­li­ma at­si­sto­ti. Ga­lų ga­le kon­kur­suo­se ne­be­da­ly­vau­ja įmo­nės, nes trūks­ta dar­buo­to­jų, trūks­ta sta­ty­bi­nin­kų, ne­pai­sant to, kad Už­im­tu­mo tar­ny­bo­je pri­ra­šy­ta, kad tūks­tan­čiai jų be­dar­biai. Bet fak­tiš­kai tai yra fik­ty­vūs be­dar­biai, ne­ra­si sta­ty­bi­nin­ko. Mums tą pro­ce­są rei­kia in­dust­ria­li­zuo­ti.

Dėl to šio­je pa­raiš­ko­je yra 50 mln. eu­rų skir­ta, kaip ir fi­nan­sų mi­nist­rė sa­kė, kom­po­nen­ti­nės sta­ty­bos pra­džiai. Tai bū­tų in­ves­ti­ci­jos į pra­mo­ni­nes li­ni­jas, ku­rio­se bū­tų iš anks­to nu­ske­nuo­tų fa­sa­dų for­moms pa­ga­mi­na­mi kom­po­nen­tai, at­ve­ža­mi prie pa­sta­to. Taip ir žie­mos me­tu bū­tų ga­li­ma re­no­vuo­ti pa­sta­tus, kur kas spar­čiau ga­min­ti di­de­lius kom­po­nen­tus. Dar­bą nuo dau­gia­bu­čių sie­nų per­kel­tu­me į ga­myk­las.

Ki­tas da­ly­kas, kad šian­dien gy­ven­to­jai no­ri re­no­va­ci­jos, bet tie­siog jau trūks­ta sta­ty­bi­nin­kų ran­kų ir mes tam­pa­me pri­klau­so­mi nuo daž­nai pi­gios ir kar­tais net iš­nau­do­ja­mos dar­bo jė­gos iš mū­sų ry­ti­nių kai­my­nų, to­dėl tu­ri­me žiū­rė­ti, kaip di­din­ti na­šu­mą. Ypač to­kių re­for­mų me­tu, kaip ši­ta pa­siū­ly­ta, ga­li­me tai pa­da­ry­ti. Tai nė­ra sun­ku pa­da­ry­ti. Iš tik­rų­jų rei­kia in­dust­ria­li­zuo­ti ši­tą pro­ce­są.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė. Ruo­šia­si pas­ku­ti­ny­sis pa­klau­s­ti R. Že­mai­tai­tis. Pra­šau.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau pa­klaus­ti švie­ti­mo mi­nist­rės. Mi­nist­re, sa­ky­ki­te, du trum­pi klau­si­mai. Ko­dėl šia­me Eko­no­mi­kos at­spa­ru­mo di­di­ni­mo ir gai­vi­ni­mo pla­ne ne­at­si­ra­do vie­tos iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo re­for­mai? Yra nu­ma­ty­ta, kad iš ki­tų fon­dų bus skir­ta 27 mln., nors pa­gal pri­im­tus jau da­bar, įsi­ga­lio­sian­čius at­ei­ty­je švie­ti­mo įsta­ty­mo tam tik­rus punk­tus iš vi­so, skai­čiuo­ja­ma, rei­kė­tų maž­daug 100 mln. eu­rų, kad už­tik­rin­tu­me ko­ky­biš­ką iki­mo­kyk­li­nį ug­dy­mą kiek­vie­nam vai­kui. Ko­dėl jau čia ne­at­si­ra­do iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo, kai mes kal­ba­me apie eko­no­mi­kos gai­vi­ni­mą ir iš tik­rų­jų apie kiek­vie­ną vai­ką, nes bū­tent kom­po­nen­tas kal­ba apie kiek­vie­ną vai­ką.

Ant­ras da­ly­kas. Kur bū­tų ga­li­ma de­ta­liai su­si­pa­žin­ti su nu­ma­to­mais pro­jek­tais? Vis­gi da­bar­ti­nis pla­nas ga­na stam­bio­mis da­li­mis pa­tei­kia…

PIRMININKAS. Lai­kas!

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). …kur bus in­ves­tuo­ja­ma. Kur bū­tų ga­li­ma de­ta­liai su­si­pa­žin­ti?

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Prie­mo­nės ne­ga­li dub­liuo­tis. Kaip jau mi­nė­jo ko­le­gės, tai yra tik vie­nas fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nis. Eu­ro­pos struk­tū­ri­niuo­se fon­duo­se jau bu­vo su­pla­nuo­ta ir nu­ma­ty­ta apie 35 mln. iki­mo­kyk­li­niam ug­dy­mui stip­rin­ti. Ši prie­mo­nė pa­pil­do struk­tū­ri­nius fon­dus. Tik­rai nė­ra pa­mirš­tas iki­mo­kyk­li­nis ug­dy­mas. Mes esa­me nu­ma­tę ir dar­bus su in­fra­struk­tū­ra, ir su ug­dy­mo tu­ri­nio per­žiū­ra, kad tai ne­bū­tų tik prie­žiū­ra, bet ir ug­dy­mas, ir su ki­tais skait­me­ni­niais da­ly­kais. Tik­rai tai nė­ra pa­mirš­ta.

Aiš­ku, tai yra di­džiu­lis iš­šū­kis ir mes tą tu­ri­me pri­pa­žin­ti. Ka­dan­gi in­fra­struk­tū­rai iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo tik­rai rei­ka­lin­ga di­džiu­lė pi­ni­gų su­ma, rei­ka­lin­ga taip pat au­to­bu­siu­kams, pa­vė­žė­ji­mui, yra ki­to­je pro­gra­mos da­ly­je prie ža­lio­sios dar­bo­tvarkės ga­li­my­bė va­di­na­mie­siems ža­lie­siems, jau ne gel­to­nie­siems au­to­bu­siu­kams, bet tik­rai iki­mo­kyk­li­nis nė­ra pa­mirš­tas.

O dėl de­ta­lių pro­jek­tų, tai mes šiuo me­tu kaip tik bai­gia­me pro­jek­tų ap­ra­šy­mus. Mi­nis­te­ri­ja dir­ba va­do­vau­da­ma­si pro­jek­ti­niu prin­ci­pu ir tuo­se pro­jek­tuo­se mes tu­ri­me la­bai de­ta­lius veiks­mus nu­ma­tę, kaip mes įgy­ven­din­si­me vie­ną ar ki­tą pro­jek­tą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia R. Že­mai­tai­tis. Pra­šau.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, fi­nan­sų mi­nist­rei gal tu­rė­tų bū­ti… Kaž­kas tik­rai ne taip. Jūs sa­kė­te, kad ne­sle­pia­te, skai­tau: D. Krei­vys, J. Šiugž­di­nie­nė, M. Ma­jaus­kas, S. Leng­vi­nie­nė, ger­bia­mas A. Vyš­niaus­kas, E. Pu­pi­nis. Vi­si už­si­ra­šę žmo­nės yra jū­sų ko­man­dos žmo­nės. Tai jūs pa­sa­ky­ki­te, ar jiems kas nors su gal­vo­mis ne­ge­rai, kad jie už­si­ra­šo jū­sų klaus­ti, ar jie ne­ži­no apie pla­ną?

Ki­tas įdo­mes­nis da­ly­kas. Už­pra­ei­tą pir­ma­die­nį Kel­mė­je įvy­ko su­si­ti­ki­mas ir po­sė­dis su že­mės ūkio mi­nist­ru, da­ly­va­vo jū­sų Sei­mo na­rys J. Gu­daus­kas. Jū­sų frak­ci­jos na­rys. Ly­giai taip pat iš­rė­žė kri­ti­kos jū­sų Vy­riau­sy­bei ir jū­sų va­do­vau­ja­mai Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai, kad ab­so­liu­čiai nė į vie­ną pa­siū­ly­mą ne­bu­vo net at­si­žvelg­ta.

Kai bu­vo už­duo­tas ma­no as­me­niš­kai klau­si­mas že­mės ūkio mi­nist­rui, kiek iš RRF bus ski­ria­ma že­mės ūkiui (dar kar­tą la­bai tei­sin­gai prem­je­rė at­krei­pė dė­me­sį, kad tai ne­tu­rė­tų bū­ti gel­bė­ji­mo­si pi­ni­gai, o tai yra per­spek­ty­vi­niai, ir tik­rai la­bai džiau­giuo­si, jei­gu prem­je­rė lai­ky­sis tos po­zi­ci­jos), že­mės ūkio mi­nist­ras pa­sa­kė: nie­ko mes ne­ga­lė­jo­me da­ry­ti, nie­ko su mu­mis ne­de­ri­no, jo­kių mū­sų pa­siū­ly­mų ne­pri­ėmė ir iš­vis Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja ga­vo 16 mln. Tas įra­šas yra Kel­mės sa­vi­val­dy­bė­je, kai bu­vo po­sė­dis su ūki­nin­kais…

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga!

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Tai da­bar jūs man pa­sa­ky­ki­te, ka­da TAR’e at­si­ras vi­sas ši­tas pro­jek­tas, pi­ni­gų pa­skirs­ty­mas, ir ko­dėl že­mės ūkiui bu­vo skir­ta tik 16 mln., ir tai tik pel­kėms, kas yra prieš­ta­ra­vi­mas ža­lia­jam kur­sui, nes pel­kės yra CO2, ir iš tik­rų­jų prie­šin­gai, nei mes tu­ri­me tiks­lą.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ma­no ko­le­goms su gal­va, ti­kiu, vis­kas yra ge­rai. Ly­giai taip pat ačiū jums už jū­sų in­ter­pre­ta­ci­jas ir pa­sa­ko­ji­mus, kas nu­ti­ko Kel­mė­je. Aš tik no­riu pa­sa­ky­ti, kad Next Ge­ne­ra­tion EU for­ma­tu, kaip jau mi­nė­jau, kai­mo plėt­rai yra nu­ma­ty­tas at­ski­ras fon­das EURI, ku­ria­me yra 140 mln. eu­rų, ir ši prie­mo­nė yra skir­ta po­stko­vi­di­niam lai­ko­tar­piui ir pa­sek­mėms ma­žin­ti. Pra­šy­čiau že­mės ūkio mi­nist­rą ma­ne pa­pil­dy­ti. (Triukš­mas sa­lė­je)

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Dar že­mės ūkio mi­nist­ras.

K. NAVICKAS. Taip, dar rei­kia pa­pil­dy­ti, nes čia tų in­ter­pre­ta­ci­jų bu­vo daug. Ko­dėl že­mės ūkiui yra 16 mln., kaip jūs sa­ko­te. Dėl to, kad kai bu­vo pa­teik­ta pro­gra­ma ir bu­vo dė­lio­ja­mi vi­si kri­te­ri­jai ir tie da­ly­kai, ku­riuos Vy­riau­sy­bė svars­tė, tos prie­mo­nės, ku­rios ves prie ko­ky­bi­nio po­ky­čio ir ku­rios tie­sio­giai pri­si­de­da prie ža­lio­jo kur­so, pa­gal tuos kri­te­ri­jus yra to­kia su­ma, ku­ri la­biau­siai pri­si­de­da prie kli­ma­to kai­tos prie­mo­nių. Šla­py­nių at­kū­ri­mo prie­mo­nė yra ta prie­mo­nė, ku­ri pri­si­dės prie že­mės ūkio sek­to­riaus, di­di­nant ab­sor­ba­vi­mo pa­jė­gu­mus, taip su­ma­ži­nant pa­čią įtam­pą dėl ki­tų kli­ma­to kai­tos su­ma­ži­ni­mo prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mo. Ma­no­me, tai ga­na žen­kliai pri­si­dės ir kar­tu pa­gel­bės tam pa­čiam sek­to­riui, pa­ša­li­nant di­de­les įtam­pas ir stab­dant plėt­rą.

PIRMININKAS. Dar Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė no­rė­tų.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Vėl­gi aš no­rė­čiau, kad bū­tu­me, jei­gu bied­ni, tai vis tiek tei­sin­gi. Že­mės ūkis yra vie­nin­te­lė veik­los sri­tis, ku­ri Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­te tu­ri sa­vo at­ski­rą biu­dže­tą, nie­kas ki­tas ši­tos pri­vi­le­gi­jos ne­tu­ri. Vi­si ki­ti tu­ri pre­ten­duo­ti tiek įti­ki­nė­da­mi, tiek siū­ly­da­mi sa­vo re­for­mas, tiek pro­jek­tus, tiek ar­gu­men­tus dėl to pa­ties fi­nan­sa­vi­mo, že­mės ūkis yra pri­vi­le­gi­juo­tas Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Ne­ži­nau, ar rei­kia tų pri­vi­le­gi­jų dar dau­giau.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ko­le­gos, dis­ku­si­jų ir klau­si­mų lai­kas bai­gė­si. Tuoj pra­dė­si­me dis­ku­si­ją, ku­rio­je pir­ma­sis kal­bės L. Sa­vic­kas frak­ci­jos var­du. Da­bar pa­baig­si­me klau­si­mų ir at­sa­ky­mų se­si­ją skam­bia R. Že­mai­tai­čio na­ta. Pra­šom.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū. Ger­bia­ma prem­je­re, ne­sku­bė­ki­te. Jūs la­bai tei­sin­gai pa­sa­kė­te, aš pri­ta­riu ir aš čia la­bai jus pa­lai­kau. Bet da­bar ly­giai prieš 3 mi­nu­tes, pa­pra­šy­ki­te pa­dė­jė­jo, kad pa­si­klau­sy­tų, ką ger­bia­ma mi­nist­rė G. Skais­tė at­sa­kė. Jūs kal­bė­jo­te ir la­bai tei­sin­gai kal­bė­jo­te, kad šio RRF fon­do pi­ni­gai ne­tu­ri bū­ti skir­ti nu­ken­tė­ju­siems nuo COVID-19, tai yra per­spek­ty­vi­niai, vi­zu­a­li­niai, tu­rin­tys bū­ti į prie­kį pi­ni­gai. Jūs la­bai šau­niai tai pa­sa­kė­te. Ką tik jū­sų fi­nan­sų mi­nist­rė iš jū­sų pa­si­šai­pė, kaip tas Švei­kas iš tik­rų­jų. Ku­ria pras­me? Ji pa­sa­kė, kad 16 mln., taip, mes ski­ria­me, o vi­sa ki­ta iš gel­bė­ji­mo fon­do. Tai jūs ap­si­spręs­ki­te. Aš jus šiuo­ atveju pa­lai­kau, prem­je­re, nes jūs aiš­kiai pa­sa­kė­te, kad tie pi­ni­gai ne gel­bė­ji­mui. Fi­nan­sų mi­nist­rė pa­sa­kė prie­šin­gai. Ger­bia­mas mi­nist­re, jūs aiš­kiai pa­sa­kė­te, kad kiek tei­kė­te pro­jek­tų Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai, nė į vie­ną ne­bu­vo at­si­žvelg­ta. Kel­mė­je su­si­ti­ki­mo pir­mą va­lan­dą me­tu, ka­da bu­vo po­sė­dis, da­ly­va­vo du Sei­mo na­riai…

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, prašau tau­pyti lai­ką. Dar A. Pa­lio­nis per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šom.

A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš tik no­riu pri­min­ti fi­nan­sų mi­nist­rei, kad ki­tos mi­nis­te­ri­jos tu­ri San­glau­dos fon­dą, kur ir­gi ly­giai taip pat ga­li pre­ten­duo­ti.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­de­da­me dis­ku­si­ją. Dis­ku­si­jo­je iš pra­džių kal­bės už­si­ra­šę frak­ci­jų var­du Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis kal­ba L. Sa­vic­kas. Ruo­šia­si A. Sy­sas. Ger­bia­mą L. Sa­vic­ką kvie­čiu į tri­bū­ną. Pra­šom.

L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų tik Sei­mo opo­zi­ci­jos ra­gi­ni­mų dė­ka par­la­men­ta­rai, tiek val­dan­čių­jų, tiek opo­zi­ci­jos at­sto­vai, šian­dien tu­rė­jo ga­li­my­bę šiek tiek pra­skleis­ti pa­slap­ties šy­dą ir bent pa­dis­ku­tuo­ti dėl dau­giau nei 2 mlrd. eu­rų ver­tės pla­no, ža­dan­čio nau­jos kar­tos Lie­tu­vą. Pla­no, ku­rio ren­gi­mas ly­di­mas prieš­ta­ra­vi­mų ne tik rin­ki­mų me­tu de­kla­ruo­tiems pa­ža­dams tar­tis ir įsi­klau­sy­ti į eks­per­tų, po­li­ti­kų, vi­suo­me­nės siū­ly­mus, ta­čiau taip pat pri­si­den­gi­mu ne­bū­tais nu­ro­dy­mais iš Briu­se­lio ir ne­tie­sos sa­ky­mu. Kaip jau ne kar­tą vie­šai ap­ra­šy­ta, fi­nan­sų mi­nist­rė pa­pras­čiau­siai me­la­vo dėl Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ne­va gau­tų nu­ro­dy­mų vie­šai ne­de­rin­ti ren­gia­mo pla­no. Ba­lan­džio 16 die­ną mi­nist­rė tei­gė ir čia aš ci­tuo­ju: „In­teg­ruo­to pla­no pri­sta­ty­mas bu­vo de­rin­tas su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, iš jos bu­vo pra­šy­mas ne­pri­sta­ty­ti in­teg­ruo­to pla­no tol, kol nė­ra kon­kre­taus su­de­ri­ni­mo dėl vi­sų re­for­mų.“ Ta­čiau Eu­ro­pos ko­mi­sa­rui V. Sin­ke­vi­čiui, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bei Lie­tu­vo­je pa­nei­gus šiuos mi­nist­rės žo­džius, fi­nan­sų mi­nist­rė iš es­mės pa­kei­tė sa­vo po­zi­ci­ją ir ba­lan­džio 20 die­ną jau tei­gia (ci­tuo­ju): „Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja tik­rai pra­šė vie­šin­ti ir dis­ku­tuo­ti su so­cia­li­niais part­ne­riais kom­po­nen­tus, de­rin­ti jų tu­ri­nį.“

Ta­čiau šian­dien, at­krei­piu dė­me­sį, šian­dien fi­nan­sų mi­nist­rė iš šios tri­bū­nos pa­tvir­ti­no dar vie­ną sa­vo me­lą. At­sa­ky­da­ma į už­duo­tą klau­si­mą mi­nist­rė pa­nei­gė sa­vo anks­čiau teig­tą po­zi­ci­ją, kad (ci­tuo­ju): „Iki ba­lan­džio 30 die­nos tu­ri­me jį – eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mo pla­ną pa­teik­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai.“ Čia pa­žiū­rė­ki­me į pas­ku­ti­nę ci­ta­tą šian­dien. Ci­tuo­ju Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ofi­cia­lio­je sve­tai­nė­je tei­kia­mą iš­aiš­ki­ni­mą dėl ter­mi­no, iki ka­da ša­lys na­rės tu­ri pa­teik­ti eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mo pla­nus. Ci­ta­ta: „Pa­pras­tai vals­ty­bės na­rės yra kvie­čia­mos pra­neš­ti apie sa­vo pla­nus iki ba­lan­džio 30 die­nos, ta­čiau tai ga­li pa­da­ry­ti bet ku­riuo me­tu iki 2022 me­tų vi­du­rio. Ba­lan­džio 30 die­na yra orien­ta­ci­nė, o ne ga­lu­ti­nis ter­mi­nas.“ Tai yra kon­kre­tus ir in­ter­pre­ta­ci­joms vie­tų ne­pa­lie­kan­tis Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos iš­aiš­ki­ni­mas.

Tai­gi, ger­bia­mi ko­le­gos par­la­men­ta­rai, es­mi­nis klau­si­mas mums vi­siems: ar tai tik­rai mums pri­im­ti­na si­tu­a­ci­ja, ka­da Vy­riau­sy­bė vie­na­ša­liš­kai ima­si spręs­ti nau­jos kar­tos Lie­tu­vą ne­va su­kur­sian­tį ir eko­no­mi­ką trans­for­muo­sian­tį 2 mlrd. ver­tės eu­rų pla­ną, kai ne tik par­la­men­tui, bet ir vi­suo­me­nei pa­lie­ka­mos vos ke­lios sa­vai­tės de­rin­ti dėl akių, nors ko­ri­do­riuo­se jau ne­sle­piant aiš­kiai sa­ko­ma, kad jo­kių es­mi­nių pa­tai­sy­mų ne­ver­ta ti­kė­tis? Iš­gir­do­me šian­dien apie dar dvi do­va­no­ja­mas sa­vai­tes.

To­dėl kvie­čiu, par­la­men­ta­rai, ko­le­gos, sa­vo ko­mi­te­tuo­se vi­sa ap­im­ti­mi iš­dis­ku­tuo­ti pa­gal ku­ra­vi­mo sri­tis RRF pla­ne esan­čius pro­jek­tus. Taip pat krei­piuo­si į li­ku­sius Vy­riau­sy­bės na­rius ir kvie­čiu ne­pa­si­duo­ti val­džios svai­gu­liui, pri­si­min­ti rin­ki­mų pa­ža­dus ir skir­ti de­ra­mą lai­ką re­a­liam de­ri­ni­mui su vi­suo­me­ne, eks­per­tais ir par­la­men­tu.

Tie­sa ta, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja yra nu­sta­čiu­si tam tik­rus prin­ci­pi­nius pla­nų ren­gi­mo prin­ci­pus. Yra nu­ro­do­ma, kad ne ma­žiau kaip 37 % tu­ri bū­ti ski­ria­ma ža­li­ni­mo kryp­čiai, 20 % ir ne ma­žiau – skait­me­ni­ni­mo sri­tims. Šau­nu, kad šių mi­ni­ma­lių rei­ka­la­vi­mų pla­ne nu­ma­to­ma lai­ky­tis. Ta­čiau taip pat yra ra­gi­na­ma įgy­ven­din­ti ir kiek­vie­nai ša­liai nu­ma­ty­tas in­di­vi­du­a­lias už­duo­tis, ku­rių įgy­ven­di­ni­mui aki­vaiz­džiai ski­ria­mas ne­pa­kan­ka­mas dė­me­sys. Ra­gi­na­ma įsi­klau­sy­ti į gau­tas ir šian­dien įgar­sin­tas es­mi­nes svar­bias pa­sta­bas skir­ti di­des­nį dė­me­sį Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Lie­tu­vai nu­sta­ty­toms in­di­vi­du­a­lioms už­duo­tims. Pa­im­ki­me kon­kre­čiai dėl įmo­nių, vi­sų pir­ma ma­žų ir vi­du­ti­nių, lik­vi­du­mo pa­lai­ky­mo. La­bai aiš­ki re­ko­men­da­ci­ja, ku­ri la­bai kuk­liai, jei­gu vi­siš­kai… yra at­spin­di­ma nors kiek pla­ne. Pa­si­žiū­rė­ki­me, ar pa­kan­ka­mas dė­me­sys ski­ria­mas ak­ty­vių dar­bo rin­kos po­li­ti­kos prie­mo­nių fi­nan­sa­vi­mui di­din­ti. Aki­vaiz­du, kad vos ke­li, jei­gu ne­klys­tu, 5 %. At­sa­ky­ki­me į klau­si­mą, kur din­go tu­riz­mo kon­ku­ren­cin­gu­mui skir­ta re­for­ma, ku­ri anks­čiau bu­vo, da­bar jos nė­ra.

To­dėl pa­bai­gai: to­kio mas­to pla­no sėk­mė, ti­kiuo­si, su­tik­si­te, pri­klau­so tie­sio­giai nuo įsi­klau­sy­mo, iš­dis­ku­ta­vi­mo. Ne­si­slėp­ki­me už iš­gal­vo­tų Briu­se­lio rei­ka­la­vi­mų, ne­me­luo­ki­me žiū­rė­da­mi į akis ir ge­riau skir­ki­me lai­ko re­a­liai dis­ku­si­jai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čiu A. Sy­są kal­bė­ti frak­ci­jos var­du. Ruo­šia­si V. Gap­šys.

Dėl ve­di­mo tvar­kos – R. Šar­knic­kas. Pra­šom.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Aš tik ne­ži­nau, ar tik­rai ver­ta dis­ku­si­ja čia, nes ne­pa­gar­bą pa­ro­dė vi­sa Vy­riau­sy­bė, vi­si mi­nist­rai ėmė ir iš­ėjo, nes tai yra to po­sė­džio tą­sa. Tai, man at­ro­do…

PIRMININKAS. Dė­kui. Ne vi­si mi­nist­rai iš­ėjo. Ti­kiuo­si, kad pa­ma­tys. Pra­šom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, ži­no­te, po­sa­kis – ka­ra­va­nas ei­na, ten kaž­kas lo­ja. Bet to­kia jau mū­sų pa­skir­tis čia, Sei­me, dis­ku­tuo­ti ir iš­sa­ky­ti. Vis tiek mū­sų pa­si­sa­ky­mai lie­ka is­to­ri­jai, lie­ka tiems, kas se­ka tai, kas vyks­ta Sei­me.

Aš no­rė­čiau pra­tęs­ti, ko­dėl aš už­da­viau klau­si­mą. Ir L. Sa­vic­kas la­bai pa­na­šiai kal­bė­jo. Tur­būt sa­lė­je nė­ra žmo­nių, ku­rie bū­tų kaip nors nu­si­tei­kę, kad tie 2 mlrd. eu­rų bū­tų pa­nau­do­ti bet kaip, taip sa­kant, įsi­sa­vin­ti. Aš ma­nau, kad mes tu­ri­me tam tik­rus tiks­lus ir no­ri­me, kad Lie­tu­vos žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bė ge­rė­tų. Pre­zi­den­tas no­ri net ge­ro­vės vals­ty­bės. Ar ga­li­me pri­si­dė­ti tais pi­ni­gais bū­tent sie­kiant ši­tų tiks­lų, ar ne?

Čia ir ky­la tas klau­si­mas, ar šia­me pro­ce­se mes da­ly­vau­si­me, aš tu­riu ome­ny­je, ne tik Sei­mo na­riai, bet ir vi­sa vi­suo­me­nė, ir in­te­re­sų gru­pės, so­cia­li­niai part­ne­riai. Pa­sa­ky­mas, kad Sei­me net 14 kar­tų, pas mus šian­dien jau 15 kar­tų svars­ty­tas RRF pla­nas, na, čia taip skam­biai pa­sa­ky­ta. Taip, pri­sta­ty­ta bu­vo ir net ga­li­ma bu­vo pa­klaus­ti ir į jį ne­gau­ti nor­ma­laus at­sa­ky­mo, nes at­sa­ky­mas bu­vo, kad tik­rai bu­vo tie pa­tys su­si­ti­ki­mai, iš ku­rių dis­ku­si­jų ne­bu­vo. Aš tu­riu ne vie­ną laiš­ką iš įvai­rių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, tu­riu Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos krei­pi­mą­si, kur be­veik dėl kiek­vie­nos re­for­mos pa­sa­ky­ta, jei­gu bus lai­ko aš pa­ci­tuo­siu, kas pa­sa­ky­ta dėl švie­ti­mo, kad ne­si­tar­ta su so­cia­li­niais part­ne­riais. Aiš­ku, bus di­de­lis kliu­vi­nys įsi­sa­vi­nant tuos pi­ni­gus, nes jie ne­gu­li kaž­kur ant len­ty­nė­lės, ir kas no­rės, tas pri­eis ir paims juos.

Ar mes po še­še­rių me­tų bū­si­me la­biau ža­li, nes ža­lia­jai po­li­ti­kai dau­giau­sia lė­šų, ar bus dau­giau skait­me­ni­ni­mo, nes tam ir­gi daug pi­ni­gų ski­ria­ma, aiš­ku, pa­ro­dys tik lai­kas. Bet žiū­rint į tą pro­gra­mą, rei­kia tie­siai švie­siai pa­sa­ky­ti, ką aš ir sa­kiau, da­bar­ti­nė dau­gu­ma sa­kė, kad bus la­bai vie­ša ir skaid­ri, o su ši­tuo aš nie­kaip ne­ga­liu su­tik­ti, nes net­gi tas pa­skirs­ty­mas, aš ne­no­riu kal­bė­ti apie skai­čius, nes skai­čiai dar pa­si­keis, kol čia ne­šio­jo po Sei­mą, jau po­rą kar­tų kei­tė­si, tai kas bus po de­ri­ni­mo Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je? Bet tas pa­skirs­ty­mas toks sche­miš­kas ir sim­bo­liš­kas. Pa­vie­ši­ni­mas ne vi­sa ap­im­ti­mi, apie tai ir ki­ti ko­le­gos kal­bės, nes ir re­for­mos, ir in­ves­ti­ci­jos ap­ra­šy­tos ga­na abst­rak­čiai.

Klau­si­mas, o kaip bus pa­skirs­ty­tos lė­šos pa­gal re­gio­nus, kas nors ga­li at­sa­ky­ti? Jei­gu mes tik­rai sie­kia­me, taip sa­kant, vie­no­do vys­ty­mo­si ar­ba pir­miau­sia pa­dė­ti tiems ra­jo­nams, kur blo­giau, tai tu­ri bū­ti nu­ma­ty­ta pla­nuo­se. Kaip sa­kiau, ka­dan­gi ne­no­rė­čiau su­gaiš­ti vi­so lai­ko, aš pa­ci­tuo­siu, ką ra­šo Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja dėl švie­ti­mo, dėl „Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų“ pro­gra­mos. Re­for­ma bus reikš­min­ga vi­soms sa­vi­val­dy­bėms, ta­čiau tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų pro­gra­mos vys­ty­mo­si kon­cep­ci­ja dar tik ren­gia­ma ir nė­ra ap­tar­ta su sa­vi­val­dy­bė­mis, o ją rei­kės vyk­dy­ti sa­vi­val­dy­bėms. Čia ir ky­la tie vi­si klau­si­mai.

Sie­kiant sėk­min­go šios re­for­mos įgy­ven­di­ni­mo la­bai svar­bu, kad vi­sos prie­mo­nės bū­tų pla­čiai ap­tar­tos ir iš­dis­ku­tuo­tos su sa­vi­val­da. Na, ir taip to­liau, ir taip to­liau. Ir vi­so­se sri­ty­se tas pats. To­dėl ma­no pra­šy­mas ir kvie­ti­mas vis dėl­to bū­ti at­vi­res­niems, kal­bė­ti ir ko­mi­te­tuo­se, o dis­ku­si­joms pa­skir­ti tiek lai­ko, kad Sei­mo na­riai ga­lė­tų aiš­kiai gau­ti at­sa­ky­mus į ke­lia­mus klau­si­mus, nes ir mū­sų ko­mi­te­te, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­te, apie tai kal­bė­jo­me. 5 %, skir­ti dar­bo rin­kai ir so­cia­li­nės įtrauk­ties di­di­ni­mui, 111 mln. ga­li­ma la­bai įvai­riai pa­skirs­ty­ti, o ko­kią nau­dą jie duos, aš dar ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, nors da­ly­va­vau vi­suo­se po­sė­džiuo­se – vi­suo­se ir So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to po­sė­džiuo­se, ir Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­te, bet bū­tent in­for­ma­ci­jos, ku­ri leis­tų man pa­sa­ky­ti, kad aš su­si­pa­ži­nęs ir ži­nau, ką mū­sų da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė da­rys, ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Kvie­čiu V. Gap­šį. Ruo­šia­si M. Ma­jaus­kas frak­ci­jos var­du. Mi­nist­rė no­rė­tų re­a­guo­ti ir re­pli­kuo­ti. Pra­šom.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš no­rė­čiau re­a­guo­ti dėl kon­sul­ta­ci­jų. Ger­bia­mam Sei­mo na­riui no­riu pa­sa­ky­ti, kad kiek­vie­ną penk­ta­die­nį vyks­ta kon­sul­ta­ci­jos su sa­vi­val­dy­bė­mis dėl „Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų“ pro­gra­mos. Mes jau pra­dė­jo­me kal­bė­tis. Gal žmo­nėms yra keis­ta… (Bal­sai sa­lė­je) Gal keis­ta žmo­nėms, pa­sa­ky­siu tai, kad ta pro­gra­ma ne to­kia, kad mes pa­sa­ky­si­me, ką sa­vi­val­dy­bės tu­rė­tų įgy­ven­din­ti. Mes su jo­mis no­ri­me tar­tis, pa­ke­tą mes tu­ri­me ir kal­ba­me dėl la­bai kon­kre­čių da­ly­kų. Sa­vi­val­dy­bės yra skir­tin­gos, dėl to mes ne­ga­li­me nu­leis­ti joms to pa­ties, už­tai ir kal­ba­mės.

PIRMININKAS. Dė­kui. Pra­šom, žo­dis V. Gap­šiui.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Leis­ki­te įsi­trauk­ti į šią dis­ku­si­ją nuo jau kul­ti­ne ta­pu­sios fra­zės, kad RRF pi­ni­gai nė­ra pas­ku­ti­niai pi­ni­gai že­mė­je. Taip, vi­siš­kai su tuo su­tin­ku. Tik no­riu pa­klaus­ti, o ko­dėl cen­tri­nės val­džios ins­ti­tu­ci­jos iš­si­ri­kia­vo prie jų ei­lė­je taip, lyg jie to­kie bū­tų? Ko­dėl pla­nas, ku­ris Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos kom­piu­te­riuo­se jau gu­lė­jo nuo va­sa­rio mė­ne­sio, taip ga­li­ma spręs­ti net ir iš vie­šu­mo­je pa­si­ro­džiu­sios ver­si­jos, ne­bu­vo de­ta­liai ap­ta­ria­mas su sa­vi­val­da ir Sei­mu? Ko­dėl mes tu­ri­me vers­tis per gal­vą ban­dy­da­mi bent sim­bo­liš­kai įsi­trauk­ti į dis­ku­si­jas, nors šan­sų ką nors pa­keis­ti be­veik nė­ra? Bet tiek to. At­vi­ru­mo ir gi­lių dis­ku­si­jų kul­tū­ros ly­gį dar rei­kės pa­kel­ti. Ti­kiuo­si, tam ne­pri­reiks ir RRF lė­šų.

Da­bar apie tu­ri­nį. At­skir­tis tarp di­džių­jų mies­tų ir Lie­tu­vos re­gio­nų jau ta­po na­cio­na­li­ne pro­ble­ma. Ne­to­ly­gus in­ves­ti­ci­jų ly­gis pas­ta­rai­siais me­tais pro­ble­mą tik gi­li­na, o RRF lė­šų pa­skirs­ty­mas ro­do, kad mes net ne­ar­tė­ja­me prie pro­ble­mos spren­di­mo. Mū­sų skai­čia­vi­mais, pa­gal op­ti­mis­ti­nį sce­na­ri­jų Lie­tu­vos re­gio­nus pa­sieks vos treč­da­lis bū­si­mų in­ves­ti­ci­jų, ta­čiau mes mil­ži­niš­kais tem­pais pi­ni­gus pum­puo­si­me į cen­tri­nės val­džios IT pro­jek­tus. Tik­rai ne­su IT sis­te­mų prie­šas, ta­čiau da­lies jų bū­ti­nu­mas ir eko­no­mi­nė nau­da abe­jo­ti­na.

Leis­ki­te pa­ci­tuo­ti fra­zę iš Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to ir Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to ben­dro po­sė­džio, ku­rio me­tu bu­vo pri­sta­to­mos RRF in­ves­ti­ci­jos. Ci­ta­ta: „Tas ad­mi­nist­ra­vi­mas kai­nuo­ja apie 250 tūkst. eu­rų, o ši­ta mū­sų re­for­ma, ku­ri kai­nuos tik 5 mln., yra nu­kreip­ta į tai, kad bus su­kur­ta tei­si­nė ir in­for­ma­ci­nė sis­te­ma, ku­ri leis Mo­kes­čių ins­pek­ci­jai per­im­ti tų 44 ins­ti­tu­ci­jų funk­ci­jas.“ Tad leis­ki­te man da­bar pa­skai­čiuo­ti. 250 tūkst. per me­tus reiš­kia, kad tie tik 5 mln. at­si­pirks per 20 me­tų. Tai yra in­ves­ti­ci­ja? Toks pro­jek­tas, ma­no sub­jek­ty­via nuo­mo­ne, tik­rai ne­daug te­si­ski­ria nuo jau liūd­nai pa­gar­sė­ju­sio DNR pla­no pro­jek­to apie dy­ze­li­nių au­to­mo­bi­lių per­tvar­ką į elek­tri­nius.

Bet grįž­ki­me prie re­gio­nų. Jei ben­dras op­ti­mis­ti­nis lė­šų sky­ri­mas re­gio­nams sie­kia apie 33 %, tai at­ski­ri kom­po­nen­tai fak­tiš­kai 100 % skir­ti di­die­siems mies­tams. Tai yra bū­tent juo­se ir pa­si­liks di­džio­ji pi­ni­gų da­lis. Bet la­biau­siai liū­di­na net ne tai, kad RRF lė­šos pa­skirs­ty­tos ne­to­ly­giai, čia juk tik­rai ne pas­ku­ti­niai pi­ni­gai že­mė­je, bet tai, kad re­gio­nams yra sun­ku pa­siek­ti ir ki­tus Lie­tu­vos že­mė­je li­ku­sius pi­ni­gus. RRF lei­džia pa­siek­ti ir 100 % in­ten­sy­vu­mą, o tai dau­ge­liu at­ve­jų ne­ga­li­ma nau­do­jant ki­tas ES lė­šas.

Dar dau­giau. Vy­riau­sy­bė iki šiol ne­pa­siū­lė kon­kre­taus pla­no, kaip pa­di­din­ti sa­vi­val­dy­bėms sko­li­ni­mo­si ga­li­my­bes, ku­rios šian­dien yra fak­tiš­kai iš­sem­tos. EBPO eks­per­tai jau yra pa­si­sa­kę, jog EBPO vie­tos val­džios ins­ti­tu­ci­jos pa­pras­tai su­da­ro vi­du­ti­niš­kai dvi tre­či­ą­sias in­ves­ti­ci­jų, o Lie­tu­vo­je – tik 40 %. Tai­gi daug ma­žiau. Dau­giau vie­tos ly­gio ko­ky­biš­kų in­ves­ti­ci­jų pri­si­dė­tų prie ben­dro eko­no­mi­kos au­gi­mo.

Taip pat eks­per­tai pa­žy­mė­jo, jog Lie­tu­vos vie­tos val­džios ins­ti­tu­ci­jų ge­bė­ji­mai sko­lin­tis la­bai ap­ri­bo­ti la­bai griež­tų fis­ka­li­nių tai­syk­lių ir dėl to trūks­ta ge­bė­ji­mų ir pa­jė­gu­mų ge­ne­ruo­ti pa­kan­ka­mai pa­ja­mų.

Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja, ma­ty­da­ma, jog Vy­riau­sy­bė ir to­liau ne­spren­džia ma­žų sa­vi­val­dy­bių fi­nan­si­nio sa­va­ran­kiš­ku­mo klau­si­mo, telks opo­zi­ci­nes frak­ci­jas ar­ba sa­va­ran­kiš­kai re­gist­ruos bū­ti­nus tei­sės ak­tų pro­jek­tus pro­ble­mai spręs­ti.

Sa­vi­val­dai ne­ma­žai iš­šū­kių su­kels ir tie pi­ni­gai, ku­rie bus skir­ti re­gio­nams, nes jie tu­rės ir sa­vo kai­ną. Pi­ni­gai pa­sieks, jei sa­vi­val­da pa­klus cen­tri­nės val­džios pla­nams per­tvar­ky­ti švie­ti­mo ar svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų tei­ki­mą. Taip, tos sri­tys rei­ka­lau­ja re­for­mų. Aš su­tin­ku, kad ne­ga­li­me moks­lei­vių ug­dy­ti jung­ti­nė­se kla­sė­se ir ti­kė­tis iš jų pa­sau­li­nio ly­gio re­zul­ta­tų. Bet ar tik­rai dar ne­iš­dis­ku­tuo­ta, kaip ką tik pa­tvir­ti­no švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­rė, „Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų“ pro­gra­ma yra ta pa­na­cė­ja? Ir ar tik­rai dar par­ti­joms ver­ta tar­tis dėl švie­ti­mo at­ei­ties, nes plane „Nau­jos kar­tos Lie­tu­va“ yra ir kryp­tis, ir pi­ni­gai su­dė­lio­ti. Tai kam dar ta­da dum­ti akis ir dis­ku­tuo­ti apie kaž­ko­kį ben­drą tarp­par­ti­nį su­si­ta­ri­mą?

Dar šiek tiek apie pi­ni­gus švie­ti­me. Tra­di­ci­nių mo­kyk­lų rei­tin­gų su­da­ry­to­jai dar per­nai at­krei­pė dė­me­sį, kad skir­tų lė­šų kie­kis ir moks­lo ko­ky­bė ne vi­sa­da ei­na kar­tu. Ly­de­rė pa­gal su­mą, ten­kan­čią vie­nam mo­ki­niui, yra Pa­ne­vė­žio ra­jo­no Sar­gū­no gim­na­zi­ja – 6 tūkst. 5 eu­rai ir tik 314 vie­ta rei­tin­ge. 5 tūkst. 284 eu­rai vie­nam moks­lei­viui ten­ka 328 vie­to­je esan­čio­je ki­to­je gim­na­zi­jo­je ir taip to­liau. O pir­mo­se gre­to­se at­si­dū­ru­sio­se mo­kyk­lo­se su­ma pa­pras­tai ne­sie­kia ir 2 tūkst. eu­rų per me­tus. Tar­ki­me, tarp gim­na­zi­jų, ku­rios ne­si­ren­ka mo­ki­nių, tre­čią vie­tą už­iman­čio­je Pa­ne­vė­žio Juo­zo Bal­či­ko­nio gim­na­zi­jo­je vie­nam mo­ki­niui per me­tus ski­ria­mi 1 tūkst. 934 eu­rai.

Dar dau­giau. Švie­ti­mo sri­ty­je lie­ka iki ga­lo ne­at­sa­ky­ti klau­si­mai dėl vi­suo­ti­nio iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo plėt­ros. Sis­te­mai su­tvar­ky­ti rei­kia apie 100 mln. eu­rų, ta­čiau rei­kia­mų RRF lė­šų tam ne­at­si­ra­do, o sa­vi­val­dy­bėms tų lė­šų la­bai rei­kės.

Svei­ka­tos sis­te­mo­je in­ves­ti­ci­jos taip pat bus nu­kreip­tos dau­giau­sia į pa­grin­di­nius cen­trus. Tą at­spin­di ir RRF lė­šų pa­skirs­ty­mas pir­ma­me kom­po­nen­te.

At­si­lie­piant į kai ku­rių eks­per­tų min­tis, rei­kia su­tik­ti su jų tei­gi­niais, kad di­džio­ji da­lis re­for­mų jau kur nors gir­dė­tos ir net­gi ban­dy­tos da­ry­ti, to­dėl svar­biau­sia – ne jų ap­ra­šy­mas, o po­ky­tis, ku­ris įvyks ar­ba ne­įvyks tik­ro­vė­je. Vie­na iš nuo­lat re­for­muo­ja­mų sri­čių yra vals­ty­bės tar­ny­ba. Var­gu ar bu­vo Lie­tu­vo­je bent vie­na Vy­riau­sy­bė, ku­ri ne­sie­kė ten ko nors pa­re­mon­tuo­ti ir pa­re­mon­tuo­ti.

Tai­gi re­for­ma skam­biu pa­va­di­ni­mu – veiks­min­gas vie­ša­sis sek­to­rius – nie­ko ste­bė­ti­no ir šia­me RRF pla­ne. At­ro­do, jai ski­ria­ma ne tiek ir daug – 17 mln. eu­rų, bet ar tik­rai ten ką nors ga­li­ma re­mon­tuo­ti ne­pa­si­žiū­rė­jus į tai, ko­kius žmo­nes mes už ko­kius at­ly­gi­ni­mus ban­do­me at­rink­ti į vals­ty­bės tar­ny­bą. Štai va­kar at­si­ver­čiau Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­to pus­la­pį ir ten šeš­tas ir aš­tun­tas ko­e­fi­cien­tai, to­kie, pa­gal ku­riuos ne­gau­si nė tūks­tan­čio eu­rų į ran­kas.

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga, 7 mi­nu­tės.

V. GAPŠYS (DPF). Ga­li­ma bū­tų dar daug dis­ku­tuo­ti apie tuos pro­jek­tus, ku­rie yra čia su­ra­šy­ti, ir, ma­nau, bū­tų ga­li­ma pa­teik­ti daug svar­bes­nių, bet ti­kiu, kad mes dar tu­rė­si­me lai­ko ir ga­li­my­bių ne tik pa­si­žiū­rė­ti į tuos pro­jek­tus pro ko­kį nors šy­dą, bet ir re­a­liai prie jų pri­si­lies­ti to­li­mes­nė­se dis­ku­si­jo­se. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Kvie­čiu M. Ma­jaus­ką. Ruo­šia­si A. Ar­mo­nai­tė. Mie­li ko­le­gos, ma­nau, kad tiems, ku­rie už­si­ra­šė nuo frak­ci­jų, tik­rai bus ga­li­my­bė pa­si­sa­ky­ti ir taip baig­ti mū­sų dis­ku­si­ją. Pra­šau.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, ka­dan­gi bu­vo iš­sa­ky­ta daug ar­gu­men­tų, ko­dėl šis pla­nas yra pui­kus, bu­vo daug ar­gu­men­tų iš­sa­ky­ta, ko­dėl šis pla­nas nė­ra toks ge­ras, aš pa­ban­dy­siu gal­būt ad­re­suo­ti ir pa­sa­ky­ti, ko­dėl šis pla­nas gal­būt ne toks jau ir blo­gas, kaip ban­do opo­zi­ci­ja jį nu­pieš­ti ir pa­sa­ky­ti pa­grin­di­nes kri­ti­kas, ku­rias mes iš­gir­do­me čia, po­sė­džių sa­lė­je.

Pir­mą­ja kri­ti­ka sa­ko­ma, kad rei­kia ne in­ves­tuo­ti į to­li­mą at­ei­tį ir kur­ti dau­giau tva­rių ge­rai ap­mo­ka­mų dar­bo vie­tų, bet rei­kia gai­vin­ti eko­no­mi­ką čia ir da­bar. Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­gal Lie­tu­vos ban­ko prog­no­zes ki­tais me­tais Lie­tu­vos eko­no­mi­ka augs 5 %. Tai čia ne gai­vin­ti eko­no­mi­ką rei­kia, o, ma­no aki­mis, rei­kia pri­si­seg­ti mums vi­siems dir­žus, nes esant to­kiam pa­grei­čiui rei­kia žiū­rė­ti, kad ne­iš­lėk­tu­me ties po­sū­kiu.

Ant­ras da­ly­kas. Kal­ba­ma, kad ši­tas pro­jek­tas bu­vo ne­dis­ku­tuo­tas ar­ba ne­pa­kan­ka­mai iš­dis­ku­tuo­tas su vi­suo­me­ne. Ger­bia­mi ko­le­gos, šį pro­jek­tą de­ri­nant bu­vo 40, ne ma­žiau kaip 40 dis­ku­si­jų su so­cia­li­niais part­ne­riais įvai­riais for­ma­tais: mi­nis­te­ri­jos, Vy­riau­sy­bės, Sei­mo ly­giu ir dar pa­pil­do­mai dis­ku­si­jos ko­mi­te­tuo­se. 40! Aš ne­la­bai pri­si­me­nu, kad taip in­ten­sy­viai ir taip de­ta­liai bū­tų dis­ku­tuo­ja­mas Lie­tu­vos biu­dže­tas, ku­ris sa­vo ap­im­ti­mi yra be­veik de­šimt kar­tų di­des­nis.

Tre­čias da­ly­kas. Sa­ko­ma, kad pi­ni­gai yra skir­ti ne re­gio­nams ir sa­vi­val­dy­bės nė­ra įtrauk­tos. Aš pui­kiai su­pran­tu da­bar klau­sy­da­mas sa­vi­val­dy­bių ar­gu­men­tų, kad jie no­ri ne nau­dos sa­vi­val­dy­bėms, bet pa­pras­čiau­siai no­ri pa­tys or­ga­ni­zuo­ti vie­šuo­sius pir­ki­mus. Jie no­ri ad­mi­nist­ruo­ti pro­jek­tus ir bū­ti tais už­sa­ko­vais, ku­rie nu­per­ka vie­ną ar ki­tą pa­slau­gą, nu­per­ka vie­ną ar ki­tą pre­kę, įgy­ven­di­na vie­ną ar ki­tą pro­jek­tą. Ir šiuo at­ve­ju jų ne­ten­ki­na tai, jog bus įgy­ven­din­ti pro­jek­tai sa­vi­val­dy­bė­se, jie no­ri bū­ti to pro­jek­to ad­mi­nist­ra­to­riais. Tai toks ir skir­tu­mas, nes vė­jo jė­gai­nės ar sau­lės jė­gai­nės ne­bus įgy­ven­din­tos čia, Vil­niu­je, Vil­niaus gat­vė­je, jos bus įgy­ven­din­tos ir pa­sta­ty­tos re­gio­ne.

Kai da­bar Jo­na­vos me­ras skun­džia­si ir sa­ko, kad ne­bus pro­jek­tų re­gio­nuo­se, leis­ki­te pa­klaus­ti: 50 tūkst. elek­tro­mo­bi­lių įkro­vi­mo sto­te­lių, ku­rios bus įgy­ven­din­tos ir Jo­na­vo­je, yra re­gio­ni­nis pro­jek­tas, įgy­ven­din­tas re­gio­ne, ar dėl to, kad Jo­na­vos me­ras ne­ga­lės vyk­dy­ti vie­šų­jų pir­ki­mų, jis jau tam­pa ne­re­gio­ni­niu ir ne sa­vi­val­dy­bei skir­tu pro­jek­tu? Tai klau­si­mas, koks yra re­gio­niš­ku­mo su­pra­ti­mas, ar tai yra vie­šų­jų pir­ki­mų or­ga­ni­za­vi­mas, ar tai, kas kon­kre­čiai gau­na nau­dą.

To­liau. Yra daug dis­ku­tuo­ja­ma apie tai, kad ver­slas ne­bus pa­rem­tas šiuo pro­jek­tu. Vėl­gi tai yra ne­tie­sa. Aš su­pran­tu, kad pa­gal anks­tes­nį pro­jek­tą, ku­ris bu­vo va­di­na­mas taip dra­ma­tiš­kai DNR pro­jek­tu ir pla­nu, su­si­ju­siu su Lie­tu­vos ge­ne­ti­ka, bet iš tie­sų tai bu­vo di­dži­ą­ja da­li­mi sta­ty­bų pro­jek­tai. Ir aš su­pran­tu, sta­ty­bų ver­slas yra di­džiai su­in­te­re­suo­tas, kad bū­tų kuo dau­giau sta­ty­bų už­sa­ky­mų, ir tai sa­vai­me tik­rai joks blo­gis, vis­kas ge­rai su sta­ty­bo­mis, ta­čiau šis Eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mo ir au­gi­mo fon­das nė­ra skir­tas in­ves­tuo­ti į ply­tas, o la­biau skir­tas in­ves­tuo­ti į žmo­nes ir in­ves­tuo­ti į Lie­tu­vos at­ei­tį.

Ir pa­bai­go­je. Sa­ko, čia daug ori­nių kryp­čių, ori­nių re­for­mų, ku­rios la­bai gra­žiai skam­ba po­pie­riu­je, bet iš tik­rų­jų nie­ko re­a­laus šia­me pa­ke­te nė­ra. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš tik per­skai­ty­siu ke­lis re­a­lius, tik­rus pro­jek­tus, ku­riuos pla­nuo­ja įgy­ven­din­ti Vy­riau­sy­bė, bū­tent pa­si­nau­do­da­ma Eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mo fon­du. Tai yra in­fek­ci­nių li­gų klas­te­ris, ku­ris bus įkur­tas ir or­ga­ni­zuo­tas per pen­kis mies­tus, tam bus skir­ta 154 mln. Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos duo­me­nų ba­zės to­bu­li­ni­mas ir su­jun­gi­mas vi­sų ka­sos apa­ra­tų per vi­są Lie­tu­vą, įskai­tant ir vi­są smul­kų­jį ver­slą, ku­ris iš to gau­tų re­a­lios nau­dos, nes ma­žė­tų jo ad­mi­nist­ra­ci­nė ir biu­ro­kratinė naš­ta. Mo­kyk­lų tin­klo ge­ri­ni­mas ir in­ves­ti­ci­jos į mo­kyk­lų tin­klo įran­gą ir mo­ky­to­jų kom­pe­ten­ci­jas – 251 mln. 5G tin­klo plėt­rai – 49 mln. Elek­tro­mo­bi­lių įkro­vi­mo sto­te­lės, per vi­są Lie­tu­vą skai­čiuo­ja­mos de­šim­ti­mis tūks­tan­čių, – 124 mln. Tar­šių trans­por­to prie­mo­nių kei­ti­mas į ma­žiau tar­šias, įskai­tant ir vie­šo­jo sek­to­riaus… vie­šo­jo trans­por­to kei­ti­mą, – 172 mln. Dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­ja – 218 mln. Sau­lės ir vė­jo jė­gai­nės – 130 mln.

Ger­bia­mi ko­le­gos, man ne­ap­si­ver­čia lie­žu­vis pa­sa­ky­ti, kad tai yra oras. Aš ma­tau, kad yra re­a­lūs, kon­kre­tūs pro­jek­tai. Tai ne­reiš­kia, kad mes tu­ri­me pa­leis­ti Vy­riau­sy­bę tie­siog ei­ti ir įgy­ven­din­ti juos, mes tu­rė­si­me vyk­dy­ti sa­vo pa­rei­gą la­bai ati­džiai pri­žiū­rė­ti ir kon­tro­liuo­ti. Bet man tai pa­na­šu į re­a­lų, pa­grįs­tą pla­ną, ku­ris re­mia­si, kad Lie­tu­vo­je bū­tų su­kur­ta kuo dau­giau tva­rių, ge­rai ap­mo­ka­mų dar­bo vie­tų. Toks yra tiks­las ir, man at­ro­do, mes dėl to vi­si ga­lė­tu­me su­tar­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Kvie­čiu A. Ar­mo­nai­tę kal­bė­ti frak­ci­jos var­du. Ruo­šia­si E. Gen­t­vi­las frak­ci­jos var­du. Ir to­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas A. Ma­zu­ro­nis.

A. ARMONAITĖ (LF). Dė­ko­ju. Ačiū, ko­le­ga. Gal ke­le­tas da­ly­kų. Vi­sų pir­ma „Nau­jos kar­tos Lie­tu­vos“ pla­nas sie­kia mū­sų eko­no­mi­ką pa­da­ry­ti iš­ma­nes­nę, at­spa­res­nę at­ei­ties iš­šū­kiams, su­stip­rin­ti vie­šą­jį sek­to­rių, at­nau­jin­ti pa­jė­gu­mus, ku­rie nau­do­ja­si ne skait­me­ni­nės dar­bo­tvarkės įran­kiais, ir taip pat su­kur­ti dau­giau erd­vės žmo­nėms už­si­dirb­ti.

No­rė­čiau pri­sta­ty­ti dvi Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos kryp­tis, už ku­rias esa­me at­sa­kin­gi įgy­ven­di­nant „Nau­jos kar­tos Lie­tu­vos“ pla­ną. Tai yra ino­va­ci­jos ir skait­me­na. Abie­jo­se kryp­ty­se da­ly­vau­ja daug ins­ti­tu­ci­jų ir vi­sų jų in­dė­lis iš tik­rų­jų bus la­bai svar­bus su­ku­riant po­ky­tį. Tai da­bar ke­le­tą bruo­žų, re­for­mų ir pri­sta­ty­si­me.

Kai kal­ba­me apie ino­va­ci­jas, mes tu­ri­me pa­da­ry­ti ir pa­da­ry­si­me su „Nau­jos kar­tos Lie­tu­vos“ pla­nu tris pa­grin­di­nius da­ly­kus. Mes in­ven­to­ri­zuo­si­me ir kon­so­li­duo­si­me su ino­va­ci­jo­mis dir­ban­čių agen­tū­rų funk­ci­jas, ku­rios šiuo me­tu yra pa­bi­ros. Šian­dien Lie­tu­vo­je vi­si ir kar­tu nie­kas ne­dir­ba su ino­va­ci­jo­mis. Rem­da­mie­si Suo­mi­jos ir Ai­ri­jos ge­riau­siais ino­va­ci­jų agen­tū­rų pa­vyz­džiais mes su­telk­si­me šias funk­ci­jas į „Ver­slią Lie­tu­vą“, ku­ri nuo šiol, ti­ki­mės, jei­gu pa­vyks re­for­ma, jū­sų pa­lai­ky­mas, ži­no­ma, čia bus es­mi­nis, dirbs ne tik su eks­por­tu, star­tuo­liais ir ver­slo ap­lin­ka, bet ir su ino­va­ci­jo­mis. Ino­va­ci­jų eko­sis­te­mo­je svar­bus įran­kis bus Ino­va­ci­jų fon­das, ku­ris jau yra įkur­tas ir mū­sų Vy­riau­sy­bė jau į jį įlie­jo 21 mln. eu­rų. „Nau­jos kar­tos Lie­tu­vos“ pla­ne taip pat yra nu­ma­ty­ta dar pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jų į šį Ino­va­ci­jų fon­dą, ku­ris pa­dės fi­nan­suo­ti star­tuo­lius, ku­ris pa­dės fi­nan­suo­ti ver­slo ir moks­lo ben­dra­dar­bia­vi­mą, fi­nan­suos tas idė­jas, ku­rios gal­būt at­ro­do ri­zi­kin­gos ko­mer­ci­niams ban­kams, bet ga­li su­kur­ti dau­giau pri­dė­ti­nės ver­tės ir reikš­min­gai pa­keis­ti ne tik mū­sų kas­die­ny­bę ar Lie­tu­vos eko­no­mi­ką, bet, tie­są sa­kant, ir tu­rė­ti įta­kos spren­di­mams, ku­rie nu­skam­ba tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je.

Tre­čias la­bai svar­bus ino­va­ci­jų po­ky­čių kom­po­nen­tas yra su­ma­ni spe­cia­li­za­ci­ja. Mes su­pran­ta­me, kad ne­ga­li bū­ti vis­kas pri­ori­te­tas. Esa­me ap­si­brė­žę, kad pa­žan­gi ga­my­ba, in­for­ma­ci­nės ry­šių tech­no­lo­gi­jos ir bio­tech­no­lo­gi­jos nu­si­pel­nė, kad joms skir­tu­me spe­cia­lų dė­me­sį ir kur­da­mi bei vys­ty­da­mi in­fra­struk­tū­rą ver­slo ir moks­lo ben­dra­dar­bia­vi­mui su­kur­tu­me ją to­kią, ku­ria bū­tų įma­no­ma pa­si­nau­do­ti ir tu­rė­tu­me dau­giau sėk­mės is­to­ri­jų, to­kių, pa­vyz­džiui, kaip pro­fe­so­riaus V. Šikš­nio ar­ba „Ther­mo Fis­her Scien­ti­fic Bal­tics“.

No­rė­čiau bio­tech­no­lo­gi­joms skir­ti ypa­tin­gą dė­me­sį, nes pan­de­mi­ja pa­ro­dė, kad da­bar at­si­vė­rė ga­li­my­bių lan­gas, kai Lie­tu­va ga­li su sa­vo know-how, su sa­vo ži­nio­mis, su sa­vo pa­tir­ti­mi ir šio­mis ma­no mi­nė­to­mis sėk­mės is­to­ri­jo­mis dar rim­čiau nu­skam­bė­ti ir su­kur­ti, kaip jau ir sa­kiau, ne tik Lie­tu­vos eko­no­mi­kai reikš­min­gus spren­di­mus, bet, tie­są sa­kant, ir pa­sau­lio eko­no­mi­kai reikš­min­gus spren­di­mus, nes tai, kaip yra ver­ti­na­mi mū­sų moks­li­nin­kų lai­mė­ji­mai, tai, kaip yra ver­ti­na­ma tai, kad Lie­tu­vo­je yra ga­mi­na­mi kom­po­nen­tai COVID-19 vak­ci­nai, yra įspū­din­ga ir to­kių da­ly­kų mes ga­li­me tu­rė­ti dau­giau.

Skait­me­na. Skait­me­na yra vėl­gi ho­ri­zon­ta­li po­ky­čių kryp­tis, ku­rio­je da­ly­vau­ja dau­gy­bė mi­nis­te­ri­jų. Čia yra su­pla­nuo­tos trys re­for­mos. No­rė­čiau dau­giau su­sto­ti prie duo­me­nų at­vė­ri­mo. Ne­bliz­ga­me Eu­ro­pos eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos rei­tin­guo­se, vi­si daug kal­ba­me apie tai, kaip tai svar­bu, bet Lie­tu­vos vie­ša­sis sek­to­rius nė­ra at­si­vė­ręs. O iš es­mės mes su­ku­ria­me ir su­kau­pia­me la­bai daug duo­me­nų, ku­rie ga­lė­tų an­trą kar­tą bū­ti pa­nau­do­ti, ne­svar­bu, ar tai bū­tų mil­ži­niš­ka IT kom­pa­ni­ja, ar stu­den­tas kur nors Kau­ne stu­di­juo­da­mas ir lais­va­lai­kiu tie­siog nar­šy­da­mas mi­nis­te­ri­jų ar ins­ti­tu­ci­jų sve­tai­nes. Vi­si duo­me­nys Lie­tu­vo­je tu­ri tap­ti at­vi­ri. Tai, kad Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja ko­or­di­nuo­ja at­vi­rų duo­me­nų po­li­ti­ką, reikš ne tik tai, kad mes kas­kart kaip iki šiol pa­sių­si­me re­ko­men­da­ci­jas, bet yra su­for­mu­luo­tas už­da­vi­nys mi­nis­te­ri­jai pa­čiai pir­miau­sia re­a­liai at­si­ver­ti, at­ver­ti duo­me­nis ir ži­niask­lai­dai, ir vi­suo­me­nei, ir spe­cia­lis­tams ir ta­da ana­lo­giš­kai su­for­muo­tu al­go­rit­mu at­ver­ti vi­sų ki­tų ins­ti­tu­ci­jų duo­me­nis. Yra su­pla­nuo­tos in­ves­ti­ci­jos, kad vi­si vals­ty­bės su­kaup­ti duo­me­nys su­plauk­tų į vie­ną va­di­na­mą­jį duo­me­nų eže­rą, ku­ria­me bū­tų aiš­ku, ko­kius duo­me­nis mes tu­ri­me, ir bū­tų su­da­ry­tos ga­li­my­bės jais re­a­liai pa­si­nau­do­ti.

Ant­ros dvi svar­bios skait­me­nos re­for­mos, tai yra pa­slau­gos ir in­fra­struk­tū­ra. Mes tu­ri­me jau nu­sto­ti pirk­ti bet ką ir bet kaip, to­dėl prie prem­je­rės biu­ro yra su­for­muo­tas kom­pe­ten­ci­jų cen­tras, ku­ris iš es­mės vie­nin­gai vys­tys IT in­fra­struk­tū­ros ir elek­tro­ni­nių pa­slau­gų vys­ty­mo po­li­ti­ką, nes tai mums leis su­tau­py­ti iš es­mės bent 20 % to, ką mes iš­lei­džia­me šian­dien pirk­da­mi įvai­rią ge­le­žį, ku­ri dar tar­pu­sa­vy­je ne­si­kal­ba. Tai­gi ben­dra IT in­fra­struk­tū­ra, kaš­tų tau­py­mas, sau­gu­mas, ki­ber­ne­ti­nis sau­gu­mas, na, ir duo­me­nų at­vė­ri­mas yra svar­būs da­ly­kai skait­me­nos kryp­ty­je. In­ves­ti­ci­jos skait­me­no­je yra ir­gi ypač svar­bu. Čia daug klau­sė­me, kad ne­va ver­slui nė­ra ga­li­my­bių, bet iš es­mės ino­va­ty­viems spren­di­mams ver­sle yra ir bus prie­mo­nių da­ly­vau­ti gau­nant fi­nan­sa­vi­mą tiek blok­čei­no, tiek dirb­ti­nio in­te­lek­to ku­riant spren­di­mus. Mes tu­ri­me 20 kom­pa­ni­jų Lie­tu­vo­je, ku­rios šian­dien ku­ria jau to­kius su­dė­tin­gus dirb­ti­nio in­te­lek­to pro­duk­tus, iš vi­so bent 100 to­kių įmo­nių yra. Tu­ri­me joms pa­dė­ti, nes, dar kar­tą, dirb­ti­nio in­te­lek­to spren­di­mai iš es­mės kei­čia kas­die­ny­bę, jie ga­li ir ne­įga­lie­siems, ir re­gio­nams, tie­są sa­kant, pa­dė­ti pa­si­nau­do­ti ir vie­šo­jo sek­to­riaus, ir ver­slo kū­ri­niais.

Ma­tau, kad ma­no lai­kas bai­gia­si ir Sei­mo na­riai ma­ne jau stab­do. „Nau­jos kar­tos Lie­tu­vos“ pla­nas iš es­mės at­ve­ria nau­ją pus­la­pį, ir aš džiau­giuo­si, kad tos re­for­mos tu­rės re­a­lius fi­nan­si­nius įran­kius, ku­riais ga­lė­si­me pa­si­nau­do­ti jas įgy­ven­di­nant.

PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). La­bai dė­kui, ger­bia­ma mi­nist­re. Ir pas­ku­ti­ny­sis dis­ku­si­jo­je frak­ci­jos var­du da­ly­vau­ja E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Dar kar­tą svei­ki, ger­bia­mi ko­le­gos. Vi­sų pir­ma no­riu pa­dė­ko­ti už la­bai pras­min­gą dis­ku­si­ją. Jei­gu kas nors klau­sė­si ir no­rė­jo gir­dė­ti, tai tik­rai iš­gir­do ir svar­bių, de­ta­lė­mis pa­grįs­tų da­ly­kų, ir es­mi­nius, prin­ci­pi­nius da­ly­kus.

Man la­bai svar­bu, šian­dien čia no­ri­si pa­brėž­ti: tai yra ga­li­my­bė ši­tais pi­ni­gais įgy­ven­din­ti Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ir Vy­riau­sy­bės prie­mo­nių pla­ną, ši­tos Vy­riau­sy­bės. Ir na­tū­ra­lu, kad opo­nen­tai, opo­zi­ci­ja, na, re­a­guo­ja į tai. Jie gal­būt ki­taip no­rė­tų, ki­taip įsi­vaiz­duo­tų. Kaip DNR pla­nas bu­vo su­kur­tas S. Skver­ne­lio Vy­riau­sy­bės už­si­brėž­tiems tiks­lams vyk­dy­ti, taip ši­tas RRF pla­nas yra ši­tos Vy­riau­sy­bės tiks­lams. Ir ta po­li­ti­nė dis­ku­si­ja, ku­ri šian­dien vyks­ta, ar­ba ne­pa­si­ten­ki­ni­mas, yra vi­siš­kai na­tū­ra­lu. Ne­ga­li opo­zi­ci­ja link­sė­ti gal­va ir džiaug­tis, kaip ge­rai ši­ta Vy­riau­sy­bė sa­vo prie­mo­nių pla­ną įgy­ven­di­no. Na­tū­ra­lu, kad iš čia ir at­si­ran­da skir­tin­gas ver­ti­ni­mas. Tuos da­ly­kus mes tu­ri­me pri­im­ti kaip ne­iš­ven­gia­mą po­li­ti­nę dis­ku­si­ją net ir ta­da, kai sa­ko­ma – jie pri­da­rė klai­dų. Ma­tyt, pri­da­rė, ma­tyt, kad nie­kas ne­iš­ven­gia klai­dų, tai ta­da at­si­ran­da no­ras ro­dy­ti tik klai­das ar­ba klai­de­les pa­vers­ti mil­ži­niš­ko­mis nuo­dė­mė­mis. Tai ir­gi po­li­ti­nė kas­die­ny­bė.

Tai­gi RRF pla­nas tik­rai skir­tas iš­ėji­mo iš pan­de­mi­jos ir po­pan­de­mi­niam lai­ko­tar­piui. Taip, šian­dien mes gelbs­ti­me ver­slus, gelbs­ti­me įmo­nes, ir at­si­ra­dęs net toks ter­mi­nas „gelbs­ti­me ver­slo zom­bius“. Tai yra mes ži­no­me, kad jie nu­mirs, bet, kol ne­nu­mi­rė, mes pri­va­lo­me fi­nan­suo­ti vie­ną ar ki­tą ver­slą. Ta­čiau blai­viu eko­no­mi­niu pro­tu mes tu­ri­me su­vok­ti, kad jie ne­at­si­gaus. Tai yra dirb­ti­nio kvė­pa­vi­mo pa­lai­ky­mas. Baig­sis pan­de­mi­ja, ne­bus pa­lai­ky­mo, da­lis ver­slų ban­kru­tuos. Kaip ma­tė­me, eko­no­mi­nės ap­žval­gos ro­do, štai ši­tuo lai­ko­tar­piu su­ma­žė­jo įmo­nių ban­kro­tų. Kam skelb­ti sa­vo re­struk­tū­ri­za­ci­ją, jei­gu tu dar ga­li iš vals­ty­bės kaž­kiek pra­gy­ven­ti? Štai čia ir yra ver­slo zom­biai. Baig­sis tas pan­de­mi­nis lai­ko­tar­pis, kam lem­ta mir­ti, at­si­pra­šau, ne­gra­žu taip kal­bė­ti, taip ir at­si­tiks.

O štai čia mes tu­ri­me in­stru­men­tą, kaip kur­ti nau­ją eko­no­mi­ką. Pats gi­męs kai­me ir da­bar gy­ve­nan­tis kai­me aš tu­riu pa­sa­ky­ti, ger­bia­mie­ji, kai­mas nė­ra pa­si­ren­gęs kur­ti nau­ją eko­no­mi­ką. Kai­mas yra tra­di­ci­nės eko­no­mi­kos, di­dži­ą­ja da­li­mi tra­di­ci­nės eko­no­mi­kos vie­ta, ir na­tū­ra­lu, kad did­mies­čiai ir re­gio­nų cen­trai tam­pa tais, ku­rie pri­trauks dau­giau lė­šų. Man svar­bu, kad ne­bū­tų vien tik į Vil­nių kon­cen­truo­ja­ma, bet jei­gu ei­na­ma į įvai­rius re­gio­nų cen­trus, tai pa­si­žiū­rė­ki­te, mes, Lie­tu­va, ga­li­me ly­gin­ti sa­ve su ko­kia Lat­vi­ja ar­ba Veng­ri­ja ir pa­si­džiaug­ti – mes esa­me dau­ge­lio mies­tų re­gio­na­li­zuo­ta vals­ty­be. Svar­bu, kad ne­nu­ei­tų vien tik į sos­ti­nę, kad tek­tų vi­siems re­gio­nams. Kai sa­ko­me: rei­kia re­gio­nams, mes kaž­kaip įsi­vaiz­duo­ja­me kai­mus ir mies­te­lius. Ne! Re­gio­nai – tai, kas ne Vil­nius, tai yra ir Šiau­lių re­gio­nas, ir Klai­pė­dos re­gio­nas, ir Tel­šių re­gio­nas. Čia mes ma­to­me, pa­vyz­džiui, įmo­nių stip­ri­ni­mo prie­mo­nes Šiau­lių, Tel­šių, Klai­pė­dos, Kau­no re­gio­nuo­se ar­ba in­fek­ci­nių li­gų klas­te­rį pen­kiuo­se mies­tuo­se. Čia ir yra pa­ra­ma, pa­gal­ba re­gio­nams.

Aš tik G. Skais­tei… Ger­bia­ma mi­nist­re Gin­ta­re, są­mo­nin­gai jums pa­tei­kiau tą klau­si­mą už­ves­da­mas ant ke­lio. Kar­tais rei­kia gal­būt ir mo­kė­ti pa­sa­ky­ti – tai čia ir yra re­gio­nams. Jei­gu ne vien sos­ti­nei, o pa­da­li­na­me vi­sur, čia jau ir yra. At­si­spir­ki­me nuo kri­ti­kos, ku­ri iš opo­zi­ci­jos, na­tū­ra­lu, yra opo­zi­ciš­kai mo­ty­vuo­ta – taip ir rei­kia su­pras­ti.

Ga­lų ga­le su­vo­ki­me, kad že­mės ūkis ar­ba kai­mo po­li­ti­ka, jau pa­mi­nė­ta, tie­sio­gi­nės iš­mo­kos ir taip to­liau. Eu­ro­pa ski­ria daug pi­ni­gų kai­mo po­li­ti­kai, že­mės ūkiui. Be­je, RRF stan­dar­tuo­se ne­nu­ma­ty­ta to­kia kaip kai­mo ar že­mės ūkio po­li­ti­kos pa­ra­ma. Na­tū­ra­lu, kad ir mū­sų Vy­riau­sy­bė to ne­nu­ma­to. Aš gal ir­gi no­rė­čiau, bet ka­dan­gi pir­mo­je vie­to­je yra ža­li­ni­mas, ant­ro­je vie­to­je – skait­me­ni­ni­mas, tai nė­ra grū­dų per­dir­bi­mo tech­no­lo­gi­jų ska­ti­ni­mo. Ne­bent at­si­ras­tų ko­kių nors nau­jų skait­me­ni­nių me­to­dų, ku­rie ga­lė­tų gau­ti fi­nan­sa­vi­mą.

Nu­si­ra­min­ki­me! Vi­sa­da, kai at­si­ran­da pi­ni­gų, vi­sa­da at­si­ran­da ape­ti­tas ir at­si­ran­da pyk­tis. Ar tai pas­ku­ti­niai pi­ni­gai ši­to­je že­mė­je? Ir­gi ma­nau, kad ne pas­ku­ti­niai. Gal­vo­ki­me, kaip pa­si­ruoš­ti ga­li­my­bei pri­im­ti pi­ni­gus, pri­im­ti in­ves­ti­ci­jas. Kai kaž­kuo ne­pa­ten­kin­ti, vi­sa­da pra­de­da­me kal­bė­ti apie pro­ce­dū­ras. Ma­tyt, ši­ta Vy­riau­sy­bė, ruoš­da­ma RRF pla­ną, ne­bu­vo to­bu­la dėl pro­ce­dū­rų, ap­ta­ri­mų ir taip to­liau. Ką da­ry­si. Aš, tie­są sa­kant, ne­su ma­tęs nė vie­nos pro­ce­dū­ros, ku­ri bū­tų to­bu­la kal­bant apie to­kias su­dė­tin­gas po­li­ti­nes pro­ce­dū­ras.

Kas man ne­ra­mu ir kaip pas­ku­ti­nį štri­chą no­rė­čiau pa­brėž­ti. Man, kaip li­be­ra­lui, ne­ra­mu, kad ne rin­ka ku­ria gy­vy­bin­gą eko­no­mi­ką, o vie­šo­jo sek­to­riaus in­ves­ti­ci­jos su RRF kurs tą gy­vy­bin­gą eko­no­mi­ką. Čia ga­li­mi du mo­de­liai. Vis­ką val­džia, vie­ša­sis sek­to­rius paims į sa­vo ran­kas ir kai da­bar mes gi­ria­mės mo­no­po­li­jo­mis ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je, mo­no­po­li­jo­mis kai ku­rio­se trans­por­to, pa­vyz­džiui, ke­lių prie­žiū­ros sfe­ro­se, ir sa­ko­me, kaip mes ge­rai tvar­ko­mės, bet mes ne­be­ga­li­me ži­no­ti, o gal pri­va­tus sek­to­rius ge­riau tvar­ky­tų­si. Štai klau­si­mas, kiek vie­šo­jo sek­to­riaus in­ves­ti­ci­jos per RRF pri­trauks ir ge­ne­ruos pri­va­taus ka­pi­ta­lo in­ves­ti­ci­jų? Man tai yra ro­dik­lis sie­kiant efek­ty­vaus pa­nau­do­ji­mo. Kad mes pra­ry­si­me vie­ša­ja­me sek­to­riu­je tuos pi­ni­gus, abe­jo­nių nė­ra. Kiek mes su­kel­si­me pi­ni­gų iš pri­va­taus sek­to­riaus – štai čia yra už­da­vi­nys di­džia­jai ir gy­vy­bin­gai at­ei­ties eko­no­mi­kai.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Vi­si, no­rin­tys pa­si­sa­ky­ti frak­ci­jos var­du, pa­si­sa­kė. Dis­ku­si­ja dėl RRF lė­šų pa­nau­do­ji­mo baig­ta.

Prieš per­ei­nant prie ki­tų klau­si­mų po­pie­ti­nė­je dar­bo­tvarkėje iš ry­ti­nės dar­bo­tvarkės dar yra li­kę du klau­si­mai.

Pra­šom. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš no­rė­jau pa­pra­šy­ti, gal bū­tų ga­li­ma pra­tęs­ti lai­ką, nes daug, ypač iš opo­zi­ci­jos, li­ko ne­pa­si­sa­kę.

PIRMININKAS. Jūs tiks­liai for­mu­luo­ki­te pra­šy­mą.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Bent jau 15 mi­nu­čių pra­tęs­ti lai­ką.

PIRMININKAS. Pra­šy­mas… Pra­šom per šo­ni­nį – A. Anu­šaus­kas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, iš tik­rų­jų dar­bo­tvarkė jau yra pa­slink­ta, ir yra Vy­riau­sy­bės na­riai, ku­rie pa­si­ren­gę pri­sta­ty­ti pro­jek­tus. Tie­są sa­kant, la­bai ta slink­tis kei­čia mū­sų ki­tą dar­bo­tvarkę.

PIRMININKAS. Aš su­pran­tu, bet pa­siū­ly­mas bu­vo tei­sė­tas, to­dėl skel­biu bal­sa­vi­mą. Kas už tai, kad pra­tęs­tu­me dis­ku­si­ją 15 mi­nu­čių, bal­suo­ja už, kas prieš, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. (Bal­sai sa­lė­je)

Bal­sa­vo 48 Sei­mo na­riai: už – 24, prieš – 10, su­si­lai­kė 14. Ly­gu. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Ma­tau, at­ėjo dar ko­le­gų. Dar kar­te­lį skel­biu bal­sa­vi­mą dėl Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos pa­siū­ly­mo 15 mi­nu­čių pra­tęs­ti dis­ku­si­ją dėl RRF lė­šų pa­nau­do­ji­mo. Kas bal­suo­ja už, bal­suo­ja už, kas bal­suo­ja prieš, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Bal­sa­vo 50 Sei­mo na­rių: už – 25, prieš – 12, su­si­lai­kė 13. (Plo­ji­mai) Du kar­tus iš ei­lės bal­sa­vi­mas bu­vo ly­gus. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šom. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – I. Ka­čins­kai­tė-Urbonie­nė.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Frak­ci­jos var­du pra­šau pa­kar­to­ti bal­sa­vi­mą, nes ma­no ko­le­ga iš kai­rės at­ėjo dar. (Juo­kas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ko­le­gos, su­si­kaup­ki­te! Pas­ku­ti­nį kar­tą skel­biu bal­sa­vi­mą, nes du kar­tus bu­vo ly­gu. Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos pra­šy­mas, siū­ly­mas 15 mi­nu­čių pra­tęs­ti dis­ku­si­ją dėl RRF lė­šų pa­nau­do­ji­mo. Kas pa­lai­ko, bal­suo­ja už, kas ne­pa­lai­ko, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Bal­sa­vo 53 Sei­mo na­riai: už – 25, prieš – 15, su­si­lai­kė 13. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

 

15.53 val.

Že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mo pa­gal pa­slau­gų kvi­tą įsta­ty­mo Nr. XI-2411 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-251(2) (svars­ty­mas)

 

To­liau. Tu­ri­me dar du klau­si­mus iš ry­ti­nio po­sė­džio dar­bo­tvarkės, tu­ri­me už­baig­ti. Dar­bo­tvarkės 1-17 klau­si­mas – Že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mo pa­gal pa­slau­gų kvi­tą įsta­ty­mo Nr. XI-2411 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-251(2). Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas G. Kin­du­rys. Pra­šau pri­sta­ty­ti ko­mi­te­to iš­va­dą.

G. KINDURYS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas ba­lan­džio 21 die­ną svars­tė pro­jek­tą, pri­ėmė spren­di­mą pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms. Ko­mi­tetas pa­tei­kė tik dvi iš­va­das. Dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių tru­pu­tį ati­dė­jo įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mą. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 8, prieš ir su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je nė­ra už­si­ra­šiu­sių Sei­mo na­rių. Dėl mo­ty­vų po svars­ty­mo. Už – L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų siū­ly­čiau pri­tar­ti pa­teik­tam pro­jek­tui. Kiek­vie­nas dirb­ki­me sa­vo dar­bą, tai yra svar­biau­sia. So­cia­li­nio drau­di­mo fon­do val­dy­ba at­lie­ka tik ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­jas, o vi­sus kvi­tus pa­ren­gia tie, kam rei­kia, tai yra že­mės ūkio ir ver­slo plėt­ros ta­ry­bos. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma ko­le­ge. Prieš nė­ra už­si­ra­šiu­sių kal­bė­ti Sei­mo na­rių. Gal po svars­ty­mo bū­tų ga­li­ma pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui ben­dru su­ta­ri­mu? La­bai dė­kui. Pri­tar­ta.

 

15.55 val.

Že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mo pa­gal pa­slau­gų kvi­tą įsta­ty­mo Nr. XI-2411 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-295 (svars­ty­mas)

 

Ki­tas ry­ti­nės dar­bo­tvarkės 1-18 klau­si­mas – Že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­kimo pa­gal pa­slau­gų kvi­tą įsta­ty­mo Nr. XI-2411 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-295. Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas – G. Kin­du­rys.

G. KINDURYS (LVŽSF). Kaip pa­grin­di­nis Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė mi­nė­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą ir pri­ėmė spren­di­mą įsta­ty­mo pro­jek­tą at­mes­ti, nes, pra­tę­sus pa­slau­gų tei­ki­mo lai­ką iki 90 ar 120 die­nų, rei­ka­la­vi­mas, kad pa­slau­gos, tei­kia­mos pa­gal kvi­tus, tu­ri bū­ti tik trum­pa­lai­kės ir vien­kar­ti­nio po­bū­džio, pra­ras­tų sa­vo es­mę. Šiuo me­tu, kai ga­lio­ja 60 ir 90 die­nų ter­mi­nai, daž­nė­ja at­ve­jų, kai as­me­nys, dir­bę pa­gal dar­bo su­tar­tis, yra at­lei­džia­mi ir to pa­ties dar­b­da­vio pri­ima­mi teik­ti pa­slau­gas pa­gal pa­slau­gų kvi­tą, o pa­si­bai­gus 60 die­nų ter­mi­nui vėl įdar­bi­na­mi pa­gal dar­bo su­tar­tis.

Tre­čias ar­gu­men­tas. Jei­gu dar­buo­to­jas rei­ka­lin­gas il­ges­nio nei 60 die­nų ter­mi­no dar­bams, jis ga­lė­tų bū­ti įdar­bin­tas pa­gal trum­pa­lai­kes su­tar­tis. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 7, su­si­lai­kė 1.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Dėl mo­ty­vų už ko­mi­te­to nuo­mo­nę at­me­s­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­si­sa­ko G. Pa­luc­kas. Jo ne­ma­tau sa­lė­je. Ta­da L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų rei­kia pri­tar­ti ko­mi­te­to nuo­mo­nei, nes mes fak­tiš­kai iš­krei­pia­me dar­bo san­ty­kius. Tik­rai pri­ta­riu ko­mi­te­to nuo­mo­nei. La­bai svar­bu, kad žmo­nės dirb­tų pa­gal dar­bo su­tar­tį, ku­ri su­tei­kia so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas. Jei­gu yra pa­gal kvi­tus ir pail­gi­na­me lai­ko­tar­pį, pas­kui gal su­gal­vo­si­me ir iki pu­sės me­tų pail­gin­ti, tai fak­tiš­kai žmo­gus ne­ten­ka so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų ir vi­soms ki­toms bū­si­moms iš­mo­koms. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Prieš ko­mi­te­to iš­va­dą at­mes­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­si­sa­ko E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ma­to­te, ne­su įpra­tęs, kad ma­ne pjau­na, o aš ne­si­prie­ši­nu. Tai aš da­bar prie­šin­siuo­si. Aš tik­rai ne­at­me­tu ga­li­my­bės, kad ga­li at­si­tik­ti taip, kaip nu­ro­do Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Dir­ba žmo­gus pa­gal dar­bo su­tar­tį, jam sa­ko, kad da­bar pa­dir­bė­tų po­rą mė­ne­sių ar­ba, ma­no siū­ly­mu, tris mė­ne­sius pa­gal tal­kų kvi­tus, pas­kui vėl įdar­bins. Te­oriš­kai vi­siš­kai su tuo su­tin­ku. Bet ko­dėl man nie­ka­da nie­kas ne­pa­sa­ko var­do, pa­var­dės, kai­mo, že­mės ūkio ben­dro­vės, ūki­nin­ko, kur taip at­si­ti­ko? Aš tik­rai ti­kiu, kad per vi­są Lie­tu­vą yra to­kių da­ly­kų.

Aš ma­nau, kad ma­no pa­siū­ly­tas in­stru­men­tas orien­tuo­ja­si į žmo­nes, kaip juos iš­trauk­ti iš be­dar­bys­tės. Ne­at­me­tu ga­li­my­bės, kad pa­si­nau­do­ja ne be­dar­bio pa­slau­go­mis, o dir­ban­čio­jo pa­gal su­tar­tį pa­slau­go­mis. Bet taip man iki šiol nie­kas ir ne­pa­sa­kė: tu ži­nai, ra­jo­ne X, kai­me Y, pas ūki­nin­ką Z dir­ba An­ta­nas, ku­ris tu­rė­jo dar­bo su­tar­tį, o pra­dė­jo dirb­ti pa­gal pa­slau­gų kvi­tą. Taip per vi­są Lie­tu­vą (jau penk­ti me­tai aš tą idė­ją siū­lau) man nie­kas nie­ko ne­pa­sa­ko. Aš kar­tais ir gal­vo­ju, kad gal­būt tei­sin­ga yra So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos at­lik­ta ana­li­zė, ku­ri sa­kė – tai yra pa­si­tei­si­nęs mo­de­lis ir jį bū­tų ga­li­ma plė­to­ti. Štai to­kia iš­va­da yra, o Pet­ro Pet­rai­čio, An­ta­no An­ta­nai­čio man taip nie­kas nie­ka­da ir ne­įvar­di­no, to­dėl lie­ka tik te­ori­nė ga­li­my­bė.

Ne­py­ki­te, aš sker­di­mui ne­pa­si­duo­siu.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Kaip su­pra­tau iš pa­si­sa­ky­mo, ben­dro su­ta­ri­mo ne­bus. Bal­sa­vi­mas dėl ko­mi­te­to siū­lo­mos iš­va­dos bus tam nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

15.59 val.

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės draus­mės sta­tu­to 1, 2, 5, 8, 14, 20, 42, 49 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Sta­tu­to I da­lies pa­pil­dy­mo VII1 sky­riu­mi įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-423 (pateikimas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas. Per­ei­na­me prie po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mo – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės draus­mės sta­tu­to kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo ir Sta­tu­to I da­lies pa­pil­dy­mo VII1 sky­riu­mi įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-423. Pra­ne­šė­jas – kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras A. Anu­šaus­kas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, per­nai bu­vo pri­im­tas at­nau­jin­tas Ka­ro pa­dė­ties įsta­ty­mas ir jis nu­ma­tė, kad pa­pil­do­mai ka­rių draus­mę reg­la­men­tuo­jan­tys tei­sės ak­tai tu­rės bū­ti pri­im­ti vė­liau. Nuo sau­sio 1 die­nos įsi­ga­lio­jo nau­jos re­dak­ci­jos Ka­ro pa­dė­ties įsta­ty­mas. Ja­me nu­ma­ty­ta, kad įve­dus ka­ro pa­dė­tį gin­kluo­tą­sias pa­jė­gas su­da­ro ne tik Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė, bet ir Ant­ra­sis ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­tas prie KAM, Sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba prie VRM, Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­ba prie VRM, Va­do­vy­bės ap­sau­gos tar­ny­ba, ko­vi­niai Šau­lių są­jun­gos bū­riai ir pi­lie­čių, jų or­ga­ni­za­ci­jų gin­kluo­to pa­si­prie­ši­ni­mo vie­ne­tai. To­dėl pro­jek­to es­mė, kad Ka­riuo­me­nės draus­mės sta­tu­tas tu­rė­tų reg­la­men­tuo­ti vi­sų gin­kluo­to­sioms pa­jė­goms pri­skir­tų na­rių at­sa­ko­my­bę ka­ro pa­dė­ties me­tu. Nu­sta­to­mos nuo­bau­dos, ski­rian­tys as­me­nys, nu­sta­to­ma, koks draus­mės pa­žei­di­mas lai­ko­mas ma­ža­reikš­miu.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Ne­ma­tau Sei­mo na­rių, no­rin­čių jū­sų pa­klaus­ti. Dėl mo­ty­vų po pa­tei­ki­mo taip pat nė­ra no­rin­čių šne­kė­ti. Gal ga­lė­tu­me po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? La­bai dė­kui, pri­tar­ta. Siū­lo­me pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu skir­ti Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tą. Siū­lo­ma svars­ty­mo da­ta – ge­gu­žės 27 die­na. Ar ga­lė­tu­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? La­bai dė­kui, pri­tar­ta.

 

16.01 val.

Po­li­ti­nių par­ti­jų įsta­ty­mo Nr. I-606 1, 2, 3, 4, 5 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 31, 32 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-406 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Po­li­ti­nių par­ti­jų įsta­ty­mo Nr. I-606 kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo ir 31, 32 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-406. Pra­ne­šė­ja – tei­sin­gu­mo mi­nist­rė E. Dob­ro­vols­ka. Pra­šom.

E. DOBROVOLSKA (LF). Svei­ki, ko­le­gos. Įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las yra pa­ša­lin­ti Lie­tu­vos tei­sės ak­tų nuo­sta­tų ne­ati­tik­tį Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tams ir nu­trauk­ti pra­dė­tą Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės pa­žei­di­mo pro­ce­dū­rą.

At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad 2019 me­tais bu­vo pri­im­tas Po­li­ti­nių par­ti­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas, ku­ria­me nu­ma­ty­ta, kad po­li­ti­nės par­ti­jos na­riais ga­li bū­ti ir Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių pi­lie­čiai, ku­rie gy­ve­na Lie­tu­vo­je bū­tent pus­me­tį. Nors Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja tei­gia­mai įver­ti­no Lie­tu­vos pa­stan­gas su­de­rin­ti na­cio­na­li­nės tei­sės ak­tus su Eu­ro­pos tei­se, pa­žei­di­mo pro­ce­dū­ros ne­nu­trau­kė ir to­liau lai­ko­si nuo­mo­nės, kad Lie­tu­vos tei­sės ak­tų ne­ati­tik­ties Eu­ro­pos Są­jun­gos… klau­si­mas dar ne­iš­spręs­tas, nes Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių na­rių pi­lie­čiai ne­ga­li bū­ti po­li­ti­nių par­ti­jų stei­gė­jais.

Įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad Lie­tu­vo­je tei­sė­tai ne ma­žiau kaip še­šis mė­ne­sius gy­ve­nan­tys Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių na­rių pi­lie­čiai ga­li ne tik da­ly­vau­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos po­li­ti­nių par­ti­jų veik­lo­je, bet ir bū­ti jų stei­gė­jais. Pa­žy­mė­ti­na, kad pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją tik Lie­tu­vos pi­lie­čiai tu­ri tei­sę da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se ir Pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiai Lie­tu­vo­je da­ly­vau­ja tik rin­ki­muo­se į Eu­ro­pos Par­la­men­tą ir sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bas.

At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad ga­li­my­bė da­ly­vau­ti po­li­ti­nių par­ti­jų veik­lo­je ir bū­ti stei­gė­jais su­tei­kia­ma tik Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiams, ku­rių pi­lie­ty­bė po­li­ti­nių par­ti­jų na­rių są­ra­še in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je au­to­ma­ti­niu bū­du su­tik­ri­na­ma su Gy­ven­to­jų re­gist­ro duo­me­ni­mis. Kai­my­nė­se vals­ty­bė­se, bū­tent Es­ti­jo­je ir Lat­vi­jo­je, Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiai ga­li da­ly­vau­ti stei­giant par­ti­jas ir jų veik­lo­je. Bel­gi­jo­je, Da­ni­jo­je, Šve­di­jo­je, Ny­der­lan­duo­se, Pran­cū­zi­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Grai­ki­jo­je taip pat su­da­ry­tos šios są­ly­gos. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad šiais me­tais po­li­ti­nėms par­ti­joms pri­klau­so per 100 tūkst. Lie­tu­vos pi­lie­čių ir tik trys Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiai yra įtrauk­ti į Lie­tu­vos par­ti­jų na­rių są­ra­šus.

PIRMININKAS. Dė­kui. Vis­kas? La­bai dė­kui, ger­bia­ma mi­nist­re. Jū­sų pa­klaus­ti už­si­ra­šė ga­na daug Sei­mo na­rių. Pir­mo­ji klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, ži­no­te, at­va­žiuo­ju aš į Lie­tu­vą, pa­gy­ve­nu še­šis mė­ne­sius tei­sė­tai, lie­tu­vių kal­bos vi­siš­kai ne­mo­ku, ne­su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis, tik gy­ve­nu, tai, kad su­si­kū­riau, sa­ko, pa­gal vi­sus aiš­ki­na­muo­sius raš­tus aš tu­riu tei­sę jau įsteig­ti ir par­ti­ją, ir da­ly­vau­ti net vie­tos sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se! Ar mes pri­va­lo­me nu­sta­ty­ti tą še­šių mė­ne­sių ter­mi­ną? Ar mes ga­li­me tą ter­mi­ną nu­sta­ty­ti, kai jis taps Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiu, pra­gy­ve­nęs še­še­rius, sep­ty­ne­rius me­tus? Ame­ri­ko­je, ži­no­me, de­šimt me­tų. Ir tu rin­ki­muo­se ga­li da­ly­vau­ti, įgy­ji tei­sę. Ar ga­li­me mes nu­sta­ty­ti ter­mi­nus ki­taip? Kaip yra iš tik­rų­jų?

E. DOBROVOLSKA (LF). La­bai ačiū už ge­rą klau­si­mą. Čia tur­būt klau­si­mas yra iš dvie­jų da­lių. Pir­ma da­lis yra apie tai, kad šian­dien Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiai, ku­rie gy­ve­na Lie­tu­vo­je pus­me­tį tei­sė­tai, jau ga­li bū­ti po­li­ti­nių par­ti­jų na­riais. Trys bū­tent pi­lie­čiai ir pa­si­nau­do­jo, tai yra če­kas, pran­cū­zas ir lat­vis jau yra bū­tent Lie­tu­vos Res­pub­li­kos par­ti­jų na­riais. Kaip mes ži­no­me, to­kio di­de­lio su­in­te­re­suo­tu­mo nė­ra.

Kal­bant apie ter­mi­ną, iš es­mės Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­zi­ja yra, kad vis dėl­to mes ne­tu­rė­tu­me su­da­ry­ti dar pa­pil­do­mų bar­je­rų. Ką mes ma­to­me iš ki­tų vals­ty­bių pa­tir­ties, tai ji yra įvai­ri. Kai ku­rio­se nė­ra vi­siš­kai jo­kio gy­ve­ni­mo ter­mi­no. Mes siū­lo­me bū­tent ana­lo­gi­ją, kaip mes esa­me ma­to­mi dėl na­rys­tės par­ti­jo­se, tai yra pus­me­tis, ku­ris yra bū­tent pa­gal po­li­ti­nių par­ti­jų jau eg­zis­tuo­jan­čią są­vo­ką pa­kan­ka­mas ter­mi­nas, kai žmo­gus jau gau­na tą lei­di­mą, gy­ve­na, mo­ka čia mo­kes­čius ir sie­ja tie ry­šiai. Bet šis klau­si­mas, be abe­jo, po pa­tei­ki­mo sta­di­jos at­ke­liau­jan­tis į ko­mi­te­tus, ga­li bū­ti svars­to­mas ir ieš­ko­ma spren­di­mų.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma mi­nist­re. Klau­sia I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė. Ruo­šia­si S. Tu­mė­nas.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ger­bia­ma mi­nist­re, no­riu pa­si­tei­rau­ti, ar tas še­šių mė­ne­sių ter­mi­nas dar ga­lė­tų bū­ti kei­čia­mas, pa­vyz­džiui, ko­mi­te­te svars­ty­mo me­tu ir šiek tiek pail­gin­tas, nes yra nuo­gąs­ta­vi­mų, kad iš tik­rų­jų tik še­šis mė­ne­sius gy­ve­nan­tis žmo­gus gal­būt ga­li ne iki ga­lo su­si­pa­žin­ti su vie­tos kul­tū­ra, įvai­riais ki­tais da­ly­kais, tei­si­niais niu­an­sais. Tai, sa­ky­ki­te, ar bū­tų ga­li­my­bė pra­tęs­ti tą ter­mi­ną?

E. DOBROVOLSKA (LF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Tur­būt čia sie­ja­si su ko­le­gės klau­si­mu. Iš es­mės mes tu­ri­me skir­tin­gas pa­tir­tis, kai ku­rios vals­ty­bės, di­džio­ji dau­gu­ma iš es­mės ne­tai­ko to gy­ve­ni­mo ter­mi­no. Kaip at­si­me­na­me šio įsta­ty­mo pro­jek­to pra­ei­tį, anks­čiau bu­vo siū­ly­tas tri­jų mė­ne­sių ter­mi­nas, da­bar, kaip mes ma­to­me, 2019 me­tais Sei­mas ap­si­spren­dė, kad po­li­ti­nių par­ti­jų na­riais ga­li bū­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiai, ku­rie pus­me­tį gy­ve­na Lie­tu­vo­je. To­dėl šian­dien ir siū­lo­me to­kį įsta­ty­mo pro­jek­tą, bet, be abe­jo, kai ke­liaus į ko­mi­te­tą, mes ga­li­me apie tai kal­bė­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui, ger­bia­ma mi­nist­re. Klau­sia S. Tu­mė­nas. Ruo­šia­si G. Sur­plys.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, ačiū už pri­sta­ty­mą, kai ką jūs jau at­sa­kė­te, ką no­rė­jau iš­girs­ti, ta­čiau tas kon­tro­ver­siš­kas siū­ly­mas, man re­gis, pa­lie­ka tą abe­jo­nę. Ar, jū­sų nuo­mo­ne, ne­pa­kan­ka, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiai tie­siog da­bar da­ly­vau­tų vei­kian­čio­se Lie­tu­vo­je par­ti­jo­se?

Ir ant­ras da­ly­kas. Ži­no­te, koks pa­sau­lis da­bar ne­ra­mus, ar pa­gy­ve­nus še­šis mė­ne­sius Lie­tu­vo­je ne­at­si­ras to­kių ke­liau­to­jų, ku­rie tie­siog at­vy­kę su­kurs­to to­kį ne­ra­mu­mų ži­di­nį ir pa­na­šiai? Kaip, jū­sų nuo­mo­ne, to rei­kė­tų iš­veng­ti?

E. DOBROVOLSKA (LF). La­bai ačiū už ge­rus du klau­si­mus. At­sa­kysiu į pir­mą­jį klau­si­mą, tai vi­sų pir­ma mes tu­ri­me pra­dė­tą eu­ro­pi­nę pa­žei­di­mo pro­ce­dū­rą, kur aki­vaiz­du – vien tai, kad esi na­rys, vi­siš­kai ne­ati­tin­ka to eu­ro­pi­nio re­gu­lia­vi­mo, ir mes tu­ri­me pa­žei­di­mo pro­ce­dū­rą. Ki­tas da­ly­kas, ką mes ma­to­me iš prak­ti­kos, kai mes lei­do­me Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiams bū­ti Lie­tu­vos po­li­ti­nių par­ti­jų na­riais, na, tai iš es­mės šie­met iki šian­dien tik trys Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiai pa­si­nau­do­jo ta tei­se. Mes ne­ma­to­me to di­de­lio su­in­te­re­suo­tu­mo.

Ki­tas da­ly­kas, la­bai svar­bu žiū­rė­ti, kad mes tu­ri­me ir Lie­tu­vos re­gu­lia­vi­mą su sau­gik­liais, tai yra par­ti­ją Lie­tu­vo­je ga­li įsteig­ti tik 2 tūkst. žmo­nių. Ati­tin­ka­mai Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­tis ga­lė­tų bū­ti vie­nas iš stei­gė­jų, bet mes vis dėl­to tu­ri­me tą di­de­lį sau­gik­lį – 2 tūkst. na­rių stei­gė­jų ir, be abe­jo, tie as­me­nys ga­lė­tų bū­ti ren­ka­mi tik per sa­vi­val­dos ir Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus, mes ne­kal­ba­me apie Sei­mo rin­ki­mus ir ne­kal­ba­me apie Pre­zi­den­to rin­ki­mus.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma mi­nist­re. Klau­sia G. Sur­plys. Ruo­šia­si E. Sa­bu­tis.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, aš no­rė­jau pa­klaus­ti. Jūs aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te ra­šo­te ir da­bar įgar­si­no­te tas ša­lis, ku­rios yra įve­du­sios ga­li­my­bę Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių pi­lie­čiams da­ry­ti tai, ką šiuo pro­jek­tu ke­ti­na­te įtei­sin­ti Lie­tu­vo­je, bet tų ša­lių nė­ra daug. Tai no­rė­jau pa­klaus­ti, o kaip ki­to­se, tai yra joms vi­soms yra pra­dė­ta pa­žei­di­mo pro­ce­dū­ra ar jos ki­taip yra iš­spren­du­sios šį klau­si­mą? Tai vie­nas.

Ir jei­gu bū­tų ga­li­ma dar an­trą klau­si­mą pa­klaus­ti. Ar de­ri­no­te šį tei­sės ak­tą, tar­ki­me, su Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, su ins­ti­tu­ci­jo­mis, ku­rios at­sa­kin­gos už na­cio­na­li­nį sau­gu­mą, ir ko­kie bu­vo jų pa­siū­ly­mai? Ačiū.

E. DOBROVOLSKA (LF). Tik­rai la­bai ge­ri klau­si­mai. At­sa­kant, kaip tvar­ko­si ki­tos vals­ty­bės. Kaip pa­vyz­dys da­bar yra nu­ro­do­ma, kad Grai­ki­jo­je yra lei­džia­ma steig­ti ir bū­ti na­riais, dar prieš po­rą me­tų bū­tent Grai­ki­ja tu­rė­jo pra­dė­tą pa­žei­di­mo pro­ce­dū­rą. Tai ir­gi ėjo šiuo ke­liu. Jei­gu mes pa­žiū­rė­tu­me į Len­ki­jos pa­vyz­dį, tai jai ir­gi pra­dė­ta pa­žei­di­mo pro­ce­dū­ra. Iš es­mės ke­lias yra vie­no­das vi­siems, tiems, ku­rie jau su­si­tvar­kė, ar­ba tiems, ku­rie dar tvar­ko­si.

At­sa­kant į ki­tą jū­sų klau­si­mą, ka­dan­gi tai yra Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pro­jek­tas, jis bu­vo de­rin­tas Vy­riau­sy­bė­je, tai yra su vi­so­mis mi­nis­te­ri­jo­mis.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma mi­nist­re. Klau­sia E. Sa­bu­tis. Ruo­šia­si R. Šar­knic­kas.

E. SABUTIS (LSDPF). Ger­bia­ma mi­nist­re, ką tik mi­nė­jo­te apie įvai­rius sau­gik­lius, mi­nė­jo­te apie vie­tos sa­vi­val­dos rin­ki­mus. No­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti as­me­ni­nio po­žiū­rio į vie­tos sa­vi­val­dą. Mes šian­dien anon­sa­vo­me apie tai, kad teik­si­me Kon­sti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mus, ir vie­nas iš es­mi­nių pa­kei­ti­mų, kad vis dėl­to me­ras tu­ri bū­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis. Tai koks jū­sų as­me­ni­nis po­žiū­ris? Ar taip ir tu­rė­tų bū­ti, ar vis dėl­to į me­rus ga­lė­tų pre­ten­duo­ti ir ne­bū­ti­nai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis?

E. DOBROVOLSKA (LF). Dė­ko­ju už la­bai įdo­mų klau­si­mą ir, iš­ei­nant iš ši­to įsta­ty­mo ri­bų, tai ma­no as­me­ni­nė nuo­mo­nė, kad tik­rai dėl šio pro­jek­to mes ne­tu­rė­tu­me keis­ti Kon­sti­tu­ci­jos.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si J. Ja­ru­tis.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Pra­džia – Eu­ro­pos Par­la­men­tas, da­bar sa­vi­val­dos, vė­liau, ti­kė­ti­na, bus ir Sei­mo. Ga­li­ma pain­ter­pre­tuo­ti, kad žings­nis link Eu­ro­pos fe­de­ra­li­za­ci­jos, nes, kiek te­ko do­mė­tis, tai to­se ša­ly­se, ku­rio­s yra iš jū­sų pa­mi­nė­tų, to­kios kal­bos jau ei­na.

Aš da­bar no­rė­čiau pa­klaus­ti, ar tu­rin­tis dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę tas at­vy­kęs iš už­sie­nio žmo­gus, ku­ris gy­ve­na Lie­tu­vo­je, ga­li steig­ti ir da­ly­vau­ti po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me? Dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės mes ir taip pro­ble­mų tu­ri­me. Ma­no bū­tų toks klau­si­mas. Ačiū.

E. DOBROVOLSKA (LF). Aš vi­sų pir­ma ko­le­gai siū­ly­čiau tur­būt klai­din­gai ne­in­ter­pre­tuo­ti nei Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės, nei ki­to­kių kal­bų ir da­ry­ti kaž­ko­kias pre­zump­ci­jas. Šian­dien mes tu­ri­me la­bai aiš­kų eu­ro­pi­nį re­gu­lia­vi­mą, ku­ris kal­ba tik apie Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus ir sa­vi­val­dos rin­ki­mus. Rei­kė­tų tur­būt pa­si­žiū­rė­ti, ir bū­tent dėl ko mes tu­ri­me pra­dė­ti tą pa­žei­di­mo pro­ce­dū­rą. Nei Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja, nei Vy­riau­sy­bė jo­kių pla­nų keis­ti Kon­sti­tu­ci­ją tiek dėl rin­ki­mų į Sei­mą, tiek dėl Pre­zi­den­to rin­ki­mų ne­tu­ri. Mes kal­ba­me tik apie tai, kad mes leis­tu­me Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiams bū­ti stei­gė­jais, nes da­bar lei­džia­me po­li­ti­nių par­ti­jų na­riais.

At­sa­kant į jū­sų klau­si­mą dėl pi­lie­ty­bės, tai ati­tin­ka­mai, kaip mes ži­no­me, Lie­tu­vo­je mes pri­pa­žįs­ta­me vie­ną pi­lie­ty­bę. Jei­gu, tar­kim, Lie­tu­vos ir ki­tos pi­lie­ty­bės, ta­da mes tai­ko­me vie­ną. La­bai svar­bus jū­sų klau­si­mas yra tie­sio­giai su­si­jęs, tar­kim, jei­gu tas as­muo pra­ras­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bę ir pa­si­im­tų tre­čio­sios vals­ty­bės, tai mes tu­ri­me dėl to sau­gik­lį. Ka­dan­gi duo­me­nys nuo­lat at­nau­ji­na­mi in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je su Gy­ven­to­jų re­gist­ro duo­me­ni­mis, jei­gu tas as­muo ne­ten­ka Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bės, jis yra iš­brau­kia­mas, tai yra tas as­muo ne­ga­lė­tų bū­ti nei stei­gė­ju, nei na­riu.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Pas­ku­ti­ny­sis klau­sia J. Ja­ru­tis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, ar jūs ne­ma­to­te ri­zi­kų ir kaip jas už­kar­dy­ti šiuo atveju? Gal­būt kai ku­rie ko­le­gos iš da­lies ir pa­klau­sė, aš gal­būt ne vis­ką gir­dė­jau, prieš ke­le­tą se­kun­džių te­ko ben­drau­ti. Tai ar ne­ma­to­te ri­zi­kų? Eu­ro­pi­nė tei­sė, taip, tvar­ka, bet kaip Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiai į mū­sų ša­lį ir į ki­tas Eu­ro­pos ša­lis ga­li at­ei­ti ir mū­sų kai­my­ni­nės ne­drau­giš­kos ša­lies bu­vę pi­lie­čiai, ta­pę Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiais.

Mes pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je ne vie­ną ty­ri­mą tu­rė­jo­me dėl to, kad kon­kre­čiai Ru­si­jos spe­cia­lio­sios tar­ny­bos per įvai­rius vie­tos ar ki­tus po­li­ti­nius ly­de­rius ban­do pa­veik­ti mū­sų rin­ki­mų po­li­ti­nę sis­te­mą ir taip siek­ti sa­vo re­zul­ta­tų. Ar čia nė­ra grės­mės? Bent jau aš, kaip Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­rys, ma­tau tam tik­rų grės­mių, bet no­rė­čiau iš jū­sų, kaip tai bū­tų ga­li­ma apei­ti ir už­kar­dy­ti? Ačiū.

E. DOBROVOLSKA (LF). Jū­sų klau­si­mas yra tik­rai la­bai ak­tu­a­lus ir ge­ras. Tur­būt mes tu­rė­tu­me pra­dė­ti nuo to, kad ri­zi­kos, jei­gu mes kal­ba­me ir apie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čius, yra ana­lo­giš­kos. Iš es­mės, jei­gu ki­tos vals­ty­bės as­muo no­ri tap­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiu ar­ba Lie­tu­vos pi­lie­čiu, tai yra tam tik­ros pro­ce­dū­ros ir tai už­trun­ka, ir yra kri­te­ri­jai, ku­rie ne taip leng­vai ati­tin­ka­mi. Ki­tas da­ly­kas, kas yra svar­bu – vie­nas iš tų sau­gik­lių, ku­rį pa­mi­nė­jau, tai yra jei­gu as­muo ne­ten­ka Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bės ir, tar­kim, tu­ri tik tre­čio­sios vals­ty­bės, tai jis ne­be­ga­li bū­ti nei stei­gė­ju, nei na­riu.

Ki­tas da­ly­kas. Jei­gu mes ma­to­me, kaip jūs pa­mi­nė­jo­te, at­ski­rus at­ve­jus, kai tik­rai ky­la la­bai di­de­lių abe­jo­nių dėl na­cio­na­li­nio sau­gu­mo, ati­tin­ka­mai ins­ti­tu­ci­jos tu­rė­tų įsi­jung­ti. Ir ne­svar­bu, ar mes kal­ba­me apie Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­tį, ar Lie­tu­vos pi­lie­čius, ku­rių, mes ir­gi ži­no­me iš ins­ti­tu­ci­jų ata­skai­tų, įvai­rių yra.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma mi­nist­re. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus.

Dėl mo­ty­vų dėl jū­sų pro­jek­to už pa­si­sa­ky­ti no­rė­tų M. Ma­ti­jo­šai­tis.

M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, vi­sų pir­ma no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad į Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čius tu­rė­tu­me žiū­rė­ti ne su įta­ru­mu, bai­me, ne­pa­si­ti­kė­ji­mu, o at­vi­rai, įtrauk­da­mi, pa­si­ti­kė­da­mi, nes ga­lų ga­le esa­me vie­na Eu­ro­pos, o tai yra Va­ka­rų de­mo­kra­tinių vals­ty­bių, šei­mų, ger­bian­čių tei­si­nę vir­še­ny­bę, lei­džian­čių įvai­rioms vi­suo­me­nės gru­pėms vie­na ar ki­ta for­ma įsi­trauk­ti į vals­ty­bės val­dy­mo pro­ce­sus pi­lie­ti­ne iš­raiš­ka.

Pa­brė­žiu, kad šis pro­jek­tas ne­at­ve­ria ga­li­my­bės steig­ti po­li­ti­nių par­ti­jų tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čiams. Tuo tar­pu Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­tis, no­rin­tis tu­rė­ti to­kią tei­sę, tu­rės bū­ti gy­ve­nęs Lie­tu­vo­je še­šis mė­ne­sius, su­bur­ti net 2 tūkst. ben­dra­min­čių ko­man­dą ir veik­ti Lie­tu­vos tei­si­nės ba­zės rė­muo­se, o ne­te­kus Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­ty­bės nu­trūks­ta ir na­rys­tė par­ti­jo­je. To­kia tvar­ka šiuo me­tu vei­kia bent de­vy­nio­se ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se, įskai­tant Es­ti­ją, Grai­ki­ją, Bel­gi­ją. Šis pro­jek­tas ne­su­ku­ria pa­vo­jaus Lie­tu­vos po­li­ti­nė­je pa­dan­gė­je, dėl to kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Prieš pa­si­sa­ko G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų man šiek tiek ne­su­ei­na skai­čiai, nes še­ši mė­ne­siai gy­ve­ni­mo Lie­tu­vo­je yra ga­na trum­pas ter­mi­nas, paly­gi­nti su Sei­mo ka­den­ci­ja. Sa­vi­val­dos ka­den­ci­ja – ket­ve­ri me­tai, Eu­ro­pos Par­la­men­to ka­den­ci­ja – pen­ke­ri me­tai, ar ne­bus taip, kad šiuo pro­jek­tu, aš ne­pri­eš­ta­rau­ju jo tiks­lui, bet šiuo trum­pu še­šių mė­ne­sių ter­mi­nu mes tap­si­me to­kiu, na, ne mo­kes­čių, bet par­ti­jų kū­ri­mo ro­ju­mi. Gal tai yra per daug apo­ka­lip­ti­nis nuo­gąs­ta­vi­mas, bet aš ma­tau to­kią pro­ble­mą.

Dėl to, kas ir bu­vo įgar­sin­ta vie­na­me iš klau­si­mų, aš siū­ly­čiau la­bai pa­gal­vo­ti dėl ter­mi­no il­gi­ni­mo. Kiek su­pran­tu, jis, tas še­šių mė­ne­sių ter­mi­nas, at­si­ra­do sie­jant su Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mu. Aš šian­dien ta­me įsta­ty­me ra­dau nuo­sta­tą, ku­ria siū­ly­čiau gal­būt rem­tis la­biau nei lei­di­mu lai­ki­nai gy­ven­ti ir kal­bė­ti apie lei­di­mą nuo­lat gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. Ten, įsta­ty­me, tarp ki­tų ga­li­my­bių gau­ti lei­di­mą nuo­lat gy­ven­ti yra nu­ma­ty­ta, kad as­muo, ku­ris yra Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­tis, ga­li gau­ti lei­di­mą nuo­lat gy­ven­ti Lie­tu­vo­je, jei­gu jis pra­gy­ve­no Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­je pen­ke­rius me­tus, iš ku­rių ne ma­žiau kaip dve­jus me­tus be per­trau­kos – Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je.

Su to­kia dve­jų me­tų for­mu­luo­te aš dar ga­lė­čiau su­tik­ti, še­ši mė­ne­siai, sa­kau, ma­no gal­va, yra ne­lo­giš­kas spren­di­mas vien dėl to, kad pas mus po­li­ti­nė ka­den­ci­ja mi­ni­mum trun­ka ket­ve­rius me­tus. Šiuo at­ve­ju kam tau steig­ti par­ti­ją, jei­gu at­vy­kai į Lie­tu­vą tik še­šiems ar sep­ty­niems mė­ne­siams? Tai­gi tik­rai šio­je sta­di­jo­je tam pro­jek­tui, koks da­bar pa­teik­tas, aš ne­su lin­kęs pri­tar­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Iš­klau­sė­me vi­sų mo­ty­vų už ir prieš. Kaip su­pran­tu iš pa­si­sa­ky­mo, ben­dro su­ta­ri­mo ne­bus. Bal­sa­vi­mas dėl siū­lo­mo įsta­ty­mo pro­jek­to tam nu­ma­ty­tu lai­ku – po 8 mi­nu­čių. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau kai ku­riems skep­ti­kams… Pa­klau­sia, bet gal rei­kė­tų tru­pu­tį įsi­gi­lin­ti? Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiams ne­rei­kia jo­kių lei­di­mų gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. (Bal­sai sa­lė­je) Rei­kia Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­čiui lei­di­mo gy­ven­ti Lie­tu­vo­je? (Bal­sai sa­lė­je) Jis ima ir gy­ve­na. Aš nu­va­žiuo­ju į Vo­kie­ti­ją – imu ir gy­ve­nu. Vis­kas.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas… (Šur­mu­lys sa­lė­je) La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Ger­bia­mi ko­le­gos, bai­gia­me dis­ku­si­jas. Iki bal­sa­vi­mo dar tu­ri­me 8 mi­nu­tes.

 

16.18 val.

Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 36 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-422 (pa­tei­ki­mas)

 

Ar ga­lė­tu­me ben­dru su­ta­ri­mu leis­ti pa­teik­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą, dar­bo­tvarkės 2-12 klau­si­mą (Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas la­bai pra­šė) – Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 36 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-422? Ga­li­me. La­bai ačiū. Pra­šom, My­ko­lai Ma­jaus­kai, į tri­bū­ną pri­sta­ty­ti pro­jek­tą.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ačiū už su­teik­tą ga­li­my­bę pri­sta­ty­ti klau­si­mą šiek tiek anks­čiau. Klau­si­mas yra re­gist­ruo­tas Sei­mo na­rių, at­sto­vau­jan­čių skir­tin­goms frak­ci­joms, tai yra V. Mi­ta­las, A. Ged­vi­lie­nė, L. Kas­čiū­nas, R. Šar­­knic­kas, V. Val­kiū­nas, L. Jo­naus­kas, A. Bag­do­nas, A. Kup­čins­kas, taip pat įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­si­ra­šiau aš, taip pat A. Če­po­no­nis, M. Mal­dei­kis, M. Skri­tuls­kas ir E. Pu­pi­nis.

Šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu mes no­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį į vie­ną eg­zis­tuo­jan­čią ga­na rim­tą pro­ble­mą. Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba, or­ga­ni­zuo­da­ma ne­pla­ni­nius že­mės nau­do­ji­mo pa­tik­ri­ni­mus, šian­dien pri­va­lo prieš de­šimt dar­bo die­nų in­for­muo­ti as­me­nis apie bū­si­mą ne­pla­ni­nį pa­tik­ri­ni­mą. As­muo, ku­ris yra in­for­muo­tas, nes jis pri­va­lo bū­ti in­for­muo­tas, ir jei­gu skly­pe da­ro ko­kį nors pa­žei­di­mą, tiks­liai ži­no, ka­da at­eis ins­pek­to­rius pa­tik­rin­ti, no­rė­da­mas iš­veng­ti at­sa­ko­my­bės, tą da­ro­mą pa­žei­di­mą lai­ki­nai nu­trau­kia.

Aš pa­teik­siu ke­lis pa­vyz­džius, kai ku­rie iš tik­rų­jų net­gi yra anek­do­ti­niai, kaip ban­do­ma iš­veng­ti at­sa­ko­my­bės. Svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį, kad jei­gu pa­žei­di­mai ne­nu­sta­to­mi, as­muo lie­ka ne­nu­baus­tas, taip pat ir Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba ne­tu­ri pa­grin­do pra­šy­ti to as­mens pa­ša­lin­ti pa­žei­di­mą, nes pa­žei­di­mas ne­nu­sta­ty­tas, o as­muo po pa­tik­ri­ni­mo tę­sia ne­tei­sė­tus veiks­mus.

Mie­li ko­le­gos, mū­sų tiks­las yra ne kuo dau­giau nu­baus­ti ar kuo dau­giau pa­gau­ti žmo­nių, ku­rie at­lie­ka ne­tei­sė­tus veiks­mus, bet už­tik­rin­ti, kad jie tva­riai nu­trauk­tų ne­tei­sė­tą veik­lą. Kad už­fik­sa­vus pa­žei­di­mą jie su­pras­tų, kad ne­iš­vengs at­sa­ko­my­bės, ir ne­tęs­tų to pa­žei­di­mo. Ke­li pa­vyz­džiai, kaip tai vyks­ta. Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba tik­ri­na, ar lai­ko­ma­si že­mės skly­pui nu­sta­ty­tų že­mės ser­vi­tu­tų, tai yra ga­li­my­bės pa­tek­ti į as­mens skly­pą. Tas as­muo tu­ri tei­sę, jam pri­klau­so skly­pas, na­mai, kie­mas ar so­das, jis no­ri į jį pa­tek­ti, bet jis ne­ga­li, nes pa­gal ki­to sa­vi­nin­ko nu­sta­ty­tą tvar­ką, prieš­ta­rau­jan­čią įsta­ty­mui, yra pa­sta­ty­ta tvo­ra su ra­ki­na­mais var­tais. At­va­žiuo­ja Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba po de­šim­ties dar­bo die­nų, ma­to, kad var­tai at­ra­kin­ti, jis sa­ko, jo­kios pro­ble­mos, žiū­rė­ki­te, ga­li pa­tek­ti. Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba iš­va­žiuo­ja, ki­tą die­ną var­tai vėl už­ra­kin­ti ir pro­ble­ma to­liau lie­ka. Ly­giai tas pats su įvai­rio­mis lai­ki­no­mis tvo­ro­mis, už­de­da­mais ak­me­ni­mis ir įvai­riau­siais ra­ki­na­mais var­tais ir už­tva­rais. To­kia yra re­a­li pro­ble­ma. Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba sa­ko, ma­to­me, kad at­ra­ki­nus, pa­kė­lus šlag­bau­mą pro­ble­mos tuo me­tu nė­ra, bet tas pa­žei­di­mas vė­liau kar­to­ja­si.

Ant­ras va­rian­tas, kai že­mės skly­pai yra nau­do­ja­mi ne pa­gal pa­grin­di­nę že­mės nau­do­ji­mo pa­skir­tį ir nau­do­ji­mo bū­dą. Gau­na­ma skun­dų, kad že­mės skly­pai yra nau­do­ja­mi ne pa­gal nu­sta­ty­tą pa­skir­tį. Pa­vyz­džiui, že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės skly­puo­se vyk­do­ma ko­mer­ci­nė veik­la – au­to­mo­bi­lių re­mon­tas. Že­mės ūkio pa­skir­tis, bet vyk­do­mas au­to­mo­bi­lių re­mon­tas, in­for­muo­ja­ma prieš dvi sa­vai­tes, ma­žų ma­žiau­siai dvi sa­vai­tės prieš pla­ni­nį pa­tik­ri­ni­mą, au­to­mo­bi­lį nu­va­ro, ke­lią ir dan­gą su­tvar­ko, iš­šluo­ja, at­va­žiuo­ja – veik­los ne­vyk­do, pa­žei­di­mo nė­ra. Po ke­lių die­nų vėl vyk­do tą pa­čią veik­lą. O jei­gu pa­kar­to­ti­nis ne­pla­ni­nis pa­tik­ri­ni­mas, vėl de­šimt dar­bo die­nų, vėl pa­žei­di­mas ne­nu­sta­to­mas, o pa­žei­di­mas to­liau yra tę­sia­mas.

Ly­giai taip pat, kai yra sa­va­va­liš­kai už­ima­ma že­mė ar­ba skly­po da­lis už­tve­riant. Bū­na įvai­rių si­tu­a­ci­jų, kai pa­žei­di­mas vėl ne­nu­sta­to­mas, nes bū­na įvai­rios lai­ki­nos tvo­ros, ku­rias ati­trau­kia, pa­trau­kia tam kar­tui, o vė­liau jos yra at­sta­to­mos, su­pran­ta­ma, kad iki dar vie­no nau­jo Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos pa­tik­ri­ni­mo pra­eis tam tik­ras lai­kas, per ku­rį vėl su­ge­bės su­si­tvar­ky­ti. Tai­gi, tvo­ra įren­gia­ma vėl to­je vie­to­je, ku­rio­je ir bu­vo, tai yra ne sa­vo skly­pe.

Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba pa­ste­bi, kad to­kių at­ve­jų yra ga­na daug, gy­ven­to­jai yra ne­pa­ten­kin­ti, iš es­mės rei­kė­tų pa­ban­dy­ti ši­tą pro­ble­mą spręs­ti ir tai da­ro bū­tent šis įsta­ty­mo pro­jek­tas. Ma­no gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, įsta­ty­mo pro­jek­tą tu­rė­tų ati­džiai įver­tin­ti Vy­riau­sy­bė, už­tik­rin­ti, kad ji­sai de­ra su vi­sais ati­tin­ka­mais tei­sės ak­tais, ir pa­žiū­rė­ti, gal­būt yra ir dau­giau tar­ny­bų, ku­rioms tu­rė­tų ir ga­lė­tų bū­ti su­teik­ta to­kia tei­sė. Ačiū už jū­sų kan­try­bę, at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Jū­sų pa­klaus­ti no­rė­tų ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Pir­mo­ji klau­sia I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Pir­miau­sia no­riu pa­svei­kin­ti už pa­tį tiks­lą, kil­nų tiks­lą, kad iš tik­rų­jų vi­si tie da­ly­kai, ku­rie tu­ri bū­ti pri­ei­na­mi vi­siems vi­suo­me­nės na­riams, ir tu­ri bū­ti pri­ei­na­mi. Ta­čiau man šiek tiek ky­la klau­si­mų, ar tik­rai rei­ka­lin­gas įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas, ar šiuo me­tu at­vy­kę pa­rei­gū­nai fik­suo­ti fak­to ne­ga­li, o pa­tik­ri­ni­mo me­tu, su­si­ta­rus, ka­da jau ga­li pa­tek­ti į že­mės skly­pą, ta­da jau žiū­ri, ar tie pa­pil­do­mi da­ly­kai bu­vo pa­ša­lin­ti, nes vis tiek lie­ka pėd­sa­kų, ir pa­na­šiai. Ar da­bar kas nors truk­do Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos spe­cia­lis­tams fik­suo­ti fak­tą pa­gal skun­dus? Jei­gu nie­kas šiuo me­tu ne­truk­do, ar tik­rai rei­ka­lin­gas šis pa­pil­do­mas įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas?

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba pa­brė­žia, kad tuo at­ve­ju, kai at­va­žia­vę jie ne­nu­sta­to kon­kre­taus pa­žei­di­mo, nors ap­lin­ky­bės ir su­po­nuo­ja, kad pa­žei­di­mas gal­būt bu­vo pa­da­ry­tas anks­čiau, pa­vyz­džiui, už­ver­ti var­tai, už­dė­ta spy­na, už­dė­ti ak­me­nys, kad gal­būt kaž­kas ne­ga­lė­tų par­kuo­tis ar įva­žiuo­ti, tai sa­ko taip – aš ma­tau, kad ak­muo yra nu­ri­den­tas nuo ke­lio pra­va­žia­vi­mo, šiuo at­ve­ju pa­žei­di­mo nė­ra. Ki­tą kar­tą jis vėl ga­lės at­va­žiuo­ti ne anks­čiau kaip po dvie­jų sa­vai­čių, o grei­čiau­siai po mė­ne­sio. As­me­niš­kai aš su­si­dū­riau, kai krei­piau­si dėl ne­le­ga­laus va­di­na­mo­jo šlag­bau­mo. Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba in­for­ma­vo, kad anks­čiau­siai ga­lės at­va­žiuo­ti net po še­šių mė­ne­sių. Čia yra ir su jų dar­bo krū­viu su­si­ju­si pro­ble­ma. Aš su­pran­tu, kad yra tam tik­rų mo­men­tų, kai už­so­din­ti me­džiai, pa­sta­ty­tas na­mas ant vals­ty­bi­nės že­mės, tai čia per dvi sa­vai­tes tik­rai nesu­si­tvar­ky­si, bet yra to­kių ne­di­de­lių, smul­kių mo­men­tų, ku­rie gy­ven­to­jams yra la­bai skau­dūs ir žmo­giš­kai ke­lian­tys ne­ri­mą, kai tu jau­ti, kad nė­ra tei­sy­bės vals­ty­bė­je, nė­ra tei­sin­gu­mo. Tu ma­tai, kad kai­my­nas jau už­si­tvė­rė že­mę, ma­tai, kad kai­my­nas už­si­ra­ki­no, įsi­sta­tė spy­ną, už­si­ri­de­no ak­me­nį, o nie­kas nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti. At­va­žia­vus pa­rei­gū­nams tuo me­tu pa­žei­di­mas ne­nu­sta­ty­tas.

Aš nuo­šir­džiai ti­kiu, kad esant šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui bus šiek tiek dau­giau tei­sin­gu­mo. Man at­ro­do, kad tai yra ga­na svar­bus da­ly­kas, ir aš la­bai kvie­čiu ko­le­gas tam pri­tar­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia G. Pa­luc­kas. Ruo­šia­si R. Ta­ma­šu­nie­nė.

G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, šiais tech­no­lo­gi­jų lai­kais siū­ly­ti įsta­ty­mo pa­tai­są, ku­ri nu­ma­to ver­ži­mą­si pro už­ra­kin­tus var­tus ir pa­na­šiai, ne­ži­nau, ar iš tie­sų tiks­lin­ga. Gal­būt rei­kė­tų Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai dau­giau su Na­cio­na­li­ne mo­kė­ji­mo agen­tū­ra tar­tis, šne­kė­tis ir keis­tis ge­rą­ja prak­ti­ka. Ji tai­ko ae­ro­gra­fi­jos bū­dą, tai­ko dro­nus tam, kad bū­tų pa­tik­rin­ti lau­kai, jų de­kla­ruo­ja­ma būk­lė ir pa­na­šiai, ir pa­na­šiai. Čia, tie­są pa­sa­kius, tech­no­lo­gi­joms už­ra­kin­ti var­tai. Pa­tik­rin­ti, ar iš tik­rų­jų au­to­mo­bi­lių lau­žy­nas že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė­je įsteig­tas, ar ne, tik­rai bū­tų ge­ro­kai efek­ty­ves­nis bū­das.

Ta­čiau klau­si­mas yra su­si­jęs su įsta­ty­mo for­mu­luo­te „jei­gu ne­ga­li­ma ras­ti sa­vi­nin­ko, nau­do­to­jo ar val­dy­to­jo“. Ne­ga­li­ma ras­ti – kas tu­ri­ma gal­vo­je? Kaip in­ten­sy­viai jis bū­tų ieš­ko­mas ir kaip bū­tų kon­sta­tuo­ja­ma, kad jo ne­ga­li­ma ras­ti? Ačiū.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Man at­ro­do, kad jū­sų pa­sta­ba dėl nau­jų tech­no­lo­gi­jų nau­do­ji­mo nu­sta­tant pa­žei­di­mus yra la­bai tei­sin­ga. Iš tie­sų gal­būt dro­nais ir ga­li­ma la­bai ne­su­dė­tin­gai pa­ste­bė­ti, kur yra ta už­tver­ta te­ri­to­ri­ja, už­tver­ta že­mė ar gal­būt nau­do­ja­ma ne pa­gal pa­skir­tį. Tai čia yra gal­būt tei­sin­gas pa­ste­bė­ji­mas.

Ne­pai­sant to, net ir dro­nu ste­bė­ti ir at­lik­ti pa­tik­ri­ni­mą vis tiek tu­ri pa­gal įsta­ty­mą. Įsta­ty­mas rei­ka­lau­ja, kad tu­ri in­for­muo­ti sa­vi­nin­ką ir jam su­teik­ti ne ma­žiau kaip de­šimt dar­bo die­nų in­for­muo­da­mas apie tai, kad tu da­ry­si tą pa­tik­ri­ni­mą.

Aiš­ku, ga­li­ma bū­tų pa­si­nau­do­ti Go­og­le Earth ir pa­si­žiū­rė­ti, kaip tas bu­vo pa­da­ry­ta, bet ži­no­me, kad tas nė­ra da­ro­ma kiek­vie­ną sa­vai­tę, ta nuo­trau­ka yra pa­da­ry­ta ir tu ją tu­ri to­kią, ko­kia ji bu­vo gal prieš de­šimt me­tų, ir ne­la­bai ji kei­čia­si. Bet pri­imu pa­sta­bą, kad iš tie­sų ga­lė­tų nau­do­ti nau­ją­sias tech­no­lo­gi­jas in­ten­sy­viau.

Da­bar dėl ga­li­my­bės su­ras­ti sa­vi­nin­ką. Yra įsta­ty­mais nu­ma­ty­ta tvar­ka, kaip jie tu­ri kreip­tis į sa­vi­nin­ką, tai yra tu­ri kreip­tis raš­tu, tu­ri in­for­muo­ti apie nu­ma­to­mą vi­zi­tą raš­tu pa­gal įsta­ty­mus. To­kia yra tvar­ka. Čia nie­ko nau­jo aš jums ne­pa­sa­ky­siu.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė. Ruo­šia­si L. Girs­kie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs taip en­tu­zias­tin­gai įvar­di­no­te ko­le­gas, pa­rė­mu­sius jū­sų įsta­ty­mo pro­jek­tą, ir pa­mir­šo­te pa­mi­nė­ti, kad ko­le­ga V. Mi­ta­las, su­si­pai­nio­jęs dėl sa­vo ver­ty­bių ir pa­mir­šęs, ko­kiai par­ti­jai at­sto­vau­ja, vis dėl­to at­si­ė­mė sa­vo pa­ra­šą, ir pa­da­rė tai, ma­no ver­ti­ni­mu, tei­sin­gai, nes jū­sų tei­kia­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas vis dėl­to sa­vi­nin­ko tei­ses ir tei­sę į pri­va­čią nuo­sa­vy­bę šiek tiek pa­nei­gia. Jei­gu yra įspė­ji­mo lai­ko­tar­pis, tai iš tie­sų sa­vi­nin­kas ži­no ne tik kad štai aš pas ta­ve at­vyk­siu, bet jis ir pa­tik­ros tiks­lą ži­no, nes jis ga­li ir ne­įtar­ti, kad kas nors jį skun­džia nau­do­jant skly­pą ne­tin­ka­mai.

Jū­sų ki­tas pa­vyz­dys apie tą ma­ši­ną – tai taip pat ne šios ins­ti­tu­ci­jos pa­tik­ra, čia tik­riau­siai tu­rė­tų bū­ti gam­tos ap­sau­gos pa­rei­gū­nai, ku­rie jau dir­ba ki­tu re­ži­mu.

Iš tik­rų­jų pa­sa­ky­ki­te, koks čia bu­vo pa­grin­di­nis jū­sų tiks­las, kas ten tuo skly­pu ne taip dis­po­nuo­ja, kad jūs ima­tės įtei­sin­ti to­kią po­li­ci­nės vals­ty­bės prie­mo­nę, kaž­ko­dėl vi­sai ne­bū­din­gą jums bu­vu­sio­je ka­den­ci­jo­je? Ačiū.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Tiks­las yra la­bai pa­pras­tas – kad Lie­tu­vo­je bū­tų dau­giau tei­sin­gu­mo. Jūs, kaip bu­vu­si vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rė, pui­kiai su­pran­ta­te ir, aš net ne­abe­jo­ju, ti­ki­te, kad tei­sin­gu­mas yra la­bai svar­bus vi­suo­me­nės dė­muo sėk­min­go­je vals­ty­bė­je. Šian­dien, man at­ro­do, tei­sin­gu­mo žmo­nės pa­si­gen­da, kai yra už­grob­ta že­mė, kai jie ne­ga­li pa­tek­ti lais­vai į sa­vo tur­tą ar­ba vals­ty­bi­nė že­mė nau­do­ja­ma ne pa­gal pa­skir­tį. Tai bū­tent šis įsta­ty­mas ir spren­džia to­kius da­ly­kus. Man at­ro­do, kad šian­dien yra per ma­žai kon­tro­lės, kaip nau­do­ja­ma vals­ty­bi­nė že­mė. Tai vie­na.

Ant­ras da­ly­kas. Man at­ro­do, kad yra ne­pa­kan­ka­mai gi­na­mos pa­pras­tų pi­lie­čių tei­sės. Šian­dien ma­to­me ne vie­ną at­ve­jį, kai as­me­nys pik­ty­biš­kai nau­do­ja­si įsta­ty­mų spra­go­mis ir pik­tnau­džiau­ja nau­do­da­mie­si esa­ma si­tu­a­ci­ja, ban­dy­da­mi pa­si­nau­do­ti ki­to žmo­gaus pri­va­čia nuo­sa­vy­be ne­leis­da­mi jam pa­tek­ti ar­ba ­nau­do­da­miesi ja tie­siog už­tvė­rę te­ri­to­ri­ją. To­kias spra­gas įvar­di­jo Na­cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba ir la­bai aiš­kiai sa­ko, kad mes jas tu­ri­me spręs­ti, jei­gu no­ri­me vals­ty­bė­je šiek tiek dau­giau tei­sin­gu­mo.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ko­le­ga. Pas­ku­ti­nė klau­sia L. Girs­kie­nė.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ma­no klau­si­mas ir­gi bus pa­na­šus. Iš tik­rų­jų tur­būt ži­no­te, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 23 straips­ny­je aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad nuo­sa­vy­bė ne­lie­čia­ma ir nuo­sa­vy­bė yra sau­go­ma tei­sės ak­tais, tai yra įsta­ty­mais. Ar ne­ma­no­te, kad jū­sų pa­siū­ly­mas prieš­ta­rau­ja šioms Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­toms?

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). La­bai ačiū už klau­si­mą. At­kreip­siu dė­me­sį, kad pa­gal ga­lio­jan­tį įsta­ty­mą ga­li­ma po de­šim­ties dar­bo die­nų. Ar po de­vy­nių, ar po aš­tuo­nių, ar po sep­ty­nių, ar po še­šių – įsta­ty­mo es­mės, jūs pui­kiai su­pran­ta­te, Kon­sti­tu­ci­jos po­žiū­riu ne­kei­čia. Jei­gu ga­li­ma po de­šim­ties dar­bo die­nų at­va­žiuo­ti, tai ly­giai taip pat ga­li­ma ir po vie­nos dar­bo die­nos. Tas nie­kaip ne­pri­eš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai, nė­ra su­si­ję su Kon­sti­tu­ci­ja. At­virkš­čiai, mes no­ri­me gin­ti Kon­sti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tas žmo­gaus tei­ses, kad jo tur­tas yra ne­lie­čia­mas, tais at­ve­jais, kai ma­to­me, kad jo tur­tas yra ga­li­mai už­grob­tas, juo nau­do­ja­si ki­ti as­me­nys ar­ba jam ne­lei­džia juo lais­vai nau­do­tis. Man at­ro­do, mes tu­ri­me gin­ti as­mens tei­sę į tur­tą, nau­do­tis juo ne­var­žo­mai, ir šis įsta­ty­mas bū­tent tai ir da­ro. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų. Kal­bė­ti už no­rė­tų V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ne­pri­ėmus šio įsta­ty­mo, tai ir to­liau kles­tės ko­rup­ci­ja, nes jei­gu per­spė­ja, tai, aiš­ku, už at­ly­gį per­spė­ja, ne už gra­žias akis. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mą.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Prieš kal­bė­ti Sei­mo na­rių nė­ra. Ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi prieš nie­kas ne­kal­ba, tai gal po pa­tei­ki­mo ga­li­me pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Gir­džiu pra­šy­mą bal­suo­ti. Ge­rai. Ka­dan­gi jau yra bal­suo­ti skir­tas lai­kas, pa­si­sa­ky­mus dėl mo­ty­vų iš­klau­sė­me, skelb­si­me bal­sa­vi­mą dėl 2-12 klau­si­mo, ku­rį ką tik pa­tei­kė M. Ma­jaus­kas. Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 36 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-422. Bal­sa­vi­mas po pa­tei­ki­mo. Kas pri­ta­ria, bal­suo­ja už, kas ne­pri­ta­ria, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vo 95 Sei­mo na­riai: už – 77, prieš – 3, su­si­lai­kė 15. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­ma skir­ti Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tą. Siū­lo­ma svars­ty­mo da­ta – bir­že­lio 29 die­na.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną A. Vyš­niaus­kas. Pra­šau.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frak­ci­jos var­du pra­šy­tu­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

PIRMININKAS. Ge­rai, fik­suo­ja­me. Vy­riau­sy­bės iš­va­da. Gal ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu ir Vy­riau­sy­bės iš­va­dai, ir Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tui kaip pa­grin­di­niam, ir svars­ty­mo da­tai – bir­že­lio 29 die­nai. Ga­li­me pri­tar­ti? La­bai dė­kui, pri­tar­ta.

 

16.34 val.

Že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mo pa­gal pa­slau­gų kvi­tą įsta­ty­mo Nr. XI-2411 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP- 295 (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas klau­si­mas, dėl jo tu­rė­tu­me bal­suo­ti, tai ry­ti­nės dar­bo­tvarkės 1-18 klau­si­mas – Že­mės ūkio ir miš­ki­nin­kys­tės pa­slau­gų tei­ki­mo pa­gal pa­slau­gų kvi­tą įsta­ty­mo Nr. XI-2411 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-295. Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas tei­kė iš­va­dą at­mes­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą. Kas pri­ta­ria­te Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dai at­mes­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 96 Sei­mo na­riai: už – 74, prieš – 6, su­si­lai­kė 16. Pri­tar­ta Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dai at­mes­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą.

 

16.35 val.

Po­li­ti­nių par­ti­jų įsta­ty­mo Nr. I-606 1, 2, 3, 4, 5 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 31, 32 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-406 (pa­tei­ki­mo tęsi­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas, dėl jo tu­rė­tu­me ap­si­spręs­ti, – Po­li­ti­nių par­ti­jų įsta­ty­mo Nr. I-606 kai kurių straips­nių pa­kei­ti­mo ir 31, 32 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-406. Kas pri­ta­ria­te įsta­ty­mui po pa­tei­ki­mo, bal­suo­ja­te už, kas ne­pri­ta­ria­te – prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 105 Sei­mo na­riai: už – 60, prieš – 9, su­si­lai­kė 36. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­ma skir­ti Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tą, pa­pil­do­mu siū­lo­ma skir­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą. Siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 27 die­ną. Ar ga­lė­tu­me pri­tar­ti to­kiems siū­ly­mams ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Pri­tar­ta. Tai bu­vo vi­si klau­si­mai, dėl ku­rių tu­rė­jo­me ap­si­spręs­ti iki šio mo­men­to. Ki­tas bal­sa­vi­mas po to, kai bus pa­teik­ti vi­si ki­ti įsta­ty­mų pro­jek­tai.

 

16.36 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 4.85 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-325 (pateiki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkėje nu­ma­ty­tas 2-4 klau­si­mas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so 4.85 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-325. Pra­ne­šė­ja – A. Ged­vi­lie­nė.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ge­rą die­ną, ger­bia­mi ko­le­gos. Ne­ma­žai Sei­mo na­rių pa­si­ra­šė Ci­vi­li­nio ko­dek­so ket­vir­tosios kny­gos 85 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Šis pro­jek­tas at­si­ra­do po dis­ku­si­jų su sa­vi­val­dy­bių at­sto­vais. Jie nu­ro­dė, kad dau­gia­bu­čio na­mo at­nau­ji­ni­mo pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo sub­jek­tas įgy­ven­din­da­mas dau­gia­bu­čių na­mų at­nau­ji­ni­mo pro­jek­tus su­si­du­ria su dau­gia­bu­čių na­mų ben­dro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tų val­dy­to­jų vei­ki­mu ar­ba ne­vei­ki­mu, kai neat­si­žvel­gia­ma į bu­tų ir ki­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­kų in­te­re­sus ir jiems ne­tei­kia­mi pa­siū­ly­mai dėl ener­gi­ją tau­pan­čių prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mo, ne­šau­kia­mi bu­tų ir ki­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­kų su­si­rin­ki­mai, ne­or­ga­ni­zuo­ja­mi bal­sa­vi­mai raš­tu dėl na­mo at­nau­ji­ni­mo. To­dėl mes tei­kia­me pa­tai­są, kad sa­vi­val­dy­bės ga­lė­tų pa­čios ar per sa­vo įga­lio­tas ins­ti­tu­ci­jas kvies­ti žmo­nes į su­si­rin­ki­mus ir vyk­dy­ti bal­sa­vi­mus dėl bu­tų, na­mų at­nau­ji­ni­mo ar mo­der­ni­za­vi­mo.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Jū­sų pa­klaus­ti už­si­ra­šė trys Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma ko­le­ge, iš tie­sų tur­būt svar­bu, kad vyk­dy­da­mas pro­jek­tus sa­vi­val­dy­bės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo ad­mi­nist­ra­to­rius tu­rė­tų tei­sę su­si­šauk­ti žmo­nes, ir iš tik­rų­jų dėl to yra pro­ble­mų.

No­rė­čiau pa­klaus­ti. Čia ir Tei­sės de­par­ta­men­tas šiek tiek nu­ro­do. Ar sa­vi­val­dy­bės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo ad­mi­nist­ra­to­rius, ku­ris yra nu­ma­ty­tas Dau­gia­bu­čių na­mų at­nau­ji­ni­mo (mo­der­ni­za­vi­mo) įsta­ty­mo pro­jek­te, ir jū­sų siū­lo­mas, bet ki­taip pa­va­din­tas – „sa­vi­val­dy­bės pa­skir­tas ener­ge­ti­nio efek­ty­vu­mo pro­gra­mos ad­mi­nist­ra­to­rius“ tas pats as­muo ar ne tas pats? Čia tur­būt rei­kė­tų su­vie­no­din­ti są­vo­kas, nes, ko ge­ro… Ar rei­ka­lin­gas dar ki­tas ad­mi­nist­ra­to­rius, kai bent vie­nas yra? Ačiū.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, ger­bia­mas ko­le­ga, pri­ta­riu, kad esa­me pa­da­rę tam tik­rų nu­kry­pi­mų nuo ben­drų są­vo­kų. Aš ma­nau, kad Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas įsi­gi­lins ir tik­rai pa­tai­sys ir iš­tai­sys da­bar ma­no blo­gai su­ra­šy­tas są­vo­kas ir ne­bus prieš­ta­ra­vi­mų.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma ko­le­ge, jūs siū­lo­te, kad ga­lė­tų šauk­ti gy­ve­na­mo­jo na­mo gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­mą dėl na­mo mo­der­ni­za­vi­mo, bet da­bar ta tei­sė su­tei­kia­ma ju­ri­di­niams as­me­nims, ta­čiau pa­gal Sta­ty­bos įsta­ty­mą tu­ri tei­sę už­si­im­ti ne tik ju­ri­di­niai as­me­nys.

Klau­si­mas. Ko­kios pa­sek­mės, jei­gu tas su­si­rin­ki­mas ne­įvyks­ta, nes vis tiek ta­da tu­ri ga­lio­ti ki­tos nor­mos, kad tas na­mo su­si­rin­ki­mas pri­im­tų ko­kius nors spren­di­mus. Čia tur­būt ne vien tik in­for­ma­ci­nio po­bū­džio su­si­rin­ki­mai, ku­riuo­se tas ju­ri­di­nis as­muo ar­ba ki­tas, už­si­i­man­tis mo­der­ni­za­vi­mu, pa­teiks ben­dro po­bū­džio in­for­ma­ci­ją, jie tu­rės tu­rė­ti ko­kią nors pras­mę. Ačiū.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas ir bu­vo už­re­gist­ruo­tas tam, kad su­si­rin­ki­mus ir ap­klau­sas vyk­dy­tų su­in­te­re­suo­ti as­me­nys, va­di­na­si, sa­vi­val­dy­bė, ku­ri no­rė­tų, kad bū­tų at­lie­ka­ma kuo dau­giau mo­der­ni­za­vi­mo pro­jek­tų ir kuo grei­čiau vyk­tų re­no­va­ci­ja. Pa­gal da­bar­ti­nę si­tu­a­ci­ją, bent jau Vil­niaus duo­me­ni­mis, jei­gu Vil­nius tu­ri ga­li­my­bę per me­tus re­no­vuo­ti 200 dau­gia­bu­čių, re­no­vuo­ja tik­tai 50 dau­gia­bu­čių, nes tie, kas vyk­do da­bar­ti­nes būs­tų ap­klau­sas, nė­ra su­in­te­re­suo­ti, kad bū­tų vai­sin­gi ši­tie su­si­rin­ki­mai ir su­si­rin­ki­mai įvyk­tų. Aš ma­nau, kad ši­ta pa­tai­sa yra orien­tuo­ta bū­tent taip, kad ap­klau­sos vyk­tų su­in­te­re­suo­tų as­me­nų, kad bū­tų orien­tuo­ja­ma­si į re­zul­ta­tą ir bū­tų at­lie­ka­ma dau­giau re­no­va­vi­mo pro­jek­tų.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Pas­ku­ti­nio­ji klau­sia L. Girs­kie­nė.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo me­tu iš tik­rų­jų dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­vi­mą tei­kian­ti įmo­nė, ad­mi­nist­ruo­jan­ti dau­gia­bu­tį na­mą, tu­ri ga­li­my­bę gau­ti net­gi pi­ni­gus už mo­der­ni­za­ci­jos pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mą. Tai­gi, kad jie nė­ra su­in­te­re­suo­ti, yra ne­tie­sa, nes jie ga­li pa­si­im­ti at­ly­gį, daž­niau­siai taip ir vyks­ta. Pri­im­ti spren­di­mą dėl re­no­va­ci­jos, spren­di­mo tei­sė tu­rė­tų kil­ti iš pa­čių gy­ven­to­jų. Ar jūs ne­ma­no­te, ap­skri­tai kaip ver­ti­na­te, kad pa­ša­li­nis žmo­gus at­eis į na­mą ir vers žmo­nes da­ry­ti re­no­va­ci­ją? Šio­mis pa­tai­so­mis, ma­no nuo­mo­ne, bū­tent tai ir yra sie­kia­ma pa­da­ry­ti. Bus peš­ty­nės, kaip da­bar vyks­ta tarp ad­mi­nist­ra­to­rių, taip vyks tarp pro­jek­tų ad­mi­nist­ra­to­rių.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš tik­rai ne­ma­nau, kad ga­lė­tų vyk­ti per prie­var­tą koks nors įtrau­ki­mas ir ne vi­sai tei­sė­tas žmo­nių ver­ti­mas pa­si­ra­šy­ti po pro­jek­tais. Aš ma­nau, šio pa­kei­ti­mo es­mė ir yra, kad sa­vi­val­dy­bė ar­ba sa­vi­val­dy­bės įga­lio­ta ins­ti­tu­ci­ja bū­tų su­in­te­re­suo­ta kuo la­biau žmo­nes in­for­muo­ti, pa­aiš­kin­ti, dėl ko rei­ka­lin­ga re­no­va­ci­ja, mo­der­ni­za­ci­ja, kas iš to gy­ven­to­jams. Tai tu­rė­tų ei­ti tik per švie­ti­mą ir ska­ti­ni­mą, per kvie­ti­mą žmo­nių pri­si­dė­ti prie re­no­va­ci­jos, bet ne per ko­kį nors ban­dy­mą žmo­nes pri­vers­ti pa­si­ra­šy­ti po pro­jek­tais. Čia tik­rai ne toks tiks­las.

O jei­gu Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas įžvelgs, ma­nau, kad tik­rai ši­tas įsta­ty­mas to­liau ir ne­ke­liaus, bet tai, ką jūs sa­ko­te, kad yra su­in­te­re­suo­ti ad­mi­nist­ra­to­riai, tai bent jau kal­bant su di­džio­sios sa­vi­val­dy­bės, tai yra Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės, at­sto­vais, tai yra prie­šin­gai, ad­mi­nist­ra­to­riai nė­ra su­in­te­re­suo­ti ir jie ne­vyk­do tin­ka­mai ar­ba pa­kan­ka­mai in­ten­sy­viai gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­mų ir ap­klau­sų.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ger­bia­ma ko­le­ge, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų už nė­ra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti. Dėl mo­ty­vų prieš pa­si­sa­ko V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš ne­bū­čiau už­si­ra­šiu­si prieš, jei­gu bū­čiau spė­ju­si už­si­ra­šy­ti pa­klaus­ti. Da­bar no­riu pa­sa­ky­ti, jog man, kaip ir J. Sa­ba­taus­kui, ki­lo klau­si­mų, kas gi bū­tų, ko­kios pa­sek­mės, jei­gu toks iš­ori­nio as­mens, ne na­mo, bu­tų sa­vi­nin­kų at­sto­vo, bet to ju­ri­di­nio as­mens, ku­ris vyk­do mo­der­ni­za­ci­ją, su­šauk­tas su­si­rin­ki­mas ne­įvyk­tų? Iš tik­rų­jų tei­si­ne pras­me aš čia įžiū­riu tam tik­rų keb­lu­mų. No­rė­jau to pa­klaus­ti, bet ne­spė­jau už­si­ra­šy­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Su­pra­tau, kad tai ne­bu­vo pa­si­sa­ky­mas prieš, to­dėl klau­si­mas, ar ga­lė­tu­me pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu, ga­lė­tų bū­ti tei­sė­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Ne, nė­ra ben­dro pri­ta­ri­mo. Ta­da klau­si­mas ke­liau­ja į po­sė­džio dar­bo­tvarkės pa­bai­gą, kai bus pas­ku­ti­nis šios die­nos bal­sa­vi­mas.

 

16.45 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­pil­dy­mo 6.7161 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5260 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkėje nu­ma­ty­tas 2-5 klau­si­mas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­pil­dy­mo 6.7161 strai­ps­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5260. Pra­ne­šė­jas – T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kiu jums Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­pil­dy­mo vie­nu straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tą. Šis ma­no pa­siū­ly­mas su­si­jęs su va­di­na­mų­jų mais­to kur­je­rių ar ap­skri­tai kur­je­rių veik­la. Jūs tur­būt vi­si esa­te ma­tę šo­ki­ruo­jan­tį fil­mą „Fū­rų ver­gai“, ku­ris at­sklei­dė tam tik­rus to­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jų dar­bo niu­an­sus ir reg­la­men­ta­vi­mo spra­gas.

Aš taip pat jums re­ko­men­duo­ju pa­žiū­rė­ti at­sa­kin­gos žur­na­lis­ti­kos erd­vės fil­mą apie tris kur­je­rių is­to­ri­jas. Fil­mo pa­va­di­ni­mas „Aš jau­čiuo­si ne­ma­to­mas“. Mes kas­dien ma­to­me tuos žmo­nes prie Sei­mo, pa­var­gu­sius, sku­ban­čius, su di­de­lė­mis kup­ri­nė­mis, ban­dan­čius pri­sta­ty­ti jums mais­tą. Spar­čiai vyks­tan­ti skait­me­ni­za­ci­ja, va­di­na­mo­sios grei­tosios pa­slau­gos, ar­ba gig, eko­no­mi­kos vys­ty­ma­sis pan­de­mi­jos me­tu spar­tė­jo. Mes ją dar pa­spar­tin­si­me RRF pi­ni­gais. Per­nai bu­vo skelb­ta apie 978 mln. eu­rų nau­jas in­ves­ti­ci­jas, tai yra be­veik 1 mlrd. eu­rų in­ves­ti­ci­jas, į stam­biau­sias kur­je­rių ap­tar­na­vi­mo, kur­je­rių plat­for­mų įmo­nes.

Pra­ei­tų me­tų lie­pos mė­ne­sį įvy­ko ne­re­gė­tas da­ly­kas, tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ruo­jan­tys kur­je­riai (tas ver­slo mo­de­lis taip su­kur­tas, kad žmo­nės tu­ri dirb­ti kuo dau­giau, kon­ku­ruo­ti tar­pu­sa­vy­je) stai­ga su­si­vie­ni­jo ir pa­skel­bė strei­ką. Ži­no­ma, ka­bu­tė­se – jo­kių dar­bo san­ty­kių tarp kur­je­rių ir plat­for­mos nė­ra, jie ne­ga­li skelb­ti jo­kių strei­kų. Bet, ži­no­ma, jie tu­ri pi­lie­ti­nes tei­ses, ga­li ra­šy­ti pe­ti­ci­jas, reng­ti pi­ke­tus, bū­tent jie tai ir pa­da­rė. Au­gan­tis sek­to­rius, di­džiu­lės in­ves­ti­ci­jos, di­de­lis pel­nas, o žmo­nės pa­sa­kė, kad mes ir­gi no­ri­me gau­ti nors tru­pu­tį dau­giau to py­ra­go, ku­ris au­ga kas me­tus.

Šią veik­lą reg­la­men­tuo­ja tam tik­ri įsta­ty­mai, tiks­liau – 2019 me­tų Eu­ro­pos reg­la­men­tas dėl tei­kia­mų in­ter­ne­ti­nio tar­pi­nin­ka­vi­mo pa­slau­gų są­ži­nin­gu­mo ir skaid­ru­mo. Ta­čiau tas reg­la­men­ta­vi­mas, kaip pa­ro­dė strei­kas, ne­ap­sau­go žmo­nių nuo stai­gių są­ly­gų pa­si­kei­ti­mo. Aš var­to­siu žo­džius „dar­bo są­ly­gų“, nes ki­taip mes ir ne­trak­tuo­ja­me to­kių si­tu­a­ci­jų, kai žmo­gus dvi­ra­čiu su di­de­le kup­ri­ne ve­ža kaž­kam pi­cą ar keps­nį. Ga­li­ma tai pa­va­din­ti ver­slu, bet tur­būt kas­die­nė­je kal­bo­je aki­vaiz­du, kad tai yra ali­nan­tis dar­bas už ne­la­bai di­de­lius pi­ni­gus.

Ver­slo mo­de­lis yra pa­kan­ka­mai pri­mi­ty­vus ir la­bai pri­me­na XIX am­žių, kai vi­si dar­buo­to­jai, vi­si da­ly­vau­jan­tys yra vie­nas ki­to kon­ku­ren­tai, jo­kio so­li­da­ru­mo. Lai­mi tas, kas dir­ba dau­giau­siai, kas ne­tu­ri jo­kių žmo­niš­kų sa­vy­bių, tai yra ne­tu­ri šei­mos, ne­tu­ri lais­va­lai­kio. Tas žmo­gus yra ska­ti­na­mas, pre­mi­juo­ja­mas ir pa­na­šiai.

Pats in­ter­ne­ti­nės plat­for­mos ir to kur­je­rio vei­ki­mas, pats san­ty­kis ci­vi­li­nių san­ty­kių pras­me iki ga­lo nė­ra aiš­kus. Kiek man yra ži­no­ma, bent vie­na iš tų stam­bių­jų plat­for­mų iš vi­so ne­tu­ri su­tar­ti­nių san­ty­kių su sa­vo kur­je­riais, nes yra tam tik­ros vei­ki­mo są­ly­gos, ku­rias žmo­gus per­skai­to in­ter­ne­tu, su jo­mis su­si­pa­žįs­ta. Yra pri­va­tu­mo po­li­ti­ka, ku­ri jį įpa­rei­go­ja nie­ko ne­at­skleis­ti. O su­tar­ties są­ly­gų kei­ti­mas yra ab­so­liu­čiai lais­vas bū­tent dėl in­ter­ne­ti­nės plat­for­mos ga­lios ir vie­na­ša­liš­kai ga­na pa­pras­tai ga­li­ma tas są­ly­gas keis­ti. Bū­tent dėl to per­nai ir strei­ka­vo vie­nos iš plat­for­mų kur­je­riai, ku­rie pra­dė­jo ko­lek­ty­viai, so­li­da­riai gin­tis nuo vie­na­ša­liš­kų ir stai­gių są­ly­gų pa­kei­ti­mo, tai yra ta­ri­fų su­ma­ži­ni­mo.

Ma­no siū­lo­mas pro­jek­tas tik­rai ne­spren­džia vi­sų šių pro­ble­mų ide­a­liai. Aš siū­lau pra­dė­ti po­li­ti­nę dis­ku­si­ją. Mes tu­ri­me iš es­mės pa­si­rin­ki­mą: ga­li­me ei­ti… ga­li­me nie­ko ne­da­ry­ti ar­ba ban­dy­ti da­ry­ti at­sar­gius ci­vi­li­nių san­ty­kių reg­la­men­ta­vi­mo žings­nius, ką aš ir siū­lau, tik­rai ne­ken­kiant nei au­gan­čiam ver­slui, kvie­čiant jį iš kar­to dis­ku­tuo­ti, ieš­ko­ti ge­riau­sių spren­di­mų. Ži­no­ma, yra ir ki­tas ke­lias, tik aš abe­jo­ju, kad Lie­tu­vo­je kas nors im­sis tų spren­di­mų, nes Suo­mi­ja, Is­pa­ni­ja, Bel­gi­ja, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė – ten vyks­ta kur kas spar­tes­ni pro­ce­sai. Yra di­de­lis spau­di­mas iš vi­so tuos san­ty­kius pri­pa­žin­ti dar­bo san­ty­kiais. Ma­no gal­va, to Lie­tu­vo­je pa­da­ry­ti ne­įma­no­ma ir tik­riau­siai ne­rei­kia šia­me eta­pe. Mes kal­ba­me apie ci­vi­li­zuo­tą san­ty­kių reg­la­men­ta­vi­mo ke­lią, ci­vi­li­nių san­ty­kių.

Ko­kio reg­la­men­ta­vi­mo mums rei­kia? Vi­sų pir­ma, ne­tu­ri bū­ti si­tu­a­ci­jų, kai mes ne­ži­no­me tiks­liai iki ga­lo, ar yra ra­šy­ti­nė su­tar­tis, elek­tro­ni­nės for­mos ar tos po­pie­ri­nės for­mos, bet ar yra tik­ro­ji, tik­rų tik­riau­sia ci­vi­li­nė su­tar­tis, ar čia vis dėl­to yra tik nau­do­ji­mo­si in­struk­ci­ja, ku­rią tu gau­ni ir ku­riai su­for­muo­ti tu jo­kios įta­kos ne­tu­ri.

Da­bar­ti­nis reg­la­men­ta­vi­mas, eu­ro­pi­nis reg­la­men­ta­vi­mas vis dėl­to aiš­kiai api­brė­žia san­ty­kį tarp klien­to ir pa­slau­gos tei­kė­jo ir yra tik­rai la­biau pri­tai­ky­tas ap­gin­ti jū­sų in­te­re­są, kai jūs per­ka­te pi­cą, vis­kas ge­rai, var­to­to­jų tei­sės yra la­bai svar­bios, dvie­jų ver­slo sub­jek­tų san­ty­kių reg­la­men­ta­vi­mas taip pat yra svar­bus, ta­čiau šia­me ali­nan­čia­me dar­be tik­rai yra dau­giau ne­gu ver­slo san­ty­kiai. Yra dau­gy­bė liu­di­ji­mų apie tai, kad žmo­nės su­si­ža­lo­ja, aiš­ku, jo­kių ga­ran­ti­jų, jo­kios pa­pil­do­mos ap­sau­gos ten nė­ra. Net kal­bos apie tai nė­ra. Bet bai­siau­sia, kai yra skun­džia­ma­si tuo, kad iš es­mės su žmo­gu­mi ben­drau­ja skait­me­ni­nis al­go­rit­mas, dirb­ti­nis in­te­lek­tas, ro­bo­tas. Darb­da­vys šiuo at­ve­ju yra pro­gra­mė­lė, su ku­ria tu tu­ri tam tik­rą san­ty­kį, bet ta­vo ga­lia jos at­žvil­giu yra ab­so­liu­čiai mi­ni­ma­li. Tai yra nau­jo skait­me­ni­nio ver­slo mo­de­lis ir mes tu­ri­me džiaug­tis, kad, taip, au­ga tos mū­sų įmo­nės, jos su­ge­ba teik­ti know-how ir tai yra tam tik­ri in­te­lek­ti­niai star­tuo­liai. Vis­kas ge­rai. Bet mes tu­ri­me ma­ty­ti ir ki­tą, žmo­giš­ką, pu­sę, kas tru­pu­tį ne­ma­to­mai pri­si­de­da prie to skait­me­ni­nės eko­no­mi­kos kles­tė­ji­mo, kas ne­pra­lei­džia tos pa­pil­do­mos va­lan­dos su sa­vo šei­ma, kas su­si­ža­lo­ja, kas per­ka tą dvi­ra­tį sa­vo lė­šo­mis, nes to­kios yra žai­di­mo tai­syk­lės. Mes tu­ri­me ma­ty­ti tuos žmo­nes, tu­ri­me ves­ti la­bai at­vi­rą, la­bai lė­tą dia­lo­gą su di­na­miš­ku ver­slu. Nie­kas jam pa­kenk­ti ne­no­ri. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad Kur­je­rių aso­cia­ci­jos, kaip tik per­nai įsi­kū­ru­sios, ga­lios šiuo at­ve­ju tik­rai ne­pa­kaks, mes, kaip įsta­ty­mų lei­dė­jai, kaip ba­zi­nių, ci­vi­li­nių san­ty­kių reg­la­men­ta­vi­mo vei­kė­jai, tu­ri­me čia įsi­kiš­ti, da­ly­vau­ti ta­me dia­lo­ge, ma­ty­ti abi pu­ses. Aš džiau­giuo­si, kad ir iš So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos at­ei­na sig­na­lų, kad šią sri­tį rei­kė­tų la­biau reg­la­men­tuo­ti. Siū­lau tą dis­ku­si­ją Sei­me pra­dė­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Jū­sų pa­klaus­ti už­si­ra­šė ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, no­riu pa­klaus­ti jū­sų. Jūs tei­kia­te įsta­ty­mo pa­tai­sas dėl Ci­vi­li­nio ko­dek­so, ta­čiau aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te nu­ro­do­te, kad tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo po­rei­kis ky­la dėl ne­reg­la­men­tuo­ja­mų tei­si­nių san­ty­kių.

At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad to­kie mi­ni­mi san­ty­kiai reg­la­men­tuo­ja­mi 2019 me­tų Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos reg­la­men­tu. Ar jūs ma­no­te, kad ten ne­pa­kan­ka­mai, ar jūs tik pa­ė­mė­te iš reg­la­men­to da­lį mi­ni­mų as­pek­tų ir per­kė­lė­te į Ci­vi­li­nį ko­dek­są, nes reg­la­men­tas vi­siš­kai, vi­sa­pu­siš­kai reg­la­men­tuo­ja tuos san­ty­kius, ar ma­no­te, kad reg­la­men­tas ne­pel­ny­tai ar­ba ko­kiu nors ne­tei­sė­tu bū­du ne­vyk­do­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je?

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ka­dan­gi vi­so­se Eu­ro­pos ša­ly­se ši dis­ku­si­ja vyks­ta ir aki­vaiz­du, kad tas reg­la­men­tas yra pri­tai­ky­tas ke­lių: dvie­jų ar ke­lio­li­kos, ver­slo sub­jek­tų san­ty­kiams, tai pra­dė­si­me nuo pa­pras­čiau­sio da­ly­ko.

Reg­la­men­te nė­ra aiš­ku, ar tu­ri bū­ti su­tar­tis, ar ne, ga­li bū­ti žo­di­nis su­si­ta­ri­mas pa­gal reg­la­men­tą. Bet mes siū­lo­me įtvir­tin­ti ra­šy­ti­nę, taip pat ir elek­tro­ni­nę, koks skir­tu­mas, čia mes ne­da­ro­me skir­tin­gu­mo, bet bū­tent ra­šy­ti­nę su­tar­tį. To reg­la­men­te nė­ra, žmo­nės ne­tu­ri, bent vie­no­je iš tų di­džių­jų plat­for­mų nė­ra su­tar­ties iš vi­so. Reg­la­men­tas lei­džia to­kią si­tu­a­ci­ją iš prin­ci­po.

Taip, reg­la­men­tas re­gu­liuo­ja ter­mi­ną, per ku­rį pa­si­kei­tus są­ly­goms rei­kia in­for­muo­ti kur­je­rį – 14 die­nų, ta­čiau mes siū­lo­me taip pat reg­la­men­tuo­ti kai­ną, ap­mo­kė­ji­mo, kei­ti­mo tvar­kas, ter­mi­nus, pa­slau­gų tei­ki­mo tvar­ką ir ter­mi­nus.

Pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas reg­la­men­to pa­kan­ka, bet aš skai­tau tei­sin­gu­mo mi­nist­ro iš­va­dą ir tei­sin­gu­mo mi­nist­ro iš­va­da yra kur kas švel­nes­nė. Jis sa­ko, kad taip, rei­kė­tų su­de­rin­ti su reg­la­men­tu, bet tik­rai, aš taip trak­tuo­ju, toks reg­la­men­ta­vi­mas ne­pa­mai­šys.

Aš tik­rai siū­lau ma­no siū­lo­mos for­mu­luo­tės ne­lai­ky­ti ga­lu­ti­ne, pra­dė­ki­me lė­tą, ra­mią dis­ku­si­ją, su­ren­ki­me Sei­me klau­sy­mus tuo klau­si­mu, įtrau­ki­me So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tą, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą, ne­da­ry­ki­me stai­gių žings­nių. Ta­čiau net­gi ben­drau­da­mas su šiuo ver­slu dar pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je, nes čia yra pra­ei­tos ka­den­ci­jos pro­jek­tas, aš ne­iš­gir­dau prieš­ta­ra­vi­mo dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to. Iš prin­ci­po reg­la­men­tuo­ti su­tar­ties pri­va­lo­mu­mą rei­kė­tų.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si M. Oš­mians­kie­nė.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju už pa­teik­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą. Šia veik­la ver­čia­si apie 10 tūkst. žmo­nių. Su­pra­tau, kad kom­pa­ni­jos vie­na­ša­liš­kai ga­li keis­ti įkai­nius esant da­bar­ti­niam re­gu­lia­vi­mui ir nu­trauk­ti su­tar­tis be pa­aiš­ki­ni­mo ir pa­na­šiai.

Iš da­lies at­sa­kė­te, nes da­bar iš es­mės reg­la­men­tas kal­ba tik apie ter­mi­ną, o apie ki­tus da­ly­kus esa­me… na, ne­sau­gūs tie žmo­nės, nė­ra tik­ro sau­gik­lio. No­riu pa­klaus­ti, ar prie tų ter­mi­nų taip pat at­si­ras ir tie da­ly­kai, ku­riuos pa­mi­nė­jo­te, ar nepa­si­trauks tas žo­dis ir ter­mi­nas, ar prie jo dar pri­si­dės, sa­ky­ki­me, to ter­mi­no su­tar­tis ko­kia, ne­ži­nau, pa­pil­do­mai dėl me­tų?

T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš ne­ga­lė­čiau la­bai aiš­kiai ir la­bai tvir­tai at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mą, nes aš šiuo pro­jek­tu, svar­biau­sia, no­rė­jau iš­kel­ti pro­ble­ma­ti­ką tų žmo­nių, o pan­de­mi­jos są­ly­go­mis mes tu­ri­me ir ban­kro­tų au­kų, ir at­lei­di­mų au­kų – jie per­ei­na į ši­tą ver­slą. De­ja, bet įsta­ty­mų pras­me jie yra trak­tuo­ja­mi kaip ver­sli­nin­kai, kaip ver­slo sub­jek­tai, o žmo­giš­ka pras­me mes aki­vaiz­džiai ma­to­me ga­li­mo iš­nau­do­ji­mo, per­si­dir­bi­mo, nuo­var­gio at­ve­jus.

Tai­gi, ma­no gal­va, jei­gu mes bū­tent mū­sų Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­grin­du tiks­liau reg­la­men­tuo­si­me tuos ba­zi­nius san­ty­kius, mes tu­rė­si­me dau­giau nau­dos. Ži­no­ma, ga­li­me ei­ti tuo ke­liu – siū­ly­ti Eu­ro­pai ir reg­la­men­tą keis­ti, bet tai yra jau la­biau Vy­riau­sy­bės už­duo­tis. Mes to­je dis­ku­si­jo­je tik ne­tie­sio­giai ga­li­me da­ly­vau­ti, bet, ži­no­ma, su­de­rin­ti reg­la­men­to nuo­sta­tas ir mū­sų Ci­vi­li­nį ko­dek­są bū­ti­na, ir tai mes pa­da­ry­si­me ko­mi­te­tuo­se, ma­no gal­va.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia M. Oš­mians­kie­nė.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­ko­ju už su­teik­tą žo­dį. La­bai pri­ta­riu, kad rei­kia ei­ti į dis­ku­si­ją šiuo klau­si­mu. Tie­są sa­kant, gal­vo­jau, kad siū­ly­si­te dar­bo su­tar­tis pri­vers­ti­nai su­da­ry­ti, tai dar džiau­giuo­si, kad ne tuo ke­liu ei­na­ma. Bet aš gal­vo­ju, ar ne­rei­kė­tų dau­giau kal­bė­ti ap­skri­tai apie tai, kas yra dar­bas ir kas yra pa­pil­do­mas už­dar­bis. Vis dėl­to „Wol­t“ ir vi­sas šis plat­for­mi­nis dar­bas tu­rė­tų bū­ti kaip pa­pil­do­mas už­dar­bis ir gal rei­kė­tų ei­ti tru­pu­tė­lį ki­tu ke­liu, pa­vyz­džiui, ri­bo­jant lai­ką, gal­būt pu­sė eta­to ir ne dau­giau, ap­sau­gant žmo­nes nuo to pa­pil­do­mo už­dar­bio, ku­ris tu­rė­tų iš­lai­ky­ti lanks­tu­mą, leng­vu­mą. Jei­gu mes su­re­gu­liuo­si­me, tie­siog tie pa­tys kur­je­riai… tie, ku­rie pra­šo, jų taip leng­vai neims. Jie pra­ras kon­tro­lę sa­vo lais­vo lai­ko, kas juos džiu­gi­na, ta lais­vė, kaip pa­sa­kius, bet ku­riuo mo­men­tu at­ėji­mas į dar­bo rin­ką ir iš­ėji­mas, pa­kei­ti­mas. Vi­sa tai tu­rė­tų bū­ti kaip pa­pil­do­mas už­dar­bis, man taip at­ro­do, kad iš­lik­tų tas lanks­tu­mas. O jei­gu jau per­ei­na­ma prie to mo­de­lio, kai kur­je­ris tu­ri tik vie­ną dar­bo už­mo­kes­tį, pri­klau­so nuo vie­nos kaž­ko­kios plat­for­mos, tai mes jau kal­ba­me apie dar­bo san­ty­kius. Man at­ro­do, šiuo at­ve­ju rei­kė­tų dėl re­gu­lia­vi­mo la­biau į šią pu­sę ei­ti. Kaip jums at­ro­do? Čia bu­vo toks klau­si­mas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). La­bai ačiū. Jūs da­ro­te dar vie­ną žings­nį į prie­kį. Jis, ma­no gal­va, tu­rė­tų at­si­ras­ti tik po la­bai iš­sa­mios dis­ku­si­jos ir su in­dust­ri­jos at­sto­vais, su dar­buo­to­jais. Aš ma­nau, kad tik­rai mes ga­li­me kal­bė­ti apie vi­zi­ją. Iš tie­sų rei­ka­lin­ga vi­zi­ja, o kas gi tai yra. Tur­būt rei­kė­tų de­rin­ti ir su tais spren­di­mais, ku­rie at­si­ran­da ki­to­se vals­ty­bė­se. Gal­būt ir ta pa­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ga­liau­siai at­eis su aiš­kia vi­zi­ja, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti šis dar­bas ar­ba pa­pil­do­ma veik­la, ku­ri yra po dar­bo. Šian­dien ga­lio­ja fak­tiš­kai ne­var­žo­mas rin­kos dės­nis – kuo dau­giau tu sa­ve ali­ni, kuo dau­giau ski­ri tam lai­ko, tuo esi la­biau pre­mi­juo­ja­mas, bet jo­kių so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų, to­kių pa­na­šių į dar­bo san­ty­kius, iš es­mės ne­tu­ri. Jo­kių ap­ri­bo­ji­mų lai­ko, ki­to dar­bo pa­pil­do­mu­mo čia nė­ra. Čia yra in­di­vi­du­a­li veik­la pa­gal pa­žy­mą ir tu­ri­me, ką tu­ri­me. Tu­ri­me ir pir­mus strei­kus (pri­me­nu, kad ka­bu­tė­se), tu­ri­me gin­čus to­je ver­slo ša­ko­je, ne­pa­si­ten­ki­ni­mus, is­to­ri­jas, to­dėl ma­nau, kad jū­sų pa­siū­ly­mas – dis­ku­tuo­ti dėl vi­zi­jos, kas tai tu­rė­tų bū­ti, tik­rai ga­li­ma, bet aš ne­no­rė­čiau da­bar dik­tuo­ti sa­vo aiš­kių nuo­sta­tų, nes ta vi­zi­ja tu­ri gim­ti iš­sa­mio­je dis­ku­si­jo­je.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Pas­ku­ti­nis klau­sia E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Mie­las To­mai, at­sa­ki­nė­da­mas į klau­si­mus ge­rai pa­sa­kė­te, kad jūs no­rė­jo­te pa­ro­dy­ti tą pa­dė­tį, tai jūs 10 mi­nu­čių ro­dė­te pa­dė­tį, kaip tik­rai sun­kiai vargs­ta. Be­je, kaip ko­kį pa­ra­dok­są ban­dė­te pa­teik­ti, kas dau­giau dir­ba, tas dau­giau už­dir­ba, ta­da nu­si­ali­na, nu­vargs­ta ir taip to­liau. Bet yra tei­si­niai as­pek­tai, pa­vyz­džiui, to­kie, kur sa­ko­ma, kad reg­la­men­tas yra tai­ko­mas vi­suo­ti­nai, tie­sio­giai ir yra pri­va­lo­mas vi­sas. Ren­giant šį Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos reg­la­men­tą dir­bo vi­sa Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė, pri­si­dė­jo prie jo ren­gi­mo. At­ei­na T. To­mi­li­nas, sa­ko: bet jis, ma­tai, ne vis­ką pri­žiū­rė­jo. Kaip jūs čia da­bar ver­ti­na­te? No­ri­te dar gre­ta reg­la­men­to pri­dė­ti kaž­ko­kį sa­vo siū­ly­mą, kai dir­bo 28 Eu­ro­pos vals­ty­bių vy­riau­sy­bės? Ką jūs čia uni­ka­laus da­bar no­ri­te pa­siū­ly­ti? Kad tu­ri bū­ti ra­šy­ti­nė su­tar­tis?

T. TOMILINAS (LVŽSF). Pa­pras­čiau­siai. Dir­bo, kaip sa­ko­te, 28 vals­ty­bės, o mū­sų vie­nos iš stam­biau­sių įmo­nių kur­je­riai su­tar­ties ne­tu­ri, tu­ri nau­do­ji­mo­si są­ly­gas ir pri­va­tu­mo po­li­ti­ką, ku­rias įmo­nė ga­li keis­ti bet ka­da, ir su jais iš­vis jo­kių ci­vi­li­nių… Yra su­tar­tis ar­ba su­si­ta­ri­mas dėl to, kad jo­kio su­si­ta­ri­mo nė­ra. Tai­gi, taip, reg­la­men­tas yra rei­ka­lin­gas tei­si­nis įran­kis, ta­čiau jis, aki­vaiz­du, vyks­tant to­kiai in­ten­sy­viai po­li­ti­nei dis­ku­si­jai ir Suo­mi­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Bel­gi­jo­je, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, vi­so dar­bo ne­pa­da­rė. Reg­la­men­tas yra pa­grin­das, vis­kas ge­rai, bet tai ne­pa­nei­gia mū­sų pa­rei­gos ma­tant pro­ble­mas ta­me sek­to­riu­je ieš­ko­ti ir sa­vo spren­di­mų. Vėl­gi so­cia­li­nio dia­lo­go ke­liu kvies­ti iš kar­to ir sek­to­riaus at­sto­vus, nes, ma­nau, vien pa­lik­ti tai kur­je­riams, jų de­ry­bi­nei ga­liai mes ne­tu­ri­me tei­sės, ma­ty­da­mi, kaip au­ga ši­tas sek­to­rius. Čia rei­kia nor­ma­laus po­kal­bio Lie­tu­vos Sei­me, Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je ir Vy­riau­sy­bė­je.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų. Už kal­ba A. Vin­kus.

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Ci­vi­li­nio ko­dek­so kei­ti­mo ini­cia­to­rius ko­le­ga T. To­mi­li­nas taik­liai pa­ste­bė­jo, kad per in­ter­ne­ti­nes plat­for­mas tei­kia­mos ap­mo­ka­mos tar­pi­nin­ka­vi­mo pa­slau­gos įvai­rio­se veik­los sri­ty­se dir­ban­tiems pa­slau­gų tei­kė­jams įgau­na vis pla­tes­nį mas­tą. Aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te nu­ro­do­mi pa­vyz­džiai, kad tai tai­ko­ma mais­to pri­sta­ty­mo kur­je­riams (kaip ži­no­me, šios pa­slau­gos ypač pa­pli­to ko­vi­do pan­de­mi­jos lai­ko­tar­piu), taip pat pa­vė­žė­ji­mo ar ki­to­kias pa­slau­gas tei­kian­tiems as­me­nims. To­kie pa­slau­gų tei­kė­jai reiš­kia ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, nes jie to­se plat­for­mo­se nė­ra įdar­bi­na­mi, jiems vie­na­ša­liš­kai pa­kei­čia­mi įkai­niai ir ki­tos dar­bo są­ly­gos, to­dėl po­no T. To­mi­li­no siū­ly­mas pa­pil­dy­ti Ci­vi­li­nį ko­dek­są reg­la­men­tuo­jant, ma­no nuo­mo­ne, kad su­si­ta­ri­mas tarp pa­slau­gų tei­kė­jų ir klien­tų dėl tar­pi­nin­ka­vi­mo pa­slau­gų per elek­tro­ni­nes plat­for­mas tik­rai tu­rė­tų bū­ti ra­šy­ti­nis ir kad to­kia­me su­si­ta­ri­me bū­tų ap­tar­ta pa­slau­gų tei­ki­mo kai­na, jos ap­mo­kė­ji­mo, kei­ti­mo tvar­ka, taip pat pa­slau­gų tei­ki­mo tvar­ka ir ter­mi­nai… Pri­ta­riu nuo­mo­nei, kad nu­sta­čius to­kį tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą at­si­ras dau­giau skaid­ru­mo kur­je­rių ir plat­for­mų san­ty­kiuo­se, bus ge­riau ap­sau­go­ti to­kių dar­buo­tų­jų in­te­re­sai ir ap­ri­bo­ta ga­li­my­bė vie­na­ša­liš­kai keis­ti pa­slau­gų tei­ki­mo są­ly­gas. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Nie­kas ne­no­ri kal­bė­ti prieš. Gal ga­li­me pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­ma. La­bai dė­kui, pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­ma skir­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą. Ir siū­lo­ma svars­ty­mo da­ta – bir­že­lio 29 die­na. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu to­kiam siū­ly­mui? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. La­bai dė­kui. Pri­tar­ta.

 

17.08 val.

Lais­vės gy­nė­jo tei­si­nio sta­tu­so įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-415 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-9 klau­si­mas – Lais­vės gy­nė­jo tei­si­nio sta­tu­so įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-415. Pra­ne­šė­jas – A. Po­cius. Pra­šau.

A. POCIUS (TS-LKDF). La­ba die­na, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mi po­sė­džio da­ly­viai. Nuo 1940 m. bir­že­lio 15 d. pra­si­dė­ju­sios so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos iki 1990 m. ko­vo 11 d. pa­skelb­to Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės At­kū­ri­mo Ak­to mū­sų tau­tai te­ko nu­ei­ti il­gą mir­ti­mis, trė­mi­mais, krau­ju ir aša­ro­mis pa­žen­klin­tą ke­lią. „Lie­tu­vių tau­ta, prieš dau­ge­lį am­žių su­kū­ru­si Lie­tu­vos vals­ty­bę; jos tei­si­nius pa­ma­tus grin­du­si Lie­tu­vos Sta­tu­tais ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jo­mis; šimt­me­čiais at­kak­liai gy­nu­si sa­vo lais­vę ir ne­pri­klau­so­my­bę; iš­sau­go­ju­si sa­vo dva­sią, gim­tą­ją kal­bą, raš­tą ir pa­pro­čius; įkū­ny­da­ma pri­gim­ti­nę žmo­gaus ir tau­tos tei­sę lais­vai gy­ven­ti ir kur­ti sa­vo tė­vų ir pro­tė­vių že­mė­je – ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vos vals­ty­bė­je; puo­se­lė­da­ma Lie­tu­vos že­mė­je tau­ti­nę san­tar­vę; siek­da­ma at­vi­ros, tei­sin­gos, dar­nios, pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ir tei­si­nės vals­ty­bės at­gi­mu­sios Lie­tu­vos vals­ty­bės pi­lie­čių va­lia“ – šie žo­džiai pa­skelb­ti Kon­sti­tu­ci­jo­je. Ta­čiau iki šių žo­džių įtvir­ti­ni­mo 1990 m. spa­lio 25 d. re­fe­ren­du­me, rei­kė­jo dar­bais ir po­el­giais įro­dy­ti, kad esa­me tų žo­džių ver­ta tau­ta. Ir tai bu­vo įro­dy­ta 1990–1991 me­tais.

Šie­met dėl COVID-19 pan­de­mi­jos pa­sek­mių la­bai kuk­liai bu­vo pa­mi­nė­ta 1991 me­tų kru­vi­nų­jų sau­sio įvy­kių 30 me­tų su­kak­tis. Ne­tru­kus su­kaks 30 me­tų, kai 1991 m. ge­gu­žės 19 d. Kra­kū­nuo­se, pa­sie­nio kon­tro­lės pos­te, žu­vo pa­sie­nie­tis G. Ža­gu­nis. 1991 m. lie­pos 31 d. Me­di­nin­kų pa­sie­nio kon­tro­lės pos­te bu­vo nu­žu­dy­ti mui­ti­nin­kai A. Mus­tei­kis, S. Or­la­vi­čius, ke­lių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai J. Ja­no­nis, A. Kaz­laus­kas, grei­to­jo re­a­ga­vi­mo rink­ti­nės „Aras“ pa­rei­gū­nai A. Juo­za­kas, M. Ba­la­va­kas. 1991 m. rug­pjū­čio 2 d. li­go­ni­nė­je mi­rė sun­kiai su­žeis­tas mui­ti­nin­kas R. Ra­ba­vi­čius. Už­puo­li­mo me­tu sun­kiai su­žeis­tas per ste­buk­lą iš­gy­ve­no vie­nin­te­lis to pos­to mui­ti­nės pa­rei­gū­nas T. Šer­nas. 1991 m. rug­pjū­čio 21 d. prie Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos pos­to žu­vo ka­rys sa­va­no­ris A. Sa­ka­laus­kas, jis sa­vo žū­ti­mi už­bai­gė mū­sų tau­tos ne­tek­čių nuo oku­pa­ci­nio re­ži­mo są­ra­šą.

Įsta­ty­mo pro­jek­to pre­am­bu­lė­je de­ta­liai at­spin­dė­tas šis dra­ma­tiš­kas ir pil­nas įvy­kių lai­ko­tar­pis. Žu­vu­sie­ji pa­gerb­ti ir pri­si­me­na­mi, nu­ken­tė­ju­sie­ji pa­gerb­ti ir at­ly­gin­tos ža­los. Li­ko pa­gerb­ti tuos, ku­riems li­ki­mas bu­vo dos­nes­nis ir ga­lė­jo sa­vo tar­na­vi­mu, nar­su­mu ir iš­tver­me bei iš­ti­ki­my­be sa­vo pa­rei­gai ap­gin­ti Lie­tu­vos lais­vę ir ne­pri­klau­so­my­bę. De­ja, per šį tri­jų de­šimt­me­čių lai­ko­tar­pį da­lis jų jau iš­ke­lia­vo ana­pi­lin, taip ir ne­su­lau­kę šio įsta­ty­mo at­si­ra­di­mo.

At­min­tis, pa­gar­ba ir pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vo vals­ty­be pa­lie­ka gi­lų pėd­sa­ką ir žmo­gaus, ir vals­ty­bės is­to­ri­jo­je. Šio tei­kia­mo įsta­ty­mo tiks­las yra vie­nas, jis ir pa­ska­ti­no pa­reng­ti šį pro­jek­tą, – įtei­sin­ti Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je nuo 1990 m. ko­vo 11 d. iki 1991 m. rug­pjū­čio 21 d. įvy­kių da­ly­vius, su­tei­kiant jiems lais­vės gy­nė­jo sta­tu­są. At­si­min­ti juos ir pa­gerb­ti to­kiu bū­du, kad ne tik mes, to lai­ko­tar­pio da­ly­viai, bet ir tie, ku­rie gi­mė ar gims lais­vo­je Lie­tu­vo­je, jaus­tų pa­gar­bą sa­vai is­to­ri­jai ir jaus­tų pa­si­ti­kė­ji­mą sa­va vals­ty­be.

Pa­grin­di­nis ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus, ku­ris jun­gia šias še­šias as­me­nų gru­pes – ka­rius sa­va­no­rius, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Ap­sau­gos sky­riaus pa­rei­gū­nus, Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to pa­rei­gū­nus, Mui­ti­nės de­par­ta­men­to pa­rei­gū­nus, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus ir šau­lius – įsta­ty­mo pro­jek­te yra aiš­kiai api­brėž­tas lai­ko­tar­piu nuo 1990 m. ko­vo 11 d. iki 1991 m. rug­pjū­čio 21 d. ir api­brėž­tas duo­ta prie­sai­ka Lie­tu­vos vals­ty­bei iki 1991 m. rug­pjū­čio 21 d. To­liau, ki­tuo­se straips­niuo­se, nu­ro­do­mi tei­sės ak­tai, ku­rie lie­čia kiek­vie­ną at­ski­rą as­me­nų gru­pę, tar­ny­bų ar de­par­ta­men­tų reg­la­men­ta­vi­mo do­ku­men­tai, funk­ci­jos ir už­da­vi­niai, ku­riuos šios tar­ny­bos tuo me­tu vyk­dė ir įvyk­dė. Bu­vo su­kur­ta kraš­to ap­sau­gos sis­te­ma, Vals­ty­bi­nė sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba, mui­ti­nė, Sau­gu­mo de­par­ta­men­tas, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Ap­sau­gos sky­rius per pa­ly­gin­ti trum­pą lai­ką, kuk­lio­mis lė­šo­mis funk­cio­na­vo ir vyk­dė jiems pa­ti­kė­tas už­duo­tis, o re­or­ga­ni­zuo­ta Lie­tu­vos po­li­ci­ja tuo me­tu už­tik­ri­no vie­šą­ją tvar­ką.

Dė­ko­ju Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­tui, ku­ris pa­tei­kė pa­sta­bų ir šio­je di­de­lė­je įvy­kių ap­im­ty­je pa­dė­jo iš­gry­nin­ti lais­vės gy­nė­jo są­vo­ką.

Ren­giant šį įsta­ty­mą, dis­ku­si­jų ir po­kal­bių me­tu ma­nęs daž­nai klaus­da­vo, o kaip bus su ci­vi­liais as­me­ni­mis – 1991 me­tų sau­sio įvy­kių da­ly­viais lais­vės gy­nė­jais? Kaip vi­siems yra ži­no­ma, žu­vu­sie­ji, su­žeis­tie­ji ir ak­ty­viau­si or­ga­ni­za­to­riai, gy­nė­jai yra ap­do­va­no­ti vals­ty­bi­niais ap­do­va­no­ji­mais. Nu­ken­tė­ju­sie­siems ir jų šei­moms yra iš­mo­kė­tos kom­pen­sa­ci­jos, o Sau­sio 13-osios me­da­liu as­me­nys yra ap­do­va­no­ja­mi iki šiol. Aš tik­rai pri­ta­riu, kad ir ki­tus ci­vi­lius as­me­nis rei­kia pa­gerb­ti bei įtei­sin­ti jų kaip lais­vės gy­nė­jų sta­tu­są. Ma­nau, kad tei­sin­giau bū­tų tai pa­da­ry­ti at­ski­ru įsta­ty­mu.

Su­tvar­kę ka­riams, sa­va­no­riams, pa­rei­gū­nams ir šau­liams lais­vės gy­nė­jo tei­si­nį sta­tu­są, tu­rė­si­me pa­tir­ties, kaip bū­tų ga­li­ma pa­gerb­ti įvar­di­jant lais­vės gy­nė­jais ir ci­vi­lius as­me­nis. Ti­kiuo­si, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė pa­tvir­tins nuo­sta­tus, su­da­rys iš įsta­ty­mo pro­jek­te nu­ro­dy­tų ins­ti­tu­ci­jų ko­mi­si­ją, ku­ri ne­del­siant pra­dės dar­bą.

Dė­ko­ju už dė­me­sį ir kvie­čiu pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui. Esu pa­si­ren­gęs at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Jū­sų pa­klaus­ti už­si­ra­šė še­ši Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, ačiū už pri­sta­ty­mą. Jūs dė­ko­ja­te Tei­sės de­par­ta­men­tui, bet nė žo­džio ne­už­si­mi­nė­te apie Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ją, ku­rios pir­mi­nin­kas A. Gu­mu­liaus­kas ir ko­mi­si­jos na­riai be­veik pu­sę ka­den­ci­jos pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je dė­jo di­džiu­les pa­stan­gas, kad ši pro­ble­ma pa­ga­liau bū­tų iš­spręs­ta ir sa­va­no­riai gy­nė­jai bū­tų pa­gerb­ti. Ne­ži­nau, ar jūs do­mė­jo­tės, ką nu­vei­kė mū­sų ta ko­mi­si­ja, ar ne, nes nie­ko ne­už­si­mi­nė­te.

An­tra, ar nu­ma­to­ma ko­kių nors leng­va­tų? Da­bar gy­nė­jai sa­va­no­riai gy­ve­na tie­siog 30 me­tų pa­ža­dais. Da­bar dau­gy­bė jų tu­ri svei­ka­tos pro­ble­mų, dau­gy­bė iš­ke­lia­vo ana­pi­lin. Ar šia­me pro­jek­te yra nu­ma­to­mos leng­va­tos šiems mū­sų Lie­tu­vos did­vy­riams?

A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mus. Tik­rai į pir­mą­jį klau­si­mą ga­liu at­sa­ky­ti taip, kad aš as­me­niš­kai pats ir­gi da­ly­va­vau ren­giant po­no A. Gu­mu­liaus­ko įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ben­dra­vau su ka­riais sa­va­no­riais, ku­rie krei­pė­si į ma­ne taip pat kaip į ka­rį sa­va­no­rį, ku­ris da­ly­va­vo prie kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos kū­ri­mo, bū­tent da­ly­va­vau pro­ce­se. Tai­gi aš mi­nė­ti kaž­kaip ne­la­bai ir no­rė­jau, nes ta­me dar­be ir pats da­ly­va­vau. Bet po­no A. Gu­mu­liaus­ko įdir­bis, be abe­jo, bu­vo, tik jo siū­lo­ma ka­te­go­ri­ja siau­ra – pa­mi­nė­ti tik ka­rius sa­va­no­rius. Šis įsta­ty­mas ap­ima bū­tent še­šias pa­rei­gū­nų ka­te­go­ri­jas. Toks ir yra skir­tu­mas.

Į ant­rą­jį klau­si­mą dėl leng­va­tų. Šia­me įsta­ty­me nė­ra nu­ma­ty­ta jo­kių leng­va­tų. Ka­riai ir vi­si ki­ti pa­rei­gū­nai, ben­dra­žy­giai tie­siog krei­pė­si į ma­ne ir pra­šė, sa­kė: bent su­tei­ki­te ga­li­my­bę, kai nu­mir­si­me, ant kars­to leis­ti už­dė­ti tri­spal­vę vė­lia­vą, ir mums to bus ga­na.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia A. Sy­sas. Ruo­šia­si L. L. An­dri­kie­nė.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Pir­miau­sia to­kia re­pli­ka. Aš ma­nau, vi­si tų įvy­kių da­ly­viai jau yra is­to­ri­jos da­lis – ar jie bu­vo čia, vi­du­je, ar iš­orė­je. Ma­no klau­si­mas. Šian­dien Lie­tu­vo­je yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­pri­klau­so­my­bės gy­nė­jų ir ki­tų, nu­ken­tė­ju­sių nuo 1991 m. sau­sio 11–13 d. ir po to vyk­dy­tos SSRS ag­re­si­jos, as­me­nų tei­si­nio sta­tu­so įsta­ty­mas. Tą pa­čią pa­sta­bą sa­ko ir Tei­sės de­par­ta­men­tas, kad su­si­pi­na. Jūs at­sa­kė­te lyg ir į klau­si­mą dėl Tei­sės de­par­ta­men­to, bet aš per­skai­tau tą įsta­ty­mą ir ne­su­pran­tu, kam jis rei­ka­lin­gas. Jūs sa­ko­te: įtei­sin­ti įvy­kių da­ly­vius, su­teik­ti jiems sta­tu­są. Kaip tie įsta­ty­mai, ku­ris jau yra ir bū­si­mas, tu­rės są­vei­ką tarp sa­vęs?

Aš tie­siai klau­siu, ar sta­tu­so su­tei­ki­mas to­liau rei­ka­laus tam tik­rų ma­te­ria­li­nių iš­lai­dų? Vi­si sta­tu­so su­tei­ki­mai iki to rei­ka­la­vo po to per Vals­ty­bi­nių pen­si­jų įsta­ty­mą mo­kė­ti tam tik­ras iš­mo­kas. Ačiū.

A. POCIUS (TS-LKDF). At­sa­kau iš­kart į an­trą klau­si­mą: ne, ne­rei­ka­laus, nes įsta­ty­mo pro­jek­te nie­ko nė­ra kal­ba­ma apie leng­va­tas. Pa­rei­gū­nai ir ka­riai, ku­rie į ma­ne krei­pė­si, tik­rai apie jo­kias leng­va­tas nie­ko ne­už­si­mi­nė ir ne­pra­šė.

O dėl pir­mo­jo klau­si­mo ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vis dėl­to tie as­me­nys, ku­rie po 1990 m. ko­vo 11 d. pa­li­ko sa­vo anks­tes­nes dar­bo­vie­tes ir ėjo į ne­ži­nią, ri­zi­kavo, ei­da­mi dirb­ti į mui­ti­nę, į pa­sie­nį, į Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tą. Tik­rai ėjo į ne­ži­nią, nes Lie­tu­vo­je, kaip ži­no­te, te­be­vei­kė ir rep­re­si­nės KGB struk­tū­ros, ir so­vie­ti­nė oku­pa­ci­nė ka­riuo­me­nė čia te­be­bu­vo, tai tie pa­rei­gū­nai, kaip yra įvar­dy­ta įsta­ty­mo pro­jek­te, nuo 1990 m. ko­vo 11 d. iki 1991 m. rug­pjū­čio 21 d., iki ko­mu­nis­ti­nio pu­čo Mask­vo­je žlu­gi­mo die­nos, vyk­dė sa­vo pa­rei­gą, nes bu­vo pri­sie­kę Lie­tu­vos Res­pub­li­kai. Čia ir yra skir­tu­mas – bū­tent api­brėž­tas aiš­kus lai­ko­tar­pis ir prie­sai­ka Lie­tu­vos vals­ty­bei.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia L. L. An­dri­kie­nė. Ruo­šia­si J. Sa­ba­taus­kas.

L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos, vi­si ži­no­me, kad pra­ei­ties nuo­pel­nų ver­ti­ni­mas daž­niau­siai yra la­bai jaut­rus da­ly­kas, sub­ti­lus klau­si­mas. Skau­džiai re­a­guo­ja tie, ku­rie lie­ka ne­pa­ste­bė­ti ar ne­įver­tin­ti. Taip nu­tin­ka ir dėl pa­pras­tos, dėl žmo­giš­kos klai­dos. To­dėl ir ren­giant šį įsta­ty­mą, ir jį įgy­ven­di­nant rei­kės ypa­tin­go pa­sta­bu­mo ir kiek­vie­nos įsta­ty­mo nuo­sta­tos pa­grin­di­mo. Kal­bant apie Lais­vės ko­vo­to­jo sta­tu­so pri­pa­ži­ni­mo kri­te­ri­jus, ypač svar­bu, kad įsta­ty­mas ne­pa­lik­tų vie­tos sub­jek­ty­viam ver­ti­ni­mui, kad kri­te­ri­jai bū­tų aiš­kūs ir ob­jek­ty­vūs. Jūs, ko­le­ga Ar­vy­dai Po­ciau, jau kal­bė­jo­te apie Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­das, aš jas taip pat per­žiū­rė­jau. Ar ra­do­te tarp jų tai, kas at­ro­do iš es­mės ne­pri­im­ti­na jums ar ir mums, vi­siems tiems, ku­rie esa­me šio pro­jek­to ben­dra­au­to­riai? Ačiū.

A. POCIUS (TS-LKDF). Ne, es­mi­nių da­ly­kų tik­rai ne­rei­kė­jo keis­ti, nes kri­te­ri­jai ne­bu­vo pa­lies­ti, kri­te­ri­jai yra aiš­kūs, kaip aš mi­nė­jau, prie­sai­ka Lie­tu­vos Res­pub­li­kai ir bū­tent api­brėž­tas lai­ko­tar­pis nuo 1990 m. ko­vo 11 d. iki 1991 m. rug­pjū­čio 21 d. Tai yra pa­grin­di­niai, o vi­si ki­ti siū­ly­mai bu­vo, na, sa­ky­čiau, ne­es­mi­niai, mes su jais su­ti­ko­me, pri­ta­rė­me, kai kur for­mu­luo­tės, kai kur tie­siog ne­si­kar­to­jant bu­vo pa­ko­re­guo­tas teks­tas, bet, kaip sa­kiau, es­mi­nių da­ly­kų tik­rai ne­rei­kė­jo keis­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tie­sų pir­miau­sia toks pir­mas įspū­dis žiū­rint į įsta­ty­mo pro­jek­tą, kad pa­gal jo struk­tū­rą čia la­biau yra re­zo­liu­ci­ja, o ne įsta­ty­mo pro­jek­tas. Ki­ta ver­tus, mi­nint, kad sau­sio 11-ąją SSRS gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų ag­re­si­jos me­tu ne­pri­klau­so­my­bės gy­nė­jai gy­va sie­na ap­juo­sė tuos ob­jek­tus, ku­rie bu­vo po to ar­ba už­im­ti, ar­ba ne­už­im­ti, ta­čiau įsta­ty­mo pro­jek­to 1 ir 2 straips­niuo­se mi­ni­ma tik da­lis iš jų. Ki­ta ver­tus, Tei­sės de­par­ta­men­tas at­krei­pė dė­me­sį, kad dėl kai ku­rių as­me­nų yra As­me­nų, nu­ken­tė­ju­sių nuo oku­pa­ci­jos ir SSRS ag­re­si­jos, tei­si­nio sta­tu­so įsta­ty­me. Tai klau­si­mas, ar ne­rei­kė­tų iš kar­to tai­sy­ti ar­ba pil­dy­ti, pa­keis­ti nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų sta­tu­so įsta­ty­mą, o ne teik­ti nau­ją įsta­ty­mo pro­jek­tą? Jis toks tar­si ir ne­už­baig­tas, tik iš­var­di­ja­mos są­vo­kos, o kas to­liau tiems žmo­nėms?..

PIRMININKAS. Lai­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ko­le­gos, rei­kia pa­gerb­ti… Pas­ku­ti­nis sa­ki­nys, la­bai at­si­pra­šau. Rei­kia pa­gerb­ti, bet aš to pa­ger­bi­mo pro­jek­te kaip ir ne­ma­tau. Ačiū.

A. POCIUS (TS-LKDF). Ma­to­te, įsta­ty­mo pro­jek­te ne­kal­ba­ma tik apie nu­ken­tė­ju­sius pa­rei­gū­nus. Pa­rei­gū­nai, sto­vė­ję Nau­jo­sios Ak­me­nės ar Pa­gė­gių, ar Me­di­nin­kų po­stuo­se, ar prie Za­ra­sų, kai ku­rie net ne­bu­vo at­vy­kę į Vil­nių, bet jie sto­vė­jo die­ną nak­tį, 24/7. Ir kai at­va­žiuo­da­vo Ry­gos OMON’as, juos te­ro­ri­zuo­da­vo, kai de­gin­da­vo va­go­nė­lius, kai su­gul­dy­da­vo ir įrem­da­vo Ka­laš­ni­ko­vo au­to­ma­tus į pa­kau­šius, tai, aš ma­nau, tiems vy­rams tik­rai rei­kia bū­tent tos pa­gar­bos ir ši­to sta­tu­so, nes kai ku­rie iš jų yra tik­rai pa­mirš­ti, nė­ra jie nie­kuo ap­do­va­no­ti. Daž­niau­siai ap­do­va­no­ja­mi bu­vo tie, ku­rie tu­rė­jo, sa­ky­kim, gal­būt tie­sio­gi­nių to­kių įvy­kių kon­tak­tų čia, Vil­niu­je, bet di­de­lė da­lis pa­sie­nie­čių, mui­ti­nin­kų sto­vė­jo sa­vo po­stuo­se ap­link vi­są mū­sų vals­ty­bi­nę sie­ną ir sau­go­jo vals­ty­bi­nius ob­jek­tus ne tik čia, Vil­niu­je, bet ir Kau­ne, ir Klai­pė­do­je, ir ki­tuo­se mies­tuo­se. Tai­gi ta žmo­nių ka­te­go­ri­ja, ku­ri čia yra įvar­din­ta, – tie pa­rei­gū­nai, ka­riai sa­va­no­riai, aš ma­nau, tik­rai yra nu­si­pel­nę tu­rė­ti lais­vės gy­nė­jo sta­tu­są.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Klau­sti ir at­sa­ky­ti skir­tas lai­kas bai­gė­si. La­bai jums dė­kui.

Da­bar pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų. Už pa­si­sa­ko S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, skau­di te­ma, jaut­ri te­ma, kai pri­si­me­na­me 1990–1991 me­tų mū­sų sa­va­no­rius, kai ma­to­me, kas vyks­ta da­bar Uk­rai­nos pa­sie­ny­je. Čia bu­vo ne­ma­žai pa­sa­ky­ta ir pa­sta­bų, ta­čiau aš kvie­čiu pri­tar­ti ši­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui su są­ly­ga – jei­gu iš­gir­si­me pa­sta­bas ir pa­tai­sy­si­me. Ne­se­niai ga­vau raš­tą iš vie­no iš tų še­šių gru­pių at­sto­vo, tai yra Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos bū­rio va­do, sa­va­no­rio, gy­nė­jo A. Kliun­kos. Pa­ci­tuo­siu ke­le­tą jo min­čių ir tai bus kaip ir pa­siū­ly­mas svars­ty­ti šį pro­jek­tą.

Tai­gi A. Kliun­ka ra­šo: „Mes sa­vo mi­si­ją, sa­va­no­riai, įvyk­dė­me, bet mus ne­ra­mi­na, ko­kią mo­ty­va­ci­ją ga­li tu­rė­ti da­bar Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je tar­nau­jan­tys ka­riai ir sa­va­no­riai ma­ty­da­mi, kaip „ger­bia­mi“ jų pro­se­ne­liai, se­ne­liai ir tė­vai.“

Daug bu­vo kal­bė­ta apie leng­va­tas. Tai­gi sa­va­no­rių bū­rio va­das ra­šo: „Mes pra­šo­me ir ti­ki­mės sa­vo at­sto­vų Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ko­mi­si­jo­je, ku­ri at­rin­ki­nės, kam su­teik­ti ka­rio sa­va­no­rio sta­tu­są, ne­mo­ka­mo gy­dy­mo, vė­lia­vos ant kars­to, ko­vi­nės sal­vės ant ka­po. Ne­ži­nau, ar tai daug.“ Taip bai­gia sa­vo teks­tą bū­rio va­das.

Tai­gi kvie­čiu pri­tar­ti ši­tam pro­jek­tui, jį to­bu­lin­ti ir iš­girs­ti pa­čių sa­va­no­rių min­tis. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Prieš pa­si­sa­ko A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ne­bal­suo­siu prieš. Aš kvie­čiu grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, bū­tent at­si­žvelg­ti į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas. Jų la­bai daug ir la­bai es­mi­nės. Jei­gu mes tik­rai no­ri­me kur­ti tei­si­nę vals­ty­bę, tai įsta­ty­mas tu­ri bū­ti pa­na­šus į įsta­ty­mą, o ne į re­zo­liu­ci­ją. Vi­sos tos pre­am­bu­lės įsta­ty­me tik­rai ne­rei­ka­lin­gos. Tam yra vi­sai ki­to­kios for­mos iš­reikš­ti.

Tai­gi bū­tent dėl to ir kvie­čiu grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti. Te­gul pa­to­bu­li­na tai, ką su­ra­šė Tei­sės de­par­ta­men­tas, ir ta­da mes ga­lė­si­me įra­šy­ti ir bū­tent tai, ką sa­kė po­nas S. Tu­mė­nas, tai yra aiš­kiai api­brėž­ti, ką sta­tu­sas duos ši­tiems žmo­nėms, nes pats sta­tu­sas yra tuš­čia vie­ta. Aš pri­si­me­nu ki­tą se­ri­ją įsta­ty­mų, kai ir­gi la­bai pra­šė sta­tu­so. Kai ga­vo sta­tu­są, ta­da rei­ka­la­vo įtrauk­ti į Vals­ty­bi­nių pen­si­jų įsta­ty­mą. Ir tai pa­da­ry­ta. Aš is­to­ri­jas jau ži­nau, to­dėl ge­riau su­ra­šy­ki­me, ko tie sa­va­no­riai no­ri, kad įsta­ty­mas bū­tų iš­baig­tas. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Kaip su­pra­tau iš pa­si­sa­ky­mų, ben­dro su­ta­ri­mo ne­bus. Bal­sa­vi­mas dėl įsta­ty­mo pro­jek­to bus po­sė­džio pa­bai­go­je.

 

17.29 val.

Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo Nr. XIII-2166 2 straips­nio pa­pil­dy­mo ir 98, 99, 105 ir 106 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-418 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mas – Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo Nr. XIII-2166 2 straips­nio pa­pil­dy­mo ir 98, 99, 105 ir 106 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-418. Pra­ne­šė­jas – R. Vait­kus.

R. VAITKUS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pro­jek­tas pa­reng­tas sie­kiant ati­tai­sy­ti tech­ni­nes klai­das, ku­rių yra ke­le­tas. Tai 98 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas ir 105 straips­nio 2 da­lis. 98 straips­nio 1 da­lies 3 punk­tas duoda nuo­ro­dą į šio straips­nio 8 punk­tą, nors mi­nė­ta­me straips­ny­je yra tik sep­ty­ni punk­tai.

105 straips­nio 2 da­ly­je yra tech­ni­nė klai­da – su­keis­ti ant­ros gru­pės van­den­vie­čių ap­sau­gos zo­nos tre­čios juos­tos sek­to­rių pa­va­di­ni­mai. Šių sek­to­rių te­ri­to­ri­joms yra tai­ko­mi skir­tin­gi veik­los ri­bo­ji­mai. Esa­mo­je re­dak­ci­jo­je griež­tes­ni ap­ri­bo­ji­mai tai­ko­mi ge­riau ap­sau­go­tam gi­liau esan­čiam van­de­nin­ga­jam sluoks­niui, o jaut­res­niam tar­šai sluoks­niui tai­ko­mi švel­nes­ni ap­ri­bo­ji­mai. Tu­rė­tų bū­ti at­virkš­čiai.

Bū­ti­na pa­tiks­lin­ti įsta­ty­mo 106 straips­nio 5 da­lies 1 punk­to drau­di­mą ga­min­ti, nau­do­ti ir san­dė­liuo­ti pa­vo­jin­gą­sias che­mi­nes me­džia­gas ir che­mi­nius mi­ši­nius, nu­ma­tant iš­im­tį che­mi­nių me­džia­gų ir che­mi­nių mi­ši­nių, ku­rie kla­si­fi­kuo­ja­mi kaip slė­gio vei­kia­mos du­jos, nau­do­ji­mui. Da­bar­ti­nis esa­mas reg­la­men­ta­vi­mas už­ker­ta ke­lią vyk­dy­ti veik­las, ku­rių me­tu ga­mi­na­mos, nau­do­ja­mos ir san­dė­liuo­ja­mos pa­vo­jin­go­sios che­mi­nės me­džia­gos ir che­mi­niai mi­ši­niai, sie­kiant ap­sau­go­ti van­den­vie­tes nuo nei­gia­mų to­kių che­mi­nių me­džia­gų ir mi­ši­nių po­vei­kio. Pa­gal reg­la­men­ta­vi­mą du­ji­nės che­mi­nės me­džia­gos ir che­mi­niai mi­ši­niai ga­li bū­ti kla­si­fi­kuo­ja­mi kaip pa­vo­jin­gi dėl jų fi­zi­nės bū­se­nos tal­pyk­lo­je, tai yra dėl su­slė­gi­mo. Che­mi­nės me­džia­gos ir che­mi­niai mi­ši­niai nau­do­ja­mi šal­dy­mo, oro kon­di­cio­na­vi­mo, gais­ro ge­si­ni­mo įran­go­je ir kla­si­fi­kuo­ja­mi bū­tent dėl du­jų fi­zi­nės bū­se­nos tal­pyk­lo­je kaip slė­gio vei­kia­mos du­jos, to­dėl pa­gal esa­mą reg­la­men­ta­vi­mą van­den­vie­čių ap­sau­gos zo­no­se ne­ga­li­ma šal­dy­mo me­džia­go­mis už­pil­dy­ti sta­cio­na­rių pra­mo­ni­nių šal­dy­mo, gais­ro ge­si­ni­mo įren­gi­nių, o tai už­ker­ta ke­lią vyk­dy­ti tei­sė­tas veik­las šio­se zo­no­se. Che­mi­nė me­džia­ga ar che­mi­nis mi­ši­nys kla­si­fi­kuo­ja­mi kaip slė­gio vei­kia­mos du­jos. Net esant nuo­tė­kiui, to­kios du­jos ne­pa­tek­tų į van­den­vie­tes ir ne­tu­rė­tų joms nei­gia­mo po­vei­kio, to­dėl drau­di­mas nau­do­ti to­kias che­mi­nes me­džia­gas ir mi­ši­nius van­den­vie­čių ap­sau­gos zo­no­se yra per­tek­li­nis ir už­ker­ta ke­lią vyk­dy­ti tei­sė­tas veik­las.

Pa­tiks­lin­ti įsta­ty­mo 98 straips­nio 1 da­lies 7 punk­tą – nu­ro­dy­tas drau­di­mo vie­tas pa­pil­dyti prie eže­rų, upių įra­šant ir tar­pi­nius van­de­nis. Tar­pi­niai van­de­nys – prie upės žio­čių esan­ti jū­ros da­lis, ku­rio­je van­duo iš da­lies yra sū­rus ir ku­rio­je mai­šo­si sū­rus ir gė­las van­duo. Prie tar­pi­nių van­de­nų pri­ski­ria­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je esan­ti Kur­šių ma­rių da­lis. Da­bar esa­mas reg­la­men­ta­vi­mas už­ker­ta ke­lią vyk­dy­ti tei­sė­tas veik­las, pa­vyz­džiui, van­dens trans­por­to ke­lio Kur­šių ma­rio­se ar­ba Klai­pė­dos jū­rų uos­to ak­va­to­ri­jo­je gi­li­ni­mo me­tu iš dug­no ša­lin­ti rie­du­lius, ku­rie yra di­džiau­sias kliu­vi­nys ir van­dens trans­por­to eis­mui.

Dėl įsta­ty­mo 99 straips­nio 8 da­lies a punk­to – dėl at­sta­to­mų sta­ti­nių pa­vir­ši­nių tel­ki­nių ap­sau­gos zo­no­se. Šiuo me­tu eg­zis­tuo­ja ne­apib­rėž­ta si­tu­a­ci­ja, kai įsta­ty­mas rei­ka­lau­ja at­sta­ty­ti iden­tiš­ką pa­sta­tą, ta­čiau to ne­ga­li­ma at­lik­ti pa­gal da­bar ga­lio­jan­čius aukš­tes­nius sta­ty­bos tech­ni­nius rei­ka­la­vi­mus. Ne­re­tai ky­la ju­ri­di­nių gin­čų dėl są­vo­kos „iden­tiš­ki bu­vu­sios so­dy­bos pa­sta­tai“. Pa­keis­ti 99 straips­nio 8 da­lies a punk­tą ir iš­dės­ty­ti taip: „At­sta­to­mi ne di­des­nio in­ten­sy­vu­mo, už­sta­ty­mo tan­kio ir tū­rio, nei bu­vo re­gist­ruo­ti, bu­vu­sių so­dy­bų pa­sta­tai ir jų in­ži­ne­ri­niai sta­ti­niai pir­mi­nė­se sto­vė­ji­mo vie­to­se.“.

Ačiū, kad iš­klau­sė­te. Pra­šau jū­sų pri­ta­ri­mo dėl šio pro­jek­to.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri vie­nas Sei­mo na­rys – ap­lin­kos mi­nist­ras S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Aš, tie­są sa­kant, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už­si­ra­šiau už. Jei­gu ga­liu, tai pa­si­sa­ky­siu už, nes klau­sian­čių nė­ra.

PIRMININKAS. Ge­rai. La­bai dė­kui ta­da, ger­bia­mas ko­le­ga. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų. Už, kaip su­pra­tau, už­si­ra­šęs ap­lin­kos mi­nist­ras S. Gent­vi­las. Pra­šau.

S. GENTVILAS (LSF). Vie­na ver­tus, tech­no­kratiškas at­ro­do pa­siū­ly­mas, bet no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, ko­dėl jis nau­din­gas bū­tų Lie­tu­vai ir ko­dėl rei­kė­tų pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo.

Vi­sų pir­ma, šian­dien uos­to gi­li­ni­mo dar­bai vyk­do­mi iš es­mės ant įsta­ty­mo pa­žei­di­mo ri­bos, nes uos­to ka­na­le ne­ga­li bū­ti ran­da­mi ak­me­nys iš­ke­lia­mi ir nau­do­ja­mi vals­ty­bės reik­mėms, nes pa­gal ga­lio­jan­tį Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mą ne­ga­li bū­ti iš­trau­kia­mi iš uos­to ka­na­lo dug­no ak­me­nys ir taip at­lais­vi­na­mas ke­lias gi­li­ni­mui.

Ant­ras da­ly­kas, ką šis įsta­ty­mas spren­džia, tai yra se­nų sta­ty­bų, pa­sta­ty­tų prie van­dens tel­ki­nių, at­sta­ty­mą. Kol kas įsta­ty­mas rei­ka­lau­ja at­sta­ty­ti iden­tiš­ką pa­sta­tą, bet vi­suo­me­nei tur­būt jo­kio in­te­re­so nė­ra at­sta­ty­ti ši­fe­ri­niu sto­gu, an­gli­mis kū­re­na­mą pa­sta­tą, to­dėl įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas leis­tų at­sta­ty­ti tų pa­čių mat­me­nų, tai yra to pa­ties už­sta­ty­mo plo­to, aukš­tin­gu­mo pa­sta­tus, bet ne iden­tiš­kus, o jau są­ly­gas iš­duo­tų ar­ba Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas, re­gio­ni­nis par­kas ar kas ku­rio­je zo­no­je be­bū­tų.

Ir tre­čia­sis spren­di­mas, ką iš­spręs­tų ši­tas įsta­ty­mas, tai yra san­dė­lia­vi­mo pa­skir­ties ob­jek­tai, to­kie kaip že­mės ūkio šal­dy­mo pa­sta­tai ar­ba ki­ti šal­dy­tu­vai, ku­rie yra van­dens ap­sau­gos to­li­miau­sio­je zo­no­je. Ka­dan­gi juo­se nau­do­ja­mos du­jos, ku­rios ga­li bū­ti kenks­min­gos tik at­mo­sfe­rai, bet ne van­de­niui, to­dėl ne­ra­cio­na­lu nu­ma­ty­ti jų drau­di­mą, nes van­de­niui jos nė­ra kenk­smin­gos, iš­ga­ruo­ja į at­mo­sfe­rą, o dėl at­mo­sfe­ros, jau kur sto­vės, jei­gu ava­ri­ja, tai nė­ra taip svar­bu, ar tai yra van­dens ap­sau­gos zo­na, ar ki­ta zo­na. Kvies­čiau tik­rai pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Dėl mo­ty­vų prieš nė­ra už­si­ra­šiu­sių no­rin­čių kal­bė­ti. Ger­bia­mi ko­le­gos, gal įsta­ty­mo pro­jek­tui ga­lė­tu­me pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­ma ­skir­ti Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tą. Siū­lo­ma svars­ty­mo da­ta – bir­že­lio 22 die­na. Ar ga­lė­tu­me pri­tar­ti? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

 

17.36 val.

Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 23 straips­nio 2 da­lies pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-188 (pa­tei­ki­mas)

 

Pas­ku­ti­nis dar­bo­tvarkės 2-13 klau­si­mas – Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 23 straips­nio 2 da­lies pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-188. Pra­ne­šė­ja – G. Bu­ro­kie­nė.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­riau­siai vi­si su­si­dū­rė­te su to­kia si­tu­a­ci­ja, kai že­mė yra vie­no sa­vi­nin­ko, o sta­ti­nys ant tos že­mės yra ki­to sa­vi­nin­ko ir pas­kui nei pri­ei­ti, nei pri­va­žiuo­ti prie sta­ti­nio ne­ga­li. Ypač grau­du, kai že­mė bū­na že­mės ūkio naud­me­nų nau­do­ji­mo plo­te, ir tik­rai su­si­du­ria, ypač že­mę dir­ban­tys ūki­nin­kai, su di­de­lė­mis pro­ble­mo­mis, kai su­re­mon­ta­vę pa­sta­tus ne­ga­li jais nau­do­tis. Šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lau pra­plės­ti Že­mės įsta­ty­mo 23 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tą ad­mi­nist­ra­ci­niu ak­tu – Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­ta tvar­ka nu­sta­to­mą že­mės ser­vi­tu­tų są­ra­šą ir į jį įtrauk­ti at­ly­gin­ti­nos že­mės ser­vi­tu­to nu­sta­ty­mą pri­va­čios že­mės skly­pams, į ku­riuos at­kur­tos nuo­sa­vy­bės tei­sės eks­plo­a­tuo­ti ja­me esan­čius ki­tiems as­me­nims pri­klau­san­čius sta­ti­nius. Tiek trum­pai.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Jū­sų pa­klaus­ti no­rė­tų vie­nas Sei­mo na­rys – E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tie­sų ne­ži­nau, nuo­sa­vy­bė yra nuo­sa­vy­bė. Tar­ki­me, ga­li žmo­nės ir su­si­tar­ti. Bet klau­si­mas apie tai, jei­gu tie pa­sta­tai yra tik nuo­sa­vy­bė, bet jie ne­eksp­lo­a­tuo­ja­mi. Iš tik­rų­jų už­im­tas že­mės plo­tas, ap­griu­vę pa­sta­tai ir šiuo at­ve­ju ar ne­bus taip, kad mes lei­si­me to­kio­mis pa­čio­mis leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis nuo­mo­ti pa­sta­tus ar­ba vie­tas, kai ne­funk­cio­nuo­ja ir pa­pras­čiau­siai jie tik už­ima vie­tą? Kaip su šiuo reiš­ki­niu da­ry­ti?

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Įsta­ty­mo pro­jek­te nu­ma­ty­ta, kad tai yra nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­tys pa­sta­tai, tai yra nu­pirk­ti pa­sta­tai, bet jie sto­vi. At­si­me­na­te, tais lai­kais, kai ati­duo­da­vo už pa­jus, čia daž­niau­siai yra tai. Ir anks­čiau bu­vo nu­sta­ty­tas ser­vi­tu­tas pa­tek­ti prie ši­tų pa­sta­tų, da­bar ji­sai bai­gia ga­lio­ti, to­dėl siū­lo­mi to­kie pa­kei­ti­mai.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma ko­le­ge, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Pa­si­sa­ky­mai dėl mo­ty­vų. Už kal­bės L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų rei­kia pri­tar­ti ši­tam pro­jek­tui, nes tik­rai, Ed­mun­das čia pa­sa­kė, o jei­gu pa­sta­tas, bet tai yra nuo­sa­vy­bė. Vi­sais at­ve­jais kiek­vie­nas tu­ri tei­sę į sa­vo nuo­sa­vy­bę, ar pri­va­žiuo­ti, ar nuo­mo­ti ir pa­na­šiai. Da­bar iš­ei­na taip, kad sto­vi pa­sta­tas, o pri­ei­ti ar pri­va­žiuo­ti ne­ga­li. Ži­no­me, tik­riau­siai vi­suo­se re­gio­nuo­se tų pro­ble­mų tik­rai bu­vo, ir tik­rai siū­ly­čiau pri­tar­ti ši­tam pro­jek­tui. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma ko­le­ge. Dėl mo­ty­vų prieš kal­bės E. Pu­pi­nis. Mi­nu­tė­lę. Pra­šom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų aš šiek tiek abe­jo­ju. Aš su­pran­tu, jei­gu funk­cio­nuo­ja pa­sta­tas, tai taip, bet jei­gu jis, pa­vyz­džiui, ap­griu­vęs ir kaž­kas lai­ko vie­tą ne­funk­cio­na­laus pa­sta­to, o žmo­gus, ku­ris tu­ri nuo­sa­vy­bę ir ku­riam ji at­kur­ta, pri­vers­tas nuo­mo­ti tą vie­tą. Iš tik­rų­jų ma­ny­čiau, kad gal­būt ko­mi­te­te pa­svars­tys ir pa­da­rys kaž­ko­kias iš­ly­gas. Aš ne­su prieš, bet iš tik­rų­jų tam tik­ri da­ly­kai ga­li bū­ti su­tvar­ky­ti ki­taip.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Iš­klau­sė­me vi­sus mo­ty­vus. Kaip su­pran­tu, E. Pu­pi­nis ne­bal­suo­tų prieš, tai ar ga­lė­tu­me įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ne, bal­sa­vi­mas. Ge­rai, de­dame klau­si­mą bal­suo­ti.

Ger­bia­mi ko­le­gos, re­zer­vi­nių klau­si­mų taip pat ne­tu­ri­me. Bai­gė­me pa­grin­di­nę dar­bo­tvar­kę, bet tu­ri­me tris Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mus ir tu­ri­me dar 20 mi­nu­čių iki bal­sa­vi­mo. Gal ga­li­me su­tar­ti, kad iš­klau­so­me Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mų ir ta­da per­ei­si­me prie bal­sa­vi­mo? O tuo me­tu frak­ci­jų at­sto­vų pra­šau įspė­ti ko­le­gas, kad iš­klau­sius tris pa­reiš­ki­mus bus per­ei­na­ma prie bal­sa­vi­mo. Po Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mų, 20 mi­nu­čių iki dar­bo­tvarkėje nu­ma­ty­to lai­ko. Ger­bia­mas Kęs­tu­ti, iš­klau­sy­ki­me pa­reiš­ki­mų ir pa­bal­suo­si­me be­veik tuo pat me­tu.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Siū­lau bal­suo­ti.

PIRMININKAS. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tu­riu tei­sę gal pa­siū­ly­ti. Bal­suo­ki­me da­bar, o ne ka­da bus įvy­kę pa­reiš­ki­mai. Pa­bai­gia­me svars­ty­ti klau­si­mus. Ir aš pra­šau, jei­gu jūs ne­pri­ta­ria­te, jūs ga­li­te pa­teik­ti…

PIRMININKAS. Ge­rai, iš­klau­siau. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – J. Ja­ru­tis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mas An­drius kiek­vie­ną ry­tą per Se­niū­nų su­ei­gą (ir aš kar­tais) už­si­me­na, kad lai­kas grįž­ti prie nor­ma­laus bal­sa­vi­mo. Pri­tar­čiau ko­le­gai Kęs­tu­čiui, kad ga­li­ma bal­suo­ti. Bet ko­le­gos tur­būt ži­no bal­sa­vi­mo lai­ką, nė­ra šiuo me­tu vie­to­je, tai lo­giš­kas po­sė­džio pir­mi­nin­ko pa­siū­ly­mas iš­klau­sy­ti, su­lauk­ti to lai­ko.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mi ko­le­gos. Aš tu­riu to­kią tei­sę, skel­biu pa­reiš­ki­mus. R. Ta­ma­šu­nie­nę kvie­čiu į tri­bū­ną.

 

17.40 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, tru­pu­tį dėl ki­tos te­mos – va­kar die­nos įvy­kio. Prieš 27 me­tus at­kū­ru­sios lais­vę ir su­ve­re­ni­te­tą, Lie­tu­va ir Len­ki­ja 1994 m. ba­lan­džio 26 d. pa­si­ra­šė Drau­giš­kų san­ty­kių ir ge­ro kai­my­ni­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį. Su­tar­ties nuo­sta­tos pa­dė­jo pa­ma­tus to­les­niems abie­jų vals­ty­bių tar­pu­sa­vio po­li­ti­niams, eko­no­mi­niams ry­šiams, sau­gu­mui, tar­pu­sa­vio pa­gal­bai ir pa­ra­mai re­gio­ne bei tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se ir ins­ti­tu­ci­jo­se. Lie­tu­vos ir Len­ki­jos ge­ro kai­my­ni­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo prin­ci­pas ta­po ker­ti­ne dvi­ša­lio ben­dra­dar­bia­vi­mo są­ly­ga, sie­kiant abie­jų vals­ty­bių in­teg­ra­ci­jos į Šiau­rės At­lan­to su­tar­ties or­ga­ni­za­ci­ją ir Eu­ro­pos Są­jun­gą. Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiai iš ge­ros kai­my­nys­tės iš­au­go į stra­te­gi­nę part­ne­rys­tę re­gio­ne, to­dėl bū­ti­na plės­ti abie­jų ša­lių ben­dra­dar­bia­vi­mą įvai­riose sri­ty­se, telk­tis ben­driems tiks­lams, stip­rin­ti at­spa­ru­mą ky­lan­čioms grės­mėms tiek abiem vals­ty­bėms, tiek vi­sai Eu­ro­pai.

Pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bei dvi­ša­lius san­ty­kius pa­vy­ko pa­kel­ti į aukš­tes­nį in­ten­sy­vu­mo lyg­me­nį, ku­rio, anot abie­jų vals­ty­bių prem­je­rų, nu­si­pel­no mū­sų žmo­nės ir ku­rį iš­lai­ky­ti mus įpa­rei­go­ja ben­dra is­to­ri­ja ir kul­tū­ri­nis pa­na­šu­mas. Ver­ta pa­brėž­ti, kad dvi­ša­lė su­tar­tis – ga­lio­jan­tis tei­sės ak­tas, ku­riuo su­si­ta­rian­čios ša­lys įsi­pa­rei­go­jo ir tau­ti­nėms ma­žu­moms, len­kų ir lie­tu­vių tau­ti­nėms ma­žu­moms, ga­ran­tuo­ti tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus ati­tin­kan­čias tei­ses, pai­sy­ti tei­sių ap­sau­gos nuo­sta­tų, prin­ci­pų ir stan­dar­tų, ku­rie api­brėž­ti tarp­tau­ti­niuo­se tei­sės ak­tuo­se. De­ja, vis dar ti­ki­mės sėk­min­go su­tar­ties punk­tų įgy­ven­di­ni­mo spren­džiant tau­ti­nių ma­žu­mų švie­ti­mo, kul­tū­ros, gim­to­sios kal­bos vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me var­to­ji­mo, že­mės grą­ži­ni­mo ir as­men­var­džių ra­šy­mo klau­si­mus. Su­tar­ties 14 ir 15 straips­nių įgy­ven­di­ni­mui daž­nai pri­trūks­ta ge­ra­no­riš­ku­mo ir po­li­ti­nės va­lios. Il­gus me­tus jie lie­ka vei­kiau de­kla­ra­ci­jo­mis, ku­rios ne­įtvir­tin­tos na­cio­na­li­nės tei­sės ak­tuo­se, o kar­tu ir mū­sų gy­ve­ni­me.

Mi­nint dvi­ša­lę Lie­tu­vos ir Len­ki­jos su­tar­tį, ku­rios pa­grin­du prieš 27 me­tus dvi­ša­liai san­ty­kiai pra­dė­ti kon­struo­ti pa­ri­te­to, kon­sen­su­so ir pa­si­ti­kė­ji­mo pa­grin­du, no­riu pa­lin­kė­ti šios ka­den­ci­jos Vy­riau­sy­bei ne tik ne­si­bai­min­ti hi­per­bo­li­zuo­tų pa­vo­jų, me­na­mų ne­su­ta­ri­mų vi­suo­me­nė­je, bet ir ne­ig­no­ruo­ti va­di­na­mų­jų su­dė­tin­gų, pro­ble­mi­nių ir ne­pa­to­gių su­tar­ties nuo­sta­tų įgy­ven­di­ni­mo.

Su­tar­tis – tai duo­tas žo­dis. Ra­gi­nu vals­ty­bes kai­my­nes, stra­te­gi­nius part­ne­rius, mus, par­la­men­ta­rus, plė­to­ti de­mo­kra­tinėmis ver­ty­bė­mis ir ge­ra­no­riš­ku­mu grįs­tus dvi­ša­lius san­ty­kius ir pa­si­ryž­ti veik­ti mū­sų vals­ty­bių, jų dau­gu­mos ir abi­pus sie­nos esan­čios ma­žu­mos pi­lie­čių sėk­mei.

Ri­ta Ta­ma­šu­nie­nė. Esu kar­tu ir Tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių su Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mu ir Se­na­tu gru­pės pir­mi­nin­kė. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma ko­le­ge. Į tri­bū­ną kvie­čia­mas V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, kol ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kai, to­kie kaip Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas R. Juš­ka, At­ei­ties ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas R. Lo­pa­ta, bei šių ko­mi­te­tų ak­ty­vūs na­riai ati­duo­da vi­sas jė­gas ba­lan­suo­jant vals­ty­bės val­dy­mą šian­dien, jun­gia Lie­tu­vos eli­to vi­zi­jas ir rin­kė­jų lū­kes­čius kur­ti at­ei­tį kar­tu su la­biau­siai ger­bia­mais ša­lies pro­fe­so­riais, ana­li­ti­kais, po­li­to­lo­gais, de­da vi­sas pa­stan­gas, kad Lie­tu­va kles­tė­tų ir tau­ta bū­tų lai­min­ga, gru­pė Sei­mo na­rių, su­si­me­tę į ko­a­li­ci­ją ir pa­si­da­li­nę mi­nis­te­ri­jų port­fe­lius, ruo­šia­si mi­li­jar­dus iš­taš­ky­ti ne­su­ku­riant rim­tų pro­duk­tų, ku­rie duo­tų il­ga­lai­kę pri­dė­ti­nę ver­tę. Ma­no nuo­mo­ne, ma­tau du va­rian­tus: ar­ba di­de­lis no­ras pri­si­vog­ti, ar­ba di­džiu­lė ne­kom­pe­ten­ci­ja vi­suo­se ly­giuo­se.

Net pro­gre­sy­vūs so­cial­de­mok­ra­tai, to­kie kaip G. Pa­luc­kas, bun­da ir ma­to, kad bū­si­me ap­vog­ti, ir rei­kia bū­ti bud­riems. Pre­zi­den­tas taip pat ne­pra­ra­do įgū­džių nuo ban­ki­nin­kys­tės lai­kų skai­čiuo­ti pi­ni­gus ir nė­ra pa­ten­kin­tas si­tu­a­ci­ja, kvie­čia dirb­ti są­ži­nin­gai. RRF 2,25 mlrd. iš­taš­ky­mas vie­niems bus pil­nos sau­jos pi­ni­gų, li­ku­siems – špy­ga ir kai­nų ki­li­mas dėl in­flia­ci­jos.

Grės­mė – ir pen­si­nio am­žiaus ati­to­li­ni­mas, nes, ma­tyt, pri­va­tūs fon­dai jau iš­taš­kė pi­ni­gus, eu­rok­ra­tai su mū­sų biu­ro­kratais jau dai­nuo­ja vie­nu bal­su dai­ną, kad taip rei­kia. Kam rei­kia il­gin­ti pen­si­nį am­žių? Ger­bia­mie­ji, ar ne­nu­si­pel­nė mū­sų darbš­tūs tau­tos sen­jo­rai, su­lau­kę 60 me­tų, bū­ti lais­vi, o ne lauk­ti 72 me­tų ir tos lais­vės ne­su­lauk­ti? Ne­va­giant ir kom­pe­ten­tin­gai dir­bant ga­li­ma gy­ven­ti kaip ge­riau­sioms pa­sau­lio ša­lims – ma­ža, bet kie­ta mū­sų ša­lis. Kvie­čiu dirb­ti są­ži­nin­gai ir kom­pe­ten­tin­gai. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga, už to­kį kvie­ti­mą. Ir pas­ku­ti­nis pa­reiš­ki­mą no­rė­tų per­skai­ty­ti R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Šian­dien Vy­riau­sy­bės at­sto­vai ir prem­je­rė pri­sta­tė Eko­no­mi­kos gai­vi­ni­mo pla­ną, no­rė­jau pa­klaus­ti, bet daug pa­šne­ko­vų bu­vo, klau­si­nė­to­jų, tad ne­pa­te­kau į tą ei­lę. Bu­vo vie­nos Sei­mo na­rės už­si­min­ta dėl kul­tū­ros, ko­dėl ta­me gai­vi­ni­mo pla­ne vi­siš­kai nė­ra pa­lies­tas kul­tū­ros lau­kas. Prem­je­rė pa­mi­nė­jo, kad kul­tū­ra nė­ra pats svar­biau­sias už­da­vi­nys, bet ji įvar­di­jo prie­žas­tį ko­dėl: tas sek­to­rius kol kas yra ma­žiau­siai nu­ken­tė­jęs. Iš da­lies pri­ta­riu, ta­čiau kai ki­tais me­tais bus svars­to­mas kul­tū­ros lau­ko biu­dže­tas, ti­kiuo­si, kad biu­dže­tas ne­bus su­ma­žin­tas.

Da­bar aš no­riu kreip­tis į Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ją ir pa­do­tuo­ti to­kius da­ly­kus. 2020 me­tų pir­mą­jį ket­vir­tį ne­dar­bo ly­gis bu­vo 7,1 %, o kai at­ėjo pir­mo­ji pan­de­mi­ja, ka­ran­ti­nas, bu­vo ar­ti 10 %, plius mi­nus. Da­bar mes tu­ri­me ar­tė­jan­tį grės­min­gą skai­čių. Kaip vi­si ži­no­me, 2008 me­tų kri­zės lai­ko­tar­piu ne­dar­bo ly­gis bu­vo 18 %. Šian­dien mes tu­ri­me be­veik 16 % Eu­ro­pos ne­dar­bo ly­gį. Tai di­de­lis skai­čius. Į ma­ne krei­pė­si Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio ver­slo ta­ry­bos pir­mi­nin­kė D. Ma­tu­kie­nė, su di­de­liu nuo­gąs­ta­vi­mu pra­ne­šė, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja kaip ža­dė­ju­si ne­si­krei­pė į Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją dėl pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio mo­kė­to­jo ri­bos di­di­ni­mo, pra­šant pa­kel­ti iki 85 tūkst. eu­rų. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, at­si­žvelg­da­ma į smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio ver­slo vi­so­je Eu­ro­po­je pa­dė­tį, pa­siū­lė vals­ty­bėms na­rėms nu­si­sta­ty­ti ne mi­ni­ma­lią, o žy­miai di­des­nę lei­džia­mą iki 85 tūkst. eu­rų PVM ri­bą. Tie­sa, pra­ei­tos Vy­riau­sy­bės, į ją taip pat bu­vo kreip­ta­si, bu­vo siū­lo­ma pa­kel­ti iki 55 tūkst. eu­rų, ta­čiau ta­da ki­ta si­tu­a­ci­ja bu­vo, dar ne to­kia grės­min­ga, o da­bar bū­tent rei­kia šios 85 tūkst. eu­rų su­mos.

Kaip tei­gia Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, iki to­kio ly­gio ri­bos pa­kel­ti ne­ga­li. Pa­siū­lė tą pa­čią su­mą, 55 tūkst. eu­rų ri­bą, ir sa­kė, kad pra­šy­mą įteiks Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai, ta­čiau pa­aiš­kė­jo, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos krei­pi­ma­sis į Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją ne­bu­vo pa­da­ry­tas. Va­kar po­sė­džia­vu­si Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio ver­slo ta­ry­ba pra­šo bent jau per ar­ti­miau­sias sa­vai­tes kreip­tis į Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją ir in­for­muo­ti raš­tu, kad toks krei­pi­ma­sis bu­vo at­lik­tas. Tai at­li­ko be­veik vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės. Lie­tu­va, de­ja, to ne­pa­da­rė. Yra di­de­lis Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos pra­šy­mas at­kreip­ti dė­me­sį per tas ar­ti­miau­sias dvi sa­vai­tes, nes pan­de­mi­ja ir ka­ran­ti­no są­ly­gos stip­riai smo­gė vi­du­ti­niam ir smul­kia­jam ver­slui. Kaip ži­no­me, bū­tent smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis ver­slas per me­tus į biu­dže­tą įne­ša per 1 mlrd. eu­rų. Pa­gal­ba iš­ties yra la­bai rei­ka­lin­ga. Dė­ko­ju. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Tai bu­vo pas­ku­ti­nis šios die­nos tiek pa­reiš­ki­mas, tiek dar­bo­tvarkės klau­si­mas. Li­ko vie­nas klau­si­mas, tai yra bal­sa­vi­mai.

 

17.52 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 4.85 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-325 (pateiki­mo tę­si­nys)

 

Pir­ma­sis klau­si­mas, dėl ku­rio Sei­mas tu­rė­tų ap­si­spręs­ti, 2-4 klau­si­mas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so 4.85 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-325. Kas pri­ta­ria įsta­ty­mo pro­jek­tui, bal­suo­ja už, kas ne­pri­ta­ria, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vo 89 Sei­mo na­riai: už – 57, prieš – 3, su­si­lai­kė 29. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu siū­lo­ma skir­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 29 die­ną.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – J. Ur­ba­na­vi­čius.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). No­rė­tu­me pa­pra­šy­ti, kad įtrauk­tu­mė­te kaip pa­pil­do­mą ko­mi­te­tą Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tą. Su Ais­te dėl šio klau­si­mo su­tar­ta.

PIRMININKAS. Pra­šau. L. Girs­kie­nė.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Pro­jek­to ini­cia­to­riai tu­rė­tų ne­nu­steb­ti, kad da­bar po dau­gia­bu­čius na­mus pra­dės vaikš­čio­ti įvai­raus plau­ko įmo­nės ir siū­lys vyk­dy­ti re­no­va­ci­ją.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ger­bia­mi ko­le­gos, bu­vo J. Ur­ba­na­vi­čiaus pa­siū­ly­mas kaip pa­pil­do­mą įtrauk­ti Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tą, pa­grin­di­niu skir­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą ir svars­ty­ti bir­že­lio 29 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti to­kiems siū­ly­mams ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Pri­tar­ta. La­bai dė­kui.

 

17.54 val.

Lais­vės gy­nė­jo tei­si­nio sta­tu­so įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-415 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas, dėl jo tu­rė­tu­me ap­si­spręs­ti, 2-9 klau­si­mas – Lais­vės gy­nė­jo tei­si­nio sta­tu­so įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-415. Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo, bal­suo­ja už, kas ne­pri­ta­ria, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vo 91 Sei­mo na­rys: už bal­sa­vo 89, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 2. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu siū­lo­ma skir­ti Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tą ir siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 27 die­ną.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – P. Kuz­mic­kie­nė.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, no­rė­tu­me Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jo­je svars­ty­ti šį klau­si­mą.

PIRMININKAS. Kaip pa­pil­do­ma.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, kaip pa­pil­do­ma.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me kaip pa­pil­do­mą įtrauk­ti Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ją? Tuo­met kaip pa­grin­di­nis Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas ir svars­ty­tu­me ge­gu­žės 27 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta. La­bai ačiū.

 

17.55 val.

Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 23 straips­nio 2 da­lies pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-188 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Pas­ku­ti­nis dar­bo­tvarkės klau­si­mas, dėl jo tu­rė­tu­me ap­si­spręs­ti, 2-13 klau­si­mas – Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 23 straips­nio 2 da­lies pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-188. Kas pri­ta­ria įsta­ty­mo pro­jek­tui, bal­suo­ja už, kas ne­pri­ta­ria, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Bal­sa­vo 94 Sei­mo na­riai: už – 49, prieš – 10, su­si­lai­kė 35. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Pra­šom. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – A. Ged­vi­lie­nė.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mes pra­šy­tu­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to.

PIRMININKAS. Vy­riau­sy­bės iš­va­dos pra­šo­ma. Ger­bia­mi ko­le­gos, pir­ma dėl ko­mi­te­to. Ar ga­li­me ap­si­spręs­ti pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu skir­ti Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tą? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Siū­lo­ma svars­ty­mo da­ta – bir­že­lio 29 die­na. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta. Ar ga­li­me pri­tar­ti taip pat ben­dru su­ta­ri­mu dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos? Ga­li­me. La­bai dė­kui. Pri­tar­ta.

Tai bu­vo pas­ku­ti­nis dar­bo­tvarkės klau­si­mas, dėl ku­rio tu­rė­jo­me ap­si­spręs­ti. Šios die­nos po­sė­dis į pa­bai­gą. Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 94 Sei­mo na­riai. Ba­lan­džio 27 die­nos va­ka­ri­nis ple­na­ri­nis po­sė­dis baig­tas. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialde­mo­kratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frak­cija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.