LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 143, 144, 145, 154, 157, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 1714, 172, 174, 178, 1806,1862, 2021 STRAIPSNIŲ IR dvidešimt ketvirtojo skirsnio pavadinimO pakeitimo“
PROJEKTO
2023-03-01 Nr. XIVP-2435
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo Seimo statuto 145 straipsnio 4 dalį pagrindinis komitetas privalo kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, jeigu tokią iniciatyvą savo parašais arba dėl to balsuodami Seimo posėdyje paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Iniciatyva prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados turi būti pateikta pagrindiniam komitetui, kol šis nėra priėmęs vieno iš Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose numatytų sprendimų. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė iniciatyvą kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados galėtų pareikšti dviejose teisėkūros proceso Seime stadijose – projekto pateikimo Seimo posėdyje stadijoje ir projekto svarstymo Seimo komitetuose stadijoje, o galimybė iniciatyvą paremti balsuojant Seimo posėdyje būtų įmanoma tik projekto pateikimo Seimo posėdyje metu. Be to, pagal aptariamą projekto 3 straipsnyje dėstomo Seimo statuto 145 straipsnio 4 dalį numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados iniciatoriai privalo suformuluoti klausimus, atitinkančius Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatytus kriterijus, kas reiškia, kad iniciatyvos pareiškimui iniciatoriai turėtų tinkamai pasiruošti ir turėti tam pakankamai laiko. Pažymėtina, kad pagal Seimo statuto 90 straipsnio 1 dalį Seimo Pirmininkas kartu su Seimo Pirmininko pavaduotojais sudaro detalų savaitės posėdžių darbotvarkės projektą ir pateikia jį svarstyti Seniūnų sueigai, pasiūlymus teikia Seimo valdybos nariai, Seniūnų sueigos nariai, komitetai, kiti Seimo nariai ir Vyriausybė. Dėl tokios Seimo posėdžių darbotvarkių sudarymo procedūros šios darbotvarkės, įtraukiant į jas naujus, darbotvarkių projektuose nenumatytus klausimus, neretai papildomos posėdžio dieną, darbotvarkės projektą svarstant Seniūnų sueigos posėdyje. Atsižvelgus į tai bei į aukščiau minėtą teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados iniciatorių pareigą suformuluoti klausimus, atitinkančius Seimo statute nustatytus kriterijus, galima daryti prielaidą, kad kai kuriais atvejais Seimo narių teisė paremti iniciatyvą kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados balsuojant Seimo posėdyje de facto būtų negalima (prašymo dėl išvados iniciatoriams tiesiog nebus objektyvių galimybių tinkamai suformuluoti klausimus, atitinkančius Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatytus kriterijus). Todėl svarstytina, ar projektu teikiamas teisinis reguliavimas neturėtų būti koreguojamas, nustatant papildomas priemones, užtikrinančias realią Seimo narių galimybę paremti iniciatyvą kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados balsuojant Seimo posėdyje (pavyzdžiui, nustatant galimybę suformuluoti klausimus vėliau, per tam tikrą laiką nuo Seimo posėdžio, kurio metu pritarta iniciatyvai kreiptis dėl atitinkamos išvados) arba apskritai atsisakant galimybės paremti iniciatyvą balsuojant kaip kai kuriais atvejais neįgyvendinamos.
2. Pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo Seimo statuto 145 straipsnio 5 dalį ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė pareikšti iniciatyvą pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl to paties projekto galėtų tik vieną kartą ir tik tuo atveju, jeigu dėl projekto tokios išvados dar nėra paprašęs pagrindinis komitetas. Vadinasi, pagal siūlomą teisinį reguliavimą tuo atveju, jei numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados jau būtų paprašęs pagrindinis komitetas, Seimo narių grupė netektų galimybės inicijuoti išvados pateikimą, net jei suformuotų kitokio turinio klausimus, nei suformulavo pagrindinis komitetas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 6 dalis kreipimasis į atitinkamus subjektus pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą galimas, jei projekte numatoma reguliuoti iki tol nereguliuotus visuomeninius santykius arba yra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas ir projekto iniciatoriai dėl reikalingų specialių ir (ar) mokslinių žinių trūkumo aiškinamajame rašte nepateikė numatomo teisinio reguliavimo poveikio to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas, išsamaus vertinimo; gali būti formuluojami ne bet kokie klausimai, o klausimai dėl projekto poveikio ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai ir lygioms galimybėms, viešajam administravimui, teisinei sistemai, žmogaus teisėms, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms teisinių santykių sritims; negali būti formuluojami klausimai, į kuriuos atsakyta Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalyje nurodytame aiškinamajame rašte ar šio statuto 136 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 138 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytose išvadose. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad siekis gauti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą sietinas su visapusišku numatomo teisinio reguliavimo poveikio įvertinimu ir prireikus atitinkamu projekto tobulinimu, todėl neaišku, kodėl teikiamu teisiniu reguliavimu siūloma nesudaryti galimybės šių tikslų siekti ne mažesnei kaip 1/5 Seimo narių grupei, kai išvados jau yra kreipęsis pagrindinis komitetas, nors ši grupė ir keltų pagrindinio komiteto neiškeltus klausimus išvadą teiksiantiems subjektams.
3. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo Seimo statuto 145 straipsnio 5 dalyje reglamentuojami būtent su Seimo narių pareikšta iniciatyva prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados susiję procedūriniai klausimai, šioje dalyje vietoj žodžių „numatytas prašymas“ įrašytini žodžiai „numatyta Seimo narių iniciatyva prašyti“.
4. Pagal dabar galiojančią Seimo statuto 161 straipsnio redakciją, jeigu projektas bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis gali būti siūlomas vėl ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos. Pagal Seimo statuto 143 straipsnio, reglamentuojančio Seimo sprendimus dėl pateikto projekto, 1 dalies 3 punktą Seimas gali priimti sprendimą atmesti projektą po pateikimo Seimo posėdyje; pagal šio straipsnio 3 dalį sprendimas atmesti projektą gali būti priimamas ne mažesne kaip 1/4 visų Seimo narių balsų dauguma. Tuo tarpu projekto 9 straipsniu Seimo statuto 161 straipsnyje siūloma nustatyti, kad jeigu įstatymo projektas svarstymo Seimo posėdyje ar priėmimo stadijoje atmetamas, jis gali būti siūlomas vėl ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos, t. y. projekte pateiktoje Seimo statuto 161 straipsnio formuluotėje nebenumatomos projekto atmetimo jo pateikimo Seimo posėdyje stadijoje pasekmės. Tokia nuostata yra neišbaigta ir nedera su Seimo statuto 143 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies normomis, kuriose projekto atmetimas pateikimo Seimo posėdyje metu vis dėlto numatytas. Atsižvelgus į tai, reikėtų arba pildyti Seimo statuto 143 straipsnį, jame atskleidžiant projekto atmetimo pateikimo Seimo posėdyje metu pasekmes, arba tikslinti keičiamą Seimo statuto 161 straipsnio nuostatą, būtent joje numatant minėtas projekto atmetimo pateikimo Seimo posėdyje metu pasekmes. Antruoju atveju projekto 9 straipsniu keičiamas Seimo statuto 161 straipsnis galėtų būti dėstomas taip: „Jeigu įstatymo projektas pateikimo Seimo posėdyje, svarstymo Seimo posėdyje ar priėmimo stadijoje atmetamas, jis gali būti siūlomas vėl ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos“.
5. Projekto 7 straipsnyje dėstomo Seimo statuto 159 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „įstatymo priėmimo metu svarstomas ir priimamas įstatymas ar nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo“ siūloma įrašyti formuluotę „įstatymo priėmimo metu svarstomas ir (ar) priimamas įstatymas ar nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo“. Taigi pagal teikiamą siūlymą galėtų susidaryti situacija, kai įstatymo priėmimo metu būtų svarstomas, tačiau nepriimamas įstatymas ar nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo. Svarstytina, ar projektu siūlomas pakeitimas visais atvejais leis užtikrinti sklandų teisėkūros procesą ir priimtų įstatymų įgyvendinimą.
6. Projektas pildytinas nuostatomis, numatančiomis jo įsigaliojimo datą, nes projekto 6 straipsnyje dėstoma Seimo statuto 158 straipsnio 8 dalimi siūloma nustatyti iš esmės naują teisinį reguliavimą, todėl aiškios įsigaliojimo datos nebuvimas tam tikrais atvejais galėtų komplikuoti priėmimo procedūrą.
7. Projektas pildytinas nuostatomis, numatančiomis, kad iki jo įsigaliojimo pradėtos numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados gavimo procedūros baigiamos pagal tas pačias taisykles, pagal kurias jos buvo pradėtos. Priešingu atveju gali kilti neaiškumų, kaip įsigaliojus projekto nuostatoms tęsiamas (ir ar apskritai tęsiamas, atsižvelgus į projektu siūlomą teisinį reguliavimą) iki projekto nuostatų įsigaliojimo pradėtas procesas.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]