|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo
teikėjas, data
|
Siūloma
keisti
|
Pastabos
|
Pasiūlymo
turinys
|
Komiteto
nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys
nuomonę
|
|
str.
|
str.
d.
|
p.
|
|
1.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimas
Nr. 1001
(2016-10-05)
|
|
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3
dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės
25 d. sprendimo Nr. SV-S-1548 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą,
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo
įstatymo projektui Nr. XIIP-4255 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau
pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) Įstatymo projektą
tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau –
Konstitucinis Teismas) 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos
Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl Valstybinės
šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Valstybinės šeimos
politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“
(toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatuota, kad „iš Konstitucijos 38
straipsnio 1 dalies kylanti valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės
aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip
konstitucinės vertybės, apsaugą, suponuoja ne tik valstybės pareigą nustatyti
teisinį reguliavimą, kuriuo inter
alia būtų sudarytos prielaidos
šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos
šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir valstybės pareigą įstatymais
ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad nebūtų
sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai
santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų
(įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį), ir kt.)“ ir kad
„konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe,
supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku
apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“, todėl, siekiant užtikrinti, kad Įstatymo projekto nuostatos
neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo
praktikai valstybės formuojamos ir
įgyvendinamos šeimos politikos srityje, reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto
preambulės.
|
Pritarti
|
|
|
2.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimas
Nr. 1001
(2016-10-05)
|
|
|
|
|
1.2. Lietuvos Respublikos įstatymuose
nėra vieno bendro šeimos apibrėžimo, įvairiuose įstatymuose šeimos sąvoka
konstruojama pasirenkant skirtingas sudedamąsias dalis: pateikiamas
nevienodas asmenų kategorijų sąrašas ir nevienodi juos kvalifikuojantys
požymiai, be to, nė vieno įstatymuose nurodyto šeimos sąvokos apibrėžimo
negalima išskirti kaip dominuojančio (Socialinės, ekonominės ir teisinės
priemonės siekiant šeimų stabilumo ir plėtros. Monografija. Vilnius:
Justitia, 2014, p. 31), todėl, siekiant užtikrinti sklandų įstatymo nuostatų
taikymą, tikslinga Įstatymo projekte apibrėžti sąvoką „šeima“, kuri
neprieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimui.
|
Pritarti
|
|
|
3.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimas
Nr. 1001
(2016-10-05)
|
|
|
|
|
1.3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą (toliau –
Vyriausybės įstatymas) ministerijoms
pavedama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir
kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse,
Vyriausybės įstaigoms – dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose
valdymo srityse ir ją įgyvendinti, o įstaigos prie ministerijos steigiamos
valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir
aptarnauti šios politikos formavimą ir įgyvendinimą.
Siekiant užtikrinti, kad Įstatymo projekto nuostatos
sklandžiai įsiterptų į teisinę sistemą, nepažeisti Vyriausybės įstatyme
nustatytų valstybės politikos formavimo principų, būtina tobulinti Įstatymo
projekto 8, 10, 11 ir 13 straipsniuose pateiktą teisinį reguliavimą – suderinti
jį su Vyriausybės įstatymo 20, 22, 26, 29, 291, 30 straipsnių
nuostatomis:
1.3.1. Netikslinga Įstatymo projekte nurodyti, kokie
konkretūs planavimo dokumentai turėtų būti patvirtinti (reikėtų atsisakyti
Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 8 straipsnio 3 dalies 2
punkto ir atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalį),
pakaktų Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto
įpareigojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė)
strateginio planavimo dokumentuose nustatyti šeimos stiprinimo prioritetus.
Taip Vyriausybei būtų paliekama galimybė spręsti, kokiame planavimo dokumente
nustatyti minėtus prioritetus, ir suplanuoti tikslus ir siekiamus rezultatus.
|
Pritarti
|
|
|
4.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimas
Nr. 1001
(2016-10-05)
|
|
|
|
|
1.3.2. Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams
pavedamų valdymo sričių“ 1.6.4 papunkčiu, šeimos politikos formavimas
priskirtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
(toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) kompetencijai, todėl
reikėtų tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir
konkrečiai nurodyti už šeimos politikos formavimą atsakingą valstybės
instituciją – Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
|
Pritarti
|
|
|
5.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimas
Nr. 1001
(2016-10-05)
|
|
|
|
|
1.3.3. Reikėtų tikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnį – nurodyti,
kad, siekiant užtikrinti šeimos politiką formuojančių institucijų
bendradarbiavimą, sudaroma tarpinstitucinė Šeimos politikos komisija, kuri
yra patariamoji Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos institucija ir
kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsisakyti
Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad nurodyta komisija
„derina ministerijų ir kitų valstybės bei savivaldybių institucijų veiklą, susijusią
su šeimos politikos formavimu ir įgyvendinimu“, nes nurodytas subjektas nėra
vykdomosios valdžios sistemos dalis, o siekiant užtikrinti, kad
nevyriausybinės organizacijos būtų įtrauktos į susijusių su šeimos politika
klausimų svarstymą, tikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalį –
nurodyti, kad į Šeimos politikos komisiją įtraukiami ir šeimų organizacijų
bei su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai. Atsižvelgiant į tai ir
siekiant išvengti Šeimos politikos komisijos ir Nacionalinės šeimos tarybos
veiklos dubliavimo, nereikėtų sudaryti Nacionalinės šeimos tarybos,
atsisakant Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio.
Pritarus šiame papunktyje pateiktam siūlymui dėl Šeimos
politikos komisijos veiklos tobulinimo, reikėtų atsisakyti Įstatymo projekto
8 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, kad Vyriausybė sudaro
tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją ir tvirtina jos nuostatus.
|
Pritarti
|
|
|
6.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimas
Nr. 1001
(2016-10-05)
|
|
|
|
|
1.4. Siekiant užtikrinti Įstatymo projekto atitiktį
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – Teisėkūros
pagrindų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytiems teisėkūros aiškumo ir
sistemiškumo principams, Įstatymo projektą reikėtų tobulinti:
1.4.1. Įstatymo projekto 3 straipsnyje
tiksliau apibrėžti šeimos politikos įgyvendinimo principus: apibrėžiant
subsidiarumo principą, atskleisti šio principo esmę – nurodyti, kad
sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriuo jie efektyviausi;
apibrėžiant kompleksiškumo principą, atskleisti, kokios funkcijos suprantamos
kaip „visos šeimos atliekamos funkcijos“.
|
Pritarti
|
|
|
7.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimas
Nr. 1001
(2016-10-05)
|
|
|
|
|
1.4.2. Atsisakyti Įstatymo projekto 5 straipsnio
nuostatų kaip dubliuojančių galiojantį teisinį reguliavimą, nes konkrečios
priemonės, susijusios su šeimų stiprinimu per švietimą, užimtumą ir kita, jau
nustatytos kituose atitinkamas politikos sritis reglamentuojančiuose
įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos
Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme,
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme, Lietuvos Respublikos paramos
būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos piniginės
socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme), o vartojamos
nenorminio vertinamojo pobūdžio nuostatos, tokios kaip „didelis emocinis,
socialinis ir finansinis nuostolis visuomenei“, „pakankamos pajamos“,
„nepakankamos pragyvenimui pajamos“, „palanki šeimai gyvenamoji aplinka“ ir
kitos, nesukuria pridėtinės vertės.
|
Pritarti
|
|
|
8.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimas
Nr. 1001
(2016-10-05)
|
|
|
|
|
1.4.3. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, tikslinti
Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 5 punktą – nurodyti, kokių subjektų veiklos
koordinavimą turėtų užtikrinti Vyriausybė.
|
Pritarti
|
|
|
9.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimas
Nr. 1001
(2016-10-05)
|
|
|
|
|
1.4.4. Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 3
punkte siūloma nustatyti, kad ministerijos įstatymų nustatyta tvarka skatina
ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą.
Kadangi galiojančiuose įstatymuose nenustatyta šeimų organizacijų ir su
šeimomis dirbančių organizacijų skatinimo ir (ar) rėmimo tvarka, tikslinti
Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą – nurodyti šeimų
organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų skatinimo ir (ar) rėmimo
formas, nustatyti šių organizacijų rėmimo tvarką arba atsisakyti siūlomo
teisinio reguliavimo.
|
Pritarti
|
|
|
10.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimas
Nr. 1001
(2016-10-05)
|
|
|
|
|
1.5. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
7 punktu, įstatymo įgyvendinamieji
teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su
įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.
Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymą reikės parengti jo
įgyvendinamuosius teisės aktus ir siekiant tinkamai pasirengti įgyvendinti
Įstatymo projekto nuostatas, tikslinga
nustatyti vėlesnę Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą įstatymo
įsigaliojimo datą – ne anksčiau kaip 2018 m. sausio 1 dieną.
|
Pritarti
|
|
|
11.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimas
Nr. 1001
(2016-10-05)
|
|
|
|
|
2. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įstatymo projektui įgyvendinti
papildomas lėšų poreikis iš Valstybės biudžeto bus. Siūloma jį apskaičiuoti
Vyriausybei“. Atsižvelgiant į Įstatymo projekte pateiktų nuostatų neapibrėžtumą, atkreiptinas
Seimo dėmesys į tai, kad Vyriausybė
šiuo metu neturi galimybių nustatyti, kiek lėšų prireiks įstatymui
įgyvendinti. Be to, būtina pažymėti,
kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu ir
atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus
kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir
valstybines pensijas dirbusiems jų gavėjams (iš viso per 2016–2018 metus
prireiks per 130 mln. eurų), įgyvendinti su Socialinio modelio priėmimu
susijusias įstatymų nuostatas, kurioms 2017 metais prireiks per 140 mln. eurų
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (bendrosios pensijos dalies
finansavimui perkelti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir vėlesniais
metais kasmet reikės daug papildomų lėšų), taip pat įsipareigojimą
įgyvendinti Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą nuosekliai
didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2
procentus bendrojo vidaus produkto, finansinės
galimybės prisiimti naujus įsipareigojimus, kuriems vykdyti reikėtų papildomų
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, ribotos.
|
Pritarti
|
|
|
12.
|
Seimo nariai G.
Purvaneckienė, A. Sysas
(2016-06-30)
|
8
|
1, 2,
3, 4, 5
|
|
|
Argumentai:
Šeimos politiką turėtų formuoti Seimas ir Vyriausybė, kuri turėtų
pavesti vienai iš ministerijų būti atsakingai už šią sritį. Atsižvelgiant į
tai, siūlome 3 ir 5 straipsnio dalis iš šio straipsnio išbraukti ir perkelti
į 9 straipsnį kaip įgyvendinančias įstaigas, o 4 dalį – išbraukti. Taip pat
siūlome iš ministerijų funkcijų (8 str. 3 d. 3 p.) neperkelti į 9 str. ir
išbraukti reikalavimą remti šeimų ir su šeimomis dirbančias organizacijas
rėmimą arba atsižvelgiant į tai, kad tokia nuostata sukuria prielaidas
valstybės lėšomis finansuoti specifines organizacijas atlikti jos
antikorupcinį įvertinimą.
Taip pat iš 1 dalies siūlome išbraukti projekte siūlomą steigti
Nacionalinę šeimos tarybą prie LR Seimo. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo
projekte siūloma steigti dar Vyriausybės komisiją ir kitas tarybas bei
komisijas, tai pareikalautų labai daug lėšų jau vien jų administraciniam
aptarnavimui. Tokios išlaidos yra neproporcingai didelės ir tas lėšas geriau
skirti paramai šeimoms.
Straipsnio 2 dalyje siūlome sujungti 4 ir 5 punktus ir įgalioti
Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją būti atsakinga Vyriausybėje už
šeimos politikos formavimą, įgyvendinimą bei tarpinstitucinį koordinavimą,
kartu steigiant Komisiją prie jos, o ne prie Vyriausybės.
Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos
Seimas:
1) nustato valstybės ir savivaldybių institucijoms
strategines šeimos politikos kryptis, vykdo šeimos politikos įgyvendinimo
parlamentinę kontrolę;
2) sudaro
Nacionalinę šeimos tarybą ir tvirtina jos nuostatus;
3) taiko tokias įstatymų leidybos procedūras, kad
teisės aktai, susiję su šeimos politika, būtų vertinami poveikio šeimai
požiūriu.
2. Lietuvos Respublikos
Vyriausybė:
1) strateginio planavimo dokumentuose nustato šeimos
stiprinimo prioritetus;
2) teikia Lietuvos Respublikos Seimui šeimos politiką
reglamentuojančių teisės aktų projektus;
3) tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtą
ilgalaikę valstybinę šeimos stiprinimo programą, apimančią visas šeimos
stiprinimo kryptis ir finansuojamą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų
bei tarptautinių programų;
4) užtikrina
tarpinstitucinės veiklos koordinavimą šeimos politikos srityje, įgaliodama
Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją koordinuoti šeimos politikos
formavimą ir įgyvendinimą, sudaro prie jos tarpinstitucinę Šeimos politikos komisiją prie Vyriausybės ir tvirtina jos nuostatus;.
3. Ministerijos:
1) dalyvauja formuojant šeimos politiką joms
pavestose valdymo srityse;
2) šeimos stiprinimui skirtas programas ir jų
įgyvendinimo priemones numato strateginio planavimo dokumentuose;
3) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia
šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;
4) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia
informaciją šeimos politikos klausimais.
4. Kitos valstybės
institucijos dalyvauja šeimos politikos formavime, siekiant įgyvendinti
bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas.
5. Savivaldybių
institucijos:
1) nustato šeimos stiprinimo savivaldybėje
prioritetus;
2) sudaro šeimos komitetus ar pakomitečius;
3) gali sudaryti savivaldybės šeimos tarybą;
4) šeimos stiprinimo programas ir priemones
numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame
veiklos planuose;
5) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia
šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;
6) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia
informaciją šeimos politikos savivaldybėje klausimais.“.
|
Pritarti
|
|
|
13.
|
Seimo nariai G.
Purvaneckienė, A. Sysas
(2016-06-30)
|
9
|
1, 2, 3
|
|
|
Argumentai:
Siūlome ministerijoms ir
savivaldybėms priskirti šeimos politikos įgyvendinimo funkciją, ir įkelti iš
Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 ir 5 dalis į 9 straipsnį, kaip 2 ir 3 dalis
atitinkamai. Taip pat sąvoka „formavimas“ keistina į „įgyvendinimas“, visur
pridedant „joms pavestose srityse“, kadangi bendrąją šeimos politiką
įgyvendina ir koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnį, ir jį išdėstyti taip:
„1. Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už šeimos politikos įgyvendinimą.
Siekiant užtikrinti šiuo įstatymu nustatytas bendrąsias šeimos stiprinimo
nuostatas, Vyriausybės įstaigos, kitos ministerijos, įstaigos prie ministerijų,
kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos dalyvauja formuojant įgyvendinant šeimos stiprinimo priemones ir programas joms pavestose srityse.
2. Ministerijos:
1) dalyvauja įgyvendinant šeimos politiką joms
pavestose valdymo srityse;
2) šeimos stiprinimui skirtas programas ir jų
įgyvendinimo priemones numato savo srities strateginio planavimo
dokumentuose;
3) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia
informaciją šeimos politikos įgyvendinimo
savo srityje klausimais.
5.
Savivaldybių institucijos:
1) nustato šeimos stiprinimo savivaldybėje
prioritetus;
2) įgyvendina šeimos politiką, ypač darbo su
rizikos šeimomis politiką;
3) gali sudaryti savivaldybės šeimos tarybą;
4) šeimos stiprinimo programas ir priemones
numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame
veiklos planuose;
5) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia
šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;
6) kaupia, sistemina, analizuoja ir skleidžia
informaciją šeimų padėties savivaldybėje klausimais.“
|
Pritarti
|
|
|
14.
|
Seimo nariai G.
Purvaneckienė, A. Sysas
(2016-06-30)
|
10
|
|
|
|
Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma steigti
savivaldybių šeimos tarybas bei šeimos politikos komisiją darytina išvada,
kad išlaidos yra neproporcingai didelės ir tas lėšas geriau skirti paramai
šeimoms, o numatytas funkcijas atliks šeimos politiką formuojančių ir
įgyvendinančių įstaigų kompetencija kaip numatyta projekto 8 ir 9
straipsnyje.
Pasiūlymas:
Išbraukti 10 straipsnį:
„10 straipsnis. Nacionalinė šeimos taryba
1. Nacionalinė šeimos taryba yra šeimos politikos
formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, sudaroma iš
savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su
šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Nacionalinės šeimos tarybos sudėtį
ir jos nuostatus tvirtina Seimas.
2. Nacionalinė šeimos taryba dalyvauja formuojant
šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis bei šeimos
stiprinimo prioritetus, palaiko ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų ir su
šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoja jų lūkesčius, teikia Seimui
ir Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo.
3. Nacionalinė šeimos
taryba rengia ir kasmet Seimo posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų
būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo situaciją.“.
|
Pritarti
|
|
|
15.
|
Seimo nariai G.
Purvaneckienė, A. Sysas
(2016-06-15)
|
7
|
1
|
1,2,3
|
|
Argumentai:
Šeimos politiką turėtų formuoti Seimas ir
Vyriausybė, kuri turėtų pavesti vienai iš ministerijų būti atsakingai už šią
sritį. Todėl siūlau išbraukti sąvoką „ministerijos“, nes jos negali formuoti
kiekviena kitokios šeimos politikos. Nežinoma, kokios nepavaldžios
Vyriausybei valstybės institucijos gali formuoti politiką. Jei tai –
Prezidentūra, tai reikia taip ir įvardyti. O jei ne – siūlome išbraukti.
Savivaldybės taip pat ne formuoja politiką, o ją įgyvendina. Kas bus, jei
kiekviena savivaldybė formuos savo politiką? Todėl taip pat siūlome
išbraukti.
Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1. Šeimos politiką Lietuvos Respublikoje pagal
kompetenciją formuoja:
1) Lietuvos
Respublikos Seimas. ir
2) Lietuvos
Respublikos Vyriausybė., ministerijos ir kitos valstybės
institucijos.
3) Savivaldybių institucijos.
|
Pritarti
|
|
|
16.
|
Seimo nariai G.
Purvaneckienė, A. Sysas
(2016-06-15)
|
5
|
1
|
2,3,4,5
|
|
Argumentai:
5 Straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlau išbraukti „sudaro
palankias sąlygas šeimos verslui“. Šeimos verslas – abejotina šeimos
stiprinimo priemonė. Kaip taisyklė, jis reiškia šeimos narių išnaudojimą, jų
socialinių garantijų nebuvimą, nes tik tokiomis priemonėmis šeimos verslas
gali konkuruoti su stambesniais verslais. Šeimos verslas tik atrodo
romantiškai, iš tiesų jis dažnai nulemia skyrybas, arba vaikų santykių
nutraukimą su tėvais. Tačiau norint, kad šeimos galėtų derinti šeimos ir
darbo pareigas, žymiai svarbiau, kad valstybė užtikrintų aprūpinimą vaikų
darželiais, prailgintos dienos grupėmis bei kitu vaikų užimtumu. Siūlau šias
nuostatas įrašyti.
Straipsnio 1 dalies 3 punktui redakcinis pasiūlymas.
Viena iš šeimų irimo priežasčių – nesugebėjimas
susitvarkyti su užgriuvusiomis problemomis, gimus neįgaliam vaikui ar šeimos
nariui tapus neįgaliu, todėl tokioms šeimoms būtent kompleksinė pagalba ir parama
būtinos. Todėl siūlau straipsnio
1 dalies 4 punktą siūlau papildyti tokiomis nuostatomis.
Straipsnio 1 dalies 5 punktas praktiškai atkartoja 4
punkto nuostatas. Todėl siūlau jį pakeisti ir papildyti pamirštomis
svarbiausiomis šeimų irimo priežasčių ir pasekmių šalinimu. Be to, siūlau
išbraukti sąvoką „vieniši tėvai su vaikais“, nes ją apima šeimos sąvoka, be
to, kituose įstatymo punktuose ji neišskiriama.
Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktus ir juos išdėstyti
taip:
„2) materialinio saugumo užtikrinimas – valstybė, siekdama sudaryti galimybę
šeimoms gauti pakankamas pajamas, plėtoja lanksčias užimtumo formas ir užtikrina visuomeninę vaikų
priežiūrą bei užimtumą, padedančiaus
derinti profesinius interesus su šeiminėmis pareigomis, sudaro palankias sąlygas šeimos
verslui, formuoja šeimoms palankią mokestinę ir socialinio draudimo
sistemas, esant nepakankamoms pragyvenimui pajamoms, teikia paramą;
3) apsirūpinimas būstu ir palanki šeimai gyvenamoji
aplinka– valstybė, siekdama paskatinti jaunimo apsisprendimą
kurti šeimą ir šeimų
apsisprendimą auginti vaikus,
kuria šeimai palankią gyvenamąją aplinką ir sudaro palankias sąlygas būsto
nuomai ar pirmojo būsto įsigijimui;
4) kompleksinė pagalba šeimai – valstybė užtikrina
galimybes šeimoms gauti būtiną pagalbą, siekiant stiprinti šeimos gebėjimus
savarankiškai spręsti savo socialines problemas, motyvaciją kurti saugią,
sveiką ir darnią aplinką savo šeimoje. Ypatingas dėmesys skiriamas šeimoms, auginančioms neįgalius ar
specialių poreikių turinčius vaikus ar prižiūrinčioms neįgalius šeimos narius
– valstybė užtikrina tarpinstitucinę paramą ir pagalbą vaikų auginimui bei
reikiamas paslaugas neįgaliems šeimos nariams prižiūrėti.
5) kompleksinės paslaugos krizę patiriančioms šeimoms bei vienišiems tėvams – valstybė, siekdama nedubliuoti ir neperimti
šeimos funkcijų vykdymo, imasi priemonių įgalinti pačią šeimą, kad šeimos
nariai sąmoningai prisiimtų atsakomybę už savo sprendimus bei savo gyvenimo
kūrimą imasi priemonių
padėti šeimos nariams gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, kitų
priklausomybių, padeda smurto aukoms, užtikrina smurto ir prievartos
prevenciją.“
|
Spręsti pagrindiniame komitete
|
|
|
17.
|
Seimo nariai G.
Purvaneckienė, A. Sysas
(2016-06-09)
|
4
|
1
|
6,7
|
|
Argumentai:
Alkoholizmo poveikis šeimoms atskleidžia neigiamą poveikį visai
šeimai, vaikams, šeimos santykiams. Yra pripažįstamas tiesioginis ryšys tarp
tėvų piknaudžiavimo alkoholiu, kitų priklausomybių ir vaikų fizinės bei
psichologinės sveikatos. Smurtas ir prievarta yra vieni iš svarbiausių šeimas
ardančių veiksnių. Todėl jų prevencija turi būti vienu iš prioritetų įtvirtinant
bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas 4 str. 1 dalyje.
Taip pat 4 straipsnio 1 dalį siūlau papildyti ir 7 punktu, nes viena
iš šeimas silpninančių priežasčių yra nesugebėjimas įveikti problemas
krizinėse situacijose. Pavyzdžiui, vaiko su negalia gimimas sukelia stresą
šeimoje, kuris sutrikdo įprastą šeimos funkcionavimą. Ryškiausi funkcionavimo
pokyčiai pastebimi tėvų tarpusavio santykiuose, kuriems būdingas
nesupratimas, bendravimo stoka, vyro pasitraukimas iš šeimos. Todėl kaip
šeimos stiprinimo nuostatą reikia įtvirtinti paramą ir pagalbą šeimai
krizinėje situacijoje.
Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 6,7 punktais ir juos išdėstyti taip:
„6) destruktyvaus šeimos narių elgesio (girtavimo,
narkotikų vartojimo, smurto, prievartos) užkardymą bei prevenciją.
7) paramą ir pagalbą šeimai, atsidūrusioje
krizinėje situacijoje dėl šeimos narių neįgalumo ar šeimą ištikusių nelaimių.“.
|
Spręsti pagrindiniame komitete
|
|
|
18.
|
Seimo nariai G.
Purvaneckienė, A. Sysas
(2016-06-09)
|
3
|
9, 10, 11
|
|
|
Argumentai:
Įstatymo projekto 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžtas baigtinis sąrašas
šeimos funkcijų. Tačiau šeimos funkcijų yra daug, ji atlieka funkcijas ne tik
savo, bet ir visuomenės gerovei. Be to, jos persipynusios.
Taip pat šio įstatymo projekto 3 str. 10 dalyje įtvirtinta sąvoka, kad
tėvai ir globėjai turi teisę „nevaržomai“ rūpintis vaikų ir globotinių
religiniu ir doroviniu auklėjimu, bei renkasi pagal savo įsitikinimus. Tačiau
jeigu tėvai ar globėjai priklausytų kokiai nors sektai ir neleistų vaikų į
mokyklą ar neleistų jų gydyti, tokia nuostata pažeistų vaiko teises. Todėl
turi būti koreguojama, išbraukiant sąvoką „nevaržomai“ ir pridedant įstatymo
nustatytose ribose.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 11 dalį siūlau patikslinti pridedant
žodį „pagalba“.
Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 6,8 dalis ir jas išdėstyti taip:
„9. Kompleksiškumo –
teikiama pagalba ir parama šeimai apima visas šeimos atliekamas funkcijas,
užtikrinančias šeimos materialinę, socialinę ir dvasinę gerovę.
10. Tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus –
tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių
religiniu ir doroviniu auklėjimu, renkasi jų ugdymo formą pagal savo įsitikinimus,
įstatymų nustatytose ribose.
11. Teisėtų vaiko interesų prioritetiškumo – priimant
sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su parama ar pagalba šeimai, atsižvelgiama į teisėtus vaiko
interesus.“.
|
Pritarti
|
|
|
19.
|
Seimo nariai G.
Purvaneckienė, A. Sysas
(2016-06-07)
|
3
|
2
|
|
|
Argumentai:
Įstatymo projekto 3 straipsnyje, kuriame apibrėžiami įstatymo
įgyvendinimo principai 2 punkte vartojamos klaidinančios sąvokos.
Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos privatumo sąvokos neapibrėžia jokie teisės
aktai. Todėl reiktų vadovautis kaip Konstitucijoje įtvirtinama norma, kad
ginama asmens teisę į privatumą. Ši teisė apima asmeninį, šeimos ir namų
gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją,
asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią
informaciją ir kt. Savavališkai ir neteisėtai kišantis į žmogaus privatų
gyvenimą kartu yra kėsinamasi į jo garbę bei orumą.
Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pagarbos šeimos
gyvenimo asmenų gyvenančių
šeimoje privatumui –šeima pati sprendžia, kokia informacija apie
šeimos gyvenimą gali tapti viešai prieinama. Valstybė, savivaldybės ir
nevyriausybinės organizacijos nesikiša į šeimos gyvenimą tol, kol šeimai nereikia
išskirtinės paramos, kuriam nors šeimos nariui nereikia pagalbos ar šeimoje
nevyksta nusikaltimas.“
|
Pritarti iš dalies
|
Siūloma tobulinti nuostatos formuluotę, kad būtų
skiriamas dėmesys ir problemų ar nusikalstamų veikų prevencijai.
|
|
20.
|
Seimo nariai G.
Purvaneckienė, A. Sysas
(2016-06-07)
|
3
|
6, 8
|
|
|
Argumentai:
Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinama nuostata kad,
valstybė ir savivaldybės gali pavesti šeimų organizacijų atstovams padėti
šeimai. Tačiau nėra aiškiai suprantama reikšmė ką ketinama įstatymu pavesti
derinti šeimoms su šeimų organizacijomis.
Taip pat 3 straipsnio 8 dalis nepakankamai konkreti.
Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 6,8 dalis ir jas išdėstyti taip:
„6.
Dalyvavimo – su šeimomis susiję klausimai sprendžiami šeimoms dalyvaujant ir derinant su šeimų organizacijų
atstovais .
8. Solidarumo – šeimos
stiprinimas įgyvendinamas parama
ir pagalba šeimai teikiama jungiant
valstybės ir visuomenės bei visų jų grandžių pastangas.“
|
Pritarti
|
|
|
21.
|
Seimo nariai G.
Purvaneckienė, A. Sysas
(2016-06-07)
|
2
|
1, 2, 3
|
|
|
Argumentai:
Įstatymo projekto 2 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos įstatymo sąvokos
1 dalyje ir 2 dalyje turėtų būti apibrėžti ir vaikai. Kadangi jie yra svarbi
šeimos dalis, o su vaikais dirbančios organizacijos labai svarbios šeimos
stiprinimui.
Įstatymo dalyje siūlau papildyti žodžiu „darnią“, nes svarbu išsaugoti
tik darnią šeimą. Taip pat nėra prasmės dėti pirminę ir prigimtinę, nes ne
visais atvejais tokią įmanoma išsaugoti, kadangi gali būti pasikeitę įtėviai,
kai kur nėra pakankamos darnos ir kt.
Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Su
šeimomis dirbančios organizacijos –
viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas
– teikti paslaugas šeimoms, ar tėvams ar vaikams.
2. Šeimos
stiprinimas – kryptinga veikla,
kuria siekiama sudaryti teisines, socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas
sąlygas, skatinančias asmenis sukurti, puoselėti bei išsaugoti darnią šeimą, kaip pirminę ir prigimtinę bendruomenę bei palankiausią vaiko augimo, vystymosi
ir ugdymo aplinką, užtikrinančią Lietuvos valstybės bei tautos gyvybingumą ir
istorinį išlikimą.
3. Šeimų organizacijos – viešosios naudos ir nacionalinės
skėtinės nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas –
atstovauti šeimoms, ar tėvams ar vaikams bei kurti šeimai palankią aplinką.“.
|
Pritarti
|
|
|
22.
|
Seimo nariai G.
Purvaneckienė, A. Sysas
(2016-06-07)
|
P
|
|
|
|
Argumentai:
Įstatymo projekto preambulėje dalis sakinių brauktini, nes yra
perteklinio pobūdžio, deklaratyvūs, daugiaprasmiškai interpretuotini.
Brauktina nuostata dėl šeimos narius siejančios teisės ir pareigos
prigimtinio traktavimo, nes šeimos narius siejančios teisės ir pareigos yra
susitarimo dalykas ir skiriasi įvairiose šeimose, bendruomenėse.
Taip pat naudojama sąvoka kaip lyčių papildomumo principas nėra
aiškiai apibrėžta kokią pridėtinę vertę ji suteikia šiam įstatymui. Lyčių
papildomumo teorijos apie 1960-1970 m. pakeitė lyčių skirtingumo teorijas,
kurios traktavo vyrus ir moteris, kaip skirtingus, ir vyrai buvo laikomi
pranašesniais. Lyčių papildomumo teorijos – tai „mandagi“ lyčių skirtingumo
teorijų forma, teigianti, kad lytys yra lygiavertės ir viena kitą papildo.
Tačiau iš tiesų jos remiasi tuo pačiu lyčių biologizavimo principu, kuriuo
grindžiama lyčių nelygybė. LR Konstitucija ir kiti įstatymai įtvirtina asmenų
lygiateisiškumo principą, todėl tokių nuostatų įtvirtinimas įstatyme būtų
nesuderinamas su Konstitucija ir galiojančiais įstatymais.
Taip pat siūlau papildyti nuostata, kad įstatymas gerbia ir pripažįsta
LR Konstitucijos 38 str. įtvirtintą nuostatą, kad „šeima yra visuomenės ir
valstybės pagrindas“.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo Preambulę ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos
Respublikos Seimas,
Pripažindamas, kad šeimos pagrindas yra laisvas
vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio
pobūdžio pareigas,
gerbdamas ir pripažindamas, kad šeimos narius siejančios teisės ir
pareigos yra prigimtinės, konstitucinę
nuostatą, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas,
pabrėždamas, kad vyro ir moters papildomumas yra
šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko
augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas,
vertindamas ir gerbdamas piliečių apsisprendimą kurti
šeimą arba rinktis kitokį gyvenimo būdą,
siekdamas realizuoti
konstitucinę nuostatą dėl motinystės,
tėvystės ir vaikystės visokeriopos apsaugos,
priima šį įstatymą.“
|
Spręsti pagrindiniame komitete
|
|
|
23.
|
Seimo nariai G.
Purvaneckienė, A. Sysas
(2016-06-07)
|
3
|
4
|
|
|
Argumentai:
Iš įstatymo projekto 3 straipsnio, kuriame apibrėžiami įstatymo
įgyvendinimo principai siūlau išbraukti 4 dalį, nes naudojama sąvoka kaip
lyčių papildomumo principas nėra aiškiai apibrėžta kokią pridėtinę vertę ji
suteikia šiam įstatymui. Lyčių papildomumo teorijos apie 1960-1970 m. pakeitė
lyčių skirtingumo teorijas, kurios traktavo vyrus ir moteris, kaip
skirtingus, ir vyrai buvo laikomi pranašesniais. Lyčių papildomumo teorijos –
tai „mandagi“ lyčių skirtingumo teorijų forma, teigianti, kad lytys yra lygiavertės
ir viena kitą papildo. Tačiau iš tiesų jos remiasi tuo pačiu lyčių
biologizavimo principu, kuriuo grindžiama lyčių nelygybė. LR Konstitucija ir
kiti įstatymai įtvirtina asmenų lygiateisiškumo principą, todėl tokių
nuostatų įtvirtinimas įstatyme būtų nesuderinamas su Konstitucija ir
galiojančiais įstatymais.
Pasiūlymas:
Išbraukti 3 straipsnio 4 dalį:
„4.
Tėvystės ir motinystės papildomumo – teikiant paramą ir pagalbą šeimai turi
būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinį poreikį turėti tėvą (įtėvį) ir motiną
(įmotę).“
|
Spręsti pagrindiniame komitete
|
|
