LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

V (RUDENS) SESIJOS

NENUMATYTO posėdžio NR. 223

STENOGRAMA

 

2018 m. spalio 23 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ

 

 

 

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pra­de­da­me 2018 m. spa­lio 23 d. ne­nu­ma­ty­tą ple­na­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 99 Sei­mo na­riai.

Dėl ve­di­mo tvar­kos – K. Gla­vec­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, mes šian­dien su­si­rin­ko­me į ne­ei­li­nį po­sė­dį ir ver­tė­tų mums vi­siems pa­si­džiaug­ti, kad pa­ga­liau mū­sų an­ti­al­ko­ho­li­nė kam­pa­ni­ja da­vė re­zul­tatus. Iš ko mes ga­li­me spręs­ti? Iš są­skai­tos So­cial­de­mok­ra­tų dar­bo par­ti­jos, ku­ri gė­rė vy­ną, ir, at­vi­rai ta­riant, pi­gų. Tas mus vi­sus džiu­gi­na, nes pa­kei­tė­me gė­ri­mo tvar­ką. Čia tarp kit­ko.

Kad bū­tų links­mes­nis po­sė­dis, aš pri­min­siu vi­siems jau­nys­tės kny­gą „Gu­li­ve­rio ke­lio­nės li­li­pu­tų ša­ly­je“. Ten bu­vo dvie­jų rū­šių li­li­pu­tai (dau­giau bu­vo rū­šių) – il­ga­ko­jai ir trum­pa­ko­jai, ir jie vi­są lai­ką ka­ria­vo, o tas ka­ras vi­suo­met vy­ko dėl vie­no da­ly­ko – iš ku­rios pu­sės bus su­dau­žy­tas kiau­ši­nis. Pa­gal­vo­ki­te, ar mes esa­me pa­na­šūs į tuos trum­pa­ko­jus, ar il­ga­ko­jus? Ačiū.

 

10.02 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Sau­liaus Skver­ne­lio įvyk­dy­tų Lie­tu­vos tei­sės ak­tų pa­žei­di­mų bei ga­li­mo prie­sai­kos su­lau­žy­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-2774 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKĖ. Na, o da­bar pra­de­da­me ple­na­ri­nį po­sė­dį. Pir­ma­sis klau­si­mas – Sei­mo re­zo­liu­ci­ja „Dėl Sau­liaus Skver­ne­lio įvyk­dy­tų Lie­tu­vos tei­sės ak­tų pa­žei­di­mų bei ga­li­mo prie­sai­kos su­lau­žy­mo“. Kvie­čiu į tri­bū­ną J. Ole­ką.

Kol at­eis J. Ole­kas, pa­sa­ky­siu, ko­kia bus tvar­ka. Pa­gal Sta­tu­to 182 straips­nį – pra­ne­ši­mas, kaip sa­kiau J. Ole­ko, to­liau bus klau­si­mai, at­sa­ky­mai ir pas­kui bus ben­dra dis­ku­si­ja. Pra­šau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu pri­sta­ty­ti jums opo­zi­ci­nių frak­ci­jų pa­reng­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo re­zo­liu­ci­ją „Dėl Sau­liaus Skver­ne­lio įvyk­dy­tų Lie­tu­vos tei­sės ak­tų pa­žei­di­mų bei ga­li­mo prie­sai­kos su­lau­žy­mo“.

Bran­gūs ko­le­gos, dar 1918 me­tais mū­sų vals­ty­bės krikš­ta­tė­viai, pri­im­da­mi Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­tą, la­bai aiš­kiai įra­šė žo­džius, kad ku­ria­me de­mo­kra­tinę ne­pri­klau­so­mą Lie­tu­vą. Da­vę prie­sai­ką tar­nau­ti Lie­tu­vos žmo­nėms, mes taip pat pri­sie­kė­me pa­dė­ję ran­ką ant Kon­sti­tu­cijos ir ta­rė­me žo­džius, kad gin­si­me de­mo­kra­tiją. Vie­nas ryš­kiau­sių de­mo­kra­tijos bruo­žų yra žo­džių ir ži­niask­lai­dos lais­vė, ta­čiau tai, ką mes ma­to­me šiuo me­tu, yra at­virkš­čias pro­ce­sas. Ne­ga­lė­ji­mas, ne­lei­di­mas su­si­pa­žin­ti ži­niask­lai­dai, Lie­tu­vos žmo­nėms su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­mo ste­nog­ra­ma yra vie­nas iš tų ryš­kes­nių žen­klų. Dar dau­giau – pai­nio­ji­ma­sis, ne­tie­sos sa­ky­mas, įžei­di­nė­ji­mas tų, ku­rie no­ri at­skleis­ti tie­są, leis­ti Lie­tu­vos žmo­nėms su­si­pa­žin­ti su tik­rą­ją in­for­ma­ci­ja, yra ki­tas bruo­žas, ku­rį mes ste­bi­me, čia, Sei­me. Tie žo­džiai, ku­riais ban­do­ma pa­neig­ti, kad in­for­ma­ci­ja ir žo­džio lais­vė tu­rė­tų bū­ti vi­siems pri­ei­na­ma, pri­me­na daž­nai cen­zū­ros lai­kus, ar tai bū­tų ne ab­so­liu­ti tei­sė gau­ti in­for­ma­ci­ją, ar tai bū­tų siun­ti­mai pas gy­dy­to­ją pa­si­tik­rin­ti Sei­mo ko­le­gai svei­ka­tą ir pa­na­šūs da­ly­kai.

Mes esa­me iš­klau­sę prem­je­ro ir ga­li­me aiš­kiai kon­sta­tuo­ti, kad klau­siant apie in­for­ma­ci­jos pa­tei­ki­mą mums pa­pi­la­ma mil­tų į akis, kal­bant, kad tai nė­ra įra­šy­ta Vy­riau­sy­bės įsta­ty­me. Mes ne­klau­sė­me, kas yra pa­ra­šy­ta Vy­riau­sy­bės įsta­ty­me, mes klau­sė­me, ar yra aiš­ki tvar­ka, nu­sta­ty­ta Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos, kaip in­for­ma­ci­ja apie Vy­riau­sy­bės po­sė­džius tu­ri bū­ti sau­go­ma ir lai­ko­ma, ir pa­tei­kia­ma tiems, ku­rie jos tei­rau­ja­si, in­for­ma­ci­ja, ku­ri, kaip Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas sa­ko, yra dis­ku­si­ja apie ga­li­my­bę pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją. Jei­gu iš tik­rų­jų nė­ra ko slėp­ti Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui, ko­dėl rei­kia tą in­for­ma­ci­ją nai­kin­ti nu­si­žen­giant vi­soms esa­moms pa­tvir­tin­toms tvar­koms?

Ger­bia­mi ko­le­gos, mums at­ro­do, kad Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas są­mo­nin­gais veiks­mais ne­už­tik­ri­na, kad Vy­riau­sy­bės įstai­gos vyk­dy­tų tų įstai­gų veik­lą reg­la­men­tuo­jan­čius tei­sės ak­tus, kar­tu sil­pni­na žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą pa­ma­ti­niais Kon­sti­tu­ci­jos, de­mo­kra­tijos ir tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­pais. Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas są­mo­nin­gais veiks­mais ga­lė­jo pa­žeis­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 25 straips­nio nuo­sta­tas, kad ne­tu­ri bū­ti kliu­do­ma ieš­ko­ti, gau­ti, skleis­ti in­for­ma­ci­ją bei idė­jas, kar­tu pa­žeis­ti ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tas, ap­ri­bo­da­mas in­for­ma­ci­jos lais­vę ir tei­sę gau­ti in­for­ma­ci­ją iš vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų bei su­da­ry­da­mas są­mo­nin­gas kliū­tis žur­na­lis­tams at­lik­ti sa­vo pro­fe­si­nę pa­rei­gą.

To­kiais veiks­mais prem­je­ras są­mo­nin­gai siau­ri­na de­mo­kra­tijos ir žo­džio lais­vės bei tei­sės į in­for­ma­ci­ją erd­vę, o tai ga­li­mai prieš­ta­rau­ja prem­je­ro prie­sai­ka duo­tam įsi­pa­rei­go­ji­mui są­ži­nin­gai tar­nau­ti de­mo­kra­tijai. To­dėl mes krei­pia­mės ir ra­gi­na­me, kad Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas sa­vo veiks­mais ne­del­siant iš­sklai­dy­tų abe­jo­nes dėl ga­li­mai duo­tos prie­sai­kos su­lau­žy­mo ir kon­kre­čiais veiks­mais įro­dy­tų, kad ga­li tar­nau­ti są­ži­nin­gai de­mo­kra­tijai. Mums at­ro­do, kad vie­nin­te­lis ke­lias su­ras­ti tie­są yra su­nai­kin­tos in­for­ma­ci­jos at­kū­ri­mas ir įra­šo pa­vie­ši­ni­mas, ir ga­li­my­bė ži­niask­lai­dai ir Lie­tu­vos žmo­nėms su­si­pa­žin­ti su at­kur­tu įra­šu.

Dar dau­giau, at­ro­do yra bū­ti­na, kad mes iš­si­aiš­kin­tu­me, kaip­gi vy­ko ši­tas pro­ce­sas. Jei­gu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jo­je, ga­lio­jant la­bai aiš­kiai tvar­kai, kad Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­mų įra­šas tu­rė­tų bū­ti sau­go­mas, kas nors ga­li tą in­for­ma­ci­ją iš­trin­ti, ar iš tik­rų­jų pa­kan­ka­mai yra ap­sau­go­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ki­ber­ne­ti­nė erd­vė, kad ten ne­ga­lė­tų šei­mi­nin­kau­ti kas no­ri ir ka­da no­ri. Iš pa­teik­tos in­for­ma­ci­jos vie­no iš Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko pa­ta­rė­jų aiš­kė­ja, kad ta in­for­ma­ci­ja bu­vo iš­trin­ta, kai bu­vo ži­no­ma apie jos po­rei­kį, kai žur­na­lis­tų ins­ti­tu­ci­jos bu­vo pri­ėmu­sios spren­di­mą, kad ta in­for­ma­ci­ja tu­rė­tų bū­ti pa­teik­ta žur­na­lis­tams, ir tai įvy­ko jau ne dar­bo me­tu. To­dėl mes ra­gi­na­me Sei­mo Vals­ty­bės… (Šurmulys salėje)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš la­bai at­si­pra­šau, bet la­bai di­de­lis triukš­mas. Gal ga­li­te šiek tiek dė­me­sio!

J. OLEKAS (LSDPF). To­dėl mes ra­gi­na­me Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tą iš­tir­ti su­si­da­riu­sią si­tu­a­ci­ją, ar ne­bu­vo pa­žeis­ti Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos tei­si­niai ak­tai ir ar ne­bu­vo pa­da­ry­ta nu­si­žen­gi­mų. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Da­bar klau­sia A. Ar­mo­nai­tė.

A. ARMONAITĖ (LSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs sa­vo pri­sta­ty­mą pra­dė­jo­te nuo to, kad šian­dien mes kal­ba­me ne apie ką ki­ta, o apie ži­niask­lai­dos ir žo­džio lais­vę. Man ir­gi at­ro­do la­bai svar­bu pa­žy­mė­ti, kad šie de­ba­tai pir­miau­sia pra­si­dė­jo nuo to, kad ži­niask­lai­dai yra ku­ria­mi bar­je­rai pri­ei­ti prie duo­me­nų, o kai no­ri­ma ir pra­šo­ma pa­aiš­kin­ti to mo­ty­vus, įra­šai dings­ta ir yra su­nai­ki­na­mi. Kaip jūs ver­ti­na­te tai, kad pa­grin­di­nis šios is­to­ri­jos he­ro­jus prem­jeras S. Skver­ne­lis net ne­si­tei­kia da­ly­vau­ti šio­je dis­ku­si­jo­je apie žo­džio lais­vę, ne­si­tei­kia pa­teik­ti at­sa­ky­mų. Prie­šin­gai – net puo­la at­ski­rus Sei­mo na­rius jiems siū­ly­da­mas ei­ti pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą, ape­liuo­da­mas į jų kom­pe­ten­ci­ją ir taip to­liau. Kaip jūs, kaip šio do­ku­men­to ren­gė­jas, tai ver­ti­na­te?

J. OLEKAS (LSDPF). Aš tik ga­liu ap­gai­les­tau­ti, kad at­sa­ky­mas į duo­tos prie­sai­kos žo­džius sau­go­ti de­mo­kra­tiją yra prem­je­ro aro­gan­ci­ja. Prem­je­ro aro­gan­ci­ja, kar­tais ne­su­si­val­dy­mas ren­kant žo­džius ir at­sa­ky­mus. Kiek­vie­nas iš mū­sų tu­ri­me tam tik­rų vi­di­nių nu­si­sta­ty­mų, kas mums yra gy­ve­ni­me svar­bu. Man at­ro­do, kad Sei­mo na­riui, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės na­riui la­bai svar­bu įsi­klau­sy­ti į tuos žo­džius, ku­riuos tu ta­ri prie­sai­kos me­tu, tai yra apie de­mo­kra­tijos sau­go­ji­mą ir apie de­mo­kra­tijos su­pra­ti­mą kaip vie­ną iš pa­ma­ti­nių de­mo­kra­tijos da­ly­kų – žo­džio, iš­raiš­kos ir idė­jų lais­vę. Šiuo at­ve­ju aš ma­tau, kad la­bai aiš­kiai nuo šių prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos žo­džių nu­si­su­ka­ma. Man dėl to gai­la ir mes kar­tu su ko­le­go­mis ban­dome…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

J. OLEKAS (LSDPF). …at­ves­ti prem­je­rą į do­ros ke­lią.

PIRMININKĖ. Dar kar­tą pri­me­nu: klaus­ti – mi­nu­tė, at­sa­ky­ti – dvi mi­nu­tės. Ger­bia­mas Bu­kaus­kai ir kom­pa­ni­ja, ar ga­li­te šiek tiek rim­ties? Kom­pa­ni­ja už ko­lo­nų.

Klau­sia J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, iki šiol ma­tė­me, prem­je­ro lai­ky­se­ną stip­riai kri­ti­kuo­ja ir ži­niask­lai­da, ir opo­zi­ci­jos po­li­ti­kai, bet prem­je­ras fak­tiš­kai ne­da­ro jo­kio žings­nio, su­vok­da­mas si­tu­a­ci­jos pro­ble­miš­ku­mą, ką reiš­kia in­for­ma­ci­jos ga­vi­mo var­žy­mas. Prie­šin­gai – pro­ble­mą net gi­li­na kai ku­riais spren­di­mais. Ar jūs tu­ri­te vil­čių, jei­gu Sei­me at­si­ras pa­kan­ka­ma at­sa­kin­gų Sei­mo na­rių dau­gu­ma ir mes pri­im­si­me re­zo­liu­ci­ją, ar tai pa­da­rys po­vei­kį prem­je­ro lai­ky­se­nai?

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. At­sa­ky­siu kaip ka­ta­li­kas ka­ta­li­kui, tur­būt klys­ti yra žmo­giš­ka, bet klai­do­je pa­si­lik­ti yra nuo­dė­mė. Ti­kiu, kad gal­būt emo­ci­jų pa­veik­tas prem­je­ras ir su­kly­do, bet ti­kiu, kad tą klai­dą iš­tai­sy­ti dar ga­li­ma. To­liau klimps­tant ir to­liau sle­piant in­for­ma­ci­ją, aš ma­nau, kad prem­je­rui tik­rai ge­riau ne­bus.

PIRMININKĖ. R. Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, aš no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti, kaip jūs ver­ti­na­te prem­je­ro iš­sa­ky­tus žo­džius. Jis čia vi­sus auk­lė­jo, kas čia tei­si­nin­kas, kas ne tei­si­nin­kas, jis, mat, yra di­dy­sis tei­sės ži­no­vas. Bet vis dėl­to tas ban­dy­mas at­si­plau­ti, sa­kant, kad jis va­do­vau­ja­si įsta­ty­mu ir tar­si Vy­riau­sy­bės reg­la­men­tas Vy­riau­sy­bės dar­bui ne­ga­lio­ja… Ma­no klau­si­mas jums. Gal jūs ma­no­te, kad to­kių reg­la­men­tų iš vi­so ne­rei­kia? Kaip jūs ver­ti­na­te tai, kad prem­je­ras, pa­žeis­da­mas šį reg­la­men­tą, gi­na­si, kad jis jo­kio tei­sės ak­to ne­pa­žei­dė? Kaip jūs ver­ti­na­te šią su­si­klos­čiu­sią si­tu­a­ci­ją, kai prem­je­ras pa­si­ren­ka sau pa­to­gų ver­ti­ni­mą rem­da­ma­sis įsta­ty­mu, bet ne­si­rem­da­mas ki­tais po­įsta­ty­mi­niais ak­tais?

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū už klau­si­mą. Tur­būt įvai­rios pro­fe­si­jos šiek tiek ski­ria­si. Mes, me­di­kai, tu­ri­me gy­dy­to­jo di­plo­mą, bet mes tu­ri­me ga­lio­jan­čią tam tik­rą lai­ką li­cen­ci­ją veik­ti, gy­dy­ti žmo­nes. Tai ne­ži­nau, ar šiuo at­ve­ju prem­je­rui pri­trū­ko pa­si­to­bu­li­ni­mo kur­sų, tei­si­nių ži­nių at­nau­ji­ni­mo, bet, kiek aš kal­bė­jau su ki­tais tei­si­nin­kais, nė vie­nas tei­si­nin­kas man ne­pa­sa­kė, kad rei­kia vyk­dy­ti tik įsta­ty­mus ir ne­rei­kia vyk­dy­ti ki­tų tei­sės ak­tų. Šiuo at­ve­ju mes kal­ba­me apie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos dar­bo reg­la­men­tą, nau­jai pa­tvir­tintą Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui va­do­vau­jant Vy­riau­sy­bei ir jam pa­sky­rus nau­ją kanc­le­rį. Bū­tent nau­jo kanc­le­rio pa­tvir­tin­ta­me kan­ce­lia­ri­jos reg­la­men­te la­bai aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­mų įra­šai tu­ri bū­ti da­ro­mi ir tu­ri bū­ti sau­go­mi. Prem­je­ro pre­ro­ga­ty­va ir at­sa­ko­my­bė šiuo at­ve­ju – su­si­tvar­ky­ti ins­ti­tu­ci­jo­je, ku­rios va­do­vą jis ski­ria, ir pa­rei­ka­lau­ti, kad ta in­for­ma­ci­ja bū­tų pa­teik­ta, o ne at­virkš­čiai – aiš­kin­ti ap­lin­kui, kad jam ne­ga­lio­ja kan­ce­lia­ri­jos dar­bo reg­la­men­tas.

PIRMININKĖ. G. Land­sber­gis.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas Juo­zai, jūs tu­rė­jo­te ga­li­my­bę dirb­ti bent ke­lio­se kai­rių­jų va­do­vau­ja­mo­se vy­riau­sy­bė­se, tu­riu gal­vo­je ir G. Kir­ki­lą, ir A. But­ke­vi­čių. Ar jū­sų prak­ti­ko­je bu­vo pa­si­tai­kę, kad prem­je­rai, šiuo me­tu esan­tys ko­a­li­ci­jo­je, bū­tų taip el­gę­si su ži­niask­lai­da, su jos pra­šy­mais gau­ti in­for­ma­ci­ją ir ap­skri­tai tur­būt ig­no­ra­vę tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­pus? Ką sa­ko jū­sų pa­tir­tis?

J. OLEKAS (LSDPF). Iš tik­rų­jų man ne tik su šiais dviem prem­je­rais te­ko dirb­ti, bet dar su ke­liais ki­tais: ir kai­riai­siais, ir cen­tris­tais, bet to­kio at­ve­jo aš ne­ži­nau, to­kio at­ve­jo, kad bū­tų ne­si­kal­ba­ma ir in­for­ma­ci­ja ne­tei­kia­ma. Gal­būt, jau la­bai at­vi­rai sa­kant, tam tik­ros vie­tos, kur ta in­for­ma­ci­ja tei­kia­ma, Vy­riau­sy­bė­je bu­vo pa­keis­tos, bet kad ži­niask­lai­da ne­ga­lė­tų pri­ei­ti prie in­for­ma­ci­jos ir ją gau­ti, to­kio at­ve­jo bent aš jau ne­pa­me­nu.

PIRMININKĖ. Klau­sia G. Skais­tė.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ma­no nuo­mo­ne, vals­ty­bė, de­kla­ruo­da­ma de­mo­kra­tijos stip­ri­ni­mą, skir­da­ma ir Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų sa­vi­val­dy­bių po­sė­džių tran­slia­ci­joms, taip de­kla­ruo­da­ma at­vi­rų duo­me­nų svar­bą ir nau­dą BVP di­din­ti, iš es­mės kal­ba apie tai, kad tą in­for­ma­ci­jos skaid­ru­mą ir pri­ei­na­mu­mą rei­kė­tų di­din­ti. O kai at­si­ran­da toks klau­si­mas, kai pa­lie­čia tam tik­rą žmo­gų ir tai, ką ji­sai kaž­kam pa­sa­kė, ta­da de­kla­ruo­ja vi­siš­kai ki­tą po­žiū­rį už­draus­da­ma tą in­for­ma­ci­ją gau­ti. Ma­no nuo­mo­ne, toks vei­ki­mas iš prin­ci­po yra ir ci­niš­kas, ir veid­mai­niš­kas. Bet kal­bant apie tai, kad vis dėl­to yra pa­tvir­tin­tas Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos dar­bo reg­la­men­tas, ku­ria­me nu­ma­ty­ta, kad to­kie įra­šai tu­rė­tų bū­ti da­ro­mi, koks bus jū­sų ver­ti­ni­mas iš prin­ci­po? Ar tai nė­ra de­mo­kra­tijos var­žy­mas vien to­dėl, kad at­si­sa­ko­ma pa­teik­ti to­kią in­for­ma­ci­ją? Da­bar jau at­si­ran­da nau­jos ini­cia­ty­vos ap­skri­tai Vy­riau­sy­bės po­sė­džių įra­šus nai­kin­ti.

J. OLEKAS (LSDPF). Iš tik­rų­jų man ne­su­pran­ta­mas tas no­ras de­monst­ruo­ti sa­vo ga­lias ir, užuot pa­tei­kus in­for­ma­ci­ją, pra­dė­ti dar la­biau nai­kin­ti in­for­ma­ci­ją. Mes kaip di­džiu­lį žings­nį į prie­kį skaid­ru­mo pro­ce­suo­se ver­ti­no­me, ir ne mes pa­tys, o ir pats Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas, ir ki­ti džiau­gė­si, kad da­bar Vy­riau­sy­bės po­sė­džiai yra pa­lie­ka­mi in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je, stai­ga va­kar su­ži­no­me, kad vi­si po­sė­džiai, vi­sa in­for­ma­ci­ja apie juos iš in­ter­ne­ti­nės erd­vės, vaiz­do įra­šai yra iš­trin­ta. Man at­ro­do, kad tai yra la­bai ryš­ki an­ti­de­mok­ra­ti­nė ten­den­ci­ja ir skaid­ru­mo men­ki­ni­mo ten­den­ci­ja. Jos, nau­do­da­ma­sis tri­bū­na, aš dar kar­tą no­riu pa­kvies­ti prem­je­rą ne­vyk­dy­ti ir vėl su­grįž­ti į tą vie­šu­mo, skaid­ru­mo, žo­džio ir idė­jų lais­vės ke­lią.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Na­vic­kas – pas­ku­ti­nis.

A. NAVICKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, jūs pri­sta­to­te tik­rai svar­bią re­zo­liu­ci­ją, bet ne­la­bai man pa­tin­ka, kaip jūs pri­sta­to­te, at­si­pra­šau. Sei­mas nė­ra per­auk­lė­ji­mo įstai­ga. Sei­mas nė­ra ta įstai­ga, ku­ri kal­ba apie nuo­dė­mę, cha­rak­te­rį. Mes kal­ba­me apie tei­sės vir­še­ny­bės prin­ci­pą, ku­rio ne­si­lai­ko prem­je­ras. Mes kal­ba­me apie tai, kad įsta­ty­mas ga­lio­ja vi­siems. Tai yra la­bai rim­ta. Man toks vaiz­das, kad Sei­mo dau­gu­ma gal­vo­ja, kad čia opo­zi­ci­ja su­si­rin­ko pa­auk­lė­ti ar­ba kaž­kaip pa­mo­ra­li­zuo­ti prem­je­rą. Ma­no su­pra­ti­mu – ne. Mes šian­dien su­si­rin­kome tam, kad pa­sa­ky­tu­me, kad įsta­ty­mų pri­va­lo lai­ky­tis vi­si. Ši­ta re­zo­liu­ci­ja vi­sų pir­ma yra skir­ta įsta­ty­mų vir­še­ny­bės ir žo­džio lais­vės prin­ci­pui gin­ti. Aš tik­tai no­riu tai ak­cen­tuo­ti. Tik­rai pri­ta­riu re­zo­liu­ci­jai, bet gal ne­nu­kryp­ki­me į to­kį mo­ra­li­zuo­jan­tį ar­ba su po­li­ti­ka ne­su­si­ju­sį žo­dy­ną.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ko­le­ga, už pa­tiks­li­ni­mą ir pa­sta­bą, bet aš pri­sta­ty­da­mas re­zo­liu­ci­ją pa­brė­žiau ke­le­tą es­mi­nių da­ly­kų. Mums at­ro­do, kad prem­je­ras są­mo­nin­gais veiks­mais pa­žei­dė Kon­sti­tu­ci­jos 25 straips­nio nuo­sta­tas, kad ne­tu­ri bū­ti kliu­do­ma ieš­ko­ti, gau­ti, skleis­ti in­for­ma­ci­ją ir idė­ją. Mes sa­ko­me, kad taip pat ga­li­mai yra pa­žeis­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tos. Aš apie tai pri­sta­ty­da­mas kal­bė­jau.

At­sa­ky­da­mas į klau­si­mus, gal­būt kai ką pa­da­riau švel­niau, bet tai bu­vo to­kie klau­si­mai, to­kie at­sa­ky­mai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui. Jūs at­sa­kė­te į klau­si­mus. Tam skir­tas lai­kas bai­gė­si.

Da­bar yra ben­dro­ji dis­ku­si­ja. Siū­lau 30 mi­nu­čių. Ar su­tin­ka­te? (Bal­sai sa­lė­je) Pir­miau­sia ta­da duo­du frak­ci­jos var­du kal­bė­ti ir tai bū­tų B. Ma­te­lis. Frak­ci­jos var­du dis­ku­tuo­ti – sep­ty­nios mi­nu­tės.

B. MATELIS (MSNG). Ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos ir ger­bia­mi sve­čiai, ku­riems tei­sė ži­no­ti iš tie­sų nė­ra tuš­čias žo­dis. Esu tik­riau­siai vie­nas iš tų, ku­ris ga­lė­tų ob­jek­ty­viai pa­žvelg­ti į su­si­da­riu­sią si­tu­a­ci­ją, nes kaž­ka­da bu­vau ar­ti val­dan­čių­jų ir iš ar­ti klau­siau­si, ką jų ly­de­ris ža­dė­jo pra­džio­je. Net bu­vo ga­li­ma pa­ti­kė­ti, kad iš tik­rų­jų įma­no­ma su­kur­ti ko­man­dą, o vė­liau ir ko­a­li­ci­ją, ku­ri im­tų­si Lie­tu­vai svar­bių per­mai­nų. Ne­ma­žai Lie­tu­vai rei­ka­lin­gų per­mai­nų sa­vo pro­gra­mo­se bu­vo su­ra­šiu­sios vi­sos par­ti­jos, te­li­ko im­tis dar­bų.

Ne­ga­liu pa­ti­kė­ti, ta­čiau val­džią ga­vę du ly­de­riai vos per dve­jus me­tus pa­ver­tė sun­kiai at­pa­žįs­ta­mu kraš­tu. Par­ti­jų ir įvai­rių so­cia­li­nių gru­pių ben­dra­dar­bia­vi­mą pa­kei­tė są­skai­tų su­ve­di­nė­ji­mas, de­mo­kra­tijos ša­lims pri­im­ti­ną kri­ti­ką pa­kei­tė rei­ka­la­vi­mas pa­tai­kau­ti vie­nam žmo­gui, o prem­je­ras žen­gė dar to­liau – ėmė elg­tis kaip blo­gas po­li­ci­jos ty­rė­jas, ku­rio ka­bi­ne­te dings­ta by­los ir svar­būs įra­šai, o klau­sian­tys, ko­dėl taip at­si­tin­ka ir kas dėl to kal­tas, su­lau­kia vie­šo pa­že­mi­ni­mo ir net gra­si­ni­mų pa­si­kaps­ty­ti kiek­vie­no po­li­ti­ko pra­ei­ty­je. Gal jau nė­ra Sei­mo na­rio, ku­riam ne­bu­vo gra­sin­ta ap­kal­ta. Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko įpro­tis me­luo­ti vi­so­mis te­mo­mis pra­mu­šė vi­sus dug­nus, kar­tais net ne­be­ži­nai, juok­tis ar verk­ti klau­san­tis at­vi­ro ir ci­niš­ko me­lo. Štai ir šian­dien ži­niask­lai­da aiš­kiai kon­sta­tuo­ja: prem­je­ras S. Skver­ne­lis, teig­da­mas, kad Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­mų įra­šų sau­go­ti ne­bū­ti­na, kad jie rei­ka­lin­gi tik pro­to­ko­lui su­ra­šy­ti, įžū­liai vi­suo­me­nei me­la­vo.

No­rė­čiau pa­klaus­ti ir Sei­mo Pir­mi­nin­ko, ar jūs ge­rai jau­čia­tės, kai Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas aną sa­vai­tę nuo­lat kar­to­jo: pa­si­kvie­siu Sei­mo Pir­mi­nin­ką pa­si­aiš­kin­ti, ir jei­gu jo at­sa­ky­mai ma­nęs ne­įti­kins, ir jo lau­kia ap­kal­ta. Kas jus, ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ke, rin­ko į pa­gal svar­bą an­trą vals­ty­bė­je pos­tą ir kas ką tu­rė­tų kvies­ti pa­si­aiš­kin­ti – Ag­ro­kon­cer­nas ar Sei­mas? Kas jus iš­rin­ko į Sei­mą ir ko­dėl taip ak­lai jun­gia­tės į šmeiž­to kam­pa­ni­ją prieš Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją? Ko­dėl jūs, ga­vęs di­de­lį žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą, bi­jo­te iš­sa­ky­ti griež­tą po­zi­ci­ją, kai kaž­kas ren­gia­si iš­su­kio­ti ko­jas ži­niask­lai­dai ir net ke­lioms de­mo­k­ra­tijos ins­ti­tu­ci­joms?

Da­bar­ti­nė įtam­pa vi­suo­me­nė­je su­si­da­rė dėl to, kad nie­kas ne­be­ži­no, kas va­do­vau­ja Sei­mui ir Vy­riau­sy­bei. Prem­je­ro pa­si­rink­tą mi­nist­rą ir prem­je­ro svar­biau­sią pa­ta­rė­ją Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas iš­va­di­no nu­si­šne­kan­čiais, ga­li­ma su­pras­ti, kvai­liais. Ta­čiau vi­si nu­ry­ja įžei­di­nė­ji­mus. Tai, kad Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jo­je ėmė ding­ti svar­būs po­sė­džio įra­šai, kad prem­je­ras de­monst­ruo­ja sil­pnu­mą ir vis la­biau sie­kia va­ly­tis ko­jas į ki­tus po­li­ti­kus, liu­di­ja ne tik prem­je­ro įžū­lu­mą. Tai ver­tin­čiau kaip si­tu­a­ci­ją, į ku­rią ir prem­je­rą, ir Sei­mo Pir­mi­nin­ką įstū­mė no­ras val­dy­ti vie­nam. Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad tuos dve­jus me­tus Sei­mo Pir­mi­nin­kas ir prem­je­ras de­monst­ruo­ja, kad jie su­tin­ka bū­ti vie­no žmo­gaus va­sa­lais. Už­ge­sin­ti ki­lu­sius po­li­ti­nius gais­rus bus sun­ku, ta­čiau įma­no­ma – te­rei­kia, kad prem­je­ras S. Skver­ne­lis ir Sei­mo Pir­mi­nin­kas pa­ga­liau su­pras­tų, kad jie iš­rink­ti dirb­ti ne vie­nam Ag­ro­kon­cer­nui, o vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms.

Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja, krei­piuo­si į jus. Bū­ki­te drą­sūs ir ne­pa­si­duo­ki­te vie­no ar ke­lių žmo­nių šan­ta­žui. Kaž­ka­da bu­vo­me kar­tu ir kvie­čiu to­liau dirb­ti tuos dar­bus, apie ku­riuos kal­bė­jo­me prieš rin­ki­mus. Tik jūs pa­jė­gūs su­stab­dy­ti iš jū­sų ly­de­rių plūs­tan­tį me­lą. Pa­ga­liau jūs ga­li­te pa­rei­ka­lau­ti, kad Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas ne­be­juo­kau­tų, ne­be­juo­kin­tų žmo­nių sa­vo emo­ci­niais iš­si­šo­ki­mais ir pa­ga­liau pra­dė­tų rim­tai ką nors dirb­ti.

Kai prieš dau­giau kaip de­šimt me­tų Pa­ry­žiaus gat­vė­se lie­jo­si smur­tas ir riau­šės, Pran­cū­zi­jos val­džia, be ki­tų prie­mo­nių, nu­ta­rė vi­siems jau­niems žmo­nės ne­mo­ka­mai už­pre­nu­me­ruo­ti laik­raš­tį, kad jau­ni žmo­nės skai­ty­tų ir su­ži­no­tų, kas vyks­ta kri­zės ap­im­ta­me pa­sau­ly­je ir kaip ja­me at­ro­do Pran­cū­zi­ja. Ger­bia­ma­sis prem­je­re, jei­gu ži­niask­lai­dą ly­gi­na­te su ki­tu pel­no sie­kian­čiu ver­slu ir ne­ma­to­te jo­kio skir­tu­mo, tai pa­ban­dy­ki­te at­sa­ky­ti, ko­dėl Pran­cū­zi­jos val­džia ne­da­li­no riau­ši­nin­kams deš­re­lių, sul­čių, o pa­siū­lė ne­mo­ka­mai už­pre­nu­me­ruo­ti laik­raš­čių?

Lais­va ži­niask­lai­da vi­sa­da bu­vo ne­pa­to­gi val­dan­tie­siems, bet lais­vas žo­dis ga­li tap­ti ga­lin­gu gin­klu gi­nant de­mo­kra­tiją, žmo­gaus lais­vę ir tei­sę į nuo­mo­nių įvai­ro­vę.

Prem­je­re, jei­gu jū­sų pa­si­sa­ky­mai ta­me Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­me te­bu­vo emo­ci­nis pro­ver­žis ir to­je kal­bo­je tik­rai nie­ko bai­saus ne­bu­vo, pa­tei­ki­te tą įra­šą, ma­nau, Sei­mo na­riai tik­rai su­pras. Ta­čiau jei­gu jūs tik­rai ma­no­te, kad vals­ty­bės val­dy­mas tė­ra dik­ta­tas ma­žes­niam, sil­pnes­niam ir kri­tiš­kai nu­si­tei­ku­siai ži­niask­lai­dai ar opo­zi­ci­jai, jūs ge­rai pa­gal­vo­ki­te, ar į tą trau­ki­nį įsė­do­te ir ar ap­skri­tai nu­si­pir­ko­te bi­lie­tą. Ge­rai pa­žiū­rė­ki­te ir į ma­ši­nis­to vei­dą, gal ja­me at­pa­žin­si­te Ag­ro­kon­cer­no sa­vi­nin­ką, ta­da jūs dar tu­ri­te lai­ko lip­ti lauk, ieš­ko­ti ki­to­kių drau­gų ir pa­gal­vo­ti apie ki­to­kias ver­ty­bes.

Siū­lau val­dan­tie­siems – vals­tie­čiams ža­lie­siems ir ki­tiems – po­li­ti­nį san­dė­rį. Šian­dien mes, opo­zi­ci­ja, gi­na­me nuo val­dan­čių­jų de­mo­kra­tijos ins­ti­tu­ci­jas ir sa­vo rin­kė­jų tei­sę gau­ti ob­jek­tyvią in­for­ma­ci­ją. To­kią in­for­ma­ci­ją, ku­rios ne­re­da­guo­ja po­li­ti­kai, ta­čiau ga­li at­si­tik­ti ir taip, kad at­ei­ty­je rei­kės gin­ti ir ki­tus, ne tik de­mo­kra­tijos ins­ti­tu­ci­jas, mums, opo­zi­ci­jai, ga­li tek­ti gin­ti ir R. Kar­baus­kį nuo pyk­čio eks­ta­zės ap­im­tos A. Ši­rins­kie­nės. Ir mes, opo­zi­ci­ja, pa­dė­si­me, jei­gu jūs, vals­tie­čiai, da­bar pa­dė­si­te ap­gin­ti žmo­nių tei­sę ži­no­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Frak­ci­jos var­du – G. Land­sber­gis.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, kad lei­do­te pa­si­sa­ky­ti frak­ci­jos var­du, nors taip ne­bu­vau už­si­ra­šęs. Daug kas nu­skam­bė­jo ir jau bu­vo pa­sa­ky­ta, aš tik pa­si­nau­do­siu pro­ga šiek tiek pri­min­ti, dėl ko mes esa­me šian­dien čia su­si­rin­kę. Yra ne­lem­tas Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­mo įra­šas, ir bu­vo ga­li­my­bė su tuo įra­šu ne­pa­da­ry­ti vi­sų tų klai­dų, ku­rios bu­vo pa­da­ry­tos. Bu­vo ga­li­my­bė jį pa­vie­šin­ti, bu­vo ga­li­my­bė at­si­pra­šy­ti ži­niask­lai­dos ir vi­suo­me­nės, jei­gu kas nors po­sė­džio pa­si­ta­ri­mo me­tu bu­vo pa­sa­ky­ta ne­ge­rai. Tie­są sa­kant, tik­rai bu­vo ga­li­my­bė su­tvar­ky­ti si­tu­a­ci­ją taip, kad vi­so šio ažio­ta­žo ne­bū­tų ki­lę. Ir, tie­są sa­kant, S. Skver­ne­lis, ku­rį aš pa­ži­no­jau dar iki rin­ki­mų 2016 me­tais, man at­ro­do, bū­tų taip ir pa­da­ręs.

Kas at­si­ti­ko ger­bia­ma­jam Sau­liui, kad ji­sai pra­dė­jo kas­ti sau ir sa­vo frak­ci­jai, sa­vo par­ti­jai, ku­riai at­sto­vau­ja, bū­da­mas prem­je­ru, duo­bę, man sun­ku pa­sa­ky­ti. Bet šian­dien, jei­gu jis bū­tų čia ir ga­lė­čiau kreip­tis į jį as­me­niš­kai, aš sa­ky­čiau, Sau­liau, pa­dėk kas­tu­vą, nu­stok kas­ti, juo la­biau kad to­je duo­bė­je sė­di ne tik tu vie­nas, sė­di ta­vo Vy­riau­sy­bė, sė­di vals­tie­čių rei­tin­gai, sė­di vi­si žmo­nės, ku­riems šian­dien rū­pi, ką da­ro Vy­riau­sy­bė.

Ir klau­si­mas vi­siš­kai pa­pras­tas – yra pa­pras­čiau­sias Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos dar­bo reg­la­men­tas, ku­rį pa­tvir­ti­no ne kas ki­tas, o šio prem­je­ro pa­skir­tas kanc­le­ris. Ir opo­zi­ci­ja, ir ži­nia­s­k­lai­da, ir vi­suo­me­nė tu­rė­jo vie­ną vie­nin­te­lį klau­si­mą, ko­dėl šis reg­la­men­tas yra ne­vyk­do­mas. Vis­kas, vie­nas klau­si­mas – vie­nas at­sa­ky­mas. Ir at­sa­ky­mas ga­lė­jo bū­ti pa­pras­tas: įvy­ko klai­da, žmo­giš­ka klai­da, gal­būt kanc­le­ris, gal­būt vi­ce­kanc­le­ris, gal­būt koks nors biu­ro­kratas nu­spau­dė myg­tu­ką ir iš­try­nė. Nu­bau­džia­me, at­lei­džia­me, ne­ži­nau, pri­si­i­ma­me at­sa­ko­my­bę. Tie­są sa­kant, nie­ko vi­so ši­to ne­bū­tų bu­vę.

Bet aš ma­nau, kad prem­je­ras at­ra­do pro­gą pa­ro­dy­ti sa­vo tik­rą­jį vei­dą. Ir tas prem­je­ras, tas žmo­gus S. Skver­ne­lis, ku­rį aš pa­ži­no­jau, vis dėl­to bu­vo ne tas, tai bu­vo ne tik­ra­sis jis. Tik­ra­sis jis nu­spren­dė su­si­pyk­ti su vi­suo­me­ne. Tik­ra­sis jis nu­spren­dė me­luo­ti vi­suo­me­nei, tik­ra­sis jis šian­dien dė­jo į krū­mus ir nu­spren­dė ne­at­ei­ti, ne­pa­si­kal­bė­ti su mu­mis vi­sais ir at­sa­ky­ti į vie­ną pa­pras­tą klau­si­mą, ko­dėl iš­try­nė, ko­dėl ne­vyk­dė? Man la­bai gai­la. Aš ži­nau, ko­le­gos, tur­būt ne­nu­ste­bin­si­te nie­ko sa­vo bal­sa­vi­mu, ži­nau, kad esa­te su­ta­rę, su­si­mo­bi­li­za­vę ir vi­sais bū­dais mė­gin­si­te at­mes­ti šias re­zo­liu­ci­jas, bet aš džiau­giuo­si dėl vie­no da­ly­ko. Aš džiau­giuo­si, kad šian­dien opo­zi­ci­ja yra prin­ci­pin­ga, tvir­ta ir ge­ba iš­kel­ti klau­si­mus, ir tu­rė­ti po­li­ti­nę dis­ku­si­ją svar­biau­siais vi­suo­me­nę do­mi­nan­čiais klau­si­mais, to­dėl, kad mes de­mo­kra­tiją ir žo­džio lais­vę pra­ran­da­me ne per vie­ną die­ną. Tai yra lė­tas pro­ce­sas, ku­ria­me jūs nu­spren­dė­te da­ly­vau­ti.

Kiek­vie­ną žings­nį, kiek­vie­ną žings­ne­lį, ku­rį jūs ženg­si­te virš ne­li­be­ra­lios de­mo­kra­tijos, link au­to­kra­ti­nio val­dy­mo Lie­tu­vo­je, mes kiek­vie­ną žings­nį fik­suo­si­me Sei­me ir tu­rė­si­me apie tai dis­ku­si­ją, ir jūs tu­rė­si­te ga­li­my­bę kiek­vie­nas pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę už tai, ką da­ro jū­sų va­do­vai. Aš ti­kiuo­si, jūs su­pran­ta­te tą at­sa­ko­my­bę, ku­rią jūs tu­ri­te kiek­vie­nas, nes tai nė­ra pri­va­lo­mas frak­ci­jos bal­sa­vi­mas, tai nė­ra, kad jums pa­sa­kė R. Kar­baus­kis ar A. Ši­rins­kie­nė, kad pri­va­lo­te šian­dien su­si­rink­ti ir bal­suo­ti. Tai yra kiek­vie­no jū­sų at­sa­ko­my­bė už lais­vę, už žo­džio lais­vę ir už de­mo­kra­tiją, ku­ri bu­vo Lie­tu­vo­je iš­ko­vo­ta be­veik prieš 30 me­tų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Frak­ci­jos var­du – S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju už žo­dį. Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mi val­dan­tie­ji, ger­bia­mi ži­niask­lai­dos at­sto­vai, ger­bia­mi Lie­tu­vos žmo­nės. Iš­ei­vi­jos lie­tu­viai kū­rė Lie­tu­vą ir pri­si­dė­jo stip­riai at­kur­da­mi ją po ne­pri­klau­so­my­bės. Tą ga­li­me įver­tin­ti įvai­riai – ir po­li­ti­niais at­sto­vais, ir iš­ei­vi­jos švie­suo­liais. Vie­nas iš­ei­vi­jos švie­suo­lių, ku­ris man ypač im­po­nuo­ja, yra V. Ka­vo­lis, pra­dė­jęs „San­ta­ros-Švie­sos“ ju­dė­ji­mą, iš­ju­di­nęs ir bu­vęs vie­nas iš stip­riau­sių Lie­tu­vos šau­k­lių Ame­ri­ko­je. Jo kny­go­se, taip pat ir „Ne­pri­klau­so­mų­jų ke­liais“, kal­ba­ma apie lais­vę kaip apie ne­sa­vi­tiks­lę bū­se­ną, bet ga­li­my­bę švies­tis ir pa­čiai tik­ra­jai lais­vei skleis­ti. Šian­dien da­ly­vau­ti šio­je dis­ku­si­jo­je, la­bai gai­la, ne­už­si­ra­šė nė vie­nas val­dan­čių­jų at­sto­vas, bent iš­sa­ky­ti ki­to­kią, gal­būt kri­tiš­ką, vi­siš­kai ki­to­kią nuo­mo­nę ne­gu mes, opo­zi­ci­jos at­sto­vai, ir bent per tru­pi­nė­lį įti­kin­ti mus, kad ten­den­ci­jos, ku­rias mes čia var­di­na­me iš tri­bū­nos, yra ki­to­kios, nei mes tei­gia­me.

Iš­trin­tas įra­šas yra fak­tas, ku­rio mes ne­pa­kei­si­me, ir mes ne­ži­no­me, kas ja­me bu­vo įra­šy­ta. Tai yra tik vie­nas iš fak­tų per pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus, jų mes ga­li­me ma­ty­ti tik nuo­sek­lią se­ką. Mes ke­lia­me jums kaip klau­si­mą ir kvie­čia­me pa­si­sa­ky­ti iš tri­bū­nos ir pa­neig­ti, kad tai nė­ra tie­sa, ir įti­kin­ti, kad yra ki­taip. Mes ne­ži­no­me, kas bu­vo pa­sa­ky­ta įra­še, ir la­bai no­ri­me ti­kė­ti prem­je­ro po­zi­ty­viu žvilgs­niu, kad ten iš tik­rų­jų nie­ko blo­go ne­bu­vo pa­sa­ky­ta, ir prem­je­ras nuo­šir­džiai sa­ko, kad ne­bu­vo ko nors kri­tiš­ko ar­ba įžei­džian­čio ži­niask­lai­dos ar­ba žo­džio lais­vės at­žvil­giu. Ta­čiau pas­ta­rie­ji dve­ji me­tai lei­džia abe­jo­ti šiuo po­zi­ty­vu­mu, nes per pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus pa­si­py­lė ai­bė val­dan­čių­jų ir Vy­riau­sy­bės ini­cia­ty­vų, ku­rios įti­ki­na tik prie­šin­gai, kad ten bu­vo pa­sa­ky­ta kaž­kas to­kio, kas ga­lė­tų iš tik­rų­jų at­si­liep­ti mū­sų ži­niask­lai­dai ir de­mo­kra­tijai. Aš iš­var­din­siu tik ke­le­tą ini­cia­ty­vų, ku­rios bu­vo per pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus įgy­ven­din­tos.

Tai yra vals­ty­bi­nio tran­sliuo­to­jo lai­ki­no­ji ty­ri­mų ko­mi­si­ja, ku­rią N. Pu­tei­kis prieš pra­de­dant ko­mi­si­jos veik­lai baks­no­jo iš šios tri­bū­nos, kad yra kal­ba­ma ir apie tu­ri­nį, ne tik apie jos efek­ty­vų pi­ni­gų pa­nau­do­ji­mą, jis pa­grįs­ti­nai tą var­to­jo. Ir tik vals­tie­čių frak­ci­jos pir­mi­nin­ko R. Kar­baus­kio sku­bus pra­ne­ši­mas tai pa­nei­gė. Bet šian­dien ma­to­me, kad ne­ma­žai žur­na­lis­tų, ku­rie kė­lė kri­ti­nius klau­si­mus apie val­dan­čių­jų veik­lą ir ry­šius, jau ne­be­dir­ba šio­je te­le­vi­zi­jo­je ir tik­rai ne sa­vo no­ru pa­si­pra­šė iš ten iš­ei­ti. Ly­giai taip pat, kaip ir Mui­ti­nės de­par­ta­men­to va­do­vas, įvar­di­nęs ga­li­mą ne­su­mo­kė­tų mui­tų dy­dį už im­por­tuo­tas trą­šas, sa­vo no­ru pa­si­pra­šė sa­vai­tę po ši­to pa­skel­bi­mo. Dis­ku­si­ja apie ži­niask­lai­dos lais­vę ne­si­bai­gė tik LRT ty­ri­mu. Bu­vo ai­bė ini­cia­ty­vų per šiuos dve­jus me­tus, ku­rios kė­si­no­si į ži­niask­lai­dos cen­zū­rą. Leis­ki­te pa­var­din­ti tik ke­le­tą.

Šią ka­den­ci­ją pra­dė­jo­me Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­kei­ti­mu, ku­riuo įtvir­ti­no­me at­sa­ko­my­bę ir ži­niask­lai­dos bau­džia­mu­mą už tai, kad ji kė­si­na­si į po­li­ti­kų ir vie­šų as­me­nų gar­bės ir oru­mo pa­žei­di­mą. Tas, ačiū Pre­zi­den­tei, bu­vo ve­tuo­ta.

Ger­bia­mas Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas vie­šai iš­reiš­kė po­zi­ci­ją, kad iš kai ku­rių ži­niask­lai­dos prie­mo­nių tu­rė­tų bū­ti at­im­tos li­cen­ci­jos ir ak­re­di­ta­ci­jos. Jis taip pat pa­sa­kė, kad dau­ge­lis žur­na­lis­tų ne­tu­rė­tų bū­ti įlei­džia­mi į Sei­mą po vie­no­kių ar ki­to­kių pa­žy­mų.

Mes tu­rė­jo­me ir tu­ri­nio cen­zū­ros ini­cia­ty­vų dėl ži­niask­lai­do­je pa­si­ro­dan­čių nau­jie­nų tu­ri­nio po­zi­ty­vu­mo pro­por­ci­jos. Mes taip pat tu­rė­jo­me ini­cia­ty­vą kri­mi­na­li­zuo­ti da­ly­ki­nės ju­ri­di­nių as­me­nų re­pu­ta­ci­jos pa­žei­di­mus, sa­kė, kad ne­ga­li­ma net įmo­nių, ne tik vie­šų­jų as­me­nų, bet ir įmo­nių kri­ti­kuo­ti. Mes taip pat ma­tė­me ir kon­kre­čiai da­bar spren­džia­me, ban­do­me at­kur­ti sta­tus quo dėl ži­niask­lai­dos pri­ei­na­mu­mo prie vie­šų­jų duo­me­nų. Kon­kre­čiai sil­pni­na­ma ži­niask­lai­dos ga­lia ra­šy­ti lais­vai ir gau­ti in­for­ma­ci­ją, be po­li­ti­nio re­gu­lia­vi­mo lais­vai for­muo­ti sa­vo tu­ri­nį. Mes taip pat ma­tė­me ai­bę ini­cia­ty­vų apie tai… kad ži­niask­lai­dos fi­nan­si­nis tva­ru­mas bu­vo stip­riai pa­žeis­tas.

Aš pra­šau at­ei­ti į tri­bū­ną ir įti­kin­ti ma­ne ki­taip, ar tai yra ne­tie­sa, bet mes ma­tė­me ypač re­gio­ni­nės ži­niask­lai­dos pa­di­din­tus paš­to pre­nu­me­ra­tos ir sklai­dos ta­ri­fus. Tai iš es­mės re­gio­ni­nę ži­niask­lai­dą pa­ver­tė vi­siš­kai nuos­to­lin­gu ver­slu. Mes ma­tė­me dau­ge­lį sek­to­rių ir re­kla­mos pro­duk­tų, ku­rie bu­vo už­draus­ti, ir re­kla­ma ne­bu­vo kom­pen­suo­ta taip, kaip bu­vo ža­dė­ta, kad bus kom­pen­suo­ta iš Svei­ka­tos rė­mi­mo fon­do. Mes ma­tė­me in­ten­ci­jas, kad mi­nis­te­ri­jų at­ski­ri vie­ši­ni­mo kon­kur­sai bus pa­ga­liau nu­trauk­ti ir su­kur­tas ben­dras fon­das, ob­jek­ty­vi ko­mi­sija, ku­ri da­lins pi­ni­gus ži­niask­lai­dai pa­gal kon­kur­si­nius da­ly­kus, bet ydin­ga prak­ti­ka vis dar tę­sia­ma. Mes ma­tė­me pa­ža­dus, kad ti­ria­ma­jai ži­niask­lai­dai bus skir­ta pi­ni­gų, bet tai li­ko tik pa­ža­dais.

 Vi­sa tai su­de­da­me ir mes ne­ma­to­me nė vie­nos ini­cia­ty­vos, ku­ri su­stip­rin­tų lie­tu­viš­ką ži­niask­lai­dą. Prie­šin­gai, ma­tė­me pa­si­ti­kin­tį, lais­vą pi­lie­tį, ku­ris ta­po ne­ty­čia per­se­kio­ja­mas per šiuos dve­jus me­tus, dau­ge­lį ki­tų ini­cia­ty­vų: STT be teis­mo lei­di­mo ga­li įei­ti į kiek­vie­no as­mens są­skai­tą, gry­nie­ji ap­ri­bo­ti 3 tūkst. eu­rų, kai­nų re­gu­lia­to­riai be teis­mo ga­li įei­ti į bet ko­kios įmo­nės pa­tal­pas, mes ma­to­me slap­tų pir­kė­jų iš­pli­ti­mą vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­se. Vi­sa ši­ta ka­riau­na pa­pil­do­mų prie­mo­nių, ku­rios at­ei­na, vi­siš­kai ne­at­si­lie­pia į tai, ką V. Ka­vo­lis kal­bė­jo apie lais­vo pi­lie­čio lais­vo­je vals­ty­bė­je plėt­rą.

Vi­siš­kai bai­giu. Prem­je­ras iš ši­tos tri­bū­nos sa­kė ir kal­bė­jo apie tai, kad vi­suo­me­nės tei­sė nė­ra ab­so­liu­ti ži­no­ti vis­ką. Aš no­rė­čiau ap­vers­ti ši­tą klau­si­mą ir pa­sa­ky­ti, kad val­džios tei­sė į in­for­ma­ci­ją nė­ra ab­so­liu­ti ir nė­ra ab­so­liu­ti į ga­lią. To­dėl mes tu­ri­me steng­tis, kad mū­sų švie­ti­mo ir kul­tū­ros mi­nist­rai bū­tų tik­rie­ji hu­ma­ni­ta­rai, ku­rie at­sver­tų tą po­li­ci­nę vals­ty­bę ir tą kon­tro­lės apa­ra­tą, ku­ris ne­ti­ki lais­vo žmo­gaus ir lais­vos ži­niask­lai­dos ga­li­my­be su­kur­ti pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę, mums trūks­ta hu­ma­ni­ta­rų, to­kių kaip V. Ka­vo­lis, tarp jū­sų, ger­bia­mie­ji. Jūs pui­kiai su­pran­ta­te, kad ši­ta vals­ty­bė ei­na tik­rai ne ta lin­kme.

Aš krei­piuo­si į tuos, ku­rie yra at­ėję ypač iš aka­de­mi­nio sek­to­riaus, kal­bė­ti apie tai vie­šai, kad ten­den­ci­jos tu­ri kis­ti, įra­šo su­nai­ki­ni­mas yra vie­nas iš pre­ce­den­tų il­go­je il­go­je se­ko­je per pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

S. GENTVILAS (LSF). …nei­gia­mų ten­den­ci­jų. La­bai ačiū ir at­si­pra­šau už vir­šy­tą lai­ką.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­kar­to­siu to, ką pa­sa­kė prieš ma­ne kal­bė­ję. Tik pa­si­da­lin­siu dar vie­nu rū­pes­čiu, ku­rį iš­ke­lia šis mū­sų svars­to­mas klau­si­mas. Man at­ro­do, kad to­je vi­so­je ne­at­skleis­to pa­si­ta­ri­mo įra­šo is­to­ri­jo­je pro­ble­ma ir es­mė yra ne pats įra­šas, ku­rio tu­ri­nys žur­na­lis­tams daug­maž yra ži­no­mas, nes da­ly­va­vo In­ter­ne­to ži­niask­lai­dos aso­cia­ci­jos at­sto­vė, bet ši vi­sa is­to­ri­ja pa­ro­dė prem­je­ro sil­pnu­mą ir ne­ge­bė­ji­mą veik­ti de­mo­kra­tijos ir vie­šu­mo ap­lin­ky­bė­mis. Aš ma­nau, kad tai yra ga­na pa­vo­jin­gas da­ly­kas. Iš tik­rų­jų, jei­gu prem­je­ras bū­tų stip­rus, sa­vi­mi pa­si­ti­kin­tis po­li­ti­kas, kaip jis tu­rė­jo to­je si­tu­a­ci­jo­je pa­si­elg­ti? Pa­ma­tęs, kad čia da­ro­si ko­kia nors pro­ble­ma dėl to įra­šo, ki­tą die­ną da­vei tą įra­šą, sa­kai: im­kit, nag­ri­nė­kit, na, aš ten pa­sa­kiau ką nors gal­būt šiek tiek rie­biau apie ži­niask­lai­dą, bet čia emo­ci­jos ir jūs apie ma­ne vis­ko pa­sa­ko­te kar­tais per­dė­tai, tai ne­gal­vo­ki­te, kad dėl to, ką ten pa­sa­kiau, bus ko­kių prak­ti­nių veiks­mų. Pro­ble­ma bū­tų, aš ma­nau, už­ge­su­si la­bai grei­tai.

Ma­nau, kad po­li­ti­ko stip­ru­mą ro­do ne už­si­spy­rus, net ne­si­lai­kant įsta­ty­mų ir ki­tų tei­sės ak­tų, gy­ni­mas ko­kios nors pir­mi­nės po­zi­ci­jos, bet ge­bė­ji­mas pri­pa­žin­ti klai­dą, at­si­pra­šy­ti, at­si­trauk­ti ir to­liau ei­ti į prie­kį. O da­bar, aš įsi­vaiz­duo­ju, kai ki­lo tas skan­da­las, prem­je­ras baikš­čiai su sa­vo pa­ta­rė­jais svars­to, ką čia da­ry­ti. Dra­ma­tiš­kais vei­dais, ku­riuos tur­būt ge­riau­siai iliust­ruo­ja prem­je­ro pa­ta­rė­jo, at­lei­di­nė­jan­čio mi­nist­rus, vei­das ir šnabž­dė­ji­mas: ne, ne, ne­ga­li­ma duo­ti, čia, ži­not, prem­je­re, jūs vis­ko pri­kal­bė­jo­te, iš­trin­ki­me, ne­da­ry­ki­me, ir taip pa­si­el­gus klimps­ta­ma vis gi­liau.

Štai, lyg ir pa­tei­si­nant tą iš­try­ni­mą, pri­ima­mas spren­di­mas, kad ap­skri­tai ne­be­bus kau­pia­mi vi­si Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­mų ir po­sė­džių įra­šai ir vi­suo­me­nė ne­ga­lės at­ei­ty­je su jais su­si­pa­žin­ti. O tai iš tik­rų­jų yra la­bai ne­ge­ras da­ly­kas, nes vi­so­kių da­ly­kų dėl pri­im­tų spren­di­mų iš­ryš­kė­ja kar­tais tik at­ei­ty­je. Pa­vyz­džiui, la­bai no­rė­tų­si da­bar ma­ty­ti vi­sus pa­si­ta­ri­mų įra­šus, kai bu­vo svars­to­mas 2013 me­tais Trą­šų įsta­ty­mo pa­nai­ki­ni­mas. Ko­kie mo­ty­vai lė­mė, kad Lie­tu­va yra vie­nin­te­lė vals­ty­bė, ne­tu­rin­ti trą­šų re­gist­ro ir to­kio įsta­ty­mo? Štai, kaip mi­nė­jau, pro­ble­ma yra at­si­sklei­dęs prem­je­ro sil­pnu­mas de­mo­kra­tijos ap­lin­ky­bė­mis.

Kas ga­li at­si­tik­ti to­je si­tu­a­ci­jo­je? Ne­pa­na­šu, kad prem­je­ras kaip nors ko­re­guo­tų sa­vo el­ge­sį ir su­ge­bė­tų per­sio­rien­tuo­ti. Kad ir šian­die­ninis jo ne­at­vy­ki­mas vaiz­duo­jant, kad Ma­ri­jam­po­lė­je ne­ati­da­rys be jo lan­gų ga­myk­los, tą ir­gi pa­tvir­ti­na. Juk ga­lė­jo šian­dien at­ei­ti, iš tri­bū­nos pa­sa­ky­ti sa­vo žo­dį, o gal ką nors ir pa­ko­re­guo­ti. Bu­vo to­kia ga­li­my­bė, de­ja, prem­je­ras pa­bė­go į mi­nė­tą Ma­ri­jam­po­lės ren­gi­nį.

Ko aš nuo­gąs­tau­ju? Kad prem­je­ras ga­li pra­dė­ti stu­di­juo­ti, kaip to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je el­gė­si ki­tų Ry­tų, Pie­tų vals­ty­bių va­do­vai, ku­rie gal ir­gi bu­vo ne­pa­ten­kin­ti ta de­mo­kra­tine ap­lin­ka, ir kaip jiems pa­vy­ko tą si­tu­a­ci­ją pa­keis­ti. Juk Veng­ri­ja kaž­ka­da, ma­tyt, ir­gi bu­vo vi­siš­kai de­mo­k­ra­tinė vals­ty­bė, ne blo­giau iš­vys­čiu­si de­mo­kra­tinius in­stru­men­tus kaip Lie­tu­va, bet šian­dien mes si­tu­a­ci­ją tu­ri­me vi­sai ki­to­kią. Tik­rai gąs­di­na kai ku­rie Vy­riau­sy­bės va­do­vo pa­gra­si­ni­mai, kad ži­niask­lai­dos tei­sė ži­no­ti yra ne­ab­so­liu­ti, užuo­mi­nos apie vie­ši­ni­mo pi­ni­gų ma­ži­ni­mą, tai yra kir­ti­mas per ne­pri­klau­so­mos ži­niask­lai­dos eko­no­mi­nius pa­grin­dus, ir ki­ti mo­men­tai, to­dėl ma­nau, kad Sei­mas šian­die­ni­ne re­zo­liu­ci­ja tu­ri pa­sa­ky­ti sa­vo tvir­tą žo­dį, pa­sa­ky­ti ne toms an­ti­de­mok­ra­ti­nėms, prieš vie­šu­mą nu­kreip­toms ten­den­ci­joms, ku­rios ma­to­mos iš prem­je­ro lai­ky­se­nos ir veiks­mų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ir pas­ku­ti­nė – A. Ar­mo­nai­tė.

A. ARMONAITĖ (LSF). Svei­ki, ger­bia­mi ko­le­gos. Na, mi­ni­me Są­jū­džio 30-me­tį. Ir va­kar, ir ap­skri­tai šią sa­vai­tę ne­trūks­ta vie­šo­jo­je erd­vė­je dis­ku­si­jų, ar Są­jū­džio dva­sia jau iš­blė­so ir ko­kia ap­skri­tai ji bu­vo.

Man at­ro­do, kad tai, kas šian­dien vyks­ta Lie­tu­vo­je, ir tai, kaip šian­dien į kam­pą yra stu­mia­ma ži­niask­lai­da, ne tik prie vals­tie­čių, bet iš es­mės prie vi­sų val­džių yra stu­mia­ma ži­nia­sklai­da, gal da­bar jau mes esa­me la­bai ar­ti dug­no, – vi­sa tai iš es­mės ro­do la­bai pa­pras­tą di­cho­to­mi­ją, kad dau­ge­lis no­rė­jo lais­vos Lie­tu­vos, bet vie­ni no­rė­jo Lie­tu­vos su tei­sė­mis, tai yra to­kio­mis tei­sė­mis kaip tei­sės vir­še­ny­bė, žo­džio lais­vė, žmo­gaus tei­sės, pa­gar­ba pri­va­čiai nuo­sa­vy­bei, ki­ti no­rė­jo ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos be de­mo­kra­tinių tei­sių, gal­būt ko­kios nors ma­žo­sios Ru­si­jos ar Bal­ta­ru­si­jos. Iš tik­rų­jų vi­sa ši­ta dis­ku­si­ja yra bū­tent apie tai, ko­kio­je de­mo­kra­tijoje mes gy­ve­na­me, ar su­konst­ruo­to­je fa­sa­di­nė­je, ar tik­ro­je li­be­ra­lio­je de­mo­kra­tijoje su tei­sė­mis.

Iš es­mės pas­ku­ti­nis spren­di­mas at­kirs­ti ži­niask­lai­dą nuo Re­gist­rų cen­tro duo­me­nų reiš­kia tik tiek, kad ži­niask­lai­dai bu­vo ku­ria­mas dar vie­nas bar­je­ras pri­ei­ti prie duo­me­nų. Aš su­tin­ku, kad tvar­ka tu­ri bū­ti, bet Lie­tu­vo­je ga­lio­ja įsta­ty­mai, ga­lio­ja Kon­sti­tu­ci­ja, ga­lio­ja Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mas ir jų vi­siš­kai pa­ka­ko, kad bū­tų iš­veng­ta ši­tos pro­ble­mos, kad ne­bū­tų įgy­ven­din­tas tas bar­je­ras ži­niask­lai­dai ne­pri­ei­ti prie duo­me­nų. Kai yra klau­sia­ma, o koks yra mo­ty­vas, ko­kie yra ar­gu­men­tai, kas bu­vo už ir kas bu­vo prieš Vy­riau­sy­bė­je pri­imant tuos spren­di­mus, nie­kas to ne­pa­aiš­ki­na ir įra­šai dings­ta. Įra­šai yra iš­tri­na­mi ar, ne­ži­nau, iš­me­ta­mi į Ne­ries upę, ar pa­mirš­ta­mi. Da­bar vi­sas ar­chy­vas jau yra ne­be­pri­ei­na­mas. Net ne pa­si­ta­ri­mų, o Vy­riau­sy­bės po­sė­džių!

Ko­dėl tai vyks­ta? Ko­dėl tai vyks­ta? Ko­dėl tai vyks­ta? Žmo­gaus, ku­ris ga­li at­sa­ky­ti į ši­tą klau­si­mą, šian­dien čia nė­ra. Jis šio­je tri­bū­no­je į klau­si­mus ne­at­sa­ko, o svai­do­si ar­gu­men­tais ad ho­mi­nem, nie­kas ne­pri­si­i­ma at­sa­ko­my­bės. La­bai pa­pras­ta su­vers­ti kal­tę ko­kiam nors Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jui ar dar­buo­to­jai, bet mes tu­ri­me po­li­ti­nę pro­ble­mą, mes tu­ri­me di­de­lę po­li­ti­nę pro­ble­mą, ku­ri pa­si­reiš­kia ži­niask­lai­dos lais­vės ar­dy­mo ir var­žy­mo pa­vi­da­lu. Aš no­riu, kad mes gy­ven­tu­me de­mo­kra­tijoje su tei­sė­mis, ir aš no­riu, kad už tuos spren­di­mus, ku­rie bu­vo pri­im­ti Vy­riau­sy­bė­je, Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jo­je, bū­tų pri­si­im­ta at­sa­ko­my­bė. Prem­je­ras S. Skver­ne­lis tu­ri pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę, to­dėl kvie­čiu bal­suo­ti už šią re­zo­liu­ci­ją.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pu­sė dis­ku­si­jos va­lan­dos kaip tik jau bai­gė­si. Da­bar pa­gal 183 strai­ps­nį tu­rė­tų bū­ti po re­zo­liu­ci­jos pro­jek­to svars­ty­mo pri­ėmi­mas. Tai yra pir­ma re­dak­ci­ja. Pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų. Mo­ty­vai dėl vi­so: ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. Kad pri­im­tu­me re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų, už – G. Skais­tė.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš prin­ci­po vals­ty­bė, kal­bė­da­ma apie de­mo­kra­tijos stip­ri­ni­mą, vi­są lai­ką kal­ba apie skaid­ru­mo di­di­ni­mą, apie at­vi­rų duo­me­nų nau­dą vi­suo­me­nei, apie tai, kad ži­niask­lai­dai bū­tų pri­ei­na­ma kuo dau­giau duo­me­nų, kad bū­tų di­des­nė po­li­ti­kų kon­tro­lė, bet veiks­mai, ku­riuos at­lie­ka Vy­riau­sy­bė, iš tie­sų da­ro vi­są ši­tą pa­ro­do­mą­ją de­mo­kra­tiją vi­siš­kai ki­to­kio vaiz­do. Iš pra­džių bu­vo at­si­sa­ky­mas duo­ti pa­si­ta­ri­mo įra­šą, vė­liau ap­ri­bo­ta pri­ei­ga prie vi­sų Vy­riau­sy­bės po­sė­džių įra­šų. To­liau ei­na su­prie­ši­ni­mas ži­niask­lai­dos su ki­to­mis sri­ti­mis – kaip so­cia­li­ne ap­sau­ga ir taip to­liau. Ta­da kal­ba­ma apie tai, kad mes jus ap­ri­bo­si­me nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos vie­ši­ni­mo duo­me­nų. Ga­lų ga­le jau ne­be­keis­tas da­ro­si ir Sei­mo ne­no­ras įtei­sin­ti, kad sa­vi­val­dy­bių po­sė­džių įra­šai bū­tų pri­va­lo­mi, nes at­ro­do, kad mums ta de­mo­kra­tija, kai žmo­nės da­ly­vau­ja, ga­li žiū­rė­ti, da­ro­si vi­siš­kai ne­be­rei­ka­lin­ga ir ne­be­pra­smin­ga. Aš as­me­niš­kai ne­no­riu gy­ven­ti to­kio­je vals­ty­bė­je, kur pa­gal vie­ną as­me­nį spren­džia­ma, ku­rio reg­la­men­to rei­kia lai­ky­tis, o ku­rio jau ne­la­bai. Ar Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos dar­bo reg­la­men­tas yra do­ku­men­tas, ar jis mums nie­ko ne­reiš­kia ir mes ga­li­me jo lai­ky­tis ar­ba ne­si­lai­ky­ti?

Aš ne­no­riu gy­ven­ti to­kio­je vals­ty­bė­je, ku­rio­je in­for­ma­ci­ja yra ri­bo­ja­ma pa­gal tai, kas tos in­for­ma­ci­jos pra­šo, ar ge­ra ži­niask­lai­dos prie­mo­nė, ar blo­ga ži­niask­lai­dos prie­mo­nė, ka­da ga­li­ma Re­gist­rų cen­tro duo­me­nis vie­niems duo­ti, ki­tiems ne­duo­ti. Aš as­me­niš­kai to­kio­je vals­ty­bė­je gy­ven­ti ne­no­riu. No­riu gy­ven­ti lais­vo­je Lie­tu­vo­je, ir tik­rai tas de­mo­kra­tijos vi­sas ver­ty­bes mes pri­va­lo­me gin­ti.

PIRMININKĖ. Prieš – G. Bu­ro­kie­nė.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pra­dė­ti per­fra­zuo­da­ma ra­šy­to­jo M. Tve­no žo­džius: „Po­nai, ši­tos kal­bos yra stip­riai per­dė­tos, švel­niai ta­riant.“ Ma­ny­čiau, kad su­ki­lęs ažio­ta­žas dėl nie­ko yra la­bai aiš­kus žen­klas, kad da­ro­mi ge­ri dar­bai. Ir man no­rė­tų­si vi­są lai­ką pa­klaus­ti, ko­dėl gi re­zo­liu­ci­ja bu­vo iš­kel­ta, o ne iš kar­to S. Skver­ne­liui dėl prie­sai­kos su­lau­žy­mo kaž­kas ki­ta?

Tie­siog pa­da­riau so­cia­li­nį ty­ri­mą, pa­ban­džiau gau­ti „auk­si­nių šaukš­tų“ skan­da­lo pa­si­ta­ri­mą. De­ja, jo nė­ra, kaip nė­ra ir ki­tų, nes 65 straips­nis… Vy­riau­sy­bės reg­la­men­to 62 punk­te ra­šo­ma, kad pa­si­ta­ri­mai yra pro­to­ko­luo­ja­mi, o 82 punk­te ra­šo­ma, kad da­ro­mi po­sė­džių gar­so įra­šai, ku­rie iš­sau­go­mi. Tai ne­rei­kia mai­šy­ti dvie­jų da­lių. Man at­ro­do la­bai keis­ta, kad ki­lo ažio­ta­žas, sa­ky­ki­me, van­dens stik­li­nė­je. Tai­gi aš tik­rai vi­sus ra­gi­nu bal­suo­ti prieš ir pa­lai­ky­ti prem­je­rą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. A. Anu­šaus­kas – už. (Bal­sai sa­lė­je) Dė­me­sio!

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Čia nė­ra koks nors per­so­na­li­nis bal­sa­vi­mas, ži­no­ma, kad at­sa­ko­my­bė per­so­na­li­nė. Mes šven­čia­me Lie­tu­vos vals­ty­bės šimt­me­tį ir, jū­sų nuo­sta­bai, prieš šim­tą me­tų ra­šy­ti Lie­tu­vos Vals­ty­bės Ta­ry­bos po­sė­džių de­ta­lūs pro­to­ko­lai yra. Ži­no­ma, Vals­ty­bės Ta­ry­ba ir­gi ga­lė­jo gal­būt pri­im­ti spren­di­mą, kad gal ne­rei­kia, su­nai­kin­ki­me, ta­čiau jie ne­nai­ki­no, pa­li­ko is­to­ri­jai, nes tai svar­bu, tai liu­di­ja tos ins­ti­tu­ci­jos na­rių pa­sau­lė­žiū­rą, įsi­ti­ki­ni­mus, ver­ty­bes, tai yra ne­pa­pras­tai svar­bu.

Ly­giai taip pat 1940 m. bir­že­lio 15-oji. Jū­sų nuo­sta­bai, taip pat yra pro­to­ko­las, iš ko mes ma­to­me, kaip bu­vo svars­to­ma, kaip bu­vo pri­ima­mi do­ku­men­tai, kas bu­vo at­sa­kin­gas, kas kaip pa­si­sa­kė ir ko­dėl pa­si­sa­kė. Nors tai Lie­tu­vos vals­ty­bei la­bai daug kai­na­vo, bet vis dėl­to tie do­ku­men­tai yra ar­chy­vuo­se. Šiuo at­ve­ju aš ma­nau, kad tik­rai dis­ku­si­ja yra svar­bi, nes vis dėl­to pa­ro­do, kiek mes ver­ti­na­me sa­vo vals­ty­bės pa­rei­gū­nų veiks­mus ir jų at­sa­ko­my­bę už tuos vei­ks­mus, at­sa­ko­my­bę už žo­džius. Aš ma­nau, kad tai, kas pa­ra­šy­ta, ati­tin­ka tik­ro­vę, kas pa­ra­šy­ta re­zo­liu­ci­jo­je. Ir vis dėl­to, jei­gu mes ke­lia­me to­kį klau­si­mą, at­sa­ky­mus, iš­sa­mius at­sa­ky­mus, tu­ri­me gau­ti.

PIRMININKĖ. Prieš – J. Ja­ru­tis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tie­siog klau­san­tis pa­si­sa­ky­mų, ypač iš Tė­vy­nės są­jun­gos, ne pir­mą kar­tą su­si­da­ro toks vaiz­das, kad ne­pri­klau­so­my­bę iš­ko­vo­jo tik Tė­vy­nės są­jun­gos at­sto­vai, o vi­si ki­ti, pri­klau­san­tys ki­toms par­ti­joms, tie­siog sto­vė­jo ša­lia, ste­bė­jo ir nie­ko ne­da­rė. Ži­no­ma, tai žei­džia, bet tiek to, mes esa­me jau su tuo su­si­tai­kę.

Nuo pat pir­mos die­nos, prieš dve­jus me­tus Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gai lai­mėjus rin­ki­mus, pra­si­dė­jo duo­bės ka­si­mas, kaip kaž­ku­ris pa­sa­kė. Dar pa­sa­kė, kad da­bar net prem­je­ras pats sau duo­bę ka­sa. Prieš dve­jus me­tus mes pri­si­ė­mė­me at­sa­ko­my­bę, su­for­muo­da­mi Vy­riau­sy­bę, ir ne­si­kra­to­me jos. Prem­je­ras šian­dien nie­kur ne­pa­bė­go, o vyk­do tie­sio­gi­nes pa­rei­gas ir Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, ku­rios vie­nas iš pa­grin­di­nių punk­tų yra re­gio­no gy­vy­bin­gu­mas ir eko­no­mi­kos kė­li­mas.

Vi­siš­kai pa­pras­tai kal­bant, šios die­nos re­zo­liu­ci­ja yra tie­siog pa­pras­tas oro vir­pi­ni­mas, ne­su­ge­bant pa­teik­ti Lie­tu­vos ge­ro­vę ku­rian­čių įsta­ty­mų, to­dėl aš už to­kią re­zo­liu­ci­ją tik­rai ne­ga­liu bal­suo­ti.

PIRMININKĖ. Už – B. Ma­te­lis.

B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Prieš tai kal­bė­ju­si vie­na ko­le­gė dar prieš me­tus, kai tvir­ti­no biu­dže­tą, prem­je­ro pa­klau­sė, už­da­vė to­kį klau­si­mą: prem­je­re, ar ne­ver­tė­tų gy­ny­bai nu­ma­ty­tas lė­šas pa­skirs­ty­ti re­gio­nams ir pra­val­gy­ti? Da­bar mes gir­di­me iš tos pa­čios ko­le­gės, kad ži­niask­lai­dos lais­vė, žo­džio lais­vė, tei­sė ži­no­ti yra tik aud­ra stik­li­nė­je. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, ko­kio­mis ap­skri­tai ver­ty­bė­mis… ar yra ko­kių nors ver­ty­bių Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jo­je ir kuo va­do­vau­ja­si nu­sta­ty­da­mi, kaip rei­kia bal­suo­ti, pa­tys žmo­nės? Ar pa­gal tai, ko­kios ver­ty­bės puo­se­lė­ja­mos Ag­ro­kon­cer­ne, ar pa­gal tai, ko­kios yra vals­ty­bei rei­ka­lin­gos ver­ty­bės ir gy­ny­ba? Iš­ties ma­nau, kad šis bal­sa­vi­mas yra iš­ban­dy­mas val­dan­čia­jai ko­a­li­ci­jai – jie aiš­kiai pa­sa­kys, kas jiems yra svar­biau: ar vie­no kon­cer­no ver­ty­bės, ar vi­sos vals­ty­bės.

PIRMININKĖ. Prieš – R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Jei tai bū­tų pir­mas puo­li­mas, aš gal dar pa­ti­kė­čiau, bet šis puo­li­mas yra ne pir­mas. Jis pra­si­dė­jo nuo pa­čių pir­mų me­tų, kai Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga pra­dė­jo vyk­dy­ti re­for­mas, di­džiu­les re­for­mas, ir tai vyk­sta pas jus be per­sto­jo. Va­kar per Lie­tu­vos ra­di­ją trys po­li­to­lo­gai fak­tiš­kai vie­nu bal­su su­ta­rė, kad opo­zi­ci­ja ne­su­ge­ba rim­tai dirb­ti, tik nuo­la­ti­nis puo­li­mas vyks­ta ant vals­tie­čių. Tai dar kar­tą įro­do, kad jūs ne­ga­li­te uzur­puo­ti vi­sų žmo­nių są­mo­nės, ma­ny­ti ir ti­kė­ti taip, kaip jūs gal­vo­ja­te, kaip tu­ri bū­ti tai da­ro­ma pa­gal jus. Ir aš vi­siš­kai ti­kiu, kad jū­sų Kon­ser­va­to­rių par­ti­jo­je ne vi­si to­kie žmo­nės kaip da­lis jū­sų iš va­do­vau­jan­čių par­ti­jai.

Kvie­čiu įsi­klau­sy­ti ir ma­ty­ti, iš­girs­ti tau­tą, žmo­nes ir gerb­ti juos, nes žmo­nės tai tik­rai ma­to ir ver­ti­na. Kai tik at­ei­na įsta­ty­mas tei­sin­gas ir žmo­nės pra­de­da jaus­ti, jūs iš kar­to su­ku­ria­te nau­ją is­to­ri­ją. Tie­siog pra­šau jū­sų baig­ti už­si­im­ti šiais da­ly­kais, ku­rie vals­ty­bei yra tik­rai ne­nau­din­gi. Bal­suo­siu prieš.

PIRMININKĖ. M. Ado­mė­nas – už.

M. ADOMĖNAS (MSNG). Ačiū, po­sė­džio pri­mi­nin­ke. Ko­le­gos, čia gin­čas yra ne apie vie­no ar ki­to for­mu­lia­ro rai­dę ir kaip ją in­ter­pre­tuo­ti. Kal­bama yra apie po­li­ti­nius są­mo­nin­gus veiks­mus, ku­riais yra ri­bo­ja­ma ži­niask­lai­dos ir žo­džio lais­vė. Prieš ke­le­tą me­tų tik­rai ne­bū­čiau ga­lė­jęs pa­gal­vo­ti, kad toks da­ly­kas ga­li įvyk­ti, kad ga­li bū­ti su­nai­ki­na­mi įra­šai, kaip ko­kio Dž. Or­ve­lo to­ta­li­ta­ri­nė­je vals­ty­bė­je, kur klas­to­ja­ma pra­ei­tis, klas­to­ja­ma tai, kas įvy­ko. Tik­rai de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je tai yra ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma.

Ki­tas da­ly­kas, čia bu­vo pa­mi­nė­ta prem­je­ro aro­gan­ci­ja. Aš ma­tau, kad tai ne aro­gan­ci­ja, tai yra pa­nie­ka Sei­mui, pa­nie­ka Sei­mui kaip svar­biau­siai vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jai, ven­gi­mas at­sa­ky­ti į klau­si­mus, pa­kei­čiant juos in­si­nu­a­ci­jo­mis ir iš­puo­liais ad ho­mi­nem ir ne­da­ly­va­vi­mas Sei­mo po­sė­dy­je, kur svars­to­mi svar­biau­si da­ly­kai. Lan­gai ir du­rys yra svar­biau ne­gu pa­ma­ti­nių de­mo­kra­tijos ver­ty­bių svars­ty­mas. Ir iš tik­rų­jų, kaip ko­le­gos kal­bė­jo, mes tu­ri­me dau­gy­bę po­žy­mių, kad ju­da­me iš de­mo­kra­tinės san­tva­rkos į kaž­ko­kią ki­tą, kur yra sis­te­min­gai gniau­žia­mos opo­zi­ci­jos tei­sės, sis­te­min­gai gniau­žia­ma ži­niask­lai­dos lais­vė, ir jau net ne­si­ryž­čiau tos san­tvar­kos va­din­ti po­li­ci­ne vals­ty­be, nes tuo bū­du tar­si me­ta­ma dė­mė ant dau­gy­bės gar­bin­gai dir­ban­čių po­li­ci­nin­kų, ku­rie tą san­tvar­ką sau­go.

Man at­ro­do, kad iš de­mo­kra­tijos mes ju­da­me ne į V. Or­ba­no san­tvar­ką, bet grei­čiau į men­tok­ra­ti­ją. Tai čia yra pa­si­rin­ki­mas, ar mes iš­sau­go­si­me tą san­tvar­ką, tą lais­vą vi­suo­me­nę, ku­riai pri­sie­kė­me, ar ju­dė­si­me ta lin­kme.

PIRMININKĖ. Prieš – V. Rin­ke­vi­čius.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, vi­si mes esa­me mir­tin­gie­ji, vi­si da­ro­me klai­dų, ir šian­dien dis­ku­si­jų pa­si­klau­sius, jei­gu kam nors at­ro­do, kad esa­te dėl vis­ko ab­so­liu­čiai tei­sūs, tru­pu­tį ap­si­čiu­pi­nė­ki­te, ar esa­te šia­me re­a­lia­me pa­sau­ly­je. Tik­rai dis­ku­si­ja pri­me­na pi­gų po­li­ti­ka­vi­mą. Ko­le­gė G. Skais­tė sa­kė, kad ji ne­no­ri gy­ven­ti to­kio­je vals­ty­bė­je. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad aš no­riu gy­ven­ti to­kio­je vals­ty­bė­je, kur au­ga eko­no­mi­ka, au­ga žmo­nių pa­ja­mos, au­ga pen­si­jos, vai­kų iš­mo­kos ir vi­sa ki­ta. Aš no­riu jo­je gy­ven­ti ir, aš ma­nau, rei­kia tą da­ry­ti, ir to­liau ei­ti tuo ke­liu. Aš su­pran­tu, kad opo­zi­ci­jos ko­le­goms gal­būt ne­pa­tin­ka kai ku­rie da­ly­kai, kad žmo­nės ge­riau gy­ve­na, kad da­lis vi­suo­me­nės, ku­ri ne­su­klai­din­ta, yra iš tie­sų pa­ten­kin­ta, ir gat­vė­je su­si­ti­kus svei­ki­na ir džiau­gia­si, kad štai man pa­di­dė­jo pa­ja­mos, vai­ko iš­mo­kos, pen­si­ja, ir taip to­liau. Aš siū­lau baig­ti tą pi­gų po­li­ti­ka­vi­mą, siū­lau bal­suo­ti prieš ir gal ieš­ko­ti dau­giau są­ly­čio taš­kų, o ne prieš­prie­šos.

PIRMININKĖ. Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad pri­im­tu­me re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vo 107 Sei­mo na­riai: už – 42, prieš – 52, su­si­lai­kė 13. Tai­gi re­zo­liu­ci­ja be pa­tai­sų ne­pri­im­ta.

Ta­da al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas. Dė­me­sio! Re­da­guo­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą – bal­suo­ja­te už, at­mes­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą – bal­suo­ja­te prieš.

Bal­sa­vo 106 Sei­mo na­riai: už – 43, prieš – 63. Re­zo­liu­ci­ja at­mes­ta.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­im­ki­te tai kaip po­li­ti­nį ver­ti­ni­mą prem­je­ro pas­ta­ro­sios veik­los. Jūs nė vie­nas ne­iš­drį­so­te ženg­ti į tri­bū­ną ir pa­sa­ky­ti, kad tos ten­den­ci­jos, ku­rias mes, opo­zi­ci­ja, var­di­no­me, mes kal­bė­jo­me apie ten­den­cin­gą vei­ki­mą prieš ži­niask­lai­dą, yra ne­tie­sa, ir jūs elg­si­tės ki­taip. Mes ši­to ne­iš­gir­do­me, mes gir­dė­jo­me tik ko­man­di­nį prem­je­ro pa­lai­ky­mą ir kal­bė­ji­mą apie tai, kad po­zi­ci­ja yra griež­ta, bet da­ly­ki­nio įro­di­nė­ji­mo ir ar­gu­men­ta­vi­mo mes iš jū­sų ne­gir­dė­jo­me.

PIRMININKĖ. V. Juo­za­pai­tis.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, la­bai ap­gai­les­tau­ju, kad taip ir ne­at­si­ra­do, ne­pai­sant kai ku­rių jū­sų tik­rai lyg ir bu­vu­sių nuo­šir­džių žvilgs­nių, drą­sos per­ženg­ti per sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus. Na, to­kia jau si­tu­a­ci­ja.

Aš tik no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad šian­dien jū­sų bal­sa­vi­mą ste­bi taip pat ir Lie­tu­vos jau­ni­mas, moks­lei­vi­ja ir vi­sa vi­suo­me­nė. Šiuo žings­niu jūs dar kar­tą tei­gia­te, kad Lie­tu­vo­je tei­sės vir­še­ny­bė ne­eg­zis­tuo­ja. Tai yra la­bai blo­gas pre­ce­den­tas ir iš tik­rų­jų mums bus la­bai su­dė­tin­ga rei­ka­lau­ti iš vi­suo­me­nės lai­ky­tis įsta­ty­mų, kuo­met čia, Sei­mo rū­muo­se, įsta­ty­mai yra pa­nie­ki­na­mi. Aš dar pri­min­siu ir jū­sų ket­vir­ta­die­nio bal­sa­vi­mą, kuo­met net­gi jums iš anks­to pra­ne­šus apie pro­ce­dū­rų pa­žei­di­mą, taip pat yra pro­ce­dū­ros įsta­ty­mo su­lau­žy­mas, jūs, ne­pai­sy­da­mi to, vis dėl­to bai­gė­te tą sa­vo po­li­ti­nį veiks­mą, ku­ris su tei­se nie­kaip ne­ko­re­liuo­ja.

Tai­gi dvi­gu­bi stan­dar­tai (ar kaip juos va­din­ti) tik­rai ne į nau­dą mū­sų vi­suo­me­nei. Lie­ka tik ap­gai­les­tau­ti, kad mes dar ne­iš­mo­ko­me pa­mo­kų.

PIRMININKĖ. K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Aš krei­piuo­si į vals­tie­čius. Per dve­jus me­tus S. Skver­ne­lio spar­nai iš­si­sklei­dė ir jūs ma­to­te jo še­šė­li­nę pu­sę, ku­ri ma­žiau yra ro­do­ma mums, iš­orė­je, ki­tiems, ki­to­se par­ti­jo­se esan­tiems žmo­nėms, ir ly­giai taip pat vi­suo­me­nei. Ji­sai pats bi­jo sa­vo tos še­šė­li­nės pu­sės, ban­do ją nu­slėp­ti, o jūs pa­de­da­te jam. Svei­ki­nu! Bjau­rūs jo še­šė­li­nės pu­sės as­pek­tai len­da į pa­vir­šių, no­ri ne­no­ri. Iš­len­da čia, tri­bū­no­je, cha­miz­mas. Ar taip tu­rė­tų elg­tis prem­je­ras, ar taip ji­sai tu­rė­tų kal­bė­ti? Ar taip ji­sai tu­rė­tų elg­tis vi­suo­me­nė­je, ku­ri sie­kia kuo di­des­nio vie­šu­mo, mo­ra­li­zuo­ti ir aiš­kin­ti, kad to vie­šu­mo ne­reikia ir pa­na­šiai? Dar dau­giau – veiks­mais slėp­ti in­for­ma­ci­ją XXI am­žiu­je. Į ku­rią pu­sę jūs trau­kia­te?

PIRMININKĖ. V. Sin­ke­vi­čius.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų, aš ma­nau, dve­ji me­tai Vy­riau­sy­bės dar­bų ir nu­veik­ti dar­bai yra ne­nu­gin­či­ja­mi, nors ir kaip kam nors no­rė­tų­si juos pa­že­min­ti. Šian­dien šio­je tri­bū­no­je ma­čiau ko­le­gas, ku­rie pa­ga­liau bent jau iš­ėjo į tri­bū­ną. Jų dar­bai kal­ba už sa­ve – in­tri­gos, pa­ska­lų ne­šio­ji­mas ir vos 20 re­gist­ruo­tų įsta­ty­mų pro­jek­tų, ku­rie re­a­liai yra tik ap­kal­tos, re­zo­liu­ci­jos ir dau­giau nie­ko. Aš ti­kiu, kad rin­kė­jai at­si­rinks, kas re­a­liais dar­bais dir­bo, o kas tik ne­šio­jo gan­dus, te­le­fo­nu ko­men­ta­vo, kas iš­va­žia­vo iš Sei­mo gir­tas ir pa­na­šiai. Jū­sų ke­lias pa­si­rink­ti.

Aš vis dėl­to opo­zi­ci­ją kvies­čiau at­ver­ti vi­sus vals­ty­bės duo­me­nis, dirb­ti kar­tu at­ve­riant vi­sus vals­ty­bės duo­me­nis vi­siems žmo­nėms, ne­iš­ski­riant jo­kių gru­pių. Ačiū. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar… (Bal­sai sa­lė­je) Ger­bia­mi ko­le­gos, dir­ba­me to­liau.

 

11.12 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl da­ro­mo ne­leis­ti­no spau­di­mo Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai ir ne­tei­sė­tų įra­šų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-2775 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ant­ras klau­si­mas – Sei­mo re­zo­liu­ci­ja „Dėl da­ro­mo ne­leis­ti­no spau­di­mo Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai ir ne­tei­sė­tų įra­šų“. Pra­ne­šė­jas – G. Land­sber­gis.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Su­pran­tu, kad va­ka­rė­lis bu­vo ne­pra­stas, vy­no, ma­tyt, ne­be­li­kę, nuo­tai­kos pui­kios.

Aš no­rė­čiau kreip­tis į ger­bia­mą ūkio mi­nist­rą. Trum­pai. Pa­si­nau­do­ti pro­ga. Iš tik­rų­jų, ger­bia­mas ūkio mi­nist­re, jūs mo­kė­tės tur­būt vie­no­je iš la­biau­siai žo­džio lais­vę ger­bian­čių val­s­ty­bių – Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je. Aš su­pran­tu, kur jūs ban­do­te nu­ves­ti dis­ku­si­ją: smul­kme­na, svar­bu – dar­bai, pa­žiū­rė­ki­me, ko­kia ga­myk­la ati­da­ry­ta Ma­ri­jam­po­lė­je. Bet da­bar įsi­vaiz­duo­kite vie­ną pa­pras­tą da­ly­ką. Jei­gu da­bar, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je vyks­tant brek­si­to pro­ce­dū­rai, prem­je­rė T. Mei nu­spręs­tų, kad ji iš­trins pa­si­ta­ri­mų me­džia­gą prieš­ta­rau­jant įsta­ty­mams, aš nuo­šir­džiai ne­įsi­vaiz­duo­ju, kaip tai ga­lė­tų nu­tik­ti. Nuo­šir­džiai. Bet, ma­tyt, grį­žus į Lie­tu­vą, rei­ka­lai pa­si­kei­čia ir įsta­ty­mus ga­li­ma lau­žy­ti. Svar­bu, kad eko­no­mi­ka aug­tų.

Aš ži­nau, kur dar ga­li­ma lau­žy­ti įsta­ty­mus. Ger­bia­mas Vir­gi­ni­jau, ar ži­no­te, kur ga­li­ma lau­žy­ti įsta­ty­mus? Ga­li­ma lau­žy­ti įsta­ty­mus Tur­ki­jo­je, kur da­bar jau tik­riau­siai pa­va­din­ti­nas dik­ta­to­riu­mi R. T. Er­do­ga­nas ga­li sa­vo įsta­ty­mus trak­tuo­ti, kaip jam pa­tin­ka. Įsta­ty­mus ga­li­ma lau­žy­ti val­dan­tie­siems Ki­ni­jo­je. At­ro­do, kad pa­na­šia kryp­ti­mi ei­na Veng­ri­ja ir ki­tos vals­ty­bės.

Man yra ga­nė­ti­nai keis­ta, kad žmo­nės, įgi­ję va­ka­rie­tiš­ką iš­si­la­vi­ni­mą, pa­si­nau­do­ję vi­so­mis li­be­ra­lios de­mo­kra­tijos tei­kia­mo­mis gė­ry­bė­mis, nu­spren­džia sa­vo vals­ty­bė­je vi­sas tas tei­ses ir lais­ves su­lau­žy­ti.

Ger­bia­mas Vir­gi­ni­jau, ne­gi jūs iš tik­rų­jų ir sa­vo at­ža­loms pa­pa­sa­ko­si­te, kad bu­vo­te vie­nas iš tų, ku­rie pa­ka­sė Lie­tu­vos de­mo­kra­tiją? Man tai yra tik­rai tik­rai ste­bė­ti­na.

Šian­dien mes kal­ba­me ir apie ki­tą at­ve­jį, šian­dien mes kal­ba­me apie ki­tą, apie dar vie­ną dve­jo­pų stan­dar­tų at­ve­jį. Jei­gu jūs ką tik mus čia įti­ki­nė­jo­te, kad tai yra smul­kme­na, kad įsta­ty­mo ar­ba tei­sės ak­to lai­ky­tis yra ne­pri­va­lo­ma, prem­je­ras ga­li ne­si­lai­ky­ti sa­vo pa­ties kanc­le­rio su­kur­tų tei­sės ak­tų, tai šian­dien A. Ši­rins­kie­nė, R. Kar­baus­kis, ne­pai­sy­da­mi ki­tų įsta­ty­mų, kaip Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo, pa­vie­ši­na pri­va­tų su­si­kal­bė­ji­mą, po­kal­bį, ku­ris yra pa­da­ry­tas ne­tei­sė­to­mis prie­mo­nė­mis, ir vėl­gi ti­ki­si lik­ti be įver­ti­ni­mo.

Mie­lie­ji, aš tai su­pran­tu, tai yra vi­siš­kai… jei­gu jūs ma­no­te, kad jūs nu­ste­bi­no­te ką nors sa­vo pa­si­sa­ky­mais apie tai, kaip pui­kiai au­ga eko­no­mi­ka ir vi­sa ki­ta, ir jū­sų bal­sa­vi­mas, aš vis­ką su­pran­tu, jūs tą da­ry­si­te ir to­liau. Tam jūs tu­ri­te sa­vo val­dan­čių­jų bul­do­ze­rį. Vis­kas čia yra ge­rai, bet aš no­riu jums pri­min­ti. Eu­ro­pos Są­jun­go­je taip pat jau ke­le­tą me­tų vyks­ta la­bai pa­na­ši pro­ce­dū­ra. Ji­nai vyks­ta prieš Veng­ri­ją. Man te­ko ma­ty­ti tos pro­ce­dū­ros pra­džią, bu­vo pir­mie­ji skun­dai, kai Veng­ri­jos opo­zi­ci­nės frak­ci­jos krei­pė­si į Eu­ro­pos Par­la­men­tą ir sa­kė, klau­sy­ki­te, mū­sų vals­ty­bė­je yra su­si­do­ro­ja­ma su opo­zi­ci­ja, su ži­niask­lai­da, ga­lų ga­le su uni­ver­si­te­tais, taip bu­vo ei­na­ma nuo­sek­liai, ir nuo­sek­liai, ir nuo­sek­liai. Eu­ro­pos Par­la­men­tas kie­k­vie­ną kar­tą re­a­guo­da­vo. Kiek­vie­ną kar­tą re­a­guo­da­vo, tu­rė­da­mas ly­giai to­kią pa­čią dis­ku­si­ją, kaip šian­dien tu­ri­me čia. Ir aš bu­vau to­je frak­ci­jo­je, V. Or­ba­no frak­ci­jo­je, V. Or­ba­nas yra EPP (Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jo­je). Pa­ti­kė­ki­te, dis­ku­si­ja apie sa­vus bu­vo ypač sun­ki. Ir ta dis­ku­si­ja rug­sė­jo 18 die­ną bai­gė­si, nes ne­be­bu­vo kur dė­tis, po tiek skun­dų, po tiek su­var­žy­mų, ką pa­da­rė Veng­ri­jo­je da­bar­ti­nė val­dan­čio­ji dau­gu­ma, ne­be­bu­vo kur dė­tis, yra pra­dė­ta bau­dos pro­ce­dū­ra.

Mie­lie­ji, aš tie­siog no­riu duo­ti pa­ža­dą. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, ir jums. Jūs pui­kiai ži­no­te si­tu­a­ci­ją, jūs pui­kiai ži­no­te si­tu­a­ci­ją. Ir, ži­no­te, duo­ti pa­ža­dą ly­giai to­kį pa­tį, kad kiek­vie­nas žings­nis, ku­rį jūs ženg­si­te prieš žo­džio lais­vę, prieš opo­zi­ci­ją, prieš LRT, jūs su­lau­žė­te įsta­ty­mus, vi­sa tai bus do­ku­men­tuo­ta ir mes in­for­muo­si­me mū­sų ko­le­gas ir part­ne­rius Eu­ro­po­je. Aš ti­kiuo­si, ger­bia­mas mi­nist­ras tu­rės drą­sos at­si­sto­ti vie­ną die­ną Eu­ro­pos Par­la­men­te ir pa­aiš­kin­ti, ko­dėl vals­tie­čiai ir ji­sai, bū­da­mas vie­nas iš to­kių tur­būt ryš­kiau­sių vals­tie­čių ly­de­rių, nu­spren­dė Lie­tu­vo­je pra­dė­ti de­mo­kra­tijos pa­ka­sy­nas? Aš ti­kiuo­si, kad jūs at­sa­ky­si­te ta­da jau ne į opo­zi­ci­jos… ne­tiks jū­sų ar­gu­men­tai, kad čia kon­ser­va­to­rių maiš­tas, ne­tiks, kad čia kaž­kas ko­vo­ja su jū­sų fan­tas­tiš­kais įsta­ty­mais ir pa­tai­so­mis, jūs bū­si­te kal­ti­na­mi tuo, ką mes šian­dien jums sa­ko­me. Jūs pa­ka­sa­te de­mo­kra­tiją, ir jums tuos žo­džius iš­sa­kys ne tik kon­ser­va­to­riai, jums iš­sa­kys vi­sos Eu­ro­pos frak­ci­jos, ku­rios yra Eu­ro­pos Par­la­men­te. Ir man bus gai­la Lie­tu­vos, man bus gai­la Lie­tu­vos, kad Lie­tu­va bus trak­tuo­ja­ma kaip tos vals­ty­bės, ku­rios šian­dien yra gė­din­go­je si­tu­a­ci­jo­je, ku­rias tei­sia teis­mai, ku­rias tei­sia po­li­ti­kai, ir jūs bū­si­te ten įva­rę vi­są mū­sų vals­ty­bę.

Tai­gi at­si­to­kė­ki­te tie, ku­rie dar ga­li­te. Ži­nau, kad ga­li­te. Ži­nau, kad jūs ne­sa­te už­mi­gę ir pa­si­da­vę to­ta­li­niam ap­gau­lės dū­mui. At­si­to­kė­ki­te ir at­si­bus­ki­te, mes ga­li­me dar tą su­stab­dy­ti, tik tam rei­kia jū­sų pa­stan­gų, tam rei­kia žmo­nių, ku­rie, tu­rė­da­mi pui­kų, fan­tas­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą ir su­pras­da­mi, kaip vei­kia Va­ka­rų li­be­ra­lios de­mo­kra­tijos, at­ei­tų ir pa­sa­ky­tų sa­vo va­dams: nu­sto­ki­te taip da­ry­ti, nu­sto­ki­te griau­ti de­mo­kra­tiją, nu­sto­ki­te lau­žy­ti įsta­ty­mus ir kar­tu kur­ki­me at­ei­ties Lie­tu­vą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Li­ki­te tri­bū­no­je, jū­sų dar no­ri klaus­ti daug Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis – J. Ra­z­ma. (Bal­sai sa­lė­je)

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ar aš ga­liu?

PIRMININKĖ. Re­pli­ka. Pra­šau.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Iš tie­sų aš dė­ko­ju, kad pu­sė pa­si­sa­ky­mo yra skir­ta man as­me­niš­kai. Ga­liu pa­si­ža­dė­ti, kad pa­da­ry­siu vis­ką, kad ne­griau­tu­me de­mo­kra­tijos ir už­tik­rin­tu­me ją, kad dar il­gą lai­ką kar­tos po mū­sų ją pa­vel­dė­tų. Bet la­bai trum­pai – taip, mo­ky­da­ma­sis už­sie­ny­je aš bu­vau tik­rai ide­a­lis­tas ir ne­si­ti­kė­jau, kad žmo­nės, su­lau­kę rim­tų įta­ri­mų po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos by­lo­se, ga­lės va­din­tis ma­no ko­le­go­mis par­la­men­te. De­ja, to­kia re­a­ly­bė.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Jū­sų frak­ci­jos ko­le­go­mis ga­li va­din­tis kai ku­rie ar­ba net­gi jū­sų dau­gu­mos ko­le­go­mis.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš ban­dy­siu grįž­ti prie klau­si­mo, ku­rį iš tik­rų­jų da­bar svars­to­me, tai dėl spau­di­mo Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, pro­jek­te yra ak­cen­tuo­ja­mas to spau­di­mo su­ta­pi­mas su grei­tai nu­ma­to­mu svars­ty­mu dėl švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rės ga­li­mo in­te­re­sų kon­flik­to ir pa­vo­jin­gu­mas, tą su­ta­pi­mą žy­min­tis. Bet ar jūs ne­ma­no­te, kad ga­li dar bū­ti ir ki­ta prie­žas­tis, ko­dėl R. Kar­baus­kis taip už­si­puo­lė ko­mi­si­ją? Gal­būt pri­si­min­ta me­tų se­nu­mo is­to­ri­ja ir tai, kad ko­mi­si­ja su­ge­bė­jo pa­da­ry­ti prin­ci­pin­gą spren­di­mą dėl vie­nos Sei­mo na­rės, ku­ri gal­būt la­bai rū­pė­jo vals­tie­čių ir ža­lių­jų ly­de­riui?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Jur­gi. Iš­ties aš ma­tau tam tik­ras pa­ra­le­les. Ma­tyt, yra veik­los mo­de­lis, ku­ris vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­jos ly­de­riui yra ne­iš­ven­gia­mas. Gra­si­ni­mai. Tur­būt tiek žmo­nių, ku­rie iš­ėjo iš Vals­tie­čių frak­ci­jos… vi­si bu­vo pa­ly­dė­ti gra­si­ni­mais. Tam, ma­tyt, yra prie­žas­tis, kad bū­tų įbau­gin­ti li­ku­sie­ji, kad jie ne­su­gal­vo­tų at­si­trauk­ti: mes apie jus su­rink­si­me in­for­ma­ci­ją, mes ją pa­vie­šin­si­me, jūs bū­si­te pa­že­min­ti ir ta­da jau nie­kas už jus ne­bal­suos. Aš čia ma­tau ly­giai tą pa­tį žan­rą, tik šian­dien su­si­do­ro­ji­mo ob­jek­tai, ko ge­ro, yra du. Pir­miau­sia tai yra P. Urb­šys, ant­ra­sis bus Sei­mo Pir­mi­nin­kas. Juos rei­kia pri­spaus­ti, rei­kia lai­ky­ti, kad, ne­duok Die­ve, tie žmo­nės ko nors ne­pa­sa­ky­tų, ką jie gal­būt ži­no, kad jie ne­suor­ga­ni­zuo­tų ki­tų bal­suo­ti taip, kad ne­bal­suo­tų taip, kaip ne­no­ri R. Kar­baus­kis. Ir, be abe­jo­nės, tai yra kerš­tas. Ga­li­ma įvar­din­ti, čia nė­ra ką slėp­ti. Po­nios G. Kil­di­šie­nės skan­da­las, tur­būt pir­ma­sis ki­lęs šia­me Sei­me, ne­ži­nau, kaip jis sie­ja­si su ger­bia­mo­jo Vir­gio ide­a­liz­mu, ma­tyt, jis bu­vo pa­kan­ka­mas ide­a­lis­tas, bet jam tai ne­su­kliu­dė. Au­to­mo­bi­liai, per­ka­mi už įmo­nės lė­šas, ir ki­ti pa­na­šūs da­ly­kai, krū­va ne­at­sa­ky­tų klau­si­mų. Aš ti­kiuo­si, kad jam ne­teks pa­tir­ti to kerš­to, ku­rį pa­ti­ria ki­ti jo frak­ci­jos ko­le­gos, bu­vę frak­ci­jos ko­le­gos ar­ba net­gi Sei­mo Pir­mi­nin­kas.

Di­džiau­sia bė­da vi­so­je ši­to­je is­to­ri­jo­je yra tai, kad, na, kerš­tas kerš­tu, po­li­ti­kai kar­tais nu­si­lei­džia į to­kias že­mu­mas, kad pra­de­da kerš­tau­ti, bet čia už­ka­bi­na­ma vals­ty­bi­nė ko­mi­si­ja, ypač svar­bi ko­mi­si­ja, tu­rin­ti ne­pa­pras­tai svar­bią funk­ci­ją ko­mi­si­ja, ku­riai, ma­no su­pra­ti­mu, tie­są sa­kant, šian­dien ne­lei­džia­ma dirb­ti. Ne­lei­džia­ma iš­tir­ti švie­ti­mo mi­nist­rės. Gra­si­na­ma, kad jei­gu jūs iš­tir­si­te, mes jus vi­sus at­lei­si­me, pa­kei­si­me…

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, lai­kas.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). …vi­sus.

PIRMININKĖ. Lai­kas at­sa­ky­ti bai­gė­si.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Čia iš­ties yra la­bai pa­vo­jin­ga ten­den­ci­ja ir ji tu­ri bū­ti su­stab­dy­ta.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Na­vic­kas.

A. NAVICKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, kai dar prieš ge­ro­ką lai­ko tar­pą bu­vau žur­na­lis­tu ir ra­šiau apie po­li­ti­nius įvy­kius, kal­bi­nau kai ku­riuos da­bar ir dau­gu­mai pri­klau­san­čius na­rius ir at­si­me­nu to­kius la­bai liūd­nus po­kal­bius apie kom­pro­ma­to Lie­tu­vą, apie A. Pau­laus­ką, tar­si jo ne­šio­ja­mą port­fe­lį ar sei­fą. Sa­ky­si­me, ne­ži­nau, ne­tu­riu, bet ta­da vi­si kal­bė­jo apie tai, kaip kom­pro­ma­tas val­do Lie­tu­va. Ta­da pri­si­me­na­me, kur da­bar yra A. Pau­laus­kas, ku­ris taip ban­dė val­dy­ti. At­ro­do, ta­da ap­si­va­lė­me, bet mes vėl grįž­ta­me prie kom­pro­ma­to Lie­tu­vos. Mes vėl grįž­ta­me prie bai­mės ir kom­pro­ma­to. Kaip šio­je si­tu­a­ci­jo­je, jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, mes ga­lė­tu­me ir­gi vi­si kar­tu už­kirs­ti tam ke­lią, ap­si­va­ly­ti nuo to?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš ma­nau, pir­miau­sias da­ly­kas yra žmo­nių drą­sa, ku­rios tik­rai la­bai rei­kia. Man džiu­gu ma­ty­ti, kad tie, ku­riems yra gra­si­na­ma, ku­rie yra kal­ti­na­mi, ar tai bū­tų B. Ma­te­lis, ar P. Urb­šys, ar ki­ti, ne­pa­būgs­ta. Jie ne­pa­būgs­ta ir sto­vi tie­siai, ne­iš­si­gąs­ta to­kios pri­mi­ty­vios, sa­ky­čiau, anks­ty­vuo­sius Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės lai­kus pri­me­nan­čios, to­kios – at­eik už kam­po, pa­si­tar­si­me, re­to­ri­kos. Jei­gu tu ne­bal­suo­si, aš pa­vie­šin­siu in­for­ma­ci­ją ir vi­sa ki­ta. Man čia net­gi ne A. Pau­laus­ko kom­pro­ma­to Lie­tu­va, man čia toks prieš­auš­ris, to­kie Ga­riū­nai, tre­nin­guo­tas jau­ni­mas, ku­ris bū­da­vo pa­si­ren­gęs pa­si­kvies­ti už kam­po ir ge­rai pa­auk­lė­ti, jei kas nors ne­ati­duo­da­vo sa­vo prieš­pie­čių ar pa­na­šių da­ly­kų. Man šiek tiek ne­sma­gu, kad Sei­mo Pir­mi­nin­kas ap­kal­tin­tas iš es­mės ly­giai taip pat, ma­no nuo­mo­ne, ne­tei­sin­gai ap­kal­tin­tas da­ręs spau­di­mą VTEK’ui. Na, jis ne­iš­drį­so at­ei­ti ir pa­sa­ky­ti, kad nu­sto­ki­te, pa­trau­ki­te ran­kas ir nuo ma­nęs, pa­trau­ki­te ran­kas ir nuo VTEK’o. Aki­vaiz­du, kad Sei­mo Pir­mi­nin­kas tu­ri sa­vo pir­mi­nin­ką, bet ši­to mes jau ne­pa­kei­si­me.

PIRMININKĖ. G. Skais­tė.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man ga­nė­ti­nai kon­tro­ver­siš­kai at­ro­do val­dan­čių­jų vei­ki­mas, kai gi­na­ma prem­je­ro tei­sė ne­vie­šin­ti vie­šo pa­si­ta­ri­mo įra­šo, ta­čiau kar­tu val­dan­čių­jų at­sto­vė, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė, pa­vie­ši­no ne­tei­sė­to po­kal­bio… ne­tei­sė­tą įra­šą, ku­ris bu­vo da­ry­tas pa­slap­čia, ir pa­tei­kė kaip tam tik­ro sis­te­mi­nio vei­ki­mo įro­dy­mą. Ar ne­ma­no­te, kad val­dan­čių­jų vei­ki­mas ir de­kla­ra­ci­jos yra ga­na ne­nu­ošir­dūs?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Vie­na­reikš­miš­kai įsta­ty­mai šiai val­dan­čiai dau­gu­mai yra tie­siog prie­mo­nė pa­tei­sin­ti sa­vo veiks­mus. Mes esa­me jau sy­kį kal­bė­ję, ir šio­je tri­bū­no­je aš esu sa­kęs, kad de­mo­kra­tinė vals­ty­bė nuo ne­de­mok­ra­ti­nės ski­ria­si vie­nu la­bai pa­pras­tu prin­ci­pu: vie­na va­do­vau­ja­si tei­sės ak­tais, taip, kaip jie yra pa­ra­šy­ti, Ru­le of Law, ki­ta pri­tai­ko tei­sės ak­tus pri­klau­so­mai nuo to, ko­kio jai spren­di­mo rei­kia. Aki­vaiz­du, kad A. Ši­rins­kie­nė tur­būt yra pui­kiau­sia šio me­to­do iš­ma­ny­to­ja. Aš įsi­vaiz­duo­čiau to­kią aliu­mi­nio vie­lą, ku­rią… tur­būt kaip A. Ši­rins­kie­nė ma­to įsta­ty­mus – su­lanks­ty­si­me, kaip rei­kia. Jei­gu rei­kia ką nors ne­tei­sė­to pa­vers­ti tei­sė­tu, tai iš­lanks­tom.

Aš tik džiau­giuo­si vie­nu da­ly­ku, kad žmo­nės dar nė­ra so­di­na­mi į ka­lė­ji­mus, kaip kai ku­rio­se ne­de­mok­ra­ti­nė­se vals­ty­bė­se. Aš džiau­giuo­si, kad dar žur­na­lis­tai ne­dings­ta am­ba­sa­do­se, kaip kai ku­rio­se ne­de­mok­ra­ti­nė­se vals­ty­bė­se. Bet mes, ma­no nuo­mo­ne, tik­rai žen­gia­me pir­muo­sius žings­nius, ir šios die­nos, ir šie įvy­kiai vie­ną die­ną ga­li bū­ti at­si­min­ti, kad čia vi­sa tai pra­si­dė­jo.

PIRMININKĖ. S. Jo­vai­ša.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, kaip mes ga­li­me ver­tin­ti da­bar­ti­nės VTEKʼo ko­mi­si­jos spren­di­mo le­gi­ti­mu­mą po pa­tir­to to­kio spau­di­mo trauk­tis vi­sai ko­mi­si­jai in cor­po­re?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš gal­būt su­ly­gin­čiau ke­le­tą pa­na­šių at­ve­jų. Vie­nas iš jų yra ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas. Vis dėl­to S. Ja­ke­liū­no ap­si­lan­ky­mai pa­si­kal­bė­ti su Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ku, vi­siš­kai ne­da­rant jo­kio spau­di­mo, dis­kre­di­tuo­ja Teis­mą. Tai reiš­kia, kad bet koks spren­di­mas, iš­ėjęs iš Teis­mo, ga­li bū­ti kves­tio­nuo­tas, ar jis yra tei­sin­gas, ar ne. Ir S. Ja­ke­liū­nas pa­da­rė vis­ką, kad jis pa­sta­ty­tų Teis­mą į to­kią pa­dė­tį.

Da­bar R. Kar­baus­kis da­ro ly­giai tą pa­tį su VTEKʼu. Va­di­na­si, bet koks spren­di­mas, ku­ris iš­eis iš VTEKʼo… Da­bar VTEKʼas ga­li iš­tei­sin­ti mi­nist­rę, aš ne­ži­nau, kas ga­lė­tų pa­si­ti­kė­ti ta­da. Sa­ky­si­me, jūs iš­si­gan­do­te, pa­pras­čiau­siai iš­si­gan­do­te. Jums pa­gra­si­no by­la – at­leis­ti iki vie­no, vi­sus pa­keis­ti, tai ką jūs da­ry­si­te? Aiš­ku, iš­tei­sin­si­te mi­nist­rę. Ko­dėl? Tai­gi R. Kar­bau­s­kis, vien­val­dis ti­jū­nas, rim­bu pliaukš­te­lė­jo, ir vis­kas, vi­si su­sto­jo į ei­lę. Jei­gu nu­teis mi­nist­rę, pri­ims ko­kį nors tei­sin­gą spren­di­mą, R. Kar­baus­kis iš­eis ki­tą die­ną ir pa­keis VTEKʼą, sa­kys, da­bar rei­kia svars­ty­ti iš nau­jo. Čia yra dis­kre­di­ta­ci­ja, vi­siš­ka dis­kre­di­ta­ci­ja, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų dis­kre­di­ta­ci­ja, ir tą pra­dė­jo S. Ja­ke­liū­nas sa­vo vi­zi­tais į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Ir vi­sa tai rei­kė­tų ver­tin­ti kon­teks­te. Pa­trau­ki­te ran­kas nuo to, kas jums ne­pri­klau­so.

PIRMININKĖ. Pas­ku­ti­nis klau­sia B. Ma­te­lis.

B. MATELIS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. No­rė­jau pa­klaus­ti. Aki­vaiz­du, kad da­bar jau tie vi­si at­ski­ri įvy­kiai apie įra­šų din­gi­mą, apie VTEKʼą, apie vi­zi­tus į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą yra to­kie at­ski­ri epi­zo­dai, bet tik­riau­siai grei­tai pra­dė­si­me kal­bė­ti ir tu­rė­si­me kal­bė­ti apie pa­vo­jų de­mo­kra­tijai, o ne apie at­ski­rus įvy­kius.

Jūs mi­nė­jo­te Veng­ri­jos at­ve­jį, ste­bė­jo­te šiek tiek iš ar­ti, iš Eu­ro­pos Par­la­men­to. Sa­ky­ki­te, ko­kių jūs ma­to­te dar dau­giau bū­dų vi­suo­me­nei, ži­niask­lai­dai ir opo­zi­ci­jai stab­dy­ti vi­są tą de­mo­kra­tinių ins­ti­tu­ci­jų pri­va­ti­za­vi­mą?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Pir­miau­sia tu­ri bū­ti nu­li­nė to­le­ran­ci­ja to­kiems at­ve­jams. Aš ma­nau, kad tas tu­rė­tų la­biau­siai ir stab­dy­ti. Va­di­na­si, nė vie­nas at­ve­jis ne­tu­ri bū­ti pra­leis­tas ne­pa­ste­bė­tas, kiek­vie­ną kar­tą tu­ri bū­ti fik­suo­ta, jei­gu rei­kia, šau­kia­mi po­sė­džiai, ne­ei­li­niai po­sė­džiai, tu­ri bū­ti re­gist­ruo­ja­mos re­zo­liu­ci­jos ir kiek­vie­ną kar­tą val­dan­tie­ji tu­ri pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę. Su­lau­žy­tas įsta­ty­mas – mums tin­ka, da­ro­mas spau­di­mas ins­ti­tu­ci­joms – mums tin­ka, per­im­ta Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo kon­tro­lė – mums tin­ka, per­im­ta LRT kon­tro­lė – mums tin­ka, pri­si­i­ma­me at­sa­ko­my­bę, vis­kas ge­rai. Bet vi­sa tai ve­da į pas­ku­ti­nio teis­mo die­ną. Ir ta­da bū­tent tą die­ną, pas­ku­ti­nio po­li­ti­nio teis­mo die­ną, bus su­rink­ta vis­kas, bus kiek­vie­nas at­ve­jis ar­chy­vuo­tas, ir ta­da mes kal­bė­si­me apie vi­są vi­su­mą, kas bu­vo pa­da­ry­ta per pas­ta­ruo­sius me­tus. Ir vien tik ga­myk­los Ma­ri­jam­po­lė­je ati­da­ry­mu tu ne­pri­si­deng­si sa­vo uo­de­gos. Čia bus klau­si­mas kur kas gi­les­nis: ger­bia­mie­ji, ką pa­da­rė­te, kad jū­sų vai­kai ir vai­kai­čiai gy­ven­tų lais­vo­je, de­mo­kra­tinėje ir lais­vo žo­džio vals­ty­bė­je? Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, pra­ne­šė­jau, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Da­bar ben­dro­ji dis­ku­si­ja. Ma­tau tik ke­tu­ris už­si­ra­šiu­sius. Tai gal ski­ria­me 20 mi­nu­čių lai­ką? Ge­rai.

Pir­ma­sis – P. Urb­šys.

P. URBŠYS (MSNG). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, šios re­zo­liu­ci­jos pro­jek­to svars­ty­mas yra ge­ra pro­ga pa­kal­bė­ti, į ką du žmo­nės, ap­im­ti val­džios ga­lios troš­ki­mo, pa­ver­tė Tau­tos at­sto­vy­bę – Sei­mą. Sei­me se­niai įsi­ga­lio­jo du­a­lis­ti­nis va­do­va­vi­mo mo­de­lis. Tu­ri­me tei­sė­tai iš­rink­tą Sei­mo Pir­mi­nin­ką ir jo pa­va­duo­to­jus, bet virš jų ga­lių įsi­su­ko liz­dą R. Kar­baus­kis kaip Sei­mo vir­ši­nin­kas ir Sei­mo vir­ši­nin­kie­nė A. Ši­rins­kie­nė. Jie jau se­niai Sei­mą pa­ver­tė sa­vo me­lo, ker­š­to, nuos­kau­dų įkai­tu. Jų dė­ka Sei­mas vis la­biau pa­na­šė­ja į po­li­ti­nį cir­ką, į po­li­ti­nį tur­gų. Šių dvie­jų žmo­nių po­li­ti­nis ri­bo­tu­mas pri­si­de­da prie mū­sų po­li­ti­nės kul­tū­ros pa­vir­ti­mo an­ti­kul­tū­ri­niu reiš­ki­niu: skun­dai, plet­kai, ap­kal­bos, šan­ta­žas tų dvie­jų žmo­nių dė­ka ta­po ne­at­sie­ja­ma šios ka­den­ci­jos Sei­mo po­li­ti­nės an­ti­kul­tū­ros da­li­mi.

Jei kas ma­no, kad jie dau­giau nei me­tų se­nu­mo įra­šo is­to­ri­ją dėl Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos iš­trau­kė tam, kad pa­veik­tų ko­mi­si­ją, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos va­do­vės J. Pet­raus­kie­nės ty­ri­mą, ma­nau, klys­ta. Sei­mo vir­ši­nin­kas su vir­ši­nin­kie­ne tik­rai taip gi­liai ne­žiū­rė­jo. Apa­kin­ti kerš­to jie net ne­su­si­mąs­tė, kad jų pu­čia­mas skan­da­las dėl ne­va ne­tei­sė­to po­vei­kio Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai at­si­suks prieš juos. Jei tai bū­tų tik dvie­jų Sei­mo na­rių pro­ble­ma, bū­tų ne­ver­ta kal­bė­ti iš Sei­mo tri­bū­nos, bet tai jau tam­pa vi­so Sei­mo, net vals­ty­bės pro­ble­ma. Kiek mes kar­tų dėl tos prie­žas­ties jau bu­vo­me už­li­pę ant Kon­sti­tu­ci­jai prieš­ta­rau­jan­čių įsta­ty­mų ir kiek dar už­lip­si­me dė­ka A. Ši­rins­kie­nės „tei­si­nio“ iš­pru­si­mo ir dė­ka R. Kar­baus­kio įsi­vaiz­da­vi­mo, kad Kon­sti­tu­ci­ja yra tar­si jo tau­ti­nio kos­tiu­mo kel­nės: no­riu už­si­vel­ku, no­riu – nu­si­mau­nu.

Sei­mo vir­ši­nin­ko R. Kar­baus­kio ir Sei­mo vir­ši­nin­kie­nės A. Ši­rins­kie­nės or­ga­ni­zuo­ja­mos ap­kal­tos ne­bi­jau. Jei yra dau­giau no­rin­čių ant jų ku­ria­mo tau­tos lau­žo su­neš­ti sa­vo mal­kas, pra­šau ne­dels­ti. Bet esu įsi­ti­ki­nęs, kuo dau­giau jūs ban­dy­si­te jį įkur­ti, tuo la­biau ap­švie­si­te to lau­žo kū­rė­jus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu dis­ku­tuo­ti J. Ole­ką.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­rė­jau pra­dė­ti nuo es­mi­nių da­ly­ki­nių klau­si­mų, bet po ger­bia­mo ko­le­gos pa­si­sa­ky­mo apie liz­dą aš tik­tai po­rą žo­džių. Tu­ri­me gra­žų na­cio­na­li­nį paukš­tį – gan­drą. Ne vie­nas iš jū­sų sa­vo at­la­pe ne­šio­ja­te jo žen­kle­lį, bet sė­dė­ti po gan­dro liz­du nė­ra la­bai ge­ra ir gra­žu, nes gan­dras mėgs­ta tą ap­lin­ką sa­vaip pa­žy­mė­ti. Šian­dien mes tur­būt ski­na­me ir jau­čia­me to gan­dro re­zul­ta­tus.

Ten­den­ci­ja po­li­ti­zuo­ti, va­do­vau­ti, kiš­tis į Sei­mui at­skai­tin­gų ins­ti­tu­ci­jų dar­bą tam­pa val­dan­čių­jų nor­ma. Šian­dien mes jau svars­ty­da­mi pir­mą­ją re­zo­liu­ci­ją kal­bė­jo­me, kaip yra pa­vo­jin­ga tą pra­leis­ti pro akis ar­ba, kaip pa­pras­tai žmo­nės sa­ko, pa­žiū­rė­ti pro pirš­tus. Mes me­tų pra­džio­je pa­si­sky­rė­me iš­tir­ti Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos dar­bą. Kal­bė­jo­me apie vie­šuo­sius pir­ki­mus, ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos mi­si­ją, kaip ji at­lie­ka­ma, bet ga­lų ga­le iš­gir­do­me pa­siū­ly­mą kei­s­ti va­do­va­vi­mą – iš vi­suo­me­ni­nio tran­sliuo­to­jo pa­si­da­ry­ti po­li­ti­kams pa­val­dų tran­sliuo­to­ją.

Šian­dien mes tu­ri­me ki­tą at­ve­jį, kai nag­ri­nė­ja­me si­tu­a­ci­ją Sei­mui at­skai­tin­go­je įsteig­to­je ins­ti­tu­ci­jo­je – Vy­riau­sio­jo­je tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jo­je. Taip, ko ge­ro, ne vie­nas gal­būt ne­su­tin­ka­me, tu­ri­me ki­tą po­žiū­rį į svars­to­mus klau­si­mus Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jo­je ar pri­ima­mus spren­di­mus. Mums gal­būt kar­tais at­ro­do, kad jie ne vi­sa­da ati­tin­ka tą ver­ti­ni­mą, ku­rio su­lau­kia­me iš ko­mi­si­jos. Bet kal­ba­ma yra ne apie tai. Kal­ba­ma yra apie tai, kad ko­mi­si­ją mes taip leng­vai… Nors ski­ria­me tik­tai vie­ną sa­vo at­sto­vą, taip leng­vai ga­li­me sa­ky­ti, kad rei­kia pa­leis­ti vi­sus, kad jos spren­di­mas, jos dar­bas ne­pa­tin­ka bū­tent tuo me­tu, kai svars­to­ma vie­nos iš la­bai įta­kin­gų Vy­riau­sy­bės na­rių si­tu­a­ci­ja to­je ko­mi­si­jo­je. Nuo to spren­di­mo, Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas yra pa­sa­kęs, pri­klau­sys šios Vy­riau­sy­bės na­rės to­les­nis li­ki­mas. Ir toks ma­sy­vus spren­di­mas pa­si­nau­do­jant pus­an­trų me­tų tu­rė­ta me­džia­ga! Me­džia­ga, ku­ri bu­vo vie­šai at­spaus­din­ta, žur­na­lis­tų pa­gar­sin­ta, ta­da nie­kam ne­už­kliu­vo. Bet šian­dien, kai rei­kia spus­tel­ti dėl spren­di­mo, ta­da mes ją su di­džiau­siais gra­si­ni­mais pa­tys vie­ši­na­me ir pa­tys ja re­mia­mės, nors tei­si­nin­kai sa­ko, kad gal­būt tai ir ne­tei­sė­tai su­rink­ta in­for­ma­ci­ja.

Štai dėl ko mes šian­die­ną kal­ba­me, kad ne­ga­li­me to pra­leis­ti pro pirš­tus ir to ne­ma­ty­ti. Kad kol žmo­gus sa­vas, tol mes den­gia­me jį. Tai jau yra ten­den­ci­ja. To­dėl aš siū­lau, kad mes la­bai rim­tai pa­žiū­rė­tu­me į ši­tą at­ve­jį ir pri­tar­tu­me ko­le­gų pa­reng­tai ir pa­teik­tai re­zo­liu­ci­jai. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu E. Gent­vi­lą.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, Sei­mo dau­gu­ma kas sa­vai­tę ar net ir kiek­vie­ną po­sė­dį žen­gia po žings­nį ar ke­le­tą žings­nių to­lyn nuo de­mo­kra­tijos nor­mų, to­lyn nuo tei­sės vir­še­ny­bės prin­ci­pų. Gal kai ku­rie iš jū­sų ir ne­tu­ri to de­mo­kra­tijos po­jū­čio ar vals­ty­bės in­te­re­so po­jū­čio ir ne­su­pran­ta, ką da­ro. Ta­čiau di­džio­ji da­lis tik­rai su­pran­ta, ką da­ro, ir da­ro tai są­mo­nin­gai, ir jums jau lai­kas po pu­sės ka­den­ci­jos pra­dė­ti su­pras­ti, kur link mes ei­na­me. Tuo la­biau kad dis­ku­si­ja apie Vy­riau­si­ą­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją ir ga­li­mą ne­tei­sė­tą vei­ki­mą Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos bu­vo pri­ki­ša­mai iš ši­tos tri­bū­nos ma­no ir ki­tų žo­džiais pa­sa­ko­ma. Sei­mo dau­gu­ma pro pirš­tus žiū­rė­jo į V. Ka­na­pins­ko lai­ki­ną va­do­va­vi­mą. Bu­vo sa­ko­ma ir mū­sų lū­po­mis, ir ži­niask­lai­dos, „Al­fa“ por­ta­lo pub­li­ka­ci­jo­mis, kad kaž­kas ne­ge­rai, kaž­kas ne­tei­sė­ta.

Ne­pai­sy­da­mas to, Sei­mo Pir­mi­nin­kas ig­no­ra­vo pra­si­dė­ju­sias pro­ble­mas Vy­riau­sio­jo­je tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jo­je ir po­ną V. Ka­na­pins­ką pa­siū­lė net nuo­la­ti­niu ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku. Kal­bė­jau čia iš tri­bū­nos, sa­kiau, kad yra pa­lik­ti še­šė­liai, iš­si­aiš­kin­ki­me, kas ten ne taip. Ne, jūs ne­si­aiš­ki­no­te, jums vis­kas bu­vo ge­rai. Po­nas V. Ka­na­pins­kas ne­bu­vo pa­skir­tas Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos va­do­vu. Ne­įsi­klau­sė­te. Aš bal­sa­vau prieš. Tur­būt net ir iš jū­sų kas nors bal­sa­vo prieš po­ną V. Ka­na­pins­ką kaip nuo­la­ti­nį ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ką.

Šian­dien mes tu­ri­me si­tu­a­ci­ją, kai Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos veik­la, kol V. Ka­na­pins­kas lai­ki­nai ėjo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, yra pri­pa­žįs­ta­ma ne­tei­sė­ta ir kai ku­rie žmo­nės yra iš­tei­si­na­mi dėl Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos spren­di­mų ne­si­gi­li­nant į es­mę. Pa­ti Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos veik­la bu­vo ne­tei­sė­ta tuo lai­ko­tar­piu, bet jūs ig­no­ra­vo­te. Ig­no­ra­vo­te ir prieš me­tus ži­niask­lai­do­je pa­si­ro­džiu­sius tei­sė­tai, ne­tei­sė­tai pa­da­ry­tus M. Siau­rio įra­šus, nie­kaip ne­ata­ka­vo­te tuo me­tu sa­vo frak­ci­jos na­rio P. Urb­šio, vis­kas jums bu­vo ge­rai, nes jūs ig­no­ra­vo­te tei­sės vir­še­ny­bę, ig­no­ra­vo­te pa­ma­ti­nius tei­sės prin­ci­pus, kad Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja ga­li­mai vei­kė ne­tei­sė­tai. Kol su ju­mis vis­kas ge­rai, tol Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos ne­tei­sė­ta veik­la ir­gi ge­ra.

Aš ma­nau, kad daug žmo­nių ap­skųs Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos spren­di­mus per tą lai­ko­tar­pį ir nuosp­ren­džiai, kad kas nors su­pai­nio­jo vie­šuo­sius ir pri­va­čius in­te­re­sus, bus pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tais. Kas pri­si­ims at­sa­ko­my­bę? Jūs, val­dan­tie­ji, ku­rie ig­no­ra­vo­te ne­tei­sė­tą Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos lai­ki­no­jo pir­mi­nin­ko at­si­ra­di­mą. Tai­gi prieš me­tus pa­si­ro­džiu­si in­for­ma­ci­ja apie slap­tai įra­šy­tus po­kal­bius jū­sų ne­su­do­mi­no, ne­ma­nė­te, kad tai kas nors reikš­min­go.

Šian­dien jūs ban­do­te nu­šau­ti tris zui­kius šio­mis ata­ko­mis prieš Vy­riau­si­ą­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją. At­ker­šy­ti P. Urb­šiui, ku­ris, aš ti­kiu, jums įgri­so. At­ėjo­te iki to­kios si­tu­a­ci­jos, kad ar Po­vi­lą grū­da­te lauk, ar Po­vi­las pats nu­ta­rė su ju­mis at­si­svei­kin­ti, čia jū­sų vir­tu­vė ir ma­nęs tas ne­jau­di­na. Nu­ta­rė­te an­trą zui­kį pa­šau­ti, tai yra Sei­mo Pir­mi­nin­ką V. Pranc­kie­tį, ku­riam pa­sa­ko­ma, kad jei­gu kas, tai ir tau ap­kal­ta. Ma­no ma­ny­mu, rei­kė­tų prin­ci­pin­gai ana­li­zuo­ti, o ne vie­ną grūs­ti lauk, o ki­tą pa­gąs­din­ti ir per­spė­ti: da­ry­si taip, kaip R. Kar­baus­kis no­ri, ar­ba, ži­nok, R. Kar­baus­kiui po­li­ti­nės va­lios už­teks. Ar už­teks po­li­ti­nės ga­lios, aš ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Ir tre­čias zui­kis – ga­lu­ti­nai dez­or­ga­ni­zuo­ti vals­ty­bės svar­bią ins­ti­tu­ci­ją Vy­riau­si­ą­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją, kar­tu pa­ro­dant ir pa­gra­si­nant: ar­ba pri­ima­te tin­ka­mus spren­di­mus dėl J. Pet­raus­kie­nės ir ki­tų val­dan­čių­jų, jei­gu to­kių at­si­ras­tų ty­ri­mo op­ti­nia­me tai­kik­ly­je, ar­ba jū­sų ne­liks ap­skri­tai. Po­li­ti­nės va­lios ir už­si­spy­ri­mo R. Kar­baus­kiui pa­kaks. Ar už­ten­ka po­li­ti­nės ga­lios, tai yra bal­sų, aš ne­ži­nau.

Ar jūs ir to­liau ap­si­me­ta­te, kad nie­ko čia ne­vyks­ta, kad vis­kas, ką sa­ko opo­zi­ci­ja, yra kvai­lys­tės, vis­kas, ką sa­kė opo­zi­ci­ja prieš me­tus, yra kvai­lys­tė, ką kol kas lais­va ži­niask­lai­da sa­ko, yra ne­są­mo­nės, tie­sa yra ten, kur yra ga­lia. Ši­taip jūs ei­si­te to­li, ta­čiau vis tiek nu­deg­si­te, su­si­plė­šy­si­te kel­nes ir iš jū­sų vi­si juok­sis.

PIRMININKĖ. Lai­kas! Ačiū. R. Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, jau ne­be pir­mą kar­tą ten­ka iš šios tri­bū­nos kal­bė­ti ne tiek apie tu­ri­nį, kiek apie prin­ci­pus. Iš tik­rųjų tie prin­ci­pai, ku­riais va­do­vau­ja­si šian­dien dau­gu­mos pu­sė­, yra ke­lian­tys di­de­lį ne­ri­mą. Jūs vi­si pui­kiai ži­no­te, kaip vei­kia Eu­ro­pos Są­jun­ga – ben­dru su­ta­ri­mu, po­kal­biu, dis­ku­si­ja, iš­gry­ni­ni­mu po­zi­ci­jų ir su­ta­ri­mu. Jūs pa­tys, val­dan­tie­ji, ei­da­mi į Sei­mą sa­kė­te, kad kvie­si­te vi­sus prie ben­dro sta­lo, siek­si­te su­ta­ri­mo ir vi­sų ki­tų da­ly­kų, bet jums ma­žes­nių­jų nuo­mo­nė nė­ra svar­bi. Iš tik­rų­jų jūs ne­pa­kvie­čia­te prie sta­lo dis­ku­tuo­ti nei dėl mo­kes­čių re­for­mos, nei dėl ki­tų klau­si­mų. Su­si­da­ro toks vaiz­das, kad vi­sa tai, kas at­ei­na iš ma­žu­mos, jūs ver­ti­na­te kaip de­struk­ci­ją, jūs ne­ga­li­te ir ne­su­ge­ba­te, ma­tyt, yra ne ono­ras iš­girs­ti iš­min­tin­gų pa­siū­ly­mų ir pa­ta­ri­mų.

Tu­riu pa­ty­ri­mo Eu­ro­pos Par­la­men­te, kur ly­giai taip pat žmo­nės yra skir­tin­gų nuo­mo­nių, bet kaž­kaip su­ge­ba su­si­tar­ti ir kai kal­ba­ma apie ver­ty­bi­nius klau­si­mus, ir apie la­bai tech­ni­nius klau­si­mus. Čia yra kur kas ki­taip, čia yra jau ne tai, kad val­dan­čio­ji dau­gu­ma nė­ra lin­ku­si įsi­klau­sy­ti, nei į kul­tū­ros dar­buo­to­jus, mi­nist­rė lyg ir pa­sa­kė, kad jū­sų, ak­to­riai, yra per ma­žai, tai jū­sų pro­ble­ma ma­ža, jū­sų at­ly­gi­ni­mų klau­si­mas, ly­giai taip pat mi­nist­rui A. Ve­ry­gai vis dar nė­ra ga­na svar­būs ne­įga­lių­jų klau­si­mai, nes jų ir­gi tur­būt per ma­žai. Dėl to­kio po­žiū­rio į ma­žu­mą, į tuos žmo­nes, ku­rie ne­su­da­ro dau­gu­mos, mes ma­to­me ki­tus žings­nius, mes ma­to­me pra­si­de­dan­tį po­li­ti­nį spau­di­mą ne tik Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui, ne tik na­cio­na­li­niam tran­sliuo­to­jui, bet šian­dien jau ir VTEK’ui. Aš ne­ži­nau, kas ki­tas ei­lė­je?

Kai val­dan­čio­ji dau­gu­ma va­do­vau­ja­si prin­ci­pu, kad Sei­mo sa­lė­je, Sei­mo rū­muo­se su­šauk­tas po­sė­dis yra ne­tei­sė­tas, bet spren­di­mai, ku­rie ten pri­im­ti, tei­sė­ti, tai ir­gi toks sa­vo­tiš­kas ok­si­mo­ro­nas. Ne­ži­nau, kiek il­gai jis ves ši­tą Vy­riau­sy­bę ir ši­tą Sei­mo dau­gu­mą tei­sy­bės ir tie­sos ke­liu. Ly­giai taip pat aš no­rė­čiau kel­ti klau­si­mą, kaip trak­tuo­ja­mi tei­sės ak­tai mū­sų vals­ty­bė­je, ar jie vie­no­dai tai­ko­mi vi­siems, ar tos žai­di­mo tai­syk­lės tai­ko­mos vie­no­dos vi­siems, ar vis dėl­to tie, kas tu­ri ga­lią ir tu­ri dau­gu­mą, nau­do­ja tei­sės ak­tus, įsta­ty­mus ap­si­gin­ti nuo vi­suo­me­nės kri­ti­kos, nuo ži­niask­lai­dos ke­lia­mų klau­si­mų ir iš­si­plau­ti sa­vo mun­du­rą.

Aš ma­nau, kad iš is­to­ri­jos jūs pui­kiai ma­to­te, ko­kių įvy­kių yra bū­ta, kai sten­gia­ma­si iš­trin­ti at­min­tį, su­de­gin­ti kny­gas, su­sprog­din­ti kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tus. So­vie­ti­niais lai­kais bu­vo ab­so­liu­tus drau­di­mas ap­skri­tai ką nors ži­no­ti, no­rė­ta iš­trin­ti is­to­ri­ją. Ir tur­būt ga­li­ma pri­si­min­ti ki­tus lai­kus, kai tam tik­ri va­do­vai ėmė­si žmo­nių man­kur­ti­za­ci­jos, kai už­de­da­mas tam tik­ras odos ga­ba­lė­lis jau­nuo­liams ant gal­vų, kad jie nie­ko ne­pri­si­min­tų. Sa­ky­si­te, kad čia la­bai dra­ma­ti­zuo­ju, bet tam tik­ri žings­niai, kad ir la­bai ma­žu­čiai, pri­me­na šiuos da­ly­kus. Ir tur­būt, kai mes kal­ba­me apie ag­re­si­ją, apie ban­dy­mus pa­ly­gin­ti, tur­būt Sau­sio 13-osios au­kų kie­kį bū­tų drą­su ly­gin­ti su au­ko­mis Uk­rai­no­je, Si­ri­jo­je ar kur nors ki­tur pa­sau­ly­je ar su ka­rais, Pir­muo­ju pa­sau­li­niu ka­ru, Ant­ruo­ju pa­sau­li­niu ka­ru, ta­čiau prin­ci­pas yra tas pats, tai yra ag­re­si­ja prieš žmo­gų ir prieš lais­vę. Šian­dien yra ag­re­si­ja prieš vi­suo­me­nės tei­sę ži­no­ti, tiek su iš­trin­tais įra­šais, tiek su spau­di­mu vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Dis­ku­si­ja baig­ta. Da­bar vėl mo­ty­vai dėl vi­so, tai yra kad pri­im­tu­me re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų. Ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. Už – J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš vis dėl­to ti­kiuo­si, kad ne tik opo­zi­ci­jai, bet ir val­dan­tie­siems tu­rė­tų bū­ti svar­bus Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos ne­pri­klau­so­mu­mas. Ir to ne­pri­klau­so­mu­mo ga­li­mo pa­žei­di­mo vis dėl­to jaut­riau­sias yra san­ty­kis su Sei­mu, nes Sei­mas yra ta ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri tu­ri ga­li­my­bę skir­ti ir at­leis­ti Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos na­rius, o iš to ir iš­plau­kia ta ga­li­my­bė pa­žeis­ti ko­mi­si­jos ne­pri­klau­so­mu­mą. Jei prieš ko­kį nors ar­tė­jan­tį svar­bų Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos spren­di­mą pa­si­girs­ta gra­si­ni­mų dėl ga­li­mo at­lei­di­mo, be abe­jo, kad tai vei­kia ko­mi­si­jos na­rius. Be abe­jo, jie ir­gi žmo­nės, ir­gi tu­ri tam tik­rus lū­kes­čius dirb­ti vi­są ka­den­ci­ją ir jiems to­kiais pa­sa­ky­mais duo­da­ma aiš­ki ži­nia, kad štai, jei jūs nu­sprę­si­te vie­naip ar ki­taip, ta jū­sų ka­den­ci­ja la­bai grei­tai ga­li baig­tis. Šiuo at­ve­ju taip ir yra at­si­ti­kę. Kai to­kius gra­si­ni­mus pa­skel­bia val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos ly­de­riai, tai skam­ba ypač grės­min­gai, nes ne vie­nu at­ve­ju mes Sei­me ma­to­me, kad tų ly­de­rių žo­dis Sei­me iš kar­to tam­pa fak­tu. Šiuo at­ve­ju žo­dis pa­sa­ky­tas, veiks­mų ne­si­i­ma­ma. Tai lyg ir lū­ku­riuo­ja­ma, na, na, pa­žiū­rė­ki­me, kaip jūs ten nu­sprę­si­te. Tai tik­rai yra ne­to­le­ruo­ti­nas da­ly­kas ir aš kvie­čiu pri­tar­ti re­zo­liu­ci­jai ir pa­sa­ky­ti, kad to­kie val­dan­čių­jų ly­de­rių pa­si­sa­ky­mai yra ne­tin­ka­mi, ne­to­le­ruo­ti­ni ir ver­ti įver­ti­ni­mo, įskai­tant ir tei­sė­sau­gą, nes čia kal­ba­ma apie ne­tei­sė­tai įra­šy­to įra­šo nau­do­ji­mą.

PIRMININKĖ. J. Ole­kas – už.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš jau kal­bė­da­mas iš tri­bū­nos sa­kiau, kad mes iš tik­rų­jų ne­ga­li­me leis­ti, kad to­kia ins­ti­tu­ci­ja kaip Vy­riau­sio­ji tar­nybi­nės eti­kos ko­mi­si­ja bū­tų vei­kia­ma po­li­ti­kų. Tu­rė­jo­me ne vie­ną at­ve­jį, kai žmo­nės, ku­rie tu­ri pri­im­ti spren­di­mus ir dėl mū­sų pa­čių ar dėl ki­tų vals­ty­bės pa­rei­gū­nų, šiuo me­tu nag­ri­nė­ja vie­nos iš Vy­riau­sy­bės na­rės de­li­ka­čią si­tu­a­ci­ją, yra spau­džia­mi čia iš Sei­mo ir ne­ži­no dėl sa­vo at­ei­ties.

Dar dau­giau mes gir­di­me, kad ši ins­ti­tu­ci­ja ar­ba me­džia­ga, ku­ri bu­vo su­rink­ta ne­tei­sė­tu bū­du prieš dau­giau kaip pus­an­trų me­tų, nau­do­ja­ma ir prieš Sei­mo Pir­mi­nin­ką. Tai ko­kio­je ap­lin­ko­je mes esa­me? To­dėl ma­nau, kad tu­ri­me su­vie­ny­ti sa­vo pa­stan­gas, ne­svar­bu, po­zi­ci­ja ar opo­zi­ci­ja, pri­tar­ti šiai re­zo­liu­ci­jai ir iš­si­aiš­kin­ti tuos da­ly­kus, ku­rie šian­dien vi­siems ke­lia ne­ri­mą, ir už­kirs­ti ke­lią. Ne­pai­sant to, ko­kias pa­rei­gas Sei­me, for­ma­lias ar ne­for­ma­lias, ei­tų vie­nas ar ki­tas Sei­mo na­rys, ko­kią įta­ką tu­rė­tų vie­nai ar ki­tai frak­ci­jai, ar par­ti­jai, ar ko­mi­te­tui, kad jis ne­ga­lė­tų sa­va­va­liš­kai ar kar­tu su ki­tu da­ry­ti įta­kos dėl Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos spren­di­mų pri­ėmi­mo. To­dėl kvie­čiu pri­tar­ti pa­teik­tam re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tui.

PIRMININKĖ. B. Ma­te­lis – už.

J. OLEKAS (LSDPF). No­rė­tų, bet nė­ra.

PIRMININKĖ. Nė­ra. E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mie­ji, aš no­riu, kad kiek­vie­nas as­muo įver­tin­tų ir su­pras­tų, kas čia de­da­si, ir pir­miau­sia aš no­riu, kad val­dan­čių­jų at­sto­vai įver­tin­tų ir įsi­ver­tin­tų, kaip jie at­ro­do, kai yra nai­ki­na­mos de­mo­kra­tinės ins­ti­tu­ci­jos, vie­naip ar ki­taip pa­val­džios Sei­mui, ir Sei­mas bal­suo­ja tiek dėl Sei­mo pa­skir­to, tiek dėl ki­tų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų ar pa­rei­gū­nų pa­skir­tų at­sto­vų. Štai taip yra el­gia­ma­si, kai ma­ty­ti, kad no­ri­ma iš­dras­ky­ti tą ins­ti­tu­ci­ją, nes jums ne­be­svar­bu ne tik nor­mos, ta­čiau ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos. Ši­taip ei­nant ga­li­ma nu­ei­ti ir ge­ro­kai to­liau. Pa­vyz­džiui, Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja. Aš ir to­liau bi­jau dėl jos su­ge­bė­ji­mo ar ga­li­mo ne­su­ge­bė­ji­mo už­tik­rin­ti de­mo­kra­tinį rin­ki­mų pro­ce­są skaid­riai, aiš­kiai, vi­siems su­pran­ta­mai ir tin­ka­mai, ta­čiau ban­dy­mas pa­lies­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas, ką jūs da­bar da­ro­te sa­vo va­do­vų A. Ši­rins­kie­nės ir R. Kar­baus­kio ban­dy­mais ir pa­reiš­ki­mais, jau yra per­ėji­mas ne tik iš… ne tik nor­ma­ty­vi­nį ly­gį de­mo­kra­tinių pro­ce­sų ap­im­ti, ta­čiau ir ins­ti­tu­ci­nį ly­gį. Jūs žen­gia­te nau­jus žings­nius de­mo­kra­tijos de­konst­ra­vi­mo lin­kme.

Ne­ži­nau, ar jūs su­pran­ta­te, kaip vei­kia de­mo­kra­tinis me­cha­niz­mas. Jei­gu ne­su­pran­ta­te, įsi­klau­sy­ki­te, jei­gu su­pran­ta­te, tai jūs ta­da tik­rai el­gia­tės niek­šiš­kai, vyk­dy­da­mi sa­vo va­dų ir pus­va­džių nu­ro­dy­mus.

PIRMININKĖ. Prieš – K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Iš­ties ne­si­ruo­šiau kal­bė­ti, bet, iš­klau­sęs vi­sus pa­si­sa­ky­mus, tur­būt tik vie­ną kar­tą iš­gir­dau tą tiks­lin­gą žo­dį, ku­ris api­bū­di­no tą pro­jek­tą, ku­ris čia bu­vo pa­tei­kia­mas. Dau­giau­sia bu­vo kal­ba­ma apie prin­ci­pus. Iš tik­rų­jų mes ir ne­si­va­do­vau­ja­me prin­ci­pais, prin­ci­pais va­do­vau­ja­tės jūs. Ir bu­vo už­si­min­ta apie prem­je­rą, ku­ris nau­do­ja­si kas­tu­vu ir ka­sa kaž­ką, tai gal­būt no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad tas ego, ku­riuo jūs va­do­vau­ja­tės, – tai jūs kas­tu­vą kei­čia­te į eks­ka­va­to­rių ir ka­sa­te ki­to­kiais mas­tais. Tai tur­būt yra du ne­pa­ly­gi­na­mi da­ly­kai. Ko­le­gos, siū­lau su­si­telk­ti dar­bui. Ir apie tai, ką jūs kal­ba­te, pir­miau­sia ge­rai pa­gal­vo­ki­te. Tik­rai pa­si­sa­kau prieš.

PIRMININKĖ. Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad pri­im­tu­me re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 106 Sei­mo na­riai: už – 47, prieš – 46, su­si­lai­kė 13. Re­zo­liu­ci­ja be pa­tai­sų ne­priim­ta.

Al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas. Kas už tai, kad bū­tų re­da­guo­ja­mas re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tas?

E. VAREIKIS (LVŽSF). Dėl ve­di­mo tvar­kos. Ne tą myg­tu­ką pa­spau­džiau.

PIRMININKĖ. Ko­kį spau­dė­te?

E. VAREIKIS (LVŽSF). Į pro­to­ko­lą įra­šy­ki­te. Rau­do­nas tu­rė­jo bū­ti.

PIRMININKĖ. Ne­gir­dė­jau.

E. VAREIKIS (LVŽSF). Ne tą myg­tu­ką pa­spau­džiau.

PIRMININKĖ. Tai koks?

E. VAREIKIS (LVŽSF). Ma­no bal­sas yra prieš.

PIRMININKĖ. Ge­rai. E. Va­rei­kis – prieš.

Dė­me­sio! Kad re­da­guo­tu­me re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, bal­suo­ja­te už, kad at­mes­tu­me, bal­suo­ja­te prieš.

Bal­sa­vo 105 Sei­mo na­riai: už – 47, prieš – 58. Re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tas at­mes­tas.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau ko­le­gai iš vals­tie­čių, ku­ris ne­si­va­do­vau­ja jo­kiais prin­ci­pais ir kal­ba už vi­sus vals­tie­čius, kad ne­si­va­do­vau­ja prin­ci­pais. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Po­sė­dis dar ne­baig­tas!

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir ver­ty­bė­mis dar ne­si­va­do­vau­ja­te, pa­si­ro­do. Tai aš abe­jo­ju, ar jūs taip su­ge­ba­te. Vi­si žmo­nės va­do­vau­ja­si bent ko­kiais prin­ci­pais.

 

11.59 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, dar yra vie­nas klau­si­mas – Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai. Kvie­čiu G. Land­sber­gį. (Bal­sai sa­lė­je) Dar­bo­tvarkės tre­čias klau­si­mas.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji, (…) kad kan­try­bės iki po­sė­džio pa­bai­gos iš­lauk­ti ne­li­ko, su­pra­tau. Aš la­bai trum­pai, tik­rai il­gai jū­sų ne­lai­ky­siu. Juo­zai, tuoj pat ga­lė­si­te bėg­ti ir pra­mo­gau­ti. (Bal­sai sa­lė­je)

Aš no­riu pa­dė­ko­ti opo­zi­ci­jai, ku­ri su­si­rin­ko, ypač no­riu pa­dė­ko­ti li­be­ra­lų vien­man­da­ti­nin­kams, ku­rie at­ėjo bent jau į ant­rą­jį klau­si­mą. Iš­ties la­bai svar­bu yra šian­dien pa­tvir­tin­ti tuos blo­gus Vy­riau­sy­bės dar­bus. Tik­rai no­riu pa­dė­ko­ti. Ži­nau, kad kai ku­rie tu­rė­jo­te šian­dien nu­ma­tę ki­to­kių pla­nų, kei­tė­te pla­nus ir at­ėjo­te. Tik­rai la­bai ačiū.

Ap­gai­les­tau­ju, kad val­dan­tie­ji ne­iš­nau­do­jo pro­gos pa­si­sa­ky­ti. Mie­lie­ji, mo­ka­te kal­bė­ti! Kęs­tu­ti, ko­dėl jūs ne­at­ėjo­te, ne­pa­sa­kė­te? Ap­gin­ti aiš­kiais ar­gu­men­tais, ko­dėl įsta­ty­mų lau­žy­mas yra tei­sin­gas da­ly­kas, ko­dėl prem­je­ro pa­bė­gi­mas yra tei­sin­gas da­ly­kas? Jūs ne­abe­jo­ti­nai tu­ri­te sa­vų ar­gu­men­tų, bet ne­iš­drį­so­te. (Bal­sai sa­lė­je)

Mie­lie­ji, ar­gi jūs iš tik­rų­jų esa­te ban­da, val­do­ma vie­no rim­bo? Pro­fe­so­riai, pro­tin­gi žmo­nės, aš ne­su­pran­tu. Tu­rė­ki­te sa­vi­gar­bos ki­tą kar­tą at­ei­ti ir pa­sa­ky­ti, ką jūs gal­vo­ja­te iš tik­rų­jų apie tai, kaip yra lau­žo­ma de­mo­kra­tija, lau­žo­mi tei­si­nės vals­ty­bės pa­ma­tai ir Lie­tu­va ei­na link ne­de­mok­ra­tiš­kų vals­ty­bių bū­rio. Ti­kiuo­si, kad ki­tą sy­kį, kai mes vėl svars­ty­si­me ki­tus jū­sų nu­si­žen­gi­mus, tu­rė­si­te dau­giau drą­sos. Ačiū jums, kad šian­dien su­si­rin­ko­te.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, 2018 m. spa­lio 23 d. ne­nu­ma­ty­tas ple­na­ri­nis po­sė­dis baig­tas. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.