LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SĄJUNGOS ĮSTATYMO
PROJEKTO
2022-05-23 Nr. XIVP-1694
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka“, projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Civilinė sąjunga sukelia šiame įstatyme nurodytas teisines pasekmes nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre momento“, projekto 8 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Civilinės sąjungos faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašyti duomenys dėl civilinės sąjungos įregistravimo“. Tokios pacituotų nuostatų formuluotės leidžia manyti, kad civilinės sąjungos pradžia ir su tuo susijusių teisinių pasekmių atsiradimas įstatymo projekte imperatyviai siejami su civilinės sąjungos įregistravimo momentu. Tačiau įstatymo projekte niekur nesiūloma nustatyti, kokia institucija ir kokiu būdu, kokiu pagrindu, kokiame registre, turėtų ir galėtų įregistruoti civilinę sąjungą.
Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.18 straipsnio 9 punkte nurodoma, jog partnerystė yra vienas iš valstybės privalomai registruojamų civilinės būklės aktų. Be to, CK 2.19 straipsnyje nurodoma, kad „Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.“ Taip pat pažymime, kad projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo projekte sąvoka „partnerystė“ nenaudojama siekiant išvengti jos painiojimo su jungtinės veiklos teisiniu reguliavimu[1]. Vertinant šias aplinkybes teigtina, kad projektu siūloma nustatyti partnerystės registravimą, ją įvardinant civiline sąjunga. Todėl vertintina, kad, vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir CK nuostatomis, projekte turi būti nurodoma civilinės sąjungos registravimo tvarka ir institucija, registras, registruojantis civilinę sąjungą. Manytina, kad projekte turėtų būti kalbama ne tik apie duomenų apie civilinės sąjungos įrašymą į tam tikrą registrą, o apie konkrečią ir aiškią civilinės sąjungos įregistravimo procedūrą. Todėl turėtų būti pildomas arba teikiamas įstatymo projektas ar teikiami papildomi Gyventojų registro įstatymo pakeitimai, kad civilinės sąjungos registravimo procesas būtų aiškus ir išsamus bei turėtų aiškų įstatyminį teisinį pagrindą.
2. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įregistravę civilinę sąjungą ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos su kitu asmeniu. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti civilinės sąjungos pasibaigimo pagrindus. Pagal projekto 9 straipsnio 1 dalies 2-4 punktų nuostatas civilinė sąjunga gali pasibaigti ne tik ją nutraukus bendru partnerių sutikimu arba teismo sprendimu, esant vieno iš partnerių vienašališkam prašymui, bet ir tais atvejais, kai partneris miršta ar įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris pripažįstamas nežinia kur esančiu. Pažymėtina, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, asmens įregistruotai civilinei sąjungai pasibaigus vieno iš partnerių mirtimi ar vieną iš partnerių pripažinus nežinia kur esančiu, kitas partneris negalėtų įregistruoti naujos civilinės sąjungos su kitu asmeniu arba sudaryti santuokos. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų papildyti taip, kad asmuo galėtų sudaryti partnerystę su kitu asmeniu arba sudaryti santuoką ir tuo atveju, kai jo įregistruota civilinė sąjunga pasibaigtų projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.
3. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma reglamentuoti, kad asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali įregistruoti civilinės sąjungos. Manytina, kad projektas turėtų būti papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis atvejus, kai asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje procesas jau yra pradėtas, tačiau dar nėra priimtas teismo sprendimas tuo klausimu, pvz., kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.15 straipsnio 3 dalyje.
4. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti.“ Pastebėtina, kad pagal CK 2.137 straipsnį, bet kuris asmuo gali įgalioti kitą asmenį atstovauti jam nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Todėl manytume, kad ši siūloma norma yra perteklinė. Jeigu siekiama nustatyti kitokį įgaliojimą, nei CK antrojoje knygoje, tai norma tobulintina.
5. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog teismo nutartis leidžianti partneriui atlikti konkretų veiksmą, kai jis negali gauti kito partnerio sutikimo, siunčiama Notarų rūmams, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokiu tikslu tai turi būti daroma.
Be to, siekiant aiškumo, siūlytume analizuojamos straipsnio dalies ketvirtą ir penktą sakinius dėstyti atskira straipsnio dalimi, nes jų reguliavimo dalykas kitas nei kitų šios dalies sakinių.
6. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad civilinė sąjunga gali būti įregistruojama remiantis teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai civilinės sąjungos santykiai, pagrindu. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 5 straipsniu, civilinė sąjunga teisines pasekmes sukelia tik nuo duomenų pagal abiejų asmenų, siekiančių įregistruoti civilinę sąjungą, pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl civilinės sąjungos įregistravimo įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre momento. Be to, projekto 3 straipsnyje yra nustatoma, kad civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykiu. Taigi tiek iš projekto 3 straipsniu, tiek ir 5 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad būtinos civilinės sąjungos sąlygos yra: 1) aiškiai išreikšta asmenų valia sudaryti civilinę sąjungą; 2) civilinės sąjungos įregistravimas teisės aktų nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad tik esant abiem aplinkybėms kartu – asmenų valiai ir civilinės sąjungos registracijai - asmenys gali būti laikomi tinkamai deklaravę savo valią kurti civiline sąjunga grindžiamus teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, iš projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl siūloma teismo sprendimu faktinį bendrą asmenų gyvenimą, nesant jų aiškiai išreikštos valios kurti civiline sąjunga grindžiamus teisinius santykius, prilyginti įregistruotai civilinei sąjungai. Atkreiptinas dėmesys, kad be registruotinų asmenų gyvenimo kartu formų – santuokos, projektu siūlomos civilinės sąjungos – egzistuoja ir faktinio bendro gyvenimo kartu forma, kai kartu gyvenantys asmenys (ar vienas iš jų) nepageidauja viešai deklaruoti gyvenimo kartu, siekio kurti ar plėtoti tarpusavio santykius ir prisiimti iš to išplaukiančių teisių ir įsipareigojimų vienas kitam. Pastebėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu asmuo, nuo pat bendro gyvenimo pradžios neturėjęs tikslo sudaryti civilinės sąjungos, gali būti prieš savo valią teismo sprendimu pripažintas partneriu tik todėl, kad su kitu asmeniu tam tikrą laiką turėjo glaudžius asmeninius santykius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad siūloma teisės norma, kiek tai susiję su civilinės sąjungos buvimo fakto nustatymu prieš asmens valią, galėtų būti laikoma ribojančia asmens teisę į privatų gyvenimą, todėl reikėtų įvertinti, ar tokia nuostata yra būtina demokratinėje visuomenėje ir ar ji proporcinga siekiamam tikslui, t. y. ar šio tikslo negalima pasiekti kitu, mažiau asmens teisę ribojančiu būdu.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnio 2 dalyje pateikiama mutatis mutandis nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 - 448 straipsnių nuostatas nėra tiksli. CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl „santuokos sudarymo ar nutraukimo fakto nustatymo”, t. y. remdamasis objektyviais duomenimis, liudytojų parodymais ir pan. nustato buvus santuokos įregistravimo ar nutraukimo faktą, o ne prilygina asmenų bendrą gyvenimą santuokai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 str.) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Taigi vadovaujantis Aukščiausiojo Teismo praktika, CPK 444 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nėra numatyta galimybė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl faktinių civilinės sąjungos santykių buvimo. CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu gali būti nustatomas civilinės būklės aktų buvimo faktas (civilinės sąjungos pagal bendrą abiejų asmenų notarine tvarka patvirtintą pareiškimą įregistravimo buvimo faktas), bet ne civilinės būklės faktas (ne faktiniai civilinės sąjungos santykiai).
Trečia, vadovaujantis projekto aiškinamojo rašto nuostatomis, projekto 8 straipsnio 2 dalimi siekiama „apsaugoti faktinėje civilinėje sąjungoje esančių asmenų santykius bei sudaryti galimybę faktiniams partneriams ginti savo teises, kildinamas iš faktinės civilinės sąjungos“. Manytina, kad šiems projekto aiškinamojo rašto keliamiems tikslams pasiekti pakanka ir šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, įgalinančio „faktinius partnerius“ efektyviai ginti savo teises ir pažeistus interesus. Pastebėtina, kad nors ginčas dėl nuosavybės teisės pripažinimo galėtų būti vienas svarbiausių ir aktualiausių priežasčių, dėl ko „faktinis partneris“ norėtų kreiptis į teismą projekto 8 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, tačiau ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad kilus aukščiau minėtam „faktinių partnerių“ ginčui dėl nuosavybės teisės pripažinimo, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl faktinės civilinės sąjungos (gyvenimo kartu, bendro ūkio vedimo) galėtų būti įrodinėjimo dalyku kitoje civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės pripažinimo į tam tikrą turtą, todėl vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, minėtas „faktinės civilinės sąjungos“ faktas negalėtų būti nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas ypatingos teisenos tvarka. Taigi kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010)). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Pastebėtina ir tai, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių (pavyzdžiui „faktinis partneris“ siektų nustatyti juridinį faktą apie „faktinę civilinę sąjungą“ kaip tokią, kartu nereikalaudamas jokių kitų turtinių teisių gynybos), teismas ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai turėtų būti svarstomas ir asmenų lygiateisiškumo principo kontekste, nes teismo sprendimu bendrą asmenų gyvenimą būtų galima prilyginti tik vienai iš registruotinų (aiškios asmens valios reikalaujančių) gyvenimo kartu formų – civilinei sąjungai, tuo tarpu asmenų gyvenimą kartu prilyginti faktinei santuokai galimybės teisės aktuose numatyta nėra.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina atsisakyti nuostatos dėl civilinės sąjungos įregistravimo remiantis teismo sprendimu.
7. Projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatoma, kad civilinė sąjunga pasibaigia „partneriams sudarius santuoką“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog įregistravęs civilinę sąjungą ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos „su kitu asmeniu“. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar sąvoka „kitas asmuo“ apima civilinės sąjungos partnerį, ar ne. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti.
8. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog notaras elektroninių ryšių priemonėmis pateikia duomenis apie civilinės sąjungos pabaigą Gyventojų registrui. Pastebėtina, kad kituose straipsniuose nėra nurodomas duomenų perdavimo Gyventojų registrui būdas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekte nuosekliai visuose straipsniuose arba nurodyti, arba nenurodyti duomenų perdavimo būdo.
Be to, analizuojamos dalies nuostatos tikslintinos, nustatant terminą, per kurį teismas turi pateikti duomenis apie teismo sprendimu nutrauktą civilinę sąjungą. Taip pat svarstytina galimybė sujungti analizuojamą straipsnio dalį su to paties straipsnio 8 dalies paskutiniu sakiniu ir nuostatas apie visų straipsnyje nurodytų duomenų perdavimą Gyventojų registrui išdėstyti paskutinėje straipsnio dalyje.
9. Projekto 9 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, jog į teismą su ieškiniu dėl civilinės sąjungos pripažinimo negaliojančia turi teisę kreiptis partneris, partnerio globėjas, rūpintojas, prokuroras ar bet kuris kitas asmuo, kurio teises ir teisėtus interesus civilinės sąjungos įregistravimas pažeidė. Pastebėtina, kad civilinė sąjunga gali būti pripažinta negaliojančia dėl įvairių priežasčių – dėl monogamijos principo pažeidimo, dėl draudimo sudaryti civilinę sąjungą su artimu giminaičiu pažeidimo, dėl amžiaus cenzo nesilaikymo, dėl civilinę sąjungą sudarančių asmenų laisvos valios nebuvimo ir kt. Svarstytina, ar asmenų teisė kreiptis į teismą neturėtų būti diferencijuota priklausomai nuo kreipimosi pagrindo, kaip tai nustatyta CK 3.38 straipsnyje, reguliuojančiame asmenų teisę pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.44 straipsnyje nustatyti teisės pareikšti ieškinį išnykimo atvejai, pvz., vienas sutuoktinis miršta, prokuroras netenka teisės pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Siūlytina projektą papildyti nuostata, kas (ne)gali kreiptis į teismą dėl civilinės santuokos pripažinimo negaliojančia, vienam iš partnerių mirus.
10. Projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti: „Civilinės sąjungos pripažinimui negaliojančia mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.42 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai.“ Pastebėtina, kad CK 3.42 straipsnyje ieškinio senaties terminai diferencijuoti, atsižvelgiant į reikalavimo santuoką pripažinti negaliojančia pagrindą ir reikalavimą reiškiantį asmenį. Taigi gali būti neaišku, kaip taikyti CK 3.42 straipsnį civilinės santuokos pripažinimo negaliojančia atveju, nes santuokos ir civilinės sąjungos institutai turi skirtumų. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina ieškinio senaties terminus apibrėžti projekte.
11. Projekto 12 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti: „Byloms dėl įregistruotos civilinės sąjungos nutraukimo mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXV skyriaus normos.“ Svarstytina, ar ši nuostata nesukels teisės taikymo problemų, atsižvelgiant į tai, kad nurodyto skyriaus 539 straipsnyje yra teikiamos nuorodos į CK 3.51 ir 3.55 straipsniuose nurodytų sąlygų buvimą. Gali būti neaišku, ar ir civilinės sąjungos nutraukimo atveju turi būti laikomasi visų nurodytuose CK straipsniuose numatytų sąlygų (privalomas vienerių metų terminas nuo santuokos sudarymo, gyvenimas skyrium daugiau nei vienerius metus).
12. Iš projekto 14 straipsnio 7 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl partnerių tarpusavio santykiuose netaikomas CK 4.79 straipsnis, nustatantis pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe.
13. Iš projekto 15 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl reglamentuojant partnerių bendram gyvenimui naudojamą turtą pateikiama mutatis mutandis nuoroda tik į CK 3.84 straipsnio 1-3 dalies nuostatas. Manytina, kad nuoroda turėtų būti teikiama ir į minėto straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šeimos turto faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.
14. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto teisinis režimas ir šio režimo pabaiga nustatoma, mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 – 3.86 straipsnių nuostatas.“ Pastebėtina, kad projekto 16 straipsnio 2 dalyje su atitinkamais pakeitimais atkartojamos CK 3.85 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio nuostatos. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, ar bendram gyvenimui naudojamam turtui būtų taikomos CK 3.85 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nuostatos „Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.“ Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CK 3.86 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių šeimos turto teisinis režimas pasibaigia, be kita ko, ir sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, ar gyvenimo skyrium institutas turėtų būti taikomas ir partneriams.
15. Projekto 18 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti: „Sudarant partnerių turto balansą mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio nuostatos.“ Siūlytume projektą papildyti, nustatant, kad nurodytu atveju taikomos ir CK 3.119 nuostatos, reguliuojančios dalijamo bendro turto vertės nustatymą.
16. Projekto 19 straipsnyje reglamentuojamas teisės naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa išlikimas tam partneriui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė. Atsižvelgiant į tai, kad teisės naudotis gyvenamąja patalpa suteikimas priklauso ir nuo bendrų nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo, svarstytina, ar teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas neturėtų būti taikomas ne tik nuomojamai, bet ir nuosavybės teise kitam partneriui priklausančiai gyvenamajai patalpai, kaip tai numatyta CK 3.71 straipsnyje.
17. Projekto 20 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Partnerio paveldėjimo teisei ir jos įgyvendinimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktoje knygoje įtvirtintos sutuoktiniams taikomos nuostatos.“ Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projektą papildyti nuostata, nustatančia, ar partnerių paveldėjimui taikomas bendrojo sutuoktinių testamento institutas, nes pagal CK 5.44 straipsnio 1 dalį, bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai.
18. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisės aktuose keičiantis sąvokoms (partnerystė – civilinė sąjunga) „būtinybės keisti visus susijusius galiojančius teisės aktus nėra, kadangi LR CSĮ projekte numatoma, kad kituose teisės aktuose vartojamos susijusios sąvokos, pavyzdžiui, „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“, taip pat atitinka LR CSĮ projekte įtvirtintą sąvoką „partneris““. Taigi minėtos sąvokos būtų keičiamos palaipsniui, keičiant konkretų teisės aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 24 straipsnis, reglamentuojantis siūlomo įstatymo taikymą, nustato tik sąvokų ir formuluočių, apimančių „partnerį“ atitiktį civilinės sąjungos partneriui. Tuo tarpu kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos „partnerystė“ į sąvoką „civilinė sąjunga“ keisti nesiūloma. Pastebėtina, kad projekto taikymo nuostatos yra teisinis pagrindas „partnerystės“ sąvokos keitimui į „civilinės sąjungos“ sąvoką, todėl projekto 24 straipsnio nuostatas būtina pildyti. Pastebėtina ir tai, kad kartu su projektu teikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, reg. Nr. XIVP-1695, kuriuo yra keičiamas CK, todėl manytina, kad minėtu projektu turėtų būti keičiami ir atitinkami CK straipsniai, pakeičiant „partnerystės“ sąvoką į „civilinės sąjungos sąvoką“.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kai kuriuose įstatymuose lygiagrečiai vartojamos sugyventinio ir partnerio, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, sąvokos, pvz., Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas artimus asmenis apibrėžia kaip „deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.“ Siekiant teisinio aiškumo, manytina, kartu su analizuojamu projektu turėtų būti pateikti ir svarstomi tokių įstatymų pakeitimo projektai.