LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Žmogaus teisių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. 1-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25 , 31, 33 , 34, 34¹, 37, 38, 39, 40, 40¹, 40², 40³, 40⁴, 43 , 45 , 47, 48, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 32' IR 40 STRAIPSNIAIS, 34² STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 NR. XIIIP-5373

2020-12-09  

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai:  Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Sergejus Jovaiša, Dainius Kepenis, Andrius Navickas, Jurgis Razma; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė,  patarėjos: Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė;  komiteto  biuro padėjėjos: Inga Ališauskienė, Ingrida Aidietienė; kviestieji asmenys: Kultūros ministerijos  Visuomenės informavimo ir autorių teisių grupės vadovas Deividas Velkas, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos kabelinės TV asociacijos atstovė Vaiva Žukienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės sk. vedėja Daina Petrauskaitė,   Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė.

 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles,  teikiame šias pastabas:
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23				1.    Įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ dėstomas naujos eilutės centre.	Atsižvelgti
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	1(2) 2 4 (22)	(8) 14 (2)		2.    Atsižvelgiant į galimą asmenų, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse, teisinę formą, kada ten įsisteigusios organizacijos gali ir neturėti juridinio asmens teisių, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reikėtų nustatyti, kad į asmens sąvoką šiame įstatyme patenka ne tik fizinis ar juridinis, tačiau ir kita Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusi organizacija. Pažymime, kad projekto aiškinamajame rašte nėra atskleista kokiu pagrindu iš subjektų, kurie Lietuvos Respublikoje gali verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla, sąrašo išbraukiamos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis bei projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis.	Pritarti
1.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	1 (2)	(10, 11) (87)		3.    Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos dėstomos abėcėline tvarka, šio straipsnio dalis, apibrėžianti „audiovizualinio kūrinio“ sąvoką, turi būti dėstoma po „Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo“ apibrėžimo. Siekiant išvengti įstatyminių normų kolizijos bei nustatyti aiškias įstatyminių normų tarpusavio taikymo taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje reikėtų nustatyti baigtinį įstatymų, kuriuose apibrėžtos sąvokos ir šiame įstatyme vartojamos ta pačia reikšme, sąrašą. Be to, pastebėtina, kad keičiamame įstatyme yra nuoroda ir į kitus įstatymus, nepaminėtus 2 straipsnio 87 dalyje, pvz. projekto 24 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje yra nuoroda į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.	Pritarti
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	3 (20)	(1)		4.    Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, įrašant vietoj „susidariusios ekstremalios situacijos“ žodžius „paskelbtos ekstremalios situacijos“. Svarstytinas siūlomo pakeitimo suderinamumas su Civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius „nustato perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir informavimo civilinės saugos klausimais tvarką.“(pabraukta mūsų).	Pritarti
1.5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23				5.    Nėra aišku, kodėl projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra užkertama galimybė radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla verstis užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Užsienio bendrovės, siekiančios Lietuvoje vystyti verslą, itin dažnai pasirenka steigiamo filialo veiklos formą. Pažymėtina, kad ir Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad ūkio subjektu, kuriam pagal bendrąsias licencijavimo nuostatas gali būti išduodami įvairūs veiklos leidimai ar licencijos, yra laikomas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo subjektai.	Pritarti
1.6	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	4 (22)	3 (4)		6.    Projekto 4 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje minima „kontrolinio akcijų paketo“ sąvoka, kurios apibrėžtis nepateikta nei keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje nurodytuose įstatymuose. Pastebėtina, kad nurodyta sąvoka savaime nėra aiški, todėl svarstytina galimybė ją apibrėžti.  Be to, kontrolinio akcijų paketo savininkas gali pasikeisti tik perleidus akcijas, bet ne perleidus „(dalis, pajus)“.	Pritarti
1.7	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	5 (24)	(1)	(7)	7.    Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija taisytina. Siūlytina šiame punkte po žodžių „jeigu valdymo organo narys yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data“ atsisakyti skliaustų arba skliaustus atidaryti prieš nurodytus žodžius, kaip tai padaryta 14 punkto 4 papunktyje. Ši pastaba taikytina ir 24 straipsnio 1 dalies 7 punktui.	Pritarti
1.8	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	5 (24)	(1)	(13)	8.    Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkte taisytina neaiški formuluotė „juridinio asmens dalyviai iki fizinio asmens“. Be to, iš vertinamo punkto nuostatų neaišku, kokie duomenys pateikiami apie juridinio asmens dalyvį užsienietį, kuriam asmens kodas yra suteiktas. Pastebėtina, kad kitose vertinamo straipsnio nuostatose nurodyta, jog tokiu atveju papildomai pateikiama užsieniečio gimimo data.	Pritarti
1.9	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23				9.    Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, jog Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje turi būti pateiktas metinių finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita. Neaišku, kokia „metinė ataskaita“ turima omenyje. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą rengiamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys (šiame įstatyme vartojamas trumpinys – metinės finansinės ataskaitos), o pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą rengiamas metinių ataskaitų rinkinys (šiame įstatyme vartojamas trumpinys – metinės ataskaitos), kurį sudaro metinės finansinės ataskaitos ir metinės biudžeto vykdymo ataskaitos.	Pritarti
1. 10	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	6 (25)	(4)		10.    Reikėtų patikslinti administracinio sprendimo, kuriuo tvirtinama projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodyta „Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka“, priėmimo sąlygas. Pagal bendrąsias administracinių sprendimų priėmimo taisykles, viešojo administravimo subjektas jo kompetencijai priklausančius sprendimus priima arba vienas, arba kartu su kitu viešojo administravimo subjektu, arba vienas, bet prieš tai sprendimą suderinęs su kitu įgaliotu subjektu. Tuo tarpu projekte išdėstyta nuostata suponuoja, kad Komisija, priėmusi administracinį sprendimą dėl tam tikros tvarkos nustatymo, jau priimtą sprendimą paskui dar turi suderinti su Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome patikslinti šią nuostatą dėl viešojo administravimo subjekto – Komisijos tvirtinamos tvarkos priėmimo procedūros. Dėl analogiškų priežasčių tikslintina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, kuriame taip pat numatyta „Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka“.	Pritarti
1. 11	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	8 (32^1)			11.    Vertinant projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 dalių, apibrėžiančių „audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos“ bei „audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo“ sąvokų turinį, bei projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 32^1 straipsnio tarpusavio santykį, nėra aišku, kas be paties audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo, kuris ir prisiima redakcinę atsakomybę už savo teikiamų paslaugų (skleidžiamų programų) turinį, dar gali įtakoti jo teikiamas paslaugas (uždengti komerciniais audiovizualiniais pranešimais ir (ar) šias paslaugas keisti). Kitaip sakant, svarstytina, ar šiame straipsnyje nereikėtų ne tik įtvirtinti draudimą įtakoti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaugų turinį be jų sutikimo, tačiau ir atskleisti subjektus (šios draudžiamosios normos adresatus), turinčius galimybę tai daryti.	Pritarti
1. 12	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	13 (37)	(6)		12.    Atsižvelgiant į tai, kad projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 dalis skirta išimtinai užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, o užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms yra būdingas tik nelinijinės paslaugos požymis, nėra aišku kodėl šioje dalyje yra apibrėžiama nedidelės auditorijos dalis ir linijinių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo atveju. Jeigu, vis dėlto, keičiamame įstatyme siekiama nustatyti, kad projekte nurodyta sąlyga dėl nedidelės auditorijos dalies tuo atveju, kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas teikia ir linijines, ir nelinijines audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, gali būti konstatuojama tik kumuliatyviai tenkinant abi nurodytas sąlygas, tai reikėtų aiškiai ir nurodyti.                  Be to, neaišku, kas šiuo atveju turėtų būti laikoma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo partneriais.	Pritarti
1. 13	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	20 (40^3)			13.    Derinant projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 40^3 straipsnio pavadinimą su šio straipsnio turiniu reikėtų nustatyti, kad straipsnis reglamentuoja ne dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugoms keliamus reikalavimus, tačiau nustato veiklos reikalavimus tokias paslaugas teikiantiems teikėjams.	Pritarti
1. 14	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	20 (40^3)	(2)	(9)	14.    Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 40^3 straipsnio 2 dalies 9 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 2 dalies“ įrašytinas žodis „šios dalies“.	Pritarti
1. 15	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	20 (40^3)	(3)		15.       Nėra visiškai aiškus projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 40^3 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad „dėl tokių priemonių neturi būti nustatomos jokios ex ante kontrolės priemonės ar filtruojamas įkeliamas turinys, jei tai neatitinka Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo reikalavimų“ turinys. Jeigu turima omenyje, kad tokiomis priemonėmis ex ante kontrolės priemonės gali būti nustatomos ar gali būti filtruojamas įkeliamas turinys tik Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip reikėtų ir nurodyti.	Pritarti
1. 16	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	21 (40^4)	(2)		16.       Projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40^4 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „reikalavimus“ įrašytini žodžiai „reikalavimų laikymąsi“.	Pritarti
1. 17	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	22 (43)	(4)		17.       Siekiant teisinio aiškumo, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 40^4 straipsnio 2 dalyje siūlome nurodyti, kad kreipimasis į Komisiją asmenims neužkerta kelio dėl to paties ginčo kreiptis ir į teismą.	Pritarti
1. 18	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	22 (43)	(4)		18.       Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 dalies nuostatos tobulintinos. Lietuvos Respublikos įstatymuose neturėtų būti tokių nuostatų, kaip „Europos Sąjungos lygmeniu gali būti taikomi elgesio (etikos) kodeksai <...>“, nes taisyklių, kurios taikomos Europos Sąjungos lygmeniu, nustatymas nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Pastebėtina, kad 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (su pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808) 4a straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „Valstybės narės ir Komisija gali skatinti savireguliavimą, taikydamos Sąjungos elgesio kodeksus, kuriuos parengia žiniasklaidos paslaugų teikėjai, <...>“. Taigi, skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje, Lietuvos Respublikos įstatyme galėtų būti nustatyta, jog Lietuvoje gali būti taikomi Europos Sąjungos elgesio kodeksai, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus.	Pritarti
1. 19	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	24 (47)	3 (14)		19.          Projekto 24 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 47 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti: „Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas, kai Komisijos pirmininkas yra laikinai išvykęs į užsienį arba dėl ligos laikinai negali eiti savo pareigų. <...>“. Pastebėtina, jog gali būti atvejų, kai Komisijos pirmininko nebus ir kitais atvejais, pvz., jis atostogaus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vartoti abstraktesnę formuluotę, pvz. „Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas, o kai jo nėra – jo pavaduotojas“. Be to, šios dalies ketvirtajame sakinyje siūlytina atsisakyti žodžio „Kiti“, nes pirmuosiuose šios dalies sakiniuose nustatomos tik norminių teisės aktų įsigaliojimo taisyklės.	Pritarti
1. 20	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	24 (47)	5 (19)		20.          Projekto 24 straipsnio 5 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 47 straipsnio 19 dalį siūlytume papildyti nuostata, jog šioje dalyje nurodytas draudimas taikomas ir pasibaigus Komisijos narių įgaliojimams  bei nutrūkus administracijos darbuotojų darbo santykiams su Komisija.	Pritarti
1. 21	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	28	3		21.          Projekto 28 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „pagal šio įstatymo 5 straipsnį“ įrašytina formuluotė „skirtus šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytoms Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio nuostatoms įgyvendinti“.	Pritarti
1. 22	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-23	28	4		22.          Projekto 28 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „15 ir 22 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui įgyvendinti“ įrašytina formuluotė „15 ir 22 straipsniuose išdėstytų Visuomenės informavimo įstatymo 39 ir 43 straipsnių nuostatoms įgyvendinti“.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos radijo ir televizijos asociacija 2020-12-07					Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (toliau – LRTA) susipažino su Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengtu Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 34^1, 37, 38, 39, 40, 40^1, 40^2, 40^3, 40^4, 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 32^1 ir 40^2 straipsniais, 34^2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5373 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus. Projekto pagrindinis tikslas – perkelti į nacionalinę teisę 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (toliau – Direktyva). Kartu su nuostatomis dėl Direktyvos perkėlimo Projekto pataisų rengėjai atliko ir kitų svarbių Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų, kurie reikšmingai gali paveikti transliuotojų priežiūros mechanizmus.
1.	Lietuvos radijo ir televizijos asociacija 2020-12-07	(48) 2 (19)	(2) 1	(1) 5		Projekto pataisų rengėjai siūlo koreguoti 48 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris išplėstų  televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams baudas už draudžiamos skelbti informacijos skelbimą visuomenės informavimo priemonėse. Iki šiol, už 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 3 punkto pažeidimus Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) galėjo skirti transliuotojams baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Teikiamu Projektu siūloma leisti tokią baudą skirti ne tik už 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 3 punktuose nurodytos informacijos skelbimą, bet ir už 19 straipsnio 1 dalies 4 bei 5 punktuose nurodytos informacijos skleidimą. Taigi, Projektas numato galimybę LRTK skirti baudą transliuotojams už visus 19 straipsnio 1 dalyje nurodytus punktus. Neprieštaraujame tikslui išplėsti baudas už dalies minėtų punktų pažeidimus, tačiau privalome atkreipti dėmesį, kad minimo straipsnio punktų pažeidimai yra skirtingo reikšmingumo ir neturėtų būti vertinami vienodai. Jeigu pirmieji trys 19 straipsnio 1 dalies punktai kalba apie draudžiamą skelbti dezinformaciją, karo propagandą, teroristinių nusikaltimų kurstymą, niekinimą, skatinimą susidoroti ar fiziškai smurtauti, tai pavyzdžiui 5 punktas kalba apie žalingų įpročių propagavimą, tame tarpe ir alkoholio reklamavimą. Niekaip negalime sutikti, kad tai vienodo „svorio“ pažeidimai, už kuriuos reikia taikyti tokią pačią, net iki 3% bendrųjų metinių pajamų siekiančią, baudą. Konkrečiai 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas draudžia visuomenės informavimo priemonėse skleisti informaciją, kurioje propaguojami ir (ar) reklamuojami žalingi įpročiai ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Neturime prieštaravimo dėl baudos už narkotinių ar psichotropinių medžiagų propagavimą, tačiau nepritariame dėl tokios pačios baudos skyrimo už žalingų įpročių propagavimą. Žalingas įprotis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžtas taip: piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių, toksinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų. LRTA nuogąstauja, kad minėta sąvoka yra pernelyg plačiai interpretuojama, todėl galima sulaukti neadekvačiai didelių baudų už ne ypatingos reikšmės valstybei ir piliečiams pažeidimų įvykdymą. Esame įsitikinę, kad karo propagandos kurstymas ar teroristinių nusikaltimų kurstymas negali būti prilyginamas informacijos apie piktnaudžiavimą alkoholiu paskelbimą, ypač kai už minėtus pažeidimus, Lietuvos atveju, gali būti skiriama iki 750 000 eurų bauda. Taip pat, norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje jau šiuo metu yra draudžiama alkoholio reklama, todėl Lietuvoje veikiantys atsakingi transliuotojai ir šiuo metu neskleidžia jokios informacijos apie alkoholį ar alkoholinius gėrimus. Siekiant išlaikyti proporcingumą, siūlome Projekte numatyti galimybę skirti minėta baudą tik už išties reikšmingus pažeidimus, kurie niekam nekelia abejonės dėl jų svarbos Lietuvos valstybei bei piliečiams. Siūlome pakoreguoti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip: „5) propaguojamios ir (ar) reklamuojamios žalingi įpročiai ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos.“ Jeigu Projekto rengėjai mato būtinybę įtraukti ir kitus „žalingo įpročio“ sąvokos elementus į minėtą straipsnio dalį, alternatyviai siūlome svarstyti tokią pataisos versiją: 5) propaguojamias ir (ar) reklamuojamias žalingi įpročiai ir narkotinės, ar psichotropinės medžiagos. narkotinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir apsvarstyti galimybę taikyti protingas ir proporcingas priemones už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus.	Pritarti Pritarti	Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad pritarus pasiūlytai formuluotei išlieka tikimybė sulaukti neadekvačiai didelių baudų už ne ypatingos reikšmės valstybei ir piliečiams pažeidimų įvykdymą-pvz. vaizdo įraše matomą rūkorių. Todėl siūloma svarstyti galimybę tikslinti sąvoką „kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas“.
2.	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04					Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (toliau tekste -LKTA) šiuo raštu teikia pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25 , 31, 33 , 34, 34^1, 37, 38, 39, 40, 40^1, 40^2, 40^3, 40^4, 43 , 45 , 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 32' ir 40 straipsniais, 34^2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XlllP-5373 (toliau tekste - Projektas):		Spręsti pagrindiniame komitete
2.1	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04	1 (2)	(31)			Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VII) 2 straipsnio 31 dalyje apibrėžiant sąvoką nepriklausomas kūrėjas praleistas žodis valdymo arba šių subjektų, priklausomai nuo to, kokį pakeitimą norėjo įvesti Projekto rengėjas. Todėl siūlome patikslinti šia sąvoką ją papildant žodžiu valdymo arba šių subjektu ir VII 2 str. 31 dali išdėstyti taip: „31. Nepriklausomas kūrėjas - asmuo, kuris nėra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikejo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo vadovas ar kitų valdymo/šių subjektų organų narys, taip pat asmuo, nesusijęs su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikeju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, kuriantis audiovizualinius kūrinius ar programas ir laisvai juos parduodantis ar kitaip per leidžianti s viešai skleisti“.		Spręsti pagrindiniame komitete
2.2	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04	1 (2)	(54)			Projekto 1 straipsniu keičiamo VII 2 straipsnio 54 dalyje apibrėžiant sąvoką rėmimas nurodoma, kad <...>dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ar naudotoju sukurtiems vaizdo įrašams arba programoms finansuoti <...>. Tokiu būdu galina manyti, kad naudotojai gali sukurti ne tik vaizdo įrašus, bet ir programas. Tačiau 2 str. 13 dalyje sąvokos dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga apibrėžime nėra nurodoma, kad naudotojai gali sukurti programas. Taip pat direktyvos (ES) 2018/1808 nuostatuose ir preambulėje apibrėžiant šias paslaugas visur naudojamas žodžių junginys „programų ir naudotojų sukurtų vaizdo įrašų teikimas“. Todėl siūlome patikslinti šia sąvoką ir VII 2 str. 54 dali išdėstyti taip: 54. Rėmimas - bet kokia pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ir (ar) programoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo ¡rašams arba programoms finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą, prekes ar paslaugas.		Spręsti pagrindiniame komitete
2.3	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04	1 (2)	(64)			3. Projekto 1 straipsniu keičiamo VII 2 straipsnio 64 dalyje sąvoką televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga tikslinga papildyti nurodant, kad tuo atveju, kai dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikejas pats parenka ir elektroninių ryšių tinklais teikia programas visuomenei, tokia jo veikla turėtų būti priskiriama televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugai. Šito nepadarius istorinių retransliuotojų ir naujai besikuriančių dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų veiklos teisinis reglamentavimas iš esmės skirtųsi, nors jie abu teikia analogiškas - programų platinimo paslaugas. Tai sukurtų nesąžiningą konkurenciją Lietuvos retransliavimo rinkoje, nes Lietuvos jurisdikcijai priklausančių istorinių retransliuotoj ų veikla pagal VII yra labai griežtai kontroliuojama. Todėl siūlome papildyti VII 2 str. 64 dali ir šia sąvoką išdėstyti taip: „64. Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga - transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir tuo pačiu metu nepakeistų skleidimas visuomenei internete, įskaitant tokį skleidimą visuomenei naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga bei apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą.		Spręsti pagrindiniame komitete
2.4	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04	7 (31)	(13)	(14)		4. Projekto 7 straipsniu keičiamo VII 31 straipsnio 13 ir 14 dalyse turėtų būti nurodomos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos, nes VII 24 str. ld., 11) p. nurodoma, kad už šių paslaugų teikimo veiklą yra mokama nustatyta metinė įmoka, o VII 48 str. 4 d. 3) p. nurodoma, kad už metinės įmokos nemokėjimą gali būti stabdoma šių paslaugų teikimo veikla. Todėl siūlome papildyti 13 dali ir 14 dalies 1) ir 4) p. p. ir išdėstyti juos taip: „13. Vyriausybės įgaliota institucija Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, arba užsakomiįjų audiovizualinės žiniasklaidos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą (toliau - metinė įmoka) dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos dydį. Metinės įmokos 2 pervedamos Visuomenės informavimo etikos asociacijai. “ ir „ 14. Vyriausybės įgaliota institucija metinės įmokos dydį nustato atsižvelgdama į:l) licencijos turėtojo transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, platinamų internete televizijos programų ir (ar) atskirų programų, užsakomiįjų audiovizualinės žiniasklaidos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų pobūdį ir turinį; 4) radijo ir (ar) televizijos programos reikšmę programų transliavimo, retransliavimo ir (ar) televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomiįjų audiovizualinės žiniasklaidos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų plėtojimui. “		Spręsti pagrindiniame komitete.
2.5	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04	20 (40^3)	(5)			5. Projekto 20 straipsniu keičiamo  40^3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Komisija privalomai vertina tik 2 dalyje nurodytų priemonių tinkamumą ir įgyvendinimą, tačiau ne mažiau svarbu, kad Komisija būtų įstatymu įpareigota vertinti ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, kurie turi technines galimybes ir ekonomines paskatas teikti ir kitas audiovizualinės žiniasklaidos ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, neteikia tokių papildomų paslaugų apie tai neinformavę Komisijos. Priešingu atveju, jie gali tokias veiklas lygiagrečiai vykdyti prisidengdami savo dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjo statusu, o Komisija nebūtų įstatymu įpareigota tikrinti ar jie tai daro skaidriai ir prisilaikydami visų audiovizualinės žiniasklaidos ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų veiklai taikomų VIĮ reikalavimų, kurie yra daug griežtesni nei taikomi tik dalijimosi vaizdo o medžiaga platformos paslaugos teikėjui. Vertinant šias aplinkybes, siūlome papildyti VII 40^3 straipsnio 5 dali ir ją išdėstyti taip: ..5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių tinkamumą ir įgyvendinimą bei šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų vykdymą vertina Komisija jos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka. Komisija, nustačiusi, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai pasirinko netinkamas priemones arba kad taikomi elgesio (etikos) kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, įpareigoja šių paslaugų teikėjus taikyti konkrečias šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ar jų įgyvendinimo būdus bei vykdyti straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus. “		Spręsti pagrindiniame komitete
2.6	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04	20 (40)	(7N)			6. Projekto 20 straipsniu keičiama VII 40 straipsni papildyti nauja 7 dalimi ir išdėstyti i a taip: „7. Kai dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas, naudodamasis savo techninėmis galimybėmis, kartu teikia ir užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos ir/arba televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, jis privalo apie tai pranešti Komisijai ir vadovautis šio įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis tokias veiklas. Toks papildymas analogiškas šio straipsnio 6 daliai, tik jis taikomas ne audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui (kaip 6 dalis), bet dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui, kuris gali teikti ir kitas susijusias paslaugas. Todėl, pačiame įstatyme būtina aiškiai nurodyti, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, papildomai teikiantys užsakomąsias 3 audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas bei televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo paslaugas, turi tokias veiklas vykdyti laikydamiesi VII nuostatų, reglamentuojančių šias veiklas. Siūlomas papildymas užtikrintų ir kitą variantą nei numatytas šio straipsnio 6 dalyje, tai yra, kai keletą paslaugų teikia ne tik audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, bet ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas. Neįvedus siūlomo papildymo mokamos televizijos rinkoje įsivyraus nesąžininga konkurencija, kadangi teikiant užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete bei retransliavimo paslaugas ir teikiant dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas yra konkuruojama dėl tos pačios auditorijos ir tų pačių pajamų. Tai ypač svarbu vertinant, kad VIĮ nuostatos labai griežtai reglamentuoja televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete bei retransliavimo paslaugų veiklą Lietuvoje, kurios priežiūrą pagal VII privalo vykdyti Komisija. VI suteikia Komisijai plačius įgaliojimus, įskaitant galimybes taikyti šių paslaugų teikėjams ekonomines sankcijas bei stabdyti jų veiklą.		Spręsti pagrindiniame komitete
2.7	Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04	25 (48)	(6)(8)			7. Projekto 25 straipsniu keičiamo VIĮ 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Komisija gali imtis šioje dalyje numatytų veiksmų, jeigu asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau neįvertinta, kad, remiantis Projekto 19 straipsniu papildomai įvedamu keičiamo VII 40 str. 2 dalimi, apie savo veiklos pradžią Komisijai turi pranešti ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, todėl Komisijai turi būti suteikiama teisė imtis 48 str. 6 dalyje nurodytų veiksmų ir su dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais, kurie pradeda teikti savo paslaugas Lietuvos gyventojams apie tai nepranešę Komisijai. Šiuo tikslu siūlome papildyti 48 str. 6 ir 8 dalis ir išdėstyti jas taip: „6. Komisija, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio Įstatymo nustatyta Tvarka, turi teisę: ....... “ ir „8. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ar teikiant dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos Įgaliota institucija. “		Spręsti pagrindiniame komitete

 4.Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-11-11					Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1.1	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-11-11					1.  Pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 34^1, 37, 38, 39, 40, 40^1, 40^2, 40^3, 40^4, 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 32^1 ir 40^2 straipsniais, 34^2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 79, 124, 136, 146, 477, 502 ir 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui.	Atsižvelgti
1.2	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-11-11					2.  Įgalioti kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, o jam negalint dalyvauti – kultūros viceministrę Reginą Jaskelevičienę atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytų įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime.	Atsižvelgti

6.    Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

            6.1. Sprendimas:  pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5373 ir siūlyti pagrindiam komitetui tobulinti projektą pagal Žmogaus teisių komiteto išvadą ir joje pateiktus pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žmogaus teisių komitetas 2020-12-09	28				Argumentai: Atsižvelgiant į realias galimybes parengti įgyvendinamuosius teisės aktus siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti ne 2021 sausio 1d. 2021 vasario 1 d. , ir atitinkamai tikslinti kitas 28 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ dalis. Pasiūlymas: 28 straipsnį išdėstyti taip: 28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus 10 straipsnį ir šio straipsnio 2–4 dalis, įsigalioja 2021 m. sausio vasario 1 d. 2. Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija iki 2021 m. balandžio 30 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus pagal šio įstatymo 10 straipsnį. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 20201 m. gruodžio sausio 31 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus pagal šio įstatymo 5 straipsnį. 4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, iki 20201 m. gruodžio sausio 31 d. priima teisės aktus, skirtus šio įstatymo 15 ir 22 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui įgyvendinti. 5. Lietuvos radijo ir televizijos komisija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Komisijai pirmąją apibendrintą ataskaitą, kaip įgyvendintos šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų plane numatytų priemonių. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Komisijai pirmąją ataskaitą, kaip įgyvendintos šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstytos Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos dėl visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis ugdymo priemonių skatinimo.	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                               Tomas Vytautas Raskevičius

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Lukšienė 239 6809