Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 17, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 223
STENOGRAMA
2022 m. lapkričio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame lapkričio 17 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 115 Seimo narių.
Perduodu dabar pirmininkavimą Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui J. Razmai.
10.01 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narės Virginijos Aleksejūnės priesaika
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Gerbiami Seimo nariai, rugsėjo 27 dieną, čia jau senokai, mes paskyrėme V. Aleksejūnę Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato, kad asmuo, paskirtas į šias pareigas, prieš pradėdamas jas eiti, prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantysis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad narys neprisiekė ir negali eiti pareigų. Prisiekęs narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Vardiniai priesaikos lapai perduodami ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Tad kviečiu Seimo Pirmininkę V. Čmilytė-Nielsen ir V. Aleksejūnę pradėti prisaikdinimo procedūrą. Kviečiu atsistoti.
V. ALEKSEJŪNĖ. Aš, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narė Virginija Aleksejūnė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališka, saugoti man patikėtas paslaptis. (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname naujai prisiekusią komisijos narę ir linkime sėkmės darbuose. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė.
10.04 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. lapkričio 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Matau labai daug norinčių pasisakyti. Pirmasis A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Turiu du pasiūlymus. Pirmiausia frakcijos vardu norėčiau pasiūlyti išbraukti iš darbotvarkės Valstybės tarnybos įstatymo projektą Nr. XIVP-2066 ir lydimuosius. Argumentas yra labai paprastas. Iš tikrųjų mes matėme, kad du kartus buvo konstatuota, kad tai prieštarauja Konstitucijai, dabar vos su kosmetiniais, kažkokiais techniniais pataisymais jau yra pasakyta, kad lyg ir ne. Bet manome, kad visgi reikėtų rimtai žiūrėti į prieštaravimą Konstitucijai. Tai frakcijos vardu prašyčiau šį klausimą išbraukti.
Taip pat norėčiau pasiūlyti Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui šiandien per pertrauką organizuoti apsvarstymą pasiūlymų dėl klausimo, kuris šiandien yra parašytas, kad negali būti svarstomas, nors yra surinkti 47 Seimo narių parašai. Pasiūlymai dėl Tabako kontrolės įstatymo buvo registruoti prieš metus ir tai, kad komitetas per metus nesugebėjo apsvarstyti, yra komiteto pirmininko problema. Šiandien per pertrauką 15 minučių būtų galima skirti, apsvarstyti ir tada šį klausimą būtų galima atnešti į darbotvarkę ir pabaigti su juo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasiūlymus. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kaip žinote, mūsų Švietimo komitetas svarstė klausimą dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymo“ ir ten buvo padaryta procedūrinių pažeidimų atrenkant komisijos narius. Seimo narių yra kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją, bet kreipiuosi į jus, į Seimo Pirmininkę, kaip posėdžio pirmininkę. Kaip žinote, pagal Seimo statutą, jeigu kreipiasi Seimo Pirmininkė, šis nutarimo projektas gali būti nesvarstomas, kol Etikos ir procedūrų komisija pateiks išvadą. Nes jeigu Seimas, mes, jį priimsime ir vėliau Etikos ir procedūrų komisija pripažins, kad yra procedūrinių pažeidimų, Konstitucinis Teismas pripažins negaliojančiu.
Dabar atsiliepdamas į tai, ką sako Aurelijus, aš, priešingai, siūlyčiau išbraukti 2-2.1 klausimą, nes yra gauta Teisės departamento pastaba. Tikrai mes jos fiziškai neišnagrinėsime ir, matyt, sprendimo mes nepriimsime. Ir kartu, Pirmininke, nežinau, kaip čia atsirado 2-17 klausimas – tai yra Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo projektas, kaip žinote, tai yra senas projektas Nr. XIVP-1867. Kaip žinote, buvo Valstybės saugumo departamento pažyma. Ta pažyma buvo gauta praėjusią kadenciją ir buvo adresuota tuometinei komiteto pirmininkei. Valstybės saugumo departamento pažymoje buvo minimi asmenys ir subjektai, kurie yra suinteresuoti, kad šis įstatymas būtų pateiktas. Tai aš tikrai siūlyčiau išbraukti, kad Seimas neliktų iš tikrųjų tokioje savotiško juokdario vietoje.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Remigijau, dar pasitikslinu, 2-2.1 klausimą jūs norite išbraukti, tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo? Tikriausiai ne apie tą kalbėjote?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Atsiprašau, ne, ne. Tabako, kur yra įtraukta 47.
PIRMININKĖ. Tabako. Gerai. Ačiū. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Gerbiami kolegos, aš prie to antikonstitucinio Valstybės tarnybos įstatymo paketo norėčiau grįžti ir lygiai taip pat frakcijos vardu paprašyti išbraukti iš darbotvarkės. Tačiau turiu ir kitą motyvą, tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės lapkričio 14 dienos nutarimą. Deja, bet premjerė, kuri yra įrašyta kaip pristatantis asmuo, neturi Vyriausybės įgaliojimų pristatyti šį klausimą ir aš labai mielai paskaitysiu sąrašą asmenų, kurie turi tą įgaliojimą. Tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė lapkričio 14 dieną nusprendė įgalioti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę, o jai negalint dalyvauti viceministrę S. Ščajevienę atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Jei viceministrė S. Ščajevienė negali dalyvauti, atstovauja viceministras A. Abramavičius, jei pastarasis negali dalyvauti, atstovauja V. Dmitrijevas. Tai siūlau nedaryti dar vienos konstitucinės klaidos ir nesuteikti asmenims, kurie neturi Vyriausybės įgaliojimų, pateikti šio projekto.
Kitas dalykas, nelabai suprantu, ką su pateikėjais ten turi bendro kolega S. Šedbaras, kuris taip pat net nėra Vyriausybės narys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl Valstybės tarnybos išbraukimo jūsų prašymą fiksuoju. I. Šimonytė norėtų replikuoti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Turbūt Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas daro tai, kad pristatys komiteto išvadas dėl atitikties Konstitucijai, apie ką čia buvo daug plačiai kalbėta. O šiaip Ministrui Pirmininkui atskirų įgaliojimų pristatyti projektą iš Vyriausybės nereikia. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš taip pat frakcijos vardu prašysiu išbraukti 2-14 klausimą – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2233. Frakcijos vardu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos vardu 2-14 klausimą ir lydimuosius. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš taip pat norėčiau prašyti jūsų išbraukti projektą Nr. XIVP-1867, kas jau ir buvo minėta, Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymą, papildydama argumentais, kad šitas įstatymas yra parengtas bendradarbiaujant su Nacionaliniu transplantacijos biuru, kuomet vadovavo direktorius, kuris atleistas dėl seksualinio priekabiavimo ir kitų visų negerų veiklų. Pacientų organizacijos vieningai nepritarė šitam įstatymo projektui, todėl mes norėtume daugiau diskusijų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas S. Skvernelis. Taip, D. Asanavičiūtė dėl VLKK, kaip aš suprantu, taip?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Norėčiau patikslinti, kad vakar Etikos ir procedūrų komisija buvo susirinkusi ir yra priimtas sprendimas, kad procedūros nepažeistos. Todėl nematau kliūčių, kad šitas projektas būtų Seime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš ne dėl darbotvarkės, o klausimo, kuris galbūt galėtų būti ir šiek tiek mus telkiantis. Labai gaila, bet Baltarusijos režimas ėmėsi represijų prieš pilietinę visuomenę, prieš nevyriausybininkus ir švietimiečius. Mes frakcijoje parengėme rezoliuciją dėl Baltarusijos režimo įvykdyto Lietuvos Respublikos pilietės J. Cimbalist sulaikymo. Tai yra mokytoja, dirbanti Baltarusijoje, ir už dalyvavimą priešlukašenkiniuose protestuose ją suėmė, ir tiesiog dėl nesibaigiančių represijų. Aš manau, turime kalbėti ir kalbėti apie tai, na, nes tiesiog neturime kitos išeities. Tai visus kolegas, kurie norėtų pasirašyti rezoliuciją prieš registruojant, kviesčiau prieiti ir pasirašyti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už informaciją. S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Mieli kolegos, nors man ir labai patiko kolegės Ingridos mintis, kad ji yra Vyriausybė, deja, taip nėra. Kam Vyriausybei atstovauti bet kokiais klausimais, sprendžia ministrų kabinetas, priimdamas nutarimą, ir čia nieko nepadarysi, tokia yra procedūra. Vyriausybė savo posėdyje įgalioja Valstybės tarnybos įstatymo projektą pristatyti konkretų arba ministrą, arba viceministrą. Tai kol nebus naujo nutarimo, su visa pagarba, bet Ministrė Pirmininkė nėra Vyriausybė ir negali šitos funkcijos atlikti.
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, aš stebiuosi, kad buvęs premjeras kelia tokius klausimus, lyg premjerui atstovauti Vyriausybei reikia atskiro įgaliojimo. Būtent, jeigu ne premjeras atstovauja, o kas nors kitas, tai tam ir parašoma. Dar vienas premjeras irgi suabejojo, kad jam reikia dar prašyti įgaliojimo atstovauti Vyriausybei. Na, tai lauksime, gal čia yra dar daugiau premjerų, kurie nesupranta to dalyko.
PIRMININKĖ. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš gerbiamam J. Razmai pasakysiu, kad Ministras Pirmininkas savo kabinete irgi yra eilinis Vyriausybės narys ir turi tik vieną balsą balsuojant ir priimant tam tikrus sprendimus posėdžių arba pasitarimų metu. Jokių išimčių premjerams nėra suteikta.
PIRMININKĖ. Kadangi tokios diskusijos precedento nėra buvę, tai iki to laiko, kai darbotvarkėje numatyta, mes dar pasikonsultuosime su Teisės departamentu. Siūlau diskusiją šiuo klausimu baigti.
P. Gražulis galbūt turi pasiūlymą dėl darbotvarkės, nes labai vėluojame.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip, dėl tos pačios. Tai taip išeitų, kad kadangi V. Čmilytė – Seimo Pirmininkė, tai ji už mane gali kalbėti ir mano projektus pristatinėti? Nesąmonė! Ir niekada aš su jos pozicija nesutinku, beveik.
PIRMININKĖ. Neteisinga paralelė. Prašau. R. Tamašunienė. Aš jūsų projektų nepristatinėčiau, Petrai. (Plojimai)
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiama Pirmininke ir kolegos, jeigu Vidaus reikalų ministerija nepasiruošusi pristatyti Valstybės tarnybos įstatymo ir mato, kad tik Pirmininkė tą gali atlikti, tai aš frakcijos vardu siūlau išbraukti šį įstatymo projektą ir pateikti taip, kaip turi būti.
PIRMININKĖ. Jau yra du tokie siūlymai iš dviejų frakcijų. Prašau. Gerbiamas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai aiškus dalykas, projektas yra teikiamas Vyriausybės. Konstitucijos 97 straipsnio 1 dalis: „Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.“ Pagal Konstituciją Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir nereikalinga… (Balsai salėje) Atsiprašome, na, tai gal Vyriausybės įstatymas nėra aukščiau. Kolegos, na, nedemonstruokime visiško Konstitucijos neišmanymo. Atsiverskime ir paskaitykime. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, išsakyti visi argumentai. Siūlau pradėti balsavimus dėl pasiūlymų. Pirmiausia A. Veryga frakcijos vardu (ir kai kurios kitos opozicinės frakcijos prie to prisidėjo) siūlo išbraukti Valstybės tarnybos įstatymą iš šios dienos darbotvarkės. Balsuokime. Kas pritariate išbraukti Valstybės tarnybos įstatymą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 128: už – 58, prieš – 66, susilaikė 4. Pasiūlymui nepritarta.
Taip pat buvo siūlymas išbraukti Tabako… Tuoj, pasitikslinu darbotvarkės numerį. Darbotvarkės 2-2.1 klausimą – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektą Nr. XIVP-3603 braukti iš darbotvarkės. Kolegos, kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 124: už – 105, prieš – 4, susilaikė 15. Pasiūlymui pritarta.
A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, aš noriu perklausti. Jūs pristatėte iš pradžių kaip mano siūlymus ir ėjome lyg eilės tvarka, bet nesakėte, kad čia yra kolegos R. Žemaitaičio siūlymas. Mano siūlymas buvo kaip tik nebraukti, palikti ir kad komitetas per pertrauką apsvarstytų siūlymus. Tai dabar už ką mes balsavome?
PIRMININKĖ. Taip. Dėl jūsų siūlymo dėl komiteto čia, matyt, komiteto pirmininkas turėtų atsakyti, nes tai ne Seimo balsavimo klausimas. Prašau, gerbiamas komiteto pirmininke.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Aurelijus dar kartais pamiršta, kad nėra ministras ir nėra daugumos atstovas, ir duoda vos ne privalomus nurodymus. Aš noriu priminti, kad įstatymo projektas registruotas prieš trejus metus. Vakar pradėjome komitete geranoriškai svarstyti po to, kai buvo surinkti parašai, bet, pasirodo, išvadų rengėjai – nebelikę jau anos kadencijos Seimo nariai. Paskyrėme, kaip priklauso pagal Statutą, vieną opozicijos, kitą daugumos atstovą, norėjome svarstyti, bet viena gerbiama išvadų rengėja sako: palaukite, aš nesusipažinusi, duokite man laiko, nes projektas buvo parengtas tik patarėjo su nuomonėmis.
Taigi aš, kaip Etikos ir procedūrų komisijos narys, negaliu leisti pažeisti Statutą. Mes apsvarstysime taip, kaip ir priklauso Statute numatyta tvarka, išvadų rengėjai pateiks projektą ir kitą savaitę pirmu klausimu trečiadienį šis klausimas bus apsvarstytas. Kai neliks kliūčių, tada pradės galioti surinkti parašai, pirmame posėdyje Seimo valdyba turi įtraukti į darbotvarkę. Dabar nurodymas surengti posėdį, kai nėra išvadų rengėjo nuomonės… Aš to negaliu daryti ir nedarysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš gerbiamam kolegai tiktai noriu priminti, kad čia ne apie valdančiuosius ar ministrus mes kalbame. 47 Seimo nariai surinko, pasirašė ir yra ten aiškiai nurodyta kito posėdžio data. Vakar mes buvome įtraukę į komiteto darbotvarkę šitą klausimą ir turėjome apsvarstyti. Deja, to nepadarėme. Tai mano siūlymas yra toks labai racionalus: kadangi tai yra metų senumo pasiūlymai, tikrai žinomi, tai tą padaryti tiesiog netempiant laiko.
PIRMININKĖ. Kolegos, mes galime apsispręsti dėl palikimo darbotvarkėje arba dėl išbraukimo. Sprendimas priimtas.
Kitas pasiūlymas – išbraukti VLKK klausimą, Seimo nutarimą dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, iš šios dienos darbotvarkės, tai yra projektą Nr. XIVP-2261. Balsuokime. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. VLKK klausimą siūlo išbraukti. Balsuojame dėl to.
Balsavo 129: už – 56, prieš – 62, susilaikė 11. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas yra išbraukti darbotvarkės 2-17 klausimą – Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1867. Balsuojame.
Balsavo 128: už – 51, prieš – 58, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Taip pat A. Nekrošius siūlo išbraukti darbotvarkės kompleksinį 2-14 klausimą – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2233 ir lydimuosius. Balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 130: už – 53, prieš – 62, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Kolegos, visus pasiūlymus apsvarstėme. Spėju, kad norėtumėte balsuoti dėl visos darbotvarkės. Balsuojame dėl darbotvarkės. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 131: už – 71, prieš – 9, susilaikė 51. Darbotvarkei pritarta.
I. Šimonytė dar nori po balsavimo replikuoti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Džiaugiuosi, kad Valstybės tarnybos įstatymo projektas darbotvarkėje liko. Čia kolegų pastabos dėl mano įgaliojimų ar neįgaliojimų pristatyti turbūt yra labiau susijusios su požiūriu į patį projektą nei su požiūriu į procedūrą. Aš pati esu šiame Seime pateikusi jau ne vieną, sakyčiau, projektą ir dar kartą tuomet norėčiau pacituoti Statutą. Jame sakoma, kad projektą pateikia iniciatorius arba jo atstovas, Respublikos Prezidento atstovas, Ministras Pirmininkas, Vyriausybės įgaliotas ministras ar viceministras. Ačiū, bet Ministrui Pirmininkui įgaliojimų nereikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Judame toliau.
10.24 val.
2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2146(2) (antrasis svarstymas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2146(2). Antrasis svarstymas. Kviečiu finansų ministrę G. Skaistę pristatyti patikslintą biudžetą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš gal pradėsiu tiesiog be skaidrių, kol jas įjungs. Iš principo Vyriausybė pritarė patobulintam valstybės biudžeto projektui. Esminiai prioritetai, kurie buvo išskirti 2023 metų valstybės biudžeto projekte, nesikeičia, jie išlieka susiję su dabartine situacija, tai yra su geopolitine įtampa, su Rusijos manipuliacijomis energetikos rinkoje ir dėl to išaugusiomis energetikos kainomis bei bendra infliacija, kuri susijusi tiek su energetikos kainomis, tiek ir su kitais sektoriais, į kuriuos jau persimetė kainų augimas.
Taip pat yra investuojama į Lietuvos ateitį, į energetinę transformaciją tam, kad būtų galima ilguoju laikotarpiu prisitaikyti ir išspręsti problemas iš esmės. Darant pakeitimus buvo stengiamasi išlaikyti tą patį biudžeto deficitą tam, kad būtų galima turėti finansinį stabilumą ilguoju laikotarpiu, ir visi sprendimai, kurie buvo daromi, vis dėlto buvo daromi vienas išlaidas mažinant, kitas išlaidas didinant.
Jei žiūrėtume į bendrus skaičius, buvo gauta 1,3 mlrd. eurų vertės pasiūlymų, juos pateikė Seimo komitetai, komisijų nariai, atskiri Seimo nariai. Kai kurie pasiūlymai dubliavosi tarpusavyje, bet išgryninus esmę liko maždaug 1,3 mlrd. eurų vertės pasiūlymų. Dėl to taip pat buvo padaryta pakeitimų atsižvelgiant į priimtus teisės aktus. Čia 2022 metų. (Balsai salėje: „Čia ne tas?“) Tas, viskas gerai. Taip pat priimtus teisės aktus… Tarkime, Seimas tarp pirmojo ir antrojo biudžeto svarstymų buvo priėmęs pridėtinės vertės mokesčio atskaitą juridinių asmenų elektromobiliams, o tai taip pat daro įtaką biudžeto pajamoms, todėl reikėjo pakoreguoti ir pajamas, kurios buvo projektuojamos valstybės biudžete.
Taip pat buvo šiek tiek atnaujintos prielaidos dėl… (Čia ne tas, išjunkite tiesiog, ne tas.) Taip pat atnaujintos prielaidos dėl energijos kainų dinamikos. Jei žvelgtume į pagrindinius biudžeto akcentus, kaip minėjau, pirminiai prioritetai buvo išskirti keturi. Energijos kainų augimo poveikio sušvelninimas. Buvo atnaujintos valstybės biudžeto prielaidos, pagal kurias yra formuojama. Preliminariai prognozuojama, kad energijos kainoms kompensuoti tiesiog reikės 98 mln. eurų mažiau, negu buvo prognozuojama teikiant valstybės biudžeto projektą. Taip pat atnaujinę projekcijas, kiek bus reikalinga šildymo kainoms kompensuoti savivaldybėms, pagal šių metų faktą matome, kad poreikis yra 16 mln. eurų didesnis. Dėl to tiesiog 16 mln. eurų buvo padidinti asignavimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir sumažintas poreikis, pagal kurį yra skaičiuojama, kiek reikės energijos kainoms kompensuoti.
Jei kalbėtume apie antrą dedamąją, noriu priminti, kad vis dėlto pirminiame valstybės biudžeto projekte esminiai prioritetai buvo didinti žmonių pajamas ir išsaugoti perkamąją galią. Dėl to buvo investuojama į darbo užmokesčio didinimą viešojo sektoriaus darbuotojams, pensijų indeksavimą, taip pat buvo didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis, jis užtikrina, kad mažesnius atlyginimus gaunantys žmonės gaus daugiau atlyginimo į rankas. Taip pat minimalioji mėnesinė alga buvo padidinta 15 % ir dėl to žmonės, kurie uždirba minimaliąją mėnesinę algą, dėl šių dviejų sprendimų turėtų gauti per 80 eurų daugiau į rankas. Papildomai su šiuo biudžetu yra atnaujinamas kitas rodiklis, nes prognozuojama, kad minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris skaičiuojamas atsižvelgiant į infliacijos ir maisto kainų rodiklius, bus didesnis ir bus reikalingos papildomos lėšos mažų pensijų priemokoms, dėl to atnaujinamas ir šis segmentas.
Saugumui stiprinti taip pat yra numatoma papildomų lėšų. Galėsime vėliau šiek tiek plačiau apie tai pakalbėti.
Ketvirtas dėmuo yra investicijos į Lietuvos ateitį. Prie 2,9 mlrd., kurie buvo numatyti pirminiame biudžeto projekte, yra papildomų lėšų, kurios skirtos geležinkelio elektrifikavimo projektui kofinansuoti.
Jeigu kalbėtume apie energijos kainų poveikio sušvelninimą, kaip jau minėjau, tai yra turbūt pirmas prioritetas ir esminis šiame biudžete, numatoma, kad dėl besikeičiančių energijos kainų tendencijų poreikis, kuris bus reikalingas šiam sektoriui, tikėtina, yra 98 mln. eurų mažesnis, tai yra trumpalaikės išlaidos. Taip pat būsto šildymui kompensuoti, kaip minėjau, reikia skirti 16 mln. eurų daugiau. Šie pinigai yra numatomi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimuose ir bus savivaldybėms paskirstyti pagal faktą, pagal konkretų poreikį.
Antras segmentas yra žmonių pajamų didinimas. Siekiant sustiprinti ir išsaugoti žmonių perkamąją galią, atsižvelgiant į minimalių vartojimo poreikių dydžio koeficiento nustatymą, yra skiriama papildomai 27,6 mln. eurų, kurie reikalingi mažų pensijų priemokoms mokėti. Dėl šio sprendimo 74 tūkst. žmonių kitais metais gaus šią mažų pensijų priemoką ir ji sudarys vidutiniškai apie 31 eurą.
Taip pat stiprinant saugumo prioritetą yra skiriama papildomų lėšų karinio mobilumo paketui. Prie 55 mln. eurų, kurie buvo numatyti pirminiame biudžeto projekte, dabar numatoma 24,8 mln. eurų, kurie skiriami pirmiausia Rūdninkų poligono privažiavimui, taip pat kito poligono infrastruktūrai sustiprinti. Taip pat pritarta prezidentūros ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui, kad būtų numatyta, jog prie bendrojo vidaus produkto 2,52 %, kurie skiriami NATO įsipareigojimams vykdyti, tai yra ginkluotei pirkti ir kariuomenei išlaikyti, papildoma galimybė, jeigu bus išlaikomas tas pats biudžeto deficitas, tai yra 4,9, ir bus matomas konkretus poreikis, skolintis ir daugiau – iki 3 % bendrojo vidaus produkto tam, kad būtų galima pasirengti greičiau priimti sąjungininkų karius Lietuvoje ir parengti infrastruktūrą tam, kad mūsų sąjungininkai galėtų greičiau prisidėti prie mūsų regiono saugumo. Taip pat žvalgybos pajėgumams palaikyti, veiklos tęstinumui užtikrinti skiriama 5 mln. eurų.
Kalbant apie ketvirtą dedamąją, tai yra investicijas į Lietuvos ateitį, pirminiame biudžeto projekte buvo numatyta 2,9 mlrd. eurų, kurie yra sutelkti iš įvairių finansinių šaltinių, tai yra struktūrinių fondų buvusi perspektyva, struktūrinių fondų startuojanti nauja perspektyva, taip pat vadinamasis „Naujos kartos Lietuvos“ plano instrumentas ir kiti finansiniai šaltiniai. Siekiant sustiprinti ir padėti elektrifikuoti mūsų geležinkelius, nes dėl dabartinės geopolitinės įtampos ir santykių su kaimynais nukentėjo „Lietuvos geležinkelių“ pajamos, tiesiog skiriama galimybė pasiskolinti valstybės vardu tam, kad būtų galima kofinansuoti elektrifikavimo projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tam skiriama 36,5 mln. eurų papildomai.
Taip pat buvo įvertinti kiti poreikiai, kurie buvo įvardinti komitetų, institucijų, atskirų Seimo narių. Tai švietimui, kultūrai ir istorinei atminčiai bendrai yra skiriama 8,9 mln. eurų. Iš jų turbūt didesnę dalį sudaro Klaipėdos muzikinio teatro lėšų perkėlimas iš 2024 metų Valstybės investicijų programoje į 2023 metus, nes 2023 metais reikia užbaigti projektą. Tuo metu baigiasi Europos Sąjungos struktūrinių fondų praeita perspektyva ir iki to laiko tiesiog reikia užbaigti įgyvendinimą projektų, kurie yra susiję su Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimu.
Taip pat skiriama lėšų Pietryčių Lietuvos darželiams, pažangos priemonei įgyvendinti įtraukųjį švietimą, taip pat yra Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui priešgaisrinei sistemai atnaujinti, taip pat Lietuvos nacionaliniam muziejui nuomos ir eksploatavimo paslaugų išlaidoms padengti, Lietuvos kultūros sezono Paryžiuje renginiams. Taip pat pasirengti M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo renginiams. Taip pat lakūno S. Girėno tėviškei atnaujinti ir, galima sakyti, avarinei būklei likviduoti. Taip pat Vyriausybės kanceliarijos istorinės atminties programai, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus investicijų projektui „Istorinio Vilniaus geto bibliotekos pastato aktualizavimas įkuriant Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto muziejų“.
Taip pat sveikatos apsaugai bendrai yra skiriama 2,8 mln. eurų. Iš jų žemo slenksčio kabinetų, skirtų infekcinių ligų kontrolei vykdyti tarp narkotikus vartojančių asmenų, veiklos tęstinumui užtikrinti. Taip pat Lietuvos valstybės medicinos rezervui formuoti, siekiant jį pritaikyti karo Ukrainoje metu išryškėjusiems poreikiams. Taip pat Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimui įgyvendinti numatant lėšų embrionams saugoti. Taip pat yra atnaujinamos tam tikrų įstaigų, kurios yra susijusios su Sveikatos apsaugos ministerija, pajamų įmokos.
Taip pat skrydžių plėtrai yra numatyti 2 mln. eurų iš Finansų ministerijos pažangos priemonių, kad Susisiekimo ministerija, atnaujinusi šią pažangos priemonę, galėtų investuoti į skrydžių plėtros programą. Taip pat institucijų veiklos pajėgumui stiprinti ir naujoms funkcijoms yra skiriama 2,4 mln. Tarp jų yra atsižvelgiama į Seimo kanceliarijos pasiūlymus. Taip pat Žvalgybos kontrolierių įstaigai įsteigti. Taip pat Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbo užmokesčiui. Taip pat Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai išlaikyti ir įrangai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbo užmokesčiui. Akademinės etikos inspekcijos darbo užmokesčiui. Generalinei prokuratūrai, atsižvelgiant į dabar svarstomą įstatymą, kad būtų galima apmokėti už darbą savaitgaliais. Taip pat teismo pašto paslaugoms apmokėti. Taip pat STT pasirengti tarptautinei antikorupcijos konferencijai ir konferencijai organizuoti. Taip pat Ryšių reguliavimo tarnybos dviem etatams, atsižvelgiant į pasikeitusį europinį reguliavimą.
Taip pat infrastruktūrai, įrangai, informacinėms sistemoms yra skiriama 1,6 mln. eurų. Tai yra ir tam tikri Seimo asignavimai aplinkai tvarkyti, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl saulės elektrinės kofinansavimo, Generalinei prokuratūrai pastato remontui, taip pat baigiamo statyti archyvų pastato kompleksui įveiklinti bei Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatui konservuoti.
Jeigu žvelgtume į bendras išlaidas, kaip ir pirminiame biudžete, turbūt kaip ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių biudžetų, pagrindinė dalis tektų socialinei apsaugai, tai yra 38 % visų lėšų, neįskaitant Europos Sąjungos paramos, sveikatos apsaugai – 14 %, švietimui – taip pat 14 % ir atitinkamai.
Jei kalbėtume apie pajamų netekimus, kuriuos taip pat turėjome atnaujinti, atsižvelgdami į tam tikrus pasiūlymus, ir pakeitimus, kurie buvo padaryti ir kurie yra svarstomi dabar, tai Vyriausybės pasiūlymai, atsižvelgiant į pridėtinės vertės mokesčio pakeitimus, pirminiame biudžeto projekte buvo kalbama, kad… Vyriausybės siūlymas buvo pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą apgyvendinimo paslaugoms neterminuotai, atsižvelgiant į jos specifiškumą. Tai biudžetui kainuos kiekvienais metais apie 24 mln. eurų.
Kai kalbame apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo paslaugoms bei kultūros, poilsio ir sporto renginių bei atlikėjų paslaugoms, buvo siūloma pratęsti šią lengvatą, kuri buvo įvesta dėl COVID-19 pandemijos ribojimų, kuomet šie sektoriai negalėjo veikti, kad būtų galima traktuoti kaip verslo paramą, buvo pratęsta, na, nustatyta terminuota lengvata. Šiuo atveju kaip kompromisinis sprendimas buvo pasiūlymas pratęsti lengvatą pusę metų, kad būtų galima ją užbaigti turbūt tuo metu, kai jos atsisakyti yra lengviau, tai yra ne šildymo sezono metu, kai turbūt vartojimas yra šiek tiek aukštesnio lygio tiesiog dėl sezoniškumo.
Atnaujintame biudžeto projekte yra taip pat siūloma pridėtinės vertės mokesčio lengvata apgyvendinimo paslaugoms neterminuota, tai yra 24 mln. netekimų per vienerius metus. Dėl maitinimo paslaugų bei poilsio, sporto ir atlikėjų paslaugų. Šiems sektoriams yra siūloma pratęsti lengvatą, kaip ir pirminiame projekte, pusę metų ir tokie netekimai yra įskaičiuoti į valstybės biudžeto projektą. Kultūros renginiams Vyriausybė apsvarsčiusi siūlo pratęsti lengvatą neterminuotai, atsižvelgusi į Vyriausybės programos nuostatas. Kadangi ten parašyta didinti kultūros renginių prieinamumą visuomenei, yra siūloma šią lengvatą dėl kultūros renginių lankymo pratęsti neterminuotai.
Taip pat yra pasiūlyta pridėtinės vertės mokesčio lengvata elektroninėms knygoms, taip suvienodinant su spausdintinių knygų traktavimu. Šis pasiūlymas buvo jau anksčiau pateiktas Seimo narės M. Ošmianskienės. Atsižvelgusi Vyriausybė įvertino ir siūlo šią lengvatą įvesti ir suvienodinti spausdintinių ir elektroninių knygų sąlygas. Tai kasmet biudžetui kainuotų apie 1 mln. eurų.
Taip pat Seime tarp pirmo ir antro biudžeto svarstymų buvo priimta pridėtinės vertės mokesčio atskaita elektromobiliams juridiniams asmenims, įmonėms. Nors diskusijų metu buvo kalbama, kad tai kainuos apie 2 mln. eurų, jau tuomet sakiau, kad visgi lengvatos kaina yra gerokai didesnė tiesiog todėl, kad elektromobilių plėtra yra auganti geometrine progresija. 2 mln. eurų buvo 2020 metais, atsispiriant nuo to skaičiaus elektromobilių, kurie buvo tuo metu. Matydami dabartinius skaičius ir faktinius duomenis, kuriuos turime 2022 metų, ir augimo tendencijas, kurios tikrai yra matomos pastaruoju metu ir yra prognozuojamos visų tarptautinių institucijų, matome, kad 2023 metais ši lengvata, ši pridėtinės vertės mokesčio atskaita elektromobiliams valstybės biudžeto pajamas sumažina 16,6 mln. eurų, ateinančiais metais bus apie 25 mln., o 2025 metais – apie 35 mln. eurų mažesnės valstybės biudžeto pajamos. Tai taip pat reikėjo įskaičiuoti į valstybės biudžeto projektą dėl pajamų prognozių. Atitinkamai dėl to, kad buvo įvesta pridėtinės vertės mokesčio atskaita elektromobiliams, buvo atsisakyta paramos juridiniams asmenims elektromobiliams įsigyti, nes parama negali būti dubliuojama ir priemonės turėtų būti arba viena, arba kita. Dėl to analogiškos priemonės buvo tiesiog atsisakyta.
Kalbant apie savivaldybių pajamas, išties jos buvo šiek tiek atnaujintos. 2,2 mln. eurų yra didinamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio. Patikslinus kai kurių savivaldybių lėšų poreikį minimaliems koeficientams padidinti, čia buvo ir atskirų Seimo narių pasiūlymų atkreipiant dėmesį į tą problemą, tai savivaldybės pateikė patikslintus duomenis, kiek tokių specialistų turi, drauge su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patikslino tuos skaičius ir yra numatomos papildomos lėšos toms konkrečioms savivaldybėms, turinčioms daugiau tų specialistų, kuriems reikia pakelti dėl minimalių koeficientų. Dotacijos iš valstybės biudžeto didėja 16 mln. eurų dėl šildymo kompensacijų. Tai reiškia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimuose yra numatoma papildomų 16 mln. eurų, kurie bus skiriami pagal faktą, kai savivaldybės pateiks duomenis, kad joms tų lėšų pritrūko. Taip pat yra numatomi 2 mln. eurų žemės ūkio funkcijoms vykdyti perskirstant Žemės ūkio ministerijos asignavimus. Kaimo reikalų komitetas tai buvo išsakęs kaip vieną iš esminių prioritetų. Taip pat padaryta dar keletas smulkių pakeitimų.
Savivaldybių biudžetai 2023 metais, palyginti su 2022 metais, didėja 12,7 %, arba 564,8 mln. eurų. Savivaldybių pajamos iš mokesčių didėja 16,4 %, dėl gyventojų pajamų mokesčio auga 16,1 %, arba 358,8 mln. eurų. Jeigu žvelgtume į bendrus skaičius, valstybės biudžeto pajamos numatomos 15,6 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų.
Jei žvelgtume į bendrus skaičius, balansas išliktų nepakitęs, toks kaip ir pirminiame biudžeto projekte. Stengėmės nepainioti vienų išlaidų su kitomis. Tai reiškia, kad tų įsipareigojimų, kurie yra tęstiniai, kurie yra nesusiję su vienkartinėmis priemonėmis, biudžeto deficitas išlieka 2,5 % bendrojo vidaus produkto, kaip ir buvo numatyta mūsų Stabilumo programoje, kaip ir buvo numatyta pirminiame biudžeto projekte. Kadangi tie įsipareigojimai yra tęstiniai, jų didinimas yra susijęs su ilgalaikiais įsipareigojimais, todėl turėtų būti susijęs ir su ilgalaikių pajamų didinimu. O tos išlaidos, kurios yra vienkartinės ir susijusios su dabartinės krizės pasekmių sušvelninimu, biudžeto deficitą sudaro 2,4 %. Bendras biudžeto deficitas tiek ilgalaikių įsipareigojimų, tiek ir trumpalaikių sudaro 4,9 % bendrojo vidaus produkto, kaip ir buvo numatyta pirminiame biudžeto projekte. Valdžios sektoriaus skola yra stabilizuota ir jos dydis yra, sakyčiau, vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje, sudaro apie 42–43 % bendrojo vidaus produkto, ir toks dydis mūsų dydžio ekonomikai turbūt yra vienas iš optimaliausių. Jei žvelgtume į jau buvusius laikotarpius, išties valdžios sektoriaus skolą nuo kovidinio užaugimo pavyko sumažinti beveik iki priešpandeminio dydžio. Esminiai biudžeto prioritetai išlieka nepakitę.
Stengėmės atsižvelgti į komitetų atskiras išskirtas labai konkrečias sritis ir visgi išlaikyti tą patį biudžeto deficito lygį, koks ir buvo pirminiame biudžeto projekte. Tai ir pavyko padaryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama ministre. Dabar atveriu tribūną diskutuoti. Užsirašė nemažai Seimo narių. Pirmasis frakcijos vardu kalbės A. Butkevičius. Klausti nėra užsirašiusių. A. Butkevičius – frakcijos vardu dėl biudžeto. Kviečiu į tribūną.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, kalbėjau pirmo svarstymo metu. Ir daugelis mano kolegų išreiškė tam tikrus pasiūlymus, išdėstė tam tikras mintis, kaip reikėtų elgtis, ypač planuojant ateinančių metų biudžeto išlaidas. Tikrai aš pasistengsiu per daug nekartoti tų minčių, kurias buvau išsakęs. Tos mintys faktiškai buvo pagrįstos pastaruoju metu, noriu pasakyti, tarptautinių finansinių institucijų įvairių vadovų, ekspertų pasiūlymais, rekomendacijomis, pakartosiu, tai yra Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo, Europos Centrinio Banko, EBPO, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės. Turiu pasakyti, kad į tuos pasiūlymus faktiškai buvo visiškai neatsižvelgta.
Ir jeigu kas nors šiandien ryte atidžiai žiūrėjote visuomenės informavimo priemones, tai daugiau buvo kalbama apie Jungtinę Karalystę, kurioje jau lyg ir šiandien irgi bus pradėtas svarstyti ateinančių metų biudžeto įstatymo projektas, ir buvo aiškiai pabrėžta dėl infliacijos dydžio, kuris tokio rekordo nebuvo pasiekęs per 41 metus, – 11,1 %. O Lietuvoje jau praeitą mėnesį mes turėjome du kartus didesnį, tai yra 23,1 %.
Noriu dar kartą pakartoti, kad, pirma, viešaisiais finansais mes ateinančiais metais vėl skatiname infliaciją. Antra, noriu aiškiai akcentuoti, kad fiskalinė politika neprisideda prie pinigų politikos suvaldant infliaciją. Trečias aspektas, kad vis dėlto kompensacijos, vienkartinės kompensacijos nėra orientuotos į socialiai jautriausias žmonių grupes, nors faktiškai visa Europa, ne vien tik Europos Sąjungos šalys apie tai kalba, net ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
Mielieji, šią savaitę stebiu pasisakymus, kaip sakiau, įvairių ekspertų, ką kalba toliau Centrinis Bankas, nes kai kada mėgstama sakyti, kad opozicija neturi jokių pasiūlymų, opozicija tik interpeliacijas organizuoja įvairiems ministrams. Mielieji, šios savaitės Centrinio Banko vadovo kai kurios išsakytos mintys. Centrinis Bankas teigia, kad didelė infliacija, didėjanti euro zonos recesijos tikimybė ir didėjančios finansavimo išlaidos. Lieka vis daugiau iššūkių įsiskolinantiems namų ūkiams, įmonėms ir vyriausybėms, o tai gali lemti ateinančiais metais bankrotus ir didesnį nestabilumą finansų rinkose.
Kita frazė, kuri, aš manau, reikalauja tikrai didžiulio dėmesio. Mielieji, mes kalbame apie infliaciją. Neįmanoma išlaikyti finansų sistemos stabilumo be kainų stabilumo. Pagrindinė rizika finansų, noriu pabrėžti, stabilumo augimui šiuo metu yra infliacija, labai aukšta infliacija. Mes visa tai turime, bet aš galiu pasakyti, nematau tam tikrų priemonių, kurios šiandien būtų įvardintos netgi ir biudžeto svarstymo metu.
Kokios tolesnės pasekmės, dėl ko aš rodau šitą skaidrę. Atkreipkite dėmesį, kad mes dažnai kalbame apie darbo užmokesčio augimą, tiek bruto, tiek neto, ir trečias rodiklis yra, paprastai liaudiškai pasakysiu, kokia yra perkamoji galia, įvertinus esančią infliaciją. Mielieji, čia yra 2022 metų antrojo ketvirčio galutiniai skaičiavimai, ne mano – Lietuvos statistikos departamento. Mes matome, kaip mažėja žmonių perkamoji galia, jeigu jūs gaunate vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, čia yra kitas palyginimas su bruto ir neto. Laukiu, kada bus pateiktas Statistikos departamento perkamosios galios vertinimas, pasibaigus trims ketvirčiams. Kiek aš žinau, bus atsakyta, šitokia analizė bus pateikta šio mėnesio pabaigoje.
Kokią darau išvadą? Kad mes, svarstydami kitų metų Biudžeto įstatymo projektą, toliau didiname skurdą, toliau didiname pajamų nelygybę. Vis dėlto ką reikėtų daryti? Mielieji, tokiu laikotarpiu, kaip aš pabrėžiau antrą punktą, kad fiskalinė politika neprisideda prie pinigų politikos, užtvirtinant kainų stabilumą, tai reiškia, kad jau seniai laikas buvo pradėti įgyvendinti sisteminę mokesčių reformą. Sisteminė mokesčių reforma visada įgyvendinama tada, kai atsiranda ekonominių sunkumų ne tik dėl kokių nors vidinių atsiradusių ekonominių sunkumų, bet ir dėl išorinių. Bet visa to mes nevertiname, neanalizuojame.
Kiti du pavyzdžiai. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas. Ateinančiais metais jis mažinamas, atrodo, dar 20 mln. eurų. Aš noriu pasakyti, kad vien žvyrkelių asfaltavimo programą… Paprašiau, kad man pateiktų Automobilių kelių direkcija vertinimus. Praeitais metais buvo atlikta ir išasfaltuota maždaug 223 žvyrkeliai… aš kalbu, buvo panaudota 103,6 mln. eurų. Šiais metais iki rugsėjo mėnesio buvo išasfaltuota 33,2 kilometro, panaudota suma 21,8. Tai 1 kilometro asfaltavimo darbų kaina padidėjo 30 %. Tai jūs ir įvertinkite ateinančių metų planuojamus biudžeto asignavimus Kelių priežiūros ir plėtros programai ir praeitų metų. Vadinasi, kai kurios finansavimo lėšos, kurios suplanuotos kelių priežiūrai ir plėtrai, faktiškai vien dėl infliacijos darbų apimties požiūriu sumažės apie 30 %. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną V. Mitalą, jis taip pat kalbės frakcijos vardu. Gerbiami kolegos, kadangi klausimas svarbus, aš pasinaudoju savo galimybe skirti 40 minučių jam aptarti. Gerbiamas A. Butkevičius jau išnaudojo 7 minutes. Prašom, gerbiamas Vytautai, žodis jums.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, aš tikrai sutaupysiu tas 7 minutes. Norėjau pašnekėti gal tik apie vieną aspektą iš visų aspektų, kurie yra susiję su biudžetu. Jis šiaip yra geras, tai sakiau ir anksčiau. Aš manau, kad gal net ir kitais metais, pamatę, kad Lietuvos ekonomika nėra taip įstrigusi, nėra taip stringanti, gal turėsime dar gerų žinių kitais metais.
Bet aš šiandien norėjau pakalbėti apie vadinamąjį buldozerį. Seimo salėje yra daug kartų minimas žodis „buldozeris“, sako: sprendimai yra priimami buldozeriu, Vyriausybė biudžetą priima ir tvirtina buldozeriu. Tai yra tikrai keletas aspektų, kuriuos aš norėčiau atskirai paminėti, pasakydamas, kad būtent ne buldozeris yra tas dalykas, kuriuo Vyriausybė važiavo tvirtindama, kurdama biudžetą, o kaip tik įsiklausė į kai kuriuos pasiūlymus, atėjusius kad ir gana vėlyvose stadijose, jau biudžetui esant parengtam, bet Seimo narių ar Seimo narių komitetų dėka Vyriausybė tai išgirdo ir tai yra biudžete. Aš labai džiaugiuosi, kad biudžete yra padidinti asignavimai žemo slenksčio kabinetams. Apie tai Seime dažnai diskutuojame, kai kalbame, ar galime Lietuvoje turėti liberalesnę baudžiamąją politiką, ar tikrai mes gydome žmones, kuriems reikia pagalbos, kuriems reikia gydymo. Štai šiame biudžete papildomi 840 tūkst. žemo slenksčio kabinetų veiklai Sveikatos apsaugos ministerijos asignavimuose yra numatyta.
Papildomai taip pat numatyta tam, ką Seimas anksčiau priėmė, kai apsisprendė, kad dvejus metus valstybė apmoka embrionų šaldymą, tam nebuvo iki galo numatyta lėšų, atsiranda šiame biudžete 742 tūkst. Dėl to tikrai taip pat galime pasidžiaugti.
Taip pat Seimo salėje per pirmuosius svarstymus buvo kilęs klausimas dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos padėties, kad ta įstaiga negauna pakankamai darbo užmokesčiui, palyginti su kitomis valstybinėmis įstaigomis. Šiame biudžete yra ištaisoma ta klaida ir numatomos papildomos lėšos, kaip ir kitiems svarbiems klausimams, tokiems kaip žvalgybos pajėgumų stiprinimas ar prokuratūros bei teismų poreikių finansavimas.
Labai gerai, kad klausimas, kuris kažkokiu būdu nebuvo įtrauktas į pirminį biudžetą, tai yra Skrydžių skatinimo programos papildomos lėšos Susisiekimo ministerijos biudžete, dabar yra įtrauktas 2 mln. eurų vertės eilutės pavidalu. Man atrodo, mes visi puikiai suprantame, norėdami, kad Lietuva – Vilnius, Kaunas, kiti didieji miestai – čia pritrauktų investuotojų iš užsienio, turime padaryti taip, kad mūsų oro vartai, mūsų oro uostas nebūtų vien tik kokiems nors filmams filmuoti ar scenoms apie apokalipsę iliustruoti, bet būtų intensyviai naudojami tarptautiniams skrydžiams. Labai džiaugiuosi, kad tai yra taip pat numatyta.
Pabaigai pasakysiu, čia reikėtų padėkoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl šalpos pensijų dydžių. Tas klausimas iškilo, sakykime taip, paskutinėse biudžeto formavimo stadijose. Yra išgirstas šis siūlymas. Ta grupė asmenų, kurie tikrai neteko didelio darbingumo būdami dar gana jauni, nesukaupę tam reikalingo minimalaus stažo kažkada anksčiau, kai dar stažo reikalavimai buvo šiek tiek didesni, dabar nedidelė grupė, bet labai pažeidžiama grupė šiame pataisytame biudžete taip pat galės turėti finansavimą kitais metais. Man atrodo, kad ir šalpos pensijos jiems bus mokamos didesnės.
Ką aš noriu pasakyti? Biudžetas, jis buvo parengtas tikrai kokybiškai, dabar dar patobulėjo. Aš džiaugiuosi tais rezultatais, kuriuos dabar girdime, ką finansų ministrė pristatė. Ačiū jai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Vyšniauską. Jis diskusijoje kalbės taip pat frakcijos vardu.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Diskutuodami apie šį biudžetą mes pirmiausia turime pripažinti vieną akivaizdų faktą, kad tai yra labai geras biudžetas. Biudžetas, dėl kurio normalios dalykinės kritikos net ir opozicija labai daug neturi. Šio biudžeto tikslas yra pirmiausia apsaugoti gyventojus nuo įvairių Rusijos karo Ukrainoje sukeltų pasekmių, tarp jų ir didelių energetikos kainų, sąlygojančių ir aukštą infliaciją. Vis dėlto man labai gaila, kad šį puikų biudžetą, diskusiją apie jo gerus darbus užgožia viena negatyvi diskusija – tai diskusija apie PVM lengvatas. PVM lengvatas, kurių teisingumu, kaip ir visada, galima labai stipriai abejoti. Toje diskusijoje apie PVM lengvatas ir kitus dalykus pamirštama, kad biudžete yra numatyta kur kas daugiau galimybių žmonėms didinti pajamas. Numatyta net galimybė kompensuoti elektros kainas gyventojams ir verslui. Pamirštama apie energetikos proveržį, apie didžiulę pagalbą saulės jėgainėms, vėjo jėgainėms, žmonėms, norintiems įsirengti tokius svarbius energetikos objektus. Pamirštama, kad minimalioji alga augs 83 eurais, vidutinė pensija – net 65 eurais, mokytojų atlyginimai – 151 euru, medikų atlyginimai – nuo 160 iki 180 eurų, kultūros darbuotojų – 124 eurais, pareigūnų – 221 euru ir taip toliau, ir taip toliau. Tokio didelio žmonių pajamų augimo mūsų biudžetas nematė jau ganėtinai seniai.
Kitas svarbus dalykas, kad toje toksiškoje diskusijoje apie PVM lengvatas yra užmirštama, kad gynybos finansavimas eksponentiškai auga 123 mln. eurų, o tai iškelia mūsų gynybos biudžetą iki tikrai rekordinės ribos. Taip pat pamirštamas ir savivaldos biudžetų augimas. Labai dažnai diskutuodami, ypač apie kelius, apie kokią nors savivaldos infrastruktūrą, mes turime tą keistą diskusiją, kad savivaldybėms reikia daugiau pinigų, tačiau pamirštama, kad per šiuos dvejus metus savivaldybių biudžetai išaugo 24 %. Per šią kadenciją savivaldos biudžetai greičiausiai išaugs daugiau nei 40 %. Nebuvo per pastaruosius 20 metų tokio eksponentinio savivaldybių biudžetų augimo. Savivaldai šiandien trūksta ne pinigų, o fantazijos ir skaidrumo, kur tuos pinigus išleisti.
Man labai gaila, kad šį puikų biudžetą užgožia labai toksiška ir negatyvi diskusija apie PVM lengvatas. Tai aš kviečiu kolegas sugrįžti prie esmės, pradėti diskutuoti apie šio biudžeto esmę, o tą diskusiją apie PVM’us, kitus dalykus palikti ateičiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Fiodorovą, jis kalbės frakcijos vardu.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, Pirmininke. Matau, Seime karštos kolegų diskusijos dėl teisybės – gal kaip nors išsiaiškins. Nusigyvenome, ne ekonomiškai iš tikrųjų nusigyvenome, bet politiškai. Panašu, kad biudžeto projektas priklauso nebe nuo Seimo, ne nuo mūsų kolegų, sėdinčių čia, salėje, o nuo konservatorių priežiūros komiteto. Valdantieji išgąsdinti, tačiau galiu tik spėlioti, kokie pareiškimai būtų iš šios pusės, kai, tarkime, Darbo partija savo frakcijos kolegoms pasakytų, kad jeigu jie balsuotų dėl biudžeto vienaip ar kitaip, būtų svarstomi savo komitete. Manau, kad skrietų iš tos pusės pareiškimai, kad demokratijos trūksta ir panašiai – tai, ko puikiausiai išmokė valdantieji.
Na, o biudžeto projektas vis dar statomas ant kreivų pamatų – lygiai taip pat, kaip ir praėjusiais metais, kai Vyriausybės vadovė iš šios tribūnos mums čia visiems aiškino, kad pajamos augs tiek, kiek išlaidos, kad iš esmės išlaidos bus padengtos visomis augančiomis pajamomis. Bet nepataikė – ir nepataikė labai stipriai. Žmonių pajamos, apskritai žmonių santaupos šiais metais, panašu, sumažėjo, ypač tų žmonių, kurie gyvena iki vidutinio atlyginimo, ir ypač tų, kurie gyvena regionuose.
Gerbiamas Andriau, kai jūs kalbate apie tai, kad valdantieji, ne valdantieji, opozicija pamiršta, kad biudžete yra pajamų augimas, – opozicija nepamiršta, kad yra pajamų augimas, opozicija kalba, kad tos pajamos, kurias jūs žadate auginti, visiškai nepadengs infliacijos, jos net nepasieks to išlaidų augimo šiuo atveju, kas įvyko ir praėjusiais metais. Tačiau jūs pats pamirštate, kad kai Darbo partija visuose seimuose kalbėjo, kad reikia minimalų atlyginimą auginti, auginti pensijas, jūs Darbo partiją visą laiką vadindavote populistais, nieko neišmanančiais šiuo klausimu. Džiaugiuosi, kad tas išmanymas jums atėjo šiandien ir jūs pakeitėte nuomonę, supratote, kad žmonių pajamas reikia auginti ir auginti kur kas sparčiau.
Šiais metais iš tikrųjų nieko naujo. Valdantieji naiviai tikisi, kad biudžetas nesugrius. Tai eilinį sykį atskleidžia valdančiųjų aroganciją ir nenorą tartis, išgirsti kito balsą, gąsdinimą tų, kurie nori teikti pasiūlymus. Tad vėliau nesakykite, gerbiamieji, kad niekas neįspėjo, niekas nieko nesakė. Biudžetas pasmerktas, nes statomas remiantis klaidingomis prielaidomis, apie tai jau kalbėjome anksčiau, ankstesnėse diskusijose. Jūs kalbate, kad kitąmet ekonomika augs ir, matyt, galvojate, kad augs kur kas stipriau, negu patys galvojote. Šių metų patirtis parodė, kad valstybės pajamų ir išlaidų planą turbūt reikėjo sudaryti remiantis šiek tiek niūresnėmis šalies augimo prognozėmis, panašiomis į tas, kurias visus šiuos metus mums skelbė mūsų komerciniai bankai. Tuo remiantis ir reikėjo projektuoti biudžetą, dėlioti visas valstybės išlaidas ir pajamas. Tada jis būtų realesnis, nereikėtų apgaudinėti nei savęs, nei kitų, nei Lietuvoje gyvenančių ir veikiančių asmenų.
Biudžeto ir su juo susijusių įstatymų projektai, beje, atskleidžia ir pačių valdančiųjų viduje tvyrantį chaosą. Kai Seimo Darbo partijos frakcijos nariai įregistravo pasiūlymą neribotą laiką taikyti PVM lengvatą maitinimo sektoriui, kultūrai, sportui ir tam pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas, prasidėjo, švelniai tariant, politinė apokalipsė, ji virto visų, teikiančių pasiūlymus dėl biudžeto ir panašių įstatymų, persekiojimu. Svarstymas viešojoje erdvėje, kad kažkas bus pašalintas iš partijos, jei nepatogios pataisos pereis, rodo visišką valdančiųjų nejautrumą, nes jiems tarpusavio rietenos yra kur kas svarbesnės už tame sektoriuje dirbančius žmones, ten veikiančius žmones, už jų pajamas, už jų, yra galimybė, tikėtina, bankrotus, darbo praradimą, ir tai ypač gali vykti regionuose. Dėmesį jums pavyko nukreipti nuo svarbesnių dalykų, su tuo aš visiškai sutinku. Padirbėta puikiai.
Kalbant apie pasiūlymus, Seimo Darbo partijos frakcija dėl šio biudžeto pateikė pasiūlymą dėl senjorų, dėl senjorų užimtumo. Pavyzdžiui, 2023 metais siūloma numatyti bent 300 tūkst. eurų neformaliajam suaugusiųjų švietimui ir trečiojo amžiaus universitetams finansuoti. 300 tūkst. eurų nėra daug, tai popieriuje nėra daug, tačiau tai dideli pinigai tiems žmonėms, kuriems tokios pagalbos reikia. Tai galimybė vyresnio amžiaus žmonėms šviestis, būti reikalingiems ir atrasti bendraminčių, būti užimtiems ir nebūti vieniems.
Taip pat Darbo partijos frakcija pasiūlė kitais metais socialiniams darbuotojams kompensuoti kelionės išlaidas. Jų atlyginimai šiandien nėra konkurencingi. Jau akivaizdu, matyti, kad pajamos neaugs tiek, kiek augs išlaidos. Pasiūlymas dėl ten dirbančių žmonių, kasdien atliekančių ypač sunkų darbą, būtų gana didelė pagalba.
Jau kalbėjome, kad nuo 2008 metų, kai valdantieji, dabartiniai valdantieji, iš esmės drastiškai sumažino valstybės tarnautojų pajamas, išlaidos tiems žmonėms ir apskritai visos Lietuvos žmonėms ir čia veikiančioms įmonėms išaugo 50 %, tačiau tik šiame biudžete 2022 metais valstybės tarnautojų bazinis atlyginimas pasiekė 2008 metų lygį. Mes siūlėme šiek tiek drastiškiau kelti pajamas, ypač tiems žmonėms, kurie dirba tame sektoriuje ir kurie iš esmės yra šiandien viliojami į privatų sektorių. Ten yra palikta iš esmės likimo valiai.
Jau nekalbu apie žmonėms sukeltų lūkesčių nevykdymą dėl kelių ir gatvių asfaltavimo. Šiandien mes matome mūsų kitų metų biudžete, kad 30 %, gal net ir daugiau procentų, mažiau kelių bus sutvarkoma. Vėl žmonės paliekami prie duobėtų kelių, iš esmės bekelių.
Ar valdantieji išgirs? Nemanau. Visi opozicijos pasiūlymai suvulgarinti, sumenkinti, nes kita nuomonė iš tikrųjų yra ne šios Vyriausybės ir ne šių valdančiųjų stiprioji pusė. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Į tribūną kviečiu L. Jonaitį. Jis kalbės Socialdemokratų partijos frakcijos vardu.
L. JONAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, taupydamas laiką iš tikrųjų kalbėsiu trumpai, nes daugelį klausimų mes jau aptarėme, tačiau negaliu nekalbėti, gerbiama ministre, žiūrėdamas į jus, ir premjerė salėje yra.
Pateikėme rezoliuciją su 61 Seimo nario parašais. Kaip premjerė sako – čia tik oro virpinimas. Pateikiau siūlymą papildomai skirti Lietuvos kelių priežiūrai 188,9 mln. eurų. Nei komitete vakar, nei šiandien iš ministrės mes neišgirdome, kad nors kokia suma iš tų prašomų pinigų būtų skirta Lietuvos keliams. Matome, kokia kritinė būklė.
Tačiau ne tik apie kelius, bet ir mūsų strateginiai objektai. Kalbant apie Šiaulių ekonominę zoną ir ten padarytus projektus, kai baigiama statyti Jungtinių Amerikos Valstijų gamykla ir produkciją plukdys iš Klaipėdos uosto, mes negalime strateginiam objektui šalia karinio oro uosto nutiesti 2 kilometrų geležinkelio, tai parodo mūsų išvis kažkokį negalvojimą apie ateitį.
Taigi, noriu paprašyti, kad mes sutartume, kiek galėtume iš surinktų akcizų už degalus, už kelių mokesčius skirti keliams. Na, kitiems metams prašoma 85 % nuo 1 mlrd. 200 mln. Tarkime, na, 75 %, na, 80 %, bet mes tarkimės, juk čia nėra opozicijos ar pozicijos, čia yra Lietuvai tie pinigai. Aš manau, kad priimdami kitų metų biudžetą atsižvelkime į šiuos mūsų visų prašymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą A. Vinkų.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. E. Hemingvėjus yra pasakęs, kas yra drąsa. Drąsa yra žinojimas ir nebijojimas veikti vadovaujantis savo sąžine.
Į šią tribūną šiuo klausimu aš einu jau 12 kartą ir tegul pasišaipo ir manieji, ir kita pusė, bet eisiu, eisiu ir kalbėsiu. Prašyti ne gėda, bet neatsižvelgti į tai, kas sakoma, kad padėtų išspręsti problemą, yra neaukštas lygis.
Tai yra mano nuomonė, todėl aš šiandien noriu pasakyti, kad Kretingos rajono savivaldybė informuoja, kad Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmuose veikiantis Kretingos muziejus yra vienas iš lankomiausių krašto istorinės atminties muziejų regione. Ir apie tai informuoja ne tik Kretingos rajono savivaldybė, aš nuo pat vaikystės tą matau, stebiu ir žinau. Siekiama labiau didinti Žiemos sodo oranžerijos, vienintelio tokio architektūros statinio Lietuvoje, žinomumą, prieinamumą lankytojams ir pritaikyti kokybiškoms kultūros turizmo paslaugoms teikti.
Ponia Dalia Asanavičiūte, kai aš ėjau jūsų pareigas, ištisai prašydavo lietuviai važiuoti delegacijomis ir atvykę į tuos rūmus su ašaromis akyse dėkodavo: kaip jūs išlaikote tokį kultūros paveldą! Yra sakoma: kultūra – mūsų valstybės pamatas, be jos neįmanoma išsaugoti savo tapatumo, kultūros paveldo, kalbos ir menų.
Bendra tvarkybos ir tvarkomiesiems darbams užbaigti reikiama lėšų suma 2023 metams yra 249 tūkst. Projekto įgyvendinimo metu bus atliekamas Žiemos sodo oranžerijos aliuminio konstrukcijos su dvigubais stiklo paketais keitimas, oranžerijos konstrukcijos montavimas, apsauginių žaliuzių nuo saulės įrengimas ir taip toliau. Oranžerijos apšvietimo sistemos, pandusų žmonėms su negalia, keltuvų įrengimas ir panašiai.
Po projekto įgyvendinimo padidėtų dvaro, kaip patrauklaus turizmo ženklo, vertė. Atsirastų galimybė lankytojams užtikrinti visavertį poilsį botanikos ekspozicijoje, kur galime ne tik pasigrožėti augalais, baseinuose plaukiojančiomis žuvimis, pasiklausyti skambančios kamerinės muzikos ar nuo krioklio olos krentančio vandens, bet ir labiau plėtoti edukacinę, kultūrinę, švietėjišką veiklą. Sukurta kokybiška infrastruktūra sustiprintų lankytojų emocinį įspūdį ir padidintų šio objekto žinomumą. Subalansuotas temperatūros režimas leis pritraukti daugiau lankytojų ir panašiai, pravesti ten daug didesnį skaičių užsiėmimų.
Per metus apsilanko daugiau negu 130 tūkst. žmonių. Prašau jūsų atsižvelgti į pateiktą informaciją ir apsvarstyti dar kartą galimybę investicijų projektui – Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sodo oranžerijai modernizuoti, pritaikant ją neįgaliųjų reikmėms, – įgyvendinti 2023 metams skirti 249 tūkst. eurų.
Ir pabaigai. Noriu padėkoti Seimo nariams, kurie ir žvilgsiu, ir žodžiu, ir tête-à-tête pokalbiu parodė dėmesį ir palaiko mane moraliai, dedant tas pastangas, kad būtų skirta lėšų valstybinės reikšmės kultūros paveldo Žiemos sodo oranžerijos projektui įgyvendinti. Jeigu mums ir nepavyks gauti lėšų iš valstybės biudžeto, ieškosime kitų galimybių. Ketvirtadienį vėl nebuvau suprastas, o pirmadienį jau kartu su meru buvome pas kultūros ministrą. Ieškojome įvairių variantų. Mes neturime kito kelio, kaip išsaugoti šį unikalų grafų Tiškevičių gamtos ir architektūros šedevrą. Juk gyvenimas tuo nesibaigia. Bet aš noriu paakyti, neprarandu vilties. Gerbiama Ministre Pirmininke, aš kreipiuosi į jus, duokite vilties, neuždarykite durų. Mums reikia daugiau gailestingumo tam objektui, mums reikia daugiau teisingumo. Aš tikiu tuo, ką sakau, tikiu ir tais žmonėmis, kurie spręs teigiamai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Antanai. Kviečiu į tribūną S. Tumėną. Ruošiasi D. Kepenis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiama finansų ministre, mieli Tautos atstovai. Šiandien svarstome 2023 metų biudžetą, kuris užkoduoja, kaip Lietuva gyvens kitais metais. Man regis, šitoje salėje nėra nė vieno, kuris nemąsto ir yra abejingas, kai kalbama apie tai, koks bus tas biudžetas. Kalbėsiu kaip vienmandatininkas, nes vienmandatininkams paprastai priekaištaujama, kad jie teikia biudžeto papildymus, neva naudingus Tautos atstovo apygardai, miestui ir panašiai. Ar tikrai taip? Įsitikinęs – ne.
Taigi, ko pasigendu kitų metų biudžete? Regis, podukros vietoje norima dažnai palikti regionus. Man kartais atrodo, kad tie kritikai, kurie meta strėles į vienmandatininkų daržą, tiesiog pavydi, kad jie yra sąrašiniai, nėra tiesiogiai įsipareigoję savo rinkėjams. Kas, jeigu ne jie, išrinkti Šiauliuose ar Pakruojyje, ar Skuode, geriau žino vietos poreikius, problemas, mato ir girdi, kaip tautiečiai dūsta, pavyzdžiui, dulkių pragare. Ir mąsto ne žemažiūriškai, o mąsto ir valstybiškai.
Pateiksiu tik vieną pavyzdį. Jau keleri metai ignoruojamas geležinkelio vėžės įrengimo į Zoknių oro uostą finansavimas. Net trys, keturios ministerijos tam pritarusios jau nuo 2016 metų. Neduodama. Kaip čia neprisiminsi istorijos, kai prieš keletą metų NATO pareigūnai, atvykę į Šiaulius derėtis dėl kariuomenės pajėgų transportavimo, išvedimo iš Afganistano per didžiausią Baltijos šalyse Šiaulių oro uostą, sutriko, nes pamatė, kad nėra elementarios geležinkelio vėžės. Milijonai, kurie būtų skirti Lietuvai, Šiauliams, nukeliavo į kitus oro uostus, pavyzdžiui, į Rygą. Ta valstybės investicija būtų atsipirkusi per vienus metus. Tai tik vienas pavyzdys.
Kokios priežastys, kad taip yra? Atsakau: nes valdžia pamiršta paprastus dalykus. Juos puikiai įvardijo eseistas L. Degėsys. Cituoju: „Reikia prisiminti, kad valdžia neturi savo pinigų, tik iš mūsų surinktus, iš kurių dalį pasiima sau. Tad valdžią galima ir reikia prižiūrėti, kad nesipainiotų į neaiškius santykius su kaimynais, kad neįsivaizduotų esanti ypatinga, nepakeičiama ir nepasiekiama. Priminti, kad pernelyg nesigirtų savo darbais, kurie daugeliu atveju yra mūsų darbai, arba darbai, kuriems mes tą valdžią pasamdėme.“ (Citatos pabaiga) O ta pasamdyta valdžia – tai esame ir mes, Seimo nariai. Ir mes esame išrinkti tam, kad pasirūpintume, kad mūsų bibliotekose netrūktų knygų, kad bent jau knygų finansavimas neatsiliktų nuo Europos Sąjungos, pasiektų tą vidurkį, kad mažiau būtų dulkėtų kelių, kad būtų baigtos rengti koncertų, sporto salės, kad neįgriūtų pagaliau ir kolegos A. Vinkaus minėtas Kretingos žiemos sodo stogas.
Gerbiama finansų ministre, gerbiama premjere, visos viltys yra į jus. Aš tikiu, kad bent jau geopolitinės situacijos kontekste bus rasta galimybių, kaip nutiesti geležinkelio vėžę į (iš) Šiaulių oro uosto strateginio objekto, kad būtų juo transportuojami ir taikūs kroviniai, ir tie kroviniai, kurie garantuoja taiką. Taigi visos viltys, kad ši problema pagaliau bus išspręsta. Tai ypač svarbu dabar ne Šiauliams, bet visai valstybei, žinant geopolitinius kontekstus. Ačiū. Ir einu iš šios tribūnos su didele viltimi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis diskusijoje kalbės D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, kiti metai žinomi Lietuvoje ir pasaulyje kaip garsaus pasaulinės reikšmės mūsų tautiečių S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą jubiliejiniai metai, sukanka 90 metų. Tikriausiai ta proga mes parengėme didžiulį planą ir žinodami, kokia prasta mūsų jaunimo sveikata, kaip prastai jie nusiteikę patriotiškai, panaudosime šią progą kelti tą mūsų jaunimo sveikatos lygį, nes šiandien pusė jų netinka kariuomenei, netinka. Ir, be abejo, jie taps tikrais patriotais, imdami pavyzdį iš mūsų garsiųjų tautiečių. Žinome visi, kad S. Darius buvo vienas iš Lietuvos sporto, kūno kultūros pradininkų, krepšinis Lietuvoje tiesiogiai susijęs su šio garsaus lakūno vardu.
Ir aš dabar žiūriu į biudžetą, kuriame tikriausiai tam numatytos didžiulės lėšos ir didžiulis dėmesys. Deja. Mes dabar padidinome dėmesį mūsų jaunimo sveikatingumui, kūno kultūrai gal kokiais 10 %. Tai įsivaizduokite, žinodami tai, kad mūsų šalis jau daug metų šliuožia į pakalnę pagal šiuos sveikatinimo rodiklius, palyginkime su autobusu, kurį mūsų Prezidentas žada sukurti, kad mes, sulipę į tą autobusą, visi važiuotume kartu į šviesią, gražią ateitį, naująją sėkmingą Lietuvą. Pažiūrime, kiek ratų turime, – ogi nė vieno rato. Važiuojame, šliaužiame toliau. Ir dabar žadame uždėti vieną ratą tam autobusui. Uždėsime vieną ratą. Na, tai klausykite! Ar reikia paaiškinimo, kaip toli važiuoja autobusas su vienu ratu? Sakote, nėra pinigų. Tai kas gi Lietuvai svarbiausia, jeigu ne mūsų jaunimas, jo patriotinis auklėjimas, jo sveikata? Jeigu svarbiausia, tai dėmesys didžiausias. Deja, šiandien apie jokį rimtą dėmesį kalbėti negalime.
Štai, žiūrėkite, tokia šalis kaip Kanada prieš kelis dešimtmečius suprato, kad padėtis labai prasta. Tuo metu jie pamatavo savo trisdešimtmečio kanadiečio biologinį amžių ir pamatė, kad jis tuo metu buvo lygus šešiasdešimtmečiui švedui, ir priėmė programą, kuriai vadovavo Kanados premjeras, ir jie per dešimtmetį pasivijo švedus pagal savo biologinį amžių. Dabar ir kanadiečiai, ir švedai panašiai užsiima kūno kultūra, sportu ir panašiai, yra to paties lygmens. Mes gi toliau ruošiamės, o tas ruošimasis yra tolygus šliaužimui į pakalnę toliau.
Ką gi reikėtų daryti? Paimti pavyzdį kad ir iš švedų, kurių perteklinės mirtys, kaip žinome, per pandemiją buvo kelis kartus mažesnės negu Lietuvos, nes visų pirma jie skyrė tam dėmesio ir žinojo, kad sveikai gyvenantis žmogus turi puikų imunitetą ir mažiau serga. Todėl jie ir išvengė savo tautiečių pražūties, nes jie rūpinosi, daug metų rūpinosi. Mes kol kas nepradėjome rūpintis. Kai aš matau šitą biudžetą, mes ne tik kad nepradėjome, žinodami, kokia kritinė, kokia katastrofiška padėtis, bet ir nieko nedarome, kam mes esame lygūs? Čia tokie žodžiai kaip „vatnikas“ arba „penkiakolonis“, na, labai tinka, tik tokie žmonės ir gali linkėti savo šaliai pražūties, kurią mes dabar turime.
Aš raginu valdančiuosius padidinti bent septynis kartus, ne 7 %, kuriais didinate, o septynis kartus padidinti finansavimą jaunimo kūno kultūrai ir sportui, patriotiniam auklėjimui, priimti dešimties metų programą, skirtą šitam garsiam mūsų tautiečių žygdarbiui, ir jų pavyzdžiu auginti sveiką jaunąją kartą, kad ji nedarytų gėdos nei sau, nei pasauliui taip, kaip mes darome dabar. Ačiū už dėmesį, linkiu įsiklausyti ir rimtai į tai pažiūrėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas diskutuoti baigėsi. Prašau. Gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Frakcijos vardu prašau pratęsti diskusiją, liko tik keturi žmonės, norintys pasisakyti, aš siūlyčiau tikrai leisti pasisakyti keturiems, tikrai nedaug.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, mes diskusijos pradžioje, aš pati įvardijau, kad ilgesnį laiką, 40 minučių, skiriame diskusijai, ir nebuvo prieštaraujančių. Aš tikrai siūlyčiau eiti pagal mūsų nustatytą ritmą. Faktiškai visi, kas norėjo, pasisakė, visos frakcijos pasisakė. Gerbiami kolegos, aš atkreipiau dėmesį, kad kiekviena frakcija turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę dėl biudžeto, tos frakcijos, kurios norėjo pasisakyti. Labai ačiū.
Dabar turime apsispręsti dėl datos. Balsuojame po antro svarstymo tik dėl datos. Dėl motyvų užsirašė kalbėti M. Majauskas. Ateina M. Majauskas. Motyvai dėl datos, Mykolas kalba už. Ir perduodu pirmininkavimą pirmajam pavaduotojui J. Razmai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, atkreipsiu dėmesį, kad šį kartą siūlome priimti sprendimą dėl biudžeto visu mėnesiu anksčiau, nei tai darome paprastai. Tai yra todėl, kad didelio neapibrėžtumo metu svarbu, kad visuomenė, gyventojai, verslas žinotų, kas jų laukia ateinančiais metais. Jeigu prisiminsite, paprastai priimame sprendimą gruodžio mėnesį, šį kartą planuojame biudžetą priimti kaip įmanoma greičiau. Tikimės, jog sprendimas gali būti priimtas jau lapkričio 22 dieną.
Siūlymas yra paankstinti biudžeto priėmimo datą, numatyti ją jau kitą antradienį ir kviečiu tam pritarti bendru sutarimu, nes visuomenė laukia, verslas laukia, Lietuvos žmonės laukia sprendimų dėl pajamų didinimo, dėl energijos išteklių kompensavimo, dėl pagalbos verslui paketo. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Dėkui. Prieš pasisako V. Gapšys. Atkreipsiu dėmesį, kad kalbame dėl pasiūlytos lapkričio 22 dienos datos – projekto priėmimo datos.
V. GAPŠYS (DPF). Būtent aš labai tiksliai dėl to ir noriu pasisakyti. Vyriausybės nariams ne kartą rodžiau, kad biudžeto projekte pateikti skaičiai labai keistai kinta, nesutampa, o politikos tikslai dar kartais nuostabesni. Dar prieš antrą variantą, būtent pateikiant 2023 metų biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, tiesiog keliems ministrams net parodžiau, kaip jie sugeba manipuliuoti statistika. Pavyzdžiui, 10 priede yra toks punktas „Gerinti transporto junglumą šalies viduje su Europos Sąjungos valstybėmis“. Kadangi nesugeba pasiekti rodiklių, pasiėmė atskaitos tašką 2016 metus. Vyriausybė nesugebėjo, net kai jiems parodžiau, ištaisyti klaidų normaliai, padarė dar blogiau. Todėl, gerbiamas posėdžio pirmininke, atkreipdamas dėmesį į jūsų pastabą, noriu pasakyti, kad Vyriausybė turi pagaliau rodiklius, nuo kurių atsispiria, nuo kurių daro tą politiką, bent jau sutvarkyti normaliai. Aš bijau, kad jie iki 22 dienos nesuspės, todėl turėtų sutvarkyti ir grįžti su normaliai parengtu teisės aktu.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Esame pasiekę balsavimo intervalą, todėl galime ramiai balsuoti dėl pasiūlytos priėmimo datos – lapkričio 22 dienos. Kviečiu visus užimti savo vietas posėdžių salėje ir balsuosime, ar pritariame lapkričio 22-osios datai, kaip biudžeto priėmimo datai.
Balsavo 113: už – 66, prieš – 14, susilaikė 33. Dėl balsavimo datos nuspręsta.
Paaiškinsiu pasiūlymų autoriams, būtent tiems, kurie teikė pasiūlymus dėl biudžeto projekto pirmojo varianto, kad dėl tų pasiūlymų nebus balsuojama, jeigu jūs jų neperregistruosite dėl antrojo biudžeto projekto varianto. Žinoma, yra galimybė registruoti ir naujus pasiūlymus. Tai reikia padaryti likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki biudžeto priėmimo momento. Tai yra 48 valandos nuo antradienio 10 valandos. Sekretoriatas mane informavo, kad bus galimybė per DVSʼą ir ne darbo laiku registruoti. Atitinkamai, manau, supratote tas galimybes.
11.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų, 2024 metų ir 2025 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-2149(2) (svarstymas)
Toliau tęsiame lydimojo Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų, 2024 metų ir 2025 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projekto Nr. XIVP-2149(2) svarstymą. Svarstymo stadija. Išklausysime pagrindinio komiteto pranešimą. Kviečiu M. Majauską pateikti pranešimą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, atsižvelgiant į patikslintą kitų metų biudžeto projektą, jį grąžino Vyriausybė, atitinkamai yra tikslinamas ir trejų metų – 2023 metų, 2024 metų ir 2025 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas. Atitinkamai jis buvo patikslintas. Biudžeto ir finansų komitetas balsavo ir tam pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų pažiūrėsime. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų, 2024 metų ir 2025 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektui Nr. XIVP-2149(2).
Balsavo 125: už – 75, prieš – 11, susilaikė 39. Projektui po svarstymo pritarta.
11.34 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2148(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIVP-2148(2). Čia pažymėta, kad tai yra biudžeto lydimasis projektas. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Išklausysime Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl šio projekto.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas atidžiai apsvarstė Vyriausybės pateiktą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuris lydi ateinančių metų biudžeto projektą. Nesiplėsiu dėl visų detalių, kam tiksliai siūloma taikyti ir kokiam terminui, dėl to apsispręsime balsuodami dėl pasiūlymų, bet atkreipsiu dėmesį, kad Biudžeto ir finansų komitetas patobulino įstatymo projektą siūlydamas tvirtinti ateinančių metų biudžetą taip, kad mokesčiai ateinančiais metais nedidėtų. Dėl to buvo balsuojama, tam Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar diskusija. Matydamas laiko situaciją aš noriu pasiūlyti, kad būtų ne Vyriausybės valanda, o pusvalandis. Ar dėl to galime sutarti bendrai? Opozicija linksi. A. Skardžius prieštarauja. Vienas prieštarauja, aš turiu tada teikti balsuoti. Ar pritariame, kad būtų tik Vyriausybės pusvalandis? Balsuojame. Žinoma, per jį klausinės mažumos atstovai.
Balsavo 124: už – 97, prieš – 12, susilaikė 15. Taigi, bus Vyriausybės pusvalandis.
Dabar diskusija dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų projekto. Gal fiksuojame, kad apie 20 minučių skiriame diskusijai. Pirmąjį pasisakyti kviečiu A. Butkevičių. M. Puidokas dėl vedimo tvarkos, kol nepradėjo kalbėti. Prašom. Tuoj įjungsiu. Prašom.
M. PUIDOKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, kabo darbotvarkės 1-4 klausimas, o mes balsuojame dėl Vyriausybės pusvalandžio ar valandos. Iš tikrųjų labai klaidina toks dalykas.
PIRMININKAS. Kolegos, man atrodo, girdite, čia yra tokie…
M. PUIDOKAS. Salėje daug triukšmo.
PIRMININKAS. …procedūriniai dalykai, jie nededami į švieslentę. Taip pat aš paskelbsiu, kad pratęsime pusvalandžiu ir balsavimo intervalą, nes pusvalandžiu nusikėlė Vyriausybės valanda, kad galėtume balsuoti dėl pasiūlymų dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo. Prašom, gerbiamas Algirdai.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia aš norėčiau užduoti klausimą: kodėl vienas mokestinio įstatymo projektas sukėlė tiek daug diskusijų viešojoje erdvėje? Atsakymas tikriausiai yra labai paprastas. Esant ekonominiams sunkumams, Vyriausybė vis dėlto neįsigilino, gal nesuprato ar tiesiog nenorėjo, kad norint suvaldyti augančią infliaciją reikalinga sisteminė mokesčių reforma. Ir šiandien turime tokią pasekmę, kai nesugebėdami pateikti sisteminės mokesčių reformos laiku sukeliame didžiules diskusijas dėl vieno mokestinio įstatymo, gal net dėl vieno arba kito straipsnio.
Iš dalies aš pasakysiu, kad mes neturime jokios lyderystės valdant viešuosius finansus. Neturime supratimo apie tai, kad fiskalinė politika neprisideda prie pinigų politikos, kuri irgi galėtų daryti įtaką suvaldant infliaciją. Trečias dalykas, mes neanalizuojame atskirų ekonominės veiklos sričių, kurios gali ateinančiais metais susidurti su finansiniais sunkumais. Kai kurios įmonės gali tiesiog papulti į bankroto procedūras ir valstybė susidurs su tokia situacija, kad pradės augti nedarbas, pradės didėti socialinės išmokos ir taip toliau.
Dabar aš konkrečiai norėčiau pasisakyti, svarstant šį įstatymo projektą dėl visuomeninio maitinimo sektoriaus… Mielieji, jeigu jūs panagrinėsite priešpandeminio laikotarpio 2019 metų pirmąjį pusmetį, pamatysite, kad pardavimo PVM sudarė 87 mln. eurų. Grįžkime į popandeminį laikotarpį, kai PVM tarifas buvo sumažintas iki 9 %, – pardavimo PVM buvo surinkta net 2 mln. eurų daugiau. Aišku, vieni gali traktuoti, jog taip yra dėl to, kad popandeminiu laikotarpiu prasidėjo tam tikras bumas žmonių lankymosi restoranuose ir kavinėse. Tai vienas aspektas, kuris parodo, kad tikrai kai kada mokesčių įstatymų pakeitimai sudaro galimybes verslui sėkmingiau veikti.
Mielieji, dažnai mes tikriausiai jau čia, Vilniuje, analizuodami ekonominę, finansinę situaciją pagal atskiras ekonomines klasifikacijas ir kalbėdami, jeigu žiūrėsime viešojo maitinimo ir gėrimų pardavimą, yra tokia statistikos grupė prekių… Noriu pabrėžti, kad visuomeninio maitinimo apimtys Vilniaus apskrityje sudaro 43 %, o bendroje mažmeninėje apyvartoje Vilniaus apskritis sudaro maždaug daugiau kaip 35 %. Tai matome, kad visuomeninio maitinimo pajamų koncentracija iš esmės vyksta Vilniaus apskrityje.
Kokią situaciją mes turime rajonuose arba kitose apskrityse? Noriu pasakyti, kad Tauragės apskrityje visuomeninis maitinimas ir alkoholio pardavimas sudaro tik 1,2 % bendros apimties. Taip pat galėčiau paminėti ir Alytaus apskritį, kur 3,1, Marijampolės apskrityje – 2,2. Taigi mes matome, kad turime dvi Lietuvas: Vilniaus, Kauno, iš dalies Klaipėdos ir regionų, kuriuose tikrai, jeigu kalbame apie visuomeninį maitinimą, faktiškai vos vyksta tų įmonių egzistencija.
Kas atsitiks, jeigu mes nepritarsime nors vienerių metų lengvatai? Galiu pasakyti, pirmiausia regionuose vėl pradės…
PIRMININKAS. Laikas.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). …augti… Atleiskite, man minutė buvo.
PIRMININKAS. Gerai.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Kas bus? Mes vėl padidinsime šešėlinę ekonomiką ir tai bus labiausiai juntama regionuose. Mes vėl padidinsime vidutinio darbo užmokesčio atskirtį žmonių, dirbančių ir gyvenančių regionuose ir dideliuose miestuose. Aš manau, labiausiai atsilieps tai, kad mes ateinančių biudžetinių metų pabaigoje matysime, kad mūsų planuojamos biudžeto išlaidos tikrai prasilenkia su pajamomis. Vadinasi, mes gausime daug mažiau pajamų, negu planuojame, ateinančiais metais, o tai reiškia, kad padidinsime ir fiskalinį deficitą, ir turėsime jau ne 4,9 %, bet gali būti ir kokie 6 %. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau diskutuoti kviečiu M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų klausimas yra svarbus. Mano giliu įsitikinimu, mokesčiai yra vertybinis klausimas. Mokesčiais pasakome, kokie yra mūsų valstybės prioritetai, kas mums svarbu, todėl natūralu, kad vertybiniais klausimais diskusijos būna gana aštrios ir neretai emocingos. Vis dėlto aš noriu paprašyti, kad apsiribotume dalykine diskusija ir kalbėtume apie konkrečius faktus, priimdami sprendimus.
Absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių taiko sumažintą tarifą maitinimo sektoriui, taip pat didelė dalis sumažintą tarifą taiko kultūros sektoriui, sporto sektoriui, atlikėjams. Taip yra todėl, kad kaip ir Lietuvoje, taip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių šiuos sektorius sudaro smulkusis verslas. Lietuvoje 99 % maitinimo sektoriaus sudaro mažos įmonės, mažieji mokesčių mokėtojai. Taip yra pagal skaitinę išraišką. Jeigu žiūrėtume pagal sumokamą pridėtinės vertės mokestį, lygiai taip pat daugumą jo sumoka mažieji mokesčių mokėtojai. Galima bandyti pastatyti prie kiekvieno to smulkiojo verslininko, prie kiekvieno žmogaus po policininką ar mokesčių inspektorių, bet tokios prasmės ir tikslo tikrai nėra. Realybė yra tokia, kad verslas, smulkusis verslas, susidūręs su sunkumais, sąžiningas, užsidaro, kitas verslas traukiasi į šešėlį. Tarptautinės organizacijos ne kartą pastebėjo, kad pridėtinės vertės mokesčio atotrūkis Lietuvoje yra reikšmingai didesnis nei kitose šalyse ir viena iš pagrindinių priežasčių yra šešėlis.
Atkreipsiu dėmesį, kad priimant sprendimą prieš pusantrų metų, kai buvo sumažintas tarifas maitinimo įstaigoms, tarp birželio ir liepos mėnesio, ir liepos mėnesį, kai įsigaliojo sumažintas tarifas, apyvarta išaugo reikšmingai, net 48 %, ir tas išaugęs apyvartos lygis išsilaikė visus metus. Mes matėme, kad sumažėjusias pridėtinės vertės mokesčio pajamas iš dalies kompensavo pelno įplaukos, taip pat kompensavo gyventojų pajamų mokestis, sumokėtas didesnis, reikšmingai didesnis, nei buvo iki tol. Matėme, kad įmonės, įstaigos oficialiai deklaravo apyvartas ir tokiu būdu skaidrinosi.
Šioje situacijoje mes galime drąsiai deklaruoti, kad sprendimas pasiteisino ir pasiteisino su kaupu. Verslas skaidrinosi, matome teigiamus pokyčius, matome didėjančias pelno įplaukas, gyventojų pajamų mokesčio įplaukas, matome oficialiai deklaruojamas pajamas, taip pat ir oficialiai mokamus atlyginimus. Aš manau, kad rezultatas yra sveikintinas.
Atkreipsiu dėmesį, kad įstatymas, kuris šiuo metu vis dar galioja, buvo rašytas prieš trejus metus. Taip jau nutiko, kad aš jį rašiau ir į jį specifiškai įrašiau nuostatą, kad šis sumažintas tarifas galėtų ir turėtų būti pratęstas ir ilgesniam laikotarpiui, siekiant paskatinti ekonomiką, esant finansiniams resursams.
Aš tikiu, kad tų finansinių resursų yra, tikiu, kad galime tvirtinti kitų metų biudžetą, nedidindami mokesčių, ir esu giliai įsitikinęs, kad jeigu mokesčius mes padidinsime kitais metais, tuomet matysime atvirkštinį rezultatą. Sąžiningas verslas užsidarys, didelė dalis verslo pasitrauks į šešėlį ir numanomų, planuojamų pajamų mes tikrai nesurinksime.
Atitinkamai siūliau balsuoti ir Biudžeto ir finansų komiteto nariams, kolegoms, atkreipdamas dėmesį, kad tai sudaro labai nedidelę dalį viso biudžeto ir tikrai nesugriaus biudžeto šis sprendimas. Atkreipsiu dėmesį, kad biudžeto apimtis yra apie 20 mlrd. eurų, o čia mes kalbame apie keliasdešimt milijonų.
Gerbiami kolegos, aš tikiu, kad galime patvirtinti kitų metų biudžetą, nedidindami mokesčių, ir aš nuosekliai laikausi konservatyvios vertybės, tai yra kad mokesčiai neturėtų būtų didinami, jei galimybės leidžia. O aš tikiu, kad tokių galimybių yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau diskusijoje kalbės V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, vėl kalbame apie įstatymo projektą, kuris iš esmės užgožia visą biudžeto svarstymą. Šiandien mes vis dar žaidžiame, valdantieji žaidžia, Vyriausybė žaidžia su likimais, bet tas žaidimas yra ne su M. Majausko likimu, o su 70 tūkst. ar net daugiau žmonių, kurie dirba tame sektoriuje, likimais.
Mes kalbame apie biudžetą, apie tvarumą, bet dėl šios PVM lengvatos iš esmės biudžetas nesugrius. Gali sugriūti gyvenimai keliasdešimties tūkstančių žmonių, kurie yra visiškai priklausomi nuo savo darbo vietos, o tos darbo vietos tikrai nėra tokios, apie kurias galima kalbėti, kad joms pagalbos nereikėtų.
Mes kalbame, žinote, kad didžioji paramos, lengvatos dalis nukeliaus tiems, kuriems nereikia. Valdantieji kalba, kad, žinote, restoranai… jiems ir šiaip pagalbos nereikia. Bet aš suprantu, dėl ko jūs kalbate apie restoranus. 3 % tų restoranų iš viso sektoriaus, apie pagalbą kuriam mes kalbame, jums yra prieinami, jūs galite apie tai kalbėti čia, Vilniuje, jūs galite sau leisti tai daryti iš savo atlyginimų. Bet žmonės, gyvendami Pagėgiuose, to negali padaryti dėl kelių dalykų. Dažnu atveju jie tokios galimybės neturi, kitu atveju restorano regione tiesiog nėra. Tiems šeimos versliukams, mažoms kavinukėms, valgyklėlėms, kurios ten veikia, šita pagalba, šita lengvata yra gyvybiškai reikalinga. Prieš daugiau negu metus mes svarstėme, buvo toks pasiūlymas dėl PVM lengvatos, kai buvo krizė, kalbėjome apie krizę dėl koronaviruso, mes Seime bendru sutarimu pritarėme šiai lengvatai, kalbėjome, kad ta lengvata bus ne tam, kad mažėtų kainos, o tam, kad iš esmės tam verslui tikrai reikia pagalbos. Kai kalbame daugeliu atveju apie energetines krizes, kitus dalykus, valdantieji visą laiką teisinasi sakydami, kad žiūrėkite, nepykite, palaukite, vyksta krizė, bet kai kalbame apie šito sektoriaus pagalbą būtent PVM lengvatos pavidalu, jūs kažkaip krizę pamirštate. Gerbiamieji, būkite šiuo atveju nuoseklūs. Verslo sektorius, dažnu atveju valgyklėlės, šeimos versliukai regionuose, tikrai tikisi tokios pagalbos. Tas spaudimas, kurį šiandien patiria verslas iš abiejų pusių – energetikos kainų, didėjančių atlyginimų kainų, už ką mes balsuosime kitą savaitę biudžete, bet kokiu atveju ir didėsiančių mokesčių kainų, jeigu mes nepritarsime arba pritarsime pasiūlymams, kad tik pusei metų būtų limituota šita parama… tikrai reikalinga ir tikrai turime tai padaryti, tikrai neturime palikti šito verslo likimo valiai. 22 Europos valstybės teikia tokią pagalbą savo verslui, tiki, kad tai reikia padaryti, aš tikiuosi, kad mes neliksime mažuma iš jų ir patikėsime patys, kad tai gyvybiškai reikalinga. Labai ačiū jums už žodį.
PIRMININKAS. Ir paskutinis diskusijoje kalbės K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, pritardamas komiteto nuomonei, noriu atkreipti dėmesį nors į nedidelę, bet labai svarbią meno kūrėjų dalį. Dar 2022 m. gegužės 11 d. Lietuvos meno kūrėjų asociacija kreipėsi su pasiūlymu atlikti išsamų tyrimą, apimantį įvairias meno sritis ir kūrybos formas, kaip PVM lengvatos meno kūriniams ar jų atlikimui galėtų suteikti abipusę naudą ir valstybei, ir kūrėjams. Kartu būtų aiškesnis ir asmenų, kuriems būtų taikoma lengvata, skaičius ar galimos lengvatos finansinės išraiškos valstybės biudžetui. Deja, dabartinį sprendimą numatoma priimti neatsižvelgiant į visų kultūros ir meno lauko dalyvių situaciją, lengvatą taikant tik daliai jų, kitus ignoruojant, tarsi sunkmečio pasekmės jų ir nepalietė. Taigi, trumpai sakant, norėčiau pabrėžti, kad negalima skirstyti meno kūrėjų į mažiau vertingus ir labiau vertingus. Atlikėjai bus priskirti prie labiau vertingųjų, o kiti, tarkime, dailininkai, kompozitoriai, kinematografininkai ar kiti bus palikti prie, valstybės požiūriu, mažaverčių. Taigi siūlau visiems kolegoms ir komitetui atkreipti dėmesį į šį klausimą ir tikrai nediferencijuoti meno kūrėjų. Menas – žmogui, žodis – knygai, koks gražus, šviesus pasaulis, kiek jame erdvės kūrybai.
PIRMININKAS. Dėkui. Tikiuosi, ir toliau pratęsime ta aukšta gaida. Netrukus prasidės balsavimas, tai aš kviečiu užimti savo darbo vietas. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką ir pradėsime pasiūlymų svarstymą. Tai yra I. Šimonytės pasiūlymas. Kiek aš supratau iš autorės, ji traktuoja pasiūlymą kaip vientisą vieną pasiūlymą, nors komitetas čia yra išskaidęs pagal atskirus punktus, bet, taip sakant, pasiūlymo autoriaus teisė visada traktuoti, kaip jis supranta savo pasiūlymą ir kaip prašo dėl jo balsuoti. Tai prašau, pasiūlymo autorei žodis.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tai taip ir yra, kadangi buvo pasiūlyta visa redakcija keičiamo straipsnio, įtraukiant tam tikras pozicijas, kurių nebuvo įstatymo projekte anksčiau, pavyzdžiui, dėl elektroninių knygų ar dėl medicininės paskirties produktų, kur yra reikalinga arba užtikrinti, kad keičiantis reglamentavimui lengvata nepranyktų, kaip medicininių produktų atveju, arba suderinti tiesiog tarpmokestinį traktavimą elektroninių ir popierinių knygų, dėl ko čia jau buvo įregistruotas Seimo narės M. Ošmianskienės pasiūlymas, ir mes tiesiog aptarėme, kad jį įtrauksime į tą patį pasiūlymą.
Taip pat yra siūloma kitaip spręsti, negu Biudžeto ir finansų komitetas numatė siūlyti projekto variante Nr. 2, laikinųjų lengvatų klausimą. Tai yra pasiūlyti nustatyti nuolatinę lengvatą kartu su viešbučiais taip pat renginių paslaugoms, tai yra kultūros, meno ir susijusioms paslaugoms, tačiau kitoms laikinoms lengvatoms palikti tą patį pasiūlymą, kuris buvo pradiniame Vyriausybės projekte, tai yra taikyti tas lengvatas iki birželio 30 dienos.
Aš dar vieną kartą priminsiu, kad kai tos lengvatos buvo inicijuotos mano ir kolegos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, tada buvo iš karto deklaruota, jog tai yra horizontali lengvata, netaikli lengvata ir todėl ji yra taikoma laikinai. Vyriausybė savo pradinį pasiūlymą pateikė. Mano pasiūlymas iš esmės atspindi tą pasiūlymą su nedidele modifikacija. Vakar Vyriausybės išvadoje tas mano pasiūlymas taip pat buvo patvirtintas. Aš prašyčiau balsuoti už visą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar, kadangi pasiūlymas yra pateiktas po to, kai jau komitetas buvo padaręs pagrindinę išvadą, reikia, kad dešimt Seimo narių paremtų. Prašau pakelti rankas. Akivaizdžiai yra daugiau kaip dešimt, tai galime svarstyti. Prašysiu komitetą, kuris pasiūlymą išskaidė į atskirus elementus, išsakyti savo poziciją dėl atskirų čia išskirtų elementų.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, vis dėlto atkreipsiu dėmesį, kad siūlymai yra dėl labai skirtingų sričių, dėl skirtingų tarifų skirtingiems sektoriams, todėl komitetas labai aiškiai pasisakė, kad turi būti balsuojama atskirai. Ir dėl kiekvieno buvo balsuojama atskirai, ir balsai skirtingai pasiskirstė dėl vieno ir kito pasiūlymo, bet jūsų valia pasiūlyti balsuoti taip, kaip jūs siūlote.
Tiktai atkreipsiu dėmesį, kad Etikos ir procedūrų komisija 2022 m. vasario 23 d. išaiškinime konstatavo, kad pagrindinis komitetas, svarstydamas projektą, posėdžio metu gali suformuluoti savo pasiūlymą, kaip turėtų būti tobulinamas svarstomas projektas. Toks pasiūlymas nėra registruojamas Posėdžių sekretoriate pagal Seimo statuto 136 straipsnį, o įrašomas į pagrindinio komiteto išvadą bei komiteto posėdžio protokolą. Identiškas konstatavimas Etikos ir procedūrų komisijos buvo 2016 m. gruodžio 21 d., todėl balsuojant prašau sudaryti galimybę balsuoti dėl pritarimo iš dalies, taip, kaip suformulavo komitetas.
Komitetas pritaria gerbiamos I. Šimonytės pasiūlymui numatyti neterminuotai sumažintą tarifą apgyvendinimo sektoriui, taip pat pritarė sprendimui taikyti neterminuotai sumažintą tarifą ne tik spausdintiems, bet ir elektroniniams leidiniams. Taip pat pritarė bendru sutarimu dėl to, kad būtų taikomas sumažintas tarifas ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktams. Dabar pritarė iš dalies dėl siūlymo taikyti sumažintą tarifą maitinimo sektoriui pusei metų. Komitetas pasiūlė ir priėmė sprendimą, kad turėtų būti taikomas sumažintas tarifas 12 mėnesių. Toks buvo sprendimas pritarti iš dalies. Etikos ir procedūrų komisija išaiškino, jog tai yra teisėtas sprendimas, pagal ankstesnį išaiškinimą. Prašau balsuoti būtent dėl tokio siūlymo pritarti iš dalies.
Antras sprendimas, dėl kurio taip pat buvo pritarta iš dalies, tai buvo I. Šimonytės siūlymas, kad kultūrai, kaip komitetas anksčiau ir siūlė, vis dėlto būtų taikomas neterminuotai sumažintas tarifas, tačiau I. Šimonytės siūlymas neapėmė atlikėjų, neapėmė sporto paslaugų. Komitetas pasisakė, kad pritaria, jog būtų neterminuotai sumažintas tarifas kultūros sektoriui, tačiau jis turėtų apimti ir atlikėjus, taip pat ir sporto paslaugas. Toks buvo sprendimas pritarti iš dalies. Dabar sprendimai dėl pritarimo iš dalies buvo: 7 – už, 4 – prieš, tai yra dėl kultūros ir sporto sektoriaus, ir 8 – už, 3 – prieš dėl maitinimo sektoriaus.
PIRMININKAS. Dabar motyvai dėl viso I. Šimonytės pasiūlymo. G. Skaistė pasisako už.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties norėčiau paremti premjerės pasiūlytą variantą, tai yra kompromisinis pasiūlymas, kuris atliepia ir Vyriausybės programą. Yra pasiūlyta kultūros renginiams taikyti neterminuotą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, tai atitinka Vyriausybės programą ir kultūros paslaugų prieinamumą. Taip pat yra suvienodinamas elektroninių knygų ir spausdintų knygų traktavimas ir joms būtų taikoma ta pati pridėtinės vertės mokesčio lengvata. Taip pat yra suvienodinamas traktavimas medicininės paskirties prekių ir patikslinama sąvoka, tai yra labai svarbu.
Kalbant apie maitinimo sektorių, išties reikia pasakyti, kad juo nepasinaudoja. Dabartine pridėtinės vertės mokesčio lengvata nepasinaudoja pusė maitinimo įmonių tiesiog todėl, kad jos nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos ir netaiko jokio pridėtinės vertės mokesčio. Kitose šalyse, kurios taiko maitinimo sektoriui lengvatą, ji yra derinama su maisto lengvata ir tokiu būdu gaunama sinergija tarp vienos ir kitos lengvatos: maitinimo sektorius, tiek pirkdamas produktus, tiek juos parduodamas, taiko tą patį lengvatinį tarifą. Lietuvoje, kadangi perki produktus su 21 %, parduodi su 9 %, išeina, kad 2/3 sektoriaus įmonių ne tik kad nemoka jokio pridėtinės vertės mokesčio, bet turi neigiamą atskaitą. Vadinasi, susimažina kitus mokėtinus mokesčius pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka.
Taip pat pasakytina, kad kaina, jeigu pratęstume lengvatą neterminuotai, yra apie 120–130 mln. per metus, tai yra maždaug tiek pat, kiek kainuoja vienerius metus padidinti mokytojų atlyginimą 10 %. Man atrodo, svarstyklės visgi turėtų būti nusvertos į kitą pusę.
Žvelgiant į galutinius naudos gavėjus visgi didžioji nauda koncentruojasi toms įmonėms, kurių didelė apyvarta, tai yra greitojo maisto restoranai, tinkliniai restoranai ir tikrai ne smulkusis verslas, kaip jį šiandien įsivaizduoja turbūt dauguma Lietuvos gyventojų, todėl siūlyčiau visgi palaikyti premjerės pasiūlytą kompromisinį variantą.
PIRMININKAS. Prieš pasisako I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Man atrodo, čia yra labai daug suplakta dalykų į vieną vietą. Reikia įsisąmoninti, kad čia yra ne restoranų klausimas ir ne M. Majausko, ir dar kieno nors klausimas, o tėvų, vaikų, kurie gauna maitinimą ir perka maitinimą mokyklose, darželiuose, senelių, kurie taip pat yra maitinami ir padedami valstybės ir savivaldybių, taip pat atlikėjų, kurie atlieka kūrinius, tai yra menininkai, sportininkų klausimas, ir tas klausimas yra kur kas platesnis. Todėl tikrai palaikome, kad tiek ir elektroninėms knygoms, tiek medicininėms paslaugoms, kultūros prieinamumo paslaugoms, viešbučiams, taip pat ir maitinimo įstaigoms, taip pat sportininkams ir menininkams lygiai turėtų būti taikoma PVM lengvata, nes pastaraisiais metais mes patys matėme, kokia buvo infliacija, mes matome, kokį spaudimą sudaro energinių išteklių augimas, mes matome, kad kyla darbo užmokestis, ir spaudimas toms nedidelėms įmonėms, kurios teikia maitinimo paslaugas, labai stipriai didėja.
Mes tikrai nenorime, kad regionuose išvis nebeliktų kavinių, kad trauktųsi maitinimo paslaugų sektorius ir mūsų vaikai gautų prastesnį maitinimą, todėl tikrai palaikome ir nenorime, kad tos kainos didėtų, palaikome Biudžeto ir finansų komiteto poziciją, kuri yra ženkliai labiau subalansuota ir prisidedanti prie tvaraus mokesčių politikos formavimo mūsų šiandieniame biudžete.
PIRMININKAS. Matyt, norite pasinaudoti teise kalbėti be eilės. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, aš noriu pasinaudoti teise kalbėti be eilės, nes politinė retorika, aišku, yra atskiras meno žanras, bet vis dėlto, miela Ieva, tam, kad jūs padėtumėte toms valgyklėlėms ar mokyklėlėms, ar kokiems nors kitiems dalykams, jūs kartais tiek padėsite greitajam maistui, kuris, mano žiniomis, neturiu vaikų, bet jūs turbūt tą pasakysite iš savo patirties, yra vis dėlto ne pats sveikiausias, nors labai skanus.
Man atrodo, įsiklausykite į tai, ką sako finansų ministrė, didžioji dalis lengvatos naudos atitenka toms įmonėms, kurios yra tinklinės ir kurių maistas yra galbūt labai skanus, bet nelabai sveikas.
PIRMININKAS. V. Fiodorovas irgi, matyt, save įsivaizduoju būsimu premjeru. Gerai, suteiksiu žodį. Dėl vedimo tvarkos.
V. FIODOROVAS (DPF). Tokio noro tikrai neturiu. Gerbiama premjere, kai jūs kalbate, kad lygiai tiek pat padėsime greitajam maistui, problema ta, kad greitasis maistas tikrai liks, bet šeimos versliukai, turintys šiandien mokėti didžiules sąskaitas už energetiką ir visa kita, su išlikimo problema tikrai susidurs.
PIRMININKAS. Dėkui. Čia mes papildomus išsakėme motyvus. Balsuosime dėl I. Šimonytės pasiūlymo visa apimtimi. Balsuojame, ar pritariame pasiūlymui.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos, gerbiamas posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Balsavo 131 Seimo narys: už – 73, prieš – 33, susilaikė 25. Pasiūlymui pritarta.
Replikos po balsavimo. Pirmasis – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš norėjau, kad suteiktumėte žodį prieš balsavimą, nes galbūt neaiškiai pristatėte, kokia yra alternatyva, ar tai yra alternatyvus balsavimas, ar ne.
PIRMININKAS. Jokių alternatyvių balsavimų būti negali. Čia yra balsuojama dėl pasiūlymo. Prašom. A. Širinskienė – replika po balsavimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš labai atsiprašau, pirmininke, bet komiteto pirmininkas, pristatydamas klausimą, kalbėjo apie Etikos ir procedūrų komisiją dėl labai konkretaus straipsnio, įgalinančio Seimą balsuoti dėl to, ką ir siūlė pirmininkas, tai yra dėl kiekvieno pritarimo atskirai. Jūs iš tikrųjų tuos, aš nežinau, yra Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, ji galėtų tai patvirtinti arba paneigti, bet jeigu yra du ankstesni etikų sprendimai, aš siūlau vis dėlto jais vadovautis ir atitinkamai balsuoti taip, kaip priklauso. Dabartinis balsavimas nebuvo statutinis.
PIRMININKAS. Balsavimas buvo visiškai statutinis, mes balsavome dėl Seimo narės pasiūlymo. Jeigu Seimo narė pasiūlymą mato kaip vientisą, neskaidytiną į atskiras dalis, mes čia negalime pradėti jo preparuoti ir kaip nors balsuoti už atskiras dalis. Jeigu Seimo narė pati būtų pasakiusi, kad tai mato kaip sudėtinį pasiūlymą, dėl jo galima balsuoti dalimis, tai kitas atvejis. Žinoma, jūsų teisė kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, jeigu kas mano, kad balsavimo metu kažkas buvo ne taip.
V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Aš sutinku, balsavome, tai balsavome, bet dabar yra dar keletas šiek tiek kitokių pasiūlymų. Aš neįsivaizduoju, kodėl jūs dabar ėmėte būtent I. Šimonytės pirmą, nors, pavyzdžiui, mano ir I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymai buvo registruoti anksčiau, juos komitetas buvo apsvarstęs, jie turi kitokią prasmę. Aš nežinau, jūs dabar teiksite juos balsuoti, neteiksite balsuoti? Čia yra dėl metų ir dėl neriboto. Aš manau, dėl jų turėtų būti balsuojama, nes jų registracija yra pirmesnė, dėl jų, aš manau, turėjo būti balsuojama pirmiausia.
PIRMININKAS. Pirmiausia neturėjo būti balsuojama, nes jūsų siūlymai kalba apie 3 straipsnį. Jūs žinote, kad dėl pasiūlymų visada balsuojama pagal straipsnius. Jūsų yra dėl tolesnio straipsnio.
V. GAPŠYS (DPF). Pirmą kartą tai…
PIRMININKAS. Todėl viskas čia yra gerai.
V. GAPŠYS (DPF). Tuomet reikia dėl premjerės pasiūlymų irgi eiti pagal straipsnius.
PIRMININKAS. Premjerės pasiūlymai buvo dėl vieno straipsnio. Todėl ir buvo paprasta balsuoti, nes jie buvo dėl vieno straipsnio.
Dabar komiteto pirmininkas turėtų pasakyti, ar liko erdvės mums balsuoti dėl Seimo narių V. Gapšio, I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymo. Prašyčiau iš centrinės tribūnos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, mano supratimu, ne. Komitetas buvo pateikęs pirmą išvadą, į kurią integravo visus pasiūlymus, vėliau pateikė papildomą išvadą, vertindamas I. Šimonytės siūlymą. Seimas apsisprendė. Apsisprendė, kaip apsisprendė, tai yra gerbtinas sprendimas. Gerbiamųjų V. Gapšio ir I. Kačinskaitės-Urbonienės siūlymas dėl įsigaliojimo datos iš esmės apėmė ir sprendimą, kurį siūlė I. Šimonytė. Dėl to Seimas apsisprendė. Mano supratimu, papildomas balsavimas čia nėra nei reikalingas, nei įmanomas.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų, gerbiami autoriai, matote, jei skaitytume jūsų pasiūlymą, jūsų pasiūlymas yra, kad šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d. Dabar 2 straipsnis yra „Įstatymo įsigaliojimas“. Parašyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Jeigu priimtume jūsų pasiūlymą, tai visas mūsų įstatymas įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d. Nemanau, kad jūs to norite. Prašom. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamas pirmininke, aš manau, kad išvis buvo pasielgta netaktiškai ir neetiškai šiuo atveju dėl pasiūlymo svarstymo tvarkos. Kadangi šis klausimas tikrai jau pinasi ir kažkur komitete mes galbūt ne taip sudėliojome, frakcijos vardu prašau pertraukos ir kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išaiškintų, ar taip galėjo būti pasielgta, kaip dabar buvo pasielgta vedant posėdį, peršokant mūsų pasiūlymus.
PIRMININKAS. Jūsų teisė kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Iki priėmimo Etikos ir procedūrų komisija galės svarstyti. Pagal Statutą jūs žinote, kokių pertraukų jūs galite prašyti frakcijos vardu, tai ir formuluokite.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamas pirmininke, aišku, jūs labai šiandien bandote raidę į raidę, mes irgi lygiai taip pat elgsimės, kai reikės jums dėl biudžeto ar kur kitur. Tas raides irgi sužiūrėsime. Todėl frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Taip, jūsų teisė prašyti tokios pertraukos. Bet dabar suteiksiu žodį visiems, kurie stovi prie mikrofono, tada spręsime dėl frakcijos siūlymo.
Pirma A. Norkienė prie mikrofono.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, kad suteikėte žodį, nors aš stovėjau ir anksčiau, prieš gerbiamą V. Gapšį. Vis dėlto aš siūlyčiau šiuo atveju daryti pertrauką ir dėl procedūrinių dalykų, manau, kad Etikos ir procedūrų komisija… Mes turime dvi išvadas. Vieną esame priėmę 2016 metais, vieną – dabar, 2022 vasarį, ir ji būtent kalba apie labai panašų procedūrinį dalyką. Aš siūlau suteikti tą galimybę komisijai apsvarstyti šį klausimą, Etikos ir procedūrų komisijai.
PIRMININKAS. Jūs turite galimybę svarstyti, tikrai niekas jums nedraudžia, tuo labiau atskiri Seimo nariai tai ir siūlo. Bet dėl pertraukos mes balsuosime pagal frakcijos siūlymą. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš vis dėlto irgi siūlyčiau tą patį – daryti pertrauką ir šiek tiek atvėsti. Išties buvo Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimas, kiek pamenu, praėjusią kadenciją svarstant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas dėl to, kad vis dėlto balsuoti yra teikiama registracijos eilės tvarka, pradedant nuo seniausiai registruoto pasiūlymo. Šiuo atveju tikrai labai negražu buvo apeiti tuos pasiūlymus, kurie buvo, ir paskui dar nepaisyti komiteto ir pirmininko priminimų dėl balsavimo tvarkos.
PIRMININKAS. Aš minėjau, kad antrasis pasiūlymas apskritai nebeturi jokios prasmės, kai yra komiteto jau pakeistas projektas. Bet galite kreiptis dėl to, žinoma, į Etikos ir procedūrų komisiją.
I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aišku, šventa opozicijos valia yra prašyti pertraukų, bet aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į pasekmes, nes vis dėlto tai yra įstatymas, kuris turi būti priimtas su biudžetu. Jei bus pertrauka ir šis įstatymas nebus priimamas kitą antradienį, tai dovanokite, mieli viešbučiai, dovanokite, visi kiti mieli ponai ir ponios, bet tada mes turėsime situaciją, kai tos lengvatos apskritai vargu ar bus teisėtos. Aš vis dėlto siūlyčiau nedaryti dalykų, kurie yra neproduktyvūs. Yra priėmimo stadija. Per priėmimo stadiją galima registruoti pasiūlymus ir Seimas apsispręs, jei bus reikalas, dar kartą.
PIRMININKAS. Taip, premjerė labai tiksliai apibūdino situaciją. Jeigu dėl kokių nors pertraukų šis projektas negalėtų būti priimamas kitą antradienį, tai vėlesnis jo priėmimas lemtų, kad mes negalėtume turėti PVM lengvatų nuo sausio 1 dienos. Tokia yra situacija.
R. Žemaitaitis dėl vedimo tvarkos.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties tiek vieni, tiek kiti, kolegos, bandome čia emocijomis pažaisti. Posėdžio pirmininkas teisingai pateikė balsuoti, tai yra balsuojama už 1 straipsnį. Už 1 straipsnį pabalsavome, premjerės pateiktame pasiūlyme buvo sudėti visi šitie dalykai. Tokiu atveju galėjo visa opozicija ginčyti patį balsavimo principą, reikalauti, kad ne už visą, o atskirai. Deja, Seimas jau yra apsisprendęs ir yra teisinga.
Visų pirma aš labai sveikinu, premjere, jus dėl šitų dalykų, aš netikėjau, kad kada nors gyvenime palaikysiu šiuo atveju. Manau, kad šita lengvata restoranams, kuri yra, tai yra viena ydingiausių lengvatų, kokią šiandien valstybė gali taikyti. Jeigu šiandien aš būčiau premjerės vietoje, tai lengvatų iš viso šioje situacijoje nebūtų. Paaiškinsiu dėl ko.
Gerbiami kolegos, jūs pažiūrėkite, ką jūs šiandien taškote. Jūs šiandien planuojate ištaškyti lengvatoms 127 mln. eurų, kurie nueis realiai tik pusmečiui, 8–9 mėnesiams. Tai tuos 127 mln. eurų investuokite į vėjo jėgaines, pastatykite 32 vėjo jėgaines ir jūs turėsite pigios elektros energijos tiems restoranams.
Antras dalykas, gerbiami kolegos. Aš niekaip negaliu suprasti, kad jūs…
PIRMININKAS. Prašyčiau trumpiau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Pirmininke, tai yra trumpesnis variantas. Gerbiamas Mykolai ir visi kiti, kai jūs esate valdančiojoje daugumoje ir priima sprendimą jums nedalyvauti balsavime, draudžia ar panašiai, jūs sėdite, tylite ir mykiate. Jeigu jūs gavote spaudimą, A. Jakšto gatvėje yra trys raidės – STT, ten kreipkitės dėl jums padaryto poveikio, yra Baudžiamasis kodeksas. Tas, kuris jums padarė spaudimą, poveikį… Gausite imunitetą ir galės būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bet eiti verkšlenti ir čia skųstis, eiti į televiziją skųstis yra mažų mažiausiai gėda kaip Seimo nariui ir pačiam tau (…). (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas L. Jonaitis dėl vedimo tvarkos.
L. JONAITIS (LSDPF). Ačiū. Mano balsą įskaitykite prieš.
PIRMININKAS. Gerai, dėl protokolo fiksuojame prieš.
M. Majauskas dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Aš noriu kreiptis į opoziciją, kuri prašo pertraukos. Atkreipiu dėmesį, jog Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, spręsdamas dėl 2008 ir 2009 metais priimtų sprendimų, kuomet ekstremaliomis aplinkybėmis dalis mokesčių įstatymų buvo priimti po biudžeto priėmimo, ir konstatavo, kad tokia tvarka iš esmės pažeidžia Konstituciją.
Šioje situacijoje aš noriu kreiptis į opoziciją ir prašyti nedaryti pertraukos, nes jeigu šiuo atveju bus padaryta pertrauka, mes negalėsime priimti įstatymo iki biudžeto priėmimo datos, kurią mes ką tik prieš tai patvirtinome balsuodami. Kaip ir kolegos minėjo, bus galima registruoti aibę pasiūlymų iki priėmimo, tačiau šioje situacijoje pertrauka iš esmės pablogintų situaciją visiems ir būtų daug blogiau, nei siūlo Vyriausybė ar siūlė Biudžeto ir finansų komitetas. Aš suprantu, kad dabar norisi šiek tiek išsikrauti, bet labai prašau konstruktyviai ir dalykiškai pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Dabar eilės tvarka turėtų pasisakyti V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, mes kuriame labai pavojingą precedentą, kai vienų asmenų Seimo narių pataisos yra vertingesnės, aukštesnės negu kitų asmenų pataisos. Mes, pavyzdžiui, Darbo partijos pataisas vadiname nelogiškomis, bet šioje salėje yra įregistruoti pasiūlymai kartais pripažinti imperatoriais, nuskristi į Marsą ir mes, deja, dėl jų balsuojame. Mano nuomone, visų Seimo narių pataisos yra lygiavertės ir mes dėl jų turime balsuoti. Tai viena.
Antra. Dėl PVM lengvatos. Kolegos, taip pat yra nelogiškumų. Ateina verslas, tiekėjai, kurie maitina vaikus, pirmokus, antrokus, ir sako, kad tie pinigai nepadengia išlaidų, net būtinųjų išlaidų, o mes čia sakome, kad dar daugiau didinsime PVM. Tai mano kvietimas: turime balsuoti dėl visų Seimo narių pataisų.
Ir gerbiamam Mykolui. Kad ir kaip jūs kovojote, bet jeigu matote, kad kyla problemų, gali kilti, suvaldykite rizikas Biudžeto ir finansų komitete, o ne stumkime buldozeriu projektus netgi diskriminuodami Seimo narius.
PIRMININKAS. Nežinau, kada mes baigsime tas kalbas. Aš šiuo atveju dar 20 minučių pratęsiu balsavimo intervalą, nes, matau, to prireiks. Dabar eilės tvarka… Premjerė be eilės.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, kad aš jau trečią kartą kalbu per šoninį mikrofoną ir visą laiką be eilės. Toks Statutas. Ką jau čia dabar padarysi.
Į pono Vytauto remarką norėčiau referuoti, kad kuo daugiau valstybė atsisakys pajamų horizontaliomis mokesčių lengvatomis, kurios atitenka nebūtinai toms veikloms, kurias mes norime skatinti, tuo mažiau ji turės pinigų mokėti už vaikų maitinimą mokyklose, ligonių maitinimą ligoninėse ir senelių maitinimą senelių namuose. Čia labai paprasta, nes valstybė neturi tumbačkės, iš kurios galėtų ištraukti pinigų.
Dabar kalbant apie kolegų iš Darbo partijos frakcijos pasiūlymus. Ne kartą šioje salėje yra buvusi tokia situacija, kai balsuojant už vieną pasiūlymą susidaro tokia situacija, kad už antrą pasiūlymą balsuoti yra nebeįmanoma, nes ankstesnis Seimo sprendimas pakeitė situaciją taip, kad tas vėlesnis pasiūlymas nebetenka prasmės. Ten yra nuorodų į dalykus, kurių nėra, kurie nesusiję, kurie buvo susiję su pirminiu įstatymo projektu, kurį dabar Seimas pakeitė. Tai visiškai natūralu, ką sako posėdžio pirmininkas, kad svarstyti jau dabar to pasiūlymo nebėra dėl ko, nes nebėra to dalyko, dėl kurio šis pasiūlymas buvo pateiktas.
PIRMININKAS. Aš dar patikslinsiu, premjere, kad tas pasiūlymas savo prasmės jau neteko po komiteto sprendimo. Kai komitetas padarė pagrindinę išvadą ir kai jame liko tiktai du straipsniai, tada siūlymas jau visiškai pasikeitė. Bet jeigu Darbo partija vis tiek reikalaus balsuoti dėl jų pasiūlymo, aš galiu leisti balsuoti, kad ir… kaip pasakius, Seimo nariai pasiūlo ir dėl Marso balsuoti. Čia jūs pasakykite.
Dabar A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas Jurgi. Gerbiamas Mykolai, gerbiama premjere, nereikia lieti krokodilo ašarų čia prie šoninių mikrofonų ir nereikia gąsdinti valstybės subyrėjimu ar kokiais nors apokalipsiniais scenarijais, jeigu bus pritarta pertraukai iki kito posėdžio. Leiskite jums priminti, kad kitas posėdis yra šiandien po pietų, tai yra už keleto valandų, ir tai tikrai nesugriauna valstybės. O kas gali atsitikti per pietų pertrauką? Gali susirinkti Etikos ir procedūrų komisija ir duoti atsakymus į čia kilusius klausimus, ar buvo pažeistos procedūros, ar nebuvo pažeistos, ir tiek.
PIRMININKAS. Dabar A. Širinskienė pasisakys.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš atsiprašau, nes man atrodo, kad mes su premjere abidvi šiandien esame šiek tiek hiperaktyvios, aš taip pat kalbu trečią kartą. Mano manymu, vis dėlto nereikia gąsdintų žmonių, kad biudžetas nebus priimtas laiku ar kas nors atsitiks, nes jūs ir taip biudžetą priimate 2 savaitėmis per anksti. Niekas netrukdo grįžti ir pavėlinti priėmimo datos, bet procedūrų išsiaiškinimas tikrai yra svarbus. Vis dėlto tokių pažeidimų, kaip matome dabar posėdžių salėje, varžant Seimo narių teises ir netgi nepaisant komiteto pirmininko ne kartą buvusio priminimo dėl balsavimo procedūrų ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės priminimų, tikrai reikia paieškoti.
PIRMININKAS. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Premjere, aš negaliu… Ar leidžiate šį kartą man tokią garbę prieš premjerę pasisakyti? Gerbiamas pirmininke, neprašysime, aišku, mes balsuoti, nes puikiai suprantame teisinius niuansus, bet jūs irgi puikiai suprantate, ką jūs padarėte. Mes norėjome vienintelio dalyko, kad labai aiškiai būtų alternatyvos ir kad būtų labai aiškiai galima apsispręsti dėl metų, dėl neriboto laiko, dėl pusmečio.
Šie mano pasiūlymai su I. Kačinskaite ir frakcija buvo įregistruoti anksčiau. Taip, mes galime žaisti kiekvieną sykį, dėl 1 straipsnio suregistruoti viską, ką norime, kad jūs kitą sykį mums pasakytumėte. Bet jūs, kaip pirmininkas, turėjote, suvokdami šio projekto prasmę ir dėl ko nori balsuoti, nes, pavyzdžiui, V. Mitalas ir Laisvės frakcija, taigi jie susimaišė… Jie teikia projektą, kad metai turi būti maitinimas, o dabar nubalsavo už premjerės tik pusę metų. Šiuo atveju ne dėl savęs jau, o dėl susimaišiusios Laisvės frakcijos prašau leisti Etikos ir procedūrų komisijai išaiškinti, kad kitą sykį panašių diskusijų nereikėtų.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs nekaltinkite kitų, kad kažko nesuprato, kažką sumaišė. Aš manau, kad visi moka skaityti ir suprato, už ką balsuoja. Aš kviesčiau apskritai mažiau aistrų rodyti. Iki priėmimo dar yra galimybė pačius įvairiausius pasiūlymus įregistruoti, tą ir siūlau padaryti, jeigu dar turite kokių nors minčių. Ramiai užbaikime šiandien tą apsisprendimą dėl projekto. Premjerė pasisakys. Aš Darbo partijos po to paklausiu, ar tikrai nori tos pertraukos. Jeigu nori, balsuosime. (Triukšmas salėje) Premjere, prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš irgi norėčiau dar kartą pakartoti. Gerbiamas Vytautai, registruokite savo pasiūlymus, kaip jums atrodo keistinas tas projektas, į priėmimo stadiją. Žinoma, ne dėl savęs, o vykdydamas mirusios uošvienės Vorobjaninovos valią ar kaip ten klasikoje yra kalbama, ir tada jau galės Seimo nariai tikrai atskirai balsuoti dėl atskirų pasiūlymų priėmimo stadijoje. Man atrodo, čia nėra jokia problema, ir man atrodo, kad tą supranta visi, įskaitant Laisvės partiją. (Šurmulys salėje) Bet ką norėčiau pasakyti… (Balsai salėje) Tai, kuriai gerbiamas Vytautas taip advokatauja. Man atrodo, jinai be advokato tikrai puikiausiai laikosi. (Šurmulys salėje) Ačiū.
Gerbiamas Andriau, biudžetas nesugrius, biudžeto priėmimo data yra patvirtinta. Biudžetas bus priimtas antradienį, bet jeigu šitas įstatymas nebus priimtas, tai tiesiog nebus Pridėtinės vertės mokesčio lengvatų pratęsimo. Labai paprasta. (Balsai salėje) Ar sugrius kažkas? Nesugrius. Bet net ir tie dalykai, kuriuos Vyriausybė pasiūlė pati, nebus priimti. Tai gal nereikėtų to daryti.
PIRMININKAS. Gerai, baigiame replikas, diskusijas. Aš dar kartą paklausiu Darbo partijos frakcijos, ar prašo pertraukos iki kito posėdžio? Prašo. Taip, balsuosime dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Balsavo: už – 56, prieš – 67, susilaikė 6. Pertrauka iki kito posėdžio. Kad būtų aišku, pasakysiu, kad šis klausimas po posėdžio bus darbotvarkėje pirmas.
Tada balsuoti nebėra dėl ko šioje dalyje. Turėtų būti Seimo narių pareiškimai ir Vyriausybės pusvalandis. Vis dėlto aš pirma skelbiu Vyriausybės pusvalandį, nes ministrai planuoja savo laiką ir tikėjosi, kad 13 valandą mes baigsime. Dėl PVM, aišku, bus balsavimas per tą balsavimo intervalą, kuris numatytas po pietų vakariniame posėdyje. (Balsai salėje) Liko išsakyti motyvus ir balsuoti.
12.28 val.
Vyriausybės valanda
Dabar Vyriausybės valanda, pusvalandis. Klausia tik opozicija. Prašysiu, kad man parodytų klausiančiųjų eilę. Taip, tada viskas kaip ekrane. A. Nekrošius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, kad suteikėte žodį, bet, matau, energetikos ministras dar su S. Gentvilu kalbasi, tai negirdės mano klausimo. Aš dar šiek tiek norėčiau laiko, kol ministras atsisės ir galės išgirsti. Dėkui.
Mano klausimas, kaip minėjau, energetikos ministrui, norėčiau paklausti dėl direktyvos. 4 straipsnyje rašoma: „Laisvas tiekėjo pasirinkimas. Valstybės narės užtikrina, kad visi vartotojai galėtų pirkti elektros energiją iš jų pasirinkto gamintojo, ir užtikrina, kad visi vartotojai galėtų laisvai vienu metu turėti elektros energijos tiekimo sutartis su daugiau nei vienu tiekėju su sąlyga, kad įdiegti reikiami prisijungimo ir apskaitos taškai.“ Šiuo metu diegiami išmanieji elektros skaitikliai, tačiau kreipiantis į nepriklausomus energijos tiekėjus nėra sudaromos sąlygos, tarkim, vartoti elektros energiją pasirinktu norimu metu. Pavyzdžiui, 2 valandas noriu iš vieno tiekėjo, 2 valandas iš kito tiekėjo, naktinį tarifą – dar iš kito tiekėjo. Kodėl tos sąlygos nesudaromos? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmiausia rinka dar tik vystosi ir išmaniųjų skaitiklių yra įdiegta per 120 tūkst., skaičius didėja. Jeigu leis techninės galimybės, pabrėžiu, techninės galimybės tokius dalykus daryti, be abejo, manau, kad tiekėjai tokias paslaugas pradės teikti. Nėra tiek skaitiklių.
PIRMININKAS. Viskas? Toliau klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų iš praeities, į jį man labai išsamiai atsakė Ministrė Pirmininkė ir kultūros ministras, dėl laikraščių išnešiojimo įkainių, lyg ir tarifo sumažinimo, ypač rajonuose, kaimo vietovėse, miesteliuose. Bet, kiek skaičiau kultūros ministro pasirašytą raštą ir kiek gavome mes, kaip Seimo nariai, iš įvairiausių rajoninių redakcijų vadovų laiškų, yra didžiulis pasipiktinimas, kad duoti pažadai visiškai neįgyvendinti. Ir ten netgi pateikti skaičiavimai. Dabar kai kuriuose rajonuose, kaimo vietovėse, miesteliuose laikraščio pristatymo kaina faktiškai yra beveik ta pati, kiek kainuoja laikraštis. Tai kodėl nepavyko įgyvendinti tų pažadų, kokios priežastys nulėmė? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš gal pradėsiu, ministras mane papildys. Galutinio sprendimo dar jokio nėra. Tas pasipiktinimas… Buvo nusiųsta diskutuoti, teisingai suprantu? Tas pasipiktinimas, kaip visada Lietuvoje pasipiktinimas kyla iš diskusijų. Girdime tą pasipiktinimą. Galutinį sprendimą pristatysime tada, kada rasime geriausią kompromisą.
S. KAIRYS. Labai trumpai. Pirmiausia mes kalbame ne apie kitų metų biudžeto poreikius, o apie 2024 metų. Tiesiog yra tokia sistema, kai kalbama apie prenumeratas. Kitas dalykas, žinote, mes lyg ir sutarėme dėl būdo, bet vis tiek galutinis rezultatas yra pačios lėšos. Ir tiesiog būdavo tokia sistema, kad apie 8 mln. kainuodavo kaimo vietovės, o didieji miestai eidavo į akcinės bendrovės Lietuvos pašto minusą. Tai dabar tiesiog galvojama, kaip išskirti ir padaryti geriau, kad būtų rūpinamasi prieinamumo gerinimu, o tai reiškia, kad turbūt mažiau dėmesio bus didiesiems miestams, kur tikrai nėra tokios problemos, kalbant apie laikraščius ir įvairius kitus leidinius, bet labiau išplečiant galimybes kaime ir mažesniuose miestuose ar miesteliuose. Ir kitą savaitę vėl bus susitikimas ir su platintojais, ir su leidėjais, ir su visais suinteresuotais. To sprendimo žingsnis po žingsnio yra ieškoma pagal galimybes.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas gerbiamai socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Dabar kaip tik visi žmonės gavo sąskaitas, vyksta dokumentų teikimai savivaldybėse. Daugiabučiuose namuose tas procesas eina sklandžiau, nes bet kuriuo metu gyventojai gali kreiptis. Bet aš girdžiu dėl individualių namų kompensavimo, ypač kietu kuru… tai ten yra daug klausimų būtent dėl pajamų gavimo. Atrodo, žmogus jau gali gauti kompensaciją, bet kažkokia nedidelė suma ir tas žmogus negauna kompensacijos. Tai ar nemanote, kad galbūt reikėtų šiek tiek peržiūrėti kompensavimo tvarką ir galbūt paspartinti, kalbant su savivaldybėmis, tų dokumentų pateikimą, kad žmonės būtų ramesni ir žinotų, ar jie gaus tas kompensacijas, ar ne. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Nėra jokio skirtumo, ar individualus namas, ar daugiabutis, nelabai svarbu, kokios paskirties ir kaip šildosi. Procedūra yra ta pati. Iš žmogaus pajamų yra minusuojami valstybės remiamų pajamų dydžiai, likusios sumos 10 % negali viršyti šildymo sąskaita, nesvarbu, ar kietu kuru, ar kaip kitaip žmogus šildytųsi. Individualiai, jeigu yra kokių nors problemų kažkurioje savivaldybėje, tikrai galime pažiūrėti, pakonsultuoti. Pasakykite, kur ir kaip, ir mūsų žmonės tikrai individualiai padeda spręsti. Bet apsunkinimų reglamentavimo prasme kol kas taisytinų mes tikrai nematome. Čia yra nebent taikymo dalykas tam tikrose savivaldybėse, kur yra galbūt kokios nors neaiškios procedūros būtent savivaldybės lygmeniu. Tai tikrai padėtume išsiaiškinti konkrečią situaciją.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Toliau pagrindinis klausimas turbūt energetikos ministrui, gal ir premjerė ką nors pridės. Aš norėjau paklausti, dabar Vyriausybės ir Seimo sprendimu buvo skirta 40 mln. saulės energetikos projektams gyventojams. Patys gyventojai turbūt prie tų 40 mln. investavo dar apie 100 mln., nes tai yra tik prisidėjimas. Noriu paklausti, ar yra Vyriausybėje planų kitais metais arba kažkuriuo kitu laikotarpiu, jeigu galite, įvardinkite tiksliai, pakeisti skaičiavimo metodiką tiems vartotojams nuo net meteringo į net billingą. Tai yra kad būtų kaupiamos nebe kilotvalandės, o pinigai, o tai labai apsunkintų projektų atsiperkamumą. Tai visiškai keistų ir mes pastatytume tuos investavusius žmones į labai nepatogią situaciją. Ar galite užtikrinti, kad kitais metais tokių pakeitimų nebus? Ir kada tokie pakeitimai, jeigu išvis svarstomi, būtų svarstomi?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Šiais metais yra skirta beveik 100 mln. eurų, paskirstyta, šiandien turime 40 tūkst. aktyvių gamintojų. Skaičiai auga geometrine progresija. Jokių pakeitimų nėra numatoma nei artimiausiu metu, nei ateityje.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama švietimo ministre, kadangi jūs esate iš Kauno, iš Kauno technologijos universiteto, jūsų viceministras L. Obcarskas irgi iš Kauno, iš Technologijos universiteto. Liepos mėnesį buvo įkurta Nacionalinė sporto agentūra. Gal galėtumėte paaiškinti, kaip jos direktoriumi tapo M. Špokas, irgi iš Kauno, artimas jūsų konservatorių gretose, jis labai bendradarbiavo su buvusiu meru, buvęs Krepšinio federacijos direktorius. Sporto agentūros Aukšto meistriškumo sporto skyriaus vadovu irgi stebuklingu būdu tampa toks A. Brusokas, irgi iš Kauno, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo treneris, geras Lino bičiulis, geras draugas ir pirties meistras. Nacionalinės sporto agentūros prie Švietimo ir mokslo ministerijos Kompetencijų centro vadove tampa tokia V. Čingienė iš Kauno, ilgametė Kauno kūno kultūros akademijos dėstytoja, ji, kaip žinome, yra būtent pono M. Špoko disertacijos vadovė.
Kitas klausimas, ketvirtas. Gerbiama ministre, kaip taip atsitinka, kad toje pačioje agentūroje Infrastruktūros skyriaus vadovu tampa R. Šerkšnas, kandidatavęs į Tauragės savivaldybę. Kai buvo V. Pranckietis Seimo Pirmininku, buvo paprašytas tuo metu savo partijos narių… Jį paskiria Seimo kancleriu, jis dirba iki 2020 m. lapkričio 30 d. Tampant V. Čmilytei-Nielsen Seimo Pirmininke, įkūrus tą agentūrą, gerbiamas sėdintis Seimo narys ir kiti Liberalų sąjūdyje paprašo, kad jis būtų priimtas į vadovo pareigas. Tos pačios agentūros direktorius, Bendrųjų reikalų skyriaus vadovas M. Žiūkas irgi lygiai taip pat, tiksliau, jis tuo metu buvo kancleris, jis yra irgi paskiriamas vadovauti. Kada ateis eilė Laisvės partijos nariams, kad jie galėtų pas jus užimti darbo vietas? Nes penki žmonės, čia yra iš tikrųjų skandalas, ir visos vadovaujamos pareigos yra pavedamos būtent su jūsų partija ir su jūsų valdančiaisiais susijusiems asmenims?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolega, tikrai nespėjau net sekti jūsų visos šitos tirados. Tik labai džiaugiuosi, kad tiek daug kauniečių ir Vyriausybėje, ir neabejotinai Seime Kauno atstovų. Žinote, jūs pateikite raštu tam tikroms institucijoms. Beje, M. Špokas dalyvavo konkurse, kurį skelbia Valstybės tarnybos departamentas, 20 kandidatų. Komisija, net ne ministras, nežinau, ar žinote procedūras. Prašom pateikti, nežinau, tiesiog sunku komentuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, supratome, kad yra kol kas nuskriausta Laisvės partija, atkreipsime dėmesį. Klausinėjame toliau. K. Adomaitis. Čia liko per klaidą. A. Dumbrava turi klausti.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Žemės ūkio ministro norėčiau paklausti. Gerbiamas ministre, daug metų buvo organizuojamos tradicinės žirgų lenktynės Dusetose, kaip yra žinoma. Tik vienais metais nebuvo dėl epidemijos. Prašom pasakyti, ar 2023 metais kofinansuosite, bandysite tartis su savivaldybe, kad jos vis dėlto įvyktų po ilgesnės pertraukos? Labai ačiū.
K. NAVICKAS. Žinokite, negaliu atsakyti, atsakysiu raštu. Iki manęs nebuvo tas svarstymas atėjęs, turiu pasitikslinti ir atsakysiu.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis kultūros ministre, noriu kreiptis į jus. Vertinant valstybės biudžetą susidaro įspūdis, kad kultūra vis dėlto nėra prioritetas, lėšos kultūrai didėja labai labai kukliai, tik apie 6 mln. Nedidėja lėšos kultūros leidiniams, spaudai, Kultūros rėmimo fondas įšaldytas prie 3,2 mln., finansavimo trūkumu skundžiasi kultūros įstaigos, ypač bibliotekos išgyvena tikrai labai skausmingą momentą ir teigia, kad naujoms knygoms įsigyti vienam gyventojui tenka tik 96 centai.
Prašom pasakyti. Viename interviu jūs minėjote, kad ministerija ankstesniais metais skirdavo papildomai iš ministerijos asignavimų knygoms įsigyti. Galbūt ir šiais metais, kitais metais jūs padarysite tą patį veiksmą? Tai būtų vienas klausimas. Ar yra tokių galimybių?
O antras klausimas. Ar vis dėlto pritrūko jėgų, ar galimybių, kad kultūros sričiai valstybės biudžete būtų skirta daugiau lėšų?
S. KAIRYS. Jūsų nuomonės aš gal nesiryžčiau komentuoti, galima tik keletą dalykų paminėti. Galima paminėti, tarkime, lėšų dydį, numatytą kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams didinti, tokio tiesiog nėra buvę iki šiol, galima aibę kitų dalykų paminėti, galima dar pridėti ir įvairias horizontalias pagalbos priemones tiek iš vienos kolegės ministerijos, tiek iš kitur. Bet aš gal paliksiu tą nuomonę jums pačiai keisti, gal ji evoliucionuos, kai jau matysite aiškius biudžeto skaičius, kas kur tiksliai didėja, kas įvertinta.
Bet jūsų, matyt, be viso šito priedo, esminis klausimas yra leidinių įsigijimas. Reikėtų paminėti, to mes irgi labai siekėme, kad tas finansavimo numatymas ir didinimas pirmiausia būtų tvarus. Buvo iš tikrųjų sudėtinga Kultūros ministerijai kiekvienais metais prašyti gan ženklios sumos lėšų. Noriu dabar atkreipti dėmesį, kad beveik 0,5 mln. eurų yra pridedama, dėl jų jau nereikės, kaip sakyti, derėtis ir to prašyti kitais metais. Žiūrint į tvarumą, tai yra didelis žingsnis į priekį.
Taip, žiūrint į praėjusių metų finansavimą, lėšų yra šiek tiek mažiau, taip, visada Kultūros ministerija dar iš savų resursų pasižiūrėdavo ir pridėdavo. Aš nesakau, kad to nebus, bet aš tiesiog turiu vertinti situaciją rimtai, suvokti ir matyti, kaip mes čia išgyvensime visą žiemą, ar nereikės dar kokių nors kitų dalykų dangstyti. Jeigu manęs klausiate šią minutę, aš nežinau, jeigu manęs klausiate iš principo, taip, mes tikrai to klausimo nesame pamiršę, judėsime. O jeigu ir toliau tas lėšas tokiu tvariu būdu numatysime, matyt, ir tą Europos Sąjungos vidurkį pasieksime.
PIRMININKAS. Premjerė nori papildyti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėjau papildyti, kad dar būtų gerai Europos Sąjungos paramos vidurkį pasiekti.
PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Aš kreipiuosi į sveikatos apsaugos ministrą. Turbūt, ministre, jums, kaip ir man, labai svarbu tos eilės pas specialistus. Kai praėjusį kartą klausiau, jūs minėjote apie švieslentę, ji turės įtakos toms eilėms mažėti, turbūt turės įtakos tiek, kad bus galima įstaigoms užsiimti savianalize. Bet paminėkite dar kitus ministerijos planuojamus sprendimus, kad pacientams nereikėtų laukti eilėse 5 ir daugiau mėnesių pas norimą specialistą, dirbantį netoli, bent jau toje pačioje savivaldybėje, kurioje gyvena žmogus. Ačiū.
A. DULKYS. Labai ačiū. Man patiko, kaip mes kartu vienas kitam nusišypsojome, nes tikriausiai jūs mano rekordininkė, kuri paklausiate vis manęs, tikriausiai jūsų klausimų procentas, matyt, yra šimtaprocentinis. Matyt, pirma, ką labai norėtųsi žinoti, tai yra svarbu žinoti ir pačiai medikų bendruomenei, nes jinai irgi jaučiasi labai jautriai ir kartais neįvertinta, nes mes labai dažnai išskiriame tuos atvejus, kai pas medikus nepakliūna žmonės, bet truputėlį primirštame ir tai, kad labai daug žmonių pakliūna. Gal ne visi įsivaizduojame, kad per vieną dieną… vien tik šiandien apie 70 tūkst. kontaktų bus įvykę tarp medikų ir pacientų ir mažiausiai 50 tūkst. atvejų bus sėkmingi, laiku ir bus suteikta pagalba. Tai reikia žinoti.
Ypač, be abejo, pirminei grandžiai yra reikalinga didžiulė pagalba, nes būtent šeimos gydytojams tenka didžiausi skaičiai. Bet kas įdomiausia (aš turiu pasiėmęs skaičius), noriu pasakyti, šiuo metu būtent šeimos gydytojai, vidaus ligų gydytojai ir vaikų gydytojai priima pacientus ir tvarkosi geriau negu prieš pandemiją. Tikrai labai ačiū jiems. Būtent tos priemonės, kurias mes norime padaryti, yra visų pirma nukreiptos ne į orą.
Tam, kad mes tą eilių klausimą spręstume kompleksiškai, reikia matyti ir gydymo įstaigas, ir gydytojus, ir pacientus. Jeigu, tarkime, tokiomis trijulėmis pasakyčiau, tai dėl gydymo įstaigų mums dabar yra svarbiausia, stengiamės žiūrėti, kad būtų kuo daugiau reikiamų specialybių gydytojų, nes būtent ta eilių analizė rodo, kad eilės yra ne visur ir ne bet kur, o būtent pas tam tikrų specialybių gydytojus. Būtent čia mes keičiame savo specialistų užsakymo modelį, keitėme atitinkamai komitetą. Jau vien šiais metais 157 medicinos studentais yra daugiau priimta. Taip pat mums yra labai svarbu pritraukti specialistų. Kaip žinote, mes čia dirbame su rezidentūros bazėmis. Ir, be abejo, yra labai svarbus pats srautų perskirstymas, nes mes turime beveik 50 % mažųjų miestelių ir miestų gyventojų, kurie yra užplūdę didžiuosius miestus ir didžiąsias gydymo įstaigas.
Dėl pačių gydytojų. Norime stiprinti šeimos gydytojo komandą, tai jiems turėtų susitvarkyti. Aš jau nekalbu apie biurokratijos mažinimą. Čia yra mūsų silpnoji vieta. Aš pripažįstu – esame per mažai nuveikę. Mes mojuojame 14 priemonių, kurias supaprastinome, bet, deja, medikų bendruomenės mes neįtikinome. Sako, supaprastinote, bet ne ten, kur yra reikšminga. Čia turėsime dar keistis. Be abejo, yra ir apmokėjimo tvarka.
Dėl pacientų. Pacientams linkėčiau mylėti savo medikus ir atsikratyti kai kurių įpročių. Jeigu jau užsiregistravai, tai ir atvyk, nes penktadalis neatvykusių pacientų vis dėlto yra labai daug. Mes ruošiamės didinti jų raštingumą, kad mokėtų naudotis tomis sistemomis, nes tiktai 5 % Lietuvos gyventojų jomis naudojasi.
Labai atsiprašau, kad ilgas atsakymas, bet, man atrodo, tai yra labai svarbu. Ačiū jums už klausimą. Atvyksiu į kitą Vyriausybės valandą ir vėl lauksiu jūsų klausimo.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiama premjere, labai nudžiugau, kartu nuoširdžiai sveikinu, kad jūs minima kaip kandidatė į labai svarbias pareigas. Sakykite, kokie pirmi trys darbai būtų jums tapus NATO generaline sekretore?
Kitas klausimas kultūros ministrui arba premjerei. Kaip Lietuvos nacionalinio transliuotojo LRT reklama, apmokama valstybės lėšomis, intymių pažinčių programėlėje „Tinder“ yra susijusi su jos misija? Priminsiu, kad LRT misija yra tarnauti visuomenei teikiant objektyvią, patikimą informaciją šalyje ir pasaulyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, kurti ir transliuoti profesionalias šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas, telkiančias ir vienijančias pažangai ir taip toliau. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Ne mano mada komentuoti įvairius gandus, bet kadangi jūs jau ironizuojate, tai aš irgi paironizuosiu: jau kai tiktai man pasiūlys tapti NATO generaline sekretore, pirmas reikalas bus bandyti jus įkalbinti būti mano pavaduotoju. Ačiū. (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKAS. Daug šviesių momentų, kaip matome, ateityje čia numatyta. Buvo klausimas dar dėl LRT.
S. KAIRYS. Labai keistas klausimas. Iš esmės, aišku, pati LRT ir galėtų į jį atsakyti, bet žiūrint į tai, kur tie, kaip sakyti, vartotojai, klausytojai, matytojai yra gaudomi, tai kažkur, kur yra poreikis, kur tą galima pasiekti. Matyt, kokia nors tikslinė grupė yra ir „Tinderyje“.
PIRMININKAS. A. Palionis klausia.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų kultūros ministrui ir tikriausiai premjerei, bet tikrai nenoriu į NATO. A. Butkevičius jau pradėjo šitą klausimą dėl pašto įkainių pristatymo, tai aš noriu pasakyti, atkreipti dėmesį. Valstybė yra priėmusi labai gerą principą dėl akcizų trejų metų plano, kai verslas gali pasiruošti ir žinoti, kaip akcizai kyla. Lygiai tokią pačią praktiką pernai ir Lietuvos paštas buvo pritaikęs, pristatė įkainių kilimo planą trejų metų laikotarpiu. Klausimas, kodėl čia labai greitai, po metų, viskas keičiama?
Gal pagrindinis aspektas būtų, ar diskutuojant nekilo klausimų, kodėl, Lietuvos paštui skaičiuojant įkainį, savikainą, pristatymas, ar tai būtų mieste, ar tai būtų kaimiškojoje teritorijoje, yra tas pats? Aš įsivaizduoju, mieste pristatymo savikaina yra daug mažesnė nei kaimiškojoje teritorijoje. Pagrindinis klausimas būtų tas.
S. KAIRYS. Pirmiausia yra visiškai kitas teisinis reguliavimas mieste ir kaime, ne veltui tai yra atskirta. Aš tikrai nesu kompetentingas atsakyti apie pašto tarifų kainodarą ir kitus dalykus, šita įmonė yra ne mano kuruojama ir tuo labiau kad klausimas yra daugiau paties minuso ar nuostolio, apie kurį kalba Lietuvos paštas. Bet iš mano pozicijų žiūrint, šitą klausimą kompleksiškai spręsti kaip tik būtų galima ne per paštą, o būtent atnaujintu medijų rėmimo modeliu, ten visus galus suvesti ir spręsti ir pristatymo klausimą, bet tą modelį reikia pirma priimti Seime.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal aš galėčiau papildyti, ką ministras jau pradėjo sakyti. Yra skirtinga, taip sakant, tikimybė, kad atsiras alternatyvių paslaugų teikėjų kaime ir mieste, todėl vienu atveju tai yra valstybės pagalba, nes yra preziumuojama, kad rinkoje būtų paslaugų, jeigu Lietuvos paštas nedirbtų nuostolingai, iš esmės dempingą taikydamas kainoms, bet… O kaime ar periferijoje jau yra truputėlį kita tikimybė, tiksliau sakant, dažnai net ir neegzistuojanti, kad kas nors apskritai apsiims tą paslaugą teikti. Todėl tas išskyrimas yra labai aiškus, nes klausimas, ar yra valstybės pagalba, ar nėra valstybės pagalbos. Todėl schema turi būti tokia, kad jinai Europos Sąjungos konkurencijos teisę atitiktų.
Dabar dėl ateities. Ministras paminėjo, kad norėtųsi apskritai keisti rėmimo modelį, nes jisai būtų teisingesnis pagal tai, ką valstybė turėtų remti, nes, skirtingai nuo akcizo, dėl kurio valstybė duoda tam tikrą įsipareigojimą dėl mokesčių kaitos, ir tas yra labai gerai, čia vis dėlto yra paslaugos, kurios yra teikiamos ir kurios turi kainą. Jeigu savikaina keičiasi sparčiai, pavyzdžiui, dėl kintančios minimaliosios algos ar dėl kokių nors kitų sprendimų, tai, žinoma, galima pasakyti, kad kainos dėl to nesikeičia. Bet tokiu atveju yra tokia problema, kad tą nuostolį vis tiek kas nors turi padengti ir tą nuostolį padengia mokesčių mokėtojai. Man atrodo, kad čia yra galbūt nevisiškai tinkama analogija.
PIRMININKAS. Klausia G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas aplinkos ministrui. Urėdijos duomenimis, malkų kaina rugsėjo mėnesį, ji yra virš 72 eurų, buvo beveik tris kartus didesnė nei lygiai prieš metus arba du kartus didesnė nei sausio mėnesį. Taigi daugeliui gyventojų jos tapo tikrai sunkiai įperkamos. Panaši kainų koreliacija yra su kirtimo atliekomis. Šios kainos pakėlė ir centralizuotai tiekiamos šilumos kainą. Manau, toks kainų kėlimas lyg ir nepateisinamas, kai valstybė turi pakankamus išteklius. Tikėtina, kad malkinės medienos miškuose yra tikrai pakankamai, kad jos būtų galima paimti daugiau.
Ar ministerija ketina daryti įtaką urėdijos kitų metų kirtimo apimtims, padidinant malkinės medienos kiekį ir taip padidinant pasiūlą, vadinasi, sumažinant kainą rinkoje? Tuo turbūt turėtų ir galėtų rūpintis ministerija ir valstybės įmonė, kad gyventojams būtų kuo mažesnė finansinė našta? Ir ar ministerija ketina padidinti kirtimo apimtis tos malkinės medienos, kuri parduodama vietos gyventojams nenukirstu mišku, kas dabar yra apie 20 kartų pigiau, negu pirkti pagamintą medieną?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už aktualų klausimą. Pradėkime nuo to, kad šilumos kompensacijos mokamos tiems, kurie neturi pakankamų pajamų, mokama ir tiems, kurie šildosi malkomis. O urėdija yra vienas iš medienos pardavėjų, nes yra ir privatus sektorius, ir importas, ir visa kita. Bet šiaip kainų lygis yra susibalansavęs.
Vakar įvyko paskutiniai urėdijos rudens aukcionai, tai urėdija pardavė 40–50 % savo pasiūlytos medienos, vadinasi, ir paklausa yra sumažėjusi. Vadinasi, ir kaina yra kritusi. Ir kirtimo atliekų parduota tik 70 %. Tai pakartotiniai aukcionai bus jau žemesne kaina. Man atrodo, pakilimas jau yra praeityje. Kainų pikas irgi yra praeityje, todėl kokių nors dirbtinių intervencijų neplanuojame.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas irgi aplinkos ministrui. Iš tikrųjų, ministre, jūs vykdėte tam tikrą saugomų teritorijų reformą ir kadencijos pradžioje atšaukėte tą mūsų sprendimą, kad saugumų teritorijų lankytojų centrai turi dirbti savaitgaliais. Ir išeina dar didesnis nonsensas po tos įvykdytos reformos, kad lankytojų centrai dirba tik 3 dienas per savaitę, ir 3 dienas, kurios visiškai nepopuliarios ir nepriimtinos lankytojams. Tai ar normalu, kad penktadienį, šeštadienį, sekmadienį, kai yra didžiausi srautai žmonių, lankytojų centrai faktiškai nedirba? Tai galbūt kaip tik padaryti, kad dirbtų tik šeštadienį ir sekmadienį, galbūt ir penktadienį, tas 3 dienas, kai didžiausi srautai ir tų pačių mokinių, ir šeimų, ir visų kitų?
Dabar tokia situacija, kad lankytojų centrai sukurti kažkam kitam, bet ne lankytojams. Tokia situacija. Galbūt jūs ir nežinote jos. Ir kodėl tokia susidariusi? Suprantu, energijos taupymas, bet šiuo atveju tikrai nėra pateisinimo. Vadybos požiūriu tai yra visiškai nevadybiškas sprendimas.
S. GENTVILAS (LSF). Sutinku ir nudžiuginsiu, kad kitais metais visais savaitgaliais ir penktadieniais lankytojų centrai bus atviri. Tam numatytas Saugomų teritorijų tarnybai papildomas darbo užmokesčio biudžetas.
PIRMININKAS. Džiugu, kai sutariame. Dabar klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas krašto apsaugos ministrui, nes ir Prezidentas… čia dėl biudžeto dabar laužome ietis. Kaip jūs minėjote praėjusį kartą, jeigu perkama ginkluotė, tai apmokama pagal faktą, bet Prezidentas sako, kad biudžetą reikės didinti iki 4 %. Tai ar dabar šio esančio biudžeto neužtenka, ar dabar perteklinis biudžetas, o trūks, kai bus perkama ginkluotė, kaip jūs anksčiau minėjote, 2024–2026 metais? Ar neišbalansuos šie veiksmai biudžeto ir kada gali būti tas biudžeto padidėjimo poreikis? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik pasakysiu, kad jūs supainiojote procentus. Ne 4 %, kalbėta, kad gali būti, esant finansinėms galimybėms, kalbama apie didinimą iki 3 %. Nes tai susiję su skolinimusi, su makroekonominiais rodikliais ir taip toliau. Ginkluotės pirkimas vyks ne 2024–2025 metais, jis vyksta dabar. Kiekvienas ginkluotės pirkimo ciklas yra skirtingas, bet galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, oro gynybos priemonės, jeigu sudaromas sandoris dabar, gaunamos po penkerių metų. Ir faktiškai dėl kiekvienos ginkluotės rūšies, kadangi šalyse didėja ginkluotės biudžetai, o gamintojų skaičius yra ribotas, konkurencija ir eilės yra gana didelės ir vis ilgėjančios. Todėl kuo anksčiau sudarai kontraktus, tuo anksčiau gauni, bet tai nereiškia, kad gausi po metų ar dvejų. Dažniausiai, kaip minėjau, tai kelerių metų ciklas.
V. VALKIŪNAS (DPF). O apmokėjimas kada?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Žiūrint, kokia sutartis. Jeigu tai yra didžiulė apimtis, pavyzdžiui, kai kalbama apie HIMARS sistemą, tai mes negalime vienu ypu sumokėti visų pinigų, dėl to išdėliojame kiekvienais metais tuos mokėjimus.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik ministrą papildysiu, kad jokio iečių laužymo dėl gynybos biudžeto nėra ir biudžeto patikslintas projektas, koks yra pateiktas šiandien, atsižvelgia į Prezidento pasiūlymus ir yra visiškai be jokio iečių laužymo.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Ąžuolas. Paskutinis klausimas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėjau paklausti gerbiamos premjerės. Vokietijos kancleris O. Šolcas su verslo atstovais važiavo į Kiniją gerinti santykių ir padėti Vokietijos verslui. Tai aš norėjau paklausti. Kadangi užsienio reikalų ministras verslui sugadino tuos santykius su Kinija, padarydamas apie 2 mlrd. žalos, kada jūs, kaip premjerė, žadate pasiimti, pavyzdžiui, lazerių gamintojus, kitus verslo atstovus ir važiuoti į Kiniją atkurti tų santykių? Arba bent jau atsiprašyti Kinijos, kad taip pridirbote?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš visiškai neseniai, prieš porą savaičių, pasiėmiau verslo atstovus, tuos pačius lazerių gamintojus, taip pat ir maisto pramonės atstovus, ir lankiausi Japonijoje, ten mūsų verslas sulaukė didžiulio susidomėjimo ir naujų kontraktų. Aš nė kiek neabejoju, kad tai bus labai vaisingas bendradarbiavimas. Man atrodo, kad aš dirbu savo darbą taip, kaip jį turiu dirbti, o kai jūs dirbsite, tai dirbsite jį taip, kaip jūs išmanote.
PIRMININKAS. Manau, kad autorius suprato atsakymą ir dėl Kinijos. Ačiū ministrams ir premjerei. (Balsai salėje) Dabar registruotis nėra prasmės, dar yra darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Mes matome, kad yra A. Veryga pasiryžęs paskelbti pareiškimą.
13.02 val.
Seimo narių pareiškimai
A. VERYGA (LVŽSF). Labai gaila, kad tie pareiškimai nukeliami į tokį laiką, kai nelabai lieka kam juos klausyti, bet liks bent istorijai. Aš nusprendžiau pareiškimą perskaityti dėl to, kad tiesiog neužteko laiko, kai buvo svarstomas valstybės biudžetas, išsakyti savo nuomonę diskusijoje.
Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, aišku, į tą sritį, kuri natūraliai man yra labai svarbi ir įdomi, tai yra sveikata. Kiekvieną kartą, kai vyksta rinkimai ar kokie nors politiniai debatai, mes girdime, kad sveikata yra prioritetas, kad ji yra labai svarbi, kad jai reikia skirti labai didelį dėmesį ir panašiai. Ir visas tas prioritetas tradiciškai dingsta, kai ateina laikas skirstyti pinigus. Mes girdime daug gražių pareiškimų apie tai, kaip auga, pavyzdžiui, medikų darbo užmokestis. Čia kolega A. Vyšniauskas kalbėdamas apie biudžetą minėjo, kiek čia augs medikų darbo užmokestis. Tai dėl to augimo Vyriausybės nuopelnas yra lygiai nulis, nes tas augimas yra tik dėl to, kad gyventojai daugiau sumokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondo įmokų ir iš tų pinigų ir galima didinti medikų darbo užmokestį. Vyriausybės nuopelno čia yra lygiai tik tiek, kad pusė milijardo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra sukišama į rezervą. Vyriausybė nesugebėjo atnešti įstatymo projekto, nors čia viską sugeba skubos tvarka mums siūlyti, kaišioti, daryti visokias Statuto manipuliacijas posėdžiuose, bet projekto, kuris leistų tokios didelės sumos nesukišti į rezervą ir leistų jį panaudoti tiek sveikatinimui, tiek medikų darbo užmokesčiui, tiek vaistams, atnešti nesugebėjo, o gal nenorėjo. Dabar mes skaitome straipsnius apie tai, kad genda ir stovi savaitėmis nenaudojama įranga, tokia, pavyzdžiui, kaip pozitronų emisijos tomografai, kuriems jau kai kuriose įstaigose sukapsėjo ir dešimt metų. Dėl jų dabar karštligiškai imamasi priemonių ieškoti būdų, kaip nupirkti, atnaujinti ar panašiai. Visa tai turėjo būti daroma normaliai planuojant biudžetą. Natūralu, kad šita įranga sensta, pasensta, nusidėvi, o mūsų pacientams yra reikalinga dabar, bus reikalinga ateityje. Užuot tai padarius, mūsų pacientai yra siuntinėjami į Latviją, Lenkiją, į kitas šalis atlikti tų tyrimų, kuriuos mes galėtume puikiausiai atlikti čia.
Kalbame apie fantazijas, apie tai, kaip turėtų būti ilginama mūsų gyventojų sveiko gyvenimo trukmė, kalbame apie visokias strategijas, kai nerandame pinigų tam, kad vaikai mokykloje būtų sveikai pamaitinti. Ir būtų įdomu pamatyti genijų, kuris sugebėtų už tokius pinigus sveikai, švediško stalo principu, tokiu maistu, kuris skatina sveiką mitybą, pamaitinti vaikus mūsų ugdymo įstaigose. Dabar vaikai ir tie maitintojai, kurie maitins, bus, matyt, priversti maitintis maistiniu šlamštu, tokiu, kuriuo greičiausiai niekas net savo katinų nemaitina. Žmonės supranta, kad katinui maistą reikia brangų nupirkti, ir labai saugo jo sveikatą, tikrai žiūri, prižiūri, rūpinasi teisėmis, bet kai mes ateiname iki vaiko, viskas pasidaro lygiai vienodai.
Kalbame apie atsinaujinančias energetikas, jų plėtrą. Gydymo įstaigos pateikė prašymų įrengti savo saulės energetikos jėgaines ant gydymo įstaigų. Ir spėkite, ar jos gauna leidimus? Nieko jos negauna, jų prašymą sveikatos ministrą patarpininkauti kokiu nors būdu… O čia sėdi kartu susėdę per Vyriausybės valandą visi ministrai, galėtų kibti į parankę energetikos ministrui ir pasiaiškinti, ką čia reikėtų daryti. Tai nieko to nevyksta, o mūsų sveikatos apsaugos ministras markstosi ir šypsosi čia Seimo nariams, kurie užduoda klausimus apie pacientų eiles, ir kalba apie kažkokias švieslentes. Man atrodo, kad čia yra kažkoks farsas, kolegos, tai bent kalbėkime apie tą farsą ir tikėkimės, kad kas nors apie tai išgirs. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, tikrai girdėjome. Dabar registracija. Ar dar A. Palionis nori pareiškimą? Registruojamės.
Užsiregistravus net 8 Seimo nariams, rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.