LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Audito komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 23, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nR. XIVP-3687

2024-06-05 Nr. 141-P-12

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius.

Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Šukytė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Ginta Andrijauskienė.

Kviestieji asmenys: Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos direktorius Audrius Linartas, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento vyresnioji patarėja Paulė Svorobovičienė, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus patarėja Rasa Stanislovaitienė, Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo narė Ingrida Pūrienė, Lietuvos auditorių rūmų teisininkas Danielius Urbonas, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, Lietuvos centrinės kredito unijos Teisės ir personalo departamento direktorė Jurgita Guobienė, Lietuvos centrinės kredito unijos Finansų ir apskaitos departamento direktorė Eglė Balčiūnė, VĮ Registrų centro Verslo informacinių sistemų valdymo skyriaus veiklos analitikė Eglė Braževičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-09	*			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Atsižvelgti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2024-05-09

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, 2024-05-06	1 (13)		(8)	Dėl įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame pastabas dėl teisės aktų paketo. 1. Dėl MB finansinių ataskaitų privalomo audito. Nepritariame papildomos naštos sukūrimui mažosioms bendrijoms ir ŽŪB dėl siūlomo privalomo finansinių ataskaitų audito, kurio nenumato jokie ES teisės aktai. 2013/34/EU direktyva numato išimti fizinių asmenų verslui, nes nemato priežasties kodėl reikėtų sukurti privalomą naštą ir audito paslaugą privačiam verslui, kai jos jam nereikia. Nebuvo atliktas joks tyrimas, kad įrodytų, jog dėl neatlikto MB ar ŽŪB finansinių ataskaitų audito, viešas interesas patyrė reikšmingą žalą. Finansų ministerijos siūlymas nustatyti privalomą auditą yra tik dėl siekio suvienodinti audito naštą visiems, kas prieštarauja 2013/34/EU direktyvos nuostatoms, kurios sako, kad našta turi būti proporcinga ir negali būti sulyginama, neatsižvelgiant į verslo formą. Pritarus pasiūlymui Lietuva taikytų daugiau reikalavimų fizinio asmens verslui, nei kad įpareigoja direktyva ir gerta pabloginama smulkaus verslo aplinka. Siūloma teisės aktų pataisa orientuota į audito įmonių interesų tenkinimą, bet ne į viešo intereso poreikius ir neatitinka ES direktyvų dvasios, kuri sako nekurkite papildomos naštos privačiam verslui. Rašto pabaigoje pateikiame pasiūlymus, kurie efektyviau pagerins finansinių ataskaitų ir mokesčių skaičiavimo kokybę, nei privalomas auditas. <...>	Nepritarti	Nepritariant Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos 1 pasiūlymui, paaiškintina, kad: 1. Mažosios bendrijos yra ribotos civilinės (turtinės) atsakomybės juridiniai asmenys. Mažųjų bendrijų teisinė forma siekta spartinti verslo pradžią ir sudaryti teisines prielaidas minimaliais kaštais įsitvirtinti rinkoje. Tačiau pagal veiklos rūšis, apimtis, civilinės atsakomybės ribojimą, šių juridinių asmenų veikla iš esmės nesiskiria pvz., nuo uždarųjų akcinių bendrovių, todėl ir reikalavimai atlikti finansinių ataskaitų auditą turėtų būti taikomi vienodai kaip visiems juridiniams asmenims. 2. Apskaitos direktyvoje (direktyvos 2013/34/ES preambulės 43 p.) nurodoma, kad šia direktyva neturi būti užkertamas kelias valstybėms narėms nustatyti atlikti mažų įmonių auditą atsižvelgiant į mažų įmonių ir jų finansinių ataskaitų vartotojų konkrečias sąlygas ir poreikius. 3. Be kita ko, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos 1 pasiūlyme minimos mažosios bendrijos į finansinių ataskaitų audito privalomo taikymo apimtį pateks tik tuomet, kai atitiks teisės aktuose numatytus kriterijus ir reikalavimus (žr. Projekto Nr. XIVP-3676 3 str. ir kt.). Kaip aiškinamajame rašte išdėstė Projekto iniciatoriai, pagal 2022 m. duomenis į finansinių ataskaitų audito privalomo taikymo apimtį patektų 7 mažosios bendrijos, taigi, jų skaičius nebūtų didelis Kartu akcentuotina, kad finansinių ataskaitų informacija yra svarbi ir reikšminga, nepriklausomai nuo juridinio asmens teisinės formos ir netgi jo veiklos pobūdžio, pavyzdžiui, nepriklausomai nuo to, ar veikla siekiama pelno, ar ne. Kuo labiau viršijami subjekto dydį nusakantys kriterijai (subjekto turtas, pajamos, finansavimas, darbuotojų skaičius), tuo labiau įmonės veikla darosi reikšminga didesniam ataskaitų vartotojų ratui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pritartina siekiui nustatyti vienodą valstybės politiką dėl finansinių ataskaitų audito privalomumo visiems juridiniams asmenims (nepriklausomai nuo jų teisinės formos ir pelno siekimo), privalantiems sudaryti finansines ataskaitas ir atitinkantiems nustatytus kriterijus.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, 2024-05-06

(13)

(8)

Dėl įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo Pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas teikiame pastabas dėl teisės aktų paketo.

1. Dėl MB finansinių ataskaitų privalomo audito.

Nepritariame papildomos naštos sukūrimui mažosioms bendrijoms ir ŽŪB dėl siūlomo privalomo finansinių ataskaitų audito, kurio nenumato jokie ES teisės aktai. 2013/34/EU direktyva numato išimti fizinių asmenų verslui, nes nemato priežasties kodėl reikėtų sukurti privalomą naštą ir audito paslaugą privačiam verslui, kai jos jam nereikia. Nebuvo atliktas joks tyrimas, kad įrodytų, jog dėl neatlikto MB ar ŽŪB finansinių ataskaitų audito, viešas interesas patyrė reikšmingą žalą. Finansų ministerijos siūlymas nustatyti privalomą auditą yra tik dėl siekio suvienodinti audito naštą visiems, kas prieštarauja 2013/34/EU direktyvos nuostatoms, kurios sako, kad našta turi būti proporcinga ir negali būti sulyginama, neatsižvelgiant į verslo formą. Pritarus pasiūlymui Lietuva taikytų daugiau reikalavimų fizinio asmens verslui, nei kad įpareigoja direktyva ir gerta pabloginama smulkaus verslo aplinka. Siūloma teisės aktų pataisa orientuota į audito įmonių interesų tenkinimą, bet ne į viešo intereso poreikius ir neatitinka ES direktyvų dvasios, kuri sako nekurkite papildomos naštos privačiam verslui. Rašto pabaigoje pateikiame pasiūlymus, kurie efektyviau pagerins finansinių ataskaitų ir mokesčių skaičiavimo kokybę, nei privalomas auditas.

<...>

Nepritarti

Nepritariant Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos 1 pasiūlymui, paaiškintina, kad:

1. Mažosios bendrijos yra ribotos civilinės (turtinės) atsakomybės juridiniai asmenys. Mažųjų bendrijų teisinė forma siekta spartinti verslo pradžią ir sudaryti teisines prielaidas minimaliais kaštais įsitvirtinti rinkoje. Tačiau pagal veiklos rūšis, apimtis, civilinės atsakomybės ribojimą, šių juridinių asmenų veikla iš esmės nesiskiria pvz., nuo uždarųjų akcinių bendrovių, todėl ir reikalavimai atlikti finansinių ataskaitų auditą turėtų būti taikomi vienodai kaip visiems juridiniams asmenims.

2. Apskaitos direktyvoje (direktyvos 2013/34/ES preambulės 43 p.) nurodoma, kad šia direktyva neturi būti užkertamas kelias valstybėms narėms nustatyti atlikti mažų įmonių auditą atsižvelgiant į mažų įmonių ir jų finansinių ataskaitų vartotojų konkrečias sąlygas ir poreikius.

3. Be kita ko, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos 1 pasiūlyme minimos mažosios bendrijos į finansinių ataskaitų audito privalomo taikymo apimtį pateks tik tuomet, kai atitiks teisės aktuose numatytus kriterijus ir reikalavimus (žr. Projekto Nr. XIVP-3676 3 str. ir kt.). Kaip aiškinamajame rašte išdėstė Projekto iniciatoriai, pagal 2022 m. duomenis į finansinių ataskaitų audito privalomo taikymo apimtį patektų 7 mažosios bendrijos, taigi, jų skaičius nebūtų didelis Kartu akcentuotina, kad finansinių ataskaitų informacija yra svarbi ir reikšminga, nepriklausomai nuo juridinio asmens teisinės formos ir netgi jo veiklos pobūdžio, pavyzdžiui, nepriklausomai nuo to, ar veikla siekiama pelno, ar ne. Kuo labiau viršijami subjekto dydį nusakantys kriterijai (subjekto turtas, pajamos, finansavimas, darbuotojų skaičius), tuo labiau įmonės veikla darosi reikšminga didesniam ataskaitų vartotojų ratui.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pritartina siekiui nustatyti vienodą valstybės politiką dėl finansinių ataskaitų audito privalomumo visiems juridiniams asmenims (nepriklausomai nuo jų teisinės formos ir pelno siekimo), privalantiems sudaryti finansines ataskaitas ir atitinkantiems nustatytus kriterijus.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybės įmonė Registrų centras, 2024-05-21	*			Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimui pateiktus Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮĮGAĮ projektas), Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo (toliau – FAAĮ projektas) ir su jais susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus (Nr. XIVP-3675–XIVP-3690; toliau – Įstatymų projektai), teikia pastabas ir pasiūlymus. 1. ĮĮGAĮ projekto 36 straipsnio 9 dalyje, pagal ĮĮGAĮ projekto 41 straipsnio 5 dalį įsigaliosiančioje 2026 m. sausio 1 d., nustatoma, kad Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) tvarkytojas nepriima įmonės (įmonių grupės) pateikto metinio (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus. Atitinkama nuostata įtvirtinama ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1, 12, 20, 22, 23, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projektu (toliau – VšĮĮ projektas) keičiamo 23 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 8, 9, 10, 10¹ ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10²straipsniu įstatymo projektu (toliau – AĮ projektas) keičiamo 10¹ straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 1, 8, 9, 11, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12²straipsniu įstatymo projektu (toliau – LPFĮ projektas) keičiamo 12 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 23, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu keičiamo 23 straipsnio 4 dalyje. FAAĮ projekto 3 straipsnyje nustatyti atvejai, kada juridiniai asmenys privalo atlikti metinių finansinių ataskaitų auditą. <...>	Nepritarti	Nepritariant Registrų centro siūlymui, dėl poreikio atitinkamuose įstatymuose įtvirtinti nuostatą, kad Registrų centras nepriima įmonės finansinių ataskaitų be auditoriaus išvados, paaiškintina, kad ĮĮGAĮ projekto Nr. XIVP-3675, VšĮĮ projekto Nr. XIVP-3681, AĮ projekto Nr. XIVP-3682 ir LPFĮ projekto Nr. XIVP-3683 nuostatos, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. JAR tvarkytojas nepriima įmonės pateikto metinių finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus, siūlomos sprendžiant Finansų ministerijos 2022 m. atliktoje finansinių ataskaitų neteikimo ir kokybės problemų analizės apžvalgoje[1] nustatytas finansinių ataskaitų kokybės ir neteikimo JAR tvarkytojui problemas. Minėtoje apžvalgoje nurodoma, kad pagal JAR tvarkytojo 2021 m. pateiktus duomenis: a) kasmet apie 20 proc. subjektų, kurie privalo pateikti auditoriaus išvadą, jos neteikia. Už 2021 m. auditoriaus išvados nepateikė 18 proc. subjektų (iš 3575 turėjusių pateikti subjektų pateikė 2933 subjektai); b) apie 1500 subjektų yra nepateikę auditoriaus išvadų už 2012–2020 m. ataskaitinius laikotarpius, ir didelė jų dalis nėra pateikusi auditoriaus išvadų už ne vieną ataskaitinį laikotarpį. Apžvalgoje, be kita ko, siūloma priemonė nurodytai problemai spręsti – JAR tvarkytojui įsidiegti priemones, užtikrinančias, kad subjektas, kuriam finansinių ataskaitų auditas yra privalomas, negalėtų pateikti JAR tvarkytojui savo finansinių ataskaitų, jeigu jas teikia be auditoriaus išvados. Kaip paaiškino Finansų ministerija, rengiant ĮĮGAĮ ir jo lydimuosius įstatymų projektus, vyko diskusijos su Teisingumo ministerija ir JAR tvarkytoju. Buvo nutarta, kad reikalinga įstatyme įtvirtinti nuostatą dėl finansinių ataskaitų nepriėmimo, kai jos teikiamos be privalomos auditoriaus išvados. Taigi, įvertinus tai kas išdėstyta, manytina, kad minėta nuostata įstatymuose turi būti nustatyta.
2.	Valstybės įmonė Registrų centras, 2024-05-21	*			2. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymų projektuose nėra reglamentuojami veiksmai, kuriuos juridinis asmuo turės atlikti tuo atveju, kai JAR tvarkytojas nepriims metinio (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, kai auditas privalomas pagal įstatymus. Dėl šio aspekto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2023 m. liepos 17 d. rašto Nr. (1.6 Mr) 2T-827 „Dėl įstatymų projektų derinimo“[2] 4 pastaboje nurodė, kad: „Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai numato, kad, jeigu juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Įvertinus tai, svarstytina, kokios pasekmės turėtų kilti juridiniam asmeniui ir kokių veiksmų jis turėtų imtis, jeigu visuotinis dalyvių susirinkimas patvirtintų neaudituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį (kai auditas yra privalomas pagal įstatymus ar subjekto įstatus), kurį juridinis asmuo vėliau pateiktų JAR tvarkytojui, o pastarasis turėtų atsisakyti jį priimti. Siūlytina visuose atskiras teisines formas reguliuojančiuose įstatymuose aiškiai apibrėžti šiuos aspektus.“ Taip pat ir Registrų centras 2023 m. liepos 24 d. rašto Nr. S-27525 (1.4 E) „Dėl įstatymų projektų derinimo“[3] 1.3 pastaboje nurodė, kad: „Įstatymų projektuose nenustatyta, kokius veiksmus turėtų atlikti juridiniai asmenys, kurių metinės finansinės ataskaitos būtų nepriimtos dėl to, kad neatliktas privalomas auditas. Pažymėtina, kad JAR tvarkytojui yra teikiami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka (išskyrus tam tikras įstatymuose nustatytas išimtis) eiliniuose (metiniuose) juridinių asmenų dalyvių susirinkimuose patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkiniai. Eilinis dalyvių susirinkimas vyksta vieną kartą metuose ir nei galiojantys įstatymai, nei Įstatymų projektai nenumato, kad tais pačiais metais galėtų būti šaukiamas dar vienas dalyvių susirinkimas, kurio metu būtų iš naujo tvirtinamos jau audituotos metinės finansinės ataskaitos (jei eiliniame susirinkime buvo patvirtintos neaudituotos, nors auditas buvo privalomas). Be to, teisės aktai nenumato nei patvirtintų metinių finansinių ataskaitų vėlesnio tikslinimo ar keitimo galimybės, nei galimybės pateikti JAR tvarkytojui auditoriaus išvadą tuo atveju, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas jau po audituotų finansinių ataskaitų patvirtinimo juridinio asmens dalyvių susirinkime. Atsižvelgdami į šias aplinkybes ir siekdami teisinio aiškumo siūlome atskirų teisinių formų juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose reglamentuoti visus paminėtus aspektus, susijusius su juridinio asmens veiksmais tuo atveju, kai finansinės ataskaitos buvo patvirtintos neatlikus privalomo audito.“	Nepritarti	Paaiškintina, kad atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai (pvz., Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 dalis) jau dabar numato, kad, jeigu juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Atsižvelgiant į ne vienerius metus galiojančią minėtą nuostatą, nėra aišku, dėl kokių priežasčių (ar tai yra praktikoje dažnai pasikartojantys atvejai, ar numanomos situacijos), Registrų centras nurodo poreikį visuose atskiras teisines formas reguliuojančiuose įstatymuose aiškiai apibrėžti, kokios pasekmės kiltų juridiniam asmeniui ir kokių veiksmų jis turėtų imtis, jeigu visuotinis dalyvių susirinkimas patvirtintų neaudituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį (kai auditas yra privalomas pagal įstatymus ar subjekto įstatus). Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnis numato atsakomybę už Registrų centro minimų dokumentų nepateikimą laiku JAR tvarkytojui. Minimas kodekso straipsnio projektas, be kita ko, yra vienas iš ĮĮGAĮ lydinčiųjų įstatymų projektų (Nr. XIVP-3679). Paminėtina, kad minėtais klausimais, taip pat klausimu dėl eilinio dalyvių susirinkimo, kuriame turi būti tvirtinami metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, bei klausimu dėl veiksmų reglamentavimo, kuriuos juridinis asmuo turės atlikti tuo atveju, kai JAR tvarkytojas nepriims metinių (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, kai auditas privalomas pagal įstatymus, buvo detaliai diskutuota ĮĮGAĮ projekto svarstymo metu susitikimuose su Finansų ministerijos ir Registrų centro atstovais. Abi institucijos po diskusijų sutarė, kad Registrų centro minimų klausimų įstatymuose papildomai reglamentuoti nereikia.
3.	Valstybės įmonė Registrų centras, 2024-05-21	*			3. Prašytume atsižvelgti taip pat ir į Registrų centro 2024 m. balandžio 9 d. rašto Nr. S-10522 (1.4 E) „Dėl įstatymų pakeitimų projektų“ Lietuvos Respublikos Vyriausybei 3 pastaboje išdėstytus pasiūlymus dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės už tai, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose nebūtų asmens duomenų, ir nuostatos, kad JAR tvarkytojas nevertina jam pateiktų dokumentų turinio atitikties reikalavimams dėl asmens duomenų, įtraukiant atitinkamus pakeitimus į VšĮĮ, AĮ ir LPFĮ projektus.	Nepritarti	Nepritariant Registrų centro pasiūlymui paaiškintina, kad: 1. JAR įstatymo 4 straipsnis apibrėžia, kad JAR duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita registrui pateikta informacija yra vieša ir teikiama įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. ĮĮGAĮ 3 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad ataskaitos prieinamumas visuomenei – galimybė visuomenei susipažinti su trečiųjų valstybių įmonių tvarumo ataskaitomis ir pelno mokesčio informacijos ataskaitomis, kurios yra pateiktos JAR tvarkytojui ir paskelbtos įmonės arba filialo interneto svetainėje pagal šio įstatymo reikalavimus. 3. Atsakomybės dėl asmens duomenų tvarkymo (apima minimą pasiūlymą dėl juridinio asmens vadovo ir Registrų centro atsakomybių) yra įtvirtintos šių duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl, įstatymo projekto iniciatorės Finansų ministerijos nuomone, papildyti minimų įstatymų projektų papildomomis nuostatomis nėra tikslinga.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 23, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3687(2) ir Seimo Audito komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo Audito komitetas, 2024-06-05	2 (23)	(3)			Argumentai: Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalis turi būti tikslinama, suvienodinant mažųjų bendrijų metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo ir jo (įskaitant, kai taikytina, kartu su šiuo rinkiniu teiktinų ir kitų atitinkamų dokumentų) pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui terminus su kitų pelno siekiančių ar pelno nesiekiančių subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais terminais, kuriuose numatyta, jog minėtas rinkinys ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas subjekto akcininkų, dalyvių (akcininkų, narių ar kt.) susirinkime, taip pat pagal Civilinio kodekso 2.66 str. 4 d. per 30 dienų nuo jo patvirtinimo pateiktas JAR tvarkytojui. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys, o kai auditas privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą, audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada ne vėliau kaip per 34 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtinti mažosios bendrijos narių susirinkime, išskyrus atvejus, kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais mažoji bendrija likviduojama, ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais mažoji bendrija likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 45 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.“	Pritarti
2.	Seimo Audito komitetas, 2024-06-05	3 (23)	(4)			Argumentai: Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis turi būti tikslinama redakciškai, keičiant formuluotę iš „metinio finansinių ataskaitų rinkinio“ į „metinių finansinių ataskaitų rinkinio“. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nepriima mažosios bendrijos pateikto ~~metinio~~ metinių finansinių ataskaitų rinkinio be auditoriaus išvados, ~~jeigu~~ kai auditas privalomas pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zigmantas Balčytis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA:

1. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 23, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3687(2);

2. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 23, 26, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3687(2) lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis

(Komiteto biuro patarėjos D. Andriūnaitė, A. Buragienė)