LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 381
STENOGRAMA
2016 m. rugsėjo 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradėsime rugsėjo 27 dienos (antradienio) rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 40 Seimo narių.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. rugsėjo 27 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas. Taip. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiamoji Pirmininke, frakcijos vardu siūlysiu išbraukti du projektus, tiksliau, vieną bloką ir vieną atskirą projektą. Pirmiausia siūlau išbraukti 1-2 projektų bloką, nes, mūsų žiniomis, dėl Audito komitete pritartų pataisų yra pavojus, kad bus sugadinta pirminė Prezidentės idėja skaidrinti labdaros teikimą per savivaldybių ir valstybės įmones, todėl siūlau nerizikuoti šiandien, o valdantiesiems išsiaiškinti, ar tikrai jie nori tai daryti, kad nebūtų keistų balsavimų svarstant šį projektą.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Ir antras.
J. RAZMA (TS-LKDF). Antrasis siūlymas yra išbraukti 2-10 projektą, kuriuo norima įkurti naują tarptautiniu bendradarbiavimu užsiimančią jaunimo agentūrą. Kyla klausimas, ar tai ne Darbo partijos, kurios Seimo nariai teikia tą projektą, sumanymas, įtraukus savo ministrę, pasirūpinti politiniu pagrindu atėjusių darbuotojų įdarbinimo reikalais? Manome, kad pirma reikia priimti naują jaunimo politikos pagrindų bendrąjį įstatymą, o tada kurti, jeigu reikia, kokias nors struktūras.
PIRMININKĖ. Kiek mane informavo iš ministerijos, čia stringa tam tikri europiniai dalykai, todėl prašė per Seimą. Čia gal neieškokime kaltų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Bet Vyriausybė prašo.
PIRMININKĖ. Bet jūsų statutinis prašymas teisingas. Prašau. V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš tiktai noriu konservatoriams priminti, kad šita agentūra jau turbūt yra dešimtmetį veikianti, yra tiktai niekaip įstatymiškai neįrašyta į Jaunimo politikos pagrindų įstatymą. Taigi agentūra veikianti, sėkmingai veikianti ir be jokių problemų. Taigi turėkite omenyje ir pasidomėkite prieš kalbėdami. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Bet prašymai yra statutiniai. Daugiau prašymų nėra dėl darbotvarkės. Taigi dėl kiekvieno pasiūlymo. Pirmasis pasiūlymas yra 1-2a ir lydimuosius išbraukti iš šiandienos darbotvarkės. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 42, prieš – 3, susilaikė 28. Iš darbotvarkės išbraukta.
Projektas… Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prašymas išbraukti iš darbotvarkės 2-10 klausimą. Prašom. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 38, prieš – 17, susilaikė 20.
D. Mikutienė. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Atsiprašau. Aš susilaikiau. Prašom užskaityti kaip susilaikiusią. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Perbalsuojame. Tada bus lygu. Gerai. Perbalsuojame, nes tada išeina lygu.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų išbrauktas 2-10 klausimas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 39, prieš – 19, susilaikė 22. Lieka darbotvarkėje. Dėl išbraukimo nepritarta. Taigi vieno klausimo bloką išbraukėme, kitas lieka.
Ar dėl viso galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
10.06 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 13, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4081(4) (priėmimas)
Pradedame. Pirmasis darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 13, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4081. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai. Jokių pataisų, pasiūlymų nėra. Ar galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Pastraipsniui.
Prieš – R. Ačas. Prašom.
R. AČAS (TTF). Gerbiami kolegos, šitas įstatymo projekto svarstymas prasidėjo dėl Raseinių situacijos, tačiau aš manau, kad mes darome labai didelę klaidą, kai, visų pirma, nepakeitę Konstitucijos, mes įtvirtiname tiesioginius mero rinkimus. Nėra taip blogai, tačiau pernelyg dabar… Nors Konstitucijoje niekur nėra minima tokia institucija kaip mero, mes vis dėlto stipriname jo įgaliojimus ir faktiškai užprogramuojame ateities konfliktines situacijas savivaldoje, kai taryba bus tiktai formaliai veikiantis organas – viską spręs meras. Aš esu giliai įsitikinęs, kad valdančioji dauguma konkrečioje savivaldybės taryboje tikrai nesutiks su šita situacija. Kitas žingsnis prives prie priešlaikinių rinkimų, t. y. prieš tai bus įvedamas tiesioginis valdymas. Tiek metų Lietuvoje savivaldoje turėję stabilią situaciją (žinoma, vienur ar kitur meras pasikeisdavo), manau, mes, priėmę šituos įstatymus, pateksime į tokią situaciją, kai savivaldose nuolat vyks priešlaikiniai rinkimai, o tai, manau, ir darys tam tikrą destrukciją ir destabilizaciją savivaldybėse, neklabant apie tai, kad valstybės biudžetui bet kurie rinkimai atsieina labai nemažus kaštus. Aš raginčiau blaiviai pagalvoti apie šitą situaciją ir balsuoti prieš, nes esu giliai įsitikinęs, kad, pakeitus Konstituciją, meras ir administracijos direktorius turėtų būti vienas asmuo. Tada mes tikrai išspręstume klausimą iš esmės.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonė už – D. Ulickas.
D. ULICKAS (DPF). Aš tikrai pritarčiau gerbiamam R. Ačui, kad reikia pagalvoti blaiviai. Jeigu ši įstatymo nuostata būtų buvusi pradinėje įstatymo redakcijoje, tikrai nebūtų buvusios sumaišties Raseinių rajono savivaldybėje ir nebūtų sumaišties grėsmių kitose savivaldybėse. Raginčiau visus kolegas balsuoti už, nes tai tiktai suteiks daugiau aiškumo ir sudėlios visus taškus ant „i“. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 69, prieš – 1, susilaikė 21. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4081(4) priimtas. (Gongas) (Balsai salėje)
Prašau, replika po balsavimo – gerbiamas R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Atsiprašau, mano balsą prieš įskaitykite.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo – R. Ačas balsavo prieš, įskaitom.
10.11 val.
Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4082(4) (priėmimas)
Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4082. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Pataisų, pasiūlymų nėra. Ar pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl viso. Prieš – R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiami kolegos, labai trumpai, kadangi motyvus išsakiau, čia vienas su kitu įstatymu glaudžiai susiję. Motyvus išsakiau prieš tai. Prisiimkime kiekvienas atsakomybę, kad mes ne vienoje savivaldybėje turėsime priešlaikinius savivaldos rinkimus. Žiūriu į M. Petrauskienę. Milda, kai tik bus priešlaikiniai savivaldos rinkimai, tai visur per visą Lietuvą aš minėsiu jus, kadangi jeigu jūs būtumėte ėmusis iniciatyvos ir pakeitusi, inicijavusi Konstitucijos pataisą, o paskui taip būtume sutvarkę šituos įstatymus, kad meras būtų tikras meras, o ne potencialus konflikto objektas su administracijos direktoriumi, būtų visiškai kitaip.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – D. Ulickas.
D. ULICKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tikrai norėčiau paprašyti kolegų palaikyti šitą įstatymo projektą, nes kaip tik ši redakcija padės merui susitarti su susidarančiomis naujomis valdančiosiomis daugumomis, nes tiktai tuo atveju bus paskata pradėti konstruktyvias derybas, o ne primetinėti vienas kitam savo valią.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 68, prieš – 2, susilaikė 23. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4082(4) yra priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 395, 396, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4161(2) (priėmimas)
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 395, 396, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4161. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniai, jokių pasiūlymų, papildymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4161(2) priimtas. (Gongas)
10.15 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4162(2) (priėmimas)
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4162. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. Du straipsniai. 1, 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu pastraipsniui.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 89, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4162(2) yra priimtas. (Gongas)
Tai jeigu jie pritarė kažkam, tai tada turėjo pataisyti tekstą. (Balsas salėje: „Ne. Turi būti konsoliduotas, kaip visada turime, bet dabar mes neturime, tai jokio skirtumo, vis tiek redaktorės įkelia, ne mes, ne jie.“) Gerai. Ačiū.
10.16 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4163(2) (priėmimas)
Toliau – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4163. Priėmimo stadija. Dėl kurio čia straipsnio yra? Kviečiu A. Salamakiną, nes dar neturime konsoliduotos versijos. Pirmininke, prašom ateiti. Vėlai įregistravote, negalime matyti konsoliduoto. Tai gal pasakykite, dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba? Pakomentuokite. (Šurmulys salėje)
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kuriai nepritarėme?
PIRMININKĖ. Jūs jai pritarėte.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Tai komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Tai redakcinio pobūdžio – „teisės pažeidimų“ pakeisti žodžiu „nusižengimų“.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Tai pritariam. Ar gali Seimas pritarti komiteto redakcijai, atsižvelgdamas į Teisės departamento?.. Pritarta. (Šurmulys salėje)
Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai su redakciniu pataisymu. Galime priimti pastraipsniui? Priimta pastraipsniui. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4163(2) priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4164(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis – Miškų įstatymo Nr. I-671 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4164. Priėmimo stadija. Čia taip pat yra Teisės departamento pastaba – vietoj „administracinės teisės pažeidimus“ rašyti žodžius „administracinius nusižengimus“. Galime pritarti? Komitetas pritarė korekcijai.
Pastraipsniui. 1 straipsnis, 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu pakoreguotą tekstą? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4164) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4165(2) (priėmimas)
Įstatymas Nr. XIIP-4165 – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Pasiūlymų, pastabų nėra. Galime pastraipsniui priimti? Priimta pastraipsniui.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4165) priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 27 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4167(2) (priėmimas)
Ir dar vienas lydimasis, projektas Nr. XIIP-4167(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 27 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, tačiau komitetas nepritaria. Prašom, pirmininke, pakomentuoti, kad būtų aiškiau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Šita Teisės departamento nuostata jau buvo siūloma įstatymo svarstymo metu, bet pirmiausia jai vienbalsiai nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nepritarė ir Aplinkos apsaugos komitetas, nes panaikinus šitą nuostatą atsirastų įstatymų kolizija tarp Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo. Komitetas bendru sutarimu nepritarė Teisės departamento išvadai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visiems aišku. Ar galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti Teisės departamentui? Pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnį galime priimti tokios redakcijos, kokia buvo? Priimta bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. Dėl viso atsirado ar ne? (Balsai salėje) Norinčių kalbėti nėra. Čia Statybos įstatymas. (Balsas salėje: „Taip, nebėra, kažkas bazei, pakeisime, dabar priiminėjame Teritorijų…“) Negerai, jie balsuos dėl kito įstatymo. (Balsas salėje: „Mes sakysime, kad už Teritorijų balsuojame. Nežinau, kas čia bazei atsitiko.“) Noriu informuoti, kad duomenų bazėje jūsų kompiuteriuose matyti Statybos įstatymas, bet iš tiesų mes turime balsuoti dėl Teritorijų planavimo įstatymo. Palaukime dar minutę, patikslinsime, gal susitvarkys. (Balsas salėje) Negalima po to. Kaip po to? Atidedame balsavimą ir sutvarkome duomenų bazę. Po to nesidaro. Gerai. Viskas. Pasirodo, kartais Pirmininko prisibijo ir kompiuteriai. Balsuojame dėl Teritorijų planavimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4167. Kas pritariate pakeitimams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 85, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4167) priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4347(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4347(2). Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 86, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4347) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Civilinio kodekso Nr. VIII-1864 6.410, 6.427 ir 6.863 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4005(2) (priėmimas)
Civilinio kodekso Nr. VIII-1864 6.410, 6.427 ir 6.863 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4005(2). Priėmimo stadija.
1, 2, 3 straipsniai. Pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 87, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4005) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3722(2) (priėmimas)
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3722(2). Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu pastraipsniui. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3722) priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 24, 25, 292, 293 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4362(2)ES (priėmimas)
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 24, 25, 292, 293 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Nėra pastabų ir pasiūlymų? Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė ir atliko koregavimą pagal Teisės departamento pasiūlymą. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta komiteto nuomonei. 4 straipsnį galime priimti su nauja redakcija? Priimta bendru sutarimu su nauja redakcija.
5, 6, 7, 8 straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu pastraipsniui? Priimta pastraipsniui. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4362) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4363(2) (priėmimas)
Lydimasis – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 443 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4363. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu pastraipsniui.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4363) priimtas. (Gongas)
10.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4364(2) (priėmimas)
Administracinių nusižengimų kodekso 66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4364. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4364) priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4431(2) (priėmimas)
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4431. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 77, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4431) yra priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4681(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kadangi dėl dviejų teisės aktų dar mes spausdiname konsoliduotą ataskaitą ir įstatymo projektų negalime svarstyti, tai dabar skelbiu Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4681 svarstymą. Ar kas nors girdite mane? Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją A. Matulą. Svarstymo stadija. Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties Sveikatos reikalų komitetas svarstė pateiktą įstatymo projektą. Buvo gauta pasiūlymų, tarp jų Seimo narių R. Kupčinsko ir J. Razmos. Mes jiems pritarėme iš dalies, ir komitetas priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusija. Diskusijoje užsirašė dalyvauti du Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu B. Bradauską. Ruošiasi L. Balsys.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūs puikiai žinote, kodėl aš teikiu šio įstatymo pataisas. Nes prekybininkų memorandumas suklaidino žmones ir nereiškia, kad visi galvoja, kad tas dokumentų reikalavimas perkant alkoholinius gėrimus, apskritai visus, alų ir panašiai, ir kitus alkoholinius gėrimus… pagyvenusiems žmonėms reikia rodyti dokumentus, neva prekybininkai neskiria jų amžiaus. Aš manau, tai yra dar vienas pasityčiojimas iš žmonių. Žmones supykdė, bet svarbiausia, kad yra verčiama, sakyčiau, toks debiliškas sprendimas primetamas neva Seimui, neva Vyriausybei.
Todėl aš tikrai galvoju, kad tai yra sveiku protu nepamatuojama priemonė, nežinau, kodėl ji dabar taikoma, ką čia prekybininkai, didieji tinklai, nori tuo pasiekti. Siūlau pataisą, kad būtų reikalaujama dokumentų tik iš tų žmonių, kurie iš tikrųjų jauni, kai negali atskirti, ar jis turi 18 metų, ar neturi. Kai kuriuos iš tikrųjų sunku atskirti. Bet tuos žmones, kurie yra pagyvenę, tikrai galima atskirti.
Aš tik truputį abejoju dėl komiteto priimtos pataisos. Aišku, aš neprieštaravau, dabartiniame įstatymo projekte buvo, kad gali pareikalauti dokumento prekybos darbuotojas. Dabar įtvirtinama nuostata, kad privalo pareikalauti dokumento, jeigu žmogui 18–20 metų. Aš dvejopą nuomonę turiu šiuo klausimu. Aš manyčiau, kad galbūt reikėtų palikti tą seną nuostatą, kad jeigu tikrai prekybininkas mato, kad jam 18 metų, nebūtina visą laiką reikalauti dokumento. Bet jeigu jūs nutarsite kitaip, aš tikrai neprieštarausiu. Bet šita nuostata – iš visų pagyvenusių žmonių reikalauti dokumento – tikrai yra perteklinė. Ypač nepatogu pagyvenusiems žmonėms, kurie neturi asmens tapatybės kortelių, turi nešiotis pasus, ir eilėse žmonės piktinasi, kol susiranda pasą, kol parodo. Žodžiu, yra daug nepatogumų, aš manau, kad tikrai mes to turėtume atsisakyti. Ačiū.
Atsiprašau dar. Pirmininke, jeigu galima, norėčiau prašyti jūsų taikyti ypatingą skubą, kad šiandien galėtume ir priimti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu L. Balsį.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš ne visada galiu pritarti kolegai Broniui ir ne visais klausimais, bet šiuo atveju, nes buvau pats pirmas, kuris pateikiau būtent tokią pataisą, kad būtų atšaukta ši žmogų žeminanti tvarka, šiandien palaikau šią pataisą ir būtent tą formuluotę, kuri dabar suformuluota, kad privalo reikalauti, jeigu kyla abejonių, dokumento, bet nėra, dingsta iš įstatymo ta nuostata, kad turi teisę reikalauti kada nori, kaip nori, ko nori.
Iš tikrųjų Prekybininkų asociacija šįryt čia mums visiems tokį graudų laišką išplatino, kad matote, kaip viskas gerai, kaip pagerėjo, 9 % sumažėjo pardavimai. Kolegos, netikėkite, ką jie sako. Jų sumažėjo galbūt 9 %, bet aš pasikalbėjau su tais tinklais ir su tais prekybos taškais, parduotuvėmis, kurie nedalyvauja šiame cirke, kai tyčiojamasi iš žmonių, tai jų padidėjo. Vadinasi teigti, kad visoje Lietuvoje mažėja alkoholio pirkimas dėl tokios puikios priemonės kaip visuotinė dokumentų patikra (policinės valstybės bruožas) neteisingas. Niekas, matyt, čia labai nepasikeitė, nes kai kur sumažėjo, o kitur padidėjo.
Per tą laiką, kol tai vyksta, kiek vyksta konfliktų parduotuvėse, kuo kaltos vargšės kasininkės, ant kurių įpykę žmonės rėkia, barasi, tvyro emocijos, įtampa? Nuėjęs į kitą parduotuvę, kuri netaiko, aš kalbėjau su pardavėjomis, sako: mūsų nervai ramūs, pas mus ateina ramūs žmonės, kultūringi žmonės ir nėra čia jokios problemos.
Manau, reikia tikrai priimti šiandien skubos tvarka, jeigu Pirmininkė sutiktų, šią pataisą, ir užsiimti rimta kova su alkoholizmu, o ne tokia imitacija, už kurios slepiasi ne kas kita, kaip prekybininkų kartelinis susitarimas arba kerštas Seimui už padidintas baudas, jeigu jie privalomai nereikalauja, ypač iš nepilnamečių, dokumentų. Atskirti, ar perkančiam žmogui yra trylika metų, ar aštuoniolika, tikrai nesudėtinga. O problema yra didžiausia ne dėl aštuoniolikamečių, o dėl trylikamečių ir penkiolikamečių, kuriems niekada nebuvo galima parduoti pagal jokią tvarką, ir prekybininkai nesugebėdavo sužiūrėti. Jie uždirba pakankamai pinigų, turi pakankamai milijoninių pelnų, kad sugebėtų savo žmones parengti arba apsaugą pasamdyti, bet kad žiūrėtų tik ten, kur tikrai kyla pagrįsta abejonė.
O tyčiotis iš žmonių, iš visų ateinančių iš tikrųjų neleistina, nedemokratiška ir neteisinga. Manau, mes turime priimti šiandien šią gerą pataisą, atkurti ramybę prekybos centruose, duoti ramiai dirbti ir prekybininkams, ir žmonėms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės svarstymo metu išsakytos. Dėl pataisos yra Seimo narių R. Kupčinsko ir J. Razmos pasiūlymas. Yra pritarta iš dalies, bet reikia 10 palaikančių, kad galėtume svarstyti. (Balsai salėje) Jus tenkina? Tenkina, sutinkate. Ar galime pritarti Seimo narių pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė iš dalies? Pritarta bendru sutarimu.
Taigi tik vienas straipsnis. Taigi po svarstymo balsuojame. Dar motyvai, atsiprašau. Už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiaip, jeigu nebūtų piktnaudžiavimų traktuojant įstatymus, šios pataisos tikrai nereikėtų. Ir šiaip mes jau sukuriame tokį keistą precedentą. Negi dabar visur įstatymuose, kur kas nors pavedama, turėsime rašyti žodelį „tik“, nes prekybininkai pradėjo tokią interpretaciją? Įvairioms struktūroms yra kas nors pavedama ir suprantama, kad pavedama tik tiek, kiek parašyta, be žodelio „tik“. Labai gaila, kad šį memorandumą, be prekybininkų, turbūt paniškai išsigandusių kai kurių mūsų projektų iniciatyvų alkoholio kontrolės srityje, dar pasirašė ir palaimino savotiškai tą teisinį nihilizmą socialdemokratų deleguotas sveikatos apsaugos ministras. Jeigu nebūtų to parašo, matyt, būtų galima ir griežčiau kalbėtis. Dabar lyg ir yra savotiškas įteisinimas tokio įstatymo traktavimo. Jeigu yra tokios aplinkybės, matyt, nieko nepadarysi, reikia daryti tą keistą pataisą, kuri, mano supratimu, tikrai teisiškai nebūtų būtina.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, štai pavyzdys, kai dėl netinkamo taikymo, tiksliau sakant, dėl įstatymo pažeidinėjimo mes skubame taisyti įstatymą, o to visai nereikia. Ką veikia visos tos kontroliuojančios institucijos: Vartotojų teisių tarnyba, kitos, Ne maisto, Maisto ir veterinarijos pagaliau? Jos turi įsikišti ir nubausti už tokį piktnaudžiavimą, nes tai yra piktybinis įstatymo pažeidimas, reikalaujant iš žmogaus, kuris iš tolo nepanašus į aštuoniolikmetį ar septyniolikmetį, dokumento. Aš prieš, kad taisytume įstatymą dėl prasto arba netikusio įstatymo taikymo. Tiesiog mes turime tiek daug institucijų, kurios gali pradėti dirbti ne vien tik dėl standartinių atvejų, bet ir dėl tokio nestandartinio atvejo – įsikišti ir sutramdyti šią tiesiog savivalę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos po svarstymo. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai. Už – 88, prieš – 3, susilaikė 5. Po svarstymo yra pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Kažkas sako, kad negalima. Balsuojame. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 84, prieš – 5, susilaikė 4. Pritarta ypatingai skubai.
Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Jis priimtas su svarstymo metu priimta Seimo narių pataisa. Nuomonė už – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, atrodo, visiems viskas tikrai suprantama, juo labiau kad verslo žmonės tiesiog pasityčiojo iš viso to, ką mes darėme siekdami mažinti alkoholio žalą visuomenei. Padariau apklausą, tiesiog pati pabandžiau pasižiūrėti, kaip vyksta parduotuvėse. Ir vienoje, ir kitoje parduotuvėje, kai pirkau šampaną, iš manęs taip pat pareikalavo pažymėjimo. Aš paklausiau: kodėl jūs to reikalaujate? Ir žinote, ką pasakė prekybos kasoje sėdinti mergina? Seimas taip liepė. Vadinasi, dėl Seimo buvo duota tiesiog tokia opinija žmonių akyse, kad Seimas yra kaip blogis dar kartą, ir tai pasistengė padaryti didžiųjų parduotuvių savininkai. Šis įstatymas, matyt, ir reikalingas tam, kad sutramdytume ir pasakytume, kad blaivus protas turi turėti aukštesnį lygmenį nei emocijos ar pyktis ant Lietuvos Respublikos Seimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gal tik pataisysiu, galbūt pyksta ant Seimo narių, bet ant Seimo, kaip institucijos, negali pykti.
Prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Noriu pacituoti piliečio laišką, kuris buvo išspausdintas „Alytaus naujienose“: „Tikrai juokinga, kai Seimas entuziastingai griebiasi įstatymu panaikinti kelių privačių asmenų pasirašytą ir visuomenei primestą antiįstatymišką memorandumą. Šlykščiausia, kad besidangstydama labai aktualia kovos su alkoholizmu skraiste asociacija, mano supratimu, siekia savo siaurų tikslų – didelio pelno iš alkoholio pardavimo. Nemanykime, kad memorandumą pasirašė grupelė silpnapročių, rimtai galvojančių, kad alų perkantis pensininkas, parodęs kasininkei asmens dokumentą, sumažins alkoholio prieinamumą nepilnamečiams. Visi neiškritę iš medžio ir žino, kad dabar kiekvienas dvyliktokas savo penkiolikmečiui draugui, kiemo draugui, mielai nupirks sidro ar alaus jausdamas pasitenkinimą, kad jis jau pilnametis, „vyras“. Akivaizdu, kad asociacija, imituodama kovą su alkoholizmu, radosi politikams vis drąsiau kalbant apie specializuotų alkoholio parduotuvių būtinybę: „Pažiūrėkite, mes, prekybos milžinai, patys pirmieji ėmėmės kovoti su šia problema. Ir nereikia nieko keisti. Prie kasų visuotinai rodomi asmens dokumentai ištrauks tautą iš alkoholizmo liūno.“ O gal baikime išradinėti nevažiuojantį dviratį, kai seniai žinoma, kad alkoholio kontrolė stovi ant trijų banginių – alkoholio reklamos draudimo, kainos didinimo ir prieinamumo mažinimo. Tik kas pas mus Lietuvoje išdrįs tuos banginius prisijaukinti? Negirdėjau, kad apie tai konkrečiai kalbėtų į Seimo rinkimus einančios partijos. Algirdas Jakulis.“
PIRMININKĖ. Nesupratau. Jūs kalbėjote už, kaip supratau?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš kalbu prieš šitą nesąmonę, kad įstatymu mes naikintume tą memorandumą, kai yra pilna kontroliuojančių institucijų, kurios turi pradėti dirbti.
PIRMININKĖ. Taigi komitetai ir turi vykdyti Seimo parlamentinę kontrolę. Ko jūs dabar čia skundžiatės, nesuprantu? P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (TTF). Man truputį keista Juliaus pozicija. Jis yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Jeigu matote, kad prekybos tinklai išleido įsakymą, kuris prieštarauja įstatymui, tai kodėl jūs, kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, kai matote, kad visa Lietuva ūžia, nesiėmėte jokių veiksmų?
Antras dalykas. Taigi beveik visi socialdemokratai pasisakė už šio įstatymo pataisą. Ir B. Bradauskas pristatė iš Seimo tribūnos, kad būtina koreguoti įstatymo pataisą. Mes matėme ne vieną reportažą per televiziją. Pensinio amžiaus žmonės, ne tik pensinio amžiaus, jaučiasi pažeminti, pyksta ant Seimo narių. Mes dabar ypač aktyviai bendraujame su žmonėmis prieš rinkimus. Jie išsako priekaištus ne prekybos tinklams, o mums, Seimo nariams, gerbiamoji Pirmininke, Seimui kaip institucijai, kad leidžia savivaliauti prekybos tinklams ir žeminti žmones.
Todėl aš manau, kad ši įstatymo pataisa yra vietoje, laiku. Reikia, kad įstatymai būtų taip leidžiami, kad nebūtų galimybės jų interpretuoti. Deja, ne tik šį, bet ir daugelį įstatymų galima dviprasmiškai suprasti ir bet kaip interpretuoti. Čia yra mūsų kokybės brokas, kad prekybos tinklai galėjo taip interpretuoti šį įstatymą ir taikyti nuostatas ir iš senolių reikalauti dokumentų. Manau, kad Seimas pritars šiai įstatymo pataisai ir interpretacijų daugiau nebus.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui Pirmininkei. Kolegos, nesakyčiau, kad aš prieš, bet turiu išreikšti ir savo nuomonę. Dėl to, kad gerbiamas B. Bradauskas pateikė labai puikų šio įstatymo pakeitimą, kuris nebūtų toks baisus, mes, tai yra Sveikatos reikalų komitetas, įrašydami žodį „privalo“, imperatyvą… Suprantate, dabar tie darbuotojai, kurie turės privalomai klausti, gali būti, negali būti, bet bus ir baudžiami. Aš nežinau, ar buvo pakeistas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti įstatymai, kurie turi numatyti baudas už tokį privalomumo nevykdymą. Tai vienas dalykas.
Kita vertus, yra šiek tiek skaudu, kad Seimas turi bėgti iš paskos pagal stambiųjų verslininkų žaidimus. Jie čia sukūrė tokį gana gerą piarinį variantą supykdinti tiek kasininkus, tiek tam tikrą žmonių sluoksnį, kad pradėtų bartis, kad Seimas kaltas. Manau, mes labai daug nuolaidžiaudami stambiajam verslui, savo Seimą stumdami į kampą dėl įvairių tiek rinkimų kampanijų, ką galima, ko negalima, tiek dėl visų atlyginimų, taip save sumenkiname, palyginti su kitomis valdžios įstaigomis, kad tuoj tikrai, sugalvojus verslui bet kokį žaidimą, iš karto turėsime keisti įstatymą, o, tiksliau, įstatyme vieną žodelį „tik“, ir po to dar sugalvojus ne Teisės ir teisėtvarkos komitetui, o Sveikatos reikalų komitetui įrašyti imperatyvus, nenumatydami atsakomybės kituose įstatymuose, šiuo atveju Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Dėkui.
PIRMININKĖ. Nesupratau, už ar prieš kalbėjote, bet jūsų sąžinės reikalas.
R. Ačas – nuomonė už.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, esu giliai įsitikinęs, kad mes svarstome šios kadencijos patį kvailiausią priimtą įstatymą. Nors jis vadinasi Alkoholio kontrolės įstatymu, na, kažkaip pražiopsojau progą dar teikti pataisą dėl pavadinimo. Aš manau, kad čia žmogaus orumą žeminantis įstatymas.
Nesupratau, atvirai pasakius, J. Sabatausko, apie ką jis kalbėjo, jis pats turbūt susipainiojo, ar čia užsakovų ausys kyšo. Niekaip nesupratau, kodėl toks įstatymas buvo stumiamas ir priimamas. Manau, kad galbūt norėta pažeminti Seimą, dar kartą užtraukti visuomenės pasipiktinimą Seimu, tačiau aš įžvelgčiau ir kitą dalyką. Ar tai nebuvo didžiųjų tinklų gudravimas, nes žinant, kad į pakelės parduotuvę, į kaimo parduotuvę dažniausiai žmogus užsuka be dokumentų, į didžiuosius prekybos centrus dažnai atvažiuoja automobiliu, nors jis paso ar asmens tapatybės kortelės neturi, bet dažniausiai turi vairuotojo pažymėjimą. Ar čia nebuvo paprasčiausias gudravimas?
O šiaip tai sveikinu Seimą, dėkoju ponui B. Bradauskui, kad jis į mūsų komitetą irgi atėjo ir ėmėsi iniciatyvos keisti šį įstatymą. Manau, kad tikrai sveikas protas nugalės ir mes tokių klaidų daugiau nedarysime. Ačiū. Aš – už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt būsiu originalus šioje salėje, nes iki šiol niekas nekalbėjo pozityviai to susitarimo atžvilgiu. Čia nagrinėjamos įvairios teisinės peripetijos, tačiau aš esu už tai, kad prekybos centrai ir visos parduotuvės reikalauja asmens dokumento iš visų asmenų. Manau, kad taip ir turėtų būti.
Mes kalbame apie idėjas, ir savo programoje ne viena partija turi įsirašiusi apie specializuotų alkoholio parduotuvių įkūrimą, specializuotų parduotuvių, tai vėlgi, kaip į jas bus patenkama? Aš manau, kad į specializuotą parduotuvę nepilnamečiai apskritai turės būti neįleidžiami. Yra įvairių analogijų. Ginklo jūs taip pat nenusipirksite, šovinių jūs taip pat nenusipirksite neparodęs atitinkamo leidimo. Aš manau, kad alkoholis yra lygiai taip pat pavojingas dalykas, ir žmogus turi parodyti savo asmens dokumentą, jis turi deklaruoti, kad aš, štai toks ir toks, ketinu įsigyti alkoholio ir suprantu, kad tai yra rizikinga man, mano šeimai ir visuomenei.
Čia gerbiamasis Julius citavo kitą kolegą, kad atseit jau pilnamečiai, tik ką sulaukę pilnametystės, nuperka nepilnamečiams. Bet dabar tą darydamas jis žino, suvokia, kad jis daro nusikaltimą. O privalėdamas parodyti dokumentą jis žinos, kad tą nusikaltimą jis daro viešai, kad tą nusikaltimą jis daro prisistatydamas, kad aš, mano pavardė ir vardas yra toks ir toks, dabar štai perku alkoholį ir galbūt už kampo aš jį perduosiu nepilnamečiui. Taigi mes išskaidriname ir priverčiame dar kartą pamąstyti žmogų darant šį iš tiesų rizikingą veiksmą. Todėl aš esu apskritai už šį susitarimą iš esmės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Ši situacija dėl leidimo reikalavimo iš akivaizdžiai garbaus amžiaus sulaukusių senjorų rodo tai, kad per Lietuvos prekybos įmonių asociaciją didieji prekybos tinklai gali ne tik daryti poveikį priimant politinius sprendimus, bet ir, nepriklausomai nuo demokratiškai išrinktos valdžios, įvesti naują tokią tvarką. Tokią tvarką, kokia jiems atrodo teisinga. Taigi stambus privatus kapitalas, dominuojantis rinkoje, mums, piliečiams, vienašališkai primeta ir, matyt, ateityje primes savo taisykles. Šiandien reikia parodyti dokumentą perkant butelį alaus, rytoj gal jiems šaus į galvą pareikalauti, pavyzdžiui, kokio nors santuokos liudijimo perkant sauskelnes. Kyla klausimas: tai – verslas ar politika? Čia, gerbiamieji, norėčiau akcentuoti būtent tai, kad didysis verslas yra džinas, kažkada išleistas iš butelio, ir daro politiką vietoj vietos valdžios, vietoj centrinės valdžios, vietoj demokratiškai išrinktos valdžios. Todėl, manau, prevenciškai reikėtų imtis žingsnių, kad ateityje tai būtų neįmanoma, o alkoholiui mažinti, be abejo, reikėtų imtis veiksmingiausių priemonių, kokias išbandė Skandinavijos valstybės, tai – reklamos ribojimas, pardavimo vietų ribojimas, ribojamas pardavimo laikas. Alkoholio produktų etikės neturėtų badyti akių užėjus į prekybos tinklus.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų palaikysiu savo kolegas konservatorius, kurie visiškai uždraus alkoholio vartojimą Lietuvoje ir taip išgelbės visą valstybę nuo to 4 tūkst. metų visame pasaulyje besitęsiančio svaiginimosi dalykų. Todėl manau, kad konservatorių pasiūlymas leisti išvis uždrausti alkoholio pardavimą būtų pats geriausias dalykas, padarytas šiame Seime, ir jam tikrai pritarčiau. Dabar prašyti iš žmonių, kuriems dar galima pirkti alkoholį ir kuriems per 50 metų, pažymėjimo, kad jie tikrai ne aštuoniolikiniai, manyčiau, irgi geras dalykas, nes vyrus ir moteris priverčia pasijusti jaunesnius.
PIRMININKĖ. Gerai. Ta linksma banga už, prieš nuomonių išsakymą baigsime. J. Sabatauskas – replika. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mano pavardė buvo paminėta. Jeigu nesupratote, apie ką aš kalbėjau, kolegos, iš tikrųjų tada ypatinga skuba priimkime reklamos draudimą, specializuotų parduotuvių steigimą ir t. t. Bet jūs skaitykite, už ką jūs balsuojate. Tekste parašyta: „jeigu buvo iki šiol, turi teisę reikalauti dokumento“, jūs įteisinate tai, ką dabar memorandumu daro Prekybos asociacija. Privalo reikalauti pateikti dokumentą. (Balsai salėje) Nebuvo. Buvo „turi teisę“. Privalo pateikti dokumentą, o tas „tik“ – perteklinis dalykas. Jis nieko nepakeis. (Balsai salėje) Jūs įteisinate memorandumo susitarimą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Aš perskaitysiu, jeigu iškilo neaiškumas. Taigi po komiteto „iš dalies pritarti“, redakcija yra tokia: „Alkoholinių gėrimų pardavėjai iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens privalo reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą tik kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis, negu nurodyta šio straipsnio 4 dalies 3 punkte. Jei toks asmuo nepateikė jo amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.“ Taigi skaitykime visą tekstą iš eilės ir neklaidinkime vieni kitų. Viskas čia gerai.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 92, prieš – 3, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4681) priimtas. (Gongas)
B. Bradauskas. Prašau. Broniau, kalbėkite!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Man?
PIRMININKĖ. Taip, kalbėkite.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, nedramatizuokite to įrašo „privalo“, įsiskaitykite: „privalo, kai kyla abejonių“. Jeigu kasininkui nekyla abejonių, jis to dokumento nereikalaus. Taigi čia per daug dramatizuoti nereikėtų. Šiaip labai ačiū, kad balsavote už.
PIRMININKĖ. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Man vis tiek truputėlį gaila, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas nesugeba perskaityti kelių sakinių. Privalo iš tų, kai kyla abejonių, kad neturi 18 metų. Iš kitų neturi teisės reikalauti. Aš manau, kad prekybos tinklai, priėmus šitą įstatymą, tikrai atsisakys taikyti šią nuostatą, kad iš visų reikalaujama dokumento.
PIRMININKĖ. K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, atrodo, alkoholis yra vienas populiariausių įstatymų per visą seimų istoriją. Mes kokius šimtą kartų priėmėme, atšaukėme, keitėme ir t. t. Aišku, tai rodo gerą pusę, kad daugumai Seimo narių tas klausimas nėra toks neaktualus, kad vienaip ar kitaip yra susiję. Bet noriu pasakyti, kad mes dabar beveik 40 minučių skyrėme šitam klausimui nagrinėti ir radome tam laiko, o kai reikia, pavyzdžiui, biudžetą nagrinėti ar kokius nors ekonominius dalykus, mes skiriame 5–6 minutes, nors svoris ir įtaka žmonių gyvenimui yra nepalyginamai didesnė. Todėl siūlau vis dėlto ateityje nepasiduoti provokacijoms, kurios yra duodamos iš prekybininkų, iš kitų, justi savo galią ir ta galia naudotis. Vyriausybė su savo galiomis taip pat turi tai kontroliuoti, nes dabar tai, ką padarė didieji tinklai, tai… Jeigu mes būtume (kaip pavyzdį sakau) užtvirtinę, kad tie, kurie pasirašė: „Rimi“, „Maxima“ ir kitos, iš tikrųjų turi pardavinėti su leidimais visiems, tai reikštų, kad visi kiti pardavinėtų be leidimo. Tada smulkusis verslas ateitų ir bučiuotų mūsų Seimą už tai, kad jie gali pardavinėti. Mes nedarome tokių nesąmonių, bet tai, kas padaryta…
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Viskas! Diskusijas nutraukiu. Reikia sakyti tiesą diskutuojant. Biudžetą svarstome pagal atskirą grafiką ir nagrinėjame ilgai. Nereikia sakyti, kad biudžetą apsvarstome per 6 minutes.
Gerai. Dirbame toliau. (Balsai salėje) Viskas! Pasisakymai nutraukti. (Balsai salėje) Dar nepaskelbiau kito klausimo. (Balsai salėje) Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, aš visai kitu klausimu – dėl Seimo darbo organizavimo ir vedimo tvarkos. Rytoj darbotvarkėje numatytos interpeliacijos. Kiek aš žinau, jūs jau gavote J. Oleko atsakymus, tačiau mums, Seimo nariams, jie dar nėra randami. Mes dar jų neturime, nerandame jų. Norėčiau paklausti, kada tai bus išdalinta, nes reikia ruoštis rytdienos posėdžiui?
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Vienas ministras pateikė, kitas – nežinau… turbūt irgi jau pateiks. Atnešta šiandien? Aš grįšiu 12 valandą. Mes tvarkysime… Iki šios dienos vakaro turi teisę atsirasti ir atsiras. Po pietų turėsite visus tekstus. Dirbame toliau. Viskas bus padaryta, galėsite susipažinti.
Dabar dar negalime svarstyti dviejų klausimų, nes tikslinamasi. Čia kažkas dėl duomenų bazių neaišku.
11.09 val.
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 2, 6, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4596(3)ES (svarstymas ir priėmimas)
Taigi galime pereiti prie Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 2, 6, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4596. Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Mockų.
A. MOCKUS (LSDPF). Laba diena, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą. Pasiūlymų neturėjo ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Jeigu prieštaravimų nėra, gal galime šiandien priimti, rytoj mažiau bus?
Siūlau ypatingą skubą. Galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Noriu paprašyti Seimo narių grįžti į savo darbo vietas. Priėmimo stadija.
Balsuojame. Kas pritariate… (Balsai salėje) Dar pastraipsniui, atsiprašau, 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Balsuojame. Priėmimo stadija! Kviečiu grįžti balsuoti!
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4596(3) ES priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Kelių transporto kodekso 7, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3852(3) (svarstymas ir priėmimas)
Dar yra Kelių transporto kodekso 7, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3852. Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Mockų.
A. MOCKUS (LSDPF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, įstatymo projektą svarstė, pasiūlymų neturėjo. Balsavimo rezultatai: už – 4, susilaikė 3. Priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu IVPK komiteto pirmininką M. Bastį.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas kaip papildomas svarstė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 7, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-3852 ir šiam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Gal po svarstymo galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta… Bet nieko nėra, jokių pataisų. Mažiau bus darbo rytoj. (Balsai salėje) Jeigu nesutinkate, tai galime atidėti. (Balsai salėje) Sutinkate? Gerai. Tai pritarta ypatingai skubai.
Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Jokių pasiūlymų, pastabų nėra. Pastraipsniui galime priimti? (Balsas salėje: „Galime!“) Priimta. Balsuojame, kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3852(3) priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-4536(2) (priėmimas)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-10 klausimo, čia jau galime dirbti… Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-4536. Priėmimo stadija. (Balsai salėje)
Pastraipsniui. Čia reikia atskirai. (Balsai salėje) 1 straipsnis. 2 straipsnis. Jokių pasiūlymų, pastabų nėra. Pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl viso. Nuomonė už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikro reikia palaikyti šitą nutarimą, nes jis yra laiku ir neabejotinai reikalingas. Aš tik noriu pasakyti mažą repliką. Apskritai mokslo ir inovacijų proceso politika jau turėjo būti suformuota seniai ir visų pirma turėjo būti pradėta įgyvendinti realiais darbais, o ne vien tiktai europinėmis investicijomis. Mes pristatėme labai daug objektų, prikūrėme laboratorijų, slėnių, bet jie, deja, kol kas nuo gamybos yra toli, juose nėra protingų žmonių. Aš daug kartų pasisakiau (tai buvo prieš penkerius ar šešerius metus), kad reikia daryti atvirą politiką – kviesti specialistus iš kitų, iš trečiųjų šalių, duoti jiems galimybę gyventi Lietuvoje, dirbti ir uždirbti, suformavus, aišku, atitinkamas, labai aiškias inovacijų kryptis, kurias Lietuva tradiciškai turi.
Šitas nutarimas, aišku, to reikalo nepagadina, bet to, ką mes anksčiau turėjome padaryti, per visus penkerius šešerius metus prieš tai ar netgi dešimt, mes beveik nepadarėme, o dabar vėl puolame į naujas kryptis ir naują klausimo formulavimą. Taigi dabar, padėk Dieve, reiks balsuoti, aišku, už šitą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Čia yra tas atvejis, kai ir opozicija palaiko sprendimą priimti nutarimą „Dėl mokslo ir inovacijų politikos gairių“. Paradoksaliai nuskambės, bet išties nuo šito dokumento rengimo pasyviai ir apskritai abejingai nusišalino Vyriausybė ir atsakingos ministerijos. Iniciatyva parengti šį sisteminį dokumentą gimė Lietuvos Respublikos Prezidentūroje ir būtent čia buvo suburtas platus ratas profesionalų, mokslininkų, verslo, asocijuotų struktūrų žmonių. Ir štai mes turime gana neblogą rėminį dokumentą, kuris leis bent jau svarbiausiais klausimais pasiekti politikos tęstinumą inovacijų ir mokslo srityje. Liberalų frakcija pasisako už ir tikrai balsuosime, ir raginame tai daryti kitus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad šis nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 70 Seimo narių: už –70, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4536(2) priimtas. (Gongas)
Negalime dar šito svarstyti? (Balsai salėje) Ne. Projekto Nr. XIIP-4593 dar negalime svarstyti, dar tvarkoma duomenų bazė.
11.18 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 30, 31, 43, 63, 67, 68, 69, 72, 73, 77, 84, 127 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4618(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome darbotvarkės 1-14 klausimą – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 30, 31, 43, 63, 67, 68, 69, 72, 73, 77, 84, 127 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4618. Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių bylų teisenos įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jokių pataisų nėra. Gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ar galime po svarstymo pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Galėtume priimti, ginčų lyg ir nėra, bet nėra 71. (Balsai salėje) Jeigu pakviestumėte iš poilsio kambarių, galėtume priimti šiandien. (Balsai salėje) Iš rūkomojo. Gerai. Tai siūlau ypatingą skubą. Galima pritarti ypatingai skubai? Pritarta ypatingai skubai.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsniai. Jokių pasiūlymų, pastabų nėra. Pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Nuomonės už, prieš. Norinčių kalbėti nėra. Kiek turime įdėtų kortelių? (Balsas salėje: „70.“) 70. Nėra 71. (Balsai salėje) Būtų gerai, jeigu pakviestumėte balsuoti tuos, kurie ten ilsisi atsisėdę, matau, už stiklo. Labai ačiū.
Skelbiu balsavimą dėl priėmimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 71, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4618) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo Nr. I-180 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3187(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo Nr. I-180 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3187(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pranešėją R. Šalaševičiūtę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino piliečių laiškai. Šio projekto tikslas yra į asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo procesą ir tokio proceso atnaujinimą įtraukti politinių kalinių ir tremtinių interesams atstovaujančias visuomenines organizacijas, kitas už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančias valstybės institucijas ir visuomenines organizacijas, suteikiant jų atstovams teisę paduoti prašymą dėl represuoto asmens teisių atkūrimo, apskųsti institucijų sprendimus dėl teisių atkūrimo, dalyvauti nagrinėjant skundus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, teisę pasisakyti tokio teismo posėdžių metu, taip pat teisę paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl teisių atkūrimo proceso.
Aš manau, kad tai yra būtinas įstatymas. Kreipiasi patys nukentėję piliečiai, jų giminaičiai, visuomeninės organizacijos. Teikėja yra Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija, kuri apsvarstė ir mano, kad toks įstatymo pakeitimas yra tikslingas ir reikalingas. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Diskusijoje norinčių dalyvauti nėra. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 60, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo yra pritarta. Negalime judėti toliau. Nėra Seimo narių.
11.25 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 VI skyriaus pavadinimo ir 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3097(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 VI skyriaus pavadinimo ir 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3097(3). Svarstymo stadija. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją V. M. Čigriejienę. Kas gali? Pirmininkė D. Mikutienė?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė suinteresuotų institucijų, Teisės departamento pastabas, joms pritarė ir teikia Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu, komitetas teikia patobulintą variantą.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti nėra. Gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Nėra reikiamo skaičiaus Seimo narių, priimti negalime.
11.26 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4615(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4615(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę K. Miškinienę. Svarstymas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, rugsėjo 21 dieną svarstė minėtą projektą. Tai yra labai svarbus projektas, nes visa tai buvo įteisinta ministro įsakymu, o reikalavimas – kad būtų priimtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kuris įteisintų specialiųjų poreikių nustatymo terminus… Taigi komitetas bendru sutarimu pritarė minėtam projektui, taip pat iš dalies pritarė ir Seimo narės D. Mikutienės pasiūlymui dėl 2 straipsnio.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Noriu paklausti, ar D. Mikutienė sutinka su tuo, kad pritarta iš dalies? Sutinkate, taip? Tai komiteto redakcija. Nuomonė už – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikalingas ir naudingas įstatymas, nes daugelis iš mūsų tikriausiai girdėjome būdami neįgaliųjų konferencijose ne kartą išsakomas problemas, kad ne ministro įsakymu, ne pagal aprašą, o įstatymu turėtų būti nustatyti konkretūs terminai. Neįgaliųjų darbingumo nustatymo tarnybos per 50 tūkst. asmenų kasmet nustatinėja neįgalumo lygius ir taip toliau. Jautrumo ir atsakomybės tikriausiai reikia iš kiekvieno mūsų, kad kiek įmanoma labiau ir atsakingiau žiūrėtume į šitą klausimą.
Šiuo įstatymu mes neturėtume apsiriboti (nors tai labai svarbu, kad tai atsiranda įstatyme), bet ir toliau turime galvoti, kaip neapsunkinti neįgaliųjų, nustatant jų vieną ar kitą ligos pobūdį, nes dažnai pasitaiko atvejų, kad mes juo vaikome po atitinkamas institucijas, apkrauname biurokratizmu, todėl tai yra tikrai teisingas ir naudingas žingsnis padedant spręsti jų problemas.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Kiek turime Seimo narių? Kiek yra kortelių? (Balsas salėje: „68.“) 68.
Jeigu ateitų iš rūkomojo, galėtume priimti. (Balsai salėje) Nepriiminėsime? Neturiu tiek galių. Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Pritarta ypatingai skubai.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti su Seimo narės D. Mikutienės pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies ir komiteto redakcijai? Priimta.
2 straipsnis. Bendru sutarimu.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Priėmimo stadija. Kviečiu visus Seimo narius grįžti į savo darbo vietas. Balsuojame. Šito įstatymo laukia mūsų žmonės.
Nėra, tik 66 Seimo nariai. Balsavimą atidedame, galbūt kitu metu galėsime priimti.
11.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Algirdo Juliaus Greimo metais“ projektas Nr. XIIP-4251(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Algirdo Juliaus Greimo metais“ projektas Nr. XIIP-4251. Svarstymo stadija. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R. Paliuką.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė nutarimą „Dėl 2017 metų paskelbimo Algirdo Juliaus Greimo metais“ ir nutarė pritarti šiam nutarimui ir siūlyti Seimui jį svarstyti.
Antra. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei į A. J. Greimo metų minėjimo komisijos sudėtį įtraukti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovą ir užtikrinti, kad A. J. Greimo metai būtų paminėti Seime.
Taip pat šįryt susirinkę mes pataisėme vieną techninę klaidą. Buvo parašyta, kad dėl A. J. Greimo sudaryta komisija iki 2017 m. gruodžio 1 d. parengia programą. Mes pataisėme, kad iki 2016 m. gruodžio 1 d., šį rytą bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Prieš – P. Gražulis. Prašom. (Balsas salėje) Atsisakote.
Balsuojame. Kas pritariate, kad po svarstymo… Gal galime bendru sutarimu po svarstymo? Su Seimo nario R. Paliuko pataisa, kurią jis pristatė, pakeitė metus, pritarta bendru sutarimu.
Balsuojame, jau įjungėme balsavimą. Jau ir nutraukėme. Gerai.
Siūlau ypatingą skubą ir šiandien priimti. Galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta.
Pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Pastraipsniui galime priimti? Priimta pastraipsniui. Balsuojame. Kas pritariate, kad nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projekto Nr. XIIP-4251) priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais“ projektas Nr. XIIP-3987 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais“ projektas Nr. XIIP-3987. Svarstymo stadija. Vėl kviečiu komiteto pirmininką R. Paliuką. Prašom. (Triukšmas salėje) Nešaukite iš savo darbo vietų.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė nuarimą „Dėl 2017 metų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais“ ir nutarė atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 4. Komitetas taip pat teikė pasiūlymus.
Siūlyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Lietuvos mokslo tarybai, bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėmis, inicijuoti renginių programą, skirtą I. Simonaitytės 120-osioms gimimo metinėms paminėti.
Antra. Siūlyti projekto iniciatoriams apsvarstyti galimybę 2022 metus paskelbti I. Simonaitytės metais. Priimti bendru sutarimu tie dokumentai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Man labai keista, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas priėmė tokį sprendimą, ir ponas R. Paliukas pats yra klaipėdietis, nuo to krašto. I. Simonaitytė tikrai žinoma ir nusipelniusi Lietuvai rašytoja, ir šitaip nepagarbiai pasielgti – tai tiesiog nesuprantama.
Antras dalykas. Įsivėlusi techninė klaida: ne 2018 metai, bet 2017 metai. Aš priėjau prie komiteto pirmininko ir paprašiau, kad būtų pataisyta šita data, bet piktybiškai nėra pataisyta. Todėl, aš manau, mes dėl šito klausimo negalime balsuoti, nes ne 2018 metais, o 2017 metais sukanka 120 metų. Todėl, aš manau, mes turime daryti pertrauką, komitetas būtinai turi ištaisyti klaidą, o tik paskui balsuoti. Šitą klausimą siūlau perkelti į rytojaus darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Jūs frakcijos vardu prašote pertraukos?
P. GRAŽULIS (TTF). Frakcijos vardu. Turi pataisyti komitetas, buvo kreiptasi į komitetą, kad būtų ištaisyta.
PIRMININKĖ. Mes supratome priežastis, bet vis tiek frakcija turi prašyti pertraukos iki kito posėdžio. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ prašo pertraukos iki kito posėdžio. Ar galime priimti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Prašo balsuoti.
Balsuojame. Kas pritariate šio klausimo svarstymo pertraukai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 41, prieš – 6, susilaikė 16. Pertraukai pritarta. Pertrauka.
11.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Lietuvių kalbos kultūros metais“ projektas Nr. XIIP-4475 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-20 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Lietuvių kalbos kultūros metais“ projektas Nr. XIIP-4475. Pateikimo stadija. Kviečiu D. Teišerskytę.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Laba diena. Labai gaila, kad projektas, parengtas pavasarį, tik šiandien atsidūrė salėje. Bet aš labai džiaugiuosi, kad atsidūrė, ir labai norėčiau, kad jūs įdėmiai paklausytumėte, ko aš jūsų prašau.
Aš dar kartą kartoju, labai noriu jūsų dėmesio, kadangi klausimas yra ypatingos svarbos ir šiandien jis pakankamai anekdotiškai nuskambėjo, kai ryte, važiuodama į Seimą, aš išgirdau, jog mūsų švietimo ministrė žodyje „ačiū“, kurį mes prieš trejus metus išrinkome kaip patį gražiausią Lietuvos žodį, rašo ne „ū“, o „ų“. Aš supratau, kokia esu teisi, teikdama šitą projektą. Jis negali būti atidėtas, jis būtinai turi būti priimtas šiandien, nes lietuvių kalbos mokėjimas mokyklose yra: berniukų – 5,2 balo, mergaičių – 6,3 balo. Per egzaminus anglų kalba buvo išlaikyta daug geriau, dviem balais geriau, negu lietuvių kalba.
Įsigalėjus virtualiam bendravimui, nyksta unikaliausios lietuvių kalbos prasmės, niekinamas raidynas, nebevartojami originalūs sinonimai arba antonimai. Pamažu pamirštama gramatika ir stilistika. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių turėtume susirūpinti savo kalba, kuri, anot M. Mažvydo, yra iš tiesų valstybės sargas. Net Amerikos garsiausiame laikraštyje „New York Times“ rašytojas Th. Thurstonas rašė: „Turtingiausias lietuvių kalbos paveldas yra jų kalba, kuri yra vienas didžiausių žmonijos pasiekimų; ji pralenkia visas kitas kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia gramatine struktūra. Daugelis antikinių kalbų seniai išnyko iš žmonijos istorijos, tačiau lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas, kuris tebestovi neapneštas laiko dulkėmis po daugelio šimtmečio ilgaamžės žmonijos istorijos.“ Šitaip kalba amerikietis. Nejaugi mums yra mažiau svarbu negu tam amerikiečiui mokėti savo gimtąją kalbą ir kalbėti bent jau ganėtinai taisyklingai, ko nedarome mes, išrinktieji Tautos atstovai, čia, tardami daugybę žodžių labai netaisyklingai, suveldami gramatines struktūras ir t. t.? Aš jūsų labai prašau pritarti, kad kiti metai, 2017 metai, būtų paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais. Manau, kad tai yra svarbu visos tautos išlikimui. Žmonių mažėja, tegul lieka bent jau kalba.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V. A. Matulevičius.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Klausau jūsų.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji pranešėja, labai palaikau, remiu jūsų projektą, šį sumanymą, bet vis dėlto manau, kad įstatymų leidėjams turbūt reikėtų pradėti nuo savęs. Ar ne?
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Taip.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Kaip jūs vertinate Lietuvos Respublikos Seimo kalbos kultūrą? Būtų labai įdomu išgirsti. Ačiū.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Aš jums pacituosiu keletą žodžių: biudžetas, projektas, telefonas, sekretorė ir t. t. Deja, skauda. Prašom.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiama kolege, iš tiesų mane irgi šiurpina tokie žodžiai, kaip departamentas, komitetas ir panašūs, bet man truputį kirba abejonė. Mes daug metų skelbiame ypatingais metais, skelbiame įvairias progas, bet kas atsitinka po to? Mes paskelbiame ir paskui paaiškėja, kad nei pinigų nėra, nei tos priemonės nėra numatytos ir įgyvendinamos. Kaip jūs manote, kaip tai turėtų įsilieti į kokius nors konkrečius veiksmus, kad, sakykime, ta metų prasmė iš tiesų gautų realų pagrindą? Galbūt net Seime būtų galima atnaujinti, sakykime, kokių nors kalbos kontrolierių arba ekspertų institutą, kuris įvertintų kiekvieno Seimo nario kalbą ir teiktų jam rekomendacijas? Gal nuo to būtų galima pradėti?
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Drįsčiau jums prieštarauti, miela bičiule. Tarkime, šie metai yra Bibliotekų metai. Tokio pakilimo bibliotekose, tokio sujudimo, tokios reklamos, tokio fondų papildymo tikrai nebuvo iki šių metų. Kada aš kiekvieną rytą atsibudusi girdžiu reklamą per valstybinį LRT kanalą „Aš esu biblioteka, aš esu išminties šaltinis. Ateikite“, žmonės ateina.
Buvo Teatrų metai. Buvo labai didžiulis pakilimas, labai daug pjesių vaikams ir jaunimui parašyta, suskaitmeninta labai daug įvairių klasikų kūrinių ir t. t. Buvo Skaitymo metai. Per Skaitymo metus padidėjo septyniais nuošimčiais žmonių skaitymas knygų ir geros literatūros. Aš esu įsitikinusi. Ir Muziejų metai, žiūrėkite, iki dabar skamba Muziejų metais atsiradęs terminas „Muziejų kelias“. Aš buvau sužavėta visais šitais, atsiprašau už nekuklumą, projektais, jų vykdymu ir tos srities žmonių pakilimu. Aš manau, kad kai kalbėsime apie lietuvių kalbos kultūrą, prisidės visi institutai ir institucijos, kurios ir prašė manęs, kad aš nepamirščiau šitos idėjos ir būtinai teikčiau ją jums.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už – E. Šablinskas. (Balsai salėje) Eduardai, prašom kalbėti ne telefonu. Nenorite. Gerbiamas V. A. Matulevičius – nuomonė už.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš labai kviečiu palaikyti šį projektą. Nedramatizuojant padėties, lietuvių kalbą būtina palaikyti ir jai iškilę tam tikri pavojai, apie kuriuos jūs gerai žinote. Jie susiję su tuo, kad Lietuva atsikūrė kaip valstybė ir atsivėrė pasauliui, plius naujos komunikavimo priemonės, nauji komunikavimo būdai, kurie irgi skatina nekreipti dėmesio į lietuvių kalbą.
Tačiau aš vis dėlto norėčiau grįžti prie to, ką jau paminėjo ir kolegė D. Kuodytė, kad reikėtų pirmiausia susirūpinti kalbos kultūra patiems. Mes, Seimo nariai, Vyriausybės nariai, esame vieši asmenys, manau, kad būtų labai naudinga, kiek girdėjau, kad tokia praktika buvo, sugrįžti prie Seimo bendradarbiavimo su Valstybine lietuvių kalbos komisija, su kalbininkais, kurie galėtų šiek tiek pakelti mūsiškį kalbos kultūros lygį. Kažkada, kai dirbau televizijoje, pasidalinsiu tokiu asmeniniu įspūdžiu, po kiekvienos laidos kas savaitę mes gaudavome garsios kalbininkės ponios I. Smetonienės gražiai ranka surašytus lapelius, ten būdavo surašyti visi žodžiai, kuriuos mes per laidas netaisyklingai ištarėme. Noriu pasakyti, kad tai baisiai padėjo atsikratyti tų neteisingų tarimo įpročių. Aš irgi būčiau už tai, kad ne tik palaikytume ateinančių metų paskelbimą Lietuvių kalbos metais, bet kad imtumės ir patys konkrečių žingsnių, kad mūsų kalbos kultūra būtų deramo lygio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū už išsakytas mintis. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Nėra prieštaraujančių. Pritarta ypatingai skubai.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. 2 straipsnis…
Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Siūlau priėmimą. Pastraipsniui. 1 straipsnis, 2 straipsnis. Jokių pastabų niekas neįregistravo. Galime pastraipsniui priimti? Priimta pastraipsniui.
Dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad šis nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl 2017 metų paskelbimo Lietuvių kalbos kultūros metais“ (projektas Nr. XIIP-4475) priimtas. (Gongas)
Prašom. D. Teišerskytė.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Iš visos širdies dėkoju jums, kolegos. Jaučiu, kad tai yra paskutiniai mano darbo Seime metai, ir aš būsiu be galo laiminga visus metus girdėdama, kaip taisyklingai jūs kalbėsite, mano ausys jausis kaip rojuje. Labai labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Gerbiamasis R. Sargūnas. Prašom.
R. SARGŪNAS (DPF). Prašau įskaityti mano balsavimą už.
PIRMININKĖ. R. Sargūnas dėl protokolo – už. Prašau labai neišsivaikščioti. Tikrai turime reikiamą skaičių, gal mes galime dėl neįgaliųjų socialinės integracijos priėmimą padaryti?
11.49 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4615(2) (priėmimo tęsinys)
Projektas Nr. XIIP-4615. Liko tik priėmimas, prašom balsuoti.
Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už. (Šurmulys salėje) Labai prašau vyrus. Visi sugrįžkite į darbo vietas. Gerbiamas Vytautai Kamblevičiau, pabalsuokite.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 71, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4615) priimtas. (Gongas) Labai ačiū visiems. (Balsai salėje)
Dėl protokolo – J. Olekas taip pat balsavo už.
11.51 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 75 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 751, 752 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4550(2) (pateikimas)
Dabar, kadangi dar viceministrų nėra, kviečiu pateikti projektą Nr. XIIP-4550. Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 75 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 751, 752 straipsniais įstatymo projektas. Pateikimo stadija. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Jeigu galima, aš iš karto ir projektą Nr. XIIP-4551, nes čia panašūs įstatymai, tik… Nr. XIIP-4551.
PIRMININKĖ. Gerai. Čia susiję jie, ar ne?
K. DAUKŠYS (DPF). Susiję.
PIRMININKĖ. Bet ne lydimieji? Skirtingi? Ne, reikia atskirai.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerai. Aš siūlau nustatyti įstatymu, kas gali būti elektros sistemų rangovas ir kas gali būti projektuotojas. Įstatyme yra išvardyti visi reikalingi reikalavimai, kas galėtų projektuoti, kas galėtų būti rangovas. Ir tolesnis dalykas, kaip visa tai bus padaryta. Tai labai paprastas pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti S. Jovaiša. Palaukite, Kęstuti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš labai trumpą klausimą. Ar nebus paskui kokių nors atvejų, kai bus sudarytos sąlygos vieniems arba kitiems, ką mes kartais matome viešuosiuose pirkimuose? Aš kalbu apie išskirtines sąlygas tų vertinimų. Ačiū.
K. DAUKŠYS (DPF). Čia išskirtinių kokių nors sąlygų nėra. Pirmiausia kalbama apie valstybės užsakomų, ESO užsakomų tinklų tiesimą, ir ten aiškiai apibrėžiama, kas galėtų dalyvauti. Parašyta, kad projektuotojų išsilavinimas turėtų būti, tuoj pacituosiu. Kad jis pirmiausia būtų arba užregistruotas Europos Sąjungos valstybėje narėje ūkio subjektas, arba gyventojas turėtų turėti aukštąjį elektrotechninį išsilavinimą kaip fizinis asmuo, turėti (…) kaip projektą aprašyti ir kitus dalykus. Yra įvesta tvarka, kuri iki šiol buvo nustatyta taisyklėmis, dabar bus nustatyta įstatymu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Neišeikite, galbūt greitai reikės dar vieną pateikti. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 8 dieną. Galime pritarti? Pritarta.
11.53 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 132 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4551(2) (pateikimas)
Ir dar vienas pateikimas. Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 131, 132 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4551. Pateikimo stadija. K. Daukšys.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas A. Sysas.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Kitas įstatymas yra lygiai toks pat kaip pirmas apie elektros energetiką, čia – apie dujų ūkį. Irgi apibrėžiama, kas yra projektuotojas, kas gali būti tų dalykų rangovas. Tai pirmiausia susiję su vidutinio ir mažo diametro vamzdynais, kurie bus tiesiami pagal ESO užsakymus.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Taip, tuoj pažiūrėsime, ar nori jūsų paklausti kas nors. Jūs taip greitai pristatėte, kad turbūt nespėjo net išgirsti, ką sakėte.
A. Anušauskas norėtų klausti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jūs pasakėte tik apie projektuotojus, vykdytojus, tačiau ten, jeigu neklystu, yra kalbama apie tai, kad tam tikro lygmens dujotiekiai tampa kilnojamais objektais. Šiuo atveju vis dėlto dujotiekiai yra papildomos rizikos. Kaip tai gali atsiliepti tam rizikų valdymui?
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū už klausimą. Ten yra apibrėžiama, kokie atstumai turi būti iki dujotiekio pagal dydį ir užstatymai, jeigu jūs turite omeny, aplinkui. Tie dalykai yra apibrėžti įstatyme, numatyta, kokiu atstumu galima statyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Balsuojame. Balsuojame dėl Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių ir dvyliktojo skirsnio… Atsiprašau, dėl Gamtinių dujų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo projekto. (Balsai salėje) Teisingai, balsuoti reikia.
Už balsavo 43, prieš nėra, susilaikė 6. Gamtinių dujų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo dviem straipsniais įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 8 dieną.
Lenkiame mūsų darbotvarkę. Kol kas viceministrai juda į Seimą. Gal pradėkime nuo galo. Matau V. Filipovičienę. Seimo protokoliniai nutarimai. Nutarimo dėl Dariaus Bučo peticijos projektas.
11.57 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Dariaus Bučo peticijos“ priėmimas
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šių metų rugsėjo 14 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo D. Bučo peticiją dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 punkto pripažinimo netekusiu galios ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pripažinti netekusiu galios Bausmių vykdymo minėto straipsnio 2 punktą. Prašome pritarti Peticijų komisijos sprendimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti niekas nenori. Ar galime bendru sutarimu atmesti peticiją? (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame dėl Peticijų komisijos sprendimo dėl D. Bučo peticijos. Kas pritaria komisijos nuomonei, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Vyksta balsavimas.
Už balsavo 51, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimui pritarta.
11.58 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Marytės Adomavičienės ir Viktoro Adomavičiaus peticijos“ priėmimas
Prašau, Vilija, pristatyti M. Adomavičienės peticiją.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Šių metų rugsėjo 14 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo M. Adomavičienės ir jos sutuoktinio peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą papildyti ar pakeisti tiesės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą į žemę taip, kad piliečiams, kuriems dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į žemę, būtų numatyta teisė į užskaitą išsiperkant laisvą valstybinę žemę, taip pat kad valstybės siūloma kompensacija už negrąžinamą žemę, ypač kai ji yra vertingose vietovėse, būtų perskaičiuota rinkos verte.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Žemės ūkio ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtinus galimybę atkurti nuosavybės teises į įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus šia nuostata pasinaudotų tik trys piliečiai. Be to, įtvirtinus šią nuostatą būtų pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir teisinio reguliavimo stabilumo principai. Todėl prašome pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti atmesti? Galime. Ačiū.
12.00 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 6 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 72 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4602 (pateikimas)
Svarstome Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 72 straipsniu įstatymo projektą. Pranešėjas – V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, jis formaliai sprendžia klausimą, kad Europos Sąjungos paramą administruojanti agentūra, kalbant apie su jaunimu susijusius reikalus, atsirastų įstatyme, nes nuo 1999 metų veikianti agentūra iki šiol vykdytas paramas ir kofinansavimą gauna tiktai ministro įsakymu. To neužtenka. Turi būti teisinis pagrindas, turi būti numatyta įstatyme. Jeigu mes to dalyko nenumatysime, bet kokiu atveju kofinansavimas negalės būti skiriamas, tada ateina klausimas dėl jau šiais metais skirtų 2,5 mln. eurų grąžinimo ir iš to išplaukiančios visos kitos procedūros.
Priminsiu, kadangi kolegos jau šiandien ryte sakė, kad kuriama nauja agentūra, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra veikia nuo 1999 metų, o su ministerija sėkmingai dirba ir paramą administruoja nuo 2001 metų. Šitas klausimas dėl nenumatymo įstatyme yra paminėtas ir Valstybės kontrolės, kad šitas klausimas turi būti išsprendžiamas. Juolab kad kitos agentūros yra numatytos tam tikruose įstatymuose.
Pabrėšiu, kad Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros veiklą Europos Komisija visada vertino labai puikiai, kaip tinkamai administruojančią. Visų programų ir konkursų, kurie veikė būtent per šią programą ir per šią agentūrą, įgyvendinimo tikslai ir visi kiti dalykai buvo įgyvendinti, pasiekta aukštų tikslų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jaunimas paprastai yra maištingi asmenys. Jie vertina nepriklausomybę. Jeigu jaunimo organizacijos gaus finansinę paramą iš Vyriausybės, jos gali tapti Vyriausybės tarnaitėmis. Suprantate? Kaip jūs į tai atsakytumėte? Ačiū.
V. FIODOROVAS (DPF). Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrą administruoja Europos Sąjunga, taip pat (galiu šiurkščiai pasakyti) tarptautinio bendradarbiavimo projektus. Vyriausybė prisideda kofinansuodama tik labai maža dalimi, kad šita programa būtų administruojama. Tai yra vykdoma jau nuo 2001 metų. Jaunimas netapo priklausomas nuo Vyriausybės.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, ar jūs nematote problemos, kad iš visų jaunimo organizacijų įstatymu išskiriama viena ir jai suteikiama teisė gauti valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų? Ar tai nėra protekcionizmas ir ar nėra kitų jaunimo organizacijų ignoravimas?
V. FIODOROVAS (DPF). Čia nėra jaunimo organizacija. Čia yra agentūra, administruojanti paramą. Jaunimo politikos pagrindų įstatyme nėra paminėta vien tiktai Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, kaip vykdanti arba kurianti jaunimo politiką. Atsiranda dar viena agentūra prie jau veikiančio Jaunimo reikalų departamento, prie jaunimo reikalų koordinatoriaus. Tai nėra jaunimo organizacija. Jaunimo organizacijos kreipiasi į Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrą su paraiškomis, kad galėtų būti finansuojamos jų veiklos. Tiesiog. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Už norėtų kalbėti V. Skarbalius.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkoju pirmininkui. Iš tikrųjų džiaugiuosi pateiktu projektu ir visus kviečiu palaikyti, nes iš tikrųjų atsiras aiškus teisinis reglamentavimas, kaip ta parama turėtų būti reglamentuojama. Kviečiu visus palaikyti už.
PIRMININKAS. Prieš norėtų kalbėti J. Razma, bet aš jo nematau. Gerai.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Už balsavo 40, prieš – 1, susilaikė 21. Po pateikimo Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 72 straipsniu įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Jaunimo sporto reikalų komisija. Siūloma svarstyti lapkričio 3 dieną. Dėkui. Specialiai S. Bucevičiui – 2016 m. lapkričio 3 dieną.
12.05 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4498 (pateikimas)
Svarstome Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimo stadija. Pranešėjas – A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju pirmininkui. Teikiu šį įstatymą, nes šių metų birželio 30 dieną mes priėmėme Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymą. Šis įstatymas negali veikti nepatikslinus Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo, kuriame numatomos tos pačios sąlygos, kurios buvo numatytos ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitime.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Ar kaip lydimasis projektas nebuvo teikiamas kartu su jūsų minėtu Pelno mokesčio įstatymu per neapsižiūrėjimą?
A. NESTECKIS (LSDPF). Taip. Ministerija, teikdama Pelno mokesčio įstatymą, nepateikė, todėl čia yra Biudžeto ir finansų komiteto parengtas įstatymo projektas, jis yra Pelno mokesčio įstatymo pataisų lydimasis.
PIRMININKAS. Reikia padėkoti akyliems Biudžeto ir finansų komiteto nariams, kurie pamatė spragą.
Gerbiami kolegos, J. Razma norėtų pritarti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje)
Girdžiu vieną balsą – balsuojame. (Balsai salėje) Todėl balsuojame. Kas pritariate Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už.
Už balsavo 54, prieš nėra, susilaikė 2. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną.
12.08 val.
Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 1, 2, 3, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4374 (pateikimas)
Svarstome 2-9 klausimą – Architektų rūmų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Pranešėjas – A. Salamakinas. Pateikimo stadija.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas teikia Architektų rūmų įstatymo septynių straipsnių pateikimo projektą. Įstatymo esmė yra ta, kad siūloma, kad architektų dalyvavimas Architektų rūmų veikloje turėtų būti privalomas. Šiuo metu Lietuvoje notarai, antstoliai, advokatai, stomatologai, vykdydami savo veiklą, turi priklausyti asociacijai, o architektų dalyvavimas yra laisvas. Todėl šiuo metu iš daugiau kaip 900 architektų tiktai 10 % priklauso Architektų rūmams.
Kodėl tai reikalinga? Aš manau, kad architektų darbas yra ne ką atsakingesnis nei antstolių, advokatų ir visų kitų. Komitetas mano, kad tiktai savivalda, jų pačių kontrolė, savikontrolė yra efektyviausias valdymas. Tai tiek.
PIRMININKAS. Taip. Yra norinčių klausti. V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Algimantai, pasakykite, jeigu dabar architektai dalyvaus tų rūmų veikloje, galbūt tada… Kas?.. Pavyzdžiui, dabar mes matome, kad paveldo pastatai taip, kaip Kaune, o jų labai daug turime, architektūros paveldas, Europos architektūros paveldas, stovi ir griūva. Tai ar dėl to, kad architektai priklausys sąjungai, kaip nors pajudės tų paveldo pastatų apsauga, didesnė bus? Ką mes darysime? Na, kas bus geriau, jei jie visi sustos į tuos rūmus? Ačiū.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Tai kas bus geriau? Mes, ypač Aplinkos apsaugos komitetas, susiduriame su kokia problema? Sakysime, Palanga. Architektas suprojektuoja vieną butą 1,5 ar 2 tūkst. kvadratų su viena automobilių stovėjimo aikštele, paskui tas butas virsta 10 ar 20 butų. Architektas už šitą projektą neturi jokios atsakomybės. Savivalda, sakysime, Architektų rūmai… Jei tas architektas privalėtų dalyvauti rūmų veikloje, jis turėtų atsakyti. Arba, sakysime, pastarasis atvejis, paskelbtas viename portale, kai Vilniaus meras ponas R. Šimašius pareiškė, kad jis atims licenciją vienam architektui, kuris kažkokią velniavą pridirbo Vilniuje. Jis neturi teisės atimti licencijos. Na, jis gal įsivaizduoja, kad gali tai padaryti. Bet Architektų rūmai štai tokiam architektui, kai jau bus privalomas dalyvavimas rūmų darbe… kaip ir antstoliai, kaip ir advokatai, jis turės tam tikrą atsakomybę. Aš nesakau, kad jie pagal savo įstatus atiminės vienas kitam licencijas, bet bent jau bus savivalda. Šiandien, kad ir kokius įstatymus priimi, kad ir ką darai, – vis tiek negalime sukontroliuoti tų 90 % architektų, kurie išvis nedalyvauja rūmų darbe. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Algimantai, prašau pasakyti, šiaip ar taip, jūs dabar tiktai vieną problemą… kaip jūs dabar paminėjote Palangos atvejį. Mes turime per Lietuvą dar didesnių pavyzdžių. Bet juk vieno architekto nepakanka, jo idėja yra vienokia ar kitokia, geresnė arba blogesnė, šiuo atveju, kaip jūs sakote, blogesnė, į blogesnę pusę, bet yra derinimo procedūros, taigi turi surinkti parašus, kokia vizija, ar atitinka bendrąjį planą ir t. t.
Tuokart aš paklausiu kitaip. Ar asociacijos nariui, jeigu mano… arba kitaip padarė kokį nors blogą architektūrinį veiksmą, jie galės ir turės teisę naikinti licenciją? Nes, priešingu atveju, turime kitu įstatymo projektu užkardinti, ir, matyt, tas Architektų rūmų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas nekalba vien tiktai apie licencijos atėmimą ir paėmimą. Matyt, daugiau atliepia. Tai galbūt jūs pasakykite dar kelis motyvus, kas iš tikrųjų laukia tų architektų, kurie yra, na, pavadinkime taip, ne visai dalyviai šitos srities.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Šiuo metu pagal įstatymus Architektų rūmai išduoda licencijas architektams. Manau, pagal savo įstatus jie turėtų numatyti ir tarnybinės etikos reikalavimus, ir visus kitus, tai yra analogas su, sakysime, advokatais, antstoliais, stomatologais ir visais kitais, jie turėtų savo įstatuose numatyti ir drausmines priemones, kurios būtų taikomos architektui iki licencijos atėmimo. Aišku, gali būti teisminių dalykų, visa kita, bet kontrolė reikalinga. Šiuo metu architektai yra mūsų ateitis, po šimto metų mūsų anūkai matys, ką mes dabar suprojektavome. Savikontrolės nebuvimas tikrai duoda neigiamus rezultatus.
PIRMININKAS. P. Narkevičius nori paklausti.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, manau, kad labai laiku ir seniai lauktas jūsų pateiktas įstatymo projektas, nes vis labiau akivaizdu, kad nuo architektų priimamų sprendimų priklauso šalies aplinkos kokybės, statybos teisėtumas, skirtingų visuomenės interesų suderinimas ir kad padėtis (…) jau yra kone kritinė. Mano klausimas būtų toks. Architektų rūmams įstatymu perduotas architektų testavimas…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip.
P. NARKEVIČIUS (DPF). …tarp jų atestatų galiojimo sustabdymas ir panaikinimas, yra valstybinė viešojo administravimo funkcija, kuriai įgyvendinti būtinas ją vykdančios institucijos veikimo užtikrinimas. Profesinės savivaldos sistema yra pagrįsta visuotiniu reglamentuojamos profesijos atstovų dalyvavimu, tačiau šiuo metu savanoriškais pagrindais joje dalyvauja tiktai 10 % atestuotų architektų. Ar jums neatrodo, kad, nesant visuotinio dalyvavimo, minėtų valstybei svarbių funkcijų įgyvendinimas negali būti nei demokratiškas, nei efektyvus ir ar tai pažeidžia valstybės interesus ir pačius teisinės valstybės principus? Ačiū.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas pirmininke, išties jūs teisus. Mes atidavėme Architektų rūmams atestavimą ir, kaip sako kolegė Aurelija, pinigų šitai funkcijai nedavėme. Taip, Aurelija? (Balsai salėje) Tai tas visuotinis dalyvavimas gal išspręstų ir finansavimą.
Dabar dėl pinigų. Turbūt daug kam klausimas, kiek reikės mokėti nario mokesčio. Nario mokestį nustato jų visuotinis susirinkimas ar suvažiavimas ir jie nuspręs, koks turi būti tas mokestis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, kaip liberalas, turiu labai svarbų klausimą, mano supratimu. Tokių Architektų rūmų galių išplėtimas, kurį iš principo numato šitas įstatymas, kaip ir kiti prieš tai minėti jūsų įstatymai, Stomatologijos ir visi kiti, davė gerų dalykų, bet davė ir blogų dalykų. Mes atsimename, kiek pagal Stomatologijos rūmų įstatymą konfliktų atsirado, ir aš manau, kad neabejotinai atsiras pagal Architektų rūmų, ir daugeliu atvejų… Ar gali Architektų rūmai būti naudojami, pavyzdžiui, konkurencinei kovai tarp architektų? Nes architektai, šiaip ar taip, yra rinkos dalyviai ir jie turi būti valdomi pagal kokius nors dėsnius. Tas, kas blogai daro, jei jis, kaip jūs sakote, blogai suplanavo, numatė, išbraižė, tai turėtų atsakyti. Tai ar rūmai negali piktnaudžiauti tuo ir dengti, kitaip sakant, savus, o tie, kurie nelabai palankūs, nėra rūmų nariai, tuos tiesiog skriausti?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne. Gerbiamas profesoriau, aš nemanau, visuomet tikiu, kad jų valdymo struktūra renkama demokratiškai. Šiuo metu išrinkta nauja Architektų rūmų vadovė, tikrai labai energinga moteris, jinai pasiryžusi tęsti tą darbą. Suvažiavime jie spręs, bet lįsti į jų konkurencinę kovą… Manyčiau, kad to neturėtų būti, nes visuotinis dalyvavimas visuomet iškels į paviršių, kad, sakysime, rūmų vadovybė kažką proteguoja. Ten gi protingi žmonės ir jie išspręs savo problemas, ypač konkurencinėje kovoje.
PIRMININKAS. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, pirmininke, jūs žinote, kad aš buvau gana skeptiškai nusiteikusi pradžioje dėl šitų rūmų komitete. Jums pavyko mane įtikinti argumentuojant, kad iš tikro kontrolės mechanizmo kaip tokio, galinčio sukontroliuoti, ar architektas tikrai atitinka etikos principus, ar jis tikrai tai, ką deklaruoja, tai ir daro realiai, iš esmės to sutikrinti dabar yra neįmanoma, nes tą turi padaryti Architektų rūmai, o jeigu žmogus yra ne Architektų rūmų narys, tai faktiškai Architektų rūmų net nepasiekia jo darbai ir jo projektai. Visa tai nugula kažkur valdininkų stalčiuose.
Tai ar jūs galite dar kartą patikinti, kad, priėmus šitą Architektų rūmų įstatymą, tikrai galų gale pradės veikti architektų savikontrolės mechanizmas ir kad mes tokių analogiškų atvejų, kai projektuojamas vienas butas, o pasidaro 300 butų, nebeturėsime. Ar jūs tuo tikite?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, kolege. Na, jūs žinote, kad pirmiausia šitą projektą mes dar iki pateikimo apsvarstėme Aplinkos apsaugos komitete. Viename etape buvo skeptiškai žiūrima, po to palankiau, po to dar palankiau. 7 straipsnis sako, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d., – tai štai kiek mes komitete sugaišome laiko, kad tikrai gautume bendrą sutarimą. Aš neabejoju, kad šito įstatymo priėmimas tikrai pagerins architektūros problemų sprendimą Lietuvoje.
PIRMININKAS. Klausia Z. Žvikienė. (Balsai salėje)
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Zita!
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Labai ačiū. Gerbiamas pranešėjau, aš suprantu valdymą savivaldos pagrindais, sakykime, Architektų rūmų, kad jie tokie atsirastų. Bet jeigu aš teisingai suprantu, jiems yra pavesta atlikti kai kurias valstybės funkcijas, taip? Sakykite, ar kur nors yra numatytas šitų rūmų veiklos kontrolės mechanizmas, jeigu architektai atlieka valstybės funkcijas?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Įstatymo leidėjas Seimas šiuo metu įstatymu jam suteikia teisę atestuoti architektus. Visa kita atsiras jų įstatuose, t. y. ir tarnybinės etikos klausimai, ir jų savikontrolės klausimai. Architektų rūmų veikla, sakysim, minima ir Statytos įstatyme, ir kituose. Mums nėra didelio noro kaip nors reglamentuoti įstatyme, kaip jie ką turi daryti. Manau, kad jie, kaip ir kiti, savo įstatuose numatys savikontrolės mechanizmus.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Nori kalbėti už šį įstatymą A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, pasikartosiu – tikrai buvau labai skeptiškai nusiteikusi šio įstatymo atžvilgiu, bet pasakysiu kelis argumentus, kurie mane įtikino, kodėl turėčiau balsuoti už ir kodėl agituoju balsuoti jus už. Visų pirma, Architektų rūmams vadovauja žmogus, baigęs ne tik architektūrą, bet ir teisę. Tai yra teisės magistrė, kuri dabar jau doktorantūroje baigia apginti daktaro vardą, ji iš esmės mato labai aiškias problemas ir labai aiškiai mato, kaip galima išspręsti ir reglamentuoti tai, ko mes kitais įstatymais nesugebame reglamentuoti – kad nebūtų architektų savivalės, kad nebūtų apgaudinėjimo, galų gale, kad elementariai nebūtų žaidžiama projektavimo kainomis. Kaip žinome, kartais už tą patį kokį nors paprastą projektą net ir per viešuosius pirkimus yra imamos labai didelės sumos. Iš tikrųjų pabendravus su Architektų rūmų pirmininke, prezidente, pasidarė akivaizdu, kad jinai žino, kaip tai reglamentuoti ir sutvarkyti jau iš teisinės pusės.
Antras dalykas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė L. Nalivaikienė komitete mus patikino, kad nuo naujųjų metų… Kaip žinote yra tokia „Infostatyba“ ir dabar projektų derinimai vyksta elektroninėje erdvėje. Į „Infostatybą“ nebus galima įdėti projektų tų architektų, kurie nepriklauso Architektų rūmams, vadinasi, bus dviguba kontrolė, lygiai taip pat kontroliuos ir Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Studentai arba tie, kurie net neturi atestatų, nebegalės projektuoti, apsimetinėti, prisistatinėti svetimais vardais, nes juos tikrins tiek Architektų rūmai, tiek Statybos priežiūros inspekcija per „Infostatybą“. Manau, mes turime būtinai pabandyti šitą mechanizmą ir man kažkodėl atrodo, kad tikrai čia yra viltis ir galimybė galų gale reglamentuoti ir imti geriau kontroliuoti dalį mano, deja, kolegų, dirbančių ne visada sąžiningai. Kviečiu balsuoti už. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Už – 48, prieš – 2, susilaikė 9.
Architektų rūmų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Siūloma skirti pagrindinį Aplinkos apsaugos komitetą, siūloma svarstyti naujajam Seimui. Ne, rodo… Per šoninį mikrofoną – A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, komiteto vardu aš prašau taikyti skubos tvarką, svarstyti šioje sesijoje ir vietoj 2016 m. sausio 1 d., kuri dabar įrašyta, kad bent jau įsigaliojimas būtų 2017 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Jūs pataisysite komitete. Matau, kad čia data jau įrašyta – spalio 18 diena. Tai tinka visiems. Ar galime skubiai pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Pritariame.
S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Noriu jūsų ir kolegų paprašyti, kad šį įstatymą taip pat galėtų svarstyti ir Kaimo reikalų komitetas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Architektai projektuoja ir kaimo pastatus, aš suprantu. (Balsai salėje) S. Bucevičius visada yra originalus savo siūlymais. Mes sutinkame. (Balsai salėje)
Gerai. Gerbiamieji kolegos, teks minutėlę palaukti, turi atvykti viceministras ir pateikti…
Gerbiamasis Kęstuti Glaveckai, mes tarnaujame Lietuvai, Lietuvos žmonėms. Ramiai, atsipalaiduokite.
Svarstysime Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą. Tai rimtas įstatymo projektas. Noriu pasitikslinti, ar parlamentas pritaria, kad Kaimo reikalų komitetas svarstytų Architektūros įstatymą? (Balsai salėje) Balsuojame tada. Balsuojame už S. Bucevičiaus siūlymą, kad Kaimo reikalų komitetas irgi svarstytų Architektų rūmų įstatymą. Vyksta balsavimas. (Balsai salėje) Kad po to… (Balsai salėje) Balsuojame, kad Kaimo reikalų komitetas svarstytų Architektų rūmų įstatymą. Tai labai svarbu.
Deja, šį kartą Kaimo reikalų komitetą atleidžiame nuo šitos prievolės.
Už – 21, prieš – 7, susilaikė 26. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, viskas, baigiame šitą klausimą.
Laukiame atvykstant viceministro ir svarstysime Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą. (Balsai salėje)
Susikaupkite! Noriu paklausti, gal yra Seimo narių pareiškimų? Leisiu anksčiau perskaityti.
Ministras pranešė, kad bus po 3 minučių. Viceministras. Siūlau palaukti. (Balsai salėje) Atvyksta ir ministras, kuris pristatys ir šitą įstatymą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, atvyko viceministras, tuoj jis atsikvėps. Atvyko ir antras viceministras. Dirbame toliau.
12.32 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4723 (pateikimas)
Svarstysime darbotvarkės 1-21 klausimą – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą. Pranešėjas – G. Klimavičius. Pateikimo stadija.
G. KLIMAVIČIUS. Labai atsiprašome už pavėlavimą. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą.
Projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą, vykdant XVI Vyriausybės 2012–2016 metų programos priemones ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatą, kad darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat įstatymo projektą rengti paskatino dabartinės darbo apmokėjimo sistemos trūkumai.
Jeigu kalbėtume trumpai apie trūkumus, tai būtų išbalansuota darbo apmokėjimo sistema, susidariusios didelės disproporcijos tarp atskirų sričių biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientų dydžių, didėjant minimaliai mėnesinei algai, darbuotojų tarnybinis atlyginimas susilygino su nekvalifikuotų darbuotojų tarnybiniu atlyginimu, atskirų sričių apmokėjimo sąlygas reglamentuoja ministrų įsakymai.
Projektu siūloma darbuotojų pareigybes, atsižvelgiant į tai, kokio lygio išsilavinimas reikalingas konkrečioms pareigoms užimti, suskirstyti į keturis lygius. Darbo užmokestį sudarys pareiginė alga, tai bus pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis, priemoka iki 30 % už papildomą darbą, užmokestis už darbą švenčių dienomis, nakties, viršvalandžių darbą, budėjimą ir premijos. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas galės būti didinamas iki 65 %, papildomai įvertinus aukščiausiojo profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionalinį ir tarptautinį prestižą. Pareiginės algos kintamoji dalis priklausys nuo praėjusiųjų metų pasiektų rezultatų, vertinant pagal vadovų ir darbuotojų iš anksto nustatytas metines užduotis, ir negalės viršyti 50 % pastoviosios dalies.
Numatytas galimas darbo užmokesčio sumažėjimo kompensavimas, jeigu toks būtų, tai išlyga, kad įsigaliojus įstatymui ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. bus mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo jiems nustatytas darbo užmokestis. Numatoma įstatymo įsigaliojimo data – 2017 m. sausio 1 d. Priėmus įstatymą, darbo užmokestis padidės pirmiausia tiems biudžetinių įstaigų kvalifikuotiems darbuotojams, kurie šiuo metu uždirba minimalią mėnesinę algą. Ačiū. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia J. Razma. Gerbiamasis Jurgi, jūs galite klausti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kokie kriterijai buvo išnagrinėti ir įvertinti nustatant atlyginimų hierarchiją? Dabar esanti atlyginimų sistema, darbo svarba vertinama ar specialistų situacija rinkoje, emigracijos požymiai, ar dar kas nors? Kaip čia viską dabar surikiavote ir kaip atrodo ta hierarchija? Šiek tiek pavardinkite, kurios srities įstaigų darbuotojai vertinami aukščiausiai.
G. KLIMAVIČIUS. Labai ačiū. Matyt, tai esminis klausimas. Iš tikrųjų vertinami visi kriterijai, kuriuos išvardinote. Vienas dalykas, vadovams – tai įstaigos dydis ir, kaip pasakyti, vienas iš tų kriterijų yra išsilavinimas, ką jau minėjau, kokį išsilavinimą turi žmogus ir kokią darbinę patirtį. Kitas dalykas, atlyginimas priklausys ir nuo nustatytų metinių veiklos rezultatų, kurie bus vertinami. Nuo to priklausys kintamoji dalis. Šita yra pagrindinė. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, aiškinamajame rašte aš pasigendu išsamesnės informacijos tokio svarbaus įstatymo, kurio mes taip ilgai laukėme, kad pagaliau biudžetinis sektorius, aš suprantu, ir viešąsias įstaigas palies, būtų sutvarkytas ir būtų aiškumas dėl darbo užmokesčio. Kiek darbuotojų tai palies? Aiškinamajame rašte parašyta, kokie maždaug dabar atlyginimai. O kokie bus? Ar jie padidės? Suprantu, kai kam ir sumažės. Kiek yra tokių žmonių, kuriems padidės, kiek padidės ir kiek sumažės? Kodėl įsigaliojimas netaikomas tiems, kurių atlyginimai mažiausi, t. y. kultūros, socialiniai darbuotojai, sveikatos? Čia aš iš aiškinamojo rašto skaitau. Ir galų gale kaip jūs pakomentuosite Teisės departamento pastabą, kad siūlomas teisinis reguliavimas vertinamas kaip nelogiškas ir nepagrįstas? Ačiū.
G. KLIMAVIČIUS. Ačiū už platų ir sudėtingą klausimą. Jeigu kalbėtume apie skaičių, 100 tūkst. Jūs žinote, kad iš šito įstatymo išbraukti ribojimai švietimo darbuotojų, nes tai atskira dalis, kurią sudaro apie 70–80 tūkst. darbuotojų. Iš tikrųjų įstatymas palies 100 tūkst. darbuotojų. Dabar yra išlyga, ką kalbėjo, atlyginimai tikrai nemažės, apatinės grindys yra pakeliamos (…) 4 %, tai iš tikrųjų atlyginimai tik didės. Ir koks dar klausimas buvo? (Balsai salėje) Iš tikrųjų įstatymas įsigalios nuo sausio 1 dienos ir tikrai visiems vienu metu.
PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aišku, seniai reikėjo tokio įstatymo, seniai reikia sutvarkyti, bet aš dabar galiu pacituoti jūsų įstatymo 15 straipsnį. Jūs rašote, kad Vyriausybė, tada Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. O kur Teisingumo ministerija? Juk visa Vidaus reikalų ministerijos sistema, kur yra statutiniai, bet jie dirba taip pat pagal 511-ą. Tai, pavyzdžiui, tada Kalėjimų departamento gydytojai, socialiniai darbuotojai. Jie kaip? Taip ir liks? O jų atlyginimai kokie? Irgi vieni iš mažiausių. Ar jums neatrodo, kad reikėtų dar į tą 15 straipsnį įrašyti Teisingumo ministeriją ir ten dirbančius Teisingumo ministerijos įstaigų darbuotojus?
G. KLIMAVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų išimtys yra padarytos tik kelioms grupėms, kam įstatymas netaikomas. Visiems, kuriems anksčiau 5.11 taikomas, tai lygiai tas pats samdomiems darbuotojams, kurie iš biudžeto gauna, jiems bus taikomas. Atskirų išimčių čia nebuvo daroma.
Tik buvo pedagogams, treneriams, diplomatinių atstovybių darbuotojams. Tik šitiems nebus taikoma, o kitiems bus taikomas šis įstatymas. (Balsai salėje) Kad jiems galioja šis įstatymas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom nediskutuoti, bus proga. D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, jūs projekte rašote, kad įsigaliojimo data būtų 2017 m. sausio 1 d. Likę yra trys mėnesiai. Kiek ir kokius įstatymų lydimuosius aktus, jei būtų priimtas šis įstatymas, reikėtų pakeisti? Galėtumėte detaliau paaiškinti?
G. KLIMAVIČIUS. Daug nereikėtų, bet atskiroms ministerijoms Vyriausybės yra duotas nurodymas, kad jie turėtų parengti ir suskaičiuoti, ką reikėtų keisti būtent jų srityje. Kol kas tokios informacijos dabar neturiu, bet yra realūs terminai, kurie suderinti su visomis ministerijomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Norėjau jūsų pasiklausti. Vis dėlto, suplokštinus biudžetininkų darbo užmokestį, dalį to lygio jie gaudavo kaip įvairias priemokas, priedus. Kokia pagal dabartinį įstatymą bus riba tų įmokų, priedų, vadinamoji kintamoji dalis, nes dabar neretai siekdavo šimtą procentų, jei neklystu?
G. KLIMAVIČIUS. Jei labai konkrečiai atsakyčiau, kintamoji dalis negalės viršyti 65 % pastoviosios dalies. Čia būtų lubos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra. Motyvai už, prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame, ar pritariame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektui.
Už balsavo 44, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Audito, Biudžeto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 3 dieną. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar neprieštaraujate? Neprieštaraujame. Gerai. Ačiū.
12.43 val.
Valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. I-675 19, 22 ir 29 straipsnių pakeitimo ir 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4576 (pateikimas)
Svarstome Valstybinių šalpos išmokų įstatymo trijų straipsnių pakeitimo ir 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIP-4576. Pateikimo stadija. Pranešėjas – G. Klimavičius.
G. KLIMAVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad neįgaliesiems, kurie dėl savo sveikatos būklės negali patys gauti jiems priklausančios slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos ir įgalioti šias išmokas gauti kitą asmenį, būtų užtikrintas specialiųjų poreikių tenkinimas finansinės pagalbos priemonėmis. Jeigu labai trumpai įvardintume problemą, kai kurie asmenys, kuriems nustatytas specialus nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis, negali patys… gauti jiems priklausančią išmoką, t. y. dėl savo sveikatos būklės negali patys atsiimti šios išmokos ar teisės aktų nustatyta tvarka įgalioti atsiimti kitą asmenį, todėl siūloma tokiems asmenims paskirtas tikslines kompensacijas, jeigu jiems priskirti globėjai ar rūpintojai, mokėti asmenims, kurie kreipėsi į teismą dėl neįgalaus asmens pripažinimo jo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba globos (rūpybos) nustatymo, jeigu į teismą kreipėsi prokuroras arba globos ir rūpybos institucija, tikslinę kompensaciją mokėti veiksniam ne socialinės rizikos pilnamečiui asmeniui, kuris kreipėsi į prokurorą ar globos (rūpybos) instituciją dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir atitinka bent vieną iš nurodytų sąlygų, t. y. deklaravęs gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu, yra slaugomo asmens artimas giminaitis, asmuo neįregistravęs santuokos su slaugomu asmeniu, tačiau tvarkantis su juo bendrą ūkį. Tikslinę kompensaciją kitam asmeniui siūloma mokėti tol, kol įsigalioja teismo sprendimas. Prašytume pritarti projektui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Viceministre, jūsų klausti nori trys Seimo nariai. K. Miškinienė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, turinys geras, bet ar jūs supainiojote įstatymą, kuriam registruojate pataisas? Taigi jau priimtas socialinio modelio vienas iš įstatymų, kuris vadinamas Tikslinių kompensacijų, o jūs registruojate pataisas, pasiūlymus dėl seno įstatymo, kuris nuo sausio 1 dienos jau nebegalios. Tai kaip čia dabar yra? Painiava tokia. Teisės departamentas apie tai rašė. Ar jūs susipažinę ir ką siūlote daryti tokioje situacijoje?
G. KLIMAVIČIUS. Ačiū už gerą klausimą. Matyti, kad skaitote įstatymus ir tikrai yra kolizija. Tikiuosi, kad komitete būtent tai bus perkelta į tą naują įstatymą, kad jie neitų lygiagrečiai, nebūtų dviejų skirtingų objektų, o tuo pačiu metu įsigaliotų. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš taip suprantu, kad čia tik tam laikotarpiui, kol vyksta teisminiai procesai, kol nustatomas neįgalumas, kad nebūtų to tarpo, kad turėtų žmonės iš ko gyventi. Aš taip supratau, ar ne?
G. KLIMAVIČIUS. Esmė yra tokia. Kol trunka teismo procesas, nes patirtis rodo, kad tie žmonės ten praranda laiką ir negauna piniginių lėšų, kurių reikia būtent už tas paslaugas. Čia problemos sprendimas būtų toks. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas viceministre. Kiek mes tokių žmonių turėsime? Aš Socialinių reikalų ministerijai lygiai tokį klausimą rašiau, klausiau, nes atėjo asmuo, negaunantis tikslinės kompensacijos, nors teisminis procesas įvykęs. O jūs davėte atsakymą. Tai nežinau, kaip čia dabar suprasti, ar įsakymas galioja, ar negalioja? Kaip gerbiama K. Miškinienė sakė.
G. KLIMAVIČIUS. Taip, yra įrašyta. Jeigu kalbėtume apie asmenis, labai sunku prognozuoti, bet tikrai ne tūkstančiai bus. Tai yra vienetai, bet jie yra ganėtinai skaudūs, nes liečia asmenis, kuriems operatyviausiai ir greičiausiai reikia būtent tų piniginių lėšų.
O kitą, man atrodo, komitete klausimą išspręsime – dėl viso šito įstatymo įsigaliojimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Balsuojame.
Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad pagrindinis komitetas išsiaiškins ir nuspręs, ką daryti su šituo įstatymu.
Už balsavo 52, prieš nėra, susilaikė 1. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 19, 22 ir 29 straipsnių pakeitimo ir 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Pabandysime.
12.49 val.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 1, 2 ir 8 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-4735 (pateikimas)
Svarstome Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą Nr. XIIP-4735. Pateikimo stadija. Pranešėjas – A. Šešelgis.
A. ŠEŠELGIS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, įstatymo projekto tikslas – atlikti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus siekiant užtikrinti tinkamą įstatymo nuostatų suderinamumą su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 29.
Įstatymo projektu siūloma papildyti įstatymą priedu nurodant, kad įstatymu įgyvendinama direktyva; antra, patikslinti įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatytą smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens sąvoką. Tikslinama ši sąvoka, pirma, nustatant, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu laikomas dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys, kuris patyrė žalą dėl to asmens mirties; antra, nustatant, kad smurtautojas nelaikomas smurtą patyrusiu asmeniu ir negali gauti specializuotos kompleksinės pagalbos.
Įstatymas pildomas nauja 2 straipsnio 2 dalimi, kurioje apibrėžiamas dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos narys. Įstatymo projekto 3 straipsniu įtvirtinama nuostata, kad dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą atsižvelgiant į jų poreikius ir žalos, patirtos dėl nusikalstamos veikos prieš auką, dydį. Priėmus įstatymą dėl smurto artimoje aplinkoje mirusio asmens šeimos nariams bus sudarytos galimybės gauti nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą. Taip pat bus aiškiau reglamentuotas pagalbos nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims teikimas, kuris pagerins teikiamų paslaugų kokybę.
Prašome teikiamam įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas. Gerbiamoji Irena, jūs galėtumėte pasitraukti? Ačiū.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Pirmiausia leiskite jūsų vardu pasveikinti visus socialinius darbuotojus, taip pat ir jus, su jūsų diena šiandien.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Kita vertus, sakykite, specializuotos pagalbos centrai specializuotą kompleksinę pagalbą teikia visą parą. Bet čia nepasakyta, kiek laiko iš viso gali trukti specializuota pagalba pagal poreikį.
A. ŠEŠELGIS. Specializuota pagalba atskirais atvejais yra skirtinga. Jeigu mes pažiūrėsime į statistiką, tai vien tik per 2016 metų pirmą pusmetį buvo užregistruota beveik 9 tūkst. smurto artimoje aplinkoje atvejų, o pagalba buvo teikta 5 tūkst. 148 asmenims. Ne visiems yra teikiama. Priklausomai nuo patirto smurto yra sudaromas pagalbos planas ir jis yra vykdomas. Jis gali būti vienkartinis, gali tęstis savaitę, gali tęstis mėnesį. Jeigu prieinama iki teismų, ta pagalba yra teikiama tol, kol tie klausimai bus išspręsti. Todėl nustatyti atskiro atvejo tam tikrą pagalbos trukmę ir pačios pagalbos elementus faktiškai nėra tikslinga, nes tai padiktuoja gyvenimas.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, man nelabai suvokiama nemokama pagalba. Kaip jūs tą suvokiate? Aš, kaip medikė, nelabai suvokiu. Pavyzdžiui, smurtavimo metu sudaužomas vaikas, praguli specializuotame skyriuje pusę metų ir paskui išeinant tėvas dar atsiima pinigus už invalidumą. Kaip jūs suprantate tą nemokamą gydymą? Juk labai ilga reabilitacija, trunkanti metų metus. Ar čia įeina sąvoka „reabilitacija“?
A. ŠEŠELGIS. Ne. Pagal įstatymą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui pagalbą teikia specializuoti pagalbos centrai, kurie yra finansuojami iš biudžeto ir konkurso būdu jiems yra skiriami metams pinigai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ta pagalba, apie kurią jūs šnekate, medicininė ar kita pagalba, kuri suteikiama kitose įstaigose, į tą kainą neįskaičiuojama, o pagalbą specializuoti pagalbos centrai, specialistai teikia nemokamai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už, prieš. Nėra. Balsuojame. Pirmiausia reikia balsuoti, ar pritariame po pateikimo. Po to svarstysime toliau prašymus. Balsuojame, vyksta balsavimas, ko gero, paskutinis rytiniame posėdyje. (Balsai salėje) Rytiniame posėdyje.
Už balsavo 56, prieš nėra, susilaikė 1. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo priedu įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti spalio 12 dieną, nes Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti ypatingos skubos tvarkai? Galime. Pritariame ypatingos skubos tvarkai ir svarstome spalio 12 dieną.
E. Zingeris turbūt įkišo kortelę kita puse ir nepasižymėjo. Jūs dalyvavote posėdyje, į protokolą įrašome.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Galima be humoro? Galima humoro dozę sumažinti? Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Bet teisinga. Gerbiamieji kolegos, mes baigėme rytinį posėdį. Skelbiu pertrauką iki 15 valandos. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.