Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 389
STENOGRAMA
2024 m. birželio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, vakarinį plenarinį posėdį pradedame. Dabar galime užsiregistruoti, jeigu pageidaujate. Labai gausiai susirinko Seimo nariai į plenarinį posėdį, matau, tai visi nori užsiregistruoti. Pradėsime, kaip buvo žadėta, nuo pareiškimų. Tai tie, kas yra užsirašę pareikšti pareiškimus, prašome ruoštis. Mes esame skolingi, neatlikome to rytiniame posėdyje, tai atliksime dabar.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai.
14.00 val.
Seimo narių pareiškimai
Kviečiu gerbiamą T. Tomiliną į tribūną pareiškimui. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Va taip, matote, kolegos. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos, turbūt svarbiausias Europos Sąjungos sprendimas, susijęs su žaliuoju kursu, buvo priimtas maždaug prieš metus, kai Europos Parlamentas nubalsavo už vadinamąjį Gamtos atkūrimo reglamentą. Tai yra svarbiausias sprendimas gyvosios gamtos, miškų, dirvožemio apsaugos srityje. Ateinantį pirmadienį, birželio 17 dieną, Europos Taryba, Aplinkos ministrų taryba tars galutinį žodį ir bus tvirtinamas šis svarbus istorinis sprendimas. Tačiau vakar labai netikėtai mes visi sužinojome gandą, kad mūsų premjerei tikriausiai įgėlė kažkokia keista musė ir mūsų Vyriausybė staiga keičia poziciją. Dvejus metus mes buvome Gamtos atkūrimo akto šalininkai tarp 11 valstybių, raginome kitas šalis jam pritarti, laimėjome mūšį Europos Parlamente, ir staiga mes sužinome, kad Lietuva jau rikiuojasi šalia Vengrijos ir kitų mažumos (skaičiaus prasme) valstybių, kurios bando blokuoti šį labai svarbų visai Europai dokumentą.
Kas gi tas Gamtos atkūrimo reglamentas? Tai yra strateginis dokumentas, kuris įpareigoja valstybes rūpintis savo buveinių, ekosistemų apsauga. Jis tik nurodo pareigą planuoti, aiškiai planuoti ir iki 2030 metų atkurti bent 30 % buveinių, iki 2050 metų – 90 % miškų, pievų, šlapynių, upių, ežerų. Tai yra nacionalinis strateginis planas, bet kaip tai darys valstybės – tai jų reikalas. Reglamentas yra, priešingai, negu kalbama, naudingas ūkininkams, nes nualintas dirvožemis ilgainiui reiškia nuostolius ir galimą badą ateityje. Šitas reglamentas yra apie bites, paukščius, drugių populiaciją. Jis įpareigoja iki 2030 metų nesumažinti žaliųjų erdvių ir medžių lajų dangos miestuose. Na, kam tai gali kliūti? Tai visi mes to norime, kiekvienas Lietuvos pilietis karštą vasarą puikiai supranta, kaip svarbu medžiai miestuose. Tai yra tam tikras minimumas standartų, kuriuos Europos Sąjunga ragina valstybes atitikti. Panašiai funkcionuoja minimaliosios algos reglamentas – Europos Sąjunga nemoka minimaliosios algos, bet jinai reikalauja iš valstybių laikytis tam tikro standarto, kiek turi sudaryti minimalioji alga nuo vidutinės. Tai čia panašiai yra minimalūs standartai dėl gamtos atkūrimo ir mes staiga atšaukiame savo pritarimą, nebesame tarp tų 11 valstybių.
Rytoj, kiek man žinoma, atėjo gandai iš Briuselio, kad mūsų Vyriausybė bandys laužyti rankas Europos reikalų komitete Seimo nariams ir keisti kelerius metus aiškiai reikštą Lietuvos poziciją ir čia, Seime, patvirtintą. Na, labai keista. Mes taip išduosime ateities kartas. Kodėl mes tai darome, nesuprantame iki galo.
Šiandieną per Vyriausybės valandą nuskambėjo, kad yra kažkokie ūkininkai, kurių bijo premjerė. Nuo kada premjerė bijo ūkininkų, juolab kad ūkininkai neprieštaravo šiam reglamentui ir patys nesupranta, kas vyksta. Aš turiu teoriją, kodėl tai vyksta. Manau, kad tai yra tam tikras vienos Europos Parlamento frakcijos porinkiminis kerštas tikriausiai už balsavimą Europos Parlamento rinkimuose, gal nepakankamai balsų Europos liaudies partija gavo, gal per daug balsavo už dešiniuosius. Toks keistas kerštas Parlamentui. Iš tiesų, kai buvo balsavimas Europos Parlamente šių metų pradžioje, Europos liaudies partijos dalis balsų nuėjo už reglamentą, kita dalis prieš, tačiau aiškia persvara visos frakcijos, aš žiūriu į socialdemokratus, į valstiečius ir žaliuosius (B. Ropė balsavo už)… (Balsas salėje: „Nebalsavo.“) Nebalsavo? Okay. Gerai. Aš buvau tikras, kad balsavo. Nėra problemos. Kolegos, jūs kol kas esate valstiečiai ir žalieji. Kai jau tapsite nebe žalieji, atsisakysite žaliųjų pavadinimo, kalbėsime kitaip. Aš žiūriu į liberalus. Liberalai, jūsų ministras akivaizdžiai palaiko šitą sprendimą, akivaizdžiai nori išlaikyti reglamentą. Vakar bent jau man susidarė toks įspūdis. (Balsai salėje) Taip pat esu tikras, kad ir Lenkų rinkimų akcija palaikys šį reglamentą, ir Laisvės partija, kuri gana aiškiai flirtuoja su žaliosiomis vertybėmis.
Gerbiama premjere ir gerbiami konservatoriai, nedarykite šitos klaidos, nes bus gėda ne tik prieš Lietuvos žmones, bet ir prieš visus europiečius…
PIRMININKAS. Gerbiamas Tomai, jau laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). …ir viso pasaulio žmones, kurie laukia šio Europos sprendimo.
PIRMININKAS. Dėkui už pranešimą.
Dabar į tribūną kviečiu gerbiamą A. Verygą perskaityti pareiškimą. Prašom. (Balsai salėje)
A. VERYGA (LVŽSF). Pakentėkite, kolegos, kol dar ne Briuselyje. Iš tikrųjų jau greitai nebegalėsiu aš čia, iš šitos tribūnos, nieko pasakyti. Kol galiu, noriu pasisakyti tema, kuria norėtų kalbėti ne vienas akademinio pasaulio žmogus. Vakar ne vienas man parašė žinutę. Skaičiuojame trečią nepriklausomybės dešimtmetį, o akademinio pasaulio žmonės jau bijo apie tai kalbėti, nes yra valstybių, kuriose už tokią kalbą, kokią aš dabar rengiuosi jums pasakyti, yra metama iš universiteto. Aš kalbu apie kultūrinį pamišimą, kuris dabar jau persikėlė ir į medikų bendruomenę, dėl ko man kaip medikui labai gaila ir gėda. Prasidėjo viskas nuo Vilniaus universiteto lyčiai jautrios kalbos gairių, kuriose atsirado siūlymai nenorint ko nors, neduok Dieve, įžeisti, naudoti lyčiai neutralią kalbą ir žmones vadinti žmogomis. Žmoga turėtų būti toks terminas, kuris nieko neįžeistų. Nežinau, ar jūs, kolegos, neįsižeistumėte, jeigu į jus kreiptųsi – žmoga? Aš įsižeisčiau. Manau, kad ne vienas kitas čia įsižeistumėte. Ne terminais mes turbūt pagarbą žmonėms pademonstruojame.
Bet paskutinis lašas, kuris paskatino mane čia šiandien ateiti į šitą tribūną ir atsistoti, tai Santaros klinikų medikams Jaunųjų gydytojų asociacijos išplatintos gairės ir rekomendacijos, kaip reikia bendrauti su pacientais. Aš jums pacituosiu, kad nebūčiau vėl kuo nors apkaltintas, kad aš čia kažko prisigalvoju ir panašiai. Išskirti dalykai, kurie yra laikomi žeminančia kalba ir mikroagresija. Įsiklausykite, kolegos, mikroagresija ir žeminanti kalba. Klausti, ar jūs esate biologinė moteris, ar jūs gimėte vyru, yra mikroagresija ir žeminanti kalba. Kaip reikėtų klausti? Reikėtų klausti: jums gimus buvo priskirta vyriška ar moteriška lytis? Matote, jūs gimstate neva ne vyrais ir ne moterimis, jums kažkas tą lytį priskiria, kai jūs gimstate. Čia yra vienas labai įdomus pavyzdys.
Dar vienas pavyzdys. Žeminančia kalba ir mikroagresija laikytini tokie pasakymai kaip vyras ir žmona. Kodėl? Todėl, kad neva tokia kalba sukuria įspūdį, kad taip yra proteguojamos heteroseksualios poros, kažkokiu būdu pozityviai diskriminuojamos įprastinės šeimos ir panašiai, ir reikėtų sakyti: partnerė, partneris, šeimos nariai. Žodžiu, jeigu jūs bažnyčioje sudarėte bažnytinę santuoką ir ten kaip vyras ir žmona pasižadėjote vienas kitam visam gyvenimui, medikams į jus dabar rekomenduojama jau nebesikreipti kaip į vyrą ir kaip į žmoną.
Toliau – mūsų medikai yra treniruojami dar geriau. Šiaip įvairių seksualinio pobūdžio pasirinkimų ir kitos, sakykime, įvairios problemos turi savo terminus, pavyzdžiui, transvestizmas. Yra žinomas toks terminas, medikų daug metų naudojamas. Dabar gi medikai tokių terminų neturėtų vartoti, nes tai yra taip pat neva žeminančios kalbos ir mikroagresijos pavyzdys. Medikai turėtų į tuos žmones kreiptis kaip į drag karalienę arba drag karalių. Žodžiu, turėtų pasiaiškinti, kokio lygio dragai jie yra, ar jie yra karalienės, ar jie yra drag karaliai. Tai aš atsiprašau, kad iš tikrųjų man sudėtinga apie tai yra kalbėti neemocingai, bet, mano supratimu, yra peržengtos bet kokios sveiko proto ribos, kurios jau dabar yra verčiamos oficialiomis rekomendacijomis, spausdinamos, platinamos. Aš kitaip negu kultūrinis pamišimas visų šitų dalykų vadinti negaliu.
Tai, kolegos medikai, kol galiu iš šitos tribūnos, aš noriu paraginti ir paprašyti jus: atsikvošėkite. Mieli akademinio pasaulio žmonės, pradėkite apie tai kalbėti, nes netruks ateiti laikas, kada jūs viso šito pasakyti ir Lietuvoje nebegalėsite. (Balsas salėje: „A. Veryga – jėga!“) (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju už pareiškimą. Kviečiu dabar gerbiamą R. Šarknicką. Džiaugiamės jaunosiomis deputatėmis Seime ir klausome dabar R. Šarknicko pareiškimo. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mieli kolegos, mieli Alytaus miesto gyventojai, jaunime! Balta rožė raudoname fone tai yra Alytaus miesto herbas, vienas iš labiausiai gėlėtų herbų Lietuvoje. Balta rožė simbolizuoja pagarbą, nuolankumą ir meilę, stipresnę net už mirtį, stipresnę už gyvenimą meilėje, tačiau ne visada meilė būna kantri, ne visada būna visiems vienodai teisinga arba neteisinga. Kalbėsiu apie vaikus. Neseniai baltos rožės mieste Alytuje įvyko tragiška nelaimė – miestą užliejo liūdesys dėl keturiolikmetės sprendimo pasirinkti išėjimą iš gyvenimo. Tai skaudi netektis. Užuojauta visai šeimai, jos draugams, švietimo bendruomenei.
Dabar labai daug klausimų: kodėl, kodėl, kodėl? Ir šie klausimai bus tol, kol emocijos, jausmai kurį laiką gyvens žmonių širdyse. Bet laikas yra toks, kad jis eina, nestovi vietoje ir nuneša atmintin žaizdas, kurios pavirsta į randus. Vaikų yra visokių ir čia nieko nepadarysi, jų charakteriai formuojasi ne tik mokykloje, bet ir šeimoje, kurioje dalyvauja svarbiausi žmonės – tėvai. O kur jiems kreiptis dėl savo atžalų, jeigu įvyksta tam tikrų problemų, psichologinių problemų vienoje ar kitoje įstaigoje ar kiemuose ar patiriamas smurtas? Juk vieno, trijų psichologų neužtenka mieste, tai rodo eilės, yra laukiama mėnesiais. Ne paslaptis, šios problemos yra ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, ten laukiama net 6 mėnesius, tačiau jie ėmėsi sprendimų. Lietuvoje yra finansuojamos, kompensuojamos privačios mokyklos, darželiai, odontologijos paslaugos. Kodėl negalėtume imtis šios priemonės ir taip pat kompensuoti psichologams, kurie privačiai verčiasi šia paslauga ir konsultuoja žmones, vaikus? Šita praktika jau yra taikoma ir užsienyje. Mums jau laikas yra tai daryti. Sumažinkime vaikų savižudybių. Mums neužtenka darbuotojų, o tie psichologai, kurie baigia studijas, dažniausiai nesirenka dirbti šitų darbų valstybinėse įstaigose, jie iš karto išeina į privatų darbą, nes ten visai kitokie atlyginimai. Taip pat jie vengia darbų švietimo įstaigose, nes yra apkrauti nestabilios švietimo sistemos, įvairių popierizmų ir panašiai. Nėra motyvacijos eiti dirbti. Šiandien mano klausimas buvo premjerei I. Šimonytei dėl šios galimybės, kaip ji tai vertintų ir matytų. Džiugu, kad išgirdau, kad šį klausimą apsvarstys Vyriausybėje. Ačiū už tai ir prašau kuo greičiau imtis šių darbų. Ačiū.
14.16 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKAS. Dėkoju už pareiškimus. Aš turiu dar vieną pareiškimą, tiksliau, gal pranešimą padaryti. Tuoj pareikšiu. Dėl Darbo partijos frakcijos seniūno pasikeitimo. Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Darbo partijos frakcijos seniūnu išrinktas Seimo narys V. Bukauskas (sveikiname), frakcijos seniūno pavaduotoju – A. Mazuronis. Sveikiname. Seniūnų sueigos sudėtį papildys Seimo narys V. Bukauskas. Džiaugiamės. Tai toks pareiškimas. Ačiū.
14.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Reginą Pocienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3910 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, dabar pereiname prie mūsų standartinės darbotvarkės. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Reginą Pocienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3910. Gerbiamas Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis mums galėtų pateikti šį nutarimą. Prašom.
A. KABIŠAITIS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2 punkto 4 ir 7 dalimis, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos nutarimą, Respublikos Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti R. Pocienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Įgaliojimų pabaiga yra šių metų rugpjūčio 21 diena. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausimų nėra. Labai ačiū už jūsų pateikimą. Nieks neužsiregistravo paklausti. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Dėkoju, pritarta. Svarstymas. Diskutuoti svarstymo stadijoje niekas neužsirašė. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo? Dėkoju. Balsuosime priėmimo metu, tuojau.
Dabar priėmimas. Dabar pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento išaiškinimas, kad turės atsirasti 2 straipsnis. Taigi 1 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra? Dėkoju, pritarta. Ir atsiranda 2 straipsnis, kaip minėjau, kuris skamba taip: „Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo.“ Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dabar mes dar turime minutę ir keliolika sekundžių iki balsavimo lango, todėl dėl šito nebalsuosime.
14.19 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 592 ir 595 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3564(2) (priėmimas)
Pereisime prie darbotvarkės 2-2.1 ir 2-2.2 klausimų – Sveikatos sistemos įstatymo projekto Nr. XIVP-3564 ir Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3565(2). Galbūt galėtume pastraipsniui dėl pirmojo projekto? 1 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Gerai. Balsuosime balsavimo metu, tuoj ir paleisime tuos balsavimus.
14.19 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 591, 592, 593, 594, 595, 596, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo Nr. XIII-2754 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3565(2) (priėmimas)
Dabar kitas projektas, antrasis, lydimasis. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Toliau žiūriu, ar nėra pasiūlymų. Nei straipsnių, nei pasiūlymų daugiau nėra. Viskas sudaryta iš vieno didelio straipsnio. Taigi ar galime tam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Sueina laikas ir iš esmės galime balsuoti dėl šio ką tik mūsų aptarto projekto. Ar galime balsuoti? (Balsas salėje) Motyvų buvo? Atsiprašau, jeigu buvo motyvų. Mes nepastebėjome. Kad nebuvo… Tai štai motyvai: dėl 2-2.2 klausimo nėra, o dėl 2-2.1 klausimo…
14.20 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 592 ir 595 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3564(2) (priėmimo tęsinys)
Įjunkite, parodykite 2-2.1 klausimą. Vieną sekundėlę, mes tuoj grįšime prie 2-2.1 klausimo, nes mes jau… Per greitai buldozeris važiuoja, tai nespėjame visų išklausyti. Taip, yra, kolegos. Iš pradžių nebuvo, paskui… Gerai, už kalba gerbiama J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Kolegos, labai kviečiu palaikyti šitą įstatymo projektą. Paskutinė stadija beliko. Tikrai suprantu nerimą, rūpestį ir poreikį rūpintis lietuvių kalba ir manau, kad tai yra reikalinga ir prasminga, tačiau, matyt, ne šiuo atveju, nes tikrai tai, ką siūlau šiuo įstatymo projektu, yra labai specifinė galimybė labai siauram žmonių ratui savo profesinėje veikloje skaityti medicinos priemonių instrukcijas anglų kalba, jeigu jie patys ir gydymo įstaigos dėl to sutinka.
Manau, kad anglų kalba medicinoje kasdien yra vartojama, taikoma įvairiausiais atvejais, kaip ir minėjau, pačių gydytojų profesinėms kompetencijoms kelti, tiesiog skaityti straipsniams, nes dauguma, absoliuti dauguma jų yra anglų kalba, taip pat ir mokslo disertacijoms rašyti. Ta kalba yra tikrai medicinos bendruomenei pažįstama, ir jeigu tai, kaip yra teigiama ir kaip pačios gydymo įstaigos pageidauja, pagerins tam tikrų medicinos priemonių prieinamumą ir nesudarys kliūčių pacientams gauti laiku ir kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tai, man atrodo, dėl to tik turėtume džiaugtis, kaip ir tuo atveju, kai pacientams, sergantiems retomis ligomis, pavyksta gauti kompensaciją, tiesiog džiaugiamės dėl to ir nesukame sau galvos, kad anotacija, kurią tiesiog skaito pats pacientas, yra parašyta tiktai anglų kalba. Tai neapsunkinkime sveikatos priežiūros įstaigų specialistų darbo. Tikrai tai nebus rutininiai atvejai… toms priemonėms, kurios, matyt, yra taikomos ne kasdien, retesnėms procedūroms, ir kurių tiekimas pasunkėtų, jeigu reikėtų ir vertimo, išaugtų dėl to ir pačios priemonės kaštai.
PIRMININKAS. Laikas.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai kviečiu palaikyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia kolegos, prie manęs priėję, replikuoja: pasakyk, kolega, kad čia M. Muravjovo įstatymas. Na, nesinori taip per daug griežtai sakyti, bet šitam įstatymui priimti skirtos 5 minutės. Per 5 minutes, aš nežinau, ar mums visiems nuo vaikystės žinoma Lietuvos asmenybė M. Daukša – tautos vertybių skelbėjas, valstybės kertinių pamatų sergėtojas – spės apsiversti karste išgirdęs, kas vyksta savarankiškoje valstybėje, kai mes patys savo noru einame į anglėjimo glėbį. Tai yra, manyčiau, absoliučiai, absoliučiai neteisinga.
Mes šituo įstatymu nusižengiame keliems įstatymams, nusižengiame Konstitucijos 14 straipsniui. Dar didesnis paradoksas, kad per savaitę priimame, svarstome du visiškai priešingus įstatymus: šitą, kuriuo įteisiname, kad medicinos srityje galima rašyti angliškai visokias instrukcijas ir taip toliau, ir kitą įstatymą, D. Asanavičiūtės, kuriam visi, manau, pritarsime, jis atvirkštinis, kad ukrainiečiams, kitų tautų žmonėms, gyvenantiems Lietuvoje, viešojoje erdvėje reikia išmokti kalbėti lietuviškai ir aptarnavimo srityje bendrauti lietuviškai. Tačiau abiem įstatymams galioja tie patys įstatymai, tas pats Konstitucijos straipsnis.
Taigi kviečiu nepritarti, nes mes atidarome Pandoros skrynią: kitą mėnesį ateis į tribūną koks žemės ūkio ministras, paprašys, kad nebereikėtų lietuviškai pateikti kombainų instrukcijų, ir panašiai. Taigi kviečiu nepritarti ir nenusižengti galiojantiems Lietuvos Respublikos…
PIRMININKAS. Dėkoju.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …įstatymams. Ačiū.
PIRMININKAS. Laikas! Kadangi labai daug užsirašė dabar kalbėti, tai bijau, kad išsiplėsime plačiau negu penkios minutės. Visi, kas norės, karstuose apsivers.
Dabar gerbiamas A. Veryga. Prašau. Nėra? Bet buvo salėje, man atrodo. Pareiškimą darė, bet kažkur… Gerai. Tada gerbiamas R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Visiškai teisingai kolega Stasys pasakė, kaip dabar papildo ir kolega Algirdas. Nežinau, kas įvyko Lietuvos Seimui po daugiau kaip 30 metų, kai mes patys bėgome nuo vienos sistemos, kad išsaugotume kiekvieną raidę, dėl kurios dabar kovoja Ukraina. Yra grynas pavyzdys: Latvija neleido rašyti svetimų raidžių pirmame puslapyje. Tai yra mūsų valstybė, mūsų tradicijos, mūsų Konstitucija ir ją reikia saugoti, jeigu gyvenate mūsų valstybėje. Jie leido įrašyti į antrą puslapį. Po šio ažiotažo, kai atėjo trys svetimos raidės į lietuviškus pasus, Prancūzijos Prezidentas dar labiau sutvirtino kalbą, kad nebūtų jokių svetimybių.
Čia buvo atidaryta Pandoros skrynia. Netrukus po trijų raidžių ateina projektas dėl diakritinių ženklų, kad tie ženklai būtų įtraukti į dokumentus šalia lietuviškų raidžių, lietuvių kalbos. Mes žygiuojame toliau. Štai dabar vėl kitas projektas, kuris laukia priėmimo stadijos. Kur mes einame? Mes patys save išduodame, negerbiame savo kalbos, o paskui garsiai rėkiame, šaukiame, kad kažkas mus puola, bet mes patys ją naikiname. Jūs patys savo rankomis naikinate mūsų vertybes, mūsų kalbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiama D. Asanavičiūtė. Prašau.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū ir gerbiamam S. Tumėnui už paminėjimą ir už pagyrimą, bet tikrai norėčiau aiškiai atskirti šitas dvi nuostatas. Viena iš jų, kuri Valstybinės kalbos įstatyme yra numatyta, vartotojui turėti instrukciją ir daikto panaudojimo gidą lietuvių kalba, bet čia J. Sejonienės užmačia yra šiek tiek kita. Tai yra apie specialistus, labai labai siaura sritis, ir tai susiję su medicinine įranga, ir susiję su medicininės įrangos, kuri gali išgelbėti gyvybę ir sveikatą, tiekimo greičiu ir efektyvumu.
Todėl nemanau, kad tai yra grėsmė lietuvių kalbai. Tikrai mes lietuvių kalbą saugome ir puoselėjame ir iš savo pusės siūlome įstatymo projektus, kurie tą kalbą stiprintų. Bet šiuo atveju nemanau, kad reikėtų taip stipriai laikytis principo. Leiskime įrangai ateiti kuo greičiau ir mūsų medicinos personalui ją naudoti ir padėti mūsų žmonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas Z. Streikus kalbės prieš.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Ačiū. Šiaip įstatymo iniciatoriai daro prielaidą, kad medikai idealiai angliškai moka kalbėti, suprasti ir vienodai supranta visą terminiją, kas yra netiesa, nes regionuose ne visi medikai taip moka, kaip mes įsivaizduojame. Be to, medicininė įranga yra ta medicinos sritis, kurioje kiekviena klaida gali brangiai kainuoti. Čia gyvybės gelbėjimas būtų ne tik anglų kalbos vartojimas, bet ir pavojus gyvybei, ypač kai sako, jeigu nekaltai, žmogus nepakankamai moka anglų kalbą. Aš siūlau kategoriškai prieš, nes yra, ypač sveikatos srityje, įnešti tokį nesusipratimą tikrai nelogiška.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas K. Masiulis kalbės už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Manau, Seimas neturėtų kištis į įvairias plačias technines aplinkybes tokių sričių, kurių yra begalė. Pats kažkada buvau prisilietęs prie fizikos. Mes taip eidami uždrausime vartoti graikišką abėcėlę, nes ten jinai dominuoja, ta graikiška abėcėlė, įvestume lietuvišką. Lygiai taip pat, jeigu pažiūrėtume į mokslinius tekstus, tai dabar faktiškai norint pretenduoti į profesoriaus pareigas reikia, kad tu būtum publikavęsis užsienyje recenzuojamuose leidiniuose, ne lietuviškuose. Mes turėtume uždrausti tokius dalykus, tegul čia, Lietuvoje, ką nors publikuoja. Na, nesikiškime į sritis, kurios mažai ką bendra turi su lietuvių kalba. Čia yra grynai techninės sritys, technologinės sritys ir tegul žmonės vartoja tą kalbą, kuri ten jiems yra priimtina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar prieš, kadangi tuo metu nebuvo gerbiamo A. Verygos, kalbės gerbiamas E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji, aš norėčiau atkreipti dėmesį, be pasakytų dalykų, į du momentus. Pirmas momentas, kad šitas įstatymo projektas siaurina ir mažina galimybes vystyti nacionalinę techninę terminiją. Tai yra faktas. Jau turite žinoti tie, kas šitą teikėte, kad įrangos instrukcijų vertimai yra labai sudėtingi, ne visi tai pajėgia padaryti ir tos klaidos gali labai brangiai kainuoti. Tai viena. Siauriname galimybę vystyti savo techninę terminiją.
Antra. Gerbiamieji, blogai išverstas medicininės įrangos instruktažas gali labai brangiai kainuoti. Aš tokį mažytį pavyzdį pasakysiu. Yra toks įrenginys kaip baro kamera. Nepamirškime, kad šalia surinkimo instrukcijos yra naudojimo instrukcija, ir blogai išversta sudėtingų įrenginių naudojimo instrukcija gali sukelti mirtiną pavojų. Taigi, gerbiamieji, čia nėra toks paprastutis dalykas, kuris, gali atrodyti, čia yra siauras, tiktai verslo reikalas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiama I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Žinoma, kad čia nėra joks siauras verslo veikalas, čia yra galimybių greičiau pradėti naudoti reikalingą medicinos įrangą reikalas. Vienas kolega čia ką tik kalbėjo, kad ne visi medikai moka anglų kalbą. Ne visi moka ir ne visi privalo mokėti, bet specifinių tekstų vertimas į lietuvių kalbą taip pat yra labai sudėtinga užduotis. Aš dar mokiausi iš tų ekonomikos vadovėlių, kur buvo išversta „generolų motorai“ ir „generolų elektrikai“. Tiesą sakant, tų vertimų būna visokiausios kokybės.
Tie žmonės, kurie gali, ir dauguma jų gali, nes jie skaito straipsnius, jie patys juos rašo, jie juos publikuoja tarptautinėje spaudoje, tie medikai, kuriems užtenka kompetencijos naudoti angliškus tekstus, originalo tekstus, jie tikrai gali juos naudoti, manau, be jokios rizikos pacientų gyvybei. O tuo tarpu vertimai gali būti įvairios kokybės ir iš to tam tikrų rizikų taip pat gali ateiti. Man atrodo, kad pati galimybė naudoti tuos tekstus tada, kada yra kalbos pakankamas mokėjimas, yra pakankama kompetencija, o medikų kompetencija daugeliu atvejų neabejotinai tokia ir yra, tai yra palengvinimas ir leidimas greičiau pradėti naudoti reikalingą įrangą, kuri yra reikalinga pacientams gelbėti. Todėl tikrai raginčiau balsuoti už ir neieškoti tamsios katės tamsiame kambaryje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Tai dabar ir apsispręsime dėl projekto Nr. XIVP-3564. Balsuojame. Priėmimas. Sveikatos sistemos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3564.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 90, balsavo 88: už – 48, prieš – 22, susilaikė 18. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
Dabar per šoninį mikrofoną – gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš noriu kolegai Kęstučiui tokį argumentą pasakyti apie nesikišimą. Taip, politikai neturėtų kištis, tam yra institucijos, kurios rašo pažymas, išsako savo nuomonę, pasižiūri, ar atitinka įstatymus. Tai aš ir noriu pasakyti, kad buvo absoliučiai ignoruota išvada mūsų komisijos, vadovaujamos V. Meiliūnaitės, kuri tiesiai šviesiai parašė: neatitinka įstatymų. Vadinasi, neatsitikinai ministrė A. Armonaitė šitą komisiją neseniai iš tribūnos siūlė išvaikyti, matyt, kad nebūtų rašomos tokios objektyvios pažymos. Štai tau ir atsakymas apie nesikišimą. Leidžiame angliškai, o ko gi, tada leiskime ir lenkiškai, ir rusiškai. Jeigu atidarome Pandoros skrynią, tai tada pirmyn!
PIRMININKAS. Dėkoju. Atrodo, atsidarė Pandoros skrynia per šoninį mikrofoną. Gerbiamas kolega A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Kolegos, labai įdomu matyti, kad aukščiausio lygio politikai užmiršta, kad Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba, ne anglų, ne kažkokia ten, kaip buvo mums bandoma įpiršti okupacijos laikotarpiu. Labai gaila, kad tai labai greitai pasimiršo. O premjerei, kuri sakė, kad, jeigu mokama yra anglų kalba, ir galima naudotis, tai aš jums parekomenduočiau dabar sudėlioti rekomendacijas gydymo įstaigų vadovams, kad jie dabar pamainas rikiuotų pagal tai: moka ar nemoka anglų kalbą. Tie, kurie moka, gal ir galės ką nors perskaityti, o tie, kurie nemoka anglų kalbos, nes jinai nėra privaloma ir nebūtinai jos žmonės mokosi, studijuodami mokykloje, tai jie negalės dirbti ir prireikus negalės pasidomėti tokia įranga. Gaila, kad jūs darote tokias nesąmones ir menkinate mūsų valstybinę kalbą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną gerbiamas R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Trumpai: šioje kadencijoje jūs antrą kartą išdavėte lietuvių kalbą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiama J. Sejonienė per šoninį mikrofoną. Pašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, Pauliau. Aš gal ne taip dramatiškai, bet man atrodo, kad jeigu būtų įstatyme paminėta rusų kalba, tai daugeliui šio Seimo narių būtų daug priimtiniau, nes daugiau žmonių čia supranta rusiškai negu angliškai. (Triukšmas salėje)
14.34 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 591, 592, 593, 594, 595, 596, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo Nr. XIII-2754 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3565(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Dėkoju, replikos išsakytos. Kolegos, dabar pereiname prie balsavimo dėl darbotvarkės 2-2.2 klausimo – Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projekto Nr. XIVP-3565(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87, balsavo 85: už – 50, prieš – 16, susilaikė 19. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Reginą Pocienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3910 (priėmimo tęsinys)
Dabar liko balsuoti dėl darbotvarkės 2-1 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Reginą Pocienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-3910. Balsuojame. Nutarimo priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 93, balsavo 92: už – 90, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi, dėkojame gerbiamai R. Pocienei už jos darbus.
Dabar gerbiamas R. Šarknickas dar kartą per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Prieš linkėdamas pačiam sėkmės (jau paskutinį kartą mes turbūt matomės, išvyksi į Briuselį), dėkoju už suteiktą žodį. Mano balsas prieš, tai buvo prieš. Įrašykite.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų balsas prieš. Kaip suprantu, jūs kažkur išvykstate, ar ne, labai toli, nes mes dar kol kas matysimės. (Balsas salėje) Taip, sako, kad nesudaviau gongo ties priėmimu. Nutarimas priimtas. (Gongas) Dabar jau aiškiai.
14.39 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-785 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3032(2) (priėmimas)
Gerai, gerbiami kolegos. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso daugybės straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-3032. Dėl jo nebuvo pasiūlymų. 1 straipsnis. Ar galime bendru susitarimu? Dėkoju, pritarta pastraipsniui. Įveikta. Niekas neužsirašė dėl motyvų. Tai tada gal balsuokime, gerbiami kolegos, dėl Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-3032.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 92, balsavo 92: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 7. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
14.40 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3329(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3329. Čia yra tik Teisės departamento, matau, pasiūlymai, jiems visiems komitetas pritarė. Gal nevarginkime pranešėjo, pereisime ir taip, ar ne?
Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kitam pasiūlymui taip pat pritarė. Ar galime 1 straipsniui su šia redakcija pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio taip pat viena Teisės departamento… Ne, dėl 2 straipsnio nieko nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta.
Ir čia dėl 3 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas tiesiog pritarė. Ar galime bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl viso niekas nenori kalbėti. Tuomet balsuojame dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3329.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 1. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
14.41 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3573(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3573. Čia nebuvo jokių pasiūlymų. 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai už. Kalba gerbiama D. Asanavičiūtė. Prašau.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau priminti, kad šitas įstatymo projektas gimė po 2024 m. sausio 16 d. iniciatyvinės grupės „Stop prekybai Rusijoje“ paskelbtos analizės apie į Ukrainos nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros tarptautinių karo rėmėjų sąrašą įtrauktos su „Vičiūnų grupe“ susijusios UAB „Autovici“ laimimus viešuosius pirkimus. Labai ačiū jauniems iniciatyviems asmenims, savanoriams, kurie tą informaciją rado, paskleidė ir dalyvavo kuriant šį įstatymo projektą. Taip pat ačiū ir komitetui, kuris sutvarkė tą projektą. Pradiniame variante buvo numatytas įmonių sąrašas, panašiai kaip ir Ukrainoje tarptautinių karo rėmėjų sąrašas, bet vis dėlto tai įdiegta į esamą Viešųjų pirkimų įstatymą. Atsiranda dar viena sąvoka, tai yra iš viešųjų pirkimų galime šalinti tiekėjus, kurie vykdo veiklą Rusijoje, Baltarusijoje, Rusijos aneksuotame Kryme, Padniestrės, Abchazijos, Pietų Osetijos teritorijose. Ši nuostata vis vien atitinka buvusio projekto dvasią. Aš manau, tai yra stiprus pareiškimas ir stipri mūsų, politikų, deklaracija apie tai, kad vertybinė politika turi išlikti viešuosiuose pirkimuose. Tikiuosi, kad ilgainiui ta vertybinė politika pereis ir į privatų sektorių. Ačiū, gerbiami kolegos, ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar už nori kalbėti gerbiama I. Pakarklytė. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties žmonės stebėjosi ir stebisi, kaip vis dar įstatymiškai buvo įmanoma, kol kas ir yra įmanoma, kad įmonės, kurios veikia Rusijoje, kurios moka mokesčius Rusijoje, galėjo dalyvauti ir laimėti viešuosiuose pirkimuose. Šis projektas yra rimtas žingsnis, kad tai nebevyktų.
Aš gal dar į kelis pakeitimus atkreipčiau dėmesį, kaip jisai pasikeitė nuo to pirminio projekto. Ne tik nelieka to karo rėmėjų sąrašo, ką mes suprantame, kad praktiškai būtų buvę sudėtinga įgyvendinti, na, kasdien turėti tą aktualų sąrašą, Ukraina taip pat tokio sąrašo yra atsisakiusi, dabar patobulintame projekte yra numatoma jau tiekėjų pareiga patvirtinti, kad jie neveikia Rusijoje ar Baltarusijoje. Jeigu kiltų klausimų, tuomet vėlgi reiktų aiškintis ir toliau žiūrėti.
Taip pat pirminiame projekte buvo konkrečiai pasakyta – Rusija ir Baltarusija. Dabar patobulintame projekte yra pateikta nuoroda į Vyriausybės tvirtinamą sąrašą. Jame yra ne tik šios valstybės, bet ir Rusijos laikinai šiuo metu kontroliuojamos teritorijos: Krymas, Padniestrė, Abchazija ir Pietų Osetija. Aišku, tai apskritai suteikia daugiau lankstumo žiūrint į tą besikeičiančią situaciją. Taip pat yra detalizuotas susijusių asmenų apibrėžimas, kas irgi šiuo atveju aktualu. Pati teikiau projektą, kuris kitame komitete vėlgi yra susijęs, ir tikiuosi, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas irgi taip susitvarkys su užduotimi efektyviai, kaip Ekonomikos komitetas susitvarkė ir čia parodė lyderystę. Ačiū ir komitetui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis už kalbės gerbiamas V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, tai yra akivaizdžiausias pavyzdys, kai mes ne tiktai kalbomis, bet ir konkrečiais darbais remsime Ukrainą ir aiškiai signalizuosime tiems tiekėjams, kurie iki šiol maudosi krauju suteptuose pelnuose, piniguose, kad jie į mūsų viešuosius finansus, į viešuosius pirkimus negalėtų pretenduoti. Geras, reikalingas įstatymo projektas yra kaip atgrasymo priemonė, kaip susimąstymo priemonė. Aš manau, kad mes visi kartu galime drąsiai balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Taigi balsuokime dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3573(3). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 81: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.46 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 44, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2386(2) (priėmimas)
Toliau 2-6 klausimas – Elektros energetikos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2386. Čia taip pat nebuvo jokių pasiūlymų.
1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. 3 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. 4 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Vadinasi, balsuojame dėl Elektros energetikos įstatymo trijų straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-2386.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.47 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 37 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3495(3) (priėmimas)
Toliau 2-7 klausimas – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas.
1 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 2, 3 straipsnių pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Balsuojame dėl Elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIVP-2386. Ne, atsiprašau. 2- 7 klausimas – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir taip toliau projektas Nr. XIVP-3495.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 86, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.47 val.
Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo Nr. XIV-1679 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3487(2) (priėmimas)
Dabar 2-8.1 ir 2-8.2 klausimai – įstatymų projektai Nr. XIVP-3487 ir Nr. XIVP-3488. Čia dabar dėl draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui su šia redakcija? Dėkoju, pritarta.
Dabar motyvai dėl viso. Yra gerbiamas D. Griškevičius. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako, gerai.
Tada balsuojame dėl 2-8.1 klausimo – Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus įstatymo projekto Nr. XIVP-3487.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 94, balsavo 94: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.49 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3488(2) (priėmimas)
Ir lydimasis 2-8.2 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymas.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl motyvų nėra.
Balsuojame dėl 2-8.2 klausimo – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3488.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 93, balsavimo 92: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.50 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3245(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-9 klausimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo projektas Nr. XIVP-3245. Čia reikės turbūt pranešėjos. Gerbiama A. Gedvilienė. Aišku, suprantu, kad su premjere svarbu, bet į tribūną irgi svarbu. Prašom, jūsų reikės, nes čia yra pasiūlymų. Taigi dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio buvo trys Teisės departamento pasiūlymai, iš kurių dviem pritarė, vienam nepritarė. Gal tiesiog trumpai pakomentuokite komiteto nuomonę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, du pirmieji yra techninio pobūdžio, o kitas irgi yra techninio pobūdžio, bet šiuo atveju mes galvojame, kad pataisymas neatitiktų įstatymo tikslo ir logikos, tai dėl to nepritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau tada buvo gerbiamo Seimo nario J. Urbanavičiaus pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Matyt, sudarysime galimybę pristatyti gerbiamam Justinui ir paskui žiūrėsime.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai tikrai aktualus klausimas, vyko daug diskusijų komitete ir buvo atskiri klausymai. Iš tikrųjų kol kas kompromisas nėra rastas dėl šio klausimo. Kiek suprantu ir su komiteto pirmininke esame kalbėję, su ministru yra kalbama apie tai, kad visgi ieškosime kompromiso ir dar bus atskiri susitikimai, tad šiandien atsiimu šį siūlymą ir neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, nereikalaujate balsuoti, atsiimate. O dabar kitas jūsų pasiūlymas buvo? Gerbiamas Justinai Urbanavičiau, kitas jūsų pasiūlymas buvo komplekse, atsiimate?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Abudu, taip.
PIRMININKAS. Abu. Gerai. Vadinasi, atsiėmė. Ar galime tada pritarti 2 straipsniui su šia komiteto redakcija? Dėkoju.
Dabar 3 straipsnis. Dėl jo buvo tiktai Kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar galime pritarti 3 straipsniui pagal šią redakciją? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Ačiū pranešėjai. Dėl 4 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar už gerbiamas K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Lietuvoje vis po truputį didiname tikslus, kiek mes norime savo transporto energijai sunaudoti alternatyviųjų degalų, konkrečiai – elektros ar biodegalų. Šiuo įstatymo pataisymu mes įtraukiame viešąjį transportą ir suteikiame galimybę elektriniam viešajam transportui patekti į paramos schemą, kuomet iškastinio kuro tiekėjai Lietuvos rinkoje galės įgyvendinti jiems keliamus tikslus remdami elektrinį viešąjį transportą, elektrinius traukinius, taip pat pirkdami ir įgyvendindami savo tikslus per pusiau viešas elektromobilių įkrovimo stoteles, priklausančias kokiems nors atskiriems elektros tiekėjams. Aš atsidariau interneto tinklapius ir matau, kad elektrinius autobusus perka Tauragė, Jonava, Kaunas, Utena, Kėdainiai, Druskininkai ir visi kiti, kitos savivaldybės, tai šiuo įstatymo pakeitimu mes iš tiesų suteiksime papildomą paramą šioms savivaldybėms eksploatuojant savo elektrinį viešąjį transportą. Kviečiu labai palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada balsuojame dėl Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIVP-3245.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 85, balsavo 84: už – 76, prieš nebuvo, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.54 val.
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3268(2), Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 1, 53, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3269(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-10.1 ir 2-10.2 klausimai. Pirmiausia Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3268. Gerbiama I. Haase, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, perskaitytų išvadą. Tai gal iš karto išvadą ir dėl lydimojo Teisėkūros pagrindų įstatymo projekto Nr. XIVP-3269? Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-3268. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Konstituciniam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taip pat, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 1, 53, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3269. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai pirmininkei. Dabar kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką gerbiamą T. V. Raskevičių. Ar jūs galėtumėte mums pristatyti komiteto išvadą? Prašom į tribūną. Kalbėjote kažkokiu bendru telefonu, matau. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami kolegos ir kolegės, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektą svarstė praėjusių metų gegužės 20 dieną. Komitetas, 4 komiteto nariams balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam ir susilaikius 1, pritarė Konstitucinio įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų neužsirašė niekas. Tada po svarstymo balsuokime dėl abiejų projektų: dėl Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo projekto Nr. XIVP-3268 ir Teisėkūros pagrindų įstatymo projekto Nr. XIVP-3269.
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo yra pritarta.
14.57 val.
Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIVP-3654(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3655(2), Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3656(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-11.1, 2-11.2, 2-11.3 klausimai. Taip pat svarstymas. Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIVP-3654. Gerbiamas V. Juozapaitis, komiteto išvada. Galbūt galite išvadas dėl visų: Vietos savivaldos įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kultūros komitetas pritarė išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritarė išvadai. Ne, nepritarė?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Komiteto išvadai… Iš eilės kiekvieną?
PIRMININKAS. Taip, iš eilės kiekvieną. Dėl Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto, Vietos savivaldos įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros… Tiesiog išvadą, pasiūlymai po to.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Išvadai pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta komiteto išvadai. Gerai, dėkoju. Dabar E. Pupinis Švietimo ir mokslo komiteto išvadą dėl visų šių trijų projektų.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui Nr. XIVP-3654 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį svarstyti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto pateiktą siūlymą. Balsavo: už – 10, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerai. Kviečiame į tribūną grįžti gerbiamą Kultūros komiteto… Palaukite, atsiprašau, gerbiamas profesoriau. Dar yra vienas komitetas, kuris buvo papildomas dėl viduriniojo projekto. Gerbiamas B. Matelis mums galėtų pagarsinti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl Vietos savivaldos įstatymo, čia buvo dar vienas papildomas komitetas. Prašom.
B. MATELIS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3655 ir pritarė įstatymų projektui. Balsavimo rezultatas: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dabar jau kviečiu grįžti Kultūros komiteto pirmininką, svarstysime pasiūlymus. Dėl 1 straipsnio buvo Seimo nario S. Tumėno pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies, tai kreipiuosi į autorių, gal sutinka? Sutinka su šia redakcija. Gerai, tada pritariame iš dalies. Dėl 2 straipsnio buvo Seimo Ateities komiteto pasiūlymas, bet ne konkretus ir čia taip pat pritaria iš dalies. Sutinkate? Gerai, dėkoju. Toliau buvo, kuriam nepritaria, Ateities komiteto pasiūlymas, bet irgi tenkina jus pagrindinio komiteto išvada? Toliau buvo Seimo nario V. Juozapaičio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galbūt bendru sutarimu galime pritarti šitam pasiūlymui? S. Tumėnas sako, kad jo mikrofonas vis dar įjungtas. Ačiū, išjungiame, bet gal kaip ženklas, nes jūsų pasiūlymą kaip tik priėmė. Gerbiamo S. Tumėno, kuriam komitetas nepritarė. Dabar įjungsime mikrofoną, ar jus tenkina komiteto nepritarimas? Dėl 2 straipsnio, kuriame regioninė kultūros politika?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip, įstatyme… Mes iš tribūnų mėgstame šnekėti apie regioninę politiką ir tame įstatyme tiesiog nėra tokių terminų, tai norėjosi, kad atsirastų. Čia yra du susiję mano siūlymai. Vienas yra regioninė politika, o antras – paaiškinti, kas yra regiono politika. Turinys tas pats, bet subjektai skirtingi, paaiškinau, kas yra regioninė politika nacionaliniu mastu ir kas yra regiono politika savivaldybės lygmeniu. Tai tiesiog norėtųsi, kad ir įstatyme atsirastų tie terminai. Nors paskui netiesiogiai ten užsiminta buvo, bet tokie mano pasiūlymai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai jūs neatsiimate ir reikalaujate balsuoti, ar jus tenkina komiteto nepritarimas?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Na, šitų nenorėčiau atsiimti.
PIRMININKAS. Gerai, tada balsuosime dėl gerbiamo S. Tumėno pasiūlymo, bet komiteto nuomonės prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Už – 5, prieš – 1. Ir motyvai nepritarimo būtent tie, kurie čia ką tik buvo įvardinti. Pirmiausia, šitame įstatymo projekte nėra šitos sąvokos, bet mes posėdžio metu su garbiu Seimo nariu S. Tumėnu sutarėme papildyti kitą įstatymą, kuris tapo po signatarų to naujo pasiūlymo, ir taip išsprendėme šį klausimą, bet šiandien vėl jis keičia nuomonę. Atkreipiu dėmesį, kad iš tikrųjų tai yra teisėkūros problema, gali būti, nes buvo nepritarta ir Kultūros ministerijos teisininkų. Todėl, kad apie regioninę politiką, kaip apie tokią, nėra čia kalbama, o vien tik įvesti sąvoką apie tai nekalbant turbūt irgi būtų netikslinga. Kita vertus, šitas teiginys, kad regioninė kultūros politika yra, cituoju: „kultūros politikos formavimas“, apskritai nėra logiškas, nes įrašyti į įstatymą, kad „politika tai yra jos formavimas“, užims daug laiko išaiškinant, ką gi tai reiškia. Komitetas iš tikrųjų susilaikė nuo tokio vertinimo teigiama kryptimi ir dar pažymėjo, kad atskirai reglamentuoti regiono kultūros politiką nėra tikslinga, nes kultūra yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, todėl tos įstatymo nuostatos bus taikomos tiesiogiai. Taigi prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl pasiūlymo nori kalbėti prieš gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, pirmininkas daug ką pasakė. Iš tikrųjų pagal leidybos įstatymų technikos taisykles paprastai terminai rašomi pradžioje. Tie, kurie yra vartojami ir kurie plačiai naudojami įstatyme.
Šiuo atveju, aišku, terminai gana gražūs, tačiau mes netgi nesusitariame dėl pačių terminų kituose įstatymuose, susijusiuose su valstybės valdymu, kas tai yra regionas. Jie iš esmės vienų įsivaizduojami kaip keturi regionai, tačiau jie iš esmės nėra pakankamai įteisinti. Kai kas įsivaizduoja buvusius apskrities vienetus kaip regionus. Iš tikrųjų tai gali šiek tiek klaidinti. Manau, kad vis dėlto, kaip čia ir buvo pasakyta, kituose įstatymuose galbūt galėtų atsirasti, bet šiame iš tikrųjų nėra priežasties, kad atsirastų, nes žmonės galėtų skaitydami įstatymą pradėti ieškoti, kas tai yra, o jo turinyje iš esmės nėra. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Seimas apsispręs dėl gerbiamo S. Tumėno pasiūlymo, kurį ką tik aptarėme. Komitetas nepritarė. Balsuojame dėl pasiūlymo. (Balsai salėje) Ne, visada balsuojame dėl pasiūlymo. Dėl S. Tumėno pasiūlymo. Kas balsuoja už, tas pritaria pasiūlymui, kas balsuoja prieš, tas nepritaria pasiūlymui. Komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 94, balsavo 93: už – 47, prieš – 4, susilaikė 42. Taigi pasiūlymui yra pritarta.
Dar buvo kitas gerbiamo Seimo nario S. Tumėno pasiūlymas. Gerbiamas kolega, buvo dar vienas jūsų, kitas pasiūlymas.
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėl protokolo. Mano balsą įskaitykite prieš.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl protokolo – jūsų balsas prieš.
Gerbiama R. Petrauskienė per šoninį mikrofoną.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Mano balsas taip pat prieš. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). O mano už.
PIRMININKAS. O jūsų už ir dar iškrito kažkas.
Gerbiama A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Kadangi yra vieno balso skirtumas, aš frakcijos vardu prašau perbalsuoti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nepykite, bet tokių precedentų jau buvo ir neišeina čia teikti perbalsuoti, nes nėra lygu. Tai, kad kas nors nepaspaudė mygtuko ar kitaip pabalsavo, nekeičia rezultato. Nepykite, bet taip yra.
V. Pranckietis per centrinį mikrofoną.
V. PRANCKIETIS (LSF). Mano balsas ne už. Susilaikiau.
PIRMININKAS. Štai jūsų balsas… Net ir taip žvelgiant, vis tiek rezultatas būtų tas pats.
Gerai, judame toliau. Gerbiamas S. Tumėnas pristatys savo kitą pasiūlymą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, kad pritarėte mano siūlymui. Nėra rimtas argumentas, kad įstatyme neminima sąvoka „regioninė politika“. Reikia, kad būtų vartojama, todėl aš ir pasiūliau.
Kitas apie nevyriausybines organizacijas atsirado integruotas kartu su prezidentūros siūlymu. Čia neprašau atskirai dėl nevyriausybinių organizacijų, nes buvo atsižvelgta per kitų teikimus.
PIRMININKAS. Neprašote balsuoti?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ne.
PIRMININKAS. Dabar jau jus tenkina? Gerai. Tada, žiūrėkite, jūs turbūt pristatėte 2 straipsnį šalia to, kurį priėmė Seimas, taip? Regiono kultūros politika, regiono ir savivaldybės lygmens kultūros politikos formavimas? Taip? Ar jūs šitą pristatėte ir sutinkate?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerai, judame toliau.
Toliau buvo kitas Seimo nario S. Tumėno pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė, bet čia apsisprendėme.
Tada buvo Seimo Ateities komiteto dėl 3 straipsnio, kuriam komitetas nepritarė. Tenkina tokia redakcija Ateities komitetą. Gerai.
Toliau buvo dar vienas S. Tumėno pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Čia dėl nevyriausybinių organizacijų.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Neprašau atskirai, nes atsirado visiems…
PIRMININKAS. Gerai. Neprašote atskirai?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ne.
PIRMININKAS. Vadinasi, atsiimate. Ačiū. Fiksuojame, atsiėmėte.
Toliau. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nebuvo.
Dėl 5 straipsnio buvo Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Tenkina toks pritarimas iš dalies? Kaip suprantu, tenkina. Toliau buvo Seimo Ateities komiteto, kuriam pritarė iš dalies. Tenkina. Ir kitas, kuriam taip pat pritarė iš dalies. Dėkoju.
Tada dėl 6 straipsnio buvo gerbiamo Seimo nario S. Tumėno pasiūlymas. Tuoj, tuoj įjungsiu. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Apie stebėseną. Kadangi komitetas pritarė iš dalies, tai neprašau atskirai.
PIRMININKAS. Gerai, tenkina pritarimas iš dalies. Dėkoju. Toliau dėl 7 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Dėl 8 straipsnio taip pat nebuvo pasiūlymų. Dėl 9 straipsnio taip pat nebuvo pasiūlymų. Dėl 10 straipsnio buvo gerbiamo S. Tumėno pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Irgi tenkina?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl 11 straipsnio nebuvo, dėl 12 straipsnio nėra, dėl 13 straipsnio nėra. Dėl 14 straipsnio buvo Ateities komiteto pasiūlymas, kuriam pritarė iš dalies. Tenkina redakcija, taip? Dėkoju. Gerai, tada apsvarstėme. Dėkoju Kultūros komiteto pirmininkui. Dabar motyvai dėl viso projekto. Gerbiamas V. Juozapaitis kalbės už dėl viso paketo. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, be jokios abejonės kviečiu visus pritarti šiam labai labai arba šio labai svarbaus Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui. Daugelį metų ne vienas Seimas buvo priartėjęs prie tam tikros ribos, bet šį kartą tikrai, manau, visų mūsų bendru sutarimu jau netrukus ir priimsime. Ačiū visiems kolegoms, ačiū Kultūros ministerijai, kurie rengdami šį projektą tikrai atsižvelgė į visas įmanomas pastabas ir visų įmanomų suinteresuotų asmenų – tiek juridinių, tiek fizinių – nuomonę.
Žinoma, visada galima tobulinti ir daryti geriau, bet tai, kas yra dabar pasiekta, manau, yra tikrai tas optimalus pasiektas variantas, už kurį po svarstymo tikrai kviečiu visus balsuoti už. Jeigu kas nors matys, kad dar galima patobulinti iki priėmimo stadijos, dar mes turime laiko šiek tiek, bet manau, kad iš esmės šis įstatymo projektas tikrai atspindi visus mūsų lūkesčius ir yra parengtas tikrai kokybiškai. Svarbiausia, kad jis atlieps visą mūsų valstybės nustatytą vektorių, kad visą mūsų valstybės sąrangą vienija ne kas nors kita, o kultūra.
Taigi, šis įstatymas taip pat bus skiriamas visoms sritims, ne tik kultūros, bet ir kitų ministerijų pavaldžioms institucijoms, savivaldai ir visiems, kurie atras savo vietą būtent Lietuvos kultūros politikoje arba Lietuvos kultūroje. Lietuvos kultūra tai yra Lietuvos valstybės siela, taigi, mes visi prisidedame taurindami būtent Lietuvos valstybės sielą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat nori už, bet, deja, čia svarstymas, tai po vieną. Gerbiami kolegos, gal galime pereiti prie balsavimo dėl darbotvarkės 2-11.1, 2-11.2 ir 2-11.3 klausimų: Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto Nr. XIVP-3654, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3655 ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3656. Balsuojame.
Užsiregistravo 93, balsavo 91: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
15.14 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 6, 10, 131 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3674(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Veterinarijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3674. Svarstymas. Čia buvo pasiūlymų. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pranešėją gerbiamą J. Gudauską ir padirbėsime su pasiūlymais. Dėl 1 straipsnio buvo… Pirma, komiteto išvada.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šių metų gegužės 29 dieną Seimo Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė įstatymo projektą, pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Komiteto priimtas sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Veterinarijos įstatymo 6, 10, 131 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3674 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7.
Šių metų birželio 12 dieną Seimo Kaimo reikalų komitetas apsvarstė naujai gautus Seimo narių pasiūlymus ir pateikė papildomą išvadą. Balsavimo rezultatai – pritarti dviem Seimo narių V. Pranckiečio ir V. Kanopos pasiūlymams. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Seimo narių K. Mažeikos ir kitų pasiūlymui pritarti iš dalies. Techninis patikslinimas. Pasiūlymui iš esmės pritarta, tačiau komitetas patikslina šiame pasiūlyme išdėstytą įstatymo pavadinimo nuorodą. Balsavimo rezultatai: už – 7. Komitetas siūlo Seimui pritarti komiteto išvadai ir papildomai išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs gal pasilikite tribūnoje, nes, atrodo, nėra norinčių diskutuoti. Gerbiamą J. Gudauską kviečiu grįžti, nes buvo keletas pasiūlymų. Buvo ne tiek dėl 1 straipsnio, bet jis taptų 1 straipsniu, jeigu tie pasiūlymai būtų priimti. Čia V. Pranckiečio ir V. Kanopos du pasiūlymai, bet juos reikia svarstyti kartu. Sudarysime galimybę pristatyti. Pristatys gerbiamas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Antrą pasiūlymą, taip?
PIRMININKAS. Čia pirmas pasiūlymas
V. PRANCKIETIS (LSF). Apie pavadinimą.
PIRMININKAS. Jie kartu turi… Taip, pavadinimas, papildyti 1 straipsniu – „ir aplinkos ministras“. Juos reikia svarstyti kartu.
V. PRANCKIETIS (LSF). Yra papildomas pavadinimas „ir aplinkos ministras“, o kitame yra papildomas tik 2 straipsnis. Tiek, čia techniniai dalykai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Komiteto nuomonė buvo pritarti.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas siūlo pritarti. Balsavimo rezultatai: už –7.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, nors čia reikia dešimties Seimo narių dėl pasiūlymo, bet, jeigu komitetas pritaria, gal pritariame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Gerai. Tada šitas tampa 1 straipsniu ir pasikeičia tolesnių straipsnių numeravimas. Aš jau sakysiu pagal naują numeravimą.
Toliau. Dėl 2 straipsnio nebuvo pasiūlymų, dėl 3 straipsnio nebuvo. Dėl 4 straipsnio buvo Seimo narių K. Mažeikos, V. Pranckiečio, V. Kanopos, J. Baublio ir J. Gudausko. Čia komitetas pritarė iš dalies. Atsiklausiame gerbiamo K. Mažeikos, ar tenkina, ar jūs norėsite balsuoti?
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Taip, sutinku su komiteto pozicija. Mes bendru sutarimu ir pritarėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė iš dalies, jus tenkina. Galime visi bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ačiū komiteto pranešėjui. Dėl viso dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime, gerbiami kolegos, dėl Veterinarijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3674.
Užsiregistravo 84, balsavo 83: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 1. Taigi, po svarstymo yra pritarta.
15.18 val.
Baudžiamojo kodekso 1821 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3593(2) (svarstymas)
Toliau svarstome darbotvarkės 2-13 klausimą – Baudžiamojo kodekso 1821 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3593 – ir dar keletą sujungtų. Čia buvo tiktai Švietimo ir mokslo komiteto siūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
Tiesa, dar pagrindinio komiteto išvadą pateikime, gerbiama Irena Haase. Aš jau čia užbėgu už akių skubėdamas. Prašom, dar išvada.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju. Kaip pagrindinis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1821 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3593. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam jungtiniam (projektas Nr. XIVP-3593 sujungtas su projektu Nr. XIVP-3570) įstatymo projektui Nr. XIVP-3593(2) ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar paprašysiu gerbiamą E. Rudelienę pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Prašau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Gegužės 22 dieną Švietimo ir mokslo komitetas svarstė ir analogiškai, kaip ir prieš tai skelbta, sujungė du įstatymų projektus – tai projektą Nr. XIVP-3570 ir projektą Nr. XIVP-3593. Pritarėme vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar tada grįžtame prie pasiūlymo, čia buvo vienas Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas dėl šio Baudžiamojo kodekso įstatymo, kuriam nepritarė komitetas. Ar tenkintų? Gerbiamas komiteto pirmininkas gerbiamas A. Žukauskas gal mums pasakytų, ar tenkintų tada toks komiteto verdiktas, kad nepritaria jūsų komiteto?..
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ne, mes norime balsuoti.
PIRMININKAS. Jūs norite balsuoti. Gerai. Tai gal tada jūs pristatykite tą pasiūlymą iš vietos. Tai gal E. Rudelienė pakomentuos? Bet čia irgi jūsų pasiūlymas ir jūs pranešėja.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ten eiti?
PIRMININKAS. Ne, ne, va, įjungiau, prašau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Komitetas siūlė pakeisti įsigaliojimo datą, nes buvo numatyta 2025 m. sausio 1 d. Mes siūlėme, kad iš karto po įsigaliojimo, bet pagrindinis komitetas tam nepritaria. Tai čia didelio prieštaravimo tam nėra.
PIRMININKAS. Supratau. Tai dabar tada pagrindinio komiteto nuomonė.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė. Komiteto argumentai – vieną viso įstatymų paketo įsigaliojimo datą siūlė ir Vyriausybė. Kadangi pagrindiniame Sporto įstatyme Nr. XIVP-3592(2) buvo patobulintas objektas ir dalykas, tai sankcijos Baudžiamojo kodekso už to dalyko pažeidimą turi įsigalioti vienu metu su pagrindiniu Sporto įstatymo paketu. Dar gali būti numatomas Baudžiamojo kodekso įsigaliojimas vėliau, bet ne anksčiau negu pagrindinio įstatymo. Taigi Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo data suderinama su paketo pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3592(2) įsigaliojimo data 2025 m. sausio 1 d., todėl komiteto patobulinto įstatymo projekto Nr. XIVP-3593(2) 2 straipsnyje įrašoma 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojimo data.
PIRMININKAS. Dėkoju. Švietimo komitetas pagaliau susitaiko su likimu ir sako, kad viskas gerai, tebūnie taip. Dėkoju. Palikime tada komiteto redakciją ir tada balsuokime. Kviečiu grįžti į savo vietas visus, kurie nori balsuoti, ir iš poilsio kambarėlio, ir iš kitur, nes paskui labai bėgate, tai bijau, kad nepargriūtumėte. Tada balsuojame dėl 2-13 klausimo – Baudžiamojo kodekso 1821 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIVP-3593(2).
Užsiregistravo 88, balsavo 88: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
15.23 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1918(2) (svarstymas)
Dabar 2.14-1 ir 2.14-2 klausimai – Sporto įstatymo projektas Nr. XIVP-1918 ir Baudžiamojo kodekso projektas Nr. XIVP-1951. Paprašysime Švietimo ir mokslo komiteto pranešėjos E. Rudelienės pateikti komiteto išvadą dėl Sporto įstatymo.
E. RUDELIENĖ (LSF). Komitetas svarstė gegužės 22 dieną. Kadangi buvo Vyriausybės pateiktas analogiškas įstatymo projektas ir tiesiog techniškai nebuvo galima jų sujungti, bet juose buvo apie tą patį kalbama, tai dabar du projektus tiesiog siūlome atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galbūt galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai atmesti? Galime, gerai. Dabar tada po vieną mes turime svarstyti, nes yra kito komiteto, atsiprašau, išvada, jau nebe Švietimo. Kviesiu gerbiamą I. Haase į tribūną, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pagrindinis. Reikia atskirai viską daryti.
15.24 val.
Baudžiamojo kodekso 1821 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1951 (svarstymas)
I. HAASE (TS-LKDF). Mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1821 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1951. Komiteto sprendimas, kuris buvo priimtas bendru sutarimu 9 komiteto narių balsais: įstatymo projektą Nr. XIVP-1951 atmesti atsižvelgiant į papildomo Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad komitetas pritarė Vyriausybės ir Seimo narių pateiktam patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIVP-3593(2), kuris reguliuoja tuos pačius teisinius santykius – manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai pirmininkei. Jau kelios sekundės, kai baigėsi balsavimo langas, bet gal aš pratęsiu, bent jau kol apsvarstysime šitą konkretų projektą, o paskui jau pagal darbotvarkę. Pagrindinis komitetas irgi siūlo atmesti. Gal tada galime bendru sutarimu? Gerai, pritariame atmetimui. Dėkoju. Dabar balsavimai šį kartą baigti.
15.26 val.
Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymo Nr. VIII-1661 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3868, Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo Nr. IX-2332 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3869, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3870, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3871 (pateikimas)
Dabar kviesiu į tribūną pristatyti 2-16.1, 2-16.2, 2-16.3, 2-16.4 klausimus – Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3868, Mokesčio už valstybės turto naudojimą įstatymo projektą Nr. XIVP-3869, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą Nr. XIVP-3870, Seimo nutarimo dėl Rezervinio fondo nuostatų projektą Nr. XIVP-3871. Kviečiu gerbiamą viceministrą A. Zananavičių į tribūną pristatyti šiuos projektus.
A. ZANANAVIČIUS. Laba diena, gerbiamas Seime. Teikiame Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymo pakeitimo įstatymo, Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Seimo nutarimo „Dėl Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektus. Visų šių teisės aktų projektų tikslas yra sudaryti teisines prielaidas pertvarkyti valstybės įmonę Ignalinos atominę elektrinę į uždarąją akcinę bendrovę, kas leis efektyviau valdyti pertvarkytos įmonės veiklą, diegti geriausią įmonių valdysenos praktiką.
Įmonės pertvarkymu siekiama pirmiausia įmonės valdymo organui – valdybai – suteikti daugiau pareigų ir atsakomybės, pagerinti įmonės veiklos kontrolę. Šiuo metu įmonės valdybai tenka mažesnė atsakomybė, lyginant su uždarųjų akcinių bendrovių valdybomis. Tuo mes atliepiame EBPO rekomendacijas, taip pat vykdome valstybės, kaip valstybės įmonių savininko, ir valstybės, kaip ūkinės veiklos reguliavimo formuotojo ir ūkio plėtros skatintojo, atliekamų funkcijų atskyrimą. Taip pat tikslas yra padidinti įmonės pajamingumą, sudaryti prielaidas išvengti įmonės veiklos nuostolio ar jį didinti vykdant įmonės pagrindines funkcijas.
Po pertvarkos įmonė liks įtraukta į pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. Jos pagrindinės funkcijos, pavestos valstybės, tai Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, nesikeis. Vieninteliu bendrovės akcininku lieka Lietuvos Respublika. Akcininko turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendinančia institucija planuojama paskirti Energetikos ministeriją, kaip ir yra šiandien. Įmonės pertvarkymo metu neplanuojama perleisti viso ar dalies jos turto privačiam subjektui, taip pat neketinama įmonės reorganizuoti arba leisti į ją investuoti privačiam subjektui norint gauti pajamų. Teisės aktų projektais siūloma leisti pertvarkytai įmonei pasitikėjimo teise valdyti valstybės turtą, kuris nebus investuotas į šią bendrovę nustatant įstatinį kapitalą. Taip pat nustatyti pasitikėjimo teise valdomo turto naudojimo ir disponavimo juo apribojimus, neleisti, kad į šį turtą būtų nukreipiamas išieškojimas pagal bendrovės prievoles, neleisti bendrovei įkeisti turto ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kokiu nors kitokiu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių vykdymą. Leisti bendrovei priimti sprendimus dėl jos patikėjimo teise valdomo turto nurašymo, siekiant efektyvesnio elektrinės eksploatavimo nutraukimo metu išmontuoto, griautino, radioaktyviomis medžiagomis užteršto turto valdymo. Leisti įmonei palikti lėšas, gautas už įmonės parduotą turtą (kaip žinome, šiuo metu jos yra pervedamos į Rezervinį fondą), ir nustatyti, kad jos gali būti naudojamos tik bendrovei pavestoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Palikti bendrovei teisę nemokėti mokesčio už valstybės turto naudojimą pasitikėjimo teise ir leisti bendrovei nemokėti nekilnojamojo turto mokesčio.
Siūlomos nuostatos užtikrins įmonės veiklos tęstinumą. Valstybė, būdama vienintelė uždarosios akcinės bendrovės akcininkė, išlaikys šios bendrovės kontrolę per visuotiniam akcininkų susirinkimui priskiriamą kompetenciją. Viešasis interesas taip bus užtikrintas specialiaisiais įpareigojimais.
Projektas buvo suderintas su suinteresuotomis institucijomis, taip pat Europos Komisija. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Visuomenės pastabų negauta. Ačiū, pone pirmininke.
PIRMININKAS. Jau įvyko pristatymas, taip? Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiami kolegos. Pirmasis klausia gerbiamas G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų uždarosios akcinės bendrovės tikslas yra pelno siekimas. Ir Akcinių bendrovių įstatyme pirmoji akcininkų teisė yra gauti bendrovės pelno dalį, o elektrinės uždarymas yra remiamas valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis. Tai valstybė, kaip akcininkė, sieks gauti pelno iš valstybės. Taip išeina. Vadinasi, atominės uždarymas yra ne įsipareigojimų įgyvendinimas, o tiesiog pasipelnymas iš uždarymo, nes dėl to perdaromas įmonės statusas.
Noriu paklausti, kokie vis dėlto, nors ir minėjote, esminiai dalykai lėmė statuso keitimą į uždarąją akcinę bendrovę ir kokių procesų, reikalingų valstybei, o tiksliau, valstybės įsipareigojimams įgyvendinti, negalima pasiekti esant valstybės įmonės statusui?
A. ZANANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Kaip žinome, 2018 metais Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare ir taip šalis įsipareigojo vadovautis EBPO tarptautinėmis rekomendacijomis, siekdama užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį valstybės įmonių valdymą, atsisakyti valstybinės įmonės teisės formos, kuri tarptautinėje praktikoje yra pripažinta kaip neorientuota į gerosios įmonių valdysenos principų užtikrinimą.
Norėčiau patikinti, kad tai nėra koks nors vien Ignalinos atominei elektrinei taikomas procesas. Valstybė, šiam Seimui žinant ir pritariant, yra nusprendusi vykdyti valstybės įmonių pertvarką. Ignalinos atominė elektrinė yra viena iš jų.
Mes manome, kad iš esmės pats įmonės teisinio statuso pakeitimas tiek Ignalinos elektrinės uždarymą, tiek branduolinių atliekų sutvarkymą paveiks teigiamai, nes įmonė galės šiek tiek lanksčiau veikti rinkoje pritraukdama reikalingus darbuotojus, taip pat bus nustatyta didesnė valdybos atsakomybė. Na, o visos savininko teisės ir pareigos išlieka ir jos bus toliau vykdomos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, negalima taip iš salės tiesiog klausti. Dabar yra užsirašiusių kolegų. Gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, reikėtų atsakinėti aiškiau, nereikia teorinėmis sampratomis aiškinti mums, kas bus, nes dažniausiai, kas bus, tai nebūna.
Mano keletas klausimų. Kuo šitas valdymas bus skaidresnis? Tai vienas. Antras: ar buvo padaryta kaštų ir naudos analizė? Ir trečias klausimas. Šiandien atvyko Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų, kurie teigia, kad jeigu darbuotojai patys išmontuotų atominės elektrinės separatorių, jis buvo įkainotas 4 mln… Dabar vyksta konkursas, kurį laimės vokiečių firma ir reikės mokėti 34 mln. Kaip čia su kaštais, geresniu valdymu ir skaidresniu valdymu? Labai ačiū.
A. ZANANAVIČIUS. Aš gal pradėsiu nuo paskutinio klausimo. Labai akivaizdu, kad Ignalinos atominė elektrinė yra vienas patraukliausių darbdavių regione. Tokiu darbdaviu išlieka jau kelerius metus. Darbuotojų kaita yra praktiškai nulinė ir nusiskundimų ar kokių labai konkrečių darbuotojų nuogąstavimų mes negirdime. Kalbame su profsąjunga ir nematome didelių problemų.
Dabar, kalbant apie konkrečius išmontavimo reikalus, apie tą labai seną išmontavimo istoriją, apie tuos skaičius, kurie yra niekuo nepagrįsti, galiu pasakyti labai paprastai, kad išmontuojant bet kokias radioaktyviąsias medžiagas pirmas prioritetas yra užtikrinti saugą ir apsaugoti žmones nuo radiacijos. Jeigu kažkas teoriškai siūlė, kad žmonės su pjūkliukais eis ir pjaustys radioaktyviąsias medžiagas ir dėl to bus labai pigu, tai šitas dalykas tikrai netinka. Jis prieštarauja ir Lietuvos teisės aktams ir prieštarauja mūsų politikai, kad pats Ignalinos atominės elektrinės uždarymas turi vykti pagal tarptautinius reikalavimus, saugiai ir ekonomiškai pagrįstai.
Būgnų separatorių išmontavimo konkursą organizavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, pagal visas taisykles, pagal donorų rekomendacijas ir reikalavimus. Laimėtojas yra beveik aiškus, laukiame kontrakto pasirašymo ir būgnų išmontavimo. Apie šitą galiu pasakyti tik tiek.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū. Jūsų nori paklausti A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tai tikrai…
A. ZANANAVIČIUS. Kadangi esminių kaštų šiame procese nėra…
PIRMININKAS. Minutėlę, palaukite. Iš vietos neklausiame, nekomentuojame. (Balsai salėje)
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Tiesiog neatsakė į klausimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Jeigu dar yra galimybė, gerbiamas viceministre, tai apie kaštų analizę, ko klausė kolega. Vis dėlto truputį neramu, atominė elektrinė tai nėra miškų ūkis ar „Lietuvos geležinkeliai“, kad ir kaip galvotume. Tai yra ypatingos svarbos objektas, pavojingas objektas, kur reikia daug specialistų, daug kompetencijos. Tai vienas klausimas.
Bet būkite malonus, aš norėčiau, kad jūs šiandien užtikrintumėte, kad ateityje, kadangi taps uždarąja akcine bendrove, nebus privatizuota galbūt. Kaip mes tai galime?.. Arba nebus vedama į bankrotą, ką kalbėjo, šiandien vėlgi profsąjunga kalba. Prašom patikinti visą Lietuvą, kad nebus tokių visokių, kaip sakant, chebryčių, kurios tvarkysis taip, kaip nori. Labai ačiū.
A. ZANANAVIČIUS. Ačiū. Pirmiausia, aš gal tada pakartosiu, ką jau sakiau pristatydamas įstatymų projektus. Vienintelis bendrovės akcininkas lieka Lietuvos Respublika, akcininko turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendinanti institucija lieka Energetikos ministerija, kaip ir dabar. Pagal įmonės pertvarkymo planą, ne pertvarkymo metu, neplanuojama perleisti viso ar dalies jos turto privačiam subjektui, neketinama įmonės reorganizuoti ar leisti į ją investuoti privačiam subjektui, norint gauti pajamų. Tai čia yra pirma dalis.
Antra dalis. Buvo spekuliacijų, kad neva bus išieškojimas Ignalinos atominės elektrinės turto ir panašiai. Tai visi saugikliai yra sudėti, lygiai taip pat apribojant turto naudojimo ir disponavimo teises, ir neleidžiama, kad šis turtas būtų išieškotas ir panašiai.
Dabar dėl kompetencijų ir visų kitų dalykų, ir apskritai Ignalinos atominės elektrinės, kaip įmonės, sakykime, stabilumo ir gerovės užtikrinimo. Įsivaizduokite, valstybė turi didžiulę užduotį ir naštą pirmiausia išmontuoti pačią elektrinę. Kitas dalykas, iki galo sutvarkyti branduolines atliekas. Tam reikės sprendimo, kuris yra greičiausiai geologinė radioaktyviųjų atliekų saugykla.
Aš galvoju, valstybė yra pirmiausia suinteresuota, kad įmonė gerai veiktų. Mes su šia pertvarka įgyvendiname valstybės politiką valstybinių įmonių atžvilgiu. Pirmiausia esame patys suinteresuoti, kad įmonė gerai veiktų, kad joje dirbtų geriausi specialistai ir mes neprarastume jokių kompetencijų. Tai galiu tik patikinti, kad su šia pertvarka jokių esminių blogų pokyčių nebus. Priešingai, tikime, kad įmonė taps patrauklesnė naujiems darbuotojams, naujiems talentams ir geriau vykdys jai paskirtas labai svarbias užduotis.
PIRMININKAS. Klausia M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. (Aš čia esu, pačiame gale, per centrą.) Truputėlį keista girdėti, kad sakote, jog jokių nusiskundimų iš darbuotojų negirdite ir negaunate, nes gavome visi, ir manau, kad ministerijai taip pat buvo adresuota. Esu taip pat susitikusi su Ignalinos atominės elektrinės darbuotojais, kai buvau Visagine.
Turbūt svarbu atkreipti dėmesį, jog Ignalinos atominė elektrinė taip pat yra vienas iš svarbiausių darbdavių tame regione ir tai būtų susiję su daugybe socialinių iššūkių, jeigu žmonės prarastų darbą. O kaip jie teigia, kasmet įrangos poreikis (…), reikalavimai didėja. Tuo tarpu yra valdybos reikalavimai ir atleisti, mažinti etatus, kaip jie teigia, pavyzdžiui, 54 etatus šiemet. Vyksta gana keisti procesai. Žmonės nuogąstauja, kad tas darbas, kuris yra duodamas jiems, kaip jau buvo minėta, bus tiesiog rangos būdu perduotas kažkokioms užsienio įmonėms…
PIRMININKAS. Laikas.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). …ir tada liks ir patys žmonės be darbo, ir panašiai.
Ir dar dėl kriterijų ir darbo užmokesčio. Aš manau, kad jūs irgi žinote tą klausimą, tai irgi pakomentuokite.
A. ZANANAVIČIUS. Labai ačiū. Aš gal tada truputį skaičiais atsakysiu, faktais, kad mes visi būtume viename informaciniame lauke. Pagal Darbo kodekso nuostatas pertvarkant įmonę negali pasikeisti darbuotojų darbo sąlygos ar darbo užmokestis, taigi šis pokytis darbuotojams tiesioginės įtakos padaryti negali. Taip pat pertvarkymo metu nebus keičiamos darbuotojų darbo sutartys ar jų atliekamos funkcijos. Čia yra pirma dalis.
Dabar, norėdamas paneigti mitą apie neva skurstantį darbo užmokesčio fondą, aš pateiksiu istorinius skaičius. Darbo užmokesčio fondas kasmet didėja atsižvelgiant tiek į rinkos situaciją, tiek į įmonės pasiektus rezultatus. Vidutinis darbo užmokestis 2022 metais didėjo 14 %, 2023 metais – 9,2 %, o 2024 metais bus didinamas ne daugiau kaip 3 %, atsižvelgiant į 2023 metų veiklos rezultatus.
Ignalinos atominė elektrinė turi aiškią darbo užmokesčio didinimo sistemą. Tai yra žinoma profsąjungai, viskas yra iškomunikuota ir visiems darbuotojams. Ir tam, kad darbo užmokesčio fondas kasmet būtų didinamas nuo 7 iki 10 %, Ignalinos atominės elektrinės projektų įgyvendinimo lygis turi pasiekti 70 %, tai yra tiktai 70 % nuo 100 % jai nustatytų tikslų. Tai vėlgi beveik šiltnamio sąlygos, mūsų galva. Bendras projektų įgyvendinimo lygis pernai buvo 67 % ir dėl to, nepasiekus reikiamos 70 % ribos dėl didesnio darbo užmokesčio, jis dabar yra didinamas tiktai 3 %.
Dabar kitas dalykas. Energetikos ministerija ir valdyba neturi jokių duomenų apie tai, kad įmonė planuotų mažinti įrangos išmontavimą vykdančių darbuotojų skaičių arba dabartinis šių darbuotojų skaičius yra nepakankamas įmonės veiklos rodikliuose nustatytam išmontuojamų medžiagų kiekiui pasiekti. Tai, kad neženkliai yra mažinamas etatų skaičius, nuo 1 tūkst. 641 iki 1 tūkst. 600, tai yra ilgą laiką neužimtų etatų mažinimas, niekaip nesusijęs su tiesioginiu išmontavimu. Todėl manytume, kad dialogas su įmonės darbuotojais vyksta, manome, kad tikrai užtikriname labai geras sąlygas ten dirbantiems žmonėms. Matome, kad žmonės iš įmonės tikrai nebėga, ir matome, kad ateina į įmonę naujų žmonių. Reikia visą laiką informaciją, gaunamą iš vieno šaltinio, turbūt patikslinti su faktais.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamas viceministre, dar truputėlį luktelkite. Prieš tai pirmininkavęs posėdžio pirmininkas mane informavo, kad iš sistemos dingo pora užsirašiusių žmonių – tai V. Bakas ir K. Vilkauskas. Prašom, Vytautai, jūs klausiate. Ruošiasi Kęstutis.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Viceministre, aš grįšiu vėl prie to paties klausimo – darbuotojų, nes tai yra viena pagrindinių darbo vietų Zarasų, Visagino, Ignalinos gyventojams. Jūs galite pasakyti, ar numatoma po šito pertvarkymo atleisti gyvus darbuotojus? Tokį susirūpinimą reiškia profesinės sąjungos ir panašu, kad rengiant… Gi paprasta parašyti laišką steigėjui, kad darbuotojai nebus liečiami. Ar bus konkrečiai atleidžiami žmonės?
Antras klausimas. Ar buvo konsultuojamasi su tų regionų savivaldybių politikais, merais rengiant šitą projektą? Kokia yra jų nuomonė?
Ir trečias klausimas dėl uždarymo. Uždarymas nėra vien tik fizinis elektrinės išmontavimas. Uždarymas reiškia ir alternatyvas regionui, tai yra investuoti, orientuoti jo ekonominę kryptį. Klausimas yra toks: jūsų nuomone, kokias būtent Vyriausybė siūlo šio regiono, kaip branduolinės energetikos srities, ekonominės plėtros perspektyvas? Kaip jį perorientuoti, kad amortizuotų, sakysime, atskirtį?
A. ZANANAVIČIUS. Vėlgi pradėsiu turbūt nuo paskutinio klausimo. Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje yra numatyta svarstyti, kad Lietuvoje vėl rasis branduolinė energetika. Planuojama, kad sprendimas dėl tos energetikos turėtų būti padarytas maždaug 2028 metais. Yra laiko. Šiuo metu stebima, kokios yra technologijos, tam rengiamasi, bet visus sprendimus, aš manau, turės priimti tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tiek ir Seimas. Turbūt yra per anksti kalbėti apie Ignalinos ar Zarasų regiono branduolinę ateitį, bet, be abejo, esama infrastruktūra yra patraukli vieta branduolinei energetikai vystyti ateityje, jeigu bus priimti visi reikalingi sprendimai. Šiandien tų sprendimų nėra.
Dabar noriu patikinti, vėlgi negaišdamas laiko, kad dėl šio etatų mažinimo, apie kurį buvo pakankamai garsiai iškomunikuota, nė vienas realus žmogus nebus atleistas. Tiesiog yra naikinami etatų sąraše esantys seniai neužimti etatai. Be abejo, jeigu įmonei dabar, išmontavimo procese, pasirodys, kad reikia naujų darbuotojų ar kokių nors naujų kompetencijų, tai įmonė visada turi teisę ir įsisteigti etatus, ir paimti naujus žmones, ir panašiai. Mes labai aiškiai suvokiame, kad įmonė yra didelis darbdavys ir skiriame iš tikrųjų didelį dėmesį, kad įmonė būtų ir gerai valdoma, ir pasiektų jai nustatytus tikslus, ir taip pat kad žmonės uždirbtų atitinkamą atlyginimą.
Dabar čia kilęs triukšmas, kad šiemet mokos fondas didėja 3 %, yra todėl, kad pernai įmonė neįvykdė jai nurodytų tikslų. Mes iš tikrųjų turbūt nė vienas neskatiname situacijos, kai įmonė sprendžia, ką jinai nori daryti ar kaip jinai nori daryti. Vis dėlto įmonė turi dirbti valstybei, o ne valstybė įmonei. Šitos tvarkos nebandykime keisti. Buvo suformuluotos labai aiškios užduotys, jos nebuvo pasiektos. Kad tos užduotys buvo realistiškos, tai pati įmonė tas užduotis prisiėmė. Diskusija buvo. Mes kiekvienais metais duodami užduotis tą diskusiją su įmone turime.
Aš galvoju, kad čia, be abejo, perduosime linkėjimus įmonės vadovybei ir valdybai galbūt dar kartą pasikalbėti su profsąjunga. Kita vertus, profsąjunga dalyvauja visuose valdybos posėdžiuose, yra tiesiogiai informuojama apie visus būsimus sprendimus. Tai, sakykime, komunikavimas su kitais valdžios atstovais yra normali profsąjungų praktika ir turbūt reikia su tuo gyventi.
PIRMININKAS. Ir K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas labai trumpas. Kadangi tai ir bus jau valstybinė komercinė įmonė, tai kaip su informacijos teikimu ir viešąja kontrole? Čia, žinote, buvo atvejis dėl labai didelio konsultanto atlyginimo (buvo čia, šitoje pačioje įmonėje), tai žurnalistai sužinojo ir viską papasakojo žmonėms. Kaip jūs manote, ar pavyks per tą komercinių paslapčių šydą prasiskverbti ir žurnalistams, ir visuomenei sužinoti, kas ten viduje vyksta? Ačiū.
A. ZANANAVIČIUS. Aš galvoju, kad valstybė, kaip savininkas, tikrai neturi jokio tikslo mažinti įmonės veiklos skaidrumą. Kaip tik įmonės virsmas uždarąja akcine bendrove tą skaidrumą padidina, padidina savininko kontrolę ir taip pat padidina valdybos atsakomybę. Aš galvoju, kad mes kaip tik judėsime priešinga kryptimi, link didesnio skaidrumo.
PIRMININKAS. Jau baigėte? Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti už nėra. Prieš pasisakys A. Sysas. Ačiū, viceministre.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, ministras daugiausia skaitė iš popieriuko, o ne atsakė normaliai į klausimus. Sutinku, kad teoriškai viskas yra labai gražu, tiesiog pasakiška. Bet su šita įmone bendrauju jau daugiau kaip 25 metus. Labai dažnai būdavau kolektyvinių sutarčių pasirašymo metu. Visada ten buvo problemų, bet dabar tų problemų yra daug daugiau. Atsiverskite Ignalinos atominės elektrinės puslapį. Jūs ten rasite, kiek dirba pagal pilietybę, kiek pagal išsilavinimą, kiek pagal amžių darbuotojų, bet kokį darbo užmokestį gauna, kokius atlyginimus gauna vadovybė ir kokius darbuotojai, nerodo. Tų 9 % ar 14 % augimas dažniausiai nugula į konsultantų ir įmonių vadovų kišenes. Čia labai akivaizdu. Kodėl ir ministras, man atsakydamas per Vyriausybės valandą, ir viceministras… apie socialinį dialogą nekalbama. Netgi į valdybos sudėtį neįsileidžia profsąjungos darbuotojo, kurį paskiria, nes jie nori padaryti grožio konkursą. Kažkada ten grožio konkursą buvo laimėjęs viceministras G. Švedas ir atstovavo darbuotojams nebūdamas profsąjungos nariu. Ten yra atskira karalystė, kur kiekvienas pats susigalvoja tvarkas, įstatymus. Nusispjauti, kad yra Darbo kodekso straipsnis, kuris reglamentuoja, kad jeigu yra daugiau kaip 30 % darbuotojų, jie turi teisę turėti savo atstovą valdyboje. Taigi, dialogo nėra. Jeigu būtų dialogas, tai šiandien delegacija nebūtų atvykusi, nebūtų dariusi spaudos konferencijos. Nesišnekama. Galėčiau pateikti ministrui ir jums laiškus, kuriuos rašė profsąjunga, kad susitiktumėte ir jūs išaiškintumėte situaciją. Deja, atsakymo nėra.
Gerbiami kolegos, čia ne sandėliukas, kurį reikia išmontuoti, čia yra atominė elektrinė. Sakau, žvaigždės, taip sakant, pakyla ir nusileidžia, bet radiacija yra šimtmečiams. Jeigu norite turėti tvarkingą situaciją, ypač šiame rajone, tai pagalvokite balsuodami. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojama bus numatytu laiku, pradėsime 16 val. 30 min.
15.53 val.
Konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 3, 8, 20, 22, 221, 25, 32, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3872, Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3873, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3874 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-17.1 klausimas – trijų įstatymų paketas. Kviečiu gerbiamą viceministrą J. Survilą. Konsulinio statuto Nr. I-886 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3872, Konsulinio mokesčio įstatymo 3, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3873 ir Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3874. Prašom.
J. SURVILA. Gerbiami parlamentarai, Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 3, 8, 20, 22, 221, 25, 32, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą, taip pat Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą ir Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Tikslas paprastas, sakyčiau, labiau techninis, tai yra į Lietuvos nacionalinę teisę perkelti 2019 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 2019/997, kuria nustatomas Europos Sąjungos laikinasis kelionės dokumentas. Iš esmės šiuo įstatymu siekiama nustatyti tikslią Europos Sąjungos laikinojo kelionės dokumento išdavimo diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarką ir teisinius pagrindus ir atitinkamai papildyti įstatymų projektus, aiškiau juos reglamentuoti.
Esmė ir pagrindinė nauda visuomenei. Vietoj šiuo metu išduodamų dviejų skirtingų laikinųjų kelionės dokumentų, tai yra asmens grįžimo pažymėjimo ir Europos Sąjungos piliečiams išduodamo laikinojo kelionės dokumento, siūloma išduoti modernų ir geriau, labiau apsaugotą vienodo formato vieną dokumentą, tai yra Europos Sąjungos laikinąjį kelionės dokumentą. Turbūt esmė yra tokia. Taip pat maloniai prašytume, jeigu būtų galimybė, kad dar šią sesiją būtų ir apsvarstyti, ir priimti šie įstatymo pakeitimai, nes greta to reikėtų dar daug lydimųjų teisės aktų priimti, taip pat užsakyti minėtus blankus, kas yra viešųjų pirkimų procedūros. Tam, kad viskas sklandžiai veiktų nuo šių metų gruodžio pabaigos, tiesiog būtų prašymas, jeigu yra galimybė, dar šią sesiją apsvarstyti ir priimti. Jokių politinių kontraversijų dėl šio įstatymo projekto nėra. Tai trumpai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jums pasisekė, jūsų niekas nenori paklausti. Ačiū už pristatymą. Turbūt už ir prieš irgi nebus. Balsuosime, kada balsuosime. Viskas, ačiū už pristatymą.
J. SURVILA. Labai ačiū.
15.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3918 (pateikimas)
PIRMININKAS. Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą ir kviečiu gerbiamą ministrę A. Bilotaitę. Darbotvarkės 2-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3918. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Šiandien čia esu tam, kad pristatyčiau Civilinės saugos programą. Pirmiausia pradėsiu nuo to, kad, deja, bet ilgą laiką, sakyčiau, beveik visą laiką nuo nepriklausomybės atgavimo, civilinė sauga buvo paraštėse, stokojo tiek investicijų, tiek politikų, institucijų ir visuomenės dėmesio. Buvo labai formalus požiūris, bet geopolitinė situacija ir pakitęs grėsmių lygis tikrai skatina mus keisti tą požiūrį ir dėl to mes ėmėmės aktyvių priemonių ir veiksmų. Tai, ką šiandien pristatysiu, būtent su tuo ir susiję, tai yra Civilinės saugos programa, kai mes iš esmės keičiame savo požiūrį ir pereiname nuo civilinės saugos prie civilinės gynybos.
Ši programa numatyta iki 2030 metų. Visa suma, numatyta programos priemonėms įgyvendinti, yra 285 mln. Dabar trumpai paminėsiu pagrindinius prioritetus, kurių yra septyni. Pirmasis prioritetas tai yra priedangų infrastruktūros plėtra, matyt, tai yra daugiausia klausimų sulaukiantis prioritetas. Pirmiausia norėčiau pradėti nuo esamos situacijos, ką mes šiuo metu turime Lietuvoje. Pirmas dalykas – esame įtvirtinę tokį savo tikslą, kad Lietuvos didžiuosiuose miestuose turėtume turėti priedangų 60 % gyventojų, o rajoninėse savivaldybėse – 40 % gyventojų. Ką mes dabar turime? Nelaukdami jokių programų patvirtinimo, mes jau pradėjome tą procesą, visiškai nuo nulio pradėjome vystyti priedangų tinklą, ir šiuo metu turime 4 tūkst. 200 priedangų, kuriose šiuo metu galėtų saugiai pasislėpti 38 % Lietuvos gyventojų. 19 savivaldybių jau yra pasiekusios mūsų numatytą rodiklį, kurį esame išsikėlę, o 13 savivaldybių jau yra viršijusios. Žinoma, kiekvieną dieną mes stebime tą progresą ir tas pokytis vyksta.
Kas yra siūloma pagal šį prioritetą? Pirmiausia bus tobulinamas reguliavimas, kad tas visas priedangas, kurias mes turime ir kurias turėsime ateityje, suskirstytume į skirtingas kategorijas. Vadinasi, atsiras trys priedangų kategorijos, taip pat atsiras jų sertifikavimas. Taip pat bus parengta metodika, skirta įvertinti priedangų vietos tinkamumą ir jų poreikį pagal gyvenamosios vietovės specifiką. Taip pat bus įgyvendinama priedangų tinklo plėtra per Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir savivaldybių programas. Visam šitam prioritetui yra numatyta 77 mln. eurų. Tikslas toks, kad po dvejų metų mes turėtume priedangų 60 % Lietuvos gyventojų.
Antrasis prioritetas tai yra perspėjimo sistemos tobulinimas ir gyventojų informavimo stiprinimas. Taip pat pradėsiu nuo esamos situacijos. Šiuo metu mes turime apie 1 tūkst. sirenų, kuriomis mes galime perspėti 56,8 % Lietuvos gyventojų. Yra tokia situacija, kad daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų žino, kaip reikėtų elgtis ekstremalių situacijų metu. Žinoma, šita situacija mus nelabai tenkina, akivaizdu, kad reikia toliau dirbti. Nors startavome praeitais metais su informacine kompanija, akivaizdu, kad turime toliau eiti link to, kad visuomenėje formuotųsi savisaugos kultūra ir žmonės būtų pasirengę bet kokiems scenarijams.
Tai kokie mūsų planuojami darbai? Pirmiausia yra naujų sirenų įsigijimas. Nors dabar visai neseniai esame apie 200 sirenų įsigiję, planuojama įsigyti apie 300 naujų sirenų. Taip pat mobiliosios programėlės sukūrimas, čia yra iš Ukrainos išmoktų pamokų. Taip pat daugiakanalės perspėjimo platformos, apimančios visas perspėjimo sistemas, sukūrimas. Tai tikrai leis mums turėti efektyvesnę ir geresnę sistemą. Taip pat, aišku, informacinių kampanijų tęstinumas.
Trečiasis prioritetas yra krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties ir atsparumo didinimas. Ką mes šiandien turime? Turime tokią situaciją, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos yra sukaupusios 39 % būtino minimalaus priemonių kiekio. Tai akivaizdu, kad reikia judėti į priekį ir tai nėra pakankamas procentas. Todėl programoje tai yra numatyta – savivaldybėms bus skirti pinigai, tai yra 27 mln. eurų, ir jos pagal savo jautriausias sritis, kur didžiausią poreikį turi, galės investuoti įsigydamos atitinkamų priemonių. Ką mes jau dabar esame taip pat pradėję daryti ir turėsime tęsti, tai yra skirti didelį dėmesį gyventojų evakavimo procesui, tai yra gerinti parengtį. Jau yra pradėtas rengti Nacionalinis gyventojų evakavimo planas karinio scenarijaus atveju ir tą planuojame pagal programą toliau tęsti. Taip pat skiriame labai didelį dėmesį pratyboms, tai bus ir toliau skiriama – 2024–2026 metais yra numatyta keturis kartus daugiau pratybų negu 2021–2023 metais. Tikimės, kad visos tos priemonės leis mums ir mūsų visuomenei būti dar geriau pasirengusiems.
Ketvirtasis prioritetas yra sveikatos sistemos atsparumo stiprinimas. Čia galbūt norėčiau pirmiausia pradėti nuo to, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos yra skirstomos į dvi grupes: yra pirmojo prioriteto, tai yra 14 traumų klasterio ligoninių, tai yra didžiuosiuose miestuose esančios gydymo įstaigos, o antrajam prioritetui priklauso 48 ligoninės, remiančiosios. Šioje programoje yra numatyta, kad finansavimas konkrečioms priemonėms įsigyti bus skiriamas tiek pirmojo prioriteto, tiek antrojo prioriteto gydymo įstaigoms, kad jos galėtų savarankiškai veikti iki 3 parų. Na, iš tokių galbūt irgi svarbesnių dalykų norėčiau išskirti, kad taip pat bus skiriamas finansavimas sveikatos sektoriaus specialistų kompetencijoms kelti, Europos Sąjungos lygmens medicinos priemonių rezervo sandėliui Lietuvoje įsteigti ir nevyriausybinių organizacijų gebėjimams ir sąveikai stiprinti.
Penktasis prioritetas yra civilinės saugos pagalbos komandų formavimas. Čia mes iš patirties, kai įvyko žemės drebėjimas Turkijoje, supratome, kad turime poreikį turėti tokią tarptautinę komandą, kuri būtų pajėgi dalyvauti ir tokiuose sudėtinguose gelbėjimo darbuose. Yra siūloma, kad mes turėtume tokią suformuotą komandą tarptautinėms pagalbos operacijoms, ir taip pat labai svarbu pažymėti, kad turėtume penkias komandas didžiuosiuose miestuose, kurios būtų pasirengusios veikti 24/7 režimu, tai būtų greitojo reagavimo komandos su atitinkamomis kompetencijomis.
Ir pereisiu dabar prie šeštojo prioriteto, tai yra pasirengimo cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms grėsmėms stiprinimo. Čia kalbama pirmiausia apie pasirengimą galimai Astravo atominės elektrinės avarijai. Žinote, nuo Vilniaus ji yra už 50 kilometrų. Turiu pažymėti, kad pasirengimo darbai vyksta tikrai intensyviai. 2021 metais Vyriausybė patvirtino penkerių metų trukmės priemonių planą būtent dėl tokios avarijos ir buvo skirtas konkretus finansavimas – 90 mln., savivaldai iš tų pinigų buvo skirta 11 mln., tai yra 17 savivaldybių, kurios yra toje rizikos zonoje, įvairioms priemonėms įsigyti. Turime ir toliau tęsti savo pasirengimą ir gebėjimą tikrai atremti ir tokią grėsmę.
Ir paskutinis prioritetas tai yra civilinės saugos mokymų pajėgumų stiprinimas. Akivaizdu, kad mes turime stiprinti savo mokymų bazę, tas yra numatyta. Jau ir dabar yra patvirtintos tam tikros atnaujintos mokymo programos, jos yra startavusios, bet ir toliau turime tą tęsti stiprindami mūsų parengties pareigūnų, kurie yra pradėję dirbti savivaldybėse, ir kitų civilinės saugos specialistų įgūdžius ir kompetencijas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.
Tai tiek, programa plati. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti vienas kolega – tai A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju ministrei už pristatymą. Išgirdau daug gražių, gerų, teisingų dalykų ir išgirdau, tas man visai patiko, kad jūs ruošiatės finansuoti sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą. Tai noriu paklausti, koks čia yra dydis tų finansų? Signalinį biudžetą jūs, neabejotina, jau turite, nes nešite jį rudenį į Seimą. Tai apie kokius pinigus kalbame?
Tik noriu priminti, kad gydymo įstaigoms jau dabar buvo duoti nurodymai, jeigu neklystu, prieš beveik dvejus metus, sukaupti atsargų net ne 3 dienoms – ten apie mėnesius buvo kalbama, ir visa tai jos turėjo daryti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto gaunamų lėšų. Ar tie sukaupimai bus kokiu nors būdu kompensuojami, kai jau bus priimtas sprendimas finansuoti pasirengimą? Labai ačiū jums.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Atsakysiu į jūsų klausimus. Dėl tų pačių priemonių įsigijimo, tarkime, pirmojo prioriteto gydymo įstaigoms yra 9,9 mln. ir, aišku, yra išskirstyti skirtingi laikotarpiai, nes, minėjau, tai yra programa iki 2030 metų. Kalbant apie antrąjį prioritetą – 3,8. Jeigu kalbėtume apie sveikatos sektoriaus specialistų kompetencijų kėlimą, tai yra 6 mln., ir taip pat sandėlys, kaip minėjau, čia yra iš Europos Sąjungos lėšų, čia jau ne iš biudžeto būtų.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori pasisakyti kolega V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Mieli kolegos, manau, kad ši programa yra viena iš pačių svarbiausių, ką mes priimame mūsų šitos kadencijos Seime, nes programa yra tai, kas virsta pinigais ir realiais darbais. Nors mes gyvename taikioje šalyje, bet matome, kas vyksta už jos sienų, ir yra labai svarbu žengti tam tikrus žingsnius, kurie tiesiogiai prisidės krizės atveju prie mūsų gyvybių saugojimo. Tas, sakykime, prioritetizuotas vaizdas, kurį mes šiandien matėme, leis padaryti realius žingsnius, nes ilgą laiką valstybė ignoravo šitą problematiką, nesaugojo įvairių slėptuvių, kitų dalykų, bet dabar susigriebta ir gerai, kad yra skirta pinigų. Tikėkimės, kad, jeigu toks pavojus mums iškils, mes jau būsime nors šiek tiek pasiruošę. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
16.09 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-3911 (pateikimas)
Kviečiu į tribūną gerbiamą ministrę E. Dobrowolską. Darbotvarkės 2-19 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-3911. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, dėkoju už galimybę pateikti įstatymo projektą. Sutartis buvo pasirašyta 1992 m. liepos 21 d. ir galioja nuo 1995 metų. Nuo Užsienio reikalų ministerijos 2022 m. kovo 8 d. rekomendacijų priėmimo Rusijos institucijų teisinės pagalbos prašymai buvo vykdomi išimtinai tik esant poreikiui užtikrinti Lietuvos Respublikos ir Lietuvos Respublikos piliečių interesus. O Lietuvos Respublikos institucijų teisinės pagalbos prašymų įteikimo Rusijai apimtis gerokai sumažėjo. Daugiau nei dvejus metus teisinis bendradarbiavimas pagal sutartį de facto nevyksta. Pagal Užsienio reikalų ministerijos rekomendaciją Lietuvos institucijų teikiama teisinė pagalba Rusijos institucijoms jau yra sustabdyta arba apribota iki minimalios, atsižvelgiant į poreikius.
Sutarties denonsavimas užtikrins pagrindinį tikslą – nepalaikyti glaudesnio teisinio bendradarbiavimo su valstybe agresore. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos, jos piliečių ir juridinių asmenų interesus, teisinis bendradarbiavimas galėtų būti vykdomas tik daugiašalių tarptautinių sutarčių, prie kurių yra prisijungusi tiek Lietuva, tiek Rusija, pagrindais ir apimtimi. Taip pat nesant teisinių pagrindų bendradarbiauti išliktų galimybė kreiptis teisinės pagalbos diplomatine tvarka.
Denonsavus sutartį baudžiamosios teisės srityje, tikėtina, neigiamos pasekmės būtų minimalios, nes išliktų galimybė gauti į šios sutarties reguliavimo sritį patenkančią teisinę pagalbą kitų daugiašalių tarptautinių sutarčių pagrindu. Lietuvos Respublikos piliečių galimybė gauti teisinę pagalbą tam tikrais atvejais civilinės teisės srityje sumažėtų, nes tarptautinė sutartis, kurių dalyvėmis yra tiek Lietuva, tiek Rusija, visiškai neapima sutarties reguliavimo srities, tačiau vėlgi lieka galimybių.
Pagal Tarptautinių sutarčių įstatymo 14 straipsnį Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis denonsuojama vadovaujantis jos nuostatomis. Dėl Lietuvos ratifikuotos tarptautinės sutarties denonsavimo Lietuvos Respublikos Prezidento teikimu sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas. Pagal 80 straipsnį sutartis gali būti nutraukta, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki jos galiojimo termino pabaigos, įteikiant notą kitai susitariančiai šaliai. Sutartis įsigaliojo 1995 m. sausio 21 d., jos galiojimas automatiškai pratęsiamas paskesniam penkerių metų laikotarpiui, jeigu nepranešama apie jos nutraukimą. Atitinkamai toks automatinis sutarties pratęsimas įvyks 2025 m. sausio 21 d., nebent iki šių metų liepos 21 dienos Rusijai būtų įteikta nota apie sutarties nutraukimą.
Teisės aktai yra suderinti be pastabų su Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Nacionaline teismų administracija. Gauta ir įvertinta Generalinės prokuratūros nuomonė. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad analogišką sutarties nutraukimą yra jau priėmę tiek latviai, tiek estai. Jeigu yra klausimų, mielai į juos atsakyčiau.
PIRMININKAS. Taip, jūsų nori paklausti. Klausia A. Stončaitis. Nematau. Tada klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Siūlote denonsuoti susitarimą dėl pagalbos, teisinės pagalbos, teisinių santykių civilinėse šeimose ir baudžiamosiose bylose. Štai aš prieš save turiu laišką Lietuvos piliečio, kurio tėvai buvo tremtiniai, kurie susituokė tremtyje, ir jam Lietuvos institucijos pakiša rusišką anketą, tiksliau, cituoju, bandau versti, kad nesakyčiau nevalstybine kalba. Pareiškimas. Zajevlenije po istrebovanije dokumentai iz Rosii. Kitaip sakant, pareiškimas pareikalauti dokumentų iš Rusijos. Ir dabar, galima sakyti, ta sutartis neveikia, jeigu žmogų siunčia nežinau ant kiek raidžių, nes čia milžiniškos apimties anketa, kad žmogus gautų savo tėvų santuokos liudijimo įrodymo faktą, jeigu tėvai yra mirę. Bet tie dokumentai reikalingi, kad būtų atkurtas tam tikras teisinis statusas.
Kitas klausimas dėl vaiko pagrobimo…
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Paskutiniai penki žodžiai. Dėl vaiko pagrobimo iš Kaliningrado srities. Ar nebuvo bendradarbiaujama su Kaliningrado srities institucijomis ir tas bendradarbiavimas nepadėjo to vaiko grąžinti į Lietuvą?
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už klausimus. Atkreipsiu dėmesį, kad kiekviena ministerija įsivertino savo lauke turimas sutartis. Kaip mes matėme, Finansų ministerija dėl investicijų yra pateikusi nutraukimo projektus. Šiuo atveju Teisingumo ministerijos su Rusija ir Baltarusija turime keturias sutartis. Su Rusija – dvi, su Baltarusija – dvi. Su Rusija turime vieną, kurią šiandien ir siūlome nutraukti. Antroji yra dėl nuteistųjų perdavimo. Jos mes nesiūlome nutraukti dėl paprastos priežasties. Mes neturėsime jokios alternatyvios teisinės pagalbos, jokios alternatyvios tarptautinės sutarties, pagal kurią mes galėtume pagelbėti mūsų piliečiams ir juos perimti.
Su Baltarusija turime dvi sutartis, viena dėl bendradarbiavimo, analogiškai kaip ši su Rusija, kita yra dėl nuteistųjų perdavimo. Nesiūlome nė vienos su Baltarusija nutraukti dėl tos priežasties, kad neįsijungia joks alternatyvus kitas tarptautinis mechanizmas, atitinkamai šitos sutarties nutraukimas padengiamas ir kitais tarptautiniais teisės aktais, kur ir Rusija, ir Lietuva yra narės, ir galėtų būti naudojamas. Atkreipčiau dėmesį, kad jūsų minėta viena iš situacijų yra bendradarbiavimas ne tik pagal šitą, bet ir tarpžinybinis, tarp institucijų, kuris neapima būtent šitos sutarties.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Pasisakyti norėtų A. Stončaitis, bet jo nėra, laikykime, kad norėtų pasisakyti už, kad pasisakė. Balsuosime jau visai netrukus.
16.16 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151, 152, 153, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2453 1, 2, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3921 (pateikimas)
Kviečiu A. Matulą pristatyti darbotvarkės 2-20 klausimą – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3921. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, įstatymų projektas paruoštas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Tikriausiai pamenate, kad 2023 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas Sveikatos sistemos įstatymas ir nustatyta, kad pakeista nuostata, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos, užtikrinamos ne 24 valandas ir 7 dienas per savaitę, pirminės sveikatos priežiūros, beje, 12 ir 5 dienos. Ir šitas derinimas užtruko, todėl Sveikatos ministerija prašo atidėti šito įstatymo įsigaliojimą ne nuo šių metų liepos 1 dienos, bet nuo 2021 m. sausio 1 d.
Kitas tikslas – minėtame įstatyme buvo priimta nuostata, kad savivaldybių merai paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri teikia skubias ambulatorines paslaugas toje savivaldybėje arba besiribojančioje, bet meras neturi jokių įgaliojimų skirti kitos savivaldybės įstaigą teikti tas paslaugas. Todėl siekiama atsisakyti tos nuostatos ir tvarką, ir apmokėjimo tvarką nustatys sveikatos apsaugos ministras. Pagal dabar galiojančią tvarką išmokant, mokant atlyginimus įstaigų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams nustatyta, kad kintamoji dalis gali būti iki 20 %.
Naujame priimtame įstatyme, kuris įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos, ta nuostata kažkaip išnyko ir mums kyla įtarimų ir nuogąstavimų, kad vis dėlto gali atsirasti piktnaudžiavimų ir kai kurios savivaldybės nustatys pernelyg didelį kintamosios dalies priedą. Visų įstaigos vadovų, iš esmės visų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų, atlyginimai yra didžiuliai pagal šitą ekonominį pragyvenimo lygį ir palyginti kitų sektorių žmonių atlyginimus, todėl siūlome į tą nuostatą įrašyti, kad kintamoji dalis, jeigu geri yra darbo rodikliai, būtų ne didesnė kaip 20 % ir ją galėtų nustatyti savivaldybės steigėjas. Labai prašau pritarti šitoms pataisoms ir komiteto vardu prašyčiau taikyti skubos tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Aš pora klausimų turėčiau, vieną tokį patikslinantį. Taip ir neišgirdau gerai tos datos, iki kada yra bandoma perkelti įsigaliojimą? Minėjote, kad ministerija, man pasigirdo, iki 2021 metų, tai jau nelabai, gal ją iki 2021 metų perkels.
Kitas dalykas, dėl ko neužteko laiko, gal ten tiesiog nėra žmonių, kam apskritai tą perkėlimą padaryti ir pasiruošti, ar tikrai pasiruoš ir iki kitos datos?
Dar kitas dalykas, jūs paminėjote, kad iš merų tam tikra kompetencija yra paimama ir atiduodama ministerijai spręsti dėl skubiosios pagalbos, tai ar čia yra susiję su skubiosios pagalbos apskritai šita koncepcija ir jos vystymu? Dėl to yra šitas siūlymas teikiamas? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Atsiprašau, jeigu ištariau ne taip, bet sakiau, nuo 2025 m. sausio 1 d. tą įsigaliojimą reikėtų perkelti. Išties tai susiję su skubiosios pagalbos pertvarka. Kai kuriose savivaldybėse tą skubiąją pagalbą teiktų viena savivaldybė kartais ir kai kurioms gretimai esančios savivaldybėms.
Ir čia užtruko procesas. Yra daug siūlymų, ir ministerija mato, kad kai kurie pasiūlymai yra racionalūs. Rengiant poįstatyminius teisės aktus dar nesuspėta visko kokybiškai apsvarstyti ir planuojama, kad bus organizuojami dar kai kurie pasitarimai. Todėl, kaip minėjau, parengti dar ne visi poįstatyminiai teisės aktai ir būtų gerai atsižvelgti į ministerijos prašymą ir tą įsigaliojimo terminą atidėti pusmečiui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Antanai. Jūsų vardo dienos proga niekas nedrįsta labai kankinti jūsų. Nuomonės nei už, nei prieš nėra. Balsuosime netrukus.
16.21 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 3 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1311 (pateikimas)
Kviečiu A. Bagdoną pristatyti darbotvarkės 2-21 klausimą – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 3 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1311. Prašom, gerbiamas Andriau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šio įstatymo projekto tikslas – įteisinti, jog visos ne pelno siekiančios organizacijų (toliau – NPO) gautos pajamos, įskaitant ir ūkinės ar komercinės veiklos, būtų vis dėlto neapmokestinamos pelno mokesčio tarifu.
Pagal galiojančius teisės aktus NPO turi teisę vykdyti ekonominę veiklą ir gauti pelną. Jis visas lieka organizacijos viduje ir yra naudojamas tik tolesnės veiklos plėtrai, tai yra reinvestuojamas. Lietuvoje nuo 2015 iki 2019 metų NPO skaičius padidėjo 16 %. Jos vykdo labai įvairias veiklas nuo bendruomenės arba bendruomenių susibūrimų iki įvairių paslaugų teikimo valstybei ar privatiems asmenims – nuo visuomenės švietimo, jaunimo programų iki pagalbos teikimo pagyvenusiems asmenims.
Natūralu, kad organizacijos, sėkmingai vykdydamos šias įvairias veiklas, suteikdamos paslaugas ar parduodamos savo sukurtas prekes, generuoja tam tikras pajamas. Pagal dabar galiojančius teisės aktus NPO statusas savaime nuo pelno mokesčio mokėjimo neatleidžia. Dar 2019 metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta NPO teisinės ir mokestinės aplinkos tyrimų rezultatų analizė parodė, kad viena iš NPO veiklos teisinio reguliavimo problemų yra pelno mokesčio taikymas pelno nesiekiančioms organizacijoms.
2021 metais NVO teisės institutas ir Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras atliko analizę „NPO atsakomybė ir mokestinės lengvatos“, kurioje taip pat akcentuojama, kad NPO turi gebėti pagrįsti, kad pelnas buvo naudotas būtent viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. NPO, įgyvendindamos įvairią projektinę veiklą, dažnai susiduria su nuosavo indėlio problema. Keletą metų kaupiant lėšas tęstiniams projektams, pradedamas taikyti Pelno mokesčio įstatymas ir atsiranda prievolė mokėti pelno mokestį. Tai labai trukdo vystyti ilgalaikes organizacijos strategijas ir planuoti projektinę veiklą.
Kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, bet prieš tai laukiu klausimų, jeigu tokių būtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, klausimų yra. Jūsų nori paklausti D. Griškevičius. Prašom, Domai.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą galimybę paklausti. Mano pagrindinė mintis yra ta, ar tai nepaskatins, pavadinkime taip, daugiau to steigimosi, būtent perėjimo į tą ne pelno siekiančių organizacijų kryptį? Savaime tai nebūtų blogai, tačiau iš esmės vykdant ūkinę komercinę veiklą dėl to galbūt būtų iškraipoma, pavadinkime taip, esama situacija ir, natūralu, dėl to biudžetas ateityje irgi galimai netektų potencialiai daug pinigų.
A. BAGDONAS (LSF). Nevyriausybinis sektorius iš esmės skiriasi nuo nevyriausybinio sektoriaus… nes nevyriausybinis sektorius kuria didžiulę pridėtinę vertę ir jis neišmoka sau jokių dividendų, neišmoka sau pelno. Jie visas lėšas, kurias sugeneruoja gaudami pajamas iš ūkinės komercinės veiklos, panaudoja visiems įvardintiems dalykams, kuriuos aš jums ir pristačiau. Kartais nutinka taip, kad, persikeliant į kitus metus, lėšų pasilikti nėra galimybės, nuo jų reikia sumokėti pelno mokestį. Tai man atrodo, kad jei nevyriausybinio sektoriaus viena ar kita organizacija nori sukaupti tas lėšas ir panaudoti projektinei veiklai, kai dalį pati organizacija turi prisidėti, tai, man atrodo, neteisinga, kad jie turi nuo tų lėšų sumokėti dar ir pelno mokestį.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, pradėsiu nuo to, kad aš pritariu gerbiamojo kolegos D. Griškevičiaus nuogąstavimams. Jūs galite pasakyti, kiek pelno nesiekiančios organizacijos apskritai Lietuvoje gauna to pelno, nuo kurio dabar reikėtų mokėti mokestį? Kaip suprasti tą metamorfozę – pelno nesiekiančios, bet gauna pelną? Ir jūs paskui sakote, kad visą šitą pelną galėtų panaudoti tolimesnei veiklai. Ar būtų gi blogai? Atskaičiuokime mokesčius ir tegu toliau naudoja savo veiklai, pasiskaičiuoja, kiek turės išlaidų ir pasiims darbų apimtį, nes iš tikrųjų, čia, ir mano supratimu, bus iškreipta konkurencinė aplinka. Jos gali užsiimti projektų ruošimu ir gauti nemažas pajamas už tai, bet nemokėti, pagal jūsų siūlymą, jokių mokesčių. Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Sergejau, už jūsų klausimą. Tai visų pirma, šis įstatymo projektas yra rengtas su NVO koalicija. Būtent jie ir susiduria su tais sunkumais. Per metus pelno mokesčio sumokama apie 3 mln. eurų.
Aš vis dėlto nežinau, kaip dar jums paaiškinti, jeigu jūs nesuprantate, kuo skiriasi juridinis asmuo, kuris siekia pelno, verslo organizacija, ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai. Tai iš esmės jie gauna paramą, patys kuria tam tikrą ūkinę komercinę veiklą ir lėšas ne išsimoka sau, o naudoja viešajam gėriui sukurti. Tai iš esmės jie jau tuo daro didžiulę pridėtinę vertę visai mūsų valstybei. Kaip tik nevyriausybinį sektorių mes ir turėtume skatinti įvairiais būdais.
O šiuo atveju išeina taip, kad, jeigu organizacija nepanaudoja dalies lėšų tais metais ir nori jas pasilikti kitiems metams, kad sudalyvautų vienokiame ar kitokiame projekte, kuris sukurtų didesnę pridėtinę vertę, tai jie turi susimokėti kiekvienais metais 15 % pelno mokestį. Man atrodo, kad, jeigu mes norime paskatinti tą nevyriausybinį sektorių ir jo tolimesnę plėtrą, pilietinės visuomenės kūrimą, mes neturėtumėme iš jų dar nuskaičiuoti to pelno mokesčio.
PIRMININKAS. Dar jūsų nori paklausti A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš esmės, kaip ir suprantamas noras, nors turbūt jūs suprantate ir tuos nuogąstavimus, kurie čia yra minimi, kad neatsitiktų visgi… Nebūtina gi išsimokėti pelno dividendais, galima tiesiog susikurti sau darbo vietą, ir naudotis tam tikromis aplinkybėmis, tai yra mokestinėmis lengvatomis, ar ne? Čia turbūt apie tai kolegos klausia? Ir ar tikrai ta rizika bus suvaldyta?
Aš dar norėčiau paklausti jūsų, visgi kokios čia yra organizacijos? Gal jūs keletą pavyzdžių galėtumėte pasakyti? Iš kokios veiklos jos tuos pinigus susigeneruoja? Kas tai yra? Iš ko čia tas pelnas joms susidaro? Gal kokį vieną ar kitą pavyzdį žinotumėte, jeigu sakote, kad su NVO koalicija buvo ruošta. Ar tikrai visi pinigai, tai yra nuo pirmojo euro reikia sumokėti tą pelno mokestį, kuris lieka kaip likutis, kaip jūs sakote, metų pabaigoje? Ar yra visgi kažkokia suma, iki kurios nereikia, o nuo tam tikros sumos prasideda mokėjimas? Labai ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Aurelijau, už klausimą. Iš tiesų, jeigu persikelia į kitus metus, tai tenka susimokėti pelno mokestį. O jau kalbant apie pačias organizacijas, tai jų yra turbūt įvairiausių nuo „Blue Yellow“ iki „Pirmas blynas“, kur yra įdarbinami tam tikri žmonės. Sukuriama tam tikra pridėtinė vertė, gaunamas pelnas, tačiau tas pelnas nėra išsimokamas – jis naudojamas toliau kilniems tikslams kurti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės už ir prieš. Prieš nori kalbėti M. Lingė. Prašau, gerbiamas kolega.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš santūriai ir ganėtinai skeptiškai žiūrėčiau į šitą pasiūlymą. Manau, kad mes turime sistemą, kuri, atrodo, veikia tikrai puikiai. Dabar pagal Pelno mokesčio įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas visos tos pajamos, nevyriausybinių organizacijų uždirbtos, yra panaudojamos viešiesiems interesams tenkinti. Jos nėra apmokestinamos pelno mokesčiu. Tai yra galimybė ir paskata remti nevyriausybinių organizacijų veiklą, joms užsidirbti ir taip neapmokestinti tų lėšų. Manau, tikrai turi egzistuoti tie saugikliai, padedantys apsisaugoti nuo atvejų, kai tokios organizacijos yra kuriamos dirbtinai, būtent dėl tokių galimų pelno mokesčio lengvatų, ypač jei jos taptų visuotinos. Yra buvusių ir viešai nuskambėjusių atvejų apie neįgaliųjų įdarbinimą ir paskui įvairias naudas, būtent tokia forma prisitaikant prie mokestinių lengvatų. Tikrai siūlyčiau išlaikyti esamą sistemą, kuri, man atrodo, ir yra subalansuota, ir turi saugiklių, ir padeda nevyriausybinėms organizacijoms.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, nuomonės išsakytos. Jau kviečiu pasiruošti balsuoti, nes dabar balsavimo langas. Šitą ką tik pateiktą klausimą teikiu balsuoti. Darbotvarkės 2-21 klausimas (dar kartą įgarsinu) – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 3 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1311.
Užsiregistravo 69, balsavo 68: už – 19, prieš – 3, susilaikė 46. Po pateikimo nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Jeigu siūlote tobulinti, balsuojate už, jeigu siūlote atmesti, balsuojate prieš. Prašau.
Balsavo 72: už tobulinimą – 38, prieš – 34.
Taigi, gerbiamas kolega, dar tobulinkite savo įstatymo projektą. Tikiuosi, kitą kartą jis pereis, bus nubalsuota.
16.33 val.
Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymo Nr. VIII-1661 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3868, Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo Nr. IX-2332 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3869, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3870, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3871 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame prie popietinės darbotvarkės 2-16 klausimų bloko, 2-16.1, 2-16.2, 2-16.3, 2-16.4 klausimų. Tai yra Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymo Nr. VIII-1661 pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Užsiregistravo 78, balsavo 78: už – 43, prieš – 21, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti Seimo IX (rudens) sesijoje. Galime pritarti bendru susitarimu? Ačiū, pritarta.
16.34 val.
Konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 3, 8, 20, 22, 221, 25, 32, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3872, Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3873, Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3874 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17.1, 2-17.2, 2-17.3 klausimų paketas. Konsulinio statuto kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3872, Konsulinio mokesčio įstatymo 3, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas ir Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Užsiregistravo 78, balsavo 78: už – 76, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. (Balsai salėje) Taip ir dėl projekto Nr. XIVP-3874 siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti gal bendru sutarimu? Balsuojame dėl komitetų.
Užsiregistravo 81, balsavo 79: už – 75, prieš – 1, susilaikė 3.
Dėl Konsulinio mokesčio įstatymo ir Konsulinio statuto įstatymo pagrindiniu komitetu siūlomas Užsienio reikalų komitetas, o dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir siūloma svarstyti, čia viceministras prašė, pavasario sesijoje. Galime pritarti? Galime pritarti.
16.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3918 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3918. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 80, balsavo 80: už – 78, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime bendru sutarimu pritarti? Ir siūloma svarstyti birželio 27 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.37 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-3911 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-3911.
Užsiregistravo 78, balsavo taip pat 78: už – 70, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Ir siūloma svarstyti birželio 20 dieną. (Balsai salėje) Prezidentas siūlo taikyti skubos tvarką. Galime pritarti skubai? Galime, pritarta.
16.38 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151, 152, 153, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2453 1, 2, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3921 (pateikimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-20 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3921. Pristatė gerbiamas A. Matulas. Balsuojame.
Užsiregistravo 83, balsavo 82: už – 79, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Komiteto vardu prašyta skubos, bet ta skuba bus birželio 20 dieną, anksčiau nebus jos. Taip pagal projektą, tai supratote, kad šioje sesijoje dar.
16.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3928 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar grįžtame… (Balsai salėje) Kviečiu gerbiamą J. Razmą. Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3928. Prašau, gerbiamas Jurgi, priėmimas. Atsiprašau, pateikimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, opozicija pateikė naują Etikos ir procedūrų komisijos narę, kuri pagal Seimo statutą jau turi atstovauti valdančiajai koalicijai, D. Asanavičiūtę vietoj S. Jovaišos, kuris seniai yra pareiškęs norą išeiti šios komisijos. Tai tą ir siūloma patvirtinti.
PIRMININKAS. Taip, po pateikimo klausimų nėra. Pasisakymų, nuomonių nėra. Svarstymas. Diskutuoti nėra norinčių.
Priėmimas. Ačiū, gerbiamas Jurgi. 1 straipsnis. Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. 4… Atsiprašau. 2 straipsnis: „Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo.“ Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Ir dėl viso nutarimo projekto balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 80, balsavo 80: už – 79, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.41 val.
Seimo savaitės (2024-06-17 – 2024-06-21) – 2024 m. birželio 18 d. (antradienio) ir 20 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kadangi Jurgis tribūnoje, gerbiamas Jurgis, tai rezervinis 6 klausimas – savaitės, prasidedančios birželio 17 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ačiū. Nujaučiau, kad leisite kartu pristatyti ir kitos savaitės darbotvarkės projektą. Antradienio darbotvarkė jau rodo, kad artėjame prie sesijos pabaigos. Yra planuojama, kad posėdis gali tęstis iki 19 valandos, bet mes sugebame dirbti šiek tiek sparčiau, negu toks standartinis planavimas skelbia. Tas sesijos pabaigos artėjimas, taip pat suprantame, yra gana sąlyginis, nes planuojame pratęsti sesiją. Suprantame, kad dėl Prezidento inauguracijos liepos 12 dieną, po to premjerės kandidatūros tvirtinimo, ministrų priesaikos reikia, kad tuo metu vyktų Seimo posėdžiai. Tai nuo liepos 12 dienos dar kažkurį laiką reikės mums susirinkti į Seimo posėdžius.
Antradienio darbotvarkė. Pradėsime būtent nuo Europos Tarybos įsteigimo 75-mečio paminėjimo, o toliau gal kiek ir nebūdingi antradieniui priėmimai, bet jų susikaupia vis daugiau. Aš kažko čia ypatingo neišskirčiau, tiesiog yra tie projektai, kuriuos mes neseniai matėme svarstymo stadijos. Atkreipsiu dėmesį, kad antradienį po pietų bus Valstybės gynybos fondo įstatymo ir visų lydimųjų įstatymų projektų svarstymo stadija. Čia, matyt, ir bus pagrindinis mūsų politinis dėmesys. Toliau tęsis kiti svarstymo stadijos projektai ir, kaip minėjau, darbo pabaiga numatyta kiek vėlyvesnė. Ketvirtadienį viskas paprasčiau – keletas priėmimų rytiniame posėdyje, o vakarinis posėdis kol kas neapibrėžtas. Galima tik paminėti, kad tai yra opozicinių Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos bendra darbotvarkė.
PIRMININKAS. Kolega, jūsų nori paklausti trys kolegos. D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Jurgi, jūs jau užsiminėte ne dėl kitos savaitės, bet toliau – liepos. Aš kiek suprantu, tiesiog dėl siekio planuoti darbus, greičiausiai nuo liepos 12 dienos dar savaitė ar dvi gali būti papildomos preliminariai, taip?
J. RAZMA (TS-LKDF). Greičiausiai. Kai mes turėsime aiškesnių žinių, kada Prezidentas ketina pateikti premjerės kandidatūrą, jau nuo tos dienos maždaug galima planuoti, kiek dar reikės surengti posėdžių.
PIRMININKAS. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pavaduotojau, aš noriu paklausti, gal galima į kitos savaitės ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti Sveikatos draudimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3249?
J. RAZMA (TS-LKDF). Į ketvirtadienio darbotvarkę yra sudėtinga ką nors papildomai įtraukti, nes, kaip minėjau, mes čia turime tik 2 valandas, po to yra opozicijos darbotvarkė. Man atrodo, gal jūsų siūlymus vertėtų palikti dar kitai savaitei? (Balsas salėje) Na, jeigu opozicija priims į savo darbotvarkę, tai, žinoma, čia yra išeitis.
PIRMININKAS. Ir klausia A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas Jurgi, aš norėjau vis dėlto pasitikslinti, ar planuojama pratęsti sesiją, ar, kai bus aiškios datos, planuojama neeilinė sesija, kad planuotumės? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kiek esame kalbėję su Seimo Pirmininke, vis dėlto yra apsistota prie sesijos pratęsimo varianto. Tai visais atžvilgiais yra patogesnis dalykas, nes tada mes darbotvarkes galime laisvai formuluoti, o neeilinė sesija turi būti tik pagal iniciatorių suformuluotą darbotvarkę ir labai sudėtinga ją papildyti.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tik norėjau dėl laisvės gynėjo statuso, socialinių garantijų, kadangi nebuvo pakeistas įstatymo projektas. Kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį turi apsvarstyti, aš noriu kolegoms iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasakyti, kad užregistruotas antrasis variantas. Jis užregistruotas pagal Teisės departamento išvadą, nes ten parašyta, kad prieštarauja Konstitucijai. Tai aš pagal Teisės departamento išvadą užregistravau, kaip būtent jie rekomendavo. Aš tik lauksiu jūsų pritarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Kitam posėdžiui. Ir dėl gerbiamo Jurgio pristatytos darbotvarkės. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.46 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 12 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2226(2) (pateikimas)
Dabar grįžtame prie popietinės darbotvarkės 2-22 klausimo – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 12 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2226(2). Prašau gerbiamą K. Starkevičių į tribūną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų ačiū. Ekonomikos komiteto vizito į Ukrainą metu buvo iškelta problema, kad Lietuva taiko pelno mokesčio lengvatą tik akcijų pardavimui ir investuotojams, investuojantiems ar ketinantiems investuoti užsienio valstybėse, ji tampa nebepatrauklia šalimi kurti ar išlaikyti holdingą, nors dalyje Europos Sąjungos šalių dažniausiai sutinkama vokiškojo tipo ribotos atsakomybės bendrovė, kurios įstatinį kapitalą sudaro ne akcijos, o dalys, kvotos ar korporatyvinės teisės. Esamas teisinis reguliavimas nevisiškai užtikrina patikimą ir saugų valstybės ekonomikai ir šalies gerovei reikšmingų investicinių projektų pritraukimą ir jų įgyvendinimą, taip pat neskatina investicijų į kitas šalis, pavyzdžiui, siekiant padėti atkurti karo niokojamą Ukrainą.
Todėl siūlome patikslinti sąvoką „akcija“, kad ji apimtų ir turimas teises į rizikos ir privataus kapitalo subjektų paskirstytino pelno dalį bei ribotos civilinės atsakomybės užsienio vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtojas, dalį, jei šiame ribotos civilinės atsakomybės užsienio vienete įstatinis kapitalas formuojamas iš dalių. Panašiomis sąlygomis, kaip aš jau minėjau, veikia Vokietijos ir kitų šalių objektai, subjektai. Aš galvoju, iš tikrųjų reikėtų suvienodinti visas šitas sąlygas.
PIRMININKAS. Kolega, ačiū už pristatymą. Jūsų niekas nenori paklausti. Nuomonės už ir prieš turbūt irgi nebus. Taip, nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojame? Na, gerai, balsuojame. Kas už?
Užsiregistravo 64, balsavo irgi 64: už – 56, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti 2024 metų Seimo IX (rudens) sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dabar… (Balsai salėje) Taip, tuoj, tuoj pasakysiu. Kaip ir K. Vilkauskas jau čia užsiminė, darbotvarkės 2-23.1 ir 2-23.2 klausimų siūlau nesvarstyti, nes Teisės departamentas yra parašęs, kad gali prieštarauti Konstitucijai. Kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas priims sprendimą, tada ir bus įtraukti į darbotvarkę.
16.50 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 242, 268, 286 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2662 1, 2, 3, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3924 (pateikimas)
Dabar rezervinis 2 klausimas. Kolegos, liko dar pora klausimų. Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3924. Pristato gerbiama I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas naujo teisinio reguliavimo neįtvirtina, tiesiog yra suderinamos trijų įstatymų redakcijos. Įstatymu Nr. XIVP-2662 nustatyta, kad 2024 m. spalio 1 d., vėliau – 2024 m. gegužės 1 d. ir dar vėliau – 2026 m. gegužės 1 d. įsigalios Administracinių nusižengimų kodekso 242 straipsnio skirtingos redakcijos. Jis pasipildo naujomis 5 ir 6 dalimis. Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 82 punkte atsiranda nuorodos į tas naujas 242 straipsnio dalis. Priėmus šiuo metu Seime svarstomą įstatymo projektą Nr. XIVP-3551 minėtame Administracinių nusižengimų kodekso 242 straipsnyje lieka ne keturios, bet trys dalys. Atitinkamai Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnyje yra teikiamos nuorodos į šias 242 straipsnio dalis. Priėmus Seime svarstomą įstatymo projektą Nr. XIVP-3114, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 82 punktas pasipildo nuoroda į 417 straipsnio 11 dalį. Nesuderinus priimto įstatymo Nr. XIVP-2662 nuostatų su svarstomais įstatymų projektais, vieno įstatymo nustatytas teisinis reglamentavimas paneigtų kito įstatymo teisinį reglamentavimą ir atsirastų trijų įstatymų nesuderinamumas. Prašau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jūsų noriu paklausti J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, aš ne kartą esu apeliavęs į visus komiteto pirmininkus, kad pasistengtų to paties įstatymo keitimus sujungti į bendrą projektą ir priimti vienu ypu, kaip, sakykime, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas padarė su bene aštuoniomis Vietos savivaldos įstatymo pataisomis. Tokių problemų dėl prieštaravimo tada mes neturėtume. Ar jūs galite labiau pasistengti ateityje, kad kai kuriuos Administracinių nusižengimų kodekso projektus šiek tiek prilaikytumėte, žinodami, kad jų bus dar daugiau, ir tada kaip jungtinį projektą mes priimtume. Tuo sumažintume net ir mūsų Seimo teisėsaugos infliaciją, teisėkūros infliaciją, dėl kurios sulaukiame priekaištų?
I. HAASE (TS-LKDF). Žinoma, gerbiamas Jurgi, be jokios abejonės, atkreipsiu dėmesį į jūsų pastabą. Tačiau aš kreipiuosi į visus Seimo narius, kad visgi mažintume Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų įstatymų projektų, tuomet sumažinsime ir infliaciją, nes labai jau didelis skaičius yra teikiamų kodekso pakeitimų. Sužiūrėti visus būna ir fiziškai neįmanoma. Tačiau jūsų pastaba yra teisinga ir pasistengsime sutvarkyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Nuomonių už, prieš nėra. Galime bendru sutarimo pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ne, balsuojame. Labai norite balsuoti. Prašom. Balsuojame dėl rezervinio 2 klausimo.
Užsiregistravo 65, balsavo 65: už – 64, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti 2024 m. birželio 25 d. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Rezervinio 3 klausimo – Atsinaujinančių išteklių energijos įstatymo – nesvarstysime, nes nėra pateikta Teisės departamento išvadų.
16.55 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymų projektas Nr. XIVP-3845 (pateikimas)
Taigi paskutinis šios dienos darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymų projektas Nr. XIVP-3845. Pranešėjas – gerbiamas kolega V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, gal leisite sureaguoti į ką tik pasakytą mintį apie mūsų įstatymų leidybos infliaciją. Pateiksiu tokią informaciją, kad 2022 metais mes turėjome 38 tūkst. teisės aktų, ir tai nesusiję vien su Seimu. 38 tūkst. 2023 metais turėjome jau tiktai 14 tūkst. Net nežinau, kur jų tiek sumažėjo, gal kokių statybos leidimų ar ko nors. Bet kada kalbame apie dokumentų infliaciją, tai ir yra turbūt susiję su visa teisėkūra Lietuvoje, tą teisėkūros analizę galėtume pasidaryti.
Bet šiandien aš noriu pristatyti vieną įstatymo projektą Nr. XIVP-3845, kuriame rašome tokią frazę, kad apie dalyvavimą, svarstant naujų specialiosios paskirties pastatų… Būtų informuojama visuomenė ir savivaldybės taryba.
Teikti šią įstatymo pataisą paskatino neseni įvykiai Kauno rajone, Domeikavoje, ir žinia apie planuojamą veiklą pastate, esančiame Stumbro gatvėje 3. Gyventojai sužinojo, radę darbo skelbimą apie Pusiaukelės namams reikalingus darbuotojus. Žinoma, tai sukėlė didelę reakciją ir ta reakcija išsirutuliojo iki to, kad buvo susirinkę gal iki 3 tūkst. žmonių ir į tai buvo reaguojama galbūt per vėlai. Kad nebūtų per vėlai reaguojama, teikiame tokią pataisą. Po tos reakcijos įvyko daug protesto akcijų, kuriose buvo daug žadama teisėkūrinių iniciatyvų, bet nė vienos iniciatyvos iki šiol nebuvo, todėl ir teikiu tokį projektą.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato savivaldybės tarybos ir gyventojų bendruomenės dalyvavimo, svarstant naujų specialiosios paskirties pastatų įrengimą savivaldybės teritorijoje. Pabrėžiu, tai nėra būtinai savivaldybės projektas, tai yra ir valstybinės reikšmės projektai. Priėmus pataisą, būtų užtikrinta savivaldybės tarybos ir vietos gyventojų teisė žinoti apie planuotą specialiosios paskirties pastatų atsiradimą savivaldybės teritorijoje. Teikti pasiūlymus, rekomendacijas dėl galimų statybos vietų ir pastatų įsigijimo, atsižvelgiant į planuojamos teritorijos gyventojų nuomonę, tuo stiprinant savivaldą ir didesnį gyventojų įsitraukimą. Šiuo metu tarybos nariai apie specialiosios paskirties statinių atsiradimą savivaldybėje sužino tik iš žiniasklaidos ir pasipiktinusių gyventojų raštų.
Įstatymo pataisa siekiama įtvirtinti tarybos narių teisę sužinoti ir dalyvauti svarstant naujų specialiosios paskirties pastatų, kurie gali būti ne savivaldybės planavimo objektai, tarp jų reikėtų minėti ir slėptuves, ir įrengimo. Taigi, Teisės departamento išvada yra. Yra pasiūlymų taisyti. Manau, čia galėtų prisijungti dvi ministerijos, į šio įstatymo parengimo pabaigą. Manau, kad galėtų būti Vidaus reikalų ministerija ir Teisingumo ministerija. O komitetai galėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir, jeigu reikalinga, turbūt Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Matau, dar du klausimai.
PIRMININKAS. Pirmas jūsų nori paklausti V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš mačiau, kai jūs rinkote 29 parašus dėl šio projekto ir aiškinote, kad čia bus tiktai informuoti savivaldybė ir savivaldybės tarybos nariai. Tačiau akivaizdžiai jūs suklaidinote mūsų kolegas frakcijose ir kitus, kadangi aiškinamajame rašte ir įstatyme aiškiai parašyta, kad įstatymo pataisa siekiama tarybos narių teisės dalyvauti svarstant naujus specialiosios paskirties pastatus. Tai yra karinius objektus, pabrėžiu, kitus objektus ir, ypač svarbu, pasienio kontrolės punktus. Įsivaizduokite, jeigu norėsime nacionaliniam saugumui svarbius objektus įrengti greitai, suplanuoti juos ar karinius dalinius, ar imtuvus, ar siųstuvus, ar pasienio punktus, turėsime pereiti tarybos funkciją, dalyvauti svarstymuose. Tai gali užsitęsti. Tai yra akivaizdi grėsmė nacionaliniam saugumui. Todėl mano klausimas, kodėl jūs nesakėte visos tiesos kolegoms, rinkdamas parašus, ir kodėl dabar pristatote tą įstatymo projektą ne taip, kaip yra parašyta lyginamajame variante? Ačiū.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pasirašė 43 asmenys ir visiems tą patį sakiau, kad žmonių teisė sužinoti yra jų teisė. Manau, kad jūs dabar bandote klaidinti visą Seimą, sakydamas, kad aš kažką nuslėpiau. Pašau skaityti dokumentus, jie buvo rodomi tokie, kaip juose parašyta ir šiandien.
PIRMININKAS. Ir A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai kalbame apie karinius objektus, teisė žinoti nėra absoliuti. Tai čia vienas dalykas. Aš nežinau, kodėl išvis kariniai objektai atsidūrė čia, nes prieš dvejus metus mes kaip tik šituos stabdžius nuėmėme ir dabar, po dvejų metų, vėl jie grąžinami atgal. Aš neturiu klausimo. Kadangi nematau rubrikos, kur galima užsirašyti kalbėti prieš šį projektą, tai tiesiog noriu pasakyti, kad kariniai objektai ir tokie būdai pristabdyti jų infrastruktūros plėtrą buvo panaikinti prieš dvejus metus. Dabar jie kitais būdais, bet yra grąžinami.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiamas buvęs ministre, dar prieš jus buvęs kitas ministras įrenginėjo pajūryje naują karinį dalinį. Ir visuomenė buvo informuota, ir visuomenė su tuo sutiko, ir buvo atliktas visiškai teisingas veiksmas. O tai, kas yra parašyta įstatyme skliaustuose, tai, deja, taip yra įstatymuose įrašyta, kas yra specialiosios paskirties pastatai. Jie tokie dabar ir yra, taip pacituoti yra ir šiame įstatyme. Aš negaliu cituoti kaip nors kitaip arba išimti, paslėpti ką nors, kas yra specialiosios paskirties pastatai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Na, kaip suprantu, gerbiamas A. Anušauskas jau pasisakė prieš. Tai dabar kalba V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Kolegos, aš iš tiesų nematau jokių problemų, kad mes pasitariame su savivalda, su visuomene, kada įgyvendiname kokius nors projektus. Priešingai, aš noriu jums ir ministrui priminti. Ir mūsų kadencijos metu, kada mes nesitarėme su visuomene, dėl to įstrigo poligono statybos, labai rimto projekto. Tai aš noriu pasakyti, nesitarimas užima daugiau laiko įgyvendinti projektus, kada visuomenei neaišku, kas čia vyksta, kodėl.
Čia gi kalbama ne apie kažkokius slaptus dalykus, na, apie elementarius klausimus – informuoti žmones, leisti jiems sudalyvauti. Dalyvavimas yra plati samprata, žmonės turi bent jau žinoti, su jais reikia tartis. Ir aš galvoju, kad, priešingai, jeigu mes sudarytume tokias sąlygas dalyvauti savivaldai svarstant tokius specialiuosius objektus, statybą, mes pagreitintume procesą, kiek rodo praktika, o ne jį sulėtintume. Aš tikrai dėl to nematau problemų. Kviesčiau balsuoti už ir jau dėl formuluočių toliau tartis komitetuose.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Na, ir prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia turiu pasakyti, kad tas poligono klausimas – tai visiškai nevykęs pavyzdys, nes ten buvo daugiau Krašto apsaugos ministerijos tuometinės vadovybės nevykusio komunikavimo pavyzdys, kai neparengus išvis nieko, net dokumentų, buvo paskelbta, kad bus toks dalykas, nors, akivaizdu, nei vieta tiko, nei kariuomenė tam pritarė ir panašiai.
Šiuo atveju aš dar kartą pabrėžiu, prieš dvejus metus siekdami… Ir sąjungininkų infrastruktūros vystymasis būtų dinamiškas, nes daugelio dokumentų svarstymas, beje, su savivaldybių įsitraukimu, užtrukdavo iki trejų metų. Mes tuos stabdžius nuėmėme. Ir aš siūlau atkreipti dėmesį, siūlau ne šiaip sau – kalbama ne tik apie statybą, parašyta – ir rekonstrukcija. Tai yra kariniame objekte, keičiant boksuose, pavyzdžiui, kariniams daliniams pritaikant jau viduje, egzistuojančiame dalinyje pastatus, reikės kiekvienu atveju gauti papildomus leidimus ir panašiai.
Šiuo atveju rekonstrukcija, jeigu tarimasis, sakote, plati sąvoka, rekonstrukcija – dar platesnė sąvoka. Šiuo atveju aš kalbu tik apie karinius objektus. Jeigu kalbame apie karinius objektus, tai čia įjungiamas didelis stabdis ir sąjungininkų infrastruktūros plėtrai (tai dabar pats aktualiausias klausimas), ir Lietuvos kariuomenės infrastruktūros plėtrai.
PIRMININKAS. Taigi, kolegos, balsuojame. Balsuojame ir kartu registruojamės.
Užsiregistravo 60, balsavo 58: už – 36, prieš – 7, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti 2024 metų Seimo IX (rudens) sesijoje. Galime pritarti bendru susitarimu? Taip, pritariame.
Ir per šoninį mikrofoną – A. Petrošius. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Iš principo, matyt, ir miesto visuomenė, tai yra savivaldybių valdžios, turi teisę žinoti apie vykstančius procesus ir to mes nekvestionuojame. Bet kadangi yra tokių dviprasmiškų momentų, kai kurių sąvokų šiandien išbraukti negalėjote, tai yra tenai pavartota „karinių vienetų“ sąvoka, ir yra specialių teisės aktų, kurie reglamentuoja šitas procedūras, tai frakcijos vardu prašau Vyriausybės išvados dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Vyriausybės išvada gerai, bet aš dėl NSGK. Jeigu kariniai vienetai įtraukiami, tai kaip papildomas komitetas.
PIRMININKAS. Papildomas. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad būtų skirtas kaip papildomas komitetas? (Balsai salėje) Gerai. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ir Vyriausybės išvada, taip? Taip.
Taigi, kolegos, skelbiu 2024 m. birželio 13 d. vakarinį posėdį baigtą. Gero vakaro visiems! (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.