LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo

įstatymo projekto Nr. XIVP-2146

2022-10-26  Nr. 106-P-44

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja V. Targamadzė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, I. Kačinskaitė-Urbonienė, R. Morkūnaitę-Mikulėnienę, S. Lengvinienė, L. Nagienė, A. Norkienė, B. Pietkiewicz, E. Pupinis, E. Rudelienė, A. Navickas, pavaduojantis Komiteto narį A. Anušauską.

Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, Komiteto biuro patarėjos J. Paukštė, R. Steponėnienė, D. Žegunė, padėjėja G. Petrauskaitė.

Kiti asmenys: LR Prezidento patarėjas P. Baltokas, LR Prezidento patarėja V. Bačkiūtė, LR Ministrės Pirmininkės patarėja A. Kairienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Skaudžius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) Ekonomikos departamento direktorė E. Radėnienė, ŠMSM Tarptautinių investicijų koordinavimo departamento direktorius R. Paškevičius, ŠMSM tarptautinių investicijų planavimo skyriaus vedėjas A. Pakalniškis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) Darbo teisės grupės vadovė V. Baliukevičienė, SADM darbo teisės grupės patarėjos A. Nakčerienė ir I. Vaicekauskaitė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vys. specialistės I. Kanovalovaitė ir D. Bucevičienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas J. Mickus, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas D. Žvirdauskas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas A. Jurgelevičius, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2022-10-20				2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatyta 14 mln. eurų lėšų suma, skirta savivaldybių bendrojo ugdymo įstaigų tinklo optimizavimo skatinimui. Deja, kitiems metams lėšų šiam tikslui nėra numatyta. Savivaldybėms vykdant mokyklų tinklo pertvarką, vis daugiau mokinių reikia pavėžėti, todėl didėja lėšų poreikis mokyklinių autobusų pirkimui bei transporto paslaugoms organizuoti. Kadangi 2021 m. baigėsi mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais programa, o mokykloms stinga mokyklinių autobusų, todėl Projekte būtina numatyti lėšas mokinių pavėžėjimui organizuoti (skirti bent jau 6 mln. eurų, kaip ir 2022 m.). Taip pat reikėtų tęsti valstybinių ir savivaldybių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, personalo optimizavimo ir atnaujinimo programą ir numatyti bent 2 mln. eurų mokytojų pritraukimui į savivaldybių ugdymo įstaigas finansuoti. Be to, būtų tikslinga dar kitu būdu (nereikalaujančiu papildomų valstybės biudžeto lėšų) paskatinti savivaldybes greičiau pertvarkyti ugdymo įstaigų tinklą. Tam tikslui reikėtų suteikti savivaldybėms didesnį savarankiškumą ir motyvaciją racionaliau naudoti valstybės biudžeto dotacijas švietimo funkcijai. Projekte reikėtų numatyti galimybę savivaldybėms disponuoti nepanaudotomis mokinių ugdymo reikmėms finansuoti skirtomis tikslinėmis dotacijomis,  negrąžinant jų į valstybės biudžetą, jeigu jau yra pasiekti nustatyti šios funkcijos įgyvendinimo tikslai, rezultatai ar rodikliai. Kaip kompromisinį sprendimą, būtų galima numatyti, kad dalį nepanaudotų dotacijų savivaldybės galėtų panaudoti mokymo aplinkai gerinti, o kitą nustatytą dalį nepanaudotų dotacijų grąžintų į valstybės biudžetą. Taigi, tokia sistema skatintų taupiau naudoti lėšas ir optimizuoti ugdymo įstaigų tinklą, o sutaupymo naudą gautų ne tik savivaldybės, bet ir valstybės biudžetas. Siekiant sudaryti sąlygas savivaldybėms optimizuoti bendrojo ugdymo įstaigų tinklą, siūlyti Projekte numatyti 6 mln. eurų mokinių pavėžėjimo organizavimui ir 2 mln. eurų mokytojų pritraukimui į savivaldybių ugdymo įstaigas (2022 m. buvo skiriamos lėšos šiems tikslams). Siekiant paskatinti savivaldybes toliau optimizuoti ugdymo įstaigų tinklą, siūlyti Projekte numatyti galimybę savivaldybėms disponuoti nepanaudotomis mokinių ugdymo reikmėms finansuoti skirtomis tikslinėmis dotacijomis, negrąžinant jų į valstybės biudžetą (alternatyva - negrąžinant nustatytos dalies nepanaudotų dotacijų), jeigu jau yra pasiekti nustatyti šios funkcijos įgyvendinimo tikslai, rezultatai ar rodikliai. Tam tikslui siūlyti Projekto 3 straipsnio 4 dalį formuluoti taip: „4. Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį bei nepanaudotą mokinių ugdymui lėšų dalį, kurią savivaldybės gali naudoti kitoms švietimo reikmėms finansuoti (mokymo aplinkai gerinti), jeigu yra pasiekti nustatyti mokinių ugdymo funkcijos įgyvendinimo tikslai, rezultatai ar rodikliai.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Komitetas pritaria tik vienam iš siūlymų – dėl mokinių pavėžėjimo organizavimo. Žr. Komiteto pasiūlymą. Komitetas nepritaria siūlymams dėl ugdymo lėšų naudojimo mokymo aplinkai gerinti ir mokytojų pritraukimo į ugdymo įstaigas. Dėl ugdymo lėšų naudojimo mokymo aplinkai gerinti Tokiam savivaldybių pasiūlymui nepritaria ir švietimo darbuotojų profsąjungos. Pažymėtina, kad savivaldybių mokyklų ūkio reikmių finansavimą turi užtikrinti savivaldybės. Leidus sutaupytas mokymo lėšas naudoti ūkio reikmėms, nukentėtų ugdymo kokybė, nes mokyklos būtų skatinamos taupyti mokytojų ir kitų pedagogų atlyginimų sąskaita, būtų sudarytos prielaidos minimaliomis apimtimis įgyvendinti ugdymo planą, mažinti konsultacijas mokiniams, švietimo pagalbą ir kitas reikmes. Siūloma išlyga „jeigu yra pasiekti nustatyti mokinių ugdymo funkcijos įgyvendinimo tikslai, rezultatai ar rodikliai“, mūsų manymu yra neveiksminga, nes nėra nustatytų tikslių siektinų  rodiklių reikšmių kiekvienai savivaldybei, o yra fiksuojamos tik jų kitimo tendencijos (gerėja/blogėja). Be to, rodikliai negali visa apimtimi atspindėti visų ugdymo proceso aspektų, nes tai tik apibendrintas rezultatas, ir jų pasiekimas nereiškia, kad patenkintos visos ugdymo reikmės ir nėra poreikio į jas investuoti daugiau ar jas tobulinti. Pasiūlymui dėl ugdymo lėšų naudojimo mokymo aplinkai gerinti nepritarta bendru sutarimu. Dėl 2 mln. Eur mokytojų pritraukimui į ugdymo įstaigas 2021 m. mokytojų personalo optimizavimui (išeitinėms išmokoms) buvo numatytas 1 mln. Eur (patikslinus biudžetą – 2 mln. Eur). Atsižvelgiant į vis didėjantį mokytojų trūkumą, 2022 m. personalo optimizavimui finansuoti numatyta iš viso 3 mln. Eur ir jis papildytas mokytojų pritraukimo priemonėmis. Dėl ribotų valstybės finansinių galimybių mokytojų pasitraukimui ir pritraukimui finansuoti 2023 m. numatyta 1 mln. Eur. Balsavimo dėl mokytojų pritraukimo į ugdymo įstaigas rezultatai: Už – 6; Prieš – 1; Susilaikė – 6.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Kupiškio r. sav. 2022-10-12				Sveikatingumo ir sporto komplekso, K. Simonio g. 1A, Kupiškio mieste statyba pradėta 2020 metais. Projektas parengtas 2016 metais. Investicinį projektą sudaro dvi dalys: Pirmas darbų etapas - baseino statyba. Darbų vertė 6593 tūkst. eurų, iš jų Savivaldybės dalis sudaro 1319 tūkst. eurų. Planuojama, kad iki 2022 metų pabaigos I etapo (baseino) statyba bus baigta. Antras darbų etapas - universalios sporto salės statyba. Darbų vertė ją perskaičiavus 2020 metų kainomis, sudarė 10684 tūkst. eurų. Patikslinus II etapo darbų sąmatą 2022 metų kainomis, reikalingos lėšos sudaro 12800 tūkst. eurų. Atsižvelgiant i tai, kad ištęsiant darbų finansavimą, darbai labai pabrangsta, keičiasi statybų techniniai reglamentai ir reikalavimai, prašome rasti galimybę skirti dalį prašomo finansavimo 2023 metams ir numatyti lėšas II etapo (universali sporto salė) darbų pradžiai iki 1 mln. euru.	Nepritarti	Argumentai: Kupiškio r. sav. 2021 m. pateiktame atnaujintame Investicijų projekte nurodyta, kad bus pastatytas 4 takelių po 25 m ilgio plaukimo baseinas, apie sporto salę jame nekalbama. Kadangi antrasis Investicijų projekto įgyvendinimo etapas – universalios sporto salės statyba su bendra verte 12 800 tūkst. eurų traktuotinas kaip naujas investicijų projektas, jis, vadovaujantis 2020 m. birželio 25 d. LR investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3128, nurodančiu, kad „2. Į Valstybės investicijų programą neįtraukiamos lėšos, skirtos investicijų projektams, kurie nuo 2021 metų yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų nacionalinių plėtros programų priemonių įgyvendinimo planuose“, negali būti įtrauktas į VIP. LRV 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto plėtros programos patvirtinimo“ patvirtinta Sporto plėtros programa. Kai bus patvirtintos jos įgyvendinimo priemonės ir finansavimas, bus renkamas savivaldybių poreikis dėl naujų sporto infrastruktūros plėtros investicijų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis, tuomet klausimą dėl Investicijų projekto antrojo etapo – universalios sporto salės statybos finansavimo kartu su analogiškais kitų savivaldybių prašymais svarstys Ministerijos Švietimo srities investicijų projektų atrankos komisija. Balsavimo rezultatai: Už Kupiškio r. sav. prašymą – 6; Prieš – 7; Susilaikė – 0.
2.	Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2022-10-24				Informuojame, kad pagal šiuo metu turimą informaciją, LR Seimui pateiktame Nacionalinės bibliotekos 2023 m. biudžete nėra numatyta 200 000 eur suma elektroninių mokslo duomenų bazių prenumeratai. Negavus lėšų nacionalinė biblioteka negalės įsigyti mokslo duomenų bazių prenumeratos ir tokiu būdu negalės užtikrinti mokslinės bibliotekos statuso, nes atėję lankytojai neturės prieigos prie esminių mokslo šaltinių. 2021 m. buvo kreiptasi į ŠMSM dėl Nacionalinės bibliotekos įtraukimo į institucijų, finansuojamų iš ministerijos lėšų, sąrašą, tačiau šis prašymas buvo atmestas, nepriklausomai nuo to, kad Nacionalinė biblioteka yra mokslo institucija ir turi teisę būti įtraukta į šį sąrašą. Dėl šios priežasties buvo prašoma skirti atskirai Nacionalinei bibliotekai prenumeratai lėšų, kurios būtinos institucijos veikloms įgyvendinti. Taip pat informuojame, kad biudžete nėra skirta lėšų Lietuvos integralios informacinės sistemos (LIBIS) priežiūrai ir palaikymui (Nacionalinė biblioteka teikė 400 tūkst. eurų lėšų poreikį). Po LIBIS informacinės sistemos modernizavimo buvo įgyvendintas duomenų bazių konsolidavimas ir perkėlimas į valstybės debesiją. Informacinė sistema yra vieninga sistema, kuria naudojasi daugiau nei 1000 visos Lietuvos bibliotekų ir per 1.1 mln. šalies gyventojų. 2022 m. LIBIS buvo vykdoma centralizuotos priežiūros ir palaikymo paslauga, tačiau negavus lėšų tokia paslauga nebebus vykdoma visoms bibliotekoms. Tuo atveju, jei pavienės Lietuvos bibliotekos rastų lėšų kitais metais įsigyti priežiūros ir palaikymo paslaugas savo reikmėms, LIBIS sistemos priežiūros procesas būtų apsunkintas, kiltų gerokai didesnės rizikos valstybės debesijos kibernetiniam saugumui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašoma rasti galimybes finansuoti 2023 metų mokslinių bazių prenumeratos (200 000 eur) ir LIBIS centralizuotos priežiūros ir palaikymo paslaugas (400 000 eur).	Spręsti Biudžeto ir finansų komitetui	Argumentai: Komitetas akcentuoja ypatingą Lietuvos integralios informacinės sistemos (LIBIS) reikšmę ir ragina atsakingas institucijas rasti lėšų jos palaikymui ir priežiūrai. Komitete užsienio mokslinių duomenų bazių atrankos ir prenumeratos finansavimo metodika buvo svarstoma dar 2021 m. rugsėjo 29 d. Kaip 2022 m. gegužės 5 d. informavo ŠMSM, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.9 papunkčiu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrui pavestos trys valdymo sritys – švietimas, mokslas ir sportas (toliau – valdymo sritys), taip pat, atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų sąrašą, Ministerijai skirti valstybės biudžeto asignavimai skiriami ir paskirstomi tik pagal Ministerijos valdymo sritis Ministerijos programoms ir priemonėms įgyvendinti. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija (toliau – LMBA) vienija mokslo ir studijų institucijas, turinčias mokslines bibliotekas, ir kitas mokslines bibliotekas. Lėšos prenumeruotinų mokslo ir studijų informacijos šaltinių rinkinių, kurie yra susisteminti ir metodiškai sutvarkyti ir kuriais galima individualiai naudotis elektroniniu būdu (toliau – Duomenų bazės), prenumeratai skiriamos mokslo ir studijų institucijų poreikiams tenkinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 73 straipsnio 6 dalimi,  Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir Mokslo ir studijų duomenų bazių atrankos ir prenumeratos finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-351 „Dėl Mokslo ir studijų duomenų bazių atrankos ir prenumeratos finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašas nustato Duomenų bazių atrankos tvarką, prenumeratos lėšų paskirstymo principus, kriterijus, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimus dėl Duomenų bazių aktualumo nustatymo, mokslo ir studijų institucijų prenumeratos poreikio, ekonominio tikslingumo įvertinimo ir finansavimo. Vadovaujantis Aprašo 11 punktu – kai Duomenų bazei perkama naudojimo licencija šaliai, į prenumeratą įtraukiami visi jos pageidaujantys LMBA nariai. Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka nėra LMBA narė (jai yra pavestos vykdyti ir parlamentinės bibliotekos funkcijos). ŠMSM pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 5 punktą Nacionalinė biblioteka yra įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, taip pat Nacionalinė biblioteka yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų sąraše, todėl valstybės biudžeto asignavimai duomenų bazėms turėtų būti planuojami, skiriami iš Kultūros ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų arba tiesiogiai numatomi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Nacionalinei bibliotekai kaip įstaigai, kurios vadovas yra asignavimų valdytojas. Taip pat pabrėžtina, kad ne visų mokslo ir studijų institucijų bibliotekos turi tokias Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu.
3.	LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba 2022-10-24				Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) 2022 m. vasario 14 d. raštu Nr. S-24 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2023 metų veiklos finansavimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl Tarnybos 2023 m. veiklos finansavimo, kuriuo argumentuotai prašyta skirti 17 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 33 tūkst. eurų kitoms išlaidoms (viso 50 tūkst. eurų). Į šiame rašte išdėstytą informaciją nebuvo atsižvelgta: 1) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. liepos 27 d. rašto Nr. (2.33-04)-6K-2204594 duomenimis, 2023 metams Tarnybai planuojama skirti 10 tūkst. eurų: 1 tūkst. eurų darbo užmokesčiui (šiuo atveju valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnui apmokėti tik 1 proc. priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą) ir 9 tūkst. kitoms išlaidoms (iš jų 6 tūkst. apmokėti komunalines išlaidas dėl padidėjusių energetinių išteklių). 2) Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (2022-10-07, Nr. XIVP-2146) duomenimis, 2023 metams Tarnybai planuojama skirti 18 tūkst. eurų: 6 tūkst. eurų darbo užmokesčiui (atsižvelgiant į planuojamą bazinio pareiginės algos dydžio pakėlimą nuo 181 iki 186 eurų 2023 metais) ir 12 tūkst. eurų kitoms išlaidoms (atsižvelgiant į kylančias energijos produktų kainas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2023 metams Tarnybai planuojama skirti lėšas apmokėti tik pagrindines sąnaudas, neatsižvelgiant į Tarnybos 2022 m. vasario 14 d. raštą Nr. S-24: 17 tūkst. eurų siekiant padidinti Tarnybos darbuotojų darbo užmokestį (2 valstybės tarnautojams, kurių pareigybei keliamas aukštasis universitetinis išsilavinimas teisės studijų kryptyje ir 2 darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, turintiems daktaro mokslo laipsnį, kurių darbo užmokesčiui valstybės biudžeto lėšų pakanka tik 1,5 pareigybei (1,5 etatui) apmokėti), ir 33 tūkst. eurų siekiant organizuoti Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo tarnybų tinklo narių vizitą ir Tarnybos veiklos 10-mečio renginius ir tokiu būdu tinkamai reprezentuoti Tarnybos veiklą nacionaliniu ir tarptautiniu mastais (viso 50 tūkst. eurų). Pažymėtina, kad Tarnyba, kaip ir kitos Europoje veikiančios suinteresuotosios šalys, konkuruoja tarptautiniu mastu dėl veiklų finansavimo mokslinių tyrimų etikos / sąžiningumo srityje, kurios, be kita ko, priskirtinos Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583, (toliau – Tarnybos nuostatai) įtvirtintiems Tarnybos uždaviniams ir funkcijoms. Be to Tarnybos siūlymu Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155, 1.6.7 papunktyje įtvirtintas rodiklis – „Atnaujinti ir įgyvendinti aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gaires, orientuojantis į akademinio personalo nuolatinį kompetencijų tobulinimą, prioritetą teikiant užsienio kalbos, skaitmeninėms, akademinės etikos ir didaktikos kompetencijoms“. Atsižvelgiant į poreikį tobulinti aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetenciją akademinės etikos srityje ir įvertinus partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030 m.) nuostatas dėl mokslinės veiklos finansavimo didinimo, matyti, kad ne tik bus atliekama daugiau mokslinių tyrimų, bet ir didės Tarnybos darbuotojų darbo krūvis įgyvendinant neetiško elgesio prevencijos priemones. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad akademinės etikos ir su akademinės etikos nuostatų įgyvendinimu susijusių procedūrų laikymosi skatinimas bei neetiško elgesio prevencijos priemonių įgyvendinimas priskirtinas prie Tarnybos darbuotojų aukštos kompetencijos reikalaujančių veiklų, ir siekiant Tarnybos veiklos kokybės užtikrinimo, būtina užtikrinti, kad minėtų specialistų pareigybės (2 etatai) būtų visiškai finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat pažymėtina, kad darbo rinkoje teisininko vidutinis neto darbo užmokestis per mėnesį nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2022 m. spalio mėn. padidėjo, t. y. atitinkamai svyravo nuo 872 eurų iki 2 097 eurų bei nuo 936 eurų iki 2 406 eurų (žr. https://www.manoalga.lt/atlyginimu-informacija/teise-ir-teises-aktai/teisininkas). Be to, nuo 2021 m. spalio mėn. iki dabar konkursas užimti vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas buvo skelbtas 10 kartų: neįvyko konkursas dėl to, jog nebuvo kandidatų arba kandidatai neatvyko į konkursą; nuo 2022 m. vasario mėn. iki dabar konkursas užimti patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas buvo skelbtas 8 kartus: daugiausia atvejų, kad konkursas neįvyko dėl to, jog nebuvo kandidatų, keli atvejai – kandidatai neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, o vienas atvejis – atsisakė eiti valstybės tarnautojo pareigas ir nėra kitų pretendentų, surinkusių 6 ar daugiau balų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad skundų nagrinėjimas dėl galimų akademinės etikos pažeidimų priskirtinas prie sudėtingų klausimų dėl teisinių veiklų pobūdžio ir atsižvelgiant į teisininkų darbo užmokesčio didelį tarpsektorinį konkurencingumą, būtina didinti minėtų specialistų (pretendentų į minėtas pareigybes) darbo užmokestį siekiant jų suinteresuotumo darbu Tarnyboje ir Tarnybos veiklos kokybės užtikrinimo. Kitu atveju, Tarnybos veikla – skundų dėl galimų akademinės etikos pažeidimų nagrinėjimas – netrukus taps iš esmės neįgyvendinama. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1016 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 10 ir 11 straipsnių bei 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ 3 priede numatytas darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimas, tačiau planuojant Tarnybos 2023 metų biudžetą į tai neatsižvelgta. Tarnybos skaičiavimais, priėmus minėtą įstatymą ir atsakingai jį įgyvendinant Tarnybos biudžetas darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui turėtų būti didinamas ne mažiau kaip 32 tūkst. eurų.        Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“. Pažymėtina, kad žemesnės galios teisės aktai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus principus. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo santykių teisinio reglamentavimo principai ir nurodoma, kad darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisingo apmokėjimo už darbą, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principais. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – kontrolierius) pavadavimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 19 dalyje, jog prireikus kontrolierių pavaduoja Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu paskirtas asmuo, atitinkantis kontrolieriui keliamus reikalavimus. Paminėtina, kad šiuos reikalavimus gali atitikti ir kitas (kitos įstaigos) valstybės pareigūnas, tačiau Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nenumatytas apmokėjimas už valstybės pareigūno pavadavimą, nes nurodoma, kad valstybės pareigūnų darbo užmokestis susideda iš: pareiginės algos, priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus ir vienkartinės priemokos. Paminėtina, kad Tarnybos nuostatų 16 punkte nustatyta, kad kontrolierius leidžia įsakymus dėl darbo užmokesčio priedo pavaduojančiam asmeniui nustatymo savo atostogų, komandiruočių, kvalifikacijos tobulinimo metu ir kitais atvejais, tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Kodeksas) 139 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad darbo užmokestį, be kita ko, sudaro ir priemoka už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą. Be to, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 9 straipsnyje nenustatyta, kad papildomų pareigų vykdymas laikytinas neatlygintina veikla; valstybės pareigūnų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose paprastai nustatomas draudimas, susijęs su valstybės pareigūno pareigų vykdymu. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad „Seimo kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat su darbu juridiniuose asmenyse. Seimo kontrolierius negali gauti kito atlyginimo, išskyrus jam nustatytą pagal einamas pareigas ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą bei autorinį atlyginimą už kūrybinį darbą.“ Iš to darytina išvada, kad kitos įstaigos valstybės pareigūnas neturėtų pavaduoti kontrolieriaus, nes pavadavimas laikytinas papildomu darbu, o kontrolieriui būtų ribojama įgyvendinti teisę į atostogas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog šiuo atveju kitam valstybės pareigūnui už padidėjusį krūvį kontrolieriaus pavadavimo metu turėtų būti mokama priemoka, atsižvelgiant į Tarnybos finansines galimybes (tam taip pat būtina numatyti lėšas), ir siūlome šią teisinę koliziją spręsti pavaduojančio asmens naudai. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalis nustato, kad „valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, darbo užmokestis šiame straipsnyje apibrėžtais atvejais yra 15 procentų didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis“. Šis teisinis reglamentavimas riboja galimybes pritraukti kompetentingus asmenis dirbti Tarnyboje ir Tarnybos darbuotojams kelti darbo užmokestį ar skatinti, kai valstybės pareigūnų (šiuo atveju kontrolieriaus) darbo užmokestis sistemiškai neperžiūrėtas daugiau kaip 10 metų.        Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl lėšų poreikio Tarnybos darbuotojų darbo užmokesčiui, prašome 2023 metais papildomai numatyti 70 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 30 tūkst. eurų kitoms išlaidoms (iš viso 100 tūkst. eurų) (neatskaičius mokesčių) siekiant nustatyti teisės aktus atitinkantį Tarnybos darbuotojų darbo užmokestį ir tokiu būdu sudaryti sąlygas užtikrinti Tarnybos darbuotojų darbo užmokesčio tarpsektorinį konkurencingumą ir stabilumą bei užtikrinti Tarnybos veiklą.	Pritarti iš dalies	Argumentai: LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai darosi sunku užtikrinti tinkamą skundų nagrinėjimo procesą, nes, dėl žemo atlyginimo, kvalifikuoti specialistai nesirenka darbo šioje Tarnyboje. Nuo 2021 m. spalio mėn. iki dabar konkursas užimti vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas buvo skelbtas 10 kartų: konkursas neįvyko dėl to, jog nebuvo kandidatų arba kandidatai neatvyko į konkursą. Nuo 2022 m. vasario mėn. iki dabar konkursas užimti patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas buvo skelbtas 8 kartus: daugiausia atvejų, kad konkursas neįvyko dėl to, jog nebuvo kandidatų, keli atvejai – kandidatai neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, o vienas atvejis – atsisakė eiti valstybės tarnautojo pareigas ir nėra kitų pretendentų, surinkusių 6 ar daugiau balų. Atsižvelgiant į tai, kad skundų nagrinėjimas dėl galimų akademinės etikos pažeidimų priskirtinas prie sudėtingų klausimų dėl teisinių veiklų pobūdžio ir atsižvelgiant į teisininkų darbo užmokesčio didelį tarpsektorinį konkurencingumą, būtina didinti minėtų specialistų (pretendentų į minėtas pareigybes) darbo užmokestį siekiant jų suinteresuotumo darbu Tarnyboje ir Tarnybos veiklos kokybės užtikrinimo. Kitu atveju, Tarnybos veikla – skundų dėl galimų akademinės etikos pažeidimų nagrinėjimas – netrukus taps iš esmės neįgyvendinama. Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai papildomai skirti 17 tūkst. eurų, kurie būtų skirti darbuotojų darbo užmokesčiui. Pritarta bendru sutarimu.
4.	Lietuvos mokslų akademija 2022-10-25				Lietuvos mokslų akademija, siekdama vykdyti 2011-05-19 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-1397 patvirtintame LMA statute (papildyta  2018-06-06  LRS nutarimu Nr. XIII-419) iškeltus tikslus, leidžia aštuonis periodinius mokslo žurnalus. Žurnalai išsiskiria giliomis tradicijomis, jiems rengti sutelkti skirtingoms Lietuvos ir užsienio mokslo institucijoms atstovaujantys autoriai, redaktoriai ir recenzentai. Žurnalai leidžiami keturis kartus per metus spausdintine ir elektronine forma. Juose publikuojami originalūs straipsniai svarbiausiais biologijos, ekologijos, chemijos, fizikos, energetikos, filosofijos, sociologijos, lituanistikos, istorijos, menotyros, žemės ūkio mokslų ir kt. klausimais. Visi straipsniai recenzuojami, jiems priskiriami intelektinės nuosavybės skaitmeninių objektų identifikatoriai (DOI) ir užregistruojami „Crossref“ agentūroje.  Mokslo žurnalai yra prenumeruojami ir skelbiami atvirosios prieigos platformoje, teikiami šalies ir užsienio mokslo institucijoms pagal mainų programas. Žurnalai yra pripažinti tarptautiniu mastu, įtraukti į įvairias tarptautines mokslines informacijos duomenų bazes. Iki šių metų trečiojo ketvirčio žurnalų leidybai LMA gavo finansavimą iš ESF.  Pasibaigus ESF lėšomis finansuojamam „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ projektui ir 2023 m. negaunant papildomo finansavimo aštuonių mokslo žurnalų leidybai, LMA turės atsisakyti šių žurnalų leidybos. O tai turės neigiamos įtakos Lietuvos mokslininkų mokslo pasiekimų viešinimui. Siekiant išsaugoti mokslo populiarinimo žurnalų leidybą LMA Leidybos skyriaus darbo apmokėjimui papildomai reikės 145,0  tūkst. eurų kasmet. Elektroninės leidybos ir spausdinimo kaštams, „Sodros“ mokesčiams metams reikės 34,0 tūkst. eurų. LMA periodinių mokslo žurnalų leidybai  išsaugoti papildomai 2023 m. prašome skirti  179,0 tūkst. eurų.        LR Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 118 „Dėl išmokų Lietuvos mokslų akademijos nariams ir jų mokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ numatyta LMA nariams emeritams ir darbo santykių neturintiems vyresniems kaip 65 metų LMA tikriesiems nariams skirti iki 10 bazinių socialinių išmokų dydžio mėnesines išmokas. Vidutiniškai kasmet išmokas gauna 63 tokie LMA nariai (šiuo metu išmokos dydis neatskaičius mokesčių – 235,30eurų). Siekiant 2023 m. mokėti bent 75 proc.  LRV nutarime numatytos maksimalios išmokos dydžio išmokas  (367,50, eurų neatskaičius mokesčių), LMA metams papildomai reikia 99,9 tūkst. eurų. Lietuvos mokslų akademija papildomai 2023 metams prašo skirti 278,9 tūkst. eurų.	Nepritarti	Argumentai: LMA mokslo žurnalų leidyba 2022 m. finansuojama per Lietuvos mokslo tarybą ES lėšomis. Komiteto posėdžio metu LMT pirmininkas R. Baronas patikino, kad ir 2023 m. LMT planuoja tęsti šių mokslo žurnalų leidybos finansavimą. Dėl papildomų lėšų LMA narių emeritų išmokoms buvo balsuojama. Komiteto nariai A. Žukauskas ir E. Jovaiša nusišalino nuo šio klausimo svarstymo. Balsavimo rezultatai: Už LMA pasiūlymą – 5; Prieš LMA pasiūlymą – 0; Susilaikė – 6.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys G. Paluckas 2022-10-17				Argumentai:  2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų patvirtinimo projekte niekur nėra minimas neformalus suaugusių švietimas ir tęstinis mokymasis, ir konkrečiai - programos, kuriomis būtų finansuojami Trečiojo amžiaus universitetai. Trečiojo amžiaus universitetų veiklos buvo finansuojamos konkursiniu būdu. 2016 ir 2017 metais valstybė vykdė Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkursą.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2016 m.  tokiu būdu buvo finansuotos 36 pareiškėjų pateiktos paraiškos, už 289 700 Eur. Iš jų tiesiogiai Trečiojo amžiaus universitetams (toliau – TAU) skirta: Medardo Čoboto TAU (6103 Eur), Utenos TAU (4922 Eur), Marijampolės TAU (6102 Eur) ir Visagino TAU (3465 Eur). 2017 m. konkurso būdu finansuotos 42 pareiškėjų pateiktos paraiškos. Bendra finansavimo suma – 254 350 Eur. Iš jų tiesiogiai skirta: Medardo Čoboto TAU (5265 Eur), Marijampolės TAU (8 000 Eur) ir Birštono TAU (5 934 Eur). Lėšos buvo skirtos TAU klausytojų kompetencijų plėtotei didinti, kultūriniams ir kitiems poreikiams tenkinti. Pvz., Medarto Čoboto TAU vykdė pilietiškumo ugdymui skirtą programą „Kovo 11-osios Akto signatarų keliais“, Birštono TAU vykdė informacinių technologijų mokymus „Išmanus senjoras“. Taip pat buvo vykdomos programos skirtos senjorams, kurias įgyvendino ne TAU. 2018–2020 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl lėšų stygiaus neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkursų nevykdė.  Kaip nurodo Švietimo mokslo ir sporto ministerija, „Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje yra numatyta sukurti programas senjorams geriau įsitraukti į formalų ir neformalų mokymąsi“, tačiau iki šiol ši programa nėra sukurta ar įdiegta.  Trečiojo amžiaus universitetai yra vienas efektyviausių tokio įsitraukimo būdų, nes atliepia senjorų poreikius, jų domėjimosi sritis ir dažnai veiklas organizuoja tie patys senjorai, taigi ši institucija juos įgalina.  Trečiojo amžiaus universitetai veikia beveik visoje šalyje, tai yra decentralizuotos, vietinės iniciatyvos, kurios neturi didelių administracinių kaštų ir duoda itin didelę visuomeninę naudą.  Teikiame siūlymą atkurti šią neformaliojo švietimo priemonę. Pasiūlymas: 2023 metų biudžete 500 tūkst. Eurų padidinti asignavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų konkursiniam finansavimui užtikrinti. Lėšų šaltinis:  Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos.	Nepritarti	Argumentai: Švietimo plėtros programos pažangos priemonės „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ apimtyje numatyta veikla „Priemonių sukūrimas siekiant padidinti mažiau mokytis linkusių visuomenės grupių (senjorai, žemesnės kvalifikacijos, mažas pajamas gaunantys asmenys) įsitraukimą į formaliojo ir neformaliojo švietimo programas“ – ši veikla bus finansuojama ESF lėšomis. Veiklos apimtyje numatoma sukurti ir finansuoti senjorų įsitraukimą į mokymosi programas skatinančius modelius. Šios veiklos finansavimui pažangos priemonės apimtyje numatyta skirti iki 2 mln. EUR (iki 2030 m.). Šiuo metu vykdomas veiklos modeliavimas, numatoma, jog finansavimas galėtų būti pradėtas 2023 m. antroje pusėje. 2023 metais pradėjus finansuoti TAU veiklas ir įvertinus pirmus rezultatus bus galima diskutuoti dėl tolesnių finansavimo pokyčių reikalingumo. Balsavimo rezultatai: Už pasiūlymą – 5; Prieš pasiūlymą – 0; Susilaikė – 7.
2.	Seimo narys G. Paluckas 2022-10-17				Argumentai: Atsižvelgiant į aštuonioliktosios Vyriausybės programos 62.3. punktą, siekiama gerinti visų amžiaus grupių asmenų įsitraukimą į fizines veiklas ir formuoti poreikį sportuoti visą gyvenimą.  Utenoje esančių Krašuonos ir Smėlio kvartalų bendruomenėms, Utenos Krašuonos progimnazijai ir futbolo klubui „Utenis“ ypatingai svarbus objektas – Utenos Krašuonos progimnazijos stadionas, kurį Utenos rajono savivaldybė pradėjo rekonstruoti 2022 metais.  Utenos rajono savivaldybė yra numačiusi Krašuonos progimnazijos stadioną pritaikyti tiek futbolo mėgėjų, tiek ugdymo įstaigos, tiek vietos bendruomenės poreikiams. Iki rekonstrukcijos pradžios stadionas buvo netinkamas sportinei veiklai: stadiono danga nelygi, duobėta, aikštėje buvo nesuformuoti nuolydžiai, po lietaus telkšojo balos. Stadiono veja vietomis buvo išnykusi. Stadionas neturėjo apšvietimo. Bėgimo takai susidėvėję, duobėti, kraštai nelygūs, nutrupėję.  Pilnai įgyvendinus projektą, bus sutvarkyta stadiono teritorija, įrengta pilnų matmenų futbolo aikštė su dirbtine danga, bėgimo takai, apšvietimas, kvadrato ir tinklinio aikštelės, vaikų žaidimų aikštelė, tribūna žiūrovams.  Toks objektas užtikrins sąlygas Utenos miesto bendruomenei aktyviai leisti laisvalaikį, prisidės prie Vyriausybės programos 62.3. punkto nuostatų įgyvendinimo. 2022 metais Utenos rajono savivaldybė pradėjo įgyvendinti Krašuonos progimnazijos stadiono rekonstrukciją, šiais metais savivaldybės biudžete tam skyrė 1 mln. eurų.  Sėkmingai užbaigti stadiono rekonstrukcijos darbams papildomai yra reikalingi 430 tūkst. eurų, kuriuos prašoma skirti iš valstybės 2023 m. biudžeto bei taip prisidėti prie svarbaus Utenos miesto bendruomenės infrastruktūros objekto užbaigimo.  Planuojama projekto įgyvendinimo pabaiga – 2024 metai.  Utenos rajono savivaldybės administracija yra parengusi Utenos Krašuonos progimnazijos sporto paskirties inžinerinių statinių V.Kudirkos g. 5, Aukštaičių g., Utena, rekonstravimo techninį projektą. Pasiūlymas: Siūloma skirti 430 000 eurų Utenos Krašuonos progimnazijos sporto paskirties inžinerinių statinių V.Kudirkos g. 5, Aukštaičių g., Utena, rekonstravimo projekto užbaigimui. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos ir skolintos lėšos.	Nepritarti	Argumentai: Kai ŠMSM rinko savivaldybių projektus, siūlomus finansuoti Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programos lėšomis, Utenos r. sav. pasirinko atnaujinti Utenos Aukštakalnio progimnazijos sporto aikštyną (2022 m.  skirta 232 tūkst. eurų). LRV 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 240 patvirtinta Sporto plėtros programa. Kai bus patvirtintos jos įgyvendinimo priemonės ir finansavimas, bus renkamas savivaldybių poreikis dėl naujų sporto infrastruktūros plėtros projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis, kurį svarstys ŠMSM Švietimo srities investicijų projektų atrankos komisija. Balsavimo rezultatai: Už Seimo nario pasiūlymą – 0; Prieš – 11; Susilaikė – 1.
3.	Seimo narė L. Girskienė 2022-10-18				Argumentai: Atsižvelgiant į gautą prašymą iš prof. Domo Kauno gautą prašymą dėl tinkamo lietuvių rašytojos Ievos Simonaitytės 125-mečio paminėjimo siūlau pritarti šiai idėjai dėl žemiau įvardintų priežasčių. Ievos Simonaitytė -  Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. I. Simonaitytė laikoma žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje. Ji ypatingai prisidėjo prie Lietuvos literatūros garsinimo. 125-mečio minėjimo progai paminėti nebuvo skirta pakankamai dėmesio, tačiau mokslininkai yra surinkę labai daug įdomios informacijos apie jos asmeninį gyvenimą. Visgi tam, kad būtų tinkamai įamžinta ši ypatingai svarbi Lietuvos kūrėja būtina atlikti Ievos Simonaitytės gyvenimo ir kūrybos tyrimus iš iki šiol nenaudotų arba mažai naudotų šaltinių. Šie darbai buvo pradėti 2021 m. ir būtų užbaigti 2023 m. Siūloma išleisti du leidinius – Ievos Simonaitytės bibliotekos katalogą su įvadine studija ir rodyklėmis (atliktų Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) ir Ievos Simonaitytės neskelbtų laiškų ir archyvinių dokumentų originalų bei vertimų iš vokiečių kalbos skaitmeninės kolekcijos publikaciją (Vilniaus universiteto bibliotekai). Pasiūlymas: Skirti 16 800 eurų Ievos Simonaitytės 125-mečio minėjimui skirtų leidinių išleidimui: 10 500 eurų - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekai 6 300 eurų - Vilniaus universiteto bibliotekai. Lėšų šaltinis: Valstybės rezervo lėšos, sumažinti finansavimą VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.	Nepritarti	Argumentai: 2023 m. yra paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais, Klaipėdos krašto metais ir Šventojo Juozapato metais. Ievos Simonaitytės metai buvo paskelbti tiek 2017 m., tiek 2022 m. Tokių leidinių poreikis Kultūros ministerijai rengiant atmintinų metų minėjimo programą nebuvo iškilęs. Būtų tikslinga dėl finansavimo kreiptis į kitus šaltinius: Lietuvos kultūra tarybą, Kultūros ministerijos administruojamas programas ir kt. Balsavimo rezultatai: Už Seimo narės pasiūlymą – 2; Prieš – 7; Susilaikė – 3.
4.	Seimo narys J. Pinskus 2022-10-20				Argumentai: Širvintų rajono savivaldybė yra parengusi projektą „Širvintų pradinės mokyklos ugdymo erdvių modernizavimas“. Jo tikslas – Širvintų pradinės mokyklos patalpų plėtra. Pastačius pradinės mokyklos priestatą, būtų sudarytos galimybės formuoti papildomas klases, kuriose būtų įrengtos informacinių technologijų klasės, klasės kitų dalykų mokymui, erdvi valgykla. Širvintų pradinė mokykla yra vienintelė pradinio ugdymo įstaiga mieste. Joje pilnai sukomplektuotos visos klasės, patalpų užimtumas išnaudotas maksimaliai, todėl susiduriama su didelėmis ugdymo organizavimo ir kokybės problemomis, ugdymo procesą tenka organizuoti koridoriuose, bendrojo naudojimo patalpose. Taip sukuriami netolygumai tarp švietimo įstaigų šalyje. Problemos dėl patalpų trūkumo kyla ir mokyklos valgykloje. Moksleiviai valgykloje netelpa, valgo ir mokyklos koridoriuje. Taip pat būtina atlikti sporto aikštyno remontą. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, projektui „Širvintų pradinės mokyklos ugdymo erdvių modernizavimas“ įgyvendinimui 2023 metų biudžete skirti  2 946 000,00 eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.	Nepritarti	Argumentai: ŠMSM nėra gavusi Širvintų r. sav.  kreipimosi dėl šio projekto. Vadovaujantis 2020 m. birželio 25 d. LR investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3128, nurodančiu, kad „2. Į Valstybės investicijų programą neįtraukiamos lėšos, skirtos investicijų projektams, kurie nuo 2021 metų yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų nacionalinių plėtros programų priemonių įgyvendinimo planuose“, nauji projektai į VIP neįtraukiami. Investicijų į švietimo infrastruktūrą poreikis savivaldybėse yra didelis. Kadangi ištekliai riboti, jie turėtų būti skirstomi skaidriai, atsižvelgiant į visiems vienodus aiškius kriterijus, todėl manome, kad išskirti vieną ar kitą investicijų projektą ir išimtinai jam skirti finansavimą būtų neteisinga. Balsavimo rezultatai: Už Seimo nario pasiūlymą – 2; Prieš – 8; Susilaikė – 2.
5. ači	Seimo narys J. Pinskus 2022-10-20				Argumentai: Širvintų mieste veikia ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikia tik vienas lopšelis-darželis, kuriame yra 18 grupių, kuriose ugdomi 367 vaikai, šiuo metu į darželį pretenduoja 155 vaikai, tačiau esamoje situacija yra galimybė priimti tik 45 vaikus, ko pasėkoje nėra galimybės Širvintų mieste suteikti ikimokyklinio ugdymo paslaugų visiems to norintiems rajono gyventojams.  Savivaldybė savo lėšomis įrengė dvi papildomas grupes, tačiau esamo ikimokyklinio ugdymo poreikio jos neužtikrina. Problema gali būti sprendžiama pastatant lopšelio-darželio „Boružėlė“ (Vilniaus g. 53, Širvintos) priestatą. Širvintų rajono savivaldybė neturi galimybės įgyvendinti projekto savivaldybės biudžeto lėšomis dėl Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų skolinimosi limitų. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė“ (Vilniaus g. 53, Širvintos) priestato statybai 2023 metų biudžete skirti 1 800 000, 00 eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.	Nepritarti	Argumentai: ŠMSM nėra gavusi Širvintų r. sav.  kreipimosi dėl šio projekto. Vadovaujantis 2020 m. birželio 25 d. LR investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3128, nurodančiu, kad „2. Į Valstybės investicijų programą neįtraukiamos lėšos, skirtos investicijų projektams, kurie nuo 2021 metų yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų nacionalinių plėtros programų priemonių įgyvendinimo planuose“, nauji projektai į VIP neįtraukiami. Investicijų į švietimo infrastruktūrą poreikis savivaldybėse yra didelis. Kadangi ištekliai riboti, jie turėtų būti skirstomi skaidriai, atsižvelgiant į visiems vienodus aiškius kriterijus, todėl manome, kad išskirti vieną ar kitą investicijų projektą ir išimtinai jam skirti finansavimą būtų neteisinga. ŠPP pažangos priemonės „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ finansuojama iš EGADP (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė), siekiama “iki 2030 metų kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti”,  tad siekiant pagerinti mokinių pasieki-mus, sumažinti jų atotrūkį, suvienodinti ugdymo(si) sąlygas, didelė investicijų dalis atiteks pertvarkyti ir pagerinti mokyklų infrastruktūrą . Pagal šią priemonę ŠMSM galėtų skirti lėšas naujų mokyklų statybai. Balsavimo rezultatai: Už Seimo nario pasiūlymą – 2; Prieš – 8; Susilaikė – 2.
6.	Seimo narė I. Kačinskaitė – Urbonienė 2022-10-25				Argumentai: Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenis vartotojų kainų pokytis, lyginant 2020 m. sausio 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį yra 31,9 proc. Atitinkamai, jei apžvelgsime neformaliam vaikų švietimui (NVŠ) skiriamų lėšų dinamiką, pastaruosius 2021, 2022 metus ji nesikeitė ir suplanuotos lėšos 2023 m. išlieka tame pačiame lygmenyje ir yra 17 mln. Eur. Skaičiuojama, kad vidutiniškai šios lėšos padengia 35 proc. mokinių dalyvavimą NVŠ ir tai ne tik nepatenkina esamo vaikų ir jaunuolių poreikio NVŠ, bet taip pat neužtikrina ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų galimybių gauti NVŠ krepšelį. Neabejotinai, apskaičiuotas NVŠ krepšelio dydis, kurio minimali riba yra 15 Eur, o maksimali kompensuojama suma yra 20 Eur, nebeatitinka rinkos realių, nes užsiėmimų kainos pastaruosius metus nuosekliai kilo. Todėl atsižvelgiant į šiuos argumentus, taip pat į tai, kad šiuolaikiniame ugdymo procese ypatingas dėmesys turi būti skiriamas lavinimui už formaliojo švietimo įstaigos ribų, siūloma didinti NVŠ skiriamas lėšas 31,9 proc., kas leistų didinti NVŠ prieinamumą didesniam vaikų skaičiui, taip pat didinti krepšelio viršutines ribas bent iki 25 Eur. Pasiūlymas: Siūloma padidinti NVŠ krepšelį 2023 m. ir vietoje 17 mln. eurų 2023 m. biudžete skirti 22,4 mln. eurų ir tokiu būdu leisti NVŠ krepšeliu pasinaudoti daugiau vaikų, įskaitant ir ikimokyklinio amžiaus vaikus bei didinant NVŠ krepšelio viršutinę ribą bent iki 25 Eur, atsižvelgiant į vartotojų kainų pokytį. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką ir iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Nepritarti	Argumentai: Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai planuojamus skirti aisgnavimus ir įvertinus 2023 m. prioritetus (pedagogų ir tyrėjų darbo vietų patrauklumo didinimas, visapusiška pagalba mokiniams gerinant mokymosi rezultatus  ir mokslo konkurencingumo didinimas), dėl ribotų valstybės finansinių galimybių nėra planuojama didinti neformalaus vaikų švietimo krepšelio finansavimo dėl ribotų valstybės finansinių galimybių. Balsavimo rezultatai: Už Seimo narės pasiūlymą – 6; Prieš – 0; Susilaikė – 7.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2146, Komiteto išvadai ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė:

- LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai papildomai skirti 17 tūkst. Eur darbo užmokesčiui;

- Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomai numatyti 6 mln. Eur mokinių pavėžėjimui organizuoti;

- Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomai numatyti 8 mln. Eur, kurie būtų skirti investicijoms į ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo savivaldybėse plėtrą.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2022-10-26				Argumentai: LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai darosi sunku užtikrinti tinkamą skundų nagrinėjimo procesą, nes, dėl žemo atlyginimo, kvalifikuoti specialistai nesirenka darbo šioje Tarnyboje. Nuo 2021 m. spalio mėn. iki dabar konkursas užimti vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas buvo skelbtas 10 kartų: konkursas neįvyko dėl to, jog nebuvo kandidatų arba kandidatai neatvyko į konkursą. Nuo 2022 m. vasario mėn. iki dabar konkursas užimti patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas buvo skelbtas 8 kartus: daugiausia atvejų, kad konkursas neįvyko dėl to, jog nebuvo kandidatų, keli atvejai – kandidatai neatitiko bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, o vienas atvejis – atsisakė eiti valstybės tarnautojo pareigas ir nėra kitų pretendentų, surinkusių 6 ar daugiau balų. Atsižvelgiant į tai, kad skundų nagrinėjimas dėl galimų akademinės etikos pažeidimų priskirtinas prie sudėtingų klausimų dėl teisinių veiklų pobūdžio ir atsižvelgiant į teisininkų darbo užmokesčio didelį tarpsektorinį konkurencingumą, būtina didinti minėtų specialistų (pretendentų į minėtas pareigybes) darbo užmokestį siekiant jų suinteresuotumo darbu Tarnyboje ir Tarnybos veiklos kokybės užtikrinimo. Kitu atveju, Tarnybos veikla – skundų dėl galimų akademinės etikos pažeidimų nagrinėjimas – netrukus taps iš esmės neįgyvendinama. Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai papildomai skirti 17 tūkst. eurų, kurie būtų skirti darbuotojų darbo užmokesčiui. Lėšų šaltinis: MTEP numatytos lėšos.	Pritarti	Pritarta bendru sutarimu.
2.	Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2022-10-26				Argumentai: Siekiant paskatinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką pagal pakeistas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles (LRV 2011-06-29 nutarimas Nr. 768 su vėlesniais pakeitimais), būtina padėti savivaldybėms organizuoti mokinių pavėžėjimą į toliau nuo namų esančias švietimo įstaigas. Valstybė ilgą laiką rėmė šios funkcijos įgyvendinimą centralizuotai įsigydama ir perduodama savivaldybėms geltonuosius autobusus, todėl būtiną šią paramą toliau tęsti. Pasiūlymas: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomai numatyti 6 mln. Eur mokinių pavėžėjimui organizuoti. Lėšų šaltinis: Skolintos lėšos, valstybės rezervo lėšos.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: Už – 8; Prieš – 0; Susilaikė – 5.
3.	Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2022-10-26				Argumentai: Spalio 5 d. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo pateikta ŠMSM informacija, kad siekiant įgyvendinti Švietimo įstatymo nuostatas dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo užtikrinimo, planuojamos 27,7 mln. Eur. vertės investicijos į ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą. Patvirtintos regioninės pažangos priemonės, įtrauktos į Švietimo plėtros programą ir Regionų plėtros programą, Nr. Nr. 12-003-03-01-23 (RE) „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams“ finansavimo gairės. Priemonė bus finansuojama pagal 2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programą. Nėra aišku, ar 27,7 mln. Eur bus investuojami iki pat 2027 m., ar per trumpesnį laikotarpį. Taip pat nėra aišku, kokios konkrečios išlaidos numatomos 2023 metais, nes jau nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visi keturmečiai turi turėti galimybę lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas savo savivaldybėse. Seimo priimti įstatymai turi būti įgyvendinami, todėl būtina tam reikalingas lėšas numatyti valstybės biudžete jau 2023 metais. Pasiūlymas: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai papildomai numatyti 8 mln. eurų, kurie būtų skirti investicijoms į ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo savivaldybėse plėtrą (naujų įstaigų/priestatų projektavimo darbams). Lėšų šaltinis: Gautos viršplaninės valstybės biudžeto pajamos ir skolintos lėšos, valstybės rezervo lėšos.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: Už – 8; Prieš – 0; Susilaikė – 5.

7. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė – 1.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Žukauskas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

(Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)