Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 21, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 282
STENOGRAMA
2023 m. birželio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame birželio 6 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.01 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2304(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, iš rytinės darbotvarkės mes dar turime darbotvarkės 1-12 klausimą, tai yra Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas yra J. Sabatauskas, bet gal I. Haase galėtų pateikti komiteto išvadą?
I. HAASE (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39, 591 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2304. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar bendroji diskusija. Ačiū komiteto pirmininkei. Joje dalyvauti yra užsirašęs A. Kupčinskas. Iš tribūnos prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kadencijos pradžioje pradėjome, bet svarbiausia turėti atkaklumo ir toliau tęsti idėjos įgyvendinimą. Šis Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas buvo teiktas kadencijos pradžioje. Esmė labai paprasta ir aiški, kad būtų proporcingumo principas, kad operatyvumas atsirastų ir kad išties prasižengėliai sulauktų per tas 60 darbo dienų protokolų, kad jie nesusigrūstų ir negautų kaip vienu ar kitu atveju ir 60, ir 70 administracinių nusižengimų protokolų, kad tas nusižengimas neturėtų pakartojamumo principo. Dėl to, aišku, mums praeitais metais nepavyko priimti to įstatymo projekto pakeitimo, buvo registruotas, daugiausia Ekonomikos komiteto narių registruotas projektas iš naujo ir dabar lyg ir radome kompromisą kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas patvirtino. Aš tikiuosi, kad pagaliau po svarstymo nukeliausime iki priėmimo ir kad šitam principui bus pritarta. Išties išlieka dvejų metų senaties terminas, jeigu reikia papildomo tyrimo išsiaiškinti, ar žmonės, pavyzdžiui, gyvena ne Lietuvoje, grįžo į Lietuvą, įvykdė kokį nors nusižengimą, ar tai parkavimo, ar tai greičio, ir jeigu reikia daugiau laiko paieškoti to asmens, tai, aišku, reikia papildomo tyrimo, tada vis tiek galiotų bendras principas, gyvuojantis Administracinių nusižengimų kodekse ir teisėje, ir tada galima tą tyrimą pratęsti.
O mes siūlome tiems, kurie iš tiesų atsitiktinai padarė tuos nusižengimus, kad jie kuo greičiau sulauktų tų protokolų ir galėtų, kaip sakyti, nebekartoti tų nusižengimų. Jeigu statistiką žiūrėsime, tai per 2022 metus iš viso buvo paskirta 1 mln. 400 tūkst. protokolų ir pažeidimų, pusė jų buvo tvarkomi rankiniu būdu, kiti išsiųsti automatiniu būdu. Aišku, siekis būtų, kad jie visi, bent jau 90 %, nes vis tiek 100 % turbūt neįmanoma visko išsiųsti, nes, kaip sakau, kai kurie nusižengėliai klajoja ir po Europos Sąjungą, ir sudėtinga juos būna surasti, tai vis tiek to rankinio darbo reikia… Bet mes, aišku, ragintume ir investuoti į tas technologijas, kad to rankinio darbo liktų kuo mažiau. Kol kas, aišku, pusė tų protokolų yra nagrinėjama rankiniu būdu ir tai užtrunka. Kitas dalykas, yra juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys. Jeigu vairavo ne patys transporto priemonės valdytojai, tai kartu su kolega M. Skritulsku siūlome, kad terminas būtų suvienodintas iki 10 darbo dienų. Komitetas pritarė iš dalies, tai mes su tuo pasiūlymu iš dalies sutinkame. Kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, kaip jau ir minėjote, čia buvo du, jeigu teisingai matau, pasiūlymai – A. Kupčinsko ir M. Skritulsko. Vienam komitetas pritarė iš dalies, kitam komitetas nepritarė. Ar dėl to, kuriam nepritarė, jūs neprašysite balsuoti, suprantu? Taip, tvarka. Tada galime kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Motyvai už – A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, pagrindinis šio įstatymo tikslas, kad asmenys, padarę administracinius nusižengimus, vairuodami automobilį bei viršydami greitį, nuobaudas gautų kuo greičiau ir tos nuobaudos veiktų prevenciškai: sudrausmintų pažeidėją, kad asmuo ateityje neviršytų greičio, nekeltų pavojaus, visų pirma, sau ir aplinkiniams.
Įstatymo teikėjai siūlė 60 kalendorinių dienų laikotarpį, per kurį nuobauda turėtų pasiekti pažeidėją. Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip ir minėjo komiteto pirmininkė, patobulino šį įstatymo projektą, pridėdamas vieną sakinį, kuris šiek tiek keičia šio įstatymo esmę. Šis sakinys skambėtų taip: „Šis terminas netaikomas tais atvejais, kai reikalingas papildomas tyrimas.“ Tai reiškia, kad iš esmės mes vėl paliktume galiojančią tvarką ir nuobauda pažeidėją galėtų pasiekti po pusmečio, po metų, o kartais nutinka taip, kad nuobauda faktiškai pasiekia po beveik maksimalaus laikotarpio, beveik dvejų metų. Tai man atrodo, kad priėmimo stadijoje tikrai reikėtų, visgi, atstatyti tą pagrindinę idėją, kad pažeidėją nuobauda pasiektų kuo greičiau, kad ji veiktų prevenciškai ir ateityje asmuo vengtų daryti nusižengimus. Kai asmuo po pusantrų metų gauna 10 ar 15 nuobaudų, tai niekaip prevenciškai neveikia, tiesiog mes papildome šalies biudžetą, o pažeidėjas net nežino, kiek tų pažeidimų jis yra padaręs per tam tikrą laikotarpį.
Kviečiu tikrai palaikyti svarstymo stadijoje šį įstatymo projektą. Bet, kaip ir minėjau, tikrai registruosime siūlymą dėl priėmimo, nes manome, jog pagrindinė idėja, kad per 60 dienų protokolas būtų išsiųstas pažeidėjui, turėtų išlikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-2822, Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-1497 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2823, Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2824, Apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2825, Teismų įstatymo Nr. I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2826, Civilinio proceso kodekso 621, 304 ir 441 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 622 ir 623 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2827 (pateikimas)
Einame į popietinę darbotvarkę. Darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ projektas. Pranešėja – teisingumo ministrė E. Dobrowolska. Kviečiu ją į tribūną taip pat pristatyti visą paketą, susijusį su nutarimu. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę pristatyti įstatymų projektus. Tai nėra vien Teisingumo ministerijos projektai. Turėjome darbo grupę, 8 mėnesius diskutavome. Dėkoju Teisėjų tarybai už aktyvų dalyvavimą ir kartu – šito projekto paruošimą.
Pagrindiniai dalykai ir problemos, kurias mes sprendžiame, visų pirma, netolygus teismų darbo krūvis, ypač didžiųjų miestų, regionų teismuose; teisėjų specializacijų nebuvimas visuose teismuose; teisėjų kvalifikuoto teismų personalo trūkumas; neefektyvus finansinių išteklių valdymas; neefektyvus teismų infrastruktūros pastatų naudojimas. Šiuo projektu mes iš esmės realizuojame tuos pagrindinius lūkesčius, iškeltus ir Valstybės kontrolės.
Mes atsakome būtent į antrąją sudedamąją dalį dėl teismų nepriklausomumo dalies, tai yra finansavimo. Seimas jau apsisprendė, nubalsavo dėl Valstybės tarnybos reformos ir teisėjų atlyginimų didinimo. Būtina užtikrinti, kad visa teisėjų komanda galėtų gauti tokį atlygį, kuris būtų konkurencingas. Kad tai įgyvendintume, mes vėl turėtume pasiekti tam tikrus rodiklius, kad galėtume efektyviai naudoti tas lėšas. Kokiu būdu siūloma tai pasiekti? Visų pirma, mes kalbame apie tai, kad reikia suvienodinti didžiųjų miestų ir regionų teismų darbo krūvį, kad mes galėtume visgi perskirstyti rašytinio proceso tvarka nagrinėjamas bylas per visą Lietuvą. Taip pat yra siūlomas apylinkių teismų reorganizavimas, tai yra rūmų sujungimas, veiklos teritorijos keitimas. Yra kalbama apie tai, ką išsakė ir patys teisėjai keliaudami po regionus, labai svarbu teisėjams užtikrinti specializaciją. Visų pirma tai yra pagrindinis kriterijus, leidžiantis siekti karjeros teisėjams. Kitas dalykas, tai yra objektyvus kriterijus, leidžiantis visuomenei užtikrinti, kad žmogus nežinos, kokiam teisėjui nukeliaus jo byla, o pats teisėjas tikrai galės kelti savo kvalifikaciją sudėtingose bylose.
Kalbant apie optimalų išteklių valdymą, šiandien mes turime penkis pastatus ir išimtinai kalbame apie penkių pastatų uždarymą: tai yra Lazdijai, Pasvalys, Skuodas, Pakruojis, Akmenė. Šiandien, deja, situacija šiuose pastatuose yra tokia, kad mes turime po vieną, po du teisėjus. Pavyzdžiui, Lazdijuose mes turime vieną teisėją, 2 tūkst. kvadratų ir aptarnaujantį kur kas didesnį personalą, o darbo krūvio užtikrinti mes negalime. Puikiai suprantame, kad regionų politika yra svarbu, todėl teisingumo užtikrinimas remiasi tarptautinėmis rekomendacijomis – 60 kilometrų nuo bet kurio taško, kad asmeniui teismas būtų pasiekiamas.
Labai svarbu paminėti ir tai, kad tikrai teko gauti nemažai laiškų, ypač iš vienmandatininkų, arba vietos savivaldos. Keičiamas būtent tik šių penkių pastatų uždarymas. Kitais atvejais, jeigu mes kalbėtume apie kitus regionus, pasikeičia teismingumas, kai kur pasikeičia teritorijos, bet patys pastatai kitais atvejais lieka, sujungiami tik patys rūmai. Labai svarbus turbūt bendras vardiklis ir geroji praktika, kurią mes turime su atskirais merais. Tais pastatais, kurie yra uždaromi… Mes galime pasinaudoti būtent Elektrėnų savivaldos sprendimu, kuris yra taikytas ankstesnę kadenciją, tai yra jeigu savivalda suteikia salę, yra galimybė organizuoti išvažiuojamuosius posėdžius, kad asmeniui nereikėtų vykti. Juolab kad šios lėšos irgi yra planuojamos, kad būtų užtikrinta, kad ne teisėjai tuo rūpintųsi.
Esu tikra, kad buvo sudaryta galimybė paprašius kiekvienai Seimo frakcijai, kuri priima mus, Teisingumo ministerijos atstovus, kartu su Teisėjų taryba: atėjome į kiekvieną frakciją pristatyti, paaiškinti, kodėl tai yra svarbus projektas ir kodėl labai svarbu gauti jūsų palaikymą. Mielai atsakyčiau į visus klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra Seimo narių, norinčių paklausti. L. Nagienės nematau. A. Matulo taip pat. S. Tumėnas turi klausimą. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, aš tiesiog matau ir jaučiu, kad jūs širdimi nenoriai pristatote šitą reformą. Jau bandžiau apie tai kalbėti ir susitikime frakcijoje su jumis, tačiau matau, kad neįtikinome mes jūsų. Jūs, kaip Lietuvos pilietė, kaip jaučiatės, kai toliau visa Lietuva stumiama į centrus, siaurinama Lietuva? Juk praeitoje kadencijoje mes pripažinome, kad daug kas nepasiteisino: optimizavimai, konsolidacijos, daugybė girininkijos atvejų ir taip toliau nepasiteisino! Ir tą pripažįstame, kad suklydome. Ar neatsitiks taip pat? Kaip jums atrodo? Ar būtinai reikia čia sutaupius keletą etatų daryti tokius iššūkius?
Ir antras dalykas: kiek, gerbiama ministre, kurpaičių turi kaip toje pasakoje nunešioti rajonų savivaldybių vadovai, kad įtikintų, kad jiems reikalingi šie…
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kad reikalingi šie rūmai. Teismas reikalingas vietoje, nes jie žino, kad žmonės negalės nuvažiuoti, neturi lėšų jie, kad policija taps taksistais ir panašiai. Ar vis dėlto apie tai nebuvo svarstyta?
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai buvo svarstyta ir tą patį pokalbį turėjome ir jūsų frakcijoje. Aš priminsiu, kad teisingumas negali būti ir neturi būti pigus. Tai nėra vien apie ekonominius rodiklius ar vien apie sutaupymus. Šiandien mes turime regionus. Kaip pavyzdys, mes kalbame: Skuodas, Akmenė, Pasvalys, Pakruojis, Lazdijai. Lazdijuose mes turime vieną teisėją, jis neturi galimybės specializuotis. Visos bylos – baudžiamosios, civilinės, administracinės – keliauja vienam teisėjui. Kitaip sakant, gyvendamas tame regione tu žinai, kas nagrinės tavo bylą. Tas teisėjas neturi karjeros galimybių.
Kitas dalykas. Mes negalime užtikrinti, kad bylos būtų teisingai paskirstytos.
Trečias argumentas, mes turime užtikrinti vienodą krūvį. Labai svarbu, kad Seimas pritaria ir laukiama Prezidento parašo, kad teisėjų atlyginimai nuo liepos 1 dienos galėtų kilti. Bet mes turime užtikrinti ir vienodą krūvį. Jeigu šiandien mes pažiūrėtume, kiek didmiesčių apylinkės teismai išnagrinėja bylų ir kiek, mes matome, regionų, tai yra tiesiog nepaaiškinama. Jeigu mes skaičiuotume, kiek kainuoja byla ir kokia teisingumo kokybė, tai yra kvalifikacija, paskirstymas, mes irgi negalėtume to atliepti. Taip, regionai yra be galo svarbu, nepykite, bet teismai tikrai regionuose nepadidins gimstamumo, neišspręs kitų elementų, o ypač neužtikrins finansavimo. Tai yra ne apie tai.
Kalbant apie regionus, vietos savivaldą ir merus, dėkoju tiems merams, kurie jau dabar kalba, tikrai mes esame linkę kalbėti su visais merais. Jau dabar siūloma, jei matote poreikį, yra galimybė pasiūlyti salę, kur atvažiuos teismas. Teismas atvažiuos, ne žmogus važiuos, jei mes kalbėsime apie tuos penkerius rūmus. Tai bus užtikrinta, lėšos tam yra numatomos. Jau kalbėjome su atskirais merais, tai jau yra sutariama ir dėliojama.
Kitas dalykas, jei mes kalbėtume apie teismų rūmus, kuriuos planuojame sujungti, ne uždaryti, taip, teisėjų komanda yra stambinama, kiek turi būti teisėjų vienuose rūmuose ar apylinkės teisme, bet vėlgi užtikriname, kad teisėjas važiuoja, tie važiavimai tikrai išskirtiniais atvejais. Esu tikra, kad tai yra ne vien ekonomiškumas, – tai yra tai, kaip mes galime teisingumo kokybę užtikrinti, kad net gyvendamas regione tu gauni tokios pačios kokybės teisingumą kaip ir didmiestyje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas. Jo nematau. A. Vinkus turi klausimą. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama ministre, aš buvau šeštadienį, sekmadienį Skuode ir praeidamas sekmadienį iš ryto mačiau nuostabiai gražius rūmus, teismo rūmus. Susitikę su meru dar kartą pasidžiaugėme, labai ačiū, mus gražiai priėmėte. Aptarėme, kokios yra galimybės, kaip išlaikyti personalą ir panašiai. Prisimenu, dar prašė priminti, ar yra galimybė iki rugsėjo mėnesio, iki rudens, atvažiuoti į vietą. Parodytume, ką mes turime, ir išdėstytumėte, ką jūs planuojate.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Neslėpsiu, kai aš minėjau gerąją praktiką, aš turėjau omeny mūsų susitikimą. Dėkoju Skuodo merui. Pagrindinis dalykas, mes tikrai suprantame svarbą, kad žmogui būtų patogu. Tikslas yra tas pats kokybiškas teisingumas, kaip minėjo ir kartu buvęs Skuodo meras. Pagrindinis dalykas, jei yra salė, teismas tikrai atvažiuos, susidėliokime tuos algoritmus. Puikiai suprantame, kad mes kalbame apie turinį, pats teismas iš savęs bylų negeneruoja. Teismo nėra tokia funkcija, teismas nėra savitikslis, jis vykdo teisingumą Lietuvos Respublikos vardu. Esu tikra, kad tais atvejais, kai įmanoma susitarti savivaldai, esant norui mes susitarsime. Ypač svarbu, kad visas projektas remiasi Teisėjų tarybos bendru darbu ir rezultatu, tai nėra politinė ambicija, tai nėra populiarus sprendimas, bet to dėka mes tikrai turėsime labai tvarius sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar metas motyvams. Už kalbės A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš labai retai kada kalbu už, ypač kai turime ministrės projektus. Tai, matyt, kažkiek kelia ir nuostabą. Bet išties, kaip ministrė sakė, teisingumas nėra savitikslis dalykas, teismai nėra ta infrastruktūra, kuri gyvybiškai būtina regionuose, kaip čia nuskambėjo, lygiagretu ligoninėms ir mokykloms. Tai yra infrastruktūra, kurią būtina pasiekti per tam tikrą laiką ir būtina pasiekti labai kokybišką. Ypač įvertinus patirtis, aš negirdėjau, kad ministrė tą pristatydama būtų daug kalbėjusi, tarkime, Elektrėnų teismo patirtis. Manau, tikrai praėjusią kadenciją buvo gana gerai išspręstas klausimas, kuomet, neturint pagrindo daryti atskirų rūmų, tiesiog buvo užtikrinta galimybė teisėjui atvykti ir vietoje vykdyti teisingumą. Tokia patirtis yra pakankama, kad užtikrintume žmonėms paslaugas jų pačių gyvenamojoje vietovėje.
Kitas dalykas, kuris, matyt, dar geriau užtikrintų žmonių prieigą prie teisingumo, jei kas nors jau labai esame tuo susirūpinę ir sakome, kad teismai yra gyvybiškai svarbi infrastruktūra, tai padėtų užtikrinti pirmiausia tai, kad būtų prieinamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugos. Deja, bet mes į tai investuojame tikrai kur kas mažiau negu šiuo metu į iš esmės tuščių teismo rūmų išlaikymą kai kuriuose regionuose, kur to poreikio bylinėtis, kai nėra tiek sandorių, nevyksta verslo apyvarta, iš tikrųjų nėra. Manau, kad vis dėlto projektas tikrai yra savitikslis, o dėl atskirų vietovių greičiausiai vyks diskusija ir komitete.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Na, gerbiami kolegos, žinote, ne vieną kadenciją esu parlamente ir jau matau, kaip toliau yra žlugdomi regionai. Buvo kalbama, kad bus atsižvelgta į tam tikrus kriterijus reorganizuojant teismų sistemą, o pažiūrėkite dabar, kokie kriterijai: Pasvalio rūmai naikinami, nors bylų yra apie 1,5 tūkst., daugiau negu Joniškio rajone, nors ten paliekama infrastruktūra, žymiai daugiau negu Anykščių rajone, kur paliekami rūmai, žymiai daugiau negu Molėtų rajone, kur irgi paliekama infrastruktūra. Pasvalys yra prie kelio „Via Baltica“, ten tikrai policija sako, kad mes dabar tapsime tiesiog taksistais, vežiosime, važinėsime pas teisėjus, kad būtų priimti tam tikri sprendimai.
Kitas dalykas, kad visiškai neatsižvelgta į srautus, į geografinę situaciją. Pasvalys beveik niekada nevažiuoja į Biržus. Ten važiuoja tik galbūt į „Alaus kelią“ pavalgyti, prie ežero, bet net susisiekimo žmoniško nėra autobusu. Kupiškis niekada nevažiuoja į Rokiškį. Jie paprastai važiuoja į Panevėžį. Pakruojis niekada nevažiuoja į Joniškį, nebent į Žeimelių ir kitas apylinkes. Tiesiog srautai yra visai į kitą pusę. Šitie dalykai irgi turi būti įvertinti.
Kolegos, jeigu Pasvalyje, pavyzdžiui, bylų per metus padaugėjo 26 %, bet vis tiek priimame sprendimą teigdami, kad mes įvertinome kriterijus, tai akivaizdu, kad tie kriterijai yra visiškai neteisingi. Tai mažų mažiausia aš teiksiu pataisas, kad išliktų rūmai Pasvalyje, nes, kaip ir minėjau, yra prie kelio „Via Baltica“, o ten yra sulaikoma daug žmonių, dėl kurių reikalingas sprendimas. Tikrai turime pasižiūrėti, kiek kainuoja išlaikymas Pakruojyje. Yra teigiama, kad labai daug kainuoja išlaikymas. Pasvalyje rūmų išlaikymas kainuoja 16 tūkst., Pakruojyje žymiai mažiau, nes savivaldybė prisideda. Tai kur čia yra didelės išlaidos? Kodėl mes vėl mažiname darbo vietas, sunkiname darbą policijai ir panašiai, ir panašiai? Aš iš esmės po pateikimo nepritarsiu, nes šis projektas yra parengtas visiškai neatsižvelgiant į realią situaciją…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). …į žmonių srautus ir panašiai, ir panašiai.
PIRMININKAS. Dėkoju už motyvus. Apsispręsime dėl to balsuoti numatytu laiku, kaip ir dėl viso bendro paketo.
14.22 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 129 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2804 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2-3 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Kupčinskas. Kviečiu Andrių į tribūną pristatyti siūlomus kodekso pakeitimus. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pavymui, kadangi praeitą savaitę irgi svarstėme įvairius Rinkimų kodekso pakeitimus ir tai taip pat sulaukė įvairių pastebėjimų iš rinkimų apylinkių komisijų narių, siūlau šiuos pakeitimus.
Pirmas turbūt, kaip mums visiems įprasta, kai slaptai balsuojame dėl kandidatūrų Seime, kad visi biuleteniai būtų skirtingų spalvų. Tai taip pat palengvintų visų apylinkių darbą, nes dabar, kai žalsvi biuleteniai buvo savivaldos rinkimuose, tai pirmiausia daug akių turėjo išvarvėti, kol atskyrė biuletenius. O jeigu jie būtų iš karto skirtingų spalvų, tai daugiamandačių ir vienmandačių biuleteniai, aišku, iš karto būtų išrūšiuoti ir paskui akis beliktų varvinti tiktai žiūrint į kryžiukus ir reitingo langelių numerius.
Kitas dalykas, dėl ko skundėsi apylinkių pirmininkai išankstinio balsavimo metu ir vėliau, tai yra tas antspaudavimas vieninteliu turimu apygardos antspaudu, kai reikia iš anksto priantspauduoti biuletenių. Iš esmės komisijos pirmininkas laksto po apylinkes ir antspauduoja su antspaudu iš anksto šimtus biuletenių. Man atrodo, yra kur kas pažangesnių būdų, ar tai būtų QR kodai, ar atitinkami lipdukai, ir jais būtų galima užtikrinti, kad tie biuleteniai tikrai yra ne padirbti, o patvirtinti ir saugūs.
Trečias dalykas, visi mes, rengdami rinkimų medžiagą, dažniausiai nurodydami, kaip reitinguoti, ir pasiūlydami reitingavimo pavyzdį, po politine organizacija išdėstome langelius, todėl siūlau, kad šiek tiek pailgėtų biuletenis ir tų langelių ne penki, o dešimt atsirastų iš karto po politine organizacija. Tai tikrai nėra radikalus būdas, nes jeigu pasižiūrėsime Latvijos ar Švedijos, ar kitų aplink esančių valstybių balsavimo biuletenių pavyzdžius, mes pamatysime, kad ten egzistuoja dar kardinalesni būdai, kai galima visą sąrašą reitinguoti ir galima ne tiktai pridėti pliusą, reitingo balus, bet ir minusuoti atitinkamus kandidatus. Švedijoje kai tu pasiimi atskirą partijos biuletenį, paskui išsirenki partiją, pasiimi atskirą biuletenį ir ten tvarkai visą sąrašą. Toks pasiūlymas.
Ir paskui perteklinį punktą siūloma išbraukti, tai yra kur teorinė galimybė, kuri praktikoje per 30 metų nepasitaikė – kas būtų, jeigu sąrašas būtų sudarytas iš penkių kandidatų. Kažkodėl įstatyme įrašyta, kad turėtų būti reitinguojami ne daugiau kaip keturi kandidatai pasikonsultavus su Vyriausiąja rinkimų komisija. Faktiškai šita nuostata neveikia ir jinai yra perteklinė. Tokie būtų siūlymai. Laukiu klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą turi R. Vaitkus. Prašau.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju gerbiamam Andriui už projekto teikimą. Norisi pasiteirauti, kokia iniciatyva, kuo skatinamas, kokių pasiūlymų sulaukėte, kad teikiate šituos pakeitimus?
Ir dėl QR kodo. Kokie galbūt būtų specifiniai tokie pakeitimai ir ar saugumo sumetimais čia viskas būtų gerai? Gal žinote kokių detalių, kaip bus teikiamas QR kodas? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tiesų, kiek domėjausi, yra du būdai: vienas – QR kodą atitinkamoms apylinkėms, apygardoms, nes jis turėtų atitinkamos apygardos numerį, spausdinti kaip lipduką, kitas – atspausdinti ant biuletenių, bet tada reikėtų skirtingoms apygardoms skirtingų biuletenių, kurie rodytų skirtingą QR kodą. Aš siūlyčiau į detales per daug nelįsti, tiesiog aš to senamadiško būdo siūlyčiau… aš jo neišbraukiu, nesiūlau išbraukti ir atsisakyti antspaudo, bet jau kad pati VRK spręstų, ar rinktis tą pažangesnį būdą, QR kodo matricos būdą, ar naudoti tą patį senąjį antspaudą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, dėl tų dešimties reitinguojamų, nes jūs kalbėjote, kad bendravote su apylinkių pirmininkais, komisijų atstovais. Suprantate, kad dešimt reitinguojant reikės daugiau skaičiuoti ir komisijos turės tikrai daugiau darbo, ir tie rezultatai paaiškės šiek tiek vėliau. Gal jūs galvojate apie pačios Rinkimų komisijos stiprinimą, kaip nors motyvuoti, kad daugiau ir profesionalesnių žmonių eitų į rinkimų komisijas? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aišku, šiais technologinės pažangos laikais būtų šaunu apskritai kaip ir moksleivių egzaminuose, abiturientų egzaminuose skenuoti pačius biuletenius ir automatiškai suskaičiuoti, bet, aišku, greičiausiai, jeigu skeneris dar kryžiuką ar varnelę atpažintų, tai su kiekvieno piliečio langelių numeracija gali būti visokių nesusipratimų. Aš manau, kad tas būdas pažymėti būtent prie partijos, prie politinės organizacijos, ne tik partijos, suteiktų galimybę labiau įsigilinti visiems į esamus kandidatų sąrašus. Be to, visi kandidatai jaustųsi lygiaverčiai, nes dažnai kiti jaučiasi tiktai kaip statistai, kai yra penki langeliai, sakykime, ta tradicinė eilutė išeina – vienas, du, trys, keturi, penki, o kiti lieka be tokio didelio dėmesio. Todėl ir siūloma. Juo labiau, kaip ir sakiau, Latvijos ar Švedijos pavyzdžiai, kuriais man teko domėtis, – galima ir visą sąrašą reitinguoti. Man atrodo, tas dešimties langelių principas būtų optimalus. Juo labiau, kiek domėjausi, nuo paties įstatymo atsiradimo per dešimtmečius tie sąrašai tiktai pailgėjo, ne tik Seimo rinkimų, bet ir savivaldybių, todėl, man atrodo, tikrai būtų objektyviau, jeigu galėtų piliečiai rinktis iš didesnio kandidatų sąrašo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū už pristatymą. Dabar dėl motyvų už kalbės A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Aš noriu pasidžiaugti kolegos iniciatyva ir atkreiptu dėmesiu į rinkimų komisijų narių darbą, bet svarstant šį įstatymo projektą vis dėlto siūlyčiau atkreipti dėmesį į dar keletą dalykų.
Tikrai, komisijų narių darbą gerokai palengvintų dviejų spalvų biuleteniai, vienmandatė rinkimų apygarda, daugiamandatė, meras, taryba, ir būtų gerokai greičiau suskaičiuojami balsai. Tačiau reitingavimas, jeigu mes padidintume nuo penkių asmenų iki dešimties, vis dėlto gerokai apsunkintų komisijų narių darbus ir reitingavimo rezultatus mes turbūt kartais sužinotume ne naktį, o tik paryčiui. Tai aš vis dėlto kviesčiau…
Be jokios abejonės, aš pritarsiu pateikimo stadijoje, kviečiu ir kitus pritarti, bet svarstymo stadijoje vis dėlto siūlyčiau atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus. Kadangi kolega kalba apie internetinę… IT technologijas, tai aš vis dėlto kviesčiau sugrįžti prie to, apie ką mes kalbėjome kadencijos pradžioje, kas įrašyta į Vyriausybės programą – prie internetinio balsavimo, ką esame žmonėms žadėję padaryti per šią kadenciją, tačiau vis stringame dėl neaiškių priežasčių. Tuomet tikrai būtų gerokai paprasčiau, patogiau visiems balsuoti internetu ir balsavimo rezultatus mes matytume turbūt iš karto po 8 valandos vakaro. Kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.31 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2681 (pateikimas)
Dabar pagal esamus pranešėjus salėje aš pakviesčiau E. Pupinį pristatyti darbotvarkės 2-5 klausimą – Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Įstatymas gana trumpas, tačiau jisai atsirado kaip tik atliepiant vieno peticijų teikėjo, tai yra A. A. Miškinio, pasiūlymą, kad vis dėlto Šilumos ūkio įstatyme prie sąvokos „šilumos punktas“ yra perteklinė norma, kuri draudžia perduoti valdyti punktą tretiesiems asmenims, kurie nėra šio namo butų savininkai. Iš tikrųjų savivaldybėse atsitiko taip, kad yra daug savivaldybių, kur išlaikyta ta norma, tačiau yra nemažai savivaldybių, kur iš tikrųjų valdo patys šilumos ūkiai, arba dar yra tokių atvejų, kur yra ir mišri situacija: kai kur šilumos ūkiai, kai kur patys bendrijos nariai. Iš tikrųjų šita norma neatitinka realijų. Taip pat kai kur žmonės yra įsirengę, atnaujinę šilumos punktus tam tikru lizingavimo būdu. Tai nėra jų nuosavybė.
Šiuo atveju siekiant suteikti teisinį aiškumą siūloma paprasčiausiai iš tos nuostatos, kuri parašyta prie „šilumos punkto“, išbraukti sąvoką „kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai“. Tai paprastas įstatymo projektas. Aplinkos ministerija pritarė, kadangi kai svarstėme Peticijų komisijoje, gavome išvadą iš jų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų ta istorija su šilumos punktais tęsiasi gana ilgai. Buvo taip, kad tuos šilumos punktus valdė šilumos tiekėjai. Paskui buvo grįžta prie to, kad gali tuos punktus valdyti ir patys gyventojai, butų savininkai. Kaip jūs galvojate, kadangi minėjote įvairią situaciją, ar dėl šito įstatymo pasiūlymo bus didesnė nauda vartotojams?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš esmės niekuo nepasikeis, nes vartotojai sprendimą priėmė. Punktai veikia, sistema veikia, pasirinkimas žmonių yra. Šiuo atveju iš esmės yra, kaip ir sakiau, patikslintas variantas, faktiškai jis nieko nepakeis, nes jis įteisina tai, kas yra, tik norma buvo perteklinė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ar jūs nemanote, kad toks smulkus, gal ir svarbus, gan svarbus yra tas jūsų siūlymas, bet ar nereikėtų sistemiškai peržvelgti tos visos abrakadabros, kuri vyksta su tais šilumos punktais, šilumos tiekimu, su karšto vandens ruošimu tuose punktuose ir su bizneliu, kurį įsigudrino visokios su žodeliu city įmonės… atriekti sau storą riekę ir dar užsitepti tokį nekuklų sviesto sluoksnį ant jos?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Galbūt, galbūt turėtumėte imtis iniciatyvos, ypač tie, kurie dirbate komitetuose, kurie nagrinėjate energetikos klausimus. Tačiau čia, kaip ir minėjau, yra griežta formuluotė, kurią pateikė gerbiamas A. A. Miškinis Peticijų komisijai, ir mes variantų kokių nors keisti neturime. Paprasčiausiai arba pritarti, arba atmesti. Šiuo atveju buvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Aš labai trumpą klausimą noriu. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip priversite šilumos tiekėjus, kurie nuosavybės teise valdo šilumos punktus, šildymo sistemas atiduoti gyventojams ir koks būtų kompensavimo mechanizmas atiduoti šilumos punktus?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ne, ne, šiuo įstatymu nieko mes neverčiame atiduoti. Paprasčiausiai įteisinti tai, kas yra. Nes yra įvairių variantų. Kai kurie žmonės, kaip aš sakau, lizingavo šilumos mazgą, pasistatė šilumos mazgą ir jis iš esmės priklauso ne tiems žmonėms. O įstatymas sako, kad būtinai turi priklausyti tiems, kurie yra šio namo butų ir patalpų savininkai. Tas neatitinka. Ir čia ta norma yra perteklinė, nes yra įvairių variantų. Vienose savivaldybėse, pavyzdžiui, yra priimtas sprendimas, kad administratorius paprasčiausiai administruoja. Administratorius yra, pavyzdžiui, tas butų ūkis, tai jis ir administruoja. Kitose savivaldybėse yra iš tikrųjų netgi šilumos ūkis. Trečiose yra pačios bendrijos. Tai šiuo atveju išbraukiamas paskutinis sakinys, kur griežtai įpareigoja, kad būtinai savininkai būtų šio šilumos mazgo tvarkytojai, administratoriai ir prižiūrėtojai. Tai šioje vietoje nieko nekeičiame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Yra viena replika. Prašom, Ligita.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Šilumos punktas yra bendrojo naudojimo objektas, tai yra gyventojų nuosavybė, ir ši nuostata būtent tai ir įtvirtina. Jos keisti, mano nuomone, negalima.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Bet taip nėra. Yra įvairiai.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Bus galima arba balsuojant, arba komitetuose išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų yra ir kaip turi būti. Balsuosime dėl šio projekto balsuoti numatytu laiku.
Tada pagal eilę aš paprašysiu grįžti E. Pupinį, nes dar yra Seimo nutarimo dėl Peticijų komisijos nuostatų projektas, kurį jis taip pat teikia. Tai yra darbotvarkės 2-8 klausimas – projektas Nr. XIVP-2715. Prašom.
14.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2786 (pateikimas)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, čia Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2786.
Peticijų komisija A. Sodonio peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų gegužės 17 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus Prokuratūros įstatyme nustatyti, ar asmuo, pranešęs apie prokuroro galimai padarytą įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį, kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą, turi teisę gauti išspręsto kreipimosi sprendimą ir šį sprendimą apskųsti teismui ar tokios teisės neturi.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Generalinės prokuratūros nuomonę ir manydama, kad peticijoje nurodyti motyvai dėl siūlymo papildyti Prokuratūros įstatymą nuostata, kad pareiškėjas turi teisę arba neturi teisės gauti išspręsto kreipimosi sprendimą, susijusį su prokurorų tarnybine atsakomybe, turi teisę arba neturi teisės apskųsti priimtus sprendimus, susijusius su prokurorų tarnybine atsakomybe, nesudaro teisinio pagrindo keisti esamą teisinį reguliavimą.
Informacijos, susijusios su prokurorų tarnybine atsakomybe, teikimo pareiškėjams tvarka nustatyta Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos apraše, kurio atitiktį teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principams patikrino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas konstatavo, kad aprašo nuostatos, susijusios su prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, taip pat duomenų apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras gavimu ir skleidimu, atitinka teisinės valstybės principą ir jo suponuojamą teisės aktų hierarchijos principą.
Pažymėtina, kad duomenų apie prokuratūroje atlikto vidaus tyrimo ar tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes pateikimas tretiesiems asmenims pažeistų baudžiamojo proceso dalyvių ir asmenų, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, teises ir ikiteisminio tyrimo duomenų konfidencialumo bei neskelbtinumo tretiesiems asmenims reikalavimus, nustatytus Baudžiamojo proceso kodekse.
Tarnybiniai patikrinimai nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių asmenims, kurie pranešė apie galbūt padarytus tarnybinius pažeidimus, nes jų atžvilgiu nėra valinio pobūdžio sprendimų, kurie paliestų jų interesus ir teises, todėl jiems nesuteikta teisė apskųsti priimtus sprendimus, susijusius su prokurorų tarnybine atsakomybe. Prašome atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamo A. Sodonio peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tvarka. Gerbiami kolegos klausti nenori, dėl motyvų irgi nėra norinčių kalbėti, kaip aš matau, tai galime judėti toliau. Aš tik paklausiu, buvo pristatyta tik A. Sodonio peticija ar ir dėl nuostatų pakeitimo?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėl nuostatų Lietuvos Respublikos… išvada dėl S. Katkauskienės peticijos.
PIRMININKAS. Tai žiūrėkite, mes dar turime tris klausimus. Vienas yra A. Sodonio peticijos projektas, tai yra rezervinis 2 klausimas, taip pat dėl S. Katkauskienės peticijos projektas ir nuostatų pakeitimas. Peticijų komisijos nuostatų pakeitimas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėl nuostatų galime atidėti truputį vėliau.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar taip ir sutariame. Čia buvo 2 rezervinis, Seimo nutarimo dėl A. Sodonio peticijos pateikimo projektas. Aš tada dar pakviesčiau pristatyti rezervinį 3 klausimą ir tada spręsime dėl nuostatų. Kviesiu, matau, yra ir daugiau pranešėjų. Prašau.
14.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Svetlanos Katkauskienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2787 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Svetlanos Katkauskienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2787.
Peticijų komisija S. Katkauskienės peticiją išnagrinėjo šių metų gegužės 17 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą papildyti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą ir nustatyti, kad sausio 19-oji yra Kačių bihevioristų diena. (Balsai salėje) Kačių, kačių, taip, kačių psichologai. Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Aplinkos ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuomones ir manydama, kad kačių bihevioristai turi įrodyti savo svarbą visuomenei ir tik tada prašyti įtraukti dieną į atmintinų dienų sąrašą. Kačių bihevioristų dienos išskyrimas diskriminuotų kitų gyvūnų elgesio specialistus, kaip antai, ūkinių gyvūnų, laukinių gyvūnų ar kitų gyvūnų augintinių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į Atmintinų dienų įstatymą nėra įtraukta nei Tarptautinė veterinarijos diena (Pasaulio veterinarijos gydytojų asociacija yra paskelbusi minėti paskutinį balandžio šeštadienį), ją tradiciškai švenčia gausi Lietuvos veterinarijos gydytojų bendruomenė, nei Pasaulinė gyvūnų diena – Šv. Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, šventė, ji minima spalio 4 dieną ir jai paminėti jau ne vienus metus Lietuvoje organizuojami įvairūs renginiai.
Prašome į tai atsižvelgti ir tokių smulkių projektų netraukti į minėtinų dienų sąrašą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nori paklausti S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas Edmundai, užuojauta, kad reikia gvildenti tokias problemas, kokią dabar pristatėte. O jeigu rimtai, ar čia nebus šunų diskriminacija kačių atžvilgiu, jeigu čia dabar kates tik išskiriame? Ar nebuvo apie tai kalbėta?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Šiuo atveju tikrai mes tik nagrinėjame pateiktas peticijas. Iš tikrųjų kiekvienas žmogus gali pateikti Peticijų komisijai, gali tokiu būdu realizuoti savo įvairius sumanymus teisiniais klausimais ir savo pageidavimus. Mes atliekame savo pareigą ir į kiekvieną pateiktą siūlymą žvelgiame gana rimtai ir objektyviai, nes taip privalome elgtis. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausimą dar turi A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš tai nemanau, kad čia reikėtų juoktis. Na, Seimas jau bitininko dieną įteisino, bičių dieną ar bičiulių dieną, čia jau pagal socialdemokrato G. Palucko pageidavimą. Be abejo, aš nekalbu vien tik apie Lietuvos šeimas, pažiūrėkite, kiek civilizacijų susiję su šiuo beveik šventu gyvūnu kate. Todėl aš nemanau, kad čia reikėtų tyčiotis iš tokių iniciatyvų, reikėtų gal rimtai pažiūrėti, gerbiamas kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų žmonės gerbia savo specialybę, jie siekia tam tikro mokslo ir ta specialybė buvo įgyta Lenkijoje. Kai kuriose šalyse gal ir yra paplitusi ta tam tikrų krypčių bihevioristų veikimo sritis, bet, aišku, tai neturėtų būti įrašoma į valstybės minėtinų dienų sąrašą, nes mes jau ne vieną tokį atvejį nagrinėjome ir jam nepritarėme.
Aišku, kitas klausimas. Iš tikrųjų, buvo pažymėta Aplinkos ministerijos rašte, kad, jeigu yra visokių dienų, vis dėlto galbūt vertėtų įtraukti į tas dienas Veterinaro dieną, nes tai yra tikrai svarbi profesija, ir Pasaulinę gyvūnų dieną, kuri katalikiškame pasaulyje yra labai švenčiama. Galbūt tos dienos kur kas rimtesnės. Galiu pasakyti, ruošiamas pasiūlymas, nes iš tikrųjų tos dienos nė kiek nenusileidžia bitininkų. Veterinarų profesija jau yra ir taip minima pasaulio mastu taip pat, kaip labai populiari yra ir Pasaulinė gyvūnų diena – šventinami gyvūnai ir taip toliau. Iš tikrųjų, kas norės, galėsite pasirašyti, tą įstatymo projektą aš pasiūlysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių nebėra. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, dėl svarstymo taip pat nėra. Dėl priėmimo irgi jokių norinčių kalbėti nematau.
14.46 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2713 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, mes dar turime energetikos ministrą. Jis turėjo pateikti ir dabar pateiks darbotvarkėje įrašytą 2-4 klausimą – Gamtinių dujų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo projektą. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, teikiamas svarstyti Gamtinių dujų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo pakeitimo projektu siūloma papildyti galiojančias įstatymo nuostatas dėl rusiškų dujų importo draudimo. Lietuva, griežtai vertindama Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, Rusijos vykdomą energetinį šantažą Europoje bei siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo karo Ukrainoje pradžios, buvo pirmoji šalis, atsisakiusi rusiškų dujų, naftos ir elektros importo.
Priminsiu, kad 2022 m. birželio 28 d. Seimui pakeitus Gamtinių dujų įstatymą buvo de jure uždrausta Lietuvoje naudoti gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas bei SGD terminalą rusiškų dujų importui. Šis draudimas yra sėkmingai įgyvendintas – pagrindinė gamtinių dujų infrastruktūra rusiškų dujų importui nėra naudojama ir nėra prieinama.
Vis dėlto pastebėta, kad yra įmonių, kurios importuoja rusiškos kilmės gamtines dujas autocisternomis, ir savo reikmėms jas išdujina savo valdomuose mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginiuose. Nors tai yra labai maži dujų kiekiai (pabrėžiu – labai maži dujų kiekiai), naudojami keleto verslo vartotojų, bet visgi taip nėra užtikrinamas 2022 m. birželio 28 d. priimto Gamtinių dujų įstatymo vienas iš pagrindinių tikslų – atsisakyti bet kokios apimties gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos.
Taigi, siūloma pataisa siekiama papildyti įstatymą ir uždrausti rusiškų SGD dujų tiekimą, naudojant mažos apimties SGD pakartotinio išdujinimo įrenginius.
Atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant nepertraukiamo gamtinių dujų tiekimo iš patikimų šaltinių į mažos apimties SGD įrenginius, Lietuvoje yra sukurta reikalinga SGD tiekimo infrastruktūra. Tai yra Klaipėdos SGD terminalas ir Klaipėdos SGD paskirstymo stotis, kurie visiškai tenkina mažos apimties SGD tiekimo poreikius. Ši infrastruktūra leidžia patikimai tiekti SGD dujas Lietuvos vartotojams, naudojantis mažos apimties SGD įrenginiais, ir iš valstybių, kurios nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui. Siūlau pritarti ir svarstyti toliau šitą projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. Pirmoji klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš buvau jau įsitikinusi, kad mes nebeturime rusiškų dujų. Pasirodo, kad rusiškos dujos dar kažkaip patenka į Lietuvos rinką, į perskirstymo stotį. Dabar sakykite, kaip užtikrinsite, kad tikrai nepatektų? Aš manau, tai šiek tiek darys įtaką ir kainai. Gali būti, ar ne?
Kitas klausimas. Kaip užtikrinsite nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą tiems, kurie yra pasirašę sutartis, įsigaliojus šitam įstatymui? Ir Teisės departamentas taip klausimą kelia.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmiausia, noriu pasakyti, kad Lietuvos įstatymu mes uždraudėme naudoti Lietuvos infrastruktūrą. Ji nėra naudojama. Paprasčiausiai iš Lenkijos autocisternomis yra atvežami kroviniai, juos naudoja kelios įmonės. Mes šiandien sakome, kad net ir kelių tų autocisternų vežti nereikia. Mes turime Klaipėdos terminalą, didelės apimties išdujinimo terminalą, iš kurio galima imti. Tai liečia tiktai turbūt visiškai mažą kiekį ir keletą įmonių, kurios, mano žiniomis, jau yra pasiruošusios prisitaikyti prie naujos realybės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, kaip čia atsitinka: statydamas dujotiekį su Lenkija rusiškas vamzdžių detales naudoja „Amber Gridas“, „Novatekas“ jau prasidėjus karui dar vežė ir krovė savo krovinius, dabar matau, jūs minėjote, kad per mažos apimties ta vadinamoji paskirstymo stotis su penkiomis talpyklomis taip pat perkrauna rusiškas dujas. Mano klausimas būtų susijęs su mažos apimties SGD pakartotinio išdujinimo įrenginių naudojimu, nes, kiek žinau, SGD paskirstymo stotis perkrauna tik į dujovežius suskystintas dujas ir neturi sujungimo su vamzdynais, kur galėtų tiekti išdujintas dujas, ar apskritai ši paskirstymo stotis turi išdujinimo įrenginį?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, mes kalbame ne apie paskirstymo stotis ir kitus dalykus – nenaudojamos jokios paskirstymo stotys, paprasčiausiai dujovežiais yra tiesiai iš Lenkijos atvežamos dujos, keletas fūrų per mėnesį konkrečiai į dvi įmones Lietuvoje, tiesiai, ir jos turi išdujinimo įrenginius savo įmonių teritorijose. (Balsai salėje) Nenaudojama Klaipėdos SGD paskirstymo stotis.
PIRMININKAS. Taip. (Balsai salėje)
D. KREIVYS (TS-LKDF). Įstatyme parašyta, kad apskritai turbūt niekur negali būti naudojama, bet nėra naudojama, aš dar kartą pasikartosiu, važiuoja tiesiai iš Lenkijos, „Kriogazas“ veža tiesiai iš Lenkijos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, tą dialogą aš siūlau tada ne Seimo plenarinių posėdžių salėje tęsti – čia klausimai ir atsakymai. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū. Norėjau pasiteirauti, ministre, dėl atsekamumo grandinės, ar yra koks nors mechanizmas nustatytas, kaip yra atsekama, kas iš rinkos patenka į Lietuvos rinką ir kokia ta grandinė yra?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Visas importas yra fiksuojamas muitinėje. Visas. Iš čia ir matosi, iš kur ir kas importuojama, kokios prekės į Lietuvą. Autocisternomis, keliais importuojama, tai reikia bet kuriuo atveju deklaruoti muitinėje įvažiavimą į Lietuvos teritoriją ir apmokestinti PVMʼu ir visais kitais dalykais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už kalbės A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš likau nesupratęs, skaitau dabar tai, ką teikia ministras. Pataisa: Klaipėdos SGD paskirstymo stoties ir mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginių valdytojai negali šių įrenginių naudoti mažos apimties SGD perkrovai ir pakartotiniam dujinimui, kai SGD tiekiamos iš valstybių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.
Ar aš čia aklas esu? Ar apie ką mes kalbame? Klaipėdos SGD paskirstymo stotis turi penkias talpyklas, su jokiu dujotiekiu nėra sujungta ir būtent tuo antžeminiu transportu jos toliau keliauja. Apskritai ta stotis yra komercinio pobūdžio, išnuomota ilgam laikui Lenkijos kompanijai. Nežinau, kam tas taikomas įstatymas, tai yra toks tekstas… (Balsai salėje)
Bet aš pasisakau už įstatymą, už šitą pataisą, nes seniai reikėjo, dar prasidėjus karui: kaip „Novatekas“ buvo apribotas, taip ir čia reikėjo apriboti, bet kažkodėl pražiūri, kaip ir visokias sklendes tiesiant dujotiekį su Lenkija pražiopsojo „Amber Gridas“, GIPL dujotiekio detales, taip ir dabar, kad čia vėl nekiltų koks nors skandalas arba nesusipratimas.
Aš siūlau svarstymo stadijoje, jeigu bus pritarta po pateikimo, tiesiog tą patį tekstą surašyti tokį, koks priklauso, ir nurodyti, kam jis skirtas: ar Klaipėdos SGD paskirstymo stočiai, kuri priklauso „Klaipėdos naftai“ ir ten vyksta komercija, ar kokiems nors kitiems subjektams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dar turime šiek tiek laiko.
14.55 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2791 (pateikimas)
Aš matau, V. Kernagis dar pasiruošęs pateikti darbotvarkės 2-10 klausimą – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo projektą. Kviečiu jį pristatyti. Pateikimo stadija. Prašom.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Ačiū. Teikiu Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas. Pataisa yra labai paprasta. Turbūt visi žinote, niekam ne paslaptis, kad prieš metus įsigaliojo draudimas prekiauti įvairius skonius turinčiomis elektroninėmis cigaretėmis. Tačiau verslas labai lengvai apeina šį draudimą. Mūsų degalinės turi pilnas lentynas šių visų elektroninių cigarečių su skoniais. Mūsų tarnybos, tai yra Vartotojų teisių tarnyba, siunčia cigaretes tirti į Danijos ir kitas laboratorijas. Visų pirma, tai užtrunka, gaištame laiką, be to, tai be galo brangiai kainuoja.
Šis mano papildymas yra į uždraustų priedų sąrašą įtraukti ir cukrų bei saldiklius, nes tai yra pagrindinis priedas, kuris ir padaro tą elektroninės cigaretės skonį. Jei elektroninėse cigaretėse nebūtų cukraus ir saldiklių, tai tų skonių taip pat neliktų. Dar gera žinia ta, kad bet kuri Lietuvos laboratorija gali ištirti, ar kokiame nors skystyje yra cukraus ir saldiklių, ar nėra. Mes neturėsime siųsti į Daniją ar į kitas laboratorijas elektroninių cigarečių, viską galėsime padaryti vietoje. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dar kai ko salėje nematau. Klausia, ką matau. L. Nagienė Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Vytautai, labai ačiū už tokį nuoseklų darbą. Pirmiausia, žinote, paskutiniai skaičiai, pateikti žiniasklaidos, kiek mūsų jaunimo… Pasirodo, merginos, būtent mergaitės iki 13 metų rūko šias cigaretes.
Tik toks klausimas. Ar tuos saldiklius tie tiekėjai patys čia užpila, ar jie jau parsiveža? Mes buvome faktiškai uždraudę, kad to skonio… Kaip čia yra? Kaip jūs nustatėte? Iš kur jie gauna?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Tie skysčiai yra gaminami. Jei tu nori, kad būtų ne tik tabako skonis, bet ir koks nors pridėtinis skonis, tai tu turi naudoti cukrų arba saldiklius. Nežinau, turbūt kokiose nors gamyklose yra jau sumaišomi tie skysčiai ir čia atgabenami. Sakau, ši priemonė labai palengvins mūsų tarnyboms tą kelią veiksmingai dirbti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, cukrus – tikrai labai svarbi ir opi problema. Kiek teko kalbėti su rūkančiais elektronines cigaretes, jie būtent tai ir teigia, kad jų neskatina mesti rūkyti skoniai, tai yra cukrus, viena iš dedamųjų dalių prie nikotino. Prie jo priprantama, yra priklausomybė ne tik nuo nikotino, bet ir nuo cukraus.
Mano klausimas būtų toks. Kokie numatomi rinkos apėjimai jau šiandien? Registruotos bendrovės Lenkijoje, Latvijoje, sandėliai – Lietuvoje. Kaip mes galėtume jau priimdami šias įstatymo pataisas apie tai galvoti, kad į mūsų Lietuvos valstybės teritoriją to kiek įmanoma mažiau patektų ir jauni žmonės ir kiti negalėtų jų vartoti? Čia yra pagrindas, kaip galėsime stabdyti šių ribojimų apėjimą.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Apėjimų yra daug. Ir internetinė prekyba, ir klientams siūlomos VPN programėlės, palengvinančios apėjimus. Jų yra daug. Svarbiausia yra tai, kad mūsų tarnybos negali dirbti savo darbo ir įrodyti, kad verslas pažeidžia įstatymus. Tas toks elementarus papildymas labai padės joms. Sakau, tų apėjimų yra begalė. Mes galėsime atskirai pakalbėti, aš daugiau papasakosiu.
PIRMININKAS. Dėkui. Matau, yra M. Danielė, gali užduoti klausimą. Prašom.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Vytautai, siūlote dar vieną punktelį to draudimo, kuris ir šiandien neveikia. Man, sakyčiau, yra neramu, nes matau, kad mano perspėjimai ir žodžiai pildosi. Kiekvieną kartą, kai mes padarome nepamatuotą draudimą, susiduriame su nenumatytomis pasekmėmis. Taip jos yra vadinamos, draudimą lydi nenumatytos pasekmės arba rizikos. Jei mes uždraudžiame licencijuotą prekybą, tuomet susiduriame su toksiškesnėmis, pavojingesnėmis, neaiškios kilmės, neaiškios sudėties medžiagomis. Mano klausimas būtų: kaip šiuo atveju, ar, pridėdami dar vieną punktą, apmąstėte tas nenumatytas pasekmes ir kartu strategijas, kaip tos nenumatytos pasekmės bus įveikiamos?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Aš jau pristatymo metu sakiau, kad tai palengvins darbą mūsų tarnyboms. Joms nebereikės siųsti į brangias užsienio laboratorijas tyrimams elektroninių cigarečių, jos galės visa tai išsitirti čia. Čia turbūt ir yra esmė šio būtent įstatymo projekto, tai yra papildymas, kad mūsų tarnyboms būtų lengviau dirbti. Miela Morgana, jeigu jūs turėsite dar kokių nors iniciatyvų, susijusių su elektroninėmis cigaretėmis, aš maždaug šimtu procentų turbūt galiu pažadėti, kad jas irgi palaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų pastaruoju laikotarpiu, per pastaruosius pusę metų, žiniasklaidoje pasirodė ypač daug informacijos, taip pat tą patį girdėjome iš medikų, policijos pareigūnų, kad daugėja jaunų žmonių, apsinuodijusių įvairiomis neaiškiomis medžiagomis, kurios buvo įpiltos ir naudojamos būtent su įvairiais preparatais, elektroninių cigarečių imitacijomis ir panašiai. Kodėl man kelia nerimą šis įstatymo projektas? Todėl, kad akivaizdu, kad skonių draudimas kaip ir nepasiteisino. Dabar mes turime didesnę žalą, kai kažkas bando savo namų sąlygomis arba iš užsienio neaiškius produktus atsisiųsti, naudoti ir platina tai nelegalioje rinkoje, šešėline prekyba užsiima. Ar nemanote, kad šis papildomas draudimas sukels tokių pačių pasekmių?
Ir kitas momentas: kas dabar trukdo mūsų specialistams tirti, kai jau dabar tikrai pakanka mokslininkų ir laboratorijų Lietuvoje?
PIRMININKAS. Laikas!
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Gerbiama Ieva, jeigu jūs daugiau bendrautumėte su tarnybomis, jūs žinotumėte, kas jiems trukdo tai daryti. Bet atsakau į jūsų klausimą: ne, aš nemanau, kad šis įstatymo projekto papildymas prisidės prie kokių nors papildomų blogybių, bet aš seniai, šiaip ir visą laiką pažymiu, kad Seimo nariai greičiausiai neišspręs to klausimo. Mes galime tik palengvinti darbą mūsų tarnyboms, žmonėms, kurie užsiima tam tikrų dalykų užkardymu. Jeigu kas nors dar turi minčių, kaip ir sakiau, aš visiškai ir Morganai pritariu, kad taip, tai turi būti kompleksinis darbas. Jeigu jūs turite dar kokių minčių ir dar kas nors jus gąsdina, tai mielai kviečiu įsitraukti į kovą su elektroninėmis cigaretėmis, visais apsinuodijimais mokyklose ir taip toliau.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Kolega, iš tiesų aš savaitgalį turėjau diskusiją su žmonėmis, kurie turi tuos vadinamuosius kaljano barus. Tikrai jie kalbėjo apie šį jūsų projektą ir sakė, jis nėra blogas, bet nėra ir geras. Proceso problema yra ta, kad reikia užtikrinti, kaip tikrinti tą skystį. Tai bus atsukinėjama, ten daromi tyrimai. Turbūt buvo pasiūlymas turėti tą aparatą patikrai, nes be aparato į jį skysčio neįpilsi. Tai turbūt pats geriausias procesas būtų uždrausti tą aparatą. O yra kaljano barai, yra įstaigos ir mokyklose, ir prie mokyklų, tai ar jau vien turėjimas to aparato nebūtų sprendimas, kad apsaugotume ypač vaikus šiuo atveju? Toks pasiūlymas tų, kurie toje rinkoje yra aktyvūs žaidėjai, kad reikia uždrausti tą nelegalią prekybą ir visa kita, kas su tuo susiję. Nes dabar lyg ir yra įstatymas, bet apstatymų yra kelis kartus daugiau. Tai tokia diskusija.
PIRMININKAS. Laikas!
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Na, kaljanai yra kitas dalykas. Aš pats esu šnekėjęs turbūt su tais pačiais žmonėmis. Tai, ką jūs siūlote, kad mokymo įstaigose atsirastų aparatai, kurie tikrina sudėtį. Aš ne taip supratau turbūt? Bet kokiu atveju tai turėtų spręsti tarnybos, jeigu jūs kalbate apie tarnybas, kurios turėtų turėti tuos aparatus. Bet čia noriu pasakyti, kadangi aš taip išgirdau lyg apie švietimo įstaigas kalbant, kad mūsų švietimo įstaigos slepia tuos atvejus. Apsinuodijimus slepia, vaikų vėmimus, nėjimus į pamokas. Jos tiesiog slepia, nes jos nenori nusimušti savo reitingo. Tai čia dar yra kita problema. Ir tikrai tas cukrus ir saldikliai jos neišspręs. Mes turėtume kompleksiškai į tai žiūrėti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Aš labai sveikinu jūsų iniciatyvą. Iš tikrųjų yra didelė problema elektroninės cigaretės ir jaunuolių amžiaus jaunėjimas…
PIRMININKAS. Aš prašyčiau daugiau dėmesio Seimo salėje, negirdime.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …pradedant rūkyti. Ir būtent kvapai, saldikliai tikrai įtraukia jaunuolius į tą cigarečių rūkymą. Aš noriu patikslinti, ar licencijuojant parduodamas elektronines cigaretes bus tikrinama, ar cukraus ir saldiklių kiekis yra pagal tuos apribojimus, kuriuos jūs numatote?
Ir kitas dalykas. Kadangi tai įstatymo pakeitimas, ar vis dėlto nemanote, kad vertėtų įtraukti ir kitas papildomas medžiagas, sukeliančias, na, sakykime, kažkokį psichotropinį poveikį rūkant tas cigaretes, tai yra išplėsti savo pasiūlymą, ne tik apsiriboti saldikliais ir cukrumi?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Dėl licencijavimo aš noriu pasakyti, kad tas licencijavimas vyksta ir dabar. Prekiauti elektroninėmis cigaretėmis su skoniu jau yra draudžiama beveik metus, bet čia nuvykęs į „Circle K“ degalinę gali nusipirkti bet kokio skonio. Verslas į tai spjovė, nes mūsų tarnybos negali įrodyti, kad ten yra skonio. Jie sako: tai kas, kad jūs jaučiate skonį, bet chemiškai ten nėra. Tada jie ginčija tų laboratorijų rezultatus ir čia pasaka be galo. Todėl šitas sprendimas dėl cukraus ir saldiklių yra labai paprastas, nes bet kuri Lietuvos laboratorija galės tai ištirti ir mūsų tarnybos kur kas efektyviau galės pradėti veikti. Tai čia viena dalis atsakymo.
Antra buvo, priminkite? Apie sąrašo praplėtimą. Aš manau, jis ir šiaip visiškai nemažas, jeigu jį visą perskaityčiau. Dabar 6 punktas įrašomas, bet bet kada mes jį galime tikrinti. Jeigu kas nors pasakys, kad tai palengvins bent 1 % šitą kovą, tai, be abejo, galima, aš už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau laiko klausti nėra. Dabar dėl motyvų po šio pristatymo yra norinčių kalbėti. Už kalbės E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, be abejo, reikėtų pritarti, bet turbūt reikėtų galvoti ir dar plačiau, nes čia, kaip ir gerbiama kolegė Morgana pasakė, na, apėjimų yra ir jų turbūt bus. Iš tikrųjų reikėtų griežtesnių sankcijų, nes atgarsius girdime iš bendrojo ugdymo mokyklų, kad ten niekas jau nesusitvarko – masinis rūkymas, masinis pratinimas prie to vartojimo, perima stipresnes įvairias priemones. Vėlgi šiandien mes labai daug dėmesio skiriame, tarkim, apsaugoti žvėrelius visokius, bet vaikučius savo bandome pripratinti ir suteikiame galimybes verslui iš to klestėti, užsidirbti iš mūsų sveikatos ir iš mūsų tam tikrų problemų.
Manyčiau, vis dėlto reikėtų svarstyti galbūt ir toliau, žiūrėti, kokios priemonės gali būti valstybei arba kažkam, bet tą verslą, su kuriuo nesusitvarkome, aišku, reikėtų eliminuoti visiškai iš gyvenimo. Siūlau vis dėlto kolegai nenuleisti rankų. Jeigu jau šiuo atveju negalime susitvarkyti, išimame visus papildus iš tų rūkalų įvairių, tai, manau, reikia ieškoti priemonių, kaip iš viso išimti iš rinkos tas priemones, kurios pratina prie rūkymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės M. Danielė. Prašau.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Trumpai noriu pasakyti, kad mes ir vėl esame susitelkę į bandymus uždrausti skonius, tai šiandien, matome, neveikia. Dabar bandome uždrausti kitais būdais ir vis dar girdime komentarus iš kolegų, kurie nelabai supranta šitą technologijų fenomeną ir kaip labai šita konkreti technologija yra susijusi su skonių įvairove ir skonių spektru. Tai yra pagrindinė šitos technologijos sudedamoji dalis, kurią vargu ar mes vieni įveiksime be organizuoto susitarimo tarp Europos Sąjungos šalių ar net globalaus susitarimo.
Dabar ar draudimas, kuris neveikia, daro žalą? Taip, jis daro žalą. Jis galėtų būti, jeigu nedarytų tos žalos – įsivaizduotume, kad yra dar vienas draudimas, naudos iš jo nėra, na, bet tegul būna, tiek to. Bet čia yra žala, nes kiekvieną kartą, kai mes apribojame licencijuotus ir patikrintus produktus, auga ta kita rinka, auga toksiškumas šitų medžiagų, yra siunčiamos nelicencijuotos medžiagos iš kitų šalių, be banderolių, be aiškios sudėties ir jos yra vartojamos. Tada auga ir apsinuodijimų kiekis, ir nelaimių kiekis. Jūs sakote, apsaugosite nors 1 %, bet jūs nekalbate apie tą didelį procentą, kuris patirs per didelę žalą. Kitaip tariant, jeigu vaikas rūko skystį, garina skystį be nikotino ir su braškėmis, tai žala ilgalaikėje perspektyvoje yra mažesnė, negu kad jis apsinuodytų neaiškiu produktu, kuris gali netgi sukelti mirtį.
Dabar kalbant apie sprendimus tikrai reikia investuoti į prevenciją, į ilgalaikius sprendimus. Galima drausti galbūt vienkartines elektronines cigaretes. Priklausomybių prevencijos komisija taip pat rengia projektą, kurį greitai pristatysime, dėl draudimo parduoti įrenginius nepilnamečiams. Siūlau šiuo atveju draudimo nepalaikyti, o tiesiog susitelkti į strategiškesnius sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Yra balsavimo intervalas. Siūlau apsispręsti dėl šio ir kitų įstatymų projektų.
Iš pradžių dėl šio. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl darbotvarkės 2-10 klausimo – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo. (Balsai salėje)
Balsavo 123: už – 112, prieš – 5, susilaikė 6. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 20 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.11 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2304(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar siūlau apsispręsti dėl rytinio darbotvarkės klausimo, tai yra 1-12 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas pritaria po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 128: už – 119, prieš – 1, susilaikė 8. Pritarta.
15.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-2822, Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-1497 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2823, Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2824, Apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2825, Teismų įstatymo Nr. I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2826, Civilinio proceso kodekso 621, 304 ir 441 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 622 ir 623 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2827 (pateikimo tęsinys)
Ir popietinė darbotvarkė. Seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ projektas ir lydimieji. Darbotvarkės 2-1 klausimas. Pateikimas. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 129: už – 102, prieš – 4, susilaikė 23. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas dėl visų projektų yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti šių metų birželį, šį mėnesį. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.13 val.
Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 pavadinimo, 1, 4, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2806, Inovacijų skatinimo fondo įstatymo Nr. XIII-3167 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2807 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo ir Inovacijų skatinimo fondo įstatymo projektų pateikimas. (Balsai salėje)
Balsavo 130: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 24. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomas komitetas dėl abiejų projektų – Biudžeto ir finansų komitetas. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka šių metų birželio mėnesį. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.14 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 129 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2804 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektas. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 131: už – 95, prieš – 3, susilaikė 33. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Iki naujų rinkimų spėtume. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Pritarta bendru sutarimu.
15.15 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2713 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2713. Pateikimas.
Balsavo 131: už – 119, prieš – 1, susilaikė 11. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Matau, Energetikos ir darnios plėtros komisija taip pat siūlosi svarstyti. (Balsai salėje) Įjungiau mikrofoną, bet to neprireikė. Galime pritarti ir dėl komisijos, ir dėl komiteto? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.16 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2681 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2681. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 131: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo. Siūlomas komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Ar galime tam pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
15.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2786 (svarstymas ir priėmimas)
Taip, dar mes turėjome apsispręsti dėl rezervinių klausimų. Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projekto. Taip, įvyko pateikimas. Diskusijoje niekas nenorėjo dalyvauti. Dėl motyvų dėl šios peticijos nebuvo norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti, kas pritaria Seimo nutarimo projektui, parengtam Peticijų komisijos. Dėl rezervinio 2 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 129: už – 124, prieš – 1, susilaikė 4. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
15.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Svetlanos Katkauskienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2787 (priėmimo tęsinys)
Ir rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Svetlanos Katkauskienės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2787. Kviečiu balsuoti, ar pritariame Peticijų komisijos nutarimui.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 129: už – 114, prieš – 4, susilaikė 11. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programos krypčių ir gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2756 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, dar yra likę penki projektai šios dienos posėdyje, jų visų yra pateikimai, vienas svarstymas Seimo nutarimo. Dabar darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programos krypčių ir gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2756. Kviečiu P. Kuzmickienę.
Taip pat, manau, galime sutarti, kad balsavimas yra po kiekvieno klausimo. Jeigu galima, ir iki šio posėdžio pabaigos. Galime taip sutarti. Ir aš perduosiu pirmininkavimą J. Jaručiui. Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, pristatau jums Seimo nutarimo „Dėl XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programos krypčių ir gairių patvirtinimo“ projektą, kurį kartu su kolegomis pateikėme Seime. Įregistravome programą, kuria siekiame laisvės kovų nuoseklaus tyrimo, sklaidos ir įamžinimo. Tai bene toks pirmesnis, vienas iš nedaugelio užmojų būtent į šią istoriją pasižiūrėti per tokį atminties kultūros suvokimą, kai norime ne apgraibomis, o iš esmės ir konceptualiai pažiūrėti, kaip galime įamžinti laisvės kovas. Pats Laisvės kovų įamžinimo programos tikslas – ruošti dabarties susivokusią vertybišką visuomenę ateičiai ir tam reikalinga išsamesnė ne tik visos Lietuvos istorijos matymo idėja, bet ir viso partizaninio arba laisvės kovų kraštovaizdžio suvokimas ir naujas, šiuolaikinei visuomenei patrauklus pasakojimo būdas.
Programa dedikuota dideliam jubiliejui, jį minėsime 2029 metais. Kalbu apie Laisvės Kovos Sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos jubiliejų ir, žinoma, patį Prezidentą J. Žemaitį-Vytautą, kaip kovojančios Lietuvos asmenybės įprasminimą ir fundamentaliai stiprinančią mūsų pilietiškumą ir patriotizmą. Čia norėčiau šiek tiek pacituoti J. Žemaičio-Vytauto produkterėčią. Ji, žinoma, džiaugiasi tokia programa ir pastebi štai tokį dalyką, kad J. Žemaičio-Vytauto neturime nei dienoraščių, nei laiškų mylimajai ar sūnui, kas greičiausiai galėtų tapti puikiu turiniu populiariajai kultūrai – filmams, romanams, bet jis parengė kartu su bendražygiais svarbiausius Kovos Sąjūdžio dokumentus, tapusius teisiniu kovojančios Lietuvos valstybės pamatu. Tai yra ne prastesnis turinys, apie kurį verta ir būtina kalbėtis su visuomene. Dėl savo išsilavinimo, strateginio mąstymo, disciplinos ir lyderio savybių J. Žemaitis-Vytautas 1949 metais pačių partizanų buvo išrinktas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininku. Todėl laisvės kovų įamžinimas yra neatsiejamas nuo laisva valia išrinkto partizanų vado J. Žemaičio.
Programoje numatyti Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos veiklos ir deklaracijos tyrimai. Prezidento pareigas ėjusiam J. Žemaičiui-Vytautui Vilniuje, Antakalnio kapinėse, įrengti kenotafą, stiprinti esamus muziejus, sutvarkyti atminties vietas. Viena tokių – paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos. Toks paminklas galėtų vienyti ir išreikšti pagarbą visiems už laisvę kovojusiems ir žuvusiems. Tikrai taip, programoje mažai kalbama apie paminklus, o dėmesys sutelkiamas į laisvės kovų tyrimus, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo atmintį, disidentinio judėjimo atminties išsaugojimą.
Ir vienas iš svarbiausių šios programos darbų yra asociacijos „Miško broliai“ visuomenininko, partizanų ryšininko A. Kentros sukaupto archyvo pagrindu įkuriamas Laisvės kovų pažinimo centras, greičiausiai visiems žinomas, Totorių gatvėje, Vilniuje. Tai didelis darbas, gerokai pranokstantis savo užmojais vieno ar kito paminklo pastatymą, reikia sutelkti, žinoma, labai daug ir ekspertinių žinių, ir energijos, ir, žinoma, lėšų. Taip pat programoje kalbama apie atmintinų vietų sutvarkymą ir muziejų įrengimą Merkinėje. O Utenoje įrengti partizano A. Kraujelio-Siaubūno žūties sodyboje muziejų, kuris pasakotų apie visus ilgiausiai išsilaikiusius partizanus ir jų istorijas. Man atrodo, kad to žinojimo tikrai trūksta, o tokia vieta būtų unikali ir įdomi.
Kaip jau minėjau, kalbama ir apie ginkluotą, neginkluotą pasipriešinimą. Pasipriešinimą abiem totalitariniams režimams. Labai svarbu pasakyti, kad dėmesys skiriamas ir antinaciniam pasipriešinimui. Čia, matyt, kad svarbūs ir tyrimai, ir atminties raiška kalbant apie Štuthofo kalinimus, žydų gelbėtojus. Pabrėžčiau, jog programoje kreipiame dėmesį į šiuolaikinius būdus, kaip įamžinti atmintį, ir kalbame apie istorijos ir istorinių vietų skaitmenizavimą. Kitaip tariant, galvojame apie paminklų statymą ne XIX amžiaus betono pavidalu, bet remdamiesi XX–XXI amžiaus IT sprendimais.
Žinoma, didelis dėmesys ir edukacija jaunimui iš švietimo programos. Šią programą rengė ne tik Seimo nariai, kurie pasirašė šį nutarimo projektą, bet ir… Svarbiausia, didelė padėka didelei darbo grupei, kurioje susibūrė visuomenininkai, istorikai, valstybės tarnautojai. Jie įdėjo daug darbo ir, man atrodo, daug pastangų, kad vis dėlto laisvės kovos būtų nuosekliai apžvelgtos, na, o jų atmintis, žiūrint į 2029 metus, būtų puoselėjama. Prašau pritarimo šiam projektui.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, gerbiama Paule. Nemažai kolegų nori jūsų paklausti. Pirmas klausia S. Tumėnas. Ruošiasi V. Pranckietis. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama komisijos pirmininke, ačiū už pristatymą. Šitą nutarimo projektą aš irgi pasirašiau, jam pritariau ir pritarsiu, nes akivaizdu, kad jį rengė rimtų specialistų grupė, tik liūdna, kad tai daroma praėjus tiek metų po 1990 metų. Norėjosi, kad visa tai būtų šiek tiek anksčiau. Bet kuo toliau, tuo labiau norisi, kad būtų dar tobulesnis įstatymas, tas nutarimas ir dokumentas.
Ar, jūsų nuomone, mes visi žinome bėdas, problemas, kurios yra ir nesibaigia, ir tęsiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centre? Ar, jūsų nuomone, tos gairės kiek nors padės jiems ten susitvarkyti viduje, ar ne? Vienas dalykas.
Antras dalykas. Ar nevertėtų pamąstyti, ar nereiktų užsitęsusią, 33 metus buksuojančią liustracijos procedūrą kaip nors daugiau aptarti ir gairėse? Nes dabar tiek daug neaiškumų, kada mes pasakome konkursuose, kad kandidatas bendradarbiavo su buvusios Sovietų Sąjungos represinėmis struktūromis ir taip toliau, o kada – ne.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ar nereikėtų tokių tikslesnių nuorodų ir gairėse? Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Vis dėlto leisčiau sau pastebėti, kad antrasis jūsų klausimas nesusijęs su šia programa. Mes kalbame apie laisvės kovų atminties tyrimus ir įamžinimą, apie tuos žmones, kurie kovojo už laisvę. Galbūt svarbų klausimą keliate, bet tai tikrai nėra šios programos dalykas.
Na, o Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, mano nuomone, gana gerai sprendžia savo problemas, apie kurias mes anksčiau girdėjome. Tiesą pasakius, kartu su jumis ir darbo grupėje darbavomės, ir tą darbą tęsiame. Man rodos, kad dabartinė vadovybė iš esmės stiprina patį centrą ir imasi veiklų, kurios bus labai svarbios įgyvendinant ir šios programos tikslus. Matyt, jų rezultatai gali būti ir geresni. Bet man atrodo, kad jie eina ganėtinai geru keliu.
PIRMININKAS. Klausia V. Pranckietis. Ruošiasi A. Ažubalis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Paminėjote laisvės kovas ir taisyklės numato (aš čia) XX amžiaus laisvės kovas. Ar bus kaip nors įamžintos ir kovos su bermontininkais, kurios aprašytos pulkininko J. Petruičio knygose „Mūsų žygiai“? Vienas klausimas.
O kitas klausimas – paminėjote žydų gelbėtojus. Ar bus atskirti mūsų tautos didvyriai nuo žydšaudžių? Nes tiksluose ir uždaviniuose tokio klausimo neradau. Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju jums už klausimus. Labai geri klausimai. Leiskite pasakyti tai, kad laisvės kovų įamžinimui numatyti kriterijai ir laikotarpiai, ir pats principas leis dviem keliais įamžinti atmintį. Vienas dalykas, valstybės įsipareigojimas įgyvendinti labai konkrečius darbus yra noras būtent iki 2029 metų, galbūt, jeigu jų apimtis didesnė, tęsti toliau. Kita vertus, nepanaikinant visuomenei iniciatyvos teisės, priešingai, ją skatinant ir jų projektus finansuojant, jeigu pagal kriterijus atitiks temos, tai tie projektai bus finansuojami. Bet kalbant apie žydų gelbėtojus ir tai, ką jūs paminėjote, šios programos principas yra atvirumas, be abejonės, kad istoriniai tyrimai leistų matyti istoriją tokią, kokia buvo, ir taip, kaip ji klostėsi, matyti ją atvirai ir ją vertinti ne užpudruojant, ne uždangstant kuom nors. Šis principas, aš manau, labai svarbus, nes niekaip kitaip savo žaizdų, istorinių žaizdų, supratimo žaizdų, mes neužsigydysime kaip tik atviru požiūriu į istoriją. Be abejonės, kad turės būti viskas pasakyta, kas nėra pasakyta arba iki šiol tylėta.
PIRMININKAS. Klausia A. Ažubalis. Ruošiasi J. Sabatauskas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mieloji kolege, norėčiau paklausti. Jeigu pražiūrėjau, tai atsiprašau iš karto, bet nieko nerandu šioje programoje apie 1941 m. birželio 23 d. sukilimą. Jeigu pražiūrėjau, atsiprašau, bet jeigu jo nėra, tai aš galiu iš karto pasakyti, tai labai neteisinga, nors aš matau, kiek žmonių, garbių žmonių, iš visų pusių teikė šitą projektą, man keista, kodėl jo nėra? Aš manau, kad jis tikrai užsitarnauja labai didelio dėmesio, nes tai vienintelis sukilimas, sėkmingas sukilimas, ne tik lietuvių istorijoje su trumpa pergale, bet ir Antrojo pasaulinio karo istorijoje. Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Programoje neišvardinome, man atrodo, visų istorinių dalykų ne todėl, kad juos pamiršome, bet norėdami palikti programai atvirumą, gerbiamas Audroniau. 1941 metų birželio sukilimas yra labai svarbi laisvės kovų atminties dalis, pasakojanti apie mūsų pasipriešinimą okupantams. Be abejonės, tokia atmintis bus ne tik įamžinama, bet pirmiausia tiriama. Man atrodo, sutiksite, kad to itin reikia.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, aš suprantu, kad nutarimu siūloma patvirtinti programą, kur nustatomos gairės, kryptys, bet ar negalvojate, kad vis dėlto tokius dalykus reikėtų nustatyti, reguliuoti įstatymu, o paskui jau programa, kaip įstatymą įgyvendinantis elementas, būtų tvirtinama galbūt nebūtinai Seimo nutarimu, bet tos institucijos poįstatyminiu aktu? Nes programa, turiu omeny nutarimas, yra poįstatyminis teisės aktas, ne įstatymas. Mes turime įstatymą, kuriuo būtų viskas nustatyta, įpareigojamas finansavimas ir panašiai, tokie dalykai turi būti numatyti biudžete, o tai galima nustatyti tik įstatyme.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Kalbėjome iš tikrųjų apie tai, kaip tokios programos nepaversti dar vienu rašinėliu, kuris atsigula į stalčių, ir tiek žinios. Kartu tardamiesi ir darbo grupėje, ir komisijoje su kolegomis, ir manydami, kad į įstatymus istorijos tikrai nereikia sudėti, juo labiau kad ta programa, na, sutikite, yra visai atviro, pavadinkime, kodo ir gyvas organizmas, ji tikrai gali visaip kaip pildytis, vis dėlto apsisprendėme tokią programą tvirtinti nutarimu. Tai yra pakankamas mūsų balsas tokiai programai įgyvendinti. Tikrai kalbėjomės, turėjome pokalbių ir su Vyriausybės kanceliarija apie įgyvendinamumą, kaip vis dėlto galėtų tokia programa būti įgyvendinama. Tai ir apie tą mechanizmą pagalvota. Man rodos, yra pakankamas ir dėmesys, ir jei mums pavyks patvirtinti (o aš labai kviesiu vieningai tvirtinti) tokią programą, tikėtina, kad tokia programa turės ir biudžetinę išraišką, o tai tikrai labai svarbu. Čia jūsų geras pastebėjimas. Bet nutarimas yra pakankamas formatas.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, šaunu, kad yra tokia programa. Jūs minėjote apie A. Kraujelio visus paminėjimus. Būna tradiciniai jubiliejų paminėjimai kas dešimt, kas penkeri metai. Kaip tik aš ir nerandu, nes kaip tik 60 metų bus nuo žūties. Ar galima tas programas kaip nors papildyti, teikti siūlymus? Nes yra problemų ir dėl to namuko atstatymo, kur buvo žūtis. Būtų gražu 2025 metais padaryti tokį turbūt svarbų renginį, jame būtų galima galutinai pristatyti ir tą žūties vietą, ir paminėti 60 metų nuo žūties. Bet klausimas vėlgi tas pats – finansavimas. Ar būtų galima sudėlioti kokius nors to finansavimo prioritetus? Ne visos tos datos yra svarbios, bet gal galėtų būti kokie nors prioritetai?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą ir pastebėjimą. Jei jūs atkreipėte dėmesį, programos priede yra parodyta, kiek vis dėlto per šiuos keletą metų iki 2029 metų minėsime svarbių, šiek tiek mažiau svarbių su laisvės kovomis susijusių datų. Norime parodyti, beje, kartu su kolegomis būtent tokį istorijos matymą, kai vis dėlto matome visumą, neišblaškome savo dėmesio, o norime padaryti svarbiausius darbus.
Kita vertus, nepamiršti ir to, apie ką jūs kalbate. Man rodos, tai leidžia suprasti programos aprėptį.
Dėl A. Kraujelio jubiliejaus. Kaip aš ir minėjau, čia buvo istorikų pasiūlymas ne tik A. Kraujelio sodyboje įprasminti jo žūtį, kovą ir pasipriešinimą, bet pasakoti apie daugiau tokių partizanų, kurie ilgą laiką sugebėjo dar okupuotoje Lietuvoje išgyventi, tikėti laisvės kova, nepasiduoti ir tą vietą paversti gerokai įdomesne. Be abejonės, tokiam muziejui, tokiai vietai įkurdinti reikalingos lėšos. Apie tai kalbamės su Vyriausybe.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Nuomonę už nori išsakyti gal…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš trumpai. Be abejo…
PIRMININKAS. Gerai. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …reikėtų pritarti programai, bet, sakau, gal būtų galima šiek tiek patikslinti. Tarkim, ypač tokius legendinius asmenis, paskutinį Aukštaitijos partizaną, būtų galima išskirti ir atskirai, ne bendroje grupėje. Teiksime siūlymus. Tikrai siūlau pritarti programai, bet, ko gero, būtų galima diskutuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Galime pritarti kaip pagrindiniam? Taip. Papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
15.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2715 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2715. Prašom, gerbiamas Edmundai, į tribūną. Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo projektas. Prašom, scena jūsų.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip žinote, priėmėme naują Peticijų įstatymą. Tai yra atnaujinome iš esmės, nauja reakcija. Tam, kad veiktų sėkmingai Seimo Peticijų komisija, reikalingas tam tikras darbo reglamentavimas. Iš esmės visos naujovės yra įstatyme. Čia naujovė tik tokia, kad paliekame sau daugiau galimybių bendrauti su Seimo komitetais ir taip gauti ne tik tokį daugiau profesionalų požiūrį, kurį gauname ir iš ministerijų, bet galbūt įtraukti dėl politinio požiūrio daugiau komitetų ir su jais konsultuotis esant tam tikram reikalui.
O šiaip tai reglamentavimas yra jau patikrintas, darbo procesai gana aiškūs, iš tikrųjų norime pasitvirtinti nutarimu savo veiklos nuostatus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti niekas nenori, pasisakyti už, prieš taip pat. Taip pat gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Ir siūloma svarstyti šioje sesijoje, birželio 20 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
15.40 val.
Darbo kodekso 132 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2801, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2802 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9.1 ir 2-9.2 klausimai – Darbo kodekso 132 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2801 ir lydimasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2802. Pristato pranešėjas J. Džiugelis. Prašom, gerbiamas Justai.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai trumpai noriu pristatyti Darbo kodekso ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų pakeitimus. Situacija tokia, kad šiuo metu įtėviai gali pasinaudoti atostogomis, reglamentuotomis Darbo kodekse, ir kitomis socialinėmis garantijomis, o įmotės neturi tokios teisės. Buvo kreipimasis į lygių galimybių kontrolierių. Lygių galimybių kontrolierius rekomendavo pataisyti šią diskriminavimo spragą. Komiteto vardu teikiu šias įstatymo pataisas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmoji klausia L. Nagienė. Prašau. Ruošiasi R. Tamašunienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu paklausti komiteto pirmininko. Prašom pasakyti dėl šio teikiamo projekto, nes jau metai, kai Trišalės tarybos buvo pritarta, tai kodėl mes taip ilgai delsėme pateikti šį projektą? Ačiū.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Buvo derinamas biudžetas, nors jisai nėra labai didelis, tiktai 85 tūkst. poreikis būtų metams, atėjo formalus atsakymas visai neseniai iš Trišalės tarybos, todėl dabar ir teikiu.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi A. Sysas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Būtų gerai, kad lėšų poreikis būtų didesnis, tuomet mes žinotume, kad daugiau įtėvių ir įmočių ima globoti vaikus, kuriems tokios globos reikia.
Mano klausimas toks: ar čia praktika įstatymo, kad tiesiogiai įtėvius palaikė tiktai kaip įtėvius ir įmotes išskyrė, sakykim, išskyrė į moterišką ir vyrišką giminę tiesiog, ar tai vis dėlto problema ir įmočių, kurios globoja vaikus ir nebegauna tų 30 dienų atostogų?
Ir kita klausimo dalis: ar nebus vaiko amžiaus apribojimų, taikant šias 30 kalendorinių dienų papildomų atostogų, nes globoti imami ir mažo amžiaus, ir, sakykim, labai sveikintina, kai yra globojami paaugliukai?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėl amžiaus cenzo nėra tokio apribojimo įstatyme, o kalbant apie pirmąjį klausimą, tai, ko gero, buvo labiau interpretacijos klausimas, nes šiandien, deja, įmotės negali pasinaudoti socialinėmis garantijomis, todėl ir reikia įstatyme įrašyti, kad įtėviai ir įmotės galėtų naudotis šitomis socialinėmis garantijomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, kiek piliečių, priėmus šitą įstatymą, galės juo pasinaudoti?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Konkretaus skaičiaus negaliu pasakyti, kiek tai bus žmonių, bet galiu pasakyti, kad ministerija numato apie 85 tūkst. eurų kasmet finansinį poreikį šiam įstatymo projektui įgyvendinti. Turbūt džiaugsimės visi, jeigu įmočių atsiras daugiau priėmus šią smulkią pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių išsakyti nuomones už, prieš nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame. Gerai, balsuojame dėl projektų Nr. XIVP-2801 ir Nr. XIVP-2802 – Darbo kodekso ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo projektų.
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už – 84, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje, spalio mėnesį. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
15.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2627(2) (svarstymas)
Mums liko vienas darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos ir visų kitų įstaigų grupės patvirtinimo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2627(2). Pranešėjas – K. Masiulis, turbūt iš komiteto. Svarstymo stadija. Komiteto išvada.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas pritarė bendru sutarimu. Atskirųjų nuomonių nebuvo. Siūlau tą patį daryti ir jums.
PIRMININKAS. Taip, dėl 1 straipsnio buvo kolegų pasiūlymas. Seimo narių K. Starkevičiaus, A. Bagdono, A. Kupčinsko, J. Urbanavičiaus. Gal K. Starkevičius? Nematau. Gerbiamas Kazy, galite pristatyti siūlymą?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš dabar prie savęs neturiu, tai nelabai pasiruošęs pristatyti.
PIRMININKAS. Gal kas galite, kas turite po ranka? Ar čia man perskaityti? Gal gerbiamas pranešėjas Kęstutis? Siūlymo esmė. Komiteto nuomonė, matau, yra nepritarti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Komitetas siūlo nepritarti. Siūlo truputį pakeisti Valstybės tarnybos įstatyme esantį įstaigų skirstymą. Komitetas sako, kad šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatymo antrame priede įtvirtinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes… Pagal įstatymą pirmai grupei priskirtos tik tos Seimui atskaitingos institucijos, kurios vykdo valstybinio audito funkcijas arba dalyvauja formuojant valstybės politiką.
PIRMININKAS. Gerai.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš galiu pristatyti?
PIRMININKAS. Taip, taip, prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia yra dėl vienos mūsų įstaigos – VERT’o, nes jų dabartinė kategorija yra žemesnė negu kitų panašių organizacijų, o ši įstaiga tikrai atlieka labai reikšmingą darbą. Praėjusiais metais, kai buvo būtent energetikos krizė… Reguliavimo funkcija yra sudėtinga ir norint pritraukti tinkamus darbuotojus yra neįmanoma jų surasti. Čia būtų siūlymas dabar. Ateityje žadama, kad tas kategorijas visai naikins, bet dabar dar jos nepanaikintos. Dabar dėl šitos organizacijos štai mes siūlome, kad būtų jos pakelta kategorija, o kai bus panaikinta, tai bus panaikinta. Aš tikrai siūlyčiau balsuoti ir visus kolegas kviečiu balsuoti, nes ta organizacija tikrai pamiršta be reikalo, tai kategorijai sunku surasti darbuotojų.
PIRMININKAS. Gerai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Galėčiau tik dar kartą pakartoti komiteto nuomonę, kad neatitinka įstatymo keliamų kriterijų. Ji nėra audito įstaiga ir lygiai taip pat nėra priskirta kaip vykdanti funkciją nacionalinio saugumo srityje.
PIRMININKAS. Supratome. Komiteto nuomonė aiški. Pasiūlymo teikėjai turbūt pristatė savo poziciją. Viską nuspręsime balsuodami. Nuomonių dėl pasiūlymo nėra. Teikiu balsuoti. Kas balsuojate už, palaikote pasiūlymą, kas nepritariate, tas palaikote komiteto nuomonę.
Užsiregistravo 87, balsavo 85: už pasiūlymą – 53… Dingo. Prieš buvo 4 ir… Tuoj surasime. Tuoj, sekundėlę, kažkaip išsikirpo. Susilaikė 28. Pasiūlymui pritarta. Kolegų pasiūlymui pritarta. Komiteto nuomonė atmesta.
Tada dėl viso po svarstymo. Už, prieš pasisakančių nėra. Galime balsuoti dėl viso po svarstymo? Galime. Kartu bus paskutinė registracija.
Balsavo 86: už – 79, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
Kartu skelbiu, kad šiandien puikiai atlikome savo darbą, ir skelbiu 2023 m. birželio 6 d. posėdį baigtą. (Gongas) Gero vakaro visiems.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.