Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 13, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

IV (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 169

STENOGRAMA

 

2022 m. gegužės 17 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pra­de­da­me 2022 m. ge­gu­žės 17 d. ry­ti­nį Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas)

M. STROLYS (Sei­mo po­sė­džių sek­re­to­ria­to vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas). Jo Eks­ce­len­ci­ja Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas G. Nau­sė­da, Pre­zi­den­tas V. Adam­kus, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-Atku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­kas V. Land­sber­gis. (Plo­ji­mai)

 

10.01 val.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo apdovano­ji­mo – Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės – iškilmingas įteikimas Pre­zi­den­tui Val­dui Adam­kui

 

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, gar­būs sve­čiai, pra­de­da­me Pre­zi­den­to V. Adam­kaus ap­do­va­no­ji­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ap­do­va­no­ji­mu – Alek­san­dro Stul­gins­kio žvai­gž­de – ce­re­mo­ni­ją. Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės ap­do­va­no­ji­mą Sei­mas įstei­gė mi­nė­da­mas Stei­gia­mo­jo Sei­mo 100-ąsias me­ti­nes. Aukš­čiau­siu Sei­mo ap­do­va­no­ji­mu sie­kia­ma įver­tin­ti es­mi­nes pa­stan­gas puo­se­lė­jant par­la­men­ta­riz­mo, de­mo­kra­tijos ir vals­ty­bin­gu­mo idė­jas.

Šiais me­tais Sei­mas nu­spren­dė ant­ro­jo Lie­tu­vos Pre­zi­den­to Alek­san­dro Stul­gins­kio žvai­gž­de ap­do­va­no­ti Pre­zi­den­tą V. Adam­kų ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų se­na­to­rių R. Dž. Dur­bi­ną. Toks pa­si­rin­ki­mas, ypač tu­rint gal­vo­je da­bar vyks­tan­tį ka­rą prieš de­mo­kra­tiją ir va­ka­rie­tiš­kas ver­ty­bes, tik­rai nė­ra at­si­tik­ti­nis. Ag­re­si­ja Uk­rai­no­je pa­ro­dė, kad šia­me ka­re ne­ga­li bū­ti neut­ra­lios po­zi­ci­jos, kad ypač ver­ti pa­gar­bos ir įver­ti­ni­mo tie, ku­rie nuo­sek­liai dė­jo mak­si­ma­lias pa­stan­gas, kad Lie­tu­va kuo grei­čiau pa­si­trauk­tų iš pil­ko­sios zo­nos, kuo pil­niau in­teg­ruo­tų­si į svar­biau­sias Va­ka­rų struk­tū­ras – NATO ir Eu­ro­pos Są­jun­gą.

Čia svar­būs nuo­pel­nai yra lie­tu­vių kil­mės se­na­to­riaus R. Dž. Dur­bi­no, ku­ris vi­suo­met rė­mė Lie­tu­vą jai sie­kiant Ne­pri­klau­so­my­bės, nuo­lat pa­dė­jo tvir­ti­nant Lie­tu­vos ir JAV tarp­vals­ty­bi­nius ry­šius. Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dė jam bus įteik­ta vė­liau.

Lie­tu­vai tam­pant Va­ka­rų pa­sau­lio da­li­mi, ypa­tin­gas vaid­muo te­ko Pre­zi­den­tui V. Adam­kui. Čia svar­būs ne tik Pre­zi­den­to V. Adam­kaus reikš­min­gi nuo­pel­nai de­ry­bo­se dėl eu­ro­at­lan­ti­nės in­teg­ra­ci­jos. Ma­no ma­ny­mu, ne ma­žiau svar­bu ir tai, kad Pre­zi­den­tas V. Adam­kus sa­vo pa­vyz­džiu ro­dė ir ro­do, kaip vei­kia va­ka­rie­tiš­ka po­li­ti­nė kul­tū­ra, su­stip­rin­ta as­me­ny­bės ža­ve­sio ir in­te­li­gen­tiš­ku­mo. Ne­abe­jo­ju, kad taip pat ir dėl V. Adam­kaus po­li­ti­nės lai­ky­se­nos per dvi pre­zi­den­ti­nes ka­den­ci­jas ir po jų šian­dien tu­ri­me tiek są­mo­nin­gų va­ka­rie­tiš­kos orien­ta­ci­jos pi­lie­čių sa­vo vals­ty­bė­je. Ačiū jums už tai, Pre­zi­den­te! (Plo­ji­mai)

Da­bar į tri­bū­ną no­rė­čiau pa­kvies­ti Jo Eks­ce­len­ci­ją Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tą G. Nau­sė­dą.

 

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos kal­ba

 

G. NAUSĖDA. Ger­bia­mas Pre­zi­den­te Val­dai Adam­kau, ger­bia­mas At­ku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­ke pro­fe­so­riau Vy­tau­tai Land­sber­gi, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke Vik­to­ri­ja Čmi­ly­te-Niel­sen, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, sve­čiai.

Iš tik­rų­jų yra la­bai leng­va ir ma­lo­nu kal­bė­ti apie Pre­zi­den­tą V. Adam­kų. Jį li­ki­mas ap­do­va­no­jo nuo­sta­biu ir la­bai įdo­miu, tu­ri­nin­gu gy­ve­ni­mu. Kar­tais net sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kad tai žmo­gus, ku­ris gy­ve­no dar to­je epo­cho­je, apie ku­rią mes dau­giau­sia ži­no­me iš is­to­ri­jos va­do­vė­lių. Ži­no­me to me­to vie­šo­jo gy­ve­ni­mo, ga­li­ma sa­ky­ti, kla­si­kus. Su kai ku­riais iš jų Pre­zi­den­tas V. Adam­kus tu­rė­jo ga­li­my­bę ben­drau­ti tie­sio­giai ir vė­liau pa­lai­ky­ti il­ga­me­čius ry­šius, ta­čiau jo gy­ve­ni­mas taip pat at­spin­dė­jo ir dra­ma­tiš­ką mū­sų vals­ty­bės is­to­ri­ją – ne­pri­klau­so­my­bę, ku­rią mes pra­ra­do­me dėl bru­ta­laus ag­re­so­riaus, ku­ris šian­dien sa­vo aš­me­nų ašt­ru­mą mė­gi­na ki­to­je Eu­ro­pos vals­ty­bė­je – Uk­rai­no­je. Pre­zi­den­tas V. Adam­kus, net ir pa­si­trau­kęs iš Lie­tu­vos, vi­są lai­ką li­ko Lie­tu­vo­je. Vi­sas jo gy­ve­ni­mas, pro­fe­si­nė veik­la bu­vo nu­kreip­ti į tai, kad vie­ną gra­žią die­ną (ir aš tur­būt drą­siai ga­liu tai tvir­tin­ti už jus, Pre­zi­den­te, kad jūs ti­kė­jo­te) Lie­tu­va bus lais­va. Tik gal­būt tuo me­tu dar ne­įsi­vaiz­da­vo­te, kad jūs tap­si­te ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tu, ir tą sa­vo ka­den­ci­ją pa­kar­to­jo­te.

Nuo­sta­bu, kad bū­da­mas po­li­ti­ko­je jūs vi­sa­da iš­li­ko­te žmo­gu­mi, jūs iš­lai­kė­te tą aukš­tą mo­ra­lu­mo stan­dar­tą, tik­rai ne vi­siems tai pa­vyks­ta, jums tai pa­vy­ko. Pir­miau­sia jūs esa­te žmo­gus, ku­ris at­jau­čia, ku­ris su­pran­ta, ku­ris iš­gy­ve­na, ku­ris pik­ti­na­si dėl ne­tei­sy­bės, o tik vė­liau jau esa­te tas, ku­ris rū­pi­na­si ben­druo­me­ni­niais vi­sos vals­ty­bės rei­ka­lais. Aš ne­ga­liu ne­si­ža­vė­ti, nes šiuo me­tu mes esa­me tuo­se pa­čiuo­se rū­muo­se. Jūs ten lan­ko­tės, aš tai pui­kiai ži­nau, la­bai daž­nai. Jūs ga­lė­tu­mė­te lan­ky­tis ir re­čiau, bet to­kia yra jū­sų na­tū­ra, net ir pa­bai­gęs ei­ti gar­bin­gas pa­rei­gas jūs to­liau gal­vo­ja­te ir vi­są lai­ką rū­pi­na­tės Lie­tu­vos pro­ble­mo­mis ir Lie­tu­vos rei­ka­lais.

Daug kas ga­lė­tų vie­toj jū­sų pa­sa­ky­ti, kad štai aš jau sa­vo di­dži­ą­ją naš­tą pa­kė­liau, gar­bin­gai ne­šiau ir da­bar ga­liu pail­sė­ti. Tik ne Pre­zi­den­tas V. Adam­kus. Daug kas ga­lė­tų pa­sa­ky­ti, kad da­ly­va­vau ne­pa­pras­tai svar­biuo­se is­to­ri­niuo­se Lie­tu­vos vals­ty­bės rai­dos mo­men­tuo­se, ją pri­imant į NATO, pri­imant į Eu­ro­pos Są­jun­gą. Aš jau pa­da­riau dau­giau, ge­ro­kai dau­giau, nei įma­no­ma pa­da­ry­ti per vie­ną gy­ve­ni­mą, ir ga­liu pail­sė­ti, tik ne Pre­zi­den­tas V. Adam­kus. To­dėl ma­ty­da­mas jū­sų jau­nat­viš­ką sto­tą aš tik­rai džiau­giuo­si ir esu tik­ras, kad ir to­liau jūs bū­si­te kar­tu su mu­mis vi­so­mis pras­mė­mis – ir kai pro­ble­mos, ir kai džiaugs­mai, ir brė­žiant at­ei­ties kon­tū­rus.

Kai aš tai su­pran­tu, man tam­pa ge­ra, sau­giau. Ir aš lin­kiu jums, kad Lie­tu­va dar ga­lė­tų la­bai il­gai džiaug­tis jū­sų vi­suo­me­ni­niu gy­ve­ni­mu, nes jū­sų vi­suo­me­ni­nis gy­ve­ni­mas yra tik­rai pa­vyz­dys kiek­vie­nam iš mū­sų. Jūs esa­te ne­abe­jo­ti­nai ver­tas šio gar­bin­go ap­do­va­no­ji­mo, ku­ris šian­dien bus įteik­tas. Aš džiau­giuo­si ga­lin­tis bū­ti šio įvy­kio liu­di­nin­ku. Ačiū jums. (Plo­ji­mai)

 

Sei­mo ap­do­va­no­ji­mo – Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės – stei­gi­mo ini­cia­to­riaus Vik­to­ro Pranc­kie­čio kal­ba

 

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju Pre­zi­den­tui G. Nau­sė­dai. Kvie­čiu į tri­bū­ną Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės ini­cia­to­rių V. Pranc­kie­tį.

V. PRANCKIETIS (LSF*). Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Pre­zi­den­te Val­dai Adam­kau, šian­dien jū­sų die­na. Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Res­pub­li­kos Pre­zi­den­te Gi­ta­nai Nau­sė­da, Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Pre­zi­den­te Vy­tau­tai Land­sber­gi, Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Sei­mo na­riai, Vy­riau­sy­bės na­riai ir mie­li Lie­tu­vos žmo­nės. Vyks­ta daug svar­bių įvy­kių. Ir vie­nas iš jų yra šian­dien. Jau mi­nė­ta ka­ro aki­vaiz­da, tie svar­būs ir grau­dūs įvy­kiai vyks­ta ša­lia mū­sų. Bet ša­lia mū­sų šian­dien yra ir žmo­gus, lė­męs dau­ge­lį mū­sų ša­lies įvy­kių. Taip jau su­ta­po, kad XII ir XIII Sei­mams te­ko pa­mi­nė­ti daug svar­bių įvy­kių šimt­me­čių. Tie šimt­me­čiai bu­vo Lie­tu­vos at­kū­ri­mo, ka­riuo­me­nės įkū­ri­mo, net že­mės re­for­mos šimt­me­tis. Jei­gu pa­mi­nė­tu­me šiuos me­tus, Krep­ši­nio šimt­me­čio me­tai – taip pat Lie­tu­vai svar­bi da­ta. Prie šių įvy­kių iš­ta­kų vi­sa­da bū­rė­si Lie­tu­vos de­mo­kra­tijos tė­vai, o tarp jų – Sei­mo Pir­mi­nin­kas ir Pre­zi­den­tas A. Stul­gins­kis.

Leis­ki­te pri­min­ti is­to­ri­ją, ap­do­va­no­ji­mo su­kū­ri­mo is­to­ri­ją, gi­mi­mą ap­do­va­no­ji­mo, skir­to pa­gerb­ti ne tik as­me­nims, ku­riems bus įteik­ti ap­do­va­no­ji­mai, bet ir as­me­ny­bei – A. Stul­gin­skiui. Jis bu­vo, jau mi­nė­jau, Sei­mo Pir­mi­nin­kas, iki šiol jau­niau­sias Sei­mo Pir­mi­nin­kas, jis bu­vo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas. Sei­mo Pir­mi­nin­ko ka­den­ci­ja ne­bu­vo nu­trū­ku­si iki 1936 me­tų. Tai yra tur­būt il­giau­siai iš­bu­vęs Sei­mo Pir­mi­nin­kas. Trem­ti­nys, dar­bi­nin­kas Vy­tė­nų ban­dy­mų sto­ty­je. To­kia bu­vo ši as­me­ny­bė.

Pra­ėjo 102 me­tai ir 2 die­nos iki šian­dien, kai bu­vo iš­rink­tas mū­sų I Sei­mas, o ta­me Sei­me A. Stul­gins­kis bu­vo iš­rink­tas Sei­mo Pir­mi­nin­ku. Abu Sei­mai, XII ir XIII, pri­ta­rė idė­jai įkur­ti Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės ap­do­va­no­ji­mą. Ap­do­va­no­ja­mi as­me­nys – ne­abe­jo­ti­ni mo­rali­niai au­to­ri­te­tai. Tai Pre­zi­den­tas V. Adam­kus ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų se­na­to­rius R. Dž. Dur­bi­nas. Dė­ko­ju Sei­mui už vie­nin­gai reiš­kia­mą pa­gar­bą ap­do­va­no­ja­mie­siems.

Šian­dien gar­bė svei­kin­ti Pre­zi­den­tą V. Adam­kų. 2020 m. ge­gu­žės 14 d. ren­giau kal­bą Sei­mo šimt­me­čio mi­nė­ji­mui. Taip su­ta­po, li­ki­mas, kad Pre­zi­den­tas V. Adam­kus pa­skam­bi­no man ki­tu rei­ka­lu. Bet jau tuo­met man bu­vo gi­mu­si idė­ja, kad A. Stul­gins­kis yra as­me­ny­bė, ku­rią rei­kia pa­mi­nė­ti ir pa­žy­mė­ti. Pa­klau­siau, ką ma­ny­tu­mė­te, jei­gu siū­ly­tu­me to­kį ap­do­va­no­ji­mą? Pre­zi­den­te (ci­tuo­ju jus), jūs at­sa­kė­te: „A. Stul­gins­kis – tai ne­pel­ny­tai ne­įver­tin­ta as­me­ny­bė, ir aš jį pa­ži­no­jau.“ Dė­ko­ju, Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Pre­zi­den­te Val­dai Adam­kau, už aukš­čiau­sios pra­bos krikš­tą pri­imant aukš­čiau­sią Sei­mo ap­do­va­no­ji­mą – Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dę, de­mo­kra­tijos spin­dė­ji­mo žen­klą. Te­gu de­mo­kra­tijos tau­rė vi­sa­da bū­na ku­pi­na Lie­tu­vos pa­si­di­džia­vi­mo, aukš­tos mo­ra­lės ir at­si­da­vi­mo tau­tai. Vi­si Lie­tu­vos so­dai, Pre­zi­den­te Val­dai Adam­kau, šian­dien žy­di jums. O šiuos žie­dus leis­ki­te Sei­mo plo­ji­mais per jus pa­ly­dė­ti po­niai A. Adam­kie­nei, vi­sa­da esan­čiai drau­ge. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju V. Pranc­kie­čiui.

 

Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės sky­ri­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko An­ta­no Vin­kaus kal­ba

 

No­rė­čiau į tri­bū­ną pa­kvies­ti ger­bia­mą A. Vin­kų, Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės sky­ri­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ką.

A. VINKUS (LVŽSF). Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­te Gi­ta­nai Nau­sė­da, Pre­zi­den­te Val­dai Adam­kau, ger­bia­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­ke pro­fe­so­riau Vy­tau­tai Land­sber­gi, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai ir gar­būs sve­čiai. Džiau­gia­mės, kad Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas V. Adam­kus šian­dien at­vy­ko į šiuos Sei­mo rū­mus, mus vi­sus pa­ger­bė ir mes tu­ri­me pro­gą iš­kil­min­gai įteik­ti aukš­čiau­sią Sei­mo ap­do­va­no­ji­mą už par­la­men­ta­riz­mo, de­mo­kra­tijos ir vals­ty­bin­gu­mo idė­jų puo­se­lė­ji­mą. Kar­tu ap­gai­les­tau­ja­me, kad JAV se­na­to­rius R. Dž. Dur­bi­nas šian­dien ne­ga­lė­jo at­vyk­ti, to­dėl jam Sei­mo ap­do­va­no­ji­mas bus įteik­tas ki­tu me­tu Sei­mo val­dy­bos spren­di­mu nu­sta­ty­ta tvar­ka.

Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, mie­li ir ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, ačiū jums už man su­teik­tą gar­bę pri­sta­ty­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to V. Adam­kaus veik­lą ir di­džiu­lius nuo­pel­nus mū­sų Tė­vy­nei.

1998 me­tais V. Adam­kus pra­dė­jo ei­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to pa­rei­gas ir, iš­kė­lęs spar­taus ša­lies mo­der­ni­za­vi­mo idė­ją, nuo­sek­liai rė­mė jos įgy­ven­di­ni­mą, klo­jo pi­lie­ti­nės san­tar­vės, po­li­ti­nio pliu­ra­liz­mo ir to­le­ran­ci­jos pa­ma­tus Lie­tu­vo­je. Ta­pęs Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vu ir jau­nos vals­ty­bės pi­lie­čių ben­druo­me­nės ly­de­riu, V. Adam­kus ta­po ir vi­suo­me­nę įkve­pian­čiu mo­ra­li­niu au­to­ri­te­tu, ku­rio tvir­tu­mą tik su­stip­ri­no is­to­ri­jos lai­ko tėk­mė. Pir­mo­jo­je inau­gu­ra­ci­nė­je kal­bo­je Pre­zi­den­tas V. Adam­kus pa­brė­žė pi­lie­ti­nės ben­druo­me­nės rai­dos svar­bą ir at­krei­pė dė­me­sį, kad tam bū­ti­na są­ly­ga – įtvir­tin­ti mo­ra­lės stan­dar­tą, pa­gal ku­rį už sa­vo žo­džius ir po­el­gius žmo­gus bū­tų at­sa­kin­gas ir sau pa­čiam, ir ki­tiems, o val­džios ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­ga – su­da­ry­ti tam tei­si­nes ir tech­ni­nes są­ly­gas. Ei­da­mas vals­ty­bės va­do­vo pa­rei­gas jis li­ko iš­ti­ki­mas šiems veik­los prin­ci­pams. Vie­nas di­džiau­sių V. Adam­kaus pre­zi­den­ta­vi­mo pa­sie­ki­mų yra jo di­džiu­lis in­dė­lis į de­ry­bas dėl sto­ji­mo į svar­biau­sias Va­ka­rų pa­sau­lio ben­dri­jos ins­ti­tu­ci­jas – NATO ir Eu­ro­pos Są­jun­gą.

Vie­nas iš V. Adam­kaus pre­zi­den­ta­vi­mo pa­sie­ki­mų yra į Eu­ro­pą grįž­tan­čios Lie­tu­vos eu­ro­pie­tiš­kos re­pu­ta­ci­jos at­kūri­mas. Pa­grin­di­nis Pre­zi­den­to V. Adam­kaus vyk­dy­tos už­sie­nio po­li­ti­kos bruo­žas – po­li­ti­kai pri­va­lo pai­sy­ti es­mi­nių tarp­tau­ti­nės tei­sės prin­ci­pų, pa­gar­bos žmo­gaus tei­sėms, vals­ty­bių su­ve­re­nu­mui, ša­lies te­ri­to­ri­jos vien­ti­su­mui.

Pre­zi­den­tas V. Adam­kus ver­ti­na­mas už at­vi­rą ir vi­sa ap­iman­čią Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ką. Vie­nas jo pri­ori­te­tų bu­vo Bal­ti­jos re­gio­no vals­ty­bių są­vei­ka. Tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių – Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos va­do­vų nuo­la­ti­nės kon­sul­ta­ci­jos dėl in­teg­ra­ci­jos į eu­ro­pi­nes ir trans­at­lan­ti­nes struk­tū­ras, vė­liau – ben­dra­dar­bia­vi­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO vi­du­je ta­po įpra­s­ta prak­ti­ka. Jis dė­jo daug pa­stan­gų stip­ri­nant Lie­tu­vos ir Len­ki­jos ry­šius, o sun­kiau­sio­mis aki­mir­ko­mis bu­vo ir tar­pi­nin­ku sie­kiant su­ta­ri­mų tarp Len­ki­jos ir di­džių­jų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių. Pre­zi­den­to V. Adam­kaus pa­stan­go­mis nuo 1998 me­tų Lie­tu­va ir Len­ki­ja ta­po stra­te­gi­nė­mis part­ne­rė­mis. Dau­ge­ly­je dvi­ša­lių su­si­ti­ki­mų bu­vo ap­ta­ria­mi Lie­tu­vos ir Len­ki­jos stra­te­gi­nės part­ne­rys­tės, re­gio­ni­nio sau­gu­mo, kul­tū­ri­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo, lie­tu­vių ir len­kų tau­ti­nių ma­žu­mų bei ki­ti klau­si­mai. Pre­zi­den­tas V. Adam­kus, siek­da­mas glau­daus dia­lo­go su Len­ki­ja, ne­ven­gė su­dė­tin­gų abie­jų tau­tų ben­dros is­to­ri­jos klau­si­mų.

Pre­zi­den­tas V. Adam­kus sa­vo už­sie­nio po­li­ti­ką iš­plė­tė į Eu­ro­pos ry­tus – čia ke­lio į de­mo­k­ra­tinių ša­lių ben­dri­ją in­ten­sy­viai ieš­ko­jo ki­tos po­so­vie­ti­nės ša­lys, ypač Uk­rai­na. Pre­zi­den­tas reikš­min­gai pri­si­dė­jo prie Uk­rai­nos, Sa­kart­ve­lo, Mol­do­vos ir ki­tų ša­lių lais­vės stip­ri­ni­mo.

V. Adam­kaus nuo­pel­nai, stip­ri­nant ci­vi­li­za­ci­jų dia­lo­gą, bu­vo įver­tin­ti ne vie­nos vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mu. 2003 me­tais jam bu­vo su­teik­tas UNESCO Ge­ros va­lios am­ba­sa­do­riaus ži­nių vi­suo­me­nei ti­tu­las, 2007 me­tais už sėk­min­gą tar­pi­nin­ka­vi­mą per svar­bias Eu­ro­pos tarp­tau­ti­nes de­ry­bas jam skir­tas Me­tų eu­ro­pie­čio ti­tu­las.

Ger­bia­mas ir my­li­mas Pre­zi­den­te, jū­sų di­džiu­lis in­dė­lis į dar­bą su iš­ei­vi­ja. Jūs ne kar­tą sa­kė­te, kad iš­ei­vi­jos ir tė­vy­nės ry­šys tu­ri bū­ti la­bai glau­dus – tie­sio­gi­nis ir dva­si­nis. Jis bu­vo bū­ti­nas lie­tu­vių iš­ei­vi­jai iš­lik­ti, jis bu­vo rei­ka­lin­gas ir tė­vy­nės lais­vei at­kur­ti. Ma­nau, kad ir da­bar­ties pa­sau­ly­je šis ry­šys ne­pra­ran­da eg­zis­ten­ci­nės svar­bos. Gy­vy­bin­ga, kū­ry­bin­ga iš­ei­vi­ja ga­li ir tu­ri bū­ti įta­kin­ga Lie­tu­vos in­te­re­sų gy­nė­ja. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad ma­no įpė­di­nė po­nia D. Asa­na­vi­čiū­tė vi­siš­kai pri­ta­ria šiems žo­džiams.

Kaip Ne­rin­gos mies­to gar­bės pi­lie­čiui, va­kar man pa­skam­bi­no Ne­rin­gos me­ras ir Ne­rin­gos žmo­nių var­du, Pre­zi­den­te, pra­šė pa­dė­ko­ti jums už mei­lę šiam nuo­sta­biam, gra­žiam kraš­tui, ku­riam ly­gių pa­sau­ly­je nė­ra. Bū­da­mas Ne­rin­gos gar­bės pi­lie­tis ir ne­bū­da­mas, jūs daug pa­da­rė­te, kad Ne­rin­ga šian­dien su­kles­tė­tų.

La­bai džiau­gia­mės, kad mū­sų tau­ta tu­rė­jo iš­skir­ti­nę ga­li­my­bę vi­są de­šimt­me­tį ju­mis di­džiuo­tis kaip sa­vo ly­de­riu, tie­sio­giai pa­jus­ti aukš­tos po­li­ti­nės ir dva­si­nės kul­tū­ros, to­le­ran­ci­jos vals­ty­bės va­do­vo dva­sią. Mes tuos il­gus me­tus mo­kė­mės iš jū­sų vals­ty­bės val­dy­mo me­no, el­ge­sio kul­tū­ros, žmo­nių šil­tų ir ne­sa­va­nau­diš­kų tar­pu­sa­vio san­ty­kių puo­se­lė­ji­mo, mes nuo­lat ro­do­me jus kaip pa­vyz­dį sa­vo vai­kams ir anū­kams. Jūs, tiek bū­da­mas emig­ra­ci­jo­je, tiek grį­žęs į tė­vy­nę, iš­skir­ti­nai rū­pi­no­tės mū­sų tau­tos ge­ro­ve, mū­sų žmo­nių kul­tū­ra, mū­sų gam­tos iš­sau­go­ji­mu, Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mu ir Lie­tu­vos at­ei­ti­mi.

Iš­skir­ti­nis jū­sų bruo­žas – kai ta­po­te Pre­zi­den­tu, jūs la­bai pa­gar­biai ben­dra­vo­te su bu­vu­siu Pre­zi­den­tu, ne­nu­stū­mė­te jo į už­ri­bį, ėjo­te kar­tu, ta­rė­tės, kaip dau­giau pri­si­dė­ti, kaip da­ry­ti ge­res­nius dar­bus mū­sų tė­vy­nės la­bui. Jūs vi­są gy­ve­ni­mą, už­im­da­mas įvai­rius pos­tus, ypač pre­zi­den­tau­da­mas, kvie­tė­te mus vi­sus vie­ny­bės, pa­gar­bos ir mei­lės vie­nas ki­tam. Ci­tuo­ju jū­sų žo­džius: „Nes tik jaus­da­mi ben­dru­mą, jaus­da­mi pa­si­ti­kė­ji­mą vie­nas ki­tu, mes esa­me stip­rūs, esa­me vie­nin­te­lės tė­vy­nės Lie­tu­vos vai­kai. Tik mei­lė ar­ti­mam, gim­tam kraš­tui jun­gia mus, ve­da prie­kin, ska­ti­na da­ry­ti pras­min­gus ir kil­nius dar­bus var­dan kles­tin­čios Lie­tu­vos.“ Jūs mo­kė­te vi­sus mus iš­min­ties ir daž­nai sa­kė­te, kad iš­min­tis tai yra pro­to veid­ro­dis, tai yra sie­los sky­das ir pa­lai­min­tas tas, ku­ris sten­gia­si jį įgy­ti, nes ji – vi­sų kil­nių dar­bų dir­va ir šak­nis.

Kaip gy­dy­to­jas ir žmo­gus, mel­džiu Die­vo šian­dien, šią iš­kil­min­gą die­ną, kad jū­sų gy­ve­ni­mas tęs­tų­si dar daug daug me­tų, mei­lę ir pa­gar­bą mes vi­si jus­tu­me dar il­gus me­tus. Nuo­šir­džiau­si lin­kė­ji­mai jū­sų žmo­nai po­niai Al­mai. Bū­ki­te lai­min­gi.

Ge­ra­sis Die­ve, šią iš­kil­min­gą die­ną, kai dva­sios tau­ru­mas mū­sų vi­sų šir­dy­se yra pa­ki­lęs iki kul­mi­na­ci­jos, lai­mink mū­sų bran­gų Pre­zi­den­tą, lai­mink mū­sų bran­gų Pre­zi­den­tą po­ną V. Adam­kų, mū­sų vi­sų la­bui, kiek­vie­no iš mū­sų la­bui ir mū­sų bran­gios Tė­vy­nės Lie­tu­vos ge­ro­vei. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju A. Vin­kui. (Plo­ji­mai)

 

Pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus kal­ba

 

Da­bar no­rė­čiau pa­kvies­ti į ap­do­va­no­ji­mo ce­re­mo­ni­ją ger­bia­mą Pre­zi­den­tą V. Adam­kų. (Plo­ji­mai)

V. ADAMKUS. La­bai ačiū. Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke Vik­to­ri­ja Čmi­ly­te-Niel­sen, Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­te Gi­ta­nai Nau­sė­da, At­ku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­ke Vy­tau­tai Land­sber­gi, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai ir šio po­sė­džio sve­čiai, su­si­rin­ko­me į Sei­mo po­sė­dį, ku­ris yra iš­skir­ti­nis Lie­tu­vai ir jos is­to­ri­jai. Iš­skir­ti­nis mums vi­siems ir, ži­no­ma, man as­me­niš­kai. Tai 100 me­tų Lie­tu­vos par­la­men­ta­riz­mo tra­di­ci­jai, 100 me­tų nuo to lai­ko, kai Lie­tu­va pa­si­skel­bė res­pub­li­ka, tvar­ko­ma de­mo­kra­tijos pa­grin­dais ir tei­sin­gu­mu, įsta­ty­mų vir­še­ny­bės ir įsta­ty­mų įgy­ven­di­ni­mo prin­ci­pais. Tai bu­vo is­to­ri­nės reikš­mės įvy­kis, žy­min­tis svar­bų per­ėji­mą į nau­ją po­li­ti­kos kul­tū­ros lyg­me­nį.

A. Stul­gins­kis bu­vo ak­ty­vus šių is­to­ri­nių Lie­tu­vos įvy­kių da­ly­vis, to­dėl jau­čiuo­si iš­skir­ti­nai pa­gerb­tas jū­sų ap­si­spren­di­mu skir­ti man ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų se­na­to­riui R. Dž. Dur­bi­nui Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės ap­do­va­no­ji­mą. Esu gi­liai su­jau­din­tas ir dė­kin­gas. Šis įver­ti­ni­mas ski­ria­mas už par­la­men­ta­riz­mo, de­mo­kra­tijos ir vals­ty­bin­gu­mo idė­jų puo­se­lė­ji­mą. Jei­gu ma­no dar­bai šian­die­nos pi­lie­čio aky­se bu­vo bū­tent to­kie, va­di­na­si, esa­me ben­dra­min­čiai. Vi­są są­mo­nin­gą gy­ve­ni­mą, pra­de­dant pa­aug­lio da­ly­va­vi­mu an­ti­na­ci­nė­je re­zis­ten­ci­jo­je ir bai­giant šian­die­ni­niais su­si­ti­ki­mais su Lie­tu­vos ir pa­sau­lio žmo­nė­mis, sten­giau­si dirb­ti sa­vo vals­ty­bei. Vi­są gy­ve­ni­mą vi­so­mis ga­li­my­bė­mis sie­kiau, kad Lie­tu­va bū­tų lais­va, de­mo­kra­tiška ir eu­ro­pie­tiš­ka.

Ma­nau, kad pa­na­šūs lū­kes­čiai ly­dė­jo ir Stei­gia­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­ko A. Stul­gins­kio dar­bus. Va­sa­rio 16-osios Lie­tu­va bu­vo žo­dis, ži­nia pa­sau­liui, kad mū­sų tau­ta gy­va, kad mes sie­kia­me vals­ty­bin­gu­mo ir nie­ka­da to sie­kio ne­at­si­sa­ky­si­me. O 1920 me­tais Stei­gia­ma­sis Sei­mas pa­da­rė vis­ką, kad, kaip Šven­ta­ja­me Raš­te pa­sa­ko­ma, žo­dis virs­tų kū­nu. Ne­pri­klau­so­my­bės de­kla­ra­ci­jo­je už­ra­šy­tas Lie­tu­vos lais­vės žo­dis vir­to Lie­tu­vos Res­pub­li­ka – lais­va, de­mo­kra­tiška, par­la­men­ti­ne vals­ty­be. Pra­ėjo dau­giau nei šim­tas me­tų, ta­čiau ši par­la­men­tiz­mo tra­di­ci­ja ne­nu­ver­tė­jo, net at­virkš­čiai, kaip ro­do šian­die­ni­niai įvy­kiai, lais­vė, de­mo­kra­tija, tik­ra­sis par­la­men­tiz­mas iš­lie­ka tik­rą­ja orios vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo šer­di­mi.

At­ski­ru sa­ki­niu no­riu pa­si­džiaug­ti, kad šis ap­do­va­no­ji­mas įtei­kia­mas ir se­na­to­riui R. Dž. Dur­bi­nui, Lie­tu­vos bi­čiu­liui, ku­ris dau­giau nei 30 me­tų pri­si­dė­jo prie mū­sų vals­ty­bin­gu­mo ir de­mo­kra­tijos, prie Lie­tu­vos var­do pa­sau­ly­je gar­si­ni­mo. Dar 1990 me­tų pa­va­sa­rį, Lie­tu­vai at­kū­rus ne­pri­klau­so­my­bę, kai pa­sau­lis ne­sku­bė­jo pri­pa­žin­ti Ko­vo 11-osios Lie­tu­vos, bū­tent se­na­to­rius R. Dž. Dur­bi­nas bu­vo At­sto­vų rū­mų re­zo­liu­ci­jos, ra­gi­nan­čios Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas pa­rem­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, au­to­rius. Vė­liau daug ir kan­triai dir­bo Lie­tu­vai įsi­tvir­ti­nant NATO al­jan­se. Tad pri­si­de­du prie vi­sų čia gra­žių pa­sa­ky­tų žo­džių, ski­ria­mų Lie­tu­vos bi­čiu­liui. Esu tik­ras – tu­rė­da­mi to­kių ben­dra­min­čių esa­me stip­rūs ir ma­to­mi pa­sau­ly­je.

Ger­bia­mie­ji, tik­ras po­li­ti­kas nie­ka­da ne­dir­ba dėl įver­ti­ni­mų ar ap­do­va­no­ji­mų. Vis­kas dėl žmo­nių, dėl vals­ty­bės, dėl de­mo­kra­tiško ir oraus gy­ve­ni­mo. Vis­kas var­dan tos Lie­tu­vos! Ale­k­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės švie­so­je nuo­šir­džiai lin­kiu, kad Lie­tu­va to­kia ir iš­lik­tų vi­sais lai­kais vi­so­se is­to­ri­nė­se si­tu­a­ci­jo­se, to­kia, ko­kia yra šian­dien, pri­si­dė­da­ma prie lais­vės ir tie­sos gy­ni­mo, ko­kia ji yra ir šian­dien uk­rai­nie­čiams ir vi­so pa­sau­lio žmo­nėms sa­ky­da­ma „Už jū­sų ir mū­sų lais­vę!“

Dar kar­tą nuo­šir­džiai dė­ko­ju vi­siems, ku­rių va­lia tai vyks­ta. Dė­ko­ju už gar­bin­gą ap­do­va­no­ji­mą, jį lai­kau vie­nu iš svar­biau­sių sa­vo gy­ve­ni­me. La­bai jums ačiū. (Plo­ji­mai)

M. STROLYS (Sei­mo po­sė­džių sek­re­to­ria­to vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas). Jo Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas G. Nau­sė­da, Pre­zi­den­tas V. Adam­kus, Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­kas V. Land­sber­gis. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ko­le­gos, ger­bia­mie­ji po­sė­džio da­ly­viai, sve­čiai, ce­re­mo­ni­ją, skir­tą Pre­zi­den­to V. Adam­kaus ap­do­va­no­ji­mui, bai­gė­me.

Kvie­čiu po­sė­džio pir­mi­nin­ka­vi­mą per­im­ti pir­mą­jį pa­va­duo­to­ją J. Raz­mą.

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­de­da­me dar­bi­nę po­sė­džio da­lį ir ją pra­de­da­me nuo re­gist­ra­ci­jos.

Už­si­re­gist­ra­vo 111 Sei­mo na­rių.

Dar tu­ri­me ir iš­kil­min­gų mo­men­tų. No­riu vi­sų var­du pa­svei­kin­ti ko­le­gą A. Po­cių, jis ne­se­niai šven­tė ju­bi­lie­jų. (Plo­ji­mai)

A. POCIUS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Tik­rai to­kia iš­kil­min­ga die­na ir šiek tiek dė­me­sio kliu­vo ir man. No­riu pa­si­nau­do­ti pro­ga ir, pa­dė­ko­da­mas už šį dė­me­sį, už šias gė­les, tie­siog pri­min­ti, kad bū­tent tą ge­gu­žės 14 die­ną prieš 50 me­tų sa­vo gy­vy­bę pa­au­ko­jo R. Ka­lan­ta. Kaip pri­si­me­na­me, bū­tent tą die­ną, kai man bu­vo 15 me­tų. Šis žmo­gus, jo pa­si­au­ko­ji­mas, tas lais­vės fa­ke­las ta­po man ta švie­sa, tuo orien­ty­ru, ku­ris bū­tent ve­dė šiuo ke­liu, ir tie­siog esu tuo, kuo esu šian­dien. Ačiū jums vi­siems. Sėk­mės ir ge­rų dar­bų. (Plo­ji­mai)

 

10.36 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

PIRMININKAS. Dar prieš pa­skelb­da­mas pir­mą­jį dar­bo­tvarkės klau­si­mą, pa­mi­nė­siu at­nau­jin­tą bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pės su­dė­tį. Jo­je yra K. Ado­mai­tis, V. Gi­rai­ty­tė-Juš­ke­vi­čie­nė, V. Ka­no­pa, K. Ma­žei­ka, Ž. Pa­vi­lio­nis, G. Sur­plys, J. Var­ka­lys, R. Že­mai­tai­tis.

 

10.37 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2022 m. ge­gu­žės 17 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Pa­gal mū­sų nu­me­ra­ci­ją skel­biu dar­bo­tvarkės 2 klau­si­mą – šios die­nos mū­sų po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mą. Ma­tau iš­si­ri­kia­vu­sius tris opo­zi­ci­jos at­sto­vus. Pa­kel­ki­te ran­ką, ku­ris čia bu­vo­te pir­ma­sis. Ro­do­ma, kad pir­ma­sis yra A. Ne­kro­šius. Pra­šom.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, frak­ci­jos var­du pra­šom per­kel­ti į va­ka­ri­nį po­sė­dį dar­bo­tvarkėje pa­žy­mė­tą 1-10 klau­si­mą, tai yra Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl tie­sio­gi­nio val­dy­mo Kal­va­ri­jos sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je įve­di­mo“ pro­jek­tą Nr. XIVP-1661. Ma­to­me, kad ry­ti­nis po­sė­dis tik­rai in­ten­sy­vus, yra ga­nė­ti­nai im­lus lai­kui, to­dėl pra­šo­me per­kel­ti į va­ka­ri­nį.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, per­kel­ti ne­ga­li­me, nes bu­vo pa­da­ry­ta per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio. Jūs tu­rė­si­te ga­li­my­bę, pra­si­dė­jus tam klau­si­mui, siū­ly­ti dar vie­ną per­trau­ką iki ki­to po­sė­džio. Tai yra vie­nin­te­lė sta­tu­ti­nė ga­li­my­bė. Ne­py­ki­te, jū­sų siū­ly­mo ne­ga­liu teik­ti bal­suo­ti.

To­liau – V. Ąžuo­las. Įvar­di­nau, tai jau sa­ky­ki­te.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frak­ci­jos var­du pra­šom iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės klau­si­mus nuo 1-3.1 iki 1-3.4, vi­są įsta­ty­mų blo­ką dėl biu­dže­to pa­kei­ti­mo. Pra­ei­tą sa­vai­tę ma­tė­me sek­to­riuo­se, ke­lių, sta­ty­bų sek­to­riuo­se, su­si­da­riu­sią ne­įpras­tą pa­dė­tį, kai ga­li suž­lug­ti daug pro­jek­tų. De­ja, bet val­dan­tie­ji ne­su­spė­jo pa­teik­ti pa­siū­ly­mų dėl pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo šiems sek­to­riams sky­ri­mo. Iš­brau­kus ir pa­da­rius per­trau­ką, bū­tų su­da­ry­ta ga­li­my­bė val­dan­tie­siems pa­teik­ti pa­siū­ly­mus ir pa­dė­ti šiems sek­to­riams. Nes, de­ja, žiū­rint į prem­je­rės lai­ky­se­ną, tai ji de­mon­st­ra­vo dau­giau aro­gan­ci­ją dėl šių pro­ble­mų spren­di­mo. Tad su­da­ry­ki­me ga­li­my­bę Sei­mo na­riams tas pro­ble­mas iš­spręs­ti.

PIRMININKAS. Bi­jau, kad jū­sų pa­siū­ly­mo taip pat ne­ga­lė­siu teik­ti bal­suo­ti, nes Biu­dže­to pro­jek­tas yra svars­to­mas pa­gal spe­cia­lią pro­ce­dū­rą. Pra­ėju­sį po­sė­dį mes fik­sa­vo­me jo pri­ėmi­mo da­tą, tai ta da­ta ir tu­ri bū­ti šian­dien. Ne­bent vie­nin­te­lis siū­ly­mas ga­li bū­ti jį nu­kel­ti į va­ka­ri­nį po­sė­dį, jei­gu jūs to­kį for­mu­luo­tu­mė­te. Taip sa­kant, vie­nin­te­lė ga­li­my­bė, ku­rią aš ga­liu teik­ti bal­suo­ti, bet į ki­tą die­ną ne­ga­liu teik­ti, nes vis­kas tu­ri bū­ti tvar­kin­gai pa­gal Sta­tu­tą. Pa­tvir­tin­tos da­tos nu­kė­li­mo ga­li­my­bės Sta­tu­te nė­ra nu­ma­ty­ta.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Per­kel­ki­me į va­ka­ri­nį ta­da.

PIRMININKAS. Ge­rai, tai for­mu­luo­ju, kad per­kel­tu­me į va­ka­ri­nį. Čia, ži­no­ma, ga­li­me bal­suo­ti, nes mes fik­sa­vome pri­ėmi­mo die­ną. Ma­nau, kad Sei­mo na­riai tik­rai no­rės iš­kart iš­spręs­ti tą klau­si­mą, bet for­ma­liai ga­li­me bal­suo­ti.

Kas dar? Ger­bia­mas D. Gai­žaus­kas.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ma­no tur­būt pa­teik­si­te siū­ly­mą. Frak­ci­jos var­du mes pra­šo­me iš dar­bo­tvarkės iš­brauk­ti 1-7 klau­si­mą, tai yra Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ko tei­si­nio sta­tu­so įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pa­grin­di­nis ar­gu­men­tas yra tas, kad pra­šo­me dar kar­tą vi­sų su­si­lai­ky­ti nuo įsta­ty­mų pro­jek­tų, ku­rie aud­ri­na ir prie­ši­na vi­suo­me­nę, ypač ka­ro Uk­rai­no­je me­tu.

PIRMININKAS. Su­pra­to­me. Bus bal­suo­ja­ma dėl pa­siū­ly­mo. K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Frak­ci­jos var­du pra­šau iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mą – Že­mės įsta­ty­mo Nr. 1446 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Su vie­na da­li­mi mes su­tin­ka­me dėl že­mės per­da­vi­mo sa­vi­val­dy­bėms, bet dėl ki­tos da­lies, kur fun­k­ci­jos per­duo­da­mos iš Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją, rei­kia de­ta­les­nio ap­lin­kos mi­nist­ro iš­aiš­ki­ni­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ge­rai. Siū­ly­mai už­fik­suo­ti. Da­bar dėl jų ap­si­sprę­si­me. Bal­sa­vi­mas dėl biu­dže­to blo­ko, aš taip sa­kau, nu­kė­li­mo į va­ka­ri­nį po­sė­dį, jį su­for­mu­la­vo V. Ąžuo­las. Bal­suo­ja­me dėl šio pa­siū­ly­mo.

Už – 56, prieš – 63, su­si­lai­kė 5. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Ki­tas siū­ly­mas – iš­brauk­ti dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mą, tai yra Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ko tei­si­nio sta­tu­so įsta­ty­mo pro­jek­tą. Bal­suo­ja­me dėl pa­siū­ly­mo.

Už – 54, prieš – 64. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Ir pas­ku­ti­nis siū­ly­mas – iš­brauk­ti dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mą, tiks­liau, vi­są pa­ke­tą, tai yra Že­mės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų įsta­ty­mo pro­jek­tą ir daug ly­di­mų­jų. Bal­suo­ja­me dėl siū­ly­mo iš­brauk­ti.

Už – 58, prieš – 63, su­si­lai­kė 5. Ir šiam pa­siū­ly­mui nė­ra pri­tar­ta. Lie­ka dar­bo­tvarkė to­kia, ko­kia bu­vo pa­teik­ta. Ar ga­li­me ją ben­dru su­ta­ri­mu pa­tvir­tin­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Gir­di­si įvai­rių bal­sų. Bal­suo­ja­me, kad pa­tvir­ti­na­me šios die­nos dar­bo­tvarkę. Taip pat at­krei­piu dė­me­sį, kad nu­ro­dy­tas bal­sa­vi­mo in­ter­va­las su­tam­pa su vi­sų šios da­lies punk­tų įra­šy­mo lai­ku, tai iš es­mės bus bal­suo­ja­ma po kiek­vie­no pro­jek­to. Čia toks la­bai są­ly­gi­nis bal­sa­vi­mo in­ter­va­las pir­mo­je da­ly­je.

Už dar­bo­tvarkę bal­sa­vo 83, prieš – 6, su­si­lai­kė 38. Dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta.

 

10.45 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 20 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1501(2) (pri­ėmi­mas)

 

Pra­de­da­me pir­mą da­ly­ki­nį dar­bo­tvarkės klau­si­mą – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo 20 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1501(2). Dėl at­ski­rų straips­nių tur­būt nie­kas ne­pra­šo bal­suo­ti, čia pa­siū­ly­mų ne­gau­ta.

Mo­ty­vai dėl vi­so pro­jek­to. M. Ma­jaus­kas kal­ba už.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, tai yra su­jung­tas ben­dras Vy­riau­sy­bės ir pre­zi­den­tū­ros pro­jek­tas, juo yra di­di­na­mos ma­žiau­siai už­dir­ban­čių žmo­nių pa­ja­mos. Mi­ni­ma­li­ą­ją mė­ne­si­nę al­gą gau­nan­tie­ji į ran­kas gau­tų per mė­ne­sį 16 eu­rų dau­giau, 1 tūkst. eu­rų gau­nan­tie­ji – 12 eu­rų dau­giau per mė­ne­sį. Ne py­ra­gai, bet šis tas. Tuo tar­pu biu­dže­to ne­te­ki­mas yra ga­na reikš­min­gas, skai­čiuo­ja­ma apie 103 mln. eu­rų.

Vis dėl­to kvie­čiu pri­tar­ti, nes šiuo pro­jek­tu mes ska­ti­na­me žmo­nes dirb­ti, iš da­lies amor­ti­zuo­ja­me in­flia­ci­jos pa­da­ri­nius, ma­ži­na­me so­cia­li­nę at­skir­tį, di­di­na­me mo­kes­čių pro­gre­sy­vu­mą iš apa­čios, ma­ži­na­me ver­slo naš­tą ir su­da­ro­me ga­li­my­bę žmo­nėms pa­si­rink­ti, kur jie no­rė­tų iš­leis­ti šias pa­pil­do­mas pa­ja­mas. Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui. Da­bar bal­suo­si­me dėl… Taip, dar ne­ti­kė­tai at­si­ra­do prieš. P. Gra­žu­lis kal­ba prieš.

P. GRAŽULIS (LRF). Man la­bai gai­la, val­dan­čio­ji dau­gu­ma neat­si­žvel­gė į dau­ge­lio opo­zi­ci­jos na­rių siū­ly­mą, kad mi­ni­ma­li al­ga ne­bū­tų ap­mo­kes­tin­ta gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čiu. Tai nė­ra di­de­lės pa­ja­mos, aš ma­nau, kad tai bū­tų la­bai tei­sin­ga. Šian­dien ne­bu­vo to­kio ryž­to, ne­tu­ri­me to­kio ryž­to ženg­ti šio žings­nio kaip dau­ge­lis Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių. Ir Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos nu­sta­to tam tik­rą su­mą, pra­gy­ve­ni­mo ly­gį. Jei­gu dirb­da­mas žmo­gus ir ne­gau­na, jam me­tų ga­le primoka tą skir­tu­mą.

Ant­ras da­ly­kas. Tik­rai 12 ar 15 eu­rų ne­iš­gel­bės, kai in­flia­ci­ja mil­ži­niš­ka, kai vis­kas au­ga kar­tais. Ma­nau, kad da­lį vi­suo­me­nės net ir pa­pik­tins to­kie prie­dai. Ži­no­ma, gal ir ne­iš­ei­na bal­suo­ti prieš, nes duo­da tuos ke­lis cen­tus, bet, ma­nau, val­dan­čio­ji dau­gu­ma tu­rė­tų ryž­tin­giau atsi­žvelg­ti į esan­čią in­flia­ci­ją, ypač ma­žas pa­ja­mas tu­rin­tiems žmo­nėms tu­ri bū­ti žen­kliai di­dina­ma.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me dėl Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo 20 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. Pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 101 Sei­mo na­rys: už – 93, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 8. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.49 val.

Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo Nr. I-430 15 ir 25 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektas Nr. XIVP-1500(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas pa­ke­to pro­jek­tas – Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo 15 ir 25 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1500(2). Taip pat pri­ėmi­mas. Trys straips­niai, dėl jų jo­kių pa­siū­ly­mų nė­ra. Ma­nau, ma­tau re­ak­ci­ją, kad nie­kas ne­rei­ka­lau­ja dėl at­ski­rų straips­nių bal­suo­ti.

Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Tai­gi ga­li­me iš kar­to bal­suo­ti dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to pri­ėmi­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 105: už – 76, prieš – 1, su­si­lai­kė 28. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.50 val.

2022 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių patvirtini­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-745 pre­am­bu­lės, 1, 2, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 15, 21 straips­nių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11 prie­dų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1499(2) (priėmimas)

 

Da­bar pa­grin­di­nis šio pa­ke­to pro­jek­tas ­– Vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1499(2). Kvie­čiu į tri­bū­ną fi­nan­sų mi­nist­rę G. Skais­tę ir svars­ty­si­me gau­tus pa­siū­ly­mus. Pa­straips­niui. 1 straips­nis. Čia yra gau­tas Sei­mo na­rės L. Girs­kie­nės pa­siū­ly­mas. Pra­šau au­to­rę pri­sta­ty­ti siū­ly­mą.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ke­le­tu žo­džių pri­sta­ty­siu sa­vo pa­siū­ly­mą. At­si­žvelg­da­ma į tai, kas vyks­ta šiuo me­tu Uk­rai­no­je, ir tu­rint duo­me­nis apie sa­vi­val­dy­bė­se esa­mų slėp­tu­vių būk­lę, siū­lau nu­ma­ty­ti lė­šų slėp­tu­vėms at­nau­jin­ti. Tai bū­tų slėp­tu­vės, ku­rio­se ga­lė­tų pa­si­slėp­ti žmo­nės – 400–600 žmo­nių, nuo­sa­vy­bės tei­se bū­tų val­do­mos sa­vi­val­dy­bių. Trum­pai tiek.

PIRMININKAS. Iš­klau­sy­si­me Vy­riau­sy­bės po­zi­ci­ją dėl šio siū­ly­mo.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vy­riau­sy­bė siū­lo ne­pri­tar­ti. Klau­si­mas dėl ko­lek­ty­vi­nės ap­sau­gos sta­ti­nių ir slėp­tu­vių tu­rė­tų bū­ti spren­džia­mas sis­te­miš­kai, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai pa­ren­gus ci­vi­li­nės sau­gos pro­gra­mą ir pa­tvir­ti­nus prie­mo­nes šiai pro­gra­mai įgy­ven­din­ti. Šiuo me­tu at­lie­ka­ma in­ven­to­ri­za­ci­ja, nu­sta­to­mi pri­ori­te­tai. Kai šis pla­nas bus pa­reng­tas, svars­tant ki­tų me­tų biu­dže­tą, šiuos asig­na­vi­mus bū­tų ga­li­ma pa­skir­ti.

Kar­tu abe­jo­ti­na ga­li­my­bė įsi­sa­vin­ti 30 mln. eu­rų su­mą li­kus pus­me­čiui iki biu­dže­ti­nių me­tų pa­bai­gos, kai nė­ra pa­reng­tas kon­kre­tus in­ves­ti­ci­nis pla­nas. To­dėl siū­lo­ma šiam pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. A. Skar­džius kal­ba už pa­siū­ly­mą.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji mi­nist­re, ci­vi­li­nė sau­ga, ku­riai ne­bu­vo skir­ta dė­me­sio, tur­būt nu­si­pel­no tos itin men­kos su­mos, ku­rią jūs at­si­sa­ko­te skir­ti. Aš vis dėl­to ne­su­pran­tu jū­sų, ger­bia­mi val­dan­tie­ji kon­ser­va­to­riai. Vie­na ver­tus, mums rei­kia or­ga­ni­zuo­ti ka­ri­nę, ci­vi­li­nę gy­ny­bą, ki­ta ver­tus, tam pi­ni­gų nė­ra ir jūs ban­do­te vi­sais įma­no­mais bū­dais iš­si­su­ki­nė­ti, mo­kes­čių mo­kė­to­jų lė­šas nu­kreip­ti, sa­ky­ki­me, kai ku­riems la­bai abe­jo­ti­niems pro­jek­tams, o gy­vy­biš­kai bū­ti­niems įren­gi­niams, ku­riuos rei­kia ne­del­siant su­tvar­ky­ti, kad Lie­tu­vos žmo­nės jaus­tų­si sau­gūs, ne­ma­to­te rei­ka­lo. Tad vis dėl­to no­rė­čiau iš­girs­ti jū­sų po­zi­ci­ją, ką jūs ma­no­te ir dėl ko ma­no­te, ar Lie­tu­vai iš­ties gre­sia koks nors pa­vo­jus? Jei­gu ne­gre­sia, tai ko­dėl čia ver­čia­tės per gal­vą ir biu­dže­tą svars­to­te, ir asig­na­vi­mus ski­ria­te, lyg iš­ties grės­tų pa­vo­jus? Bū­ki­te nuo­sek­lūs ir el­ki­tės nuo­sek­liai, bū­ki­me pa­si­ruo­šę tai­kos me­tu, nes ka­ro me­tu jau iš­ties, ne­duok Die­ve, bus per vė­lu.

PIRMININKAS. Prieš pa­siū­ly­mą pa­si­sa­ko M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, mie­las Ar­tū­rai, at­kreip­siu dė­me­sį, kad in­ves­ti­ci­jos į gy­ny­bi­nius pa­jė­gu­mus yra da­lis at­gra­sy­mo stra­te­gi­jos. Tai ne­reiš­kia, kad Lie­tu­vai yra tie­sio­gi­nė grės­mė bū­ti už­pul­tai čia ir da­bar, ne­tru­kus, tai yra da­lis at­gra­sy­mo nuo bet ko­kių ke­ti­ni­mų ar min­čių tai pa­da­ry­ti at­ei­ty­je. Tuo tar­pu ne­sant tie­sio­gi­nės grės­mės, jog jau da­bar, ne­tru­kus Lie­tu­va bus bom­bar­duo­ja­ma, stai­ga vers­tis per gal­vą ir nu­ma­ty­ti 30 mln. eu­rų slėp­tu­vėms įreng­ti ne­bū­tų tiks­lin­ga.

Pir­ma, nė­ra ga­li­my­bės net ir įsi­sa­vin­ti, įgy­ven­din­ti to­kius pro­jek­tus per pu­sę me­tų. An­tra, to­kie da­ly­kai tu­ri bū­ti da­ro­mi nuo­sek­liai, sis­te­miš­kai, už­tik­ri­nant ci­vi­li­nių gy­ven­to­jų ap­sau­gą. Tą ir nu­ma­to Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja įgy­ven­din­da­ma ci­vi­li­nės sau­gos pro­gra­mą. To­dėl kvie­čiu ne­pri­tar­ti šiam siū­ly­mui.

PIRMININKAS. Ma­tau, yra už­si­ra­šiu­sių dau­giau, bet čia kal­ba tik vie­nas už, vie­nas prieš dėl mo­ty­vų dėl pa­siū­ly­mų. Da­bar bal­suo­si­me. Prieš bal­sa­vi­mą pri­min­siu, kad bal­suo­jant dėl pa­siū­ly­mo, ku­riam ne­pri­ta­rė Vy­riau­sy­bė, no­rint, kad pa­siū­ly­mas bū­tų pa­tvir­tin­tas, rei­kia su­rink­ti ne ma­žiau kaip 71 bal­są už, ne­pa­kan­ka lai­mė­ti pa­pras­ta bal­sų per­sva­ra.

Bal­suo­ja­me dėl L. Girs­kie­nės pa­siū­ly­mo.

Bal­sa­vo 76: už – 51, prieš – 7, su­si­lai­kė 18. Nors, kaip mi­nė­jau, ir yra čia bal­sų dau­gu­ma, bet pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

A. Pet­ro­šius dėl ve­di­mo tvar­kos.

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Bal­suo­jant dėl 1-3.2 klau­si­mo, ma­no bal­sas bu­vo prieš. Pra­šy­čiau pro­to­ko­le įra­šy­ti, kad bal­sas bu­vo už. Su­kly­dau bal­suo­da­mas.

PIRMININKAS. Pro­to­ko­le fik­suo­si­me bal­sa­vi­mą dėl pro­jek­to – dar­bo­tvarkės 1-3.2 klau­si­mo pri­ėmi­mo.

To­liau de­vy­nių Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mas. Dar V. Ąžuo­las taip pat dėl ve­di­mo tvar­kos.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Švie­ti­mo mi­nist­rė ci­vi­li­nės sau­gos ob­jek­tus nai­ki­na, ypač rug­sė­jo 1-ąją daug su­nai­kins, o val­dan­tie­siems jų fi­nan­sa­vi­mo ne­rei­kia. Taip ir sa­ky­ki­te, kad ci­vi­li­nė sau­ga jums ne­rei­ka­lin­ga.

PIRMININKAS. Su ve­di­mo tvar­ka šis pa­sa­ky­mas ne­tu­ri nie­ko ben­dro, tai yra re­pli­ka. Taip rei­kė­tų sa­ky­ti.

Da­bar to­liau Dar­bo frak­ci­jos de­vy­nių Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mas. Jį tur­būt pri­sta­tys V. Juk­na.

V. JUKNA (DPF). Taip.

PIRMININKAS. Pra­šom.

V. JUKNA (DPF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pa­siū­ly­mo es­mė – pa­di­din­ti 6 mln. eu­rų stip­riai eko­no­miš­kai nu­ken­tė­ju­siems že­mės ūkio sek­to­riams leis­ti­ną na­cio­na­li­nę pa­ra­mą pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos de­le­guo­tą­jį reg­la­men­tą 2022/467. Kaip ži­no­te, že­mės ūkio sek­to­rius dėl dras­tiš­kai iš­au­gu­sių elek­tros, du­jų, trą­šų ir pa­ša­rų kai­nų pa­ti­ria di­de­lių eko­no­mi­nių nuos­to­lių. Ypač nu­ken­tė­jo kiau­li­nin­kys­tės ir paukš­ti­nin­kys­tės sek­to­riai. Vien kiau­li­nin­kys­tės sek­to­rius per pra­ėju­sius me­tus pa­ty­rė be­veik 15 mln. eu­rų nuos­to­lių. Šiuo­se sek­to­riuo­se kri­zė ir to­liau gi­lė­ja. Įmo­nės yra prie ban­kro­to ri­bos, to­dėl bū­ti­na iš­nau­do­ti vi­sas ga­li­my­bes ir pa­rem­ti šiuos la­biau­siai eko­no­miš­kai nu­ken­tė­ju­sius sek­to­rius.

Siū­lo­ma pa­ra­ma – 9,3 mln. eu­rų Vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­te yra žen­kliai per ma­ža ir tu­ri bū­ti pa­di­din­ta iki ga­li­mos dvi­gu­bai di­des­nės na­cio­na­li­nės pa­ra­mos, tai yra iki ga­li­mos pa­gal reg­la­men­tą 15,3 mln. eu­rų su­mos. Lė­šas siū­lo­me skir­ti iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės re­zer­vo fon­do.

Pra­šau ko­le­gas pa­lai­ky­ti šį siū­ly­mą, nes ši pa­ra­ma yra gy­vy­biš­kai svar­bi nu­ken­tė­ju­siems že­mės ūkio sek­to­riams, ku­rie už­tik­ri­na ap­rū­pi­ni­mą sa­vo ga­my­bos mais­tu, su­ku­ria dar­bo vie­tų re­gio­nuo­se, o skir­ti pa­pil­do­mi 6 mln. eu­rų tik­rai ke­le­rio­pai su­grįš į biu­dže­tą mo­kes­čiais, gy­ven­to­jų už­im­tu­mu, to­dėl kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį siū­ly­mą ir bal­suo­ti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Vy­riau­sy­bės po­zi­ci­ja dėl siū­ly­mo.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos de­le­guo­ta­sis reg­la­men­tas Lie­tu­vai pa­sky­rė 7,683 mln. eu­rų ir su­tei­kė tei­sę dvi­gu­bai skir­ti na­cio­na­li­nio ko­fi­nan­sa­vi­mo. Da­bar biu­dže­te yra nu­ma­ty­ta 9,3 mln. eu­rų. Taip pat pri­min­siu, kad ko­vo 2 die­ną Vy­riau­sy­bė iš Vy­riau­sy­bės re­zer­vo jau pa­sky­rė 6 mln. eu­rų, jie bus pa­skirs­ty­ti pa­gal vals­ty­bės pa­gal­bos sche­mą, ku­ri yra nu­ma­ty­ta šia­me reg­la­men­te, to­dėl vi­sas na­cio­na­li­nis ko­fi­nan­sa­vi­mas, ku­ris ga­li bū­ti de­ri­na­mas pa­gal šią pa­gal­bos sche­mą, yra nu­ma­ty­tas.

Taip pat no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad 13 mln. eu­rų bu­vo per­skirs­ty­ta iš ben­dro­jo fi­nan­sa­vi­mo lė­šų į vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mus ūkio ir žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­my­bos, per­dir­bi­mo ir pre­ky­bos sri­ty­se vei­kian­tiems ūkio sub­jek­tams leng­va­ti­nėms pa­sko­loms, skir­toms iš­sau­go­ti že­mės ūkio sek­to­riaus lik­vi­du­mą, teik­ti, be to, sie­kiant pa­dė­ti že­mės ūkio ir ak­va­kul­tū­ros sek­to­riams, ku­rie dėl iš­au­gu­sių pa­ša­rų, trą­šų, ener­ge­ti­nių iš­tek­lių kai­nų su­si­du­ria su lik­vi­du­mo pro­ble­ma. Pa­di­din­tas vals­ty­bės ga­ran­tuo­ja­mų ga­ran­ti­jų ins­ti­tu­ci­jų pri­si­im­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų pa­gal ga­ran­ti­jas li­mi­tas. Že­mės ūkio sek­to­riui nu­ma­ty­ta apie 90 mln. eu­rų. To­dėl siū­lo­ma ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai už. Kal­ba K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Tur­būt rei­kė­tų tei­sin­gu­mo dė­lei pa­sa­ky­ti, kad pa­ra­ma kiau­li­nin­kys­tei de­ri­na­ma pa­gal vi­sai ki­tą sche­mą, tą tur­būt jūs pui­kiai ži­no­te. Tą tu­rė­jo pa­da­ry­ti ir že­mės ūkio mi­nist­ras. Gal­būt prem­je­rė pa­tiks­lins, ką nau­jo su­gal­vo­jo, bet iki šian­dien že­mės ūkis iš tik­rų­jų yra pa­lik­tas sa­vie­i­gai ir, na, iš­gy­ven­ti taip, kaip jiems at­ro­do. Tur­būt tai, kad ši val­dan­čio­ji dau­gu­ma ne­my­li žem­dir­bių, yra fak­tas, o prie­mo­nės, ku­rios yra siū­lo­mos, tik­rai ne­ati­tin­ka re­a­ly­bės. Tur­būt rei­kė­tų tie­siog vie­no pa­pras­to da­ly­ko – jums su­sė­dus nu­va­žiuo­ti į kai­mą pas ūki­nin­kus ir pa­žiū­rė­ti, ko­kia iš tik­rų­jų ta si­tu­a­ci­ja, nes tai, apie ką jūs kal­ba­te, iš tik­rų­jų ne­ati­tin­ka re­a­ly­bės.

No­riu pa­lin­kė­ti, kad tas svei­kas pro­tas iš tie­sų nu­ga­lė­tų. Pa­siū­ly­mas gal­būt nė­ra pats ide­a­liau­sias, bet tik­rai yra pa­gal­bos įran­kis tiems sek­to­riams, ku­rie šian­dien ypač su­si­du­ria ne tik su lik­vi­du­mo pro­ble­mo­mis, bet ir pa­ša­rų, nes pa­ki­lu­sios ku­ku­rū­zų, kvie­čių, so­jų ir ki­tų grū­dų kai­nos iš tie­sų kiau­li­nin­kys­tei, paukš­ti­nin­kys­tei yra ne­pa­ke­lia­ma naš­ta. Dėl to Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te mes nuo­lat ke­lia­me tuos klau­si­mus, bet klau­si­mų kė­li­mas ir kal­bė­ji­mas apie tai ne­reiš­kia, kad tai yra pa­gal­ba tiems žem­dir­biams, ku­rie dėl to ken­čia. Iš tie­sų no­rė­tų­si ir re­a­lių veiks­mų, kad bū­tų tik­rai ta pa­gal­ba, ku­ri yra rei­ka­lin­ga.

PIRMININKAS. Prem­je­rė I. Ši­mo­ny­tė pa­si­sa­kys prieš.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Taip jau yra, kad biu­dže­tas ne­su­si­jęs su mei­le, jis su­si­jęs su pi­ni­gais ir tuo, kaip bū­tų ga­li­ma ri­bo­tus iš­tek­lius pa­da­lin­ti ne­ri­bo­tiems po­rei­kiams. Aš dar kar­tą no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į tai, ką sa­kė fi­nan­sų mi­nist­rė. Vy­riau­sy­bė dar ko­vo mė­ne­sį pa­sky­rė ana­lo­giš­ką su­mą pa­ra­mai že­mės ūkio sek­to­riams, ku­rie la­biau­siai nu­ken­tė­jo. Ta pa­ra­ma pa­ten­ka po tuo pa­čiu ko­mu­ni­ka­to dėl vals­ty­bės pa­gal­bos skė­čiu ir jos ko­fi­nan­sa­vi­mas yra įskai­čiuo­ja­mas į tą pa­čią su­mą. Tai­gi tie pi­ni­gai jau yra skir­ti že­mės ūkio sek­to­riui ir an­trą kar­tą skir­da­ma juos biu­dže­te vals­ty­bė pa­žeis­tų vals­ty­bės pa­gal­bos li­mi­tą. Dar kar­tą pra­šy­čiau ko­le­gų į tai įsi­klau­sy­ti. Taip pat mi­nist­rė mi­nė­jo, kad yra nu­ma­ty­tos ir ki­tos prie­mo­nės, ku­rios nė­ra tie­sio­gi­nės sub­si­di­jos, bet apy­var­ti­nių lė­šų klau­si­mų spren­di­mas. To­dėl siū­ly­čiau pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai baig­ti. Bal­suo­si­me dėl šio Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos na­rių pa­siūly­mo.

Bal­sa­vo 65 Sei­mo na­riai: už – 49, prieš – 8, su­si­lai­kė 8. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Pas­ku­ti­nis pa­siū­ly­mas dėl 1 straips­nio, jį tei­kia T. To­mi­li­nas ir V. Ba­kas. Pri­sta­tys tur­būt T. To­mi­li­nas. Pra­šom.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, Sei­mo kon­tro­lie­rių ins­ti­tu­ci­ja ir ki­ti om­bud­s­me­nai ne kar­tą krei­pė­si į tam tik­rus Sei­mo ko­mi­te­tus, pra­šy­da­mi iš­spręs­ti struk­tū­ri­nes sis­te­mi­nes jų įstai­gų fi­nan­sa­vi­mo pro­ble­mas. De­ja, bet Sei­mas ne­iš­gir­do, pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo ne­su­tei­kė. Mes tu­ri­me dau­gy­bę kri­zių, kur rei­kia Sei­mo dė­me­sio bū­tent per sa­vo at­sto­vus, tai yra om­bud­sme­nus. Aš ger­bia­mus Sei­mo na­rius no­riu ra­gin­ti pa­gal­vo­ti mums, kaip ins­ti­tu­ci­jai, at­ski­rai net nuo Vy­riau­sy­bės šiek tiek. Tai yra iš es­mės mū­sų pres­ti­žo klau­si­mas. Tai, kaip dir­ba, kiek už­dir­ba Sei­mo kon­tro­lie­rių ir ki­tų om­bud­sme­nų pa­ta­rė­jai, daug ką pa­sa­ko apie mū­sų par­la­men­tiz­mą. Šio­je sa­lė­je daug kal­bų apie lais­vę, apie gy­ni­mą, apie žmo­gaus tei­ses. Ta­čiau kai re­a­ly­bė­je Sei­mo kon­tro­lie­rius ne­ga­li pri­sit­rauk­ti pa­ta­rė­jų, nes tie­siog nie­kas ne­ina dirb­ti, yra dau­gy­bė ne­už­im­tų eta­tų, nes tie­siog sis­te­miš­kai trūks­ta fi­nan­sa­vi­mo, kai tu­ri­me ne­del­siant spręs­ti įvai­riau­sius iš­ky­lan­čius žmo­gaus tei­sių iš­šū­kius dėl įvai­rių kri­zių, tie­siog gė­din­ga, kad mes ne­ga­li­me su­ras­ti ke­lių šim­tų tūks­tan­čių eu­rų pa­di­din­ti vi­sų om­bud­sme­nų fi­nan­sa­vi­mą. Mū­sų pa­siū­ly­mas la­bai pa­pras­tas – 5 % pa­di­din­ti vi­sų Sei­mo for­muo­ja­mų om­bud­sme­nų įstai­gų fi­nan­sa­vi­mą jau nuo lie­pos 1 die­nos ir kar­tu bus tei­kia­mas pro­jek­tas dėl Sei­mo kon­tro­lie­rių pa­ta­rė­jų ko­e­fi­cien­tų di­di­ni­mo. Tai ak­tu­a­lu ir nau­jam om­bud­sme­nui, tai yra žval­gy­bos om­bud­sme­nui.

PIRMININKAS. Iš­klau­sy­si­me Vy­riau­sy­bės po­zi­ci­jų.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad pa­ties biu­dže­to tiks­li­ni­mo pras­mė ir tiks­las, dėl ko bu­vo pra­dė­tas svars­ty­ti šis biu­dže­tas, yra dėl Ru­si­jos in­va­zi­jos į Uk­rai­ną su­kel­tos ge­o­po­li­ti­nės ir eko­no­mi­nės kri­zės, jos pa­sek­mių švel­ni­ni­mo. Es­mi­niai pa­kei­ti­mai yra da­ro­mi in­flia­ci­jos pa­sek­mių švel­ni­ni­mo ir ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės įtvir­ti­ni­mo pa­ke­to įgy­ven­di­ni­mo tiks­lais, taip pat už­tik­ri­nant pa­gal­bą iš Uk­rai­nos at­ke­lia­vu­siems ka­ro pa­bė­gė­liams ir taip pat dėl iš­lai­ky­mo kri­ti­nės in­fra­struk­tū­ros, ku­ri nu­ken­čia dėl tai­ko­mų sank­ci­jų da­bar­ti­niam Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mui, ta­čiau ne per­žiū­rė­ti asig­na­vi­mų val­dy­to­jų po­rei­kius. Kar­tu pa­žy­mė­ti­na, kad dar­bo už­mo­kes­čio klau­si­mai tu­rė­tų bū­ti spren­džia­mi sis­te­miš­kai vi­so vie­šo­jo sek­to­riaus ir tuo tiks­lu yra at­lie­ka­ma Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos vyk­do­ma re­for­ma, o ne pri­ima­mi at­ski­ri spren­di­mai dėl pa­vie­nių asig­na­vi­mų val­dy­to­jų. Taip pat at­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad drau­ge su šiuo pa­siū­ly­mu nė­ra pa­teik­ta įsta­ty­mų pro­jek­tų, ku­rie bū­tų ly­di­mie­ji biu­dže­to pro­jek­to, ku­rie bū­tų su­si­ję su šių at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mo įgy­ven­di­ni­mu. To­dėl Vy­riau­sy­bė siū­lo ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai dėl pa­siū­ly­mo. T. V. Ras­ke­vi­čius kal­ba už.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dė­ko­ju už su­teik­tą žo­dį. Ko­le­gų Sei­mo na­rių siū­ly­mas iš tie­sų at­spin­di sis­te­mi­nę pro­ble­mą ir ta sis­te­mi­nė pro­ble­ma yra la­bai ge­rai ži­no­ma ir Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­te, bū­tent, kad om­bud­sme­nų ins­ti­tu­ci­jos jau il­gą lai­ką gy­ve­na ba­do re­ži­mu. Tą ba­do re­ži­mą le­mia tai, kad įsta­ty­mo lei­dė­jas šioms ins­ti­tu­ci­joms nuo­la­tos pri­ski­ria nau­jas funk­ci­jas, vyk­do įvai­rias Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vas, ta­čiau fi­nan­sa­vi­mas nė­ra di­di­na­mas.

Taip pat ki­tas šios pro­ble­mos as­pek­tas yra tas, kad ne tik om­bud­sme­nų pa­rei­gi­nių al­gų ko­e­fi­cien­tai yra že­mes­ni už tų ins­ti­tu­ci­jų va­do­vų, ku­riuos jie kon­tro­liuo­ja, bet ir tai, kad om­bud­sme­nų pa­rei­gi­nių al­gų ko­e­fi­cien­tai yra tar­pu­sa­vy­je skir­tin­gi. Pri­tar­da­mas šio pa­siū­ly­mo es­mei vis dėl­to ma­nau, kad toks pa­siū­ly­mas tu­rė­tų bū­ti spren­džia­mas sis­te­miš­kai ir tva­riai, kad tai bū­tų ne vien­kar­ti­nis di­di­ni­mas, bet nuo­la­tos už­tik­ri­na­mas šių ins­ti­tu­ci­jų tin­ka­mas fi­nan­sa­vi­mas.

Aiš­ku, kal­bant apie ar­tė­jan­čią vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­mą, į šias pa­sta­bas tik­rai tu­rė­tų at­si­žvelg­ti ir gal­būt tik­rai tiks­lin­ga bū­tų pri­im­ti spren­di­mus ne tiks­li­nant biu­dže­tą, bet pla­nuo­jant ki­tų me­tų biu­dže­to asig­na­vi­mus.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai prieš – kal­ba I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Tie­są sa­kant, tai, ką pa­sa­kė ko­le­ga T. To­mi­li­nas, ga­lio­ja la­bai dau­ge­liui vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo va­do­vų, ne tik om­bud­sme­nų. Tik­rai daug kur jūs ra­si­te to­kią si­tu­a­ci­ją, kai aukš­tes­nio ran­go va­do­vas už­dir­ba ma­žiau už jam pa­val­džios ins­ti­tu­ci­jos va­do­vą. Ir tai yra ne­nor­ma­lu, ir tai yra tos pi­gios val­džios gri­ma­sos, ku­rių mes vie­ša­ja­me sek­to­riu­je tu­ri­me la­bai daug.

To­dėl vi­siš­kai pri­tar­da­ma pro­ble­mos kė­li­mui vis dėl­to siū­ly­čiau jos ne­gi­lin­ti, nes toks pro­ble­mos spren­di­mas to­liau su­ku­ria pa­ska­tas ką tik pa­keis­tiems tam tik­riems dar­bo už­mo­kes­čiams frag­men­tiš­kai ban­dy­ti pri­ly­gin­ti ki­tus dar­bo už­mo­kes­čius, o čia dar rei­kia tu­rė­ti min­ty­je, kad Pa­rei­gū­nų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo įsta­ty­mo net pa­tei­ki­mo Sei­mas nė­ra ga­vęs. Tai­gi mes ski­ria­me pi­ni­gus ne­tu­rė­da­mi spren­di­mo, di­di­nan­čio pa­čius dar­bo už­mo­kes­čius, tai Sei­mas dėl to nė­ra ap­si­spren­dęs.

Aš la­bai ra­gi­nu ko­le­gas pa­lai­ky­ti vie­šo­jo sek­to­riaus vie­šojo ad­mi­nist­ra­vi­mo, jei­gu tiks­liau, va­do­vų, pa­rei­gū­nų, po­li­ti­kų dar­bo už­mo­kes­čio po­ky­čius, ku­riuos Vy­riau­sy­bė, ti­kiuo­si, pa­teiks Sei­mui bir­že­lio mė­ne­sį. Dėl jų bus ga­li­ma dis­ku­tuo­ti vi­są va­sa­rą ir, jei­gu bus su­tar­ta, pri­im­ti ru­de­nį, tuo­met šiuos klau­si­mus spręs­ti sis­te­miš­kai ir ho­ri­zon­ta­liai, ap­imant vi­sus vals­ty­bei ne ma­žiau svar­bių ins­ti­tu­ci­jų va­do­vus. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me dėl T. To­mi­li­no ir V. Ba­ko pa­siū­ly­mo.

Bal­sa­vo 60: už – 48, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 12. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Da­bar bal­suo­si­me dėl vi­so 1 straips­nio. Pa­žiū­rė­si­me, ar yra už­si­ra­šiu­sių dėl mo­ty­vų. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Bal­suo­ja­me, ar pri­ima­me 1 straips­nį.

Bal­sa­vo 118: už – 69, prieš – 3, su­si­lai­kė 46. 1 straips­niui pri­tar­ta.

Da­bar, ko­le­gos, ti­kiuo­si, su­tar­si­me, kad dėl tų straips­nių, dėl ku­rių nė­ra pa­teik­ta pa­siū­ly­mų, at­ski­rai ne­bal­suo­ja­me, ne­se­niai pa­keis­tas Sta­tu­tas tai lei­džia. Ti­kiuo­si, nie­kas ne­rei­ka­lau­ja bal­suo­ti at­ski­rai dėl kiek­vie­no straips­nio. Ma­tau, kad su­ta­rė­me. Tik pa­mi­nė­siu, kad dėl 10 straips­nio bu­vo Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba, ku­riai ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė, tai taip ir lie­ka, kaip nu­spren­dė ko­mi­te­tas. Tai­gi dėl straips­nių nuo 2 iki 11 at­ski­rai ne­bal­suo­ja­me, nes dėl jų ne­bu­vo jo­kių pa­siū­ly­mų.

Da­bar nag­ri­nė­ja­me 12 straips­nį. Pa­sa­ky­siu, kad dėl jo yra tie pa­tys pa­siū­ly­mai, ku­rie bu­vo pa­teik­ti dėl 1 straips­nio. Tai L. Girs­kie­nės, Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos, Sei­mo na­rių ir T. To­mi­li­no bei V. Ba­ko. Tur­būt kaip vi­sa­da su­ta­ria­me, kad iš nau­jo to­kiais at­ve­jais ne­bal­suo­ja­me. Ta­da bal­suo­si­me dėl vi­so 12 straips­nio, nes dėl tų straips­nių, dėl ku­rių gau­ta pa­siū­ly­mų, rei­kia bal­suo­ti at­ski­rai. Bal­suo­ja­me, ar pri­ima­me 12 straips­nį.

Bal­sa­vo 108: už – 68, prieš – 3, su­si­lai­kė 37. 12 straips­niui pri­tar­ta.

To­liau nuo 13 iki 19 straips­nių im­ti­nai jo­kių pa­siū­ly­mų ir pa­sta­bų ne­gau­ta, nie­kas ne­rei­ka­lau­ja at­ski­rai bal­suo­ti. Ta­da spren­džia­me dėl vi­so pro­jek­to.

Mo­ty­vai už, prieš. Pir­ma­sis už kal­ba M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tai yra di­džiau­sias an­ti­in­flia­ci­nis pa­ke­tas Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Ži­no­ma, rei­kia pri­pa­žin­ti, kad ir in­flia­ci­ja Lie­tu­vo­je yra vie­na di­džiau­sių, ji skau­džiau­siai ker­ta ma­žas pa­ja­mas gau­nan­tiems. To­dėl ir di­džio­ji šio an­ti­in­flia­ci­nio pa­ke­to da­lis bū­tent skir­ta ma­žiau­sias pa­ja­mas gau­nan­tiems, kad jų per­ka­mo­ji ga­lia ne­ma­žė­tų. Di­di­na­mas ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis, di­di­na­mos so­cia­li­nės iš­mo­kos, di­di­na­mos pen­si­jos.

An­tra la­bai svar­bi da­lis yra skir­ta ener­gi­jos kai­nų su­val­dy­mui. Čia mes tu­ri­me da­lį ver­slui skir­to pa­ke­to ir da­lį bui­ti­niams var­to­to­jams. Ypač svar­bų vaid­me­nį at­liks Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo ta­ry­ba. Ji už­tik­rins, kad sub­si­di­ja bū­tų pa­nau­do­ta tin­ka­mai, kad vi­sa nau­da ati­tek­tų var­to­to­jui.

La­bai ti­kiuo­si jū­sų pri­ta­ri­mo ir no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, jog la­bai svar­bus klau­si­mas yra, kaip gy­ven­si­me to­liau. Kol kas nė­ra jo­kių in­di­ka­ci­jų, jog in­flia­ci­ja ir ener­gi­jos kai­nos ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­grįž­ti į prieš­kri­zi­nį ly­gį, to­dėl ypač svar­bu pra­dė­ti tar­tis, ko­kių re­for­mų im­si­mės siek­da­mi su­ma­žin­ti struk­tū­ri­nį biu­dže­to de­fi­ci­tą ir di­din­ti eko­no­mi­kos kon­ku­ren­cin­gu­mą. Bū­tent nuo to pri­klau­sys, kiek pa­pil­do­mai ga­lė­si­me skir­ti in­flia­ci­jos pa­da­ri­nių ma­ži­ni­mui, rem­ti šei­mas ir in­dek­suo­ti vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mus. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš kal­ba R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų ap­ima dvi­pras­miš­kas jaus­mas klau­san­tis val­dan­čių­jų dau­gu­mos po­zi­ci­jų. Prieš tai kal­bė­jęs ko­le­ga įvar­di­na, kad tai di­džiau­sias an­ti­in­flia­ci­nis biu­dže­tas, o tri­bū­no­je kal­bė­ju­si fi­nan­sų mi­nist­rė kal­bė­jo, kad tai įsta­ty­mas, skir­tas san­ty­kiams dėl Ru­si­jos ir pa­ti­ria­mos ža­los. Da­bar ne­la­bai su­pran­tu: kur čia in­flia­ci­ja ir kur čia Ru­si­jos san­ty­kiai? Tai vie­nas da­ly­kas.

Ki­tas da­ly­kas. Da­bar čia gi­ria­si, kad di­di­na­mos pen­si­jos. Ne­ži­nau, gal, ko­le­gos, man ga­lė­tu­mė­te pa­ro­dy­ti biu­dže­te, kur tos pen­si­jos čia di­dė­ja? Prie­šin­gai – šian­dien in­flia­ci­ja yra 16,5–16,7 %. Gal kaž­kas tu­ri ir ki­tų skai­čių, nes gir­dė­jau ir sa­kan­čių 14 %, bet pen­si­jos re­a­liai in­dek­suo­ja­mos tik­tai 5 % ir ke­liais pro­cen­tais.

Da­bar iš­gir­dau dar šiur­pi­nan­tį da­ly­ką: vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, sa­ko, vėl struk­tū­ri­nė re­for­ma. Gal jau jūs bai­ki­te tuos sa­vo po­ky­čius po po­ky­čių, po­ky­čius po po­ky­čių. Aš pra­ei­tą sa­vai­tę tu­rė­jau ga­li­my­bę pa­žiū­rė­ti jū­sų Vy­riau­sy­bės po­sė­dį, la­bai skam­biai nu­skam­bė­jo: pri­si­jun­ki­te prie po­pie­rė­lių, po­pie­riz­mo pa­kei­ti­mo, po­pie­rė­lių ir po­pie­rė­lių pa­kei­ti­mo. Ko­kius pen­kis kar­tus nu­skam­bė­jo vie­nos mi­nist­rės žo­džiai apie po­pie­rė­lių pa­kei­ti­mą. Apie ko­kį šik­po­pie­rį jūs ten kal­ba­te Vy­riau­sy­bė­je su­si­rin­kę, apie po­pie­rė­lių pa­kei­ti­mą ir struk­tū­ri­nę re­for­mą? Tai vie­nas da­ly­kas.

Vals­ty­bės tar­nau­to­jams ba­zi­nis dy­dis net ne­di­dė­ja, prie­šin­gai – žiū­rint į in­flia­ci­ją, jis net­gi ma­žė­ja 22 %. Tai yra la­bai leng­va įskai­čiuo­ti, nes kaš­tai, ku­rie ten­ka vals­ty­bės tar­nau­to­jams ir jiems pri­ly­gi­na­miems as­me­nims, pa­di­dė­jo be­veik 22 %.

Da­bar kal­ba­ma apie in­dek­sa­vi­mą. Penk­ta­die­nį prem­je­rės iš­si­šo­ki­mas Kau­ne: ver­sli­nin­kai, ne pi­ke­tuo­ki­te, o ves­ki­te de­ry­bas! Ko­kias tu de­ry­bas ga­li ves­ti, jei­gu ke­tu­ris mė­ne­sius no­ri­me su­si­tik­ti su prem­je­re pa­si­šne­kė­ti apie ver­slo si­tu­a­ci­ją ir ap­lin­ką, o mū­sų ne­pri­ima? Bet eko­no­mis­tas O. Šu­ra­je­vas yra pri­ima­mas, net ski­ria­ma va­lan­da, ir dar sa­ko: mes tu­ri­me ben­drų ry­šių. Da­bar aš nie­kaip jū­sų ne­su­pran­tu, ku­rio­je vie­to­je jūs tuos san­ty­kius čia pa­lai­ko­te? Ver­slas stab­do bet ko­kius…

PIRMININKAS. Lai­kas!

R. ŽEMAITAITIS (LRF). …dar­bus, in­dek­sa­vi­mą…

PIRMININKAS. Nu­trau­kia­me pa­si­sa­ky­mą. Tau­po­me lai­ką. V. Mi­ta­las – už.

V. MITALAS (LF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų pen­si­jos pa­di­dė­jo 5 %, bet dar nuo me­tų pra­džios jos pa­di­dė­jo 12 %. Tai iš vi­so mes tu­ri­me re­zul­ta­tą, ku­ris tik­rai lei­džia žen­kliai at­si­žvelg­ti į tų ma­žiau­sias pa­ja­mas gau­nan­čių, šiuo at­ve­ju pen­si­nin­kų, lū­kes­čius. Bet ne tik apie tai aš no­rė­jau pa­sa­ky­ti. Aiš­ku, kad ši­to biu­dže­to per­skirs­ty­mo iš­vis ne­rei­kė­tų, jei­gu gy­ven­tu­me sa­vo įpras­tą gy­ve­ni­mą, ne­bū­tų nie­ko nau­jo at­si­ti­kę, ne­bū­tų nei ka­ro, ne­bū­tų nei iš to ir su tuo su­si­ju­sių ža­lia­vų trū­ku­mo, ta­da tik­rai ne­rei­kė­tų nie­ko tai­sy­ti. Tu­rė­tu­me ma­žiau dis­ku­si­jų ir ma­žiau aist­rų pa­tir­ti čia, Sei­mo sa­lė­je. Bet, de­ja, gy­ve­ni­mas taip pa­dik­ta­vo ir, man at­ro­do, ši­tas biu­dže­tas yra adek­va­tus at­sa­kas į tai. Aiš­ku, kad dėl to ky­la iš­šū­kių, juos tu­rė­si­me spręs­ti. Tu­rė­si­me at­sa­ky­ti į klau­si­mą, kaip elg­tis su iš­au­gu­siu biu­dže­to de­fi­ci­tu, il­gai­niui, kaip sa­kant, pra­dė­sian­čiu sa­vo nei­gia­mą vei­dą ro­dy­ti ki­tų me­tų biu­dže­to kon­teks­te. Rei­kės at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar vi­sos iš­lai­dos tik­rai yra in­ves­ti­ci­jos. Da­bar kai ku­rios iš­lai­dos yra ski­ria­mos tie­siog in­flia­ci­jos pa­da­ri­niams kom­pen­suo­ti ir in­ves­ti­ci­jų ne­pri­me­na. Bet tai, ką ga­li­me pa­da­ry­ti da­bar, man at­ro­do, ši­ta Vy­riau­sy­bė ir da­ro. Čia rei­kia vi­siems nu­si­im­ti ro­ži­nius aki­nius ir pri­pa­žin­ti, kad ko­kių nors įžval­ges­nių siū­ly­mų, tie­są sa­kant, nei bu­vo re­gist­ruo­ta, gal tik trys bu­vo svars­ty­ti, nei ga­li bū­ti su­gal­vo­ta. To­dėl, man at­ro­do, rei­kia su­si­im­ti ir bal­suo­ti už. Ačiū.

PIRMININKAS. A. Pa­lio­nis kal­ba prieš.

A. PALIONIS (LRF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, vi­sų pir­ma no­riu pri­min­ti, kad jau per­nai Lie­tu­vos vals­ty­bė Eu­ro­pos Są­jun­go­je tu­rė­jo di­džiau­sią in­flia­ci­ją. Ar­gu­men­tai, kad jei­gu ne­bū­tų bu­vę ka­ro, čia nie­ko ne­rei­kė­tų da­ry­ti. Aš ma­nau, ly­giai taip pat tu­rė­tu­me tu­rė­ti an­ti­in­flia­ci­nį pro­jek­tą.

Šian­dien nu­skam­bė­jo ne vie­ną kar­tą, kad tu­ri­me ri­bo­tus iš­tek­lius. Aš su­tin­ku, kad tu­ri­me ri­bo­tus iš­tek­lius. Bet kai tu­ri ri­bo­tus iš­tek­lius, tu tu­rė­tum juos pa­skirs­ty­ti pro­tin­gai ir so­cia­liai tei­sin­gai. Ko­dėl vie­nin­te­lis Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te bal­sa­vau prieš? Ne­ži­nau, kaip ki­ti ko­le­gos mąs­tė, bet aš ma­nau, kad ho­ri­zon­ta­lus elek­tros kom­pen­sa­vi­mas yra tik­rai so­cia­liai ne­tei­sin­gas. Kuo aš dau­giau tur­to val­dau, kuo dau­giau elek­tros su­var­to­ju, tuo aš gau­siu di­des­nę kom­pen­sa­ci­ją. Ne­kal­bu apie kom­pen­sa­ci­jos me­cha­niz­mą, kai val­dan­tie­ji kaž­ko­dėl iš­si­gan­do an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo pa­čiam me­cha­niz­mui kom­pen­suo­ti. Jis tik­rai yra ne gy­ven­to­jų nau­dai, o ne­pri­klau­so­mų elek­tros tie­kė­jų nau­dai. Ly­giai taip pat tas pats pro­jek­tų in­dek­sa­vi­mas, vals­ty­bi­nių pro­jek­tų, tai yra ir ke­lių, ir sta­ty­bos pro­jek­tų. Mes tik­rai ga­lė­tu­me ras­ti tu­rė­da­mi ri­bo­tus iš­tek­lius ir tiks­li­nė­mis, so­cia­liai at­sa­kin­go­mis kom­pen­sa­ci­jo­mis iš­sau­go­ti vals­ty­bės už­sa­ky­tus sta­ty­bos ob­jek­tus, taip su­tau­py­tu­me į at­ei­tį. Spė­ju, kad grei­tu lai­ku mes vėl su­si­tik­si­me čia svars­ty­ti biu­dže­tą, kaip pa­di­din­ti ob­jek­tų są­ma­tų pi­ni­gus. Siū­ly­čiau ne­pri­tar­ti ir svars­ty­ti iš nau­jo biu­dže­tą.

PIRMININKAS. I. Ši­mo­ny­tė pa­si­sa­ko už.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Taip jau yra, kad da­lį ko­le­gų vi­są lai­ką iš­tin­ka kaž­ko­kia se­lek­ty­vi at­min­tis. Štai vie­nas ko­le­ga pa­mir­šo apie pen­si­jų in­dek­sa­vi­mą nuo me­tų pra­džios, ki­tas ko­le­ga pa­mir­šo, kad pra­ėju­siais me­tais Lie­tu­vo­je ne tik in­flia­ci­ja bu­vo di­de­lė, bet ir di­džiau­sias Eu­ro­pos Są­jun­go­je dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas. Čia bu­vo klau­si­mas, kur Ru­si­ja, o kur in­flia­ci­ja. Ru­si­ja ten, kur ma­ni­pu­liuo­ja­ma du­jų kai­no­mis, ten, kur ka­ras, ten, kur truk­do­ma Uk­rai­nai iš­vež­ti pra­ėju­sių me­tų der­lių, ten ir in­flia­ci­ja. Man at­ro­do, kad tas ry­šys yra la­bai aiš­kus. Ka­ras kai­nuo­ja, ka­ras kai­nuo­ja vi­sam pa­sau­liui, vi­sai Eu­ro­pai. Vi­sos Eu­ro­pos vals­ty­bės da­bar ma­to ir su­si­du­ria iš es­mės su be­pre­ce­den­te in­flia­ci­ja. Net ir to­se ša­ly­se, ku­rių pa­tir­ti­mi ir spren­di­mais čia man la­bai daž­nai yra siū­lo­ma va­do­vau­tis, esant vi­siems an­ti­in­flia­ci­niams sky­dams, in­flia­ci­ja vis tiek yra dvi­žen­klė.

Aki­vaiz­du, kad tai yra struk­tū­ri­niai da­ly­kai, struk­tū­ri­niai su­krė­ti­mai. Dėl jų glo­ba­lios kon­junk­tū­ros pa­keis­ti mes tik­rai ne­ga­lė­si­me, bet ga­li­me ma­žin­ti pa­sek­mes Lie­tu­vos žmo­nėms. Tai, tie­są sa­kant, ir da­ro­me. Grįž­tant prie tos dis­ku­si­jos apie pro­jek­tus, apie sta­ty­bas ir taip to­liau, ir pa­na­šiai, asig­na­vi­mų val­dy­to­jas yra ne šiaip są­vo­ka dėl gro­žio, asig­na­vi­mų val­dy­to­jas yra sub­jek­tas, at­sa­kin­gas už tin­ka­mą asig­na­vi­mų nau­do­ji­mą. To­dėl pro­jek­tų vyk­dy­to­jai tu­ri de­rė­tis dėl pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mo ne su prem­je­re, ku­ri ne­ži­no, kiek koks pro­jek­tas kon­kre­čiai pa­bran­go, ko­kia sa­vi­kai­na, ir tik­rai ne­ga­li iš ki­še­nės tam pri­mes­ti, anam pri­mes­ti, ne­ži­no, ko­kius pro­jek­tus asig­na­vi­mų val­dy­to­jai ga­li ati­dė­ti, to­dėl sa­kiau ir sa­kau, kad tie klau­si­mai tu­ri bū­ti spren­džia­mi asig­na­vi­mų val­dy­to­jų ly­giu. Ma­no ži­nio­mis, tai ir vyks­ta. Ačiū.

PIRMININKAS. A. But­ke­vi­čius kal­ba prieš.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš pra­tę­siu A. Pa­lio­nio kai ku­rias iš­sa­ky­tas min­tis, kad ji­sai, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te svars­tant šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, su­si­lai­kė. Aš ma­nau, dau­ge­lis ko­mi­te­to na­rių pa­ti­kė­jo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pa­teik­tais pa­siū­ly­mais, Vy­riau­sy­be, ti­kė­jo­mės, kad į šiuos pa­siū­ly­mus bus at­si­žvelg­ta, to­dėl kai ku­rie ko­mi­te­to na­riai tuo me­tu, aš ma­nau, pri­ta­rė ši­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui. Ir koks yra ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas? Šian­dien ma­to­me, kad nei Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, nei Vy­riau­sy­bė vi­siš­kai ne­re­a­guo­ja nei į Vals­ty­bės kon­tro­lės pa­teik­tas pa­sta­bas, nei į Lie­tu­vos ban­ko pa­teik­tas pa­sta­bas, nei į Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pa­teik­tas re­ko­men­da­ci­jas. Tai, mie­lie­ji, gal iš­va­da per­ša­si vie­na, ne­rei­kia net jo­kių svars­ty­mo pro­ce­dū­rų, tie­siog Vy­riau­sy­bė at­neš ir pa­sa­kys – bal­suo­ki­te, nes nie­kas ne­bus kei­čia­ma nei to­bu­li­na­ma ir ne­bus at­si­žvel­gia­ma į jū­sų pa­siū­ly­mus.

Ant­ras da­ly­kas, ką kal­bė­jo prem­je­rė. Vis dėl­to Vy­riau­sy­bė at­sa­kin­ga už vie­šų­jų fi­nan­sų val­dy­mą, už ra­cio­na­lų iš­lai­dų pla­na­vi­mą. Ra­cio­na­lus iš­lai­dų pla­na­vi­mas pri­klau­so ir nuo tva­rių il­ga­lai­kių pa­ja­mų, jei­gu yra pla­nuo­ja­mos il­ga­lai­kės iš­lai­dos. Šian­dien mes to ne­ma­to­me.

Ant­ras da­ly­kas. De­mok­ra­tų frak­ci­ja „Var­dan Lie­tu­vos“ siū­lė kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mą pra­dė­ti tai­ky­ti jau nuo sau­sio 1 die­nos – ir­gi ne­bu­vo iš­girs­ta ir ne­bu­vo no­ri­ma gir­dė­ti. Pa­sek­mė yra to­kia, kad tai bū­tų šiek tiek sta­bi­li­za­vę in­flia­ci­jos au­gi­mą.

Šian­dien ši­tas įsta­ty­mas nė­ra joks an­ti­in­flia­ci­nis įsta­ty­mo pro­jek­tas, tai yra dau­giau su­sie­ta su ener­ge­ti­nio sau­gu­mo di­di­ni­mu, tam tik­rų pa­ja­mų di­di­ni­mu ir da­lies pa­di­dė­ju­sios du­jų kai­nos ap­mo­kė­ji­mu, ir pa­di­dė­ju­sios elek­tros kai­nos ap­mo­kė­ji­mu. Lie­tu­vos ban­kas ir ki­ti spe­cia­lis­tai… Iš­va­da vie­na, kad ne­di­dės in­flia­ci­ja, gal iš­lik­s to pa­ties ly­gio. Ačiū.

PIRMININKAS. To­liau G. Skais­tė – už.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš­ties no­rė­čiau pri­min­ti, kad biu­dže­to tiks­li­ni­mas yra su­si­jęs su Ru­si­jos in­va­zi­ja į Uk­rai­ną, nes tai tik­rai pa­da­rė po­vei­kį ge­o­po­li­ti­nei si­tu­a­ci­jai, ku­rią tu­ri­me re­gio­ne. Tam rei­kia pri­im­ti pa­pil­do­mus spren­di­mus dėl Uk­rai­nos ka­ro pa­bė­gė­lių, dėl to, kad rei­kia iš­lai­ky­ti kri­ti­nę in­fra­struk­tū­rą, nes tai­ko­mos sank­ci­jos ir ne­ke­liau­ja kro­vi­niai per ge­le­žin­ke­lius, jų pa­ja­mos yra su­ma­žė­ju­sios, dėl to jiems in­fra­struk­tū­rai iš­lai­ky­ti rei­ka­lin­gi pi­ni­gai.

Taip pat ki­ta da­lis, ku­ri yra nu­ma­ty­ta in­flia­ci­jos pa­sek­mėms švel­ni­nti ir ener­ge­ti­nei ne­pri­klau­so­my­bei įtvir­ti­nti, yra tie­sio­giai su­si­ju­si su Ru­si­jos in­va­zi­ja į Uk­rai­ną, nes tai tu­rė­jo po­vei­kį eko­no­mi­nei si­tu­a­ci­jai taip pat. Ko­kios bu­vo pro­jek­ci­jos iki Ru­si­jos in­va­zi­jos į Uk­rai­ną? Tai bu­vo pro­jek­ci­jos, kad ener­gi­jos kai­nos nuo me­tų vi­du­rio tu­rė­tų pra­dė­ti ma­žė­ti, ypač pa­si­bai­gus šil­dy­mo se­zo­nui. Da­bar ma­to­me eko­no­mi­nes pro­jek­ci­jas, kad aukš­tos ener­gi­jos kai­nos iš­si­lai­kys dar bent vie­nus ar pus­an­trų me­tų. Na­tū­ra­lu, kad tie spren­di­mai, ku­rie bu­vo pa­siū­ly­ti anų me­tų pa­bai­go­je dėl kai­nų iš­dė­lio­ji­mo pen­ke­rių me­tų lai­ko­tar­piui, ne­be­tin­ka ir rei­kia pri­im­ti pa­pil­do­mus spren­di­mus.

Šiuo spren­di­mu bus kom­pen­suo­ja­ma da­lis kai­nos nuo lie­pos 1 die­nos, bet taip pat grą­ži­na­mas ir tas įsi­sko­li­ni­mas, ku­ris gy­ven­to­jams su­si­kau­pė už pra­ėju­sį pus­me­tį. Jū­sų siū­ly­mai re­a­liai yra in­kor­po­ruo­ti į šį Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mą, ka­dan­gi žmo­nėms su­si­kau­pu­si sko­la už pra­ėju­sį lai­ko­tar­pį (jei­gu tuo me­tu ne­bū­tų pri­im­ti spren­di­mai, ener­gi­jos kai­nos ir­gi bū­tų au­gu­sios daug žen­kliau) yra kom­pen­suo­ja­ma ir žmo­nėms ne­rei­kės po ke­le­rių me­tų grą­žin­ti tų su­si­kau­pu­sių pi­ni­gų.

Taip pat dėl per­ka­mo­sios ga­lios. No­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad pen­si­jos taip pat bu­vo in­dek­suo­tos me­tų pra­džio­je, jos au­go ap­skri­tai nuo me­tų pra­džios 16 %, vi­sos ki­tos iš­mo­kos ne ma­žiau kaip 15 %. Mi­ni­ma­lio­s mė­ne­si­nės al­gos ga­vė­jams pa­ja­mos į ran­kas au­ga 17,3 %. To­dėl, ma­no nuo­mo­ne, in­flia­ci­jos pa­sek­mės yra amor­ti­zuo­ja­mos.

PIRMININKAS. Ir pas­ku­ti­nis pa­si­sa­ky­mas. A. Sy­sas – prieš.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tur­būt nie­kas ne­si­gin­či­ja, kad Vy­riau­sy­bė tik­rai de­da di­de­les pa­stan­gas, siek­da­ma su­val­dy­ti kri­zę, ku­ri ir dėl ka­ro, ir dėl ne­ma­ty­tos in­flia­ci­jos ne tik Eu­ro­po­je, bet ir Lie­tu­vo­je mu­ša vi­sus re­kor­dus, net tų se­nų kri­zių. Bet kal­bė­da­mi vis dėl­to pa­sa­ky­ki­me vis­ką iki ga­lo. In­flia­ci­jos ly­gis aiš­kiai yra di­des­nis ne­gu au­gi­mo. „Sod­ra“ pa­tei­kia aiš­kius duo­me­nis, kad tik­rai da­lį, di­dži­ą­ją da­lį, o kai ku­riems vi­są da­lį su­val­go in­flia­ci­ja. Ir ne­rei­kia gin­čy­tis – rei­kia pri­pa­žin­ti fak­tą ir steng­tis da­ry­ti.

Kas ma­n kelia ne­ri­mą dėl šio biu­dže­to? Tai yra to­les­nis sko­li­ni­ma­sis. La­bai ge­rai, kad au­ga įsi­pa­rei­go­ji­mai ir pen­si­jos dar augs. Gal­būt at­ly­gi­ni­mai at­si­lie­ka nuo au­gi­mo. Mes sa­ko­me, kad per­nai at­ly­gi­ni­mai la­biau­siai au­go Lie­tu­vo­je. Taip, bet jei­gu mes pa­si­žiū­ri­me į Eu­ro­pos Są­jun­gos at­ly­gi­ni­mų vi­dur­kį, mes esa­me ket­vir­ti iš ga­lo. Daug me­tų tas at­ly­gi­ni­mas bu­vo ma­žes­nis, tai rei­kia džiaug­tis, bet rei­kia sa­ky­ti, kad jis ne­ati­tin­ka vi­dur­kio.

Blo­giau­sia yra tai, kad mes sko­li­na­mės ir ne­tu­ri­me tva­rių fi­nan­si­nių šal­ti­nių, į at­ei­tį žiū­rint. At­eis ki­ti me­tai, biu­dže­tą vėl rei­kės tvir­tin­ti. La­biau­siai pa­si­gen­du mo­kes­čių re­for­mos. Tik­rai ki­tos ša­lys tą da­ro, tur­tin­ges­ni, di­des­nes pa­ja­mas gau­nan­tys žmo­nės mo­ka di­des­nius mo­kes­čius, kur kas di­des­nius mo­kes­čius ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se ne­gu čia, Lie­tuvo­je. At­skir­tis per tą lai­ko­tar­pį di­dė­ja. Ne­rei­kia jo­kio di­de­lio ty­ri­mo da­ry­ti. Tai vėl pa­ro­do „Sod­ros“ skai­čiai. Štai ko la­biau­siai pa­si­gen­du.

Tik­rai ne­bal­suo­siu prieš, bet su­si­lai­ky­siu. Šis biu­dže­tas ga­lė­jo bū­ti tva­res­nis, jei­gu mes bū­tu­me įtrau­kę tuos re­sur­sus, ku­rie yra Lie­tu­vo­je, o ne tik sko­lin­tas lė­šas.

PIRMININKAS. Pa­ga­liau bal­suo­si­me dėl Vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių ir prie­dų pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. Pri­ėmi­mas.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 91: už – 68, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 23. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.33 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2021 m. gruo­džio 14 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-746 „Dėl 2022 me­tų, 2023 me­tų ir 2024 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų kon­so­li­duo­tos vi­su­mos pla­nuo­ja­mų ro­dik­lių“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1502(2) (pri­ėmi­mas)

 

To­liau dar vie­nas pro­jek­tas iš šio pa­ke­to – Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų kon­so­li­duo­tos vi­su­mos pla­nuo­ja­mų ro­dik­lių pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1502(2). Bu­vo gau­tas Vy­riau­sy­bės kom­plek­si­nis pa­siū­ly­mas dėl pro­jek­to 1 straips­nio. Jo su­dė­ty­je yra du vi­di­niai straips­niai, bet jų at­ski­rai ne­nag­ri­nė­si­me. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė pa­siū­ly­mui. Ar ga­li­me pri­tar­ti pa­siū­ly­mui ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Pri­ta­ria­me.

Ka­dan­gi pro­jek­to yra vie­nas straips­nis, da­bar dėl vi­so pro­jek­to su ką tik ap­ro­buo­tu Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mu dėl mo­ty­vų, ma­tau, nie­kas ne­už­si­ra­šė. Iš kar­to bal­suo­ja­me dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­to.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 111: už – 79, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 32. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.35 val.

Pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2608 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 14, 15 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 151 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-879(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-879(2). Svars­ty­mo tę­si­nys. Kaip ži­no­me, bu­vo per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio. Kvie­čiu į tri­bū­ną Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to at­sto­vę R. Ša­la­še­vi­čiū­tę.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas 2022 m. ba­lan­džio 20 d. ap­svars­tė pa­teik­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo 151 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tą, at­si­žvel­gė į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mus ir jiems iš es­mės pri­ta­rė. Taip pat bu­vo ap­svars­ty­tos ir Tei­sės de­par­ta­men­to 23 pa­sta­bos, fak­tiš­kai be­veik vi­soms bu­vo pri­tar­ta, iš­sky­rus ke­tu­rias, jos iš es­mės bu­vo dau­giau tech­ni­nio po­bū­džio. At­si­žvel­gus į Tei­sės de­par­ta­men­to ir Vy­riau­sy­bės pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus įsta­ty­mo pro­jek­tas bu­vo pa­to­bu­lin­tas. Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas bal­sa­vo už iš­va­dą ir pa­to­bu­lin­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 8, prieš – 2, su­si­laikė 2.

PIRMININKAS. Ačiū. Da­bar Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to iš­va­da. Ją pri­sta­tys T. V. Ras­ke­vi­čius.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai ir na­rės, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas Pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo 151 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tą svars­tė pra­ėju­sių me­tų spa­lio 27 die­ną. Ko­mi­te­te įsta­ty­mo pro­jek­tui ne­pri­ta­rus, ko­mi­te­tas nu­spren­dė ben­dru su­ta­ri­mu grą­žin­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui. Da­bar dis­ku­si­ja. Pa­ste­bė­siu, kad dar­bo­tvarkėje dis­ku­tuo­ti skir­ta 20 mi­nu­čių. Pir­ma­sis pa­si­sa­ko A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (DPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, trys ko­dėl ir du to­dėl bal­suo­ti prieš šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pir­mas ko­dėl. Ko­dėl su­gy­ven­ti­nio są­vo­ka są­mo­nin­gai kei­čia­ma į part­ne­rio? To­dėl, kad ruo­šia­ma dir­va Ci­vi­li­nės sau­gos įsta­ty­mui. Leis­ki­te pri­min­ti vi­suo­me­nės nuo­mo­nę. „Vil­mo­rus“ at­lik­ta vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ap­klau­sa apie Part­ne­rys­tės įsta­ty­mą ir jo svars­ty­mą Sei­me Uk­rai­no­je vyks­tan­čio ka­ro kon­teks­te pa­ro­dė vi­suo­me­nės griež­tą nu­si­tei­ki­mą prieš. Part­ne­rys­tės įsta­ty­mui, ku­ris įtei­sin­tų tos pa­čios ly­ties šei­mas, kaip bu­vo for­mu­luo­ja­mas klau­si­mas, ne­pri­ta­rė dau­giau kaip 70 % ap­klaus­tų­jų. Pri­ta­riu, kad ho­mo­sek­su­a­lių po­rų tei­si­niai san­ty­kiai tu­ri bū­ti tei­siš­kai reg­la­men­tuo­ti, ta­čiau dėl part­ne­rys­tės ins­ti­tu­to įtei­si­ni­mo tu­ri­me vis dėl­to su­ras­ti…

PIRMININKAS. Ko­le­ga, jūs tik­rai apie tą pro­jek­tą kal­ba­te, ku­ris da­bar yra dar­bo­tvarkėje?

A. GEDVILAS (DPF). Aš bu­vau už­si­ra­šęs.

PIRMININKAS. Taip, bet ar tik­rai apie tą pro­jek­tą, ku­ris yra?..

A. GEDVILAS (DPF). Dėl dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo.

PIRMININKAS. Ge­rai.

A. GEDVILAS (DPF). Ant­ras ko­dėl. Ko­dėl su­tuok­ti­niai tu­rė­tų su­tik­ti su emb­rio­nų pa­nau­do­ji­mu do­no­rys­tei? To­dėl, kad taip žings­nis po žings­nio yra ruo­šia­ma dir­va su­ro­ga­ci­jai. Net­gi Eu­ro­pos Par­la­men­tas, ga­na li­be­ra­liai su­vo­kian­tis žmo­gaus tei­sę su­ro­ga­ci­jos at­ve­ju, ne kar­tą sa­vo re­zo­liu­ci­jo­se yra pa­mi­nė­jęs, jog, kaip tei­gia­ma Ha­gos kon­ven­ci­jo­je, su­ro­ga­ci­ja yra ne kas ki­ta kaip mo­ters kū­no ir jos rep­ro­duk­ci­nių or­ga­nų iš­nau­do­ji­mo for­ma, ir ją pa­smer­kęs kaip že­mi­nan­čią mo­ters oru­mą, nes mo­ters kū­nas ir jos rep­ro­duk­ci­nės funk­ci­jos pa­ver­čia­mos pre­ke.

Pro­jek­to au­to­rei pri­min­siu, kad ko­le­ga bu­vęs Sei­mo Pir­mi­nin­kas pa­si­ra­šė re­zo­liu­ci­ją, ku­ria ra­gi­no im­tis vi­sų prie­mo­nių, įskai­tant ir tei­si­nes, kad bū­tų už­draus­ta bet ko­kios for­mos su­ro­ga­ci­ja, ra­gi­no pa­smerk­ti su­ro­ga­ci­ją kaip mo­te­rų rep­ro­duk­ci­nės funk­ci­jos iš­nau­do­ji­mo prak­ti­ką, smerk­ti rep­ro­duk­ci­nį tu­riz­mą. Įdo­mu, kaip ko­le­ga bal­suos šian­dien, ta­pęs li­be­ra­lu.

Tre­čias ko­dėl. Ko­dėl į vi­są šį pro­ce­są įtrau­kia­mi ne­pil­na­me­čiai ir jiems rei­ka­lin­gas dirb­ti­nis ap­vai­si­ni­mas? Į šį ko­dėl at­sa­ky­mo dar ieš­kau, bet pa­lin­kė­čiau ne­už­si­im­ti, kuo ne­rei­kia. O ne­pil­na­me­čiams kup­ri­nę ant pe­čių – ir pir­myn į mo­kyk­lą.

Dėl šių grės­mių, ko­le­gos, kvie­čiu ne­pa­lai­ky­ti šio įsta­ty­mo pro­jek­to ir bal­suo­ti prieš. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Dė­kui. Dėl bal­sa­vi­mo in­ter­va­lų pa­sa­ky­siu, kad pir­ma­sis bal­sa­vi­mo in­ter­va­las ne­iš­ven­gia­mai pra­tę­sia­mas. Kaip mi­nė­jau, bu­vo sa­ky­ta, kad ši­to­je pir­mo­je da­ly­je bal­suo­ja­me po kiek­vie­no pro­jek­to. Tai­gi po dis­ku­si­jos mes bal­suo­si­me dėl pa­siū­ly­mų, po to dėl vi­so šio pro­jek­to po svars­ty­mo.

Ki­tas dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šęs – A. Ly­de­ka.

A. LYDEKA (LSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, la­bai trum­pai pa­si­nau­do­siu pro­ga iš šios gar­bin­gos tri­bū­nos pri­sta­ty­ti tarp­tau­ti­nę prak­ti­ką, ko­kia yra su­si­for­ma­vu­si pa­sau­ly­je kal­bant apie tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą dėl emb­rio­nų sau­go­ji­mo, dėl em­brio­nų lai­ky­mo. Tai­gi ko­kia ta tarp­tau­ti­nė prak­ti­ka?

Dau­gu­mo­je pa­sau­lio vals­ty­bių iš vi­so nė­ra reg­la­men­tuo­ja­mas emb­rio­nų sau­go­ji­mas, o to­se vals­ty­bė­se, ku­rio­se yra reg­la­men­tuo­ja­mas emb­rio­nų sau­go­ji­mas, tai truk­mė ly­ti­nių ląs­te­lių sau­go­ji­mo ban­ke yra apie dešimties me­tų lai­ko­tar­pis. Emb­rio­nų sau­go­ji­mas ter­mi­nuo­tą lai­ką yra tai­ko­mas iš es­mės vi­so­se vals­ty­bė­se, ku­rios reg­la­men­tuo­ja sau­go­ji­mą, ne­kal­bant, kad tai yra pa­čios pa­žan­giau­sios, iš­si­vys­čiu­sios Eu­ro­pos ir pa­sau­lio vals­ty­bės. Pa­vyz­džiui, Šve­di­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, Da­ni­jo­je, Bel­gi­jo­je, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je ben­dra­sis emb­rio­nų sau­go­ji­mo ter­mi­nas api­brėž­tas pen­ke­rių me­tų lai­ko­tar­piu ir ga­li bū­ti in­di­vi­du­a­liai il­gi­na­mas ar­ba trum­pi­na­mas jau pri­klau­so­mai nuo pa­čių po­rų. Vo­kie­ti­jo­je, Aust­ri­jo­je ir Suo­mi­jo­je pa­čios po­ros spren­džia dėl emb­rio­nų sau­go­ji­mo pa­grįs­to ter­mi­no. Is­lan­di­jo­je sau­go­ma iki dešimties me­tų lai­ko­tar­pio, yra kaip il­giau­sias ga­li­mas ter­mi­nas. Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės žmo­gaus ap­vai­si­ni­mo emb­rio­lo­gi­jos tar­ny­bos re­ko­men­duo­ja­mas il­giau­sias su­kur­tų emb­rio­nų sau­go­ji­mo ter­mi­nas yra 15 me­tų. Aust­ra­li­jo­je emb­rio­nų sau­go­ji­mo truk­mė skir­tin­go­se vals­ti­jo­je ski­ria­si, bet ir­gi nie­kur ne­vir­ši­ja dešimties me­tų lai­ko­tar­pio. JAV iš vi­so nė­ra įsta­ty­mais nu­sta­ty­to pri­va­lo­mo emb­rio­nų sau­go­ji­mo ter­mi­no. La­bai pa­na­ši tvar­ka yra ir Ka­na­do­je. Pa­si­bai­gus sau­go­ji­mo ter­mi­nui ar­ba po­ros pra­šy­mu emb­rio­nai daž­niau­siai yra su­nai­ki­na­mi. Kai ku­rio­se ša­ly­se ne­pa­nau­do­ti emb­rio­nai, ku­rių sau­go­ji­mo lai­kas yra pa­si­bai­gęs, pa­čios po­ros pra­šy­mu ga­li bū­ti do­nuo­ti ki­tų po­rų pa­gal­bi­niam ap­vai­si­ni­mui ar moks­lo ty­ri­mams. Taip pat, ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai svar­bu pa­mi­nė­ti, kad net ir tais at­ve­jais, kai emb­rio­nai yra sau­go­mi, daž­niau­siai tai at­lie­ka­ma su ge­ros prog­no­zės emb­rio­nais, ku­rie, ti­kė­ti­na, ga­lė­tų sėk­min­gai at­šil­ti ir bū­ti pa­nau­do­ti pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo pro­ce­dū­roms.

Tuo tar­pu Lie­tu­vo­je yra pri­va­lu šal­dy­ti ir sau­go­ti vi­sus emb­rio­nus, ne­pri­klau­so­mai nuo jų ko­ky­bės ir prog­nos­ti­nių ro­dik­lių, at­krei­piu dė­me­sį, ne­pri­klau­so­mai nuo ko­ky­bės. Aki­vaiz­du, ger­bia­mi ko­le­gos, kad tą tei­si­nį reg­la­men­ta­vi­mą, ku­ris yra da­bar Lie­tu­vo­je, pri­va­lu keis­ti, šį alo­giš­ką da­ly­ką am­ži­nai sau­go­ti, šal­dy­ti emb­rio­nus pri­va­lu pa­keis­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. To­liau pa­si­sa­ko M. Da­nie­lė.

M. DANIELĖ (LF). Mie­li ko­le­gos, per šiuos pus­an­trų me­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me ne­pa­pras­tai daug gir­dė­jau apie tai, ko­kia svar­bi Lie­tu­vai yra šei­ma ir kaip svar­bu yra di­din­ti Lie­tu­vo­je gims­ta­mu­mą. Bet kai tik kal­ba pa­si­su­ka apie šei­mą ir apie gims­ta­mu­mą, vi­sos dis­ku­si­jos pas mus krei­pia­si vi­sai prie­šin­ga lin­kme. Ir štai mes pa­ma­to­me, kad Lie­tu­vo­je žmo­nės, ku­rie ne­pa­pras­tai no­ri su­si­lauk­ti vai­kų, tos šei­mos, ku­rios no­ri su­si­lauk­ti vai­kų ir ak­ty­viai sie­kia tą pa­da­ry­ti, su­si­du­ria su gau­sy­be kliū­čių. Koks re­zul­ta­tas?

Re­zul­ta­tas vi­sų pir­ma yra tas, kad ben­dras ver­ti­ni­mas, kai kal­ba­me apie ne­vai­sin­gu­mo gy­dy­mą Lie­tu­vo­je, ro­dik­lis, ku­rį mes tu­ri­me, yra pras­tas, toks pa­va­di­ni­mas – pras­tas ro­dik­lis. Ir mes sto­vi­me ša­lia to­kių ša­lių kaip Ru­mu­ni­ja, Mol­do­va, Ru­si­ja. Ir gal tai ne­bū­tų blo­giau­sia nau­jie­na, nes, sa­ky­kim, tik jau­ni­mui nuo­lat skau­da dėl to, kad Lie­tu­va tu­ri blo­giau­sius ro­dik­lius vi­so­se įma­no­mo­se len­te­lė­se, vi­sa­da mes ten ga­le, vi­sa­da pas­ku­ti­niai. Bet yra prak­ti­nė da­lis.

Lie­tu­vo­je 50 tūkst. po­rų su­si­du­ria su ne­vai­sin­gu­mu. Ke­le­tas tūks­tan­čių tų po­rų pa­si­nau­do­ja pa­slau­go­mis, bet nau­do­ji­ma­sis pa­slau­go­mis yra tie­sio­giai su­si­jęs su tuo, kiek tos pa­slau­gos yra drau­giš­kos var­to­to­jui. Ir šian­dien tas pa­slau­gų drau­giš­ku­mas yra su­si­jęs ne tik su fi­nan­si­niais bar­je­rais, nes fi­nan­si­niai bar­je­rai, taip, sa­ky­kim, Lie­tu­vai gal­būt yra iš­šū­kis kom­pen­suo­ti dau­giau pa­slau­gų, kom­pen­suo­ti dau­giau cik­lų ir ki­tų su pa­gal­bi­niu ap­vai­si­ni­mu su­si­ju­sių pa­slau­gų, bet tam tik­ri bar­je­rai yra tie­siog tei­si­niai, juos iš­spręs­ti mums nie­ko ne­kai­nuo­ja.

Lie­tu­va tu­ri pa­da­ry­ti la­bai daug, kad ši­tas ro­dik­lis Eu­ro­pos at­la­se pa­ge­rė­tų ir kad mes ne­bū­tu­me tarp tų at­si­li­ku­sių vals­ty­bių. Šian­dien pro­jek­tas yra tik dėl dvie­jų sku­biau­sių ir ma­žiau­sių da­ly­kų, ku­riuos tie­siog rei­kia la­bai sku­biai iš­spręs­ti. Nie­ko ne­kai­nuo­jan­tys du da­ly­kai. Vie­na, tai yra emb­rio­nų šal­dy­mo lai­ko­tar­pio ko­rek­ci­ja, iki šiol ši­tas lai­ko­tar­pis pro­jek­te ne­bu­vo api­brėž­tas, taip pat tai yra ga­li­my­bė vai­kams iš­sau­go­ti sa­vo vai­sin­gu­mą, jei­gu jie anks­ty­va­me am­žiu­je su­si­du­ria su sun­kio­mis li­go­mis. Toks re­gu­lia­vi­mas ne­be­iš­skir­tų Lie­tu­vos nei­gia­ma pras­me iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių. Mes pa­grįs­tu­me sa­vo tei­sė­kū­rą ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių prak­ti­ka, ir moks­lo įro­dy­mais, ir spe­cia­lis­tų, mū­sų gy­dy­to­jų re­ko­men­da­ci­jo­mis, mū­sų moks­li­nin­kų re­ko­men­da­ci­jo­mis, bet kas yra svar­biau­sia, mes at­liep­tu­me po­rų lū­kes­čius, tų po­rų, ku­rios sie­kia su­si­lauk­ti vai­kų ir ku­rios no­ri nor­ma­laus tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo.

Dar la­bai svar­bu, kad žmo­nės, ku­rie dėl sa­vo re­li­gi­nių, ide­o­lo­gi­nių ir ki­tų įsi­ti­ki­ni­mų no­rė­tų tęs­ti am­ži­ną emb­rio­nų šal­dy­mą, to­kią ga­li­my­bę ir­gi tu­rės. Va­di­na­si, pir­mą kar­tą mes ap­im­tu­me vi­sas su­in­te­re­suo­tas gru­pes ir at­liep­tu­me vi­sų ši­tų žmo­nių gru­pių lū­kes­čius. Tai kar­tu yra ir lo­giš­ka, nes mū­sų pi­lie­čiams pa­slau­ga tap­tų pa­lan­kes­nė, jiems ne­be­rei­kė­tų va­žiuo­ti į La­t­vi­ją tam, kad tuos ne­pa­nau­do­tus, ne­rei­ka­lin­gus emb­rio­nus ga­lė­tų su­nai­kin­ti. Jie ga­lė­tų tai pa­da­ry­ti sa­vo vals­ty­bė­je kaip ir ki­tos Eu­ro­pos ša­lys, lei­džian­čios sa­vo pi­lie­čiams nau­do­tis pa­slau­ga sa­vo vals­ty­bė­je.

Dar vie­nas da­ly­kas – pi­ni­gi­nės lė­šos. Šian­dien mums rei­kia di­din­ti vai­ko pi­ni­gus, šian­dien rei­kia, kad tie vai­kai, ku­rie au­ga ir vys­to­si, tu­rė­tų kuo ge­res­nes są­ly­gas, tai­gi pa­nau­do­ti, skir­ti pi­ni­gus bū­tent šiai kryp­čiai yra daug ra­cio­na­liau ir prag­ma­tiš­kiau.

Aš ra­gi­nu pa­lai­ky­ti šian­dien ši­tą pro­jek­tą, nes, pa­si­kar­to­siu, jis at­lie­pia vi­sų pi­lie­čių lū­kes­čius, vi­sų su­in­te­re­suo­tų gru­pių lū­kes­čius, taip pat moks­lo įro­dy­mus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui. To­liau dis­ku­si­jo­je pa­si­sa­kys J. Se­jo­nie­nė.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos, kal­bė­siu kaip mo­te­ris, ka­ta­li­kė ir taip pat me­di­kė. Klau­si­mus, ku­rie yra su­si­ję su svei­ka­ta, kaip pro­fe­sio­na­lė esu lin­ku­si spręs­ti moks­lo įro­dy­tais me­to­dais ir ži­nio­mis. No­rė­čiau vie­ną pa­sta­bą dėl ter­mi­nų varto­ji­mo įsta­ty­muo­se.

Kal­ba­ma apie am­ži­ny­bę, tad ir dis­ku­tuo­da­mi su ko­le­go­mis fi­zi­kais pri­ėjo­me to­kią iš­va­dą, kad to­kias ira­cio­na­lias są­vo­kas var­to­ti įsta­ty­muo­se, tei­sės ak­tuo­se nė­ra tei­sin­ga. An­tra, tu­rė­tu­me at­si­žvelg­ti vis dėl­to ir į prak­ti­nius a­spek­tus, kaip vals­ty­bė iš­lai­kys di­de­lį kie­kį emb­rio­nų, ku­riuos pa­si­ry­žu­si sau­go­ti am­ži­nai, po 50, po 70 me­tų, jei­gu tos po­ros ne­be­mo­kės už tų emb­rio­nų sau­go­ji­mą, tas iš­lai­das tu­rės kom­pen­suo­ti vals­ty­bė. Ar tai bus pa­ke­lia­ma naš­ta bet ko­kiai vals­ty­bei? Bū­tų pa­ke­lia­ma naš­ta?

Taip pat la­bai svar­bus as­pek­tas dėl ne­ter­mi­nuo­to­jo emb­rio­nų sau­go­ji­mo ly­ti­nių ląs­te­lių ban­ke, neat­si­žvel­giant nei į po­rų rep­ro­duk­ci­nius lū­kes­čius, nei emb­rio­nų ko­ky­bę. Tai ne­ati­tin­ka tarp­tau­ti­nės prak­ti­kos ir ke­lia eti­nių abe­jo­nių ir prak­ti­nių sun­ku­mų, ką jau mi­nė­jau. Po­ra, ku­rios pa­gal­bi­niam ap­vai­si­ni­mui emb­rio­nai bu­vo su­kur­ti, jų at­si­saky­ti ga­li tik do­nuo­da­ma juos ki­tų po­rų pa­gal­bi­niam ap­vai­si­ni­mui, o tai iš es­mės dis­kre­di­tuo­ja ir emb­rio­nų do­no­rys­tės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mą, nes ne­re­tai tam­pa vie­nin­te­liu bū­du iš­veng­ti pri­vers­ti­nio am­ži­no emb­rio­nų sau­go­ji­mo ir mo­kė­ji­mo už tai.

Dau­gė­ja at­ve­jų, kai kai ku­rios po­ros ne­mo­ka už emb­rio­nų sau­go­ji­mą ir yra ne­pa­sie­kia­mos nu­ro­dy­tais kon­tak­ti­niais duo­me­ni­mis. To­dėl šiais at­ve­jais emb­rio­nų sau­go­ji­mas yra at­lie­ka­mas gy­dy­mo įstai­gos lė­šo­mis, o tai nė­ra tei­sin­ga jos at­žvil­giu. Taip pat ne­ga­li­ma ig­no­ruo­ti to, kad part­ne­riai, ku­rie bu­vo pa­si­ry­žę sau­go­ti, kur­ti emb­rio­nus, ga­li ir iš­si­skir­ti, ir ta­da vėl­gi ne­aiš­ku, kaip ir kas tu­rė­tų mo­kė­ti už tų emb­rio­nų sau­go­ji­mą, ži­no­ma, ga­li ir mir­ti.

 Re­mian­tis tarp­tau­ti­ne prak­ti­ka, vy­rau­jan­ti… emb­rio­nų sau­go­ji­mo ly­ti­nių ląs­te­lių ban­ke, ką jau ger­bia­mas Ar­mi­nas prieš tai mi­nė­jo, yra dešimt me­tų. Ir toks sau­go­ji­mas yra tai­ko­mas to­kį lai­ką pa­žan­gio­se ir iš­si­vys­čiu­sio­se Eu­ro­pos ir ki­to­se Va­ka­rų vals­ty­bė­se, į ku­rias mes ly­giuo­ja­mės. Aiš­ku, to­kia truk­mė pa­si­rink­ta re­mian­tis moks­lo įro­dy­mais. Aiš­ku, kad pro­jek­to nuo­s­tatos pa­lie­ka ga­li­my­bę ir il­ges­niam emb­rio­nų šal­dy­mui, tai yra emb­rio­nai pa­gal su­tuok­ti­nių, part­ne­rių raš­tu pa­reikš­tą va­lią jų lė­šo­mis sau­go­mi in­for­muo­to pa­cien­to su­ti­ki­me nu­ro­dy­tą ter­mi­ną: ne trum­piau kaip dve­jus me­tus nuo pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo pra­džios ir ne il­giau kaip de­šimt me­tų, ne­bent su­tuok­ti­niai ir part­ne­riai yra pa­reiš­kę va­lią il­ges­niam emb­rio­nų lai­ky­mo ter­mi­nui. Be to, emb­rio­nų ga­li bū­ti su­ku­ria­ma tik tiek, kiek vie­nu me­tu pa­vyks­ta su­kur­ti, ta­čiau ga­lu­ti­nį spren­di­mą dėl su­ku­ria­mų emb­rio­nų skai­čiaus vis dėl­to pri­ima abu su­tuok­ti­niai ar su­gy­ven­ti­niai, pa­si­ta­rę su gy­dy­to­ju. Tai­gi ir su­ku­ria­ma emb­rio­nų ga­li bū­ti tik tiek, kiek bus per­kel­ta į mo­ters or­ga­niz­mą, vi­siš­kai iš­ven­giant emb­rio­nų šal­dy­mo.

Dar la­bai svar­bus as­pek­tas ir ne­ma­žai spe­ku­lia­ci­jų dėl to, kad emb­rio­nai ga­li bū­ti nau­do­ja­mi ne mo­ters pa­gal­bi­niam ap­vai­si­ni­mui. Tai svar­bu yra pa­sa­ky­ti, kad Bio­me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų eti­kos įsta­ty­mo 3 straips­ny­je nu­sta­ty­ta, kad žmo­gaus emb­rio­nų kū­ri­mas ne­me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų tiks­lais yra drau­džia­mas. Be to, su žmo­gaus emb­rio­nu ir žmo­gaus vai­siu­mi lei­džia­ma at­lik­ti tik tuos bio­me­di­ci­ni­nius ty­ri­mus, ku­rių nu­ma­to­ma nau­da ti­ria­mam žmo­gaus emb­rio­nui ar vai­siui vir­ši­ja ri­zi­ką. Bio­me­di­ci­ni­niai ty­ri­mai su žmo­gaus emb­rio­nu ar žmo­gaus vai­siu­mi, ku­rių me­tu ar ku­riems pa­si­bai­gus žmo­gaus emb­rio­nas ar vai­sius yra su­nai­ki­na­mas ar­ba žmo­gaus em­b­rio­nas ne­per­ke­lia­mas į mo­ters gim­dą, drau­džia­mi.

Pa­ste­bė­ti­na, kad kei­čia­mo įsta­ty­mo 1 straips­nio 1 da­ly­je api­brė­žiant įsta­ty­mo pa­skir­tį nu­sta­ty­ta, kad įsta­ty­mas nu­sta­to mo­ters pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo są­ly­gas, bū­dus ir tvar­ką. Pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo są­vo­kos api­brėž­ty­je taip pat nu­sta­to­ma, kad tai pro­ce­sas, ap­iman­tis su ly­ti­nė­mis ląs­te­lė­mis ir (ar) emb­rio­nu at­lie­ka­mus veiks­mus, tai­ko­mus sie­kiant su­kel­ti mo­ters nėš­tu­mą. To­kia sis­te­mi­nė pa­gal­bi­nį ap­vai­si­ni­mą reg­la­men­tuo­jan­čių tei­sės nor­mų ana­li­zė lei­džia man teig­ti, kad emb­rio­no su­kū­ri­mas yra ga­li­mas tik pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo tiks­lu. Be to, pa­gal kei­čia­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio 6 da­lį, kol su­kur­ti, ta­čiau į mo­ters or­ga­niz­mą ne­per­kel­ti em­b­rio­nai lai­ko­mi ly­ti­nių ląs­te­lių ban­ke, ki­ti emb­rio­nai tos pa­čios mo­ters pa­gal­bi­niam ap­vai­si­ni­mui ne­ga­li bū­ti ku­ria­mi, tad nau­jų emb­rio­nų kū­ri­mas yra griež­tai kon­tro­liuo­ja­mas.

La­bai ti­kiuo­si, kad iš­sklai­džiau da­lį jū­sų abe­jo­nių, da­lį bent jau pa­skli­du­sių klai­din­gų ži­nu­čių, ir la­bai ti­kiuo­si, kad pa­lai­ky­si­te ši­tą tik­rai la­bai rei­ka­lin­gą įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKAS. I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė to­liau pa­si­sa­ko. (Bal­sai sa­lė­je) Lai­ky­si­me, kad ten ir­gi frak­ci­jos var­du pa­si­sa­kė.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). La­bai ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš pa­­si­steng­siu trum­pai.

PIRMININKAS. Dė­kui.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). As­pek­tai, dėl ku­rių rei­kia keis­ti šį įsta­ty­mą, yra tie, kad emb­rio­nų sau­go­ji­mas am­ži­nai yra per­tek­li­nė naš­ta tiek gy­ven­to­jams, tiek žmo­nėms, tiek, jei­gu bū­tų nu­spręs­ta, vals­ty­bei. Lo­giš­ka, ko­dėl?                  Pa­pras­tai re­a­lus rep­ro­duk­ci­nis am­žius vi­du­ti­niš­kai yra apie 10–15 me­tų. To­dėl am­ži­nas sau­go­ji­mas iš tie­sų ne­tu­ri pras­mės.

Ki­tas da­ly­kas. Įve­da­ma la­bai svar­bi są­vo­ka, la­bai svar­bus pa­kei­ti­mas dėl vai­sin­gu­mo iš­sau­go­ji­mo, ypač kai kal­ba­me apie jaut­rias vai­kų gru­pes, kai yra ri­zi­ka ne­iš­sau­go­ti vai­sin­gu­mo dėl ga­li­mos li­gos. To­dėl vai­sin­gu­mo iš­sau­go­ji­mo as­pek­tas vai­kų at­žvil­giu yra bū­ti­nas ir la­bai rei­ka­lin­gas pa­kei­ti­mas.

Ap­skri­tai, aiš­ku, mes tu­ri­me vi­suo­me­nė­je apie 15 % ne­vai­sin­gų po­rų. Tu­ri­me šian­dien kal­bė­ti, man at­ro­do, ne apie ter­mi­ną, kiek šal­dy­si­me ar ne­šal­dy­si­me emb­rio­nus, o apie pa­gal­bą, ką ga­lė­tu­me pa­da­ry­ti, kad pa­gal­ba po­roms, su­si­du­rian­čioms su ne­vai­sin­gu­mu, bū­tų la­biau pri­ei­na­ma.

Da­bar šiek tiek apie mi­tus. Aš tik­rai ga­vau ne vie­ną laiš­ką iš su­si­rū­pi­nu­sių gy­ven­to­jų dėl to, kad šis įsta­ty­mas ga­lės bū­ti pa­nau­do­tas vie­nos ly­ties part­ne­rių, gal­būt net su­ro­ga­ti­nei mo­ti­nys­tei. No­riu tik­rai at­kreip­ti vi­sų dė­me­sį į 7 straips­nį. Jis aiš­kiai sa­ko, kad ga­li bū­ti pa­nau­do­tos tik dvi skir­tin­gos ly­ti­nės ląs­te­lės: vie­na iš mo­ters, ki­ta iš vy­ro. Ir jie tu­ri kar­tu gy­ven­ti, bū­ti įtei­si­nę sa­vo san­ty­kius san­tuo­kos bū­du ar part­ne­rys­tės bū­du įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka. Tai­gi šis įsta­ty­mas ne­kal­ba apie vie­nos ly­ties po­ras, gy­ve­nan­čias kar­tu. Šis įsta­ty­mas kal­ba tik apie he­te­ro­sek­su­a­lias po­ras, ku­rioms rei­kia pa­gal­bos gy­dan­tis ne­vai­sin­gu­mą.

Ver­ty­bi­nis as­pek­tas. Su­pran­tu. Ypač daug Baž­ny­čia pa­si­sa­kė dėl to, kad emb­rio­nas yra tar­si žmo­gaus or­ga­niz­mas. Bet moks­liš­kai pa­žiū­rė­ki­me: emb­rio­nas yra ap­vai­sin­ta zi­go­ta iki aš­tun­tos mo­ters nėš­tu­mo sa­vai­tės pa­bai­gos. Mes šian­dien su ko­le­ge V. Gi­rai­ty­te-Juš­ke­vi­čie­ne įre­gist­ra­vo­me pa­tai­są, kad mes moks­liš­kai api­brėž­tu­me, kas yra žmo­gaus emb­rio­nas, ir ne­klai­din­tu­me ki­tų. Tai nė­ra žmo­gus. Tai yra dar be­si­for­muo­jan­čios ląs­te­lės, tiks­liau, be­si­da­li­jan­čios ląs­te­lės, ga­lin­čios pa­virs­ti žmo­gu­mi.

Na ir pa­bai­gai. Aš la­bai no­rė­čiau ir la­bai ska­tin­čiau, mes jau čia ir dar­bo gru­pė­je kal­bė­jo­me, kad mes dau­giau kal­bė­tu­me apie įran­kius, ku­rie ga­lė­tų pa­dė­ti gy­dy­ti ne­vai­sin­gu­mą, o ne apie am­žių, tiks­liau, apie tuos me­tus, kiek šal­dy­si­me ar ne­šal­dy­si­me emb­rio­nų. Mes tu­ri­me ne­iš­spręs­tų klau­si­mų apie pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo prie­mo­ką, ku­ri kar­tais sie­kia iki 2 tūkst. eu­rų po­roms, ne­ga­li vi­siš­kai vals­ty­bė pa­deng­ti šių iš­lai­dų, apie in­se­mi­na­ci­jas, tai yra pa­gal­bą alter­na­ty­viais ke­liais, kaip bū­tų ga­li­ma ki­tais bū­dais pa­dė­ti po­roms su­si­lauk­ti kū­di­kio, apie psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą, nes iš tik­rų­jų daug jau­nų po­rų ne­si­krei­pia, nes su­si­du­ria su įvai­riais vi­suo­me­nės ste­re­o­ti­pais. Kal­bė­ki­me apie tai, kad pa­dė­tu­me, nes pro­ble­ma yra iš­ties di­de­lė, pa­kar­to­siu, apie 15 % po­rų, de­ja, bet su­si­du­ria su šia pro­ble­ma, o mes kar­tais sa­vo kal­bo­mis stig­ma­ti­zuo­ja­me. To­dėl ne­da­ry­ki­me to, ban­dy­ki­me spręs­ti prak­ti­nius klau­si­mus ir pa­dė­ti jau­noms šei­moms. Ačiū.

PIRMININKAS. Šiam klau­si­mui bu­vo skir­ta 20 mi­nu­čių, svars­to­me jau 26 mi­nu­tes, tai dis­ku­si­ja tuo bai­gia­ma. Dėl ve­di­mo tvar­kos ger­bia­ma A. Ku­bi­lie­nė. Pra­šau.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Aš tik­rai pa­kvies­čiau pra­ne­šė­jus kal­bė­ti tai, ką iš­ma­no. Jei­gu mes ne­tu­ri­me moks­li­nių ži­nių, kas yra zi­go­ta, kad tai yra žmo­gaus vys­ty­mo­si sta­di­ja, tai tik­riau­siai ne­rei­kė­tų klai­din­ti vi­suo­me­nės.

PIRMININKAS. Vi­sa­da tur­būt ga­lio­ja Sei­mo na­riams toks pa­gei­da­vi­mas, kad kal­bė­tų apie tai, ką iš­ma­no. To, ma­tyt, sten­gia­mės lai­ky­tis. Da­bar pa­siū­ly­mų svars­ty­mas. Kvie­čiu į tri­bū­ną pa­grin­di­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką, tiks­liau, pir­mi­nin­kę R. Ša­la­še­vi­čiū­tę. Pir­miau­sia Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mas dėl 9 straips­nio, juo kei­čia­mas 10 straips­nis. Aš klau­siu, ar Vy­riau­sy­bė pra­šo bal­suo­ti, nes pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė? Prem­je­rė tuoj bus. Pra­šom, prem­je­re. Čia yra dėl sau­go­ji­mo lai­ko, ter­mi­no. Bu­vo Vy­riau­sy­bės siū­ly­mas, kad sau­go­ma ne trum­piau kaip dve­jus me­tus nuo ap­vai­si­ni­mo pra­džios pa­gal su­tuok­ti­nių nu­ro­dy­tą ter­mi­ną. Ar rei­ka­lau­ja­te dėl to bal­suo­ti?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ne, ne­rei­ka­lau­ju.

PIRMININKAS. Ge­rai. Ta­da prie šio pa­siū­ly­mo ne­su­sto­ja­me. To­liau dėl šio straips­nio yra du Sei­mo na­rės A. Ši­rins­kie­nės siū­ly­mai. Vie­nas 20 die­nos da­tos, ki­tas 22 die­nos da­tos. Aš klau­siu Sei­mo na­rės, ar abu pa­siū­ly­mus mes tu­rė­tu­me nag­ri­nė­ti, ar ku­rį nors vie­ną?

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Da­bar su pa­siū­ly­mais yra taip. 20 die­nos pa­siū­ly­mas yra re­gist­ruo­tas dėl se­no­sios pro­jek­to re­dak­ci­jos, dėl to jį at­si­i­mu, o 22 die­nos pa­siū­ly­mas yra re­gist­ruo­tas jau dėl ant­ro­sios re­dak­ci­jos, ku­ri šian­dien ir yra svars­to­ma. Šiuo at­ve­ju mak­si­ma­liai pri­si­de­rin­ta prie ko­mi­te­to vi­sų at­lik­tų pa­tai­sy­mų ir pa­teik­ta nau­ja idė­ja. Aš siū­lau svars­ty­ti 22 die­nos pa­siū­ly­mą.

PIRMININKAS. Ge­rai. Aš iš kar­to ne­pa­ste­bė­jau, at­si­pra­šau, I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė no­rė­jo re­pli­ką ar dėl ve­di­mo tvar­kos.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ka­dan­gi, kaip su­pra­tau, ko­le­gos in­for­ma­vo, kad re­pli­ka bu­vo skir­ta man, tai no­riu in­for­muo­ti Sei­mo na­rius, ko­le­gas, kad prieš re­gist­ruo­da­ma pa­tai­są kon­sul­ta­vau­si tiek su gy­dy­to­ju R. Gri­ciu­mi, tiek su dak­ta­ru V. Kli­mu ir jie bū­tent pa­dė­jo su­for­mu­luo­ti me­di­ci­ni­nę są­vo­ką. Tik­rai, na, ži­no­te, ne­už­si­i­mu kaž­ko­kiais da­ly­kais, ku­rių ne­su­pran­tu.

PIRMININKAS. Ge­rai. Da­bar su­tei­kiu žo­dį Sei­mo na­rei A. Ši­rins­kie­nei, ji pri­sta­tys pas­ku­ti­nį pa­siū­ly­mą.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Ma­no pa­siū­ly­mu sie­kia­ma iš­lai­ky­ti esa­mą aukš­tą emb­rio­nų ap­sau­gą ir kar­tu už­tik­rin­ti, kad po­ros, ku­rios yra ne­vai­sin­gos ir tu­ri už­šal­dy­tų emb­rio­nų, ne­pa­tir­tų per­tek­li­nių fi­nan­si­nių sun­ku­mų. Šiuo at­ve­ju siū­lau ne­ter­mi­nuo­ti emb­rio­nų šal­dy­mo, ta­čiau nu­sta­ty­ti pa­rei­gą vals­ty­bei PSDF lė­šo­mis ap­mo­kė­ti vi­sas sau­go­ji­mo iš­lai­das. Jos, be­je, vals­ty­bei nė­ra ypač di­de­lės, nors yra di­de­lės ver­ti­nant po­rų at­žvil­giu. Tai bū­tų apie 300, gal­būt 400 eu­rų per me­tus.

Ki­ta ma­no pa­siū­ly­mo da­lis yra su­si­ju­si su for­mu­luo­te, kad emb­rio­nas yra nau­do­ja­mas mo­ters ap­vai­si­ni­mui at­ei­ty­je. Iš tie­sų Bio­me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų eti­kos įsta­ty­mas drau­džia eks­pe­ri­men­tus su emb­rio­nu ir ka­mie­ni­nių ląs­te­lių ga­vi­mą eks­pe­ri­men­to tiks­lais, ta­čiau na­cio­na­li­nė­je tei­sė­je ne­su­re­gu­liuo­tas emb­rio­no ka­mie­ni­nių ląs­te­lių pa­nau­do­ji­mas, kai pa­nau­do­ji­mas vyks­ta dėl įpras­ti­nio gy­dy­mo, o ne dėl me­di­ci­nos eks­pe­ri­men­to. To­dėl šios nor­mos iš­brau­ki­mas iš es­mės at­lais­vin­tų ga­li­my­bes ga­min­ti emb­rio­nų ka­mie­ni­nes ląs­te­les, kai šis ga­mi­ni­mas yra ne­eks­pe­ri­men­ti­nis. Šiuo at­ve­ju iš­brauk­da­ma ir grą­žin­da­ma esa­mą for­mu­luo­tę į įsta­ty­mą, kad nau­do­ja­ma tik mo­ters ap­vai­si­ni­mui, aš siū­lau vis dėl­to at­si­sa­ky­ti emb­rio­no nau­do­ji­mo įvai­riems gy­dy­mo tiks­lams.

Pas­ku­ti­nį pa­siū­ly­mą aš pri­sta­ty­siu, ma­tyt, vė­liau, nes fi­nan­sa­vi­mas yra at­ski­ra­me strai­psny­je.

PIRMININKAS. Bet dėl šio straips­nio bu­vo kaip vien­ti­sas jū­sų pa­siū­ly­mas, to­dėl čia mes da­li­mis, ma­tyt, ne­ga­lė­si­me skai­dy­ti. Pra­šy­siu dar įjung­ti. Įjung­ta.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Ly­giai taip pat ir fi­nan­sa­vi­mas, kaip jau mi­nė­jau, yra nu­sta­to­mas iš PSDF lė­šų.

PIRMININKAS. Klau­so­me ko­mi­te­to po­zi­ci­jos.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ko­mi­te­to nuo­mo­nė – ne­pri­tar­ti. Ko­mi­te­to ar­gu­men­tai to­kie. Ne­ter­mi­nuo­tas emb­rio­nų sau­go­ji­mas ly­ti­nių ląs­te­lių ban­ke neat­si­žvel­giant nei į po­ros rep­ro­duk­ci­nius lū­kes­čius, nei į emb­rio­nų ko­ky­bę ne­ati­tin­ka tarp­tau­ti­nės prak­ti­kos, ke­lia eti­nių abe­jo­nių ir prak­ti­nių sun­ku­mų. Po­ra, ku­rios pa­gal­bi­niam ap­vai­si­ni­mui emb­rio­nai bu­vo su­kur­ti, jų at­si­sa­ky­ti ga­li tik do­nuo­da­ma juos ki­tų po­rų pa­gal­bi­niam ap­vai­si­ni­mui, o tai dis­kre­di­tuo­ja ir Emb­rio­no do­no­rys­tės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mą, nes ne­re­tai tai tam­pa vie­nin­te­liu bū­du iš­veng­ti pri­vers­ti­nio am­ži­no emb­rio­nų sau­go­ji­mo. Re­mian­tis tarp­tau­ti­ne prak­ti­ka, vy­rau­jan­ti em­b­rio­nų sau­go­ji­mo ly­ti­nių ląs­te­lių ban­ke truk­mė yra de­šimt me­tų. Emb­rio­nų sau­go­ji­mas ter­mi­nuo­tą lai­ką yra tai­ko­mas pa­žan­gio­se ir iš­si­vys­čiu­sio­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se.

Be to, pro­jek­to nuo­sta­tos pa­lie­ka ga­li­my­bę ir ne­ri­bo­tam emb­rio­nų šal­dy­mui, jei tai ati­tin­ka po­ros įsi­ti­ki­ni­mus. Tai yra emb­rio­nai pa­gal su­tuok­ti­nių, part­ne­rių raš­tu pa­reikš­tą va­lią jų lė­šo­mis sau­go­mi in­for­muo­to pa­cien­to su­ti­ki­me nu­ro­dy­tą ter­mi­ną, bet ne trum­piau kaip dve­jus me­tus nuo pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo pra­džios ir ne il­giau kaip de­šimt me­tų. Tai­gi ga­li bū­ti su­kuria­ma emb­rio­nų tiek, kiek ir bus per­kel­ta į mo­ters or­ga­niz­mą vi­siš­kai iš­ven­giant emb­rio­nų šal­dy­mo.

Bio­me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų eti­kos įsta­ty­mo 3 straips­ny­je nu­sta­ty­ta, kad žmo­gaus emb­rio­nų kū­ri­mas bio­me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų tiks­lais yra drau­džia­mas. Be to, su žmo­gaus emb­rio­nu ir žmo­gaus vai­siu­mi lei­džia­ma at­lik­ti tik tuos bio­me­di­ci­ni­nius ty­ri­mus, ku­rių nu­ma­to­ma nau­da ti­ria­mam žmo­gaus emb­rio­nui ir žmo­gaus vai­siui vir­ši­ja ri­zi­ką. Bio­me­di­ci­ni­niai ty­ri­mai su žmo­gaus emb­rio­nu ar žmo­gaus vai­siu­mi, ku­rių me­tu ar­ba ku­riems pa­si­bai­gus žmo­gaus emb­rio­nas ar žmo­gaus vai­sius yra su­nai­ki­na­mas ar­ba žmo­gaus emb­rio­nas ne­per­ke­lia­mas į mo­ters gim­dą, drau­džia­mi.

Taip pat pa­ste­bė­ti­na, kad api­brė­žiant įsta­ty­mo pa­skir­tį nu­sta­ty­ta, kad įsta­ty­mas nu­sta­to mo­ters pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo są­ly­gas, bū­dus, tvar­ką. Pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo są­vo­kos api­brė­ži­me taip pat nu­sta­to­ma, kad tai pro­ce­sas, ap­iman­tis su ly­ti­nė­mis ląs­te­lė­mis ir (ar) emb­rio­nu at­lie­ka­mus veiks­mus, tai­ko­mus sie­kiant su­kel­ti mo­ters nėš­tu­mą. Tai­gi, sis­te­mi­nė pa­gal­bi­nį ap­vai­si­ni­mą reg­la­men­tuo­jan­čių tei­sės nor­mų ana­li­zė pa­tvir­ti­na, jog emb­rio­no su­kū­ri­mas yra ga­li­mas tik mo­ters pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo tiks­lu. Be to, pa­gal kei­čia­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio 6 da­lį, kol su­kur­ti, ta­čiau į mo­ters or­ga­niz­mą ne­per­kel­ti emb­rio­nai lai­ko­mi ly­ti­nių ląs­te­lių ban­ke, ki­ti emb­rio­nai tos pa­čios mo­ters pa­gal­bi­niam ap­vai­si­ni­mui ne­ga­li bū­ti ku­ria­mi, tad nau­jų emb­rio­nų kū­ri­mas yra griež­tai kon­tro­liuo­ja­mas. Ir at­si­žvel­giant į tai, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos stra­te­gi­nio val­dy­mo įsta­ty­mo…

PIRMININKAS. Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja!

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Vis­kas jau, bai­giu. Pas­ku­ti­nė.

PIRMININKAS. Jūs la­bai il­gą teks­tą skai­to­te. Bū­tų ge­rai, kad ko­mi­te­to at­sto­vai kaip nors sa­vais žo­džiais, kon­cen­truo­tai pa­sa­ky­tų es­mę, nes… Taip, Sta­tu­tas ne­nu­ma­to lai­ko ri­bo­ji­mo ko­mi­te­to nuo­mo­nei pa­teik­ti, bet tu­rė­tu­me va­do­vau­tis pro­tin­gu­mo prin­ci­pais.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Pir­mi­nin­ke, čia pro­ble­ma, kad pa­siū­ly­mų tei­kė­jos pa­siū­ly­mas ir­gi iš tri­jų da­lių.

PIRMININKAS. Ge­rai, pa­bai­ki­te, bet at­ei­ty­je pa­si­sten­ki­te kon­cen­truo­tai, trum­piau kaip nors.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ten gal jau ne es­mi­nis da­ly­kas yra. Ga­li­me ir ap­si­spręs­ti bal­suo­da­mi.

PIRMININKAS. Da­bar mo­ty­vai. Už kal­ba P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, klau­si­mas: ko­dėl emb­rio­nas yra sau­go­mas vie­no­se vals­ty­bė­se il­giau, ki­to­se vals­ty­bė­se trum­piau? To­dėl, kad jis gy­vy­bė. Jei­gu jis ne­bū­tų gy­vy­bė, jis ne­si­vys­ty­tų, emb­rio­nas. O gy­vy­bę rei­kia gerb­ti. Ko­dėl ir Baž­ny­čia, be­je, mes esa­me krikš­čio­niš­kas kraš­tas… Žu­dy­mas ne­kal­to žmo­gaus, to, ku­ris ne­ga­li ap­si­gin­ti, to, ku­ris ne­tu­ri už­ta­rė­jų, yra nu­si­kal­ti­mas.

Aš ma­nau, bu­vo ge­ras įsta­ty­mas, ir pri­ta­riu A. Ši­rins­kie­nės siū­ly­mui, ir ma­nau, kad jį rei­kia pa­lai­ky­ti. O I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė iš­ra­do nau­ją ver­si­ją, kad emb­rio­nas jau nė­ra gy­vy­bė. Ger­bia­ma dar­bie­te, pa­žiū­rė­ki­te, ką kal­ba moks­las. Jūs vie­nu at­ve­ju, kai kau­kes ne­šio­ja­te, ti­ki­te moks­lu, o ki­tu at­ve­ju, kai jums ne­pa­to­gu, moks­lu ne­ti­ki­te.

PIRMININKAS. Prieš kal­ba M. Da­nie­lė.

M. DANIELĖ (LF). Aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad siū­ly­mai dėl to am­ži­no­jo šal­dy­mo yra ne­prak­tiš­ki, ne­lo­giš­ki, bet dar ir vals­ty­bės pi­ni­gus kai­nuo­ja. La­bai gė­din­ga yra siū­ly­ti to­kius ne­ūkiš­kus spren­di­mus, kai vals­ty­bei nuo­lat trūks­ta pi­ni­gų. Vai­ko pi­ni­gų di­di­ni­mui, mo­ky­k­li­nio am­žiaus vai­kų mai­ti­ni­mui, už­im­tu­mui mums nuo­lat trūks­ta pi­ni­gų. Da­bar, kai jau vi­sas moks­las sa­ko, kad po­ros iš­si­ski­ria, žmo­nės žūs­ta, emb­rio­nai, šal­do­mi il­gai, tam­pa ne­gy­vy­bin­gi, ne­be­pa­nau­do­ti­ni, mo­te­rys tam­pa sen­jo­rė­mis – dėl vi­sų šių prie­žas­čių am­ži­na­sis šal­dy­mas yra tie­siog ne­lo­giš­kas. Jau tūks­tan­čius ar­gu­men­tų šian­dien dėl to gir­dė­jo­me. Tik­rai siū­lau tau­py­ti vals­ty­bės pi­ni­gus, ne­pri­tar­ti tam pa­siū­ly­mui ir pi­ni­gus skir­ti tiems vai­kams, ku­rių ug­dy­mui ir už­im­tu­mui tų pi­ni­gų nuo­lat trūks­ta.

PIRMININKAS. Bal­suo­si­me da­bar dėl čia pla­čiai ap­tar­to A. Ši­rins­kie­nės siū­ly­mo dėl 9 straips­nio, ku­riuo kei­čia­mas 10 straips­nis.

Bal­sa­vo 97: už – 36, prieš – 40, su­si­lai­kė 21. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta. Da­bar yra taip pat ko­le­gės A. Ši­rins­kie­nės pa­siū­ly­mai. Ma­tyt, mes vėl kal­ba­me apie vė­les­nį pa­siū­ly­mą dėl 12 strai­ps­nio. Aš klau­siu, man at­ro­do, kad pa­siū­ly­mas yra su­si­jęs su prieš tai ne­pri­tar­tu pa­siū­ly­mu. Ar pra­šy­si­te bal­suo­ti, ar su­tin­ka­te, kad su­si­jęs?

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Ne, jis su­si­jęs, tai tik­rai bū­tų ne­lo­giš­ka bal­suo­ti.

PIRMININKAS. Ačiū už su­pra­ti­mą. To­liau taip pat yra ko­le­gės A. Ši­rins­kie­nės pa­siū­ly­mas dėl 13 straips­nio, dėl įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mo. Tai vėl, ma­tyt, yra są­sa­jos ir ne­pra­šo­te bal­suo­ti? Dė­kui. Bai­gė­me pa­siū­ly­mų ap­ta­ri­mus. Ačiū ko­mi­te­to at­sto­vei. Ap­si­sprę­si­me dėl vi­so pro­jek­to, vie­nas – už, vie­nas – prieš ir bal­suo­si­me. Už kal­ba E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Svars­to­me pro­jek­tą, ku­ris jau pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je įga­vo, sa­ky­čiau, skan­da­lin­gą at­spal­vį, kai iš tie­sų po­ros, ku­rios ne­tu­ri ga­li­my­bės na­tū­ra­liu rep­ro­duk­ci­jos bū­du su­si­lauk­ti vai­kų, yra ne­ska­ti­na­mos ei­ti prie pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo, nes net ir su­si­lau­ku­sios vai­ku­čių pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo bū­du jos yra pas­kui sank­cio­nuo­ja­mos fi­nan­siš­kai dėl am­ži­no emb­rio­nų sau­go­ji­mo. Tie veiks­mai kar­tais man at­ro­do pa­na­šūs, kai vi­siš­kai ne­no­ri­ma spręs­ti ne­vai­sin­gų po­rų pro­ble­mų, o jų, kaip jau mi­nė­ta, Lie­tu­vo­je yra 50 tūkst. Tai 100 tūkst. žmo­nių lai­mės klau­si­mas. Džiau­giuo­si ši­ta nau­ja re­dak­ci­ja ir pa­si­sa­kau už ją, ra­gi­nu bal­suo­ti už ją, nes vi­sų emb­rio­nų šal­dy­mas, kaip yra iki šiol, ne­pai­sant, kaip ir ko­le­ga A. Ly­de­ka sa­kė, jų prog­nos­ti­nio pro­duk­ty­vu­mo, ir­gi yra ne­lo­giš­kas, kai yra pro­duk­tas, ku­rio ko­ky­bė, taip sa­kant, prog­no­zuo­ja­ma la­bai re­zer­vuo­tai, taip pat yra sau­go­mas.

At­ski­ras da­ly­kas, kai čia ban­do­ma pa­teik­ti kaip eks­pe­ri­men­tą su pa­aug­liais. Įsi­vaiz­duo­ki­me mer­gi­ną ar ber­niu­ką, jau pra­dė­ju­sį ly­tiš­kai bręs­ti ir su­ser­gan­tį su­dė­tin­ga, daž­niau­siai on­ko­lo­gi­ne, li­ga, gre­sia tu­rė­ti ne­vai­sin­gu­mą. Tai ar mes iš­tie­sia­me ran­ką to­kiems žmo­nėms, ži­no­ma, su jų tė­vų va­lia, kad jie at­ei­ty­je, iš­sau­go­jus jų ly­ti­nes ląs­te­les, tu­rė­tų ga­li­my­bę tu­rė­ti pa­li­kuo­nių? Ar mes pa­smerk­si­me tuos pa­aug­lius, ke­tu­rio­lik­me­čius, pra­dė­ju­sius ly­tiš­kai bręs­ti – eik į ne­ži­nią, eik į ne­bū­tį, tau mes ne­pa­dė­si­me. Aš siū­lau šian­dien pa­rem­ti ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKAS. A. Ši­rins­kie­nė pa­si­sa­ko prieš.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Iš tik­rų­jų la­bai ap­mau­du, kad mū­sų Sei­me pa­ga­liau kai ku­rie džiau­gia­si, kad ne­li­ko jo­kios emb­rio­nų ap­sau­gos. Nes ką mes be­pa­sa­ko­tu­me ar no­rė­tu­me emb­rio­ną lai­ky­ti tik ląs­te­le, kaip čia ko­le­gė įre­gist­ra­vo pa­siū­ly­mą, ne­pa­nei­gia­mas fak­tas, kad em­brio­nas yra žmo­gaus gy­vy­bė. Aš ne­kal­bu apie as­mens sta­tu­są, bet žmo­gaus gy­vo or­ga­niz­mo mes pa­neig­ti ne­ga­li­me, nes jei­gu ten ne­bū­tų gy­vo or­ga­niz­mo, tai šian­dien 141 gy­vo or­ga­niz­mo Sei­me taip pat grei­čiau­siai ne­bū­tų. Tik­rai ra­gi­nu ko­le­gas bal­suo­ti prieš ir ne­rem­ti to­kio pro­jek­to, ku­ris mus nu­bloš­kia tik­rai la­bai to­li emb­rio­nų ap­sau­gos at­žvil­giu ir anaip­tol ne­pa­deda ne­vai­sin­goms šei­moms, nes vis dėl­to ne­ga­ran­tuo­ja joms to emb­rio­no šal­dy­mo vals­ty­bės lė­šo­mis.

PIRMININKAS. Dė­kui pa­si­sa­kiu­siems. Da­bar bal­suo­ja­me, ar pri­tar­si­me šiam pro­jek­tui po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai: už – 63, prieš – 14, su­si­lai­kė 21. Pro­jek­tui pri­tar­ta po svars­ty­mo. Da­bar pa­sa­ky­siu, kad vė­luo­ja­me pa­gal dar­bo­tvarkę. Bai­gė­me pir­mą­jį bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą. Dėl ant­ro­jo ry­ti­nio blo­ko pro­jek­tų pa­ke­to bal­sa­vi­mas, kaip ma­to­te, bus jau po to, kai mes ap­svars­ty­si­me vi­sus pro­jek­tus, čia bu­vo pa­ra­šy­ta 12 val. 30 min. Tai ga­li bū­ti pus­va­lan­džiu vė­liau. Ži­no­ma, jei­gu bus, kaip ga­li­ma nu­ma­ny­ti, pra­šo­ma per­trau­kų iki ki­to po­sė­džio, tai gal­būt ta­da vis­kas bus lai­ku.

 

12.20 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Na­cio­na­li­nės dar­bo­tvarkės „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių ren­gi­mo pi­lie­ti­niam pa­si­prie­ši­ni­mui stra­te­gi­ja“ pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1308(2) (pri­ėmi­mas)

 

Da­bar 1-6 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Na­cio­na­li­nės dar­bo­tvarkės „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių ren­gi­mo pi­lie­ti­niam pa­si­prie­ši­ni­mui stra­te­gi­ja“ pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1308(2). Pri­ėmi­mas.

P. Gra­žu­lis dėl ve­di­mo tvar­kos.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš at­si­sto­jau, no­rė­jau pa­sa­ky­ti trum­pą re­pli­ką dėl pri­im­to įsta­ty­mo. Už­duo­du aš klau­si­mą, Sei­mo na­riai. Vi­si su­tin­ka­te, kad emb­rio­nas yra gy­vy­bė ir dėl to be­veik vi­so­se ša­ly­se sau­go­mas. Kas nu­sta­tė – moks­las po tre­jų, po pen­ke­rių, po de­šim­ties me­tų, ko­dėl jis ne­sau­go­mas? Kad jis jau ne gy­vy­bė? Kas?

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, mes apie tai čia daug dis­ku­ta­vo­me. Ne­be­rei­kia gal re­pli­kų.

Da­bar ma­no pa­skelb­to pro­jek­to pri­ėmi­mas. Ma­tau, kad vi­si yra už­si­ra­šę tik už. Ar ga­li­ma so­li­da­riai su­tar­ti, kad ne­be­agi­tuo­ja­me vie­ni ki­tų? Ar kas nors la­bai no­ri pa­si­sa­ky­ti? Ne. Pui­ku. Ta­da tuo ir bai­gia­me šio­je sta­di­jo­je šį klau­si­mą. Bal­suo­si­me nu­sta­ty­tu me­tu. Aš at­krei­piau dė­me­sį, kad šį kar­tą ne po kiek­vie­no pro­jek­to bal­suo­ja­me.

 

12.21 val.

Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ko tei­si­nio sta­tu­so įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-698(2) (svars­ty­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ko tei­si­nio sta­tu­so įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-698(2). Svars­ty­mas. Kvie­čiu į tri­bū­ną pa­grin­di­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką S. Šed­ba­rą pa­teik­ti ko­mi­te­to iš­va­dą.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ko­mi­te­tas svars­tė 2021 m. rug­sė­jo 22 d. Jo es­mė, kaip jūs tur­būt su­pra­to­te, yra bu­vu­sio aukš­čiau­sio Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­rei­gū­no, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ko tei­si­nį sta­tu­są nu­sta­ty­ti taip, kaip ta­me įsta­ty­me ir yra nu­ma­ty­ta. Ko­mi­te­to spren­di­mas bu­vo toks: pri­tar­ti ko­mite­to pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms. Už tai bal­sa­vo 4, prieš – 2, su­silai­kė 1.

PIRMININKAS. Da­bar dis­ku­si­ja. Pa­sa­ky­siu, kad dis­ku­si­jai nu­ma­ty­ta 20 mi­nu­čių. Po­sė­džio pir­mi­nin­kas tu­ri tei­sę šiek tiek keis­ti už­si­ra­šiu­sių­jų ei­lę, kad bū­tų at­sto­vau­ja­ma vi­soms frak­ci­joms.

R. Že­mai­tai­tis kal­ba pir­ma­sis, bet ne frak­ci­jos var­du, tai 5 mi­nu­tės. Ne­už­ra­šy­ta frak­ci­jos var­du. 5 mi­nu­tės.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ge­rai, ačiū, pir­mi­nin­ke. Nors frak­ci­jos var­du, bet, ma­tyt, klai­dą pa­da­rė­me.

Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų keis­ta man šian­dien sto­vė­ti ši­to­je tri­bū­no­je ir kaip tei­si­nin­kui pri­min­ti 2002 m. bir­že­lio 19 d. Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą. Ne­ži­nau, ką gal­vo­ja tei­si­nin­kai, ne­ži­nau, ką gal­vo­ja val­dan­čio­ji dau­gu­ma, bet ly­giai prieš 20 me­tų Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad vals­ty­bės va­do­vo sta­tu­sas, Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­sta­to­mas lai­kui… įgy­ja tik vie­nas as­muo, tai yra Pre­zi­den­tas, ku­ris iš­ren­ka­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių. Nuo ka­da V. Lan­d­sber­gis bu­vo iš­rink­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių? Ma­no gal­va, nie­ka­da ne­bu­vo, nie­ka­da gy­ve­ni­me ir ne­nu­si­ma­tys jam to­kia sėk­mė ir lai­mė.

Ki­tas įdo­mes­nis da­ly­kas. Da­bar gir­džiu iš val­dan­čio­sios dau­gu­mos, sa­ko, kad V. Land­sber­giui rei­kia su­teik­ti Pre­zi­den­to sta­tu­są, nes rei­kia įgy­ven­din­ti kaž­ko­kias pseu­do­tei­ses. Ką reiš­kia pseu­do­tei­sės? Mes tu­rė­jo­me daug Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mų, mes tu­rė­jo­me Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mų, ku­rie Lie­tu­vo­je dar iki šiol nė­ra įgy­ven­din­ti. O ko­dėl jūs no­ri­te įgy­ven­din­ti bū­tent dėl ši­to žmo­gaus?

Dar įdo­mes­nis da­ly­kas. Rei­kė­tų, ko ge­ro, pa­ci­tuo­ti ir ki­tą Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą, ku­ria­me yra aiš­kiai pa­ra­šy­ta, koks bu­vo 1990–1992 me­tais dir­bu­sio Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ko sta­tu­sas. Jis nė­ra ta­pa­tus 1992 me­tų Kon­sti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tam Pre­zi­den­to kaip val­s­ty­bės va­do­vo sta­tu­sui. Ir leis­ki­te pa­ci­tuo­ti Lai­ki­no­jo įsta­ty­mo (dėl ko nie­kaip ne­su­pran­tu ši­to nie­kam ne­nu­si­pel­niu­sio žmo­gaus ver­tės ir Pre­zi­den­to sta­tu­so su­tei­ki­mo) 85 straips­nį. 85 strai­s­ny­je yra aiš­kiai iš­var­din­ta, ką spren­džia Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pre­zi­diu­mas. Tai ko­kiu tei­si­niu pa­grin­du jūs ši­tam pi­lie­čiui, žmo­gui no­ri­te su­teik­ti Pre­zi­den­to sta­tu­są?

Dar įdo­mes­nis da­ly­kas, jei­gu žiū­rė­tu­me, ką spren­džia Pre­zi­diu­mas, tai Pre­zi­diu­mas ga­lė­jo su­teik­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bę, spręs­ti klau­si­mą dėl Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės ne­te­ki­mo ar­ba prie­globs­čio su­tei­ki­mo – tai, ką spren­džia da­bar­ti­nis ša­lies Pre­zi­den­tas. Jo įga­lio­ji­mai: Pre­zi­diu­mas sky­rė Lie­tu­vos ap­do­va­no­ji­mus, su­tei­kė gar­bės var­dus ir sta­tu­sus, sky­rė ir at­šau­kė Lie­tu­vos di­plo­ma­ti­nius at­sto­vus už­sie­nio vals­ty­bė­se ir prie tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Pa­lau­ki­te – Lai­ki­na­ja­me Įsta­ty­me yra aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad jis nie­ka­da nie­kaip ne­ga­lė­jo bū­ti su­sie­tas ir nie­ka­da ne­ga­lė­jo ei­ti Pre­zi­den­to pa­rei­gų.

Grįž­ki­me į 86 straips­nį, ja­me pa­sa­ky­ta, kas yra Ta­ry­bos pir­mi­nin­kas. Tai yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­rei­gū­nas, ku­ris ga­li at­sto­vau­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­niams san­ty­kiams. Ką tai reiš­kia? At­sto­vau­ja ir šiuo me­tu: kai Pre­zi­den­tas yra iš­vy­kęs, Sei­mo Pir­mi­nin­kė lai­ki­nai pe­ri­ma va­do­vau­ja­mas pa­rei­gas ir jam at­sto­vau­ja.

Dar įdo­mes­nis da­ly­kas, gir­džiu pseu­do­ab­sur­dų, tai mū­sų tei­si­nin­kams ko­le­goms be­raš­čiams, jei­gu taip ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, sa­ko: jis ­sky­rė pro­ku­ro­rus ir ki­tus pa­rei­gū­nus. Na, tai lei­s­ki­te pa­ci­tuo­ti, kas yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė, ir leis­ki­te pa­ci­tuo­ti 114 straips­nį, tai yra teis­mai ir ar­bit­ra­žas – 14 skir­snis: ra­jo­nų teis­mų, mies­to tei­sė­jus ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus ren­ka Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba, tvir­ti­na Liau­dies de­pu­ta­tų ta­ry­ba, Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo liau­dies ta­rė­jus – Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba. Tai jūs man da­bar pa­aiš­kin­ki­te, ko­kio­je vie­to­je V. Land­sber­gis bent ko­kius įga­lio­ji­mus tu­rė­jo, kad pri­lyg­tų tam Pre­zi­den­tui?

Vėl­gi grįž­ta­me prie to pa­ties Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo bir­že­lio 19 die­nos nu­ta­ri­mo, tai, ma­nau, yra tiek ne­kul­tū­rin­ga šian­dien, pra­ėjus ly­giai 20 me­tų, kad toks sta­tu­sas ne­ga­li bū­ti su­teikia­mas bet ko­kiam as­me­niui ir taip bū­tų su­for­muo­ja­mas be­pre­ce­den­tis įvy­kis. Šiuo be­pre­ce­den­čiu įvy­kiu jūs šian­dien pa­da­ry­tu­mė­te taip, kad A. Pau­laus­kui ir­gi tu­rė­tų bū­ti su­teik­tas Pre­zi­den­to sta­tu­sas. Ap­kal­tos bū­du pa­ša­li­nus R. Pa­ksą, iš Sei­mo Pir­mi­nin­kų pa­si­trau­kė A. Pau­lau­s­kas ir ėjo Pre­zi­den­to pa­rei­gas. Jis sky­rė ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą, jis pa­si­ra­šė tarp­tau­ti­nes su­tar­tis, jis sky­rė am­ba­sa­do­rius – tai, ko to me­tu ne­ga­lė­jo Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­kas, iš­sky­rus tik Pre­zi­diu­mas ga­lė­jo ši­tą da­ly­ką da­ry­ti. Keis­ta.

Dar įdo­mes­nis da­ly­kas: 2021 me­tais pats pro­fe­so­rius V. Land­sber­gis da­ly­vau­ja LRT lai­dos de­ba­tuo­se ir jis sa­ko: man ne­rei­kia jo­kio sta­tu­so, ne­ži­nau, ko tas anū­kas no­ri iš ma­nęs, ko­dėl jis no­ri man tą me­da­lio­ną už­krau­ti? Dar ne­ga­na to, pa­ties sū­nus V. V. Land­sber­gis: tė­tu­šis ne­no­ri, kad bū­tų su­teik­tas tė­vui sta­tu­sas. Ci­tuo­ju jo žo­džius, ką jis pa­sa­kė. Leis­ki­te pa­ci­tuo­ti iš­ki­laus žmo­gaus, ma­no ma­ny­mu, vie­no di­džiau­sių Lie­tu­vos po­li­ti­kų, tai yra gerb­ti­no žmo­gaus V. Adam­kaus pa­sa­ky­mą, ką jis pa­sa­kė šian­dien: „Aš dir­bau ne dėl ap­do­va­no­ji­mo, aš dir­bau ne dėl as­me­ni­nių in­te­re­sų, o dir­bau dėl žmo­nių, vi­suo­me­nės ir dėl tie­sos gy­ni­mo.“ Grei­čiau­siai V. Land­sber­giui vi­siš­kai nu­si­spjau­ti į tau­tą, į vi­suo­me­nę, į žmo­nes, jam dar vie­ną kar­tą rei­kia dar vie­no me­da­lio­no, jam, ma­tyt, rei­kia dar vie­nos ap­sau­gos ir dar kaž­ką su­gal­vo­ti, koks jis did­vy­ris ir nu­si­pel­nęs.

Va­do­vau­ki­mės Kon­sti­tu­ci­ja, va­do­vau­ki­mės Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dviem iš­aiš­ki­ni­mais ir Lai­ki­nuo­ju įsta­ty­mu.

PIRMININKAS. To­liau frak­ci­jos var­du – E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­pa­si­duo­ki­me klai­di­ni­mams. Ci­tuo­ja­mi Kon­s­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mai, no­riu pa­sa­ky­ti, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas kaip ins­ti­tu­ci­ja at­si­ra­do pa­gal 1992 m. spa­lio 25 d. pri­im­tą Kon­sti­tu­ci­ją. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas aiš­ki­na 1992 m. spa­lio 25 d. pri­im­tą Kon­sti­tu­ci­ją, ar­ba tei­sės ak­tų ati­ti­ki­mą šiai Kon­sti­tu­ci­jai. Iki 1992 m. spa­lio 25 d. Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba bu­vo pa­tvir­ti­nu­si Lai­ki­ną­jį Pa­grin­di­nį Įsta­ty­mą, apie ku­rį ir rei­kė­tų šne­kė­ti, nes mi­ni­mas as­muo pro­fe­so­rius V. Land­sber­gis va­do­va­vo vals­ty­bei bū­tent iki 1992 m. spa­lio 25 d. Kon­sti­tu­ci­jos pri­ėmi­mo.

Ne­no­riu šian­dien kal­bė­ti apie V. Land­sber­gį, tik­rai įspū­din­gą as­me­ny­bę, ta­čiau ir kon­tro­ver­siš­ką as­me­ny­bę. Aš no­riu kal­bė­ti apie mū­sų vals­ty­bę, ku­ri va­di­na­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­ka. Lie­tu­va at­ro­dė kaip nor­ma­li lais­vės sie­kian­ti ša­lis. Lai­ki­na­sis Pa­grin­di­nis Įsta­ty­mas tuo me­tu nu­ro­dė, kad Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­kas yra aukš­čiau­sia­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­rei­gū­nas. Nie­kam Lie­tu­vo­je ta­da ne­ki­lo klau­si­mas, kas yra mū­sų gims­tan­čios vals­ty­bės va­do­vas, nie­kam už­sie­ny­je ne­ki­lo klau­si­mas, kas yra mū­sų gims­tan­čios vals­ty­bės va­do­vas. Taip, tie­sa, da­lį vals­ty­bės va­do­vams bū­din­gų funk­ci­jų tuo me­tu at­li­ko ko­lek­ty­vi­nis or­ga­nas – Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pre­zi­diu­mas. Ta­čiau jis at­li­ko ne vi­sas vals­ty­bės va­do­vams tra­di­ciš­kai bū­din­gas funk­ci­jas. Tai reiš­kia, kad li­ku­sias vals­ty­bės va­do­vams bū­din­gas funk­ci­jas at­li­ko aukš­čiau­sias Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­rei­gū­nas – tuo­me­tis Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­kas. Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ko pa­ra­šas tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je vi­sa­da ne­abe­jo­ti­nai bu­vo trak­tuo­ja­mas kaip tuo­me­čio vals­ty­bės va­do­vo pa­ra­šas.

Ką aš tuo no­riu pa­sa­ky­ti? Lie­tu­va tuo me­tu bu­vo nor­ma­li vals­ty­bė, tu­rė­jo sa­vo vals­ty­bės va­do­vą, Lai­ki­na­ja­me Pa­grin­di­nia­me Įsta­ty­me įvar­din­tą kaip aukš­čiau­sią Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­rei­gū­ną. Vi­sa tai vy­ko tol, kol Sei­mas ne­pra­dė­jo for­ma­li­zuo­ti Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ko kaip vals­ty­bės va­do­vo sta­tu­so įtei­si­ni­mo. Štai ta­da tiek šio­je ka­den­ci­jo­je, tiek anks­tes­nė­se at­si­ra­do la­bai gud­rių po­li­ti­kų. Jie me­lu, de­ma­go­gi­ja, įvai­riais iš­krai­py­mais ban­do pa­sa­ky­ti, ne­my­lė­da­mi V. Land­sber­gio, čia tai jau sa­vai­me aiš­ku, kad Lie­tu­va bu­vo kaž­ko­kia kei­s­ta pseu­do­vals­ty­bė, vie­nin­te­lė vals­ty­bė pa­sau­lio is­to­ri­jo­je, ne­tu­rė­ju­si sa­vo val­do­vo. Va­do­vo. (Juo­kas sa­lė­je) Sma­gu. Taip, iš ma­no kal­bos klai­dos pa­si­juo­ki­te, bet aš pa­si­tai­siau. Štai net ir da­bar­ti­nė to­kia įdo­mi vals­ty­bė – Bos­ni­ja ir Her­ce­go­vi­na, ji, sa­ko­ma, tu­ri tris ko­lek­ty­vi­nius va­do­vus pa­gal ten gy­ve­nan­čias tau­ti­nes ben­dri­jas, bos­nius, kro­a­tus ir ser­bus, vis tiek tu­ri vie­ną iš­ryš­kin­tą vie­nas­me­nį va­do­vą, tai yra pre­zi­den­tą. Pas­kui dar yra vi­ce­pre­zi­den­tas ir mi­nist­ras pir­mi­nin­kas.

Man la­bai svar­bu, ger­bia­mi ko­le­gos, kaip Lie­tu­va at­ro­do, at­ro­dy­tų ar­ba at­ro­dys sa­vo is­to­ri­jo­je ir pa­sau­lio is­to­ri­jo­je, kaip Lie­tu­va at­ro­do šian­dien sa­vo ir pa­sau­lio is­to­ri­jo­je. Šian­dien Lie­tu­va at­ro­do kaip vi­so pa­sau­lio vals­ty­bių pri­pa­žin­ta gar­bin­ga ša­lis, ku­rią dar 1991–1992 me­tais po Mask­vos pu­čo į sa­vo na­res pri­ėmė Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­ja, Eu­ro­pos Ta­ry­ba ir ki­tos pa­sau­lio bei Eu­ro­pos or­ga­ni­za­ci­jos. 2004 me­tais šią nor­ma­lią ša­lį į sa­vo gre­tas pri­ėmė NATO ir Eu­ro­pos Są­jun­ga.

Ger­bia­mie­ji, o jei­gu mes ne­pri­ima­me ši­to įsta­ty­mo, at­me­ta­me, kaip ta­da sa­vo is­to­ri­jo­je ir pa­sau­lio is­to­ri­jo­je at­ro­dys Lie­tu­vos Res­pub­li­ka? Ji įeis į pa­sau­lio is­to­ri­ją dar ryš­kiau, ne­gu yra įė­ju­si da­bar. Į pa­sau­lio is­to­ri­ją ji įei­tų kaip vals­ty­bė, ku­rios de­mo­kra­tiškai iš­rink­tas par­la­men­tas pa­reiš­kia, kad 1990–1992 me­tais Lie­tu­vos Res­pub­li­ka bu­vo vals­ty­bė, ku­ri ne­tu­rė­jo va­do­vo. Pa­sau­lis sa­kys: keis­ta ten vals­ty­bė. Dar pri­durs: kvai­las tos vals­ty­bės par­la­men­tas.

Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­tin­ka jums ar ne­pa­tin­ka V. Land­sber­gis, mes gal­vo­ki­me apie Lie­tu­vą ir ne­bū­ki­me keis­tos ša­lies kvai­lu par­la­men­tu. Bū­ki­me so­li­džios, au­gan­čios vals­ty­bės iš­min­tin­gu par­la­men­tu – tik­ra mū­sų Tau­tos at­sto­vy­be.

PIRMININKAS. Dė­kui. Pa­si­sa­kys D. Gai­žaus­kas, Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos at­sto­vas. Ger­bia­mas Pet­rai, bi­jau, kad tau to džiaugs­mo šian­dien ne­bus, nes jū­sų frak­ci­jos at­sto­vas jau kal­bė­jo. (Bal­sai sa­lė­je)

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos…

PIRMININKAS. Pra­šom, ger­bia­mas Dai­niau, pa­si­sa­ky­ti.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, kad tai iš­ties an­ti­kons­ti­tu­ci­nis įsta­ty­mas, mes vi­si jau ži­no­me, nes per pa­tei­ki­mo sta­di­ją, kai bu­vo anks­čiau teik­ta, Tei­sės de­par­tamen­tas la­bai aiš­kiai pa­sa­kė: ne­ga­li bū­ti pri­im­tas toks spren­di­mas, kad Aukš­čiau­sio­sios Ta­rybos Pir­mi­nin­kas bū­tų pri­pa­žin­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tu. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 77 straips­nis aiš­kiai įvar­di­ja, kas yra vals­ty­bės va­do­vas, tai yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas. Pa­si­sa­ky­da­mas frak­ci­jos var­du aš no­rė­čiau už­duo­ti du klau­si­mus bū­tent val­dan­tie­siems, ir ypač kon­ser­va­to­riams. Ko­le­gos, kad V. Land­sber­gis, bū­da­mas Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ku, tik­rai žen­kliai pri­si­dė­jo prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo, vi­si mes ži­no­me, tai yra įra­šy­ta į is­to­ri­ją, pri­kū­rė­te jūs do­ku­men­ti­nių ir me­ni­nių fil­mų, ir vi­so­kių ki­to­kių. Bet, ko­le­gos, ko­dėl jūs taip ne­ger­bia­te sa­vo pa­triar­cho? Jūs pui­kiai ži­no­te, kad bū­tent šis spren­di­mas la­bai stip­riai su­prie­ši­no vi­suo­me­nę. Da­bar kiek­vie­ną kar­tą, kai jūs ke­lia­te šį klau­si­mą, gar­baus am­žiaus žmo­gus su­lau­kia kri­ti­kos, ko­men­ta­rų, įvai­riau­sios, kaip pa­sa­ky­ti, že­mi­nan­čios žmo­gų, žmo­gaus as­me­ny­bę in­for­ma­ci­jos gau­na. Jūs ką, ne­sau­go­te sa­vo ly­de­rio, jums ne­be­svar­bu? Kas jūs per po­li­ti­nė jė­ga?

Ki­ta ver­tus, šis žmo­gus, jū­sų pa­triar­chas, vi­sai ne­se­niai, kai su­si­rin­ko prie Sei­mo žmo­nės, pro­tes­tuo­jan­tys prieš tai, kad ban­do­ma pri­im­ti Part­ne­rys­tės įsta­ty­mą (jis vėl prie­var­ta bru­ka­mas), jū­sų ly­de­ris pa­si­sa­kė: čia su­si­rin­kę ne žmo­nės – fa­šis­tai. Tai kam jūs ke­lia­te šį klau­si­mą dar kar­tą į are­ną Sei­me? Jums ką, la­bai ma­lo­nu? Tu­ri­te, pra­šau.

Ir ant­ras klau­si­mas. Bu­vo­me vi­si su­ta­rę, kol vyks­ta ka­ras Uk­rai­no­je, ne­be­tei­ki­me įsta­ty­mų pro­jek­tų, ku­rie prie­ši­na vi­suo­me­nę. Part­ne­rys­tės įsta­ty­mas bu­vo vie­nas iš jų, la­biau­siai su­prie­ši­nęs Lie­tu­vos vals­ty­bę. Net 72 % žmo­nių pa­si­sa­ko, kad ne­pri­ta­ria part­ne­rys­tei. Vis tiek šiuo me­tu bru­ka­ma per vi­sus ga­lus. Di­plo­ma­ti­jos įsta­ty­mas, Ka­ro pa­dė­ties įsta­ty­mas. Ir­gi bu­vo­me pa­si­sa­kę, kad ne­kel­ki­te ši­tų klau­si­mų, nes jie prie­ši­na vi­suo­me­nę iš vi­daus, ne­kel­ki­te. Ne. La­biau­siai… Ant­ras pa­gal vals­ty­bės su­prie­ši­ni­mą klau­si­mas yra bū­tent V. Land­sber­gį pri­pa­žin­ti vals­ty­bės va­do­vu. Vėl pa­tei­kė­te. Jums ką, vie­ny­bės ne­be­rei­kia jau? Ka­ras pa­si­bai­gė Uk­rai­no­je, grės­mių nė­ra?

Ko­le­gos, aš dar pa­si­sa­ky­siu šia te­ma, kai bus pa­si­sa­ky­mai Sei­me, ir pa­reiš­ki­mą pa­da­ry­siu frak­ci­jos var­du. Bet dar kar­tą su­si­mąs­ty­ki­te – ka­ras Uk­rai­no­je ne­si­bai­gė, grės­mės iš­li­kusios, mes kal­ba­me apie pi­lie­ti­nį pa­si­prie­ši­ni­mą, mes kal­ba­me apie vals­ty­bės vie­ny­bę. Jūs vis­ką da­ro­te, kad tik­tai bū­tų ji su­griau­ta. Aš ži­nau, kad jū­sų krik­de­mų flan­gas ban­do išlaiky­ti tam tik­ras po­zi­ci­jas, bet jūs, kon­ser­va­to­riai, ką da­ro­te? Su­si­ta­ri­mas. Jūs ką, pa­klu­so­te li­be­ra­lų ar­ba lais­vie­čių te­ro­ri­za­vi­mui? Aki­vaiz­du, jei­gu jūs pa­lai­ko­te Part­ne­rys­tės įsta­ty­mą, mes ka­rū­nuo­ja­me jū­sų pa­triar­chą, ar taip yra? (Bal­sai sa­lė­je) Ar taip yra?

Aš dar kar­tą jū­sų pra­šau, kol vyks­ta ka­ras, su­si­lai­ky­ki­me nuo šių įsta­ty­mų pro­jek­tų, jie prie­ši­na vi­suo­me­nę. Bus dar lai­ko, dar dve­ji me­tai. Jei­gu jūs įtrau­kė­te į sa­vo po­li­ti­nę pro­gra­mą šiuos įsta­ty­mų pro­jek­tus, tei­ki­te, na­tū­ra­lu, tai yra de­mo­kra­tija, mes prie­šin­si­mės, mes gin­si­me na­cio­na­li­nius in­te­re­sus, gin­si­me šei­mos ins­ti­tu­tą, prie­šin­si­mės, bet bus ko­va par­la­men­te. De­mo­kra­tinė vals­ty­bė. Jūs prie­var­ta prie­ši­na­te, jūs ka­ro no­ri­te? (Bal­sai sa­lė­je) Ne­iš­pro­tė­jo­te? Jei­gu ne­iš­pro­tė­jo­te, ta­da su­si­lai­ky­ki­te, bus la­bai, kaip sa­ky­ti, di­de­lis žings­nis pa­da­ry­tas į prie­kį var­dan tai­kos.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs ne­dis­ku­tuo­ki­te su Sei­mo na­riais.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tie­siog pa­si­sa­ky­ki­te. Da­bar, kad P. Gra­žu­lis ne­si­jaus­tų vie­ni­šas, nu­skriau­džiu du sa­vo frak­ci­jos at­sto­vus, juos pra­leis­da­mas, ir su­tei­kiu žo­dį V. Mi­ta­lui frak­ci­jos var­du.

P. GRAŽULIS (LRF). Tai man ne­duo­da­te?

PIRMININKAS. Jūs ne V. Mi­ta­las, ro­dos, kiek aš ga­liu įžiū­rė­ti. (Bal­sas sa­lė­je: „Kuo rei­kia, tuo ir bus.“)

V. MITALAS (LF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pet­ras mo­ka ap­si­me­ti­nė­ti, to jau ne­at­im­si. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš ma­nau, jū­sų 7 mi­nu­čių ne­eik­vo­siu. Ke­le­tą da­ly­kų pa­sa­ky­siu. Man at­ro­do, la­bai svar­bu nuo to­kio pla­tes­nio žvilgs­nio pra­dė­ti. Mes gy­ve­na­me pa­sau­li­nių per­mai­nų me­tais ir Ru­si­jos ka­ras Uk­rai­no­je ga­lu­ti­nai pa­ro­dė, kad nei Šal­ta­sis ka­ras, nei kon­flik­tas tarp de­mo­kra­tijų ir dik­ta­tū­rų, kas, mes gal­vo­jo­me, gal­būt pa­si­bai­gė 1990 me­tais, ne­pa­si­bai­gė. Mū­sų re­gio­no, Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos, ša­lys dar tu­ri krau­ju įro­di­nė­ti sa­vo tei­sę eg­zis­tuo­ti im­pe­ri­nio mąs­ty­mo taip ir ne­su­ge­bė­ju­siai at­mes­ti Ru­si­jai. Šian­die­nos įvy­kiai Uk­rai­no­je, man at­ro­do, lei­džia mums vi­siems, ypač tiems žmo­nėms, jau­nes­nės kar­tos po­li­ti­kams, ge­riau su­pras­ti, kokia tra­pi ir su­dė­tin­ga bu­vo ko­va už Lie­tu­vos vals­ty­bę 1990-ai­siais ir ki­tais su­dė­tin­gais mū­sų vals­ty­bės pe­ri­odais ir kiek drą­sos ir va­lios rei­kė­jo tam, kad bū­tų nu­si­mes­tas so­vie­ti­nės Ru­si­jos oku­pa­ci­jos jun­gas. Galų ga­le, kiek as­me­ni­nės ly­de­rys­tės te­nai bu­vo iš­eik­vo­ta – ne slė­pi­mo­si už kaž­kie­no nu­ga­rų, pe­čių, o at­sa­ko­my­bės pri­si­ė­mi­mo ir tie­siog ėji­mo ir vei­ki­mo var­dan tos Lie­tu­vos. Ži­no­ma, tai bu­vo vi­sos kan­triai be­si­prie­ši­nu­sios tau­tos ir vals­ty­bės per­ga­lė, ta­čiau už lais­vę ko­vo­jan­čios tau­tos tu­ri ir tu­rė­jo sa­vo ly­de­rius. Uk­rai­no­je šian­dien – V. Ze­lens­kis, 1990 me­tais Len­ki­jo­je bu­vo L. Va­len­sa, Če­ki­jo­je – V. Ha­ve­las, ir ten­ka pri­pa­žin­ti, kad Lie­tu­vo­je tai bu­vo V. Land­sber­gis, kad ir kam tai ne­pa­tik­tų.

Nors Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­ja for­ma­liai bu­vo pri­im­ta tik 1992 me­tais, jų pa­bai­go­je, su ja at­si­ra­do Pre­zi­den­to, kaip vals­ty­bės va­do­vo, sta­tu­sas, ta­čiau pa­ti Lie­tu­vos vals­ty­bė ne­bu­vo at­kur­ta tik ta­da. Ji jau eg­zis­ta­vo iki tol ir nie­kam nei vals­ty­bės vi­du­je, nei iš­orė­je 1990–1992 me­tų pe­ri­odu ne­bu­vo abe­jo­nių, kas yra vals­ty­bės va­do­vas. Juo, be abe­jo, bu­vo įvar­di­ja­mas V. Lan­d­sber­gis. Tai aiš­kiai bu­vo pa­ra­šy­ta ir Lai­ki­no­jo Pa­grin­di­nio Įsta­ty­mo 86 straips­ny­je, apie ku­rį mes čia ne­ma­žai šne­kė­jo­me, tai yra kad Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­kas yra aukš­čiau­sias Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­rei­gū­nas. Dau­gy­bė žmo­nių pri­si­dė­jo prie ne­pri­klau­so­my­bės at­sta­ty­mo, ta­čiau, ma­nau, iš to, ką pa­sa­kiau, ga­li bū­ti aiš­ku ir, man at­ro­do, mes vi­si su­pran­ta­me, kad tuo lai­ko­tar­piu V. Land­sber­gis bu­vo tik­ras Lie­tu­vos Res­pub­li­kos va­do­vas.

Man at­ro­do, kad da­bar­ti­niai įvy­kiai, tą jau pa­sa­kiau sa­vo kal­bos pra­džio­je, ga­lė­tų mus įkvėp­ti ne­už­si­im­ti smul­kme­niš­ko­mis de­ta­lė­mis, ne­su­ves­ti kaž­ko­kių se­nų po­li­ti­nių są­skai­tų, ne­ieš­ko­ti kaž­ko­kių iš­skai­čia­vi­mų, bet pa­žiū­rė­ti į klau­si­mą vals­ty­biš­kai ir su šiuo įsta­ty­mu ei­ti į prie­kį – pri­tar­ti jam po svars­ty­mo. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pas­ku­ti­nis dis­ku­si­jo­je pa­si­sa­kys E. Zin­ge­ris. (Bal­sai sa­lė­je) To­dėl, kad nuo Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos dar nie­kas ne­kal­bė­jo. Du šios frak­ci­jos na­riai bu­vo pra­leis­ti są­ra­še.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bi­čiu­liai, aš tuo me­tu bu­vau Vil­niaus uni­ver­si­te­to dės­ty­to­ju, Są­jū­džio na­riu ir tuo me­tu vi­sas pa­si­ruo­ši­mas at­kur­ti Lie­tu­vos vals­ty­bę vy­ko Są­jū­dy­je. Są­jū­džio va­do­vu tuo me­tu iki ko­vo 11 die­nos bu­vo V. Land­sber­gis. Vi­sas pa­si­ruo­ši­mas Ko­vo 11-ajai bu­vo įvyk­dy­tas iki ko­vo 11 die­nos. Mū­sų ju­dė­ji­me bu­vo įvai­rių žmo­nių. Jie iš­rin­ko pro­fe­so­rių V. Land­sber­gį pa­grei­tin­ti šią ko­vą ir pa­sa­ky­ti, kad mes tuos 50 oku­pa­ci­jos me­tų nie­ko ben­dro ne­tu­rė­jo­me su so­vie­ti­ne tik­ro­ve.

Gal kas nors šio­je sa­lė­je pyks­ta, kad mes taip ryš­kiai at­ri­bo­jo­me sa­ve nuo tuo­me­ti­nės so­vie­ti­nės tik­ro­vės, bū­da­mi Są­jū­dy­je, bet tai at­ve­dė prie Ko­vo 11-osios. Lat­vių ir es­tų va­do­vai tuo me­tu ro­dė pirš­tu į mus, kad mes va­do­vau­ja­me šiai ko­vai. Jei­gu pa­klaus­tu­mė­te Va­ka­rų ly­de­rių, ku­rie da­bar jau yra pa­gy­ve­nę, jie pa­sa­ky­tų, kad Lie­tu­va grio­vė So­vie­tų Są­jun­gą. Lie­tu­va krei­pė­si į sa­vo di­plo­ma­ti­nį kor­pu­są. At­si­min­ki­te, kad S. Lo­zo­rai­tį ir ki­tus rei­kė­jo įti­kin­ti, juos įti­kin­ti, kad mes at­sto­vau­ja­me tik­rai Lie­tu­vai, kad Są­jū­dis nė­ra ko­kia nors kul­tū­ros drau­gi­ja, kad Ko­vo 11-ąją žmo­nės pa­skel­bė po tik­rų rin­ki­mų, tai yra tik­rai au­ten­tiš­ki at­sto­vai ir jie nu­tie­sė til­tą į iki­ka­ri­nę mū­sų Lie­tu­vą. To­kia Lie­tu­va bu­vo at­sta­ty­ta, ne­pri­pa­žįs­tant so­vie­ti­nės tik­ro­vės, at­me­tant ją ir at­ku­riant til­tą.

Grei­tis, bi­čiu­liai (aš žiū­riu į jus, žiū­riu į sa­vo bi­čiu­lius, ku­rie ga­lė­tų rim­tai pa­klau­sy­ti), mū­sų at­si­sky­ri­mo grei­tis pri­klau­sė nuo pro­fe­so­riaus V. Land­sber­gio la­bai stip­riai. Ir mū­sų veiks­mų grei­tis ir­gi pri­klau­sė nuo jo. Ir lat­vių, es­tų ko­le­gos su mu­mis de­ri­no sa­vo veiks­mus. Aš jums ga­liu pa­sa­ky­ti, kad pro­fe­so­rius V. Land­sber­gis bu­vo abie­jų de­ry­bi­nių de­le­ga­ci­jų su So­vie­tų Są­jun­ga va­do­vas. Jis ska­ti­no mus ei­ti į Šiau­rę ne iš Mask­vos ma­lo­nės, o iš Va­ka­rų at­gau­ti pir­mą pri­pa­ži­ni­mą. Ir tai bu­vo Is­lan­di­ja. Mes at­ga­vo­me sa­vo ne­pri­klau­so­my­bę ne iš Mask­vos ma­lo­nės, ne vien tik lie­pos 28 die­ną pa­si­ra­šę su­tar­tį su B. Jel­ci­nu, o 30 die­ną, po dvie­jų die­nų, pra­si­dė­jo jums ži­no­mi įvy­kiai, kai mū­sų mui­ti­nin­kai Me­di­nin­kuo­se bu­vo nu­žu­dy­ti. Aš at­si­me­nu de­le­ga­ci­ją, at­si­me­nu stab­te­lė­ji­mą Mask­vos oro uos­te, kai mus ap­su­po ka­ri­nis OMONʼo bū­rys. Mes ne­ži­no­jo­me, ar lik­si­me gy­vi, ar ne, kaip ir dau­ge­lis Lie­tu­vos žmo­nių.

Aš jums la­bai siū­ly­čiau pri­si­min­ti, pons pir­ma­sis kal­bė­jęs ko­le­ga, ne­no­riu mi­nė­ti jū­sų pa­var­dės, kad jūs ką tik bal­sa­vo­te, mie­las ko­le­ga, jūs ką tik bal­sa­vo­te už re­zo­liu­ci­ją dėl Lais­vės gy­nė­jų die­nos 30-me­čio, ji skel­bia tai. Ir ką tik jūs, pons Že­mai­tai­ti, pa­spau­dė­te myg­tu­ką, kad ak­cen­tuo­tu­me tai, kad is­to­ri­nę per­ga­lę lai­mė­jo Lie­tu­va, ku­rios Aukš­čiau­sia­jai Ta­ry­bai-At­ku­ria­ma­jam Sei­mui va­do­va­vo aukš­čiau­sias Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­rei­gū­nas V. Land­sber­gis.

Pa­sa­kę šį da­ly­ką, aš ma­nau, mes ga­li­me pa­sa­ky­ti ir tai, ką vi­sas pa­sau­lis ži­no, kad Lie­tu­vai sėk­min­gai va­do­va­vo V. Land­sber­gis, Bal­ti­jos ju­dė­ji­mui va­do­va­vo iš es­mės, ša­lia es­tų ir lat­vių va­do­vų, žiū­rin­čių į mus, pro­fe­so­rius V. Land­sber­gis. Jis stū­mė kiek­vie­ną de­ry­bų pro­to­ko­lą į prie­kį, kol at­si­ra­do du pro­to­ko­lai tarp So­vie­tų Są­jun­gos ir Lie­tu­vos ir tarp Ru­si­jos ir Lie­tu­vos. Ir tie du pro­to­ko­lai, ir tai, kad krei­pė­si į pro­fe­so­rių V. Land­sber­gį po dvie­jų mė­ne­sių jau ne­be to­va­rišč Pred­se­da­tel Ver­chov­no­vo So­vie­ta, o gas­pa­din Pred­se­da­tel Ver­chov­no­vo So­vie­ta Lit­vy, Li­tov­skoj Res­pub­li­ki, bu­vo mū­sų pa­sie­ki­mas.

La­bai liūd­na, kad dėl vi­siš­kai ne­su­pran­ta­mų prie­žas­čių jūs ban­do­te at­mes­ti tai, ką vi­sas Va­ka­rų pa­sau­lis yra pri­pa­ži­nęs. Aš siū­ly­čiau jums bal­suo­ti už, nes tai yra bal­sa­vi­mas už Lie­tu­vą. Ačiū.

PIRMININKAS. Tuo šią dis­ku­si­ją bai­gia­me. Da­bar mo­ty­vai po svars­ty­mo. Pri­min­siu, kad čia bal­suo­si­me, kai ap­svars­ty­si­me vi­sus šio­je da­ly­je nu­ma­ty­tus klau­si­mus. Aki­vaiz­du, kad bus net po 13 va­lan­dos. Aš pla­nuo­ju po­sė­dį ko­kiu pus­va­lan­džiu pra­tęs­ti.

K. Ma­siu­lis kal­ba už. Nė­ra. E. Zin­ge­ris ką tik kal­bė­jo. V. Ąžuo­las var­gu ar kal­bės už. V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė kal­ba už. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš ma­čiau jū­sų po­zi­ci­ją, ne­rei­kia ap­gau­di­nė­ti nei sa­vęs, nei ki­tų. V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė kal­ba už.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, ma­ne ir vėl ste­bi­na kai ku­rie pa­si­sa­ky­mai. Ne tik keis­to tu­ri­nio, bet ir po­li­tiš­kai ne­at­sa­kin­gi. Aš ne­mi­nė­siu pa­var­džių, bet tik­rai nu­ste­bi­no. O tai, ką mes siū­lo­me da­bar pa­da­ry­ti, yra taip se­niai pri­bren­dęs klau­si­mas, kad tu­rė­tų bū­ti ne­pa­to­gu ne tik šiam Sei­mui, kad iki šiol ne­pa­da­rė, bet ir vi­siems prieš tai bu­vu­siems sei­mams. Ne­ga­li­ma pa­neig­ti to, kad vals­ty­bės va­do­vas yra vals­ty­bės va­do­vas. Aš tik­rai ne­ke­ti­nu kel­ti V. Land­sber­gio vi­sų nuo­pel­nų, jie yra aki­vaiz­dūs, ta­čiau gerb­ki­me sa­ve. Pri­tar­ki­me fak­tams. Čia ne nuo­mo­nė, ne emo­ci­ja. Čia yra fak­tas. Ir jei­gu mes jį pri­pa­žin­si­me, tai nuo to bus ge­riau pir­miau­sia mums pa­tiems. Ačiū.

PIRMININKAS. V. Ąžuo­las no­ri dėl ve­di­mo tvar­kos.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš no­riu, kad su­teik­tu­mė­te ga­li­my­bę man pa­si­sa­ky­ti už.

PIRMININKAS. Pra­šom ta­da, jei­gu jūs tik­rai kal­ba­te už. Kal­bė­ki­te čia per mik­ro­fo­ną.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ge­rai. Ga­li­ma, taip?

PIRMININKAS. Taip.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Me­la­gis me­la­vo, per til­tą va­žia­vo, til­te­lis įgriu­vo, me­la­gis pra­žu­vo. Ką mes ma­tė­me šį­ryt? Kaip šį­ryt V. Adam­kus krei­pė­si į V. Land­sber­gį? Ger­bia­mas At­ku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Kaip krei­pė­si val­dan­ty­sis V. Pranc­kie­tis? Ger­bia­mas Pre­zi­den­te. De­ja, yra dvi nuo­mo­nės. Pa­ci­tuo­siu V. Land­sber­gį: „Tas, kas me­luo­ja, tas ir va­gia.“ Tai vi­si, kas no­ri me­luo­ti ir vog­ti, bal­suo­ki­te už.

PIRMININKAS. Lauk­si­me ir jū­sų bal­sa­vi­mo už, nes už tai kal­bė­jo­te. Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­be­tęs­ki­me tų re­pli­kų, čia jau iš­klau­sė­me vie­ną ap­si­mes­ti­nį kal­bė­ji­mą už. (Bal­sai sa­lė­je) Aš su­tei­kiu žo­dį A. Ši­rins­kie­nei pa­si­sa­ky­ti prieš. Čia, ma­nau, yra nuo­šir­dus už­si­ra­šy­mas kal­bė­ti prieš. (Bal­sai sa­lė­je) Kor­te­lės gal ne­įdė­jo­te, pa­žiū­rė­ki­te.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Ką tik nu­skam­bė­jo klau­si­mas, ką mes čia sie­kia­me pa­da­ry­ti? Su­si­da­ro įspū­dis, kad sie­kia­me pa­da­ry­ti tai, kas yra bū­din­ga pa­pras­tai dik­ta­tū­roms: kai yra už­ima­ma val­džia, sten­gia­ma­si per­ra­šy­ti is­to­ri­ją, ko­kia bu­vo iki tol. Aš tik pri­me­nu, kad lai­ki­no­ji Kon­sti­tu­ci­ja, tuo me­tu va­din­ta Pa­grin­di­niu Įsta­ty­mu, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­kui ne­su­tei­kė vals­ty­bės va­do­vo sta­tu­so, nors tą ga­lė­jo pa­da­ry­ti tie­sio­giai žo­džiais. Prie­šin­gai, tuo me­tu bu­vo pa­si­rink­ta la­bai ra­fi­nuo­ta for­mu­luo­tė pa­sa­kant, kad tai yra aukš­čiau­sias vals­ty­bės pa­rei­gū­nas. Jūs pa­gal­vo­ki­te, kiek lai­ko rei­kė­jo tei­si­nin­kams suk­ti gal­vą, kad iš­veng­tų teks­te va­do­vo var­do, su­gal­vo­ti, kad yra aukš­čiau­sias vals­ty­bės pa­rei­gū­nas. Ma­nau, kad tai įvy­ko ne­at­si­tik­ti­nai, kad tuo me­tu dir­bę žmo­nės la­bai są­mo­nin­gai ne­no­rė­jo po­no V. Land­sber­gio va­din­ti vals­ty­bės va­do­vu. Ne­ga­na to, Tei­sės de­par­ta­men­tas ra­šy­da­mas pir­mą­ją iš­va­dą taip pat la­bai aiš­kiai pa­sa­kė, kad prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai, ir prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai dėl to, kad as­me­niui vals­ty­bės va­do­vo sta­tu­są su­tei­kia tuo­met, kai jis nė­ra nei rink­tas, nei bu­vęs vals­ty­bės pre­zi­den­tu. Man tik ap­mau­du, kad tik­rai gar­bus ir gar­baus am­žiaus žmo­gus yra val­kio­ja­mas per po­li­ti­nes dis­ku­si­jas ir, ma­tyt, dar tu­rės iš­kęs­ti ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pro­ce­są, jei­gu mes ši­tą įsta­ty­mą pri­im­si­me.

PIRMININKAS. Ties šiuo pro­jek­tu da­bar da­ro­me pau­zę ir bal­sa­vi­mas bus ma­no mi­nė­tu vė­les­niu lai­ku. (Bal­sai sa­lė­je)

Dar­bo­tvarkės 1-8 klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to pa­tai­sų pro­jek­tas. Kol pa­grin­di­nio ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas S. Šed­ba­ras at­eis į tri­bū­ną, P. Gra­žu­liui su­tei­kiu žo­dį dėl ve­di­mo tvar­kos.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, mes pa­tvir­ti­no­me dar­bo­tvarkę ir 12 val. 50 min. yra Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai. Tai lai­ky­ki­tės dar­bo­tvarkės.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, jei­gu bū­tu­mė­te trum­piau kal­bė­ję, tai bū­tu­me pa­gal nu­staty­tą lai­ką dir­bę. Da­bar jūs taip pat ma­to­te, kad dar­bo­tvarkės ry­ti­nia­me po­sė­dy­je yra de­šimt klau­si­mų, ir aš pri­va­lau už­tik­rin­ti, kad jie bū­tų ap­svars­ty­ti, o po­sė­dį pra­tę­siu pus­va­lan­džiui, kad vi­sus pa­reiš­ki­mus bū­tų spė­ta per­skai­ty­ti. Jų šian­dien yra daug.

Dėl ve­di­mo tvar­kos – V. Mi­ta­las.

V. MITALAS (LF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, man bai­su, kad po to bal­sų ga­li ir ne­bū­ti, nes yra frak­ci­jų su­pla­nuo­ti su­si­ti­ki­mai, yra ko­mi­te­tų su­si­ti­ki­mai, taip pat to­dėl aš gal­vo­ju, kad rei­kia ne­temp­ti kaž­kur į vė­les­nį nu­ma­ty­tą lai­ką, o da­bar spręs­ti.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, kaž­kaip pa­si­sten­ki­me ki­tus da­ly­kus kiek ati­dė­ti. A. Ne­kro­šius.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Kaip ir ry­te aš siū­liau, da­lį klau­si­mų per­kel­ti į va­ka­ri­nį po­sė­dį. Jei­gu dar yra li­ku­sių ko­kių nors klau­si­mų, juos tie­siog per­ke­lia­me į va­ka­ri­nį po­sė­dį ir dir­ba­me to­liau pa­gal gra­fi­ką. Ačiū.

PIRMININKAS. Ge­rai. Yra kon­kre­tūs siū­ly­mai, kad bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą pa­da­ry­tu­me da­bar, kai ap­svars­tė­me du klau­si­mus. Kas už to­kį pa­siū­ly­mą, pra­šau bal­suo­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­ma, ka­dan­gi dar­bo­tvarkėje nu­ro­dy­tas bal­sa­vi­mo lai­kas 12 val. 30 min. yra pa­siek­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, aš pra­ne­šiau, bet ir opo­zi­ci­jos at­sto­vai, ir val­dan­tie­ji pa­gei­dau­ja bal­suo­ti da­bar, tai aš ne­ga­liu ig­no­ruo­ti tų siū­ly­mų. (Bal­sai sa­lė­je)

Už – 93, prieš – 11, su­si­lai­kė 8. Tai­gi bal­sa­vi­mo in­ter­va­las bus da­bar.

 

12.55 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Na­cio­na­li­nės dar­bo­tvarkės „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių ren­gi­mo pi­lie­ti­niam pa­si­prie­ši­ni­mui stra­te­gi­ja“ pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1308(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Pir­miau­sia yra bal­sa­vi­mas dėl 1-6 klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Na­cio­na­li­nės dar­bo­tvarkės „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių ren­gi­mo pi­lie­ti­niam pa­si­prie­ši­ni­mui stra­te­gi­ja“ pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­to. Pri­ėmi­mas.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 115: už – 114, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.56 val.

Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ko tei­si­nio sta­tu­so įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-698(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Da­bar bal­suo­ja­me dėl dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mo – Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ko tei­si­nio sta­tu­so įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-628(2). Ar pri­ta­ria­me po svars­ty­mo?

Bal­sa­vo 115: už – 66, prieš – 33, su­si­lai­kė 16. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po svars­ty­mo pri­tar­ta.

Kaip mi­nė­jau, po­sė­dį pra­tę­siu 30 mi­nu­čių. To­liau svars­ty­si­me ki­tus ry­ti­nio po­sė­džio klau­si­mus, bet bal­sa­vi­mas dėl jų jau bus va­ka­ri­nio po­sė­džio nu­ro­dy­tu bal­sa­vi­mo me­tu, nes ry­ti­nia­me po­sė­dy­je mes ki­to bal­sa­vi­mo lai­ko ne­be­tu­ri­me.

 

12.57 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 26, 40, 44, 93, 141, 151, 153 ir 156 straips­nių pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1449(2) (svars­ty­mas)

 

Da­bar 1-8 klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to pa­tai­sos. S. Šed­ba­ras pa­teiks ko­mi­te­to iš­va­dą.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ko­le­gos, tai yra Sta­tu­to pa­tai­sos. Vie­na da­lis yra su­si­ju­si su Miš­rios gru­pės tiks­les­niu su­re­gu­lia­vi­mu, ki­ta da­lis – dau­giau su mū­sų po­sė­džių ve­di­mo tvar­ka, taip pat ir bal­sa­vi­mais tam tik­rais in­ter­va­lais. Ko­mi­te­tas šį pro­jek­tą svars­tė ge­gu­žės 11 die­ną, la­bai ati­džiai įver­ti­no Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas, taip pat kai ku­rių Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mus ir 5 bal­sais už, 3 su­si­lai­kius bu­vo pri­tar­ta šioms Sta­tu­to pa­tai­soms.

PIRMININKAS. Dė­kui. Dis­ku­si­jo­je da­ly­vau­ti nie­kas ne­už­si­ra­šė. Čia bu­vo Sei­mo na­rio M. Ma­jaus­ko pa­siū­ly­mai. Pra­šau. Ar at­si­i­ma­te, ar pra­šy­si­te už ku­rį nors bal­suo­ti?

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš lai­kau­si nuo­sta­tos, kad dau­gu­mos at­sto­vų at­sa­ko­my­bė yra rū­pin­tis ma­žu­mos tei­sė­mis, ir ma­no bu­vo pa­teik­ti tam tik­ri siū­ly­mai, kad bū­tų iš­lai­ko­mos Miš­rios gru­pės tam tik­ros tei­sės. Vis dėl­to, ma­ty­da­mas bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te, pri­imu ko­mi­te­to spren­di­mą ir bal­suo­ti ne­pra­šau.

PIRMININKAS. Ge­rai. Fik­suo­ja­me, kad au­to­rius pa­siū­ly­mus at­si­ė­mė.

Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. R. Že­mai­tai­tis vis dėl­to už­si­ra­šė prieš. Pra­šau.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Tik­rai, pir­mi­nin­ke, už­si­ra­šiau prieš vien to­dėl, kad jūs prieš 10 mi­nu­čių pa­žei­dė­te Sta­tu­tą, bet tik tiek, kad jums at­leis­ti­na, nes jūs – se­nas, gud­rus vil­kas, mo­ka­te iš­dur­ti ki­tus jau­nus ko­le­gas.

Iš tie­sų ir jū­sų pir­mi­nin­ka­vi­mo pa­vyz­dys ką tik pa­ro­dė, kad ne­ga­li­me lai­ky­tis du kar­tus per die­ną bal­sa­vi­mo, nes daž­niau­siai val­dan­čio­sios dau­gu­mos nė­ra sa­lė­je ar­ba iš kon­ser­va­to­rių sė­di 3–4, iš Lais­vės par­ti­jos – 2, Li­be­ra­lų są­jū­džio net­gi kar­tais šiek tiek dau­giau sė­di. Ką tai pa­ro­do? Tie­siog jūs pik­ty­biš­kai nau­do­ja­tės sa­vo ga­lio­mis. Ti­kiuo­si, kad ki­tą ka­den­ci­ją, jei­gu jūs bū­si­te opo­zi­ci­jo­je, čia ga­lė­si­te ir­gi kaip tie šaš­ly­kai ant tos šaš­ly­ki­nės rai­ty­tis, nes jūs ta­da su­pra­si­te, kad jū­sų Sei­mo na­rio tei­sės yra pa­žei­džia­mos.

Ant­ras da­ly­kas. Ne­bu­vi­mas Sei­mo sa­lė­je, ne­si­klau­sy­mas Sei­mo na­rių ar­gu­men­tų yra di­džiau­sia ne­pa­gar­ba šiai ins­ti­tu­ci­jai. Ką pa­ro­dė pas­ku­ti­nė pu­sė me­tų? Kol jūs sė­di­te, ge­ria­te ka­vą, val­go­te sal­dai­nius „Kregž­du­tė“, dar kuo nors už­si­i­ma­te ar­ba gast­ro­liuo­ja­te, kas vyks­ta Sei­me? Jūs net ne­gir­di­te dis­ku­si­jų, jūs net ne­gir­di­te ar­gu­men­tų. Ir žmo­nės tai iš tik­rų­jų pa­ste­bi, žmo­nes tai la­biau­siai pyk­do. Vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas. Aš ma­nau, kaip tik Sta­tu­te tu­ri bū­ti pa­lie­ka­ma tei­sė, la­bai pro­tin­gai bu­vo da­ro­ma, kai po kiek­vie­no klau­si­mo, po kiek­vie­no svars­ty­mo mes da­ry­da­vo­me bal­sa­vi­mą. Bu­vo pri­si­deng­ta ko­vi­du, bu­vo pa­sta­ty­ti sten­dai čia, bal­sa­vi­mas in­ter­ne­tu ir ko tik ne­bu­vo pri­gal­vo­ta. Nie­kas nepa­si­tvir­ti­no.

Aš tik­rai, ko­le­gos, kvie­čiu bal­suo­ti prieš. Ma­nau, kad tai yra Sei­mo na­rių tei­sių pa­žei­di­mas. Šian­dien vie­ni yra val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je, ki­ti opo­zi­ci­jo­je, ki­tą ka­den­ci­ją at­virkš­čiai ga­li bū­ti. Ne­rei­kia kerš­tau­ti opo­zi­ci­jai. Tik­rai pui­kiai ži­no­me, bent jau aš ke­tu­rias ka­den­ci­jas, prieš tai bu­vu­sias tris ka­den­ci­jas nie­kam ne­bu­vo kerš­tau­ja­ma, vi­siems bu­vo su­tei­kia­mos tei­sės, vi­si ga­lė­jo bal­suo­ti, vi­si ga­lė­jo pra­šy­ti, vis­kas bu­vo nor­ma­liai nu­spren­džia­ma. Ko­dėl to­kia dik­ta­tū­ra? Iš tie­sų man yra keis­ta.

PIRMININKAS. Už kal­bės K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga Re­mi­gi­jau, ger­bia­mi ko­le­gos, aš džiau­giuo­si, kad bu­vo ko­vi­das, nes jis pa­dė­jo mums daug ką mo­der­ni­zuo­ti. Tai aš kaž­ka­da dės­čiau uni­ver­si­te­te stu­den­tams, tai va­di­na­ma nau­ją­ja vie­šą­ja va­dy­ba, toks kur­sas, iš­ver­čiau švei­ca­rų au­to­rių kny­gą ir aiš­ki­nau: žiū­rė­ki­te, kaip ga­li­ma val­dy­ti vals­ty­bę mo­der­niai, be kiet­va­lan­džių, be prie­var­tos at­sė­dė­ti dar­buo­to­jams, bet at­sa­kin­gai at­lik­ti dar­bą, re­zul­ta­ty­viai, ga­li­ma lanks­čiai ma­žin­ti eta­tus ir pa­na­šiai. Čia mes kaip tik ir tu­ri­me da­bar ga­li­my­bę mo­der­ni­zuo­ti įvai­rius vie­šo­jo sek­to­riaus pro­ce­sus, taip pat ir mū­sų dar­be. Ir tai yra la­bai pa­žan­gu ir nor­ma­lu. Vi­sai ne­su­tin­ku su ju­mis, ger­bia­mas ko­le­ga, kad tai yra kaž­kas blo­gai ar prie­var­ta. Štai aš ir­gi bu­vau ką tik iš­ėjęs, bu­vau ka­bi­ne­te, juk te­le­vi­zo­rius kiek­vie­na­me ka­bi­ne­te yra, jis tie­sio­giai tran­sliuo­ja po­sė­dį, nė kiek ne ma­žiau ten ga­li dė­me­sin­gai klau­sy­ti, net­gi la­biau dė­me­sin­gai, nes čia toks triukš­mas ir avi­lys. Ten ga­li iš­klau­sy­ti. Jei­gu ne­tu­ri šiuo klau­si­mu ką pa­sa­ky­ti, tai iš­klau­sei ir tiek, o kai bus bal­suo­ja­ma, at­ėjai ir pa­bal­sa­vai. Tai tik­rai pui­ki nor­ma.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Kaip mi­nė­jau, bal­sa­vi­mas dėl šio pro­jek­to bus va­ka­ri­nio po­sė­džio bal­sa­vi­mo metu, tai da­bar nu­ma­ty­ta 15 val. 20 min. Ti­kė­ki­mės, kad taip ir bus. Gal ma­no ko­le­ga, pir­mi­nin­kau­sian­tis va­ka­ri­nia­me po­sė­dy­je, sėk­min­giau tvar­ky­sis ir lai­kas ne­bus vir­šy­tas.

 

13.04 val.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 91, 118 ir 119 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1220(2)ES, Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 711, 73, 77, 771, 212, 254, 303 ir 327 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1221(2)ES (svars­ty­mas)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-9.1 ir 1-9.2 klau­si­mai – Bau­džia­mo­jo ko­dek­so ir Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so įsta­ty­mų pa­tai­sos. Svars­ty­mo sta­di­ja. Iš­klau­sy­si­me pa­grin­di­nio ko­mi­te­to iš­va­dą, ją pa­teiks ko­mi­te­to at­sto­vė A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas Bau­džia­mo­jo ko­dek­so kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-1220 ap­svars­tė ge­gu­žės 4 die­ną po­sė­dy­je ir jam pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Po­sė­dy­je da­ly­va­vo 7 ko­mi­te­to na­riai.

PIRMININKAS. Dė­kui. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Dis­ku­tuo­ti nie­kas ne­už­si­ra­šė. Dėl šių pro­jek­tų taip pat bal­suo­si­me pir­mo po­pie­ti­nio po­sė­džio bal­sa­vi­mo metu.

 

13.05 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl tie­sio­gi­nio val­dy­mo Kal­va­ri­jos sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je įve­di­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1661 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ir pas­ku­ti­nis, na, ne pas­ku­ti­nis, o prieš­pas­ku­ti­nis ry­ti­nės dar­bo­tvarkės 1-10 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl tie­sio­gi­nio val­dy­mo Kal­va­ri­jos sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je įve­di­mo“ pro­je­k­tas Nr. XIVP-1661. Bu­vo per­trau­ka. Pa­tei­ki­mo tę­si­nys. Pro­jek­tas bu­vo pri­sta­ty­tas, da­bar tei­kė­ja vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rė at­sa­kys į Sei­mo na­rių klau­si­mus. R. Že­mai­tai­tis klaus­tų pir­ma­sis. Nė­ra. D. Gai­žaus­kas. Pra­šom.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, Kal­va­ri­jų si­tu­a­ci­ja iš­ties ne­ei­li­nė, tai yra pa­sie­nio sa­vi­val­dy­bė. Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties ir įvy­kių, ka­ro Uk­rai­no­je, pa­bė­gė­lių ir taip to­liau, bū­tent dar dau­giau dė­me­sio ski­ria­ma šiai sa­vi­val­dy­bei. Aš pui­kiai su­si­pa­ži­nęs su si­tu­a­ci­ja. Ši sa­vi­val­dy­bė, va­do­vau­jant ši­tam me­rui, pas­ku­ti­niu me­tu tik­rai dir­bo pui­kiai ir re­zul­ta­tai bu­vo ge­ri. Iš­ties pro­ble­ma bu­vo ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius, as­me­niš­kai aš taip gal­vo­ju, kad tai yra nesu­si­pra­ti­mas, kad jis ten bu­vo pa­puo­lęs, bet jį ta­ry­ba at­lei­do. Jis prieš at­lei­di­mą su­spė­jo su­kir­šin­ti dau­gu­mą ir taip to­liau, tai yra dirb­ti­nai su­kur­tas kon­flik­tas pa­sie­nio sa­vi­val­dy­bė­je, tai yra, kaip mes vi­si pui­kiai ži­no­me, Su­val­kų ko­ri­do­riaus sa­vi­val­dy­bė, ji mums la­bai svar­bi stra­te­giš­kai. Ar jūs pa­da­rė­te vis­ką, kad ban­dy­tu­mė­te su­tai­ky­ti vi­du­je po­li­ti­nes jė­gas, nes jū­sų, kon­ser­va­to­rių, po­li­ti­nė jė­ga da­bar ten val­dan­čio­ji ir nie­kas ne­no­ri, kad bū­tų kri­zė šio­je sa­vi­val­dy­bė­je, ypač šiuo lai­ko­tar­piu. Ar pa­da­rė­te vis­ką ir ką pla­nuo­ja­te da­ry­ti?

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Pir­miau­sia tu­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad šis spren­di­mas bu­vo pri­im­tas re­mian­tis pir­miau­sia tei­si­niais mo­ty­vais ir įver­ti­nus nei­gia­mas pa­sek­mes, ku­rios dėl šios si­tu­a­ci­jos su­si­da­ro gy­ven­to­jams.

Kal­bant apie mū­sų veiks­mus, tu­riu pa­sa­ky­ti, kad to­kia si­tu­a­ci­ja jau yra ne pir­ma, mes tu­rė­jo­me si­tu­a­ci­ją Ši­la­lė­je. Kaip ir ta­da, taip ir šiuo at­ve­ju mes pa­si­kvie­tė­me sa­vi­val­dy­bės at­sto­vus, me­rą, opo­zi­ci­ją, po­zi­ci­ją, Vy­riau­sy­bės at­sto­vus, kad pa­si­kal­bė­tu­me ir in­for­muo­tu­me apie gre­sian­čias pa­sek­mes. Mes in­for­ma­vo­me, kad įsta­ty­mai nu­ma­to tai, kad po 2 mė­ne­sių, jei­gu ne­pa­ski­ria­mas ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius ar pa­va­duo­to­jas, gre­sia to­kios pa­sek­mės – tai yra įve­da­mas tie­sio­gi­nis val­dy­mas. Pa­pra­šė­me, da­vę ati­tin­ka­mą lai­ko tar­pą, su­si­tar­ti, ras­ti spren­di­mus, nes nuo to, kad nė­ra spren­di­mų, ken­čia gy­ven­to­jai.

De­ja, mes pa­ma­tė­me, kad tai ne­bu­vo pa­da­ry­ta, ne­pa­vy­ko su­si­tar­ti ir ras­ti spren­di­mų, ku­rie bū­tų la­bai svar­būs vie­tos ben­druo­me­nei ir vie­tos gy­ven­to­jams. Pa­ly­gin­ki­me dvi si­tu­a­ci­jas. Pir­ma si­tu­a­ci­ja, kai bu­vo Ši­la­lė­je, tai pir­miau­sia pa­dė­jo ir po to­kio po­kal­bio, ne­da­rant iš kar­to spren­di­mo, pa­vy­ko sa­vi­val­dy­bė­je ras­ti spren­di­mus ir ne­rei­kė­jo įves­ti to tie­sio­gi­nio val­dy­mo. Šiuo at­ve­ju, kaip ma­to­me, ne­pai­sant to, kad bu­vo duo­ta lai­ko ir bu­vo kal­ba­ma­si, tik kaip kraš­tu­ti­nė prie­mo­nė bu­vo ši­tas spren­di­mas, ma­to­me, kad tie­siog ne­bu­vo ki­tos iš­ei­ties.

Jūs la­bai tei­sin­gai pa­sa­kė­te, kad yra ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis. Ir šia­me kon­teks­te, aš ma­nau, la­bai svar­bu, kad bū­tų iš­lai­ko­mas sta­bi­lu­mas, kad bū­tų kon­tro­liuo­ja­mi pro­ce­sai sa­vi­val­do­je ir kad dėl to ne­nu­ken­tė­tų vie­tos gy­ven­to­jai. To­dėl ir la­bai pra­šome par­la­men­to įver­tin­ti šią si­tu­a­ci­ją ir im­tis spren­di­mo.

PIRMININKAS. Tu­rė­tų klaus­ti K. Ma­žei­ka. Jo sa­lė­je ne­ma­tau. Klau­sia V. Gi­rai­ty­tė-Juš­ke­vi­čie­nė.

V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). La­ba die­na. Ko­le­ga tei­sin­gai pa­klau­sė, ar jūs pa­da­rė­te vis­ką, bet dar no­riu pa­klaus­ti, ar ir me­ras pa­da­rė vis­ką? Vis dėl­to me­rui įsta­ty­mu su­teik­ta tei­sė – jis tu­ri kom­pe­ten­ci­ją siū­ly­ti ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių. Ir jis vis dėl­to ne­pai­sė su­si­da­riu­sios nau­jo­sios dau­gu­mos, su ja gal­būt ne­de­ri­no ar­ba ne­su­ta­rė dėl ati­tin­ka­mo kan­di­da­to. Kan­di­da­tas, kiek ži­nau, bu­vo pa­siū­ly­tas ne vie­nas. Kaip gal­vo­ja­te, ar vis dėl­to me­ras tu­rė­jo ir vis dėl­to pri­va­lė­jo ras­ti bū­tent spren­di­mą šio­je si­tu­a­ci­jo­je? Kaip gal­vo­ja­te, ar tai nė­ra įsta­ty­mo spra­ga, kad tik vie­nam as­me­niui, nors aukš­čiau­sia­sis val­dy­mo or­ga­nas yra ta­ry­ba, yra pa­lie­ka­ma tei­sė siū­ly­ti to­kį po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo as­me­nį?

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gal­būt no­rė­čiau pra­dė­ti pir­miau­sia nuo to, ką reiš­kia, kai nė­ra sa­vi­val­dy­bė­je vyk­do­mo­sios ins­ti­tu­ci­jos. Tai reiš­kia, kad yra ne­už­tik­ri­na­mas tin­ka­mas sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to vyk­dy­mas, kar­tu ne­už­tik­ri­na­mas pa­slau­gų gy­ven­to­jams tei­ki­mas, ki­tų sa­vi­val­dy­bės įsi­pa­rei­go­ji­mų vyk­dy­mas. Tai yra tik­rai la­bai la­bai svar­bu. Šiuo at­ve­ju aš ne­bū­čiau tas as­muo, ku­ris tu­rė­tų ver­tin­ti tą po­li­ti­nę si­tu­a­ci­ją, ar pa­da­rė vis­ką, ar ne­pa­da­rė. Ma­nau, kad la­bai svar­bu man bu­vo pir­miau­sia in­for­muo­ti, duo­ti ter­mi­nus ir ti­kė­tis, kad vie­tos po­li­ti­kai, ku­riais pa­si­ti­kė­jo vie­tos žmo­nės, sa­vo pa­rei­gas vyk­dys tin­ka­mai ir ras tą spren­di­mą. Bet mes ma­to­me, kad tai ne­pa­vy­ko, ir tai tik­riau­siai mus ver­čia pa­svars­ty­ti, ma­tyt, gal­būt apie reg­la­men­ta­vi­mo tei­sę, reg­la­men­ta­vi­mo to­bu­li­ni­mą.

Bet šiuo at­ve­ju la­bai svar­bu, ma­tyt, pa­žy­mė­ti ir tai, kad šis mū­sų spren­di­mas, esant si­tu­a­ci­jai, yra taip pat aiš­kus sig­na­las, kaip mes ver­ti­na­me to­kias si­tu­a­ci­jas. Ar mes pa­tei­si­na­me, kai yra toks pik­tnau­džia­vi­mas Kon­sti­tu­ci­jos su­teik­ta vie­tos sa­vi­val­dos tei­se ir kai yra įsta­ty­mų ne­vyk­dy­mas. To­dėl, ma­tyt, vi­si lau­kia ši­to spren­di­mo ir tai yra tam tik­ras pre­ce­den­tas at­ei­čiai.

PIRMININKAS. Ačiū. At­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Da­bar mo­ty­vai. Už nė­ra pa­si­sa­kan­čių. D. Gai­žaus­kas kal­ba prieš.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Sei­me, iš­ties aš pra­šau vis dėl­to dar su­si­lai­ky­ti ir duo­ti lai­ko su­si­tar­ti sa­vi­val­dy­bei, nes jei įvyks šis, kaip pa­sa­ky­ti, tie­sio­gi­nis val­dy­mas, sa­vi­val­dy­bės tu­rės gy­ven­ti su vie­na dvy­lik­tą­ja. Vi­sa ta­ry­ba bus pa­leis­ta. Iš­ties bus įves­tas cha­o­sas pa­sie­nio te­ri­to­ri­jo­je. Ypač da­bar, su­dė­tin­gu me­tu, kai vyks­ta ka­ras Uk­rai­no­je, Su­val­kų ko­ri­do­rius yra stra­te­gi­nė vie­ta ir mes vi­si pui­kiai ži­no­me, kad tai yra dirb­ti­nai su­kur­tas kon­flik­tas. Dirb­ti­nai to­dėl, na… Taip yra to­dėl, nes kon­ser­va­to­riai da­bar, šiuo me­tu, yra val­dan­tie­ji ir vis­ką da­ro, kad tik pa­truk­dy­tų me­rui. Me­ras vos ne per kiek­vie­ną ta­ry­bą tei­kia po siū­ly­mą, ką pa­skir­ti ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riu­mi. Per prie­var­tą vie­naip ar ki­taip da­ro­ma įta­ka ta­ry­bos na­riams, ku­rie bal­suo­tų prieš to­kius siū­ly­mus. Fak­tiš­kai me­ras iš­ties da­ro la­bai su­dė­tin­gą dar­bą ir ima­si kaip nors si­tu­a­ci­ją su­val­dy­ti ir iš­spręs­ti, bet val­dan­tie­ji truk­do. Žiū­rė­ki­te, ko­kiu su­dė­tin­gu me­tu. To­dėl pra­šau Sei­mo tik­rai ne­pa­lai­ky­ti šio siū­ly­mo įves­ti tie­sio­gi­nį val­dy­mą, o vis dėl­to duo­ti jiems su­si­tar­ti, nes, ma­no ži­nio­mis, da­bar vyks­ta de­ry­bos, ku­rios tik­rai ga­li duo­ti ge­rų re­zul­ta­tų. To­dėl pra­šau su­si­lai­ky­ti ir bal­suo­ti prieš.

PIRMININKAS. At­si­ra­do kal­ban­čių už. Žo­dis E. Ru­de­lie­nei.

E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų vi­sa­da pa­si­sa­kau už sa­vi­val­dy­bių sa­va­ran­kiš­ku­mą, už jų ga­lių stip­ri­ni­mą. Šiuo at­ve­ju ap­ima dve­jo­pas jaus­mas, nes se­kiau šią si­tu­a­ci­ją, do­mė­jau­si, ben­dra­vau su ten dir­ban­čiais ta­ry­bos na­riais, gy­ven­to­jais. Iš tie­sų si­tu­a­ci­ja to­kia, ko­kia yra šian­dien, ir ką ko­le­ga sa­ko, bus cha­o­sas. Bet šian­dien cha­o­sas ten yra di­des­nis, nes šian­dien ten nė­ra iš­vis nor­ma­liai dir­ban­čių žmo­nių ir sa­vi­val­dy­bė yra pa­ra­ly­žiuo­ta, nes nė­ra, kas ga­li kaip di­rek­to­rius pa­si­ra­šy­ti įsa­ky­mus, sa­ky­ki­me, su­stab­dy­ta so­cia­li­nių iš­mo­kų sis­te­ma, vi­si ki­ti pro­jek­tai, ku­riems yra rei­ka­lin­gas di­rek­to­riaus pa­ra­šas, šian­dien sto­vi. Nuo to ken­čia gy­ven­to­jai. Ir taip, svar­bu, kad su­si­tar­tų, bet gal­būt šian­dien bal­suo­da­mi už… Tai yra pa­tei­ki­mas, gal tai bus ge­ra pa­ska­ta dar pa­gal­vo­ti sa­vi­val­dy­bei ir pri­im­ti spren­di­mą. Aš siū­lau šian­dien bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Da­bar da­ro­me per­trau­ką dėl šio pro­jek­to pa­tei­ki­mo ir dėl jo bal­suo­si­me pir­mo po­pie­ti­nio po­sė­džio bal­sa­vi­mo metu.

 

13.14 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai. Pir­ma­sis – P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, no­rė­jau kal­bė­ti vi­siš­kai ki­ta te­ma, bet ka­dan­gi po­sė­džio pir­mi­nin­kas, nors bu­vau ant­ras už­si­ra­šęs dėl aukš­čiau­sio vals­ty­bės va­do­vo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo, ne­su­tei­kė žo­džio, tai no­riu pa­si­nau­do­ti pro­ga ir iš­sa­ky­ti sa­vo po­zi­ci­ją.

La­bai įdo­mu, kad aukš­čiau­sio vals­ty­bės va­do­vo sta­tu­sas yra nu­ma­ty­tas So­vie­tų Są­jun­gos, TSRS Kon­sti­tu­ci­jo­je. Tai kur mes žen­gia­me? La­bai ge­rai pa­sa­kė ko­le­gė Sei­mo na­rė, kad dik­ta­tū­ri­nėms vals­ty­bėms bū­din­ga per­ra­šy­ti is­to­ri­ją. Tą sėk­min­gai da­ro. Tiek So­vie­tų Są­jun­gos lai­ku bu­vo per­ra­ši­nė­ja­ma Lie­tu­vos is­to­ri­ja, ne pa­slap­tis, kad ir Lie­tu­vos is­to­ri­ja yra per­ra­ši­nė­ja­ma ir per­ra­ši­nė­ja­ma jos ko­va už lais­vę ir ne­pri­klau­so­my­bę. Fak­tiš­kai pa­mirš­ta­mas par­ti­za­ninis ju­dė­ji­mas, re­zis­ten­ci­nė ko­va ir vi­sus nuo­pel­nus no­ri­ma ati­duo­ti bu­vu­siam ko­mu­nis­tui V. Land­sber­giui, kad jis vie­nas iš­ko­vo­jo Lie­tu­vos lais­vę ir ne­pri­klau­so­my­bę.

Ši­tas žmo­gus so­vie­ti­niais lai­kais gy­ve­no kaip inks­tas tau­kuo­se, va­ži­nė­jo po pa­sau­lį, skun­dė sa­vo drau­gus, ra­šė įvai­riau­sias pa­žy­mas spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms. No­riu pa­sa­ky­ti, kad lai­min­gai jis dės­tė es­te­ti­nį mark­siz­mą-le­ni­niz­mą, o į Są­jū­dį įsi­trau­kė ne pir­mas – tai bu­vo vė­liau. Kaip jūs ži­no­te, jis jau nuo pir­mų die­nų ap­ga­vo, nors Są­jū­džio bu­vo su­tar­ta, kad va­do­vai kei­sis kas me­tai. Bu­vo nu­ma­ty­ta, kad bus ro­tuo­ja­mas R. Ozo­las, bet bu­vo ap­gau­ta, ap­si­sta­ty­ta sa­vais žmo­nė­mis. Taip jis iš­li­ko Są­jū­džio Pir­mi­nin­ku.

Dar vie­nas mo­men­tas ir su Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ku – dar vie­na R. Ozo­lo iš­da­vys­tė. Bu­vo su­tar­ta, kad R. Ozo­las bus ski­ria­mas Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju, bet, de­ja, ta­pęs Pir­mi­nin­ku dar kar­tą ap­ga­vo sig­na­ta­rą R. Ozo­lą ir jo ne­tei­kė sa­vo pa­va­duo­to­ju.

Ger­bia­mie­ji, yra sep­ty­nios di­džio­sios nuo­dė­mės, bet di­džiau­sia iš jų – pui­ky­bė, an­tra – go­du­mas. Ko ši­tam žmo­gui trūks­ta? Gar­bės, val­džios? Jis šian­dien yra, kaip ir va­di­na­ma, fak­ti­nis vals­ty­bės va­do­vas, o kaip E. Gent­vi­las pa­va­di­no, – val­do­vas.

Man la­bai įdo­mu bu­vo gir­dė­ti, kai iš Sei­mo tri­bū­nos Sei­mo na­riai kal­bė­jo, kad ne­pri­ta­ria to­kiam spren­di­mui, nes tai prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai. Tuo klau­si­mu bu­vo kreip­ta­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, ar ne­pri­eš­ta­rau­tų Kon­sti­tu­ci­jai, jei­gu mes V. Land­sber­gį pa­skelb­tu­me vals­ty­bės va­do­vu. At­sa­ky­mas aiš­kus. Aiš­kus at­sa­ky­mas yra Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to, kad tai prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai. Bet val­dan­čia­jai dau­gu­mai, ku­ri per­ra­ši­nė­ja Kon­sti­tu­ci­ją, tai nė mo­tais.

Ši­tas žmo­gus su­kir­ši­no tau­tą, iš­va­di­no ją šu­nau­ja, vi­so­kiais bū­dais že­mi­no ir nie­ki­no tuos žmo­nes, ku­rie ki­taip mąs­tė. No­riu pa­sa­ky­ti, kad po­nas V. Land­sber­gis šian­dien su­si­grie­bė vi­sus, ko­kie tik ga­li­mi, ap­do­va­no­ji­mus. Nors ir ne­pri­klau­so, bet ir šian­dien tu­ri ap­sau­gą. Nuo ko? Jei­gu ge­ras žmo­gus, ge­ras Pre­zi­den­tas ar­ba bu­vęs va­do­vas, ko jis taip bi­jo, ko jis bi­jo Lie­tu­vos žmo­nių, kad ir šian­dien jį sau­go? Ne­jau­gi žmo­nės ne­pa­mir­šo tų skriau­dų, ku­rias pa­da­rė prieš 20 ar kiek me­tų kon­ser­va­to­riai va­do­vau­jant V. Land­sber­giui? Ma­tyt, tie nu­si­kal­ti­mai, pa­da­ry­ti tau­tai, yra di­de­li. Gai­la, kad kon­ser­va­to­riai try­pia tei­sin­gu­mą, try­pia Kon­sti­tu­ci­ją ir jie ne­žiū­ri į nie­ką, tik ten­ki­na ši­to žmo­gaus go­du­mą ir pui­ky­bę. Ne­nu­si­ne­ši­me nė vie­nas mes tų or­di­nų, me­da­lių ir var­dų į am­ži­ny­bę, bet kai ku­rie, ma­tyt, gal­vo­ja ki­taip: kad nu­si­ne­ši­me ir ten bū­si­me lai­min­ges­ni. Ma­nau, kad ne. Aš ma­nau…

PIRMININKAS. Lai­kas.

P. GRAŽULIS (LRF). …kad ši­ta val­dan­čio­ji dau­gu­ma ne­bus ki­tą ka­den­ci­ją. Bū­si­me mes, „Tau­ta ir tei­sin­gu­mas“, ki­tos par­ti­jos ir mes šiuos vi­sus an­ti­kons­ti­tu­ci­nius spren­di­mus, ku­riuos pri­ima val­dan­čio­ji dau­gu­ma, at­šauk­si­me.

PIRMININKAS. To­liau. Pa­reiš­ki­mą per­skai­tys D. Gai­žaus­kas.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš­ties kal­bė­da­mas frak­ci­jos var­du no­riu pa­brėž­ti tai, kad, aki­vaiz­du, šian­dien yra ta die­na, kai val­dan­tie­ji nu­spren­dė, kad vie­ny­bė Sei­me jau ne­be­rei­ka­lin­ga. Iš­ties, kai įvy­ko ka­ras Uk­rai­no­je, mes iš­kart – tiek po­zi­ci­ja, tiek opo­zi­ci­ja – su­ta­rė­me, kad šiuo su­dė­tin­gu lai­ko­tar­piu tik­rai su­si­lai­ky­si­me abi pu­sės – tiek val­dan­tie­ji, tiek mes – nuo įsta­ty­mų pro­jek­tų, ne­teik­si­me to­kių įsta­ty­mų pro­jek­tų, ku­rie prie­ši­na vi­suo­me­nę. Tai su­si­ję dau­giau su ide­o­lo­gi­niais įsta­ty­mais, kur tik­rai kiek­vie­na po­li­ti­nė jė­ga gi­na sa­vo po­zi­ci­ją.

Aš as­me­niš­kai iš kar­to bu­vau taip pat įga­lio­tas mū­sų frak­ci­jos ir pa­skel­biau pra­ne­ši­mą čia, tri­bū­no­je, apie tai, kad lai­ki­nai už­ka­sa­me tuos ne­su­ta­ri­mo kir­vius ir tik­rai su­grį­ši­me prie tų įsta­ty­mų pro­jek­tų vė­liau, kai pa­si­baigs ka­ras. Su­ta­rė­me, tvar­ka. Net­gi nu­ta­rė­me, kad par­tijos tu­ri pri­im­ti du svar­bius su­si­ta­ri­mus, tai yra dėl gy­ny­bos ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo bei už­sie­nio po­li­ti­kos. O ko­dėl? Bū­tent tam, kad pa­ro­dy­tu­me vi­suo­me­nei, kad net­gi par­la­men­tas sun­kiu me­tu su­si­vie­ni­jo, ro­do­me pa­vyz­dį ir dir­ba­me vie­na kryp­ti­mi, kad ap­sau­go­tu­me mū­sų vals­ty­bę.

Taip, mes, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos par­ti­jos na­riai, tik­rai tei­kė­me ne­ma­žai pro­jek­tų sa­vo ini­cia­ty­va ir di­di­no­me fi­nan­sa­vi­mą gy­ny­bai. Bu­vo­me pir­mie­ji, ku­rie 2 % pa­sky­rė­me ir kal­bė­jo­me apie 2,5 %. Dar net ka­rui ne­pra­si­dė­jus Uk­rai­no­je mes, še­šė­li­nė vy­riau­sy­bė, iš­kė­lė­me klau­si­mą, kad tu­ri­me lai­ki­nai di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą, rū­pin­tis stra­te­gi­niais klau­si­mais dėl pi­lie­ti­nio pa­si­prie­ši­ni­mo, ci­vi­li­nės sau­gos, ka­ro pa­dė­ties. Tai pro­jek­tai, ku­riuos mes, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga, ini­ci­ja­vo­me dar pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je ir šiais me­tais šio­je ka­den­ci­jo­je ban­dė­me pri­im­ti sa­vo ini­cia­ty­va, ta­čiau, at­si­žvelg­da­mi į mū­sų par­ti­jų su­si­ta­ri­mą, mes tuos įsta­ty­mus kar­tu su vi­so­mis par­ti­jo­mis – tiek po­zi­ci­ja, tiek ir opo­zi­ci­ja – kon­so­li­da­vo­me ir ban­dė­me su­dė­ti į su­si­ta­ri­mą dėl gy­ny­bos ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo.

Iš es­mės šiuo me­tu esa­me šio su­si­ta­ri­mo fi­ni­šo tie­sio­jo­je. Ir iš es­mės vi­si klau­si­mai, ku­rie vie­naip ar ki­taip ide­o­lo­giš­kai sky­rė­si, to­kie kaip ir dėl vi­suo­ti­nio vy­rų ir mo­te­rų šau­ki­mo, kur mes ne­su­ti­ko­me, dėl to, kad bū­tų įves­tas dar vie­nas, at­ski­ras, mo­kes­tis gy­ny­bai, mes taip pat prieš­ta­ra­vo­me, jų su­si­ta­ri­me ne­be­li­ko. Ma­no­me, kad su­ta­ri­mas tik­rai pa­da­ry­tas ge­ras.

Pa­na­ši si­tu­a­ci­ja dėl už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mų. Mes vis dar lai­ko­mės po­zi­ci­jos dėl Tai­va­no, kad ka­ras Ki­ni­jo­je, iš­pro­vo­kuo­tas mū­sų da­bar­ti­nių val­dan­čių­jų, tu­rė­tų pa­si­baig­ti, ir mes de­ra­mės, ko­kie bū­tų tie spren­di­mai pri­im­ti, bet vis dėl­to dir­ba­me dar­niai.

Bet žiū­rė­ki­te, kas įvy­ko. Tas mū­sų su­si­ta­ri­mas, ku­rį mes de­kla­ra­vo­me, šian­dien iš es­mės bu­vo su­dau­žy­tas į ši­pu­lius. Ko­dėl? To­dėl, kad, ma­to­me, pra­ei­tą sa­vai­tę jau pra­de­da kal­bė­ti val­dan­tie­ji, dau­giau li­be­ra­lai ir lais­vie­čiai, kad vis dėl­to tu­ri­me pri­im­ti Part­ne­rys­tės įsta­ty­mą. Su­gal­vo­jo gud­riai, kaip ir vi­sa­da, kei­čia pa­va­di­ni­mą – da­bar da­ro Ci­vi­li­nės są­jun­gos. Ne­va kaž­kas ki­ta, bet tai iden­tiš­kas įsta­ty­mas. Jis la­biau­siai prie­ši­na vi­suo­me­nę. Jūs pri­si­min­ki­te, kas da­rė­si Sei­me, prie Sei­mo Ko­vo 11-ąją, Sau­sio 13-ąją, Va­sa­rio 16-ąją. Su­si­rin­kę žmo­nės gy­nė šei­mos ins­ti­tu­tą.

Mes, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga, bu­vo­me vie­nin­te­lė po­li­ti­nė par­ti­ja, gi­nan­ti na­cio­na­li­nius in­te­re­sus, šei­mos ins­ti­tu­tas mums yra pa­ma­ti­nė ver­ty­bė, dėl jos ko­vo­jo­me ir iš­ties su­si­lau­kė­me la­bai di­de­lės kri­ti­kos iš ži­niask­lai­dos. Bet vi­suo­me­nei pa­si­sa­kius, da­bar net­gi 72 %, kad šis įsta­ty­mo pro­jek­tas ne­ga­li bū­ti pri­im­tas, tai yra ker­ti­nis įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­ris la­bai prie­ši­na vi­suo­me­nę iš vi­daus, na­tū­ra­lu, mes tu­rė­tu­me su­si­lai­ky­ti šiuo sun­kiu lai­ko­tar­piu dėl to­kių įsta­ty­mų pro­jek­tų.

Bet žiū­rė­ki­te, kas dar įvyks­ta. Pa­na­šu, kad įvy­ko san­do­ris, nes ta­da kon­ser­va­to­riai pa­tei­kė įsta­ty­mo pro­jek­tą, kad Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ką V. Land­sber­gį pri­pa­žin­ki­me at­ga­li­ne da­ta vals­ty­bės va­do­vu, iš es­mės Pre­zi­den­tu, nors jo nie­kas ne­rin­ko. At­si­me­na­te, kiek bu­vo ne­su­ta­ri­mų, kai bu­vo tei­kia­mas šis įsta­ty­mas. Jis an­ti­kons­ti­tu­ci­nis. Taip pa­si­sa­kė Tei­sės de­par­ta­men­tas įvar­din­da­mas, kad toks spren­di­mas ne­ga­li bū­ti pri­im­tas. Pir­miau­sia tau­ta tu­ri iš­si­rink­ti sa­vo vals­ty­bės va­do­vą. Vėl bu­vo kon­flik­tas. Ne­ga­na to, šis žmo­gus, nors mes tik­rai ne­ga­li­me kves­tio­nuo­ti jo in­dė­lio į tuo me­tu at­kur­tos vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bę, bu­vo Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­kas, ir vis­kas. Tai is­to­riš­kai ži­no­ma, bet, žiū­rė­ki­te, šis žmo­gus, kai bu­vo prie Sei­mo su­si­rin­kę žmo­nės, pro­tes­ta­vo, gy­nė šei­mą, šei­mos ins­ti­tu­tą, V. Land­sber­gis ką pa­sa­kė: čia ne žmo­nės, čia yra fa­šis­tai su­si­rin­kę.

PIRMININKAS. Lai­kas!

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Šiuo me­tu dar jam pri­pa­žin­ti vals­ty­bės va­do­vo sta­tu­są yra grės­mė, to­dėl siū­lo­me: jei­gu šie įsta­ty­mų pro­jek­tai bus tei­kia­mi…

PIRMININKAS. Lai­kas!

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). (At­si­pra­šau, pa­grin­di­nė min­tis.) Mes in­for­muo­ja­me, kad Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja trau­kia­si iš su­si­ta­ri­mo dėl gy­ny­bos ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo. Mes tuos įsta­ty­mus pa­tys pri­im­si­me, be jo­kių su­si­ta­ri­mų, jei­gu ši­tai val­dan­čia­jai ši­tie su­si­ta­ri­mai vi­siš­kai ne­rū­pi. Mes ne­pa­lai­ko­me po­li­ti­nio te­ro­riz­mo ir ko­vo­si­me prieš jį. Ačiū.

PIRMININKAS. L. Girs­kie­nė skai­tys pa­reiš­ki­mą. Nė­ra jos. Tuo­met V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų pra­ei­tą sa­vai­tę mes, ap­im­ti ne­vil­ties, ma­tė­me, ką da­rė du sek­to­riai, tai ke­lių sek­to­rius ir sta­ty­bų sek­to­rius. Bet tai yra pa­sek­mė vals­ty­bės ne­si­skai­ty­mo ir ne­no­ro nie­ko da­ry­ti ar­ba net­gi, at­virkš­čiai, truk­dy­mo ir žlug­dy­mo šių dvie­jų sek­to­rių. Ką ga­li pa­da­ry­ti po­li­ti­kai?

Pri­si­min­ki­me pra­ei­tą ka­den­ci­ją. Pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je, kai val­dan­tie­ji bu­vo vals­tie­čiai ir ža­lie­ji, 2020 me­tais ke­lių sek­to­riui bu­vo skir­ta pa­pil­do­mai 150 mln. eu­rų, sta­ty­bų sek­to­riui bu­vo skir­ta pa­pil­do­mai 350 mln. Tai ga­li­ma da­ry­ti, Eu­ro­pos Są­jun­ga tai lei­džia, tik rei­kia po­li­ti­kų no­ro. Ką pa­da­rė val­dan­tie­ji, at­ėję ir už­ėmę dau­gu­mą? 2020 me­tais ir 2021 me­tais, pa­ly­gi­nus, kiek bu­vo skir­ta ke­liams, tai kon­ser­va­to­riai tą fi­nan­sa­vi­mą, skir­tą ke­liams, su­ma­ži­no net­gi 300 mln. Tai dar bū­tų nie­ko, ga­li­ma sa­ky­ti trūks­ta fi­nan­sa­vi­mo, ma­žai su­ren­ka­ma lė­šų. Ki­tas da­ly­kas, de­ja, tai me­las. Žmo­nės, nau­do­da­mie­si ke­liais, įvai­ria for­ma – ak­ci­zų, mo­kes­čių už ke­lius, ki­ta for­ma – su­mo­ka vals­ty­bei virš 1 mlrd. Šian­dien yra te­ski­ria­ma tik­tai apie 600 mln., va­di­na­si, tai jau ne­be­su­da­ro nė 50 %. Bet, kaip sa­kė prem­je­rė, mū­sų to­kie pri­ori­te­tai. Ke­liai yra ne­svar­būs, ke­lių būk­lę tur­būt vi­si va­žiuo­da­mi ma­to­me, kas ten vyks­ta ir de­da­si.

Sta­ty­bų sek­to­rius. Dar nuo per­nai sa­vi­val­dy­bės, Sei­mo na­riai įvai­riais pa­siū­ly­mais siū­lė ką nors da­ry­ti dėl brangs­tan­čių ža­lia­vų ir žlun­gan­čių pro­jek­tų, dėl ga­li­my­bių sa­vi­val­dy­bėms pa­si­sko­lin­ti. Tai bu­vo net­gi fi­nan­sų mi­nist­rės ran­ko­se, ko ne­rei­kia per daug nei per biu­dže­tą, nei per ki­tus da­ly­kus tvar­ky­ti. Prie Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos yra VIPA, ji ir da­bar sko­li­na sa­vi­val­dy­bėms ener­ge­tiš­kai at­si­per­kan­tiems pro­jek­tams, da­lį prie ES pro­jek­tų pri­si­dė­ti. Pa­kan­ka į šią ins­ti­tu­ci­ją įdė­ti tik dau­giau pi­ni­gų ir sko­lin­ti sa­vi­val­dy­bėms. To ne­bu­vo da­ro­ma, ne­bu­vo da­ro­ma ty­čia, vis pa­sa­ko­ma, kad tai bus vė­liau. Ži­no­ma, fi­nan­sų mi­nist­rės tiks­las, kad sa­vi­val­dy­bės sko­lin­tų­si ne iš vals­ty­bės už nor­ma­lias pa­lū­ka­nas, o sko­lin­tų­si iš ban­kų už kuo di­des­nes pa­lū­ka­nas. Tik vie­na bė­da, kai sa­vi­val­dy­bė sko­li­na­si iš ban­kų, tai įei­na į jų sko­los ro­dik­lį, va­di­na­si, rei­kia Kon­sti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mo. Jei­gu sa­vi­val­dy­bė sko­li­na­si iš VIPA, tai ne­įei­na į sko­los ro­dik­lį ir tai pri­klau­so tik nuo Vy­riau­sy­bės, kaip su­da­ry­ti ga­li­my­bę pa­si­sko­lin­ti. Bet tai ty­čia ne­da­ro­ma, kad kuo dau­giau pro­jek­tų suž­lug­tų. Sa­vi­val­dy­bės jau per­spė­jo – bus ne­pa­nau­do­ta apie 50 mln. Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų ir suž­lugs tie pro­jek­tai. Va­di­na­si, sta­ty­bų sek­to­rius taip pat ne­gaus už­sa­ky­mų šiems pro­jek­tams at­lik­ti. Pra­de­dant nuo dar­bo vie­tų žlu­gi­mo iki mo­kes­čių mo­kė­ji­mo vals­ty­bei – pra­si­de­da vi­sa gran­di­ni­nė re­ak­ci­ja.

Bet pa­žiū­rė­ki­me, kaip jie to­liau da­ro vi­są eko­no­mi­kos žlug­dy­mą. Dar pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je pri­im­ta­me Re­gio­ni­nės plėt­ros įsta­ty­me yra aiš­kiai pa­ra­šy­ta – 30 % ES lė­šų tu­ri bū­ti ski­ria­ma tie­siai re­gio­nams – ar tai bū­tų re­gio­ni­nėms ta­ry­boms, ar sa­vi­val­dy­bėms. Ką tu­ri­me, ko­kį vaiz­dą? Val­dan­tie­ji vil­ki­na ir žlug­do bet ko­kį lė­šų sky­ri­mą pa­gal šį įsta­ty­mą. Jau pra­ėjo pus­an­trų me­tų – prak­tiš­kai lė­šų ne­pa­skir­ta. Re­gio­ni­nės ta­ry­bos dar ne­tu­ri ga­li­my­bės lė­šų skirs­ty­ti, nes Vy­riau­sy­bė ir val­dan­tie­ji joms ne­duo­da. Ką tai reiš­kia? Ty­či­nis pro­jek­tų ne­vyk­dy­mas ir eko­no­mi­kos žlug­dy­mas. Tai ka­da skir­si­me, jei­gu pus­an­trų me­tų jau pra­ėjo, po dve­jų, po tre­jų me­tų? Bet net­gi žiū­rė­da­mi į vi­są ES lė­šų skirs­ty­mą ma­to­me la­bai pui­kią ten­den­ci­ją, jie di­dži­ą­ją da­lį lė­šų pla­nuo­ja nau­do­ti gal­būt 2023 me­tais, gal­būt 2024 me­tais. Tai kaip čia iš­ei­na, dve­jus tre­jus me­tus eko­no­mi­ka, ver­slas, vals­ty­bės už­sa­ky­mai… pa­bū­ki­me be jų, suž­lug­dy­ki­me kuo dau­giau eko­no­mi­ką?

Tuo ke­liu ir ei­na­ma to­liau. Kad ir ku­rią mi­nis­te­ri­ją mes ­paim­tu­me, ar tai bū­tų Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, ar Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja, vi­sur ta pa­ti tak­ti­ka, vi­sur tas pats žan­ras – eu­ro­pi­nių lė­šų ne­nau­do­ti ar­ba nau­do­ti jas kuo vė­liau. Nors liūd­niau­sia yra tai, kad RRFʼo lė­šos virš 2 mlrd. eu­rų, per­nai ga­lė­jo­me pa­nau­do­ti 1 mlrd.

Val­dan­tie­ji pa­da­rė vis­ką, kad su­griau­tų bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės DNR pla­ną, ku­ria­me bu­vo trys pa­grin­di­niai tiks­lai: iš pra­džių pa­nau­do­ja­me ES lė­šas, jei­gu trūks­ta, pri­si­de­da­me biu­dže­to lė­šo­mis, o jei­gu dar pri­trūks­ta ko­kiam nors pro­jek­tui, pa­nau­do­ja­me sko­lin­tas lė­šas. Vis­kas bu­vo su­kur­ta. Bet ne vel­tui yra po­sa­kis: griau­ti yra leng­viau, nei sta­ty­ti, pro­to tam ne­rei­kia. Tai Vy­riau­sy­bė tuo ke­liu ir ei­na, ir sa­ko, mū­sų pri­ori­te­tai yra ki­to­kie. Na, ge­rai, dė­lio­ki­me tuos pri­ori­te­tus, bet ko­dėl rei­kia už­kirs­ti lė­šų įlie­ji­mą į eko­no­mi­ką?

Mes ma­to­me pa­sek­mes, kas įvyks at­ei­ty­je. Va­ka­rykš­tis vie­nos fū­ros už­blo­ka­vi­mas prie Sei­mo yra tik ži­bu­tės. Kas at­ei­na? At­ei­na di­džiu­lis griu­vi­mas. Bet val­dan­čių­jų tiks­las, ma­tyt, ir yra – nie­ko ne­tu­rė­si­te ir bū­si­te lai­min­gi.

PIRMININKAS. To­liau D. Ke­pe­nis pa­da­rys pa­reiš­ki­mą.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, šian­dien mes bal­sa­vo­me dėl Lie­tu­vos vals­ty­bės biu­dže­to ko­re­ga­vi­mo ir ne vi­si su­ti­ko­me su to­mis ko­rek­ci­jo­mis. Ko­dėl? To­dėl, kad į opo­zi­ci­jos pa­siū­ly­mus bu­vo vi­siš­kai neat­si­žvelg­ta ir bu­vo ban­do­ma pa­slė­p­ti tą tra­giš­ką si­tu­a­ci­ją, į ku­rią da­bar mū­sų val­dan­tie­ji Lie­tu­vą yra įstū­mę.

Pa­žiū­rė­ki­te, dar ko­vo mė­ne­sio duo­me­ni­mis mū­sų in­flia­ci­ja sie­kė 16 %, da­bar jau kal­ba­ma apie 18 %. 20-yje vals­ty­bių nuo pat pir­mos iki dvi­de­šim­tos ne­sie­kia 10 %, o pir­ma­ja­me de­šim­tu­ke – 6,5, Eu­ro­pos vi­dur­kis 7,8 %. Tai ka­tast­ro­fa. Ir kas bus ru­de­nį? Rei­kia jau šian­dien pra­dė­ti la­bai rim­tai ruoš­tis. Užuot pra­dė­ję ruoš­tis, mes bul­do­ze­riu stu­mia­me tai, kas mums čia pa­ran­ku.

Ir kad pa­slėp­tu­me vi­sa tai, iš­trau­kia­me iš ke­pu­rės štai to­kius zui­kius kaip ne­ti­kė­tą vals­ty­bės va­do­vo sta­tu­są (kai kas jau se­niai va­di­na Pre­zi­den­tu) ar­ba šei­mos pa­va­di­ni­mą ban­do­me ko­re­guo­ti. Ir kam to rei­kia? Rei­kia tam, kad pa­slėp­tu­me sa­vo tik­ruo­sius kės­lus. V. Land­sber­gis, kaip čia jau gir­dė­jo­te, pats ne­no­ri to ti­tu­lo, jo šei­ma tik­rai pra­šo to ti­tu­lo ne­skir­ti. Bet kam jis rei­ka­lin­gas val­dan­tie­siems? Tam, kad pa­slėp­tų tai, ką jie yra pri­si­dir­bę ir kur da­bar stu­mia Lie­tu­vą. Są­vo­kų pa­kei­ti­mai – tai yra vie­nas iš in­stru­men­tų ap­mul­kin­ti žmo­nes ir nu­ves­ti juos per­kū­nai ži­no kur.

V. Land­sber­gis tu­rė­jo, aš čia su­skai­čia­vau, pen­kis ti­tu­lus. Pir­miau­sia jis tu­rė­jo Lie­tu­vos Ta­ry­bų So­cia­lis­ti­nės Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pos­tą, dar prie ta­ry­bų jis bu­vo pir­mi­nin­kas. Po to, iš­bu­vęs ta­me pos­te ke­le­tą va­lan­dų, jis ta­po Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Pir­mi­nin­ku, pa­bu­vo be­veik dve­jus su pu­se me­tų. Po to ta­po Sei­mo Pir­mi­nin­ku, dar gir­dė­jo­me, At­ku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­ku. Vi­są lai­ką kei­tė­si pa­va­di­ni­mai, ir stai­ga rei­kia su­teik­ti va­do­vo sta­tu­są.

Ma­to­me, kad vals­ty­bė vėl su­si­prie­ši­no. Su­si­prie­ši­no dėl Part­ne­rys­tės įsta­ty­mo, da­bar vėl ieš­ko­me prie­ši­ni­mo. Kai pra­si­dė­jo ka­ras Uk­rai­no­je, mes gi vi­si su­ta­rė­me, kad kaip ga­li­ma dau­giau tvar­kos ir ra­my­bės ieš­ko­ki­me sa­vo ša­ly­je. Ką da­ro ši­tie po­nai, ku­rie da­bar stu­mia Lie­tu­vą į pra­ra­ją? Jie ku­ria dar di­des­nius įtam­pos ži­di­nius. Ir tai mes šian­dien aki­vaiz­džiai ma­to­me. Ir kas bai­siau­sia, kaip mes esa­me gir­dė­ję, kas yra po­li­ti­nė ko­rup­ci­ja? kas yra po­li­ti­nė veid­mai­nys­tė? kas yra po­li­ti­nė pros­ti­tucija? Štai vis­kas, šian­dien Sei­me mes vi­sa tai tu­ri­me aki­vaiz­džiai ir nie­ko ne­ga­li­me pa­da­ry­ti. Ir vi­sa tai tę­sis grei­tė­jan­čia tvar­ka į pa­kal­nę dar ke­le­rius me­tus.

Ger­bia­mie­ji, ši­tas re­to­ri­nis klau­si­mas te­gu lie­ka vi­siems ki­tiems, kiek dar ga­li­ma ra­miai į tai įžiū­rė­ti ir kiek mes lei­si­me kel­ti įtam­pą ša­ly­je, prie­šin­ti vi­suo­me­nę, prie­šin­ti vie­ną su ki­tu. Tų su­prie­ši­ni­mo va­rian­tų dar čia ne vis­kas yra, bus jų tuoj pat dar dau­giau iš­trauk­ta.

Tai­gi ačiū už dė­me­sį. Kvie­čiu vi­sus rim­čiai, ra­my­bei, san­tar­vei, tai­kai, bent pra­dė­ki­te nuo sa­vęs. O tai, kas da­bar vyks­ta, vei­kia prie­šin­ga lin­kme. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ry­ti­nį po­sė­dį ir baig­si­me ra­miu veiks­mu – re­gist­ra­ci­ja.

Už­si­re­gist­ra­vo net 6 Sei­mo na­riai.

Va­ka­ri­nis po­sė­dis, ne­pai­sant mū­sų vė­la­vi­mo, pra­si­dės nu­ma­ty­tu lai­ku, 14 va­lan­dą, o ry­ti­nį po­sė­dį skel­biu baig­tą. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.