LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 36 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-08-06  Nr. XIVP – 742

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

Projekte siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 36 straipsnį, numatantį reikalavimą skelbti Teisės aktų registre pilietybės klausimais priimtus sprendimus (Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojimo ir grąžinimo, vidaus reikalų ministro įsakymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir netekimo bei taip pat galutinius ir neskundžiamus administracinių teismų sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo). Šį straipsnį pripažinus netekusiu galios minėti Respublikos Prezidento dekretai (kaip ir visi kiti dekretai) ir toliau būtų skelbiami Teisės aktų registre (Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punktas), galutiniai ir neskundžiami administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo būtų skelbiami Teismų įstatymo ir Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos nustatyta tvarka, o „vidaus reikalų ministro įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo būtų registruojami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1V-558 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir viešai nebūtų skelbiami (projekto aiškinamasis raštas). Numatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį keičiamo įstatymo įgalioto kito subjekto priimti teisės aktai pilietybės klausimais - vidaus reikalų ministro įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir netekimo nebūtų oficialiai viešai skelbiami, mūsų nuomone, neatitiktų Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų.

Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad šioje Konstitucijos nuostatoje atsispindi konstitucinis principas, jog teisė negali būti nevieša, ir kad joje vartojama sąvoka „įstatymai“ negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (2003 m. spalio 29 d., nutarimas, 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimas, 2010 m. rugsėjo 7 d., 2018 m. balandžio 12 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis reikalavimas, kad galioja tik paskelbti teisės aktai, yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 26 d., 2018 m. balandžio 12 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo aktuose pabrėžiama, kad oficialus viešas viso teisės akto paskelbimas nėra savitikslis dalykas – tai reikalinga, kad teisės subjektai žinotų, koks yra atitinkamas teisės aktas, galėtų susipažinti su visu teisės aktu ir jį vykdyti (2007 m. birželio 27 d., 2018 m. balandžio 12 d. nutarimai); oficialiai viešai skelbiant teisės aktus visais atvejais turi būti užtikrinamas ne tik jų turinio autentiškumas (taigi ir garantuojama, kad teisės akto turinys nebus ištrintas, pakeistas ir pan.), bet ir viso teisės akto kaip visumos prieinamumas teisės subjektams (2007 m. birželio 27 d. nutarimas). Konstitucinio Teismo vertinimu, atitinkančiais Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taigi ir galiojančiais, gali būti pripažįstami tik tokie teisės aktai, kurie paskelbti paisant Konstitucijoje įtvirtintų teisės aktų paskelbimo oficialumo, viešumo reikalavimų, konstitucinio reikalavimo, kad teisės aktas turi būti paskelbtas visas (visos jo sudedamosios dalys); priešingu atveju teisės subjektai nebūtų tikri, kad paskelbtas teisės aktas ir yra būtent tas teisės aktas, kurį išleido kompetentingas teisėkūros subjektas (2003 m. spalio 29 d., 2018 m. balandžio 12 d. nutarimai).

Atsižvelgdami į šiuos konstitucinius reikalavimus, manome, kad nėra pagrindo diferencijuoti Pilietybės įstatyme numatytų teisės aktų pilietybės klausimais oficialaus viešo skelbimo vien pagal tuos teisės aktus priimantį subjektą, t.y. taip, kad Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojimo ir grąžinimo yra skelbiami, o vidaus reikalų ministro įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir netekimo nebūtų neskelbiami. Jeigu šie vidaus reikalų ministro įsakymai nebūtų oficialiai viešai skelbiami, Seimo nariai negalėtų įgyvendinti savo teisės vykdyti ministro veiklos parlamentinę kontrolę dėl įstatymo numatytų įgaliojimų vykdymo pilietybės klausimais. Taigi, vidaus reikalų ministro įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir netekimo, taip pat kaip ir Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojimo ir grąžinimo, privalo būti oficialiai viešai skelbiami. Asmens duomenų apsauga negali būti suabsoliutinama taip, kad būtų paneigtas konstitucinis teisės viešumo principas.

Jeigu šioms pastaboms nebūtų pritarta, atkreipiame dėmesį į tai, kad, aiškinamajame rašte, be kita ko, remiamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 5 ir 6 straipsniuose nurodytais asmenų duomenų tvarkymo  principais ir reikalavimais. Mūsų nuomone, vien keičiamo įstatymo 36 straipsnį pripažinus netekusiu galios tikslas suderinti Pilietybės įstatymo nuostatas su BDAR reikalavimais nebus pasiektas.

Privatinės teisės skyriaus vedėja,

pavaduojanti departamento direktorių                                                                     Daina Petrauskaitė

O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]

P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]