LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 100
STENOGRAMA
2017 m. rugsėjo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF*). Pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Registracija.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 71 Seimo narys. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji kolegos, pradėjome lyg ir Lietuvos šimtmečio tokią didelę didelę… didelius metus. Aš noriu pakviesti Seimo narius, vakar tokią akciją paskelbėme, ji vadinama „Pasižadėjimas Lietuvai“. Visi norintys galėsite įrašyti savo pasižadėjimą į šią knygą. Paliksime tą knygą čia. Manau, kad mes posėdžiui labai netrukdytume, jeigu žmonės prieitų ir pasirašinėtų tuo metu.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū Seimo Pirmininkui. Dėl vedimo tvarkos – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, ar nebūtų tvarkingiau, jeigu ją kur nors šiek tiek toliau, kad netrukdytume Seimo posėdžiui? Žinote, tokia iniciatyva neatrodo labai rimta ir atsakinga tuo metu, kai yra priimami įstatymai, vaikščios Seimo nariai su savo idėjomis, mintimis ir pasirašinės čia, prie kėdutės. Ar nemanytumėte, kad šiek tiek rimčiau galėtume?
PIRMININKAS. Kur siūlote? Kur siūlote? (Balsai salėje) Sutinkate, Pirmininke? Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ir dar sveikiname atvykusius moksleivius.
PIRMININKAS. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Aš manau, kad tai yra labai rimta pasirašyti pasižadėjimą. Jeigu manote, kad tai yra rimta tik užkulisiuose, galima tą padaryti ir užkulisiuose.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, paliekame kol kas kaip yra, paskui pažiūrėsime, kokia čia bus praktika, ir priimsime galutinį sprendimą.
15.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-1124 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Pirmasis vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn sudarymo“ projektas. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę. Prašom, pirmininke.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, išklausėme generalinį prokurorą E. Pašilį, jo pranešimą ir, vadovaudamiesi Seimo statuto 23 ir 71 straipsniais, mes privalome sudaryti laikinąją tyrimo komisiją „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“. Komisija turi būti sudaroma. Siūlymas Seniūnų sueigos, kad ją sudarytume iš 12 narių. Yra ir frakcijų pasiūlymai, tad leiskite juos pagarsinti alfabeto tvarka. R. Andrikis, A. Baura, V. Čmilytė-Nielsen, V. Kernagis, A. Kubilienė, M. Mackevičius, L. Matkevičienė, J. Rimkus, J. Sabatauskas, G. Skaistė, A. Šimas ir I. Šimonytė. Prašom sudaryti tokios sudėties komisiją.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Jūsų nori paklausti P. Gražulis. Prašom, kolega.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, jei aš teisingai suprantu, kad jau praeitoje kadencijoje buvo kreiptasi šituo klausimu dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, Seimas apsisprendė ir neleido. Tai dabar kartojama ši procedūra ar kaip?..
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Jūsų klausimas labai teisingas. Iš tiesų taip buvo, mes kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją, kaip turėtume pasielgti šiuo atveju. Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad mes turime vadovautis nuostatomis ir privalome sudaryti tokią komisiją, o komisijos sprendimas ir tolesni mūsų balsavimai bus apsisprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke, jūs atsakėte. Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti… (Balsai salėje) P. Gražulis nori kalbėti už. Prašau, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, man vis dėlto keistokai atrodo visas šitas procesas. Jeigu dabar pasibaigs šita kadencija, ateis kita kadencija ir vėl bus kartojama šita procedūra. Tai kiek kartų bus kartojama šita procedūra? Ar tiek, kiek kadencijų bus? Aš manyčiau, jeigu jau Seimas kartą apsisprendė, tai antrą kartą to paties klausimo tikrai neturėtų nagrinėti. Jeigu yra teisės aktų, įstatymų problemos, tai tie įstatymai turi būti koreguojami, nes tikrai labai kurioziškai atrodo visa šita situacija. Jeigu Etikos ir procedūrų komisija taip išaiškino, tai šiuo atveju gal mes neturime teisės kitaip elgtis. Bet aš manau, kad mes turėtume grįžti prie teisės aktų, kaip jie turi būti koreguojami, kad šita kuriozinė situacija nesikartotų.
PIRMININKAS. Ačiū. Petrai, atsakyti kol kas negaliu, bet jūs sėdite šalia žinomo teisininko ir advokato R. Andrikio, pasikonsultuokite. Jis gal paaiškins, ką reikia čia toliau daryti.
Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta. Ir pastraipsniui.
Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Kolegos, dėl 2 straipsnio norėčiau perskaityti komisijos narius ir paprašyti jų iš karto susirinkti čia ir išsirinkti pirmininką. Dar kartą: R. Andrikis, A. Baura, V. Čmilytė-Nielsen, V. Kernagis, A. Kubilienė, M. Mackevičius, L. Matkevičienė, J. Rimkus, J. Sabatauskas, G. Skaistė, A. Šimas ir I. Šimonytė.
Penkių minučių pertrauka. Na, gal jie greičiau išsirinks. Prašau.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime baigti pertrauką. Komisija išsirinko pirmininku kolegą A. Šimą. Ar galime pritarti? Tai čia 3 straipsnis. Ir 4 straipsnis – pavesti komisijai atlikti tyrimą iki šių metų rugsėjo 29 dienos. Galime pritarti? Galime. Ačiū.
Dėl viso. Prieš – A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš tiesiog noriu, kad Seimo nariai galų gale atsipeikėtų, kad čia yra parlamentas vis dėlto, Tautos atstovybė, o ne koks nors uabas. Šiandien mes girdime iš institucijų, kurios inicijavo klausimą dėl gerbiamojo mūsų kolegos N. Puteikio. Neseniai girdėjau panašų klausimą, kad dėl sprendimų, kuriuos priėmė Seimas prieš penketą, dešimtį metų, galėjo turėti naudos kokios nors verslo grupė arba kokios nors grupės. Pavyzdžiui, konservatorių siūlymas, kurį siūlė kolegos iš dešinės pusės, dėl PVM šilumai sumažinimo. Ar tie siūlymai, jeigu jie būtų įgyvendinti, galėjo turėti įtakos kai kurioms grupėms, pavyzdžiui, Karalienės Mortos mokyklos-darželio sąskaitai? Tai būtų sumažinęs ar padidinęs sumažintas PVM? Aš parašiau raštą STT ir lauksiu atsakymo, ar tikrai neturėjo kokioms nors verslo grupėms, ar neturės realios finansinės įtakos. Aš, kaip suprantu, nuomojamose patalpose vis dėlto už komunalines paslaugas susimoka pats nuomininkas, tai reiškia privati mokyklėlė ar darželis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad bet kokia proga stengiamasi turėti tribūną, bet aš siūlyčiau savo problemas spręsti su „15min.“, jie kaip tik noriai jums suteiks tribūną ir tikrai turėsite galimybę išsakyti visa tai, ką galvojate apie juos, ar dar ką nors kita.
Bet šiuo atveju kalbant į temą. Aš suprantu, kad privataus kaltinimo tvarka, tiesą sakant, po dešimties dienų nustoja savo teisinės galios, tačiau prokuratūra daugiau vykdytoja, kuri, deja, šiuo atveju neturi kokios nors diskrecijos, t. y. pasirinkimo. Aš manau, kad tuo tarpu mes galime pritarti šiam nutarimo projektui jau vien todėl, kad visada anksčiau taip pat daugeliu atvejų stengdavomės suteikti teismams, teisėsaugai galimybę atlikti savo darbą jo netrukdant.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl nutarimo projekto Nr. XIIIP-1124, dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo. Kas palaiko šį projektą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 105 Seimo nariai: už – 99, prieš – 1, susilaikė 5. Pritarta. (Gongas)
15.19 val.
Informaciniai pranešimai
Kolegos, turime informaciją iš Lietuvos Respublikos Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos, kuri informuoja, kad rugsėjo 21 dieną frakcijos posėdžio metu išrinkta nauja frakcijos vadovybė. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnu išrinktas E. Gentvilas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja išrinkta A. Armonaitė. Sveikiname. (Plojimai)
15.19 val.
Profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 13, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-784 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Profesinių sąjungų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-784. Kviečiu pranešėją T. Tomiliną. Ar yra T. Tomilinas? O, matau. Prašau, kolega. Pateikimas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, stengiuosi apsieiti be popierių. Teikiu jums Profesinių sąjungų įstatymo 13, 17, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-784. Trumpai pristatysiu projekto esmę ir bendrą kontekstą, kodėl jis yra teikiamas.
Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad šį įstatymo projektą turėjau pristatyti liepos mėnesį, tuo metu, kai mes buvome baigę Darbo kodekso priėmimą, bet gerbdamas ir opozicijos teisę, ir kitų svarbių projektų galimybes patekti prieš pat pabaigą, aš sutikau, kad šitie projektai būtų svarstomi rudenį.
Tai yra dalis to mūsų pažado visiems darbuotojams, kad priimdami liberalesnį, lankstesnį Darbo kodeksą mes pasižadėjome įvairiomis teisinėmis priemonėmis stiprinti darbuotojų derybinę galią. Mes žadėjome teisės aktų paketą, ir jis yra čia pristatomas, kuris suteikia galimybę žmonėms derėtis dėl geresnių algų. Aš manau, kad nėra kito svarbesnio tikslo siekiant mažinti emigraciją, siekiant išlaikyti žmones Lietuvoje kaip didinti jų gerovę. Aš dabar žiūriu į dešinę pusę.
Tai taip pat yra ir tolesnis darbo santykių lankstumo instituto įtvirtinimas. Šiuo atveju stiprindami jo kolektyvinę, struktūrinę pusę – profesines sąjungas, mes vis toliau tolstame nuo to administracinio požiūrio, kai visos garantijos ir teisės turėtų būti nustatomos vienu kodeksu. Ir artėjame prie skandinaviškų santykių, kai esminiai ginčai, taip pat ir atlyginimų klausimas, yra nustatoma kolektyvinių derybų keliu. Jeigu kas nors tiki ta mintimi, kad galima išsiderėti gerus atlyginimus tik individualiu keliu, manau, tai yra neteisingas požiūris. Taip, mokslininkai, labai kvalifikuoti specialistai galbūt gali sau tai leisti, bet didžioji masė kvalifikuotų žmonių, tų, kurie kvalifikuotai valo jūsų grindis, kurie kvalifikuotai jums kepa bandeles, patys asmeniškai negali individualiai išsiderėti geresnių sąlygų ir jie tai gali padaryti kolektyviai.
Aš siūlau kartu su profesinėmis sąjungomis pakeisti Profesinių sąjungų įstatymą ir užtikrinti geresnes, negu numatyta Darbo kodekse, profesinių sąjungų atstovaujamų valdymo organų narių pareigas atlikti profesinių sąjungų darbą jų tiesioginio darbo metu. Šiuo metu profesinės sąjungos numato papildomai visuomeniniam darbui atlikti 60 valandų per metus, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip. Šiuo pakeitimu siūloma padvigubinti tą laiką, kai darbo metu žmogus, išrinktas į valdymo organus, galėtų skirti tiesioginiam žmonių organizavimui, jų problemų sprendimui, nagrinėjimui ir svarbiausia – susitikimų rengimui. Į šį laiką siūloma neįskaityti laiko, kuris būtinas dalyvauti darbdavio įvairiose darbo grupėse, dažnai būtent darbdavio darbo grupės ir suvalgo didžiąją dalį to laisvo laiko.
Taip pat šiame įstatymo projekte yra įpareigojimas prieš priimant sprendimus dėl darbuotojų grupės atleidimo privaloma informuoti ir konsultuotis su įstaigoje veikiančia profesine sąjunga, siekiant abi šalis tenkinančių sprendimų. Taip pat yra nuostata dėl papildomų, tiksliau, aiškesnių garantijų profsąjungos pirmininkui, kad jam yra suteikiamos atostogos jo kadencijos laikotarpiu visuomeninėms pareigoms atlikti. Jam išsaugoma darbo vieta.
Aš noriu pabrėžti, kad tai nuostatos, kurios tikslina, išplečia ir kitaip pagerina bazinių Darbo kodekso nuostatų veikimą. Tiek trumpai. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dar turite 5 minutes.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Dar turiu 5 minutes. Gal man kitą klausimą iškart pristatyti? Nereikia. Nežinau, galėčiau galbūt pratęsti.
Aš noriu pabrėžti, kad Profesinių sąjungų įstatymas yra specialus teisės aktas, kuris papildo bazinį galiojantį Darbo kodeksą. Šiuo metu mes padarėme taip, kad Darbo kodekse profesinių sąjungų teisės, galimybės šiek tiek susiaurėjo, nes mes įvedėme naują institutą, t. y. darbo tarybas. Aš jums primenu, kad tai yra privalomas institutas įmonėse nuo 20 darbuotojų. Tai yra gana radikalus pokytis. Šiuo atveju mes sąmoningai nuėjome profesinių sąjungų teisinių įgaliojimų mažinimo keliu tam, kad paskatintume darbo tarybų atsiradimą. Todėl šiuo įstatymo projektu yra iš dalies kompensuojamas tas galios praradimas ir ugdomas būtent darbuotojų kolektyvinis savarankiškas veikimas.
Tam veikimui būtinos garantijos vadovaujančiam personalui, vadovaujantiems asmenims, nes realiai žmonės po darbo 17 valandą išeina namo arba kada jie tą darbą baigia – dažniausiai 17 valandą, bet kai kur ir 22 valandą, 23 valandą ar dirba naktį. Iš tikrųjų po darbo surinkti žmones, jeigu kas nors iš jūsų bandė pradėti kurti profesinę sąjungą, yra beviltiška ir beveik neįmanoma. Žmonės nepasilieka ne dėl to, kad jie nesidomi savo geresniais atlyginimais, ne dėl to, kad jie nenori geresnių darbo sąlygų, tiesiog jie nori namo. Jie persidirba, jie dirba po daug valandų, jie nori susitikti su savo šeimomis. Todėl mūsų pareiga yra užtikrinti jų lyderiams galimybes rinkti tuos žmones, dirbti su jais, galbūt taikyti tam tikrus individualius darbo metodus ir išplėsti tas garantijas, kurios atsirado ar kurios buvo senajame ir naujame Darbo kodekse.
Yra Teisės departamento pastabų. Aš manau, kad atsakysiu į jas atsakydamas į jūsų klausimus, bet čia buvo tokių tikrai kurioziškų pastabų apie tai, kad šitas pakeitimas bus taikomas kone visiems profesinių sąjungų nariams. Ne! Aš pabrėžiu, kad tai nebus taikoma profesinių sąjungų suvažiavimo ar plenarinio susirinkimo nariams, tai bus taikoma tiktai valdymo organo išrinktiems dalyviams.
Taip pat yra labai aišku, kad kalbama apie profesinių sąjungų lyderio darbdavį, kuris išleidžia profesinių sąjungų lyderį metinių atostogų.
Taigi esminis pakeitimas, kad mes suteikiame galimybę 120 darbo valandų per metus atlikti visuomenines pareigas valdymo organų nariams darbo metu.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – V. Rinkevičius. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aišku, neabejojame gerais norais, bet jūs užsiminėte apie Teisės departamento išvadas. Pastabų yra daug ir vis tiek į tą mūsų bendrąją teisės sistemą turi integruotis su kitais įstatymais ir t. t. Reikėtų kokių nors ar pataisų, ar kitus įstatymus kartu bandyti taisyti. Kaip jūs manote?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Aš pabandysiu atsakyti glaustai. Esminis dalykas, kad Profesinių sąjungų įstatymas yra specialus teisės aktas. Vadinasi, Darbo kodeksas, kaip mūsų Konstitucija, nubrėžia pagrindines gaires, tuo tarpu specialūs įstatymai, įskaitant ir įvairiausius statutus, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymą, taip pat ir Profesinių sąjungų įstatymą, tai yra specialūs, tikslinantys įstatymai. Mano siūlomos nuostatos tikrai neprieštarauja Darbo kodeksui. Mano giliu įsitikinimu, mes turime eiti būtent specialiųjų įstatymų taisymo keliu ir nebandyti nuolat viską, visas įmanomas garantijas kišti į tą pagrindinę konstituciją – Darbo kodeksą.
Kaip aš minėjau, tikrai prieštaravimo nėra. Tiesą pasakius, kalbant apie kai kurias technines detales, žinoma, mes darbo pagrindiniame komitete metu jas pataisysime ir atsižvelgsime. Labai ačiū Teisės departamentui už pastabas, bet mane šiek tiek nuliūdino tam tikri departamento teiginiai, ir aš taip pat turiu teisininkų išvadas dėl jų. Noriu pacituoti, ten departamento išvadose yra, kad prieštarauja bendroms Darbo kodekso nuostatoms dėl atostogų, tai aš pacituosiu 138 straipsnio pailgintų atostogų reglamentavimą, dabar įsigaliojusio Darbo kodekso, tai 5 dalyje parašyta: „Darbo teisės normose ar kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytos ilgesnės kitų rūšių atostogos.“ Kitaip tariant, Darbo kodeksas kone raudona gija eina per visą Darbo kodeksą…
PIRMININKAS. Atsakymui turite dvi minutes, kolega.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …kad gali būt specializuoti įstatymai ir gali būti numatyta kitaip.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jeigu galite trumpiau, nes daug norinčių paklausti. G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš norėjau paklausti, nes žinau, kad jūs esate toks didelis socialinio dialogo šalininkas. Išties dėl šito pakeitimo ar buvo kaip nors tartasi su verslo bendruomene ir panašiai. Iš principo jūs siūlote vietoj 60 valandų skirti dvigubai didesnį skaičių, t. y. 120 valandų, ar nemanote, kad toks pokytis iš tikrųjų yra gana radikalus? Visiems profsąjungų valdybų nariams skirti tokį laiką darbui profsąjungose, ne tiktai vienasmeniui valdymo organui.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kaip minėjau, šitas įstatymų paketas eina kartu, mes de facto svarstome rudenį, bet tai buvo bendrų derybų dėl Darbo kodekso kontekstas, bendrų derybų paketas. Taip, aš esu bendravęs apie šitą paketą su verslo atstovais. Taip, vyksta diskusijos. Aš oficialiai kreipiausi į Trišalę tarybą dėl šitų įstatymų ir jau antrą mėnesį laukiu jų oficialaus atsakymo, mes neturime stovėti, mes žadėjome visuomenei, kad tas paketas bus svarstomas, bet, aišku, iki priėmimo, esu tikras, kad gausime Trišalės tarybos nuomonę, pastabas, pakeitimus, jų derybų rezultatų pagrindu mes jį dar patobulinsime, bet tiesiog stovėti vietoje ir nekalbėti apie derybų galią, nieko nedaryti aš tikrai negaliu sau leisti ir mes visi negalime sau leisti.
Taip pat noriu pabrėžti, kad tai nėra mano asmeninis projektas, tai taip pat gerbiamojo A. Palionio, V. Bako ir kitų Seimo narių pasirašyti įstatymo projektai.
PIRMININKAS. Kolega R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Panašiai G. Skaistė uždavė klausimą. Ar iš esmės adekvatu yra kitų profsąjungų dvigubai didinti valandų skaičių? Ir pagrindinis klausimas, kokiais objektyviais kriterijais remiantis nuo 60 iki 120 valandų padidintas šis skaičius?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tik pabrėžiu, kad per metus. Tai yra 120 valandų per metus. Objektyvios prielaidos yra tokios: profesinės sąjungų Lietuvoje mažai, jos susikuria retai, ten, kur jos susikuria atlyginimai, yra gerokai didesni ir gerokai geriau gyvena žmonės – štai jums ir objektyvios priežastys. Mes turime tai skatinti.
PIRMININKAS. Kolega A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Ačiū už suteiktą galimybę. Gerbiamas kolega, čia dauguma pradėjo nuo tų pačių 60 iki 120 valandų, už kurias turi būti mokamas vidutinis atlyginimas, ar čia nebūtų, tarkime, tikslinga su tų pačių darbuotojų skaičiumi susieti, nes, tarkime, jeigu didelė įmonė, tai gal tas valandų skaičius lyg ir būtų pateisinamas?
Bet mano klausimas būtų šiek tiek kitoks dėl 2 straipsnio, kur jūs darote pakeitimus dėl 17 straipsnio. Skaitant dabartinę redakciją atrodo, kad lyg ir viskas yra pasakyta, klausimas toks: ar tai nėra perteklinė nuostata, kurią jūs siūlote?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Atsakysiu į abu klausimus. Pirmas klausimas, ar netikslinga skirstyti pagal dydį. Jūs esate laisvas, siūlykite, teikite pasiūlymą dėl įstatymo projekto, mes esame pateikimo stadijoje, aš tikrai matyčiau galimybę svarstyti būtent šitą pasiūlymą ir taip padaryti. Trišalės tarybos nuomonė šiuo atveju irgi labai svarbi. Tikrai nematau jokių problemų. Taip pat aš manau, kad…
Atsakant į antrą klausimą, net nėra Teisės departamento pastabų dėl to ir profesinės sąjungos tikrai labai aiškiai siūlo šitą nuostatą. Jinai tikrai niekam nesudarys problemų, tiesiog bus daugiau kalbėjimosi, daugiau dialogo.
Aš noriu pasakyti – svarbiausias dalykas, kad mes, teikdami ataskaitas Europos Sąjungai, nuolat skundžiamės, kad taip, mūsų žmonės neaktyvūs, taip, jie nėra pilietiškai sąmoningi, jie nedažnai ateina į įvairiausias suaugusių savišvietos grupes, jie nedalyvauja pilietinėse akcijose, jie nepilietiški. Tai sukurkime sąlygas tam pilietiškumui ugdyti.
PIRMININKAS. Kolega A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, sveikinu su pasiūlymais, bet ar neatrodo, kad jūs ne į tą straipsnį įrašėte tai, ką siūlote įrašyti 17 straipsnio 1 dalies papildyme? Straipsnis kalba visai apie kitus dalykus, jūs čia įpareigojate darbdavį prieš priimant sprendimą konsultuotis, vargu bau ar darbdaviai skaito Profesinių sąjungų įstatymą. Ar nereikėtų šitą nuostatą įkelti šiek tiek į kitą vietą? Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Teisės teorija ir teisė praktika, teisinė logika sako, kad visus įstatymus privalu žinoti ir darbdaviams taip pat privalu žinoti Profesinių sąjungų įstatymą. Bet aš suprantu, žmogiškai kalbant, žinoma, galbūt mažiau skaitomas įstatymas. Man atrodo, mes, dirbdami su jumis pagrindiniame komitete, rasime geriausią teisinį sprendimą.
PIRMININKAS. Kolega V. Sinkevičius. Prašau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Dėkoju, kolega, už pristatymą, iš tiesų sveikinu su pirmaisiais žingsniais, akivaizdu, kad įstatymas dar tobulintinas. Bet mane labiausiai domina, kaip sekasi sutarti dėl algų didinimo?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mano žiniomis, šiuo metu kamuolys yra Vyriausybės rankose ir vakar vyko labai rimta susitikimas dėl nacionalinio susitarimo, apie kurį mes jau kurį laiką kalbame ir buvo gana griežtas pokalbis. Mano žiniomis, tas susitarimas gims iki biudžeto pateikimo mums, Seimui, t. y. iki spalio vidurio. Aš tikrai dedu labai daug vilčių į tą susitarimą, kuris nubrėš svarbiausią planą, kaip atsiras sektoriniai kolektyviniai susitarimai, nes be jų kalbėti apie emigracijos stabdymą, apie algų didinimą, apie algų didėjimą tolygiai ne tik ten, kur trūksta darbuotojų, neįmanoma.
PIRMININKAS. Kolega B. Matelis.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Gerbiamas kolega, norėčiau, kad jūs man padėtumėte išsklaidyti kilusias abejones, kai rinkimų kompanijos metu buvo kalbama apie Darbo kodeksą tiek ir jūsų partija, tiek ir jūs asmeniškai daug kalbėjote apie tai, kad Darbo kodeksas primena vergovę ir jį reikėtų keisti. Bet į Seimą atnešėte įstatymą, kuris buvo palankus darbdaviams. Kai reikėjo balsuoti, jūs vėlgi labai gražiai iš tribūnos kalbėjote už profsąjungas, užjautėte jas, bet kai reikėjo balsuoti, jūs vėlgi pritarėte tam Darbo kodeksui. Man dabar ta situacija primena tokį vaizdingą piešinį: jūs įstūmėte profsąjungas į duobę, o dabar norite numesti kaulą, kad jos nemirtų iš bado. (Juokas salėje)
T. TOMILINAS (LVŽSF). Iš tikrųjų tiems žmonėms, kurie nelabai gilinasi į darbo teisės ir derybinių galių stiprinimo projektus, gali susidaryti toks įspūdis, sutinku, komunikacine prasme mūsų visų atsakomybė yra didelė, mes visi sunkiai… nesugebėjome išaiškinti iki galo Darbo kodekso naudos.
Iš tikrųjų Darbo kodeksas nesumažino žmonių derybų galių, taip, teisinio reguliavimo atsirado mažiau. Taip, mes sutikome, mes derėjomės – visi mes: ir mes, ir profesinės sąjungos derėjosi labai kietai, tikrai atsirado daugybė nuostatų, kurios palengvina galimybę išsiderėti geresnį atlyginimą, vien jau streikų reglamentavimas… Jūs pasižiūrėkite, pasigilinkite, kuo baigėsi mūsų streikų reglamentavimo klausimas. Tai daug lengviau… pakalbėkite su medikais, daug lengviau organizuoti streiką dabar pasidarė.
Iš tikrųjų yra daug niuansų. Tai buvo sunki reforma. Mes iš dalies prisiimame dėl jos atsakomybę, bet mes neturime stovėti vietoje, aš savo nuostatų niekada neišsižadėjau, mano giliu įsitikinimu derybų galią reikia stiprinti, bet mūsų kelias yra ne administracinis, o būtent derybų kelias, t. y. kai mes sustipriname galimybę derėtis. Aš tuoj pristatysiu kitus įstatymus, ten labai aiškiai matysis tie teisiniai niuansai, kuo skiriasi tas administracinis požiūris ir lankstus derybų požiūris.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus. Kolegos, už norėtų kalbėti (ačiū pranešėjui) A. Papirtienė. Prašau.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šis įstatymo projektas yra vienas iš daugybės artimiausių mūsų žingsnių stiprinant socialinį dialogą, stiprinant darbuotojų atstovavimą ir darbuotojų atstovų derybines galias, taip pat sustiprinamos profesinių sąjungų renkamų atstovų garantijos. Tai daryti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga įsipareigojo savo rinkėjams, todėl kviečiu palaikyti teikiamą įstatymo projektą, o svarstant komitetuose, teikiant pasiūlymus pasiekti dar aukštesnę šio teisės akto kokybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš vis tiek kreipsiuosi turbūt ir į pranešėją. Mane paskatino kalbėti būtent kolegos B. Matelio pasisakymas dėl jūsų pozicijos Darbo kodekso klausimu. Praėjusį antradienį, kai buvo siūlomas projektas padidinti išmokas vaikams, kuriems nemoka alimentų, jūs, būdamas tarsi didelis kovotojas už skurdo mažinimą, balsavote prieš šitą siūlymą. Mane tas jūsų nuoseklumas iš tikrųjų stebina. Jūsų balsas būtų nieko nenulėmęs, bet būtų parodyta principinė pozicija tuo klausimu. O ir dabar jūsų pristatyme aš girdžiu, kad ten, kur profsąjungos veikia, atlyginimai yra didesni. Tai gal pirmiausia reikia susirūpinti, kad profsąjungos įsisteigtų, ir jos tada pačios tarsi išsikovotų tuos atlyginimus. Aš girdėjau, kaip jūs sakėte. Todėl aš abejoju ir turbūt susilaikysiu šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Profesinių sąjungų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-784. Kas palaiko, balsuoja už po pateikimo, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas, gerbiamieji kolegos, pradėtas. Prašyčiau grįžti nuo palangių ir kitų pakampių.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už – 61, prieš – 3, susilaikė 29. Pritarta po pateikimo. Siūlomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pirmininke, norite pasisakyti? (Balsai salėje) Prašau, A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Ačiū, pirmininke. Paprasčiausiai, manau, laikysimės geros senos tradicijos, kadangi neprašysime Vyriausybės išvados, Trišalė taryba turėtų šitą projektą pasvarstyti.
PIRMININKAS. Gerai, Trišalėje taryboje. Pritariame, kad pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Kitų reikia? Nereikia. Siūloma svarstyti šių metų lapkričio 9 dieną. Ar tinka? Ačiū. Einame toliau.
Darbotvarkės 2-3 klausimas. Dėl vedimo tvarkos, prašau, P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad ir Vyriausybės išvada būtų tikrai svarbi šiuo klausimu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pranešėjas galvoja, kad nebūtina. Trišalėje yra Vyriausybės atstovų. (Balsai salėje) Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad prašytume Vyriausybės išvados, balsuoja už, kas prieš arba susilaiko, vadinasi, turi kitą nuomonę. Balsavimas dėl Vyriausybės išvadų. Kas už – už tai, kad gautume Vyriausybės išvadas. Prašome.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 80 Seimo narių: už – 39, prieš – 24, susilaikė 17. Nepritarta.
15.44 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-780 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-780. Pateikimas, taip pat T. Tomilinas. Prašome.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, toliau pristatau derybinės galios ir darbuotojo galių stiprinimo projektų paketą, ir šiuo atveju yra nedidelis pakeitimas Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio nuostatų. 20 punkte mes siūlome įrašyti, kad Valstybinė darbo inspekcija konsultuoja darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis, darbdavių įgaliotus asmenis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kitais klausimais, taip pat Lietuvos Respublikos piliečius ir užsienio piliečius, turinčius darbinį teisnumą ir veiksnumą, profesinių sąjungų steigimo klausimais.
Mes turime ganėtinai neblogą Valstybinės darbo inspekcijos sistemą Lietuvoje, ko vis dar negali pasakyti apie profesinių sąjungų pajėgumus. Šiame etape, manyčiau, yra tikslinga, kad Valstybinės darbo inspekcijos profesionalai padėtų žmonėms, jeigu jiems iškiltų iš tikrųjų noras kurti profesinę sąjungą, steigti ją. Tikrai tas darbas yra nesudėtingas, reikia elementariausių teisinių žinių, ir būtent Darbo inspekcijos specialistai tuo pačiu galėtų atlikti ir tą prevencinį darbą, nes jie matytų, kur atsiranda konfliktų, nesutarimų arba kolektyvinio veikimo židinių. Valstybė iš karto gautų pirminę informaciją ir padėtų tiems žmonėms. Man pačiam teko ne vieną profesinę sąjungą padėti įkurti, žinau, kas tai per darbas. Šiandien tiesiog prie visos sistemos įvairių profesinių sąjungų, šakinių ir centrinių, galėtų ir Darbo inspekcija tą pagalbą teikti, ir mes tokią prievolę jai norime įtvirtinti. Įstatymo projektą man parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kolegos, specialistai, aš nematau čia jokio prieštaravimo. Ministro pavedimu tai…
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų nori paklausti R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti, ar jūs galvojote, kokia čia bus darbo apimtis, ir ar nereikės personalo, ir didesnių finansinių resursų?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Preliminariais vertinimais, ne, mes, aišku, komitete kalbėsime apie tai, bet, preliminariais vertinimais, aš manau, kad būtų galima išsiversti su dabartinėmis Darbo inspekcijos galimybėmis. Tiksliau atsakys ministerija, kai mes svarstysime pagrindiniame komitete. Mano požiūriu, tai yra nedidelis apkrovimas darbo ir tam tikras funkcijų tiesiog perdėliojimas.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, vis dėlto turbūt neišvengiamai teks didinti Darbo inspekcijos gebėjimus, nes dabar jie yra gana apkrauti, jeigu domėjotės, gana daug ginčų bylų turi. Turbūt mes nenorėtume, kad nukentėtų būtent ta dalis, kuri skirta darbo ginčams spręsti, kad tos bylos neitų į teismus. Manytume, vis dėlto šiuo atveju turbūt Vyriausybės išvados reikėtų, nes tai yra susiję su galimais ištekliais ir galimais pinigais, kiek turėtų būti. Turbūt ne Trišalės tarybos jau čia nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš sutinku su jūsų pastaba, tik aš atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu yra įtvirtinta prievolė konsultuoti kolektyvinių sutarčių sudarymo klausimais, tačiau iki kolektyvinių sutarčių yra dar milžiniškas kelias tokio paprastesnio darbo, žmonių organizavimo, įvairių teisinių problemų sprendimo pačioje pradžioje. Tai manau, kad tai, kas dabar įtvirtinta, realiai nefunkcionuoja, nes nekonsultuoja arba retai konsultuoja kolektyvinių sutarčių sudarymo atvejais. Manau, kad eigoje spręsime, ir galbūt kaip komitetas galėtume kreiptis į Vyriausybę, ne kaip visas Seimas, nemanau, kad čia koks nors ideologinis prieštaravimas dėl to pakeitimo. Aš siūlyčiau kaip Seimui nestabdyti šito proceso, bet komiteto darbo tvarka tą klausimą išspręsti su Vyriausybe.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys – už. Norite kalbėti, ar?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš agituoju už, nes šiuo atveju tikrai tai funkcija, su kuria Darbo inspekcija galėtų susitvarkyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritaria Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galima pritarti? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti šių metų lapkričio 9 dieną.
15.50 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 40 ir 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-967, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 961 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-968, Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-969 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, 2-4a, 2-4b, 2-4c klausimai – projektai Nr. XIIIP-967, Nr. XIIIP-968 ir Nr. XIIIP-969. Visas įstatymų paketas. Gerbiamasis pranešėjau… Pranešėjas – T. Tomilinas. Galite viską kartu pristatyti? Prašom visus tris.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš pristatyčiau visus tris pakeitimus, nes yra bendras aiškinamasis raštas. Pristatau Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 961 straipsniu įstatymo bei Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus. Šitų įstatymų projektų pakeitimo esmė yra paskatinti derybas, paskatinti kolektyvines derybas, paskatinti geranorišką susitarimą darbo vietoje. Tai yra esminis teisinis ir politinis žingsnis.
Aš siūlau… Šitą projektą aš tikrai rengiau ne vienas, kartu su garbinga profesinių sąjungų teisininkų grupe. Administracinių bylų teisinos įstatymu siūloma įtvirtinti, kad proceso šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą skundą, prašymą, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą arba nepagrįstai atsisakė spręsti darbo ginčą neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai proceso šaliai šiuos patirtus nuostolius. Aš pabrėžiu, kad abi proceso šalys, tiek darbdavys, tiek ir darbuotojas, yra susijusios.
Administracinių nusižengimų kodekse mes siūlome papildyti darbo, tarnybinių ginčų sprendimo neteisminiu būdu vengimo nuostatą, kuri susideda iš dviejų punktų, kad sąmoningas ir nepagrįstas darbo ginčų, tarnybinių ginčų sprendimo neteisminiu būdu vengimas darbdaviui užtrauktų baudą. Taip pat Civilinio proceso kodekso pakeitimas išplėstų dabartinio nesąžiningo ir nepagrįsto ieškinio apibrėžimą, nuostatą apie nepagrįstą atsisakymą spręsti darbo arba tarnybos ginčą neteismine tvarka. Dėl šių projektų yra teisininkų pastabų. Aš tikrai sutinku su dalimi pastabų. Mes pagrindiniame komitete, šiuo atveju Teisės ir teisėtvarkos komitete, su kuriuo aš pradėjau konsultuotis, tikrai padarysime taip, kad šie įstatymų projektai būtų teisiškai tobuli.
Aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į esminę politinę žinią, esminį politinį veiksmą, kokį mes atliekame su šiais pakeitimais. Mes kalbame apie darbo ginčų sprendimą neteisminiu būdu iki ginčo komisijos arba iki teismo. Mes kalbame apie geranorišką prievolę tartis ir susitarti, nes, patikėkite, šiandien Darbo kodeksas mums garantuoja teisę eiti į Darbo ginčų komisiją, šiuo atveju – privačiam sektoriui. Panašus reguliavimas yra ir viešojo sektoriaus, bet problema yra ta, kad neretas darbdavys, kartais ir darbuotojas vengia sprendimo, vengia susitarimo, kai situacijos akivaizdžios. Mes kalbame apie tris pagrindines prielaidas, kai yra tyčiniai veiksmai, kai ginčas yra absoliučiai nesudėtingas, kai juodu ant balto parašyta, kad reikia mokėti atlyginimą, bet jis yra nemokamas, ir dar žmonių grupei, kai nėra apie ką diskutuoti iš esmės, kai yra labai aiški teismų praktika ir teisės aktai. Aš tikrai pabrėžiu, kad yra atvejų, kai tuo piktnaudžiauja ir darbuotojas, jis taip pat turėtų būti atsakingas. Žinoma, žinodami derybinės galios netolygumus, mes visų pirma kalbame apie tai, kad ir darbdavys turėtų turėti arba turėtų būti įpareigotas tartis geranoriškai ir nepiktnaudžiauti, kai situacijos akivaizdžios.
Šiandien pagal mūsų administracinių bylų teiseną, Civilinio proceso kodekso teiseną piktnaudžiavimu nėra laikomi kitos ginčų šalies veiksmai, kurie sukuria tiesioginę teisminio ginčo priežastį. Būtent apie tai mes ir kalbame. Deja, Teisės departamentas galbūt iki galo nesuprato šitų pataisų esmės ir politinio tikslo. Aš manau, kad mes galėtume patobulinti argumentaciją kartu su kitais teisininkais, kurie rengė šitą pakeitimą, labai neblogai ir išsamiai padiskutuoti Teisės ir teisėtvarkos komitete. O dabar aš taupau laiką ir atsakau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – R. Šarknickas. Prašom, kolega. Veikia. Prašom kalbėti. Gal pamėginkite per šoninį?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš esmės aš, gerbiamas Tomai, jūsų siekius tikrai suprantu ir pritarsiu. Man patiko, kad atkreipsite dėmesį į pastabas, kurias paskelbė Teisės departamentas. Kaip ir toks klausimas, Civilinio proceso kodeksas reglamentuoja bylų sprendimą bendrosios kompetencijos teismuose. Kodėl tada Civilinio proceso kodekse siekiama įtvirtinti, kad teismas gali įpareigoti asmenį atlyginti nuotolius dėl to, kad šis nepagrįstai atsisakė spręsti tarnybos ginčą neteismine tvarka? Bendrosios kompetencijos teismai nenagrinėja tarnybos ginčų, tai yra administracinė teisena.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš atkreipiu dėmesį, kad mes keičiame ir Administracinių bylų teisenos įstatymą, ir ATPK. Taip pat aš iš dalies sutinku, kad ta pati nuostata galėtų būti Darbo kodekse, bet yra situacijų, kad darbdavys arba darbuotojas atsisako taikos ir sukuria teisinę situaciją, kai viena iš šalių priversta inicijuoti ginčą, taip pat ir teisminį ginčą. Iš dalies ta nuostata yra tarp Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso, nes civiliniai darbo ginčai vyksta teisme. Čia yra toksai grynai teisinis niuansas ir teisininkai, kurie rengė šitą projektą kartu su mumis, teikėjais, sutiko su pastaba, mes įtrauksime ją darbo proceso metu, būtent dėl šitos pastabos sutiko. Dėl kitų tikrai yra tokių neįsigilinimo pastabų.
PIRMININKAS. Kolegė A. Norkienė. Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Sakykite, kaip praktikoje būtų nustatoma, ar darbdavys pagrįstai, nepagrįstai, sąmoningai ar nesąmoningai atsisakė spręsti darbo ginčą neteismine tvarka, nes vis dėlto teisė į teisminę gynybą priklauso visiems, tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniams asmenims? Kaip praktikoje jūs tai įgyvendintumėte? Dėkui.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Manau, kad teismų praktika yra teismų darbas, tai yra labai sudėtingas darbas. Tikrai šiandien yra piktnaudžiavimo, yra labai aiškus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis reglamentavimas ir jo vengimo reglamentavimas. Aš manau, kad teismas turi visas galimybes tai taikyti praktikoje. Manau, kad darbo bylų specifika tuo ir svarbi, kad ten atsiranda praktika, kaip tai yra nustatoma. Aš tikrai negaliu atsakyti į klausimą, kiek reikės papildomų resursų teismams, čia yra klausimas mūsų bendro darbo Teisės ir teisėtvarkos komitete ir Socialinių reikalų ir darbo komitete, bet aš manau, kad bendras tikslas – paskatinti derėtis ir kalbėtis su savo žmonėmis, o ne švaistytis. Aš noriu pabrėžti, kad šiuo projektu mes taip pat taupome svarbiausias lėšas, mes taupome valstybės lėšas, mes taupome lėšas, kai einama į teismus, kai siekiama eiti į teismus arba į darbo ginčų komisijas. Tam visam procesui mes irgi išleidžiame, ir ginčų komisijoms, ir teismams išleidžiame daug lėšų. Bet jeigu darbdavys bus šiek tiek labiau įpareigotas arba nesąžiningas darbuotojas labiau įpareigotas sėsti prie derybų stalo, tai jis sutaupys valstybės lėšų, ir mes rasime galimybes iš tų sutaupytų lėšų užtikrinti to teismo sprendimo vykdymo tikslumą.
PIRMININKAS. Kolega E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamojo pranešėjo norėčiau paklausti, ar iš tikrųjų tokie prirašymai, tarkime, kaip nesąžiningai pareiškė skundą arba gali būti teismo įpareigoti, tokie minkšti dalykai dar labiau nepridaro tam tikrų problemų. Čia labiau problema yra santykių tarp žmonių kolektyvuose ir panašiai nei kad teisiniai dalykai. Ar nemanote, kad kuo daugiau mes rašome, tuo daugiau pridirbame problemų ir tuo labiau klausimai nėra sprendžiami, nes žmonės daugiau skaito tekstus, o ne gerina santykius tarp savęs. Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Sutinku su jumis ir tai yra didžioji dilema, kaip paskatinti žmonių bendravimą, taikų žmonių ginčų sprendimą, kokias priemones naudoti. Mano giliu įsitikinimu, mes turime didesnę problemą šiandien, kad iš esmės dalis darbo santykių dalyvių tiesiog siekia konflikto, siekia to ginčo. Kai tik iškyla pats elementariausias klausimas darbo vietoje, iš karto yra ieškoma institucijos ar ginčų komisijos, o, neduok Dieve, dar teismo. Mūsų pareiga yra visais įmanomais teisiniais ir politiniais būdais skatinti žmones susėsti ir kalbėtis. Kalbėkitės, žmonės, skirkite tam laiko. Jūsų darbo tikslas yra bendras: ir gauti pelną, ir uždirbti normalius atlyginimus. Aš manau, kad mes čia nepakenksime. O teisingumą vykdo teismai, aš pasitikiu teismais.
PIRMININKAS. Kolega R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, man kelia abejonių tai, kad mes taisome šitomis jūsų nuostatomis, kurioms iš principo galima būtų pritarti, Administracinį kodeksą, o ne Darbo kodeksą. Darome jį ne imperatyvų, o tokį vėl – galima naudoti ar ne, nes teismai yra iš esmės užversti tokiais dalykais. O Darbo kodeksas iš principo reguliuoja tuos dalykus ir būtų galima tą spręsti kur kas paprastesne tvarka, įtraukiant tas pačias darbo inspekcijas ir visa kita, kai tokie ginčai yra, keliamos tam tikros pretenzijos.
Kita vertus, jeigu bus prieštaravimų kodeksų normų tarp Administracinio ir Darbo kodeksų, vis tiek teismai vadovausis Darbo kodeksu kaip specializuotu šiuo klausimu. Tai ar nereikėtų taisyti kitą įstatymą?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš galvojau apie tai. Iš tikrųjų tai yra svarbus klausimas. Mes dėl tų įstatymų kreipėmės į Trišalę tarybą, mes kartu ieškosime sprendimų, bet aš noriu atkreipt dėmesį, kad dar didelė dalis visuomenės yra susijusi su viešuoju sektoriumi ir dirba pagal vidaus tarybos statutus, pagal kitus teisės aktus ir ten ginčų nagrinėjimas yra dar labiau biurokratinis, ir ten dar daugiau to piktnaudžiavimo, ir paraidinio įstatymo laikymosi, ir vengimo kalbėtis su savo darbuotojais, nes yra statutiniai arba administraciniai santykiai, absoliuti hierarchija ir pavaldumas. Aš manyčiau, kad tikrai nepamaišys tokios galios žmogui arba šiuo atveju verslui, jeigu piktnaudžiauja žmogus, o darbo teisės reikalas yra reglamentuoti tuos minkštuosius dalykus ir pačius procesus. Vis dėlto manyčiau, kad nepamaišys ta teisės galia, kurią mes sukurtume šiais projektais. Bet mes diskutuosime apie tai. Aš tikrai būsiu atviras, jeigu gims Darbo kodekso panašaus pobūdžio pataisos ir mes atsisakysime svarstant būtent šitų normų. Tai yra mūsų darbo proceso dalis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į visus klausimus, nėra norinčių kalbėti už, prieš. Galime po pateikimo? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame.
Prašom, gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl visų trijų klausimų 2-4a, 2-4b, 2-4c (projektų Nr. XIIIP-967, Nr. XIIIP-968, Nr. XIIIP-969). Kas pritariate šiems įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom, kolegos, grįžti nuo visų palangių ir balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 53, prieš – 1, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta.
Dėl projekto Nr. XIIIP-967 pagrindinis, beje, dėl visų trijų siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš dar siūlau Socialinių reikalų ir darbo komitetą kaip papildomą.
PIRMININKAS. Prašom?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetą kaip papildomą.
PIRMININKAS. Socialinių reikalų ir darbo komitetą kaip papildomą galima? Galima. Taigi, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir siūloma visus tris projektus svarstyti lapkričio 23 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Ačiū pranešėjui.
16.06 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 5, 36 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1029, Civilinio proceso kodekso 5 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1030 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, kiti darbotvarkės 2-5a ir 2-5b klausimai – projektai Nr. XIIIP-1029 ir Nr. XIIIP-1030. Į tribūną kviečiu kolegą N. Puteikį. Pateikimas abiejų projektų. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Abiejų šių projektų tikslas – suteikti galimybę viešąjį interesą ginti ne tik prokurorams. Kodėl prireikė tokių pataisų?
Priminsiu tris garsiausius nutrauktus ikiteisminius tyrimus. Dėl Valdovų rūmų sąmata išaugo nuo 114 mln. iki 367. Valstybės kontrolė nustatė labai aiškius pažeidimus. Buvo prirašyta darbų ir taikomas restauravimo koeficientas naujoms statyboms. Generalinė prokuratūra bylos į teismą neperdavė. Ikiteisminį tyrimą nutraukė.
Tas pats su Nacionaliniu stadionu. Tas pats su pastatu Palangos centre. Čia tų pavyzdžių galima daugybę išvardinti. Jeigu būtų galiojusi ankstesnė prieš 15 metų galiojusi redakcija, suteikusi teisę ginti viešąjį interesą ne tik Generalinei prokuratūrai, neabejotinai ar pati Valstybės kontrolė, ar kokia nors nevyriausybinė organizacija, kovojanti su korupcija, būtų kreipusis į teismą. Aš manau, jei būtų kreipęsi, pavyzdžiui, dėl Valdovų rūmų, tai Nacionalinio stadiono aferos nebūtų išvis atsiradę. Taigi šitų abiejų taisomų įstatymų esmė yra ta, kad mes įvedame teisę piliečiams ir organizacijoms kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Atkreipiu dėmesį – teisė! Bet kokiu atveju teismas spręs, priimti, nepriimti, priėmus nagrinėti. Dabar tokios teisės nėra. Mažytė išimtis dėl Orhuso konvencijos, labai siaurais aplinkosauginiais klausimais. Tai tokia būtų šių dviejų pataisų dėl šių dviejų įstatymų esmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. V. Rinkevičius pirmasis. Prašom, kolega.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, norai geri, viskas gerai. O kaip mes atrodytume tarptautiniu lygiu? Kitose šalyse yra ta teisminė praktika…
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …turbūt ne vien tik Lietuvoje. Su tomis problemomis susiduria ir kitos šalys, mes esame Europos Sąjungos nariai ir turime tam tikrą teisinį teisėkūros lygį. Su kitomis šalimis lyginant, Europos Sąjungos šalimis, kaip atrodysime, ar čia viskas gerai, kitų šalių praktika tokia yra ar ne?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip, yra tokia praktika ir labai gerai atrodysime. Mes tokią praktiką turėjome anksčiau. Čia grįžtant prie mano rytiniame posėdyje pasakytos frazės, seimai taisė įstatymus, mažindami viešojo intereso gynimą. Kaip stiprino advokatūros monopolį, taip čia mažino galimybę žmonėms ginti viešąjį interesą. Ne tik žmonėms. Valstybės kontrolė negalėjo kreiptis dėl viešojo intereso. Čia absurdas, mano galva. Visą laiką turėjo tokią teisę. Bet kažkuris Seimas prieš keletą kadencijų tai atėmė. Aš siūlau šitam Seimui pataisyti, grąžinti gerą padėtį ir grįžti į gerą Europos Sąjungos praktiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V. Vingrienė. Prašom. Nėra. E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tiesų kai kada būna ir tokių procesų, kai specialiai maža grupė žmonių neva atstovauja viešajam interesui, bet paprasčiausiai stabdo tam tikrus procesus, kur nukenčia visos valstybės, galima sakyti, viešasis interesas. Tai teisinė sistema buvo kaip ir sutvarkyta, bet jei atsiras daug dalyvių, kurie galės reguliuoti šiuos procesus, vėlgi dar labiau įsivelsime į ginčus ir net svarbių valstybei, galbūt ir savivaldybėms darbų nepadarysime. Tai iš tikrųjų visi ginčysimės, bet nieko nedarysime. Ar nematote, kad gali būti ir čia pažeista pusiausvyra tarp jūsų gerų norų ir apskritai tokių pragmatiškų reikalų? Ačiū.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Seimo valia nustatyti to varžto atlaisvinimo ribą. Aš analogiją pasakysiu. Atsimenate, kad statybų rangovai, pralaimėję konkursą, tyčia stabdydavo, neleisdavo pradėti laimėtojui statybos darbų. Ką Seimas padarė, mūsų kadencija ką padarė? Mes įvedėme papildomus apribojimus tokiems trukdymams – padidinome žyminį mokestį, įdėjome kitus saugiklius. Čia būtų analogija. Svarstymo metu mes galėtume tuos visus saugiklius sudėti. Bet palikti dabar, kad tik prokurorai, na, niekaip.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už norėtų kalbėti kolega J. Varžgalys. Prašom.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, ačiū už suteikimą. Iš tikrųjų kolegos N. Puteikio pateikta pataisa labai vietoje ir laiku. Buvo daug atvejų, kai buvo kreiptasi į prokuratūrą ir faktiškai prokuratūra negynė viešojo intereso. Tai buvo šilumos ūkio, atliekų realizavimo ir visi kiti klausimai. Aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti prieš nėra. Balsuojame. Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektams Nr. XIIIP-1029 ir Nr. XIIIP-1030 – Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, Civilinio proceso kodekso įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame po pateikimo.
Gerbiami kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 49, prieš nėra, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.12 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1079 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1079. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Prašom, pirmininke. Pateikimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, šio projekto būtinybė atsirado po to, kai Seimas pakeitė Civilinio proceso kodeksą, kurio nuostatos įsigaliojo šių metų liepos 1 dieną. Ten įtvirtintos nuostatos, kurios suteikia galimybę teismo procesinius dokumentus įteikti elektroninio ryšio priemonėmis ne tik advokatams, antstoliams, notarams, valstybės, savivaldybės įmonėms, bet ir audito įmonėms. Taigi šiuo projektu administraciniame procese, t. y. Administracinių bylų teisenos įstatyme, siūloma suvienodinti su civiliniu procesu, numatyti galimybę elektroninio ryšio priemonėmis įteikti procesinius dokumentus ir audito įmonėms, o ne tik mano anksčiau išvardintiems subjektams. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, nėra norinčių jūsų paklausti. Ar yra norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-1079 po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 83 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Siūloma svarstyti spalio 10 dieną. Spėsite? Taip, gerai. Ačiū.
16.14 val.
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 3, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 73 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4510(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4510(2). Pranešėjas – R. Martinėlis. Kviečiu į tribūną, kolega. Prašom. Pateikimas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Teikiame Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 3, 7 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 73 straipsniu įstatymo projektą.
Lietuva yra pripažinusi, kad dalis jos piliečių iki nepriklausomybės atkūrimo yra nukentėję nuo okupacinės valdžios vykdytos politikos, anuomet veikusių įstatymų prievartos. Tai buvo susiję su piliečių prievartiniu siuntimu į karinių konfliktų ir pavojingų sveikatai ir gyvybei katastrofinių židinių likvidavimo vietas. Todėl visi, patyrę tokią prievartą, tapo nukentėjusiais nuo okupacinio režimo, nes patyrė didžiulę žalą, taip pat didžiulę žalą sveikatai.
Šiuo įstatymo projektu siekiame pripažinti asmenims, kurie buvo priversti būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atlikti tarnybą ne tik Afganistane, bet ir kitose šalyse, kuriose tuo metu vyko kariniai veiksmai, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinį statusą. Pakeitimo 7 straipsnyje yra išvardinti visi karinių konfliktų dalyviais pripažįstami asmenys, kurie būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą Vengrijoje 1956 metais, Alžyre 1962–1964 metais, Kuboje 1962–1963, Čekoslovakijoje 1968, Vietname 1961–1974, Angoloje 1975–1979, Etiopijoje 1977–1979 metais, kur tuo metu vyko kariniai veiksmai.
Ir 2 punktas – šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – kitų karinių konfliktų dalyvio teisinis statusas.
Teisės departamentas turėjo tik techninio pobūdžio pastabų, Europos teisės departamentas pastabų neturi. Prašau pritarti šiam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. A. Anušauskas pirmasis. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš suprantu, kad ne jūs esate šio įstatymo projekto autorius, todėl jūsų nekaltinu, tačiau aš tą projektą tyliai paimčiau ir tiesiog išregistruočiau, atsiimčiau savo parašus. Iš tikrųjų projektas gėdingas, apgailėtinas, sako, teisininkai neturi pastabų, bet istorikai turi pastabų. Visa tai, ką išdėstėte, netelpa į jokius rėmus.
Ta informacija, kuri buvo preambulėje surašyta, yra ne tik kad klaidinanti, ji yra melaginga. Pavyzdžiui, Vengrija. Slopino kraujyje 1956 metais Vengrijos sukilimą 7-oji divizija iš Pakaunės, ir jūs jiems siūlote nukentėjusių asmenų statusą suteikti. Lygiai tas pats su Čekija, 1968 metai. Ta pati divizija, 12 tūkst. žmonių. Taip, dalis jų gyvena Lietuvoje. Beje, 1956 metais tarp jų nebuvo nė vieno lietuvio, nė vieno nuolatinio Lietuvos gyventojo.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Tuo metu tie žmonės tarnavo okupacinėje kariuomenėje ir jie buvo priversti dalyvauti, priversti žmonės. Iš tikrųjų jie ne savo noru ten dalyvavo. Čia yra visiškai skirtingi dalykai, čia nereikia taip viską… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, nešaukiame iš vietų. Klausiame paeiliui. Dabar klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašom, kolege.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aš tik prisidedu prie kolegų tokio skepsio. Čia gal galima traktuoti, na, galbūt nesupratimu. Žmones, malšinusius nepriklausomybės siekių vedamus sujudimus Prahoje ir Vengrijoje, pripažinti nukentėjusiaisiais – sunku būtų suvokti. Aš paskaitysiu citatą iš publikacijų. Klausiant apie operaciją „Dunojus“ 1968 metais, ten dalyvavęs kareivis sako: „Atvirai, aš nieko nemąsčiau, buvau paprastas kareivis ir vykdžiau vadų įsakymus. Suvokiau, kad tai, kas vyksta, yra įdomu, reikšminga ir įeis į istoriją.“ Nežinau, galbūt čia net nėra atsakymo. Čia tiesiog pamąstymui…
PIRMININKAS. Čia retorinis…
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Iš tikrųjų aš norėčiau atsakyti, kad jūs žiūrite į šitą visą pasiūlymą visai, sakykime, taip… man tai iš keistos pusės, nes tie žmonės, kurie važiavo į tuos konfliktus, buvo priversti važiuoti. Aš jokiu būdu nekvestionuoju, kad kai kurie konfliktai, kuriuos jūs ir minite, – Čekija, kiti, tikrai čekų tauta kovojo dėl nepriklausomybės… Niekas to nepaneigia ir niekas nenori to paneigti, bet šitie žmonės, kurie priverstinai tarnavo sovietų armijoje, neturėjo kito pasirinkimo. Jie buvo priversti ten važiuoti.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas. Prašom, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, aš nesu toks skeptiškas. Aš manau, kad kaip tik būtų atkurta istorinė tiesa. Tačiau skeptikai dažniausiai sako, kad tai valstybei gali kainuoti, kad daug ten žmonių dalyvavo.
Noriu priminti, kad čia šnekama mažiausiai apie 40–60 metų įvykius. Mano duomenimis, tokių asmenų yra apie 200 Lietuvoje. Ar aš klystu? Ar jūs domėjotės, kad panašiai toks skaičius yra, kuriuos čia paliestų šita pataisa?
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Afganistano karo veteranų, dalyvių organizacija, asociacija, kuri jungia ir šituos žmones, yra pateikusi duomenis, kad tokių žmonių galėtų būti apie 70, ir jie visi… Ten jauniausi jau realiai yra per 60 metų, o vyriausiems – 80 metų ir daugiau. Tai yra tikrai nedidelis skaičius žmonių ir tai daugiau tokia moralinė tiems žmonėms paskata.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis. Nešūkaujame iš vietos, kolegos!
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, ar nemanote, kad mes šiek tiek rizikuojame ir savo tarptautiniais santykiais? Įsivaizduokite, jūs būtumėte vengras, kuris kažkada gavo nuo sovietinio kareivio, kad ir tarnavusio lietuvio, kaip jūs priimtumėte šiuo metu sužinojęs, kad Lietuva tiems, kurie juos skriaudė, kompensuoja patirtas tam tikras žalas dėl jų paties kaltės? Iš tikrųjų manau, kad gali būti problemų. Ar jūs taip nemanote? Vien dėl 900 žmonių, kurie ne savo noru pakliuvo, mes sugadinsime tam tikrus tarptautinius santykius.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Matote, jūs pats įvardijate, kad tie žmonės ne savo noru pakliuvo. Aš dar kartą kartoju, ką ir prieš tai pasakiau, kad niekas nekvestionuoja tų išsilaisvinimo judėjimų, tų įvykių tose šalyse. Yra kalbama apie okupacinės kariuomenės kareivius, kurie buvo priversti dalyvauti tuose įvykiuose. Vėlgi čia yra daugiau požiūrio klausimas, nes niekas nekvestionuoja tų išsilaisvinimo judėjimų. Čia net tokios minties būti negali.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Prašom.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Man šitas įstatymas labai toks, nežinau… To teisinio akto priėmimas, kad dalyvavo tais ir tais metais, jau, kaip minėjau… Norėjau paklausti, kiek žmonių tai liečia, jūs sakėte apie 70. Mes tada galime surašyti, kaip… Pavyzdžiui, aš tarnavau Kryme, dabar jis aneksuotas, gal ir tiems reikia tais metais, kad mes tarnavome, mes ten buvome irgi skriaudžiami? Bet tais laikais buvo kviečiami žmonės ir prisiekė tų šalių įstatymams. Kai kurie, matyt, ir iš mūsų, kad jūs sakote (…), jie šaudė ir naudojo ginklą prieš tuos kitus žmones. Kaip į tai pažiūrėti? Čia toks neaiškus dalykas. Kaip mūsų kitiems pažiūrėti… Nes, sakykime, kiti mėgdavo… dar aš atsimenu senesnius laikus girtis, kad aš tarnavau Afganistane, aš ten šaudžiau ir aš buvau, šaudžiau į tuos… O dabar mes juos kaip ir pradedame… nežinau, čia kaip ir padarome didvyriais, ar kaip? Čia labai prieštaringa.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Matote, Afganistano karo dalyviai jau turi tą statusą, jiems jau yra tas statusas suteiktas, čia tiktai tęstinumas, dar kitų konfliktų dalyvių statuso suteikimas. O ten susieti su Krymu ar kuo nors, čia iš esmės išvis nematau jokios net ir logikos ar dar…
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių pasisakyti. Už – S. Tumėnas. Prašom, kolega. Ačiū. S. Tumėnas. Prašau. Už. Taip, taip.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, manyčiau, kad vienas iš mūsų darbų – siekti, kad liktų kuo mažiau istorijos dėmių. Niekada aš nesutiksiu, kad vienintelis karas, kurį mes pripažįstame, yra Afganistano karas. Lietuvos tėvų vaikams nebuvo pasirinkimo, kur jie turėjo kovoti, ir ne jie kalti, kad jie cinko karstuose grįžo ne tik iš Afganistano, bet ir iš Etiopijos, iš Alžyro, iš Vengrijos. Čia ne jų kaltė. Dabar nejauku priimti tuos žmones, kurie kreipiasi per gyventojų priėmimą, kurie praradę sveikatą, tūnoję po vandeniu po pusę metų prie Kubos krantų, gavę radiacijos, susirgę sunkiomis ligomis, depresijomis. Dabar jiems iš esmės pritaikomos visos taisyklės kaip ir asocialiems asmenims, kai jie kreipiasi su savo bėdomis.
Aš manyčiau, kad šitos pataisos priėmimas būtų tokia daugiau moralinė satisfakcija ir pripažinimas, kad mes pripažįstame, kad vyko ne tik Afganistano karas, bet ir karas visose tose valstybėse, kariniai veiksmai, kariniai konfliktai, kuriuose žuvo Lietuvos žmonės ir kuriuose prarado sveikatą. Taigi aš manyčiau, kad šis aktas daugiau yra moralinė satisfakcija, nes dabar galiojantys įstatymai yra tokie, kad gydytojas pasako, kad tu, grįžęs iš…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …gali pateikti savo pažymas tiktai metų senumo, o jeigu jis prarado sveikatą po penkerių, po dešimties metų, tie dalykai negalioja. Aš kviečiu…
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Būsiu geras ir švelnus ir tokias kalbas tiesiog priskirsiu elementariam istoriniam analfabetizmui. Žinote, Rusija laiko save Sovietų Sąjungos teisių perėmėja ir jau senokai priėmusi įstatymą dėl veteranų, kuriame išvardijamas visas sąrašas šalių, į kurias Sovietų Sąjunga kišo savo karinius patarėjus. Bet tai – Rusijos reikalai. Mes turime savo istoriją, savo požiūrį į okupantus ir vykdytas karines operacijas. Projekte siūlome nukentėjusiais pripažinti Vietname tarnavusius naikintuvų pilotus ir zenitinių raketinių kompleksų „Dvina“ operatorius, kurie numušinėjo amerikiečių lėktuvus ir patarėjus kituose kariniuose konfliktuose. Beje, išvardinti iš tikrųjų ne visi, paslėpti žodžiais „ir kiti“.
Beje, tie kariniai patarėjai dažniausiai būdavo paprasčiausi GRU instruktoriai, kurie turėjo tiek bendro su būtina karine tarnyba ir kariniais mokymais, kaip parašyta aiškinamajame rašte, kaip GRU turi sąsajų su humanitarinės pagalbos tiekimu. Iš tikrųjų reikia tik elementariai įeiti į to meto, kaip jie save vadina, desantūros interneto portalus ir paskaityti, ką jie rašo apie tas operacijas. Kokie nukentėjusieji?! Jie didžiuojasi tuo, kur buvo, kiek nužudė vengrų, kiek nužudė čekų. Paskaičiau iš Pakaunės tos divizijos vado prisiminimus. Iš tikrųjų rašo, kiek nužudė čekų, ir elgėsi 1968 metais Prahoje lygiai taip pat, kaip Pskovo oro desanto divizija 1991 metų sausio mėnesį. Gavo užduotį užimti čekų televiziją, radiją, vyriausybinius pastatus, nužudė radijo centre aštuonis čekus, kitur – dar devynis. Klausykite, nedarykime… Čia jau apie kompromitavimą nekalbu. Aš manau, tai apgailėtinas ir neatsakingas atvejis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4510, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiami kolegos, balsavo 69 Seimo nariai: už – 20, prieš – 18, susilaikė 31. Nepritarta. Siūlom grąžinti tobulinti? (Balsai salėje) Atmesti? Gerai. Balsuojame alternatyviai, kas siūlo grąžinti tobulinti, balsuoja už, kas atmesti – prieš. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Nereplikuojame! Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, už – 33, prieš 34. Atmesti. (Balsas salėje: „Grąžinti tobulinti, nėra 36.“) Ne, man sako, kad pagal Statutą, mažiausiai turi būti 36, vadinasi, grąžinta tobulinti. Sveikiname pranešėją, tobulinkite.
16.31 val.
Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1004 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-8 klausimas – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1004. Pranešėjas – Z. Jedinskis. Pateikimas. Prašom, kolega.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatydamas šitą įstatymą būsiu, kaip ir kolega A. Anušauskas, geras ir švelnus.
Projektas parengtas siekiant išslaptinti užregistruotų prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apie juos nuo 2018 m. sausio 1 d. Daugeliui galimai kyla klausimas, kam to reikia, kodėl būtent dabar reikia išslaptinti šitą informaciją? Atsakau.
Pirma, šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, visuomenės veikėjų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindo, ar to įrodančio fakto neišgirsta. Esant tokiai situacijai, dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti neįmanoma.
Pavyzdys. Šios dienos generalinio prokuroro teikimas atimti neliečiamybę gerbiamojo mūsų kolegos N. Puteikio, kuris yra kaltinamas dėl to, kad paviešino galimai netikrą informaciją apie buvusius KGB darbuotojus.
Projektu siekiame užkirsti kelią galimam tų asmenų šantažo poveikiui jų sprendimams, kadangi dalis tokių asmenų galimai užėmė ir iki šiol eina aukštas pareigas valstybės valdyme ir teismų struktūrose. Asmenys, bendradarbiavę su KGB, būdami įslaptinti, kai visuomenė apie juos nežino, jie gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikoje, bet ir iš išorės. Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai ir niekas negali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai.
Galite manęs paklausti, ar galiu pateikti šantažo atvejo faktų? Niekas geriau neatsakys į šį klausimą negu asmuo, kuris pats prisipažino bendradarbiavęs su KGB. 2012 metais kandidatavęs į Seimą V. Daujotis kandidato anketoje, kaip to reikalauja įstatymas, pažymėjo, jog bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Pasak V. Daujočio, Lietuvoje liustracijos procesas tik deklaruojamas. Įtakingesni Lietuvos klanai, prieinantys prie KGB archyvų, juos naudoja savo tikslams, pavyzdžiui, verčiant savo įrankiais KGB pereiti turinčius ir aukštesnes pareigas einančius asmenis. V. Daujotis nori viešumu visiems laikams nusimesti skaudžią praeities naštą.
Antra, yra dar vienas pavojus ir labai didelė problema, kai dalis dokumentų iš KGB archyvų pateko į privačias rankas. Pasak Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro Z. Vaišvilo, 1991 metų rudenį buvo pavogti KGB archyvai. „Lietuvos žinios“ yra paskelbusios, kad (Dėmesio!) 2016 metais kilo didelis sujudimas, kai Liustracijos komisijos pirmininkė, buvusi mūsų kolegė Seimo narė D. Kuodytė, iš paslaptingo piliečio gavo anksčiau išvogtas bylas ir šiuos dokumentus perdavė archyvui. Kiek dar tokių išvogtų dokumentų arba jų kopijų yra privačiuose archyvuose, kas ir kaip jomis naudojasi, – didelis klausimas.
Jums reikia faktų? Prašau. Neseniai, šių metų rugpjūčio 10 dieną, žurnalistė R. Miliūtė savo feisbuke paskelbė informaciją, dokumentą, patvirtinantį, kad Lietuvoje žinomas asmuo – lakūnas J. Kairys bendradarbiavo su KGB. Nors tie dokumentai buvo viešai prieinami, bet žurnalistė pateikė tą informaciją, kai J. Kairys jai neįtiko savo pasisakymais. Faktiškai jį šantažavo. Bet įdomiausia detalė iškilo paskui, kai R. Miliūtės feisbuke atsirado mūsų kolegos Seimo nario A. Anušausko komentaras, kuris pateikė dar papildomai kompromituojančių dokumentų apie J. Kairį iš savo archyvo. O įdomiausias buvo R. Miliūtės atsakymas į A. Anušausko komentarą. Dėmesio! Citata: „Čia jūsų personalinis kompaktdiskas (t. y. A. Anušausko), nebūtų tobula, jei taip paprastai per feisbuką galima jį pasiekti.“ Ir toliau smailiukas. Išvadas darykite patys.
PIRMININKAS. Ačiū.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ne, ne.
PIRMININKAS. Dar norite? Prašau, prašau.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Trečia, dar viena įdomi detalė. Pagal Seimo priimtas Liustracijos įstatymo pataisas, kurios atveria kelia viešai skelbti visus Lietuvos ypatingajame archyve saugomus SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus, jų neskubama viešinti. Tai kalbama apie tuos, kurie neprisipažino. Prieš keletą metų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė T. B. Burauskaitė „Valstiečių laikraščio“ paklausta, ar centras paskelbs visų buvusių KGB bendradarbių vardus ir pavardes, atsakė: „Esu įsitikinusi, kad viešai skelbti reikėtų viską be išimties.“ Dėl tokio požiūrio T. B. Burauskaitė jau patyrė nemažą spaudimą tiek iš buvusių KGB bendradarbių, tiek iš dabartinių politikų. „Spaudimas labai didelis, – lakoniškai prisipažino T. B. Burauskaitė.“
Netoleruoja jokių išlygų partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderis S. Buškevičius. Jis teigė, kad viešai skelbiant KGB dokumentus nederėtų taikyti jokių išlygų: KGB buvo represinė okupacinė struktūra, nukreipta prieš Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą. Todėl KGB tarnavę žmonės už savo klaidas, abejingumą ir nusikaltimus privalo sumokėti visą kainą. O kaina, kad tik būtų viešai paskelbtos pavardės, yra labai menkutė.
Nuo KGB nukentėjęs Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras A. Patackas sakė, kad jokių išimčių neturėtų būti. Užsislėpusius buvusius KGB bendradarbius, kurie iki šiol neprisipažino ir neatgailavo dėl savo veiksmų, jis prilygino pūliniams, kurie gali ir toliau kenkti Lietuvai.
Dabar manęs irgi yra paklausę, kodėl būtent aš noriu pristatyti šį įstatymą? Kokie buvo mano asmeniniai santykiai su šita struktūra? Galbūt aš esu nukentėjęs ir tiesiog iš keršto pristatau šį įstatymą? Aišku, mane privertė šiek tiek pakomentuoti keletą detalių iš mano biografijos. Taip, aš nebuvau Komunistų partijos nariu, taip, aš neturiu jai simpatijų, nors ir ten buvo gerų, sąžiningų žmonių. Taip, vaikystėje aš nebuvau Pionierių organizacijos nariu, Spaliukų organizacijos nariu, nors čia buvo 1970 metai. Aišku, čia ne mano sprendimai, čia buvo tėvų sprendimai, kurie buvo gana kategoriški šių organizacijų atžvilgiu. Taip, man buvo nejauku tarp kolegų, kurie bėgiojo su raudonais ženkliukais, su kaklaraiščiais. Taip, buvo mokytojų, kurie tais laikais buvo labai aktyvūs sovietinės ideologijos propaguotojai, ir aš buvau jiems tokiu auklėjamuoju objektu.
Bet aš ne iš keršto, aš tiesiog supratau vieną dalyką, kas įdomiausia, kad Lietuvos atgimimo metu tie būtent, galbūt ir buvę KGB darbuotojai, komunistai tapo pačiais didžiausiais Lietuvos patriotais. Todėl aš tokiais žmonėmis tikrai nepasitikiu. Aš galiu garantuoti, jeigu pasikeis valdžia, jie visada tarnaus bet kuriai valdžiai, bet kada ir bet už ką, kad būtų elito gretose, kad turėtų tam tikras materialines sąlygas. Neduok Dieve, aišku, jeigu mus užkariaus „Islamo valstybė“, jie tikrai įves čia šariatą ir svarbiausia, jie sugebės įtikinti Lietuvos žmones, Lietuvą, kad čia yra gerai ir reikia tam tarnauti.
Priėmus įstatymo projektą, būtų paskelbti visi: ir prisipažinę, ir neprisipažinę, ir visiems laikams būtų galima užversti gėdingą KGB knygą, kad šia tema nebūtų daugiau manipuliuojama ir spekuliuojama, ypač prieš rinkimus.
Pabaigoje pateiksiu buvusio vieno iš VSD kontržvalgybos vadovų K. Braziulio nuomonę, kuris portalui „Tiesos.lt“ yra pasakęs: „Visus KGB archyvus padaryti viešus ir visiems prieinamus. Kodėl KGB agentai ir jų visuomenei žalinga veikla tapo nepriklausomos Lietuvos valstybės paslaptimi, itin akylai saugoma Valstybės saugumo departamento? Todėl, kad buvę KGB agentai kartu su aktyviausiais ir iniciatyviausiais komunistais valdė mūsų valstybę ilgus metus ir vis dar tebevaldo. Todėl, kad svarbiausius sprendimus valstybėje priima asmenys, kurie patys buvo KGB agentais, komunistais ir aktyviais komjaunuoliais arba yra su jais susiję. Sustokite akimirką ir žvilgtelėkite giliau į mūsų valstybės vadovų, įtakingų politikų, diplomatų, aukšto rango valdininkų biografijas. Dar kartą paskaitykite viešumoje ne vieną kartą publikuotus straipsnius ir pamatysime bei suprasite, kas yra kas Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad visas šis žaidimas su liustracijos procesu yra tik cirkas, skirtas visuomenei kvailinti.“ Tai vieno iš buvusių Valstybės saugumo departamento vadovų nuomonė. Prašau palaikyti mūsų projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletą kolegų. Pirmasis – A. Anušauskas. Prašau, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Visai nebūsiu geras ir švelnus. Iš tikrųjų aš suprantu, kad ne pirmą kartą, bet labai atkakliai siūlote šitą dalyką, nes tariama kova už prisipažinusių (pabrėžiu – prisipažinusių), jūs ten kalbate apie neprisipažinusius, dažniausiai apie tai, ko net neišmanote, išviešinimą, tai, ko gero, aš įvardinčiau kaip kvailumą arba nacionalinio saugumo interesų nepaisymą, rinkitės pats, pridengiama neformali pagalba KGB teisių perėmėjai FSB, Rusijos FSB, ir, žinoma, sėjamas nepasitikėjimas dabartine VSD. Joks K. Braziulis niekada nebuvo jos vadovu, be abejonės, jo nuomonė įdomi, bet ne daugiau. Šiais duomenimis iš tikrųjų gali manipuliuoti tik vienintelė, t. y. KGB teisių perėmėja. Ko jūs tikitės iš tikrųjų šiuo projektu, nes kalbama apie valstybės įsipareigojimus, apie prisipažinusius žmones, jūs siūlote išviešinti ne KGB dokumentus, jūs siūlote išviešinti VSD dokumentus?
PIRMININKAS. Prašau. Kolegos, primenu, klausti – viena minutė.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Pirmiausia, kaip ir buvo pasakyta pristatant, aš tikiuosi, kad jeigu būtų paviešinta ta informacija, tai buvę KGB darbuotojai nebūtų šantažuojami. Tai viena.
Dabar dėl tų, kurie prisipažino. Viskas gerai, prisipažino ir gerai, įteikime jiems medalį. Man čia buvo irgi klausimas užduotas – o tie, kurie prisipažino ir bendradarbiauja dabar, tai gerai, įteikime jiems ordiną, kas čia yra blogo? Beje, daug komunistų, kurie, mes žinome, dirbo. Seimas neseniai priėmė rezoliuciją, kad šita organizacija – nusikalstama organizacija. Bet gerai, jis pripažino, visi dirba valstybės labui, net vadovė, kuri irgi buvo nusikalstamos organizacijos narė, irgi yra gerbiama, dirba Lietuvos tautai. Kas čia yra blogo, kad jie prisipažins?
PIRMININKAS. Kolega R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Aš manau, kad iš viso valstybei nereikėjo daryti jokių išimčių ir paviešinti šiuos faktus jau iš pat pradžių. Tik tas valstybės įsipareigojimas 75 metams, aišku, žmonėms suteikia tam tikrų vilčių, lūkesčių. Sakykim, jie turbūt žiūrėjo, kad galės daryti ten ir karjerą, ir perspektyvą savo numatė. Aš norėčiau paklausti būtent dėl šitų žmonių lūkesčių netekimo, bet iš principo, mano manymu, reikėjo jokių išimčių nedaryti iš pat pradžių valstybei.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū už labai gerą klausimą. Dabar dėl valstybės įsipareigojimų. Čia klausimas turi keletą aspektų. Pirmiausia, kam prisipažino buvę KGB bendradarbiai? Kažkokiam pareigūnui, kuris nėra nei teisėjas, nei kunigas, kad atleistų nuodėmes. Mano giliu įsitikinimu, prisipažinti reikia visuomenei, kuri vienintelė turi spręsti, pabrėžiu, ne persekioti. Taip, buvo pažadėta nepersekioti, bet tik prisipažinti. Visuomenė turi spręsti, ar tie asmenys turi teisę dalyvauti toliau visuomeniniame gyvenime, būti renkami į valstybės postus ar kur nors dirbti, ar ne. Ir trečias momentas. Būtent kas ir kada pažadėjo? Čia yra labai įdomus klausimas. Jeigu prisimenate, 2015 metais Seimas įslaptino 75 metams, po 25-erių metų po nepriklausomybės atgavimo. O tie 25-eri metai buvo įslaptinti ar ne? Pasirodo, dėl tos pataisos, dėl kurios kai kas balsavo, kai kas ne, balsuota už 75 metus. Čia buvo Seimo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimo 8 straipsnis, kurį aš perskaičiau ištisai ir ilgai. Ten nieko nebuvo pasakyta apie datą – nuo kada ir iki, ir kaip. Ir tik įslaptinta buvo 2015 m. gegužės 30 d., tad apie kokį įsipareigojimą mes kalbame, aš nelabai suprantu. Galbūt aš nesuradau to dokumento. Prašom įrodyti ne man, bet visuomenei.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs manote, ar tie, kurie prisipažino, kas gali tai garantuoti, kad ir toliau sėkmingai nedirba toms struktūroms, kurioms ir darbavosi? Juk yra jau liaudies patarlė – buvusių kagėbistų nebūna.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū už labai gerą klausimą. Jūs ir pats atsakėte į savo klausimą. Aš, aišku, neturėjau jokių sąsajų ir neturiu informacijos, bet ką galiu spręsti apie tai, kas kalbama, kad slaptųjų tarnybų agentai gali būti ir dvigubi, ir trigubi agentai, tai jokių garantijų, aišku, negalima duoti. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Kolegė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš norėjau paklausti. Jūs, rengdamas šitą projektą, nepagalvojote apie tai, o kas laukia iš tikrųjų tų prisipažinusių žmonių, ar jie toliau galėtų eiti aukštas pareigas, jeigu tarp jų yra tokių? Kokios jų karjeros galimybės, gal mums, kaip ir kiti kolegos sakė, reikėtų dirbti ta kryptimi, kad apskritai tie žmonės, kurie bendradarbiavo su sovietų specialiosiomis tarnybomis, negalėtų eiti aukštų pareigų, juo labiau kad valstybės tarnyboje deklaruodami viešuosius ir privačiuosius interesus mes turime nurodyti, ar nesame bendradarbiavę su specialiosiomis tarnybomis? Kokios teisinės pasekmės tokio įstatymo kontekste iš tikrųjų laukia tų žmonių?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū už labai gerą klausimą. Noriu tik pakartoti, kad jokio teisinio persekiojimo šituo įstatymu nenumatyta. O dirbti ar ne šiose struktūrose, irgi nėra jokio teisinio akto, kuris uždraustų. Pirmiausia čia kalbama tiesiog apie paviešinimą. Čia daugiausia kalbama apie rinkimus, apie visuomenę, kuri gali spręsti, ar balsuoti už šitą asmenį kur nors, jeigu jis buvo susijęs su tais asmenimis, ar ne, turėjo jis įtaką, kaip jis ten dirbo tose struktūrose, padarė žalą (…) ar ne, šita informacija turi būti paviešinta ir tik visuomenė turi spręsti, o ne koks nors valdininkas, kuris gali šitą informaciją panaudoti savo tikslams. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega L. Talmontas. Prašau.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš visiškai palaikau jūsų iniciatyvą, tauta turi žinoti savo „didvyrius“. Bet aš noriu išgirsti jūsų nuomonę. Praeitą kadenciją Seimo didelė dauguma balsavo dėl to įstatymo, kad reikia įslaptinti 75 metams, kad vėl nebūtų sužinota. Jūs man negalite pasakyti, kodėl taip atsitiko, kad dauguma Seimo narių nenori balsuoti už šitą įstatymą, kad vis dėlto išslaptintume tuos sąrašus?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Gal pradėsiu nuo to, kad tie, kurie sako, kad… Kokie argumentai tų, kurie ruošiasi balsuoti prieš? Ši atskleista informacija pasitarnaus mums nedraugiškoms valstybėms. Aš į šitą klausimą atsakau labai paprastai: taip gali kalbėti žmonės, kurie arba patys yra šantažo objektas, arba turi priėjimą prie tos informacijos, kuria gali šantažuoti kitus. O kaip balsavo praeitos kadencijos Seimas, tai, aišku, manęs nenustebino kairioji dalis, bet labai nustebino dešinioji dalis. Aš specialiai peržiūrėjau balsavimo rezultatus, tikrai buvau nustebęs. Noriu tik paminėti vieną pavardę, tai ponas S. Jovaiša, kuris balsavo ar susilaikė, bet tikrai nebalsavo už išslaptinimą. Tai tas žmogus, kuris savo kailiu patyrė kagėbistų įtaką. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs iš dalies atsakėte, atsakydamas į klausimą, iš tikrųjų dėl valstybės įsipareigojimų. Man atrodo, kai kas dar atsimena tą laikmetį 1990 metus, kada buvo pakankamos įtampos, kaip sulaukti tam tikros įtampos sumažinimo ir dalies tų žmonių patraukimo, kurie bendradarbiavimo su tomis sovietinėmis struktūromis Lietuvos nepriklausomybės pusėje. Vienas iš variantų buvo pakvietimas visų tų, kurie prisipažins, jų neviešinti, jiems leisti toliau dirbti Lietuvos labui. Dabar jūsų šis teikimas ar iš tikrųjų neparodo, kad valstybe negalima pasitikėti, nes ji tam tikra prasme, pakvietusi žmones pereiti į naujos valstybės kūrimą, atkūrimą ir jos gynimą, po kurio laiko gali pasakyti, kad mums viskas gerai, mes sustiprėjome, dabar mes galime apie jus pasakyti ir tegu mūsų piliečiai vienaip ar kitaip apie jus galvoja. Kaip tas valstybės įsipareigojimas tiems žmonėms, kurie buvo anoje pusėje barikadų…
PIRMININKAS. Kolega, klauskite.
J. OLEKAS (LSDPF). …bet su mumis… Ačiū.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Supratau. Ačiū. Gal iš dalies aš atsakiau į tą klausimą, bet ką dar norėčiau pabrėžti. Pirmiausia kalbama ne apie persekiojimą, nei moralinį, nei teisminį, tiesiog apie paviešinimą. Tai vienas momentas.
Dabar, kas ir kada pažadėjo, aš tai bandžiau surasti dokumentuose. Sakau, perverčiau visus Seimo nutarimus, sprendimus ir ten nieko nebuvo apie jokias datas, apie įsipareigojimus, tik 1999 m. lapkričio 23 d. Seimo priimto įstatymo 8 punkte buvo – nepersekioti. Aš atmintinai nepacituosiu, bet nepersekioti teisminiu būdu, moraliai. Bet nebuvo jokios užuominos apie paviešinimą, todėl aš taip ir aiškinu.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių kalbėti už ir prieš. Už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų klausimas nėra vienareikšmis. Jeigu mes kalbėsime, tie žmonės, kurie turėjo gerą valią ir kurie prisipažino ir tapo lojalūs mūsų valstybei, sveikintinas dalykas. Bet, kiek aš prisimenu, tuo nutarimu ir tuo įstatymu valstybė pažadėjo jų nepersekioti, bet nėra pasižadėjimo nepaskelbti tų pavardžių.
Antras dalykas. Praėjo nepriklausomos Lietuvos 27 metai, štai buvęs Seimo narys V. Vasiliauskas neseniai rašo straipsnį. Viešoji kariuomenė pasitraukė, o slaptosios tarnybos liko Lietuvoje. Lietuva vėl užvaldyta. Aš manau, per šitą kagėbistų, rezervistų tinklą iš demokratinės valstybės mes tampame totalitarine valstybe. Aš manau, taip tiksliai nesureguliuodavo net sovietmečiu žiniasklaidos KGB, Komunistų partija, kaip šiandien yra reguliuojama žiniasklaida. Kieno jinai reguliuojama? Aš manau, kad šitos struktūros, kurios likusios, ir veikia, drasko Lietuvos pagrindinius pamatus, demokratiją. Tarp žmonių vyrauja nusivylimas, Lietuva užvaldyta nematomų jėgų, todėl manau, kad praėjo 27 metai, reikia paviešinti. Tai nebus didelė žala žmonėms, mes spręskime Lietuvos klausimus, nes tos struktūros akivaizdžiai veikia. Žmonės, kurie tapo iš demokratinės valstybės totalitarine, šiandien galima tik viena nuomonė. Jeigu tavo nuomonė nesutampa su konservatorių nuomone, tu esi valstybės priešas ir išdavikas. Tai akivaizdu. Jeigu anksčiau buvo bolševizmas, tai šiandien liberalbolševizmas. Man atrodo, mes turime bandyti ieškoti būdų išsivaduoti iš šitos nelaisvės.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš noriu pabaigai pasakyti vieną sakinį, pirmininke, leiskite. Gerbiamieji valstiečiai, gerbiamasis Ramūnai Karbauski, žmonės atidavė jums balsus, jūs laimėjote rinkimus, bet valdžios jūs nepasiėmėte. Linkiu jums paimti valdžią į savo rankas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Anušauskas. (Triukšmas salėje) Visiems leidžiama.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano negatyvus požiūris į KGB agentus yra žinomas, tačiau iš tikrųjų nesiruošiu pritarti projektui, kuris suteikia išskirtinę dovanėlę Rusijos FSB, SVR ar GRU ir tegu baigia čia kabinti makaronus… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Netriukšmaukite.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …apie tai, kad dabar politikoje yra tie prisipažinę. Pabrėšiu, pagal įstatymą jų duomenys būtų nedelsiant paviešinti. Taip pat ir kandidatų į ministrus, į bet kokio lygio politikus nuo savivaldybės iki Seimo. Dabar jūs irgi pasirašinėjote anketose, pildėte, deklaravote, išskyrus, matyt, P. Gražulį…
PIRMININKAS. Petrai, netriukšmauk.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …dėl bendradarbiavimo su KGB. Visi parašė, kad ne, nebendradarbiavo. Bet visi parašė savo anketose. Tai viešai skelbiami dokumentai, atsibuskite pagaliau. Iš tikrųjų šiuo atveju kalbama apie Valstybės saugumo departamento dokumentus, tai yra išviešinti tuos, kurie perdavė Valstybės saugumo departamentui vertingą informaciją ir kuria tuo laiku, manau, buvo tinkamai pasinaudota. Tokios dovanėlės FSB seniai laukia, iš karto, ko gero, susimažintų savo sąnaudas, filtruodama buvusius KGB agentus ir siekdama juos įtraukti į kokį nors naują bendradarbiavimą prieš Lietuvą. Nepamirškime, 5 tūkst. agentų bylų buvo išvežta, niekas, net FSB, negali pasakyti, kiek iš jų prisipažino, o kiek ne. Todėl šitas įstatymas yra puiki dovanėlė. Aš manau, labai nuosekliai siekiama tikslo pono Z. Jedinskio rankomis. Iš tikrųjų geriausia tai, kas gali atsitikti šiais metais Rusijos saugumo tarnybai, tai būtent šitas įstatymas, kuris būtų priimtas mūsų rankomis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Ir Petras šiek tiek daugiau kalbėjo, tai, kad būtų lygiava. Kolegos, balsuojame. Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1004, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Prašau balsuojant netriukšmauti, susirinkti nuo visų palangių ir iš kampų, balsuoti ir balsuojant nuspręsti. Balsavimas pradėtas ir jau baigiamas.
Kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 19, prieš – 26, susilaikė 33. Nepritarta. Kokie yra pasiūlymai dėl projekto? Gerai, balsuojame, kad nebūtų ginčo. Tie, kas siūlo tobulinti, balsuoja už, kas siūlo atmesti, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. Tobulinti – už, prieš – atmesti.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 73 Seimo nariai: už – 24, prieš – 49. Atmesta.
Dėl vedimo tvarkos R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš repliką po balsavimo, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašom, replika po balavimo.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai labai protingas Seimo daugumos sprendimas. Žmonės supranta, ką daro, džiaugiuosi, sveikinu. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad čia buvo labai įdomi pono Z. Jedinskio palaikymo komanda. Balkone, tokiame šešėlyje, užkulisiuose yra atstovai iš tos politinės partijos, kurią VSD visose savo ataskaitose įvardija kaip dirbančią Kremliui, Liaudies partija su K. Juraičiu priešaky. Šitas faktas daug ką pasako. Ir šiandien mes jau turime kalbėti ne apie KGB žmones, kurie buvo pakliuvę į tą tinklą, bet turime kalbėti apie FSB agentus, tuos, kurie siūlo tokius projektus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji konservatoriai, jūsų demagogija nepralenkiama. Noriu pasakyti, kaip jūs galite paaiškinti, kad buvęs KGB rezervistas A. Pocius jūsų palaikymu tampa Lietuvos saugumo vadovu? (Balsas salėje: „Jūsų palaikymu“) Jūsų palaikymu! (Balsai salėje: „Jūsų!“)
PIRMININKAS. Kolegos!
P. GRAŽULIS (TTF). Mes teikėme G. Bagdoną, Krašto apsaugos ministerijos antrą kontržvalgybos…
PIRMININKAS. Petrai, į temą prašyčiau!
P. GRAŽULIS (TTF). Kaip? Kaip? Kam jūs tada tarnavote, kada rezervistą palaikėte tokiose aukščiausiose pareigose?! Irgi buvot patriotai?! (Balsai salėje) Ar jūs ką kalbate, viskas yra patriotizmas? (Balsai salėje: „Kam palaikėte rezervistą?“)
PIRMININKAS. Kalbame be pykčio!
P. GRAŽULIS (TTF). Kam tarnavo daugelis jūsų sovietmečiu? Maskvai, komjaunimui ir partijai! Ko jūs čia dabar nervinatės, ko?
PIRMININKAS. Ačiū, Petrai, dėkui. Ačiū.
17.01 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1037, Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1045, Vidaus vandenų transporto kodekso 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1046 (pateikimas)
Kolegos, tęsiame posėdį ir dabar turime darbotvarkės klausimus 2-9a, 2-9b, 2-9c – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Saugios laivybos ir Vidaus vandenų transporto. Pateikimas. Kviečiu kolegą N. Puteikį į tribūną. Gerbiamas Nagli, kviečiu jus į tribūną. Turbūt po vieną reikės pristatyti? Ar galima kartu, kaip jūs galvojate?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Visus tris.
PIRMININKAS. Visus tris, prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Nes visi susiję.
PIRMININKAS. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Reikia suderinti tris įstatymus: Kultūros paveldo, Vidaus vandenų transporto kodekso ir Saugios laivybos įstatymus. Kodėl reikia suderinti?
Žemdirbių tauta vis dar esame. Laivas lietuviui vis dar atneštinis produktas, ne savas. Susidarė tokia situacija, kad iš tų kultūros paveldo mylėtojų, kurie nori restauruoti laivus, reikalaujama, kad laivui būtų priskirta teritorija, nes tokia yra Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo norma. Ir dar ji grindžiama tuo, kad Civiliniame kodekse parašyta, kad laivas ir orlaivis yra nekilnojamas daiktas.
Kitaip tariant, sąvokų nesuderinamumas trukdo paveldo mylėtojams restauruoti senovinius laivus, todėl aš prašau Seimo pritarti po pateikimo ir leisti perduoti specializuotiems komitetams. Suderinsime šiuose trijuose įstatymuose sakinius taip, kad būtų galima restauruoti tuos senovinius laivus.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausti nori keletas kolegų. R. Šarknickas pirmasis. Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Minėtiems tikslams pasiekti norima įstatymuose įtvirtinti, kad kultūros paveldo teritorija yra, o kultūros paveldo objektai gali būti su jiems priskirta nuolatine arba laikina teritorija. Vienas dalykas truputėlį neaiškus, gal tiesiog ko nors nežinau, bet kaip ta laikina teritorija apibrėžiama? Tarkime, stovi laivas kažkur prišvartuotas, tai kokia bus ta laikina jam priskirta teritorija – vandens telkinys, uostas? Kaip tą teritoriją jam priskirti? Jeigu jis nuplauks į kitą telkinį, tai jau vėl iš naujo jam reikės priskirti teritoriją? Kaip įgyvendinti tokias nuostatas?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Restauravimo metu ta vieta, kur stovės laivas, būtų priskirta kaip laikina, ir taip tada būtų suderinti keturi įstatymai tarpusavyje. Būtent žodžio „laikina“ reikia. Laikina, restauravimo metu laikina. Gali būti restauruojama sausumoje, gali būti doke, gali būti prie krantinės.
PIRMININKAS. Kolega K. Mažeika. Nematau. Yra?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, jūs liečiate tikrai jautrų klausimą. Man tikrai tenka nemažai bendrauti. Ypač tie, kurie užsiima laivyba Klaipėdoje, ypač mažieji laiveliai ir visa kita, bet yra dar kita pusė. Nežinau, kiek jums teko susidurti su tais kurioziniais dalykais, susijusiais su laivų technine priežiūra, registravimu, kur guminės valtys turi atitikti tam tikrus standartus. Todėl kiekvienais metais imami tikrai nemaži pinigai, ir tai, ką, jūs sakote, lyg ir turėtume skatinti, kita vertus, mes stabdome ir bandome kažkaip pinigais tuos žmones atgrasyti nuo tų priemonių, kurios tikrai geras dalykas, kalbant apie žvejus ir kitus.
Tikiuosi, antras jūsų žingsnis bus pereiti prie to. Atsidarius interneto puslapį, Lietuvos saugios laivybos administracija tokia yra, kur yra įkainiai didžiuliai ir už viską numatyta. Tai linkiu jums sėkmės ir antrą žingsnį daryti ta linkme, tuos įkainius truputį pakoreguoti ir paskatinti tą laivybą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Supratome kaip priesaką, vykdysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti už, prieš? Nėra. Gal galime sutarti bendru sutarimu? Po pateikimo pritariame bendru sutarimu visiems trims projektams Nr. XIIIP-1037, Nr. XIIIP-1045 ir Nr. XIIIP-1046. Ir siūlomas Kaimo reikalų komitetas visur, taip? Kultūros komitetas, atsiprašau. Kultūros komitetas dėl pirmojo projekto, dėl antrojo pagrindinis – Kultūros komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas ir dėl trečiojo projekto pagrindinis – Kultūros komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Ačiū. Svarstyti siūloma lapkričio 16 dieną. Tinka? Tinka, ačiū.
17.06 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-707 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-707. Pranešėjas – taip pat kolega N. Puteikis. Pateikimas. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Antras mėginimas šiandien sumažinti advokatūros monopolį. Gerbiami advokatų lobistai Seime ir advokatų monopolio mylėtojai Seime! Jeigu jūs pakalbėtumėte su advokatų padėjėjais, jie jums papasakotų apie advokatų monopolį ir pasakytų, kad jis per griežtas, advokatų per mažai, jų paslaugos per brangios. Mano pasiūlymas yra pripažinti advokatų veiklą komercine ūkine veikla. Šio pasiūlymo pagrindas yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo keletas sprendimų.
Kodėl aš siūlau pripažinti advokato veiklą komercine? O todėl, kad ji tokia yra. Esate davę pinigų advokatams? Esate. Ar visada buvote patenkinti jų paslaugomis? Manau, kad ne visada. Ar turėjote galimybę ginčytis su advokatu? Negalėjote. Kodėl negalėjote? Todėl, kad įstatymų leidėjai kažkada užrašė, kad tai nėra komercinė ūkinė veikla. Taigi aš siūlau pataisą, kad tai yra komercinė ūkinė veikla tais atvejais, kai advokatas ima pinigus.
Ką tai duos ir pakeis? Tada advokato ir kliento santykiai gali būti sprendžiami arba pretenzijos reiškiamos per vartotojų gynimo organizacijas mažiausiai. Taigi pakeltume į naują kokybę advokatų veiklą, užtikrintume geresnes kliento teises bendraujant su advokatu ir vertinant advokato paslaugų kokybę.
Antras pasiūlymas dėl to paties projekto yra leisti dirbti advokatais tiems teisininkams, kurie įgijo aukštąjį universitetinį teisės magistro laipsnį per išlyginamąsias studijas. Kadangi Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad tokios teisės negalima suteikti nuo 2008 m. vasario 20 d., aš siūlau keliolikai Lietuvoje esančių teisininkų, kurie sugebėjo įgyti aukštąjį universitetinį teisės magistro laipsnį per išlyginamąsias studijas iki 2008 metų vasario 20 dienos, siūlau jiems suteikti teisę įlieti į advokatų rinką, šiurkščiai tariant, dar 20 žmonių ir taip sumažinti advokatų monopolį. Dvi pataisos: pirmas punktas – dėl komercinės veiklos, antras – suteikti teisę verstis advokato veikla žmonėms, kurie įgiję aukštąjį universitetinį per išlyginamąsias studijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. A. Baura – pirmasis.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, ar jūs nematote, kad teikiamu įstatymo projektu, siekdamas apginti tam tikrą išsilavinimą įgijusiųjų interesų grupę gauti tą darbą, jūs kartu paneigiate vartotojų interesą, nors 4 straipsnyje ir kalbate, kad ginate jų interesus, gauti paslaugą, kurią suteiktų tinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją turintys advokatai? Ačiū.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kalbama apie žmones, kurie įgijo aukštąjį universitetinį teisės magistro laipsnį per išlyginamąsias studijas. Tai jie, mano galva, jų kvalifikacija lygiai tokia pat kaip ir tų, kurie įgiję tą laipsnį tiesiog iš karto, be išlyginamųjų studijų.
PIRMININKAS. Kolegė V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, labai įdomiai jūs įvardijote advokatų monopolį. Tikrai norėčiau išgirsti alternatyvą…
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip, taip.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …kas galėtų būti, bet mano klausimas toks. Mes visi žinome, kad advokatai yra reglamentuojama laisvoji profesija, turinti ir savo savivaldą, ir įstatymą. Jie, be abejo, už savo paslaugas moka mokesčius įstatymo nustatyta tvarka, be abejo, gali teikti paslaugas ir mokamai, ir nemokamai. Norėjau paklausti, kokia yra šios pataisos teisinė ir faktinė priežastis, jeigu iš esmės nepasikeis mokestinė bazė, o jeigu ir pasikeis, tai ar tai nepabrangins advokatų paslaugų ir neapsunkins vartotojų, piliečių teises gauti advokato gynybos paslaugas?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Neapsunkins. Dabar įstatyme parašyta: „Advokato veikla nėra komercinė ūkinė.“ Sutikite, kad tai yra absurdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad tai yra verslas, kad jeigu advokatas, teikdamas teisines paslaugas, ima pinigus, yra verslininkas plačiąja prasme. Pacitavau Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Kitoje byloje Aukščiausiasis Teismas: „Advokato ir fizinio asmens, sudaryta tipinė sutartis turėtų būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.“ Kai įstatyme parašyta, kad tai nėra komercinė ūkinė veikla, tai žmogus negali ginčytis su advokatu dėl jo paslaugų kokybės. Atsakysiu į jūsų klausimą. Atvirkščiai, tikrai nepabrangs, atvirkščiai, žmogus galės sakyti advokatui: aš noriu apginti savo, kaip vartotojo teises, jūs man netinkamai atstovavote. O mūsų ankstesnių seimų frazė, kad advokatų veikla nėra komercinė ūkinė, užkerta kelią. Kitaip tariant, mes visi žinome, mūsų mylimi cechai, advokatai, bankroto administratoriai, antstoliai ir notarai per Seime esančius pažįstamus susitvarkė tokius monopolius, kurie kitose Europos Sąjungos šalyse neregėti, negirdėti.
Aš siūlau vis dėlto grąžinti Seimui valdžią į savo rankas, išbraukti iš tų monopolizuotų cechų ir užsiimti ne tik advokatais, užsiimti bankroto administratoriais. Jūs pagalvokite, bankroto administratorius apsivagia, bet jeigu praėjo metai nuo jo apsivogimo, jis toliau gali dirbti bankroto administratoriumi. Taip Seimas nustatė. Tai aš tiesiog nenoriu pasakyti analogijos su advokatais, bet noriu pasakyti, kad tie cechai yra pernelyg monopolizuoti dėl to, kad Seimo nariai buvo mėmės. Nebūkime mėmės, ginkime piliečius ir vartotojus, ne advokatus ginkime, ieškokime kompromiso. Komitetas tegul ieško, kurioje vietoje priveržti ar atveržti, bet būkime tautos atstovai, ne advokatų atstovai.
PIRMININKAS. Kolega R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš dar kartą pasikartosiu. Aš taip pat esu su jumis už žmonių teises, tikrai. Šiuo atveju net pati Konstitucija, pamatinės vertybės gali šiek tiek sudrebėti, pati teisinės sistemos kokybė. Asmeniškai aš gal nebūčiau linkęs eiti pas socialinį darbuotoją, kuris baigė magistro teisę. Vis tiek tam yra mokslas, įgūdžiai ir visas pasaulis taip dirba. Arba elektrikas, baigęs tą magistro teisę, na, vis teik čia yra truputį kitokie dalykai. Nagli, man šiuo atveju vietoje, atsiprašau, bet…
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Pasakysiu analogiją. Remontuoti buitinę techniką gali tik baigę aukštąjį universitetinį elektros mokslą. Bus 5 tūkst. kvalifikuotų elektrikų, labai aukštos kvalifikacijos su sertifikatais universitete, bet kaina jų bus kosminė. Tokia kosminė kaina, kokia dabar yra pas advokatus. Jeigu netikite manimi, susiraskite pažįstamą advokato padėjėją ir paklauskite, tu tapsi kada nors advokatu? Jis jums atsakys – niekada! Aš mirsiu kaip advokato padėjėjas. Kodėl? Todėl, kad advokatai taip viską suveržė per Seimą, kad monopolis mirtinas ir konkurencijos nėra, o kainos žvėriškos. Kodėl žvėriškos kainos prekybos centruose Lietuvoje, kodėl „Lidlas“ pardavinėja brangiau negu Vokietijoje? Todėl, kad Seimas Lietuvoje leidžia, nustato tokį reguliavimą. Mes nustato advokatams tokį šiltnamį… Aš siūlau truputėlį praverti, atsiprašau už nelietuvišką žodį, fortkę. Praverkime fortkę į šitas monopolines profesijas.
PIRMININKAS. Kolegė R. Šalaševičiūtė. Prašau, kolege.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, jūsų projekte yra numatoma, kai teisinės paslaugos yra teikiamos nemokamai, tai nėra komercinė veikla. Aš norėčiau, kad jūs taip gyvenimiškai paaiškintumėte, nes, pavyzdžiui, galbūt įsivaizduojama, kad nemokamai teikiamos advokato paslaugos yra tada, kai piliečiams yra teikiama nemokamos teisinės paslaugos, tačiau faktiškai už tai apmoka valstybė. Man tiesiog įdomu, kaip jūs gyvenimiškai įsivaizduojate, kaip sąžiningai advokatai teikia ir kam nemokamas paslaugas?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš jums, kaip socialdemokratei, pasakysiu socialdemokratiškai. Jūsų partijos steigėjas S. Kairys smetoninėje Lietuvoje vieną dieną per savaitę (10 valandų) teikdavo nemokamas advokato paslaugas bėdžiams ir tuo didžiavosi. Jį gyrė ir todėl socialdemokratai smetoninėje Lietuvoje turėjo gerą vardą. Suraskite man Lietuvoje advokatą, kuris taip daro. Šiaip atsiranda, objektyviai pasakysiu, jau atsiranda tokių advokatų. Taigi ta veikla yra neatlygintina. Gerbiami socialdemokratai, mylėkite savo partijos kūrėją, skatinkite mūsų advokatus daryti tą patį, ką darė jūsų partijos įsteigėjas S. Kairys.
PIRMININKAS. Ačiū. Gers pasiūlymas. A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dabar yra nekomercinė advokatų veikla, bet jie vis tiek negali vykdyti savo veiklos – jie turi užsiregistruoti ir mokėti mokesčius, iki šiol. Kaip yra įvardyti advokatai gretimose šalyse: irgi ne komercinė ar yra komercinė veikla?
Ir dar viena dalis dėl išsilavinimo. Kaip suprantu, dabar advokato nebūtinai gali būti teisinis išsilavinimas, ar kaip čia gali būti? Meninis išsilavinimas?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ne. 2 dalis. Aš neturiu statistikos jokios, keliasdešimt teisininkų yra pradėję studijuoti ne teisę, o po to per išlyginamąsias studijas įgijo aukštąjį universitetinį magistro laipsnį. Apie juos kalbama, nes po Konstitucinio Teismo sprendimo jiems yra uždrausta tapti advokatais.
O dėl pirmos dalies, kaip yra Europoje, Aukščiausiasis Teismas, kurį aš citavau prieš tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sakydamas, konstatuodamas, kad advokatų veikla yra komercinė, rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniais sprendimais įvairiose bylose. Kitaip tariant, akivaizdu, kad Europos Sąjungoje advokatų veikla yra komercinė ūkinė, ir aš siūlau tą patį padaryti Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių kalbėti prieš. A. Širinskienė. Prašau, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Greičiausiai reikėtų išversti į žmonių kalbą tuos reikalavimus advokatams, kurie atsirastų pritarus tokiam įstatymo projektui, nes advokatu galėtų tapti asmuo, kuris baigęs bet kokius socialinius mokslus: psichologiją, edukologiją gretimai esančiame universitete, ir dar pusantrų metų pasimokęs teisės magistro. Apie kokią paslaugų kokybę mes galėtume kalbėti, kai dabar norint tapti advokatu reikia mokytis šešerius, o kituose universitetuose – penkerius metus. Mes faktiškai sukurtume labai protekcionistinę situaciją ir tiesiog skatintume žmones stoti galbūt pirma į Pedagoginį universitetą ir paskui dar metus pastudijuoti teisę. Tikrai raginu nepritarti tokiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Advokatūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-707, balsuoja už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 62 Seimo nariai: už – 20, prieš – 7, susilaikė 35. Nepritarta. Grąžiname tobulinti bendru sutarimu? Ne, balsuojame. Gerai. Kas už tai, kad grąžintume tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 59 Seimo nariai: už – 52, prieš – 7. Grąžinta tobulinti.
Kviečiu (matau) Seimo Pirmininką į tribūną. O jam einant pranešu, kad šiandien žydų tauta mini Naujuosius metus – 5778-uosius. Ta proga siūlau Emanuelį paleisti pirma laiko iš Seimo posėdžio. (Balsai salėje) Ai, jis tik atėjo. Ačiū. Kolegos! Prašom, Pirmininke. (Balsai salėje) Tai tada paliekame jam apsispręsti. Prašau, Pirmininke.
17.21 val.
Seimo savaitės (2017-09-25–2017-09-29) – 2017 m. rugsėjo 26 d. (antradienio) ir 28 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, kita savaitė prasidės rugsėjo 25 dieną. Turime du plenarinius posėdžius. Darbotvarkė yra išsiųsta. Jau po pateikimo ateina daugelio įstatymų svarstymai: ateina Žvalgybos įstatymas, ateina Bibliotekų įstatymas, dėl Žemės ūkio paskirties žemės. Tai būtų antradienio posėdžiui. Toliau, Pranešėjų apsaugos įstatymas, rengtas septynerius metus ir lauktas, dėl sveikatos draudimo, ūkinės veiklos savivaldybėse, PAV’o. Tokia būtų darbotvarkė antradienį.
Ketvirtadienį vėl grįšime prie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimo stadijos. Toliau labai svarbus Vaikų išlaikymo fondas, pasiūlymas yra didinti ir tai paliestų kiekvieną išlaikomą… 22 tūkst. vaikų paliestų, bent jau 11,5 euro. Taip pat priėmimo stadija. Labai laukiama ketvirtadienį opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė. Maloniai prašytume ją parengti laiku. Tokia būtų darbotvarkė kitai savaitei.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūsų nori paklausti Antanas Dumbrava. Labai atsiprašau, Algimantas Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamas Pirmininke, čia galbūt ne dėl darbotvarkės, o dėl procedūros. Turime seną problemą vis su Vyriausybės išvadomis. Tarkim, mano vienas klausimas dėl Transporto lengvatų įstatymo buvo pateiktas gegužės 4 dieną, po to Biudžeto ir finansų komitetas svarstė gegužės 12 dieną, paprašė Vyriausybės išvados ir jau ketvirtas mėnuo negauna išvados. Čia lyg ir buvo kažkokių žingsnių imamasi, bet aš tiesiog norėčiau priminti, kad galbūt trupučiuką griežčiau reikėtų.
V. PRANCKIETIS. Gerai. Ačiū. Patikrinsime, ar negauta, nes lyg ir vakar devynias išvadas pateikė. Negauta? Paraginsime ir aktyviai raginome. Jie sako, kad labai smarkiai, intensyviai dirba. Matyt, paprašysime dar intensyviau.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? (Balsai salėje) Dar nesibaigė, kolegos, turime dar vieną klausimą. Bet informuoju jus, kad šiandien vyksta šimtasis šios kadencijos Seimo posėdis. (Plojimai)
17.24 val.
Civilinio proceso kodekso 306, 3201, 347 ir 350 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-709(2) (pateikimas)
Turime paskutinį 3 rezervinį klausimą – Civilinio proceso kodekso 306 ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-709(2). Vėl kviečiu pateikti kolegą N. Puteikį. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Du mėginimai sumažinti advokatų monopolį nepavyko, trečias, spėju, kad nepavyks, bet tegul tauta žino. Dabar aš jums duosiu visiems, advokatų mylėtojams.
Žiūrėkite, praeitos kadencijos valdančioji dauguma, nežinau kodėl, nusprendė atimti iš žmonių teisę be advokato kreiptis į antrą instanciją – apeliaciją. Kreipiesi į apylinkės teismą, pralaimi, skundi sprendimą apygardos teismui, vadinasi, apeliacija. Anksčiau apeliaciją galėjai pats surašyti. Anas Seimas nusprendė – nėr čia ko taip ignoruoti mažai uždirbančius advokatus ir užrašė: nori skųsti apygardos teismui, ieškai advokato.
Dabar trys įdomios aplinkybės. Teisingumo ministerijos aiškinraštyje nulis sakinių apie tai. Seimo posėdžio metu pabalsavus ir priėmus, jokio džiaugsmingo pranešimo tautai. Tauta iki šios dienos nežino, ką pridarė Seimas. Nebūtų socialdemokratai. Čia neįsižeiskite. Jie tai padarė priešpaskutiniame anos kadencijos posėdyje, o įsigaliojimo datą jums, valstiečiams, padovanojo liepos 1 dieną. Kai tauta atsibus ir suvoks, kad iš jų atimta galimybė nemokamai susirašyti skundą pačiam ar draugo paprašyti apygardos teismui, jie kaltins jus – valstiečiai ir konkrečiai tuos valstiečius, kurie yra advokatų mylėtojai.
Dabar aš, gerbiami valstiečiai, tiesiai šviesiai sakau: jeigu jūs norite toliau mažinti savo reitingą, palaikykite advokatų monopolį. Pastebėkite, kieno kyla, ne konservatorių – „Tvarkos ir teisingumo“ reitingas kyla. Pastebėjote – jau 7 %, o jūsų leidžiasi. Norite dar nusileisti, o jiems pakelti, varykite už advokatus.
Mano pasiūlymo esmė – sugrąžinti ankstesnę padėtį, kuri buvo iki liepos 1 dienos, kad žmogus ir toliau Lietuvoje galėtų į apygardos teismą kreiptis be advokato. Tai yra mano pasiūlymo esmė. Ten visa kita yra detalės, nes jokio pagrindimo nė viename žingsnyje niekur nebuvo. Būkime biedni ir teisingi. Kas parengė šitą sakinį? Advokatai. Per ką prastūmė? Per anuos socialdemokratus. Palaikysite šitą advokatų slaptą stūmimą? Palaikysite? Tada balsuokite prieš. Jeigu norite sugrąžinti, kaip buvo, balsuokite už.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti S. Jovaiša. Prašau, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš labai trumpai. Gerbiamas pranešėjau, jeigu tas skundas bus surašytas nekvalifikuotai žmogaus, neišmanančio teisės, tai jis iš karto bus pasmerktas žlugti. Kam mes tokius bandymus čia bandysime atlikti ir rezultato nebus jokio, tiktai teismai bus dar papildomai apkrauti rengdami atsakymą?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas Sergejau, nustatyta tokia tvarka, kad reikia advokato kreiptis su kasacija, tai yra į trečią instanciją – Aukščiausiąjį Teismą. Čia turbūt yra logikos. Aukščiausiajame Teisme mažai teisėjų, didelis krūvis, aukštos kvalifikacijos teisėjai. Neturi būti kiekviena byla iš trijų pakopų. Bet atimti teisę kreiptis į apygardos teismą… Aš jums pasakysiu pavyzdį. Jūsų kaimynas iš jūsų pasiskolino pinigų, negrąžino. Jūs kreipėtės į teismą, kad prisiteistumėte skolą ir prašote laikinųjų priemonių – prašote, kad kaimyno turtas būtų areštuotas, nes jis tuoj pat vaikams perrašys. Teismas atmeta šitą jūsų prašymą. Kaimynas perrašinėja jūsų akyse vaikams turtą. Jūs suprantate, kad jūsų paskolinti pinigai sudegė, o norint kreiptis apskųsti apylinkės teismo sprendimą, kuriuo jis atsisakė areštuoti skolininko turtą, reikia atskirojo skundo. Atskirasis skundas paduodamas kam? Apygardos teismui. Bėgi, ieškai advokato. Parašyti dėl tokio atskirąjį skundą advokato tikrai nereikia.
Šita norma… Advokatai – labai protingi žmonės. Didžiąją daugumą sudaro kasacinių skundų… Piktinasi J. Bernatonis, kuris šitą pataisą atnešė. Dauguma apeliacinių skundų ir yra būtent atskirieji skundai. Taigi pridarėme labai daug užsakymų advokatams. Šita prasme, aš nemanau, kad nukristų kokybė, jeigu pats žmogus tuos atskiruosius skundus paduotų į apygardos teismą.
Antras dalykas. 20 metų galėjo, veikė šita sistema, niekas nesiskundė. 20 metų apygardos teismams žmonės rašė skundus patys…
PIRMININKAS. Kolega!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …ir nieko neatsitiko.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi. Ačiū. Kolegos (tuoj, matau), balsuojame, nes… Taip, taip. Atsiprašau. J. Varžgalys nori pasisakyti už dėl motyvų.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Nagli, aš pritariu šitai pataisai. Iš tikrųjų reikėtų pabaigti čia su tais lupikavimais advokatų.
Kas liečia aną klausimą, kurį atmetėme, iš tikrųjų mes leidžiame pasitaisyti, patobulinti ir, matyt, po kiek laiko mes jį priimsime. Taigi labai neišgyvenk, Nagli.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Civilinio proceso kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-709. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite abejonių, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Matau, Juozai.
Gerbiami kolegos, balsavo 58 Seimo nariai: už – 48, prieš – 9, susilaikė 10. Pritarta. Siūlomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gerbiamas pranešėjau, gerbiamas Nagli, Teisės ir teisėtvarkos komitetas tinka kaip pagrindinis? Netinka? (Balsai salėje) Tinka. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną. Sutariame? Ačiū.
Dėl vedimo tvarkos – J. Bernatonis. Prašau.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš ne dėl vedimo tvarkos, bet dėl to, kad buvo paminėta mano pavardė.
PIRMININKAS. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDPF). Pono Naglio minėtos pataisos aš tikrai neatnešiau, bet aš suprantu, kad čia atstovaujama būtent teisinių konsultacijų firmų lobistams. Norėčiau sužinoti, ar buvo deklaruota darbotvarkėje susitikimai su jais? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Buvo, sako. Prašau, N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ne, neprisipažinsiu.
PIRMININKAS. Neprisipažins.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Slėpsiu, tegul J. Bernatonis ieško.
PIRMININKAS. Gerai, supratau. (Balsai salėje) Ačiū, kolegos. Mes užbaigėme visus klausimus, bet dar yra Seimo narių pareiškimų. Kviečiu N. Puteikį padaryti pareiškimą. Ir dar vienas yra. N. Puteikis, pareiškimas.
17.31 val.
Seimo narių pareiškimai
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš atsiprašau už pernelyg dažną šiandien pasirodymą, bet nekankinsiu jūsų ilgai. Iš tikrųjų žanras yra pakartojimas.
Aš galvoju, žiūrėdamas į šitos ir kitos savaitės darbotvarkę, kad vis dėlto joje nėra labai svarbaus valdančiajai koalicijai žadėto rinkėjams punkto – turtinės nelygybės mažinimo ir teisingumo didinimo. Paskelbti energetikos įmonių vadovų atlyginimai, valstybės kontroliuojamų energetikos įmonių vadovų atlyginimų dydžiai šokiruoja. Aš esu sukrėstas, jūs taip pat turėtumėte būti sukrėsti! Absurdas! Paskirkite bet kurį iš mūsų į bet kurią energetinę įmonę, kontroliuojamą valstybės, mes užtikrinsime lygiai tokį pat pelningumą, kokį užtikrina dabartiniai vadovai. Monopolistai visada uždirbs, visada bus pelningi. Na, kodėl mes, politikai, leidžiame valstybės įmonių vadovams uždirbti keliskart daugiau nei premjeras ar Prezidentė? Ar tai yra tvarka? Kur čia yra teisingumas? O dydžiai, lyginant su minimalia alga, yra šokiruojantys.
Gerbiami koalicijos partneriai, na, paprašykime opozicijos pagalbos, sutarkime, padarykime bendrą partijų susitarimą kaip dėl gynybos, padarykime tvarką valstybėje kaip Skandinavijoje: aukščiausi vadovai – prezidentai, premjerai, ministrai uždirba daugiau negu monopolinių energetinių įmonių, kurias kontroliuoja valstybė, vadovai. Taip yra visoje Skandinavijoje, taip yra Vokietijoje, taip yra Anglijoje. Padarykime šiuo atveju europinę tvarką. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A. Skardžių. Prašau, kolega. Pirmininkas? Ne, ne. Prašau, A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Niekada negalvojau, kad reikės daryti pareiškimą. Per visas kadencijas turbūt nė karto nedariau, bet šiuokart negaliu tylėti ir noriu padaryti pareiškimą dėl neobjektyvaus Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo mano atžvilgiu, vykdant Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. XIII-509.
Siekdamas objektyvaus Antikorupcijos komisijos tyrimo mano atžvilgiu, kreipiausi raštu į komisiją dėl leidimo susipažinti su tyrimo medžiaga. Neleido, nors turiu leidimą dirbti su slapta informacija ir manau, kad turiu teisę susipažinti su dokumentais. Taip pat raštu prašiau leidimo dalyvauti 2017 m. rugsėjo 13 d. komisijos posėdyje. Neleido. Rugsėjo 20 dieną, svarstant klausimą dėl mano veiklos (kaip suformuota komisijos užduotyje – dėl Seimo nario A. Skardžiaus 2011–2017 metais teiktų pasiūlymų dėl Atsinaujinančių energijos išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375), į posėdį prašiau raštu pakviesti asmenis, kurie turi išsamios ir faktinės informacijos šiuo klausimu. Ignoravo. Todėl pareiškiu, kad mano raštiški prašymai, kurie leistų objektyviai išnagrinėti Seimo pavestus klausimus komisijai, t. y. į rugsėjo 12 dienos raštas dėl leidimo susipažinti su tyrimo medžiaga, tos pačios dienos – dėl leidimo dalyvauti rugsėjo 13 dienos Antikorupcijos komisijos posėdyje, prašymas pakviesti asmenis į Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį, 18 dienos prašymas Seimo Antikorupcijos komisijai papildomai kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą su klausimais, 18 dienos prašymas komisijai papildomai kreiptis į Seimo Teisės departamentą, kad būtų išaiškinami Seimo suformuluoti klausimai, prašymas Seimo Antikorupcijos komisijai kreiptis į Energetikos komisiją ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, 18 dienos prašymas komisijai papildomai kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad būtų pateikti duomenys, buvo ignoruojami.
Į raštu pateiktus prašymus nekreipiama dėmesio, posėdžio metu man nesuteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir išsakyti savo nuomonę svarstomu klausimu, paklausti kviečiamųjų asmenų. Tokiu būdu pažeidžiama mano teisė bei užkertamas kelias objektyviam tyrimui.
Tačiau prieš rugsėjo 20 dieną vykusį posėdį, t. y. vakar, prieš komisijos posėdį, komisijos sekretoriatas komisijos nariams išplatino anoniminę medžiagą, neregistruotą, nepasirašytą, laisvos formos, pavadintą „Artūro Skardžiaus saulės aferos“. Vien jau pavadinimas formuoja išankstinę neigiamą komisijos narių nuomonę mano atžvilgiu. Anoniminio rašto turinys yra grįstas tikrovės neatitinkančiais, klaidinančiais teiginiais. Jokių saulės energetikos… nei aš, nei mano giminės nedalyvaujame ir neturime. Dėl anoniminio rašto tikėtina, jog anonimas tai daro sąmoningai, siekdamas mane apšmeižti bei suformuoti išankstinę neigiamą komisijos narių nuomonę mano atžvilgiu. Štai yra tas raštas, yra sekretoriato uždėta viza – komisijos narių žiniai. Nepasirašyta, nieko. Tai yra neregistruotas dokumentas! Sakykime, į teisėtus raštus atsakymų jokių, tačiau žaidžiama „15min.“ stiliumi, su kuriuo šiandieną aš jau bylinėjuosi teismuose. Todėl prašau atsižvelgti, išklausyti. Būkime ne Baltarusijos ar Korėjos parlamentas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamas kolega. Gerbiami kolegos, vakarinį šimtąjį Seimo posėdį… (Balsai salėje) Aha, dar Seimo Pirmininkas? Prašom. Prašom, Pirmininke. (Balsai salėje) Dar ne. Pakentėkime. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Vakarinį šimtąjį posėdį dar vienas malonus pranešimas – šeštadienį 10 valandą renkamės Palangoje – Baltų vienybės diena. Maloniai kviečiu, kadangi dalyvaus ir Latvijos parlamento atstovai – draugystės su mumis grupė. Tai visus tuos, kam yra palankus oras ir patogus laikas, ir gera vieta, maloniai prašome.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. (Balsai salėje)
V. PRANCKIETIS. 10 valandą.
PIRMININKAS. Oras, atrodo, tikrai bus geras. Kviečiu tikrai palaikyti Pirmininką. Taigi vakarinį šimtąjį posėdį baigiame. Ačiū. (Gongas) (Balsas salėje: „O tai nebus…“)
Jau gongas. (Balsai salėje) Visi balsavome. Visi užregistruoti, kas dalyvauja, visi esate užregistruoti. Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.