LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

teisės ir teisėtvarkos komitetas

                                                                                                                                                                                                           

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 310 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-1708

 

2021-04-28  Nr. 102-P-12

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas, pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

            Institucijų atstovai: Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Ilona Imbrasienė, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Tautvydas Žėkas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Svetlana Nekrasova.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-01

*

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.                Atkreipiame dėmesį, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo registruotas projektas Nr. XIIIP-1027, kuris yra identiškas teikiamam projektui. Pateikus Teisės departamento išvadą, projekto rengėjas 2017 m. rugsėjo 14 d. projektą Nr. XIIIP-1027 atsiėmė. Atsižvelgiant į tai, dėl teikiamo projekto kartotinos Teisės departamento pastabos, pateiktos projektui Nr. XIIIP-1027.

Atsižvelgti

(P.S. – pastabų tekste paryškinta TTK).

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-01

1

1

 

2. Teikiamu projektu keičiamo BK 310 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatomas kilusių padarinių požymis – „<...> jeigu dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta gyvūno sveikata“. Manytina, kad aktualioje straipsnio redakcijoje įtvirtintas gyvūno suluošinimo požymis vartojamame kontekste yra tikslesnis. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvūno sveikatos sutrikdymo[1] terminas nėra vartojamas ne tik BK, bet ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Pastarajame įstatyme yra vartojamos žalingų pasekmių gyvūno sveikatai ir gerovei (pavyzdžiui, įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 14 punktas), gyvūno sužeidimo (pavyzdžiui, įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas) arba gyvūno suluošinimo (pavyzdžiui, įstatymo 4 straipsnio 5 dalis) formuluotės.

Pastebėtina ir tai, kad BK 310 straipsnis sisteminiais ryšiais taip pat yra glaudžiai susijęs su Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16 – 19 dalimis, ir nuo jų skiriasi iš esmės pagal kilusius padarinius – baudžiamąją atsakomybę sukelia kankinamo gyvūno arba gyvūno, su kuriuo žiauriai elgiamasi, suluošinimas arba žūtis. Atitinkamai tarpusavyje yra suderinti ir galiojančių BK 310 straipsnio bei ANK 346 straipsnio redakcijų terminai. Pavyzdžiui, ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas. Atsižvelgiant į tai, ir pakeitus gyvūno suluošinimo požymį gyvūno sveikatos sutrikdymo požymiu gali ne tik kilti neaiškumų dėl naujojo požymio turinio, bet ir būti „išbalansuoti“ BK 310 ir ANK 346 straipsnių sisteminiai ryšiai.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-01

1

1, 2

 

3. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu keičiamose BK 310 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama formuluotė – „jeigu dėl šių veiksmų“ yra netiksli, nes apima tik aktyvią elgesio formą (t. y. – veiksmus), bet neapima pasyvios (t. y. – neveikimo). Pastebėtina, kad žiaurus elgesys su gyvūnu ar jo kankinimas gali pasireikšti ir tokiomis veikomis kaip nedavimas gyvūnui ėsti, neišleidimas iš patalpos ir pan. Dėl tos priežasties siūlytina palikti galiojančioje BK 310 straipsnio redakcijoje esančią platesnio turinio ir tikslesnę dispozicijos formuluotę – „jeigu dėl to“.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-01

1

1

 

4. Teikiamu projektu keičiamo BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje, atsižvelgiant į BK sistemą, bausmės turėtų būti vardinamos pradedant nuo švelnesnės (t. y. – baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki vienerių metų).

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-01

1

1

 

5. Be to, trūksta pagrįstumo, kodėl BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje panaikinama trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto – bausmė (maksimalus šios bausmės dydis – iki 90 parų), nors laisvės atėmimo bausmės ribos paliekamos nepakitusios (past. – nuo trijų mėnesių iki vienerių metų).

Pritarti

Kuo daugiau alternatyvių bausmių numatyta sankcijoje, tuo teismui suteikta didesnė galimybė individualizuoti bausmę nusikaltusiam asmeniui.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-01

1

2

 

6. Atsižvelgiant į šios išvados 2 pastabos argumentus, BK 310 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės – „gyvūnas nugaišo“ siūlytina išlaikyti galiojančioje redakcijoje esančią formuluotę – „gyvūnas žuvo“.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-01

1

2

 

7. BK 310 straipsnio 2 dalyje nustatoma tokia sankcija – „<...> baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų“. Tačiau akcentuotina, kad nesunkaus nusikaltimo sankcija negali būti konstruojama be alternatyvių laisvės atėmimo bausmių[2]. Be to, projekte pateiktas laisvės atėmimo bausmės terminas visame BK būtų unikalus – kodekse nėra ir neturėtų būti nesunkių nusikaltimų sankcijų, kuriose nustatoma laisvės atėmimo bausmės apatinė riba (past. – kaip šiuo atveju – „nuo vienerių metų“). Pabrėžtina, kad bausmių ribos negali būti per siauros, ribojant teismo diskreciją individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir paskirti teisingą bausmę.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-03-01

1

3

 

8. Teikiamu projektu BK 310 straipsnį papildančioje 3 dalyje nustatoma – „Tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, nuo trejų iki penkerių metų draudžiama įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną“. Dėl šios dalies teiktinos atitinkamos pastabos:

8.1. Siūlomą BK 310 straipsnio 3 dalį pagal jos pobūdį ir esmę (nors tiesiogiai projekte neminima) galima prilyginti naujajai baudžiamojo poveikio priemonei. Pabrėžtina, jog baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, jų terminai ir skyrimo taisyklės, atsižvelgiant į BK struktūrą, turi būti įtvirtintos ne atskiruose BK specialiosios dalies straipsniuose, o BK bendrosios dalies IX skyriuje;

8.2. Pastebėtina, kad projekte nustatoma nauja baudžiamojo poveikio priemonė turėtų būti taikoma už žiaurų elgesį su gyvūnu ar jo kankinimą, nepaisant kilusių padarinių, vadinasi – tiek už BK, tiek ir už ANK numatytą pažeidimą. Pabrėžtina, jog baudžiamosios atsakomybės nustatymas už administracinio nusižengimo padarymą yra negalimas, nes neatitiktų teisėtumo principo;

8.3. Kelia abejonių siūlomos priemonės realus praktinis įgyvendinimas.

Pritarti

 

9.

Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas

2018-03-13

*

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1708, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.

Kadangi Projektas yra analogiškas Seime prieš tai registruotam projektui Nr. XIIIP-1027, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad projektui Nr. XIIIP-1027 Europos teisės departamento 2017 m. rugsėjo 4 d. pateiktoje išvadoje buvo iškeltos abejonės dėl projektu Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį papildančioje 3 dalyje numatomo draudimo įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną pagrįstumo, proporcingumo ir praktinio įgyvendinimo aspektų bei pritarta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktoms pastaboms.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Ema Umbrasienė, Panevėžio miesto tarybos narė, Lietuvos Žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja

2020-09-07

*

 

 

Šį savaitgalį daugybė žmonių Lietuvoje susivienijo, atskleisdami žiaurias sąlygas, kuriomis pas

nelegalius veisėjus laikomi gyvūnai, ir visišką institucijų, kurioms pavesti gyvūnų gerovės klausimai,

neveiklumą. Žiauraus elgesio atvejai išaiškėja nuolat, tačiau jų kaltininkai baudžiami (jeigu baudžiami) juokingomis bausmėmis, po kurių įsigyja kitus gyvūnus ir žiaurumo ratas sukasi nesustodamas. Tai nėra civilizuotos valstybės bruožas. Šįkart dėl kilusio didžiulio daugybės žmonių pasipiktinimo ir jų aktyvumo tikėtina institucijų reakcija, bet jau akivaizdžiai matyti, jog veisėjai slepia gyvūnus, rengiasi atlaikyti šią bangą ir vėl ramiai užsidirbinėti pinigus, valstybės institucijoms toliau jų „nepastebint“. Nes visada buvo taip. O ir sukilę žmonės turi savo darbus, atsakomybes, neįstengs nuolat budėti visur, kur aptiktos neregistruotos ir nemokančios mokesčių bei pilnos žiaurumų naminių gyvūnų veisimo fermos. Laikas galų gale pradėti dirbti už gyvūnų gerovę atsakingoms institucijoms. 2018 metais seimo narys Linas Balsys registravo Įstatymo pataisą, kuria siekiama uždrausti asmenims, baustiems už žiaurų elgesį su gyvūnais, įsigyti kitus gyvūnus. Rastų nelegalių veisėjų klausimą tai išspręstų vienu ypu bei būtų realus postūmis gyvūnų gerovės srityje. Praėjo du metai. Jeigu šis klausimas jums atrodė nesvarbus, tai nesvarbūs ir tie šimtai žmonių visoje Lietuvoje, paromis ieškoję veisyklų, rinkę įrodymus, budėję ir dalinęsi informacija. Jų ir visų juos palaikančių vardu prašau skubiai įtraukti į seimo posėdžių darbotvarkę minėtą pataisą ir ją priimti.

Atsižvelgti

Neteikiami konkretūs pasiūlymai projektui.

Sveikintina, kad žmonių iniciatyva ir pilietiškumas paskatino pasirūpinti pačiais silpniausiais ir ištraukti nelegalų verslą iš šešėlio ir tuo prisidėti prie gyvūnų gerovės ir šalies finansų. Atkreipiame dėmesį kad tobulinami Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas. Šiame kodekse numatyta didžiausia bauda yra 6000Eur., tai tikrai nejuokinga bauda, kaip rašo autorė.

Siūlomas Baudžiamajame kodekse uždraudimas laikyti gyvūnus nuo trejų iki penkerių metų nėra Baudžiamojo kodekso bausmė, ji turtų būti nustatyta kituose teisės aktuose.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 priimtus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 dalį už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, t. y. nuo 2 500 eurų iki net 100 000 eurų, bauda. Net ir padidinus laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų, ši nusikalstama veika, kaip minėta, ir toliau būtų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl ir galimos baudos dydis už šią nusikalstamą veiką nepasikeistų, t. y. nepadidėtų. Atsižvelgiant į tai, BK 310 straipsnyje nustatyta sankcija vertintina kaip adekvati, o joje įtvirtinta griežčiausia laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė – kaip galinti veiksmingai atgrasyti nuo nusikalstamų veikų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais, darymo.

Iš visos situacijos matyti, kad tai ne BK nuostatų, o jo praktinio taikymo problemos. Atsakingos institucijos privalo užtikrinti priežiūros kontrolę, taip pat efektyvų galiojančio BK normų taikymą bei  bausmių neišvengiamumą.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2020-12-02

1

 

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 310 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1708

 

2020 m. gruodžio 2 d. Nr. 1352

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1686 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1708 (toliau – BK projektas) dėl šių priežasčių:

1. Baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia atsakomybės forma, kuri nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui sukelia sunkiausias ir ilgai trunkančias teisines pasekmes. Įstatymų leidėjas, kiekvieną kartą spręsdamas dėl galimybės kriminalizuoti visuomenėje nepageidaujamą elgesį ar numatyti griežtesnes sankcijas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK), privalo įvertinti, ar atitinkama veika tikrai yra tiek pavojinga, kad už tai būtų numatyta griežčiausia atsakomybės forma – baudžiamoji atsakomybė, o efektyviausia priemone būtų laikoma laisvės atėmimo bausmė. Ši pareiga įstatymų leidėjui tiesiogiai kyla iš konstitucinių teisinės valstybės bei proporcingumo principų, iš kurių yra išvestas ir specialusis baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principas (ultima ratio). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, BK nustatytos bausmės turi būti teisingos, o bausmės ir jų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai taip pat suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir suderinamos tarpusavyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-697/2018 ir Nr. 2K-261-489/2018). Atsižvelgiant į tai, BK projektu teikiamas siūlymas tris kartus griežtinti laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais, papildomai iš esmės nenumatant jokių alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, vertintinas kaip neatitinkantis proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, kaip sudėtinių ultima ratio principo dalių.

Pritarti

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2020-12-02

1

1, 2

 

 

2. Nustatant baudžiamumą už nusikalstamas veikas turi būti ne tik laikomasi proporcingumo (adekvatumo) ir racionalumo principų, reikalaujančių, kad baudžiamųjų priemonių intervencija į žmogaus teisių sritį būtų minimali, bet ir siekiama, kad BK įtvirtintos sankcijos sistemiškai derėtų tarpusavyje. BK projektu siūloma tris kartus padidinti laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnu, jo kankinimą, jeigu dėl tokių veiksmų gyvūnas nugaišo. Tai reiškia, kad siūloma trejų metų laisvės atėmimo bausmė prilygtų bausmei, numatytai už tokius nusikaltimus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 137 straipsnio 1 dalis), nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 1 dalis), privertimas darytis neteisėtą abortą (BK 143 straipsnis) ir panašiai. Be to, tokia sankcija būtų griežtesnė ir už sankcijas, numatytas už tokius nusikaltimus kaip žmogaus kankinimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui (BK 140 straipsnio 3 dalis), palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK 144 straipsnis), vaiko palikimas (BK 158 straipsnis), draudžiami biomedicininiai tyrimai su žmogumi ar žmogaus embrionu (BK 3081 straipsnis) ir panašiai. Atsižvelgiant į teisinių gėrių svarbą, taip pat įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumo kriterijų, kuriais remiantis išdėstyta visa BK specialioji dalis, siūlymas sankciją už žiaurų elgesį su gyvūnais suvienodinti arba kai kuriais atvejais padaryti ją net griežtesnę už sankcijas, gresiančias už nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę, mažamečio asmens sveikatą ir panašiai, vertintinas kaip neproporcinga ir neadekvati padarytų veiksmų pavojingumui priemonė, sistemiškai nederanti su kitomis BK specialiojoje dalyje numatytomis sankcijomis, gresiančiomis už pavojingesnes nusikalstamas veikas. Žiauriai elgiantis su gyvūnais yra pažeidžiami svarbūs teisiniai gėriai, nesilaikoma visuomenėje priimtų elgesio normų, tačiau BK 310 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai negali būti vertinama kaip tokia pavojinga, už kurią numatytą sankciją reikėtų griežtinti net tris kartus. Be to, BK projekte siūloma sankcija nuo vienerių iki trejų metų ilginti laisvės atėmimo bausmės trukmę sistemiškai nėra suderinama su kitomis BK įtvirtintomis sankcijomis už nesunkius nusikaltimus ir jų konstravimo principais. BK nėra numatyta tokių nesunkių nusikaltimų sankcijų, kuriomis būtų nustatyta konkreti minimalios laisvės atėmimo bausmės riba. Be to, konstruojant nesunkių nusikaltimų sankcijas paprastai įtvirtinamos ir alternatyvios laisvės atėmimui bausmės.

Pritarti

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2020-12-02

1

1

 

 

3. BK projekto aiškinamajame rašte teikiamas siūlymas ilginti laisvės atėmimo bausmės trukmę (nuo vienerių iki trejų metų) argumentuojamas ir tuo, kad Lietuvoje pastebima tendencija, jog viešojoje erdvėje daugėja pranešimų apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Tačiau net ir pagal galiojančią BK 310 straipsnio 1 dalies redakciją už žiaurų elgesį su gyvūnais galima paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri praktikoje nėra skiriama, tai yra nėra užtikrinamas galiojančios laisvės atėmimo bausmės iki vienerių metų neišvengiamumas. Taigi, įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą ir BK projektu siekiamus tikslus, BK projektu teikiamas siūlymas sugriežtinti sankciją už žiaurų elgesį su gyvūnu, jo kankinimą, jeigu dėl šių veiksmų gyvūnas nugaišo, tris kartus baudžiamosios atsakomybės efektyvumo prasme nesukurtų jokios pridėtinės vertės, nes, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam, pavyzdžiui, už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas ir toliau paprastai skirtų su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, BK 310 straipsnio 1 dalyje nustatyta sankcija vertintina kaip adekvati, o joje įtvirtinta griežčiausia laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė – kaip galinti veiksmingai atgrasyti nuo nusikalstamų veikų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais, darymo. Todėl būtina užtikrinti galiojančios BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijos, įskaitant ir griežčiausią joje nurodytą laisvės atėmimo bausmę, efektyvų taikymą bei jos neišvengiamumą, kaip vieną iš esminių baudžiamosios teisės principų, užuot griežtinus baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais nepagrįstai ilginant laisvės atėmimo bausmės trukmę. Be to, BK projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu, be kita ko, gresia ir piniginės baudos nuo 50 iki 2 300 eurų. Toks teiginys neatitinka tikrovės, nes pagal 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 priimtas BK pataisas, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta nuo 50 iki 2 000 MGL, tai yra nuo 2 500 eurų iki net 100 000 eurų, dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą skaičiuojant nuo jos vidurkio (medianos), galiojantis BK sudaro visas galimybes paskirti adekvačią ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atitinkančią bausmę – baudą.

Pritarti

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2020-12-02

1

1

 

 

4. Baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, jo kankinimą pagal BK 310 straipsnį atsiranda tais atvejais, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Nesant tokių pasekmių, žiaurus elgesys su gyvūnu, jo kankinimas arba žiaurus elgesys su gyvūnu ir jo kankinimas, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16–19 dalys). Šiuo atveju būtent dėl žiauraus elgesio su gyvūnu atsirandančios pasekmės (gyvūno žūtis ar jo suluošinimas) yra administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios atribojantis kriterijus. BK projektu siūloma pakeisti BK 310 straipsnio 1 dalį, įtvirtinant baudžiamąją atsakomybę ir tais atvejais, kai žiaurus elgesys su gyvūnais nesukelia gyvūno žūties ar jo suluošinimo, bet sutrikdo jo sveikatą. Tačiau gyvūno sveikatos sutrikdymas gali būti labai įvairaus masto: viena vertus, jis negali būti prilyginamas gyvūno suluošinimui, kita vertus, jis gali būti ir nežymus, iš esmės patenkantis į bendrąją žiauraus elgesio su gyvūnu sąvoką. Atsižvelgiant į tai, kad BK projekto iniciatoriai nesiūlo ANK pataisų, praktikoje iškils administracinės ir baudžiamosios atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais, jeigu dėl to gyvūnas nežuvo ar nebuvo suluošintas, tačiau buvo sutrikdyta jo sveikata, atribojimo problema. Siūlomais BK pakeitimais išbalansuojamas atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnu taikymas pagal ANK 346 straipsnio ir BK 310 straipsnio normas.

Pritarti

 

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2020-12-02

1

3

 

 

5. BK projektu siūloma BK 310 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų numatyta, kad tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, būtų draudžiama nuo trejų iki penkerių metų įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną. Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu BK bendrosios dalies nuostatos nėra keičiamos, siūlomas naujasis draudimas negali būti priskirtas nei bausmių, nei baudžiamojo poveikio priemonių kategorijai. Pirma, baigtinis bausmių rūšių sąrašas yra įtvirtintas BK 42 straipsnyje, todėl BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose galima nustatyti tik tas bausmių rūšis, kurios yra nurodytos BK bendrojoje dalyje. Be to, siūlymas tokį draudimą laikyti viena iš bausmės rūšių neatitiktų ir konstitucinio dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) principo, nes, remiantis siūlomomis teisinio reguliavimo nuostatomis, asmeniui už žiaurų elgesį su gyvūnais turėtų būti uždrausta ne tik įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną, bet ir paskirta viena iš alternatyvių bausmių, numatytų BK 310 straipsnio 1 ar 2 dalyse. Antra, baigtinis baudžiamojo poveikio priemonių, kurių tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, sąrašas įtvirtintas BK 67 straipsnyje, kuris BK projektu taip pat nėra keičiamas. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad kartu su bausme asmeniui gali būti paskirtos tik tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jos, vadovaujantis BK bendrosios ir specialiosios dalių konstravimo ypatumais, specialiojoje dalyje apskritai nėra išvardijamos, o skiriamos vadovaujantis bendrosios dalies nuostatomis. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės BK konstruojamos taip, kad galėtų būti taikomos visoms nusikalstamoms veikoms arba bent jau tam tikroms nusikalstamų veikų grupėms. BK 67 straipsnio nuostatos apskritai nenumato tokių baudžiamojo poveikio priemonių, kurios galėtų būti skiriamos tik už pavienes nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kad BK projektu siūlomas draudimas iš esmės negali būti traktuojamas nei kaip bausmė, nei kaip baudžiamojo poveikio priemonė, toks BK projektu siūlomos BK 310 straipsnio 3 dalies formuluotės išdėstymas BK techniškai nėra įmanomas. Minėtas siūlymas taip pat vertintinas kaip neatitinkantis BK sistemiškumo bei iš esmės nesuderinamas su BK bendrosios ir specialiosios dalių normų konstravimo praktika.

Pritarti

 

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2020-12-02

1

3

 

 

6. BK projektu siūlomas draudimas nuo trejų iki penkerių metų įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną tiems, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, vertintinas kaip neįgyvendinamas praktiškai. Pirma, norint įsigyti gyvūną paprastai nereikalingas joks specialus leidimas, ypač tais atvejais, kai gyvūnas, pavyzdžiui, yra dovanojamas. Atsižvelgiant į tai, teisinio reguliavimo priemonėmis negalima uždrausti to, kam nėra reikalingi jokie leidimai. Antra, BK projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, koks subjektas turėtų kontroliuoti tokio paskirto draudimo laikymąsi ir koks turėtų būti šio draudimo praktinio įgyvendinimo mechanizmas, taip pat – kokios būtų šio draudimo nesilaikymo teisinės pasekmės ir panašiai. Be to, specialūs draudimai, kuriuos siūloma įtvirtinti labai specifinėje srityje esant išskirtiniams atvejams, įvertinus jų turinį ir paskirtį, turėtų būti reglamentuojami specialiaisiais, atitinkamą sritį reguliuojančiais įstatymais, o ne BK.

Pritarti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą XIIIP-1708 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas išvadas.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

 

           

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Stasys Šedbaras

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė


[1] Pastebėtina, kad priešingai nei gyvūno sveikatos sutrikdymas, žmogaus sveikatos sutrikdymas yra apibrėžtas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Kolegialių institucijų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (Žin., 2003, Nr. 52-2357), 5 punkte: „Sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas.“