2019-06-25

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR.  I-1562 2, 7, 8, 13, 20 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI

NR. XIIIP-3083 (2)

 

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

 

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1.

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

1.      Projekte yra spraga, susijusi su pacientų ir/ar kitų asmenų, turinčių teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą, reiškiamais reikalavimais baudžiamajame procese. Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. yra numatyta teisė baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Tokiu atveju ginčas į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją nepatenka, o teismo nustatyta žala paciento sveikatai nėra atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos.

2.      Teismų praktika patvirtina, kad medicinos darbuotojams baudžiamosios bylos yra keliamos ir už neatsargius veiksmus, o tokiose bylose priteisiamos atlygintinos žalos sumos yra labai didelės. Pvz.: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-511/2019 konstatavo, kad  gydytojas urologas operacijos metu per neatsargumą pažeidė kraujagyslę dėl ko išsivystęs ūmus vidinis kraujavimas nulėmė paciento mirtį ir paciento artimiesiems priteisė  50 tūkst. eur neturtinės bei 23 457,78 Eur turtinės žalos. Papildomai pagal kitų paciento artimųjų dėl to paties klinikinio atvejo pareikštą ieškinį civilinio proceso tvarka Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-678-236/2018 trims ieškovėms priteista 69 000 Eur neturtinės žalos ir 220545,09 turtinės žalos atlyginimo. Viso dėl vieno neatsargaus gydytojo urologo veiksmo priteista 119000 Eur neturtinės žalos ir 244002,87 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje rezonansinėje byloje (baudžiamosios bylos Nr. 2K-522-222/2015) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad slaugytoja dėl neatsargumo suleido ne tą vaistinį preparatą dėl ko žuvo kūdikis ir nuteisė slaugytoją pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir BK 229 straipsnį. Nors civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pateiktas, tačiau mirusio kūdikio artimiesiems pateikus civilinį ieškinį civiliniame procese Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 priteisė 145020,28 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3.      Vadovaujantis Darbo kodekso 154 str. 2 punktu, jeigu žala padaryta darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Aukščiau nurodytais atvejais darbdaviai turėtų teisę reikalauti, kad slaugytoja atlygintų 145020,28 Eur žalą, o gydytojas urologas net 363002,87 Eur žalą. Nurodytos sumos medicinos darbuotojams, atsižvelgiant į jų gaunamą darbo užmokestį yra nepakeliama našta.

4.      Pateikti rezonansinių bylų pavyzdžiai patvirtina, kad pacientai ir jų artimieji savo reikalavimus į žalos, padarytos neatsargiais medikų veiksmais, atlyginimą, gali reikšti tiek civiliniame, tiek baudžiamajame procese. Projekte numatyta tvarka, kad reikalavimus žalos atlyginimui reiškiant civiliniame procese, žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos. Tačiau pacientui ar jo artimiesiems nusprendus kreiptis į teisėsaugos institucijas ir pradėjus baudžiamąjį procesą, visą žalą galutiniame rezultate turi atlyginti medicinos darbuotojas. Tokiu būdu sukuriama diskriminacinė situacija, kad analogišku neatsargiu veiksmu padarytą žalą vienu atveju pilnai atlygins Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojama sąskaita, kitu atveju – visą žalą privalės atlyginti pats darbuotojas. Toks reglamentavimas neleis pasiekti įstatymo projektu siekiamų tikslų – mažinti gynybinę mediciną ir sudaryti galimybę analizuoti medicinos personalo klaidas, siekiant išvengti jų ateityje.

5.      Kaip tinkamas pavyzdys paminėtinas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, reglamentuojantis žalos, padarytos valdant ar naudojant transporto priemonę, atlyginimo klausimus. Šis įstatymas nustato, kad išmoka nukentėjusiajam mokama nepriklausomai nuo to ar atsakingam asmeniui, valdžiusiam ar naudojusiam transporto priemonę yra taikoma baudžiamoji atsakomybė.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 6 straipsniu išdėstyto Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnį, papildyti jį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

    „3. Jeigu teismas patenkina paciento arba kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, civilinį ieškinį dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės), pareikštą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Apraše nustatyta tvarka iš sąskaitos lėšų atlyginama žalos suma, lygi įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistai atlygintinai žalos sumai. Pacientų sveikatai padaryta žala iš sąskaitos  neatlyginama, jeigu ji padaryta tyčia, taip pat jei žalą padaręs asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaiginamųjų medžiagų.“

 

2.

6

 

 

Argumentai:

1.      Projekte nustatyta, kad į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją galima kreiptis ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kurią pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą, sužinojo arba turėjo sužinoti apie žalą. Faktas, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą dažnais atvejais yra sunkiai nustatomas, todėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija privalės priimti visus suinteresuotų asmenų skundus, nepaisant kada žala buvo padaryta bei rinkti ir vertinti papildomus įrodymus, susijusius su žalos paaiškėjimo data. Tik ištyrus visas aplinkybes suinteresuoto asmens skundas galėtų būti atmestas dėl praleisto termino. Tokia procedūra labai užvilkins Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbą ir jai bus sunku užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami per 2 mėnesių terminą.

2.      Nustačius, kad skundas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai gali būti teikiamas per 3 metus nuo žalos padarymo dienos, Komisijos darbas vyktų sparčiau, nes šis faktas yra lengvai nustatomas.  Skundo pateikimo senaties termino nuo žalos padarymo dienos nustatymas neužkerta kelio pacientui pasinaudoti 25 straipsnyje suteikta teise kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo iš esmės. Tokiu atveju, teismas išsiaiškintų visas su tuo susijusias aplinkybes ir nustatęs, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas priimtų sprendimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 6 straipsniu dėstomo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Pacientas, norintis gauti žalos atlyginimą, ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą ir norintis jį gauti, turi teisę ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie žalą teisių pažeidimo dienos, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (toliau –Aprašas) nustatyta tvarka kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo (toliau – prašymas). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai.”

3.

6

 

 

Argumentai:

Projektas numato, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) mokamos įmokos į sąskaitą priklauso tik nuo ASPĮ pajamų, tačiau nepriklauso nuo ASPĮ pacientams atlygintos žalos dydžio. Tai reiškia, kad gerai dirbančios ASPĮ ir blogai dirbančios ASPĮ mokės vienodas įmokas. Blogai dirbančioms ASPĮ nedidinat įmokos dydžio t.y. neskatinant jų dirbti geriau ir nedidinat sąskaitos pajamų, bendra išmokų iš sąskaitos suma neišvengiamai augs ir tas augimas privalės būti kompensuojamas didinant įmokas visoms ASPĮ.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 6 straipsniu išdėstyto Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos į sąskaitą moka įmokas, kurių dydis - 0,2 procento praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų pajamas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir iš sąskaitos atlygintos žalos sumas. Sąskaitą administruojanti Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę iš visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės ir savivaldybių institucijų gauti informaciją, reikalingą sumokėtos įmokos į sąskaitą dydžio teisingumui patikrinti, taip pat kitą informaciją, reikalingą sąskaitai administruoti.“

 

4.

6

 

 

Argumentai:

1.      Projekte numatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai išvadas teikiantiems ekspertams mokamas fiksuotas honoraras už vieną išvadą. Tokia honorarų apskaičiavimo ekspertams tvarka yra neteisinga, nes kiekvienai išvadai parengti gali būti reikalingos labai skirtingos laiko sąnaudos priklausomai nuo medžiagos kiekio ir užduodamų klausimų skaičiaus. Ekspertų atlygio klausimą pavedus nustatyti Vyriausybei, galėtų būti nustatyta lankstesnė ekspertų apmokėjimo sistema, kurioje atlygio dydis priklausytų nuo ekspertui perduodamos ištyrimui medžiagos kiekio ir/ar užduodamų klausimų skaičiaus.

2.      Ekspertų apmokėjimo klausimas yra labai svarbus, nes ekspertų išvadų kokybė tiesiogiai įtakos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų pagrįstumą. Svarbu pasiekti, kad ekspertais sutiktų būti didžiausią profesinę kvalifikaciją ir patirtį turintys gydytojai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 6 straipsniu dėstomo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 26 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

“9. Ekspertui mokamas 2,27 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygis už išvados pateikimą ir 0,082 Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio atlygis už kiekvieną dalyvavimo Komisijos posėdyje valandą. atlygis mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka”

5.

6

 

 

Argumentai:

1.    Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.

2.    Prevencijos komisijos paskirtis yra vykdyti naujai įdiegiamos pacientų sveikatai padarytos žalos kompensavimo tvarkos koordinavimą, užtikrinant, kad ji veiktų efektyviai. Prevencijos komisija taip pat privalo analizuoti visus žalos padarymo atvejus, vertinti tiek sveikatos priežiūros įstaigų, tiek sveikatos priežiūros specialistų veiklą ir jos įtaką padarytai žalai bei siūlyti priemones žalos užkardymui ateityje. Tai didelės apimties ir labai atsakingas darbas, reikalaujantis didelių Prevencijos komisijos narių darbo laiko sąnaudų. Nevyriausybinių organizacijų atstovai ir valstybės tarnautojai, atliekantys Prevencijos komisijos narių funkcijas privalo už šio darbo atlikimą gauti  teisingą darbo apmokėjimą.

3.    Nėra jokių argumentų kodėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narių ir ekspertų darbas turi būti  apmokamas, o Prevencijos komisijos narių darbas neapmokamas.  

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 6 straipsniu išdėstyto Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 26 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Prevencijos komisiją sudaro po vieną Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų, sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų nevyriausybinių organizacijų deleguotą atstovą. Prevencijos komisija sudaroma 4 metams. Tas pats asmuo Prevencijos komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Prevencijos komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl ligos, jis miršta, atsistatydina arba nebegali eiti Prevencijos komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Prevencijos komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, į atsilaisvinusią Prevencijos komisijos nario vietą kitas Prevencijos komisijos narys skiriamas likusiam Prevencijos komisijos kadencijos laikotarpiui šiame įstatyme bei Prevencijos komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka. Prevencijos komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Prevencijos komisijos sudarymo ir veiklos tvarka nustatyta sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame Prevencijos komisijos darbo reglamente. Prevencijos komisijos nariams atlygis už darbą mokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. Konkretus Prevencijos komisijos narių atlygio už darbą dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma Prevencijos komisijos darbo reglamente.“

 

 

 

Teikia:

 

Seimo nariai       Antanas Matulas

                           Raimundas Martinėlis

                           Irena Degutienė

                           Jonas Liesys

                           Irina Rozova