LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 119
STENOGRAMA
2017 m. lapkričio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame 2017 m. lapkričio 16 d. (ketvirtadienio) plenarinį rytinį posėdį. Skelbiu pradžią. Prašome registruotis. (Gongas)
Dėkojame. Užsiregistravo 83 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. kovo 10 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiamieji kolegos, pirmasis darbotvarkės klausimas – mūsų darbotvarkės tvirtinimas. Ar turite pasiūlymų? Pasiūlymų nematau. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
10.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų Laisvės premijos paskyrimo Nijolei Sadūnaitei“ projektas Nr. XIIIP-1366 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų Laisvės premijos paskyrimo Nijolei Sadūnaitei“ projektas Nr. XIIIP-1366. Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį pateikti Seimo nutarimą.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, pateikiu nutarimą. Pagal Laisvės premijos įstatymo 2 straipsnio nuostatas pretendentą premijai gauti atrenka Laisvės premijų komisija. Laisvės premijų komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu 2017 metų Laisvės premiją siūloma paskirti laisvės gynėjai, politinei kalinei N. Sadūnaitei. Premija būtų įteikta Laisvės gynėjų dieną 2018 m. sausio 13 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas nenorite klausti. Pirmininkas viską pasakė labai nuosekliai ir išsamiai. Dėkojame Pirmininkui.
V. PRANCKIETIS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo. A. Navickas. Prašau, kolega.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Džiaugiuosi, kad nėra daugiau nuomonių, bandysiu labai trumpai. Visi, kas pažįsta sesę Nijolę, man atrodo, šiuo atveju gali tiktai pasidžiaugti… Aš suprantu, kad ne jai reikia premijos, nes tikrai daug kartų pabrėžė, bet mums patiems gydant atmintį, tai čia būtų nepaprastai geras dalykas. Šiuo atveju tik pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašome balsuoti, kolegos, po pateikimo.
Balsavo 99 Seimo nariai: 99 Seimo nariai pritarė po pateikimo Seimo nutarimui.
Gerbiamieji kolegos, galvodama apie šitą balsavimą, mūsų bendrą sutarimą, vienbalsį balsavimą, Seimo Pirmininkui prašant, prašome visų jūsų pritarimo ypatingai skubai ir šiandien priimti šį Seimo nutarimą. Galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
Svarstymas. Norinčių dalyvauti diskusijoje yra? (Šurmulys salėje) Nėra. (Balsas salėje: „Yra, yra.“) Yra? P. Gražulis. (Balsai salėje) Diskusija nebus vykdoma, nes kolegos atsisako. Po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu.
Priėmimas. Keturi už, keturi prieš. Pastraipsniui. Turime 1 straipsnį. Paskelbiame, jog tai politinė kalinė, laisvės gynėja N. Sadūnaitė, ir jai suteikiama 2017 metų Laisvės premija. 1 straipsnį galime priimti? Galime.
O 2 straipsnis, ką ir minėjo gerbiamasis Seimo Pirmininkas, kad Laisvės premiją įteiktume Laisvės gynėjų dieną 2018 m. sausio 13 d. Galime priimti? Nuomonė už. Norite kalbėti, kolegos? (Balsai salėje) Norite kalbėti. P. Gražulis – nuomonė už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš džiaugiuosi, kad man teko pažinoti sovietmečiu N. Sadūnaitę, dalyvauti antitarybinėje veikloje kartu su ja. Ji mums buvo žiburys. Ji mus įkvėpė savo narsa, savo drąsa. Ji kėlė Lietuvos dvasią, ypač žadino jaunimo dvasią, kad Lietuva siektų, kad atgautume nepriklausomybę. Buvo drąsi, be kompromisų moteris, vienuolė. Sveikinu visą Seimą, ypač komisiją, kad vienbalsiai nusprendėme paskirti šiai moteriai, mūsų didvyrei, Laisvės premiją. Ačiū visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – nuomonė už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai kas piktinasi, kad mes šnekame, bet vis dėlto, aš manau, kad tos kalbos reikalingos, kad ir pagerbtume šitą asmenį. Aš nesu labai jaunas ir prisimenu dar sovietmečio laikus, kai klausydavausi „Amerikos balso“. Aš atsimenu tuos laikus, kai ir mano senelis klausydavosi kartu su manimi „Amerikos balso“, ir jau nuo tada mes girdėdavome N. Sadūnaitės pavardę. Jau tada aš ją įsidėmėjau. Jau tada ji buvo persekiojama ir žinoma tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai moteris, kuri buvo laisva net nelaisvame režime. Nedaug buvo tokių žmonių, kurie sau leido tokią prabangą būti laisvi, nors reikėjo sėdėti lageriuose. Aš tikrai manau, kad ji verta šios premijos ir labai pritariu šiam sprendimui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kaip istorikas galėčiau daugiau pasakyti apie N. Sadūnaitę, žmogų, kuris buvo vienas pagrindinių ryšininkų patenkant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“ į Vakarus. Tačiau man irgi teko ją labai seniai pažinti. Tai pirmiausia yra jautrus žmogus, kuris rūpinasi visais nuskriaustaisiais. Tais žmonėmis, apie kuriuos mes galime turėti netgi labai skirtingas nuomones, bet vis tiek ji vykdo savo pareigą taip, kaip mano esant reikalinga. Tai aš labai pritariu šiam Seimo nutarimui ir kviečiu jį priimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas. Prašau, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, šiandien Tarptautinė tolerancijos diena. Ir aš tikrai džiaugiuosi, kad, atrodo, vienareikšmiškai sutarėme ir pritarėme N. Sadūnaitės kandidatūrai be jokių ideologinių ar partinių skirtumų ar tuo labiau rietenų.
Laisvė neturi ideologijos. Ji gali būti krikščioniškai, liberaliai ar socialdemokratiškai paremta. Aš sakyčiau, laisvė savaime yra ideologija, pati iš savęs, nepaisant kokių nors kitų ideologinių atspalvių. Tai tikrai vertiname mano kartos žmones. Manau, ir jaunosios kartos žmonės žino, prisiminti neprisimena, bet žino N. Sadūnaitės veiklą gūdžiame sovietmetyje ir mes tai turime įvertinti kaip didžiulį įnašą lietuvių tautos laisvės procese. Aš esu įsitikinęs, kad ir liberalų balsai šiandien atitenka N. Sadūnaitei.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, už išsakytas mintis. Kviečiu balsuoti. Priėmimas – Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų Laisvės premijos paskyrimo Nijolei Sadūnaitei“. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti ir truputį dėmesio.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių. Ir vienbalsiai 113 pritarė Seimo nutarimui „Dėl 2017 metų Laisvės premijos paskyrimo Nijolei Sadūnaitei“. (Plojimai) Ačiū, gerbiamieji kolegos. Ačiū, Laisvės premijų skyrimo komisijai, Seimo Pirmininkui, kuris teikė šį Seimo nutarimą. Iš tiesų, Tarptautinė tolerancijos diena parodė, ką ir pastebėjo kolega, mes mokame būti vieningi ir priimti labai atsakingus sprendimus. Dėkoju. Skelbiu Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-1366) priimtą. (Gongas)
10.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Edmundo Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-1305(2) (svarstymas ir priėmimas)
Mielieji kolegos, kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Edmundo Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-1305(2). Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P. Urbšį pateikti komiteto išvadą.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bendru sutarimu pritarė siūlomam kandidatui
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Norinčių kalbėti nėra. Norėčiau atsiklausti gerbiamojo kandidato E. Sakalausko, ar jūs norėtumėte dar tarti žodį? Jūs turite tokią teisę svarstymo metu. Ne.
Nuomonė už, nuomonė prieš svarstymo metu neteikiama.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Dėl priėmimo keturi – už, keturi – prieš. Nuomonė už – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, taip jau yra nutikę, kad man teko su E. Sakalausku dirbti Mykolo Romerio universitete, ir ne taip trumpai, kartu, buvome kolegos. Kaip kolega aš jį pažįstu kaip puikų teisininką, gerą profesionalą ir gerą žmogų. Drįsčiau rekomenduoti į šitą poziciją ir visai džiugu, kad jis buvo pasirinktas ir pasiūlytas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Mielieji Seimo nariai, prašome balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Edmundo Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai. Vienbalsiai 104 pritarė Seimo nutarimui „Dėl Edmundo Sakalausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“. (Gongas) Dėkoju, kolegos. Primenu, kad 15 valandą vyks prisaikdinimas.
Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Atsiprašau, gerbiamoji pirmininke, prašau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKĖ. R. Tamašunienė balsavo už. Dėl protokolo užrašome.
10.13 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 16 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-998(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Bankų įstatymo Nr. IX-2085 16 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-998(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nebuvo gauta. Yra du straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. Ir 2 straipsnį galime priimti. Norinčių kalbėti dėl įstatymo nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 103 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-998(2) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 18, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4441(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIP-4441(2), tai sujungti projektai Nr. XIIP-4441 ir Nr. XIIIP-510. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 18, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4441(2).
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimta. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimta. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimta. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimta. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimta. 10 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimta. Ir 25 straipsnis „Mediacija“. Pasiūlymų taip pat nėra gauta. Galime priimti? Priimta. 26 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimta. 27 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimta. 11 straipsnis kaip tik ir mini apie papildymą 271 straipsniu. Dėl jo pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimta. Ir 12 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas“. Galime priimti? Priimta.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 97, prieš ir susilaikiusių nėra. Vienbalsiai priimtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. (Gongas)
10.17 val.
Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-273(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6a klausimas – Baudžiamojo kodekso 220 ir 221… A. Širinskienė. Atsiprašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog norėčiau frakcijos vardu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Jūs prašote pertraukos iki kito posėdžio dėl šito ir dėl lydimojo?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl lydimojo taip pat.
PIRMININKĖ. Administracinių nusižengimų?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog norėtume dar pasigilinti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, frakcijos vardu yra prašoma pertraukos iki kito posėdžio, vadinasi, iki vakarinio posėdžio. Ar galime bendru sutarimu pritarti dėl prašomos pertraukos? Galime pritarti bendru sutarimu iki kito posėdžio, o tai reiškia, kad šiandien vakariniame posėdyje svarstysime. (Balsai salėje) Prašote balsuoti? Prašau. Kas už tai, kad pritartume Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos prašymui Baudžiamąjį kodeksą ir lydimąjį Administracinių nusižengimų kodeksą nukelti iki kito, o tai reiškia iki vakarinio posėdžio šiandien?
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 99: už pertrauką 59, prieš – 12, susilaikė 28. Skelbiama pertrauka iki vakarinio posėdžio.
10.19 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 76, 168, 484, 485, 491, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 4841 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4836(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIP-4836(2), tai sujungti Nr. XIIP-4099 ir Nr. XIIP-4836. Administracinių nusižengimų kodekso 76, 168, 484, 485, 491, 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 4841 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4836(2). Priėmimas. Galima pastraipsniui? Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl 6 straipsnio gautas Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Pritarėme komiteto ir Teisės departamento pasiūlymui. Visą 6 straipsnį galime priimti? Galime priimti. 7 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
8 straipsnis – įsigaliojimas. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Galime pritarti? Visą 8 straipsnį galime priimti? Galime.
Nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – M. Majauskas. Prašom. Nuomonė prieš – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Čia dėl Administracinių nusižengimų kodekso, taip? Aš tiesiog norėjau atkreipti dėmesį, grįždamas prie mūsų ankstesnės diskusijos, jog mes pilnamečius asmenis čia labai nesudėtingai padarysime nusikaltėliais. Mano supratimu, tokia nuostata bus sunkiai įgyvendinama ir policija tikrai nesiryš bausti, suprasdama visą situaciją. Viena vertus, norai ir tikslai galbūt prasmingi, bet dėl paties įgyvendinimo turiu tam tikrų abejonių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Armonaitė nori išsakyti nuomonę prieš. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Iš tikrųjų mes tokiais sprendimais stumiame į pogrindį, stumiame į šešėlį žmones, stumiame į šešėlį verslą. Šis Seimas, deja, tai sėkmingai daro. Man lygiai taip pat kyla labai daug abejonių ir, tiesą sakant, nerimo, kaip bus įgyvendinti šitie draudimai ir šitas reguliavimas. Kviečiu balsuoti prieš ir nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji, dar vienas, norintis kalbėti – E. Gentvilas. Suteikiu žodį. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Neanalizuosiu šito įstatymo projekto, bet tik pateiksiu tokią ganėtinai komišką, bet labai realistišką situaciją. Dvidešimtmetė jauna moteris gyvena su 20 metų neturinčiu savo vyru, ta moteris nusiperka alaus ir vakare su vyru išgeria. Tebūnie tai vynas ar šampanas. Kaip jūs įlįsite į tą šeimą, išanalizuosite nusikaltėlišką veiklą, demaskuosite šitą jauną moterį, kuri perdavė nepilnamečiui, 20 metų neturinčiam savo vyrui, galbūt ir savo vaiko tėvui… parneš alaus į namus? Iki kokių absurdų mes einame.
Visa esmė yra ta, kad žmogus tarp 18 ir 20 metų pagal visus kitus standartus yra pilnavertis valstybės pilietis su visomis pareigomis, teisėmis ir prievolėmis. Štai šiuo atveju jūs padarote absurdiškai komišką, tačiau, pabrėžiu, realistišką situaciją. Aišku, aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Matydamas bendrą įstatymo projekto vaizdą, aš pasigedau valdančiosios daugumos pasisakymų už. Vis dėlto daugybė iniciatyvų, kurios anksčiau buvo priimtos, buvo valdančiosios daugumos. Dabar aš nežinau: ar jūs supratote, kad kai kurie projektai nėra praktiškai įgyvendinami, ar kas atsitiko. Šiuo atveju yra čia gerų dalykų, yra absoliučiai neįgyvendinamų dalykų. Aš matau, kad žūklės ant ledo mėgėjams čia yra vienas iš apribojimų, jiems atsiranda nauja bauda. Dar siūlyčiau pagalvoti apie medžiotojus. Tikrai yra problemų, nes čia, šalia automobilių salonų, galima būtų įrašyti kokias nors medžiotojų trobeles ir visa kita. Taigi siūlau plėsti, nesustoti ties šiuo įstatymo projektu.
Vis dėlto, valdantieji, jūs už ar tiesiog tylite?
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam kolegai, kuris sugebėjo sugudrauti ir išsakyti paklausiančią nuomonę. Tačiau vis tiek, gerbdama K. Glavecko norą pasisakyti, suteiksiu jam žodį pasakyti savo nuomonę. O jeigu Seimo nariai salėje sutiktų paklausyti… (Skambina varpeliu)
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, labai įsiaudrinome mes visi. Bet iš tikrųjų, kalbant rimtai, tokios baudžiamosios priemonės dažniausiai nieko neišsprendžia. Jų didinimas yra iš tikrųjų laisvių apribojimas, o laisvės, šiaip ar taip, daugiausia trūksta mūsų verslui, žmonėms ir visiems kitiems. Kai mes siunčiame žinią, kad vaikai – suaugę, 20 metų – negalės alaus pirkti ar dar ko nors ir už tai jie bus baudžiami, gaudomi ir t. t., ir panašiai, tai mes iš tikrųjų sakome, kad viską tą patį darykite, tik kavokitės. Pasikavoję darykite, ką norite.
Mano supratimu, toks įstatymo projektas tiesiog ne šių dienų, t. y. XVIII ar XIX amžiaus, ar XVI amžiaus, inkvizicijos laikų, kada Bažnyčia draudė melstis ar dar ką nors daryti. Aš manau, kad mes iš tikrųjų turėtume… Asmeniškai aš nepritarsiu šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Apsispręskime ir balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 103 Seimo nariai: už – 85, prieš – 7, susilaikė 31. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4836(2) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Vandens įstatymo Nr. XIII-474 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4837(2) (priėmimas)
Lydintis šį įstatymo projektą – Vandens įstatymo Nr. XIII-474 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4837(2). Yra du straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Pasiūlymų nėra. Galime priimti. 2 straipsnis. Yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė ir siūlo, kad įstatymas būtų priimamas, įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d., o savivaldybių tarybos iki 2017 m. gruodžio 29 d. patvirtintų įstatymo 1 straipsnyje nurodytus teisės aktus. Galime pritarti komiteto nuomonei ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui? Galime pritarti. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Gali kalbėti keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 83, prieš – 4, susilaikė 19. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4837(2) priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1044(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1044(3). Priėmimas. Pastraipsniui. Du straipsniai. Pasiūlymų dėl 1 straipsnio nebuvo gauta. Galime priimti? Galime priimti. 2 straipsnis – įsigaliojimas nuo 2018 m. balandžio 2 d. Galime priimti, nes pasiūlymų nebuvo gauta? Galime priimti.
Nuomonė už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Labai sveikintinas premjero pateiktas projektas ir biurokratizmo frazės apibrėžimas Viešojo administravimo įstatyme. Labai norėtųsi, kad vieningai priimtume jį, bet kartu ir laikytumės gerųjų antibiurokratizmo tradicijų, nes kai šis įstatymas buvo pateikiamas vieną ketvirtadienį, ateinantį savaitgalį ir po savaitgalio antradienį jau buvo priimtas sprendimas dėl visuotinio turto deklaravimo, kas yra totalus biurokratizmas. Labai džiaugiuosi, kad Vyriausybė šią savaitę per posėdį nepritarė visuotiniam turto deklaravimui, nes žmogus, kuris jau vieną kartą, arba valstybė, kuri jau vieną kartą yra surinkusi savo registruose informaciją, neturėtų prašyti žmonių dar kartą ją pateikti. Aš labai sveikinu tokį Vyriausybės vadovo teiktą projektą. Labai linkiu laikytis antibiurokratinių tradicijų ir toliau ryžtingai pasisakyti prieš kiekvieną valdančiųjų ir koalicijos partnerių iniciatyvą didinti biurokratiją. Kviečiu palaikyti projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 106 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 4. Viešojo administravimo įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Laba diena, gerbiami kolegos.
10.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1374 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 14-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1374. Pranešėja – Seimo vicepirmininkė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti Seimo nutarimą, kuris labai atsakingai buvo derintas su frakcijomis, nuoširdžiai dėkoju frakcijų seniūnams. Yra pakeitimų, kuriuos lėmė vienos naujos frakcijos atsiradimas ar tiesiog persiskyrimas, tai kartu paskatino pasižiūrėti, kaip galbūt galime labiau išgirsti Seimo narių pageidavimus. Todėl teikiu pakeitimą, kuris yra toks: Audito komitete iš devynių narių liko septyni, Biudžeto ir finansų komitete – iš trylikos į dvylika, Kaimo reikalų komitete – iš dešimties į devynis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete – iš dešimties į vienuolika, Socialinių reikalų ir darbo komitete – iš dešimties į dvylika, Sveikatos reikalų komitete – iš dešimties į vienuolika, Švietimo ir mokslo komitete – iš vienuolikos į dvylika, Teisės ir teisėtvarkos komitete – iš devynių į dešimt, Užsienio reikalų komitete – iš devynių į aštuonis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete – iš vienuolikos į dešimt, Žmogaus teisių komitete liko septyni, Kultūros komitete – septyni, Ekonomikos komitete – trylika ir Aplinkos apsaugos komitete liko dešimt ten norinčių ir gebančių dirbti narių. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Paklausti jūsų užsirašė septyni Seimo nariai. Klausia Seimo narys K. Glaveckas. Ruošiasi A. Salamakinas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pirmininke, iš tikro tokio pasjanso dėliojimas reikalauja labai daug darbo, aš tuo neabejoju. Sakykite, ar jūs esate tikra, kad dabartiniu metu visos kortų kaladės išdėliojimas bus galutinis, kad dar kas nors nepasikeis, pavyzdžiui, vėl kas nors atskils ir vėl reikės iš naujo pasjansą dėlioti? Kaip jūs galvojate išvengti ateityje tų kortų kaladės perdalinimų? Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielasis mano kolega, žinoma, neišvengsime, nes natūralu, kad galimi tam tikri pokyčiai, kolegos pareikš savo pageidavimą dirbti viename ar kitame komitete, o gal dar susikurs naujos frakcijos. Taigi viskas priklauso nuo mūsų pačių. Bet dabar įvertinę, kad yra dar viena frakcija, mes turime tai padaryti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Salamakinas. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiama pirmoji pavaduotoja, Statutas numato, kad frakcijos turi laikytis proporcinio atstovavimo principo. Dėl kai kurių vietų, aš matau, to nėra padaryta. Su kuo tai sietina?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų jūs puikiai žinote, kad buvo stengiamasi daryti maksimaliai, kiek tai įmanoma. Tokių neatitikimų galbūt būtų galima įžvelgti (tuoj peržvelgiu komitetus) tik viename Sveikatos reikalų komitete, kur valstiečių kvota yra 4,5, o dirba 5 Seimo nariai, nes yra kitos frakcijos, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, laisva vieta. Tai toks pakeitimas, kuris galbūt neatitinka… Švietimo ir mokslo komitete Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kvota – 4,85, o dirbs 6 Seimo nariai, tai vėl mes turime sutarimą su Socialdemokratų frakcija, kuri turi kvotą 1,02. Iš tikrųjų tai yra suderintos pozicijos, nes siekiama, kad tie žmonės, kurie nori dirbti tame komitete, galėtų tenkinti savo pageidavimus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, Rima, jūs jau truputį apie tai ir kalbėjote. Dabar aš taip pat turiu klausimą dėl Švietimo ir mokslo komiteto. Valstiečiams tarsi priklausytų mažiau, o metate didžiules, milžiniškas pajėgas iš kitų komitetų į Švietimo ir mokslo komitetą. Sakykite, kas vis dėlto paskatino tokį dėmesį skirti Švietimo ir mokslo komitetui, sakyčiau, net ne visai proporcingai, ir daug narių įkelti? Ar laukia kokios naujos reformos, naujos idėjos?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Jūsų labai puikus klausimas. Iš esmės jūs puikiai žinote, kad Seimo patvirtintoje programoje švietimas yra prioritetinis mūsų tikslas, laukia daug aukštųjų mokyklų, universitetų reformų ir yra mūsų įgyvendinamos programos tikslai, kuriuos esame pasitvirtinę. Manau, kad tą įgyvendinti mes tikrai gebėsime komitete, nes buvo ir dirbo vienuolika, tik vienu nariu dabar turime didesnį bendrąjį skaičių, palyginti su prieš tai buvusio komiteto veikla. Kai komiteto veikla papildomai užsiima kiti kolegos, tai iš tikrųjų galima tik jiems padėkoti už nusiteikimą ten dirbti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Adomėnas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiama prelegente, komiteto darbas vyksta sklandžiau, kai balsavimas gali vykti lengvai ir neprireikia invokuoti pirmininko prerogatyvos, todėl tradiciškai formuojant komitetus orientuojamasi į nelyginį narių skaičių. Dabar 7 iš 15 komitetų, o jeigu atmesime Europos reikalų komitetą, kur skaičius yra fiksuotas, tai pusė komitetų turi lyginį narių skaičių. Man atrodo, kad tai yra tiesiog prasto darbo rodiklis. Kitaip tariant, jūs nepasirūpinote, kad būtų patogus darbui skaičius. Ar neatrodo, kad nereikėtų teikti, geriau kruopščiau pagalvoti, o vis dėlto pateikti visus komitetus, kur būtų nelyginiai skaičiai?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už jūsų klausimą. Jūsų nuomone, kad taip dirbtų, ko gero, būtų geriau, jeigu būtų nelyginis. Aš labai tikiu, kad dažnai komitetai balsuoja bendrai sutarę, išdiskutavę ir ne skaičius lemia, o mūsų įstatymų projektai, kuriuos svarstome, pasiūlymai. Tad orientuotis vien tik į skaičių būtų pernelyg neatsakinga.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Kamblevičius. Ruošiasi S. Gentvilas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų labai svarbūs komitetai. Kadangi aš, kaip buvęs žemdirbys… Man net keista ir aš galvojau pradžioje, kad Kaimo reikalų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių neprižiūri, bet iš tikrųjų jūs sumažinot Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų narių skaičių. Nejaugi valstiečiai jau nusigręžė visiškai nuo kaimo, kad nenori daugiau atstovauti tiems žmonėms?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gražus jūsų klausimas. Nenusigręžė, labai atsakingai dirbo ir dirbs Kaimo reikalų komitete, tačiau, žinote, labai sudėtinga būti ir gražia, ir protinga. Šiuo atveju jūs norite, kad atitiktų ir kvotas, jos nebūtų viršytos, ir didesnis skaičius Seimo narių dirbtų. Šiuo atveju Kaimo reikalų komitete valstiečiams priklauso 3,64 kvota, o dirbs 4 valstiečiai, labai atsakingi ir jūs juos pažįstate. Džiaugiamės, kad jūs dirbsite tame komitete taip pat. Tikiu, kad Kaimo reikalų komiteto tematika bus ir toliau labai atsakingai nagrinėjama ir problemų nebus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi M. Navickienė.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju Pirmininkui. Pats esu Aplinkos apsaugos komitete ir labai ačiū, kad nedarote jokių pakeitimų, nes jūsų kolegos tikrai kompetentingi ir tik pagiriamaisiais žodžiais galiu atsiliepti. Bet kaimo reikalų ir jūsų pačios partijos pavadinime „Valstiečių“… Jūs darote Kaimo reikalų komitete esminius pokyčius – ne tiktai mažinate komiteto narių skaičių, bet ir išbraukiate žemės ūkio ministrą, kaip Seimo narį, iš komiteto sudėties, kas yra visiška antilogika. Atsakydama gerbiamam V. Kamblevičiui, jūs sakote, kad tik pagerės darbas, bus daugiau, bet susišnekėjimo tik sumažės. Kur yra logika išbraukti jums atstovaujantį ministrą iš jo šakinio komiteto?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Tai nėra būtinybė, kad ministrai dirbtų tuose komitetuose. Jūs žinote, kad A. Veryga dirba Audito komitete. Taip, iš tiesų komitetai dažnai kviečia ministrus, ir aš manau, kad B. Markauskas dalyvaus jūsų posėdžiuose. Aš čia nematyčiau priežasties darbui pablogėti, o kaip tik galbūt atsiras dar platesnis matymas ir galimybė ir ministrui aktyviai dalyvaujant Ekonomikos komiteto veikloje. Ekonomika ir kaimo reikalai taip pat labai reikalauja atsakingo darbo.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė M. Navickienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Monikos nėra?
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai. Išsitrynė. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. (J. Olekas: „Pirmininke, ar galima po balsavimo?“) Po balsavimo. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Ačiū, gerbiama vicepirmininke, už pristatymą, bet jums turbūt netyčia išsprūdo, kad sunku būti gražiai ir protingai. Aš Seime matau daug kolegių – ir gražių, ir protingų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, svarstymas. Ar galime pritarti po svarstymo taip pat bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Motyvai. V. Rinkevičius – motyvai už.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Seimo darbas yra nenutrūkstamas besikeičiantis procesas ir visada buvo ir bus jame pasikeitimų. Mūsų darbe lemia ne kiekybė, o kokybė. Įstatymų leidimas – labai atsakingas ir svarbus darbas. Čia ar daugiau, ar mažiau žmonių tai darys, turbūt nėra taip svarbu. Svarbu, kad tai būtų atsakingai ir profesionaliai padaryta. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kadangi dalyvavau ir Seniūnų sueigoje, ir derybose, jaučiu būtinybę išsakyti, kad iš tikrųjų priėmėme sprendimą, kuris šiandien leidžia pateikti komitetų sudėtis, tačiau tos proporcijos, kurios buvo pastebėtos mano kolegų, kad ne visuose komitetuose atstovaujama pagal proporcijas, kelia tam tikrų abejonių, todėl balsuojant susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, politinėje analizėje yra toks terminas – gerrymandering. Jis reiškia, kad apygardų ribos yra perbraižomos taip, kad perbraižytojams jos būtų politiškai parankesnės ir padėtų laimėti rinkimus. Tai, ką mes matome čia, yra gerrymandering Seimo komitetų sudėties. Komitetų sudėtys ir ribos yra perbraižomos taip, kad valstiečiai ir žalieji, kurie realiai neturi daugumos Seime, galėtų išlaikyti persvarą komitetuose.
Ko vertas toks perbraižymas, matome iš pristatymo. Sakoma, kad nenatūraliai padidintas Švietimo ir mokslo komitetas iki 12 narių (po Europos reikalų komiteto tai yra didžiausias kartu su Socialinių reikalų ir darbo komitetu) atspindi švietimo prioritetą. Jeigu tai ne sofistika ir demagogija, tai aš nežinau, ką tie terminai reiškia, nes kai, kylant biudžetui, BVP ir biudžeto dalis, skiriama švietimui ir mokslui, mažėja ir mažėja dramatiškai, tuo metu sakyti, kad švietimo prioritetas atspindimas tuo, kad didinamas komiteto narių skaičius, man atrodo, yra pasityčiojimas iš mūsų mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų. Ačiū. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš kaip kolega M. Adomėnas tikrai neįžvelgiu sąmokslo teorijų. Aš pirmiausia noriu padėkoti rengusiems šitas pertvarkas, nes yra 141 žmogus, 141 noras ir juos visus suderinti iš tikrųjų yra labai sunku. Taigi aš manau, kad gerbkime darbą tų, kurie atliko iš tikrųjų milžinišką darbą. Taigi aš siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, aš visiškai sutinku su ta teze, kad valdančioji dauguma, neturėdama daugumos, nori turėti daugumą komitetuose ir tada užsiima visokiomis gudriomis parašiutų nuleidimo procedūromis – visiškai aukoja savo bet kokią įtaką Audito komitete. Kitaip sakant, valstybėje viskas gerai, ar ne? Tiesiog akivaizdu, kad uždangsto skyles kituose komitetuose, kuriuose trūksta valdančiųjų, aukoja žmones iš Audito komiteto ir palieka ten tik du valdančiųjų atstovus.
Dabar pasižiūrėkime, kas čia pasikeičia, lyginant su dabartine situacija? „Tvarka ir teisingumas“ nedaro nė vienos rokiruotės, nė vieno pakeitimo. Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga nedaro nė vienos rokiruotės. Mišri grupė padaro dviejų žmonių perkėlimą, nes atsirado M. Bastys, pasikeitė sudėtis. Socialdemokratinės abidvi frakcijos dėl sudėties pasikeitimo, natūralu, irgi padaro po tris rokiruotes. Liberalų sąjūdis – vieną, turėdami visiškai tam teisę. Tėvynės sąjunga – 31 asmenį turinti frakcija – padaro irgi tik vieną pakeitimą. Valstiečiai, kurių nesikeitė frakcijos sudėtis, jokių pokyčių – nei padaugėjo, nei sumažėjo, padaro dešimt rokiruočių. Tai yra dešimties žmonių permetimas į kitus komitetus. Akivaizdžiai čia jūs norite užsitikrinti ir dar žiūrite, kad opozicija nelanksti, ką tose derybose, vadinkime, teko išgirsti, kad mes nenorime kaip nors pakeisti taip, kaip valdantiesiems būtų pigiau. Mes norime pasakyti – mes nesame jūsų tarnai. Mes esame jūsų kolegos ir čia jūs turite problemų, kaip išdėstyti savo žmones po komitetus.
Nepaisant to, noriu padėkoti Seimo vadovybei ir R. Baškienei už bendrą darbą, kuris iš principo šiaip jau buvo konstruktyvus, tačiau turiu pasakyti: aš balsuojant susilaikysiu.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš žiūriu į šitą reikalą labai paprastai. Parlamentarizmo tradicija yra tokia, kad valdantieji, kad ir kokiame parlamente būtų, stengsis užtikrinti daugumą ir esminiuose komitetuose, ir įtaką sprendimams tuose komitetuose. Tai yra natūralu. Taip yra daroma visuose parlamentuose. Jeigu mes, opozicija (o aš esu opozicijos atstovas), nesame pasirengę kaip nors tą daugumą keisti, mes turime suteikti teisę taip ir elgtis. Čia nėra ko piktintis. Tai yra natūrali jų elgsena. Čia aš niekuo absoliučiai nesistebiu. Jie elgiasi natūraliai ir mes jų vietoje elgtumės taip pat.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Prisiminiau amžinąjį atilsį R. Sikorskio žodžius, kad „lietuviai – tai tauta, kurią kaip jaučius veda ir skerdžia“. Aš net nepritariu profesoriui K. Masiuliui. Tam ir yra parlamentinės frakcijos, ir dauguma, mažuma. Aš suprantu, kad dauguma visada nori turėti preferencijas. Viskas gerai. Mes nesiginčijame. Bet aš tikrai negaliu balsuoti už vien todėl, kad kaip tik dauguma turėtų rodyti pavyzdį skaitydama Statutą. Statute aiškiai parašyta apie kvotas. Komitetuose vietos skirstomos pagal kvotas. Galiu tikrai daryti išvadą, kad Seimas serga, nes valstiečių ten vienu žmogumi per daug. Galvojame, kad taip išgelbėsime, ir Seimas bus sveikesnis. Aš manau, ne taip reikėtų daryti. Vis dėlto reikėtų atsižvelgti į kolegų siūlymus ir ieškoti sutarimo, nes kai kas turi kvotą, bet negauna, o kai kas neturi. Tas pats Švietimo ir mokslo komitete – vietoje keturių net šeši valstiečiai ir žalieji. Tai gerbkime pirmiausia savo dokumentus, kuriais mes turime vadovautis, nes tai nepaskutinis sprendimas. Tų sprendimų bus ir bus kas dieną. Mus kritikuoja už per didelį darbingumą ir per didelį kiekį įstatymų. Tai turėkime šitą omeny, kad visa tai gula į bendrą katilą.
PIRMININKAS. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji, iš tikrųjų mes turime pripažinti, kad yra valdančioji dauguma ir yra opozicija. Tai, kad mes galime turėti skirtingas nuomones, akivaizdu. Ir kad galime siekti, kad tos nuomonės būtų, kaip sakoma, vienu ar kitu atžvilgiu priimtos, įsiklausyta – irgi natūralu. Čia buvo suformuluotas toks teiginys, kad bandoma sudaryti daugumą neturint daugumos. Man atrodo, tai yra aukščiausia parlamentarizmo viršūnė, kai vis dėlto yra padaroma taip, kad tarsi neturint daugumos sudaroma dauguma, pasiekiamas tas konsensusas, kuris yra reikalingas tam, kad priimtų sprendimą, ir priimami tie kompromisai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri debiutavo politiniame lauke, vis dėlto parodė labai brandžią savo politinę elgseną kaip parlamentinė politinė jėga.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Kviečiu apsispręsti balsuojant.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 67, prieš – 3, susilaikė 44. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1374) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1375 (pateikimas ir svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1375. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, mes patvirtindami komitetų skaičius jau savaime juos ir tvirtinome žinodami ir sutarę su frakcijomis, kas ir kaip pasikeičia. Tai iš tikrųjų šitas nutarimas labai susijęs su pirmuoju. Beveik viskas išsakyta svarstant ir priimant pirmąjį. Tiesiog dar kartą norėčiau akcentuoti, kad jeigu nebūtų suskilusi Socialdemokratų frakcija, tos problemos ir to rūpesčio, be abejo, būtų nebuvę. Na, o dabar yra procesas, kuriame mes esame, ir todėl reikia vienokių ar kitokių pakeitimų. Tad kviečiu Tolerancijos dieną pratęsti dar ilgiau ir pritarti ir šiam Seimo nutarimui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Salamakinas, ruošiasi E. Pupinis.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama pirmoji pavaduotoja, aš suprantu, kad turint valdantiesiems 68 mandatus neįmanoma visuose komitetuose užtikrinti daugumos. Tačiau mane domina toks vienas klausimas truputį. Žmogaus teisių komitete jūs paliekate valdančiajai daugumai tiktai du atstovus, o opozicijai ar mažumai – penkis. Ar ne per daug? Ir ar ne per mažai?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ne. Iš tikrųjų, aš manau, viskas yra teisinga. Kaip ir Audito komitete, taip ir Žmogaus teisių komitete mes nemanome, kad čia yra kokių nors priešpriešų. Turi laimėti žmogaus teisės, mūsų bendras sutarimas, o, be to, jūs puikiai žinote, kad komiteto sprendimus tvirtina Seimas. Aš labai tikiuosi, kad galutinis sprendimas bus tikrai pats geriausias.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis, ruošiasi J. Razma.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama Pirmininko pavaduotoja, taip pat kvotos buvo tvirtinamos ir komitetai formuojami prasidedant mūsų darbui Seime. Tai, iš tiesų, kaip čia viskas pasikeitė? Tada nereikėjo laikytis kvotų. Iš tikrųjų ir Kaimo reikalų komitete buvo padidintos jūsų kvotos. Kas pasikeitė, kad dabar reikėtų visai kitaip, tarkime? Ir jūs sakote, kad laikomės kvotų. Tai, kada jūs buvote teisūs?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų, ir tada, ir dabar derinome kartu su koalicijos partneriais ir su kitomis frakcijomis nepriklausomai nuo pozicijos ar opozicijos. Štai kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad Tėvynės sąjunga turėjo kvotą Socialinių reikalų ir darbo komitete tik dvi vietas, o sėkmingai dirba, ir ačiū jiems, šaunūs trys jūsų darbuotojai. Ekonomikos komitete – Tėvynės sąjunga turi kvotą tris atstovus, o puikiai dirba keturi. Buvo sukeista su kitomis. Tai iš tikrųjų visada reikia, man atrodo, žvelgti ne į skaičių elementariai, o į žmogų, kuris pasirengęs dirbti tame komitete.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, vienas jūsų frakcijos narys čia neseniai „pademonstravo“ gilias istorines žinias apie partizaninės kovos laikotarpį. Sakykite, ar būtent už šiuos nuopelnus jūs jį keliate į Švietimo ir mokslo komitetą, kad turėtų geresnes galimybes tomis žiniomis šviesti ir visuomenę dar plačiau?
Kitas klausimas būtų – turbūt žinote vieno iš jūsų lyderio, aš taip sakyčiau, gerbiamo V. Bako, ir kitų Seimo narių poziciją, atskirąją nuomonę dėl tyrimo, kuris ką tik baigėsi ir kur yra vis dėlto siūloma Ekonomikos komitete nepalikti Seimo nario, kuris gali turėti nuolatinį interesų konfliktą energetikos srityje, bet jis paliekamas. Tai ką jūs galėtumėte atsakyti dėl šitų dviejų pozicijų?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų, aš nesureikšminčiau dėl gerbiamo kolegos, kuris ateina dirbti į Švietimo ir mokslo komitetą, tuo metu pasakytos frazės ir galbūt ne visai taip suprasto. Dirbdamas Švietimo ir mokslo komitete jis turės galbūt didesnę galimybę labiau įsigilinti, plačiau sužinoti, nes darbas yra ne tik savo žinias perteikti, bet ir žinių įgyti dirbant viename ar kitame komitete.
Dabar atsakysiu į antrą klausimą dėl gerbiamo A. Skardžiaus. Jūs puikiai žinote, kaip ir į visus komitetus deleguoja frakcijos vieną ar kitą asmenį. Šiuo atveju sprendimas dėl komisijos išvadų nėra priimtas. Galimas dar ir kitas sprendimas – nusišalinimas nuo klausimų, ir būtinas, kuris būtų abejotinas dirbant tame komitete. Aš manau, kad Ekonomikos komitetas neatspindi vien tik vienokių ar kitokių klausimų, kurie galimai galėtų būti suprantami kaip galimybė patirti viešuosius ir privačius interesus neigiamai. Manau, kad čia surasime tikrai teisingus sprendimus. Kiekvienas kolega taip pat prisiima atsakomybę už savo darbą ir vertinkime jų pasirengimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų užsirašė A. Papirtienė. Motyvai už.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Manau, kad komitetų sudėtis yra labai vykusi. Tokia sudėtimi aš labai džiaugiuosi. Ypač mane džiugina Švietimo ir mokslo komiteto sudėtis. Prisiminkime, kai komitete opozicijos nariai ne vieną kartą sužlugdė komiteto darbą nedalyvaudami balsavime ir taip sugriaudami kvorumą. Todėl kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų, daugiausia turbūt širdį skauda dėl Kaimo reikalų komiteto, iš kurio valstiečiai ir žalieji paskelbė visuotinę evakuaciją. Tai yra netgi pats ministras išeina iš Kaimo reikalų komiteto. Neįsivaizduoju, kaip organizuoti veiklą, kai tuo pačiu metu ministras turės dalyvauti viename komitete ir kaip ministras turės atstovauti žemdirbių interesams Kaimo reikalų komitete. Aš suprantu tai kaip bėgimą nuo atsakomybės. Prieš prasidedant šiai kadencijai buvo kaip tik einama į Kaimo reikalų komitetą ir padidintos kvotos. Ir suprantu, dėl ko. Dėl to, kad iš esmės žemės saugikliai, kurie buvo kaip valstiečių ir žaliųjų vėliava einant į parlamentą, faktiškai neišsaugomi. Toliau. Dėl Žemės ūkio stabilizavimo fondo nieko nedaroma. Žemdirbiai iki šiol neturi, net nepradėta nieko daryti. Toliau darbo vietos regionuose yra mažinamos ir taip pat nieko nedaroma, o atvirkščiai – darbo vietos iš regionų patraukiamos. Prisiminkime miškų ūkio reformą, prisiminkime ir toliau vykstančią reformą dėl aplinkos apsaugos departamentų. Vienu žodžiu, aš suprantu jūsų bėgimą nuo atsakomybės ir, ko gero, atsakomybės vengimą – žemės ūkio reikalus, regionų politiką palikti likimo valiai, nes viskas vyksta atvirkščiai, negu jūs žadėjote. Nepritarsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu balsuoti po pateikimo. (Balsai salėje) Paskelbiau balsavimą, po to. (Balsai salėje) Paskelbtas balsavimas.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 63, prieš – 6, susilaikė 39. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Dėl vedimo tvarkos. Prašau. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, atkreipiu jūsų dėmesį, kad Statutas yra privalomas ir Seimo Pirmininkui taip pat. Dėl vedimo tvarkos yra priimtina visada ir visais atvejais. Aš spėjau paprašyti prieš jums paskelbiant balsavimą.
Bet aš noriu paprašyti padaryti pertrauką dėl šio klausimo, nes išties labai dėkoju gerbiamajai R. Baškienei, ji pasakė labai gerą dalyką, kad komitetuose yra ne tik dirbama, bet ir mokomasi. Todėl aš prašysiu savo frakcijos būti perkeltas į Kaimo reikalų komitetą, todėl mums reikia šiek tiek laiko visa tai įforminti. Aš manau, kad tada mes kiekvienas dirbsime pagal savo kompetenciją ir supratimą, ir Lietuva tikrai nuo to tik laimės. Frakcijos vardu prašau trijų valandų pertraukos.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu jūs turite teisę paprašyti pertraukos iki kito posėdžio, jokių trijų valandų. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti dėl pertraukos. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 42, prieš – 42, susilaikė 23. Pasiūlymui pritarta.
11.04 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3037(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11a klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3037(4). Pranešėjas – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Čia pastraipsniui, ar ne? (Balsai salėje) Šiandien komitetas buvo susirinkęs ir svarstėme pasiūlymus. Pirmam Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui pritarta. Antram taip pat pritarta iš dalies ir suformuluota Aplinkos apsaugos komiteto protokoliniu nutarimu įpareigoti Vyriausybę iki 2018 metų pavasario sesijos pateikti būtinus priimti teisės aktų projektus. Kitas Teisės departamento pasiūlymas buvo redakcinio pobūdžio, jam taip pat pritarta bendru sutarimu. Seimo nario P. Saudargo pasiūlymui… Jis pristatys pats, ar ne? (Balsai salėje) Kartu svarstėme ir P. Saudargo pasiūlymą, bet, kaip Pirmininkas sako, buvo pažeisti terminai, tačiau mes jam ir taip nepritarėme. Tai, kaip suprantu, jo pristatyti ir nereikia. O balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 1. (…) išvados.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Saudargas dėl vedimo tvarkos.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiamas komiteto pirmininke, net jeigu ir buvo pažeisti terminai, komitetas bendru sutarimu priėmė svarstyti pasiūlymą ir jį apsvarstė. Vadinasi, toliau visa teisinė logika eina pagal tai, kaip būtų, kad tas pasiūlymas yra apsvarstytas komitete ir jam nepritarta, bet aš, kaip pasiūlymo autorius, prašau Seimo balsuoti. Aš norėčiau išsakyti argumentus visam Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes turime laikytis Statuto. Komitetas Statuto taisyklių dar nekeičia. (Balsai salėje) Jau pasakėte dėl vedimo tvarkos. Ačiū.
Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio su Teisės departamento pasiūlymu, kuriam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis taip pat su Teisės departamento pasiūlymu, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu. Pasiūlymų nėra. Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra, galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra. Ačiū, pritarta. Ir 9 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Seimo Teisės departamento pasiūlymui komitetas pritarė. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai, ar jūs prašote pertraukos todėl, kad nėra svarstomas P. Saudargo pasiūlymas dėl terminų? (Balsai salėje) Ar dėl to prašote? (Šurmulys salėje) Įsigilinti, gerai. (Balsai salėje) P. Saudargas, prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, frakcijos vardu, opozicinės frakcijos vardu, buvo paprašyta pertraukos dėl paprastų… Jeigu jums reikia motyvų, nors statutiškai čia neprivaloma išdėstyti motyvų, mums galbūt tiesiog reikia laiko įsigilinti. Taip, perėjo pataisos, kurios tą reformą išpučia nežabotai, ir mano pastabos buvo šiek tiek pavėlinti viso įstatymo įsigaliojimą. Jos buvo atmestos, būtent dėl to mes siūlome padaryti pertrauką.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Pertraukos iki kito posėdžio.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 42, prieš – 36, susilaikė 18. Pertrauka.
Noriu paklausti K. Mažeikos, ar lydimuosius toliau tęsiame? (Balsai salėje)
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Lydimuosius galime svarstyti, jeigu galima pagal Statutą. (Balsai salėje) Tai nieko nekeičia. Tada dėl kiekvieno prašykite pertraukos.
11.11 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3038(3) (priėmimas)
PIRMININKAS. Jie susiję, bet niekas dėl jų neprašo pertraukos. Turite dar kas nors noro kalbėti? Tada prašau vėl K. Mažeiką. Darbotvarkės 1-11b klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3038.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų ir pataisų nebuvo. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų ir pataisų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas“. Galima pritarti bendru sutarimu? Kitų pasiūlymų nėra. Ačiū, pritarta.
Dėl viso. Balsuojame. Yra motyvų dėl viso. E. Pupinis – motyvai prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, apskritai dėl viso įstatymų paketo negalėtume pritarti, nes, kaip ir minėjau, tai yra iš esmės darbo vietų traukimas iš regionų. Iš tikrųjų tai nėra reforma – tai yra paprasčiausiai visos sistemos išardymas ir per labai trumpą laikotarpį. Nemanau, kad ir šį įstatymą mes galėtume priimti, nes jie yra susiję. Manau, bent jau dėl bazinio, kur mes norime viską padėti, pakišti po aplinkos apsauga, bent jau dėl to turėtume palaukti. Bent jau eiliškumas turi būti teisingas, nes šiuo metu priimame lydimuosius, kada nėra pagrindinis įstatymas priimtas. Nemanau, kad būsime teisūs.
PIRMININKAS. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš esmės pasisakau už įstatymo projektą, bet vis dėlto reikėtų lydimuosius aktus kartu svarstyti su pagrindiniu įstatymo projektu, nes kalbama apie įstatymų įsigaliojimo datos suvienodinimą. Jeigu lydimieji, visi 11 lydimųjų, įsigalios vienu metu, o pagrindinis įstatymo projektas, dėl kurio diskutuojama, įsigalios kitu metu, įsivelsime į tikrai didelį chaosą. Todėl gal geriau nutraukime ir po pietų visus svarstykime, nepaisant to, kad turime vienokią ar kitokią nuomonę.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Iš tiesų man keista, kad mes svarstome lydimuosius, lydimąjį įstatymą, nors padarėme pagrindinio įstatymo svarstymo pertrauką. Tačiau kalbant apie motyvus šio viso įstatymų projektų paketo, tai ir yra atliekų sektoriuje vešinti korupcija ir nesusitvarkymas. Mums buvo pristatyta situacija, kad lyg ir RAADʼai tarpusavy nebendradarbiauja, kai nusikaltimai įgauna nacionalinio masto charakterį, nesusitvarko, tarpusavy nesikeičia informacija ir panašiai, todėl lyg ir reikia sujungti, kad būtų didesnis bendradarbiavimas tarp regionų. Tačiau ką aš matau šiandien?
Šiandien yra sudaryta darbo grupė, mes komitete sudarėme specialią darbo grupę, kuri nagrinės atliekų tvarkymo sektoriaus problemas. Aš manau, kad per tą laiką, kai dirbs darbo grupė, čia savaitė, mėnuo, mes išsiaiškinsime, kur yra didžiausios problemos, kas yra kaltas, kad valstybėje korupcinės problemos įsišaknijo (mes turėjome ir praeitame komitete svarstymus – tiek dėl MBA gamyklos neaišku, tiek RATCʼų veikla netenkina), ir visus kitus dalykus.
Pirmiausia, išnagrinėję situaciją ir visą voratinklį atliekų tvarkymo sektoriuje, mes galėtume pasakyti, kur nesudirbo kontrolė? kuri kontrolės institucija nesudirbo? kurioje vietoje pareigūnai nepasidalino informacija ir panašiai? Ir tada matytume viziją, kaip reikia reformuoti aplinkos apsaugos kontrolės institucijas. O dabar mes, užbėgdami už akių, pastatėme vežimą prieš arklį, davėme ministerijai į rankas daryti iš esmės ką nori, nesitariant su parlamentu. Aš tikrai siūlyčiau stabdyti šį procesą ir šiek tiek įsigilinti, ką jūs darote.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Mielieji kolegos, iš tiesų aš nelabai suprantu, ką kolega Paulius dabar kalba, nes savo siūlymu jis nori kaip tik nutolinti procesą iki 2019 metų, nors jis pats savo argumentais kalba, kad problema yra čia ir dabar. Jeigu mes turime problemą atliekų sektoriuje, ką jis ir kalba, tai yra viena problema. Bet mes kalbame apie žmones, kurie dirba toje struktūroje, kurie jau, kaip diskusijose buvo kalbėta, tris keturis kartus yra gavę atleidimų lapelius, kiek kartų reformuoti, nežino, koks jų likimas. Jeigu šiandien nuvyktume į bet kurį regioninį aplinkos apsaugos departamentą, pamatytume, kad žmonės demotyvuoti, nežino savo ateities, išeina iš darbo, yra daug laisvų etatų.
Jeigu mes norime, kad tai tęstųsi iki 2019 metų, tai valio, opozicija tikrai to siekia. Manau, kad tas chaosas tęstųsi. Kolegos, tokie pasiūlymai man mažų mažiausiai yra keisti. Manau, kad tas aiškumas, užsibrėžtų tikslų siekimas, ko ir siekiama tomis pataisomis ir su konkrečiomis datomis, su konkrečiais terminais… Manau, mes ir turime aiškią viziją, išdiskutuotus tikslus ir uždavinius. Manau, tik reikia palinkėti sėkmės įgyvendinant ir siekiant tų tikslų.
Kalbant apie regioninės politikos lyg ir naikinimą, turiu paminėti, kad niekas nesikeičia. Jeigu kalbame apie direktorius, tai keičiasi tik vadovų statusas. Jie bus pavaldūs centrinės įmonės vadovui ir jie vykdys funkcijas, jie gaus užduotis, turės būti atskaitingi ir bus toks komandinis darbas.
Kolegos, aš nesuprantu, arba jūs esate neįsigilinę, arba kažkurioje vietoje tiesiog bandote suklaidinti kitus kolegas. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau, kad tokios struktūrinės reformos kaip regioninių departamentų sujungimas į vieną būtų vykdomos rimčiau, pateikus Seimo nariams reikiamą pagrindimą, kaštų ir naudos analizę. Aš to dabar nematau. Projekto iniciatorius pamojuoja vienu piktnaudžiavimo atveju, kai buvo nesukontroliuotas atliekų iš užsienio įvežimas, ir dėl to apkaltina visą sistemą.
Aš manau, niekas negali garantuoti, kad kokių nors piktnaudžiavimų nebūtų atsiradę, esant vienam – centralizuotam departamentui. Be abejo, gali suprasti, kad ministrui patogiau turėti šalia savęs vieną vadovą, atsakingą už visą kontrolę, ir nesukti galvos. Bet tai nereiškia, kad mes visi turime dirbti dėl ministro patogumo. Mes turime galvoti ir apie tuos asmenis, kuriuos paliečia aplinkos apsaugos departamentų sprendimai, kai dėl jų aiškintis reikia važiuoti ten, kur yra vadovybė. Dabar užtenka važiuoti į regionus. Mes pakeisime – reikės visiems važiuoti į Vilnių. Tai tik vienas aspektas.
Kitas aspektas, kiek netenka regionai praradę tam tikrą etatų skaičių? Čia sakyti, kad nieko nepraras, vėlgi yra keista, nes tokiu atveju centre bus pučiami papildomi etatai. Tai dar blogiau.
Neturint bendro vaizdo dėl regioninės politikos, kaip atrodo valstybės institucijų, kurios turi tam tikras periferines struktūras, visa sistema valstybėje, aš manau, netinka griebtis atskirai tai aplinkosaugos departamentų, tai darbo biržų sistemos, tai Veterinarijos tarnybos. Bet aš pastebiu vieną dėsningumą, kad valstiečių ir žaliųjų atstovai, gavę valdžią, kiekvienos sistemos daro struktūrinius pakeitimus. Aš neabejoju, tai daroma siekiant pastatyti savo žmones kuo plačiau, kad ir nuėjus nuo valdžios būtų paliktas tam tikras tinklas, kuris po to politiškai tarnautų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke.
Aš, apeliuodama į kolegos iš opozicijos stovyklos dabartinį pasisakymą apie valstiečių ir žaliųjų siekį daryti pokyčius, norėjau paklausti. Greičiausiai vieni kitus vertinate pagal savo pačių nuostatas, galbūt jūs panašiai ir darėte, bet iš esmės aš noriu pasakyti, kad ši reforma tikrai reikalinga ir ji seniai turėjo būti padaryta. Jei ji būtų padaryta ir sujungtos kontrolės institucijos (kontrolės funkcijos) į vieną instituciją, o nekonkuruotų tarpusavyje ar dubliuotųsi, ar būtų nepadengtos, tai čia kaip tik labai racionalus sprendimas šiuo metu ir reikalingas. Atliekų sektoriuje galbūt tokių problemų šiandien neturėtume, apie ką kalba P. Saudargas. Mes kaip tik siekiame, kad būtų atlikta kontrolė kuo greičiau.
O mes, minima darbo grupė, apie kurią kalbama, ir dirbsime taip, kad sutvarkytume atliekų sektorių. Kontrolę jau dabar mes turėtume užtikrinti, kad nebūtų pažeidimų ir kad visos kontroliuojančių institucijų funkcijos nesidubliuotų.
Dėl pačių etatų. Etatai tikrai nebus prarandami, o kaip tik kontrolierių skaičius, kurie kontroliuotų, pasilieka. Tame sektoriuje tikrai niekas nenukentės ir bus išvengta popierinės aplinkosaugos, nes šiandien kontrolės institucijų pareigūnai daugiausia užsiima popierizmu, o ne realia kontrole. Taigi kviečiu, kolegos, palaikyti šį pakeitimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, čia jau daug motyvų buvo išsakyta. Iš tikrųjų pagrindinis rūpestis, kuris kyla žvelgiant į šį įstatymą, yra tas, kad mes vėl mažiname regionų įtaką. Kad ir kaip kalbėtume, jei perkeliama dalis informacijos teikimo į Aplinkos apsaugos departamentą, tai kas nors su ta informacija turės dirbti. Tai arba nauji etatai, arba etatai iš regionų, kito kelio paprasčiausiai nėra.
Bet aš noriu atkreipti dėmesį į tą dalyką, kuris čia nebuvo minėtas. Mes dabar svarstome kaip lydimąjį įstatymą to įstatymo, kurio mes nepriėmėme. Aš manau, kad tai yra neteisinga. Visuomet, kol nėra priimtas pagrindinis įstatymas, lydimieji įstatymai yra nepriimami. Kviesčiau tiesiog visų šių lydimųjų įstatymų nesvarstyti, nes mes nežinome sprendimų dėl pagrindinio įstatymo. Jeigu mes priimsime sprendimą perduoti Aplinkos apsaugos departamentui, o pagrindiniame įstatyme išliks regioniniai aplinkos apsaugos centrai, tai mes vėl turėsime prie šitų įstatymų grįžti ir gaišti savo laiką. Siūlau visus šituos įstatymus atidėti, kai turėsime sprendimą dėl pagrindinio, tuomet svarstyti ir lydimuosius.
PIRMININKAS. Ir nuomonė už – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Iš tikro paradoksali situacija: darbotvarkėje Atliekų tvarkymo įstatymo priėmimas, o visi kalba apie Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymą. Tiesiog keistoka, ne apie tą kalbame. Bet ką darysi, Atliekų tvarkymo įstatymas yra lydimasis, kaip ir po to einantys kiti, jie šiek tiek siejasi. Aš manau, kad iš esmės priimta ir pasiūlyta Aplinkos ministerijos strategija, įvertinus ekonominius rodiklius, socialinius klausimus, yra teisinga, todėl reikia suteikti šansą ministrui, jo komandai įgyvendinti ir kontrolę, ir vadovautis analitika, ir tuo remiantis priimti strateginius sprendimus. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, siūlau ne balsuoti, o atidėti balsavimą po to, kai bus priimtas pagrindinis įstatymas. (Balsai salėje) Gerai.
11.24 val.
Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3039(3) (priėmimas)
Tada svarstome kitą projektą. Darbotvarkės 1-11c klausimą – Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3039(3). Pranešėjas – K. Mažeika. Pasiūlymų nėra, galime svarstyti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir vėl nebalsuojame.
A. Širinskienė – dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog norėjau atkreipti dėmesį, kad yra greičiausiai susiję įstatymų projektai. Kol nėra priimtas pagrindinis, greičiausiai nelabai galime svarstyti ir šitų, nes pagal darbotvarkės klausimus jie yra pažymėti kaip tarpusavyje susiję. Tai gal būtų tada tikslinga išbraukti visą bloką?
PIRMININKAS. Svarstyti mes galime. Tik svarstysime, bet nebalsuosime dėl priėmimo. Priėmimas bus po to, kai bus priimtas pagrindinis įstatymas.
11.25 val.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3040(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11d klausimas – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3040(3).
Taip pat pranešėjas – K. Mažeika. Pasiūlymų taip pat nėra. Ar galime eiti pastraipsniui? 1 straipsnis. Pasiūlymų, pakeitimų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti jam? Ačiū, pritarta.
Motyvuojančių taip pat nėra. Balsavimą atidedame.
11.26 val.
Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 5, 8, 9, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3041(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11e klausimas – Laukinės gyvūnijos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3041(3). Taip pat siūlau eiti pastraipsniui. Pristatyti nereikia, nes pataisų ir pasiūlymų nėra.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai. J. Olekas – motyvai prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Turbūt šitie motyvai turėtų būti pakartoti, nes vėl skaitome tekstus, kad atsitikus kokiam nors įvykiui, kurį reguliuoja šis įstatymas, sakykime, pabėgus iš zoologijos sodo kokiam nors žvėreliui, reikia ieškoti Vilniuje Aplinkos apsaugos departamento, nežinau, koks bus jo darbo laikas, ir pranešti tą informaciją, o anksčiau tam tikrame regione galėjo tą informaciją perduoti. Aš manau, kad netinkamas kelias centralizuoti tokį informacijos rinkimą ir tikėtis, kad bus greičiau reaguojama į susidariusią situaciją, negu turint žmones ir instituciją regione. Todėl siūlau nepritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Man tikrai keista, kai kolega ir buvęs ministras, dar ėjęs ir ne vienas pareigas, kalba tokius dalykus, kas lyg ir elementaru. Tikriausiai ir pats buvo iniciatorius, kad atsirastų telefono linija 112, kai buvo prijungta, išplėstos funkcijos ir kalbama apie visus atvejus, susijusius su laukine gyvūnija. Dabar, šiandien, iki šiol lygiai taip pat buvo, kad bet kokiu atveju, bet kokiai nelaimei kelyje ar dar kur nors atsitikus skambiname tuo trumpuoju numeriu, kuris nukreipiamas į atitinkamą instituciją, į atitinkamas tarnybas, kurios ir reaguoja. Bet kokiu atveju reaguos to regiono specialistai, kaip ir iki šiol, taip ir šiam įstatymui įsigaliojus. Aš tik prašau neklaidinti kolegų ir nedaryti kokių nors interpretacijų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsavimą taip pat atidedame.
11.29 val.
Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3042(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11f klausimas – Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3042(3). Taip pat pranešėjas – K. Mažeika. Pasiūlymų taip pat nėra, galime eiti pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra, galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Pasiūlymų nėra. Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taip pat balsavimą atidedame.
11.29 val.
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3043(3) (priėmimas)
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3043(3). Taip pat pranešėjas – K. Mažeika. Pasiūlymų nėra, galime eiti pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsavimą taip pat atidedame.
11.30 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3045(3) (priėmimas)
Medžioklės įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3045. Pranešėjas – taip pat K. Mažeika, tačiau pasiūlymų ir pataisų nėra. Galime eiti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir 12 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų prieš užsirašė J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Čia dar kartą parodo tą centralizacijos tendenciją, kuri yra dabar teikiama, ir tuos sunkumus, nepatogumus, kuriuos patirs mūsų regionų žmonės. Pritaikyta medžiotojams vilniečiams, bet ne regionų medžiotojams. Pažiūrėkite, labai aišku, iki šiol dėl įvairių taisyklių, dėl kitos tvarkos, dėl informacijos regiono medžiotojai turėjo kreiptis į savo aplinkos regiono instituciją. Dabar reikia vykti į Vilnių ir, be abejo, naudoti savo lėšas, savo laiką. Todėl, man atrodo, daroma iš tikrųjų dėl… Tiesiog nežinau, sunku paaiškinti, dėl ko – dėl biurokratijos kažkokio didinimo. Užuot mes daugiau bendravę su žmonėmis ir įgyvendinę tai, ką žadėjo kolegos eidami čia, į Seimą, kad bus stiprinami regionai, kad bus artinamos institucijos prie žmonių, dabar mes matome visiškai atvirkščią tendenciją.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, išties nenoriu kartoti savo argumentų apie kolegos tokią savotišką viziją, bet noriu tiktai pasakyti, kad tai yra formalus pakeitimas. Bet kokiu atveju žmonėms niekas nepasikeis. Jie kreipsis, kaip ir kreipėsi, į to regiono aplinkos apsaugos departamentą, kuris ir buvo. Pasikeičia tik departamento pavaldumas ir išnyksta jo kaip atskiros institucijos vaidmuo. Tikriausiai turbūt visi suprantame, nes iki šiol pasigirsdavo įvairių nuomonių ir įvairių situacijų, kai skirtinguose regionuose pavaldumas yra skirtingiems departamentams, yra tam tikra kita tvarka: reikia kitaip kreiptis, kitur kreiptis, atsiranda žmonių… lyg ir vadovavimo kažkoks truputį užauga ego. Manau, kad šiuo atveju iš tikrųjų atsiradus vienai įstaigai, tiesiog atsiras pavaldumas kažkam ir bus kontrolė, bus užtikrintas paslaugų tolygumas ir paslaugų kokybės vienodumas. Manau, tikrai daugiau naudos nei žalos, ką mini kolegos, ir kviečiu tikrai palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, paprastai sprendimai nepriimami vien politikų kabinetuose. Iš tiesų politikai dirba tam, kad žmonės gautų kokybiškas paslaugas. Problemos nagrinėjamos neatsietai nuo asociacijų, nuo kitų struktūrų. Šiuo metu jūs einate tokiu paprasčiausiai revoliuciniu keliu: sugalvojome, padarėme, paskui žiūrėsime, kas bus. Iš tikrųjų manyčiau, kad tikrai skuboti sprendimai. Nors jau teisės aktų pakeitimas ir pritaikymas turėtų būti koks nors nuoseklus, o iš esmės viskas prasideda jau kitų metų sausio mėnesį. Reikėtų nors atsižvelgti į gerbiamo P. Saudargo pasiūlymą ir šiek tiek tai atidėti, nes visada revoliucijos… Žiūrėkime, kas darosi su miškų reforma. Iš tikrųjų ten didžiulė nežinomybė. Niekas nežino, kas vyksta, blaškomasi, dar abejojama, kur tas centras turėtų būti. Daugelis galvoja, kad ten, kur daugiau profesionalų, turėtų būti centras. Lygiai tas pats bus tuoj ir su departamentais. Nebus žmonių. Ar jūs manote, kad iš regionų važiuos geri specialistai? Ne. Suprantama, jeigu noras tik pakeisti žmones, susodinti galbūt sau artimus arba ką nors įdarbinti, gal reforma ir teisinga, bet klausimas dėl reformos turi būti kartu sprendžiamas su specialistais, nes specialistai, o ne kas kitas dirbs. Negaliu pritarti tokiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimas taip pat atidedamas.
11.35 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3046(3) (priėmimas)
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3046. Taip pat pranešėjas K. Mažeika. Pasiūlymų nėra.
Galime eiti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsavimas taip pat atidedamas.
11.35 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3047(3) (priėmimas)
Reklamos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3047. Taip pat pranešėjas K. Mažeika. Pasiūlymų taip pat nėra.
Galime eiti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsavimą atidedame.
11.36 val.
Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo Nr. XI-1550 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1022(2) (priėmimas)
Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1022. Pranešėjas – taip pat K. Mažeika. Pasiūlymų taip pat negauta.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsavimą atidedame.
11.36 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1023(2) (priėmimas)
Saugios laivybos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1023. Taip pat pranešėjas K. Mažeika. Pasiūlymų negauta.
Galime eiti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Diskutuojančių taip pat nėra. Motyvuojančių neužsirašė.
Sutaupėme šiek tiek laiko iki pertraukos. Svarstysime rezervinius klausimus.
11.37 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 papildymo 111 straipsniu ir 2, 11, 12, 14, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1034 (pateikimas)
Rezervinis 1 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo papildymo straipsniu ir straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1034. Pranešėjas – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teikiu įstatymo projektą, kuriuo, manau, galėsime paskatinti gyventojų verslumą, nes būtent tai rodo ir kitų šalių patirtis, kad gyventojai noriai steigia įvairių teisinių formų juridinius asmenis, taip pat sukuria sau bei kitiems darbo vietas.
Pati įstatymo projekto esmė – įtvirtinti naują sąvoką, t. y. trečiojo asmens, kuri būtų suprantama kaip Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens, kuris yra sudaręs prekybos vietos eksploatavimo, administravimo paslaugų sutartį su licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais turėtoju, ir būtų nurodomas mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijoje kartu su licencijos turėtoju. Atsakomybės klausimas dėl pačios tabako kontrolės išliktų tam pagrindiniam licencijos turėtojui. Kokių nors teisinių pasekmių ar kad atsirastų laisva prekyba, šitas įstatymo projektas tikrai nesuteiktų tokių teisių.
Taip pat licencijos turėtojas, norėdamas pasitelkti trečiuosius asmenis, turėtų kreiptis į licenciją išduodančią instituciją dėl licencijos patikslinimo arba, jeigu asmuo dar neturi licencijos ir kreipiasi dėl jos gavimo, tai kartu su tai licencijai gauti turi pateikti reikalingus dokumentus ir dėl trečiojo asmens. Tiek trumpai būtų apie įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Klausti niekas nenori. Ačiū.
Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė.
Pritariame bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Ne, ne!“) Balsuojam.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 51, prieš nebuvo, susilaikė 16 Seimo narių. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: Sveikatos reikalų komitetas – pagrindinis ir papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Pritariate? Ačiū.
Skelbiu pertrauką iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, reikėtų tęsti posėdį. Dirbame.
12.03 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 15, 21, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 122 ir 261 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1114(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1114. Pranešėja – A. Širinskienė. Priėmimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas lapkričio 15 dieną svarstė Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-1114(2). Gavome techninio pobūdžio Teisės departamento pastabą, kuriai pritarėme, ir apskritai projektui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu galėtume pritarti? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 10 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 12 straipsnis. Įsigaliojimas. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš, siūlydamas pritarti įstatymo projektui, noriu pasakyti, kad yra būtina nustatyti naujų sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo rūšį – už medicinos priemones, būtinas pacientų, apdraustų sveikatos priežiūros draudimu, priežiūrai namuose užtikrinti. Tuo požiūriu ligoniai bus kokybiškai slaugomi namuose, paslaugos bus kokybiškos, padidės galimybė daugiau teikti skubios pagalbos paslaugų stacionaruose, hospitalizacija mažės, todėl siūlau visiems pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Kaip ir ponas R. Martinėlis džiaugdamasis, kad šiuo projektu siekiama reglamentuoti, kad pacientai, kurių gyvybinėms funkcijoms palaikyti yra reikalingi atitinkami medicinos prietaisai ir galėtų jais naudotis namuose, negydomi įstaigose. Tikiu, kad gydytojų konsiliumui konstatavus, kad paciento gyvybines funkcijas galima palaikyti namuose, ir būtų parenkami tokie medicininiai prietaisai, ir atkreipti Ligonių kasos dėmesį, kad nebūtų žiūrima į pigesnį ar labiau prieinamą, kad būtų kokybiškas, nes tik nuo to aparato priklauso, ar tas žmogus gyvens, ar negyvens. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių motyvuoti nėra. Gerbiami kolegos… (Balsas salėje: „Yra!“) Yra? S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš taip pat pritardamas, tiktai noriu vieną nuogąstavimą išreikšti, ar užteks visiems norintiems, kai jie užsisakinės tuos prietaisus į namus, būtent gauti tą paslaugą. Tai čia galbūt reikėtų sukaupti tam tikrą ministerijos reglamentavimo bazę, kad klientai, pacientai tikrai žinotų, ar jie gali tikėtis tos paslaugos realiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių motyvuoti nėra. Gerbiami kolegos, pakviesiu užsiregistruoti, nes nežinome, ar yra pakankamai Seimo narių, kad būtų galima balsuoti.
Užsiregistravo 61 Seimo narys, todėl turime atidėti balsavimą.
12.08 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 1, 2, 6, 7, 8, 11, 12, 20, 21, 22, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 241 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1071(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-13a klausimas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1071. Pranešėja taip pat Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas lapkričio 15 dieną svarstė Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-1071(2). Taip pat buvome gavę techninio pobūdžio Teisės departamento pasiūlymų. Visiems jiems pritarėme ir patobulintam variantui pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime eiti pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam straipsniui su pasiūlymu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime pritarti visam straipsniui su pasiūlymu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 6 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 9 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Ačiū, pritarta. 10 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 11 straipsnis. Be pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 12 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. 13 straipsnis. Taip pat be pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu. Ir 14 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 15 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar turime 71 Seimo narį? (Balsai salėje) Paprašysiu dar kartą užsiregistruoti. (Balsai salėje) Balsuodami registruokimės.
Trūko dviejų balsų. Ar pabandome dar? (Balsai salėje) Perbalsuojame dar kartą. (Balsai salėje)
A. SALAMAKINAS (LSDPF). 71, kiek?..
Šio įstatymo priėmimas
PIRMININKAS. 69 buvo. (Balsai salėje) Dėkoju už pataisymą, užregistravo 71. Balsavo: už – 68, prieš nebuvo, susilaikė 1. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1071) priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 15, 21, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 122 ir 261 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1114(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame tada, jeigu galime, kolegos, balsuoti dėl Sveikatos draudimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1114. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 76, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1114(2) priimtas. (Gongas)
12.13 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 80 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1072(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13b klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 80 straipsnio pakeitimo ir įstatymo priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1072(2). Pranešėja – taip pat A. Širinskienė.
Pasiūlymų nėra. Gal galime eiti pastraipsniui? 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvai. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1072(2) priimtas. (Gongas)
12.15 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1073(2) (priėmimas)
Farmacijos įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1073(2). Pranešėja – taip pat Seimo narė A. Širinskienė.
Pasiūlymų taip pat nėra. Galime eiti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 12 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 13 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 14 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 15 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 16 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai už – K. Masiulis. (Balsai salėje) K. Masiulio nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1073) priimtas. (Gongas)
12.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Adolfo Ramanausko-Vanago metais“ projektas Nr. XIIIP-1147(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Adolfo Ramanausko-Vanago metais“ projektas Nr. XIIIP-1147(2). Pranešėjas – A. Gumuliauskas.
Pasiūlymų nėra. Galime eiti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu palaikyti nutarimo projektą. Svarstymo metu, aišku, jau buvo išsakyti pagrindiniai argumentai. Priėmus nutarimą, tolesnis žingsnis būtų jau kitų valdžios šakų, t. y. konkrečios priemonės dėl finansavimo, kas galėtų būti padaryta per tuos metus, prisimenant rezistencijos dalyvius, taip pat ir A. Ramanauską-Vanagą.
Vis dėlto kviečiu į tuos priemonių planus įrašyti ir mūsų rezistentų dienoraščius, kurie yra išleisti lietuvių kalba, numatyti jų galimus vertimus į kitas kalbas ir finansavimą. Žinios apie mūsų rezistencijos dalyvius kitose šalyse, kurios neturi galimybės skaityti lietuviškai, be abejonės, yra ne tik ribotos, bet dažnai labai sąmoningai iškraipomos, todėl aš kviečiu tuos žmones, kurie bus atsakingi už šio nutarimo realizavimą, atkreipti į tai ypatingą dėmesį. Kviečiu pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Kitais metais, gerbiamasis Seimo Pirmininke ir kolegos, yra 100 metų Lietuvos valstybei, 70 metų Izraelio Valstybei – gegužės 14 dieną ir vasario 16 dieną. Mes turime dviejų tautų, išgyvenusių baisius naikinimus ir dabar didelį pakilimą, po to, kai buvo atkurtos jų nepriklausomybės… Kiekviena tauta turi teisę į savo herojų panteoną. 1918 metų kovotojai už nepriklausomybę ir partizanai, taip pat ir tie, kurie dalyvavo antinacinėje rezistencijoje – jie visi yra iš esmės mūsų valstybės kūrėjai.
Labai svarbus dalykas, kad šis Seimas atsargiai žiūri į visus įmanomus kolaboravimo su vokiečiais atvejus. Taip pat norėčiau pasakyti, kad 1949 m. vasario 16 d. žinomoje deklaracijoje, pasirašytoje visų partizanų grupių, yra smerkiama, cituoju: „Asmenys, bolševikinės arba vokiškos okupacijos metu… (Ponas Razma, galima man dabar kalbėti?) …išdavę tėvynę bendradarbiavimu su priešais, savo veiksmais, savo įtaka pakenkę tautos išsilaisvinimo kovai, susitepę išdavystėmis ir krauju, yra atsakingi prieš Lietuvos teismą.“
Kituose punktuose deklaracijos, kurią pasirašė Vanagas, yra kalbama apie demokratiją ir demokratijos reikšmę būsimai Lietuvos valstybei, Vasario 16-osios partizanų deklaracijai. Kreipiamasi į sąjungininkus Vakaruose. Cituojama H. Trumeno deklaracija.
Taigi mes turime partizanų judėjimą, kuris yra esmė Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupacijai. Prieš tai turėjome gelbėtojus ir kitus rezistentus, kurie buvo esmė kovojant prieš nacius.
Aš manau, Lietuvos tauta turi teisę į savo herojų panteoną. Mes esame labai atsargūs, kalbėdami apie tuos žmones, kurie kolaboravo su naciais. Aš manau, kad tie keli atvejai, tie keli paminklai Lietuvoje, kurie pastatyti tiems, kurie susitepė, bus nugriauti. O Vanago atminimas turi būti apgintas, ir aš manau, kad žydų kilmės atstovai, ateityje pasisakydami, parems mūsų metus, skirtus Vanago metams. Mes laukiame jų pasisakymų.
Bet dar sykį noriu pasakyti, kad šis Seimas labai atsargiai po balsavimo… mąstydamas apie Birželio mėnesio sukilimą ir kitus dalykus, susijusius jau su vokiečių okupacijos laikotarpiu, buvo gana atsargus. Tai man leidžia šiandien balsuoti už šiuos metus ir paprašyti mano tautiečių pasaulyje remti kitų metų pamąstymą apie lietuvių tautos herojišką pasipriešinimą siaubingos blogio valstybės, kaip R. Reiganas ją vadino, Sovietų Sąjungos okupacijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Tema jautri, tačiau laiko skirta dvi minutės. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamojo Seimo nario Emanuelio išsakytos mintys iš tikrųjų parodo, kas yra tikroji tolerancija. Kaip tik šiandien, kai minima Tarptautinė tolerancijos diena, mūsų sprendimas ir parodytų, kad tais skaudžiais klausimais mūsų istoriniais išbandymo metais mes vis dėlto galime rasti bendrą supratimą ir nenaudoti tų žaizdų vienas kitą supriešindami. Kaip tik A. Ramanausko-Vanago asmenyje ir yra tas susitaikymas. Susitaikymas su tuo, kas yra, ir nepripažinimas to, kas neigia, kas yra laisvė, kas yra žmogus ir kas yra Lietuva.
Šiuo atveju tikrai mums aiškią takoskyrą mes brėžiame tarp budelio ir aukos. Tolerancija yra netoleruoti blogio, bet toleruoti tai, kas mus vienija. Aš kviečiu už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Mielieji kolegos, iš tikrųjų nenoriu ilgai diskutuoti, man tiesiog yra malonu, kad šis tautos didvyris yra dzūkas, ir svarbiausia, kad paskutinius savo gyvenimo metus, kai jis kariavo ir slapstėsi, leido mano gimtajame krašte. Todėl daug galėčiau papasakoti apie jo nuveiktus drąsos kelius. Turbūt nereikia ilgai diskutuoti, tiesiog norėčiau paprašyti, kad vienbalsiai balsuotume už šį didvyrį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs pakvietėte ir aš kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Seimo nutarimas „Dėl 2018 metų paskelbimo Adolfo Ramanausko-Vanago metais“ priimtas. (Gongas)
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Pirmininke, atsiprašau. Prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada balsavome vienbalsiai. Dėkoju. Tai buvo Seimo narys J. Narkevičius.
E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš norėčiau po balsavimo pasakyti, kada mes vieningai nubalsavome už tai, kad atmintume rezistenciją pragariškomis sąlygomis sovietų kalėjime vadintoje sovietų okupacinėje valdžioje. Bet kartu aš norėčiau kreiptis į tarptautines organizacijas. Prašome, tegu pateikia mums dokumentus, tegu pateikia dokumentus tarptautinei nacių komisijai, kitoms komisijoms, mūsų istorinei komisijai dėl visų abejotinų atvejų ir mes svarstysime. Bet tegu pateikia rimtus įrodymus, tarptautiniu lygiu pripažįstamus įrodymus, ir mes, kaip vakarietiška, sąjungininkiška valstybė ir normalus demokratinis Seimas, pagal esamus vakarietiškus standartus svarstysime kiekvieną atvejį. Mes negalime svarstyti, kada metami kaltinimai yra tušti. Mes turime gauti kokių nors įrodymų. Todėl kviečiame tarptautines organizacijas atvežti įrodymus ir tada mes juos svarstysime. Ačiū.
12.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Sąjūdžio metais“ projektas Nr. XIIIP-1148(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Sąjūdžio metais“ projektas Nr. XIIIP-1148. Pranešėjas – A. Gumuliauskas. Tačiau pataisų nėra.
Siūlome pastraipsniui. 1 straipsnis. Pataisų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvus sakyti užsirašė… Seimo nariai atsisako motyvų ar nori kalbėti? A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų nenorėjau kalbėti, kadangi vis tiek visi už. Aš manau, kad argumentus išsakėme svarstymo metu.
PIRMININKAS. Kiti Seimo nariai taip pat pritariate, motyvai tik už. Ar galime priimti bendru sutarimu? Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 93, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Balsavome vienbalsiai. 2018 metai skelbiami ir Sąjūdžio metais. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Tėvo Stanislovo metais“ projektas Nr. XIIIP-1189(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Tėvo Stanislovo metais“ projektas Nr. XIIIP-1189. Pranešėjas – taip pat A. Gumuliauskas. Tačiau pasiūlymų daugiau negauta.
Siūlau eiti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, visi mes prisimename Tėvą Stanislovą, kaip vieną žmogų, kuris buvo tikrai dvasinis mūsų lyderis, kėlė laisvės vėliavą dar okupacijos metais ir, ypač atgavus Nepriklausomybę, rodė tolerancijos pavyzdį. 2018 metų paskelbimas Tėvo Stanislovo metais, man atrodo, būtų labai geras pavyzdys švenčiant ir pasitinkant mūsų Valstybės atkūrimo šimtmetį, todėl kviečiu kolegas pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš, kaip Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, noriu pabrėžti, kad šią komisiją sudaro įvairių frakcijų žmonės ir, svarstant šį klausimą, sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Tai reiškia, kad visos Seimo frakcijos, kurių atstovai yra minėtoje komisijoje, besąlygiškai pritarė, kad 2018 metai būtų Tėvo Stanislovo metais. Tada siūlyčiau pereiti prie balsavimo, nes ir taip aišku, kad visi pritariame.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Zingeris – motyvai už. Ar norėsite kalbėti?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš pats esu ne sykį aplankęs Tėvą Stanislovą, kai jis buvo gyvas. Dėl jo kalbų, dėl jo požiūrio į karo meto aukas, dėl jo begalinės tolerancijos galiu pasakyti, kad tai yra šventumo ir tolerancijos pavyzdys Lietuvoje tiek katalikams, tiek ne katalikams. Ši figūra yra jungianti mus, todėl aš nepaprastai džiaugiuosi, kad mes šiandien balsuojame už jo metus. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Be abejo, kolegos, kad aš irgi pritariu, bet vakar mes čia keliese pabandėme pasiteirauti, o ką gi vis dėlto žino Arkivyskupija, Lietuvos dvasininkai. Pasirodo, jie nieko nežino apie tą iniciatyvą. Tai toks ir komentaras, kad ateityje galbūt, jeigu mes siūlome vieną ar kitą nutarimą, tai bent jau tos grupės žmonių, ar tos, ar kitos grupės žmonių reikėtų bent jau paklausti nuomonės. Dabar išeina labai nekorektiškai, bet, be abejo, aš pritariu.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti, o po to – replika po balsavimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Taigi nutarimas „Dėl 2018 metų paskelbimo Tėvo Stanislovo metais“ priimtas. (Gongas) Replika po balsavimo – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš norėjau abejojantiems šiek tiek pasakyti, kad pirmiausia mes balsavome už jį kaip už pilietį, už jo pilietinius poelgius. Ir čia profesija tikrai neatliko lemiamo vaidmens. Taigi mes balsavome už pilietį Tėvą Stanislovą.
PIRMININKAS. Ačiū. Replika po balsavimo – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, savo kalboje aš sakiau apie jo požiūrį Antrojo pasaulinio karo metais, aš tai turėjau pasakyti ir aš tikrai privalėjau tai padaryti. Jis yra apdovanotas aukščiausiuoju Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už ne vieno žmogaus išgelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metu, nes jis rizikavo savo gyvybe, rizikavo būti sušaudytas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Replika po balsavimo – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš norėjau visiems balsavusiems už labai padėkoti, nes ši asmenybė tikrai buvo tas žmogus, kuris sujungė skirtingas konfesijas ir savo meile visiems žmonėms ir gyvenimo pavyzdžiu tą liudijo. Tikrai dėkui jums.
PIRMININKAS. Ačiū.
12.34 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-533(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-533(2). Pranešėjas – Seimo narys J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, palyginti su tuo projektu, kurio svarstymo metu, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, komitete buvo padaryti du papildymai, jums šiuo metu yra pateiktas patikslintas projektas. Buvo pratęsta 9 dalis ir išdėstyta, kaip skaičiuojamas apskundimo terminas, t. y. nuo tada, kai paaiškėjo tos aplinkybės, o 10 dalyje žodis „nepranešama“ pakeistas žodžiais „neteikiama informacija“. Visa kita liko taip, kaip buvo svarstymo metu. Komitetas apsvarstė ir aštuoni Seimo nariai vienbalsiai pritarė šiam projektui. Prašome jį priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Eisime pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymų, kuriems komitetas nepritarė. Manau, kad mes taip pat nepritariame ir bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį. Vienam Teisės komiteto pasiūlymui yra pritarta… Užsienio reikalų komiteto. Vienai Teisės departamento pataisai komitetas pritarė, kitai pritarė iš dalies. Ar, pritarę komiteto nuomonei, galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai už – Seimo narys E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Garbusis Seime, tai yra istorinis įstatymas, įrodantis mūsų pagarbą žmogaus teisėms. Mes turime šalis, kurios jau balsavo už, tai yra Estija, Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, kitos šalys pasirengusios balsuoti. Aš manau, kad šis įstatymas yra kertinis, rodantis mūsų pagarbą žmogaus teisėms, o pirmiausia Rusijoje, nes kalbama apie žmogų, kuris bandė apsaugoti Rusiją nuo Rusijos biudžeto naikinimo, vogimo iš Rusijos piliečių, už tai nukentėjo, už tai buvo tų, kurie vogė Rusijos biudžetą, sunaikintas. Tai yra pagarba Rusijai ir jos galimai demokratinei ateičiai.
Aš manau, taip mes pranešame po visų tų įvykių, kurie įvyko Jungtinėse Amerikos Valstijose per paskutinius rinkimus, kitose šalyse, kad mes aiškiai einame provakarietiška žmogaus teisių kryptimi. Labai džiaugiuosi, kad šiam Seimui šitos krypties niekas neišmuša. Jokie rinkimai per visus 27 nepriklausomybės metus, nė vieni iš rinkimų neparodė mūsų krypties į Rytus. Šis projektas ryškiai rodo mūsų kryptį sąjungininkų link ir mūsų vakarietiškų europinių vertybių link. Aš be galo dėkingas visiems, kurie rengė, ir iniciatoriams, labai dėkingas ir Užsienio reikalų komitetui, kurio visos partijos vieningai nuo pat pradžių parėmė šį projektą. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Seimo narys L. Kasčiūnas. Atsiprašau, Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Šiandien yra kaip tik aštuoneri metai nuo teisininko S. Magnitskio nužudymo. Mūsų posėdį stebi ir jo šeima. Bet tai nėra tik dėl jo, tai yra dėl visų kovotojų, kurie tikėjo ir tiki iki šiol demokratine Rusija, Rusijos ateitimi. Aš tiesiog prašau vienintelio dalyko: šiandien nesiskirstyti į kairę ir į dešinę ir nubalsuoti visiems vieningai, taip, kaip mes nubalsavome dėl N. Sadūnaitės, nes laisvė yra nedaloma ir atsakomybė neturi sienų. Jeigu mes nubalsuosime už šį įstatymą, mes tikrai parodysime, kad Lietuvos Seimas visada buvo, išlieka ir bus priešakyje tų vertybių, kurios yra pačios svarbiausios ne tik Rusijai, ne tik Lietuvai, bet visam regionui ir visam pasauliui.
Labai labai prašau tos vienybės, nes rusų ambasadorius darė įvairius pareiškimus, skaldė, gąsdino. Būtų labai gražus atsakymas visų mūsų, kad mūsų nesuskaldysi, nesuvaldysi ir mes oriai ir gražiai galime šį pavyzdinį įstatymą priimti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, aš irgi labai labai trumpai. Pono S. Magnitskio visas gyvenimas, likimas, kaip jis pasibaigė, turbūt įkvėpė tuos, kurie gali tikėti, kad gali būti kitokia politinė sistema Rusijoje, kad ji gali turėti savo demokratinę sistemą, kad galbūt visuomenė iš tikrųjų ras vidinių jėgų pasipriešinti dabar egzistuojančiam kleptokratiniam režimui. Šitos žinutės, tokios laisvės žinios iš mūsų parlamento laukia ta demokratiška Rusijos visuomenės dalis. Tai žmonės, kurie tikrai aukojo savo gyvenimus ir savo likimus tam, kad iš tikrųjų neleistų V. Putinui visiškai kontroliuoti tos didelės visuomenės.
Mielieji, aš irgi labai prašau tokio vieningo, sutelkto balsavimo, nepaisant skirtingų pažiūrų, nes tai yra jau dalykai, kurie yra viršpartiniai. Raginu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narė A. Armonaitė – motyvai už.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Pono S. Magnitskio istorija iš tikrųjų mums byloja apie tai, kad žmogus net ir sudėtingiausiomis sąlygomis tiki teisine valstybe, tiki teisės viršenybe, o režimas, deja, nuvilia ir netgi žmogų žaloja, ir gali jam kainuoti gyvybę. Šitas įstatymas, žinoma, yra svarbus, kaip ir kolegos minėjo, demokratiškai nusiteikusioms jėgoms Rusijoje, bet šitas įstatymas taip pat yra svarbus ir globaliai. Mes prisijungiame prie tokių šalių kaip Kanada, kaip Didžioji Britanija, kaip Estija ir pasakome, kad Lietuva netoleruos žmogaus teisių pažeidimų, nesvarbu, kokia tai yra šalis, ar tai būtų galbūt kitos valstybės, kad mes pasisakome už demokratiškus pokyčius ir visomis jėgomis norime palaikyti tuos žmones, kurie tiki įstatymo viršenybe, tiki teisės viršenybe. Tikrai kviečiu susitelkti, prisijungti prie šių valstybių, kurias paminėjau, ir palaikyti šį tikrai reikalingą įstatymo projektą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėjo keturi Seimo nariai.
Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 91, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo. Įstatymas vienbalsiai priimtas. (Plojimai) (Gongas)
12.43 val.
Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1013(3) (priėmimas)
Imsime iš darbotvarkės pabaigos 2-13a klausimą – Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1013. Pranešėjas – Seimo narys A. Stančikas. Pasiūlymų nėra, tai į tribūną nebūtina eiti.
Priėmimas. Siūlau pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 86, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1013) priimtas. (Gongas)
12.45 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1014(3) (priėmimas)
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo papildymo straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1014. Taip pat pranešėjas Seimo narys A. Stančikas. Pasiūlymų nėra.
Galime svarstyti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1014) priimtas. (Gongas)
12.46 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1299(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1299. Pranešėjas – Seimo narys T. Tomilinas. Priėmimas. Atsiprašau, svarstymas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, teikiu pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projekto. Pagrindinio komiteto išvada – pritarti bendru sutarimu iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar pritariame po svarstymo? Ačiū, pritarta. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Žinoma, reikia pritarti, nes tai geriau negu nieko, bet vis dėlto aš manau, kad komitetas galėjo ieškoti galimybių šiek tiek daugiau padidinti tuos mažuosius biudžetinių darbuotojų atlyginimų koeficientus. Mano siūlymas buvo bent dvigubai daugiau tai padaryti. Kaip suprantu, komitetas nesvarstė ir nežiūrėjo platesniame biudžeto perskirstymo galimybių kontekste. Jeigu dabar priimsime tik tai, ką pasiūlė komitetas, čia tik minimaliai atsižvelgiama į būsimą kitų metų tą paskutinį minimalios mėnesinės algos didinimą ir dėl jos suartėsiančius tuos mažiausius koeficientus. Bet buvo ankstesni minimalios algos didinimai, o šitie biudžetinių darbuotojų atlyginimų koeficientai nebuvo koreguojami. Tas suartėjimas nekvalifikuoto darbo ir pakankamai kvalifikuotų žmonių, dirbančių biudžetiniame sektoriuje darbuotojų, atlyginimų yra neišspręstas. Aš sakyčiau, komitetas žengė tik labai mažą žingsnelį spręsdamas tą problemą. Labai gaila, kad nebūta politinės valios ir ryžto rimčiau tai spręsti.
PIRMININKAS. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aišku, nėra gerai spręsti tokius dalykus, kai į juos nežiūrima plačiame kontekste. Pernai maždaug tokiu pačiu metu kaip dabar – vėlyvą rudenį premjeras, išstodamas ir kalbėdamas apie bazinės algos dydžio padidinimo būtinybę, sakė – reikia atlikti keletą namų darbų. Visų pirma, iš esmės pertvarkyti viešąjį sektorių, kad ten kiltų algos ir galėtume prisitraukti profesionalus. Per metus iš esmės nepadaryta nieko. Per metus Vyriausybei pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių skaičius išliko 46 tūkst. Valstybės tarnybos įstatymas nepriimtas, jis neskatina modernizavimo ir efektyvumo didėjimo. Antra sąlyga taip pat neįvykdyta. Mes einame dabar pamažu link to, kad iš esmės kvalifikuotus ir taip mažai gaunančius darbuotojus sulyginame su minimalia alga ir užmerkiame akis, ir sakome, kad viskas gerai valstybės tarnyboje. Taip tikrai nėra. Iš 60 tūkst. valstybės tarnautojų pareigybių kas šešta yra neužimta. Žmonės masiškai bėga iš valstybės institucijų, nes negauna algos. O čia mes sakome – dar juos pritrauksime prie minimalios algos. Aš kviečiu valdančiuosius iš esmės spręsti valstybės tarnybos problematiką ir vykdyti pažadus, kuriuos įgarsinote prieš tai. Kviečiu iš esmės palaikyti, bet laukia milžiniškai darbai, kurių jūs net nesiimate.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvuoti prieš niekas neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje ) Balsuojam. Gerai, balsuojam.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra. Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra. Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Įsigaliojimas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas, svarstydamas turėjo omeny, svarstydamas šitą įstatymo projektą, pateiktą Vyriausybės ir kolegos J. Razmos… Mes atsižvelgėme į tai, kad komitetas ženkliau padidino bazinį dydį. Mes pasiūlėme Vyriausybei ir Seimui apsispręsti dėl 137 bazinio dydžio, o ne 132, aišku, nekeičiant koeficientų. Pagrindinis tikslas, bent jau ministerijos, teikiant šitą įstatymą, noriu priminti, jie vadovavosi įrašyta įstatymo norma, kad bent 20 % kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis skirtųsi nuo nekvalifikuotų, tai yra tų, kurie gauna minimalų mėnesinį atlyginimą. Manau, kad seniai brendo reikalas šiek tiek sumažinti žirkles, kurios yra tarp darbuotojų, dirbančių valstybės ir savivaldybės įstaigose, todėl siūlau pritarti ir, aišku, neužmiršti pritarti, svarbiausia, baziniam dydžiui. Tai tada šitie darbuotojai, kurių yra maždaug 300 tūkst., pagaliau po devynerių metų tikrai pajustų darbo užmokesčio padidėjimą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš kalbėsiu trumpai, nes iš tikrųjų pagrindiniai motyvai yra tie, kad apatinė koeficiento dalis turi būti didinama padidėjus minimaliai algai ir tiems žmonėms, kurie dirba savivaldybėje. Bet man atrodo, kad pagrindinis dalykas yra mums visiems sutarti, kad didėtų bazinis dydis, kuris objektyviai leistų žmonėms pajusti šio atlyginimo padidėjimą, nes šių koeficientų padidėjimas iš tikrųjų būtų labai minimalus, galbūt net papiktinantis žmones, kad tokiais trupiniais trupinama ir džiaugiamasi, kad didėja atlyginimas. Pagrindas yra bazinio atlyginimo didinimas. Ačiū, pritarkime.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš vėl kalbu už, bet tikrai turiu nemažai nusivylimų, kad komitetas tik tiek tepadarė, galbūt ne viską socialiai jautriai čia išsprendė keisdamas tuos mažuosius koeficientus, jų apatines ribas. Žiūrint į pakeistų koeficientų lenteles, krenta į akis, kad eiliniams biudžetiniams darbuotojams tas padidėjimas yra, sakykime, apie 15 eurų, o vadovų, kad ir mokyklų vadovų, didinimas yra ryškiai didesnis, siekiantis kartais ir 100 eurų.
Dėl bazinio dydžio didinimo. Vėlgi tos disproporcijos bus dar didesnės. Tai, sakykime, Aukščiausiojo Teismo teisėjams tas padidėjamas bus turbūt arti 200 eurų, mažiausius atlyginimus gaunantiems bus apie 10 eurų. Tai mes taip ir nesprendžiame tos atlyginimų diferenciacijos problemos rimčiau. Gal kaip tik su bazinės algos padidinimu buvo galima luktelėti, o stipriau pakelti mažuosius koeficientus, kad tos žirklės pas mus šiek tiek sumažėtų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, sunku kalbėti apie atlyginimų kėlimo prasmingumą. Iš tikrųjų valstybės tarnautojai mažai uždirba ir tikrai verti didesnių atlyginimų. Bet, man atrodo, šiuo atveju mes einame pro galines duris. Aš priminsiu, ką sakė premjeras lygiai prieš metus: „Viešasis sektorius yra per didelis ir, darant struktūrines reformas, kurias Vyriausybė iš karto ir darys (jis tą sakė prieš metus), sugeneruotos papildomos darbo užmokesčio lėšos leis peržiūrėti ir koeficientus, ir kelti darbo užmokestį efektyviai mažai valstybės tarnybai.“
Kas padaryta per metus? Valstybės tarnyba nesumažinta, Valstybės tarnybos įstatymas nepriimtas, valstybės tarnautojų skaičius tik padidėjo – iki 61 tūkst. Tuo tarpu per metus Lietuvoje sumažėjo 50 tūkst. gyventojų. 50 tūkst. gyventojų yra lygiai tiek, kiek gyvena Alytuje. Mes šiandien užsimerkiame ir sakome: biudžete yra darbo užmokesčiui numatyti papildomi 20 mln. eurų, ir mes toliau trupiname. Žiūrėkime esmines reformas – ar tai išspręs. Mes einame per galines duris, o iš visos valstybės tarnybos iš esmės bėga darbuotojai. Aš susilaikau, nes tikrai tai nėra sprendimas, kurio mes laukėme visus metus.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Strelčiūnas. (Balsas salėje) Motyvai už, atsiprašau.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, siūlau pritarti įstatymo projektui. Tai yra pirmas žingsnis, nors, didindami algas mažiausiai uždirbantiems valstybės tarnautojams, žinoma, mes turėtume žengti ir antrą žingsnį – dėl mėnesinės bazinės algos didinimo.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1299(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Neveikė ta apačioje maža, reikšminga dėžutė. Mano balsas – už. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Zingerio balsas – už. (Šurmulys salėje)
13.00 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiami kolegos, liko 20 sekundžių iki Vyriausybės valandos. Kviečiu Vyriausybę užimti savo vietas. Vyriausybę kviečiu užimti savo vietas.
Pirmasis klausia Seimo narys G. Landsbergis. (Balsai salėje) Ruošiasi S. Gentvilas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Kaip Gabrielius gali klausti, jeigu Saulius nepasiruošęs atsakyti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiami ministrai, jūsų ruošiasi klausti Seimo nariai.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Pirmininke, kviesite, tai galėsiu kalbėti. Viskas gerai, premjere, aš suprantu, daug darbų, viskas suprantama. Aš šį kartą turiu labai labai paprastą klausimą. Tikrai neabejoju, kad jūs į jį atsakysite paprastai ir aiškiai, be išsisukinėjimų. Jeigu Seime būtų balsuojama ir jūs dalyvautumėte balsavime dėl A. Skardžiaus buvimo Ekonomikos komitete, kaip jūs balsuotumėte?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Prieš.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi A. Sysas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Klausimą norėčiau skirti gerbiamajam premjerui. Premjere, ne per seniausiai jūs kalbėdamas apie šešėlinę ekonomiką raginote žmones pasitikėti valstybe ir jos efektyviu valdymu. Vakar jūsų Spaudos tarnyba išplatino pranešimą apie sprendimą nebederinti Kuršių nerijos tvarkymo plano. Tas automatiškai reiškia apie 20 mln. eurų kompensaciją žmonėms, kurie pastatė turtą ir galiausiai kreipsis dėl žalos atlyginimo. Tada aš pakartoju jums Vyriausybės valandoje birželio 6 dieną užduotą klausimą, jums uždaviau tą patį klausimą, kuris ministras prisiims asmeninę atsakomybę dėl plano nesuderinimo, aplinkos ar kultūros? Aplinkos ministerija išplatino viešą pareiškimą, kad jie yra nuoseklūs ir tvirti dėl pozicijos, Kultūros ministerija jokio pareiškimo neišplatino po šito nederinimo.
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Ar tai reiškia, kad Kultūros ministerija prisiima atsakomybę? Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Turbūt reikėtų labai aiškiai šitą istoriją ir įvardyti. Dėl sprendimų, kurie buvo priimti prieš turbūt daugiau nei dešimtmetį tuo metu išduodant leidimus, galimai neteisėtai tai darant, yra priimti galutiniai aukščiausios instancijos teismo sprendimai, kurie šiandien nevykdomi. Aš manau, kad ankstesni vyriausybių sprendimai bandyti įsivelti dar į teisinį procesą politiniu procesu privedė prie tos situacijos, kurią mes turime: daug metų nevykdomus teismo sprendimus, bandymus dar ieškoti kokių nors išeities būdų, nors teisinė valstybė esame ir sprendimai turi būti vykdomi, ir institucijos, kurios pagal įstatymą yra nepriklausomos priimti savo sprendimus, kalbant apie konkrečių planų tvirtinimą, tiesiog nesurado to kompromiso.
Tai procesas, kuris kažkada buvo užprogramuotas, jisai negali būti tęsiamas be galo, paliktas dar kitai Vyriausybei. Esame teisinė valstybė, sprendimas yra paprastas. Yra to kompromiso, kurio bandė ieškoti ilgą laiką nevykdant teismo sprendimų, loginė pabaiga, nes nepavyko suderinti, tiek Aplinkos ministerijai, tiek Kultūros ministerijai rasti tam tikro sprendimo.
Kita vertus, jeigu bus ieškiniai valstybei, tai labai vienareikšmiškai, kas pasakyta ir vakar Vyriausybės pranešime, dar galiu patvirtinti, bus regresas tiek valstybės tarnautojų, kurie tuos sprendimus priėmė, tiek institucijų, kurios atsakingos už šių sprendimų netinkamą priėmimą. Esame teisinė valstybė ir, matyt, didžiausia klaida buvo, kad į teismų procesą buvo bandoma įsikišti politiniais sprendimais.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, kadangi jūs ginate socialinį dialogą ir pritariate Darbo kodekso nuostatoms, kuriose yra aiškiai apibrėžta, kad darbuotojų atstovai turi būti valstybės, savivaldybių įstaigų valdybose, mano klausimas jums, ar nubausite įstaigų vadovus, įmonių vadovus, kurie nesilaiko Darbo kodekso? Aš noriu priminti, kas parašyta 210 straipsnyje, kaip jie renkami. Jūsų Vyriausybės nutarime sakoma: darbuotojų atstovai į valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų narius skiriami šių įmonių vadovų bendradarbiaujant su profsąjungomis ir netaikant apraše nurodytų atrankos būdų. Bet aš jums konkrečiai sakau: „Klaipėdos nafta“ paskelbė konkursą, išorės konkursą, darbuotojų valdybos nario vietai užimti. Skrydžių valdymo centas iškėlė specialius reikalavimus. Analogiška situacija Ignalinos atominėje elektrinėje.
PIRMININKAS. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). Irgi išorinis konkursas. Todėl klausimas, kaip pasielgsite su tais vadovais, kurie gauna daug didesnius atlyginimus negu jūs, bet nesilaiko Lietuvos įstatymų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pasielgs savininkai, ministerijos, kurios yra šitų valstybės įmonių… vykdo savininko teises, turės ir vertinti, ir vertina vadovų elgesį, vadovų priimamus sprendimus. Manau, jeigu yra įstatymų pažeidimų, tuos įstatymų pažeidimus ištirs ir įvertins.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Dumbrava. Ruošiasi B. Matelis.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, Pirmininke. Norėčiau žemės ūkio ministro paklausti. Gerbiamasis ministre, susidūriau su tokia problema. Žmonės ateina ir skundžiasi, kad neatitinka Valstybės žemės fondo ir Nacionalinės žemės tarnybos žemėlapiai. Nacionalinė žemės tarnyba sako: viskas jūsų gerai, o Valstybės žemės fondas sako: jūsų žemė apleista, jūs turite mokėti baudą, nors į vietą jie niekada neatvažiuoja. Nacionalinės žemės tarnybos žmonės atvažiuoja, kai yra koks nors nesuderintas dalykas, tie nevažiuoja. Mato viską iš kosmoso. Ten kažkokie šešėliai, sako, nesutvarkyta, nors ateina žmonės, rodo fotografijas, jų viskas sutvarkyta. Tiesiog kada galima tikėtis, kad tie žemėlapiai bus tarpusavyje suderinti ir tos dvi žinybos susitars? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš tik norėjau pasitikslinti, ar Nacionalinė žemės tarnyba ar Nacionalinė mokėjimo agentūra?
A. DUMBRAVA (TTF). Mokėjimo agentūra.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Mokėjimo agentūra. Šiuo atveju, aišku, svarbiausia yra Nacionalinės mokėjimo agentūros išvados. Jeigu atvažiavusi patikrinti agentūra randa, kad pasėlis, kuris yra deklaruotas, atitinka gerą agrarinę būklę, tai yra pagrindas išmokėti tiesiogines išmokas. Dabar Žemės fondas. Aš nežinau, jeigu dėl konkretaus atvejo, tai būtų gerai gauti informaciją, mes pasižiūrėtume. Bet šiaip pagrindas yra Nacionalinės mokėjimo agentūros išvada. Jeigu atitinka tas, kas buvo deklaruota, viskas gerai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys B. Matelis. Ruošiasi S. Jakeliūnas.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Norėčiau klausimą užduoti gerbiamajam premjerui. (Pasitrauk, ponas Sysai.) (Juokas salėje) Galima klausti? Čia ponas A. Sysas priekyje atsistojo kaip veidrodis. Labai atsiprašau.
Noriu paklausti pono premjero. Noriu padėkoti už jūsų poziciją, kai atsakėte į pirmą klausimą dėl to, ar A. Skardžius galėtų būti Ekonomikos komitete. Jūsų pozicija labai sąžininga. Ir noriu paklausti kito klausimo. Kaip jūs balsuotumėte, jeigu Seime būtų pateiktas pasiūlymas pradėti apkaltos procesą A. Skardžiui?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš manau, kad pradėkime klausinėti, kaip aš balsuočiau, jeigu būtų pateiktas vienoks valstybės biudžetas arba koks kitas įstatymas. Aš balsuosiu pagal sąžinę bet kokiu atveju ir mano sprendimą lems tai, kokios vienu ar kitu atveju dėl vieno Seimo nario ar kito Seimo nario yra išvados, ar jos mane įtikina, ar ne, ar jos yra pagrįstos įrodymais, ar ne. Aš visą laiką taip elgiausi ir elgsiuosi, nepriklausomai nuo to, apie kurį Seimo narį ar asmenį kalbėtume.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Jakeliūnas. Ruošiasi A. Skardžius.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Norėčiau finansų ministro paklausti. Kadangi artėja tos dienos, kada svarstysime ir priiminėsime kitų metų biudžetą, Biudžeto ir finansų komitete mes svarstėme Seimo narių ir kitų komitetų siūlymus dėl asignavimų. Nėra nė vieno siūlymo sumažinti išlaidas, visi siūlymai yra didinti išlaidas. Nemažos dalies tų siūlymų lėšų finansavimo šaltinis yra nurodomos skolos aptarnavimo išlaidos, Finansų ministerijai pasiūlyti sumažinti skolos aptarnavimo išlaidas. Kaip jūs vertinate tokių siūlymų adekvatumą? Aš žinau jūsų atsakymą, bet noriu, kad jį išgirstų ir visi Seimo nariai.
Ir yra dar vienas kaltinimas, kad valstybės biudžetas ir kitais metais planuojamas deficitinis. Gal galite Seimo nariams pasakyti, kokią dalį to valstybės biudžeto deficito sudaro tos pačios skolos aptarnavimo išlaidos kitais metais? Maždaug, apytiksliai, kad žmonės suvoktų, kokia to deficito priežastis.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimus. Turbūt iš karto į abu galiu atsakyti. Taip, šitas šaltinis tikrai nėra nei realus, nei tinkamas, nes, kaip žinome, nėra taip, kad tiesiog paimame ir eilutėje sumažiname skolos aptarnavimo išlaidas. Tai yra šalies prisiimti sutartiniai įsipareigojimai, kiek mokėti už vienas ar kitas paskolas. Šiuo atveju natūralu, kad jų sumažinti vienašališkai yra neįmanoma.
Kalbant apie dydžius, apie valstybės biudžeto deficito dydį ir skolos aptarnavimo išlaidų dydį, jeigu valstybės biudžeto numatomas deficitas yra 0,5 mlrd., tai skolos aptarnavimo išlaidos, kadangi mūsų skola yra apie 40 % BVP, siekia beveik 600 mln. Šiuo atveju pats deficito dydis tikrai nėra labai reikšmingas. Bet grįžtu prie pirmojo klausimo ir iš tikrųjų kviečiu Seimo narius teikti pasiūlymus dėl asignavimų didinimo ir juos paremti tik pagrįstais finansavimo šaltiniais, ilgalaikiais finansavimo šaltiniais, nes skolos aptarnavimo išlaidų mažinimas tikrai nėra tai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Skardžius. Ruošiasi V. Juozapaitis.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau klausti gerbiamojo premjero. Ekonomikos komitete yra komiteto pirmininko pavaduotojas, vienas iš prekybos magnatų, t. y. „Moki veži“ koncerno, didžiulio tinklo, didžiausias savininkas ponas D. Kreivys, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas. Didžiulio ikimokyklinių ir mokyklinių įstaigų tinklo bendrasavininkis yra gerbiamas G. Landsbergis, t. y. Karalienės Mortos mokyklos tinklas ir vaikų darželiai „Vaikystės sodai“, visas tinklas. Ar jie galėtų dirbti Ekonomikos komitete, turėdami tiesioginį interesą? Kaip jūs, gerbiamas premjere, balsuotumėte? Kita vertus, gerbiamas premjere, noriu pasakyti, kad ponas T. Langaitis, kuris, tikėtina, iššvaistė milijonus e. sveikatai skirtų pinigų, taip pat vadovauja šiame komitete, yra jo narys ir yra Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio pirmininkas. Kaip jūs, premjere, balsuotumėte už juos? Ir dar noriu pasakyti tai, kad 2009 m. G. Landsbergiui Vyriausybės kanceliarijoje…
PIRMININKAS. Laikas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). …buvo sukurta speciali vieta, t. y. Tautinių mažumų departamentas, jam asmeniškai, kad jis galėtų iš URM’o kaip jaunas specialistas ateiti.
PIRMININKAS. Laikas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). O šiandien kritikuoja kanceliarijos pertvarkos reformą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš atsakysiu. Prieš poną D. Kreivį – prieš, prieš poną T. Langaitį – prieš. Gabrielius, jeigu būtų Švietimo ir mokslo komitete, irgi prieš balsuočiau, bet Ekonomikos komitete gal gali būti. Jeigu dar kas nori dėl kokių balsavimų, kas už ką, manau, tai tikrai ta vieta, kai galima kalbėti, kas ir kaip balsuotų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Juozapaitis. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, palengvinsiu jūsų dalią, šiandien prašysiu balsuoti už mane kaip už Kaimo reikalų komiteto narį, būsiu mūsų frakcijos valia ten perkeltas, nes jis yra artimiausias Operos teatrui. Aš 25 metus mačiau Žemės ūkio ministerijos pastatą pro savo grimo kambario langą, čia man yra artimiausia kultūrai sritis.
Noriu paklausti šiandien žemės ūkio ministro, pereiti, kadangi jau keičiasi mano kryptis. Šiandien Kultūros komiteto pirmininko R. Karbauskio ką tik parduotame laikraštyje uždarajai akcinei bendrovei „12 pirklių“, kur yra tik vienas „Sodros“ mokėtojas, už 0,5 mln. eurų, buvo publikacija. Ten jūs pasisakote apie kaimuose gyvenančių žmonių dalyvavimą tarpusavio pagalbos fondo veikloje. Čia dabar aš jau rimtai klausiu. Ar jūs taip ir galvojate, kad tas fondas turėtų būti privalomas ir nuo kokios ribos ta privalomumo riba? Ar 10 hektarų yra tikrai ta riba, nepaisant nuo dirbamos žemės kiekio imamų pajamų ir panašiai? Ar tikrai ta riba turėtų būti tokia, nuo kurios žmonės privalėtų mokėti ir potencialiai niekada negalėtų sulaukti pagalbos? Ačiū jums.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Čia turbūt irgi reikėtų kokią pusę valandos apie tai kalbėti, bet esmė tokia, kad, pažiūrėjus pro langą, jūs turbūt irgi sutiksite, kiekvieną dieną rizika žemės ūkiui didėja – ir dėl klimato kaitos, ir dėl nestabilumo rinkose, dėl geopolitinių dalykų, dėl spekuliacijų biržose ir t. t. Iš tikrųjų žemės ūkio verslas darosi vis rizikingesnis, nėra niekam abejonių. Tam, kad tas rizikas suvaldytume, iš tikrųjų paskutiniai metai rodo, kad buvo skiriamos tikrai didelės lėšos iš Europos Sąjungos biudžeto, pavyzdžiui, per pieno krizę, dabar dėl lietaus nuostolių vėl mes kreipiamės į Europą ir prašome iš nacionalinio biudžeto. Tai visiems tampa aišku, kad nei Europos Sąjungos biudžetas, nei nacionalinis biudžetas nepajėgūs išspręsti visų problemų.
Kas įvyko gero, kad Europos Komisija, tvirtindama omnibuso paketą, jau dabar leistų dalį Kaimo plėtros programos lėšų naudoti tokiam fondui steigti. Šiuo atveju kalbama, kad tas fondas būtų ne vien iš žemdirbių įmokų, bet iš Kaimo plėtros programos ir būtų galimybė prisidėti iš nacionalinio biudžeto. Kas nuo kiek mokėtų, tai čia yra susitarimo klausimas, sakykime, ar nuo 10, ar iki 10 hektarų. Pretenduoti, aišku, galėtų visi, atsitikus bėdai, jeigu tektų padengti nuostolius, tai tikrai pretenduoti galėtų, nepriklausomai nuo hektarų skaičiaus, jeigu jis yra fondo dalyvis, moka įmokas, tai jis galėtų pretenduoti gauti kompensaciją. Bet čia be susitarimo, be savivaldos pritarimo ir greičiausiai netgi be Seimo pritarimo, be abejo, toks fondas nebus įkurtas.
PIRMININKAS. Norite papildyti klausimą?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Norėjau, bet dabar aš jau gavau išsamų atsakymą. Aš galvojau, kad jūs nepasakosite taip išsamiai, būčiau prašęs raštu pateikti. Turiu patirties raštu prašyti, turėkite omenyje, kad iš tikrųjų mes dar turbūt ir susirašysime kokį sykį.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas. Ruošiasi J. Olekas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas bus Ministrui Pirmininkui. Nenorėjau klausti, bet kai atsakėte Simonui, matyt, reikia iš tikrųjų paklausti. Problema bus labai politiškai svarbi ir gali labai pakenkti dabartinei Vyriausybei. Kalbama apie visų tų Neringos pastatų nugriovimą ir, kaip jūs minėjote, žalos išieškojimą. Žalos išieškojimas visų pirma apims Klaipėdą, tuometinį Neringos merą, kuris jau yra amžinąjį atilsį, Klaipėdos apskrities viršininką, kuris yra Norvegijoje. Lieka tik du žmonės, į kuriuos galima nukreipti tą išieškojimą, tai D. Varnaitė ir R. Baškytė, nes jos tarpusavyje nesutarė, nepadėjo plane sprendimo galkutės, išėjo, kad tas projektas, ta visa nugriovimo idėja tapo reali. Žmonėms, kurie ten gyvena, liks tik vienas būdas gintis, tai yra gyvai ginti savo nuosavybę. Bet aš manau, kad vis tiek reikėtų kaip nors rasti tą kompromisą, kad tokių paragrafinių sprendimų, kurie gali kainuoti keliasdešimt milijonų eurų mokesčių mokėtojams, reikia išvengti. Aš manau, kad jūsų sveikas protas ir visas aparatas, kuris yra prie jūsų didelis, daug protingų žmonių, iš tikrųjų turi leisti ir sugalvoti, kaip tą dalyką išspręsti. Sakau, jeigu griausime tą turtą ir kompensuosime iš mokesčių mokėtojų, tai bus didžiausias minusas.
PIRMININKAS. Laikas.
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš vis tiek laikausi to, kad yra galutiniai, nekvestionuojami teismų sprendimai. Jeigu nepavyko surasti sprendimo būdų institucijoms, kurios yra nepriklausomos, kurios deklaruoja, kad bet koks bandymas ieškoti kompromiso, sudaryti sąlygas (…) sodinti prie stalo tai yra politikų kišimasis į jų nepriklausomumą ir spaudimo darymas, tai vadovaukimės teisinės valstybės principais. Vyriausybė ir vadovaujasi tuo. Mes nekvestionuojame ir nesprendžiame klausimo, į ką turėtų būti nukreiptas išieškojimas. Tiesiog, jeigu bus kitokie sprendimai, vėlgi teismo sprendimai, mes juos vykdysime.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš norėčiau paklausti kultūros ministrę. Gerbiama ministre, mes Laisvės kovų komisijos vardu, aš, kaip pirmininkas, kreipiausi į jus dar šių metų sausio mėnesį dėl galimybės muziejus lankyti moksleiviams nemokamai. Kai mes kalbėjome komisijoje apie pilietinį patriotinį ugdymą, matėme, kad viena iš galimų formų, kad moksleiviai su valstybės istorija galėtų susipažinti muziejuose. Turiu pasakyti, kad labai greitai vasario mėnesį gavome džiugų laišką, kad jūs svarstote ne tik moksleiviams, bet ir pensininkams nuo liepos 1 dienos galimybę lankytis muziejuose nemokamai. Šiandien yra lapkričio 16 ar 17 diena? (Balsas salėje) 2017 m. liepos 1 d., premjere, yra parašyta labai aiškiai. Ar galime tikėtis, kad bent nuo 2018 m. sausio 1 d. moksleiviams bus pasitinkant valstybės šimtmetį? Ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū už klausimą. Tikrai taip, turiu jums gerų žinių. 2018 metais nuo rugsėjo 1 dienos, kaip žinote, mūsų tikslas kartu su Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendinti vieną iš mūsų labai didelių darbų. Tai yra kultūros pasas, kuris reiškia įvairias kultūros paslaugas moksleiviams nuo pirmos klasės iki dvyliktos nemokamai. Tame pase, tai yra į tas paslaugas yra įskaičiuoti ir nemokami muziejai.
Dar norėčiau priminti, kad moksleiviams atviri muziejai su savo ekspozicijomis nuo rugsėjo 1 dienos iki šių metų pabaigos specialiomis temomis. Kaip mes žinome, jau mes apie tai kalbėjome ir viešai spaudoje, jau visu tempu moksleiviai lanko ne tik mūsų pavaldžius muziejus, ne tik valstybinius, bet ir savivaldybių muziejus. Prisijungę yra daugiau nei 80 muziejų.
PIRMININKAS. Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius. Klausia Seimo narys V. Kamblevičius. Ruošiasi M. Bastys.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Klausimą norėjau užduoti užsienio reikalų ministrui, bet kadangi nėra, tada prašyčiau premjero. Vis tiek jis viską žino.
Šiandien buvo labai pakili diena Seime. Mes ryte priėmėme ir pagerbėme gerbiamą N. Sadūnaitę, jai buvo nutarta skirti Laisvės premiją. Prieš pusvalandį mes priėmėme vadinamąjį S. Magnitskio įstatymą, kur kalbama apie žmogaus teises ir laisves.
Aš norėjau jūsų paklausti. Ar mes korektiškai elgiamės katalonų atžvilgiu, politikai, Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai, žiniasklaida. Vadiname juos separatistais. Mes kai kovojome už laisvę, lietuvių nė vienas katalonas nevadino separatistais. Tai norėjau paklausti, gerbiamas premjere, ar korektiškai mes elgiamės jų atžvilgiu?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal reikėtų klausti tų, kurie vadina separatistais. O mūsų pozicija yra aiški, mes pasisakome už dialogą, už sprendimų paiešką dialogo būdu, gerbiame Ispanijos teritorinį vientisumą, Konstituciją. Nereikėtų, matyt, lyginti Lietuvos situacijos, kuri buvo okupuota, su Katalonijos situacija. Tai yra nesugretinami dalykai. Aš manau, kad mūsų bendras principas yra tokia oficiali pozicija išsakyta, o kas kaip ką vadina, tai čia jau kiekvieno apsisprendimo reikalas, kaip vadinti.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Klausia M. Bastys. Ruošiasi R. Martinėlis.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju. Mano klausimas būtų adresuojamas švietimo ir mokslo ministrei. Gerbiama ministre, prašom pasakyti, kaip jūs spręsite aktualų klausimą, mano supratimu. Aukštojo mokslo bendruomenė, dėstytojai elektroniniais laiškais kreipėsi į mus, į Seimo narius, apeliuodami į tai, kad dėstytojų atlyginimai yra beviltiškai maži. Kaip pavyzdys Sveikatos pasaugos ministerija, ministras iš dalies tą klausimą sprendžia iš Ligonių kasų rezervo žadėdamas didinti atlyginimus visai sveikatos apsaugos sistemai. Šiuo atveju kaip, iš kokių rezervų jūs galėtumėte spręsti aukštojo mokslo dėstytojų klausimą, atlyginimų klausimą, iš kokių papildomų asignavimų? Dėkoju.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Aukštojo mokslo pertvarkos tikslas – pirmiausia yra sustiprinti aukštojo mokslo kokybę. O ją, kaip žinome, ir kūrė akademinė bendruomenė. Šiandien akademinės bendruomenės atlyginimai, tiek dėstytojų, tiek tyrėjų, tiek mokslininkų, yra tikrai menki. Jie yra menkesni beveik keturis kartus negu užsienio šalyse. Nors, lyginant su kitų sričių viešojo sektoriaus darbuotojais kitų užsienio šalių, mūsų apskritai menkesni atlyginimai. Suprantame tai kaip vieną iš pagrindinių pertvarkos tikslų, pirmiausia investicijas į žmogiškąjį potencialą. Tokia kryptimi ir peržiūrėtas visas švietimo biudžetas.
Dėl konkrečiai dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų noriu priminti reglamentavimą. Mokslininkų atlyginimai yra nustatomi Vyriausybės, o dėstytojų atlyginimus nustato pačios aukštosios mokyklos. Yra kitų metų biudžeto projekte papildomai numatyta 22,6 mln. eurų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams didinti, tai yra didžiausia papildoma skiriama suma per nepriklausomybės laikotarpį. Matydami situaciją, kai atskirose aukštosiose mokyklose vienam akademiniam darbuotojui tenka du ar trys administratoriai, matome ir vidinius rezervus ir pačiose aukštosiose mokyklose. Todėl tikrai reikia konsoliduoti išteklius.
Susitikimus su akademine bendruomene vykdome nuolatos ir su jums laiškus parašiusiais žmonėmis taip pat ketiname susitikti kitą penktadienį.
PIRMININKAS. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti švietimo ir mokslo ministrę. Planuojama vidurinio mokslo reforma ir kalbama apie etatinį apmokėjimą mokytojams, jį įvesti per dvejus metus. Koks tai būtų mechanizmas? Nes Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojai rajono švietimo skyriaus specialistams nepakankamai gerai išaiškina, nes jie turi klausimų. Gal jūs pakomentuotumėte?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju, tikrai labai aktualus klausimas. Tikrai dar nėra pradėtos visuotinės konsultacijos, nes pirmiausia sprendimus dėl etatinio apmokėjimo turėsite priimti jūs Seime, priimdami Švietimo įstatymo pataisas. Tada, be jokios abejonės, įtrauksime į diskusiją ir visus švietimo skyrius. Etatinio apmokėjimo modelis jau yra parengtas.
Kitą pirmadienį vyks susitikimas su profesinėmis sąjungomis ir planuojama įtraukti į svarstymus komitete. O etatinio apmokėjimo modelio įvedimas yra numatomas per dvejus metus. Pradžia yra 2018 m. rugsėjo 1 d., tam yra papildomai biudžeto projekte numatyta apie 17 mln. eurų. Bus reikalingos papildomos investicijos 2019 metais planuojant biudžetą. Suma, kurios tam reikėtų, apie 93 mln. eurų per dvejus metus.
PIRMININKAS. Klausia R. Šalaševičiūtė. Ruošiasi M. Majauskas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Noriu klausti švietimo ir mokslo ministrės. Mano žiniomis, Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Šiaulių apskritį, yra labai didelis vaikų darželiuose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose logopedų poreikis. Šiauliuose yra geriau todėl, kad ten jie yra rengiami. Vilniuje dabar jau pradėta rengti, bet tiek, kiek bus ateityje, tikrai neužpildys tos nišos. Ką planuojate daryti ir kaip galima būtų pakeisti situaciją, įvertinant vaikus su raidos sutrikimais, pagalbą vaikams su raidos sutrikimais?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Tikrai yra labai aktuali problema. Pradėjus dirbti Švietimo ir mokslo ministerijoje teko susidurti su situacija, kai Švietimo ministerija nežino realaus mokytojų poreikio. Kaip tik šiuo metu atliekami tyrimai rengiantis planuoti įvairių sričių pedagogų, ir specialiųjų pedagogų, priėmimą į aukštąsias mokyklas. Metų pabaigoje planuojame turėti konkrečius skaičius pedagogų poreikio, tai apimtų ir logopedų poreikį visose savivaldybėse. Kaip jūs teisingai ir minite, Šiaulių universitetas turi didžiausią kompetenciją ir įdirbį šioje srityje, todėl planuodami kitų metų skaičius ir priėmimo skaičius būtinai į tai atsižvelgsime. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas sveikatos apsaugos ministre, norėjau paklausti jūsų klausimo dėl dabar tokios lengvos gal panikos dėl receptinių vaistų galimybės gauti vaistinėse. Viena vertus, turime dideles eiles poliklinikose. Kita vertus, atrodo, jog siunčiame žmones papildomai į poliklinikas gauti receptų vaistams, kuriuos anksčiau galėdavo įsigyti be recepto vaistinėse. Suprantu, aplinkybės tokios, jog anksčiau vaistinės galbūt nesilaikė visų taisyklių ir išrašinėdavo tuos vaistus be receptų. Dabar, pakeitus įstatymą, dėl slapto pirkėjo jos į tai žiūri daug griežčiau.
Mano klausimas būtų: ar jūs artimiausiu metu, per kelias savaites, iki Naujųjų metų planuojate peržiūrėti receptinių vaistų sąrašą tam, jog nereikėtų eiti papildomai pas gydytojus gauti receptą ir tokiu būdu nedidinti eilių, ir palengvinti žmonėms tą gyvenimą, kuris dabar pasunkėjo. Jūsų siūlomos priemonės, kai kalbate apie telefoninius receptus, matyt, užtruks ilgiau?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą ir tikrai už suteiktą galimybę paaiškinti. Matyt, ir daugiau Seimo narių yra dėl to susirūpinę ir gavę žinučių iš pacientų, kuriems nepavyko įsigyti vieno ar kito vaisto. Šiandien mes darėme spaudos konferenciją ir žurnalistams gana aiškiai išaiškinome, kad ministerija jokios tvarkos, susijusios su receptinių vaistų išrašymu, nekeitė. Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė, kaip jūs teisingai ir paminėjote, tai yra atsiradusi galimybė kontroliniams vaistų pirkimams. Dar nė vienam kontrolieriui neatėjus nė į vieną vaistinę, nes iš tikrųjų dar nė viena vaistinė nėra patikrinta, jau vien šita galimybė parodė, kiek daug sistemoje buvo problemų ir kiek iš tikrųjų buvo piktnaudžiaujama išduodant receptinius vaistus.
Dabar dėl sprendimo. Aš noriu vėlgi paaiškinti, kad tokio receptinių vaistų sąrašo nėra, ministerija jo nesudaro. Ar vaistas yra receptinis, ar ne receptinis yra sprendžiama vaistą jau registruojant. Pats gamintojas iš esmės nurodo. Ta tvarka galioja visoje Europos Sąjungoje ta pati ir Lietuvoje yra tokia. Ministerija sudaro kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Taip, tokį sąrašą mes turime.
Dabar, kad žmonėms buvo parduodami receptiniai vaistai be recepto, – vėlgi situacijų yra visokių. Aš manau, kad labai neatsakingai elgėsi tie vaistininkai, kurie nepaaiškino žmonėms, kad to paties ibuprofeno, kurio didelė dozuotė yra receptinė, mažoms dozėms nereikia jokių receptų. Užuot siuntę pas ministrą, galėjo iš tikrųjų paaiškinti žmogui, kokius vaistus jis gali įsigyti, ką jis gali nusipirkti.
Šiandien mes žurnalistams paskelbėme telefoną. Gaila, aš jo dabar atmintinai nežinau, bet tikrai galėsiu visiems Seimo nariams atsiųsti. Tai yra nemokama linija Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, į kurią paskambinus pacientai ir gali pranešti, ar jiems yra patariama, paaiškinama, kokius vaistus jie gali keisti, ką jie gali įsigyti. O mes sąrašo keisti neturime, nes jo tokio ir nėra receptinių vaistų sąrašo.
Dėl telefoninės konsultacijos. Aš manau, kad mes stengsimės bent jau ir šitą tvarką įteisinti maksimaliai greitai. Tikrai tai, manau, palengvins žmonėms situaciją. O absoliuti dauguma tų vaistų, kurių žmonės negavo… jiems yra kuo tą vaistą pakeisti.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi K. Bartkevičius.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš norėčiau paklausti premjero. Jūs visai neseniai pareiškėte, jog Lietuvą žudo biurokratija. Lygiai prieš metus, kai tvirtinome jūsų Vyriausybę, aš jūsų paklausiau, koks jums asmeniškai yra svarbiausias darbas, svarbiausias prioritetas. Jūs tada pasakėte, jog jums svarbiausia yra viešojo sektoriaus pertvarka. Tačiau iki šiol praėjus metams Seime mes neturėjome progos svarstyti Vyriausybės atneštos viešojo sektoriaus reformos ir pertvarkos. Vis dėlto iki šiol mums nėra aiški kryptis. Kokia kryptimi valstybės tarnyba, viešasis sektorius, vadinamoji biurokratija vystysis? Kokios prielaidos jai tapti mažesnei ir lankstesnei? Kokios prielaidos profesionalams ir jauniems žmonėms vis dėlto įsilieti į valstybės tarnybą, kad valstybės tarnyba būtų įdomi ne tik nomenklatūrai, bet ir tiems žmonėms, kurie nuoširdžiai nori daryti karjerą joje, kurie nori prisidėti prie viešojo sektoriaus pokyčių? Būtų labai įdomu išgirsti, kada mes sulauksime valstybės tarnybos reformos Seime? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Ne veltui aš pasakiau, kad taip ir yra – kai kuriais atvejais tikrai žudo. Galiu tą patį adresuoti. Valstybės tarnybos įstatymas – faktiškai tikrai vos ne metai laiko kaip įvairių formų projektai yra derinami, diskutuojami, išreiškiamos skirtingos pozicijos tarp institucijų. Galutinis projektas yra parengtas, yra paskutinėje derinimo stadijoje tarp ministerijų.
Dar su Valstybės tarnybos įstatymu yra susiję du labai svarbūs teisės aktai, nes yra išgryninama valstybės tarnautojo funkcija, tai Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos. Kol kas tai yra sąlyginai įvardijama Vidaus tarnybos statuto nauja redakcija, nes jie išeina iš valstybės tarnybos reguliavimo srities. Tikrai žiūriu į vidaus reikalų ministrą. Net neabejoju, kad dar šioje rudens sesijoje įstatymo projektas tikrai pasieks Seimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Bartkevičius. Ruošiasi A. Gaidžiūnas.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau klausimą užduoti susisiekimo ministrui. Šiandien, pusę septynių ryte, 31 mokinys važiuodami iš Mažeikių rajono mokyklos patyrė autobuso avariją. Kelininkai šiandien turi gana geras finansavimo ir technologijų priemones, kai gali atspėti slidžias kelio dangas. Sakykite, ar čia nėra kelininkų būtent gal naujos reorganizuotos valstybinės įmonės kelių priežiūros problema, kad jie neįžvelgė, kad nepabarsto kelių, kad gal anksčiau reikėtų iš atokiausių rajonų, iš kurių žmonės išvažiuoja ir 5, ir 6 valandą ryto? Ar nematote čia tos problemos? Ar čia vis dėlto tik lėšų problema? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Šis įvykis yra tiriamas. Kaip tik prieš pusvalandį man pranešė, kad dar nėra gauta tikslių duomenų apie priežastis, kas vis dėlto buvo. Susisiekėme su policija. Dar nėra gauta įvykio ištyrimo medžiaga. Taigi dabar man tikrai sunku komentuoti, bet galėčiau po to atskirai jums pateikti tą informaciją raštu.
PIRMININKAS. Klausia A. Gaidžiūnas. Ruošiasi S. Jovaiša.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Ačiū. Žemės ūkio ministrui. Aš norėčiau paklausti dėl melioracijos, nes šie metai parodė, kad labai apleisti mūsų įrenginiai. Ne vien ūkininkų laukai nukentėjo, taip pat ir miesteliai, gyvenvietės, miškai, keliai. Ar galime bent kitų metų biudžete tikėtis daugiau pinigų negu tie 9 mln., kad būtų nors kiek geriau prižiūrimi įrenginiai?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad melioracija, aišku, yra visų mūsų rūpestis. Ir aš labai norėčiau, kad kitų metų biudžete būtų skirta bent tiek, kiek yra skaičiuojama, kad reikėtų nors palaikyti esamą melioracijos sistemų būklę, o tam reikėtų nei daug, nei mažai – 30 mln. eurų. Iš tikrųjų vedame derybas ir su Finansų ministerija. Turbūt jūs apie tą derybų eigą žinote, kad yra planuojama šiek tiek padidinti finansavimą melioracijai, bet tikrai ne ta apimtimi, kuria mums reikėtų. Čia irgi turbūt puikiai žinote mūsų planus – jau užsakėme, yra pradėta studija dėl melioracijos būklės ir tos studijos išvada turėtų būti apsisprendimas, ką toliau darysime. Esame skaičiavę, kad tam, kad atstatytume melioracijos sistemą per 13 metų, reikėtų maždaug 3 mlrd. eurų, arba kiekvienais metais maždaug po 240 mln. eurų. Turbūt visi suprantame, kad svajoti, tikėtis, kad tokia sistema bus atkurta, negalime. Mums reikia apsispręsti, kuriuo keliu mes toliau einame. Bet aš tikrai tikiuosi, kad kitų metų biudžete bent kiek melioracijos sistemų finansavimas bus padidintas.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi A. Gelūnas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Norėčiau paklausti susisiekimo ministro. Gerbiamas ministre, prisipažinsiu, kai važiuoju per naujai suremontuotą ar remontuojamą kelią, prisimenu jūsų nuogąstavimus ir pastebėjimus, kad labai didelė dalis kelio komponentų tiesiog būdavo pavagiama. Jau praėjo gal pusmetis, ar turite kokių poslinkių šia tema, ar nustatėte kokius nors pažeidėjus, kaip juos bausite, kaip išieškosite? Aš nežinau, mano supratimu, tai čia per savaitę galima labai daug kelių patikrinti – padarei gręžinuką, pamatavai, sužinojai, kas tą darė, ir – ant kilimėlio. Norėčiau jūsų nuomonės šiuo klausimu, kas jau yra padaryta?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Kaip ir buvo anksčiau skelbta, pirmieji mėginiai, kurie buvo paimti Vilniaus rajone, buvo išsiųsti į Švediją. Kartu su kitais mėginiais, kurie dabar imami ir vėliau paimti, apibendrintą atsakymą gausime prieš Naujuosius metus. Toks yra susitarimas su rangovu, kuris ištirs didesnį paketą paimtų kernų, iškirtų ir kitų medžiagų. Taigi tokios profesionalios analizės dar neturiu, neprofesionalios – tai matosi, matosi daugelyje vietų, kad buvo plonintas asfaltas, netinkama skalda naudota, bet apibendrinti rezultatai, kurie bus teisiškai pagrįsti ir kuriuos bus galima naudoti teisminiuose procesuose, bus vėliau.
Antra informacijos dalis turėtų ateiti kitų metų vasarą.
PIRMININKAS. Klausia A. Gelūnas, ruošiasi S. Tumėnas.
A. GELŪNAS (LSF). Gerbiama švietimo ministre, universitetų tinklo pertvarka, koks status ąuo? Mus pasiekiančios žinios yra gana fragmentiškos, žinome, kad tai vienas, tai kitas universitetas susitaria tarpusavyje. Dabar žinome, kad Šiaulių universitetas tarsi sutarė jungtis su Vilniaus universitetu. Tai specifiškai klausiant, koks būtų kitų regioninių universitetų statusas šiuo metu, kur link jie linksta, ir ar galite pasakyti, kad Švietimo ir mokslo ministerija tvirtai laiko reformos vairą savo rankose?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Aukštojo mokslo pertvarka pagal savo esmę, kaip jūs puikiai suprantate, yra viena sudėtingiausių pertvarkų, daug metų yra bandyta ją startuoti. Vyksta normalus procesas, galėčiau tai tikrai pavadinti reformos įsibėgėjimu. Seimui liepos mėnesį priėmus nutarimą, kuris pastūmėjo tolesnę akademinių bendruomenių diskusiją, visi suprantame, kad aukštojo mokslo pertvarkos sėkmę lemia ne tiktai vizija ir valia, kuri labai aiškiai buvo išsakyta, lygiai taip pat yra svarbus akademinių bendruomenių palaikymas šios reformos. Todėl šiuo metu tikrai vyksta universitetų diskusija. Tinklo pertvarkos įpareigojimas, Vyriausybei priėmus nutarimą, yra pateikti priemones, kaip tinklas galėtų būti toliau konsoliduojamas. Esame pateikę nutarimą pasitarti Vyriausybėje. Jis buvo svarstytas prieš porą savaičių, yra pateikti siūlymai ir finansinės investicijos pačioms akademinėms institucijoms. Šiuo metu kiekvieną dieną iš esmės vyksta universitetų senatų ir tarybų posėdžiai, kurių metu yra svarstomas Vyriausybės pateiktas planas. Iki 17 dienos laukiame visų akademinių institucijų formalios reakcijos ir 22 dieną vėl svarstysime Vyriausybėje.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas, ruošiasi M. Navickienė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Norėčiau kreiptis į ministrą E. Misiūną. Gerbiamas ministre, vakar mūsų Seimo narių grupė diskutavo ir bendravo su Čekijos Respublikos ambasadoriumi, Čekijos senatoriais ir daug kalbėjome apie kibernetinį saugumą. Kolegos čekai pasakojo, kad jų šalyje yra speciali sistema, t. y. kibernetinė policija, kuri rūpinasi, kad šalyje būtų skleidžiama mažiau netiesos, šmeižimo ir t. t. Ar nemąstote, ar nereiktų, kad ir Lietuvoje jūsų sistemoje atsirastų ar toks kibernetinės policijos padalinys, ar skyrius? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Kibernetine sauga dabar rūpinasi Krašto apsaugos ministerija, įstatymu šita funkcija buvo perduota jiems. O Policijos departamente yra struktūra, kuri stebi internetą, stebi tą erdvę ir prevenciškai imasi tam tikrų veiksmų, ir, aišku, atlieka tam tikrų nusikalstamų veikų tyrimus. Ar reikėtų atskirai policijos sistemoje dar tokio kibernetinio saugumo įstaigos, tai čia klausimas, bet policija tas funkcijas vykdo. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia M. Navickienė, ruošiasi J. Baublys.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Norėjau pradėti nuo replikos gerbiamajam sveikatos apsaugos ministrui, kad nors silpną ibuprofeną ir galima nusipirkti be recepto, bet dažnai jis jau nebeveikia.
Klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Čia susiję su šiandienos aktualijomis ir jūsų kolegų pasiūlymu kelti jus į kitą komitetą. Mano klausimas yra: ar čia gali būti susiję su jau seniau pradėtu OLAFʼo tyrimu dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo, tų 19 mln., ir interesų konflikto klausimų, kurie buvo šiek tiek anksčiau iškilę? Gal galėtumėte dabar plačiau pakomentuoti, kaip vyksta tyrimo eiga ir kaip sekasi bendradarbiauti. Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Nežinau, kuo tai gali būti susiję – sprendimas perkelti mane į kitą komitetą, nes jeigu būtų tų interesų konfliktų, tai turbūt neišspręstų, aš manau, priežastys yra tikrai kitos.
Dėl tyrimo. Taip, tyrimas yra atliktas, kiek žinau, yra pažadas, kad iki Naujųjų metų turėtų būti gautas atsakymas, ir tikrai tikimės pozityvaus atsakymo.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys, ruošiasi V. Sinkevičius.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū. Norėjau kreiptis į aplinkos ministrą, bet kadangi nėra, tai kreipiuosi į premjerą, jis viską žino, kaip sakė.
Premjere, Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos planuoja skirti 1 mln. eurų privatiems namams prisijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo infrastruktūros padengiant dalį išlaidų. Savivaldybės paraiškas gauti šias lėšas galėjo teikti iki lapkričio 1 dienos, tačiau vienas iš kriterijų – gyvenvietėse turi gyventi daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų. Prašau pasakyti, ar nenumatoma ir mažesnėms gyvenvietėms pagelbėti, kadangi kaip tik tie magistraliniai nuotekų vamzdynai būtent mažesnėse gyvenvietėse dabar buvo nutiesti ir tiems gyventojams reikia pagalbos? Ar nenumatote kokių nors lėšų? Galbūt aplinkos apsaugos ministras atsakys vėliau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ministras tikrai atsakytų tiksliau, nes šitos problemos sprendimas susijęs su tos perteklinės infrastruktūros iš europinių lėšų padarymu ir neprisijungimo reikiamo vartotojų kiekio, kuris buvo užprogramuotas pačiame projekte kaip galutinis rezultatas. Dabar, kodėl pasirinktas būtent 2 tūkst. gyventojų gyvenviečių dydis, tikrai aš negaliu pasakyti, aplinkos ministras galbūt pakomentuos. Gal tai yra susiję su tam tikromis lėšomis, kurios gali būti skiriamos pagal turimą apimtį. Man tikrai sunku atsakyti, taigi aš tiksliai nežinau.
PIRMININKAS. Klausia V. Sinkevičius, ruošiasi Ž. Pavilionis.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Norėčiau paklausti finansų ministro dėl dyzelino akcizo. 2009 metais Lietuvai išgyvenant aukso amžių, kad net Seimo langai braškėjo, buvo priimtas vienas sprendimas visiškai neskaičiuojant, tai yra drastiškai padidintas akcizas, ko rezultatas buvo fenomenaliai geras – 30 % padidėjo šešėlinė akcizo rinka ir dešimtys milijonų liko šešėlyje. Dabar mes sėkmingai su tuo kovojame. Žinau, kad pakėlimas yra nežymus, bet ar Finansų ministerija atliko analizę būtent šiuo klausimu? Klausimas aktualiausias yra, žinoma, vežėjams, nes jiems skirtumo, kur piltis, nėra iš tiesų. Man labai svarbu, kad jie nepravažiuotų mūsų degalinių, o įsipiltų Lazdijuose ir tada važiuotų per visą Europą, grįžtų ir įsipiltų vėl.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai detaliai mes analizavome šitą situaciją ir ar bus poveikis konkurencingumui, ar ne. Tai tikrai pagal mokesčių naštos dydį, kuris yra susijęs su dyzelinu, išliksime žemiausio lygmens, lyginant su kaimynais. Tikrai nemanau, kad būtų koks nors masinis reiškinys. Žinoma, situaciją stebėsime. Kita vertus, dviejų centų pokytis. Na, kartais per savaitę būna kur kas drastiškesni kainos pokyčiai. Tikrai manau, kad tai negalėtų būti lemiamas veiksnys šiuo atveju.
PIRMININKAS. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai malonu. Labai norėjau paklausti užsienio reikalų ministro L. A. Linkevičiaus. Kadangi jo nėra, klausiu premjero.
Už savaitės įvyks istorinis įvykis – diktatorius A. Lukašenka pirmą kartą po 24 metų lankysis Briuselyje, jam bus ištiestas raudonas kilimas. Paprastai tokiems kvietimams privalo pritarti visos Europos Sąjungos šalys, nors kvietimas ir buvo siųstas ne Lietuvos vardu – pirmininkaujančios Estijos vardu.
Noriu paklausti ir niekaip negaunu atsakymo iš pono L. A. Linkevičiaus. Ką mes gavome už šį pakvietimą, kaip mes derėjomės su kitomis Europos Sąjungos šalimis ir ar mums pavyko vis dėlto įtikinti, artėjant šitam istoriniam įvykiui, kitas šalis, kad Astravas privalo būti uždarytas, ir ką Europos Sąjungos šalys pasakys ponui A. Lukašenkai, kai jis visa jėga bandys parduoti Astravą kaip nuostabią, saugiausią atominę elektrinę pasaulyje kitą savaitę Briuselyje?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Negaliu detaliai atsakyti dėl tų pokalbių, kurie vyksta Europos Vadovų Tarybos formatu. Natūralu, kalbant, kiek dalyvauja ir Tarybose užsienio reikalų ministrų. Aš galiu pasakyti už save. Diskutuojant ir man kalbant tiek su Europos Komisijos pirmininku, tiek su Europos Vadovų Tarybos pirmininku, šitas klausimas buvo keliamas, buvo sakoma ir argumentuojama, jeigu taip, tai turėtų būti sąlygos. Viena iš tų sąlygų, ką jūs paminėjote, tą jautrią, mums labai skaudžią temą – Astravas buvo keliamas. Koks galutinis sprendimas, kas ką nusvėrė, tikrai negaliu pakomentuoti.
PIRMININKAS. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi G. Burokienė.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Gerbiamasis ministre, Vyriausybės programoje vienas iš socialinės politikos prioritetų yra smurto prevencijos ir kompleksinės pagalbos smurtą patyrusiems asmenims ir smurtautojams plėtra. Ypač išskiriamas specializuotos pagalbos centrų stiprinimas. Jiems pagal galiojantį Apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatymą tenka didžiausias krūvis teikiant pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms.
Praėjusiais metais dėl smurto artimoje aplinkoje į policiją buvo kreiptasi 66 tūkst. 547 kartus. Preliminariais duomenimis, šiais metais skaičiai bus panašūs ir jie turi tendenciją kilti, o lėšų buvo skirta tik apie 660 tūkst. eurų, t. y. apie 10 eurų vienam smurtą patyrusiam asmeniui. Kitų metų biudžete taip pat, na, nežymiai kyla lėšų šiai sričiai suma.
Ar jums neatrodo, kad prioritetai, kurie neparemti lėšomis, taip ir lieka prioritetais tik popieriuje? Kaip jūs manote, ar 2018 metams numatytos lėšos gali būti pakankamos iš tiesų sunkiai su krūviais besusitvarkantiems SP centrams ir jų darbuotojams?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Tikrai žinoma situacija. Čia yra dar keletas aspektų. Artėjame prie tvarkos, kai policija privalomai nukreips visus atvejus specializuotiems pagalbos centrams. Tada krūvis tikrai išaugs ir turėsime didžiulę problemą. Tai pačių specializuotų pagalbos centrų plėtros, regioninės plėtros klausimas yra aktualus, taip pat ir finansavimo tų, kurie jau dabar egzistuoja.
Reikia pasakyti, kad per pastaruosius trejus metus ženkliai buvo padidintas tas finansavimas – vos ne tris kartus, ir tas turėtų būti nuosekliai daroma. Atsižvelgiant į tai, reikia apskaičiuoti visus krūvius, kiek policija nukreips, pagal tai turėtų būti didinamas finansavimas. Tą netgi galima būtų padaryti iš vidinio ministerijos finansavimo perskirstant lėšas.
PIRMININKAS. Klausia G. Burokienė. Ruošiasi D. Kreivys.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Premjere, nuo 2013 metų Vyriausybės krašto apsaugai buvo skiriama vos 0,7 % BVP, tačiau šiame biudžete jau pasiekti 2 % krašto apsaugai, kuri ir yra šalies politikos prioritetas. Tačiau tai didžiuliai pinigai. Jeigu būtų galima kitaip paskirstyti tuos 2 % BVP, galbūt regionams tektų daugiau?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nemanau, kad reikėtų šiandien apie tai kalbėti. Bet, matyt, galėtume kalbėti, jeigu krašto apsaugos sistemos finansavimas būtų buvęs tolygus, ypač nuo 2009 metų tas žemyn ėjo, nebuvo komplektuojami mūsų daliniai, po keliasdešimt procentų trūkumas, techninė įranga, ginkluotė neperkama. Jeigu tas finansavimas būtų buvęs tolygus ir nuoseklus, tikrai mes galėtume šiandien skirti ir regionams, ir socialinei atskirčiai, ir kitiems labai svarbiems dalykams. Bet šiandien mes, atsižvelgdami į situaciją, privalėjome tą daryti.
Aš džiaugiuosi, kad mes pasiekėme 2 % ne 2020 metais, kaip buvo suplanuota partijų susitarime, bet dvejais metais anksčiau. Toliau taip pat bus tolygus krašto apsaugo sistemos finansavimas. Faktas tas, kad reikia priimti sprendimus. Sprendimai, kurie buvo priimti, turi būti vykdomi. O kai padaroma pauzė ir nevykdomi įsipareigojimai, norint atkurti, savaime suprantama, reikia gerokai daugiau lėšų. Mes tą turėjome padaryti, kad mūsų šalies kariuomenė, ginkluotosios pajėgos artėtų bent prie to standarto, kai galėtų būti gyvybingos, atlikti visas su krašto saugumu ir gynyba susijusias funkcijas, būtų patikimas ir solidus NATO partneris, galiausiai tie patys kariai, karininkai tikrai jaustų valstybės rūpestį, kalbant apie tą misiją, kurią jie atlieka. Mes nuosekliai tą ir padarėme.
PIRMININKAS. Klausia D. Kreivys. Ruošiasi A. Širinskienė.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Premjere, norėjau paklausti tokio klausimo. Lietuvos, Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutartis guli giliai stalčiuose, ir panašu, kad jinai niekaip neišplaukia į viršų. Ar tai yra nuosekli valdančiosios daugumos politika – blokuoti Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutartį? Nes argumentai, kuriais remiantis sutartis laikoma kažkur stalčiuose, apie kažkokius genetiškai modifikuotus produktus ir kitus dalykus, kai galioja visi fitosanitariniai reikalavimai importui maisto produktų į Europos Sąjungą ir pagal šitą sutartį, man yra nesuprantami. Norėčiau paklausti, kada ji bus ratifikuota?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kaip jūs ir pasakėte, ratifikavimas vyks Seime. Vyriausybė savo sprendimus padarė, mes pateikėme ratifikuoti, manome, kad tikrai šita sutartis mums yra reikalinga. Ko gero, yra svarbių priežasčių komitete, dėl ko ji nepateko į darbotvarkę, bet manau, kad tikrai niekas nekvestionuoja bent jau iš Vyriausybės pusės ir iš valdančiosios daugumos, kad šita sutartis mums būtų nereikalinga arba žalinga. Jinai tikrai reikalinga, kalbant apie tas galimybes ir rinkas, kurios atsivertų kalbant apie bendradarbiavimą ir prekybinį bendradarbiavimą su Kanada.
Mano pozicija tokia, Vyriausybės – tokia. Aš tikrai manau, kad Seimo komitete tos priežastys, kurios lėmė vis dar šiandien neapsvarstytą šitą sutartį, yra objektyvios. Dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl kokio nors nusiteikimo kitaip.
PIRMININKAS. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog norėčiau paklausti gerbiamojo sveikatos ministro. Jis jau mums paaiškino, kaip yra su receptiniais vaistais ir jų pardavimu. Tačiau pastarosiomis savaitėmis tikrai sulaukiu ir skambučių, ir laiškų, kada pacientai nurodo nereceptinius vaistus, dėl kurių yra reikalaujama recepto. Gal galėtumėte pasakyti, ar ir šioje srityje buvo pokyčių ir kas yra atsakingas už tokius reikalavimus?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Aš taip pat esu gavęs tokių žinučių, kad tikrai buvo reikalaujama, norint gauti nereceptinį vaistą, pateikti receptą ir buvo siunčiama vėlgi pas ministrą. Iš tikrųjų, aš galiu dar kartą pakartoti, jokia vaistų išrašymo tvarka nėra keista, niekas jos ministerijoje tikrai nekeitė, nekoregavo. Per tą laiką, kol čia buvo diskutuojama, aš radau telefono numerį, galiu Seimo nariams pasakyti ir padiktuoti. Tai telefono numeris 8 800 73 568 – tai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Kiekvienas pacientas, kuris susiduria su tokiu reikalavimu, t. y. iš jo reikalaujama recepto nereceptiniam vaistui gauti, turėtų pranešti apie tokius atvejus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Tokie pranešimai gali tapti pagrindu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai vykdyti kontrolinius vaistų pirkimus ir įsitikinti, ar iš tikrųjų pacientai nėra apgaudinėjami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Skelbiu Vyriausybės valandos pabaigą.
Žinau, kad E. Zingeris dar norėtų per šoninį mikrofoną.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Paprašyk jų.
PIRMININKAS. Ministrai, dėmesio!
14.00 val.
Informaciniai pranešimai
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau šiandien pasakyti, ne paklausti, o pasakyti, pranešti gal jums atrodytų juokingą kultūrinį dalyką. Kultūros ministrei neatrodys juokinga, kadangi ji dalyvavo su švietimo ministre.
Šiandien yra unikalus dalykas, pavyzdžiui, man yra šventė. Bičiuliai, gal tai šventė galėtų būti ir jums. Šiandien atidarome vienintelio Vilniaus geto dailininko S. Bako muziejų Vilniuje ir jo milžinišką dovaną – kelis šimtus paveikslų. Tai yra Lietuvos didžiulis, unikalus turtas. Paskutinis gyvas dailininkas.
Gerbiamasis premjere, aš žinau, kad jūsų pasveikinimas bus. Bet tai yra tų žmonių, 40 % vilniečių, kurių nėra… jie dabar bus atstovaujami galų gale Vilniuje milžiniškoje paveikslų parodoje, kur kiekviename paveiksle yra ikikarinis Vilnius. Mes sujungėme tuos du Vilnius – ikikarinį Vilnių ir dabartinį – ir galėsime pasidžiaugti šiandien, šeštą valandą atidarydami Naugarduko g. 10 – Žydų muziejuje šią unikalią parodą. Aš jums pranešu.
Noriu padėkoti, kad švietimo ir kultūros abu ministrai buvo per minėjimą Amerikos ambasadoje. Šiandien Lietuvos visuomenė pamatys šį Lietuvos istorijos papildymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Emanueliui. Šios dienos, lapkričio 16 dienos, rytinį posėdį skelbiu baigtu. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.