Projekto Nr. XIVP-2052(2)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 15, 23 IR 231 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Papildyti 15 straipsnio 1 dalį 3 punktu:
„3) nuomojama valstybės arba savivaldybės elektroninių ryšių infrastruktūra, skirta šalies gynybai ar saugumui užtikrinti, ir tai nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Vertinimo, ar dėl materialiojo turto nuomos kyla grėsmių šalies gynybos ar saugumo funkcijų vykdymui, tvarką nustato Vyriausybė.“
2 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių, kaip juridinio asmens dalyvio, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimas
1. Valstybės ir
savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių
bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos
juridinių asmenų dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina
Vyriausybės įgaliotos institucijos ir atitinkamai savivaldybių
vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka. Savivaldybių, kaip
savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų
įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvių, turtines ir
neturtines teises ir pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka
įgyvendina savivaldybių vykdomosios institucijos. Prireikus išsamią tvarką,
reikalingą savivaldybių, kaip juridinių asmenų dalyvių, turtinėms ir
neturtinėms teisėms ir pareigoms įgyvendinti, nustato savivaldybių
vykdomosios institucijos.
2. Vyriausybė
nustato, kurios pagal šio straipsnio 1 dalį Vyriausybės priimtų teisės aktų
nuostatos valstybės valdomoms įmonėms ir savivaldybės valdomoms įmonėms
taikomos be išimčių, pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“ arba netaikomos.
Vyriausybė taip pat nustato kurios pagal šio straipsnio 1 dalį
dalyje nurodytų Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos taikomos
be išimčių, (įprastai) arba pagal taisyklę „laikykis arba
paaiškink“ arba netaikomos valstybės ir (ar) savivaldybiųės
valdomų bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms
bendrovėms, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat visoms kitoms su valstybės ir
(ar) savivaldybės valdomomis bendrovėmis per dukterines bendroves susijusioms
paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Akcinių bendrovių
įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (toliau kartu – dukterinė bendrovė). Taisyklė
„laikykis arba paaiškink“ suprantama taip, kad nukrypimas nuo Vyriausybės
nustatytos tvarkos nuostatų turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas.
3. Su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valdymu susijusias funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos, kurios įgyvendina valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas. Su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, valdymu susijusias funkcijas atlieka savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kuri (kurios) įgyvendina savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines teises ir pareigas.
4.
Viešoji įstaiga Valdymo koordinavimo centras, kurios savininkė yra valstybė,
atlieka su valstybės ir savivaldybiųės valdomų įmonių bei jų
dukterinių bendrovių valdymo politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas,
nurodytas šio straipsnio 5 dalyje, ir turi teisę iš valstybės ir savivaldybės
valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių, taip pat Vyriausybės įgaliotų institucijų
ir atitinkamai savivaldybių vykdomųjų institucijų, įgyvendinančių valstybės ar
savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, turtines ir neturtines
teises ir pareigas valstybės įmonėse, savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse
ir uždarosiose akcinėse bendrovėse (toliau – valstybei ar savivaldybei
atstovaujanti institucija), gauti informaciją apie valstybės ar savivaldybės
valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių veiklos rezultatus, valstybei ar
savivaldybei atstovaujančių institucijų sprendimus, susijusius su valstybės ar
savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu, o valstybės
ir savivaldybės valdomos įmonės bei jų dukterinės bendrovės, taip pat
valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos privalo viešajai įstaigai
Valdymo koordinavimo centrui šioje dalyje nurodytą informaciją teikti.
5. Viešoji įstaiga Valdymo koordinavimo centras:
1) kiekvienais
metais rengia, teikia Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai
ir skelbia savo interneto svetainėje valstybės valdomų įmonių veiklą
apibendrinančias tarpines ataskaitas, taip pat valstybės ir savivaldybės
valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių veiklą apibendrinančias metines
ataskaitas, kurių turinio reikalavimus nustato Vyriausybė kiekvienais
metais rengia, teikia Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai
ir skelbia savo interneto svetainėje apibendrinamąsias tarpines valstybės
valdomų įmonių veiklos ataskaitas, taip pat apibendrinamąsias metines valstybės
ir savivaldybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių veiklos ataskaitas,
kurių turinio reikalavimus nustato Vyriausybė;
2) dėl
visų valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos kiekvienais
metais rengia apibendrinančią apibendrinamąją valstybės
valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių gerojo valdymo indekso ataskaitą ir
iki rugpjūčio 30 dienos ją pateikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei
valstybei atstovaujančioms institucijoms. Gerojo valdymo indekso ataskaitos
turinio reikalavimus nustato Vyriausybė; ši ataskaita rengiama pagal
ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytas rekomendacijas;
3)
kiekvienais metais peržiūri valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių
rengiamų veiklos strategijų projektus ir patvirtintas veiklos strategijas,
teikia rekomendacijas valstybei atstovaujančioms institucijoms dėl veiklos
strategijose numatomų tikslų ir jų vertinimo rodiklių nustatymo bei valstybei
atstovaujančių institucijų nustatytų valstybės tikslų ir lūkesčių valstybės
valdomose įmonėse, vertina veiklos strategijų įgyvendinimo rezultatus ir teikia
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai apibendrintas apibendrinamąsias veiklos
strategijų įgyvendinimo ataskaitas;
4)
rengia rekomendacijas ir pasiūlymus, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja
valstybei atstovaujančias institucijas valstybei
atstovaujančioms institucijoms ir konsultuoja jas dėl valstybės tikslų ir
lūkesčių valstybės valdomose įmonėse nustatymo. Valstybės tikslus ir lūkesčius
nustato valstybei atstovaujanti institucija rašte dėl valstybės tikslų ir
lūkesčių (toliau – raštas), kurio turinio reikalavimus ir rengimo tvarką
nustato Vyriausybės įgaliota institucija;
5) vertina raštų projektus ir teikia valstybei atstovaujančioms institucijoms išvadas dėl valstybei atstovaujančių institucijų rengiamų pateikti raštų;
6) analizuoja pasirinktų valstybei atstovaujančių institucijų sprendimus, susijusius su valstybės turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimu valstybės valdomose įmonėse, ir teikia išvadas valstybei atstovaujančioms institucijoms ir (arba) Ekonomikos ir inovacijų ministerijai;
7)
kiekvienais metais apskaičiuoja valstybės valdomų įmonių ir jų
dukterinių bendrovių pelningumo rezultatus atlikdama jų individualų
vertinimą (toliau – įmonės individualus vertinimas) ir teikia šią informaciją
valstybei atstovaujančioms institucijoms, rengia ir Ekonomikos ir inovacijų
ministerijai teikia siūlymus dėl valstybės valdomoms įmonėms ir jų
dukterinėms bendrovėms Vyriausybės nustatomų siektinų pelningumo
rodiklių. Individualus įmonės vertinimas suprantamas kaip Vyriausybės
nustatyta tvarka apskaičiuoto ir Vyriausybės patvirtinto įmonės
siektino pelningumo rodiklio padidinimas arba sumažinimas, atsižvelgiant į
įmonei iškeltus tikslus, jos veiklos specifiką, rinkos sąlygas, kuriomis veikia
įmonė, kitus aktualius veiksnius, galinčius turėti įtakos įmonės pelningumui;
8) kiekvienais metais teikia informaciją Finansų ministerijai apie planuojamus valstybės valdomų įmonių dividendus ir pelno įmokas, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dividendų ir pelno įmokų apskaičiavimo klausimais, teikia išvadas Vyriausybei dėl valstybei atstovaujančios institucijos siūlomų mažesnių, negu nustatyta teisės aktuose, dividendų ar pelno įmokų;
9) skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių kolegialių organų narių ir vadovų atrankas, paskirtus kolegialių organų narius jų kadencijos laikotarpiu (vardą, pavardę ir profesinę patirtį), deleguoja savo atstovus dalyvauti šiame punkte nurodytų atrankų komisijų darbe, konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas dėl kandidatams nustatytinų specialiųjų reikalavimų, kurie nėra nustatyti įstatymuose;
10) skelbia ir nuolat atnaujina valstybei atstovaujančių institucijų, valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių sąrašą savo interneto svetainėje;
11) nuolat stebi ir analizuoja, kaip valstybei atstovaujančios institucijos įgyvendina valstybės turtines ir neturtines teises ir pareigas valstybės valdomose įmonėse, ir tuo pagrindu Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikia pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo;
12) teikia
metodinę pagalbą savivaldybėms atstovaujančioms institucijoms savivaldybių
valdomų įmonių tikslų ir strategijose numatomų vertinimo rodiklių nustatymo,
strategijų rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių
atrankos ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių
valdymu susijusiais klausimais vertina
valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų
įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ekonomikos ir inovacijų ministro
patvirtintas rekomendacijas, atlikimo rezultatus, jų įtaką valstybės valdomų
įmonių finansiniams rodikliams, specialiųjų įpareigojimų įtraukimo į apskaitą
ir jų atskleidimo tinkamumą ir teikia dėl viso to pasiūlymus valstybei
atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, taip
pat vertina, ar valstybės valdomų įmonių atliekamos funkcijos priskirtinos
specialiesiems įpareigojimams, ir apie tai teikia informaciją valstybės
valdomoms įmonėms, valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir
inovacijų ministerijai. Specialieji įpareigojimai
suprantami kaip įmonės funkcijos, kurias ji įpareigota atlikti pagal įstatymus,
Vyriausybės nutarimus ar savivaldybės tarybos sprendimus, kad būtų užtikrintas
konkrečių socialinių, strateginių ir politinių valstybės ar savivaldybės tikslų
įgyvendinimas. Valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų sąrašą
tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. Šis sąrašas skelbiamas viešosios
įstaigos Valdymo koordinavimo centro interneto svetainėje;
13) konsultuoja valstybei ir savivaldybei atstovaujančias institucijas, valstybės ir savivaldybės valdomas įmones bei jų dukterines bendroves visais su valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių bei jų dukterinių bendrovių valdymo politikos įgyvendinimu susijusiais klausimais, taip pat konsultuoja valstybei atstovaujančias institucijas akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, šių bendrovių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų klausimais ir teikia rekomendacijas, kaip gerinti šiuos rodiklius. Šiais tikslais rengia pristatymus, organizuoja konsultacijų ir patirties mainų renginius ir seminarus;
14) tvirtina savivaldybių viešinamos informacijos apie savivaldybių valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklą ir rezultatus formą;
15) vertina
ir teikia pasiūlymus valstybei atstovaujančioms institucijoms ir Ekonomikos ir
inovacijų ministerijai dėl valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių
vykdomų specialiųjų įpareigojimų, kurie nustatomi pagal ekonomikos ir inovacijų
ministro patvirtintas rekomendacijas, įtakos valstybės valdomų įmonių ir jų
dukterinių bendrovių strategijose numatomiems vertinimo rodikliams, specialiųjų
įpareigojimų masto, finansavimo, kokybės kriterijų ir teisinio reguliavimo
tobulinimo. Specialieji įpareigojimai suprantami kaip įmonės funkcijos, kurias
ji įpareigota atlikti pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, kad būtų
užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ir politinių valstybės tikslų
įgyvendinimas. Specialiųjų įpareigojimų sąrašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų
ministras; šis sąrašas skelbiamas viešosios įstaigos Valdymo koordinavimo
centro interneto svetainėje teikia metodinę pagalbą
savivaldybių vykdomosioms institucijoms savivaldybių valdomų įmonių tikslų ir
šių įmonių strategijose numatomų vertinimo rodiklių nustatymo, strategijų
rengimo, tikslų siekimo vertinimo, nepriklausomų valdybos narių atrankos, šių
įmonių atliekamų funkcijų priskyrimo specialiesiems įpareigojimams, kurie
nustatomi pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas,
ir kitais su savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių valdymu
susijusiais klausimais.
6. Viešosios įstaigos Valdymo koordinavimo centro veikla atliekant šio straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“.
3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė
gali nustatyti, nustato, kurios pagal šio straipsnio 1 ir 21 dalis
Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos valstybės valdomoms įmonėms ir
savivaldybės valdomoms įmonėms taikomos be išimčių, pagal taisyklę „laikykis
arba paaiškink“ arba netaikomos. Vyriausybė taip pat nustato, gali
nustatyti, kokios kurios pagal šio straipsnio 1 ir 21
dalis dalyje nurodytų Vyriausybės priimtų teisės aktų
nuostatos taikomos be išimčių, (įprastai) arba pagal taisyklę
„laikykis arba paaiškink“ arba netaikomos valstybės ir (ar)
savivaldybiųės valdomų bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms
ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat visoms kitoms
su valstybės ir (ar) savivaldybės valdomomis bendrovėmis per dukterines
bendroves susijusioms paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms, kaip jos
suprantamos Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje (toliau kartu –
dukterinė bendrovė). Taisyklė „laikykis arba paaiškink“ suprantama taip, kad
nukrypimas nuo Vyriausybės nustatytos tvarkos nuostatų turi būti racionaliai
pagrįstas ir paaiškintas.“
2. Papildyti 23 straipsnį 21 dalimi:
„21. Turi būti užtikrinamas valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos skaidrumas, kuris suprantamas kaip šių įmonių viešai atskleidžiamų duomenų, informacijos ir dokumentų paskelbimas jų interneto svetainėse ir šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytose apibendrinamosiose ataskaitose. Valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos skaidrumo užtikrinimo gaires, kuriose be kita ko gali būti nustatomi ir kiti negu įstatymuose nustatyti šių įmonių metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, pranešimų ir veiklos ataskaitų rengimo ir turinio reikalavimai, nustato Vyriausybė.“
4 straipsnis. 231 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 231 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„231 straipsnis. Valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės bei dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus priežiūros ar valdymo organo sudarymas
1.
Valstybės ir (ar) savivaldybiųės valdomos bendrovės
visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo
organe turi būti:
1) bent vienas valstybės tarnautojas, atitinkantis šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus;
2) fiziniai asmenys (ne mažiau kaip 1/2 valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus), atitinkantys šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytus bendruosius, specialiuosius ir nepriklausomumo reikalavimus (toliau – kolegialaus organo nepriklausomi nariai).
2.
Valstybės ir savivaldybių (ar) savivaldybės valdomos
bendrovės dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame
kolegialiame priežiūros ar valdymo organe kolegialaus organo nepriklausomų
narių skaičius turi būti ne mažiau mažesnis kaip 1/3
valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės dukterinės
bendrovės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus.
3.
Valstybės ir savivaldybių (ar) savivaldybės valdomos
bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe gali būti ir kitų, negu šio
straipsnio 1 ir 4 dalyje dalyse nurodytų,
atranką inicijuojančio subjekto pasirinktų asmenų, kurie yra šios valstybės
ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės, jos dukterinės arba
patronuojančios bendrovės darbuotojai ar vadovai, atitinkantys šio straipsnio 5
dalyje nurodytus bendruosius ir atranką inicijuojančio subjekto nustatytus specialiuosius
reikalavimus ir šio straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytus
nepriklausomumo reikalavimus, arba juridinio asmens, kurio dalyvės yra šioje
dalyje nurodytos bendrovės, darbuotojai ar vadovai, atitinkantys
šio straipsnio 5 dalyje nurodytus bendruosius ir atranką inicijuojančio subjekto
nustatytus specialiuosius reikalavimus ir šio straipsnio 7 dalies 3 ir
5 punktuose nurodytus nepriklausomumo reikalavimus, taip pat tam tikros
srities ekspertai, atitinkančių atitinkantys šio
straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus
ir šio straipsnio 7 dalies 3–6 3–5 punktuose
nurodytus nepriklausomumo reikalavimus. Valstybės ir (ar) savivaldybės
valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo
renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe gali būti ir kitų šių
bendrovių akcininkų pasiūlytų asmenų, atitinkančių šio straipsnio 5 dalyje
nurodytus bendruosius reikalavimus.
4.
Valstybės ir (ar) savivaldybiųės valdomos bendrovės ar jos
dukterinės bendrovės valdybos nariu gali būti skiriamas įmonės vadovas
(išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 6 dalies 3 punkte
nurodytą atvejį).
5. Kandidatas
į kolegialaus organo narius turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus
Kandidatas į valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės ir
valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės dukterinės bendrovės
kolegialaus organo narius ir kolegialaus organo narys turi atitikti šiuos
bendruosius reikalavimus:
1) turi turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą;
2) turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, visuomenės saugumui, valdymo tvarkai padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
23)
turi būti nesusijęs su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis ryšiais, dėl
kurių einant kolegialaus organo nepriklausomo nario pareigas
kiltų interesų konfliktas;
34)
jam neturi būti neatimta ar neapribota teisė eiti atitinkamas
pareigas, į kurias pretenduojama, ar atlikti toms pareigoms priskirtas funkcijas;
45)
per pastaruosius 5 metus neturi nebūti atšauktas iš juridinio
asmens vienasmenio ar kolegialaus organo dėl netinkamo pareigų atlikimo;
6) negali būti ministerijoje, Vyriausybės įstaigoje ar įstaigoje prie ministerijos einantis pareigas karjeros valstybės tarnautojas, kuriam pavestos su valstybės politikos formavimu toje ūkio sektoriaus šakoje, kurioje veikia įmonė, į kurios kolegialų organą kandidatuoja, susijusios funkcijos;
7) negali būti įstatymų nustatyta tvarka išrinktas ar paskirtas valstybės politiku ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju;
8) jeigu jis yra valstybės tarnautojas, jis negali būti iš viso daugiau kaip 2 kolegialių organų, sudarytų valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, narys.
6. Specialiuosius
reikalavimus kolegialaus organo nariui savo sprendimu nustato atranką
inicijuojantis subjektas. Specialiuosius
reikalavimus valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės ir valstybės (ar)
savivaldybės valdomos bendrovės dukterinės bendrovės kolegialaus organo nariui
savo sprendimu nustato atranką inicijuojantis subjektas.
7. Kandidatas į kolegialaus organo nepriklausomus narius ir kolegialaus organo nepriklausomas narys turi atitikti šiuos nepriklausomumo reikalavimus:
1) turi ne
trumpiau kaip vienus metus neturi nebūti tos bendrovės,
į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba patronuojančios
bendrovės ir su jomis susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės, dalininkės
ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susijęs juridinis
asmuo), atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens
valstybės tarnautojas ar darbuotojas ir paskutinius vienus metus turi
būti nėjęs tokių pareigų;
2) turi
nebūti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės
arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens, kurio dalyvės,
dalininkės ar steigėjos yra šiame punkte nurodytos bendrovės (toliau – susiję
juridiniai asmenys), kolegialaus organo narys, vadovas ar darbuotojas ir
paskutinius vienus metus turi būti nėjęs tokių pareigų ir negavęs atlygio iš
šių juridinių asmenų, išskyrus atlygį už kolegialaus organo ar komiteto nario
pareigas ne trumpiau kaip vienus metus neturi būti bendrovės, į
kurios kolegialų organą pretenduoja, vadovu, kito kolegialaus organo nariu,
darbuotoju ar akcininku, šios bendrovės dukterinės arba patronuojančios
bendrovės ar susijusio juridinio asmens vadovu, kolegialaus organo nariu,
darbuotoju ar akcininku;
3) paskutinius
vienus metus turi nebūti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja,
jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio
asmens dalyvis, šių juridinių asmenų dalyvių atstovas;
43) turi neturi
būti bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos dukterinės arba
patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens dalyvio akcininko, kuriam
priklauso daugiau kaip 1/5 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime
suteikiančių akcijų, vadovo ar kolegialių organų narių artimas asmuo –
sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota
įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai),
broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai tėvas
(įtėvis), motina (įmotė), vaikas (įvaikis), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė),
senelis (-ė), vaikaitis (-ė) ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar
partneriai;
54) turi neturėti
reikšmingų verslo ryšių su ta bendrove, į kurios kolegialų
organą pretenduoja, jos dukterine arba patronuojančia bendrove ar su
susijusiu juridiniu asmeniu nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokių ryšių
juridinio asmens dalyvis, kolegialaus organo narys ar vadovas.
Turinčiu reikšmingų verslo ryšių laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kurio
pajamos iš įmonės, jos dalyvio ar susijusio juridinio asmens per paskutinius 12
mėnesių yra didesnės negu 1 000 eurų, išskyrus darbo užmokestį ar atlygį
už kolegialaus organo ar komiteto nario pareigas kuris yra prekių
tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias
ir konsultacines paslaugas), ir kurio pajamos, gautos iš bendrovės ar šiame
punkte nurodytų juridinių asmenų per praėjusius finansinius metus, yra didesnės
kaip 1 000 eurų, išskyrus atlygį už veiklą atliekant
kolegialaus organo ar kolegialaus organo sudaryto komiteto nario pareigas;
65)
paskutinius 2 metus turi neturi būti audito įmonės,
kuri atlieka ar atliko tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja,
jos dukterinės arba patronuojančios bendrovės ar susijusio juridinio asmens
auditą, partneris, dalyvis, vadovas, kolegialaus organo narys arba darbuotojas;
76) turi neturi
būti tos bendrovės, į kurios kolegialų organą pretenduoja, jos
dukterinės arba patronuojančios bendrovės, kolegialaus organo narys ilgiau kaip
10 metų. Šis laikotarpis apskaičiuojamas prie būsimo kolegialaus organo nario
pareigų ėjimo laikotarpio, kuriam kandidatas būtų skiriamas, pridedant
praėjusius tos pačios įmonės kolegialaus organo nario pareigų ėjimo
laikotarpius, tarp kurių yra ne didesnis ilgesnis kaip vienų metų
laiko tarpas;
87) turi neturi
būti išviso daugiau negu kaip keturių 3 kolegialių
organų, sudarytų valstybės ir savivaldybių valdomų
įmonių valdomose įmonėse, kolegialių organų narys.
8. Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus priežiūros ar valdymo organo nepriklausomo nario pareigas atranką inicijuojantis subjektas ar jo įgaliota perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka įsigyja vadovų ar personalo paieškos (atrankos) paslaugas iš jas teikiančio fizinio arba juridinio asmens, kuris ieško kandidatų į kolegialių organų nepriklausomus narius, vertina jų atitiktį šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir teikia kandidatų sąrašus atrankos komisijai. Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą, kai kolegialaus organo narius skiria valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija arba renka valstybės ir (ar) savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, atrankos tvarką nustato Vyriausybė.
9. Valstybės valdomos įmonės ir savivaldybių valdomos įmonės apdraudžia kolegialių organų narių civilinę atsakomybę atitinkamai valstybės valdomos įmonės ar savivaldybės valdomos įmonės lėšomis.“
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus įstatymo 3 ir 4 straipsnius ir šio straipsnio 2-5 dalis, įsigalioja 2023 m. birželio 1 d.”
2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d.
3. Šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 231 straipsnio nuostatos taikomos sudarant naują kolegialų organą ir atrenkant pavienius jo narius. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudaryti kolegialūs organai atlieka savo funkcijas iki kadencijos, kuriai jie buvo sudaryti, pabaigos arba iki sudaromas naujas kolegialus organas. Kolegialaus organo narių atrankos, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiamos atlikti taikant kandidatams į kolegialaus organo narius reikalavimus, kurie galiojo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Kolegialių organų, sudarytų valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, nario pareigas einantys valstybės tarnautojai daugiau kaip 2 kolegialių organų tokiose įmonėse nariais gali būti ne ilgiau kaip iki 2023 m. spalio 31 d.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
5. Savivaldybių vykdomosios institucijos iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas