AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINĘ REIKŠMĘ NACIONALINIAM SAUGUMUI TURINČIŲ ĮMONIŲ IR ĮRENGINIŲ BEI KITŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1132 1, 3, 4 ir 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS ĮMONĖS LIETUVOS PAŠTO PERTVARKYMO Į AKCINĘ BENDROVĘ LIETUVOS PAŠTĄ ĮSTATYMO NR. IX-2245 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Siekdamas užtikrinti efektyvesnį valstybės turto naudojimą, sumažinti valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių administravimo ir priežiūros išlaidas, didinti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių pelningumą, valdymo ir veiklos efektyvumą ir stabilesnę veiklą, stiprinti minėtų įmonių ekonominį savarankiškumą ir tarptautinį konkurencingumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginis komitetas pritarė valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių grupės steigimui pagal numatytus įgyvendinimo etapus.
Pirmiausia į valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių grupę nutarta įtraukti valstybės valdomas akcines bendroves (akcinę bendrovę „Problematika“, akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – AB „Lietuvos geležinkeliai“), akcinę bendrovę „Smiltynės perkėla“, akcinę bendrovę Lietuvos radijo ir televizijos centrą, akcinę bendrovę „Detonas“, akcinę bendrovę Lietuvos paštą).
Vėliau tam tikros valstybės valdomos susisiekimo sektoriaus valstybės įmonės būtų pertvarkomos į akcines bendroves ir įtraukiamos į valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių grupę.
Teikiamu Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – GTK pakeitimo įstatymo projektas) siekiama siekiant įtvirtinti alternatyvų Susisiekimo ministerijos valdomos AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ valdymo būdą
Be to, GTK pakeitimo įstatymo projektu bus sudarytos teisinės sąlygos valstybės valdomos AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ akcijas investuoti į kuriamą valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių grupę.
Teikiamu Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įstatymo Nr. IX-1132 (toliau – Strateginių įmonių įstatymas) 1, 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Strateginių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) siekiama nustatyti griežtesnius apribojimus dėl tam tikrų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės valdomų įmonių valdymo.
Teikiamu Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos paštą įstatymo Nr. IX-2245 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – LP pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas) siekiama užtikrinti aiškią teisės aktų sistemą ir siūloma pripažinti netekusiu galios jau pritaikytą ir baigusį galioti Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos paštą įstatymą Nr. IX-2245.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorė Susisiekimo ministerija.
Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius – Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. paštas [email protected]) Geležinkelių transporto skyrius (vedėjas – Vidmantas Tamulis, tel. 239 3941, el. p. [email protected]). Tiesioginė Įstatymų projektų rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Norkienė (tel. 239 3964, el. paštas [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Dėl GTK pakeitimo įstatymo projekto
GTK 28 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad išimtinė teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas priklauso geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurios arba kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.
Šiuo metu išimtinė teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas suteikta geležinkelio įmonei (vežėjui), kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, – AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Dėl Strateginių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto
AB Lietuvos paštas pagal Strateginių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį yra priskirta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms valstybės įmonėms.
AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ pagal Strateginių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį yra priskirta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms, kurių kapitalo gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, paliekant sprendžiamąją galią valstybei (minėtose įmonėse valstybei tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones turi priklausyti daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių šių įmonių akcijų).
Dėl LP pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto
2004 m. gegužės 25 d. siekiant pertvarkyti valstybės įmonę Lietuvos paštą buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos paštą įstatymas Nr. IX-2245.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kaip valstybės įmonės Lietuvos pašto savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, įgyvendindama jai Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos paštą įstatymu Nr. IX-2245 suteiktas teises, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3-587 „Dėl valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos paštą“ pertvarkė valstybės įmonę Lietuvos paštą į akcinę bendrovę Lietuvos paštą, kurios visų akcijų savininkė yra valstybė.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Dėl GTK pakeitimo įstatymo projekto
Siekiant įtvirtinti alternatyvų Susisiekimo ministerijos valdomos AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ valdymo būdą ir taip sudaryti teisines sąlygas į kuriamą valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių grupę investuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcijas, GTK pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad išimtinė teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas priklauso geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei ir (arba) bendrovei, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.
Dėl Strateginių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto
Vadovaujantis GTK 23 straipsnio 1 dalimi, AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ yra viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja. Viešoji geležinkelių infrastruktūra apibūdinama taip:
- ji yra Lietuvos valstybės nuosavybė ir neprivatizuojama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 5 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas);
- ji yra priskirta prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių (Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas);
- viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti skiriamos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos fondų lėšas) lėšos, todėl šių investicijų naudą turi gauti valstybė (visuomenė), o ne atskiri nacionaliniai ir užsienio asmenys.
Įvertinus išdėstytą viešosios geležinkelių infrastruktūros specifiką, esamą AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdymo praktiką ir siūlomus pakeitimus dėl valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių grupės steigimo, viešąją geležinkelių infrastruktūrą turi valdyti įmonė, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei ir (arba) bendrovei, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei. Tai užtikrintų valstybės interesus priimant akcininko sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir ja disponavimo.
Dėl AB Lietuvos pašto veiklos specifikos pažymėtina tai, kad 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB (toliau – Direktyva), įvardytos universaliosios paslaugos, kurioms teikti kiekviena valstybė narė turi užtikrinti būtinas priemones, ir nustatyta, kad kiekviena valstybė turi užtikrinti, kad būtų garantuojamas universaliųjų paslaugų teikimas. Direktyvos nuostatos yra visiškai perkeltos į Lietuvos nacionalinės teisės sistemą priėmus Lietuvos Respublikos pašto įstatymą (toliau – Pašto įstatymas) ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Pagal Pašto įstatymą Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas universaliosios pašto paslaugos teikimas ir AB Lietuvos paštas yra įpareigota iki 2019 m. gruodžio 31 d. teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įpareigodama akcinę bendrovę Lietuvos paštą teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi užtikrinti, kad įpareigojimo laikotarpis būtų pakankamas pašto paslaugos teikėjo investicijoms dėl tokio įpareigojimo susigrąžinti, todėl įpareigojimo terminą gali pratęsti iki 2 metų. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalo užtikrinti universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo nenutrūkstamumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat nustato universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarką, kuri yra pagrįsta skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, garantuoja universaliosios pašto paslaugos teikimo tęstinumą, užtikrina socialinę ir teritorinę sanglaudą.
Įvertinus išdėstytą universaliosios pašto paslaugos specifiką, esamą AB Lietuvos pašto valdymo praktiką ir siūlomus pakeitimus dėl valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių grupės steigimo, AB Lietuvos paštą turi valdyti įmonė, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei ir (arba) bendrovei, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei, kad būtų užtikrintas universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo nenutrūkstamumas, garantuotas universaliosios pašto paslaugos teikimo tęstinumas, užtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda.
Atsižvelgiant į tai, Strateginių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma išskirti naują strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių kategoriją ir į ją įrašyti įmones AB Lietuvos paštą, AB „Lietuvos geležinkeliai“, nustatant griežtesnius apribojimus dėl šių įmonių valdymo, t. y. nustatyti, kad visos minėtų įmonių akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei ir (arba) įmonei, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei.
Pažymime, kad šiuo metu 100 procentų akcinės bendrovės „Detonas“ ir akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centras akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei.
Be to, įvertinus tai, kad į numatomą steigti valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių grupę būtų įtraukta ne viena strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė (t. y. akcinė bendrovė ,,Detonas“, akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras, AB Lietuvos paštas ir AB ,,Lietuvos geležinkeliai“), Strateginių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma nurodyti, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi įmonė, kuri nuosavybės teise valdo bent vienos iš minėtų įmonių akcijas, taip pat akcentuoti, kad visos minėtos įmonės akcijos nuosavybės teise turi priklausyti valstybei.
Dėl LP pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto
Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos paštą įstatymas Nr. IX-2245 pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. liepos 5 d. sprendime identifikuotus vienkartinio galiojimo aktų požymius priskirtinas vienkartinio galiojimo teisės aktams – minėtas įstatymas jau pritaikytas ir baigęs galioti. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sukurti aiškią teisės aktų sistemą, siūloma minėtą įstatymą pripažinti netekusiu galios.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas neatsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Pritarus Įstatymo projektui priimti naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų neapibrėžiama.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Pritarus Įstatymų projektams priimti naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų nereikės. Įgyvendinant Įstatymų nuostatas valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų sutaupyti nebus.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„geležinkelio įmonė (vežėjas)“, ,,strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė“, ,,Lietuvos paštas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. ____________