LIETUVOS RESPUBLIKOS 

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675    22  STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

 

1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą:

2009 m. Tarptautinis olimpinis komitetas į olimpinių sporto šakų sąrašą įtraukė ir golfą Golfas tapo olimpine sporto šaka. Šios sporto šakos atstovai turės galimybę varžytis 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse (Brazilijoje, Rio de Žanaire).

Golfui tapus olimpine sporto šaka, nėra pagrindo manyti, kad jis galėtų būti priskirtas prie azartinių lošimų, ar prilyginamas medžioklei. Golfas Lietuvoje yra labai jauna, besiplečianti sporto šaka, apjungianti įvairaus amžiaus ir meistriškumo sportininkus, golfo trenerius bei teisėjus, taip pat laisvalaikio bei pramogų sritis, kurios bazės sukūrimui reikalingos didelės investicijos. Todėl golfas yra nepagrįstai ir nepelnytai įrašytas į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 5 dalį (šiai sričiai netaikoma lengvata ir golfo vieneto suteiktos paslaugos apmokestinamos pelno mokesčiu).

Pirminis projekto siūlytojas – Seimo narys Vydas Gedvilas.

 

2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Projekte siekiama atsisakyti Pelno mokesčio įstatymo nuostatos, pagal kurią golfo išlaidos yra nepriskiriamos reprezentacinėms sąnaudoms ir tokiu būdu nuo šių sąnaudų yra priskaičiuojamas ir sumokamas pelno mokestis.

 

3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:

Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos, ir tokiu būdu nuo šių sąnaudų yra priskaičiuojamas ir sumokamas pelno mokestis.

 

4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Golfas Lietuvoje labai perspektyvi, vis didesnį populiarumą įgyjanti sporto šaka, taip pat laisvalaikio praleidimo būdas, pramoga, kurie galėtų skatinti atitinkamų paslaugų bei turizmo plėtrą Lietuvoje. Todėl, priėmus šį projektą, galima tikėtis šalies bendro vidaus produkto (Europos Sąjungos valstybėse didžioji dalis bendro vidaus produkto yra sukuriama įvairių paslaugų sektoriuje) ir užsienio valiutos įplaukų padidėjimo bei Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso pagerėjimo.

 

5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

            Priėmus projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

 

6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Priėmus projektą, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nebus.

 

7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

            Priėmus projektą, būtų pagerintos paslaugų verslo plėtros sąlygos.

 

            8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:

            Priėmus projektą, keisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės.

 

            9) ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

            Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos  įstatymo.

 

            10) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

            Projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

 

            11) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:

Nereikės.

Teisės akto projektą parengė Seimo nariai.

 

12) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):

Priėmus projektą, papildomų valstybės biudžeto asignavimų įstatymo įgyvendinimui nereikės.

Pelno mokesčio sumažėjimas būtų nežymus, nes golfas nėra išvystyta sporto šaka Lietuvoje ir jo teikiamos paslaugos nėra didelės. Tačiau golfo, kaip sporto šakos, plėtra galėtų duoti didelę naudą Lietuvos makroekonomikai, darbingumui, turizmo ir regioninei plėtrai. Golfo turizmas galėtų tapti viena rentabiliausių ir didžiausias pajamas valstybei teikiančių turizmo formų. Golfo turizmas Lietuvoje skatintų turizmo infrastruktūros vystymą, saugomų teritorijų ir kultūros vertybių objektų tvarkymą ir lankymą.

Golfo turizmas – itin gera galimybė gyventojų užimtumui didinti, gyventojų socialinėms problemoms spręsti. Kiekviename aikštyne sukuriama apie 50 nuolatinio darbo vietų, dar tiek pat – aptarnaujančioje infrastruktūroje.

 

13) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Negauta

 

14) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:

Seimo narių grupė

 

15) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:

Projekto reikšminiai žodžiai: reprezentacinės sąnaudos, golfas.

 

Teikia Seimo nariai:

 

  1. Vydas Gedvilas
  1. Loreta Graužinienė
  1. Ričardas Sargūnas
  1. Jonas Kondrotas
  1. Gintaras Tamošiūnas
  1. Valdas Skarbalius
  1. Sergej Ursul
  1. Vilija Filipovičienė
  1. Petras Narkevičius
  1. Vytautas Kamblevičius
  1. Gintaras Steponavičius
  1. Artūras Skardžius
  1. Zita Žvikienė
  1. Audronė Pitrėnienė
  1. Gediminas Jakavonis
  1. Algimantas Salamakinas
  1. Mindaugas Bastys
  1. Irena Šiaulienė
  1. Milda Petrauskienė
  1. Andrius Palionis
  1. Artūras Paulauskas